Heksano, oktano, dekano ir lauro r gšči mišinio taka viščiuk broileri virškinimo fiziologiniams procesams

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

Gyv n auginimo technologij institutas

Laura Skinulyt

Heksano, oktano, dekano ir lauro r gšči mišinio taka viščiuk broileri virškinimo fiziologiniams procesams

ir j produktyvumui

The effect of hexane, octane, decane and lauric acid mixtures on the digestion physiological processes and

productivity of broiler chickens

Veterinarin s medicinos vientis j studij

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. habil. dr. Romas Gružauskas

Kaunas, 2017

2 Darbas atliktas Gyv n produktyvumo laboratorijoje prie Gyv n auginimo technologij

instituto ir akcin je bendrov je „Vilniaus paukštynas“

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARAN KIŠKUM

Patvirtinu, kad teikiamas magistro baigiamasis darbas „Heksano, oktano, dekano ir lauro r gšči mišinio taka viščiuk broileri virškinimo fiziologiniams procesams ir j produktyvumui“ ^: 1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltini , kurie n ra nurodyti darbe, ir pateikiu vis naudotos literat ros s raš . Laura Skinulyt

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYB UŽ LIETUVI KALBOS TAISYKLINGUM ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvi kalbos taisyklingum atliktame darbe.

2017-12-19 Laura Skinulyt

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA D L DARBO GYNIMO 2017-12-19 Prof. habil. dr. Romas

Gružauskas

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE 2017-12-19

Protokolo Nr. 17

Prof. habil. dr. Romas Gružauskas

(aprobacijos data) (katedros (instituto) vedėjo vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Baigiam j darb gynimo komisijos vertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)

3

TURINYS

SANTRAUKA ... 3

SUMMARY ... 4

SANTRUMPOS ... 5

VADAS ... 7

1. LITERAT ROS APŽVALGA ... 9

1.1 Organini r gšči ir j drusk tak viščiuk broileri virškinam jam traktui ... 9

1.2 Organini r gšči ir j drusk taka lesalo maistini medžiag virškinamumui ... 9

1.3 Organini r gšči ir j drusk taka viščiuk broileri histopatologiniams rodikliams ...11

1.4 Organini r gšči ir j drusk tak viščiuk broileri kraujo rodikliams ...11

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 16

2.1. Metodika ... 16

2.2. Lesaluose naudoto organinio r gšči mišinio charakteristika ... 18

2.3. Fiziologini ir biochemini tyrim metodikos ... 18

2.4. Histologini (histopatologini ir histomorfometrini – žarn gaureli aukščio ir kript gylio morfometrini tyrim ) tyrim metodikos ... 19

2.5. Statistini duomen vertinimas ... 20

3. TYRIMO REZULTATAI ... 21

3.1 Organini r gšči ir j drusk poveikis viščiuk broileri fiziologiniams procesams ... 21

3.2. Organini r gšči ir j drusk poveikis viščiuk broileri produktyvumui ... 29

4. REZULTAT APTARIMAS ... 32

IŠVADOS ... 36

REKOMENDACIJOS ... 38

PAD KA ... 39

LITERAT ROS S RAŠAS ... 40

4

SANTRAUKA

Heksano, oktano, dekano ir lauro r gšči mišinio taka viščiuk broileri virškinimo fiziologiniams procesams ir j produktyvumui

Laura Skinulyt Magistro baigiamasis darbas

Organini r gšči panaudojimo efektyvumas viščiuk broileri mityboje priklauso nuo daugelio rodikli , toki , kaip paukšči fiziologinio stovio, naudojam organini r gšči sud ties, chemini jungini formos, j terpimo kiekio lesalus, lesalo higienini parametr , viščiuk broileri auginimo s lyg , lesal gamybos technologini proces . Tod l darbo tikslas yra išanalizuoti heksano, oktano, dekano ir lauro r gšči mišinio tak viščiuk broileri virškinimo fiziologiniams procesams ir j produktyvumui.

Lesinimo bandymas, kuris truko 35 dienas, buvo atliktas su Ross 308 linij derinio viščiukais broileriais. Bandyme buvo 3 grup s, kuriose buvo po 200 viščiuk broileri , kiekvienoje grup je buvo 4 pogrup s, po 50 viščiuk kiekvienoje pogrup je. Kontrolin s grup s viščiukai buvo lesinami standartiniu kombinuotuoju lesalu. tiriam j grupi standartin kombinuot j lesal terpta heksano, oktano, dekano ir lauro r gšči mišinio 0,5 - 1,0 kg/t lesalo. Tyrimo metu nustatyta saus j medžiag ir pH koncentracijos atskiruose virškinimo trakto dalyse, išanalizuotas vidaus organ bei žarnyno išsivystymas, laki j riebal r gšči kiekis akluosiuose maišuose bei ištirti kraujo morfologiniai ir biocheminiai rodikliai, atlikti klubin s ir aklosios žarnos histomorfometriniai ir kasos bei kepen histopatologiniai tyrimai.

Ši tyrim atlikimui buvo naudota efektyviosios skysči chromatografijos metodai (Varian Pro Star), pH vert nustatyta pH-metru “Inolab 730”, kraujo rodikliai tirti naudojant analizatori INTEGRA 400/700/800, histologini preparat tyrimui buvo naudojamas „Olympus BX63“ mikroskopas, „Olympus DP72“ vaizdo kamera ir kompiuterin s „Image Pro Plus“ programos (Olympus) sistema. Duomen statistin analiz atlikta statistiniu paketu SPSS 15.0. Naudoti organini r gšči priedai didino saus j medžiag kiek 4,66 – 9,78 proc. (p<0,05) virškinamajame trakte, kraujo serume šarmin s fosfataz s ir šlapimo r gšties 1,4 – 9,78 proc.

(p<0,05) ir mažino pH koncentracij atskirose tiriam j viščiuk broileri virškinamojo trakto dalyse 0,32 – 0,99 mol/l (p<0,05), pagerino klubin s ir aklosios žarn kript ir gaureli išsivystym 10,94 – 61,34 proc. (p<0,05). Viščiuk broileri produktyvumui bei j išsaugojimui esmin s takos netur jo (p<0,05).

Raktažodžiai: organin s r gštys, kraujo rodikliai, trump j grandini riebal r gštys, žarn

histomorfometrija, broileri produktyvumas.

5

SUMMARY

The effect of hexane, octane, decane and lauric acid mixtures on the digestion physiological processes and productivity of broiler chickens

Laura Skinulyt Master's thesis

Efficiency of the use of organic acids in the diet of broiler chickens depends on many indicators such as the physiological state of birds, the composition of organic acids, the form of chemical compounds, the amount of their incorporation into feeds, the hygiene parameters of the broiler, the conditions for the production of broiler chickens, and the technological processes of feed production. Therefore, the aim of the work is to analyze the influence of mixture of hexane, octane, decane and laurel acids on the physiological processes of digestion of chickens and their productivity.

The grafting test, which lasted 35 days, was performed on a broiler chicken with a Ross 308 lineage. There were 3 groups in the experiment that consisted of 200 chicken broilers, each group had 4 subgroups, 50 chickens per subgroup. Control group chickens were fed with standard compound feed. The mixture of hexane, octane, decane and lauric acids is added to the standard combination compound of the test groups from 0.5 to 1.0 kg / t feed. The study determined the concentration of dry matter and pH in separate parts of the gastrointestinal tract, analyzed the development of internal organs and intestines, the content of short-chain fatty acids in the blind gut, and analyzed the morphological and biochemical parameters of the blood, histomorphometric and histological examination of the pancreas and the liver.

These tests were used to perform efficient liquid chromatographic methods (Varian Pro Star), pH value was determined using the pH meter "Inolab 730", blood parameters were analyzed using the INTEGRA 400/700/800 analyzer, for histological studies were used Olympus BX63 microscope, Olympus DP72 video camera and the Olympus Image Pro Plus software. Statistical analysis of data was performed by SPSS 15.0 statistical package. The use of organic acid additives increased the amount of dry matter by 4,66 – 9,78 % (p< 0.05) in the gastrointestinal tract, in the blood serum alkaline phosphatase and uric acid 1.4 - 9.78 % (p <0.05) and reduced the pH in the parts of the gastrointestinal tract of the tested broiler chickens 0.2-0.99 mol/l (p <0.05), improved the development of the crypt and villus of the intestinal tract 10.94 - 61,34 % (p <0.05). The productivity and conservation of broiler chickens did not have a significant effect (p <0.05).

Key words: organic acids, blood parameters, short chain fatty acids, intestinal

histomorphometry, broiler productivity.

6

SANTRUMPOS

TGRR – trumposios grandin s riebal r gštys

DTL cholesterolis – didelio tankio lipoprotein cholesterolis MTL cholesterolis – mažo tankio lipoprotein cholesterolis GOT – aspartataminotransferaz s fermentas

GPT – alaninaminotransferaz s fermentas ALP – šarmin fosfataz

GGT – -gliutamiltransferaz s fermentas

Proc. – procentai

7

VADAS

Intensyvus broileri augimas, didelis talpinimo tankis paukštid se, to pasekoje pablog jęs paukšči sveikatingumas bei subklinikin lig prevencija yra pagrindin s priežastys, d l kuri buvo naudojami pašariniai antibiotikai paukšči mityboje (1). Tačiau, j nuolatinis vartojimas mažomis doz mis didino bakterij atsparum (2) ir jie kaupdavosi gyv nin s kilm s produktuose. Tod l per maisto grandinę šios antibiotikams atsparios bakterijos buvo perduodamos žmon ms (3), tod l Europos S junga 2006 m. uždraud naudoti pašarinius antibiotikus gyv n mityboje. Uždraudus naudoti augimo stimuliatorius, gydymo tikslais buvo prad ta naudoti daugiau antibiotik . Be to, tyrimais yra nustatyta, kad naudojant paukšči gydymui antibiotikus bei lesal priedus cink ir var , gali išsivystyti dar didesn rezistencija antibiotikams. Visi šiti veiksniai neigiamai veikia žmoni sveikatingum ir maž ja antibiotik spektras skirtas žmoni gydymui. D l ši priežasči padaug jo mikroorganizm paukšči virškinamajame trakte atspari antibiotikams, išaugo gamybos s naudos, sumaž jo paukšči augimas ir pablog jo lesal konversija, taip pat padid jo j sergamumas ir gaištamumas (4). Tokia situacija privert gyv n mitybos specialistus ir tyr jus ieškoti kit netradicini alternatyv paukšči lesalams, pavyzdžiui, organin s r gštys, augal ekstraktai, fermentai, probiotikai, prebiotikai, žolel s ir eteriniai aliejai. Šiuo metu daugelis laboratorij eksperimentuoja su vairiais pašar priedais, kurie gali b ti naudojami kaip buvo naudoti pašariniai antibiotikai. Naudojami lesal priedai privalo b ti nat ral s, j negali likti galutiniame produkte, turi nesukelti atsparumo antimikrobiniams preparatams ir nekelia pavojaus vartotojo sveikatai.

Atsižvelgiant ekonominius kaštus, labai svarbu, kad lesal priedai b t kuo pigesni ir viščiuk broileri organizmas pasisavint didžiausi manom j kiek . D l to, pagaus jo tyrim , kuriais buvo siekiama išsiaiškinti, kaip efektyviausiai panaudoti vairius lesal priedus, kurie pagerint lesal vertę. Tyrim rezultatai pad t pagerinti paukštienos maistinę vertę, padidint produktyvum , bei kiaušini kokybę.

Viena tokia alternatyva yra organini r gšči terpimas namini paukšči lesalus. Organini

r gšči ir j drusk naudojimas paukštienos gamyboje buvo laikomas saugiu, tod l juos prad ta

leisti naudoti kaip pašar pried Europos S jungoje (5). Be to, dauguma paskutinio dešimtmečio

tyrim rodo, kad organin s r gštys yra puikus augimo efektyvumo skatintojas ir žarnyno

sveikatintojas komercin je paukštienos gamyboje (6). Organin s r gštys ilg laik naudojamos kaip

maisto priedai, siekiant išvengti maisto produkt gedimo ir pratęsti greitai gendanči maisto

ingredient galiojimo laik (7). R gštys gali užkirsti keli bakterijoms ir gryb augimui, nes jos

skverbiasi ir sutrikdo l stel s membran ir išskiriamos r gšties molekul s, tokiu b du r gština

l steli turin . Organin s r gštys buvo naudojamos paukšči Escherichia coli, Campylobacter ir

Salmonella kontrolei (8). Be to, Thirumeignanam ir kt. (9) praneš , kad organini r gšči mišiniai

8 sumažino mirtingum per pirm sias dvi paukšči gyvenimo savaites. Nauda pirmiausia buvo susijusi su virškinimo trakto mikrofloros pokyčiais (8).

Svarbu suprasti ir pabr žti organini r gšči svarb , poveik ir veikimo b d , kad b t galima labiau padidinti naud , kai šios r gštys terpiamos paukšči mityb . Organini r gšči panaudojimo efektyvumas viščiuk broileri mityboje priklauso nuo daugelio rodikli , toki , kaip paukšči fiziologinio stovio, naudojam organini r gšči sud ties, chemini jungini formos, j terpimo kiekio lesalus, s veikos su eteriniais aliejais ir kitomis fitobiotin mis substancijomis, lesalo higienini parametr , viščiuk broileri auginimo s lyg , lesal gamybos technologini proces , skaitant kondicionavim , ekspandavim ir granuliavim bei nuo lesal sand liavimo trukm s.

Tod l mano darbo tikslas - išanalizuoti heksano, oktano, dekano ir lauro r gšči mišinio tak viščiuk broileri virškinimo fiziologiniams procesams ir j produktyvumui.

Darbo uždaviniai:

 Išanalizuoti heksano, oktano, dekano ir lauro r gšči mišinio tak viščiuk broileri kraujo rodikliams, kepen fermentams, trump j grandini riebal r gštims ir žarnyno histomorfometriniams rodikliams.

 Išanalizuoti heksano, oktano, dekano ir lauro r gšči mišinio tak viščiuk broileri

augimo intensyvumui, lesal konversijai bei gaištamumui.

9

1. LITERAT ROS APŽVALGA

1.1 Organini r gšči ir j drusk tak viščiuk broileri virškinam jam traktui

Paukšči virškinamajame trakte vyksta maistini medžiag virškinimas ir j absorbcija, tod l žarnyno sveikatingumas viščiuk broileri auginime yra labai svarbus faktorius. Taip pat jis yra didžiausias komensalini bakterij ir kit mikroorganizm rezervuaras paukšči organizme. Tod l žarnyno epitelis yra nat rali kli tis bakterijoms ir toksiškoms medžiagoms patekti paukšči organizm . Skirtingi patogenai, cheminiai toksinai ir streso s lygos keičia šios nat ralios gynybos pralaidum . V liau padid ja l steli apykaita, sumaž ja gaureli aukštis ir sumaž ja virškinimo ir absorbcijos procesai (10) . Moksliniais tyrimais nustatyta, kad lesal papildymas organin mis r gštimis pasižymi antibakterin mis savyb mis ir mažina žarnyno vandenilio jon koncentracij ir gerina histomorfologij , o tai yra b tina namini paukšči žarnyno sveikatai ir augimo rezultatams palaikyti (11). Adil ir kt. (1) ir Cengiz ir kt. (12) atliktas tyrimas, teig , kad organini r gšči panaudojimas broileri mityboje padidino žarn gaureli aukšt . Miśta ir kt. (13) nurod , kad ši histopatologini pokyči , plonojoje žarnoje, galima išvengti vartojant trump j jungči riebal r gštis. Panašiai Fukunaga ir kt. (14), vykdydami bandymus su žiurk mis, teig , kad trump j grandini riebal r gštys gali pagreitinti žarnyno epitelio l steli proliferacij , tod l padid ja žarnyno audinio svoris ir pasikeičia gleivin s morfologija.

D l mažos r gščiosios koncentracijos žarnyne padid ja pH, virškinimo fermentai nesugeba tinkamai veikti ir lesalo maistini medžiag virškinimas bei absorbcija maž ja (15). Organini r gšči veikimo principas yra susijęs su žarnyno pH sumaž jimu, kuris gali b ti po žarnyno ekosistemos pokyči . Organini r gšči druskos, tokios kaip amonio formatas ir kalcio propionatas, kai j terpimas yra 3 mg/kg lesal , gali žymiai pagerinti žarnyno gaureli aukšt (16). Panašiai, maistin s organin s r gštys broileriuose, 42 d. amžiaus, reikšmingai padidino dvylikapiršt s, tuščiosios ir klubin s žarnos gaureli plot , aukšt ir plot (17). Manoma, kad trumposios grandin s riebal r gštys taip pat padidina plazmos gliukagono tipo peptid 2 ir pro-gliukagono mRNR, gliukoz s transporterio ir baltym ekspresij , o tai rodo, kad jie gali paskatinti žarnyno epitelio l steli proliferacij (18).

1.2 Organini r gšči ir j drusk taka lesalo maistini medžiag virškinamumui

Šiuolaikin s lesal recept ros viščiukams broileriams yra optimizuojamos pagal 110

kiekybini ir kokybini lesalo rodikli . Tod l svarbu lesal recept r sudaryti taip, kad jos savo

10 maistine verte pilnai atitikt viščiuk broileri fiziologinius poreikius, skatint j augim ir gerint lesal konversij . vairi lesal pried pagalba galima pagerinti maistini medžiag virškinamum ir absorbcij viščiuk broileri virškinamaje trakte. Ao (19) tyr in vitro citrin r gšties poveik redukcinio cukraus ir α-amino azoto išskyrimui iš sojos pupeli rupini , turinči skirtingus proteaz s ir α-galaktozidaz s fermentus. Iš rezultat pamat , kad citrin r gštis padidina tiek egzogenini galaktozidaz s ferment aktyvum , tuo labiau sustiprina α-amino azoto ir cukr išsiskyrim . Mokslininkai (20), (21), (22) nurod , kad lesalo papildymas organini r gšči mišiniais gyv nams pagerino baltym virškinamum ir energijos sisavinim , mažindamas mikrob konkurencij d l maistini medžiagi , bei endogeninio azoto nuostolius ir amoniako gamyb . Kadangi orga nin s r gštys padidino baltym virškinim , tai sumažino iš paukštidži išmetam amoniako ir sieros turinči duj kiek .

Mineralin s medžiagos yra b tinos normaliam k no fiziologiniam, strukt riniam ir kataliziniam funkcionavimui (23) , tod l jos turi b ti tiekiamos per lesal . Mineralai sudaro apie 3,5 proc. viso paukščio k no sud ties, iš kuri 46 proc. yra kalcis (Ca), 29 proc. fosforas (P), 24 proc.

sudaro kalis (K), siera (S), natris (Na), chloras (Cl) ir magnis (Mg) . Mineralai, ypač Ca ir P, padaro kaulus stiprius ir stabilius. Organini r gšči panaudojimas paukščiams padidina mineralini medžiag virškinamum . Citrin r gštis (nuo 40 iki 60 g/kg lesalo) yra labai veiksminga gerinant fosforo panaudojim viščiukams, naudojant j lesaluose kukur zus, sojos rupinius, taip pat leidžia sumažinti fosforo kiek lesale apie 1 g/kg (24). Citrin r gšties priedai taip pat padidina Ca, P ir Zn rezorbcij ir tuo pačiu j koncentracij – kraujo plazmoje (24).

Be to, acto, citrin ir pieno r gštys padidino kalcio ir fosforo kiek viščiuk kraujyje. Abdel- Fattah ir kt. (25). Adil ir kt. (1) atliko bandymus su broileriais, j lesalus praturtindami sviesto, fumaro ir pieno r gštimi ir nurod apie žymiai padid jusi kalcio ir fosforo koncentracij kraujo serume. Benz oin s r gšties priedai broileri lesaluose padidina kalcio suvartojim 0,85 g per dien , fosforo 0,74 g per dien , kalio 0,77 g per par pusiausvyr ir v liau padidina fosforo koncentracij kraujo plazmoje (26).

Pirgozliev ir kt. (26) nurod , kad paukščiai, lesinami lesalu, papildytu organine r gštimi,

išskyr mažiau mucino, kuris yra endogenini maistini medžiag emisijos rodiklis, nei paukščiai,

kurie su lesalu negavo joki organini r gšči . Padid jusi mucino koncentracija paukšči žarnyno

virškinimojoje mas je gali sukelti žarnyno sveikatingumo sutrikimus. Tod l organini r gšči

priedai gerina paukšči žarnyno sveikat . Žali pelen kiekis broileri kaulin je medžiagoje yra

tiesioginis mineralini medžiag susikaupimo ir kaul stiprumo rodiklis. Broileri lesalai papildyti

6 proc. citrin r gšties padidino žali pelen kiek kauliniame audinyje iki 43 proc., lyginant su

kontroline grupe (27). Ankstyvieji Vogto ir Mattheso tyrimai (28) pa rod fumaro r gšties poveik

11 broileriams ir dedekl ms vištoms. Fumaro r gštis broileriuose pagerino pašar konversij 3,5 - 4 proc.

Pasteb ta, kad lesal r gštinimas, naudojant skirtingas organines r gštis, sumažina bakterij toksišk metabolit gamyb ir sukelia žarnyno sienel je esanči lig suk l j kolonizacij , taip užkerta keli epitelio l steli pažeidimui (29). Taip pat pagerina baltym , kalcio, fosforo, magnio ir cinko virškinamum ir tarnauja kaip tarpinis medžiag apykaitos produktas (9).

1.3 Organini r gšči ir j drusk taka viščiuk broileri histopatologiniams rodikliams

Virusin s žarn mikroorganizm populiacijos vaidina sud ting vaidmen broileri mityboje ir j auginime. Žem s kio gyv n , skaitant naminius paukščius, žarn mikrofloros konkurencija maistini medžiag atžvilgiu buvo iš dalies valdoma naudojant mažai antibiotik . Tod l turime geriau suprasti mikrofloros vaidmen , kad gal tume valdyti jos poveik mitybai, augimui, sveikatai ir ligoms. Padid jęs gaureli aukštis dvylikapiršt je ir tuščiojoje žarnose, priskiriama prie to, kad organin s r gštys mažina daugelio patogenini ar nepatogenini žarnyno bakterij augim , žarnyno bakterij kolonizacij ir infekcinius procesus, galiausiai slopina uždegimines reakcijas žarnyno gleivin je. Visa tai padidina žarn gaureli aukšt ir sekrecij bei maistini medžiag virškinim ir absorbcij . Žarn gleivin s raumeninio sluoksnio storio sumaž jimas yra naudingas lesalo maistini medžiag virškinimui ir absorbcijai pagerinti. Kaip teig Teirlynck ir kt. (29), gleivin s sluoksnio storinimas žarnyne prisideda prie sumaž jusio virškinimo efektyvumo ir maisting j medžiag absorbcijos. D l nauding organini r gšči mikrobiologini ir pH mažinanči savybi gali b ti užkertamas kelias žarnyno patogenin ms bakterijoms, d l kuri sumaž ja medžiag apykaitos poreikis, taip padidinant maistini medžiag prieinamum . Organin s r gštys taip pat sumažina toksišk bakterij metabolit kiek d l sumaž jusios bakterij fermentacijos, d l to pager ja baltym ir energijos virškinamumas, taip pat padid ja eksperimentini paukšči svoris.

Be to, organin s r gštys pagerina gaureli aukšt plonosiose žarnose ir taip pat turi tiesiogin stimuliuojant poveik skrandžio ir žarnyno l steli proliferacijai.

Abdel Fattah ir kt. (25) , padar išvad , kad viščiuk broileri lesal papildžius 3 proc.

organin mis r gštimis, tai nepadar jokio neigiamo poveikio inkst ir kepen funkcijoms.

1.4 Organini r gšči ir j drusk tak viščiuk broileri kraujo rodikliams

Paukšči kraujo rodikliai padeda išsamiau vertinti j fiziologinę b klę, nustatyti lesalo

kokybini rodikli tak paukšči sveikatingumui. Abdel-Fattah ir kt. (25) atliktas tyrimas su 189

vienadieniais Hobbard viščiukais broileriais, kurie suskirstyti 7 grupes. Pirmoji grup buvo

12 kontrolin ir viščiukai buvo lesinami be organini r gšči priedo. Kit tiriam j grupi paukšči lesalai buvo papildyti acto, citrin , arba pieno r gštimis skirtingais kiekiais nuo 1,5 proc. iki 3,0 proc. Šis bandymas truko 42 dienas. Tyrimas parod , kad padidinus organini r gšči kiekius lesaluose, lyginant su kotroline grupe, padid ja baltym koncentracija paukšči kraujo serume. Tai gali b ti d l to, kad papildomi priedai padidino globulino kiekio koncentracij paukšči kraujo serume. Taigi, serumo albumino reikšm s stipriai nesiskyr tarp vis grupi , skaitant kontrolinę.

Šie rezultatai sutapo su atitinkamais citrin r gšties ir acto r gšties panaudojimo višt lesaluose rezultatais, gaunamais auginant triušius (13) ir viščiukus broilerius (30). Viščiukai broileriai, kuri lesalai buvo papildyti acto r gštimi arba citrini r gštimi, bet kuriuo lygiu, (p0.01) buvo žymiai didesn s ir mažesn s serumo globulino ir A/G santykio reikšm s, palyginti su kontroline grupe.

Viščiuk lesalai papildomi 1,5 proc. arba 3 proc. pieno r gštimis. Iš ši rezultat matome, kad papildomos organin s r gštys gali pagerinti imunin atsak . Globulino lygis naudojamas kaip imuninio atsako ir antik n gamybos šaltinio rodiklis (31). Sittiya (32) teig , kad aukštas globulino lygis ir žemas A/G santykis rodo geresn atsparum ligai ir imunin atsak . Šis rezultatas sutampa su Rahmanio ir Speerio (33) duomenimis, kuriuose viščiuk lesint lesalu su organin mis r gštimis, palyginti su kontroliniais, broileriuose nustatyta didesn procentin gama gliukozino dalis. D l tokio padid jusio imuninio atsako, susijusio su dietiniu r gšt jimu, gali atsirasti j slopinantis poveikis patogeniniams mikroorganizmams visame gastrointestinaliniame trakte.

Abdo (34) nurod , kad sumaž jus vandenilio jon koncentracijai lesaluose žymiai sumaž jo kraujo lipid ir cholesterolio kiekis. Tačiau El-Afifi ir kt. (21) vičiukams broileriams maitintiems su citrin r gštimi papildytu lesalu nepasteb jo reikšmingo poveikio kraujo lipid profiliui. Organini r gšči naudingas poveikis mažinti lipid kiekiui kraujyje, gali b ti vertinamas d l j takos mikrobinio vidul stelinio pH mažinimo. Taigi, slopina svarbi mikrobini ferment veikim ir verčia bakterinę l stelę panaudoti energij r gšči proton išskyrimui, tod l susidaro r gšči anijon kaupimasis l stel se (35).

Zhang ir kt. (22) pasteb jo, kad lesal suvartojimas broileri paukšči pulkuose yra susijęs su juose esanči chemini jungini , tame tarpe ir papildomai naudojam organini r gšči , dalimis.

Be to, stebimas hipertiroidizmas, susijęs su organini r gšči kiekiu lesaluose. Organini r gšči kiekis gali mažinti lipid kiek paukšči kraujo serume. Sturkie (30) teig , kad hipertiroidizmas (T3 pakilimas) veikia energijos apykait ir l tina lipid apykait . Taigi, paukšči kraujo lipid koncentracij ai takos turi paukščio fiziologin b kl bei naudojam lesal ir lesal pried kokyb , j terpimo lesalus kiekiai.

Abdo (34) pasteb jo, kad viščiuk broileri kalcio kiekis kraujyje padid ja, naudojant j

lesaluose didesniu s organini r gšči kiekius. Šiuo atžvilgiu Tsai ir kt. (36) ir Shabaan (37) nustat ,

kad r gštinis anijonas sudaro kompleks su Ca, P, Mg ir Zn, d l ko pager ja ši mineral

13 virškinamumas. Be to, Collins ir kt. (38) padar išvad , kad acto r gštis žiurki pašaruose neleidžia formuotis osteoporozei, mažinti kaul tank , nes jos panaudojimas gerina žarnyne Ca tirpum ir absorbcij .

Mokslininkas Adil (1) nurod , kad organine r gštimi papildant lesalus sumaž ja šlapimo r gšties koncentracija serume, o šlapimo r gštis yra pagrindinis namini paukšči baltym metabolizmo galutinis produktas.

Moksli nink nuomone, vienas nepageidaujamas organini r gšči priedo poveikis m sai pasižymi organoleptin mis ir tekst rin mis savyb mis (39). Taip pat yra aplinkosaugos problema, susijusi su namini paukšči auginimo nuotek šalinimu. Manoma, kad nuotekos kartu su organin mis r gštimis patenka aplink , kurioje gali atsirasti patogen atspari organin ms r gštims (40). Mokslininkai (36) pasteb jo, kad aminor gšči virškinamumas sumaž ja, kai pašaras auginant kiaules papildomas fumaro r gštimi.

Organin s r gštys slopina patogenini bakterij , ypač zoonozini , augim , pvz., Campylobacter, E. coli ir Salmonella spp., namini paukšči pašaruose ir virškinamajame trakte, tai labai svarbu namini paukšči bei žmoni sveikatai. Jos taip pat mažina namini paukšči m sos produktuose mikroorganzim kiek (41) (39). Organin r gštis pagerina žarnyno gleivin s augim , gaureli aukšt ir plot , kript gyl ir sumažina žarnyno pH. Organin s r gštys taip pat skatina imuninę sistem bei baltym , angliavandeni ir mineral virškinamum , tokiu b du didina paukšči auginimo efektyvum . Tod l organin s r gštys gali b ti patikimai naudojamos naminiams paukščiams, kaip augimo skatintojai, siekinat pakeisti antibiotikus (42).

1.5 Organini r gšči ir j drusk poveikis viščiuk broileri produktyvumui

Paukštienos vartotojai didel d mes teikia jos kokybei, tai yra, kokiomis s lygomis yra auginami paukščiai, vis pirma, gerov s reikalavimai. Taip pat, vartotojui yra aktualu paukštienos saugai, viščiuk broileri auginimui nenaudojant antibiotik . Tod l paukšči augintojai stengiasi rasti kit alternatyvi pašar pried , skirt intensyviam broileri auginimui. Tai gali b ti naujos kartos organin s kilm s mikroelementai, fitobiotiniai lesal priedai, nekrakmolo polisacharidus ir fitatus skaldantys fermentai ir kt. Tačiau, vairaus ilgumo organin s r gštys yra vienas iš efektyviausi pašar pried galintis ženkliai sumažinti antibiotik panaudojim paukšči mityboje (43).

Pagrindinis antibiotik poveikis yra antimikrobinis, labiausiai jaučiamas virškinimo trakto mikroflorai. Kaip antibiotik alternatyva, yra organin s r gštys, j druskos ir keli r gšči mišiniai.

Panašiai kaip ir antibiotikai, trumpos grandin s organin s r gštys turi specifin antimikrobin

14 aktyvum (31). Skirtingai nuo antibiotik , organini r gšči antimikrobinis aktyvumas priklauso nuo pH (44). Tiek antibiotikai, tiek organin s r gštys pagerina baltym ir energijos virškinamum mažinant maistini medžiag ir endogenini azoto nuostoli mikroorganizm konkurencij su lesalu, sumažinant subklinikini infekcij dažn ir imunini mediatori sekrecij bei mažinant amoniakinio azoto ir kit augim slopinanči mikrobini metabolit gamyb . Organin s r gštys turi kelet papildom teigiam savybi , lyginant su antibiotikais. Jos sumažina žarn turinio pH, didina kasos sekrecij ir turi trofin poveik paukšči virškinimo trakto gleivinei (43).

Iki 2006 m. pašariniai antibiotikai buvo plačiai naudojami siekiant pagerinti viščiuk broileri augimo intensyvum bei lesal konversij (44). Viščiukams broileriams buvo skiriami antimikrobiniai preparatai, siekiant kontroliuoti tokias ligas kaip nekrotinis enteritas, kur sukelia Clostridium perfringens (41).

Moksliniais tyrimais rodyta, kad antibiotik susikaupimas paukštienoje arba jos produktuose gali ne visada sukelti alergines ar toksiškas reakcijas vartotojams (45), nes buvo leidžiami vartoti tik tokie antibiotikai, kurie n ra absorbuojami virškinimo trakte. Tačiau platesnis antibiotik , kaip pašar pried , naudojimas ilgainiui gali prisid ti prie atspari bakterij atsiradimo vaistams, vartojamiems infekcijoms gydyti. Šie atspar s mikroorganizmai kelia potenciali rizik žmon ms.

D l šios priežasties, Pasaulio sveikatos organizacija (1997 m.) Ir Europos S jungos ekonomikos ir socialini reikal komitetas (1998 m.), padar išvad , kad antimikrobini medžiag naudojimas maiste yra visuomen s sveikatos problema. Domig (46) nurodo, kad 2050 m. d l mikroorgnazim atsparumo antibiotikams mirs daugiau žmoni , nei nuo onkologini susirgim , tod l antibiotik panaudojimo paukšči mityboje aktualumas tampa ženkliai svarbesnis.

Moksliniais tyrimais buvo rodyta, kad geromis gamybos higienin mis s lygomis galima pasiekti gerus ir konkurencingus paukšči auginimo rezultatus be nuolatinio antibiotik vartojimo lesaluose (42). Be to, atliekami tyrimai su medžiagomis kaip alternatyvomis antibiotikams pakeisti, s veikaujant su žarnyno mikroflora; skaitant fermentus (42), prebiotikus ir probiotikus (4), organines r gštis ir j druskas.

Bet koks cheminis junginys, kurio sud tyje yra R-COOH grup , turinti r gšči savybi ,

vadinama organine r gštimi, taigi šiai grupei priklauso ir riebal bei amino r gštys. Chemiškai jos

yra silpnos r gštys ir, priešingai negu mineralin s r gštys, šios visiškai nedisocijuoja vandenyje

(47) . pKa yra logoritmin r gšties disociacijos konstanta, svarbiausia savyb , kuri parodo jos

stiprum ir organin s r gšties aktyvum . Kuo didesn pKa konstanta, tuo organin r gštis yra

efektyvesn . Organin s r gštys pasižymi antimikrobin mis savyb mis, kuri pKa vert tur t b ti

3- 5. D l šios dalin s disociacijos, ne visos organin s r gštys gali paveikti žarnyno mikroflor arba

pasižym ti antimikrobin mis savyb mis (3). Organin s r gštys yra trump j jungči (C1-C7),

kuri sud tyje yra paprast j monokarboksir gšči , t.y. skruzdži , acto r gšties, propiono ir sviesto

15 r gšči , arba turinči karboksilinę grupę su alfa anglimi, pavyzdžiui, vyno, pieno, obuoli ir citrinos r gštys, kurios taip pat pasižymi antimikrobin mis savyb mis, dalis. R gštys, tokios kaip fumaro ar sorbo, slopina pel sini grybeli augim . Organin s r gštys ne tik gerina lesalo higieninę kokybę, bet taip pat veikia paukščio virškinamaje trakte slopinant patogenin s mikrofloros augim (3) . To pasekoje padid ja paukšči augimo intensyvumas, pager ja lesalo maistini medžiag sisavinimas ir absorbcija, pager ja žarn gaureli bei kript strukt ra, t.y. kript gylis, gaureli aukštis bei plotis. Jos stimuliuoja paukšči vairi organ sekrecij (20). Kai kurie autoriai nurod apie geresnius broileri augimo rodiklius, kai j lesalus terpiama skruzdži ir propiono r gšči ar j mišini (15).

Organini r gšči poveikis paukščiams yra nenuoseklus. Pagal Niba (6) organin s r gšties atsako dydis priklauso nuo keli priežasči . Organin r gštis padidina paukščio svor , paros priesvorius, lesalo suvartojim per dien , pagerina lesal konversijos koeficient . (3). Fumaro r gštis broileriams žymiai padidina paros priesvor 0,5% ir 1,0%, nekeisdama suvartojamo lesalo kiekio (48). Mokslininkas Panda ir kt. (49) tyr sviesto r gšties papild poveik broileri pro duktyvumui, esant jos dozavimui 0,2 proc., 0,4 proc., ir 0,6 proc. Jis nurod , kad tiriamosiose grup se padid jo paros priesvoris, lesal konversija bei sumaž jo abdominalini riebal kiekis.

Višt lesal papildymas citrin r gštimi reikšmingo poveikio višt d slumui, kiaušini masei, dydžiui ir j svoriui netur jo (27).

Organini r gšči naudojimas, atsižvelgiant min tas savybes, ne tik leidžia užtikrinti ger

paukšči produktyvum , bet taip pat garantuoja mažesn biologin , aplinkos ir ekonomin išlaid

kiek , palyginti su kitais turimais lesal priedais. Pavyzdžiui, padidintas lesalo maisting j

medžiag virškinamumas tur s maistini medžiag taupymo efekt , kuris kartu su geresniais

gamybos rezultatais taip pat sumažins emisijos nuostolius, taigi sumažins aplinkos taršos pavoj

gyvulininkyst je (15). Tai svarbu paukštininkyst je siekiant sumažinti azoto ir mineralini

medžiag emisij . Tod l organini r gšči naudojimas paukštienos gamybai yra ekonomiškai

pagr stas.

16

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Metodika

Bandymas buvo atliktas LSMU VA Gyv n produktyvumo laboratorijoje prie Gyv n auginimo technologij instituto, VA Patologijos centras ir AB „Vilniaus paukštynas“.

Moksliniai tyrimai buvo atlikti laikantis 2013-10-03 Lietuvos Respublikos gyv n globos, laikymo ir naudojimo statymo Nr. XI-2271 (50). bei po statyminio akto – LR valstybin s maisto ir veterinarijos tarnybos sakymo „D l mokslo ir mokymo tikslais naudojam gyv n laikymo, prieži ros ir naudojimo reikalavim patvirtinimo“ (51). Taip pat, atitinka EK rekomendacijas 2010/63 /EC „Gyv n naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“ bei ES Direktyv 2007/526 EEC (52).

Lesinimo bandyme, kuris truko 35 dienas, buvo naudoti Ross 308 linij derinio viščiukai broileriai. Bandyme buvo 3 grup s, kuriose buvo po 200 viščiuk broileri , kiekvienoje grup je buvo 4 pogrupiai, po 50 viščiuk kiekviename pogrupyje. Viščiukai broileriai buvo laikomi pagal ES direktyvos 2007/43/EB reikalavimus (52), kuri nusako b tiniausias broileri apsaugos taisykles.

Pirmosios grup s viščiukai lesinti standartiniu kombinuotuoju lesalu. Pirmosios (I) tiriamosios grup s lesalas papildytas organini r gšči mišiniu - 0,5 kg/t lesalo, o antrosios tiriamosios grup s 1,0 kg/t lesal . Š mišin sudaro heksano, oktano, dekano ir lauro r gštys.

1 lentel . Lesinimo bandymo planas

Rodiklis Grup

Kontrolin I (tiriamoji) II (tiriamoji)

Kombinuotasis lesalas + + +

0,5 kg/t lesal heksano, oktano, dekano

ir lauro r gšči mišinio priedas - + -

1,0 kg/t lesal heksano, oktano, dekano

ir lauro r gšči mišinio priedas - - +

Pirmoji grup - kontrolin , antroji ir trečioji grup s – tiriamosios. 1-21 dienos amžiaus broileriai lesinami startiniu (augimo pradžios) lesalu, 22-35 dienos amžiaus paukščiai lesinami augimo tarpiniu kombinuotuoju lesalu. Lesinimo bandymo planas ir lesal kokybiniai rodikliai pateikiami 1 , 2 lentel se.

Paukščiai buvo lesinti ir girdomi iki soties. Pagal kokybinius reikalavimus (53) viščiuk

broileri kombinuotasis lesalas atitiko auginimo rekomendacijas.

17 2 lentel . Kombinuotųjų lesalų kokybiniai parametrai

Komponent pavadinimas 1 - 21 d.

laikotarpio lesalai 22 - 35 d.

laikotarpio lesalai Apskaičiuotos vert s:

Apykaitos energija viščiukams broileriams (MJ/kg) 12,68 12,56

Baltymingumas* 22,00 21,00

Žali riebalai* 4,99 4,57

Žali pelenai* 6,18 5,72

Žalia l steliena* 2,54 3,10

Kalcis* 0,99 0,90

Fosforas* 0,73 0,70

Fosforas ( sisav.) 0,50 0,46

Natris 0,16 0,17

Magnis 0,09 0,12

Kalis 0,91 0,78

Chloras 0,18 0,19

Lizinas 1,35 1,24

Metioninas 0,59 0,49

Metioninas+cistinas 0,94 0,84

*Analizuotos vert s

Kombinuotojo lesalo kokybiniai parametrai – žali baltymai, baltymingumas, dr gnis, žali pelenai, bendras fosforas, žalia l steliena ir kalcis – nustatyti NIRS spektrometro metodu, tyrimas atliktas AB „Kauno gr dai“ kombinuot j lesal tyrim laboratorijoje su Foss ranga NIRSTM DS2500.

3 lentel . Premikso sudėtis

Komponent pavadinimas 1 - 21 d.

laikotarpio lesalas 22 - 35 d.

laikotarpio lesalas

Rovabio Exel LC, mg/kg 120,00 120,00

Ksilanaz , TV 1320000.04 1320000.04

- gliukanaz , TV 120000.00 120000.00

6-fitaz , FYT 600.900 600.900

Vitaminas A, TV 11.995 11.000

Vitaminas D3, TV 4.999 5.000

Vitaminas E, mg/kg 90 90

Vitaminas K3, mg/kg 3,50 2,50

Vitaminas B1, mg/kg 2,50 2,50

Vitaminas B2, mg/kg 8,00 7,00

Vitaminas B6, mg/kg 5,00 4,00

Vitaminas B12, μg 30 25

Nikotinin r gštis, mg/kg 55,0 55,0

Pantotenin r gštis, mg/kg 15,00 15,00

Folin r gštis, mg/kg 1,75 1,75

Biotinas, μg 149,94 100,00

Geležis, mg/kg 40,00 39,99

Manganas, mg/kg 112,49 112,50

18 3 lentel s t sinys.

Komponent pavadinimas 1 - 21 d.

laikotarpio lesalas 22 - 35 d.

laikotarpio lesalas

Cinkas, mg/kg 99,99 99,97

Varis, mg/kg 16,00 16,00

Jodas, mg/kg 2,00 1,98

Selenas, mg/kg 0,50 0,52

2.2. Lesaluose naudoto organinio r gšči mišinio charakteristika

Organini r gšči lesalo priedas – lengvai bir s rudi milteliai, pH (10proc.) 5,5-7,5, santykin mas maks. 0,6–0,8kg/l, dr gm (KF) – maks. 6proc., baltym min. 3,5%. Vyravo heksano, oktano, dekano, lauro r gštys.

Lesinimo bandymo metu buvo tirti šie rodikliai:

1. Individualus viščiuko broilerio k no svoris 1, 7, 21, 35 amžiaus dien ;

2. Lesal s naudos kiekvienam pogrupiui per period 1–7, 8–21, 22–35 amžiaus dienomis;

3. Apskaičiuota lesal konversija kiekvienam pogrupiui 1–7, 8–21, 22–35 amžiaus dienomis;

4. Bandymo laikotarpiu buvo analizuojamos paukšči kritimo priežastys.

5. Kraiko saus j medžiag kiekis 21- ir 35- paukšči amžiaus dien .

2.3. Fiziologini ir biochemini tyrim metodikos

25- j ir 35- j viščiuk broileri amžiaus dienomis iš kiekvienos grup s atrinkti 5 viščiukai broileriai, kurie paskersti pagal eksperimentini gyv n eutanazijos rekomendacijas (54) ir atlikti pataloginiai-anatominiai bei histopataloginiai (dvylikapiršt s, klubin s ir aklosios žarn ) tyrimai, ši žarn gleivin s histomorfometrija bei kepen histopatologiniai tyrimai.

Lesinimo bandymo pabaigoje iš kiekvienos grup s atrinkta po 5 viščiukus broilerius (5 paukščiai x 5 grup s = viso 25 paukšči ), kurie paskersti pagal eksperimentini gyv n eutanazijos rekomendacijas (54) ir atlikti šie tyrimai:

 Liaukinio ir raumeninio skilvio, dvylikapiršt s žarnos, plonosios žarnos paskutinio segmento, aklosios žarnos, storosios žarnos turinio pH (pH-metru “Inolab 730”).

 Liaukinio ir raumeninio skilvio, dvylikapiršt s žarnos, plonosios žarnos, aklosios žarnos ir storosios žarnos turinio saus j medžiag kiekis nustatytas kaip skirtumas, gauto pasv rus šlapi m gin ir m gin išdžiovint 3 valandas 105ºC temperat roje.

 Trump j grandini riebal r gšči (sviesto, acto ir propiono) kiekis klubin s ir aklosios žarn

turinyje nustatyta efektyviosios skysči chromatografijos metodu (sistema Varian).

19

 Vidaus organ ir žarn išsivystymas – nustatytas pamatavus žarnyno ilg , žarnyno svor , raumeninio ir liaukinio skilvio, širdies, kasos bei kepen svor .

Iš kraujo serumo kraujo analizatoriumi INTEGRA 400/700/800 buvo nustatyti šie rodikliai:

bilirubino, bendr j baltym , triglicerid , cholesterolio, DTL ir MTL-cholesterolio, GGT, GOT, GPT, gliukoz s, alfa-amilaz s, šarmin s fosfataz s, šlapimo r gšties, C-reaktyvinio baltymo, žarnyno gleivin s sekrecinio IgA bei lipaz s kiekiai.

2.4. Histologini (histopatologini ir histomorfometrini – žarn gaureli aukščio ir kript gylio morfometrini tyrim ) tyrim metodikos

Tyrimui buvo imti m giniai 25 (1 kontrolin ir 2 tiriamosios grup s) ir 35 (1 kontrolin ir 2 tiriamosios grup s) dien amžiaus broileriams (iš kiekvienos grup s 5 paukščiams) iš kepen , dvylikapiršt s žarnos kilpos dalies su kasa, klubin s žarnos pradžios (už Mekelio divertikulo), kairiosios aklosios žarnos smaigalio srities. M giniai fiksuoti 10 proc. neutraliu formalino tirpalu.

Audiniai buvo lieti parafin , rotaciniu mikrotomu atpjauti 4 µm storio audini pj viai, tai atlikta naudojant standartines histologines proced ras. V liau m giniai nudažyti hematoksilinu ir eozinu.

Paruošt histologini preparat tyrimui buvo naudojamas „Olympus BX63“ mikroskopas, „Olympus DP72“ vaizdo kamera ir kompiuterin s „Image Pro Plus“ programos (Olympus) sistema, morfometriškai išmatuoti kontrolin s ir tiriam j grupi broileri dvylikapiršt s, klubin s žarnos gaureli aukštis ir kript gylis, aklosios žarnos kript gylis, mikroskopiškai vertinta kasos ir kepen b kl . Bendras gleivin s storis matuotas nuo gaureli virš n s iki gleivin s raumeninio sluoksnio (aklosios žarnos m giniuose buvo atliekamas tik vienas - pastarasis matavimas), o žarnos gaureli aukščio matavimas atliktas nuo gaureli virš n s iki gaureli -kriptos jungties. Kiekviename žarn m ginyje atlikta 10 matavim gaureli (geriausiai išreikšt ) aukščiui išmatuoti ir tose pačiose vietose dar 10 matavim gleivin s storiui išmatuoti. Iš gleivin s storio at mus gaureli aukšt gautas kript gylio rodiklis. Matavimo vienetas – mikrometras (µm).

1-2 pav. Histomorfometrinio plonosios žarnos tyrimo schema (A-gaurelio aukščio matavimas; B-

bendras gleivinės storio matavimas, x 40, dažyta HE). Autoriaus asmeninio archyvo nuotrauka.

20

2.5. Statistini duomen vertinimas

Duomen statistin analiz atlikta statistiniu paketu SPSS 15.0 (SPSS Inc., Il, USA, 2006).

Apskaičiuoti požymi aritmetiniai vidurkiai (X), j sklaidos charakteristikos – vidutiniai

kvadratiniai nuokrypiai (SD). Skirtumai tarp grupi nustatyti naudojant Duncan test .. Statistinei

duomen analizei buvo naudota Anova programa. Skirtumai tarp vidutini reikšmi patikimi, kai

p<0,05

21

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Organini r gšči ir j drusk poveikis viščiuk broileri fiziologiniams procesams

Paukšči sveikatingumas labai priklauso nuo laikymo s lyg , mikroklimato, naudojam šviesos program bei kraiko kokyb s. Kraiko kokyb yra labai svarbus rodiklis apsprendžiantis paukštid je dr gm s kiek , viščiuk broileri koj b klę bei skerdenos kokybę. Sausas ir kokybiškas kraikas yra pagrindinis paukšči gerov s kriterijus. Tod l bandymo metu buvo analizuojama naudoto organinio r gšči mišinio taka kraiko kokybei. Tačiau labai svarbu nustatyti naudojam lesal pried tak saus j medžiag kitimo dinamikai paukšči virškinamajame trakte.

Kaip matosi iš 5 lentel s duomen organini r gšči mišinys skirtinguose virškinamojo trakto dalyse nevienodai veikia saus j medžiag koncentracij .

5 lentel . Heksano, oktano, dekano ir lauro rūgščių mišinio priedo įtaka viščiukų broilerių virškinamojo trakto turinio sausųjų medžiagų kiekiui (proc.)

Atskiri virškinamojo

trakto segmentai Kontrolin grup I tiriamoji grup

0,5 kg/t II tiriamoji grup 1 kg/t

Liaukinis skilvis 12,09±5,23 16,05±13,89 17,77±10,90

Raumeninis skilvis 26,85±0,98 29,77±2,95 28,76±3,11

Dvylikapiršt žarna 16,22±1,61 17,91±2,31 17,62±1,43

Klubin žarna 17,00±2,20 19,55±1,97 21,66±2,82*

Akloji žarna 17,77±2,67 19,68±2,26 27,55±7,75*

Tiesioji žarna 15,98±4,59 19,03±3,61 18,31±1,56

Pastaba: *duomenys statistiškai patikimi , p<0,05

Saus j medžiag kiek padidino visuose virškinamojo trakto segmentuose. Iš duomen matome, kad organini r gšči mišinys saus j medžiag procentinę dal padidino:

liaukinio skilvio – 3,96 – 5,68 proc., raumeninio skilvio – 1,91–2,92 proc., dvylikapiršt s žarnos – 1,4–1,69 proc. (p>0.05), klubin s žarnos – 2,5 (p>0.05) – 4,66 proc. (p<0.05), aklosios žarnos – 1,91 (p>0.05) – 9,78 proc. (p<0.05), tiesiosios žarnos – 2,33–3,05 proc. palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Tyrim rezultatai rodo, kad saus j medžiag koncentracija viščiuk broileri virškinamajame trakte gal jo didinti ir saus j medžiag kiek kraike.

6 lentel . Heksano, oktano, dekano ir lauro rūgščių mišinio priedo įtaka viščiukų broilerių kraiko sausųjų medžiagų kiekiui (proc)

Amžius dienomis Kontrolin grup I tiriamoji grup II tiriamoji grup

21 72,32±2,66 76,27±3,36 76,82±2,71*

35 75,40±2,28 72,88±2,47 76,22±1,12

Pastaba: *duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

22 Atliktas tyrimas parod , kad 21- bandymo dien tose grup se, kurios buvo lesintos kombinuotaisiais lesalais su skirting organini r gšči priedu, kraikas buvo sausesnis 3,95 (p>0.05) - 4,5 proc. (p<0.05) negu kontrolin s grup s kraikas. Bandymo 35 dien nenustatyta tiesiogin s takos saus j medžiag kiekiui kraike. Šie skirtumai tarp kontrolin s ir tiriamosios grup s buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05).

Pagrindin organini r gšči funkcija yra sumažinti ir stabilizuoti skrandžio bei žarnyno pH.

Organini r gšči terpimas lesalus padeda ne tik pagerinti lesalo higienines savybes, bet ir sumažinti vandelio jon koncentracij atskiruose virškinamojo trakto dalyse. Esant mažesnei vandenilio jon koncentracijai virškinamaje trakte sukeliamos nepalankios s lygos patogeninei mikroflorai augti bei vystytis. Tyrimai parod , kad naudojant nurodyt organini r gšči mišin pastebimos pH maž jimo tendencijos atskiruose viščiuk broileri virškinamojo trakto dalyse.

7 lentel . Heksano, oktano, dekano ir lauro rūgščių mišinio priedo įtaka viščiukų broilerių virškinamojo trakto turinio pH

Atskiri virškinamojo

trakto segmentai Kontrolin grup I tiriamoji grup II tiriamoji grup

Liaukinis skilvis 3,57±0,26 3,23±0,10* 2,66±0,40*

Raumeninis skilvis 2,69±0,13 2,60±0,15 2,80±0,27

Dvylikapiršt žarna 6,15±0,04 6,06±0,17 5,87±0,14*

Klubin žarna 6,17±0,16 5,18±0,39* 6,09±0,15

Akloji žarna 6,64±0,17 6,98±0,14* 6,96±0,08*

Tiesioji žarna 6,11±0,20 5,91±0,38 5,86±0,25

Pastaba: * duomenys statistiškai patikimi , p<0,05

Tyrim duomenys rodo, kad lesalus terpus organini r gšči mišinio vandenilio jon koncentracija viščiuk broileri liaukiniame skilvyje, klubin je žarnoje, tiesiojoje žarnoje sumaž jo atitinkamai 0,34 – 0,91mol/l (p<0.05), 0,99 (p<0.05) – 0,08 mol/l (p>0.05) bei 0,2 – 0,25 mol/l., lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Organini r gšči mišinys tiriam j broileri aklojoje žarnoje vandenilio jon koncentracij padidino 0,32 – 0,34 mol/l (p<0,05).

8 lentel . Heksano, oktano, dekano ir lauro rūgščių mišinio priedo įtaka viščiukų broilerių vidaus organų svoriui ir žarnų ilgiui

Vidaus organ ilgis ir svoris Kontrolin grup I tiriamoji grup II tiriamoji grup Žarnyno svoris su turiniu, g 105,59±1,52

100 121,68±8,90*

115 88,49±9,12*

84 Žarnyno svoris be turinio, ,g 66,60±4,51

100 76,42±1,56*

115 61,63±3,0

93

23 8 lentel s t sinys.

Vidaus organ ilgis ir svoris Kontrolin grup I tiriamoji grup II tiriamoji grup

Žarnyno ilgis, cm 214,1±19,75

100 246,90±8,70*

115 218,5±15,68

102

Širdies svoris, g 12,84±0,86

100 14,99±0,88*

117 11,36±0,65*

88

Kepen svoris, g 52,22±2,78

100 81,53±4,08*

156 65,75±3,40*

125

Kasos svoris, g 4,40±0,27

100 4,40±0,27

100 4,48±0,53

102 Raumeninis skilvis, g 28,40±1,58

100 29,52±1,94

104 24,81±3,12

87

Liaukinis skilvis, g 8,26±0,64

100 7,99±0,27

97 8,25±1,23

Pastaba: * duomenys statistiškai patikimi, p<0,05; 100

Analizuodami organini r gšči mišinio tak viščiuk broileri žarn svoriui ir ilgiui matome, kad žarnyno svoris su turiniu I tiriamojoje grup je padid jo atitinkamai 15,23 proc., o II tiriamojoje grup je – sumaž jo atitinkamai 16 proc. palyginti su kontroline grupe (p<0,05). Žarnyno svoris be turinio I tiriamojoje grup je padid jo 14,74 proc. (p<0.05), tačiau II tiriamojoje grup je sumaž jo 7,5 proc. lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Žarnyno ilgis abiej tiriam j grupi viščiuk buvo 2 (p<0,05) – 15 proc. (p>0,05) ilgesnis už kontrolin s grup s. I tiriamosios grup s viščiuk širdis sv r 16,7 proc. daugiau, o II tiriamosios grup s viščiuk širdis buvo 12,5 proc.

lengvesn už kontrolin s grup s (p<0,05).

lesalus terpus organini r gšči mišinio tiriamos j grupi viščiuk kepenys sv r atitinkamai – 25,91 (p<0,05) – 56,13 proc. (p<0,05) daugiau, palyginti su kontroline grupe. II tiriamosios grup s viščiuk broileri kasa sv r 2proc. daugiau palyginti su kontroline grupe (p>0,05.), o I tiriamosios grup s viščiuk broileri kasos svoris nepakito.

Raumeninio skilvio svoris I tiriamosios grup s viščiuk padid jo 3,9 proc., I grup s – 12,3proc.

sumaž jo, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Tiriam j grupi liaukinio skilvio svoris sumaž jo 1,3 (p>0,05) – 3,3 proc. (p>0,05), mažiau, palyginti su kontroline grupe.

9 lentel . Heksano, oktano, dekano ir lauro rūgščių mišinio priedo įtaka viščiukų broilerių trumpųjų riebalų rūgščių kiekiui akluosiuose maišuose, µmol/g SM

TGRR Kontrolin grup I tiriamoji grup II tiriamoji grup

Acto r. 385,80±123,49 452,62±72,19 293,74±43,30

Propiono r. 99,38±58,97 109,95±35,71 86,32±15,38

Sviesto r. 59,11±40,84 92,35±45,28 30,58±14,37

Iš pateikt duomen matome, kad organini r gšči mišinys padidino acto r gšties kiek

24 viščiuk broileri I tiriamosios grup s akluosiuose maišuose 66,82 μmol/g palyginti su kontroline grupe (p>0,05). II tiriamosios grup s viščiuk broileri akluosiuose maišuose acto r gšties buvo nustatyta mažiau – 92,06 μmol/g, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Paukšči akluosiuose maišuose propiono r gšties I tiriamosios grup s nustatyta daugiau 10,57 μmol/g nei kontrolin s grup s (p>0,05), II grup je jos nustatyta mažiau 13,06 μmol/g, palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Organini r gšči mišinys I tiriamosios grup s viščiuk akluosiuose maišuose sviesto r gšties kiek padidino 33,24 μmol/g, o II tiriamosios grup s sumažino 28,53 μmol/g palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

10 lentel . Heksano, oktano, dekano ir lauro rūgščių mišinio priedo įtaka viščiukų broilerių kraujo rodikliams

Eil.

Nr. Rodikliai Kontrolin grup I tiriamoji grup II tiriamoji grup 1 Bendras baltymas

g/l 42,43±0,54

100 49,13±2,86*

116 52,70±5,26*

124 2 Bilirubinas bendras

μmol/l 0,37±0,18

100 0,50±0,25

136 0,47±0,04

127 3 Cholesterolis

mmol/l 4,35±0,24

100 4,10±0,15

94 3,83±0,23*

88 4 DTL - cholesterolis

mmol/l 3,67±0,21

100 3,51±0,11

96 3,21±0,22*

87 5 MTL - cholesterolis

mmol/l 0,54±0,10

100 0,43±0,04

80 0,47±0,06

88 6 Trigliceridai

mmol/l 0,30±0,00

100 0,37±0,04*

122 0,30±0,07

100 7 Gliukoz mmol/l 14,40±0,46

100 14,87±0,52

103 15,15±0,41*

105 8 GOT (ATS) U/l 339,40±33,92

100 382,63±5,16*

113 422,80±52,98*

125 9 GPT (ALT) U/l 4,90±0,67

100 5,17±0,14

105 5,57±0,29

114 10 Gama-GT U/l 29,00±10,46

100 41,33±6,42

143 19,67±0,41

68 11 Šarmin fosfataz 4724,67±354,30

100 8470,00±122,00*

179 5900,00±130,21*

125 12 Alfa amilaz U/l 330,00±39,84

100 269,33±81,21*

82 234,67±98,22

71 13 C-Reaktyvinis

baltymas mg/L 0,02±0,03

100 0,02±0,01

83 0,04±0,05

167 14 Šlapimo r gštis

μmol/l 335,90±33,18

100 433,43±112,09

129 523,70±141,00*

156

15 Lipaz U/l 5,08±0,47

100 5,39±0,33

106 4,85±0,22

16 Bendras IgA g/l <0,42 <0,42 <0,42 95

Pastaba: *duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Atliktę tyrim pamat me, kad organini r gšči mišinys padidino tiriamosiose grup se

25 paukšči kraujo serume bendr j baltym kiek bei bendr j bilirubino kiek atitinkamai 16 - 24 proc. (p<0,05) bei 27 – 35 proc. (p>0,05) palyginti su kontroline grupe.

Atlikę tyrimus pamat me, kad tiriamosiose grup se viščiuk broileri kraujo serume cholesterolio, DTL – cholesterolio (didelio tankio lipoprotein ), MTL – cholesterolio (mažo tankio lipoprotein ) sumaž jo atitinkamai 6 (p>0,05) - 12proc. (p<0,05), 4 (p>0,05) - 13 proc. (p<0,05), 13 - 20 proc., (p>0,05) palyginti su kontroline grupe.

viščiuk broileri lesalus prid jus organini r gšči mišinio triglicerid kiekis II tiriamosios grup s viščiuk broileri kraujo serume nepakito (p>0,05), palyginti su kontroline grupe, o I tiriamosios grup s viščiuk kraujo serume padaug jo 23 proc., palyginti su kontroline grupe (p<0,05).

Gliukoz s kiekis I ir II tiriamosios grup s viščiuk broileri kraujo serume padaug jo 3 (p>0,05) - 5 proc. (p<0,05) palyginti su kontroline grupe.

Kepen ferment GOT bei GPT tiriam j grupi viščiuk broileri kraujo serume padid jo atitinkamai 13 - 25 proc. (p<0,05) bei 6 - 14 proc. (p>0,05) palyginti su kontroline grupe. Gama GT (GGT) kiekis, lesalus papildžius organini r gšči mišiniu, padid jo I tiriamosios grup s viščiuk kraujo serume 43 proc., o II tiriamosios grup s viščiuk kraujo serume sumaž jo 32 proc.

palyginti su kontroline grupe (p>0,05).

Tyrimo duomenys rodo, kad I ir II tiriam j grupi viščiuk broileri kraujo serume šarmin s fosfataz s padaug jo atitinkamai 79 proc. ir 25 proc., palyginti su kontroline grupe (p<0,05). Alfa amilaz s tiriam j grupi viščiuk kraujo serume sumaž jo atitinkamai 18 (p<0,05) ir 29 proc.

(p>0,05), palyginti su kontroline grupe.

Viščiuk broileri lesal papildžius organini r gšči mišiniu C – reaktyvinio baltymo kiekis I tiriamosios grup s kraujo serume sumaž jo 17 proc. (p>0,05), o II tiriamosios grup s kraujo serume padid jo 67 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). Viščiuk broileri tiriam j grupi šlapimo r gšties kiekis kraujo serume padid jo atitinkamai 29 (p>0,05) ir 56 proc. (p<0,05), palyginti su kontroline grupe. I tiriamosios grup s viščiuk kraujo serume lipaz s kiekis padid jo 6 proc., palyginti su kontroline grupe, tačiau II tiriamosios grup s kraujo serume lipaz s kiekis sumaž jo 5 proc., (p>0,05).

Organini r gšči taka viščiuk broileri žarn histomorfometriniams gleivin s rodikliams

Viščiuk broileri bendras virškinamojo trakto išsivystymas ir ypatingai žarnyno kript ir

gaureli , yra svarbus tuo, kad užtikrina lesal maistini medžiag virškinim bei rezorbcij . Nuo

lesalo maistini medžiag sisavinimo priklauso viščiuk broileri sveikatingumas, augimo

intensyvumas bei gera lesal konversija.

26 11 lentel . Viščiukų broilerių klubinės žarnos histomorfometrinių tyrimų rezultatai

25 diena 25 diena

Grup Klubin s žarnos gaureli aukštis (µm) ± SN Klubin s žarnos kript gylis (µm) ±

Kontrolin 290±25,9 154,2±17,9 SN

I tiriamoji 371,8±146,0 147,0±33,4

II tiriamoji 299,8±28,8 159,0±28,2

35 diena 35 diena

Grup Klubin s žarnos gaureli aukštis (µm) ± SN Klubin s žarnos kript gylis (µm) ±

Kontrolin 982,2±168,2 167,6±19,7 SN

I tiriamoji 888,6±214,9 194,8±51,5

II tiriamoji 1173,6±194,1 270,4±39,6*

Pastaba: *duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

tiriam j grupi viščiuk broileri lesal maišius skirting organini r gšči mišinio kiek nustat me, kad viščiuk 25 amžiaus dien klubin s žarnos gaureli aukštis padid jo 3–28 proc.

(p>0,05), o klubin s žarnos kript gylis I tiriamojoje grup je sumaž jo 5 proc. (p>0,05), tačiau II tiriamojoje grup je pagil jo 3 proc., palyginti su kontroline grupe (p<0,05).

I tiriamosios grup s viščiukams broileriams 35 amžiaus dien klubin s žarnos gaureli aukštis padid jo 20 proc., tačiau II tiriamosios grup s, klubin s žarnos gaureli aukštis sumaž jo 10 proc., palyginti su kontroline grupe (p>0,05). 35 dien amžiaus viščiukams broileriams II tiriamosios grup s klubin s žarnos gaureli aukštis padid jo 19,49 proc., o kript gylis - 61,34 proc., palyginti su kontroline grupe, (p>0,05).

12 lentel . Viščiukų broilerių aklosios žarnos histomorfometrinių tyrimų rezultatai

25 diena 35 diena

Grup Aklosios žarnos kript aukštis (µm)

± SN Aklosios žarnos kript gylis

(µm) ± SN

Kontrolin 168,4±42,2 290,6±6,3

I tiriamoji 196,0±43,3 220,8±27,3*

II tiriamoji 261,0±65,2* 322,4±37,2

Pastaba: *duomenys statistiškai patikimi, p<0,05

Tyrimo rezultatai rodo, kad viščiuk broileri lesalus maišius skirting organini r gšči

mišinio kiek aklosios žarnos kript rodikliai 25- viščiuk amžiaus dien tiriamosiose grup se pagil jo

16 (p>0,05) – 55 proc. (p<0,05) , palyginti su kontroline grupe. 35- amžiaus dien II tiriamosios

grup s viščiuk broileri aklosios žarnos kriptos pagil jo 10,94 proc. (p>0,05) , o I tiriamosios grup s

viščiuk broileri , šis rodiklis buvo mažesnis 24 proc. palyginti su kontroline grupe (p<0,05).

27 Viščiuk broileri kepenyse vyksta daug vairi medžiag apykaitos proces , pagrinde baltym , riebal ir angliavandeni sintez . Kepenyse vyksta detoksikacijos procesai – neutralizuojami endogeniniai ir egzogeniniai junginiai, kurie gali daryti neigiam tak paukšči organizmui.

13 lentel . Viščiuk broileri kepen histopatologinio tyrimo rezultatai

Grup 25 diena 35 diena

Kontrolin

Viename m ginyje stebimi pavieniai mikronekroziniai židin liai (3 pav.), 3 stebima uždegimini l steli (limfocit , granulocit ) židinin infiltracija (4 pav.), 2 m giniuose – nestipri hepatocit lipidoz .

2 m giniuose mikroskopini pakitim nenustatyta, 3 - uždegimini l steli (limfocit , granulocit ) židinin infiltracija (4 pav.).

I tiriamoji

2 m giniuose mikroskopini pakitim nenustatyta, 3 - uždegimini l steli (limfocit , granulocit ) židinin infiltracija, 1 – nestipri hepatocit lipidoz .

3 m giniuose mikroskopini pakitim nenustatyta, 2 - uždegimini l steli (limfocit , granulocit ) židinin infiltracija.

II tiriamoji

1 m ginyje mikroskopini pakitim nenustatyta, 4 - uždegimini l steli (limfocit , granulocit ) židinin infiltracija, 1 – nestipri hepatocit lipidoz .

3 m giniuose mikroskopini pakitim nenustatyta, 1 - uždegimini l steli (limfocit , granulocit ) židinin infiltracija, 1 – nestipri hepatocit lipidoz .

3 pav. Koaguliacinės nekrozės židinėliai kepenyse, x 100, (dažyta hematoksilinu ir eozinu).

Autoriaus asmeninio archyvo nuotrauka.

28 4 pav. Uždegiminių ląstelių (limfocitų, granulocitų) židininė infiltracija kepenyse, x 100, (dažyta hematoksilinu ir eozinu). Autoriaus asmeninio archyvo nuotrauka.

5 pav. Uždegiminių ląstelių (ilga rodyklė) židininė infiltracija kepenyse ir nestipri hepatocitų lipidozė – stebimos vakuolės (trumpa rodyklė), x 400, (dažyta hematoksilinu ir eozinu). Autoriaus asmeninio archyvo nuotrauka.

Iš pateikt duomen matome, kad 25 dien ir 35 dien amžiaus viščiuk broileri kepenyse ryški skirtum tarp tiriam j grupi ir kontrolin s grup s nenustatyta. Abiejose tiriamosiose grup se ir kontrolin je grup je matome, kad didesn je dalyje kepen m gini , yra nestipri uždegimini l steli infiltracija, kurios priežastis gal t b ti infekcini lig suk l jai (pavyzdžiui, adenovirusai). Keliuose kepen m giniuose matyti nestipri hepatocit lipidoz , pavien s kepen mikronekroz s, kuri priežastys gal jo b ti nežym s medžiag apykaitos sutrikimai ar infekcini lig suk l jai.

Kasa yra pagrindin virškinimo sistemos liauka, gaminanti vairius fermentus, skaidančius

visas maisto medžiagas, vis pirma baltymus, riebalus, angliavandenius. Geras kasos išsivystymas

užtikrina viščiuk broileri visos virškinimo sistemos optimal funkcionavim . Tyrimuose naudoti

organini r gšči priedai esmin s takos tiek kontrolin s tiek tiriam j grupi kasos tyrim

29 rezultatams netur jo.

14 lentel . Viščiukų broilerių kasos histopatologinio tyrimo rezultatai

Grup 25 diena 35 diena

Kontrolin

Viename m ginyje stebima uždegimini l steli (limfocit ) židinin infiltracija (6 pav.), kiti 4 mikroskopini pakitim

nenustatyta.

3 m giniuose mikroskopini pakitim nenustatyta, 2 - uždegimini l steli (limfocit ) židinin infiltracija.

I tiriamoji

5 m giniuose (100 proc.) mikroskopini pakitim nenustatyta.

Viename m ginyje stebima uždegimini l steli (limfocit ) židinin infiltracija, kiti 4 mikroskopini pakitim nenustatyta.

II tiriamoji

5 m giniuose (100 proc.) mikroskopini pakitim nenustatyta.

Viename m ginyje stebima uždegimini l steli (limfocit ) židinin infiltracija, kiti 4 mikroskopini pakitim nenustatyta.

6 pav. Uždegiminių ląstelių, daugiausiai limfocitų, židininė infiltracija kasoje, x 40, (dažyta hematoksilinu ir eozinu).

Pagal pateiktus duomenis matome, kad 25 dien ir 35 dien amžiaus viščiuk broileri kasoje ryški skirtum tarp I ir II tiriam j grupi bei kontrolin s grup s nenustatyta. Matomos limfocitin s infiltracijos pavieniais atvejais abiejose tiriamosiose grup se bei kontrolin je grup je.

Šios uždegimin s infiltracijos priežastis gal jo b ti virusini lig suk l jai (pavyzdžiui, adenovirusai).

3.2. Organini r gšči ir j drusk poveikis viščiuk broileri produktyvumui

Šiuolaikiniai viščiuk broileri linij deriniai pasižymi dideliu augimo intensyvumu, geromis

m sin mis savyb mis bei efektyvia lesal konversija. Norint pasiekti gerus viščiuk broileri