LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
Žydrūnė Samajauskaitė
DAŽNIAUSIAI DIAGNOZUOJAMŲ ŠUNŲ
ORTOPEDINIŲ LIGŲ ANALIZĖ
ANALYSIS OF MOST COMMON CANINE
ORTHOPAEDIC CONDITIONS
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: doc. dr. Algis Noreika
2 DARBAS ATLIKTAS LSMU VA STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „DAŽNIAUSIAI DIAGNOZUOJAMŲ ŠUNŲ ORTOPEDINIŲ LIGŲ ANALIZĖ“:
1. yra atliktas mano pačios,
2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje,
3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Žydrūnė Samajauskaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Žydrūnė Samajauskaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Algis Noreika
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Arūnas Rutkauskas
(aprobacijos data) (klinikos vedėjo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
ĮVADAS...4 SANTRAUKA...5 SUMMARY...6 SANTRUMPOS...7 1. LITERATŪROS APŽVALGA...81.1 Kaulų klasifikacija pagal formą...8
1.2 Priekinės kojos kaulai...8
1.3 Užpakalinės kojos kaulai...8
1.4 Rentgenologinio tyrimo taikymas kojų ligų diagnostikoje...8
1.5. Dažniausi kaulinio audinio pažeidimai...9
1.5.1 Osteoartritas...9
1.5.2 Panosteitas...10
1.5.3 Disekuojantis osteochondritas...12
1.5.4 Displazijos...13
1.5.5 Kelio girnelės išnirimas...17
2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI...19
3. TYRIMO REZULTATAI...21
4. REZULTATŲ APTARIMAS...29
IŠVADOS...31
REKOMENDACIJOS...32
4
SANTRUMPOS
angl. – angliškai kg – kilogramai mėn. – mėnesis
NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
OA – osteoartritas
OCD – disekuojantis osteochondritas pav. – paveiksliukas
proc. – procentai
PSGAG – polisulfatuotas gliukozaminoglikanas pvz. – pavyzdys
5
SANTRAUKA
DAŽNIAUSIAI DIAGNOZUOJAMŲ ŠUNŲ ORTOPEDINIŲ LIGŲ ANALIZĖ Žydrūnė Samajauskaitė
Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas - įvertinti šunų polinkį sirgti ortopedinėmis ligomis ir atlikti klinikinių atvejų
analizę.
Tyrimas atliktas 2018 metų balandžio mėn. - 2018 metų lapkričio mėn. smulkiųjų gyvūnų klinikoje Kaune. Ištirta 30 šlubavusių šunų. Tyrimo eigoje taikyti bendrieji tyrimo metodai (anamnezės rinkimas, bendrojo klinikinio ir ortopedinio tyrimo atlikimas) ir specialieji tyrimai (tyrimas rentgeno spinduliais). Nagrinėta šuns amžiaus, veislės, lyties ir kūno kondicijos įtaka rastis ortopedinei ligai.
Nustatėme, jog klinikoje ortopedinė liga diagnozuota 3,3 proc. šunų. Šunys šlubavo dėl kelio girnelės išnirimo (32 proc.), sąnarių displazijos (26 proc.), OCD (22 proc.), osteoartrito ir panosteito (po 10 proc.). Šuns amžiaus vidurkis, kuriame pasireiškia ortopedinė liga, yra 6,7 metų. Negrynaveisliams šunims šios ligos diagnozuojamos 2 kartus dažniau nei veisliniams, nors veislės
predispozicija turi įtakos ligų pasireiškimo dažnumui. Į nutukimą linkusiems šunims dažnesni osteoartrito atvejai.
6
SUMMARY
ANALYSIS OF MOST COMMON CANINE ORTHOPAEDIC CONDITIONS Žydrūnė Samajauskaitė
Master‘s Thesis
The objective of this thesis carry out analysis of canine sickness rates for orthopedic illnesses and complete a clinical analysis.
Research has been conducted between April and November 2018 in small animal clinic in Kaunas city. 30 dogs with limb lameness were examined. In the process , common methods of examination were applied such as looking into the patients medical history, general medical and orthopedic examination as well as x-ray analysis. Taken into consideration were the dogs’ breed, sex and general condition which could influence the occurrences of an orthopedic conditions.
During the research period 3.3% of the dogs examined were diagnosed with the following in percentages: 32% stifle dislocation, 26% dysplasia, 22% osteochondritis dissecans, panosteitis and osteoarthritis 10% respectfully. Not purebreds are diagnosed with these diseases twice as often when compared to purebreds. Dogs that have a predisposition for obesity have a greater risk for osteoarthritis.
7
ĮVADAS
Šunys gali būti paveikiami keleto skirtingos kilmės skeleto sutrikimų - įgimtos, vystymosi, trauminės, infekcinės, mitybinės, metabolinės ir neoplastinės kilmės. Tokie pažeidimai kaip panosteitas ir hipertrofinė osteodistrofija yra laikini ir šunys įprastai visiškai atsigauna, tuo tarpu klubo displazija ir osteochondrozė yra nuolatinės sąlygos, dažnai vedančios link degeneracinių ligų paveiktuose sąnariuose (1).
Šlubavimas yra klinikinis požymis, sukeliantis eisenos sutrikimus ir gebėjimą judinti kūną įprastai. Šlubavimas gali apimti vieną ar daugiau kojų ir pasireiškia nuo smulkių skausmų iki visiško negebėjimo remti svorio.
Kiti su šlubavimu susiję simptomai apima: skausmą, ribotą gebėjimą judėti, raumeninės masės sumažėjimą, nenormalią laikyseną stovint, atsikėlus, gulint ar sėdint, nervų sistemos požymius - sumišimą, drebulį. Kaulai ir (arba) sąnariai gali būti nenormalūs pagal dydį, formą (10).
Kadangi kaulo didžiąją dalį sudaro kalcis bei fosforas, jie yra ganėtinai didelio tankio ir rentgenogramose puikiai kontrastuoja su juos supančiais audiniais.
Darbo tikslas: įvertinti šunų polinkį sirgti ortopedinėmis ligomis ir atlikti klinikinių atvejų analizę.
Darbo uždaviniai:
1. Surinkti duomenis apie šunis, sergančius kojų ligomis. 2. Nustatyti dažniau pasitaikančias kojų ligas šunims.
3. Įvertinti ryšį tarp šuns amžiaus, lyties, veislės, kondicijos ir ligų pasireiškimo. .
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Kaulų klasifikacija pagal formą
Kaulai yra skirstomi į 5 kategorijas: ilguosius, trumpuosius, sezamiškuosius, plokščiuosius ir netaisyklinguosius.
Ilgieji, trumpieji bei sezamiškieji kaulai yra kojose, plokštieji ir netaisyklingieji kaulai yra randami kaukolėje ir stubure.
Ilgieji kaulai aptinkami kojose (pvz., šlaunikaulis, stipinkaulis, blauzdikaulis). Jie turi kamieną
– diazifę, bei du galus – epifizes.
Trumpieji kaulai yra tik karpalinėje ir tarsalinėje srityse, kurios turi po 7 kaulus.
Plokštiesiems kaulams priklauso mentė, dubens kaulai, netaisyklingiesiems – slanksteliai bei kaukolės kaulai.
Sezamiškieji kaulai lokalizuojasi šalia laisvai judančių sąnarių. Sezamiškųjų kaulų paskirtis yra sumažinti trintį, kur jos susidaro daugiausiai (3).
1.2 Priekinės kojos kaulai
Priekinę koją sudaro mentė, kuri jungiasi su petikauliu peties sąnariu. Alkūnės sąnaryje petikaulis jungiasi su dilbio kaulais, kuriuos sudaro alkūnkaulis ir stipinkaulis. Toliau seka riešo sąnarys, sudarytas iš 7 riešo kauliukų. Su riešu jungiasi 5 plaštakos kaulai, pereinantys į pirštakaulius. Pirštai baigiasi nagais (3).
1.3. Užpakalinės kojos kaulai
Užpakalinė koja su dubens kaulais jungiasi klubo sąnariu. Užpakalinę koją sudaro šlaunikaulis, kuris jungiasi su blauzdikauliu ir šeivikauliu. Blauzdos kaulai kulno sąnaryje jungiasi su kulno kaulais. Kulno kauliukų yra 7, iš jų išsiskiria stambus kulnakaulis. Prie kulno tvirtinasi 4, o kartais 5 pėdos kaulai, kurie toliau pereina į pirštakaulius, pastarieji baigiasi nagais. Vidinėje viršutinėje pėdos pusėje kartais būna rudimentinis, taip vadinamas pridėtinis pirštas, pastarasis su slėsna dažniausiai nesijungia (3).
1.4 Rentgenologinio tyrimo taikymas ortopedinių ligų diagnostikoje
Rentgenografija yra svarbi diagnostikos priemonė, skirta aptikti ir diagnozuoti raumenų ir skeleto ligas, leidžia lokalizuoti ir apibūdinti pažeidimus. Yra itin svarbu gauti/padaryti bent dvi rentgenogramas skirtingais kampais norint teisingai įvertinti trimatį objektą (gyvūną), dvimačiu matavimo prietaisu (rentgenu) (4). Interpretuojant atliktas rentgenogramas atliekamos mažiausiai
9
dvi stačiakampės rentgenogramos. Kaulai vertinami atsižvelgiant į jų ribas, skaidrumą, geometriją bei pažeidimų pasiskirstymą. Vertinant sąnarius kreipiamas dėmesys į sąnarių lygumą, sąnario ertmės plotį, pažeidimų pasiskirstymą. Minkštųjų audinių vertinimas atliekamas remiantis klinikiniais, fiziniais ir laboratoriniais radiniais.
Skirtingų ortopedinių ligų atvejais vaizdai rentgenogramose gali atrodyti panašūs, tačiau gydymas turi būti skirtingas. Kad pokyčiai būtų matomi rentgenogramoje, turi būti paveikta 30–50 proc. kaulinio audinio.
Aktyvus kaulų nykimas rentgenogramose gali būti matomas praėjus 5–7 dienoms. Aktyvi kaulo gamyba gali būti matoma po 10–14 dienų, pokyčiai anksčiau pastebimi besivystantiems, nesubrendusiems gyvūnams (4).
1.5. Dažniausi kaulinio audinio pažeidimai
1.5.1. Osteoartritas
Osteoartrito patogenezė. Ši liga yra labai paplitusi tarp kompanijos gyvūnų (3). Osteoartritas
(OA) apibūdinamas kaip liga kuomet nyksta sąnarinės jungtys, pasireiškia osteofitų susidarymu ir kaulo deformavimusi, sinovijos, tarpkremzlinio kaulo, raumens, raiščio, sausgyslės patologijomis.
Dažniausiai liga pasireiškia vidutinio amžiaus ar vyresniems (>4 m.) didžiųjų veislių šunims (>22,5 kg) turintiems viršsvorio ar linkusiems į nutukimą. Nors OA dažniau pasitaiko vyresniems ir sunkesniems šunims, tačiau tai gali būti klinikinė problema bet kurio amžiaus šunims.
OA gali išsivystyti per didelei jėgai veikiant sąnarius (pvz., trauma) arba nedidelėms jėgoms veikiant jau pažeistus sąnarius (pvz., displazijų, vystymosi sutrikimų atvejais) (5).
Osteoartritas gali paveikti iki 20 proc. šunų populiacijos. OA sudaro 47 proc. kaulų ligų, paveikiančių 42,5 proc. klubo, 18,5 proc. kelio ir 12, 8 proc. alkūnės sąnarius (7).
Osteoartritas klasifikuojamas į pirminį (idiopatinį), atsirandantį dėl sąnarinės kremzlės degeneracijos ir antrinį – atsirandantį dėl traumų, blogai sugijusių lūžusių kaulų, sąnariams tenkančios didelės apkrovos (21).
Klinikiniai požymiai. Osteoartritas susijęs su skausmu, funkciniu apribojimu ir struktūriniais
kremzlių ir kitų sąnarių struktūrų pokyčiais (7).
Osteoartritas progresuoja lėtai, kliniškai pasireiškia skausmu, deformacija, apribotu judėjimu, židininiais eroziniais sužalojimais, sąnarinių kremzlių nykimu, subchondrine skleroze, taip pat osteofitų ir cistų formavimusi. 80 proc. šunų populiacijos 7 m. amžiaus ir vyresni turi osteoartrito požymius bent viename sąnaryje (8).
10
Diagnozavimas. Rentgenogramose pastebima subchondrinio kaulo sklerozė, kuri baigiasi jo
pažeidimu, skilimu, arba kremzlės erozija, sąnario ertmė susiaurėja. Kaulo pokyčiai vyksta abiejose pažeisto sąnario pusėse.
1 pav. Osteoartrito apimtas šuns kelio sąnarys (asmeninio archyvo nuotrauka)
Osteoartrito gydymas. Medikamentinis ir chirurginis, priklausomai nuo ligos stadijos ir sunkumo. Chirurginė operacija gali panaikinti ligos požymius, bet neatstatyti sąnarių funkcijos. Vyresniems gyvūnams tai gali būti lemiamas faktorius svarstant eutanazijos galimybę. Gydymui naudojami tokie injekciniai preparatai: polisulfatuotas gliukozaminoglikanas (PSGAG) ar hialurono rūgštis, peroraliniai - gliukozamino hidrochloridas, chondroitino sulfatas, omega-3 riebalų rūgštys, refrakterinio skausmo slopinimui vartojami NVNU derinyje su tramadoliu arba gabapentinu (32).
1.5.2. Panosteitas
Patogenezė. Panosteitas yra kaulų čiulpuose esančio riebalinio audinio liga, pasireiškianti medulinių adipocitų degeneracija. Vėliau įvyksta stromos ląstelių proliferacija, intramembraninė osifikacija, rezorbcija. Medulinių kraujagyslių užkimšimas ir hiperemija gali sukelti skausmą. Panosteitas įprastai aptinkamas jauniems 6–18 mėn. amžiaus, didžiųjų veislių šunims, tačiau labai retai paveikia ir vidutinio amžiaus šunis (9).
Panosteitas yra riebalinio audinio, esančio kaulų čiulpuose liga, dažnai sukelianti antrinius kaulų pokyčius. Panosteitas paveikia didesnių veislių šunis: elderterjerus, basethundus, dobermano pinčerius, vokiečių aviganius, auksaspalvius retriverius, danų dogus, airių seterius, Labradoro retriverius, samojedus, senbernarus. Patinai linkę sirgti dažniau nei patelės, o patelėms ši liga turi
11 polinkį pasireikšti su pirmąja ruja (9). Panosteito priežastys nėra tiksliai žinomos. Egzistuoja kelios panosteito išsivystymo prielaidos, apimančios genetinį polinkį, baltymų ir riebalų koncentraciją maiste (20), metabolinius sutrikimus, parazitų migraciją, stresą, bakterines, virusines ir autoimunines ligas (22).
Klinikiniai požymiai. Panosteito atveju paprastai šlubavimas trunka nuo 2 iki 3 savaičių ir
gali migruoti nuo vienos kojos į kitą. Dažniausiai pažeidžiami alkūnkaulis, šlaunikaulis, petikaulis, blauzdikaulis bei šių kaulų sąnarinės jungtys. Palpuojant kaulus šuo reaguoja skausmu, nenoromis juda (20).
Pagrindinis klinikinis požymis yra skausmas, vėliau pasireiškiantis šlubavimu. Paveikti šunys tampa letargiški, jiems pasireiškia apetito sumažėjimas ir pakilusi kūno temperatūra. Klinikiniai požymiai gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, vėliau simptomai gali atsinaujinti. Liga linkusi pasikartoti streso periodais (33).
Diagnozavimas. Kilus įtarimui dėl galimo panosteito pasireiškimo paprastai rekomenduojama
atlikti ilgųjų kaulų rentgenogramas, turint omenyje, kad pokyčiai rentgenogramose nebūtinai koreliuoja su klinikiniais požymiais ar skausmingumu (36).
2 pav. Panosteitas (1 - nepažeista kaulo dalis, 2- panosteito paveikta kaulo dalis) (asmeninio
archyvo nuotrauka) 2
12
Gydymas. Nors ligos patogenezė nėra tiksliai žinoma, panosteitu sergantys šunys dažniausiai
išgyja savaime. Esant skausmo ir šlubavimo epizodams, analgetikai gali būti skiriami kartu su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, tramadoliu, narkotiniais analgetikais, gabapentinu (23).
Sumažinti skausmui ir uždegimui naudojami NVNU, tai gali būti karprofenas, derakoksibas, meloksikamas, taip pat gali būti skiriami ir steroidiniai vaistai, tokie kaip prednizolonas.
1.5.3 Disekuojantis osteochondritas
Patogenezė. Disekuojantis osteochondritas (Osteochondritis dissecans) yra židininis
idiopatinis kaulo pažeidimas, kurio metu sutrinka pokremzlinio kaulo kraujotaka, vėliau nekrozuoja fragmentas, kuris dirgina sąnarį, ko pasekoje išsivysto uždegimas (13). Osteochondrozė vadinama OCD, kai atskyla kremzlės fragmentas (14).
Osteochondritas yra sisteminė liga, pasireiškianti epifizinių kremzlių endochondrinių osifikacijos procesų pokyčiais, taip pat pažeidimai gali būti aptinkami metafizinėse ir apofizinėse augimo kremzlėse (35).
Klinikiniai požymiai. Kremzlės augimas ir osifikacija sukelia daugybę pažeidimų, kuriuos galima suskirstyti į keturis laipsnius. Pirmieji trys laipsniai vystosi asimptomiškai, paprastai diagnozuojami atsitiktinai. Ketvirtasis laipsnis apima skausmą ir šlubavimą, atsiradusį dėl atskilusio kremzlės fragmento (30). OCD gali pasireikšti petyje, kelyje, alkūnėje bei dažniau paveikia patinus negu pateles. Šiai ligai genetiškai predisponuojančios veislės yra danų dogai, Niūfaundlendai, rotveileriai, Labradoro retriveriai, airių seteriai (15). Šlubavimas gali sustiprėti po aktyvios fizinės veiklos. OCD pasireiškia pažeisto sąnario skausmu, sąnario srities patinimu (42).
Diagnozavimas. Atliekant ortopedinį tyrimą nustatomi pažeisti sąnariai. Diagnozės
patvirtinimui atliekamas rentgenologinis tyrimas. Atliekant rentgenologinį tyrimą daromos abiejų simetriškų sąnarių rentgenogramos dvejomis kryptimis, nes OCD būdingas abipusiškumas (41).
13
3 pav. Disekuojantis osteochondritas šuns peties sąnaryje (asmeninio archyvo nuotrauka)
Gydymas. Dažniausiai taikomas chirurginis paveiktos kremzlės pašalinimas, kuris numalšina uždegimą bei skausmą, leidžia sąnariui atsistatyti ir sumažina osteoartrito riziką (24).
Taikomas konservatyvusis 4–8 savaites trunkantis gydymas, kuomet tarp pasivaikščiojimų įtraukiami poilsio periodai, kartu skiriant medikamentinį gydymą vaistais nuo uždegimo (25).
1.5.4 Displazijos
Klubo ir alkūnės sąnarių displazija yra dažnos netrauminės kilmės ortopedinės ligos pasireiškiančios augantiems šunims (18).
Klubo displazija. Klubo displazija (CHD) yra labiausiai paplitusi genetinė ortopedinė liga
šunims. Gali pasireikšti bet kurios veislės šunims, bet dažniausiai serga didelių veislių šunys (16).
Patogenezė. Išskiriamos dvi priežastys:
• Pirmoji apima pirminį sąnario laisvumą dėl nenormalaus kolageno ar skaidulų vystymosi sąnario kapsulėje ir šlaunikaulio galvutės raištyje.
• Antroji priežastis apibūdina nenormalią klubaduobės endochondrinę osifikaciją. Kaulų ir sąnarių paviršiuose aptinkami defektai, ko pasekoje vėliau šlaunikaulio galvutė išstumiama iš klubaduobės. Tai sąlygoja sąnario nestabilumą ir sąnario kapsulės deformaciją, dėl ko galiausiai prasideda sąnarinių kremzlių nykimas (26).
Klubo displazija paprastai yra abipusė, tačiau nustatoma ir vienpusės displazijos atvejų. Paprastai klubo displazijos pasireiškimo dažnis svyruoja nuo 3 proc. iki 30 proc. priklausomai nuo veislės ir geografinės populiacijos. Vienpusės displazijos atvejai nustatomi tarp Niūfaundlendų, Akitos, auksaspalvių bei Labradoro retriverių (4). Sergantiems klubo sąnario displazija šunims,
14 rentgenografiškai diagnozuojamas klubo sąnario laisvumas, klubaduobė tampa, šlaunikaulio galvutės forma pakinta. Klubaduobės ir šlaunikaulio galvutės kremzliniai paviršiai pradeda dėvėtis bei deformuotis. Laikui bėgant išsivysto kaulinių plokštelių sklerozė. Dėl vykstančių pakitimų šuns aktyvumas sumažėja, igainiui pradedama šlubuoti (41).
Klinikiniai požymiai. Jaunesniems nei 1 metų amžiaus šunims pasireiškia šlubavimas, kojų
sustingimas, nenatūrali eisena.
Suaugusiems šunims būdingas šlubavimas, tampa sunku lipti laiptais ar šokinėti, surasti patogią poziciją, sumažėja raumeninė masė paveiktose kojose. Sergant klubo displazija skausmas būna įvairus. Klubo sąnario paviršiuje nėra skausmo receptorių, įnervuoti yra antkaulis ir sąnario kapsulė, taigi skausmo pasireiškimas labai priklauso nuo pažeidimo sudėtingumo (26).
Klubo sąnario pažeidimų formos: (A) – Norma;
(B) – Minimalūs pakitimai klubo sąnaryje; (C) – Lengva klubo sąnario displazija; (D) – Vidutinė klubo sąnario displazija; (E) – Sunki klubo sąnario displazija.
Diagnozavimas. Ortolani testas naudojamas norint įvertinti sąnarių laisvumą. Testas buvo sukurtas žmogaus įgimtos klubo dislokacijos diagnozavimui. Manevruojant siekiama išstumti šlaunikaulio galvutę iš klubaduobės. Šlaunikaulio galvutei grįžtant į klubaduobę išgirdus
trakštelėjimą nustatoma teigiama reakcija. Bardeno testas – egzaminavimo technika sukurta įvertinti kūdikių klubų būklę, šis testas pasižymi didesniu jautrumu vertinant koksofemoralinį sąnarių
15 4 pav. Klubo sąnario displazija (asmeninio archyvo nuotrauka)
Gydymas. Parenkant tinkamą gydymą esant klubo sąnario displazijai svarbu atsižvelgti į klinikinius simptomus. Esant lengviems atvejams dažnai pakanka nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, papildų, svorio kontrolės bei fizioterapijos. Chirurginis gydymas - denervacija, šlaunikaulio galvutės ir kaklelio ostektomija, korekcinė osteotomija (šlaunikaulio) arba viso klubo sąnario pakeitimas (27).
Alkūnės displazija
Patogenezė. Alkūnės displazija yra nespecifinis terminas, rodantis nenormalų alkūnės
vystymąsi. Yra žinoma, kad liga daugeliui veislių yra paveldima. Didžiausią polinkį ligos vystymuisi turi rotveileriai, Berno zanenhundai, Labradorai, auksaspalviai retriveriai ir vokiečių aviganiai.
Pirmiausia kremzlės gilieji sluoksniai paveikiami nekrozės, vėliau iškyla ir kremzlės fragmentai atsiskiria. Galiausiai išsivysto kremzlės ir kaulo uždegimas (31).
Dažniausiai vietos alkūnės sąnaryje: alkūninė alkūnkaulio atauga, medialinis petikaulio gumburas, medialinė alkūnkaulio vainikinė atauga.
16
Žinomos trys AD formos:
• Medialinio petikaulio gumburo kremzlės dalinė fragmentacija (kaulo ir kremzlės uždegimas). Ligos atveju kremzlės fragmentas nuo medialinio petikaulio gumburo sąnario paviršiaus gali atitrūkti visiškai ar iš dalies. Sąnario degeneracinių pakitimų išsivystymo laipsnis priklauso nuo kremzlės fragmento kalcinozės ir paslankumo sąnario ertmėje.
• Medialinės alkūnkaulio vainikinės ataugos fragmentacija. Dėl endochroninės osifikacijos nepakankamumo kraniomedialinė šios ataugos dalis iškyla ir suyra, susidaro 2-15 mm fragmentai. Fragmentas, kurį laiko sąnarinė kapsulė ir fibrozinis audinys, gali atitrūkti. • Nesusijungusi alkūnkaulio alkūninė atauga atsiranda dėl alkūninės alkūnkaulio ataugos, kuri
turi atskirą kaulėjimo centrą ir negali susijungti su alkūnkaulio metafize.
Tarptautinė Alkūnės Sąnario Darbo Grupė buvo sukurta tirti alkūnės displazijas ir sumažinti šunų sergamumą jomis. Ši darbo grupė rekomenduoja klasifikavimo sistemą pagal būklės sunkumo laipsnį.
• Norma (0 laipsnis) – alkūnės sąnario displazijos nėra;
• Lengva AD (I laipsnio) – mažesnės kaip 2 mm kaulinės išaugos sąnaryje; • Vidutinė AD (II laipsnio) –2-5 mm kaulinės išaugos sąnaryje;
• Sunki AD (III laipsnio) – kaulinės išaugos didesnės kaip 5 mm (4).
Klinikiniai požymiai. Šunims simptomai pasireiškia įvairaus laipsnio šlubavimu,
pasireiškiančiu esant fiziniam aktyvumui. Pagrindiniai simptomai yra skausmas, sąnarių kapsulės sustorėjimas, raumenų atrofija ir osteoartritas (19).
Diagnozavimas. Alkūnės displazijos diagnostika paprastai atliekama pasitelkus klinikinį
17
5 pav. Alkūnės displazija (asmeninio archyvo nuotrauka)
Gydymas. Fragmento šalinimo operacija yra labiausiai paplitęs alkūnės displazijos operacijos
tipas, jos metu pašalinami silpni kremzlių ir kaulų fragmentai alkūnės sąnario viduje.
Kenčiant stiprų skausmą skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir skausmą mažinančių vaistų, tokių kaip Rimadyl, Deramaxx ir EtoGesic. Skiriami papildai, pvz., gliukozaminas, chondroitinas ir omega-3 riebalų rūgštys (28).
1.5.5 Kelio girnelės išnirimas
Patogenezė. Kelio girnelės išnirimas yra genetinė liga, kuriai didžiausią polinkį turi mažų veislių šunys: Pomeranijos, Jorkšyro terjerai, kokerspanieliai, čiau-čiau, tačiau gali pasireikšti ir didelių veislių šunims. Pagal pažeidimo sunkumą kelio girnelės išnirimas skirstomas į 4 laipsnius (16).
I laipsnis – girnelė rankiniu būdu išnarinama ir lengvai atsistato į pirminę padėtį. II laipsnis – išnarinus rankiniu būdu girdima krepitacija, išnirimai dažnesni. III laipsnis – girnelė išnirusi pastoviai, koją laiko sulenktą per kelio sąnarį. IV laipsnis – girnelė išnirusi nuolatos ir rankiniu būdu negali būti atstatoma (34).
Daugelis tyrimų parodė, kad patelėms liga pasireiškia dažniau nei patinams (37). Kastruoti šunys turi tris kartus didesnį polinkį pasireikšti kelio girnelės išnirimui (38).
18 Kelio girnelė gali pasislinkti į vidinę ir išorinę puses. Medialinis išnirimas yra dažnesnis ir pasireiškia smulkių veislių šunims. Lateralinis kelio girnelės išnirimas yra retesnis, bet dažniau pasitaiko didelių veislių šunims (29).
Klinikiniai požymiai. Pirmojo laipsnio kelio girnelės išnirimas būna besimptomis. Esant III ir
IV laipsniams pastebimas nuolatinis šlubavimas ir nenormali laikysena. Kai kuriais atvejais dėl girnelės išnirimo plyšta kranialinis kryžminis raištis ir tai būna degeneracinių sąnario pokyčių ir sąnario nestabilumo rezultatas (34).
Diagnozavimas. Detali fizinė apžiūra yra reikalinga norint nustatyti išnirimo laipsnį ir atmesti
susijusius pažeidimus, kurie gali sukelti užpakalinių kojų silpnumą. Ortopedinė apžiūra susideda iš eisenos įvertinimo, sąnarių lankstumo bei judėjimo amplitudės įvertinimo. Einant ir bėgant risčia galima nustatyti akivaizdžias skeleto deformacijas. Rentgenografija padeda patvirtinti diagnozę įtarus kelio girnelės išnirimą bei įvertinti degeneracinius pokyčius (40).
6 pav. Mediolateralinė projekcija esant lateraliniam kelio girnelės išnirimui(asmeninio archyvo nuotrauka)
Gydymas. Kadangi sąnarių patologijos rizika didėja priklausomai nuo amžiaus ir išnirimo laipsnio, chirurginę operaciją reiktų taikyti kuo anksčiau norint išvengti tolimesnių skeleto vystymosi sutrikimų.
19 Konservatyvus gydymas, skiriant gydymą priešuždegiminiais vaistais bei suteikiant ramybę, taikomas tik šunims, sveriantiems mažiau nei 10 kg (34).
Chirurginio gydymo technika kiekvienam gyvūnui paskiriama individualiai. Norint stabilizuoti išnirusią kelio girnelę, artroplastiniai metodai gali būti skirstomi į 2 grupes: minkštųjų audinių pertvarkymas ir kaulų pertvarkymas. Dažnai šie metodai naudojami kartu (34).
20
2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI
Tyrimo atlikimo objektas, vieta ir eiga
Tyrimas atliktas 2018 m. balandžio – 2018 m. lapkričio mėnesiais smulkiųjų gyvūnų veterinarijos klinikoje, Kaune. Šio tyrimo objektas - šlubuojantys šunys. Tyrimui buvo atrinkti šunys, kuriems buvo nustatytas bet kokios kilmės ir laipsnio šlubavimas. Tyrimo tipas – retrospektyvus analitinis. Atlikta rentgenogramų ir ligos istorijų analizė. Klinikoje apsilankiusiems pacientams buvo surinkta išsami anamnezė, atliktas klinikinis tyrimas, taikytas apžiūros, apčiuopos tyrimas, atliktas ortopedinis tyrimas, iš specialiųjų tyrimų taikytas rentgenologinis tyrimas.
Tyrimo metu buvo skiriamas dėmesys į amžių, lytį, veislę, kūno kondiciją. Tyrimo schema
Anamnezės rinkimas
Bendrasis klinikinis tyrimas Ortopedinis tyrimas Svorio perkėlimas Raumenų atrofija Sąnarių patinimas Deformacija Judesių amplitudė
Šlubavimo vertinimas stojantis, sėdant, gulint ir bėgant risčia
Simetrijos vertinimas Rentgenologinis tyrimas
Diagnozė
Gydymo parinkimas Chirurginis/medikamentinis
21 Tyrimai buvo atlikti laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu 2012 m. spalio 3 d. Nr. 25 XI-2271 (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2000, Nr. 61-1808; 2001, Nr. 99-3521; 2003, Nr. 74-3418; 2004, Nr. 25-753) bei Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu 2011 m. liepos 1 d. (Nr. XI-1189, 2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7563).
Statistinė duomenų analizė
Atliekant statistinę analizę, šunys buvo sugrupuoti į atskiras kategorijas pagal lytį, amžių, veislę, kūno kondiciją. Tikslas buvo nustatyti šių veiksnių reikšmę ortopedinių ligų pasireiškimui.
Visi šunys, kuriems pasireiškė šlubavimo simptomai buvo suskirstyti į 4 amžiaus grupes. Pirmąją grupę sudarė šunys, kuriems buvo mažiau nei 3 metai, antrąją – kuriems buvo nuo 3 iki 6 metų, trečiąją – 6–9 metų amžiaus šunys, ketvirtąją – 9 metai ir daugiau. Pagal kūno sudėjimą šunys
buvo suskirstyti į 3 grupes. Pirmąją grupę sudarė normalios kūno kondicijos šunys, antrąją grupę sudarė šunys, turintys viršsvorio, ir trečiąją, kuriai priskirti nutukę šunys.
Statistiniai duomenys buvo apdoroti SPSS statistiniu paketu ir Microsoft Office Excel 2007 kompiuterine programa.
Buvo apskaičiuojami duomenų aritmetiniai vidurkiai (X), vidurkių skirtumų patikimumo koeficientas (p). Tyrimas buvo laikomas patikimu, kai p <0,05, o nepatikimu, kai p >0,05.
22
3. TYRIMO REZULTATAI
Tyrimo laikotarpiu į klinikas kreipėsi 1682 pacientai, iš kurių 983 buvo šunys. Iš bendro besikreipusių šunų šeimininkų, ortopedinės ligos nustatytos 30 šunų. Tai sudaro 3,3 proc. visų pacientų, kurie buvo šunys. Taigi, galima teigti, jog ortopediniai susirgimai nėra dažni (7 pav.).
7 pav. Šunų sergamumas ortopedinėmis ligomis
Dažniausiai nustatytos ortopedinės ligos šunims
Tyrimo metu dažniausiai diagnozuota kelio girnelės išnirimo atvejų, šiek tiek mažiau displazijų ir disekuojančio osteochondrito atvejų, o mažiausiai nustatyta panosteito ir osteoartrito atvejų (8pav.). 96,7% 3,3% Šunys, nesergantys ortopedinėmis ligomis Šunys, sergantys ortopedinėmis ligomis
23
8 pav. Dažniausios šunims pasireiškusios ortopedinės ligos
Atskirų displazijos rūšių skirstymas pagal pažeidimo lokalizaciją.
Iš visų 8 displazijų atvejų, 6 šunims nustatyta klubo displazija, kuri dažniau pasireiškė abipusiškai, tik 1 atvejis nustatytas dešinėje pusėje (9 pav.). Alkūnės displazijos atvejų nustatyta 2, iš kurių vienas pasireiškė abejose pusėse ir vienas vienoje kojoje.
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35%
OCD Panosteitas Kelio girnelės
išnirimas Osteoartritas Displazijos 22% 10% 32% 10% 26% Pr o ce n tai Ortopedinės ligos
24
9 pav. Atskirų displazijos rūšių skirstymas pagal pažeidimo lokalizaciją
Šunų ortopedinių ligų priklausomybė nuo lyties
Tyrimo metu iš 30 šunų, kuriems pasireiškė ortopedinės ligos, 14 sudarė patelės ir 16 – patinai (10 pav.). Taigi ortopedinėmis ligomis šiek tiek dažniau serga patinai, tačiau šis teiginys nėra statistiškai patikimas, nes p>0,05.
10 pav. Šunų ortopedinių ligų priklausomybė nuo lyties
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
Klubo displazija Alkūnės displazija 75% 25% 12.5% 12.5% 62.5% 12.5% P roc en tai, p roc . Displazijų rušys Vienpusė Abipusė 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Patelės Patinai 47% 53% P roc en tai Lytis
25 Diagnozuotų ligų priklausomybę nuo lyties nagrinėjant detaliau matome, jog kelio girnelės išnirimo atvejų daugiau nei du kartus nustatoma patinams negu patelėms, displazijos atvejai daugiau nei tris kartus dažniau taip pat pasireiškia patinams, negu patelėms. Panosteito atvejų nustatyta du kartus dažniau patinams negu patelėms.
Disekuojančio osteochondrito ir osteoartrito atvejų nežymiai daugiau nustatyta patelėms (11 pav.)
11 pav. Skirtingų lyčių įtaka šunų ortopedinių ligų pasireiškimui
Šunų ortopedinių ligų priklausomybė nuo veislės
Iš visų tirtų šunų didžiąją dalį sudarė negrynaveisliai, kurių buvo 12, 6 buvo Jorkšyro terjerai, 4 vokiečių aviganiai, 3 Labradorai, 2 pudeliai ir po vieną – auksaspalvį retriverį, rotveilerį ir mopsą (12 pav.). Ženkliai didesnis negrynaveislių šunų sergamumas gali būti paaiškinamas tuo, kad pastarieji sudaro daugumą mūsų šalyje auginamų šunų, p>0,05.
0% 5% 10% 15% 20% 25%
OCD Panosteitas Kelio girnelės išnirimas Osteoartritas Displazijos 10% 6% 23% 3% 20% 13% 3% 10% 6% 6% P ro ce n ta i Ortopedinės ligos Patinai Patelės
26
12 pav. Šunų ortopedinių ligų priklausomybė nuo veislės
Šunų ortopedinių ligų priklausomybė nuo amžiaus
Tyrimo metu tiriamieji šunys buvo suskirstyti į 4 amžiaus klases intervalu kas 3 metus. Nustatėme, kad dažniausiai ortopedinėmis ligomis sirgo 3 amžiaus grupei priklausantys šunys (13 atvejų), maždaug perpus rečiau sirgo 4 amžiaus grupei priklausantys šunys (7 atvejai), šiek tiek rečiau sirgo 2 amžiaus grupės šunys (6 atvejai), o mažiausiai – priklausantys pirmajai amžiaus grupei (4 atvejai). Šie rodikliai nėra statistiškai patikimi, nes p>0,05. Tyrimo metu jauniausias šuo buvo 7 mėnesių amžiaus, o vyriausias- 16 metų. Jauniausias tirtas šuo buvo 3 mėnesių amžiaus, vyriausia – 12 metų (13 pav.). Visų tirtų šunų amžiaus vidurkis buvo 6,7 metų.
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 20% 14% 40% 10% 3% 3% 7% 3% Pr o ce n tai Šunų veislės
27
13 pav. Šunų ortopedinių ligų priklausomybė nuo amžiaus
Vertinant diagnozuotų ligų sukeliamą skausmą, statistiškai patikima reikšmė nustatyta osteoartrito atveju.
1 lentelė. Atskirų ligų įtakos skausmo pasireiškimui vertinimas
Liga/veiksnys Patikimumas P
Osteochondritas / Skausmas 0,535
Panosteitas / Skausmas 0,331
Kelio girnelės išnirimas / Skausmas 0,679
Osteoartritas / skausmas 0,14
Displazijos / Skausmas 0,239
Pastaba Statistiškai reikšmingi rodikliai pažymėti paryškintai
Šunų ortopedinių ligų priklausomybė nuo kūno kondicijos
Vertinant ortopedinių ligų priklausomybę nuo kūno kondicijos daugiau nei pusę tiriamųjų sudarė normalios kūno kondicijos šunys.
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% <3 3 iki 6 6 iki 9 9> 13% 20% 43% 23% P roc en ta i Amžiaus grupės, m.
28
11 pav. Šunų ortopedinių ligų priklausomybė nuo kūno kondicijos
Į kliniką tyrimui pristatytų 30 ligotų šunų, diagnozavus ligą, gydymas taikytas 15 pacientų, 8 šunų savininkai gydymo atsisakė, o 7 šunų ligos baigtis nežinoma, nes šeimininkai daugiau nesikreipė.
12 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal gydymo taikymą
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Normalios kūno kondicijos
Turintys viršsvorio Nutukę 57% 30% 13% Pr o ce n tai Kūno kondicija 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% Pasveiko Nežinoma 73% 26,6% P roc en tai Gydymo taikymas
29 Iš visų šunų, kuriems buvo pasirinktas gydymas, pasveiko 11 šunų, eutanazuota 1 ,o 3 pacientų baigtis nežinoma, nes gyvūnų šeimininkai daugiau nesikreipė.
13 pav. Gydymo efektyvumas
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
Pasveiko Nepasveiko Nežinoma 73% 7% 20% P roc en tai
30
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Klinikose X ir Y išanalizavus 2018 m. balandžio-lapkričio mėnesiais surinktus duomenis, nustatyta, jog iš 1682 į veterinarijos klinikas besikreipusių pacientų, daugiau nei pusę, t.y. 983 pacientų sudarė šunys, iš kurių ortopedinėmis ligomis sirgo 30 šunų ir tai sudaro 3,3 proc. visų pacientų, kurie buvo šunys. Visų tirtų šunų amžiaus vidurkis buvo 6,7 metų.
Analizuojant osteochondrito pasireiškimą tarp atskirų amžiaus grupių, nustatyta, kad dažniausiai sirgo 3 ir 4 amžiaus grupei priklausantys šunys. Tarp osteochondrito pasireiškimo atskiroms amžiaus grupėms nebuvo nustatyta statistiškai patikimo ryšio.
Vertinant panosteito pasireiškimą priklausomai nuo amžiaus nustatytas statistiškai patikimas ryšys (p<0,05). Dažniausiai sirgo pirmajai amžiaus grupei priklausantys (50,0 proc.). John E. F. Houlton teigimu (9), panosteitas pasireiškia jauniems 6-18 mėn. šunims.
Kelio girnelės išnirimas dažniausiai nustatytas 2 ir 3 amžiaus grupėms, atitinkamai 66,7 proc. ir 23,1 proc.
Osteoartritas dažniau pasireiškė 3 amžiaus grupei (76,9 proc.). Steven M. Fox (5) teigimu, osteoartrito pasireiškimas dažnesnis šunims, vyresniems kaip 4 metai.
Displazijos dažniau nustatytos 4 –tos amžiaus grupės šunims (57,1 proc.).
Vertinant ligų priklausomybę nuo lyties patinams dažniausiai pasireiškė kelio girnelės išnirimas, displazijos, patelėms dažniau pasireiškė disekuojantis osteochondritas ir panosteitas.
R .M. Kirbergera (31) teigia, jog displazijos 2 kartus dažnesnės patinams negu patelėms. Lyties įtaka ligų pasireiškimui statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo.
Vertinant ligų pasireiškimą atskiroms veislėms nustatyta, kad didžiąją dalį sudarė negrynaveisliai, tačiau duomenys statistiškai nepatikimi, nes p>0,05.
Visiems šunims klinikinio ir ortopedinio tyrimo metu atliekant manipuliacijas pasireiškė skausmas.
Vertinant ligų priklausomybę nuo kūno sudėjimo nustatyta, kad osteochondrito atveju daugiausiai tiriamųjų sudarė normalios kūno kondicijos šunys (36,4 proc.), šiek tiek mažiau – viršsvorio turintys (21,4 proc.). Statistiškai patikimo ryšio nenustatyta (p>0,05).
Vertinant ligų pasireiškimą nuo veislės, nustatyta predispozicija klubo displazijų vokiečių aviganiams ir kelio girnelės išnirimas Jorkšyro terjerų veislės individams. Gail Smith (16) teigimu, Jorkšyro terjerai turi polinkį kelio girnelės išnirimo pasireiškimui. Randall T. Lode teigimu, polinkis klubo displazijoms būdingiausias aviganių veislių šunims.
31
Kelio girnelės išnirimas dažniau nustatytas turintiems viršsvorio šunims (50 proc.). Osteoartrito pasireiškimas taip pat dažniau nustatytas turintiems viršsvorio šunims (40 proc.) ir nustatytas statistiškai patikimas ryšys (p<0,05). Steven M. Fox (5) teigia, jog sirgti osteoartritu dažniausiai linkę didelių veislių ir turintys viršsvorio šunys. Displazijos dažniau nustatytos normalios kūno kondicijos stambių veislių šunims. Gail Smith (16) patvirtina, jog displazijos pasireiškia stambių veislių šunims.
Iš 30 tiriamųjų gydymas pasirinktas pusei gyvūnų, tai sudarė 50 proc., gydymas netaikytas 8 gyvūnams (27 proc.). Iš 15 gydytų gyvūnų pasveiko 11 (73 proc.), 4 (27 proc.) šunų baigtis liko nežinoma.
32
IŠVADOS
1. Smulkiųjų gyvūnų klinikoje 3,3 proc. šunų diagnozuotos ortopedinės ligos. Dažniausiai diagnozuojamos šunų ortopedinės ligos yra kelio girnelės išnirimas (33%) bei sąnarių displazijos (26%).
2. Vyresni nei 6 metų amžiaus šunys ortopedinėmis ligomis linkę sirgti dažniau, tačiau šuns lytis nėra reikšmingas veiksnys rastis ortopedinei ligai.
3. Veislės predispozicija turi įtakos ligų pasireiškimo dažnumui, o į nutukimą linkusiems šunims dažnesni osteoartrito atvejai.
33
REKOMENDACIJOS
Kilus įtarimui apie galimą alkūnės sąnario displazijos pasireiškimą rekomenduojama atlikti rentgenologinį tyrimą vyresniems kaip 12 mėn. amžiaus šunims, kuriuos ketinama veisti. Pažymėtina, jog šunis, kuriems nustatyta vidutinė ir sunki klubo sąnario displazija, veisti draudžiama.
Diagnozavus panosteitą gyvūną dėl šlubavimo tirti kas 2–4 savaites. Stebėti dėl galimų rimtesnių ortopedinių problemų pasireiškimo.
34
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Randi I.Krontveit , Bente K.Sævik Challenges in tackling inherited skeletal disorders in the dog The Veterinary Journal Volume 196, Issue 1, April 2013, P. 8-9.
2. J. Kevin Kealy Hester McAllister and John P. Graham Diagnostic Radiology and Ultrasonography of the Dog and Cat, 5th Edition P. 351.
3. M. Miller‘s Anatomy of the Dog – 4th Edition 81-82;127;140
4. Muhlbauer MC, Kneller S. Radiography of the dog and cat: guide to making and interpreting radiographs. Ames, Iowa: Wiley-Blackwell; 2013. 4;.6 ; 126-128; 395; 387.
5. Steven M.Fox - Multimodal Management of Canine Osteoarthritis, 2nd Edition Published November 28, 2016 46-47.
6. James Zachary M. McGavin Pathologic Basis of Veterinary Disease 5th Edition Published Date: 4th August 2011 P. 968
7. Moreau M, Lussier B, Ballaz L, Troncy E. Kinetic measurements of gait for osteoarthritis research in dogs and cats. Can Vet J. 2014;55(11):1057.
8. José Luis Vérez-Fraguela, Roberto Köstlin, Rafael Latorre Reviriego, Salvador Climent Peris, Francisco Miguel Sánchez Margallo et al. Spain 2016 Orthopaedic Pathologies of the Stifle Joint. 133
9. John E. F. Houlton, James L. Cook, John F. Innes, Sorrel J.Langley- Hobbs BSAVA Manual of Canine and Feline Musculoskeletal Disorders Published September 2006 P.34
10. https://www.petmd.com/dog/conditions/musculoskeletal/c_dg_lameness?page=show Priega internetu (2018.10.22)
11. http://www.provet.co.uk/health/diseases/Panosteitis.htm Priega internetu 2018.11.02 12. http://cal.vet.upenn.edu/projects/saortho/chapter_49/49mast.htm Priega internetu 2018.11.02
35
13. Bates JT, Jacobs JC, Shea KG, Oxford JT. Emerging genetic basis of osteochondritis dissecans. Clin Sports Med. 2014;33(2):199-220.
14. Guillaume Chanoit, DEDV; Nikita N. Singhani, DVM; Denis J. Marcellin-Little, DEDV; Jason A. Osborne Comparison of five radiographic views for assessment of the medial aspect of the humeral condyle in dogs with osteochondritis dissecans Am J Vet Res. 2010 Jul P.780
15. https://www.petplace.com/article/dogs/pet-health/osteochondrosis-dissecans-ocd-in-dogs/ Priega internetu 2018.11.03
16. Gail Smith Downingtown Global Animal Welfare Issues Relating to Orthopedic Diseases, 2014, USA P. 2-3
17. Carrillo JM, Manera ME, Rubio M, Sopena J, Santana A, Vilar JM. Posturography and dynamic pedobarography in lame dogs with elbow dysplasia and cranial cruciate ligament rupture. BMC Vet Res. 2018;14(1):108. Published 2018 Mar 24. P.1
18. Manfredi S, Di Ianni F, Di Girolamo N, et al. Effect of a commercially available fish-based dog food enriched with nutraceuticals on hip and elbow dysplasia in growing Labrador retrievers. Can J Vet Res. 2018;82(2):154-158.
19. Preston, T., & Wills, A. (2018). A single hydrotherapy session increases range of motion and stride length in Labrador Retrievers diagnosed with elbow dysplasia. Veterinary Journal, 234(April), 105-110.
20. Baird H., Kerwin S., Henry G., Porterpan B., Johnson M. "What is your diagnosis? Panosteitis".Journal of American Veterinary Medicine Association. 2005.226,P 871 – 872.
21. https://www.vetstream.com/treat/canis/diseases/arthritis-osteoarthritis Priega internetu 2018.11.03
22. https://www.vetstream.com/treat/canis/diseases/panosteitis Priega internetu 2018.11.03 23. Panosteitis Mary Sarah Bergh, Iowa State University August 2015 P.2
24. https://vcahospitals.com/know-your-pet/osteochondritis-dissecans-or-ocd-in-dogs Priega internetu 2018.11.04
25. https://www.drsfostersmith.com/pic/article.cfm?articleid=2920 Priega internetu 2018.11.04 26. Wendy Baltzer, DVM, PhD, Diplomate ACVS Oregon State University Canine Hip Dysplasia Part 1 P. 24
36
28. https://www.petcarerx.com/article/canine-elbow-dysplasia-treatments/1599 Priega internetu 2018.11.05
29. Patellar luxation: pathogenesis and surgical correction. Can Vet J. 2006;47(10):1037-9 30. C. Igna, M. Şeres Osteochndritis dissecans of the shoulder joint in dogs , 2007, P. 60
31. R .M. Kirbergera and S. L. Fouriea Elbow dysplasia in the dog: pathophysiology, diagnosis and control J S Afr Vet Assoc. 1998 Jun;69(2): P. 43
32. Debra A. Canapp, Treating Canine Osteoarthritis August 2013 Orthopedics P. 21-23
33. Trostel CT, Pool RR and McLaughlin Canine lameness caused by developmental orthopedic diseases: Panosteitis, Legg-Calve-Perthes disease, and hypertrophic osteodystrophy. Compendium of Continuing Education for the Practicing Veterinarian 2003 25 (4): 282-292
34. Di Dona F, Della Valle G, Fatone G. Patellar luxation in dogs. Vet Med (Auckl). Published 2018 May 31 P.9:23-32.
35. https://www.acvs.org/small-animal/canine-elbow-dysplasia prieiga internetu 2018.11.29 36. BSAVA Manual of Canine and Feline Musculoskeletal Disorders 35p.
37. Bosio F, Bufalari A, Peirone B, Petazzoni M, Vezzoni A Vet Comp Orthop Traumatol. 2017 Sep 12; 30(5):364-370.
38. O'Neill DG, Meeson RL, Sheridan A, Church DB, Brodbelt DC Canine Genet Epidemiol. 2016; 3():4.
39. Kowaleski MP, Boudrieau RJ, Pozzi A. Stifle joint. In: Johnston SA, Tobias KM, editors. Veterinary Surgery Small Animal. 2nd ed. St Louis, MO, USA: Elsevier Saunders; 2017. pp. 1071–1168.
40.Ficus H.J., Loeffler K., Schneider-Haiss M., Stur I. Huftgelenksdysplassie bei hunden. Ferdinand Enke Verlag Stuttgart. 1990.
41. Fossum W. T., Hedlund C. S., Hulse D. A., Johnson A. L., Seim H. B., Willard M. D., Carroll G. L. Small animal surgery. United States of America. 1997. P. 722-725, 919.
