Marek Voišnis
5 kursas, 3 grupėPacientų, patyrusių apatinio žandikaulio lūžius, gydytų
LSMUL KK Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje
2010-2019m., epidemiologinė, demografinė, gydymo ir komplikacijų
retrospektyvinė analizė
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas asist. Justina Stučinskaitė
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA
Pacientų, patyrusių apatinio žandikaulio lūžius, gydytų
LSMUL KK Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje
2010-2019m., epidemiologinė, demografinė, gydymo ir komplikacijų
retrospektyvinė analizė
Baigiamasis magistro darbas
Darba atliko magistrantas ... Darbo vadovas... (parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
2020 m. ... 2020 m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
3 DARBAS ATLIKTAS VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Pacientų, patyrusių apatinio žandikaulio lūžius, gydytų LSMUL KK Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje 2010-2019m., epidemiologinė,
demografinė, gydymo ir komplikacijų retrospektyvinė analizė“: 1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
4 MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretoriaus (-ės) vardas, pavardė) (parašas)
5 KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO
LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil BMD reikalavimų
.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
r. Taip Iš dalies Ne
1
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
0,2 0,1 0
bei reikalavimus? Santrauka
2
Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
0,2 0.1 0
(0,5 balo)
bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
0,4 0,2 0
aktualumas ir reikšmingumas? tikslas
5
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
0,4 0,2 0
uždaviniai
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? (1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
6
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
8
Literatūros
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų 0,6 0,3 0
rezultatai ir išvados? apžvalga
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra (1,5 balo)
9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0
problema?
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
0,3 0,1 0
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
11 Medžiaga ir
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
0,6 0,3 0
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? metodai
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
12 (2 balai) 0,6 0,3 0
7
kriterijai?
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos
ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
13 ir pan.)? 0,4 0,2 0
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
14
naudotos duomenų analizei, formulės,
0,4 0,2 0
kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant
statistinio patikimumo lygmenį?
15
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
0,4 0,2 0
tikslą ir uždavinius?
16
Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
0,4 0,2 0
reikalavimus? Rezultatai
17
Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
0 0,2 0,4
(2 balai)
informacija?
18
Ar nurodytas duomenų statistinis
0,4 0,2 0
reikšmingumas?
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
0,4 0,2 0
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21 Rezultatų
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
0,4 0,2 0
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? aptarimas
8
(1,5 balo)
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3
rezultatuose)?
24
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
0,2 0,1 0
iškeltus tikslus ir uždavinius? Išvados
25
Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
0,2 0,1 0
(0,5 balo)
atitinka tyrimų rezultatus ?
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
0,4 0,2 0
pagal reikalavimus?
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra 28
Literatūros
teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0
literatūros šaltiniai? sąrašas
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
29 (1 balas) 0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai
Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
+0,2 +0,1 0
temą?
9
Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
jos
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
15-20 <15 psl.
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5
(-2 balai) balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35
Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
-1 balas -2 balai
rengimo reikalavimus?
36
Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
-0,5 balo -1 balas
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
37
Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
-2 balai -1 balas
raštingumo klaidų?
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
-0,2 balo
-0,5
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo
>20%
39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.
reikalavimai )
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
-0,5
10
yra tikslus?
balo
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
-0,5
41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo
balo poskyrių pavadinimai?
42
Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
-1 balas komiteto leidimas?
43
Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
-0,2 balo
-0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
-0,5
44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo
balo
kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ______________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
11 ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _________________________ __________________________
12
Turinys
Turinys ... 12 Santrumpos ... 13 Santrauka ... 14 Summary ... 15 Įvadas ... 17 Darbo tikslas ... 18 Darbo uždaviniai ... 18 Literatūros apžvalga ... 19 Apatinis žandikaulis ... 19Apatinio žandikaulio lūžių patogenezė ir klasifikacija ... 21
Apatinio žandikaulio lūžių epidemiologija pasaulyje ... 23
Apatinio žandikaulio lūžių gydymas ... 25
Medikamentinis gydymas ... 26 Komplikacijos ... 26 Medžiagos ir metodai ... 27 Tyrimo tipas ... 27 Tiriamieji ... 27 Tyrimo protokolas ... 27 Tyrimo etika ... 28 Statistiniai tyrimai ... 28 Rezultatai ... 29 Imties charakteristika ... 29 Rezultatų aptarimas ... 47 Išvados ... 51 Literatūros sąrašas ... 53 Priedai ... 56
13
Santrumpos
LSMU – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas KK – Kauno klinikos
A/ž – apatinis žandikaulis χ 2 – Chi kvadrato kriterijus n – atvejų skaičius
14 Pacientų, patyrusių apatinio žandikaulio lūžius, gydytų LSMUL KK Veido ir žandikaulių
chirurgijos skyriuje 2010-2019m., epidemiologinė, demografinė, gydymo ir komplikacijų retrospektyvinė analizė
Santrauka
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Apatinio žandikaulio lūžiai statistiškai yra dažniausiai patiriami iš visų veido kaulų sužalojimų. Kaip galima matyti iš skirtingų tyrėjų duomenų, apatinio žandikaulio lūžių demografinė situacija, anatominės lokalizacijos, traumos priežastys bei gydymo metodai dažnai varijuoja pagal šalis ir labai stipriai yra susijusios su pacientų ar tos šalies socioekonominiais, kultūriniais, demografiniais ir kt. ypatumais. Objektyvių duomenų, jog per pastarąjį dešimtmetį retrospektyvinius tyrimas apie a/ž lūžius būtų atliktas Lietuvoje, nėra. Šio darbo tikslas- atlikti pacientų, 2010 – 2019 m. patyrusių apatinio žandikaulio lūžius ir gydytų LSMUL KK veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje, retrospektyvinę analizę. Remiantis šito tyrimo duomenimis, būtų galima įvertinti apatinio žandikaulio lūžių situaciją Lietuvoje ir gautus duomenis pritaikyti tolimesniuose tyrimuose.
Medžiaga ir metodai: Retrospektyvinis tyrimas vykdytas LSMUL KK Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikoje, informacija surinkta iš pacientų, gydytų 2010-2019 metais dėl a/ž lūžių, dokumentacijos. Analizuojami demografiniai, pasiskirstymo tarp lyčių, gyvenamosios vietovės, lūžio tipo, gydymo metodų, komplikacijų duomenys.
Rezultatai:Ištirti 1852 pacientai. Imties vidutinis pacientų amžius 31,4 ± 13,1 m, procentinis vyrų pasiskirstymas- 91,4 % , moterų- 8,6 %. Dažniausiai registruota a/ž lūžio priežastis buvo smurtas 64,8 %. Sąkandžio po traumos sutrikimas fiksuojamas 1250 atvejų (69,4%). Komplikuotų a/ž lūžių – 400 atvejų (22,2%).Dažniausiai lūždavo kampo/šakos sritis (577 (32,3%)). Didžioji dalis pacientų stacionare buvo gydoma iki 8 dienų (> 70 %). Dažniausiai taikytas gydymo būdas- individualūs antdantiniai įtvarai su tarpžandikauliniu tempimu (816 (44,2 %)).Pagrindinės pasekmės bei
komplikacijos po a/ž lūžio- danties pašalinimas iš lūžio linijos ir išlikusi apatinės lūpos hipoestezija. Išvados: LSMUL KK Veido ir žandikaulių skyriuje dažniausiai gydytas statistinis pacientas dėl a/ž lūžių - 21 – 30 metų amžiaus grupės vyras iš miesto, patyręs a/ž komplikuotą kampo/šakos srities lūžį smurto metu ir gydytas taikant individualius antdantinius įtvarus su tarpžandikauliniu tempimu. Raktiniai žodžiai: retrospektyvinis tyrimas, apatinio žandikaulio lūžiai, epidemiologija, gydymas, komplikacijos.
15 Retrospective study of patients with mandibular fractures: analysis of a epidemiology, demographic situation, treatment methods, and complications. Experience at LSMUL KK
Department of Maxillofacial Surgery of 2010-2019
Summary
Relevance of the problem and aim of the work: Statistically mandibular fractures are the most common ones among all injuries of facial bones. As evidenced by the data of different researchers, demographic situation of mandibular fractures, anatomic localizations, causes of an injury and therapeutic approaches often vary by countries and they are strongly related to socioeconomic, cultural and other peculiarities of patients or that country. There is no available objective data on a retrospective research covering mandibular fractures that would have been carried out in Lithuania in the recent decade. The aim of this work is to carry out a retrospective analysis of patients who suffered mandibular fractures and were treated in the Department of Maxillofacial Surgery of LSMUL KK in 2010-2019. The obtained findings would provide a basis for assessing the situation of mandibular fractures in Lithuania, and the data received would be available for use in further research.
Material and methods: The retrospective research has been carried out in Maxillofacial Surgery Clinic of LSMUL KK, information regarding mandibular fractures has been collected from documents of patients treated in 2010-2019. The analysis of data with respect to demography, gender distribution, residential location, type of fracture, therapeutic approaches and complications has been conducted.
Findings: 1,847 patients have been analysed. The average age of patients in sampling is 31,4 ± 13,1 years, whereof men totals to 1,688 (91.4 per cent) and women totals to 159 (8.6 per cent). The cause of most registered mandibular fractures was violence (1,197 (64.8 per cent)). Problems of dental occlusion following trauma have been observed in 1,250 (69.4 per cent) cases. Complicated mandibular fractures accounted for 400 (22.2 per cent) cases. Most fractures occurred in angle/ramus area (597 (32.3 per cent)). The major part of patients were provided with the in-patient treatment of up to 8 days (> 70 per cent). Mostly, the treatment method of individual maxillomandibular fixations with interconnecting elastics was applied 816 (44.2 per cent) cases. The main consequences after the mandibular fracture was tooth extraction from the fracture line and remaining hypoesthesia of the lower lip.
Conclusions: The most common patient treated for mandibular fractures in the Department of Maxillofacial Surgery of LSMUL KK was a 21-30 year-old male from the city, who suffered a
16
complicated fracture in angle/ramus area as a result of violence and was treated by applying individual maxillomandibular fixations with interconnecting elastics
17
Įvadas
Apatinio žandikaulio lūžiai statistiškai yra dažniausiai patiriami iš visų veido kaulų sužalojimų [1]. Bendrinės veido srities traumos užima apie 30 proc. visų gydomų veido ir žandikaulių chirurgijos padalinių pacientų, iš kurių apatinio žandikaulio lūžiai sudaro apie 10 proc. visų gydomų pacientų. Anot tyrėjų iš Indijos B. Srinivasan ir R. Balakrishna, 2019 metais atlikus retrospektyvinę klinikinę analizę, statistinis apatinio žandikaulio lūžį patyręs pacientas jų tirtame regione – 31 metų vyras, patekęs į eismo įvykį [2]. 2009 metų San Paulo universitete, Brazilijoje, atliktas tyrimas nustatė, jog dažniausiai lūžta apatinio žandikaulio sąnarinė galva bei apatinio žandikaulio kūnas, o statistinis pacientas 21 – 30 metų vyriškis [3]. Kitų tyrėjų duomenys parodė, jog dažniausiai lūžta apatinio žandikaulio parasimfizės sritis (35 – 50%), kūnas (21 – 36%), sąnarinė galva (20 – 26%) ir apatinio žandikaulio kampo sritis (15 – 26%) [4, 5]. Kaip galima matyti iš skirtingų tyrėjų duomenų, apatinio žandikaulio lūžių demografinė situacija, anatominės lokalizacijos bei traumos priežastys labai stipriai susijusios su pacientų socioekonominiais, kultūriniais (kaip antai, svaigalų vartojimo kultūra, papročiai, leidžiantys vairuoti tik vyrams, ar amžius, nuo kada leidžiama vairuoti bei pan.), net regiono politiniais aspektais (karo zonos ir t.t.).
Dažniausiai taikomi a/ž lūžių gydymo metodai yra osteosintezė titaninėmis plokštelėmis ir individualus antdantiniai įtvarai su tarpžandikauliniu fiksavimu. Šių gydymo metodų populiarumas įvairiose šalyse yra skirtingas ir pasirinkimas dažnai priklauso ne tik nuo medicininių indikacijų, bet ir nuo valstybės ekonominio išsivystymo [6, 7].
Skirtingų autorių duomenimis, nuo 10 iki 26,7 procentų pacientų, patyrusių apatinio žandikaulio lūžius, kenčia nuo komplikacijų, kurios apima lūpų ir skruostų hipoestezijas, infekcinio proceso plitimą, sąkandžio sutrikimus, smilkininio žandikaulio sąnario patologijas [1, 8].
Objektyvių duomenų, jog per pastarąjį dešimtmetį toks retrospektyvinis a/ž lūžių tyrimas būtų atliktas Lietuvoje, nėra. Remiantis šio retrospektyvinio tyrimo duomenimis, būtų galima įvertinti apatinio žandikaulio lūžių situaciją Lietuvoje ir gautus duomenis pritaikyti tolimesniuose tyrimuose.
18
Darbo tikslas
Atlikti pacientų, 2010 – 2019 m. patyrusių apatinio žandikaulio lūžius ir gydytų LSMUL KK veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje, retrospektyvinę analizę.
Darbo uždaviniai
Iš pacientų dokumentacijos nustatyti:
• Vyrų ir moterų santykį tarp pacientų, patyrusių a/ž lūžius; • Pacientų amžiaus grupes, dažniausiai linkusias į a/ž lūžius;
• Pacientų, patyrusių a/ž lūžius, santykį pagal gyvenamąją vietą (miestas/kaimas); • Pagrindines priežastis, dėl ko įvyko a/ž lūžiai;
• Per kiek laiko pacientai buvo stacionarizuojami po įvykusio a/ž lūžio; • Dažniausiai lūžtančias a/ž anatomines sritis;
• A/ž lūžių santykį pagal komplikuotus/nekomplikuotus lūžius; • Sąkandžio sutrikimo dažnį po a/ž lūžių;
• Dažniausiai lūžusias a/ž sritis;
• Dažniausiai taikomus gydymo metodus;
• Kiek vidutiniškai dienų pacientai buvo gydomi stacionare; • Dažniausiai pasitaikančias komplikacijas po a/ž lūžių;
• Surinkus visus išvardintus duomenis, atlikti statistinę analizę tarp lyčių, amžiaus, gyvenamosios vietos, priežastingumo, komplikuotumo, lūžių vietos, gydymo metodų, komplikacijų.
19
Literatūros apžvalga
Apatinis žandikaulis
Apatinis žandikaulis (lot. mandibula) yra neporinis, paslankus kaukolės kaulas, sudarantis apatinės veido dalies griaučius (1 pav.). Naujagimio kaulas yra porinis, sudarytas iš dviejų dalių, susijungęs per kremzlinę jungtį smakro srityje, kuri pirmaisiais – antraisiais gyvenimo metais sukaulėja. Pats apatinis žandikaulis yra netaisyklingos formos, sudarytas iš pasago formos kūno (lot.
corpus mandibulae) ir nuo kūno nugarinių dalių, kylančių porinių šakų (lot. ramus madibulae).
Kiekviena šaka baigiasi dviem ataugom – vainikine (lot. processus coronoideus) ir sąnarine (lot.
processus condylaris). Apatinio žandikaulio kūnas yra sudarytas iš tvirtos ir storos platesnės
pamatinės dalies (lot. basis mandibulae), kuri pereina į aukščiau esančią plonesnę dantininę dalį (lot.
pars alveolaris). Dantinės dalies laisvasis kraštas vadinamas dantiniu žandikaulio lanku (lot. arcus alveolaris), kuriame išsidėstę dantys [9, 10].
1 pav. Apatinis žandikaulis [10].
Apatiniame žandikaulyje yra tam tikros sustiprintos sritys – vadinamos jėgos linijomis, kurios padeda atlaikyti krūvį, tenkantį apatiniam žandikauliui funkcijos metu bei patiriant traumas (2 pav.). Šios jėgos linijos eina išilgai šakos, toliau išilgai įstrižinės linijos (lot. linea oblique) link smakro apatinio žandikaulio pamato [9].
20 2 pav. A/ž jėgos linijos, padedančios atlaikyti žandikauliui tenkantį krūvį [9].
Apatinio žandikaulio lūžio metu neretai yra pažeidžiamas ir apatinis alveolinis nervas (lot. n. alveolaris inferior), kuris yra viena iš juntamųjų apatinio žandikaulio nervo (lot. n.
mandibularis) atšakų. Apatinis alveolinis nervas prasideda įėjęs į apatinį žandikaulį pro apatinio
žandikaulio angą (lot. foramen mandibulae). Eidamas apatinio žandikaulio nervo kanalu skyla į šakeles ir sudaro dantinį rezginį (lot. plexus dentalis), kuris inervuoja apatinius dantis ir dantenas. Apatinis alveolinis nervas, išėjęs pro smakrinę angą (lot. foramen mentale), vadinamas smakriniu nervu (lot. n. mentale) ir inervuoja smakro odą, apatinės lūpos gleivinę. Šio nervo pažeidimai dažnai sukelia pacientams apatinės lūpos hipoesteziją [10].
Nagrinėjant apatinio žandikaulio lūžius, svarbu suprasti ir žinoti raumenų prisitvirtinimo vietas prie a/ž bei jų tempimo kryptis (3 pav.). Tokie raumenys a/ž lūžių metu gali turėti įtakos lūžgalių dislokacijai, pozicionuodami lūžgalius tam tikra kryptimi, tačiau kartais net gali būti mirtinai pavojingi užblokuodami kvėpavimo takus. Apatinio žandikaulio keliamieji raumenys: kramtomasis raumuo (lot. m. masseter) tvirtinasi prie apatinio žandikaulio kampo iš išorinės pusės; smilkininis raumuo (lot. m. temporalis) tvirtinasi prie apatinio žandikaulio vainikinės ataugos; šoninis sparninis raumuo (lot. m. pterygoideus lateralis) tvirtinasi prie apatinio žandikaulio sąnarinės kapsulės; vidinis sparninis raumuo (lot m. pterygoideus medialis) tvirtinasi prie apatinio žandikaulio šakos vidinio paviršiaus. Apatininio žandikaulio nuleidžiamieji raumenys: dvipilvis raumuo (lot. m.
digastricus) tvirtinasi prie apatinio žandikaulio dvipilvio raumens duobės, smakrinis liežuvio raumo
21
3 pav. Apatinį žandikaulį keliančių ir nuleidžiančių raumenų tempimo kryptys [11].
Apatinio žandikaulio lūžių patogenezė ir klasifikacija
Apatinio žandikaulio lūžiai įvyksta, kai mechaninė jėga (nuo 44,6 iki 74,4 kg/m2), atsirandanti įvykio metu, veikia a/ž stipriau nei a/ž kaulo tamprumo riba. Viršijus šią ribą, įvyksta kaulo vientisumo pažeidimas – a/ž lūžis. [10, 11].
4 pav. Apatinio žandikaulių lūžių klasifikacija pagal anatomines sritis [12].
Apatinio žandikaulio lūžių klasifikacijų yra labai įvairių ir taikomų pagal skirtingus veiksnius (pagal išorinės jėgų poveikį, vientisumo pažeidimo laipsnį, dislokaciją, lūžio liniją, atsiradimo mechanizmą, atsivėrimo į išorę pobūdį ir t.t.) [11]. Vis dėlto, pagrindinis klasifikacijos būdas yra anatominis, dažniausiai pagal retgenologiškai ortopantomogramoje matomą apatinio žandikaulio vaizdą, kuriame jis vertikaliai einančiomis linijomis yra suskirstomas į simfizės/parasimfizės, kūno, kampo/šakos, vainikinės ataugos, sąnarinės ataugos regionus. Cornelius C. P. ir Audigé L. mokslininkų atliktame moksliniame tyrime yra pateikta anatominė lūžių klasifikacija skirstanti a/ž į tokias dalis: simfizės/parasimfizės regionas yra apatinio žandikaulio priekyje ir ribojamas abipus ilčių medialiniais kraštais. Per iltis eina tranzitinė zona. Toliau nuo ilčių
22
distalinio krašto iki apatinio žandikaulio protinių dantų medialinio krašto – kūno zona. Per a/ž protinius dantis eina antroji tranzitinė zona. Kampo/šakos zona primena netaisyklingos formos penkiakampį ir apima zoną nuo a/ž trečiojo krūminio danties distalinio krašto, visą kampo sritį ir šakos dalį iki a/ž šakos įlankos, kur įsiterpia vainikinės ir sąnarinės sritys (4 pav.). Bedančiame žandikaulyje simfizės zona eina iki smakrinės angos [12, 13].
Lūžiai, esantys simfizėje arba simfizėje ir pirmojoje tranzitinėje zonoje, yra priskiriami simfizės zonai (5 pav. (A)). Lūžiai, einantys tik per pirmąją tranzitinę zoną, priskiriami kūno zonai (5 pav. (B)). Lūžiai, einantys per a/ž kūną ir/arba einantis per kūną ir pirmąją/antrąją tranzitinę zoną, priskiriami – kūno zonai (5 pav. (C ir D)). Lūžiai, einantys tik per antrąsias tranzitines zonas, priskiriami – kampo/šakos zonai (5 pav. (E)). Lūžiai, einantis per kampo/šakos zoną ir/arba įeinantys į antrąją tranzitinę zona, priskiriami kampo/šakos zonai (5 pav. (F)). Lūžiai, einantys per abi skirtingas zonas, priskiriami abejoms zonoms ir traktuojami kaip dauginiai (5 pav. (G ir H)) [12].
23
Apatinio žandikaulio lūžių epidemiologija pasaulyje
Pagal įvairių autorių šaltinius, apatinio žandikaulio lūžiai užima pirmą vietą tarp visų kaukolės kaulų lūžių. Apatinio žandikaulio lūžių epidemiologija skirtinguose regionuose varijuoja ir priklauso nuo populiacijos demografinių, socioekonominių, kultūrinių ypatumų. Dažnai gali būti nulemta laikinų ar lokalių faktorių, pavyzdžiui, tokių kaip metų laikas (šiltuoju periodu išauga sporto/laisvalaikio metu patirtų traumų kiekis) ar Naujųjų metų šventinis laikotarpis, susijęs su didesniu svaigiųjų medžiagų suvartojimu. Tad įvairiose pasaulio šalyse atliktos retrospektyvinės studijos apie apatinio žandikaulio lūžius parodė ganėtinai skirtingą lūžių pasiskirstymą tarp lyčių, amžiaus vidurkio, priežasčių, sukėlusių lūžį, ar lūžio topografiją [14].
Vakarų Europoje, Olandijoje, atlikto epidemiologinio tyrimo rezultatai parodė, kad vyrai patiria 2,2 karto daugiau apatinio žandikaulio traumų nei moterys. Vidutinis visų pacientų amžius buvo 32 metai. Vyrų tarpe dėl smurto įvyksta 33 % lūžių, dėl autoįvykių- 30 %. Moterų tarpe - 50 % dėl autoįvykių ir 20 % dėl nelaimingų atsitikimų. Tarp visų pacientų dažniausiai lūždavo a/ž kūnas ir sąnarinė atauga - 87 % atvejų. Smurtinių sužalojimų atvejais, dažniausiai lūždavo kampo sritis – net 72 % visų įvykių [15]. Štai kitoje vakarų Europos šalyje, Anglijoje, atlikus retrospektyvinę analizę su 1261 pacientų, nustatyta, kad santykis tarp vyrų ir moterų buvo didesnis ir siekė 5:1. Daugiausiai pacientų buvo 20 – 29 metų amžiaus grupėje (31 %). Tarp vyrų 87 % atvejų sudarė smurtinės kilmės, o tarp moterų- daugiau nei pusė atvejų buvo nelaimingi atsitikimai. Traumos metu dažniausiai lūždavo apatinio žandikaulio kampo sritis [16].
Kinijoje atlikta retrospektyvinė analizė parodė, kad 76 % pacientų, patyrusių apatinio žandikaulio lūžį, buvo iki 40 metų. Vyrų ir moterų santykis siekė 5:1. Dažniausia traumos priežastimi fiksuojamas autoįvykis (42 % atvejų), o smurtas sudarė tik 17,5 % visų atvejų. Dažniausiai lūždavo apatinio žandikaulio kūnas, kur lūžių skaičius sudarė 33 %, o sąnarinė atauga ir simfizė sudarė po 15 % nuo visų a/ž lūžių [17].
Libijoje, kur galioja griežti islamo įstatymai – draudžiami naktiniai klubai, alkoholio vartojimas ir lengvabūdiškas gyvenimo būdas bei būdingas Afrikos regionui socialinio nepritekliaus komponentas, atliktas tyrimas parodė kai kurios kardinaliai skirtingus epidemiologinius rezultatus. Pacientų amžius varijavo nuo 8 mėnesių iki 72 metų. Didžiausias pacientų kiekis buvo 21 – 30 metų amžiaus grupėje. Vyrų ir moterų santykis siekė net 7,1:1. Virš 80 % visų traumų, jos buvo patiriamos autoįvykio metu ir dar 15 % - nelaimingų atsitikimo metu. Tyrimas praktiškai nefiksavo smurtinės kilmės a/ž lūžių- turint omenyje Libijos politinę situaciją bei vykstantį pilietinį karą, didelį
24
kriminogeniškumą, iš to galima daryti prielaidą, kad pacientai nuslepia traumos priežastis. Dažniausiai, 36 %, atvejų lūždavo simfizės sritis, antroje vietoje kampo sritis (29 %), trečioje- a/ž kūnas – 20 %, o rečiausiai- sąnarinė atauga 15 % [18]. Tuo tarpu gretimoje Afrikos respublikoje, Tunise, kuri yra labiau kosmopolitiška ir joje negalioja tokie griežti islamo kanonai, atlikto tyrimo rezultatai smarkiai skiriasi nuo Libijos. Tarp visų pacientų, patyrusių a/ž lūžius, vyrų ir moterų santykis jau buvo mažesnis bei siekė 6:1. Autoįvykiai dar sudarė didžiausią a/ž lūžių priežastingumą ir siekė 45 %, mažiau smurtas – 22 %. Dažniausiai lūždavo kampo ir simfizės sritys, atitinkamai 25 % ir 22 % [19].
Lotynų Amerikoje a/ž lūžių epidemiologiniai tyrimai buvo atlikti Venesueloje ir Brazilijoje. Abi šalys pasižymi mažesniu visuotiniu saugumu ir dideliu kiekiu ginkluotų gaujų nusikaltimų, todėl prie smurtinių a/ž lūžių prisideda ir lūžiai dėl šautinių sužalojimų. Venesueloje vyrų ir moterų santykis tarp a/ž lūžių siekė 6,15:1, a/ž lūžių skaičius vienam pacientui siekė 1.56 vieneto. Venesueloje daugiausiai a/ž sužalojimų buvo patiriama 20 – 29 metų amžiuje (43.4 %). Dažniausia traumų priežastis buvo autoįvykiai su 28,1 %, antroje vietoje su 26.6 % užėmė šautinės kilmės lūžiai. Dažniausiai lūždavo parasimfizės ir kūno sritys, atitinkamai 27,6 % ir 23.9 % [20]. Tuo tarpu Brazilijoje vyrų ir moterų santykis buvo nežymiai mažesnis ir siekė 5,47:1. Lūžių skaičius vienam žmogui siekė 1,4 vieneto. 75 % visų pacientų buvo iki 38 metų amžiaus. Pagrindinės priežastys buvo autoįvykiai (43,9 %), smurtas (19,9 %) ir šautinės kilmės sužalojimai (10,3 % )[21]. Apatinio žandikaulio lūžiai yra būdingesni jaunesnio amžiaus žmonėms, kurie gyvena aktyvesnį socioekonominį gyvenimą, tačiau a/ž lūžiai yra vis dažniau sutinkami ir tarp vyresnio amžiaus pacientų, net manoma, kad senėjant vakarų pasaulio visuomenei, išliekant ilgesniam jaunatviškų pramogų bei gyvenimo būdo laikotarpiui, vis didesnis apatinio žandikaulio lūžių skaičius atsiras ir tarp vyresnio amžiaus žmonių. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai serga ir papildomomis ligomis, kaip antai osteoporozė, kas lengvina kaulų lūžius traumų metu ir sunkina jų gijimą, vyksta sunkesnė kaulinio audinio konsolidacija, ar aterosklerotinių pokyčių sukelti galvos svaigimai ir kritimai. Taip pat tokių pacientų gydymas užtrunka ilgiau, kainuoja brangiau, todėl svarbu išsiaiškinti epidemiologines a/ž lūžių priežastis tarp vyresnio amžiaus žmonių, norint išvengti ar sumažinti jų skaičių. Buvo atliktas retrospektyvinis tyrimas su 157 pacientais amžiaus grupėje nuo 65 iki 100 metų, kuris parodė, kad dažniausiai traumas patiria moterys, kas sudaro 70 % visų pacientų. Traumos dažniausiai įvykdavo namų aplinkoje kritimo atvejais ir tarp 12 – 18 valandos [22].
Tyrėjų nustatyta, kad retinuoti a/ž protiniai dantys gali turėti įtakos traumos metu įvykstančiai a/ž lūžio lokalizacijai. Atlikti tyrimai parodė statistiškai patikimus rezultatus, kad esant
25
a/ž protiniams dantims, yra linkusi lūžti a/ž kampo sritis, ir kad tuose a/ž, kur nebuvo protinių dantų, buvo didesnė tikimybė lūžti sąnarinei ataugai [23].
Apatinio žandikaulio lūžių gydymas
Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie apatinio žandikaulių lūžių gydymą siekia senovės Egipto civilizaciją. Jau tais laikais pastebėta, kad lūžių gijimui reikalinga lūžgalių imobilizacija, kuri buvo atliekama uždaru būdu naudojant aukso vielą [24]. Šiuolaikinė medicina išskiria tokius a/ž gydimo būdus – konservatyvų, chirurginį ir kombinuotą (konservatyvus kartu su chirurginiu). Situacijose, kuriose susiduriame su lūžiais be lūžgalių paslankumo ir be sąkandžio sutrikimo, gydymui užtenka šešių savaičių minkšto maisto dietos ir ramybės režimo [11]. Tiems lūžiams, kurie pasižymi paslankumu ir/arba yra su dislokacija, reikalinga įmobilizacija. Žandikauliai su pakankamai dantų abiejose lūžio pusėse gali būti įmobilizuojami įvairių konstrukcijų vieliniais individualiais įtvarais ir papildomai naudojant tarpžandikaulinę fiksaciją (standžią arba elastingą). Deja, nors toks gydymas yra paprasčiausiais ir pigiausias, jis sukelia daug nepatogumų pacientui, dažnai papildomai traumuoja dantis, dantenas ir labai apsunkina higieną. Taip pat toks gydymas yra ne visada įmanomas. Bedančiams pacientams, sergantiems lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis ar epilepsija, toks gydymas yra net kontraindikuotinas. Tokiu atveju yra indikuotina atlikti chirurginį gydymą, atliekant osteosintezę [25, 26].
Nuo 1970 metų pradėtas naudoti atviras gydymo būdas, atliekant lūžgalių osteosintezę titaninėmis mini plokštelėmis [27]. Toks gydymo metodas sukelia mažiau diskomforto ir malonesnis pacientams gijimo laikotarpiu. Tačiau jis brangesnis, dažnu atveju, po tam tikro laiko, reikalinga antra operacija dėl titaninės plokštelės pašalinimo, nes gali trukdyti išimamiems protezams, apsinuoginti per gleivinę ar atsirasti antrinės infekcijos. Visa tai sukelia papildomą diskomfortą pacientui [28]. Norint išvengti šitų trūkum, pradedamos naudoti besirezorbuojančios plokštelės, sukurtos hidroksipatito pagrindu, kurios nenusileidžia tvirtumu titaninėms plokštelėms ir užtikrina pakankamą lūžgalių imobilizacija [29].
Esant didesniems apimties lūžiams su dislokacijomis, sąkandžio sutrikimams, reikalinga lūžgalių repozicija ir fiksavimas centrinėje okliuzijoje, tokiais atvejais dažnai naudojamas kombinuotas gydymo būdas, kuris susideda iš chirurginio gydymo atliekant osteosintezę ir tarpžandikaulinio fiksavimo įtvarais [30, 31].
Įvairių pasaulio šalių tyrėjų pateikti duomenys apie a/ž lūžių gydymą rodo, kad populiariausias ir dažniausiai naudojamas gydymo metodas (ypač labiau ekonomiškai išsivysčiusiose
26
šalyse) būna lūžgalių osteosintezė titaninėmis mini plokštelėmis (gydoma virš 80 % atveju) [8, 16, 17]. Tuo tarpu, mažiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad populiariausias metodas išlieka individualus antdantiniai įtvarai su tarpžandikauliniu fiksavimu [18, 32].
Medikamentinis gydymas
Moksliniai tyrimai parodė, kad gydymas antibiotikais yra naudingas siekiant sumažinti pooperacinių infekcijų tikimybę. Taip pat tie pacientai, kuriepatyrę atvirus lūžius, rūko, serga sisteminėmis ligomis ar apskritai turintys didesnį rizikos laipsnį infekcijai, turėtų kuo greičiau gauti gydymą antibiotikais. Dažniausiai klinikinėje praktikoje a/ž lūžių atveju naudojami antibiotikai: penicilinas, cefazolinas, metronidazalonas ir klindamicinas [33].
Antibiotikų naudojimas po a/ž lūžių gydymo nėra labai efektyvus ir turintis abejotiną naudą. Tai patvirtina atlikti kontrolinės grupės tyrimai su placebo tirpalu ir su pacientų grupe, vartojančia peniciliną, kurie parodė, kad infekcijų atsiradimui jokio statistiškai patikimo skirtumo nebuvo [34].
Komplikacijos
Literatūroje pateikiama, kad apatinio žandikaulio lūžių komplikacijų skaičius siekia nuo 7 iki 29 % atveju [1, 8, 33]. Komplikacijų skaičius priklauso nuo lūžio sunkumo, vietos, skaičiaus. Dažniausiai sutinkamos komplikacijos: reikalingas danties pašalinimas iš lūžio linijos, išlikusi apatinės lūpos hipoestezija, osteomielitas, antrinė infekcija, lūžgalių nesuaugimas, išlikęs sutrikęs sąkandis. Didesnė komplikacijų tikimybė nustatyta rūkantiems ir sisteminėmis ligomis sergantiems pacientams. Vaikams komplikacijų tikimybė dėl kraujotakos ypatumų ir sisteminės būklės- mažiausia [33].
27
Medžiagos ir metodai
Tyrimo tipas
Atliktas pacientų, gydytų Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninėje (LSMUL) Kauno klinikų (KK) Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje dėl apatinio žandikaulio lūžių laikotarpyje nuo 2010 – 01 – 01 iki 2019 – 12 – 31, retrospektyvinis tyrimas.
Tiriamieji
Visi pacientai, kurie kreipėsi į LSMUL KK Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių dėl apatinio žandikaulio lūžių ir buvo gydyti.
Pacientų atmetimo kriterijai:
• Nepilna paciento gydymo dokumentacija, duomenų trūkumas; • Pacientų dokumentacija nebuvo prieinama dėl senaties; • Pacientai, kurie atsisakė gydymo;
• Pacientai pasišalino savavališkai iš gydymo įstaigos nebaigus gydymo; • Pacientai, pakartotinai patekę į gydymo įstaigą dėl lūžių komplikacijų.
Tyrimo protokolas
Pacientų duomenys buvo koduojami ir suvedami į Microsoft Office Excel programą. Duomenys:
• Amžius; • Lytis;
• Gyvenamoji vieta (miestas ar kaimas);
• Lūžio priežastis (smurtas, autoįvykis, nelaimingas atsitikimas, sporto trauma, kita priežastis); • Per kiek dienų pateko į stacionarų gydymą;
• Lūžio vieta (simfizė, kūnas, kampas/šaka, sąnarinė atauga, vainikinė atauga; • Lūžių skaičius (viengubas, dvigubas, trigubas, keturgubas);
• Lūžio lokalizacija pagal a/ž puses (vienpusis, dvipusis); • Sąkandžio sutrikimas po traumos (nesutrikęs/sutrikęs);
• Lūžio tipas pagal komplikuotumą (nekomplikuotas/komplikuotas (atviras, su dislokacija lūžis)).
28
• Kadangi medicininėje dokumentacijoje tik kai kuriais atvejais buvo žymėtas neblaivumo faktas traumos metu, šių duomenų objektyviai įvertint negalalima, tad iš analizės pašalinta. • Lūžio gydymo būdas (osteosintezė titaninėmis plokštelėmis, osteosintezė Kiršnerio virbalu,
antandiniai įtvarai ir tarpžandikaulinė fiksacija gumomis, tarpžandikaulinė fiksacija ligatūromis, kita);
• Naudotų osteosintezės plokštelių skaičius (jeigu buvo atlikta osteosintezė); • Išgulėtų dienų skaičius stacionare;
• Įvykusios komplikacijos po lūžio.
Visi šie duomenys surinkti naudojant išrašus iš medicininių dokumentų, forma Nr. 027/a.
Tyrimo etika
Sudarytas tyrimo protokolas ir pateiktas Kauno regioniniam biomedicininių tyrimų etikos komitetui (KRBTEK) tyrimui atlikti. 2020 – 01 – 07 suteiktas leidimas tyrimui. Leidimo nr. BE-2-13 (priedas nr. 1).
Statistiniai tyrimai
Surinkti duomenys buvo sukaupti duomenų bazėje. Statistinė analizė atlikta SPSS 22.0 (SPSS inc., Chicago, USA) programos paketu. Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos, tikrinamos statistinės hipotezės apie skirtumus tarp vidurkių dažnumo bei požymių tarpusavio priklausomumo. Tikrinat statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo (p) pasirinktas 0,05. Kiekybinių kintamųjų skirstiniai įvertinti naudojant Kolmogorov-Smirnov testą. Dviejų nepriklausomų grupių vidurkiams palyginti taikytas parametrinis Student t testas, o daugiau nei dviejų grupių – parametrinė dispersinė analizė (ANOVA). Kai kiekybinio kintamojo skirstinys netenkino normalumo sąlygos dviejų nepriklausomų grupių kiekybiniams kintamiesiems palyginti, taikytas neparametrinis Mann-Whitney testas, o daugiau nei dviejų grupių – neparametrinė dispersinė analizė (Kruskal-Wallis testas). Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumui vertinti taikytas chi kvadrato (χ2) nepriklausomumo ir suderinamumo kriterijus. Ryšiai tarp požymių buvo vertinami Spearman koreliacijos koeficientais. Prognozavimui buvo taikyta binarinė logistinė regresinė analizė.
29
Rezultatai
Imties charakteristika
Imtį sudarė 1847 tiriamieji, kurie buvo patyrę 2690 a/ž lūžius (1,45 lūžio/pacientui): 1689 (91,4%) vyrų ir 158 (8,9%) moterys. Tiriamųjų amžiaus V(SN) (V- vidurkis, SN – standartinis nuokrypis) 31,4 (13,1) (mediana – 28, jauniausias – 1, vyriausias – 87) metai. Remdamiesi Student
t testu dviem nepriklausomoms imtims, gavome, kad vyrai buvo reikšmingai (p<0,001) jaunesni nei
moterys (atitinkamai: 31,0 (12,6) metai ir 36,0 (16,7) metai.
Išskyrėme 6 amžiaus grupes (6 pav.). 18-30 metų amžiaus grupė sudarė beveik pusę imties tiriamųjų.
χ2=1537,71, lls=5, p<0,001, remiantis chi-kvadrato suderinamumo testu (lls – laisvės laipsnių skaičius)
30
Matome, kad 18-30 metų amžiaus grupėje reikšmingai daugiau buvo vyrų, o 41-50 metų ir >60 metų amžiaus grupėse – moterų (7 pav.).
χ2=33,422, lls=5, p<0,001, *,**,***p<0,05, remiantis chi-kvadrato nepriklausomumo testu 7 pav. Tiriamųjų amžiaus grupių procentinis pasiskirstymas, atsižvelgiant į jų lytį.
1257 (68%) respondentai buvo iš miesto, o 591 (32,0%) iš kaimo. Miesto gyventojų amžius (31,1 (12,8) metai) reikšmingai nesiskyrė (p=0,157) nuo kaimo gyventojų amžiaus (32,1 (13,7) metai).
31
8 pav. matome, kad reikšmingai didesnė dalis traumų – smurtas (1171 (64,8%). Nelaimingų atsitikimų imtyje buvo 481 (26,6%). Autoįvykiai, sporto traumos ir kita sudarė 155 (8,6%). Smurtą reikšmingai rečiau patyrė >60 amžiaus respondentų (30 (46,9%), lyginant su kitomis amžiaus grupėmis (<18 m. – 102 (60,7%), 18-30 m. – 577 (65,3%), 31-40 m. – 237 (65,5%), 41-50 m. – 158 (69,0%), 51-60 m. – 67 (66,3%)). Tačiau nelaimingų atsitikimų jie patyrė reikšmingai daugiau nei kitų amžiaus grupių nukentėjusieji (27 (42,2% ) (<18 m. – 39 (23,2%, 18-30 m. – 223 (25,3%), 31-40 m. – 101 (27,9%), 41-50 m. – 62 (27,1%), 51-60 m. – 29 (28,7%)). Į autoįvykį reikšmingai dažniau pateko <18 metų respondentai (16 (9,5%)). Kitų amžiaus grupių nuo 3 iki 4,8%. <18 ir 18-30 metų amžiaus grupėse nukentėjusiųjų buvo reikšmingai daugiau tarp tų, kurie patyrė sporto traumas, t.y., 11 (6,5%) ir 36 (4,1%) (31-40 m. – 6 (1,7%), 41-50 m. – 1 (0,4%), >50 metų nebuvo nei vieno).
χ2=2657,812, lls=4, p<0,001, remiantis chi-kvadrato suderinamumo testu (lls – laisvės laipsnių skaičius)
32
9 pav. pateikiame tiriamųjų amžiaus vidurkio pasiskirstymą, atsižvelgiant į patirtą traumą (respondentai, kurie patyrė „kita“ traumą buvo 46,3 (20,2) metų). Patyrę sporto traumą buvo reikšmingai jaunesni nei nukentėję nelaiminguose atsitikimuose. Pastarieji buvo taip pat reikšmingai vyresni nei nukentėję autoįvykiuose. Tačiau auto įvykiuose nukentėję buvo jaunesni nei tie, kurie patyrė smurtą.
V – vidurkis, PI – pasikliautinasis intervalas
F=9,457, lls=3, p<0,001; *,**,***p<0,05. Remiantis parametrine dispersine analize (ANOVA), F- Fišerio kriterijus. Daugkartiniam palyginimui taikytas Bonferoni testas
33
Įvykių pasiskirstymas reikšmingai skyrėsi, atsižvelgiant į tiriamųjų lytį (10 pav.). Smurtą reikšmingai dažniau patyrė vyrai (1096 (66,3%) nei moterys (73 (47,7%)), tačiau auto įvykius bei nelaimingus atsitikimus – moterys (auto įvykiai: vyrai – 72 (4,4%), moterys – 17 (11,1%); nelaimingi atsitikimai: vyrai – 421 (25,5%), moterys – 60 (39,2%)).
χ2=34,456, lls=4, p<0,001, *,**,***p<0,05, remiantis chi-kvadrato nepriklausomumo testu 10 pav. Tiriamųjų įvykių procentinis pasiskirstymas, atsižvelgiant į jų lytį.
34
Įvykių pasiskirstymas taip pat reikšmingai skyrėsi atsižvelgiant į tiriamųjų gyvenamąją vietą (11 pav.). Smurtą reikšmingai dažniau patyrė miesto gyventojai (820 (66,8%) nei kaimo (351 (60,6%)), tačiau nelaimingus atsitikimus - kaimo (miesto – 300 (24,4%), kaimo – 181 (31,3%)).
χ2=15,068, lls=4, p=0,005, *,**p<0,05, remiantis chi-kvadrato nepriklausomumo testu
35
12 pav. matome, kad daugiau nei pusę nukentėjusiųjų patyrė viengubų lūžių (976 (54,2%)) ir 783 (43,5%) – dvigubų lūžių. Trigubi ir keturgubi lūžiai sudarė 43 (2,4%) .
χ2=1676,806, lls=3, p<0,001, remiantis chi-kvadrato suderinamumo testu (lls – laisvės laipsnių skaičius)
36
Iki hospitalizacijos vidutinis laikas - 3,2 (10,2) (mediana [25-75%] – 1,0 [1,0- 3,0]) dienos. 995 (55,8%) kreipėsi per 1 dieną ir greičiau (13 pav.).
13 pav. Tiriamųjų trukmės nuo traumos pradžios iki patekimo į stacionarą procentinis pasiskirstymas.
37
1102 (60,8%) lūžių buvo kampo/šakos srityje, tačiau tik pusė iš 584 (32,3%) jų turėjo šį lūžį ne kombinacijoje su kitais lūžiais. Kūno lūžių buvo 555 (30,6%), tačiau vien tik kūno lūžių imtyje – 161 (8,9%). Kondiliarinių (sąnarinių) ataugų lūžių buvo 516 (28,5%), tačiau ne
kombinacijoje su kitais lūžiais jų buvo 210 (11,6%). Simfizės srities lūžių – 401 (22,1%), tačiau izoliuotų – 81 (4,5%). Vainikinių ataugų lūžių – 25 (1,4%), tačiau vien tik jų – 4 (0,2%) (14 pav. ir 1 lentelė)
38 1 lentelė. Tiriamųjų lūžio vietų ir jų kombinacijų pasiskirstymas.
Lūžio vieta n (%) Kūnas 161 (8,9) Simfizė 81 (4,5) Kampas/šaka 584 (32,3) Vainikinė atauga 4 (0,2) Sąnarinė atauga 210 (11,6) Kūnas + simfizė 7 (0,4) Kūnas + kampas/šaka 282 (15,6)
Kūnas + vainikinė atauga 3 (0,2)
Vainikinė atauga + sąnarinė atauga 91 (5,0)
Simfizė + kampas/šaka 162 (9,0)
Simfizė + vainikinė atauga 4 (0,2)
Simfizė + sąnarinė atauga 139 (7,7)
Kampas/šaka + vainikinė atauga 4 (0,2)
Kampas/šaka + sąnaarinė atauga 59 (3,3)
Vainikinė atauga + sąnarinė atauga 2 (0,1)
Kūnas + simfezė + kampas/šaka 2 (0,1)
Kūnas + kampas/šaka + kandiliarinė atauga 5 (0,3)
Kūnas + vainikinė atauga + kandiliarinė atauga 2 (0,1) Simfizė + kampas/šaka + kandiliarinė atauga 1 (0,1) Simfizė + sąnarinė atauga + vainikinė atauga 4 (0,2) Kampas/šaka + sąnarinė atauga + vainikinė atauga 1 (0,1) Kūnas + simfezė + kampas/šaka + vainikinė atauga 2 (0,1) n – atvejų skaičius
401 (77,8%) lūžių- nekomplikuotų ir 400 (22,2%) – komplikuotų (atviri lūžiai su dislokacijomis, pažeidę kaulą supančius audinius).
553 (30,6%) atvejais sąkandis po traumos buvo nesutrikęs, o 1250 (69,4%) sutrikęs. Sąkandis po traumos ir lūžio tipas tiesiogiai, reikšmingai koreliavo (r=0,3, p<0,001, r – Spearman koreliacijos koeficientas), t.y. sutrikusio sąkandžio po traumos, kai lūžio tipas nekomplikuotas, buvo 876 (62,6%), o kai komplikuotas -373 (93,3%) (p<0,001). Remdamiesi binarine logistine regresine
39
analize galime prognozuoti, kad sąkandžio po traumos sutrikimo ŠS [95% PI] (ŠS – Šansų Santykis, PI – pasikliautinasis intervalas) didesnis 8,264 [5,51-12,394], esant komplikuotam lūžiui.
15 pav. matome, kad dažniausiai buvo taikytas gydymas įtvarais (individualus andantiniai įtvarai su tarpžandikauliniu tempimu), t.y., 1451 (80,2%). Osteosintezė titaninėmis plokštelėmis taikyta 630 (34,8%) atvejų. Vidutinis osteozintezių plokštelių skaičius 1,47 (0,74), mediana [25-75%] – 1,0[1,0-2,0]. Kiršnerio virbalais gydymas taikytas 287 (15,9%), ligatūromis – 93 (5,1%) ir kita (kombinacijomis ar izoliuotai: pabarzdės tvarstis, minkšto maisto dieta, breketais, BARO- aukšto slėgio deguonies kamera ir kt.) – 43 (2,4%).
40
Vidutiniškai buvo taikytas 1,35 (0,57) mediana [25-75%] – 1,0 [1,0-2,0] gydymo metodas.
2 lentelėje pateikiame taikytų visų gydymo metodų ir jų kombinacijų pasiskirstymą.
2 lentelė. Gydymo metodų pasiskirstymas.
Gydymo metodai n (%)
Osteosintezė titaninėmis plokštelėmis 207 (11,6)
Įtvarai (individualus antdantiniai įtvarai su tarpžandikauliniu tempimu)
776 (43,5)
Ligarūros 71 (4,0)
Kita 35 (2,0)
Osteosintezė titaninėmis plokštelėmis + įtvarai (individualus antdantiniai įtvarai su tarpžandikauliniu tempimu)
383 (21,5) Kiršnerio virbalas + įtvarai (individualus antdantiniai įtvarai su
tarpžandikauliniu tempimu)
264 (14,8) n – atvejų skaičius
16 pav. matome, kad esant komplikuotam lūžio tipui, reikšmingai dažniau buvo taikomas gydymas ostosinteze titaninėmis plokštelėmis kombinuojant su įtvarais, o kai lūžis nekomplikuotas- gydymas ligatūromis arba vien tik osteosinteze titaninėmis plokštelėmis.
41
χ2=25,413, lls=6, p<0,0013, *,**,***p<0,05, remiantis chi-kvadrato nepriklausomumo testu 16 pav. Tiriamųjų gydymo procentinis pasiskirstymas, atsižvelgiant į jų lūžio tipą.
Tiriamųjų trukmės stacionare vidurkis- 6,3 (3,6) (mediana [25-75%] – 6,0 [4,0- 8,0]) dienos. Išskyrėme 5 grupes, atsižvelgiant į gulėjimo trukmę stacionare (17 pav.).
42 17 pav. Tiriamųjų stacionare procentinis pasiskirstymas.
1090 (58,9%) tiriamųjų ankstyvųjų komplikacijų nebuvo. Iš 762, kuriems jų buvo, dažniausiai - danties pašalinimas iš lūžio linijos (547 (71,8%) (18 pav.). Kita (79 (4,3 %)) – karščiavimas, virškinamojo trakto disfunkcija po taikyto antibakterinio gydymo, atsiradęs bendras
43
silpnumas, klausos sutrikimas, neuralginiai skausmai, kiti jutimo sutrikimai, kramtomojo raumens trauma ir kt..
χ2=2075,626, lls=6, p<0,001, remiantis chi-kvadrato suderinamumo testu (lls – laisvės laipsnių skaičius)
18 pav. Tiriamųjų komplikacijų procentinis pasiskirstymas.
Respondentų lytis (χ2=8,651, lls=7, p=0,279), gyvenamoji vieta (χ2=12,038, lls=7, p=0,099) neturėjo reikšmingos sąsajos su komplikacijomis.
Tiriamųjų amžiaus vidurkis, kuriems nebuvo komplikacijų – 31,9 (13,6) (mediana [25-75%] 28,0 [21,0-40,0]) metai, kuriems jos buvo – 30,8 (12,3) (27,0 [22,0-38,0]) metai (p=0,358).
44
Reikšmingai skyrėsi trukmė nuo traumos pradžios iki patekimo į stacionarą – 3,0 (12,2) (1,0 [0-3,0]) dienos ir 3,6 (6,4) (1,0 [1,0-4,0] dienos (p=0,001) bei trukmė stacionare (p<0,001).
Atitinkamai: 5,8 (3,3) (6,0 [3,0-8,0]) ir 7,1 (3,9) (7,0 [4,0-9,0]) dienos.
3 lentelėje pateikiame tiriamųjų komplikacijų pasiskirstymą, atsižvelgiant į lūžio vietą. Matome, kad reikšmingai dažniau komplikacijas lėmė kampo/šakos, kūnas + kampas/šaka, kūnas + simfizė.
3 lentelė. Tiriamųjų komplikacijų pasiskirstymas, atsižvelgiant į jų lūžio vietą traumos metu.
Lūžio vieta Komplikacijos, n (%)
Kūnas 51 (31,7) Simfizė 16 (19,8) Kampas/šaka 310 (53,1) Vainikinė atauga 2 (50,0) Kondiliarinė atauga 39 (18,6) Kūnas + simfizė 5 (71,4) Kūnas + kampas/šaka 152 (53,9)
Vainikinė atauga + kondiliarinė atauga 35 (38,5)
Simfizė + kampas/šaka 69 (42,6)
Simfezė + vainikinė atauga 2 (50,0)
Simfezė + kandiliarinė atauga 35 (25,2)
Kampas/šaka + vainikinė atauga 1 (25,0)
Kampas/šaka + kondiliarinė atauga 35 (59,3)
Vainikinė atauga + kondiliarinė atauga 1 (50,0) Kūnas + kampas/šaka + kondiliarinė atauga 1 (20,0) Kūnas + vainikinė atauga + kondiliarinė atauga 1 (50,0) Simfezė + kampas/šaka + kondiliarinė atauga 1 (100,0) Simfezė + kondiliarinė atauga + vainikinė atauga 3 (75,0) Kūnas + simfizė + kampas/šaka + vainikinė atauga 1 (50,0) χ2=152,408, lls=21, p<0,001, remiantis chi-kvadrato nepriklausomumo testu
n – atvejų skaičius
4 lentelėje pateikiame tiriamųjų komplikacijų pasiskirstymą, atsižvelgiant į taikytą gydymo metodą.
45
Gydymo metodai Komplikacijos, n (%)
Osteosintezė titaninėmis plokštelėmis 83 (40,1)
Įtvarai (individualus antdantiniai įtvarai su tarpžandikauliniu tempimu)
230 (29,6)
Ligarūros 8 (11,3)
Kita 20 (57,1)
Osteosintezė titaninėmis plokštelėmis + įtvarai 167 (43,6) Osteosintezė titaninėmis plokštelėmis + ligatūros 5 (33,3) Kiršnerio virbalas + įtvarai (individualus antdantiniai įtvarai su
tarpžandikauliniu tempimu)
209 (79,2) Osteosintezė titaninėmis plokštelėmis + Kiršnerio virbalas + įtvarai
(individualus antdantiniai įtvarai su tarpžandikauliniu tempimu)
16 (80,0) χ2=249,69, lls=15, p<0,001, remiantis chi-kvadrato nepriklausomumo testu n – atvejų skaičius
Tiriamųjų komplikacijos turėjo reikšmingą sąsają su jų sąkandžiu po traumos (5 lentelė). Komplikacijų turėjo 191 (34,5%), kurių sąkandis nesutrikęs, ir 569 (45,4%), kurių sutrikęs (p<0,001). Remdamiesi binarine logistine regresine analize, galime prognozuoti, kad šansų santykis atsirasti komplikacijai didesnis 1,579 [1,283-1,943], jei sąkandis po traumos sutrikęs.
5 lentelėje matome, kad danties pašalinimo iš lūžio linijos taip pat buvo reikšmingai daugiau tarp tų, kurių sąkandis po traumos sutrikęs (sąkandis nesutrikęs – 119 (21,5%), sąkandis sutrikęs – 427 (34,1%).
5 lentelė. Tiriamųjų komplikacijų pasiskirstymas, atsižvelgiant į jų sąkandį po traumos.
Komplikacijos
Sąkandis po traumos, n (%) Nesutrikęs, n=553 Sutrikęs, n=1252
Nebuvo 362 (65,5)* 683 (54,6) *
Danties pašalinimas iš lūžio linijos 120 (21,7) ** 427 (34,1) **
Išlikusi hipoestezija po lūžio 21 (3,8) 53 (4,2)
Nepilnai atsistatė sąkandis 0 15 (1,2)
Osteomielitas 13 (2,4) 23 (1,8)
Flegmona 9 (1,6) 11 (0,9)
Sąnarinės galvos pašalinimas 15 (2,7) 20 (1,6)
Kita 13 (2,4) 20 (1,6)
χ2=40,266, lls=7, p<0,001, *,**p<0,05, remiantis chi-kvadrato nepriklausomumo testu
19 pav. - tiriamųjų komplikacijų pasiskirstymą, apjungtus gydymo metodus į grupes. Matome, kad reikšmingai daugiau komplikacijų įvyko, kai buvo taikytas gydymas osteosinteze titaninėmis plokštelėmis su įtvarais bei Kiršnerio virbalu bei taikant įtvarus su Kiršnerio virbalu. Mažiausiai jų įvyko, kai taikyti tik įtvarai bei ligatūros.
46
χ2=242,134, lls=6, p<0,001, remiantis chi-kvadrato nepriklausomumo testu
47
Rezultatų aptarimas
Literatūros analizėje apžvelgti duomenys parodė, kad apatinio žandikaulių lūžių priežastingumas, pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų, pacientų amžius, dažniausiai lūžtančios a/ž sritys, gydymo metodai ir komplikacijos duoda gan plačiai kintančią rezultatų įvairovę priklausomai nuo tirto regiono. Šio Lietuvoje atlikto retrospektyvinio tyrimo rezultatai dalinai parodė panašumų su kai kurių užsienio tyrėjų rezultatais, bet kai kuriais aspektais ir skyrėsi.
Apatinio žandikaulio lūžiai dažniausiai būna pasekmė tam tikrų faktorių, veikiančių traumuojančiai a/ž, todėl nenuostabu, kad ir Lietuvoje daugiausiai a/ž lūžių patiria aktyviausiai socioekonominį gyvenimą gyvenantys žmonės t. y. 18 – 30 metų amžiaus grupėje 896 (48,5 %). Tuo tarpu net 2/3 visų a/ž lūžių patyrusių pacientų buvo iki 40 metų (1441 (78 %)). Visų gydytų pacientų amžiaus vidurkis buvo 31,4 metų (13,1). Kitų autorių atlikti tyrimai parodė identiškus rezultatus nepriklausomai nuo regiono [1, 2, 3, 5, 14, 17, 18].
Pacientų pasiskirstymas pagal lytį parodė gan neįprastą rezultatą ir visai nesutapo su kitų autorių tyrimų duomenimis. Vyrų/ moterų santykis, kuris buvo 9:1, parodė, kad Lietuvoje vyrai ženkliai labiau yra linkę į apatinio žandikaulio lūžius nei moteriškos lyties atstovės. Pagal kitų autorių duomenis, šis santykis įvairiose pasaulio šalyse gan varijavo nuo 2,2:1 iki 7:1 [1, 3, 5, 18, 19]. Taip pat moterys vidutiniškai 6 metais vyresniame amžiuje patirdavo a/ž lūžius nei vyrai (vyrai 31,0 (12,6) metai ir moterys 36,0 (16,7) metai). Kitų autorių duomenimis, a/ž lūžius vyrai irgi patirdavo jaunesni [5, 14, 16, 17].
Lietuvoje toks didelis santykis tarp vyrų ir moterų su a/ž lūžiais skirtumas gali būti paaiškintas tuo, kad pagrindinė a/ž lūžio priežastis buvo smurtinės kilmės, kurias dažniausiai patiria jaunesni žmonės (1171 (64,8%)), ir kaip statistinė analizė parodė, ženkliai dažniau vyrų tarpe (1096 (66,3%)) nei moterų (73 (47,7%)). Antroje vietoje pagal a/ž lūžių priežastingumą buvo nelaimingi atsitikimai (481 (26,6%)), kurie nurodomi gana įvairus. Dažniausiai pasitaikantys – paslydimai, parkritimai nuo laiptų ar kopėčių, užgriuvę daiktai ir pan. Nors vyrai iš prigimties yra labiau linkę rizikuoti ir būti mažiau atsargesni nei moterys, gauti rezultatai statistinio patikimumo ribose (p<0,05) parodė, kad moterys buvo linkusios ženkliai labiau į nelaimingus atsitikimus nei vyrai (vyrai – 421 (25,5%), moterys – 60 (39,2%)). Kitų šalių atliktuose tyrimuose pateikti duomenys varijuoja – vienose labiau linkusios į nelaimingus atsitikimus moterys, kituose – vyrai [18, 19, 20, 21]. Trečioje vietoje pagal a/ž lūžių priežastingumą užėmė autoįvykiai, kurie apėmė ne tik automobilių, bet ir kitų transporto priemonių (motociklai, dviračiai) avarijų metu įvykusius a/ž lūžius. Statistinė analizė
48
parodė patikimą rezultatą (p<0,05), kad moterys autoįvykių metu buvo linkusios daugiau nei du kartus dažniau patirti a/ž lūžius nei vyrai (vyrai – 72 (4,4%), moterys – 17 (11,1%)). Taip pat, rezultatai parodė, kad autoįvykių metų pacientai, patiriantys a/ž lūžius, būna keletą metų jaunesni nei pacientai, patiriantys lūžius smurto ar nelaimingų atsitikimų metu. Galima padaryti išvadas, kad tokie duomenys parodo, jog autoįvykiuose dalyvauja mažiau patyrę vairuotojai. Kitų autorių duomenys irgi parodė, kad moterys ir jaunesni žmonės yra labiau linkę į autoįvykius [16, 17, 18, 19]. Rečiausiai a/ž lūžius pacientai patirdavo sporto metu (futbolas, krepšinis, koviniai užsiėmimai ir kt.) ir kitais (danties šalinimo metu, patologinio lūžio dėl karcinomos a/ž, šautinės kilmės, a/ž cistos pašalinimo metu ir pan.) atvejais.
Pacientų pasiskirstymas tarp žmonių, patyrusių apatinio žandikaulio lūžius iš miesto ir kaimo, nebuvo tolygus. Didžioji dalis t.y. 2/3 pacientų, buvo iš miesto. Šis rezultatas koreliuoja su bendru Lietuvos urbanizacijos lygiu (67 %). Pacientų amžiaus vidurkis tiek iš miesto, tiek iš kaimo, buvo panašus. Taip pat statistinė analizė patikimumo ribose (p<0,05) parodė, kad miesto gyventojai labiau linkę patirti smurtinės kilmės a/ž lūžius (miesto gyventojai (820 (66,8%) nei kaimo (351 (60,6%)). Tuo tarpu, kaimo gyventojai buvo labiau linkę į nelaimingų atsitikimų sukeltus a/ž lūžius (miesto – 300 (24,4%), kaimo – 181 (31,3%)), galima daryti prielaidą, kad dėl intensyvesnių žemės ūkio, ūkio darbų, sodininkavimo ir pan.. Jei lyginti smurtinės kilmės a/ž lūžius tarp miesto ir kaimo, tai mieste smurtiniai atvejai vyko tarp nepažįstamų žmonių, tuo tarpo kaime dažniau artimųjų aplinkoje. Abiem atvejais smurtinės kilmės a/ž lūžius dažnu atveju katalizuoja alkoholis, ką nurodo kiti tyrėjai, jog alkoholis būna dažna smurto priežastis [35]. Deja, dėl medicininės dokumentacijos pildymo netolygumų, konstatuotas apsvaigimas traumos metu nurodytas tik mažoje dalyje tirtų dokumentų, tad neanalizuotas ir nevertintas kaip patikimas kriterijus.
Didžioji dalis pacientų, patyrusių a/ž lūžius, patekdavo į stacionarą gydymui per pirmąsias tris dienas po traumos (1269 (68,7 %)). Surinkti duomenys parodė statistiškai patikimus rezultatus (p<0,05), kad vyrai linkę greičiau kreiptis į gydymo įstaigą nei moterys. Greičiausiai tai yra susiję su tuo, kad vyrai dažniau patiria sunkesnius smurtinės kilmės a/ž lūžius, kurie dažniau yra komplikuoti ir pasižymi sutrikusiu sąkandžiu, kas sąlygoja didesnį skausmą, diskomfortą, negalėjimą kramtyti, tad priverčia greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Vėlesnis nei trijų dienų kreipimasis į gydymo įstaigą ir stacionarizavimas statistiškai patikimai (p<0,05) siejosi su nelaimingų atsitikimų sukeltais a/ž lūžiais, kai jie dažniausiai būdavo nekomplikuoti ir sąkandis nesutrikęs arba mažai sutrikęs. Tokie pacientai, manydami, kad nieko rimto neįvyko ir skausmas savaime praeis, kreipdavosi tik po kelių dienų. Vėlesnio patekimo į stacionarą priežastis dažnai būdavo ir pacientų
49
socialinio draudimo neturėjimas bei nenoras ar galimybių neturėjimas patiems susimokėti už gydymą. Dėl to tokie pacientai pirmiausiai kreipdavosi į socialinio draudimo įstaigas, o tik paskui atvykdavo gydymui. Nereta vėlesnio patekimo į stacionarą gydymui priežastis- neblaivi pacientų būsena ir neadekvatus bei pavojingas medicinos personalui elgesys.
Taip pat, statistinė analizė parodė, kad pacientams iš miesto greičiau pavykdavo patekti į ligoninę ir būti stacionarizuojamiems į Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių nei pacientams iš kaimo. Tai galėjo būti susiję su tuo, kad pacientai iš kaimo dažnu atveju pirma kreipiasi į vietinę ambulatoriją ar Pirminę sveikatos priežiūros įstaigą, o tik paskui keliaują į Kauno klinikas, tuo tarpu miestų gyventojai, kurių didžioji dalis buvo iš Kauno ar Kauno rajono, tiesiai po traumos kreipdavosi į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių arba Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriaus ambulatoriją.
Dažniausiai patiriama a/ž lūžimo vieta buvo kampo/šakos sritis (597 (32,3 %)). Kitų autorių tyrimai irgi parodė, kad, dominuojant smurtinės kilmės lūžiams, dažniausiai irgi lūžta kampo/šakos sritis [20, 21]. Statistinė analizė parodė, kad vyrai buvo dvigubai dažniau linkę patirti kampo/šakos srities lūžius nei moterys (ŠS[95% PI] 0,552[0,396-0,769], kad moterys patirs kampo/šakos lūžį), toks rezultatas greičiausiai yra sąlygotas, kad vyrai dažniau patiria smurtinės kilmės a/ž lūžius, o esant smurtinės kilmės lūžiams, dažniausiai lūžta kampo sritis. Antroje vietoje buvo kūno ir kampo/šakos lūžių kombinacija 288 (15,6 %). Trečioje vietoje sąnarinės ataugos lūžiai 214 (11,6 %). Kitų autorių pateikti tyrimų rezultatai varijuoja priklausomai nuo regiono ir pagrindinės a/ž lūžių priežasties. Pavyzdžiui, Libijoje, daugiausiai lūždavo simfizės sritis (180 (37 %)) ir pagrindinė a/ž lūžimo priežastis buvo autoįvykiai (188 (38 %)) [18], Anglijoje – kampo sritis (378 (30 %)) ir pagrindinė priežastis- smurtas (903 (72%)) [16].
Pagrindinis gydymo būdas buvo užfiksuotas kaip individualūs antdantiniai įtvarai kartu su tarpžandikauliniu tempimu. Šis gydymo būdas yra paprasčiausias ir pigiausias, todėl dažniausiai būna pirmo pasirinkimo gydymo būdas, jei jam nėra kontraindikacijų. Kitose šalyse atliktų tyrimų metu jis yra irgi įvardijamas, tačiau kaip rečiau naudojamas gydymo būdas [8, 17]. Antroje vietoje buvo osteosintezė titaninėmis plokštelėmis kartu su individualiais antdantiniais įtvarais su tarpžandikauliniu tempimu. (20,7 %). Šis gydymo būdas statistiškai patikimai (p<0,05) siejosi su komplikuotais lūžiais. Trečioje vietoje buvo individualūs antdantiniai įtvarai su tarpžandikaulinių tempimu ir osteosintezė Kiršnerio virbalu (13,3 %). Šis gydymo būdas statistiškai patikimai dažniau buvo naudojamas esant kampo/šakos lūžiams ir komplikuotam, sutrikusiam sąkandžiui. Ketvirtoje vietoje buvo naudojamas gydymo būdas - osteosintezė titaninėmis
50
plokštelėmis (11,2 %). Tyrėjų iš įvairių valstybių, ypač turtingose vakarų pasaulio šalyse, šis būdas dažniausiai būna pirmo pasirinkimo (> 80 %) ir yra dažniausiai taikomas [ 17, 18, 24, 25].
Didžioji dalis pacientų stacionare buvo gydoma iki 8 dienų (> 70 %). Statistiškai patikimos koreliacijos tarp amžiaus, a/ž lūžio lokalizacijos, gydymo metodo nebuvo rasta. Tokiam rezultatui įtakos galėjo tūrėti planinis operacinės užimtumas, gydytojų darbo grafikai, išpuolantys savaitgaliai ar nedarbo dienos. Statistiškai patikimas rezultatas buvo gautas (p<0,05), kai pacientai stacionare pragulėdavo ilgiau nei 9 paras ir turėjo flegmonos arba osteomielito komplikacijas.
Antimikrobinių ir nuo skausmo vaistų gydymo statistikos nepavyko užfiksuoti, nes ne visada buvo įvardinami konkretūs naudojami preparatai, o tiesiog bendrai minima, kad taikytas gydymas pagal poreikį - antimikrobinis ir nuo skausmo. Ligos istorijose buvo užfiksuoti šie vaistai: antimikrobiniai (penicilinas, amoksicilinas, amoksiklavas, cefazolinas, gentamicinas, metronidazolas, cefuroksimas) ir nuo skausmo (ketonalis 100mg, ketanovas 30mg, paracetamolis 1000mg, deksketoprofenas, doloblokas, dolmenas, ketolgan 30mg, analginas). Nurodyti antibiotikai sutapo su kitų tyrėjų duomenimis [32, 33].
Pagrindinė ir dažniausiai pasekmė po a/ž lūžio buvo danties pašalinimas iš lūžio linijos ir išlikusi apatinės lūpos hipoestezija. Kaip parodė statistinė analizė, tokių traumų kaip flegmona ir osteomielitas atsiradimas statistiškai patikimai (p<0,05) siejosi su pacientų, patyrusių komplikuotus a/ž lūžius, stacionarizavimu vėlesniu nei 5 dienų laikotarpyje. Kiti autoriai nurodo iš dalies panašias dažniausiai įvykusias komplikacijas (išlikusi apatinės lūpos hipoestezija, antrinė infekcija, lūžgalių nesuaugimas, išlikęs sutrikęs sąkandis) [33].
