Gliukozės koncentracijos dinamika kraujo serume kalių šuningumo periodu

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Veronika Stankūnaitė

Gliukozės koncentracijos dinamika kraujo serume

kalių šuningumo periodu

Dynamics of glucose concentration in pregnant bitch

blood serum during gestation period

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Rūta Budreckienė Biochemijos katedra

2 DARBAS ATLIKTAS BIOCHEMIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Gliukozės koncentracijos dinamika kraujo serume kalių šuningumo periodu―

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė)

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)

3

TURINYS

1.1. Kalių lytinis ciklas ... 7

1.2. Šuningumo biologija ... 8

1.3. Gliukozė organizme ... 10

1.4. Gliukozės homeostazės pakitimai gestacijos metu ... 11

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA ... 13

2.1. Tyrimo vieta ir laikas ... 13

2.2. Tyrimo objektas ... 13

2.3. Gliukozės koncentracijos kraujo serume tyrimas ... 13

2.4. Duomenų statistinė analizė ... 15

3. TYRIMO REZULTATAI... 16

3.1. Tyrime dalyvavusių kalių duomenys ... 16

3.2. Tyrime dalyvavusių kalių gliukozės koncentracija kraujo serume ... 18

3.3. Gliukozės koncentracjos kraujo serume rezultatai tyrimo gupėse ... 22

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 27

5. IŠVADOS ... 30

6. PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS ... 31

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 32

4

SANTRAUKA

Gliukozės koncentracijos dinamika kraujo serume kalių šuningumo periodu Veronika Stankūnaitė

Magistro baigiamasis darbas

Darbo tikslas – išanalizuoti gliukozės koncentracijos kraujo serume parametrų pokyčius kalių šuningumo periodu, atsiţvelgiant į jų anamnezę bei vados bendrąją būklę.

Tyrime dalyvavo 17 kliniškai sveikų kalių, planuojamų kergti artimiausios rujos metu. 11 iš jų buvo sukergtos, iš kurių 8 tapo šuningomis. 7 kalės atvedė sveikas vadas.

Kalės buvo kliniškai įvertintos, jų savininkai apklausti. Gliukozės koncentracijos nustatymui kraujo serume naudotas nešiojamas gliukomatis „Accu-Chek Performa―.

Visoms tiriamoms kalėms prieš rują ištirtas kontrolinis mėginys I. Mėginys II buvo tiriamas tik sukergtų kalių, praėjus 9-17 d. nuo kergimo. Mėginys III buvo tiriamas iki šuniavimosi likus 4-8 dienoms. Mėginys IV buvo tirtas praėjus mėnesiui po šuniukų atvedimo.

Remiantis esminiais šėrimo planų skirtumais, išskirtos dvi tiriamosios grupės.

Grupei A priskirtos 2 kalės, kurių šėrimo racionas nekeistas viso tyrimo metu. Kalė Nr. 6 šerta komerciniu super premium klasės sausu pašaru ir ţalia mėsa, o jos gliukozės koncentracija kraujo serume kiekvienu tyrimo periodu maţėjo. Kalės Nr. 12 racioną sudarė vien ţalia mėsa ir kaulai. Jos gliukozės koncentracija kraujo serume svyravo neţymiai, tačiau visuose tirtuose mėginiuose ji buvo ţema.

Grupė B sudaryta iš 6 kalių, kurių šėrimas antrojoje šuningumo pusėje buvo pakoreguotas. Nustatyta, kad gliukozės koncentracija kalių kraujo serume praėjus 9-17 d. po kergimo buvo didesnė, nei prieš rują (p>0,05). Likus 4-8 dienoms iki šuniukų atvedimo maţesnė, nei 9-14 d. po kergimo (p>0,05), o praėjus mėnesiui po šuniukų atvedimo didesnė, nei iki šuniukų atvedimo likus 4-8 dienoms (p=0,055).

Tyrimo rezultatai patvirtina prielaidą, kad kalių energijos poreikis šuningumo periodu auga ir įprasta dieta nepatenkina kalės energinių poreikių šuningumo ir laktacijos periodais, o gliukozės koncentracijos kraujo serume tyrimas gali būti naudingas įrankis vertinant gestacinio cukrinio diabeto riziką, ar šuningai kalei parinktos dietos tinkamumą.

5

SUMMARY

Dynamics of glucose concentration in pregnant bitch blood serum during gestation period

Veronika Stankūnaitė Master‘s Thesis

The aim of the research is to evaluate dynamic of glucose concentration in blood serum of pregnant bitches considering given anamnezis of the bitches and health of the litter.

17 clinically healthy bitches, expected to be mated on the oncoming oestrous period, were evaluated. 11 were mated, 8 of which became pregnant and 7 bitches whelped healthy litter.

The clinical condition of all bitches were evaluated and the owners surveyed. Portable glucose meter „Accu-Chek Performa― was used to evaluate blood serum glucose concentration.

Venous blood serum glucose concentration of all bitches were evaluated prior to clinical onset of oestrus (sample I) and considered as control result in this research. Blood samples II were collected 9-17 days after mating from 11 bitches that were mated. Blood samples III were collected from pregnant bitches 4-8 days prior to parturition. Blood samples IV were sampled after month from whelping.

Considering the effect of nutritional management on blood glucose levels, two research groups were established based on diet specifics.

In research group A fell 2 bitches that were fed the same diet during all the research period. Bitch No. 6 was fed commercial Super Premium class dry food and raw meat. The blood serum glucose level was decreasing every evaluated period. Bitch No. 12 was fed only raw diet and the blood serum glucose concentration remained low during all periods that were evaluated.

Research group B consists of 6 bitches whitch diets were changed in the second half of gestation. Blood serum glucose concentration were higher at 9-17 d. post than before oestrus (p>0.05), 4-8 days prior to parturition were lower than than 9-17 d. post mating (p>0.05), month after whelping – higher than 4-8 d. pre-parturition (p=0.055).

Results of the research meets presumtion that the need of energy icreases during gestation and lactation periods, also blood serum glucose analysis can be an usefull tool in gestational diabetes mellitus or diet relevancy evaluation.

6

ĮVADAS

Naujos gyvybės atėjimas į pasaulį – vienas didţiausių stebuklų. Tikrasis perpetuum mobile. Iš poros ląstelių suformuojamas pilnai funkcionuojantis organizmas, kuris kvėpuoja, maitinasi, mąsto ir vėl kuria naują gyvybę. Iš kiekvienos mamos tai pareikalauja labai daug – visko, ko reikia naujai gyvybei, jos nešėjos poreikius palikus antrame plane.

Kad nėštumas būtų saugus, reikaligas teigiamas energijos balansas organizme (1). Gliukozė yra vienas pagrindinių bet kurio ţinduolio energijos šaltinių ir kiekvienos organizmo ląstelės kuras. Jos paskirstymas ląstelėms, pagal poreikius reguliuojamas sudėtingų humoralinių procesų (1,2). Manoma, jog gestacijos metu organizmo ląstelių insulino receptorių jautrumas sumaţėja, kad padidėtų gimdos ir pieno liaukų aprūpinimas gliukoze, kadangi gliukozės patekimas į šiuos organus nėra priklausomas nuo insulino (1,3). Retais atvejais ši reguliacija sutrinka ir kalėms gali išsivystyti gestacinis cukrinis diabetas (1,4,5). Tai populiari tyrimų sritis. Yra duomenų, kad kliniškai sveikoms kalėms, šuningumo metu, būdinga hiperglikemija (1), o vėlyvojo šuningumo metu ir hipoglikemija (5), tačiau gliukozės koncentracijos kraujyje dinamika šuningumo periodu nėra pakankamai išnagrinėta.

Šis tyrimas apima labai maţą populiacijos dalį, bet prisideda prie gliukozės koncentracijos dinamikos šuningų kalių kraujyje išaiškinimo. Ţinant būdingus gliukozės koncentracijos kalių kraujo serume dėsningumus šuningumo periodu, gestacinio cukrinio diabeto diagnozavimas ir rizikos įvertinimas taps tikslesnis, o gliukozės koncentraciją kraujo serume galima sumaţinti tikslingai sukeliant badavimą (5).

Tyrimo tikslas – išanalizuoti gliukozės koncentracijos kraujo serume pokyčius kalių šuningumo periodu, atsiţvelgiant į jų anamnezę bei vados bendrąją būklę.

Uţdaviniai:

1. Ištirti šuingų kalių kraujo serumo gliukozės koncentracijos dinamiką; 2. Įvertinti šėrimo įtaką gliukozės koncentracijai šuningų kalių kraujo serume; 3. Stebėti kalių sveikatos būklę.

7

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Kalių lytinis ciklas

Kalės lytinę brandą pasiekia 6-20 gyvenimo mėnesiais, priklausomai nuo genų, bei aplinkos veiksnių. Vis gi, pirmosios rujos metu kergti nepatariama, kadangi patelė dar nebūna pakankamai subrendusi fiziologiškai. Vidutinė kalių reprodukcinio ciklo trukmė – apie 7 mėnesiai, tačiau ji gali varijuoti. Tam turi reikšmės ir veislė. Pavyzdţiui, kolių patelės rujoja vidutiniškai kas 37 savaites, o vokiečių aviganių – kas 26 (6).

Kalėms būdinga, kad jų ciklai aiškiai išreikšti kliniškai. Skirtingais periodais kinta lytinių organų prisipildymas krauju, išvaizda bei išskyros, pačios patelės elgesys (7-10).

Kalių reprodukcijos ciklui būdingas ištęstas ramybės periodas (anoestrus), kurio metu kiaušidėse folikulai nesivysto. Ši fazė tęsiasi vidutiniškai apie tris mėnesius, tada prasideda ruja. Jos metu kiaušidės ţievinėje dalyje iš germinatyvinių ląstelių vystosi folikulai (6,11). Ruja dalinama į 4 fazes. Pradinėje, priešrujo fazėje (pro-oestrus), suaktyvėja lytinė sistema, auga folikulai (6,12).Vulva patinsta, tampa hiperemiška, iš makšties pasirodo kraujingos išskyros (6,7,12) tačiau tai ne visada pastebima, kadangi kai kurios kalės daţnai laiţosi tarpvietę. Taip pat kalės tampa patrauklios patinams, tačiau jų neprisileidţia. Vidutiniškai po 9 dienų prasideda tikroji ruja (oestrus) (6). Prieš rują (60-70 val.) pradeda kilti progesterono koncentracija kraujyje (6-8,12,13). Per 1-2 dienas nuo šios stadijos pradţios įvyksta ovuliacija (6). Po ovuliacijos, porujo (metoestrus) metu išskyros iš makšties tampa skaidresnės, maţiau kraujingos, gali tapti ir gelsvos. Lytinių lūpų edema atslūgsta, bet vulvos padidėjimas išlieka, vulva tampa minkštesnės konsistensijos (6,7,12). Pasitaiko atvejų, jog pavieniai folikulai gali ovuliuoti dar iki 14 dienų. Trūkus folikului, kiaušialąstė su folikuliniais skysčiais įprastai išmetama į kiaušintakį (6). Folikulų vietoje iš jų vidinių sienelių formuojasi geltonkūniai (6,11), kurie, net neapvaisintos kalės kiaušidėse, funkcionuoja iki vėlyvojo porujo (dioestrus) pabaigos – apie 70-80 dienų (6).

Tačiau kalės, kitaip, nei kiti naminiai gyvūnai, ovuliuoja ne subrendusias kiaušialąstes, bet pirminius oocitus. Šie per 3 dienas tampa antriniais oocitais, o visai subrendę būna vaisingi dar 2-3 dienas. Vaisingas periodas trunka apie 10 dienų, kadangi spermatozoidai gyvybingi išlieka iki 9 dienų. Taigi sėkmingas anksčiausias kergimas įmanomas, kai kergiama 5-6 dienas prieš, vėliausias – apie 5 dienos po ovuliacijos (14).

8

1.2. Šuningumo biologija

Po apvaisinimo formuojasi zigota, kuri ciliarinių judesių ir raumenų susitraukimų nustumiama į gimdą, kur vyksta tolesnis vystymąsis. 13-17 dienomis po apvaisinimo embrionas galutinai įsikabina į gimdą. Bet, dar prieš blastocistai prisijungiant prie endometriumo mikrogaurelių, patelės organizme pradeda vykti endokrininiai pokyčiai (6).

Vidutinė kalių gestacijos trukmė 63-64 dienos (6,14). Jei šuningumo trukmė matuojama nuo liuteinizuojančio hormono koncentracijos, tai nuo jos šoktelėjimo, iki atvedimo praeina 64-66 dienos. Jei nuo ovuliacijos – 62-64 dienos (8,14,15). Ovuliacijos nustatymo citologiniu būdu tikslumas nenusileidţia hormoninių tyrimų tikslumui, kai siekiama pagal ovuliacijos datą nustatyti gestacijos trukmę (8). Tačiau, kai kergiama vieną kartą, laikotarpis nuo kergimo iki atvedimo svyruoja 11 dienų (58-69 dienos) (15), o kai kelis kartus: nuo pirmojo kergimo iki atvedimo gali praeiti nuo 56 iki 71 dienos (6,14) arba nuo 57 iki 72 dienų (16). Toks skirtumas tarp laikotarpių nuo kergimo iki atvedimo yra dėl to, kad išreikšta ruja trunka nuo 3 iki 21 dienos, o spermatozoidai kalės gimdoje gyvybingi išlieka iki 6 (15), arba 9 parų (14).

Pastebėta, kad amţius gestacijos trukmei įtakos neturi, tačiau turi kalės veislė ir vados dydis. Auksaspalvių retriverių, haundų ir vokiečių aviganių gestacijos trukmė daţnai būna ilgesnė, nei labradoro retriverių. Kalių, kurios nešiojo keturis arba maţiau šuniukų, gestacijos trukmė vidutiniškai 1 diena ilgesnė, nei tų, kurios nešiojo penkis ir daugiau (17). Šuniukų dydis vadoje neigiamai koreliuoja su šuningumo trukme. Kiekvienas didesnis, nei įprasta, vados šuniukas prailgina gestacijos periodą vidutiniškai ketvirčiu paros (12). Tačiau, tyrime su biglių kalėmis reikšmingos sąsajos tarp vados dydţio ir gestacijos trukmės nepastebėta (13).

Šuningumo metu pastebimi serumo baltymų pokyčiai (6,18). Padidėja uţdegiminių baltymų koncentracija kraujyje (18,19). Pastaruoju metu tyrimais aptikti penki nauji kraujo plazmos baltymai, kurie randami tik šuningų kalių kraujyje. Manoma, jog jie turi įtakos šuningumo eigai bei gali būti kliniškai svarbūs nustatant ankstyvąjį šuningumą. Pakinta ir bendras kraujo baltymų profilis (18). Fibrinogeno koncentracija piką pasiekia praėjus 4-5 savaitėms po sukergimo. Taip pat gestacijos viduryje serume padaugėja C-reaktyvaus baltymo (6,19). Eksperimento metu buvo nustatyta, kad padidėja ir vidutinė haptoglobino, bei ceruloplazmino koncentracija kraujyje (19). Manoma, kad jų koncentracijos padidėjimas siejasi su embrionų implantavimusi, kadangi implantacijos metu jie ţaloja motinos audinius (6,19). Taip pat yra įrodymų, jog 17-21 dieną, implantacijos metu, ar tuoj po jos, padidėja progesterono koncentracija kraujyje, dėl, tikėtina, placentos gonadotropino poveikio (6). 25 gestacijos dieną kalių progesterono koncentracija kraujyje būna didesnė, nei pseudonėštumo metu, nepaisant to, jog šiuo metu šuningų kalių kraujo plazmos

9 kiekis būna padidėjęs dėl normocitinės-normochrominės anemijos. Būtent 25-30 gestacijos dienomis jau galima stebėti, jog maţėja hematokritas, kuris ties 35-ąja gestacijos diena nukrenta iki 40 proc. ar maţiau, o atvedimo metu hematokritas būna <35 proc., ir pilnai neatsistato iki 1-2 mėnesių po atvedimo (7,20).

Šuningumo metu suvartojamos energijos kiekis pasikeičia palyginti neţymiai, tačiau kokybiniai dietos pakeitimai, baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralų, riebiųjų rūgščių balansas, įtakoja jauniklių dydį bei vystymąsi gimdoje (5). Tinkama dieta įtakoja geresnę jauniklių imuninę sistemą, aštresnę klausą, bei regą (21). Iki ketvirtosios savaitės po rujos kalės dietos keisti nereikia, tačiau vėliau kalės organizmo poreikiai išauga. Didţiausias energijos kiekis būtinas paskutiniosiomis šuningumo savaitėmis ir pirmąją savaitę po atvedimo, o prie įprastos dietos galima sugrįţti tik pasibaigus laktacijai (2).

Daţniausiai nėštumo metu atsideda daugiau poodinių riebalų, kadangi patelės organizmas ruošiasi laktacijai. Gimda su embrionais pirmosiomis šuningumo savaitėmis neturi didelės įtakos svorio priaugimui, tačiau nuo penktosios savaitės kalės svoris staigiai auga proporcingai vaisių skaičiui. Taip pat, nuo penktosios savaitės galima matyti pilvo „pakritimą―, charakteringi pokyčiai matomi apţiūrint pieno liaukas. Apie 35-ąją dieną kalės nepigmentuoti speneliai tampa šviesiai rausvi, padidėję ir pabrinkę. Apie 45-ają dieną speneliai šiek tiek sukietėja, gali tapti labiau pigmentuoti. 50-tąją dieną matoma jau ryški pieno liaukų hipertrofija, 2-3 dienos iki atvedimo iš spenelių gali išsiskirti vandeningas skystis, tačiau pienas skiriasi tik po atvedimo. Kai kalė jau yra turėjusi vadų, pienas gali pradėti išsiskirti ir keletą dienų prieš atvedimą (6). 6-18 valandų prieš atvedimą 1,1-1,7 °C nukrenta bazinė kūno temperatūra (20). 4 valandos iki atvedimo uţregistruotas biglio veislės kalės kiaušidţių aprūpinimo krauju padidėjimas tiriant doplerio ultrasonografu (9).

Po atvedimo kalės vedmenys išsivalo ir atsistato per 1-2 savaites, tačiau pilna regeneracija gali trukti iki 120 dienų (6).

Šuningumo metu ţymiai padidėja insulino koncentracija kraujyje. Didţiausia ji būna apie 60-ją gestacijos dieną, o po to pradeda maţėti ir atsistato iki bazinės koncentracijos laktacijos pabaigoje (1). 8-24 valandos iki atvedimo padidėja kortizolio išskyrimas į periferinę kraujotaką (1,6). Porą dienų prieš atvedimą ima maţėti estrogenų koncentracija patelės kraujyje ir atvedimo metu ji būna tokia pati, kaip nešuningos patelės. 1-2 dienas prieš atvedimą padidėja prolaktino koncentracija kraujyje. Progesterono koncentracija kraujyje pradeda maţėti jau apie 30-ją gestacijos dieną, bet 12-40 valandų iki pirmojo šuniuko atvedimo galima uţfiksuoti staigų jo koncentracijos simaţėjimą (6). Gestacijos viduryje padidėja prolaktino išskyrimas, kuris sutampa su progesterono koncentracijos kraujyje maţėjimo pradţia. 1-2 dienas po atvedimo prolaktino kiekis šiek tiek sumaţėja, po to kinta priklausomai nuo pieno liaukų stimuliavimo šuniukams ţindant (2).

10

1.3. Gliukozė organizme

Organinės molekulės – tai molekulės, kurių sudėtyje yra anglies ir vandenilio. Būtent organinės molekulės lemia visų gyvųjų organizmų sandarą ir funkcijas. Svarbiausios organizmo molekulės – angliavandeniai, baltymai, lipidai ir nukleorūgštys. Gliukozė priskiriama monosacharidams arba paprastiesiems angliavandeniams (22). Tai yra vienintelis cukrus, esantis kraujo apytakoje, kuris naudojamas visų svarbių organizmo ląstelių maitinimui (23). Kai kurioms organizmo ląstelėms (smegenų, kraujo) gliukozė yra beveik vienintelė medţiaga, naudojama energijai (3), tačiau širdies ir skeleto raumenys energiniams tikslams naudoja ir laisvas riebiąsias rūgštis (5).

Kraujo gliukozės koncentracija atspindi gastrointestinalinę suvartotų angliavandenių, riebalų ir baltymų absorbciją bei glukozės kiekį gaunamą lipolizės būdu, glikogenolizės adipocituose, raumenyse ir kepenyse, bei gliukoneogenezės kepenyse dėka. Gliukozės produkcija ir utilizacija nuolatos vienas kitą kompensuoja per hormoninius ir neurogeninius procesus, bei citokinų sąveikas (5,24).

Pirmasis gliukozės utilizavimo ţingsnis – tarpląstelinis pernešimas (24). Svarbiausias hormonas šiame procese – insulinas (3). Yra identifikuota keletas gliukozės nešiklių. Nuo insulino priklausomas ketvirtojo tipo gliukozės nešiklis (GLUT-4) yra randamas širdies ir skeleto raumenyse, riebalinėse ląstelėse. Maţesnėmis koncentracijomis šių nešiklių gali turėti ir kitos organizmo ląstelės (24). Kiti gliukozės nešikliai kalių organizme yra nuo insulino nepriklausomi (25), todėl gliukozės pernaša į nervų sistemos, kepenų, inkstų, placentos, lygiųjų raumenų, riebalinių, kraujo, kasos ir endotelio ląsteles yra nepriklausoma nuo insulino (5).

Kylanti gliukozės koncentracija kraujyje stimuliuoja insulino sekreciją, o šis palengvina gliukozės ir laisvųjų riebalų rūgščių pernešimą į ląsteles, dėl ko gliukozės koncentracija kraujyje maţėja. Kai organizmo energijos poreikis maţas, viduląstelinė gliukozė kaupiama kaip glikogenas raumenyse ir kepenyse, ar kaip riebalai adipocituose. Maţa gliukozės koncentracija kraujyje stabdo insulino sekreciją ir stimuliuoja gliukagono, epinefrino, norepinefrino, somatotropino ir kortizolio sekreciją, o šių hormonų poveikyje stimuliuojama lipolizė, glikogenolizė, bei gliukoneogenezė. Šie procesai padidina gliukozės kiekį kraujyje, kartu didindami ir riebalų rūgščių, bei ketonų koncentraciją (25).

Neurogeniniai faktoriai (α-adrenerginiai faktoriai ir katecholaminai) ir kai kurie uţdegimo mediatoriai taip pat stimuliuoja gliukozės, ketonų ir riebiųjų rūgščių atpalaidavimą (3,25). Šiuos faktorius įtakoja uţdegiminės ligos (3), stresas (3,26), fizinė veikla (27). Gliukozės patekimas į kraujo ląsteles yra nepriklausomas nuo insulino, todėl manoma, kad insulino receptorių

11 rezistentiškumo insulinui sumaţėjimas yra organizmo būdas turimas gliukozės atsargas nukreipti imuninių ląstelių aprūpinimui energija (3). Gliukozės koncentracija kinta ir chirurginės intervencijos metu (28).

Biocheminis kraujo plazmos profilis veterinarinėje medicinoje yra vienas iš esminių sisteminių ligų diagnozavimo ir stebėjimo įrankių, tačiau šiuo metu referencinės normos vis dar nėra pritaikytos atsiţvelgiant į veislėms specifinius skirtumus. Lyginamoji analizė parodė, kad 23 šunų veislės turi esminių biocheminių parametrų skirtumų nuo mišrūnų visų tirtų biocheminių parametrų atţvilgiu, išskyrus urėją ir gliukozę. Tuo pačiu tyrimu buvo nustatyta, kad gliukozės koncentracijai kraujo serume įtakos neturi amţius, lytis, bei sterilizacija (29). Kad gliukozės koncentracijai kraujo serume įtakos neturi amţius, lytis ir veislė, buvo aprašyta ir anksčiau (30), tačiau kitu tyrimu nustatyta, jog gliukozės koncentracijos ir šunų amţiaus neţymi koreliacija egzistuoja. Viršsvorio ar antsvorio turintiems šunims hiperglikemija nustatyta 2,91 karto daţniau, nei maţesnio įmitimo laipsnio šunims (31).

1.4. Gliukozės homeostazės pakitimai gestacijos metu

Nėštumas veikia gliukozės homeostazę ir sukelia organizmo ląstelių atsparumą insulinui, dėl to sulėtėja gliukozės pernešimas į ląsteles ir padidėja gliukozės koncentracija kraujyje (2,5,32). Vėlyvojo šuningumo metu kalių organizmo ląstelių jautrumas insulinui sumaţėja iki 43 proc. (33). Atsparumo insulinui vystymuisi svarbus progesteronas, somatotropinas, placentos laktogenas ir placentos citokinai (2,32). Molekulinis nėštumo sukelto rezistentiškumo aspektas nėra pilnai išaiškintas, kadangi moterų, sergančių gestaciniu cukriniu diabetu, GLUT-4 receptoriai vis gi lieka realiatyviai nepakitę, kaip ir jų sąveika su insulinu (24). Tačiau ekstremaliais atvejais dėl to gali išsivystyti gestacinis cukrinis diabetes (5,34), kuris daţniausiai pasireiškia 30-35 gestacijos dienomis (34). Nustatyta, kad ir nešuningų kalių cukrinio diabeto rizika išauga porujo metu (5,34,35).

Daţniausiai pastebimi klinikiniai diabeto simptomai – poliurija ir polidipsija. Polifagija ir svorio netekimas yra taip pat daţni poţymiai, tačiau tai gali likti nepastebėta, kadangi šuningumo metu yra tikimasi apetito padidėjimo, o, vaisiui augant, svorio netekimas gali būti maskuojamas vaisiaus masės. Vėliau gali išsivystyti apsinuodijimo gliukoze poţymiai – silpnumas, letargija bei vėmimas, kartais ir ketozė (2,4,36).

Gestaciniu cukriniu diabetu sergančioms kalėms vaisiaus augimas daţnai būna per didelis (macrosomia). Kartu pasireiškia ir distokija, bei gimdymo traumos. Įgimtų raidos defektų daţnis didesnis, nei visos populiacijos, jei gestacinis cukrinis diabetas pasireiškia ankstyvojo šuningumo

12 metu, bet raidos defektų tikimybė nedidėja, jei diabetas pasireiškia jau įpusėjus šuningumui, ar vėliau (4). Tačiau, vėlyvojo šuningumo metu, sukėlus badavimą yra veiksmingai sumaţinama gliukozės ir insulino koncentracija kraujyje, o ketonų koncentracija kraujyje kyla (5).

Šalia padidėjusio rezistentiškumo insulinui, sumaţėja ir šuningos kalės organizmo galimybės gauti gliukozę gliukoneogenezės, glikogenolizės ir lipolizės keliu (5), nes nėštumo metu maţėja gliukagono ir norepinefrino, bei, šiek tiek maţiau, kortizolio sukeliamo atsako į hipoglikemiją efektyvumas (37-39). Sumaţėjusios organizmo galimybės gamintis gliukozę, kartu su dėl placentos ir vaisiaus poreikių išaugusios gliukozės panaudos, sukelia hipoglikemijos riziką (24). Maţas jautrumas insulinui ir maţa insulino koncentracija kraujyje pieninėms karvėms didina ketozės riziką (3). Gali prasidėti visiškas energijos nepakankamumas ląstelėje. Svarbus atsakas į hipoglikemiją yra insulino sekrecijos supresija, dėl ko greitėja riebalų mobilizacija, bei riebalų rūgščių ir ketonų atpalaidavimas. Ekstremaliais atvejais gali išsivystyti hipoglikemija ir ketozė, tačiau maţa bazinė gliukozės koncentracija būna daţna ir kliniškai sveikų kalių, bei moterų, vėlyvojo nėštumo periodu (38,39). Vis gi, šunims kliniškai išreikšta ketozė yra nebūdinga ir itin retai pasitaikanti (2,5,38,39), o eksperimento, kurio metu buvo tikslingai bandyta dirbtinai sukelti klinikinę ketozę šuningoms biglių veislės kalėms, tai pavyko padaryti tik dviejoms iš šešių kalių (37).

13

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA

2.1. Tyrimo vieta ir laikas

Tyrimas atliktas 2014-2017 metais, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Biochemijos katedroje. Kraujo mėginiai imti tyrime dalyvavusiuose šunų veislynuose, esančiuose Kauno ir Vilniaus rajonuose.

2.2. Tyrimo objektas

Tyrime dalyvavo 11 šunų veislynų, iš kurių ištirtos 17 kalių, kurios tyrimo pradţioje buvo kliniškai sveikos. Kalių amţius – nuo dviejų iki septynerių metų. 8 kalės buvo auksaspalvių retriverių veislės kalės, 4 vokiečių aviganės, po 2 biglių ir labradoro retriverių veislės kalės ir 1 vakarų Škotijos baltųjų terjerų veislės kalė. Visos kalės nekastruotos, jas savininkai planavo kergti artimiausios rujos metu.

11 kalių buvo sukergtos, 3 iš jų šuningumas nebuvo nustatytas, o 8 šuningumas nustatytas veterinarijos gydytojų, 7 atvedė sveikas vadas.

Kalės buvo apţiūrėtos, jų savininkai apklausti, surinkti kalių duomenys, kuriuos sutiko pateikti savininkai (amţius, svoris, ankstesnių vadų skaičius, šėrimo planas, persirgtos ligos), kiekvieno mėginio ėmimo dieną buvo uţpildytos gyvūno anketos. Anketos pavyzdys pridedamas priede (psl.36).

Atliekant tyrimą laikomasi gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinariniųreikalavimų.

2.3. Gliukozės koncentracijos kraujo serume tyrimas

Kraujo mėginiai imti nešertoms kalėms iš poodinės venos į vakutainerius su krešėjimo aktyvatoriumi.

Kraujo mėginių ėmimui naudotos priemonės:  Salicilo spiritas 2 proc.;

 Vatos tamponai;  Varţtis;

 Vakutaineriai „Venosafe― su krešėjimo aktyvatoriumi;  Standartinis daugkartinis laikiklis vakutainerio adatai;

14  Sterilios vienkartinės adatos, skirtos kraujo ėmimui į vakutainerius;

 Vandenilio peroksido 3 proc. tirpalas.

Paėmus kraują mėgintuvėlis pavartomas kelis kartus, pastatomas vertikaliai ir nejudinamas. Kraujui sukrešėjus ir išsiskyrus serumui, tiriama gliukozės koncentracija jame.

Gliukozės koncentracijos kraujo serume tyrimui naudota:  Gliukomatis „Accu-Chek performa― (Roche)

 „Accu-Chek― diagnostinės juostelės „Performa― (Roche)

Kiekvienas mėginys buvo tiriamas po 3 kartus. Jei visi 3, ar 2 iš 3 rezultatų buvo gauti venodi, tai teisingu laikomas gautas pasikartojantis rezultatas. Jei visi 3 tyrimo rezultatai skirtingi, vedamas rezultatų vidurkis.

Kraujo mėginius buvo numatoma tirti šiais periodais:  Mėginys I – prieš rują;

 Mėginys II – praėjus 10-12 dienų po kergimo;  Mėginys III – likus savaitei iki šuniukų atvedimo;  Mėginys IV – praėjus mėnesiui nuo šuniukų atvedimo.

Realius mėginių ėmimo periodus įtakojo ţmogiškasis faktorius, bei tai, jog šuniukų atvedimo datos neįmanoma tiksliai nustatyti iš anksto.

Visoms tyrime dalyvavusioms kalėms prieš rują paimtas kontrolinis kraujo mėginys I.

Kraujo mėginys II buvo imamas tik iš sukergtų tyrime dalyvaujančių kalių (Kalės Nr. 1, 2, 5, 6, 8, 9, 12, 13, 14, 17). Kai kurios kalės buvo kergtos daugiau, nei 1 kartą (Kalės Nr. 6, 9, 10). Kalei Nr. 10 šiuo periodu tyrimas neatliktas prevenciniais tikslais, siekiant išvengti virusinės ligos pernešimo iš kito veislyno. Mėginiai II buvo paimti praėjus 9-17 dienų nuo pirmojo kergimo.

Kraujo mėginys III buvo tiriamas tik tų kalių, kurių šeimininkai nurodė, jog šuningumas buvo patvirtintas veterinarijos gydytojų (Kalės Nr. 1, 6, 9, 10, 12, 13, 14). Kalės Nr. 8 savininkai tęsti dalyvavimą tyrime atsisakė, nes jaudinosi, kad šuningumui gali pakenkti stresas. Mėginiai III paimti likus 4-8 dienoms iki šuniukų atvedimo.

Kraujo mėginys IV buvo tirtas tik kai kurioms kalėms, kurios atsivedė šuniukų vadas (Kalės Nr. 1, 6, 9, 10), nes kalės Nr. 12 savininkė buvo išvykusi, o kalių Nr. 13 ir 14 savininkė toliau nebedalyvavo tyrime, kadangi kalė Nr. 13 patyrė su šuniavimusi susijusias komplikacijas. Mėginiai IV paimti praėjus 24-33 dienoms po šuniavimosi.

Išskirtos dvi šuningų kalių grupės: grupė A – kalės, kurios viso tyrimo metu buvo šeriamos vienodu pašaru (Kalės Nr. 6 ir 12), grupė B – kalės, kurių pašaras buvo pakeistas į šuningoms kalėms pritaikytas formules antrojoje šuningumo pusėje (Kalės Nr.1, 8, 9, 10, 13, 14).

15

2.4. Duomenų statistinė analizė

Nevertinami kalių kurios netapo šuningomis rezultatai.

Atliekant statistinę analizę apskaičiuoti šuningų kalių gliukozės koncentracijos kraujo serume skirtingais periodais tyrimų rezultatų vidurkiai, mėginių II, III ir IV rezultatų nuokrypiai lyginant su kontrolinių mėginių I rezultatais, mėginių III rezultatų nuokrypis mėginių II rezultatų atţvilgiu, mėginių IV rezultatų nuokrypiai mėginių III rezultatų atţvilgiu, bei nuokrypių vidurkiai. Rezultatų nuokrypiai tarpusavyje vertinti tik tų kalių, kurioms buvo atlikti abiejų tarpusavyje vertinamų mėginių tyrimai. Apskaičiuoti duomenų patikimumai naudojant Stjudento testą. Tyrimas laikomas patikimu, kai p>0,05. Skaičiavimams atlikti naudota programa „Microsoft Exel 2010―.

16

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Tyrime dalyvavusių kalių duomenys

2014 – 2017 metais tyrime dalyvavo 17 įvairių veislių kalių: vokiečių aviganių, auksaspalvių retriverių, biglių, labradoro retriverių ir vakarų Škotijos baltųjų terjerų. Tiriamųjų kalių pasiskirstymas pagal veisles pavaizduotas 1 paveiksle.

1 pav. Tiriamųjų kalių pasiskirstymas pagal veisles

Didţiausią dalį sudarė auksaspalvių retriverių veislės kalės – 8 (47 proc.), 4 (23,5 proc.) buvo vokiečių aviganės, po 2 (~12 proc.) biglių ir labradoro retriverių veislės kales ir 1 (~6 proc.) vakarų Škotijos baltųjų terjerų veislės kalė.

Visas tyrime dalyvavusias kales buvo planuojama kergti artimiausios rujos metu. 2 paveiksle pavaizduoti tiriamųjų kalių kergimo rezultatai.

2 pav. Tiriamųjų kalių kergimo rezultatai

Vokiečių aviganis Biglis

Auksaspalvis retriveris Labradoro retriveris

Vakarų Škotijos baltasis terjeras

Nesukergtos kalės

Sukergtos kalės, kurios netapo šuningomis

Šuningos kalės, atvedusios sveikas vadas

17 Tyrimo metu buvo sukergtos 11 kalių, iš kurių 8 – sėkmingai, joms šuningumas buvo patvirtintas veterinarijos gydytojų. Sveikas vadas atvedė 7 kalės (Kalės Nr. 1, 6, 8, 9, 10, 12, 14). Kalė Nr. 13 patyrė komplikacijas.

Kalių, kurioms buvo patvirtintas šuningumas,duomenys pateikiami 1 lentelėje:

1 lentelė. Šuningų kalių duomenys

K al ės N r. A m ţi us, m et ai s Svori s, kg _Veislė Mityba Pastabos Šuniukų skaičius vadoje Pašaro tipas Pritaikoma pagal fiziologinį periodą 1 7 32 Vokiečių aviganis Sausas super premium klasės ėdalas Taip Ketvirtoji vada – 9 šuniukai, iš jų išgyveno tik 3. 3 6 4 28 Vokiečių aviganis Sausas super premium klasės

ėdalas ir ţalia mėsa Ne

Prieš imant kraujo mėginį I kalė turėjo fizinio

krūvio. 4 8 3 38 Labradoro retriveris Sausas premium klasės ėdalas Taip

Kalė buvo vienintelė išgyvenusi iš vados. Buvo įtariama hipotireozė, laikinai buvo gydyta tiroksinu. 9 9 7 32 Auksaspalvis retriveris Sausas super premium klasės ėdalas Taip

Tuo metu, kai imtas kraujo mėginys II , visi gaujos šunys, išskyrus tiriamąją kalę sirgo šunidţių kosuliu. Kraujo serumas balkšvos spalvos.

9 10 3 7,5 Vakarų Škotijos baltasis terjeras Sausas begrūdis super premium

klasės ėdalas Taip

Kraujo mėginio III serumas balkšvos spalvos.

4 12 7 37 Vokiečių aviganis Ţalia mėsa Ne - 8 13 7 32 Auksaspalvis retriveris Sausas super premium klasės ėdalas Taip

Antroji kalės vada buvo labai didelė – 12 šuniukų, darytas cezario pjūvis. Trečiojoje vadoje, buvo 5 jaunikliai, 2 iš jų atvedė negyvus. Gyvų šuniukų nėra 14 3 31 Auksaspalvis retriveris Sausas super premium klasės ėdalas Taip - 3

18 Šuningomis tapusios kalės buvo nuo 3 iki 7 metų amţiaus. Šešioms iš aštuonių kalių pašaras buvo keičiamas, atsiţvelgiant į fiziologinį periodą, antrojoje šuningumo pusėje.

Tyrimo metu tiriamosios kalės atvedė 40 sveikų šuniukų. Daugiausiai šuniukų atvedė kalės Nr. 8 ir Nr. 9 – po 9.

Kalių, kurios dalyvavo tyrime, tačiau nebuvo sukergtos arba kergimas buvo nevaisingas, duomenys pateikiami 2 lentelėje:

2 lentelė. Nešuningų kalių duomenys

Ka lės N r. Amţ ius, meta is S voris, kg

Veislė Pašaro tipas Pastabos

2 3,5 15 Biglis Super premium klasės _{pašaras, ţalia jautiena} Kergta 3 2,5 28 Auksaspalvis

retriveris

Super premium klasės pašaras

Nekergta

4 8 30 Auksaspalvis _retriveris Super premium klasės _pašaras Nekergta

5 2 30 Auksaspalvis _retriveris Super premium klasės _pašaras Sėklinta švieţia sperma, buvo _{atlikti progesterono tyrimai.} 7 5,5 17 Biglis Super premium klasės _pašaras Nekergta

11 5 31 Vokiečių aviganis

Premium klasės sausas pašaras, virta mėsa

Nekergta

15 2 34 Auksaspalvis retriveris

Super premium klasės pašaras

Nekergta

16 2 34 Auksaspalvis retriveris

Super premium klasės pašaras

Nekergta

17 5 39

Labradoro retriveris

Premium klasės sausas pašaras

Kergta. Dieną prieš kraujo

mėginio II ėmimą turėjo kontaktą su ţiurknuodţiais.

6 kalės buvo nesukergtos, 2 kalės kergtos natūraliu būdu, 1 kalė sėklinta švieţia sperma.

3.2. Tyrime dalyvavusių kalių gliukozės koncentracija kraujo serume

19

3 lentelė. Pirminiai gliukozės koncentracijos kraujo serume tyrimo rezultatai ir mėginių ėmimo

periodai K al ės N r. Laikas, dienomis iki kergimo Rezultatai,

mmol/l _dienomis Laikas,

po kergimo

Rezultatai,

mmol/l _dienomis Laikas,

iki šuniavimosi

Rezultatai,

mmol/l _dienomis Laikas,

po šuniukų atvedimo Rezultatai, mmol/l Mėginys I Mėginys II Mėginys III Mėginys IV 1 40 3,5; 4,2; 4,2 10 5,1; 5,2; 4,8 4 4,0; 4,3; 4,0 27 5,8; 5,0; 6,9 2 19 4,3; 5,0; 4,5 10 3,7; 3,9; 4,5 - - - - 3 - 3,9; 5,2; 4,3 - - - - 4 - 5,0; 4,2; 4,0 - - - - 5 54 3,5; 3,9; 5,0 10 5,6; 5,7; 5,0 - - - - 6 44 7,5; 6,9; 6,6 9-14 5,0; 4,8; 5,3 8 4,8; 4,0; 4,0 32 3,0; 3,0; 2,9 7 - 2,8; 2,9; 2,9 - - - - 8 16 3,0; 2,8; 2,9 10 4,0; 3,8; 4,0 - - - - 9 25 5,6; 5,6; 5,6 10-12 6,5; 6,2; 7,2 6 4,5; 6,6; 5,3 33 6,7; 7,1; 5,8 10 18 4,0; 4,0; 3,9 - - 5 5,6; 5,6; 6,4 24 6,7; 6,6; 6,6 11 - 5,8; 5,8; 5,4 - - - - 12 18 4,0; 4,3; 4,1 17 3,0; 3,5; 4,0 8 4,2; 4,2; 4,2 - - 13 10 3,6; 3,9; 3,4 15 5,3; 5,8; 5,8 - 5,4; 5,4; 5,4 - - 14 13 4,7; 4,9; 4,9 12 5,0; 5,1; 5,2 7 3,8; 4,1; 3,8 - - 15 - 4,2; 4,3; 4,2 - - - - 16 - 4,1; 4,1; 4,4 - - - - 17 38 4,4; 5,3; 4,8 10 4,8; 4,8; 4,8 - - - -

Viso tyrimo metu gliukozės koncentracija buvo ištirta 38 kalių kraujo serumo mėginiuose. Kiekvienas mėginys buvo tirtas po 3 kartus. Mėginiai I tirti 10-54 dienos prieš kergimą. Mėginiai II tirti praėjus 9-17 dienų po kergimo. Mėginiai III tirti likus 4-8 dienoms iki šuniavimosi. Mėginiai IV tirti praėjus 24-33 dienoms po šuniavimosi.

20 Tyrime dalyvavusių kalių kergimo rezultatai ir gliukozės koncentracija kraujo serume pateikiama 4 lentelėje:

4 lentelė. Tirtų kalių kergimo rezultatai ir gliukozės koncentracija kraujo serume, mmol/l

Ka lės N r. Amţ ius, meta is S voris, kg Veislė Ke rgimo re zult

atai Rezultatai, mmol/l

Mėginys I Mėginys II Mėginys III Mėginys IV 1 7 32 Vokiečių aviganis + 4,2 5,0 4,0 5,9 2 3,5 15 Biglis n 4,6 4,0 - - 3 2,5 28 Auksaspalvis retriveris x 4,5 - - - 4 8 30 Auksaspalvis retriveris x 4,4 - - - 5 2 30 Auksaspalvis retriveris n 4,1 5,4 - - 6 4 28 Vokiečių aviganis + 7,0 5,0 4,0 3,0 7 5,5 17 Biglis x 2,9 - - - 8 3 37,7 Labradoro retriveris + 2,9 4,0 - - 9 7 32 Auksaspalvis retriveris + 5,6 6,6 5,5 6,5

10 3 7,5 Vakarų Škotijos baltasis

terjeras + 4,0 - 5,6 6,1 11 5 31 Vokiečių aviganis x 5,8 - - - 12 7 37 Vokiečių aviganis + 4,1 3,5 4,2 - 13 7 42 Auksaspalvis retriveris + 3,6 5,8 5,4 - 14 3 31 Auksaspalvis retriveris + 4,9 5,1 3,8 - 15 2 34 Auksaspalvis retriveris x 4,2 - - - 16 2 34 Auksaspalvis retriveris x 4,1 - - - 17 5 39 Labradoro retriveris n 4,5 4,8 - -

((+) – šuningumas, (n) – šuningumo nėra, (x) – nesukergta)

Kalių Nr. 7 ir Nr. 8 mėginio I rezultatai maţiausi – 2,9 mmol/l, o didţiausias kalės Nr. 6 – 7,0 mmol/l. Mėginio II rezultatas maţiausias kalės Nr. 12 – 3,5 mmol/l, o didţiausias kalės Nr. 9 – 6,6 mmol/l. Mėginio III rezultatas maţiausias kalės Nr. 14 – 3,8 mmol/l, didţiausias kalės Nr. 10 – 5,6 mmol/l. Mėginio IV rezultatas maţiausias kalės Nr. 6 – 3,0 mmol/l, didţiausias kalės Nr. 9 – 6,5 mmol/l.

21 Kalėms, kurioms buvo diagnozuotas šuningumas, ištirti 26 kraujo mėginiai. Rezultatų pasiskirstymas parodytas 3 paveiksle:

3 pav. Kalių gliukozės koncentracija kraujo serume skirtingais šuningumo periodais

5 lentelėje pateikiami šuningų kalių gliukozės koncentracijos nuokrypiai kontrolinio mėginio

(mėginys I) atţvilgiu.

5 lentelė. Tyrimo mėginių nuokrypis kontrolinių mėginių atžvilgiu

Mėginių tyrimų rezultatų nuokrypiai nuo mėginio I rezultatų, mmol/l Kalė Nr. 1 Kalė Nr. 6 Kalė Nr. 8 Kalė Nr. 9 Kalė Nr.10 Kalė Nr. 12 Kalė Nr. 13 Kalė Nr. 14 Nuokrypių vidurkis Mėginio II rezultatų nuokrypis 0,8 -2,0 1,1 1,0 - -0,6 2,2 0,2 0,4

Mėginio III rezultatų

nuokrypis -0,2 -3,0 - -0,1 1,6 0,1 1,8 -1,1 -0,1

Mėginio IV rezultatų

nuokrypis 1,7 -4,0 - 0,9 2,1 - - - 0,2

Didţiausias mėginio II skirtumas nuo kontrolinio mėginio I yra kalės Nr. 13 (2,2 mmol/l), mėginio III – kalės Nr. 6 (-3,0 mmol/l), mėginio IV – taip pat kalės Nr. 6 (-4,0 mmol/l).

Kalių tyrimų rezultatai, naudoti skaičiuojant nuokrypius, pateikiami 4 lentelėje. 2,5 3,0 3,5 4,0 4,5 5,0 5,5 6,0 6,5 7,0 7,5

Mėginys I Mėginys II Mėginys III Mėginys IV

G

liuk

o

zė

s

konce

n

tr

aci

ja

kr

au

jo

se

rume,

mmol/l

22

3.3. Gliukozės koncentracjos kraujo serume rezultatai tyrimo gupėse

Grupė A sudaryta iš 2 vokiečių aviganių veislės kalių (Kalės Nr. 6 ir Nr. 12), kurių šėrimas nebuvo koreguotas šuningumo ir laktacijos periodais.

Kalė Nr. 6 buvo šeriama vienodos formulės super premium klasės pašaru ir ţalia mėsa. Ši kalė mėginio I ėmimo metu buvo 4 metų amţiaus, svėrė 28 kg. Anksčiau buvo atvedusi 1 vadą. Tytimo metu atvestoje vadoje buvo 4 šuniukai.

Kalė Nr. 12 šeriama tik ţalia mėsa. Mėginio I ėmimo metu ji buvo 7 metų amţaus ir svėrė 37 kg. Kalė jau buvo atvedusi 3 šuniukų vadas. Tyrimo metu atvestoje vadoje buvo 8 šuniukai.

Kalių gliukozės koncentracija kraujo serume skirtingais šuningmo periodais pateikiama 4

paveiksle:

4 pav. Grupės A kalių gliukozės koncentracija kraujo serume skirtingais šuningumo periodais

Gliukozės koncentracija kalės Nr. 6 kraujo serume kiekvienu ėmimo periodu maţesnė, nei prieš tai tirtame mėginyje. Kalės Nr. 12 gliukozės koncentracija mėginyje II yra maţiausia (3,5 mmol/l).

Apskaičiuotas grupės A kalių kraujo mėginių tyrimo rezultatų nuokrypis nuo mėginio I rezultatų, mėginių III rezultatų nuokrypiai nuo mėginių II ir kalės Nr. 6 mėginio IV rezultato nuokrypis nuo mėginio III. Rezultatai pateikiami 6 lentelėje:

2,0 3,0 4,0 5,0 6,0 7,0 8,0

Mėginys I Mėginys II Mėginys III Mėginys IV

Gl iu ko zė s kon cen tr aci ja kr au jo ser u m e , m m ol /l Kalė Nr. 6 Kalė Nr. 12

23

6 lentelė. Grupės A tyrimo mėginių rezultatų nuokrypiai

Rezultatų nuokrypiai, mmol/l

Kalė Nr. 6 Kalė Nr. 12 Nuokrypių vidurkis

Mėginio II nuokrypis nuo mėginio I rezultatų -2 -0,6 -1,3

Mėginio III nuokrypis nuo mėginio II rezultatų -1 0,7 -0,15

Mėginio IV nuokrypis nuo mėginio III rezultatų -1 - -

Mėginio III nuokrypis nuo mėginio I rezultatų -3 0,1 -1,45

Mėginio IV nuokrypis nuo mėginio I rezultatų -4 - -

Skaičiuojant nuokrypius, naudoti kalių tyrimų rezultatai, pateikiami 4 lentelėje.

Grupė B sudaryta iš kalių, kurių dieta buvo pritaikoma pagal skirtingą fiziologinį periodą, pašaro formulė buvo keičiama antrojoje šuningumo pusėje. Kalių pašarų, kuriais jos buvo šeriamos, klasių pasiskirstymas grupėje, pavaizduotas 5 paveiksle.

5 pav. Kalių pašarų klasės grupėje B

Dauguma kalių – Nr. 1, 9, 10, 13 ir 14 – buvo šeriamos super premium klasės pašarais. Tik viena kalė Nr. 8 šeriama premium klasės pašaru.

Tiriamųjų kalių veislių pasiskirstymas grupėje B pavaizduotas 6 paveiksle.

6 pav. Veislių pasiskirstymas grupėje B

Kalės, šeriamos "super premium" klasės pašaru

Kalės, šeriamos"premium" klasės pašaru

Vokiečių aviganis Labradoro retriveris Auksaspalvis retriveris

24 Pusė kalių (50 proc.) grupėje B yra auksaspalvių retriverių veislės, po 1 kalę vokiečių aviganių, labradoro retriverių ir vakarų Škotijos baltųjų terjerų veislės.

Grupės B kalių anksčiau atvestų vadų skaičius labai skirtingas. Jų pasiskirstymas pateikiamas

7 paveiksle.

7 pav. Tiriamųjų kalių pasiskirstymas pagal prieš tyrimą atvestų vadų skaičių

2 kalės tyrimo metu atvedė pirmąją savo vadą, 1-ją vadą anksčiau jau buvo atvedusi 1 kalė, 2 kalės buvo atvedusios jau 3 ir viena net 4 vadas.

Grupės B kalės tyrimo metu atvedė 28 šuniukus. 8 paveiksle pateikiami duomenys rodo, jog vadose šuniukų skaičius buvo nevienodas.

8 pav. Tiriamųjų kalių pasiskirstymas pagal šuniukų skaičių vadoje

0 vadų 1 vada 3 vados 4 vados 0 šuniukų 3 šuniukai 4 šuniukai 9 šuniukai

25 Dvi kalės tyrimo metu atvedė vadas, kuriose buvo net po 9 šuniukus, taip pat dvi atvedė po 3 šuniukus ir 1 atvedė 4 šuniukus. Viena kalė tapo šuninga, tačiau dėl kilusių komplikacijų šuniukų neatvedė.

Grupės B gliukozės koncentracijos kraujo serume rezultatai pateikiami 9 paveiksle:

9 pav. Grupės B kalių gliukozės koncentracija kraujo serume skirtingais šuningumo periodais

Kontrolinių mėginių I gliukozės koncentracija buvo nuo 2,9 mmol/l (Kalės Nr. 8) iki 5,6 mmol/l (Kalės Nr. 9), rezultatų vidurkis – 4,2 mmol/l. Mėginių II, kurie tirti 10-17 dienų po kergimo, maţiausia gliukozės koncentracija buvo 4,0 mmol/l (Kalės Nr. 8), didţiausia – 6,6 mmol/l (Kalės Nr. 9), vidurkis – 5,3 mmol/l. Šiuo periodu netirtas kalės Nr. 10 kraujo mėginys. Kalės Nr. 8 kraujo mėginiai tolimesniais šuningumo periodais taip pat netirti.

Mėginių III, kurie buvo tirti paskutiniąją šuningumo savaitę, maţiausias rezultatas buvo 3,8 mmol/l (Kalės Nr. 14), didţiausias – 5,6 mmol/l (Kalės Nr. 10), vidurkis: 4,9 mmol/l. Mėginiai IV buvo tirti praėjus mėnesiui po šuniukų atvedimo. Maţiausias mėginių IV tyrimo rezultatas yra 5,9 mmol/l (Kalės Nr. 1), didţiausias – 6,5 mmol/l (Kalės Nr. 9), rezultatų vidurkis: 6,2 mmol/l. Šiuo periodu grupėje B tirtos tik kalės: Nr. 1, Nr. 9 ir Nr. 10.

7 lentelėje pateikiami grupės B kalių kraujo mėginių tyrimo rezultatų nuokrypiai nuo mėginių

I rezultatų, mėginių III rezultatų nuo mėginių II rezultatų nuokrypiai ir mėginių IV rezultatų nuokrypiai nuo mėginių III rezultatų.

2,0 3,0 4,0 5,0 6,0 7,0 8,0

Mėginys I Mėginys II Mėginys III Mėginys IV

G

liuk

o

zė

s

konce

n

tr

aci

ja

kr

au

jo

se

rume,

mmol/l

26

7 lentelė. Grupės B mėginių tyrimo rezultatų nuokrypiai

Rezultatų nuokrypiai, mmol/l Kalė Nr. 1 Kalė Nr. 8 Kalė Nr. 9 Kalė Nr. 10 Kalė Nr. 13 Kalė Nr. 14 Nuokrypių vidurkis Mėginio II nuokrypis nuo

mėginio I rezultatų 0,8 1,1 1,0 - 2,2 0,2 1,1

Mėginio III nuokrypis nuo

mėginio II rezultatų -0,2 - -0,1 1,6 1,8 -1,1 -1,0

Mėginio IV nuokrypis nuo

mėginio III rezultatų 1,7 - 0,9 2,1 - - 1,1

Mėginio III nuokrypis nuo

mėginio I rezultatų -1,0 - -1,1 - -0,4 -1,3 0,4

Mėginio IV nuokrypis nuo

mėginio I rezultatų 1,9 - 1,0 0,5 - - 1,6

Skaičiuojant nuokrypius naudoti kalių gliukozės kraujo serume tyrimo rezultatai, pateikti 4

lentelėje.

Kraujo mėginių I rezultatų nuokrypių nuo mėginių II rezultatų vidurkis yra 1,1 mmol/l. Mėginių III rezultatų nuokrypų nuo mėginių II rezultatų vidurkis yra -1,0 mmol/l. Mėginių IV rezultatų nuokrypių nuo mėginių III rezultatų vidurkis yra 1,1 mmol/l. Mėginių III rezultatų nuokrypių nuo mėginių I rezultatų vidurkis yra 0,4 mmol/l. Mėginių IV rezultatų nuokrypių nuo mėginių I rezultatų vidurkis yra 1,6 mmol/l.

27

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Veislė gliukozės koncentracijai kraujyje įtakos neturi (29,30), todėl į veislę, analizuojant rezultatus, neatsiţvelgiama.

Šuningumo metu iki ketvirtosios savaitės dietos keisti nereikia, tačiau augant vaisiams auga ir kalės organizmo poreikiai (2). Energinių medţiagų poreikiai išauga neţymiai, tačiau įuningumo eigoje maţėja per kartą suvartojamo pašaro kiekis, o reikalingų maistinių medţiagų balansas svarbus jauniklių vystymuisi gimdoje (5), stipriai imuninei sistemai, aštriai klausai, bei regai (21). Labiausiai energijos poreikis būna išaugęs paskutiniosiomis šuningumo savaitėmis ir pirmąją savaitę po atvedimo (2).

Kadangi šėrimo reţimas turi įtakos gliukozės koncentracijai kraujyje, remiantis esminiais šėrimo planų skirtumais, išskirtos dvi tiriamosios grupės. Grupei A priskirtos dvi kalės – kalė Nr. 6 ir kalė Nr. 12, kurių šeimininkai nekeitė pašaro rūšies viso tyrimo metu.

Kalė Nr. 6 viso tyrimo metu buvo šeriama super premium klasės pašaru ir ţalia mėsa, o kalė Nr. 12 buvo šeriama vien ţalia mėsa.

Kalės Nr. 12 gliukozės koncentracija kraujo serume prieš kergimą buvo 4,1 mmol/l, po kergimo praėjus 17 dienų, gliukozės koncentracija kraujo serume buvo maţesnė – 3,5 mmol/l. Likus 8 dienoms iki šuniavimosi gliukozės koncentracija kraujo serume buvo 4,2 mmol/l. Po šuniukų atvedimo gliukozės tyrimas neatliktas.

Nėra tyrimų, kurie vertintų termiškai neapdoroto pašaro įtaką gyvūnų sveikatai, tačiau tiriant maistinių medţiagų kompoziciją nuststyta, jog 76 proc. iš 77 tirtų racionų yra nesubalansuoti (40). Todėl tokia mityba galėjo lemti ţemus gliukozės koncentracijos tyrimo rezultatus kalės Nr. 12 kraujo serume.

Kalė Nr. 6 kergta 3 kartus. Jos kontrolinio mėginio I tyrimo rezultatas – 7,0 mmol/l, tačiau šeimininkas nurodė, jog prieš imant kraujo mėginį kalė 2 valandas buvo aktyvi, dresuojama. Būtina į tai atsiţvelgti, kadangi fizinis krūvis teigiamai įtakoja gliukozės koncentraciją kraujyje (27).

Kalės Nr. 6 kraujo mėginys II tirtas praėjus 14 dienų nuo pirmojo ir 9 dienoms nuo paskutiniojo kergimo, gliukozės koncentracija tuo metu buvo 5,0 mmol/l. Mėginys III tirtas likus 8 dienoms iki šuniukų atvedimo, tyrimo rezultatas – 4,0 mmol/l. Praėjus mėnesiui po atvedimo, kalės gliukozės koncentracija kraujo serume buvo 3,0 mmol/l. Tuo metu kalė pienu maitino 4 jauniklius, tačiau jau ir šeimininkas juos maitino papildomai, pratino prie komercinio pašaro. Gliukozės koncentracija kraujo serume buvo 3,2 mmol/l maţesnė uţ grupės B kalių tirtų mėginių rezultatų

28 vidurkį (6,2 mmol/l) šiuo periodu ir 2,9 mmol/l maţesnė uţ kalės Nr. 1 tyrimo rezultatą (5,9 mmol/l), kuris tyrimo grupėje B buvo maţiausias. Todėl galima manyti, jog įprasta dieta, pritaikyta kasdieniam šunų šėrimui, net esant neintensyviai laktacijai, nepatenkina kalės išaugusių energinių poreikių laktacijos periodu.

Tiriamoji grupė B sudaryta iš 6 kalių, kurių mityba buvo pritaikoma pagal skirtingą fiziologinį periodą. Ją sudaro kalės Nr. 1, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 13, Nr. 14. Pašaro formulė buvo keičiama antrojoje šuningumo pusėje. Kalės buvo šeriamos daţniau, lyginant su jų įprasta dieta, maţesnėmis porcijomis, didesnės maistinės vertės pašarais.

Šioje grupėje visų tirtų kalių gliukozės koncentracija serume mėginio II ėmimo metu buvo didesnė uţ kontrolinių mėginių I rezultatus (p<0,05) vidutiniškai 1,1 mmol/l. Kalės Nr. 10 gliukozės koncentracija ankstyvojo šuningumo metu netirta prevenciniais tikslais, siekiant nepernešti šunidţių kosulio viruso iš kito veislyno.

Gliukozės koncentracijos kraujo serume padidėjimą ankstyvuoju šuningumo periodu galima paaiškinti tuo, kad jau būna pakitęs ląstelių jautrumas insulinui (5,32,34), tačiau vaisių vystymąsis dar nereikalauja didelių energinių išteklių (2,6).

Vėlyvuoju šuningumo periodu, likus 4-8 dienoms iki atvedimo, gliukozės koncentracija kraujo serume, imtuose mėginiuose III kontrolinio mėginio atţvilgiu kinta labai skirtingai, reikšmingo dėsningumo nėra (p>0,05), tačiau visų grupės kalių, kurioms tirti mėginiai II ir mėginiai III (Kalės Nr. 1, 9, 13, 14) mėginų III rezultatai vidutiniškai 1,0 mmol/l maţesni uţ mėginių II rezultatus (p<0,05).

Toks gliukozės koncentracijos kraujo serume šuningumo pabaigoje sumaţėjimas gali būti aiškinamas išaugusiu reprodukcinių organų aprūpinimo gliukoze poreikiu.

Mėginys IV tirtas praėjus mėnesiui po šuniavimosi trims grupės B kalėms (Kalės Nr. 1, 9, 10). Šios kalės mėginio tyrimo metu laktavo ir ţindė šuniukus, tačiau visi šuniukai jau buvo maitinami papildomai. Šiuo periodu kalių gliukozės koncentracija vidutiniškai 1,6 mmol/l didesnė uţ kontrolinio mėginio I rezultatus, tačiau duomenys ststistiškai nepatikimi (p>0,05). Visų šiuo periodu tritų kalių mėginių IV tyrimo rezultatai vidutiniškai 1,1 mmol/l didesni uţ mėginio III rezultatus, tačiau ši priklauomybė tirta tik tarp 3 kalių, todėl statistinis patikimumas taip pat nepakankamas (p=0,055).

Nors kalė Nr. 9 atvedė 9 šuniukus, jos giukozės koncentracija kraujo serume mėginiuose I, II ir IV buvo aukščiausia iš visų kalių, o mėginio III tyrimo rezultatas tik 0,1 mmol maţesnis uţ kalės Nr. 10, kuri atvedė 4 jauniklius, tad pagrindo manyti, jog vados dydis įtakoja gliukozės koncentraciją kraujo serume, nėra.

29 Kalė Nr. 13 patyrė komplikacijas šuningumo pabaigoje, savininkė apie tai daugiau duomenų nepateikė. Šios kalės gliukozės koncentracijos kraujo serume tyrimo rezultatai atitiko tuos pačius dėsningumus, kurie buvo nustatyti tarp grupės B kalių, kurios buvo kliniškai sveikos ir be komplikacijų atvedė sveikas vadas (Kalės Nr. 1, 8, 9, 10, 14).

30

5. IŠVADOS

1. Gliukozės koncentracija kalių kraujo serume 9-17 dienomis po kergimo didesnė, nei prieš rują, o likus 4-8 dienoms iki šuningumo pabaigos maţesnė, nei praėjus 9-17 dienų po kergimo.

2. Gliukozės koncentracija kraujo serume praėjus mėnesiui po šuniukų atvvedimo buvo didesnė, nei iki šuniukų atvedimo likus 4-8 dienoms.

3. Gliukozės koncentracija kraujo serume komplikacijas patyrusios kalės, kurios pašaras buvo keičiamas antrajame šuningumo periode, kito pagal tokias pačias tendencijas, kaip ir kalių, kurios buvo kliniškai sveikos ir atvedė sveikas šuniukų vadas.

4. Gliukozės koncentracijos kraujo sertume tyrimas gali būti naudingas įrankis vertinant gestacinio cukrinio diabeto riziką, ar šuningai kalei parinktos dietos tinkamumą.

31

6. PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS

1. Siekiant uţtikrinti pakankamą organizmo energijos balansą šuningumo ir laktacijos periodais, rekomenduojama šėrimo daţnį ir pašarą keisti atsiţvelgiant į fiziologinius pokyčius.

2. Siekiant nustatyti aiškius gliukozės koncentracijos dinamikos šuningų kalių kraujo serume dėsningumus, tikslinga atlikti platesnį tyrimą, apimantį platesnę populiacijos dalį bei daugiau tiriamųjų periodų.

3. Nuo insulino priklausoma gliukozės reaguliacija tiek šunų, tiek ţmonių organizme, vyksta per ketvirtojo tipo gliukozės nešiklius (GLUT-4), todėl šuningos kalės gali gūti tinkamas modelis su moterų nėštuminiu cukriniu diabetu susijusiems tyrimams atlikti.

32

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. L. Cardinali, A. Troisi, J.P. Verstegen, L. Menchetti,A. Elad Ngonput,C. Boiti, S. Canello, R. Zelli, A. Polisca.. Serum concentration dynamic of energy homeostasis hormones,leptin, insulin, thyroid hormones, and cortisol throughout caninepregnancy and lactation. Theriogenology. 2017 April; 97.

2. E. C. Feldman, R. W. Nelson. Canine and Feline Endocrinology and reproduction. 3rd ed. St. Louis: Elsevier; 2004.

3. Jϋrgen R. Insulin Resistance in Dairy Cows During the Transition Period. In 33rd World Veterinary Congress Proceedings; 2017; Seoul. p. 549.

4. Boyd E. Metzger, Thomas A. Buchanan, Donald R. Coustan, Alberto de Leiva, David B. Dunger, David R. Hadden, Moshe Hod, John L. Kitzmiller, Siri L. Kjos, Jeremy N. Oats, David J. Pet. Summary and Recommendations of the Fifth International Workshop-Conference on Gestational Diabetes Mellitus. In Diabetes Care; 2007: American Diabetes Association. Diabetes Care. p. 251-260.

5. Johnson C. A. Glucose homeostasis during canine pregnancy: Insulin resistance, ketosis, and hypoglycemia. Theriogenology. 2008 December; 70(9): p. 1418-1423.

6. David E. Noakes, Timothy J. Parkinson, Gary C. W. England. Veterinary Reproduction and Obstetrics. Ninth edition ed. Robert Edwards, Louisa Welch, editor.: Elsevier; 2009.

7. Concannon P.W. Reproductive cycles of the domestic bitch. Animal Reproduction Science. 2011 April; 124(3-4): p. 200-210.

8. K. G. M. De Cramer, J. O. Nothling. The precision of peri-oestrous predictors of the date of onset parturition in the bitch. Theriogenology. 2017 April; 96: p. 153-157.

9. K. Klöster, C. Poulsen Nautrup; Günzel-Apel., A-R. A Doppler ultrasonographic study of cyclic changes of ovarian perfusion in Beagle bitch. Reproduction. 2001 March; 122: p. 453-461.

10. R. Moxon, H. Batty, G. Irons, G.C.W. England. Periovulatory changes in the endoscopic appearance of the reproductive tract and teasing behavior in the bitch. Theriogenology. 2012 July; 78.

11. Budras K.D., McCarthy P.H., Fricke W., Richter R. Anatomy of the Dog. 5th ed. Budras, Dr. Klaus-Dieter, editor. Frankfurt: Schluetersche; 2010.

33 12. B. Bobic Gavrilovic, K. Andersson, C. Linde Forsberg. Reproductive patterns in the domestic

dog—A retrospective study of the Drever breed. Theriogenology. 2008 April; 70.

13. Toshihiko Tsutsui, Tatusya Hori, Nobuyuki Kirihara, Eiichi Kawakami, P.W. Concannon. Relation between mating or ovulation and the duration of gestation in dogs. Theriogenology. 2006; 66.

14. Michel E, Spörri M, Ohlerth S, Reichler. I. M. Prediction of Parturition Date in the Bitch and Queen. Reproduction in Domestic Animals. 2011 October; 46(5): p. 926 – 932.

15. Michelle A. Kutzlera, Hussni O. Mohammedb. Accuracy of canine parturition date prediction. Theriogenology. 2003 February; 60.

16. Catherine G. Lamm, Chelsea L. Makloski. Current Advances in Gestation and Parturition in Cats and Dogs. Vetsmall. 2012.

17. Bruce E. Eilts, Autumn P. Davidson , Giselle Hosgood, Dale L. Paccamonti, David G. Baker. Factors affecting gestation duration in the bitch. Theriogenology. 2005; 64.

18. Marek Szczubial, Jacek Wawrzykowski, Roman Dabrowski, Magdalena Krawczsyk, Marta Kankofer. Preliminary study on plasma proteins in pregnant an non-pregnant female dogs. Theriogenology. 2017 April; 97: p. 1-8.

19. Ulutas P.A., Musal B., Kiral F., Bildik A. Acute phase protein levels in pregnancy and oestrus cycle in bitches. Research in Veterinary Science. 2009; 86(3): p. 373-376.

20. Johnson C.A. Pregnancy management in the bitch. Theriogenology. 2008 December; 70(9): p. 1412-1417.

21. Greco D.S. Nutritional Supplements for Pregnant and Lactating Bitches. Topics in Companion Animal Medicine. 2009 May; 24(2): p. 46-48.

22. Mader S.S. Biologija Vilnius: Alma Littera; 1999.

23. Nordqvist C. medicalnewstoday.com. [Online].; 2016 [cited 2016 05 23. Available from: HYPERLINK: http://medicalnewstoday.com/articles/249413.php .

24. Peter. R., Shepherd P.R., Barbara B., Kahn B.B. Glucose transporters and insulin action – implications for insulin resistance and diebetes mellitus. The New England Journal of Medicine. 1999 July 22;: p. 248-257.

25. Shulinder A.R., Yang R., Gong D.W. Resistin, obiesity and insulin resistance – the emerging role of the adypocyte as an endocrine organ. The New England Journal of Medicine. 2001.

34 26. Miles PD, Yamatani K, Lickley HL, Vranic M. Mechanism of glucoregulatory responses to stress and their deficiency in diabetes. In Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America; 1991. p. 1296-1300.

27. dog. Dohlagbdpearit. Wasserman DH, Lacy DB, Green DR, Williams PE, Cherrington AD. Juornal of Applied Physiology. 1987 December; 63(6).

28. José Henry Osorio, Yoccner Edilson Quenán, Leonardo Giraldo-Jiménez. Niveles de glucosa y lactato en plasma sanguíneo de caninos durante la primera hora de cirugía. Veterinaria y zootechnia. 2015 Deciembre.

29. Yu-Mei Chang, Erin Hadox, Balasz Szladovits, Oliver A. Garden. Serum Biochemical Phenotypes in the Domestic Dog. PLOS ONE. 2016 February; 11(1).

30. Romero, L. M. Briceno. Centro Universitariode Ciencias Biologicas y Agropecuarias. Biblioteca Central. [Online].; 1997 [cited 2017 12 10. Available from: HYPERLINK "http://biblioteca.cucba.udg.mx:8080/xmlui/bitstream/handle/123456789/3304/Briceno_Romer o_Laura_Maricela.pdf?sequence=1"

http://biblioteca.cucba.udg.mx:8080/xmlui/bitstream/handle/123456789/3304/Briceno_Romero _Laura_Maricela.pdf?sequence=1 .

31. Mauro José Lahm Cardoso, Rafael Fagnani, Carolina Zaghi Cavalcante, Marcelo de Souza Zanutto, Ademir Zacarias Júnior, Luciane Holsback da Silveria Fertonani, Jéssica Ragazzi Calesso, Maíra Melussi, Helena Pinheiro Costa, Eduardo Yudi Hashizume. Blood Pressure, Serum Glucose, Cholesterol, and Triglycerides in Dogs with Different Body Scores. Veterinary Medicine International. 2016 November; 2016: p. 7.

32. Batista M. R., Smith M. S., Snead W. L., Connolly C. C., Lacy D. B., Moore M. C. Chronic estradiol and progesterone treatment in conscious dogs: effects on insulin sensitivity and response to hypoglycemia. American Journal of Physiology - Regulatory, Integrative and Comparative Physiology. 2005 October; 289.

33. Connolly C.C., Aglione L.N., Smith M.S., Lacy D.B., Moore M.C. Insulin action during late pregnancy in the conscious dog. American Journal of Physiology - Endocrinology and Metabolism. 2004 May; 206.

34. White E. Paradais Sphynks. [Online].; 2016 [cited 2017 12 10. Available from: HYPERLINK

35 35. Alan Gomes Pöppl, Guilherme Luiz Carvalho de Carvalho. Canine diabetes mellitus risk

factors: A matched case-control. Research in Veterinary Science. 2017 August.

36. Norman E.J., Wolsky K.G., MacKay G.A. Pregnancy-related diabetes mellitus in two dogs. New Zealand Veterinary Journal. 2006; 54: p. 360-364.

37. Connolly C.C., Aglione L.N., Smith M.S., Lacy D.B., Moore M.C. Pregnancy impairs the counterregulatory response to insulin-induced hypoglycemia in the dog. American Journal of Physiology - Endocrinology and Metabolism. 2004 August 12; 287(3).

38. Canniff K.M., Smith M.S., Lacy D.B., Williams P.E., Moore M.C. Glucagon secretion and autonomic signaling during hypoglycemia in late pregnancy. American Journal of Physiology. 2006; 291: p. 788-795.

39. Yogev Y., Ben-Haroush A., Chen R., Rossen B., Hod M., Langer O. Diurnal glycemic profile in obese and normal weight nondiabetic pregnant women. The American Journal of Obstetrics and Gynecology. 2004 September; 191(3): p. 949-953.

40. Fascetti A. Are Raw Food Diets Radical or Reasonable? In 33rd World Veterinary Congress Proceedings; 2017; Seoul. p. 293-296.

36

PRIEDAS

Kalės Nr. ______

Mėginio Nr. ____

Savininkas:________________________Vieta:________________________________________ Veislė: __________ Svoris:__________ Amţius:_________ Vadų skaičius:____________ Anamnezė:_______________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ Pastabos:________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ Kraujo mėginio paėmimo data:______________________ Laikas__________________________