Alpakų vaikingumo vertinimas pagal progesterono koncentraciją kraujo serume

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Vitalija Zvicevičiūtė

Alpakų vaikingumo vertinimas pagal progesterono

koncentraciją kraujo serume

Estimation of alpacas pregnancy due to progesterone

concentration in blood serum

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: vet. gydytoja Jurgita Autukaitė

2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Alpakų vaikingumo vertinimas pagal progestrono koncentraciją kraujo serume“:

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

2018-12-31 Vitalija Zvicevičiūtė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2018-12-31 Vitalija Zvicevičiūtė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Patelių reprodukcijos fiziologija ... 9

1.1.1. Reprodukciniai organai ... 9

1.1.2. Lytinė branda ir lytinis ciklas ... 9

1.1.3. Progesterono pokyčiai patelės organizme ... 11

1.2. Veiksniai turintys įtakos reprodukcijai ... 13

1.2.1. Kūno kondicija ... 13

1.2.2. Šėrimas ... 14

1.2.3. Sezoniškumas ... 14

1.3. Vaikingumo nustatymo metodai ... 15

1.3.1. Patelės elgesio pokyčiai ... 15

1.3.2. Ultragarsinis tyrimas ... 15

1.3.3. Progesterono koncentracijos nustatymas ... 16

2. Tyrimų metodai ir medžiaga ... 18

2.1. Tyrimo atlikimo laikas, vieta ... 18

2.2. Tyrimo metodai ... 18 2.3. Tyrimo schema ... 19 3. Tyrimo rezultatai ... 20 Rezultatų aptarimas ... 32 Išvados ... 33 Literatūros sąrašas ... 34

4

SANTRAUKA

Alpakų vaikingumo vertinimas pagal progesterono koncentraciją kraujo serume Vitalija Zvicevičiūtė

Magistro baigiamasis darbas

Lytinis hormonas progesteronas atlieka svarbų vaidmenį reprodukcinėje sistemoje. Jis dalyvauja ovuliacijos, embriono implantacijos bei vaikingumo metu vykstančiuose procesuose. Šio darbo tikslas – įvertinti progesterono koncentracijos svyravimus vaikingumo metu bei palyginti gautus rezultatus su moksline literatūra.

Tyrimo metu ištirta 17 alpakų patelių kraujo serumo mėginiai. Kraujas imtas skirtingais intervalais po alpakų kergimo su patinu. Kraujo serume tiriama progesterono koncentracija. Tyrimo metu buvo renkama informacija apie galimas progesterono koncentracijos priklausomybės įtakas patelės amžiui bei sezoniškumui. Diagnozei patvirtinti naudotas imunofermentinės analizės metodas ELISA pagal pateiktą protokolą.

Patelėms nustatomas vaikingumas, jei progesterono koncentracija pakilusi >2,0 ng/ml. Iš tirtų patelių 14 (76,47 proc.) nustatyta progesterono koncentracija viršijo 2,0 ng/ml, 4 patelių (23,53 proc.) progesterono koncentracija buvo mažesnė už 2,0 ng/ml. Didžiausias progesterono pakilimas pastebėtas 20-30 dieną po kopuliacijos. Ištyrus amžiaus bei kergimo laikotarpio priklausomybę nuo progesterono koncentracijos organizme nustatyta, kad 50 proc. nustatytų nevaikingų patelių buvo sukergtos su patinu birželio ir 50 proc. patelių sukergtos rugpjūčio mėnesiais. Atlikto tyrimo metu 50 proc. nevaikingų patelių buvo 1-2 metų amžiaus.

5

SUMMARY

Estimation of alpacas pregnancy due to progesterone concentration in blood serum Vitalija Zvicevičiūtė

Master`s Thesis

Progesterone has a central role in reproductive system. This sex hormone is involved in ovulation, embryo implantation, and pregnancy. The purpose of this work is to assess the connection between progesterone concentration during pregnancy and compare the results with the scientific literature.

In this study 17 female alpacas were examined on occasional days after copulation, blood samples were taken to analyse progesterone concentration in blood serum. Information was gathered on the possible effects of the progesterone concentration dependence on the age and seasonality of the females during this study. The ELISA method for the enzyme-linked immunosorbent assay was used for diagnosis according to the protocol.

For female alpaca, pregnancy should be considered if progesterone concentration in blood serum is above 2,0 ng/ml. The progesterone concentrations exceeded 2,0 ng/ml in 14 (76.47 %) tested females, 4 females (23.53 %) were below 2.0 ng/ml and no pregnancy was observed. The highest progesterone elevation was observed at 20-30 days after copulation. After examining the age and breeding seasonality dependence on the progesterone concentration, it was found that the most nonpregnant females was found bred in June and August (50 %). 50 % nonpregnant females were only 1-2 years old.

6

SANTRUMPOS

BCS – kūno kondicijos vertinimas;

ELISA – imunofermentinės analizės metodas; GnRH – gonadotropinis hormonas; LH – liutenizuojantis hormonas; PGF 2α – prostaglandinas 2α; P4 – progesteronas; Proc. – procentai; Ng – nanogramai; Ml – mililitrai.

7

ĮVADAS

Alpakos – kupranugarinių šeimai priklausantys porakanopiai žinduoliai. Pastaraisiais metais, lyginant 2017 ir 2016 metų statistiką, deklaruotų gyvūnų padaugėjo 8,4 proc. (1) Alpakos visame pasaulyje išpopuliarėjo dėl vilnos ypatybių, vėliau pradėtos laikyti kaip dekoratyviniai naminiai gyvūnai, taip pat yra šalių, kuriose alpakos auginamos mėsai ar naudojamos terapijai.

Alpakų patelės pasižymi ilgu, apie metus trunkančiu, gestaciniu periodu, atsiveda tik po vieną jauniklį bei neturi lytinio ciklo fazių, todėl norint skatinti reprodukcinį efektyvumą būtina kuo plačiau išsiaiškinti alpakų fiziologinius organizmo procesus. (2) Ilgą laiką šie gyvūnai gyveno palyginti izoliuotoje aplinkoje Pietų Amerikos žemyne, todėl reprodukcinė fiziologija pradėta nagrinėti tik XX a. viduryje ir tiriama iki šių dienų. (3) Natūralioje gamtoje jauniklių atvedimas siekia apie 40 proc., kai tuo tarpu auginant žmogaus prižiūrimose bandose tikimybė atsivesti sveiką jauniklį beveik padvigubėja. (4)

Reprodukcinės anatomijos ir fiziologijos supratimas padeda padidinti patelių apsivaisinimo tikimybę, efektyviai diagnozuoti ir gydyti neapsivaisinimo ar nevaisingumo priežastis, kontroliuoti bei stebėti vaikingumo eigą.

Visos reprodukcinės funkcijos alpakų organizme susietos su lytinių hormonų apykaita. (5) Geltonojo kūno sintetinamas hormonas progesteronas leidžia patelei sėkmingai išnešioti jauniklį. Šis gestagenas yra vienas svarbiausių kiaušidžių hormonų, kuris ne tik paruošia gimdą priimti apvaisintą kiaušinėlį, slopiną lytinį aktyvumą, bet ir pagal koncentracijos pokyčius organizme padeda diagnozuoti ankstyvus embrioninius abortus, vaikingumą, įtarti reprodukcinės sistemos patologijas bei stebėti kitus reprodukcinės sistemos fiziologinius procesus. (2)

Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikta mokslinių darbų ar tyrimų analizuojant alpakų progesterono koncentracijos pokyčius vaikingumo metu.

Darbo tikslas:

1. Nustatyti progesterono koncentracijos svyravimus alpakų vaikingumo metu ir įvertinti koncentracijos pokyčius atsižvelgiant į amžiaus bei kergimo laikotarpį.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti ir apibendrinti mokslinę literatūrą apie progesterono koncentracijos pokyčius vaikingumo metu.

2. Įvertinti progesterono koncentracijos svyravimus vaikingumo metu.

3. Palyginti progesterono koncentracijos svyravimus nevaikingų ir vaikingų patelių kraujo serume.

8 4. Įvertinti ar patelių amžius bei kergimo laikotarpis turi įtakos progesterono koncentracijos

pokyčiams.

5. Nustatyti progesterono koncentracijos pokyčius ankstyvame periode, 21 – 60 dienų vaikingumo laikotarpiu.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Patelių reprodukcijos fiziologija

Alpakų patelių reprodukcinę sistemą sudaro išoriniai bei vidiniai lytiniai organai. Išoriniams lyties organams priskiriama vulva bei klitoris. Vulva apibrėžta išorinių lytinių lūpų, šiek tiek pasvirusi į vertikalią padėtį, (2) 3-5 cm dydžio. (6)

Vidaus lytinius organus sudaro kiaušidės, kiaušintakiai, gimda, gimdos kaklelis, makštis bei prieangis. Alpakų kiaušidės yra rutuliškos formos, iki 1,9 cm dydžio, tačiau dydžio svyravimai priklauso nuo tuo metu vykstančių fiziologinių organizmo pokyčių. Pirmomis dienomis po jauniklio atsivedimo patelių kiaušidės ovalios, šiek tiek grublėtu paviršiumi. Vykstant ovuliacijai kiaušidėse galima matyti iki 1,2-1,4 cm dydžio geltonąjį kūną. Patelių, kurios niekada neturėjo palikuonių, kiaušidės yra lateraliai plokštesnės bei nelygiu paviršiumi dėl susiformavusių mažų folikulų. Lytiškai subrendusių patelių kiaušidžių folikulų dydžiai svyruoja tarp 2-5 milimetrų. Kiaušintakiai palyginus ilgi, 20,4 ± 4,2 cm, dalis gaurelių struktūros sudaryta iš žiedinių lygiųjų raumenų. (2) Kamelidų gimda dviragė, gimdos kūno ilgis ir plotis panašaus dydžio, svyruojantis tarp 3-5,5 cm, kairysis gimdos ragas didesnis už dešinįjį, abu ragai tiesūs. Gimdos ragų neproporcingumas ypač išryškėja patelėms, kurios atvedusios daugiau nei vieną jauniklį. (7) Gimdos kaklelis yra 2-5 cm ilgio bei 2-4 cm skersmens, sudarytas iš skaidulinės kremzlės. Kaklelyje yra spiralės formos raukšlės, sudarančios du arba tris linkius, dėl ko atsiranda dviejų arba trijų gimdos kaklelio žiedų vaizdinys. (2) Gimda anatominę padėtį pakeičia 4 mėnesio vaikingume, kuomet nusileidžia į pilvo ertmę. (8) Alpakų makštis yra maždaug 13,4 ± 2,0 cm ilgio, bei 3,4 ± 0,7 cm skersmens. (2)

1.1.2. Lytinė branda ir lytinis ciklas

Alpakoms lytinė branda vertinama ne pagal amžiaus kriterijų, nes pirmoji ovuliacija įvyksta tik poravimosi metu. (2) Rekomenduojamas pirmojo kergimo laikas 14-18 mėnesių, kai alpakos patelė pasiekia 65 - 70 proc. suaugusio gyvūno kūno masės (apie 40 kilogramų). Patelės, po jauniklių atvedimo gali būti kergiamos praėjus 21 dienai, jeigu atsivedimo metu nereikėjo suteikti pirmosios pagalbos ir vaikingumas buvo nekomplikuotas. (9, 13) Kiaušidėse esantys folikulai suaktyvėja praėjus 5-7 dienom nuo atsivedimo, o ovuliuoti pasiruošę apie 10 dieną. (9) Kergiant pateles svarbu atsižvelgti ir į jauniklių saugumą – yra nustatyta atvejų, kuomet patinas kergėsi su bet kuria pasitaikiusia patele, neatsižvelgiant į amžių. J. Voughan tyrimų metu buvo nustatytas ir 6 mėnesių amžiaus patelės vaikingumas. (10)

Kergimas ankstyvame amžiuje nerekomenduojamas dėl galimų reprodukcinių patologijų. Atsiranda didesnė tikimybė pasireikšti ankstyvam embrioniniam mirtingumui, distokijoms,

10 apsigimimams. (11) Patelės amžius turi didelę įtaką jauniklių sveikatingumui. (2) Pastebėta, jog pirmoji pagalba atsivedimo metu dažniausiai suteikiama pirmavedėms, vienerių metų amžiaus, patelėms. Dėl dažnesnių patologinių reprodukcinės sistemos sutrikimų rekomenduojama pirmą kartą kergti vyresnes nei 1 metų (18 mėnesių – 2 metų amžiaus) pateles. (12)

Alpakoms būdinga indukcinė ovuliacija, ją skatina įvykusi kopuliacija, kuomet stimuliuojamas pagumbrys ir išsiskiriamas gonadotropinis hormonas (GnRH) (9) bei stimuliuojama hipofizė, išskirianti liutenizuojantį hormoną (LH). (2) Dėl nereguliaraus rujos ciklo alpakoms būdingos folikulų augimo bangos. (1pav.) Iš pradžių susiformuoja nuo 8 iki 10 folikulų, vėliau vienas iš folikulų tampa dominuojančiu, o kiti sunyksta. Tokia folikulų regresija įvyksta dėl organizme išskiriamų hormonų: estradiolio ir inhibino. (4) Folikulų augimo fazė vidutiniškai trunka 4-6 dienas, brendimo 4-8 dienas, o regresinė fazė 4-5 dienas. Laikotarpis tarp naujai susiformavusių folikulų grupių trunka 12 – 20 dienų. (9) Vystymosi fazės persipina, kuomet įpusėjus regresinei fazei pradeda vystytis nauji augimo fazei priklausantys folikulai.

Įvykus kopuliacijai bei apvaisinimui ant vienos iš kiaušidžių pradeda formuotis geltonasis kūnas. (5) Jei kopuliacija įvyksta folikulo regresijos stadijoje, vyksta folikulo liuteinizacija. Toks folikulas produkuoja progesteroną dvigubai trumpiau negu geltonasis kūnas, apytiksliai 5-6 dienas. Kopuliacijai neįvykus dominuojantis folikulas regresuoja per 3-5 paras. (4)

1 pav. Folikulų vystymosi fazės. Paveikslėlyje nurodoma folikulo gyvavimo trukmė (5)

Estradiolio koncentracija kraujo plazmoje išlieka pakilusi kergimo metu ir 24 valandas po jo (2 pav.). Būtent dėl jo koncentracijos padidėjimo patelė leidžiasi kergiama. (2) Įvykus kopuliacijai patelės organizme per 15 minučių prasideda liuteinizuojančio hormono kilimo banga, kuri stimuliuoja ovuliaciją. (5) LH koncentracija kraujo plazmoje laikosi pakilusi apie 6 valandas po

11 kopuliacijos, vėliau pradeda kristi ir bazinę ribą pasiekia per 12 valandų. Toks liutenizuojančio hormono staigus koncentracijos pakilimas sukelia folikule esančio oocito mejozę bei folikulo sienelės plyšimą.

2 pav. Hormonų pasiskirstymas poravimosi metu, neįvykus apvaisinimui (2)

Ovuliacija įvyksta vidutiniškai per 30 valandų (24-48 val.) po kergimo. Tuo metu folikulas virsta geltonuoju kūnu, kuris yra pagrindinis progesterono šaltinis viso gestacinio periodo metu. Neįvykus apvaisinimui geltonasis kūnas pradeda rezorbuotis – įvyksta liuteolizė, kurios metu iš gimdos rago endometriumo išsiskiria prostaglandinas (PGF 2α). Liuteolizė pasireiškia vidutiniškai 5-7 dieną po ovuliacijos ir trunka iki 9-10 dienos. (2)

Alpakų gestacijos periodas vidutiniškai trunka 11,5 mėnesių (350-355 dienų), tačiau gali svyruoti tarp 340 – 380 dienų. Patelės alpakuojasi pirmoje dienos pusėje. Didžioji dalis embrionų (apie 98-99 proc.) implantuojasi endometriumo kairiajame gimdos rage. (13) Remiantis J. Reyna atliktu tyrimu, geltonkūnis esantis dešinėje kiaušidėje greičiau regresuoja negu esantis kairėje kiaušidėje. Dėl šios savybės manoma, jog tokia regresija turi įtakos embriono išgyvenamumui ir paaiškina didesnę tikimybę embriono įsitvirtinimui bei migracijai į kairiąją pusę. (14)

1.1.3. Progesterono pokyčiai patelės organizme

Visa alpakų reprodukcinė sistema susieta su po ovuliacijos susiformavusiu geltonuoju kūnu ir jo sintetinamu hormonu – progesteronu. Tai steroidinis lytinis hormonas, kurio pagrindinė funkcija paruošti gimdą embriono implantacijai bei blokuoti lytinį ciklą vaikingumo metu. Šio hormono koncentracijos kitimas patelės organizme atspindi folikulų bei geltono kūno funkcijas. Galima teigti, jog reprodukcinę sistemą įmanoma vertinti pagal progesterono koncentraciją. (5)

Dėl kamelidams būdingos indukcinės ovuliacijos, pas nesukergtą, fiziologiškai sveiką alpakos patelę progesterono koncentracija kraujo plazmoje turėtų būti minimali, iki 0,2 ng/ml.

12 Įvykus ovuliacijai ir formuojantis geltonajam kūnui progesterono koncentracija pradeda sparčiai didėti nepriklausomai patelė bus apvaisinta ar ne. Praėjus vidutiniškai 3-4 dienom nuo kergimo, šio hormono koncentracija pakyla >2,0 ng/ml (13) ir laikosi 8-12 dienų. (3 pav.)

Vaikingų patelių progesterono koncentracija išlieka pastoviai pakilusi iki gestacinio periodo pabaigos. (9) Koncentracija pradeda kristi likus 24-72 valandom iki atsivedimo. (15) Žemiausia progesterono riba patelės organizme pasiekiama praėjus 14-21 dienai po jauniklio atvedimo. Būtent tokiu metu rekomenduojama patelę kergti. (16) Nevaikingų patelių organizme susiformavęs geltonasis kūnas pradeda rezorbuotis, vyksta liuteolizė (2) ir progesterono koncentracija kraujo plazmoje grįžtą į pradinę, bazinę normą – <0,2 ng/ml per 12-14 dienų nuo kopuliacijos. (13)

Norint teisingai interpretuoti progesterono koncentracijos kraujo plazmoje rezultatus, būtina žinoti kuo daugiau informacijos apie patelę bei tikslią kergimo datą. Dėl galimo ankstyvo embrioninio mirtingumo bei tikslesnės vaikingumo diagnostikos rekomenduojama progesterono koncentracijos nustatymo tyrimą atlikti praėjus 21 dienai po kergimo. (17)

3 pav. Vaikingų ir nevaikingų patelių progesterono koncentracijos (ng/ml) svyravimai

kraujo serume (18)

Progesterono tyrimas padeda ne tik diagnozuoti vaikingumą ir stebėti jo eigą, bet ir nustatyti galimas patologijas. Nekylanti progesterono koncentracija leidžia įtarti reprodukcinių organų anomalijas. Pakilusi progesterono koncentracija virš 2,0 ng/ml gali reikšti ne tik įvykusią ovuliaciją, bet ir regresuojantį geltonajį kūną, liuteinizuojantį folikulą ar kitas, su progesteroną sekretuojančiais audiniais susijusias, patologijas.

13 Dažniausiai nustatomos reprodukcinės sistemos patologijos, susijusios su progesterono koncentracijos pakilimu, yra persistentinis geltonasis kūnas ir geltonkūnio cistos, taip pat yra aprašytų atvejų, kuriuose nustatyti kiaušidžių navikai bei granuliozinių ląstelių navikai. (13) Geltonkūnio cistos bei persistentinis geltonasis kūnas atsiranda dėl sutrikusios hormonų apykaitos. Šios patologijos dažniausiai pasireiškia sukergtoms, bet nevaikingoms patelėms, kuomet iš endometriumo išskiriama nepakankama PGF 2α koncentracija ir neįvyksta geltonkūnio liuteolizė. Nors šių patologijų priežastys nėra pilnai išsiaiškintos, manoma, jog jas gali sukelti ūmus endometritas arba endometriumo degeneraciniai pokyčiai. (2)

1.2. Veiksniai turintys įtakos reprodukcijai

Alpakų kūno kondicija (BCS) vertinama penkiabalėje sistemoje: 1 – išsekęs, 2 – liesas, 3 – vidutinės kondicijos, 4 – turintis antsvorio ir 5 – nutukęs, (4pav.) kas 0,5 balo. Šis metodas taikomas subjektyviai įvertinti poodinį riebalų susikaupimą ir gyvūno fiziologinę būklę. Vizuali apžiūra vertinant alpakų BCS yra subjektyvi dėl kūną dengiančios vilnos, todėl kūno kondicija vertinama palpacijos metu, kuomet apčiuopiamos dorsalinės stuburo slankstelių ataugos bei poodiniai riebalai esantys šonkaulių, pečių, juosmens srityje. Svarbiausia tyrimo vieta – ties paskutiniais šonkauliais dorsalinėje stuburo pusėje. Krentant svoriui šios vietos tampa labiau išreikštos ir kampuotos, priaugant - suapvalėjusios. (2)

4pav. Alpakų kūno kondicijos vertinimas 5-balų sistemoje (19)

Ideali kūno kondicija laikoma tarp 2,5 ir 3,0 balų iš 5, kuomet gyvūnas turi vidutinį kiekį riebalinio audinio. Vaikingoms patelėms rekomenduojama BCS yra 3,0 – 3,5 balai, augantiems jaunikliams iki 15 mėnesių amžiaus – 3,0 BCS balai iš 5. Nutukusios patelės sunkiau apsivaisina, pasireiškia didesnė distokijų tikimybė, kas gali įtakoti jauniklių mirtingumą, taip pat joms būdinga sumažėjusi laktacija, ypač nepakankamas krekenų kiekis. (20) Antsvorį turinčioms vaikingoms ar laktuojančioms patelėms didesnė tikimybė pasireikšti šiluminiam stresui, medžiagų apykaitos sutrikimams (kepenų lipidozei). Patelėms, kurių BCS mažesnis nei 3,0 balai didesnė tikimybė atvesti neišnešiotą, silpnesnį jauniklį. (21)

Kūno kondicijos vertinimas nėra tiksli diagnostika, todėl labai svarbu įvertinti bendrą gyvūno būklę, elgseną, bendrus klinikinio tyrimo duomenis. Tačiau šis tyrimas turi ir privalumų –

14 tai neinvazyvus ir neskausmingas, greitai atliekamas testas, kuriam atlikti nereikalinga brangi technika. (22)

1.2.2. Šėrimas

Reprodukcinį efektyvumą patelės organizme lemia hormonai, fermentai bei mineralinių medžiagų apykaita. Ilgalaikis mikro- ar makro- elementų trūkumas ar nesubalansuotas elementų santykis gali lemti visos organizmo sistemos veiklos pokyčius, kurie turi įtakos ir reprodukcinei sistemai. Dėl ilgalaikės netinkamos mitybos sutrinka ovuliacija, geltonojo kūno funkcijos bei išskiriamas progesterono kiekis. (23)

Alpakoms gestaciniu periodu labai svarbi tinkamai subalansuotas šėrimas. Riebaluose tirpius vitaminus (retinolį, kalciferolį, tokoferolį) alpakos pasisavina ėsdamos ganyklų žolę ir kombinuotą pašarą šiltuoju metų sezonu, bei geros kokybės šieną žiemos mėnesiais. Šie vitaminai ypač svarbūs reprodukcinėms funkcijoms – jų trūkumas padidina tikimybę pasireikšti priešlaikiniam atsivedimui, ankstyviems abortams. Mikroorganizmai, esantys alpakų prieskrandyje, iš paprastesnių junginių sintetina aminorūgštis, vitaminus ir kitas reprodukcinei sistemai būtinas medžiagas. Ypač svarbūs vandenyje tirpūs vitaminai (B grupės, askorbo rūgštis). Laktuojančioms patelėms rekomenduojama į racioną įtraukti liucernos šieną. Norint užtikrinti tinkamai subalansuotą mineralinių medžiagų santykį organizme svarbu įtraukti birios konsistencijos mineralinius laižalus. Mikroelementų trūkumas patelės organizme dažniausiai susijęs su silpnu prieaugliu, skatina priešlaikinius atsivedimus, ankstyvus embrioninius mirtingumus.

Kamelidai yra jautrūs vitamino D (kalciferolio) trūkumui. Šis vitaminas ypač svarbus jaunikliams, nes trūkstant kalciferolio, mažėja fosforo ir kalcio kiekis organizme, dėl kurių gali išsivystyti rachitas. Iki 2-3 metų amžiaus rekomenduojama naudoti injekcinį vitaminą D, taip pat patelėms, kurios alpakavosi žiemos sezonu ar ankstyvą pavasarį bei tamsios ir tankios vilnos kamelidams. (24)

1.2.3. Sezoniškumas

Dėl indukcinės ovuliacijos alpakos gali būti kergiamos visus metus, nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų. (23) Natūralioje aplinkoje poravimasis bei jauniklių atsivedimas įvyksta tuo metu, kai aplinkos sąlygos yra palankiausios – per šiltus ir drėgnus mėnesius (vėlyvo pavasario – ankstyvo rudens metu). Toks gyvūnų prisitaikymas argumentuojamas dėl sėzono metu esančios pašarų įvairovės. Patelės gali išlaikyti tinkamą kūno kondiciją vaikingumo metu bei laktuojant. (25)

15 Šaltuoju metų laiku gyvūnai netenka svorio, mažėja BCS dėl neigiamo energijos balanso. Šiuo sezonu gyvūno išgyvenamumas bei produktyvumas priklauso nuo organizme sukauptų maisto medžiagų. (23)

1.3. Vaikingumo nustatymo metodai

K. D. Galbraith‘o teigimu, lyginant alpakas su kitais auginamais gyvūnais, embrioninio mirtingumo rizika yra didžiausia. (26) Remiantis M. Ratto tyrimų duomenimis, iki 27 dienos ankstyvas embrioninis mirtingumas nustatytas 44 proc. tirtų alpakų. (27) Nuo 60 vaikingumo dienos iki jauniklio atvedimo abortas diagnozuotas tik 5 proc. vaikingų patelių. (2) Tikslinga vaikingumo tyrimus atlikti ankstyvame laikotarpyje, nuo 21 dienos po kopuliacijos, bei praėjus vidutiniškai 2 mėnesių laikotarpiui. (26)

1.3.1. Patelės elgesio pokyčiai

Vienas lengviausiai atliekamų vaikingumo nustatymo metodu yra pasikeitęs patelės elgesys patino atžvilgiu. Vaikingos patelės spjaudosi, rodo agresiją, bėga nuo patino šiam prisiartinus, nevaikingos patelės atsigula ant žemės ir leidžiasi kergiamos. (26)

Šis tyrimas atliekamas ankstyvame vaikingumo laikotarpyje, kai kitų specialiųjų tyrimų rezultatai dar nėra patikimi. Pirmasis testas atliekamas praėjus 7 dienoms po kergimo – jei patelė patino neprisileidžia (spjaudosi), vadinasi po kergimo įvyko ovuliacija. (11) Testas kartojamas po 14 dienų nuo pirmojo kergimo – nevaikingų patelių organizme padidėja prostaglandinų kiekis, (9) geltonasis kūnas pradeda nykti, progesterono koncentracija kraujo plazmoje nukrenta ir jos prisileidžia patiną. Vaikingų patelių progesterono koncentracija laikosi tolygiai pakilusi ir šios prisiartinus patinui rodo agresyvumą. (11) Praėjus 12-14 dienų po kergimo tokią vaikingų patelių reakciją gali sukelti regresuojantis geltonasis kūnas, todėl rekomenduojama šį testą atlikti ir praėjus 28-30 dienų po pirmojo kergimo. (4)

1.3.2. Ultragarsinis tyrimas

Ultragarsiniu tyrimu vaikingumą galima nustatyti praėjus 30-40 dienų po kergimo, tačiau dėl tikslumo bei ankstyvo aborto rekomenduojama tyrimą atlikti praėjus 60 dienų po kopuliacijos. Alpakų vaikingumo diagnozei naudojami dviejų tipų ultragarsiniai tyrimai – rektalinis ir abdominalinis. Šis tyrimas pagrįstas audinių nevienodu gebėjimu sugerti ir atspindėti ultragarso bangas (2)

Tiriant rektiškai ultragarsinio tyrimo metu (naudojant 5MHz dažnio galvutę) vaikingumą galima diagnozuoti nuo 28 kergimo dienos, vaisiaus širdies tonus nuo 30 dienos. (28) Praėjus 20-25 dienom po kergimo, rektinio ultragarsinio tyrimo metu, galima matyti susiformavusį amnioną. (3)

16 Šio tyrimo metu galima stebėti bei vertinti ankstyvą kiaušidžių būklę (5 pav.), susiformavusį geltonąjį kūną ar folikulus. (31)

5 pav. Folikulų vystimasis ant kairės kiaušidės vaikingumo metu. A – 6 mm (violetinė) ir

5mm (balta) folikulai 20 vaikingumo dieną. B – 7 mm (oranžinė) ir ir daugybiniai smulkūs folikulai (žalia) 6 vaikingumo dieną. C – 12 mm geltonkūnis (mėlyna) ir 7mm folikulas (raudona)

25 vaikingumo dieną. (32)

Atliekant ultragarsinį tyrimą per pilvo sieną, konveksinio jutiklio galvutė glaudžiama prie pilvo sienos 15-20 cm kranialiau tešmens (pirmą kartą vaikingoms – apie 12 cm kranialiau). tiriamas kairėje pusėje esantis gimdos ragas. Jei jame nerandamas embrionas – tiriama ir dešinė pusė. (26) Šio tyrimo metu galima nustatyti abortą, stebėti vaisiaus raidą bei diagnozuoti apsigimimus ir retai pasitaikančią dvynių galimybę. (2)

1.3.3. Progesterono koncentracijos nustatymas

Progesterono koncentracijos įvertinimas vienas iš dažniausiai atliekamų tyrimų vaikingumo diagnostikoje. Tyrimui atlikti reikalinga alpakų kraujo plazma arba serumas. (2) Progesterono koncentracijos tyrimą rekomenduojama atlikti nuo 21 vaikingumo dienos ir vėliau, stebint vaikingumo eigą bei galimus pokyčius. (17) Šis tyrimas taip pat atliekamas įtariant patologinius reprodukcinės sistemos pokyčius (užsilaikiusį geltonąjį kūną, kiaušidžių navikus, įgimtas patologines anomalijas). (13)

Progesterono koncentracijai serume nustatyti atliekamas imunofermentinis ELISA tyrimo metodas. Jis pagrįstas antigeno (tiriamojo hormono) ir antikūno sąveika. Tyrimui alpakų kraujo mėginys imamas iš v. jungularis į mėgintuvėlį be antikoguliantų. (12) Kiekvienas kraujo mėginys paruošiamas pagal jam pritaikytą protokolą. Vidutiniškai mėginio tyrimo trukmė trunka apie 3 valandas. (32) Taip pat gali būti naudojami ne tokie invaziniai tyrimo metodai – greitieji testai progesteronui ištirti. Šiems testams naudojamas periferinis kraujas. (33)

Progesterono koncentracijai pieno mėginyje nustatyti naudojami galvijams skirti ELISA imunofermentiniai testai. Šis tyrimo metodas nėra plačiai naudojamas vaikingumo diagnostikai. Tyrimo eiga bei rezultatų interpretacija priklauso nuo testo sudėties ir jam priklausančio protokolo. Vienos rūšies ELISA imunofermentinių tyrimų rezultatai rodomi spalvinėje skalėje

17 nuo mėlynos spalvos (žema P4 koncentracija) iki skaidrios (aukšta P4 koncentracija), (31) kitų naudojamų testų rezultatų vertinimas atvirkštinis – jei spalvinėje skalėje esantis rezultatas toks pats arba šviesesnis negu kontrolinis taškas – P4 koncentracija piene yra žema (<2,0 ng/ml). (34) Nepriklausomai nuo testo rūšies, visi gauti rezultatai sulyginami su kontroliniais pavyzdžiais pridėtais prie testo rinkinio. Dažniausiai testų kontrolinis taškas yra 2,0 ng/ml – jei gauti rezultatai viršiją nustatytą kontrolinę normą – patelė vaikinga. (31)

18

2. TYRIMŲ METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Tyrimo atlikimo laikas, vieta

Tyrimas atliktas 2018 metais LSMU, VA, Stambiųjų gyvūnų klinikoje. Kraujo mėginiai imti iš 6 alpakas auginančių ūkių Lietuvoje, ambulatorinių išvykų metu.

Šiuo laikotarpiu buvo ištirta 17 alpakų patelių ir paimta bei išanalizuota 17 kraujo mėginių progesterono koncentracijai ištirti.

2.2. Tyrimo metodai

Alpakų patelės tyrimui pasirinktos atsitiktine tvarka. Kraujo mėginiai progesterono koncentracijai serume nustatyti imti iš vena jungularis į sterilius vienkartinius vakuuminius 6 ml mėgintuvėlius be konservantų. Ant mėgintuvėlio užrašyti gyvūno identifikacijos duomenys. Paimti mėginiai per 5 valandas buvo pristatyti į laboratoriją.

Laboratorijoje progesterono koncentracija kraujo serume nustatyta naudojant imunofermentinį ELISA tyrimo metodą. (6 pav.)

Tyrimai atlikti prisilaikant gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių reikalavimų pagal LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą (Žin. 2012-10-03 Nr. XI-2271).

6 pav. Imunofermentinio ELISA tyrimo rinkinys (aut. nuotrauka)

Tyrimo metu gauti duomenys buvo išanalizuoti naudojantis „Microsoft Office Exel 2016” bei statistinės analizės paketu „IBM SPSS Statistics” analitinėmis programomis. Rezultatai sugrupuoti atsižvelgiant į dienas po kopuliacijos, patelių amžių bei kergimo laikotarpį. Duomenys laikomi statistiškai patikimais, kai p<0,05.

19

2.3. Tyrimo schema

Tyrimas buvo atliktas pagal pavaizduotą schemą. (7 pav.)

7 pav. Tyrimo schema

Rezultatų pateikimas Vaikingumo diagnozė remiantis progesterono koncentracija kraujo serume Progesterono koncentracijos pokyčiai Amžiaus įtaka progesterono koncentracijos pokyčiams Kergimo įtaka progesterono koncentracijos pokyčiams

„A“ ūkis „B“ ūkis „C“ ūkis „D“ ūkis „E“ ūkis „F“ ūkis

Atsitiktinis tiriamų alpakų atrinkimas (n=17)

Progesterono koncentracijos nustatymas ELISA metodu

20

3. TYRIMO REZULTATAI

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti tiriamų alpakų (n=17) pasiskirstymą remiantis progesterono koncentracijos svyravimais ir diagnozuoti patelės vaikingumą (8 pav.)

8 pav. Tiriamų patelių pasiskirstymo grafikas pagal nustatytą diagnozę.

Iš ištirtų 17 patelių kraujo mėginių buvo nustatyta, jog 76,47 proc. (n =13) tiriamųjų patelių progesterono koncentracija buvo pakilusi virš 2,0 ng/ml ir patelėms nustatytas alpakingumas, o 23,53 proc. (n=4) progesterono koncentracija buvo mažesnė už 2,0 ng/ml, todėl nustatytas nevaikingumas.

Atsižvelgiant į gautus tyrimo metu rezultatus, tirtos patelės suskirstytos į 3 grupes pagal dienas po kopuliacijos: 20-30, 30-40 ir 60-70 dienų intervalus. (9 pav.)

0 2 4 6 8 10 12 14 Vaikinga Nevaikinga P at eli ų sk aičiu s Nustatyta diagnozė

21

9 pav. Tiriamų patelių pasiskirstymo grafikas pagal dienas po kopuliacijos

Išanalizavus gautus rezultatus bei juos suskirsčius į 3 grupes pirmąją grupę sudarė 12 tyrimo mėginių (70,59 proc.), antrąją grupę 2 mėginiai (11,76 proc.), o trečiąją grupę 3 mėginiai (17,65 proc.)

Suskirsčius tiriamąsias pateles į 3 grupes pagal dienas po kopuliacijos, apskaičiuotas ir išanalizuotas vidutinis progesterono koncentracijos pokytis kiekvienai grupei, neatsižvelgiant į vaikingumo diagnozę. (10 pav.)

0 2 4 6 8 10 12 14 20-30 30-40 60-70 T iriam ų alp ak ų sk aičiu s

Dienų intervalas po kopuliacijos

22

10 pav. Vidutinio progesterono koncentracijos pasiskirstymas pagal dienas po kopuliacijos.

Apskaičiavus grupių progesterono koncentracijos vidurkį nustatyta, jog 20-30 dienomis tiriamų mėginių vidurkio (4,78 ± 2,02 ng/ml) bei 30-40 dienomis tiriamų mėginių vidurkio (4,59 ± 2,02 ng/ml) skirtumas buvo 0,19 ng/ml. 30-40 dienų koncentracijos vidurkis buvo 0,9 karto mažesnis už tirtų 20-30 dienomis. 60-70 dienų intervalo progesterono koncentracijos vidurkis siekė 2,49 ± 4,04 ng/ml. Šis rezultatas 1,9 karto mažesnis už 20-30 dienų bei 1,8 karto mažesnis už 30-40 dienų vidurkius (p<0,05).

Gauti tyrimų rezultatai suskirstyti į dvi grupes – nevaikingų patelių, kai progesterono koncentracija <2,0 ng/ml (11 pav.) bei vaikingų patelių, kai progesterono koncentracija >2,0 ng/ml. (12 pav.) 0 1 2 3 4 5 6 20-30 30-40 60-70 P roge ste ron o k on ce n tr ac ija (ng/ m l)

Dienų intervalas po kopuliacijos

Vidutinis progesterono koncentracijos pasiskistymas

pagal dienas po kopuliacijos

23

11 pav. Nevaikingų patelių progesterono koncentracija atsižvelgiant į dienas po kopuliacijos

Nevaikingumas diagnozuotas 4 tiriamoms patelėms (23,53 proc.). Kiekvieno mėginio tyrimo rezultatai nurodyti 11 pav. Mažiausia mėginio progesterono koncentracija (0,02 ± 0,33 ng/ml) buvo nustatyta 21 dieną po kopuliacijos. Didžiausia nevaikingos patelės progesterono koncentracija (1,89 ± 0,81 ng/ml) nustatyta 60 dieną po kopuliacijos. Atliktos regresinės analizės metu nustatytas stiprus koreliacinis ryšys tarp nevaikingų patelių progesterono koncentracijos pokyčių ir dienų po sukergimo. Progesterono koncentracija didėja 0,0499 ng/ml kiekvieną dieną po kopuliacijos. (p>0,05). 0.02 _0.06 0.59 1.89 y = 0.0499x - 1.1082 R² = 0.9645 -0.20 0.00 0.20 0.40 0.60 0.80 1.00 1.20 1.40 1.60 1.80 2.00 2.20 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 P roge ste ron o k on ce n tr ac ija (ng/ m l) Diena po kopuliacijos

Nevaikingų patelių progesterono koncentracijos

pasiskirstymas

24

12 pav. Vaikingų patelių progesterono koncentracija atsižvelgiant į dienas po kopuliacijos

Alpakingumas nustatytas 13 iš 17 tiriamų patelių (76,47 proc.). Žemiausia nustatyta progesterono koncentracijos riba, kai buvo galima įtarti vaikingumą, 2,12 ± 0,85 ng/ml. Nustatyta visų vaikingų alpakų vidutinė progesterono koncentracija 5,69 ± 3,40 ng/ml. Progesterono koncentracija linkusi mažėti. Ši tendencija pastebima lyginant rezultatus gautus iki 30 dienos ir po 60 dienos laikotarpiu nuo kergimo, kai vidutinė progesterono koncentracija iki 30 dienos (5,73 ng/ml) sumažėjo 1,4 karto lyginant su >60 dienos (4,05 ng/ml) rezultatais. (p<0,05).

Norint nustatyti ar kergimo laikotarpis turėjo įtakos progesterono koncentracijos pokyčiams alpakų organizme, tiriamos patelės sugrupuotos pagal kergimo laiką – gegužės (n=2), birželio (n=8) bei rugpjūčio mėnesius (n=7). (13 pav.)

3.78 2.12 4.27 7.31 14.31 3.79 5.09 2.56 9.58 4.52 8.60 3.28 4.82 y = -0.0287x + 6.6107 R² = 0.0162 0.00 1.00 2.00 3.00 4.00 5.00 6.00 7.00 8.00 9.00 10.00 11.00 12.00 13.00 14.00 15.00 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70 P roge ste ron o k on ce n tr ac ija (ng/ m l) Dienos po kopuliacijos

Vaikingų patelių progesterono koncentracijos

pasiskirstymas

25

13 pav. Alpakų grupės pagal kergimo laiką vidutinės progesterono koncentracijos

Išanalizavus duomenis pastebėta, jog vaikingų patelių didžiausia vidutinė progesterono koncentracija nustatyta alpakoms, kurios buvo kergtos gegužės (6,70 ± 3,73 ng/ml) ir birželio (6,64 ± 3,73 ng/ml) mėnesiais. Mažiausia nustatyta vidutinė progesterono koncentracija – rugpjūčio mėnesį kergtoms (4,15 ± 3,73 ng/ml) patelėms. Skirtumas tarp gegužės ir rugpjūčio kergtų alpakų progesterono koncentracijos rezultatų didesnis 1,6 karto, o tarp birželio ir rugpjūčio mėnesiais kergtų alpakų progesterono koncentracijos vidurkio 1,5 karto didesnis. (p>0,05)

Iš visų tiriamų patelių nevaikingumasnustatytas kergtoms birželio (n=2) bei rugpjūčio (n=2) mėnesiais. Išanalizavus vidutinį progesterono koncentracijos pokytį nustatytą, jog birželio mėnesį (0,637 ± 0,32 ng/ml) progesterono vidurkis yra 2 kartus didesnis už kergtų rugpjūčio mėnesį (0,322 ± 0,32 ng/ml). (p>0,05)

Nustatant patelės amžiaus ir vaikingumo priklausomybę tiriamos patelės suskirstytos į 4 grupes, pagal tiriamųjų amžių: 1-2, 3-4, 5-6 bei 7 metų amžiaus kategorijas. (14 pav.)

0 1 2 3 4 5 6 7 8

Gegužė Birželis Rugpjūtis

P roge ste ron o k on ce n tr ac ija (ng/ m l) Kergimo laikas

Progesterono koncentracijos pasiskirstymas pagal

kergimo laikotarpį

Vaikingos Nevaikingos

26

14 pav. Patelių vaikingumo priklausomybė nuo amžiaus

Pastebėta, jog 1-2, 3-4 bei 5-6 metų amžiaus kategorijoms priskirtos vaikingos tiriamos patelės pasiskirsčiusios tolygiai, po 4. Mažiausiai tiriamų patelių nustatyta 7 metų amžiaus grupėje (n=1). Daugiausiai nevaikingų patelių pastebėta 1-2 metų amžiaus grupėje (n=2), 3-4 bei 5-6 metų amžiaus grupėje pasiskirstymas tolygus (n=1). 7 metų grupėje nevaikingumas nenustatytas.

Norint nustatyti progesterono koncentracijos priklausomybę nuo patelės amžiaus, apskaičiuota vidutinė progesterono koncentracija kiekvienai amžiaus grupei vaikingų (15 pav.) ir nevaikingų (16 pav.) patelių organizme.

0 1 2 3 4 5 1-2 3-4 5-6 7 P at eli ų sk aičiu s Patelės amžius, m.

Patelių pasiskirstymas pagal amžiaus kategorijas

Vaikingos Nevaikingos

27

15 pav. Vaikingų patelių amžiaus ir vidutinės progesterono koncentracijos priklausomybė

Vertinant amžiaus ir progesterono koncentracijos priklausomybę, pastebėta, jog vaikingoms patelėms didžiausia vidutinė progesterono koncentracija nustatyta 5-6 metų amžiaus grupėje (8,04 ± 3,02 ng/ml), 1,5 karto mažesnė koncentracija nustatyta 3-4 metų amžiaus (5,19 ± 2,39 ng/ml) grupės patelėms bei 1,7 karto mažesnė 1-2 metų (4,63 ± 2,13 ng/ml) amžiaus grupėje. 7 metų amžiaus grupės progesterono koncentracijos tyrimo rezultatai (2,56 ± 1,98 ng/ml) 3 kartus mažesni už rezultatus gautus tiriant 5-6 metų amžiaus pateles, 2 kartus mažesni už rezultatus 3-4 metų amžiaus grupėje bei 1,8 karto mažesni už 1-2 metų amžiaus tirtų alpakų grupėje. Nustatyta silpna koreliacija tarp vaikingos patelės amžiaus ir progesterono koncentracijos (r=0,0366). (p<0,05) 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 1-2 3-4 5-6 7 P roge ste ron o k on ce n tr ac ija (ng/ m l) Patelės amžius, m.

Progesterono koncentracijos pasiskirstymas pagal

alpakingų patelių amžių

28

16 pav. Nevaikingų patelių amžiaus ir vidutinės progesterono koncentracijos priklausomybė

Vertinant amžiaus ir progesterono koncentracijos priklausomybę, pastebėta, jog nevaikingų patelių mažiausia vidutinė progesterono koncentracija nustatyta 5-6 metų (0,06 ± 0,90 ng/ml) amžiaus grupėje, 9,4 karto didesnė koncentracija nustatyta 1-2 metų (0,20 ± 0,03 ng/ml) amžiaus grupėje, o didžiausia, 9,5 karto didesnė lyginant su 1-2 metų grupe, nustatyta 3-4 metų (1,89 ± 0,90 ng/ml) amžiaus grupėje. Pastebėta silpna koreliacija tarp nevaikingos patelės amžiaus ir progesterono koncentracijos (r=0,0052).

Norint įvertinti progesterono koncentracijos pokyčius atsižvelgiant į laiką po kopuliacijos, tyrimų rezultatai suskirstyti pagal laikotarpį po kergimo. (17 pav.)

0.0 0.4 0.8 1.2 1.6 2.0 1-2 3-4 5-6 P roge ste ron o k on ce n tr ac ija (ng/ m l) Patelės amžius, m.

Progesterono koncentracijos pasiskirstymas pagal

nevaikingų patelių amžių

29

17 pav. Vidutinis progesterono koncentracijos pasiskirstymas pagal tiriamą dieną po

kopuliacijos

Mažiausia vidutinė progesterono koncentracija nustatyta 31 diena po kopuliacijos (0,59 ± 0,32 ng/ml). Didžiausia koncentracijos riba tyrimo metu siekė 14,30 ng/ml, 26 parą po kergimo. Nuo 21 paros pastebėtas progesterono koncentracijos didėjimas iki 26 paros, 2,5-3 karto.

Gauti vidutiniai progesterono koncentracijos tyrimų rezultatai suskirstyti į dvi grupes atsižvelgus į patelių diagnozę vaikingumo atžvilgiu. Nustatyta nevaikingų patelių (18 pav.) bei vaikingų patelių (19 pav.) progesterono koncentracijos svyravimai.

0 2 4 6 8 10 12 14 16 21 22 26 28 29 31 32 60 70 P roge ste ron o k on ce n tr ac ija (ng/ m l)

Laikas po kopuliacijos, paros

30

18 pav. Nevaikingų patelių progesterono koncentracijos vidurkis

Vertinant nevaikingų patelių progesterono kaitą organizme nustatyta, jog didžiausia riba pasiekta 60 dieną po kergimo (0,95 ± 0,44 ng/ml), mažiausia 21 dieną po kergimo (0,016 ± 0,44 ng/ml). 31-os tyrimo dienos rezultatai (0,59 ± 0,44 ng/ml) buvo 1,6 kartus mažesni už 60 dienos, bet 10 kartų didesni už 28 dienos (0,058 ± 0,44 ng/ml) gautus rezultatus. Nustatyta stipri koreliacija (r=0,92) tarp nevaikingų patelių progesterono koncentracijos kitimo atsižvelgiant į dienas po kergimo. (p<0,05) 0.0 0.2 0.4 0.6 0.8 1.0 1.2 1.4 21 28 31 60 P roge ste ron o k on ce n tr ac ija (ng/ m l) Dienos po kergimo

Nevaikingų patelių progesterono koncentracijos

pasiskirstymas

31

19 pav. Vaikingų patelių progesterono koncentracijos vidurkis

Ištyrus vaikingų patelių progesterono koncentraciją organizme iki 32 dienos užfiksuotas koncentracijos kylimas. Didžiausia koncentracija nustatyta 26 vaikingumo dieną (14,30 ± 1,62 ng/ml), mažiausią 21 dieną po kopuliacijos (2,94 ± 1,62 ng/ml) . Nustatyta, jog tarp vaikingumo ir progesterono koncentracijos patikimumo ryšys nežymus (r=0,01), o atsižvelgus į regresijos koeficientą galima teigti, jog didėjant dienoms po kopuliacijos, progesterono koncentracija mažėja 0,158 ng/ml. (p>0,05) 0 2 4 6 8 10 12 14 16 21 22 26 28 29 32 60 70 P roge ste ron o k on ce n tr ac ija (ng/ m l) Dienos po kopuliacijos

Vaikingų patelių progesterono koncentracijos

pasiskirstymas

32

REZULTATŲ APTARIMAS

Išanalizavus gautus rezultatus nustatyta, jog iš visų tirtų patelių, pagal progesterono koncentraciją kraujo serume, 76,47 proc. (n=14) alpakų progesteronas nustatytas >2,0 ng/ml. Šioms patelėms diagnozuotas vaikingumas. Literatūroje teigiama, kad alpakoms, laikomoms ūkiuose, vaikingumas diagnozuojamas 70-80 proc. auginamų patelių. (2)

Tyrimo metu nustatytas progesterono koncentracijos kilimas vaikingoms patelėms iki 32 dienos po kopuliacijos. Šį pastebėjimą galima argumentuoti hormoninių pokyčių ankstyvame vaikingumo periode kaita. Embrionas įsitvirtina gimdos endometriume apie 21 dieną, iki 40 dienos vystosi placenta, kuri taip pat atsakinga už progesterono sekreciją. Vėliau pastebėtas progesterono koncentracijos mažėjimas, tačiau koncentracija nebuvo mažesnė už 2,0 ng/ml. Nevaikingų patelių organizme taip pat užfiksuotas progesterono koncentracijos tolygus kilimas, tačiau koncentracija neviršijo 2,0 ng/ml. Patebėtas stiprus koreliacinis ryšys tarp nevaikingų patelių progesterono koncentracijos organizme ir dienų po kopuliacijos.

Išanalizavus patelių amžiaus įtaką vaikingumui nustatyta, kad daugiausiai kergtų, bet nevaikingų patelių yra 1-2 metų (50 proc.) amžiaus grupėje. Mokslinėje literatūroje minima, jog pateles geriausiai kergti joms pasiekus 18-24 mėnesių amžių, nes pastebėtas ryšys tarp kergimo ankstyvame amžiaus periode ir reprodukcinės sistemos patologijų atsiradimo – jaunos patelės sunkiau apvaisinamos, didesnė embrioninio mirtingumo rizika, bei distokijos tikimybė. (11)

Atsižvelgus į kergimo laikotarpio ir vaikingumo priklausomybę, užfiksuota, kad nevaikingumas diagnozuotas patelėms kergtoms birželio (n=2) bei rugpjūčio (n=2) mėnesiais. 50 proc. alpakų, buvo 1 metų amžiaus. Nors šiems gyvūnams nebūdingas sezoniškumas, tačiau remiantis literatūra galima teigti, jog rezultatams įtakos galėjo turėti patelių amžius, dėl pilnai nesusiformavusio jaunų patelių reprodukcinio fiziologijos ciklo, nesubalansuoto šėrimo, laikymo bei klimato sąlygų. (11, 23)

33

IŠVADOS

1. Alpakoms nebūdinga lytinio ciklo fazės, jos pasižymi indukcine ovuliacija, kuri ir sukelia progesterono pokyčius organizme. Pagrindinis progesterono šaltinis patelės organizme yra geltonasis kūnas. Įvykus apvaisinimui šis steroidinis hormonas išlieka visą gestacinį periodą ir slopina kitų lytinių hormonų veiklą.

2. Alpakingumo metu progesterono koncentracija pakyla >2,0 ng/ml. Didžiausią koncentracijos ribą pasiekia 20-30 gestacinio periodo dieną. Pasiekus aukščiausią progesterono koncentracijos tašką, pastebėtas tolygus mažėjimas.

3. Vaikingų patelių organizme vidutinė progesterono koncentracija nustatyta 5,69 ng/ml. Tirtų nevaikingų patelių organizme vidutinė progesterono koncentracija 11 kartų mažesnė (0,51 mg/ml).

4. Tyrimo metu nustatyta, jog ankstyvame patelių amžiuje, 1-2 metų amžiaus kategorijoje, pastebėtas didesnis nevaikingų patelių skaičius (50 proc.) negu kitoms amžiaus kategorijoms priskiriamoms patelėms. Pastebėtas ryšys tarp kergimo laikotarpio ir nevaikingumo – nustatytos nevaikingos patelės buvo kergiamos birželio (50 proc.) bei rugpjūčio (50 proc.) mėnesiais.

5. Nustatyta, jog iki 32 dienos vaikingų patelių organizme progesterono koncentracija nežymiai mažėjo (0,158 ng/ml) (p>0,05). Vertinant progesterono koncentraciją >60 dienų periode, nepastebėtas ryškus koncentracijos pokytis organizme.

34

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Žemės ūkio informacijos ir verslo centras. GPSAS metinės ataskaitos. 2018 Interneto prieiga: http://www.vic.lt/gpsas-apskaita/gpsas-metines-ataskaitos/ [žiūrėta 2018-11-20]. 2. Chris Cebra, David E. Anderson, Ahmed Tibary, Robert J. Van Saun. Llama and Alpaca Care: Medicine, Surgery, Reproduction, Nutrition, and Herd Health. In.: Elsevier Health Sciences; 2014. p. 10-11; 140-144; 250-255.

3. Victor H. Parraguez, Sandra Cortez, Francisca J. Gazitua, German Ferrando. Early pregnancy diagnosis in alpaca (Lama pacos) and llama (Lama glama) by ultrasound. Animal Reproduction Science. 1997 Spalis; (47).

4. Dougherty N. Alpaca medicine part two: practical points. Vet Times. 2017 Spalis.

5. Reyna J. Ovarian Follicular Waves in Alpacas and Implications for Embryo Transfer Programs. Alpaca Culture. 2017 Kovas.

6. Purdy, Stephen R. Practical Camelid Reproduction. University of Massachusetts Amherst. 2012.

7. Vaughan J. Ovarian function in South American camelids (alpacas, llamas, vicunas, guanacos). Animal Reproduction Science. 2010 September;(124).

8. Olivera L.V. Developmental changes at the materno-embryonic interface in early pregnancy of the alpaca, lamos pacos. In Olivera L. V., Zago D. A. , Jones C. J., Bevilacqua E. Anatomy and Embryology.; 2003. p. 317-331.

9. Vaughan J. Reproductive physiology in alpacas. Cria Genesis. 2010. 10. Voughan J. Paddock mating of alpacas. Cria Genesis. 2015 Lapkritis. 11. Voughan J. Supervised yard mating of alpacas. Cria Genesis. 2009.

12. Hafez E.S.E. Reproduction in Farm Animals. 7th ed.: John Wiley & Sons; 2013.

13. David E.Anderson, Meredyth L. Jones, Matt D. Miesner. Veterinary Tecniques for Llamas and Alpacas: John Wiley & Sons; 2013.

14. Reyna J. Alpaca female reproductive physiology. Alpacas Australia. 2006 Rugsėjis. 15. Raggi. Plasma progesterone in alpaca (Lama pacos) during pregnancy, parturition and

early postpartum. In Raggi, Luis & Ferrando, Germán & Parraguez, Victor & MacNiven, Verónica & Urquieta, Bessie. Animal reproduction science.; 1999. p. 245-249.

35 17. JL Riveros, G Schuler, B Urquieta, B Hoffmann. Ovarian Follicular Activity During Late Gestation and Postpartum in Guanaco (Lama guanicoe). In JL Riveros, G Schuler, B Urquieta, B Hoffmann. Reproduction in domestic animals.; 2015. p. 130-134.

18. www.grandeverge.com; 2011 Interneto prieiga:

http://www.grandeverge.com/progesterone_graph_current.pdf. [žiūrėta 2018-10-03] 19. Alpaca Body Scoring.; 2014 Interneto prieiga www.openherd.com. [žiūrėta: 2018 11

15.]

20. Vaughan J. Nutrition and Mating. Australian Alpaca Associaton. 2007.

21. Duncanson, Dr Graham R.. Veterinary Treatment of Llamas and Alpacas Hulbert S, editor. Cambridge,: CABI; 2012.

22. Jordi Peig, Andy J. Green. New perspectives for estimating body condition from mass/length data: the scaled mass index as an alternative method. OIKOS. 2009 November; 118(12).

23. Saun, R.J. Van. Effect of nutrition on reproduction in llamas and alpacas. Theriogenology. 2008; 70(p. 508–514).

24. Vaughan J.L., Tibary A. Reproduction in female South American camelids: a review and clinical observations. Small Rumin Res. 2006; 61(p. 259-280).

25. J. S. Demographics and herd management practices in South America. Current therapy in large animal theriogenology. 2nd ed. St. Louis; 2007.

26. Galbraith K. The Alpaca Breeding Book– Alpaca Reproduction and Behavior: Walnut Creek Publishin; 2013.

27. Ratto M. Effect of location and stage of development of dominant follicle on ovulation and embryo survival rate in alpacas. In Animal Reproduction Science.; 2011. p. 100-105. 28. Lauren M. Observation of Fetal Development in Alpacas at Specific Gestational Ages using Ultrasound, Fetal Dissection, and Computer Aided Tomography Techniques. A Capstone Experience Manuscript. 2011 May.

29. Brunsden S. Ultrasound Monitoring of Embryonic, Follicular, and Uterine Dynamics of Early Pregnancy in the Alpaca. 2012.

30. V, Olivera L. Developmental changes at the materno-embryonic interface in early pregnancy of the alpaca, Lamos pacos. In Anatomy and Embryology.; 2003. p. 317-331. 31. J. Volkery, J. Gottschalk, A. Sobiraj, T. Wittek, A. Einspanier. Progesterone,

pregnanediol-3-glucuronide, relaxin and oestrone sulphate concentrations in saliva, milk and urine of female alpacas (Vicugna pacos) and their application in pregnancy

36 diagnosis. Veterinary Record. 2012 August.

32. Enzyme immunoassay for the quantitative determination of Progesterone in human serum and plasma. Interneto prieiga: http://www.ibl-international.com.[Žiūrėta 2018-11-15]

33. ZAP™ Alpaca Progesterone Test.; 2011 Interneto prieiga::

http://www.grandeverge.com/Alpaca_Progesterone_Test_Flyer.pdf.[žiūrėta 2018-11-15] 34. IDEXX Milk Pregnancy Test. Ruminant Pregnancy. Interneto prieiga:

https://www.idexx.com/en/livestock/livestock-tests/ruminant-tests/idexx-milk-pregnancy-test/.[žiūrėta 2018-11-15]

35. Dougherty N. Alpaca medicine part two: practical points. Vet Times. 2011 Oct.

36. Melle L. Observation of Fetal Development in Alpacas at Specific Gestational Ages using Ultrasound, Fetal Dissection, and Computer Aided Tomography Techniques. A Capstone Experience Manuscript. 2011 May.

37. Saun R.J.V. Effect of nutrition on reproduction in llamas and alpacas. Theriogenology. 2008;(p. 508–514).