INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SLAUGYTOJŲ KRITINIO MĄSTYMO SKIRTUMŲ ANALIZĖ DIENOS IR NAKTIES METU

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

SANDRA EISMANTIENĖ

INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SLAUGYTOJŲ KRITINIO

MĄSTYMO SKIRTUMŲ ANALIZĖ DIENOS IR NAKTIES METU

baigiamasis darbas

Darbo vadovas Dr. Renata Vimantaitė

TURINYS

1 KRITINIO MĄSTYMO TEORINIAI ASPEKTAI ... 10

1.1 KRITINIO MĄSTYMO SAMPRATA ... 10

1.2 FILOSOFINIS POŽIŪRIS Į KRITINĮ MĄSTYMĄ ... 11

1.3 KOGNITYVINIS PSICHOLOGINIS POŽIŪRIS Į KRITINĮ MĄSTYMĄ... 12

1.4 ŠVIETIMO POŽIŪRIS Į KRITINĮ MĄSTYMĄ ... 12

1.5 KRITINIS MĄSTYMAS SLAUGOJE ... 13

1.6 INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SLAUGYTOJŲ DARBO YPATUMAI ... 15

1.7 SLAUGYTOJŲ DARBAS DIENOS IR NAKTIES METU ... 19

2 TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA ... 26

2.1 TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODOLOGIJA ... 26

2.2 TYRIMO INSTRUMENTAS ... 27

2.3 TIRIAMŲJŲ ATRANKA IR IMTIS ... 29

2.4 TIRIAMOSIOS IMTIES SOCIODEMOGRAFINĖS CHARAKTERISTIKOS ... 29

2.5 TYRIMO ETIKA ... 30

3 REZULTATAI ... 32

3.1 INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SLAUGYTOJŲ, DIRBANČIŲ DIENOS METU, KRITINIO MĄSTYMO ĮVERTINIMAS ... 32

3.2 INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SLAUGYTOJŲ, DIRBANČIŲ NAKTIES METU, KRITINIO MĄSTYMO ĮVERTINIMAS ... 40

3.3 INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SLAUGYTOJŲ, DIRBANČIŲ SKIRTINGU PAROS METU, KRITINIO MĄSTYMO PALYGINIMAS... 50 4 REZULTATŲ APTARIMAS ... 54 IŠVADOS ... 56 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 57 PUBLIKACIJOS ... 58 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 59

SANTRAUKA

Eismantienė S. Intensyviosios terapijos slaugytojų kritinio mąstymo skirtumų analizė dienos ir nakties metu. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – dr. Renata Vimantaitė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. Kaunas, 2020; 64p.

Darbo tikslas – išanalizuoti intensyviosios terapijos slaugytojų kritinio mąstymo skirtumus dienos ir nakties metu.

Darbo uždaviniai: 1) Įvertinti intensyviosios terapijos slaugytojų, dirbančių dienos metu, kritinį mąstymą. 2.) Įvertinti intensyviosios terapijos slaugytojų, dirbančių nakties metu, kritinį mąstymą. 3) Palyginti intensyviosios terapijos slaugytojų, dirbančių skirtingu paros metu, kritinį mąstymą.

Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliktas LSMU ligoninės Kauno klinikos intensyviosios terapijos skyriuose. Tyrimas vyko 2020 m. vasario mėn. Tyrimo metu išdalinta 150 anketų, teisingai užpildytos ir grąžintos 124. Atsako dažnis – 83%. Naudotas metodas - vienmomentinis kiekybinis tyrimas - anketinės apklausos metodas. Tyrimo objektas - kritinio mąstymo pokytis po darbo pamainos. Anketos buvo dalinamos slaugytojams tiesioginio kontakto metu. Tyrimo instrumentas – užsienio mokslininkės F. Zuriguel-Perez ir bendraautorių sudarytas klausimynas (naudotas gavus autorių sutikimą). Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 22.0 programa ir MC Excel 2016 programa. Požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu kai reikšmingumo lygmuo p<0,05.

Išvados: Įvertinus anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų, dirbančių dienos metu, kritinį mąstymą galima teigti, kad prieš pamainą dienos metu dirbantys slaugytojai pasižymi geresniu kritiniu mąstymu nei po pamainos. Prieš pamainą nakties metu dirbantys slaugytojai pasižymi geresniu asmeninės ir techninės srities kritiniu mąstymu nei po pamainos. Palyginus skirtingu paros metu dirbančių intensyviosios terapijos slaugytojų kritinį mąstymą galima teigti, kad nakties metu dirbančių slaugytojų kritinio mąstymo sričių įverčiai yra statistiškai reikšmingai žemesni nei dienos metu dirbančių kolegų. Didėjant dienos metu dirbančių slaugytojų asmeninės srities kritinio mąstymo įverčiams, didėja ir visų likusių kritinio mąstymo sričių įverčiai po pamainos. Didėjant nakties metu dirbančių intensyvios terapijos slaugytojų kritinio mąstymo rezultatams asmeninėje srityje gerėja visų sričių kritinis mąstymas prieš pamainą.

Raktažodžiai: intensyviosios terapijos slaugytojas, darbas dienos ir nakties metu, kritinis mąstymas.

ABSTRACT

Eismantienė S. Analysis of ICU nurses' critical thinking differences during day and night shifts. Supervisor - – dr. Renata Vimantaitė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. Kaunas, 2020; 64p.

Purpose - analyze intensive care unit (ICU) nurses‘ critical thinking differences during day and night shifts.

Objectives: 1) To evaluate critical thinking of ICU nurses during day shift. 2) To assess critical thinking of ICU nurses during night shift. 3) To compare ICU nurses’ critical thinking during day and night shifts.

Methodology: this research was conducted in February of 2020 in multiple ICUs at Hospital of Lithuanian University of Health Sciences. A quantitative study was performed using a written questionnaire. 150 questionnaires (compiled by F. Zuriguel-Perez, et al) were given out, 124 came back filled in correctly. Frequency of response – 83%. The object of this research is the change of critical thinking after a shift. Collected data was analyzed using SPSS statistics V22.0 and MS Excel 2016. The significance level for this study is p<0.05.

Conclusions: Obtained data shows that nurses working in the day shift, who did critical thinking assessment before the shift got higher scores compared to the one, they did after the shift. Second set of data shows that nurses who work night shifts got higher scores for personal and technical critical thinking before the shift when compared to after the shift. Doing a comparison of critical thinking of ICU nurses working at different times of the day, it can be seen that critical thinking scores of nurses working at night are lower than of their colleagues working during the day. Data shows that for nurses who work during day shifts, who also have higher scores in personal critical thinking domain, overall scores in other critical thinking domains are higher as well after the shift. Data shows that for nurses who work during night shifts, who also have higher scores in personal critical thinking domain, overall scores in other critical thinking domains are higher before the shift.

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju mokslinio darbo vadovei dr. R. Vimantaitei už jos pagalbą rengiant šį magistro baigiamąjį darbą. Jos skirtas laikas, rekomendacijos ir palaikymas buvo neįkainojama pagalba planuojant tyrimo eigą, darbo etapus bei įveikiant iškilusius nesklandumus.

Taip pat norėčiau padėkoti Kauno klinikų intensyviosios terapijos slaugytojams, sutikusiems dalyvauti tyrime.

SANTRUMPOS

CD – Cukrinis diabetas

DPV – Dirbtinė plaučių ventiliacija ITS – Intensyviosios terapijos skyriaus PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija

ŽODYNĖLIS

Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas – bendrosios praktikos slaugytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs anestezijos ir intensyviosios slaugos specializaciją.

Anestezijos ir intensyviosios slaugos praktika – teisės aktais reglamentuotos bendrosios praktikos slaugytojo, turinčio galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenciją ir anestezijos ir intensyviosios slaugos specializaciją patvirtinantį dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip, teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

Dispozicija – (lot. dispositio – išdėstymas, paskirstymas), pagrindinė ir privaloma teisės normos dalis, nustatanti tam tikrą elgesio taisyklę.

Hospitalizacija – (pranc. hospitaliser) - paguldyti į ligoninę.

Kritinis mąstymas - mąstymas, kai prie problemos prieinama siekiant įvertinti žinių apie ją pagrįstumą ir aptikti silpnus, menkiau argumentuotus teiginius.

Slauga – asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą.

ĮVADAS

Temos aktualumas. Slaugytojo profesija linkusi pritraukti tuos, kurie turi natūralių puoselėjimo sugebėjimų bei noro padėti kitiems. Tačiau yra dar vienas svarbus įgūdis, kuriuo sėkmingai naudojasi slaugytojai ir kuris dažnai nuvertinamas – tai gebėjimas kritiškai mąstyti. Problemos nustatymas, geriausio sprendimo radimas ir veiksmingiausio metodo pasirinkimas yra kritinio mąstymo proceso dalys. Vykdydami planą, kritiniai mąstytojai apmąsto situaciją, kad išsiaiškintų, ar ji buvo efektyvi ir ar galėjo būti padaryta geriau [1].

Kritinis mąstymas yra apibrėžiamas kaip protinis procesas, kai aktyvus ir sumanus suvokimas, analizė, apibendrinimas ir vertinimas, remiamasi stebėjimu, patirtimi ir komunikacija. Slaugos moksle dažnai minimas kritinis mąstymas ir jo svarba kasdienėje klinikinėje slaugos praktikoje. Pagrindiniai kritinio mąstymo įgūdžiai, kuriuos turėtų naudoti slaugos studentai studijų metu, yra kritinė analizė, įvadinis ir baigiamasis pagrindimas, pagrįsta išvada, faktų ir nuomonių atskyrimas, informacijos šaltinių patikimumo įvertinimas, sąvokų paaiškinimas ir sąlygų pripažinimas. Konkretus elgesys yra būtinas norint sustiprinti kritinį mąstymą. Kritinį mąstymą slaugytojai taiko spręsdami pacientų problemas ir priimdami sprendimus kūrybiškai. Tai yra svarbus saugios, efektyvios ir sumanios slaugos intervencijos procesas [2]. Intensyvios terapijos skyrius yra lyg tarpinė grandis ligoninėje. Pacientas patenka į skyrių esant labai sunkiai jo sveikatos būklei: iš priėmimo skyriaus kritinėje būklėje, iš operacinės po sunkios, ilgai trunkančios operacijos, iš terapinio skyriaus staiga sutrikus hemodinamikai , sustojus kvėpavimui. Būklei pagerėjus tolesniam gydymui pacientai keliami į kitus ligoninės skyrius. Tokioje situacijoje intensyvios terapijos medicinos personalui sudėtinga objektyviai įvertinti, palyginti ir numatyti savo darbo rezultatus. Pastaraisiais metais padidėjo reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose gydomų ligonių skaičius, todėl būtina analizuoti gydymo ir slaugymo rezultatus [3]. Norint užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugos tęstinumą darbas intensyviosios terapijos skyriuose yra vykdomas organizuojant bent dvi ar tris darbuotojų pamainas (dažniausiai dieninę, vakarinę ir naktinę). Darbas pamainomis, ypač naktinė pamaina, yra viena iš dažniausių paros ritmo sutrikimo priežasčių, sukeliančių reikšmingus pakitimus [4]. Manoma, kad pamainos tipas taip pat yra susijęs ir su kritinio mąstymo lygiu, kuris atitinkamai - didesnis dirbant trumpesnes arba dienines pamainas [5].

Darbo problema. Slaugytojai vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį pacientų priežiūros ir sveikatos priežiūros sektoriuose. Siekiant patenkinti pacientų priežiūros poreikius visą parą, darbas yra organizuojamas 8 valandų intervalu, pamainas išdėstant į rytinę, vakarinę ir naktinę. Dažnai galimos įvairios šių pamainų kombinacijos atsižvelgiant į darbo specifiką, darbuotojų pageidavimus bei slaugos poreikį. Nuo 1970 m. mokslininkai pradėjo analizuoti [6, 7] pamaininio darbo įtaką slaugytojams. Paaiškėjo, kad prailgintos pamainos suteikia slaugytojams daugiau laisvų dienų ir

savaitgalių bei darbuotojai gali daugiau „laisvo“ laiko praleisti su savo šeima ir draugais. Pailgintos pamainos ar viršvalandžiai dėl įvykusių kolegų nedarbingumų dėl ligos, ar padažnėjusio pacientų stacionarizavimo į ligoninę gali padidinti slaugytojų nuovargį ir miego trūkumą [8]. Be to, nors ilgesnės nei 12 valandų darbo pamainos ir yra populiarios tarp slaugytojų, yra pranešama, kad tokias pamainas dirbantys darbuotojai dažniau patiria pervargimą, jaučia nepasitenkinimą darbu, o tai atsiliepia ir pacientų pasitenkinimui sveikatos priežiūra, kuris būna negatyvesnis. Miegas yra gyvybiškai reikalingas poreikis, kurio metu kūnas atsinaujina ir yra sveiko fizinio bei psichinio gyvenimo pagrindas, kuris daro tiesioginę įtaką asmens gyvenimo kokybei [9]. Yra pagrįstų įrodymų, kad pamainomis dirbantys darbuotojai paprastai patiria ūmią ir chronišką žalą, kuri turi įtakos sveikatai [10]. Taip pat daugėja įrodymų, kad jie turi padidėjusią skyrybų ir vaikų, turinčių nerimo ir elgesio problemų, riziką [11]. Miego stoka taip pat įtakoja ir kognityvinius gebėjimus juos blogindama [12], kas savaime gali turėti įtaką pablogėjusiam kritiniam mąstymui po naktinės pamainos.

Temos naujumas. Slaugytojų darbą dienos ir nakties metu analizavo įvairūs autoriai, tačiau mažai dėmesio skiriama intensyviosios terapijos slaugytojų kritinio mąstymo skirtumui. Lietuvių autoriai daugiau dėmesio skiria slaugytojų veiklos ypatumams , dirbant intensyvios terapijos skyriuje [13], analizuoja patirtis dirbant naujagimių intensyvios terapijos skyriuje [14] ar tiria anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojų darbo intensyvumą[15]. Taigi, kaip matome lietuvių autoriai labai mažai nagrinėjo intensyviosios terapijos slaugytojų darbą dienos ir nakties metu, o kritinio mąstymo sritis neliečiama. Tačiau užsienio autoriai šiai temai skyrė daugiau dėmesio: Gu F., ir kt. (2015) analizuoja JAV slaugytojų, dirbančių naktinėmis pamainomis, mirtingumo priežastis [16]; Yuan S., ir kt. (2011) lygina dienos metu dirbančių slaugytojų nuovargio simptomus ir fiziologinius rodiklius su pamainomis dirbančiomis slaugytojomis [17]; Scheffer B. ir Rubenfeld M. (2000) siekia apibrėžti slaugytojų kritinį mąstymą [18]; Bjorvatn B., ir kt. (2012) tyrinėja intensyviosios terapijos slaugytojų darbo pamainomis įtaką miegui ir sveikatai [19].

Darbo objektas – intensyviosios terapijos slaugytojų kritinis mąstymas.

Darbo tikslas – išanalizuoti intensyvios terapijos slaugytojų kritinio mąstymo skirtumus dienos ir nakties metu.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti intensyvios terapijos slaugytojų, dirbančių dienos metu, kritinį mąstymą. 2. Įvertinti intensyvios terapijos slaugytojų, dirbančių nakties metu, kritinį mąstymą. 3. Palyginti intensyvios terapijos slaugytojų, dirbančių skirtingu paros metu, kritinį mąstymą.

Darbo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, anketinė apklausa, duomenų analizė ir palyginimas, apibendrinimas.

1 KRITINIO MĄSTYMO TEORINIAI ASPEKTAI

1.1 Kritinio mąstymo samprata

Kritinio mąstymo sąvoka turi ilgą priešistorę. Senovės graikų kalboje veiksmažodis krinein reiškė „spręsti, priimti sprendimą ar nuosprendį“, būdvardis kritikos reiškė gebėjimą atskirti vieną nuo kito, teisminę valdžią. Maždaug 1970 m. Vakaruose prasidėjo vadinamasis „Kritinio mąstymo judėjimas“ (angl. The Critical Thinking Movement), pirmiausia akcentavęs formalios logikos ir argumentacijos teorijos reikšmę ugdymui [20]. Pati idėja ilgainiui tapo populiari, švietimo institucijose (mokyklose, kolegijose, universitetuose) paplito kritinio mąstymo ugdymo programos. Mąstymas yra vienas iš būtiniausių aspektų žmogaus gyvenime. Kiekvienam reikia kritinio mąstymo įgūdžių, kad jis galėtų sėkmingai išspręsti sudėtingas situacijas ir efektyviai bendrauti su kitais. Kritinio mąstymo įgūdžiai padeda žmonėms kritiškai pažvelgti į visuomenės problemas ir bandyti jas išspręsti. Kiekvienas žmogus turi išanalizuoti ir įvertinti savo gyvenimo sąlygas, kad galėtų priimti svarbius sprendimus savo gyvenime [21].

Kritiškai mąstantis žmogus, kaip teigia Chaffee J.(1994), turi ne tik gebėti reflektyviai mąstyti, tyrinėti, analizuoti, bet ir rinktis būtent tokį mąstymo būdą, o tai parodo kritinio mąstymo dispozicijos [22]. Žmogaus gebėjimai nulemia tai, ką žmogus gali padaryti, o dispozicijos – ką žmogus daro atsižvelgdamas į savo gebėjimus. Facione P. ir kt. (2000) kritinio mąstymo dispozicijas apibrėžia kaip vidinę motyvaciją sprendžiant problemas naudotis savo kritinio mąstymo įgūdžiais [23]. Ypač svarbios kritinio mąstymo įgūdžiams formuotis tokios dispozicijos, kaip pažinimo poreikis bei nešališkumas. [24].

Kritinis mąstymas, pasak Scriveno M. ir Paulo R. (2013), yra protinis aktyvus procesas ir subtilus informacijos, surinktos ar gautos iš stebėjimo, patirties, apmąstymų, samprotavimų ar komunikacijos, vedančios į įsitikinimą dėl veiksmų, suvokimas, analizė, sintezė ir vertinimas [25]. Slaugytojai turi užimti pozicijas, skatinančias kritinį mąstymą ir patobulinančias kritinio samprotavimo įgūdžius, kad būtų prasmingas tiek ankstesnės, tiek naujos informacijos ir kasdien priimamų sprendimų dėl hospitalizacijos ir ribotų išteklių naudojimo vertinimas. Taip pat slaugytojus verčia susimąstyti ir veikti tais atvejais, kai nėra nei aiškių atsakymų, nei konkrečių procedūrų ir kai priešingos jėgos keičia sprendimų priėmimą sudėtingame procese [18].

Kritinio mąstymo literatūros šaknys yra dvi pagrindinės akademinės disciplinos - filosofija ir psichologija [26]. Sternbergas R.(1986) taip pat pažymėjo trečiąją kritinio mąstymo kryptį švietimo srityje [27]. Šios atskiros akademinės kryptys sukūrė skirtingą požiūrį į kritinio mąstymo apibrėžimą, atspindintį jų atitinkamas problemas (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Kritinio mąstymo apibrėžimo požiūriai

Požiūris Apibrėžimas Autorius

F ILO S O F IN IS

„Disciplinuotas, į save nukreiptas mąstymas, iliustruojantis tam tikro mąstymo būdo ar srities tinkamus mąstymo tobulumus“

Paul R.(1992, p. 9) [28]

„Į tikslą nukreiptas ir tikslinis mąstymas, mąstymas, kurio tikslas - suformuoti sprendimą, kai pats mąstymas atitinka adekvatumo ir tikslumo standartus“

Bailin S., ir kt. (1999, p. 287) [29]

„Reflektuojančiai spręsdamas, ką daryti ar kuo tikėti“ Facione P. (2000, p. 61) [23] K O G N ITY V IN IS P S IC H O LO G IN IS

„Psichiniai procesai, strategijos ir vaizdai, kuriuos žmonės naudoja spręsdami problemas, priimdami sprendimus ir mokydamiesi naujų koncepcijų“

Sternberg R.(1986, p. 3) [27]

„Pažinimo įgūdžių ar strategijų, kurios padidina norimo rezultato tikimybę, panaudojimas“

Halpern D(1998, p. 450) [30]

„Matydamas abi problemos puses, būdamas atviras naujiems įrodymams, paneigiantiems tavo idėjas, nesąmoningai samprotaudamas, reikalaudamas, kad ieškiniai būtų pagrįsti įrodymais, darydami išvadas ir darydami išvadas iš turimų faktų, spręsdami problemas ir pan.“

Willingham D(2007, p. 8) [31]

[Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Paul R(1992, p. 9);Bailin S, ir kt. (1999, p. 287); Facione P (2000, p. 61); Sternberg R(1986, p. 3); Halpern D (1998, p. 450); Willingham D(2007, p.

8).]

1.2 Filosofinis požiūris į kritinį mąstymą

Sokrato, Platono, Aristotelio ir Matthew Lipmano bei Richardo Paulo raštuose pateikiamas filosofinis požiūris. Šis požiūris sutelktas į hipotetinį kritinį mąstytoją, išvardijant šio asmens savybes, o ne elgesį ar veiksmus, kuriuos kritinis mąstytojas gali atlikti [30]. Sternberg R.(1986) pastebėjo, kad ši minties mokykla priartėja prie kritinio mąstytojo kaip idealaus tipo, sutelkdama dėmesį į tai, ką žmonės sugeba padaryti geriausiomis aplinkybėmis [27]. Atitinkamai Paulas R.(1992) kritinį mąstymą aptaria „minties tobulumo“ kontekste [28]. Šis susirūpinimas idealiu kritiniu mąstytoju išryškėja Amerikos filosofų asociacijos sutarimo apie idealų kritinį mąstytoją portrete, nes kažkas iš prigimties smalsus, atviras, lankstus, sąžiningas, norintis būti gerai informuotas, supranta įvairialypę mintį [31]. Bailin, ir kt. (1999) kritinį mąstymą apibrėžia kaip tam tikros kokybės mąstymą - iš esmės gerą mąstymą, kuris atitinka nurodytus kriterijus ar standartus [29].

1.3 Kognityvinis psichologinis požiūris į kritinį mąstymą

Kognityvinis psichologinis požiūris kontrastuoja su filosofine perspektyva dviem būdais. Pirmiausia, kognityviniai psichologai, ypač pasinėrę į biheviorizmo tradicijas ir eksperimentinių tyrimų paradigmą, linkę sutelkti dėmesį į tai, kaip žmonės iš tikrųjų mąsto, palyginti su tuo, kaip jie galėjo ar turėtų mąstyti idealiomis sąlygomis [29]. Antra, užuot apibrėžę kritinį mąstymą nurodydami idealaus kritinio mąstytojo savybes ar išvardydami „geros“ minties kriterijus ar standartus, kognityvinėje psichologijoje dirbantys žmonės paprastai apibūdina kritinį mąstymą pagal veiksmų ar elgesio tipus, kuriuos gali atlikti kritiniai mąstytojai. Paprastai šis požiūris į kritinio mąstymo apibrėžimą apima įgūdžių ar procedūrų, kurias atlieka kritiniai mąstytojai, sąrašą [28]. Kiti filosofai taip pat perspėjo nesupainioti kritinio mąstymo veiklos su jos sudėtiniais įgūdžiais [33], teigdami, kad kritinis mąstymas yra ne tik jo dalių suma [34]. Iš tiesų, keli filosofinės tradicijos šalininkai yra nurodę, kad įmanoma tiesiog „pereiti judesius“ arba pereiti „kritinio mąstymo žingsnius“ iš tikrųjų neįsitraukiant į kritinę mintį [29].

1.4 Švietimo požiūris į kritinį mąstymą

Švietimo srityje dirbantys asmenys taip pat dalyvavo diskusijose apie kritinį mąstymą. Benjaminas Bloomas ir jo bendraminčiai yra įtraukti į šią kategoriją. Jų informacijos apdorojimo įgūdžių taksonomija (1956 m.) yra vienas iš daugiausiai cituojamų šaltinių švietimo praktikams, kai reikia mokyti ir vertinti aukštesnio lygio mąstymo įgūdžius. „Bloom“ taksonomija yra hierarchinė, jos „supratimas“ apačioje ir „vertinimas“ viršuje. Paprastai sakoma, kad trys aukščiausi lygiai (analizė, sintezė ir vertinimas) atspindi kritinį mąstymą [35]. Švietimo požiūrio pranašumas yra tas, kad jis grindžiamas ilgų metų patirtimi ir mokinių mokymosi stebėjimais, skirtingai nei filosofinės, ar psichologinės tradicijos. Tačiau kai kurie pastebėjo, kad švietimo požiūris yra neaiškus. Taksonomijos sąvokose trūksta aiškumo, reikalingo naudingam nurodymui ir vertinimui atlikti. Be to, švietimo sistemoje sukurtos sistemos nebuvo išbandytos taip energingai, kaip plėtojamos per filosofiją ar psichologiją [27].

1.5 Kritinis mąstymas slaugoje

Slaugytojai priima svarbius sprendimus, naudodami kritinį mąstymą, kad surinktų ir interpretuotų reikalingą informaciją [36]. Kritinis mąstymas derinamas su kūrybiškumu pagerina gaunamus rezultatus ten, kur standartinės priemonės yra neveiksmingos. Tokiu atveju generuojamos naujos idėjos, tampama lanksčiais, sukuriami originalūs problemų sprendimo būdai, elgiamasi savarankiškai ir užtikrintai net esant aplinkos spaudimui [23].

Besimokydami slaugytojai įgyja įvairiausių įgūdžių ir žinių, tačiau neturint galimybės aiškiai mąstyti ir priimti racionalius sprendimus, vien šių įgūdžiu nepakanka – reikia galvoti ir kritiškai. Rasmusseno kolegijos (JAV) dekanė ir vyresnioji slaugytoja Georgia Vest teigia, kad slaugytojai susiduria su įvairiomis situacijomis, kuriose būtina priimti sprendimus, ir kiekvienas jų priimtas sprendimas turi įtakos paciento būklei. Slaugos kritinio mąstymo įgūdžiai skatina sprendimų priėmimo procesą ir daro įtaką teikiamos priežiūros kokybei. Kritinis mąstymas yra įtrauktas į slaugytojos kasdienybę. Tik kritiškai mąstantis slaugytojas, susidūręs su sprendimais, kurie gali reikšti gyvybę ar mirtį, geba greitai analizuoti situaciją ir rasti teisingą sprendimą [1].

Slaugytojai, stengdamiesi įgyvendinti kritinį mąstymą, turėtų išvystyti kai kuriuos metodus ir pažinimo įgūdžius, reikalingus analizuojant, sprendžiant problemas ir priimant sprendimus. Šie įgūdžiai apima [37]:

• kritinę analizę;

• įvadinį ir baigiamąjį pagrindimą; • pagrįstą išvadą;

• faktų ir nuomonių atskyrimą;

• informacijos šaltinių patikimumo įvertinimą

Kritiškai mąstydami, slaugytojai išskiria teiginius, kurie yra pagrįsti faktais, išvadomis, vertinimais ir nuomonėmis. Informacijos patikimumo įvertinimas yra svarbus kritinio mąstymo etapas, kai slaugytojas turi patvirtinti šios informacijos tikslumą pateikiant informacijos šaltinius. Kritiškai mąstantis slaugytojas turi būti: tikslus, nuoseklus, logiškas, kruopštus, aiškus ir teisingas (žr. 1 pav.). Slaugytojas turi atsikratyti nenuoseklaus, nereikšmingo ir nelogiško mąstymo bei gebėti aiškiai perteikti informaciją [38].

1 pav. Kritiškai mąstančio slaugytojo bruožai

[Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Nourse Journal (2019)]

Autorė Luna A.(2019) pateikė septynias priežastis, kodėl verta tirti ir tobulinti kritinio mąstymo svarbą slaugos srityje [39]:

1. Slaugytojų kritinis mąstymas daro didelę įtaką paciento priežiūrai. Slaugytojui reikalingas kritinis mąstymas, tam, kad galėtų numatyti pacientų poreikius.

2. Padeda atpažinti paciento būklės pokyčius. Slaugytojai mokomi naudoti standartizuotą priežiūros praktiką, apimančią vertinimą, diagnozavimą, rezultatus ir planavimą, įgyvendinimą ir vertinimą. Naudodamiesi kritiniu mąstymu, norėdami iš anksto išaiškinti blogėjimo, skausmo ar komplikacijų požymius, slaugytojai iš tikrųjų gali išgelbėti gyvybes.

3. Sąžiningumo ir idėjų mainų neatsiejamumas. Slaugytojas turi gebėti dirbti komandoje ir drąsiai dalintis mintimis ir idėjomis. Ligonių priežiūros komandoje būtina gebėti perduoti teisingą informaciją, kadangi nuo to priklauso paciento sveikata.

4. Leidžia užtikrinti paciento saugumą. Slaugytojai turi suteikti ne tik medicininę apžiūrą, bet taip pat saugoti paciento interesus ir apsaugoti jį nuo žalos. Dažniausiai tai reiškia, kad reikia žinoti apie tokias mediciniškai svarbias problemas kaip jautrumą vaistams ar asmenines nuostatas, pavyzdžiui, religiją.

5. Padeda greitai reaguoti į netikėtas situacijas. Nėra tokio dalyko kaip visiškai sklandi slaugos pamaina. Kai standartiniai protokolai neveikia ir įprastas požiūris į paciento

Kritiškai

mąstantis

slaugytojas

situaciją sutrinka, kritinis mąstymas gali pateikti aiškų, logišką kelią į tikslius atsakymus ir kūrybingus sprendimus.

6. Kritinis mąstymas gali paskatinti novatoriškus patobulinimus. Novatoriškas mąstymas ir idėjos yra būtini slaugoje. Pacientų poreikiai vystosi, o sveikatos priežiūra šiandien nėra tokia, kokia buvo praėjusią savaitę, jau nekalbant apie dešimtmetį.

7. Padeda priimti racionalius sprendimus. Kritinio mąstymo svarba slaugoje apima ir sprendimų priėmimo procesą. Nepaisant to, kad sveikatos priežiūra yra laikoma moksline disciplina su nustatytais procesais ir algoritmais, apimančiais beveik kiekvieną paciento priežiūros etapą, vis dar yra daugybė atvejų, kai iš slaugytojos reikalaujama, kad naujas slaugos planas būtų suformuluotos per kelias sekundes. Čia naudingas kritinis mąstymas.

Apibendrinus galima teigti, kad kritinis mąstymas slaugytojams yra ypač reikalingas, kadangi kasdien tenka susidurti su situacijomis, kurios lemia pacientų sveikatos būklę. Kritinis mąstymas padeda slaugytojui sėkmingai išspręsti sudėtingas situacijas ir efektyviai bei bendrauti su kitais. Kritinio mąstymo įgūdžiai padeda slaugytojui kritiškai pažvelgti į problemas ir bandyti kuo greičiau jas išspręsti.

1.6 Intensyviosios terapijos slaugytojų darbo ypatumai

Florence Nightingale yra plačiai pripažinta įsteigusi šiuolaikinės intensyviosios terapijos skyriaus (ITS) pirmtaką. Per Krymo karą 1854 m. ji su slaugytojų komanda sukūrė karo lauko ligoninės teritoriją, kurioje galėtų teikti intensyvesnę slaugymą sunkiausiai sužeistiems kariams. Nuo Nightingale laikų iki šeštojo dešimtmečio vidurio intensyvioji terapija dažniausiai buvo intensyvi slauga. Tobulėjant hemodializės metodams ir įdiegiant mechaninę ventiliaciją po Antrojo pasaulinio karo, pradėjo formuotis šiuolaikinis ITS modelis [40]. Ibsenas Danijoje pirmą kartą panaudojo ilgalaikę mechaninę ventiliaciją, kad palaikytų poliomielito epidemijos aukas 1952 m., ir 1953 m. sukūrė pirmąjį intensyviosios terapijos skyrių [41]. Intensyviosios terapijos skyriai buvo įsteigti 1954 m. Prancūzijoje [42], 1957 m. Baltimorėje [43] ir šeštajame dešimtmetyje Toronte - kaip atskira sritis, sujungusi teigiamo slėgio ventiliacijos, hemodializės ir invazinio širdies ir kraujagyslių sistemos stebėjimo technologijas. Per dešimtmetį ITS tapo esminiu ligoninės sveikatos priežiūros elementu, o intensyvioji terapija išryškėjo kaip atskiras medicinos poskyris.

Intensyvusis gydymas toliau vystosi - nuo specialybės, apibrėžtos atskiroje ligoninės srityje, iki tokios, kuri plačiau apibrėžta gebėjimu suteikti greitą reanimacinę ir palaikomąją pagalbą ten, kur jos reikia - ligoninės palatoje, kuriai dirba specialios pagalbos komandos, skubios pagalbos skyriuje. Galiausiai ji taip pat perėmė sveikatos priežiūros technologijų apribojimus ir vis labiau

pabrėžia savo vaidmenį teikiant orią, užuojautą teikiančią priežiūrą gyvenimo pabaigoje. Pasaulinė intensyvios ir kritinės medicinos draugijų federacija (angl. The World Federation of Societies of

Intensive and Critical Care Medicine) – tai beveik 80 profesionalių draugijų, atstovaujančių viso

pasaulio gydytojams, prižiūrintiems kritiškai sergančius pacientus.

Intensyvioji terapija – sąlyginai jauna medicinos šaka, palyginus su kitomis sritimis, tačiau

tapusi neatsiejama visų modernių ligoninių dalimi, kuriai šiuo metu skiriama didelė dalis visos ligoninės biudžeto [44]. ITS teikia sveikatos priežiūros paslaugas esant gyvybei grėsmingoms ar galimai gyvybei grėsmingoms pacientų būklėms, esant grįžtamam ar galimai grįžtamam daugybiniam organų nepakankamumui. Šios būklės reikalauja nuolatinės paciento priežiūros bei stebėsenos, skubios diagnostikos bei kompleksinio palaikomojo gydymo.

Autoriai Marshall J., ir kt. (2017) intensyviąją terapiją apibūdina kaip kritinę priežiūrą, tarpdisciplininę ir tarpprofesinę specialybę, skirtą visapusiškam pacientų, turinčių riziką susirgti ūmiomis ligoms, sveikatos ir gyvybės išsaugojimui [45]. Intensyviojoje terapijoje naudojama daugybė technologijų, kurios palaiko nepakankamas organų sistemas, ypač plaučius, širdies ir kraujagyslių sistemą bei inkstus. Nors ši sritis yra sukaupusi kompetenciją visapusiškai valdyti tokius sutrikimus kaip sepsis ir ūmaus kvėpavimo distreso sindromas, jos bendra kompetencija yra organų disfunkcijos patofiziologija ir palaikymas, o ne specifinis ligų, atsakingų už ūmią ligą, valdymas. Pagrindinis intensyvios terapijos tikslas yra užkirsti kelią tolesniam fiziologiniam pablogėjimui gydant pagrindinę ligą.

Pagrindiniai patekimo į ITS kriterijai [46]:

1) kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, reikalaujantis invazinės dirbtinės plaučių ventiliacijos;

2) kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, nereikalaujantis pakaitinės terapijos, kartu su dviejų ar daugiau organų sistemų nepakankamumu;

3) vazoaktyvių medikamentų skyrimas arteriniam kraujo spaudimui palaikyti arba intraaortinė balioninė kontrapulsacija;

4) pacientai po kardiopulmoninio gaivinimo;

5) pakaitinė inkstų terapija ūmaus inkstų nepakankamumo atveju arba kartu su kitų organų nepakankamumu;

6) pacientai, patyrę negrįžtamą galvos smegenų pažeidimą, atitinkantys organų donoro kriterijus.

Intensyviosios terapijos ypatumai: užtikrinama nuolatinė būklės stebėsena, diagnostiniai tyrimai prie paciento lovos (angl. point of care diagnostics), kombinuota pakaitinė organų terapija, multidisciplininės komandos priežiūra, invazinės gyvybinių funkcijų palaikymo priemonės [47]. Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyriuose, teikiančiuose tretinio lygio paslaugas, gydomi

įvairaus profilio ligoniai su komplikuota, progresuojančia ar daugine patologija, kurią sąlygoja ūmi liga, nelaimingas atsitikimas ar dėl chirurginio ar kito intensyvaus gydymo. Šiems ligoniams reikalingas daugiaprofilinis tyrimas, invazinis ar neinvazinis gyvybinių funkcijų stebėjimas, gyvybinių funkcijų palaikymas aparatais ir/ar medikamentais bei įvairių sričių specialistų konsultacijos [13].

Reanimacijos ir intensyviosios terapijos (RITS) skyriuje naudojami modernūs šiuolaikiniai gydymo metodai: dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV) įvairiais režimais, vaistų ir tirpalų dozavimas tūrinėmis švirkštinėmis automatinėmis pompomis, visą parą atliekamos sudėtingos gydomosios ir diagnostinės procedūros bei intervencijos. Anesteziologijos- reanimatologijos principinė ypatybė − palaikyti gyvybiškai svarbių organų funkcijas. RITS teikiamos paslaugos yra tretinio lygio. Gydant kritines būkles taikomi gydymo metodai ir monitoravimas bei yra užtikrintos kitos sąlygos, pateikiamos bendruose teikimo tretinio lygio paslaugų reikalavimuose (žr. 2 lentelę). Pacientų, gydomų RITS būklės sudėtingumas atspindi tiekiamų paslaugų lygį. Pacientai klasifikuojami į 3 lygius (R II, R III ir R III-3). Visos išvardintos paslaugos apibūdina tik gydymo procedūras, bet ne slaugytojų veiklas.

2 lentelė. Susirgimai, dažniausiai gydomi Intensyvios terapijos skyriuje

Kardiovaskulinė sistema Sergant ūmiu MI

Esant nestabiliai stenokardijai, dažniems skausmams Kardiogeninis šokas

Hipertenzinės krizės (encefalopatija, plaučių edema) Nestabili hemodinamika

Kvėpavimo sistema Ūmus kvėpavimo nepakankamumas kai reikia DPV Sergantys sunkia astma

Plaučių arterijos embolija

Esant pneumotoraksui, hemotoraksui

Neurologiniai sutrikimai Ūmus smegenų kraujotakos sutrikimas dėl insulto Degeneracinės ligos

Intoksikacija Sąmonės sutrikimai Nestabili hemodinamika Virškinamojo trakto

sistema

Kraujavimas iš virškinimo trakto Ūmus kepenų nepakankamumas Ūmus pankreatitas

Endokrininė sistema CD, hipoglikemija, hiperglikemija, diabetinė ketoacidozė Hiperosmoliarinės, toksinės būklės

Pooperaciniai ligoniai Pradinė būklė nelengva, ilgai trunka operacija, atverta krūtinės ląsta, pilvo ertmė, aortos operacija.

Po neurochirurginių operacijų Kitos priežastys Infekcinės problemos

Sepsis

Hospitalinė infekcija

[Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Lukaševič (2009)]

Ligoniai, kurie gydomi reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuose, apibūdinami taip [3]: • Ūmiai, sunkiai sergantys, nestabilūs, hipovolemiški, nukraujavę ligoniai, kuriems reikalingas intensyvus monitoringas, gydymas, kurio negalima užtikrinti ne RITS palatose, yra reikalinga DPV, vazoaktyvios medžiagos.

• Kritiškai sergantys ligoniai, kuriems būklė gali pagerėti, nors ir maža vilčių visiškai pasveikti nuo lėtinės komplikuotos ligos. Tai širdies, kvėpavimo ligomis, vėžiu sergantys pacientai, kurių būklė komplikuojasi kita liga.

• Sunkūs ligoniai, kuriems reikalingas intensyvus sekimas. Tai sergantys cukriniu diabetu (CD) su besivystančia hipoglikemine būkle.

• Beviltiški ligoniai su negrįžtamu smegenų pakenkimu, komos būsena, vėžiniu susirgimu, kai išnaudotos chemoterapijos priemonės.

Ligoniai patenka į RITS, kai sutrinka svarbių sistemų veikla (žr. 2 lentelę).

Lietuvoje, pagal galiojančius teisinius aktus, slaugos praktika skirstoma į bendrąją ir specialiąją. Viena iš specializuotos slaugos sričių, kuriose specialiąja slaugos praktika gali verstis bendrosios praktikos slaugytojas, turintis atitinkamą slaugos specializaciją ir tai patvirtinantį pažymėjimą, yra anestezija ir intensyvioji slauga. Anestezijos ir intensyviosios terapijos

slaugytojas – bendrosios praktikos slaugytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs anestezijos ir

intensyviosios slaugos specializaciją [48].

Šiems slaugytojams keliamai ypač aukšti reikalavimai, kadangi jie turi gerai išmanyti kritiškai sunkių pacientų slaugos procesą. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas dirba savarankiškai pagal kompetenciją ir (ar) komandoje su gydytoju anesteziologu-reanimatologu, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais [49]. Bendrosios praktikos slaugytojas įgyja anestezijos ir intensyviosios slaugos specializaciją aukštojoje mokykloje, baigęs pasirinktą šios slaugos srities neformaliojo švietimo programą.

Intensyviosios terapijos skyriaus slaugytojos pirmiausia turi nepriekaištingai atlikti techninį darbą, todėl visą dėmesį skiria paciento fizinei būklei. Pacientas tampa objektu, kuriam reikia atlikti tam tikras procedūras. Emocinis atsiribojimas nuo paciento slaugytojui padeda įveikti pastovų emocinį stresą. Intensyviosios terapijos skyriaus slaugytojai nuolat tenka bendrauti su

ekstremaliai sunkioje būklėje atsidūrusiais kenčiančiais žmonėmis, matyti skausmą ir mirtį. Dirbdama labai sunkų ir atsakingą darbą, ji gauna labai mažai teigiamo grįžtamojo ryšio ir pasitenkinimo darbu. Nuolatinis patiriamas slaugytojo stresas dažnai tampa išsekimo priežastimi. Dėl to bendravimą su paciento artimaisiais slaugytoja priima kaip papildomą sunkią naštą [50].

Autoriai Bridges J., Nicholson C., Maben J. ir kt. (2013) pritaria, ir teigia, kad intensyvios terapijos skyriuje pacientų priežiūrai įtakos turi įvairūs veiksmai, tokie kaip kritinė paciento būklė, aukštosios technologijos, personalo lygis, įgūdžių ir medicinos personalo įvairovė. Intensyviosios terapijos slaugytojai dažnai susiduria su gyvybei pavojingomis situacijomis, kurios patiria didelį stresą dėl sunkumų priimant sprendimus. Kritinė paciento būklė tokioje aplinkoje verčia slaugytoją pirmenybę teikite fizinių poreikių tenkinimui ir paciento gyvybės išsaugojimui. Šiuo metu paplitęs požiūris, kad techniniai ir mechaniniai darbo aspektai yra laikomi svarbesniais nei pagrindinė slauga. Kai sutrinka vieno iš technologinių prietaisų veikimas, slaugytojas yra pasirengęs greitai pakeisti savo funkciją rankomis, tačiau pacientų nerimo ir emocinių kančių atvejais slaugytojas nėra pasirengęs palengvinti juos paguodžiančiu prisilietimu ar emocine parama. Aukštosios technologijos sąlygomis nėra nei laiko, nei vietos patenkinti pacientų emocinius poreikius [51].

Intensyviosios terapijos slaugytojas atlieka visapusišką, į kritinės būklės pacientą orientuotą slaugą. Ši komandiniu darbo principu pagrįsta slauga reikalauja kompleksinių žinių bei įgūdžių atlikti intervencijas taikant aukštas technologijas. Vienas intensyviosios slaugos požymis - tai dinaminė, greitai kintanti slauga, atliekama atsižvelgiant į kritinės būklės pacientų būklės pokyčius, taip pat pokyčius ir visoje sveikatos priežiūros sistemoje. Anestezijos slaugytojas, lyginant su intensyviosios terapijos slaugytoju, atlieka daugiau techninių manipuliacijų, tačiau taip pat atlieka slaugos veiksmus ruošiant pacientą operacijai ir slaugant jį po operacijos poanestezinėje palatoje [11].

Apibendrinus galima teigti, kad slaugytojų darbas intensyvios terapijos skyriuose reikalauja turi ne tik reikiamų žinių, bet gebėti greitai reaguoti stresinėse situacijose, kadangi vyksta nuolatinė kova dėl paciento gyvybės. Šiems slaugytojams skiriami labai aukšti reikalavimai, kadangi jie turi gerai išmanyti kritiškai sunkių pacientų slaugos procesą. Intensyviosios terapijos slaugytojai dažnai susiduria su gyvybei pavojingomis situacijomis, kurios kelia ypač didelį stresą, dėl būtinybės greitai priimti sunkų sprendimą.

1.7 Slaugytojų darbas dienos ir nakties metu

Pamaininis darbas apibūdinamas kaip bet koks darbas, atliekamas ne formaliu grafiku (dienos metu). Tai galima atlikti pastoviomis pamainomis (ryte, po pietų ar vakare), darbo pasukimu (svarstyklės) arba suspausto ciklo metu nuo aštuonių iki 12 valandų [52]. Paprastai

medicinos įstaigų darbo diena yra suskirstoma į pamainas, nustatomi laikotarpiai, per kuriuos skirtingos darbuotojų grupės vykdo savo pareigas, pvz., vakaro, nakties ar ryto pamainos. Toks darbo organizavimas taikomas sektoriuose, kuriuose vyksta nenutrūkstantis 24 valandų procesas, kiekvieną savaitės dieną. Šiais laikais beveik penktadalis viso pasaulio darbo jėgos dirba pamainomis – 20% Europos ir Amerikos darbuotojų dirba naktinėmis pamainomis [54].

Terminuotas pamaininis darbas yra apibrėžiamas kaip darbo, sudaryto iš dviejų ar daugiau komandų (pamainų) darbuotojų, išdėstymas, siekiant pailginti darbo valandas, palyginti su įprastinėmis darbo valandomis. Darbas pamainomis slaugytojams sukelia miego, fiziologinius ir psichologinius sutrikimus (žr. 2 pav.)

[Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Gold D, Rogacz S, Bock N, (1992); Matheson, ir kt., (2014); Burch J, ir kt., (2005); Marion R, Beck C, Guido L, (2009); Buyukhatipoglu H, ir kt.,

(2010)]

Slaugytojų darbas yra kupinas streso, kuris įtakoja darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą bei pasitenkinimą darbu. Tokia veiksnių visuma savo ruožtu turi įtakos ir pacientų priežiūros kokybei. Darbo naktinėmis pamainomis visame pasaulyje sparčiai padaugėjo per paskutinius dešimtmečius, kas tapo ir papildoma intensyvaus streso sąlyga, taip pat esant dideliam darbo krūviui, minimaliai socialinei paramai bei žemai gyvenimo kokybei [54]. Tiriant darbo naktinėje pamainoje įtaką buvo nustatyta gana daug stresa sukeliančių ir didinančių veiksnių, iš kurių dažniausiai pasitaikantys buvo: blogi tarpasmeniniai santykiai tarp darbuotojų, būtinybė palaikyti

PAMAININIO DARBO POVEIKIS SLAUGYTOJAMS

Miego sutrikimai Biologinių funkcijų

sutrikimai

Psichologiniai sutrikimai

Nemiga Virškinimo trakto

sutrikimai Širdies ir kraujagyslių ligų rizika Nuovargis Mieguistumas Prasta miego kokybė Padidėjęs migdomųjų ir alkoholio vartojimas prieš miegą Paros miego/atsibudimo pakitimai Socialinio gyvenimo ritmo sutrikdymas Sulėtėjusi reakcija Sunku sukoncentruoti dėmesį Stresas Nerimas Netaisyklinga mityba

ryšius su pacientų artimaisiais, skubi pagalba, didelis darbo krūvis. Buvo nustatyta, kad ilgalaikis darbas pamainomis tampa mažiau žalingas, jeigu yra vykdomi mokymai apie patiriamą žalą ir galimybes jos išvengiant ar sumažinant [57].

Buvo nustatyta, kad pamaininis darbas ir ypač dirbant nakties pamainoje sukelia sunkumų šeimoje, apriboja slaugytojų socialinį gyvenimą. Lyginant darbuotojus dirbančius dvylikos ir aštuonių valandų pamainas, buvo pastebėta, jog dirbusieji trumpesnę darbo pamainą turėjo mažiau socialinių ir buitinių sunkumų [17]. Buyukhatipoglu, ir kt., (2010) atliktame tyrime paaiškėjo, kad darbuotojų, dirbančių naktinėje pamainoje socialinis gyvenimas nukentėjo 60% dalinai, 33% socialinis gyvenimas buvo paveiktas stipriai ir tik 7% teigė, kad jų socialinis gyvenimas, nebuvo paliestas. Taigi net 93% slaugytojų socialinis gyvenimas buvo įtakojamas [54].

Darbas pamainomis, ypač naktinė pamaina, yra viena iš dažniausių parų ritmo sutrikimo priežasčių, sukeliančių reikšmingus pakitimus. Pavyzdžiui, miego ir biologinių funkcijų, kurios, savo ruožtu, gali paveikti fizinę ir psichologinę savijautą ir neigiamai paveikti darbo rezultatus [6]. Daugelyje tyrimų buvo analizuota pamaininio darbo įtaka darbuotojų fizinei sveikatai. Visų pirma, kai kurie autoriai nustatė adaptacijos sindromą, susijusį su pamaininiu darbu, kuriam būdingi sutrikę miego/pabudimo atvejai, virškinimo trakto sutrikimai ir padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika [57]. Slaugytojos dirbančios slenkančiu darbo grafiku (dienos ir vakariniai budėjimai, kita grupė dirbančios dieną, vakarais ir kartais naktį) dažniau patiria nuovargį ir mieguistumą darbo metu nei slaugytojos dirbančios tik naktimis. Taip pat besiskundžiančių prasta miego kokybe, benzodiazepinus ar alkoholį vartojančių prieš miegą slaugytojų, dirbančių dienos ir vakarinėse pamainose, skaičius yra daugiau nei tris kartus didesnis, nei dirbančiųjų tik naktimis. Dirbančiųjų nuolat besikeičiančiose dienos ir vakaro pamainose, skaičiai apklausiant dėl klaidų darbe ir automobilio avarijų yra visais atvejais didesni, lyginant su slaugytojomis dirbančiomis tik naktį ar dirbančiomis slenkančiu grafiku [58].

Pastaruoju metu sindromui, kuris dar vadinamas „pamainos darbo sutrikimu“, buvo nustatyti šie simptomai [59]:

• paros miego / atsibudimo ritmo pakitimas; • nemiga;

• per didelis dienos mieguistumas; • nuovargis.

Darbas pamainomis ar slenkančiu grafiku ilgainiui sukelia ne tik fizinius negalavimus, bet ir sutrikdo socialinio gyvenimo ritmą. Dirbantieji naktį teigia, kad dėl tokio darbo prastėja ne tik savijauta, bet kartu ir gyvenimo kokybė. Labai dažnai miego trūkumas ar nekokybiškas miegas naktį, sukelia reakcijos sulėtėjimą, dėmesio koncentravimo sunkumus ir kt. Šie veiksniai

dažniausiai įtakoja mikrotraumas darbe. Dauguma tyrimų pabrėžė, kad bendra naktinės pamainos slaugytojų miego kokybė buvo žymiai prastesnė naktį, nei dienos [56].

Miego ir budrumo sistema ypač pažeidžiama dažnai keičiant miego laiką. Dienos miegas yra nepilnavertis, nes miegą blogina triukšmas, šviesa, gyvenimo ritmas. Miegant neįprastu paros laiku - dieną miegama 1- 4 valandomis trumpiau nei naktį. Miegant netinkamu paros metu ritmo vientisumas pakinta, miegas lyg sutrūkinėja, negali tęstis tiek kiek norėtųsi. Dažni budėjimai ligoninėse sukelia slaugytojoms desinchronizacijos sindromą. Tai rodo, kad sutrinka paties organizmo endogeninio ritminio mechanizmo veikla. Dirbant pamaininį darbą staigiai ir dažnai mėginamos pakeisti miego ir budrumo valandos, jų vieta per parą. Kartais miego ir budrumo ritmas keičiamas visai savaitei, o savaitgalį grįžtama prie normalaus ritmo [60].

Miego pokyčiai, susiję su pamaininiu darbu, buvo įtraukti į nereguliaraus tipo „Cirkadinio ritmo“ (angl. Circadian Rhythm Sleep-Wake Disorders) miego ir žadinimo sutrikimus, „Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo 5-asis leidimas“ (angl. Diagnostic and Statistical

Manual of Mental Disorders, 5th Edition )(DSM-5), kuriame nurodomas didelis šio sutrikimo

dažnis tarp nakties pamainomis dirbančių darbuotojų (5–10% darbo jėgos). Graikijos tyrimas patvirtina, kad miego sutrikimas, atsirandantis pamainomis, yra stipriai susijęs su lėtiniu nuovargiu (Korompeli A., ir kt., 2013). Nuovargio simptomai, įskaitant „mieguistumą ir energijos stoką“, „sutrikusį susikaupimą“ ir „diskomforto jausmą“, buvo sunkesni nakties pamainomis dirbusio slaugytojo nei dirbusios dienos metu. Dauguma autorių pastebėjo, kad nuo naktinių pamainų susijęs nuovargis gali padidinti žmogaus klaidų ir traumų riziką ir neigiamai paveikti pacientų priežiūros kokybę [61].

Be to, nuovargis mažina darbo produktyvumą ir pasitenkinimą darbu, dėl šių priežasčių darbuotojams tenka neiti į darbą dėl ligos, prasideda pravaikštos, darbuotojų kaita ir psichotropinių vaistų vartojimas [62]. Nuovargis tebėra pagrindinis slaugytojų klaidų šaltinis skiriant vaistus. Autorių Jamal M. ir Baba V. (1992) tyrimo metu paaiškėjo, kad slaugytojai dirbantys pamaininį darbą parodė mažesnį pasitenkinimą darbu [63]. Sumažėjęs slaugytojų pasitenkinimas darbu yra susijęs su padidėjusiu stresu darbe. Naktinėmis pamainomis dirbę sveikatos priežiūros specialistai turėjo daugiau psichologinės ir psichinės sveikatos problemų nei dienos metu dirbantys darbuotojai: dirglumas, somatizacija, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, tarpasmeninis jautrumas, nerimas, pakitusi nuotaika ir paranojiniai sutrikimai buvo dažniau pasireiškiantys. Šie duomenys rodo, kad pamaininis darbas daro neigiamą poveikį psichologinei sveikatai ir socialiniam gyvenimui [19].

Per pastaruosius du dešimtmečius buvo atlikta daugybė tyrimų dėl galimo pamaininio darbo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai, tačiau nebuvo pateiktos įtikinamos išvados. Kai kuriuose tyrimuose naktinėje pamainoje dirbusių asmenų santykinė širdies ir kraujagyslių ligų rizika buvo didesnė už nurodytą rizika, palyginus su darbuotojais dirbančiais dienos metu [64].

Tyrime, kuriame dalyvavo 75 000 JAV slaugytojų, paaiškėjo, kad širdies ir kraujagyslių bei kitų priežasčių sukeliamas mirtingumas ≥5 metus žymiai padidėjo moterų slaugytojų tarpe, kurios dirba besikeičiančiose naktinėse pamainose (angl. rotating night shift), palyginus su moterimis, kurios niekada nedirbo naktinėse pamainose [16]. Šiuos rezultatus patvirtino atlikta metanalizė [65], kurios autoriai pastebėjo, kad 2,7% padidėjusį pamainomis dirbančių darbuotojų širdies ir kraujagyslių mirčių skaičių.

Pastebėta sąsajų su virškinamojo trakto sutrikimais, susijusiais su pamaininiu darbu. Dažniausiai pasireiškia šie: dispepsija, gastritas, kolitas, pepsinė opa, nevirškinimas, apetito sutrikimai, nereguliarus tuštinimasis, vidurių užkietėjimas, rėmuo, skausmas, pilvo pūtimas ir vidurių pūtimas [66]. Virškinimo trakto sutrikimai gali būti susiję su keliais veiksniais: skrandžio funkcijų cirkadinio ritmo (skrandžio sekrecijos, fermentų aktyvumo ir žarnyno judrumo) pokyčiais ir vartojamų maisto produktų rūšimis, vaistais, psichosocialiniu stresu, o moterims - su pakitusiu mėnesinių ciklu [67]. Atliktas tyrimas [68] parodė, kad nenormalūs valgymo įpročiai buvo susiję su pamaininiu darbu dirbančių slaugytojų grupe. Danijoje atliktame tyrime [69] paaiškėjo, kad 29 000 tyrime dalyvavusių slaugytojų dirbančių naktinėse ir vakarinėse pamainose, turi padidėjusią riziką susirgti diabetu. 2007 m. Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinė vėžio tyrimų agentūra patvirtino, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pamaininis darbas su cirkadinio ritmo sutrikimu yra tikėtinas kancerogenas. Šį pastebėjimą patvirtino neseniai atlikta metaanalizė, kuris pabrėžė, kad naktinės pamainos darbas padidino sergamumo krūties vėžiu riziką 8,9% [70].

Autorė Powell I. (2011) analizuoja slaugytojų naktinio darbo poveikį sveikatai (žr. 3 lentelę). Ji teigia, kad slaugytojai, dirbantys tik naktį, greičiau prisitaiko prie ritmo, nei kolegos dirbantys dienos metu[71]. Tačiau šį argumentą paneigia Nacionalinis miego fondas, kuris nerado įrodymų, kad naktinės pamainos darbuotojai „pripranta“ prie pamainos įveikdami veiklos problemas, susijusias su budrumo skirtumais per parą. Nepaisant to, jog akivaizdu, kad nuovargis po naktinės darbo pamainos turi ilgesni poveikį atsistatymui po darbo.

3 lentelė. Sveikatos problemos, susijusios su slaugytojų darbu naktinėmis pamainomis

Sutrikęs: Miegas Apetitas Energijos lygis Mankštos rėžimas Koncentracija Socialinis gyvenimas Problemos susijusios su: Dirglumu

Mažesniu našumu Motyvacija

Gebėjimu aiškiai ir greitai mąstyti Šeimyniniais nesutarimais

Trumpesnė gyvenimo trukmė ir daugiau fizinių ligų, tokių kaip:

Širdies ligos

Virškinimo trakto ligos ar sutrikimai Vėžys

Diabetas

Reprodukciniai sutrikimai

Slaugytojai: Sutrinka budrumas

Turi prastesnius mitybos įpročius

Per antros pamainos pusę sunkiau neužmigti Padidėjusi tikimybė: Pravaikštoms

Avarijoms Klaidoms Traumoms

[Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis Powell I.(2011)]

Teigiami darbo naktimis rezultatai yra ypatingi naktinių darbuotojų santykiai, ypač su tais, kurie dirba tame pačiame slaugos skyriuje. Kolegos vaidina svarbų vaidmenį ir kaip pokalbio partneriai, ir kaip įvairaus elgesio modeliai, įskaitant elgesį valgant. Šis teigiamas ryšys nesibaigia naktinių slaugytojų sąveika su kitų skyrių slaugytojais ar kitomis pamainomis. Tačiau daugeliu atvejų, akivaizdu, jog toks kolegiškumas nėra linkęs plisti bendraujant su kita pamaina ar ligoninės skyriumi. Dažnu atveju būna savotiška izoliacija, padaliniams veikiant nepriklausomai vienas nuo kito ir sukeliant tarp darbuotojų darnos stoką . Norint sušvelninti tokius padarinius, būtina kurti abipusį supratimą, skatinti bendradarbiavimą bei veiksmingą komunikaciją []Norint sušvelninti kai kuriuos prieštaravimus, sukurti abipusį supratimą ir skatinti bendradarbiavimą, būtina veiksminga komunikacija [71].

Apibendrinus galima teigti, kad slaugytojų darbas yra neatsiejamas nuo darbo dienos ir nakties metu. Darbas pamainomis, ypač naktinė pamaina, yra viena iš dažniausių ritmo sutrikimo priežasčių, kurios gali paveikti fizinę ir psichologinę savijautą ir neigiamai paveikti darbo rezultatus. Darbas pamainomis ilgainiui sukelia ne tik fizinius negalavimus, bet ir sutrikdo socialinio gyvenimo ritmą bei gyvenimo kokybę. Labai dažnai miego trūkumas ar nekokybiškas miegas naktį, sukelia reakcijos sulėtėjimą, dėmesio koncentravimo sunkumus, kurie dažniausiai įtakoja mikrotraumas darbe.

2 TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR METODIKA

2.1 Tyrimo organizavimas ir metodologija

Intensyvios terapijos skyriuose esantys pacientai serga ūmiomis ligomis, patyrę politraumas ar pooperaciniu periodu, tokių pacientų komplikacijos gali būti ūmios ir pavojingos gyvybei. Dėl to slaugytojai dirbantys intensyviosios terapijos skyriuose turi greitai reaguoti į pacientų pasikeitusią būklę ir gebėti kritiškai mąstyti analizuojant iškilusias problemas.

Tyrimo tikslas – ištirti intensyvios terapijos slaugytojų kritinio mąstymo skirtumus dienos ir nakties metu.

Norint pasiekti tyrimo tikslą, buvo pasirinkti ir įvykdyti šie darbo metodai: mokslinės literatūros ir duomenų analizė, anketinė apklausa, duomenų apdorojimas.

Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė: Šiame etape buvo ieškoma mokslinė literatūra. Jis tęsėsi visą tyrimo laikotarpį. Analizuojant šią temą buvo naudojamasi užsienio, Lietuvos autorių moksliniais darbais, straipsniais ir internete pateikta informacija, įstaigų dokumentais bei kita papildoma literatūra.

Anketinė apklausa - tinkamiausias metodas siekiant ištirti individo ar visuomenės sąmonės elementus (poreikius, požiūrį, interesus). Autorės Valackienės A.(2008) teigimu, anketinė apklausa dažniausiai naudojama socialiniuose tyrimuose, kadangi surenkami duomenys yra pakankamai lengvai formalizuojami. Gautus duomenis galima lyginti tarpusavyje ar susisteminti panaudojant statistinės analizės metodus [72].

Duomenų apdorojimo metodai: Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 22.0“ ir MS Excel 2016 kompiuterinę programą. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Aprašant kiekybinius kintamuosius taikytas vidurkis (m) ir jo standartinis nuokrypis (SN). Dviejų nepriklausomų imčių skirstiniai, netenkinę normalumo prielaidos, lyginti Mann-Whitney U testu, dviejų priklausomų imčių skirstiniai – Wilcoxon testu. Ryšio tarp neparametrinių požymių stiprumas analizuotas apskaičiuojant Spearman koreliacijos koeficientą (r). Jei 0<|r|≤0,3, dydžiai silpnai priklausomi, jei 0,3<|r|≤0,8, vidutiniškai priklausomi, jei 0,8<|r|≤1, stipriai priklausomi. Koreliacijos koeficientas bus teigiamas, kai vienam dydžiui didėjant, didės ir kitas, neigiamas – kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažės. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezultatai pateikiami diagramose ir lentelėse.

2.2 Tyrimo instrumentas

Mokslinio darbo tyrimui atlikti pasirinktas vienmomentinis kiekybinis tyrimas - anketinės apklausos metodas. Remiantis išanalizuota literatūra, sudaryta modifikuota anketa (Error! Reference source not found. Error! Reference source not found.).

Anketą sudaro šios dalys:

1. Sociodemografiniai duomenys. 7 klausimai, kuriuos paruošė pati autorė, siekdama

išsiaiškinti sociodemografinius duomenis: lytį, amžių, šeimyninę padėtį, išsilavinimą, darbo stažą, darbo grafiką, gyvenamą vietą ir vidutinį naktinių budėjimų skaičių per mėnesį.

2. F. Zuriguel-Perez „ Nursing Critical Thinking in Clinical Practice Questionnaire

„(N-CT-4 Practice) „Slaugytojų kritinio mąstymo klinikinėje praktikoje klausimynas“, sudarytas iš 4 skyrių:

1) Asmeninė sritis

2) Intelektuali ir kognityvinė sritis

3) Tarpasmeninių santykių ir savęs valdymo sritis 4) Techninė sritis

Naudotas autoriaus F. Zuriguel-Perez Nursing Critical Thinking in Clinical Practice Questionnaire. Tam buvo gautas leidimas iš autoriaus (Error! Reference source not found. Error! Reference source not found.). Taip pat bendradarbiaujant su autoriumi, klausimynas buvo išverstas į Lietuvių kalbą. Prieš atliekant tyrimą, intensyviosios terapijos slaugytojams buvo išdalinta 15 anketų. Analizuojant užpildytas anketas siekta įsitikinti, ar visi tyrimo metu pateikiami klausimai yra aiškūs, suprantami respondentams. Bandomojo tyrimo dalyvių buvo prašoma išsakyti pastebėjimus ar pastabas, reikalingas galimai klausimyno korekcijai. Atlikto pilotinio tyrimo rezultatai atskleidė, jog tyrimo instrumente pateikiami klausimai suprantami, slaugytojai pastabų neišsakė ir taisymai nebuvo atliekami. Ši dalis skirta apklausai prieš prasidedant pamainai (prieš darbo pradžią).

3. F. Zuriguel-Perez Nursing Critical Thinking in Clinical Practice Questionnaire (N-CT-4

Practice):

1) Asmeninė sritis

2) Intelektuali ir kognityvinė sritis

3) Tarpasmeninių santykių ir savęs valdymo sritis 4) Techninė sritis

Ši dalis skirta apklausai po pamainos (po darbo pabaigos).

Tokiu būdu buvo siekiama atskleisti slaugytojų kritinio mąstymo skirtumus prieš ir po pamainos, kas turi įtakos kritinio mąstymo pokyčiams.

4 lentelė. Klausimyno vidinio nuoseklumo vertinimas Sritys Teiginių skaičius Cronbach‘s alpha koeficientas (prieš pamainą) Cronbach‘s alpha koeficientas (po pamainos) Asmeninė 39 0,850 0,911 Intelektualioji ir kognityvinė 44 0,948 0,887 Tarpasmeninių santykių ir savęs valdymo 20 0,908 0,901 Techninė 6 0,802 0,834

Anketos patikimumui nustatyti vertintas klausimyną sudarančių teiginių vidinis nuoseklumas. Vidinis suderintumas turi būti pristatomas, kai iš kelių kintamųjų žadama sudaryti vieną naują rodiklį, kintamąjį. Vidinis suderintumas pristatomas kaip Cronbacho alfa (angl.

Cronbach’s alpha) koeficientas. Cronbacho alfa išreiškiama skaičiumi. Dažnai rašoma: Cronbacho

α = skaičius. Vidinis suderintumas turėtų būti nuo 0 iki 1. Cronbacho alfa koeficiento reikšmė gerai sudarytam klausimynui turėtų būti didesnė už 0,7, kai kurių autorių teigimu – už 0,6 [73]. Šio tyrimo klausimyno validumas tinkamas (žr. 4 lentelę).

Tyrimo organizavimas: tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) intensyviosios terapijos skyriuose:

• Širdies chirurgijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos; • Centrinio reanimacijos ir intensyviosios terapijos;

• Neurochirurgijos intensyviosios terapijos; • Kardiologijos intensyviosios terapijos; • Naujagimių intensyviosios terapijos;

Tyrimas buvo organizuojamas gavus raštiškus vadovų sutikimus bei suderinus su skyrių vyresniaisiais slaugytojais – slaugos administratoriais. Tyrimas vyko 2020 m. vasario mėn. Anketos buvo dalinamos slaugytojams tiesioginio kontakto metu. Slaugytojai turėjo užpildyti sociodemografinę anketos dalį ir pirmąja klausimyno dalį savo pamainos pradžioje ir likusią – pamainos pabaigoje. Tyrimas vyko sklandžiai, tik buvo nusiskundimų dėl anketos ilgumo, tai galėjo įtakoti ir neaukštą atsako dažnį (83%).

2.3 Tiriamųjų atranka ir imtis

Tiriamųjų atranka – tikslinė. Tyrime dalyvavo slaugytojai, dirbantys LSMUL KK intensyviosios terapijos skyriuose. Tyrimo imties dydžiui apskaičiuoti buvo taikyta tokia formulė:

𝑛 = 𝑝 ∙ (1 − 𝑝) (𝑒_𝑧2) + 𝑝 ∙ (1 − 𝑝) _𝑁 Formulės simbolių reikšmės:

n – rekomenduojamas imties dydis;

p – visumos proporcijos, kurios atitinka dominančias charakteristikas (p = 50 %); z – standartinės paklaidos dydžio vienetai esant normaliam pasiskirstymui, kuris atitiks norimą patikimumo laipsnį (kai patikimumo laipsnis 95 %, z = 1,96);

e – atrankos klaida (maksimalus skirtumas tarp imties ir visumos proporcijų, e = 5 %); N – analizuojamos visumos (populiacijos) dydis (N = 214).

Vykdyto tyrimo metu intensyviosios terapijos skyriuose iš viso dirbo 182 slaugytojai. Fiksuojant standartinės paklaidos dydį (z = 1,96), visumos proporciją (p = 0,5) ir atrankos klaidą (e = 0,05), rekomenduojamas imties dydis lygus 124 respondentams. Tiek išdalinus ir surinkus anketas ir gauta.

Įtraukimo į tyrimą kriterijai:

• Slaugytojai, kurie dirba LSMUL KK intensyviosios terapijos skyriuje; • Slaugytojai, sutikę dalyvauti tyrime.

Į tyrimą neįtraukti slaugytojai: • Nesutikę dalyvauti tyrime;

• Turėję nedarbingumo pažymėjimą;

• Buvę apmokamose, neapmokamose, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogose.

Tyrimo metu išdalinta 150 anketų, teisingai užpildytos ir sugrąžintos 124. Atsako dažnis 83 proc. Jei anketa buvo užpildyta neteisingai, jos duomenys nebuvo analizuojami.

2.4 Tiriamosios imties sociodemografinės charakteristikos

Tyrime dalyvavo LSMU Kauno klinikų intensyviosios terapijos skyrių slaugytojai, kurie savo noru sutiko dalyvauti tyrime. Atrankos kriterijus atitiko ir tyrime dalyvavo 124 anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai – 123 moterys (99,2 proc.) ir 1 vyras (0,8 proc.) (žr. 5 lentelę).

Dėl mažo vyrų, dalyvavusių tyrime skaičiaus, lyties aspektu duomenys nebuvo analizuojami. Beveik pusė respondentų yra įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą (42,7 proc., n=53) ir net 90 proc. slaugytojų gyvena mieste (90,3 proc., n=112). Kadangi didžioji dalis respondentų yra vyresni nei 35 metų, todėl nenuostabu, kad net 68 proc. slaugytojų yra susituokę (67,7 proc., n=84). Analizuojant respondentų darbo stažą dirbant slaugytojų, gauti rezultatai parodė, kad trečdalis respondentų (34,7 proc., n=43) turi iki 10 metų stažo, 11 – 20 metų stažą turi taip pat trečdalis (30,6 proc., n=38), kaip ir 20 ir daugiau metų (34,7 proc., n=43).

5 lentelė. Tyrimo dalyvių sociodemografinės charakteristikos

Požymiai Pamaina, n (proc.) Bendrai (N=124)

Dieninė (n=45) Naktinė (n=79) Lytis Vyrai - 1 (1,3) 1 (0,8) Moterys 45 (100) 78 (98,7) 123 (99,2) Amžius ≤35 metai 18 (40,0) 26 (32,9) 44 (35,5) 36-45 metai 15 (33,3) 22 (27,8) 37 (29,8) >45 metai 12 (26,7) 31 (39,2) 43 (34,7) Šeiminė padėtis Susituokę/-sios 35 (77,8) 49 (62,0) 84 (67,7) Vieniši/-os 10 (22,2) 30 (38,0) 40 (32,3) Išsilavinimas Aukštesnysis 13 (28,9) 25 (31,6) 38 (30,6) Aukštasis neuniversitetinis 8 (17,8) 25 (31,6) 33 (26,6) Aukštasis universitetinis 24 (53,3) 29 (36,70 53 (42,7) Darbo stažas ≤10 metų 19 (42,2) 24 (30,4) 43 (34,7) 11-20 metų 13 (28,9) 25 (31,6) 38 (30,6) >20 metų 13 (28,90 30 (38,0) 43 (34,7) Gyvenamoji vieta Miestas 44 (97,8) 68 (86,1) 112 (90,3) Kaimas 1 (2,2) 11 (13,9) 12 (9,7)

Galima daryti išvadą, kad tyrimo imtį sudaro įvairaus stažo ir amžiaus turinčios slaugytojos, todėl tyrimo rezultatai atskleis išsamesnį ir bendrą problemos vaizdą.

2.5 Tyrimo etika

Tyrimas vykdytas gavus LSMU Kauno klinikų vadovo sutikimą ir LSMU Bioetikos centro leidimą (Error! Reference source not found. Error! Reference source not found.). Kiekvieno intensyviosios terapijos skyriaus slaugytojai buvo supažindinami su planuojamu atlikti tyrimu.

Tyrimo metu buvo laikomasis tyrimo etikos principų. Respondentams buvo paaiškintas anketos tikslas, akcentuojama atsakymų svarba, užtikrinta, jog bus laikomasi konfidencialumo ir anonimiškumo. Tyrimas nebuvo priverstinis, t. y. buvo laikomasi tyrimo dalyvių laisvanoriškumo ir pagarbos principų. Tyrimo instrumentui naudoti gautas žodinis sutikimas iš respondentų, tyrime dalyvavo tik savanoriškai sutikę slaugytojai.

Anketos pradžioje respondentai buvo perspėti, jog duomenys bus pateikti apibendrinti, todėl nebuvo pažeistas privatumo principas. Taip pat buvo laikomasi sąžiningumo principo, kuris reikalauja iš tyrėjo pateikti tik tokius duomenis, kurie buvo gauti iš tikrųjų [74], t. y. nebuvo tyrimo duomenų „pritempimo“ ar nepageidaujamų duomenų nuslėpimo. Tyrimo metu nėra naudojami įstaigų, kuriose dirba respondentai pavadinimai. Buvo siekiama garantuoti tiriamųjų savarankiškumo ir laisvo apsisprendimo principus [75]. Pateikiant anketą respondentai buvo paprašyti atsakyti į anketos klausimus, pabrėžiant jų teisę atsisakyti dalyvauti tyrime.

3 REZULTATAI

3.1 Intensyviosios terapijos slaugytojų, dirbančių dienos metu, kritinio

mąstymo įvertinimas

Siekiant įvertinti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų, dirbančių dienos metu, kritinį mąstymą, respondentų buvo prašoma nurodytiems teiginiams pažymėti labiausiai jiems tinkančius atsakymus: „Niekada, beveik niekada“, „Kartais“, „Dažnai“ ir „Visada, beveik visada“. Pagal klausimyno algoritmą teigiamam kritiniam mąstymui priskirti visi respondentai, kurie pasirinko atsakymus „dažnai“ ir „visada, beveik visada“. Skaičiuota procentinė šiuos atsakymus pasirinkusių respondentų dalis.

Tyrimo rezultatai rodo (žr. 6 lentelę), kad klausimyno asmeninės srities kritinio mąstymo teiginiams prieš pamainą pritarė absoliuti dauguma apklaustų anestezijos ir intensyviosios praktikos slaugytojų. Dažniausiai dienos metu dirbantys slaugytojai prieš pamainą pritarė teiginiams, kad jie yra ištikimi savo įsitikinimams ir vertybėms, ieško tikrų problemos sprendimo būdų ir ieško sprendimo būdų, tinkamų konkrečiai situacijai (po 100 proc., n=45). Tik kiek daugiau kaip pusė (53,3 proc., n=24) asmeninės srities teigiamus atsakymus pasirinkusių tyrimo dalyvių prieš pamainą pritarė, kad didesnė nesėkmės galimybė juos motyvuoja labiau stengtis.

Po pamainos pritariančiųjų asmeninės srities teiginiams sumažėjo. Didžioji dauguma dienos metu dirbančių slaugytojų pritarė, kad yra ištikimi savo įsitikinimams ir vertybėms, ieško alternatyvių problemos sprendimo būdų, jei pateiktas sprendimas jiems atrodo netinkamas ir priima kitų žmonių kultūrinius skirtumus (po 97,8 proc., n=44). Tik kiek daugiau negu pusė slaugytojų parodo savo jausmus aplinkiniams (53,5 proc., n=24).

6 lentelė. Dienos metu dirbančių tyrimo dalyvių teigiamo asmeninės srities kritinio mąstymo teiginių pasiskirstymas (n (proc.))

Asmeninė sritis Prieš

pamainą

Po pamainos Aš esu ištikimas savo įsitikinimams ir vertybėms 45 (100) 44 (97,8) Aš ieškau tikrų problemos sprendimo būdų 45 (100) 41 (91,1) Aš ieškau sprendimo būdų tinkamų konkrečiai situacijai 45 (100) 42 (93,3) Aš tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje sugebu įvertinti savo darbą ir

ieškoti jo gerinimo būdų

44 (97,8) 40 (88,9) Prieš kažką darydamas aš pagalvoju apie pasekmes 44 (97,8) 32 (71,1) Aš sutinku, kad yra daugiau nei vienas požiūris į gyvenimą 44 (97,8) 43 (95,6) Aš esu atkaklus, kai noriu pasiekti savo tikslą 44 (97,8) 39 (86,7)

Aš suprantu savo emocijas 43 (95,6) 38 (84,4)

Prieš kažką darydamas aš apgalvoju savo sprendimo privalumus ir trūkumus