Kraujo biocheminių rodiklių panaudojimas naujagimių veršelių viduriavimo profilaktikos efektyvumo vertinimui

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Domas Valentinas

Kraujo biocheminių rodiklių panaudojimas

naujagimių veršelių viduriavimo profilaktikos

efektyvumo vertinimui

The use of biochemical blood indicators in evaluation of

neonatal calf diarrhea prevention efficiency

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Doc. dr. Ramūnas Antanaitis

2

Turinys

Uždegiminis ir infekcinis viduriavimas ... 9

Viduriavimas dėl sutrikusios peristaltikos ... 10

Veršelių viduriavimas ... 10 Požymiai ir pasekmės ... 11 Priežastys (sukėlėjai) ... 12 Escherichia coli ... 12 Salmonella ... 13 Rotavirus ... 13 Korona virusai ... 15 Cryptosporidium Parvum ... 16 D-laktatai ... 16 Hiperkalemija ... 18 Profilaktika ... 20 Gydymas ... 22

Kriptosporidiozės gydymas ir profilaktika ... 22

Biocheminiai kraujo rodikliai ... 24

3

Fosforas ... 24

Šlapalas ... 25

Magnis ... 26

Metodika ... 27

Tyrimo atlikimo laikas, vieta, tiriamųjų laikymo sąlygos. ... 27

Tyrimas ... 28

Rezultatai ... 31

Rezultatų aptarimas ... 36

Kraujo biocheminiai rodikliai ... 37

Išvados ... 40

4

Sutrumpinimai

AMP- Adenozin monofosfatas ATP- Adenozin trifosfatas

C. parvum- Cryptosporidium parvum DNR- Deoksiribonukleorūgštis E. coli- Escherichia coli

IgG- Imunoglobulinas G PTH- Paratiroidinis hormonas

5

Santrauka

Darbo tikslas - nustatyti ankstyvojo veršelių viduriavimo poveikį keletui kraujo biocheminių rodiklių. Tikslui įvykdyti, iškelti šie uždaviniai: identifikuoti galimus veršelių viduriavimo sukėlėjus ūkyje; nustatyti ir įvertinti veršelių viduriavimo metu apatiškumo, viduriavimo intensyvumo ir kūno temperatūros kitimus; nustatyti pagrindinius veršelių viduriavimo sunkumą apsprendžiančius faktorius; nustatyti ir įvertinti viduriuojančių veršelių kraujo kalcio, fosforo, magnio ir šlapalo koncentracijų pokyčius; panaudojant anksčiau minėtus parametrus, įvertinti ūkyje atliekamos veršelių viduriavimo profilaktikos efektyvumą. Kiekvieną tyrimo dieną, visiems tiriamiesiems veršeliams buvo matuojama kūno temperatūra, sekamas viduriavimo intensyvumas ir veršelio apatiškumas. Kūno temperatūra buvo matuojama po rytinio girdymo praėjus valandai. Prieš kiekvieną matavimą termometras buvo dezinfekuojamas, nusausinamas ir patepamas vazelinu. Kiekvieno veršelio temperatūra buvo matuojama apie 5 minutes, laukiant kol nustos kisti elektroninio termometro parodymai. Viduriavimo intensyvumas buvo nustatomas įdėmiai apžiūrint veršelio gardelį, ieškant skystų išmatų, bei apžiūrint veršelio uodegą, ar ji nėra sudrėkus ar sutepta skystomis išmatomis. Veršelių viduriavimas buvo vertinamas trijų balų sistema. Kraujo biocheminiams tyrimams kraujas buvo imamas du kartus. Pirmą kartą- pirmą viduriavimo dieną, antrą kartą – nustojus viduriuoti.

Nutatyta, kad ūkyje dažniausi viduriavimo sukėlėjai buvo kriptosporidijos; temperatūros pokyčiai viduriavimo eigoje parodė, kad veršelio organizmas sureaguoja į kriptosporidijas (pakilimas pradžioje), tačiau nekovoja su jomis (išlieka pakilusi tik trumpam laikui); veršelių apatiškumo ir viduriavimo intensyvumo palyginimas parodė, kad veršelių viduriavimo intensyvumas pilnai neapsprendžia ligos sunkumo; pagrindiniai veršelių viduriavimo sunkumą apsprendžiantys faktoriai, tai: amžius, kuriame veršelis susirgo (kuo jaunesnis, tuo sunkesnė), viduriavimo intensyvumas ir suteiktas gydymas; dėl gydymo kalciu, nebuvo galima tinkamai įvertinti kaip viduriavimas paveikė kalcio apykaitą; dėl viduriavimo labiausiai paveikta magnio ir šlapalo apykaita, fosforo pakitimai po viduriavimo buvo nežymus kaip ir kalcio; dažni veršelių viduriavimo atvejai parodo, kad ūkyje taikoma netinkama profilaktika, tai galimai parodo ir sumažėjusios magnio ir šlapalo koncentracijos.

6

Summary

The purpose of this work was to determine the impact of neonatal calf diarrhea to couple of biochemical blood parameters. To accomplish this purpose, following tasks were established: indentify possible agents of neonatal calf diarrhea on the farm; determine and evaluate changes in apathy, tensity of diarrhea and body temperature during the period of calves diarrhea; evaluate the most significant factors, that affect the severity of calf diarrhea; determine changes in calf‘s blood calcium, phosphorus, magnesium and urea concentrations; evaluate the efficiency of calf diarrhea‘s prophylaxis that was used on the farm by using parameters mentioned before.

Body temperature, tensity of diarrhea and calfs apathy were determined on every calf under observation, on every day of the trial. Body temperature was measured 1 hour after calfs morning feeding. Termometer was sanitized, dried up and covered in vaseline before every measuring. Temperature of every calf was measured for about 5 minutes, waiting till display of electronic termometer doesn‘t change. The tensity of diarrhea was determined by carefully visually inspecting its stall, looking for liquid faeces and also by visually inspecting calf‘s tail, if its not moistened or unclean with liquid faeces. Calf diarrhea was evaluated in 3 point system. Blood for the biochemical blood parameters was taken 2 times. First time at the first day of diarrhea, second time when the calf stopped to scour.

It was found, that the most frequent agents of diarrhea were cryptosporidiae; changes of the body temperature in the period of diarrhea show that calf‘s organism reacts to cryptosporidiae (rise at first), but doesn‘t fight them (temperature stays elevated just for a short period of time); calf‘s apathy and tensity of diarrhea comparison has shown, that calfs diarrhea‘s tensity doesn‘t fully determine the severity of the disease; the main factors that determine severity of calf‘s diarrhea are: age, at which calf got sick (the younger the calf, the more severe is the disease), tensity of diarrhea and the treatment that was given; because of the treatment with calcium it was not possible to properly determine how diarrhea affected metabolism of calcium; magnesium and urea metabolism were affected the most, changes in blood phosphorus after diarrhea were not significant as with calcium; often cases of calf diarrhea show, that prophylaxis that was used on the farm was inadequate, that is probably shown by magnesium and urea concentrations also.

7

Įvadas

Naujagimių veršelių viduriavimas tai viena didžiausių sveikatos problemų tiek pieninių, tiek mėsinių galvijų bandose.(De la Fuente et al., 1999) 2010m. Bartels duomenimis naujagimių veršelių viduriavimo paplitimas ir pasitaikymo rizika Amerikoje sudarė 19,1% ir 21,2%. Naujagimių veršelių viduriavimas vis dar yra svarbi veršelių sergamumo ir mirtingumo priežastis.(Constable, 2004) Tačiau ankstyvasis veršelių viduriavimas sukelia didelius nuostolius ne tik dėl neatjunkytų veršelių galimų mirčių, tačiau taip pat dėl sulėtėjusio augimo, gydymo kainos bei laiko praleisto gydant veršelius.(Anderson et al. 2009) (Smith, 2009)

Nors ir paplitimas skiriasi priklausomai nuo geografinės padėties, dažniausi minėtos ligos sukėlėjai yra E. coli, rotavirusai, korona virusai, salmonelės ir kriptosporidijos. (Garcia et al., 2000) (Haskel, 2008) Specifinių mikroorganizmų sukeltas viduriavimas dažniausiai, bet ne visada, pasireiškia tam tikro, tam sukėlėjui būdingo, amžiaus. (Haskel, 2008) Rotavirusai dažniausiai pasireiškia 4-14 dienų, korona virusai 4-30 dienų, kriptosporidijos 7-28 dienų, E. coli 1-4 dienų amžiaus veršeliams. (Haskel, 2008) Taip pat veršelių viduriavimą gali sukelti ir neinfekcinės priežastys pavyzdžiui: sutrikęs virškinimas, pašaro pakeitimas ar žalieji pašarai.(Heather, 2009)

Nustačius kaip pakinta biocheminiai kraujo rodikliai galima efektyviau gydyti, ne tik sumažinant viduriavimo trukmę, nes veršeliui suteikiamos trūkstamos medžiagos, taip padedant greičiau atsistatyti jo organizmui, bet ir sumažinant viduriavimo padarytą žalą veršelio augimui, taigi sumažinama ilgalaikė žala.

Tikslas:

Nustatyti ankstyvojo veršelių viduriavimo poveikį keletui kraujo biocheminių rodiklių.

Uždaviniai:

1. Identifikuoti galimus veršelių viduriavimo sukėlėjus ūkyje.

2. Nustatyti ir įvertinti veršelių viduriavimo metu apatiškumo, viduriavimo intensyvumo ir kūno temperatūros kitimus.

3. Nustatyti pagrindinius veršelių viduriavimo sunkumą apsprendžiančius faktorius.

4. Nustatyti ir įvertinti viduriuojančių veršelių kraujo kalcio, fosforo, magnio ir šlapalo koncentracijų pokyčius.

5. Panaudojant anksčiau minėtus parametrus, įvertinti ūkyje atliekamos veršelių viduriavimo profilaktikos efektyvumą.

8

Viduriavimas

Normaliomis sąlygomis žarnos absorbuoja beveik tokį patį kiekį vandens, koks susidaro ėdant, geriant ir išsiskiriant virškinimo sultims. Viduriavimas prasideda kai sutrikdomas jautrus balansas tarp absorbcijos ir sekrecijos procesų, o tai pasireiškia padidėjusiu dienos išmatų tūriu ir/arba padažnėjusia defekacija. Tai vienas dažniausių gastroenterito klinikinių požymių, tačiau tai gali būti ir nesusijęs su virškinimo trakto sutrikimais požymis. Sutrikimai paveikiantys plonąjį ir storąjį žarnyną gali sukelti

viduriavimą. (Bowen, 2006

http://www.vivo.colostate.edu/hbooks/pathphys/digestion/smallgut/diarrhea.html) Padidėję vandens kiekiai, išplečia žarnas ir dirgina jas, tokiu būdu pagyvindami žarnyno peristaltiką, padidina žarnyno turinio judėjimo greitį, dar labiau sumažina absorbciją, taip dar labiau paūminant viduriavimą. (Sjaastad et al., 2010)

Gali būti daug viduriavimo priežasčių, tačiau beveik visais atvejais, tai vieno iš keturių esminių mechanizmų pasekmė. Tie keturi mechanizmai tai: osmosinis, sekrecinis, infekcinis ir uždegiminis viduriavimas bei viduriavimas dėl padidėjusios peristaltikos. Taip pat viduriavimas gali būti pasekmė kelių, veikiančių vienu metu, mechanizmų. (Bowen, 2006 http://www.vivo.colostate.edu/hbooks/pathphys/digestion/smallgut/diarrhea.html)

Sekrecinis viduriavimas

Normaliomis sąlygomis plonosios žarnos išskiria didelius kiekius vandens į žarnų spindį, tačiau didžioji dalis šio vandens einant per žarnyną absorbuojama atgal į kraują.

(Bowen, 2006

http://www.vivo.colostate.edu/hbooks/pathphys/digestion/smallgut/diarrhea.html) Jeigu žarnyno gleivinė, dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui toksinų, pradeda sekretuoti per didelius kiekius skysčių, išsivysto sekrecinis viduriavimas (White, Jenkins, 2012). E. coli gaminamas karščiui jautrus toksinas stipriai aktyvuoja adenylyl ciklazę, kuri sukelia pailgėjusią intraceliulinės ciklinės AMP koncentracijos padidėjimą plonosiose žarnose. (Bowen, 2006 http://www.vivo.colostate.edu/hbooks/pathphys/digestion/smallgut/diarrhea.html) Dėl AMP koncentracijos padidėjimo atsidaro chlorido kanalai, kurių veikimo pasekoje prasideda nekontroliuojama vandens sekrecija iš kriptų. Tokiu būdu prasideda sekrecinis viduriavimas, jei nėra intensyviai gydoma ir atstatoma hidratacija toks viduriavimas gali baigtis mirtimi. Šio viduriavimo metu absorbciniai mechanizmai, net ir normaliai funkcionuojantys, dažnai yra tiesiog nepakankamai pajėgūs absorbuoti visą sekrecijos pasekoje susidariusį skysčių perteklių (White, Jenkins, 2012).

Sekrecinį viduriavimą gali sukelti ne tik bakteriniai toksinai, bet ir daugelis kitų medžiagų, kurios aktyvuoja šį mechanizmą, tai: kai kurios žarnyną laisvinančios medžiagos,

9 tam tikrų auglių išskiriami hormonai, didelis spektras vaistų, kai kurie metalai, augalų

metabolitai ir organiniai toksinai. (Bowen, 2006

http://www.vivo.colostate.edu/hbooks/pathphys/digestion/smallgut/diarrhea.html) Osmosinis viduriavimas

Vandens absorbcija žarnyne priklauso nuo atitinkamos tirpalų absorbcijos. Jeigu per dideli kiekiai tirpalų sulaikomi žarnyno spindyje, vanduo neabsorbuojamas, to pasekoje pasireiškia viduriavimas. Osmosinis viduriavimas pasireiškia kai žarnyno spindyje susikaupia osmosiškai aktyvių dalelių perteklius, dėl kurio vanduo pasyviai difunduoja į žarnų spindį pagal osmosinį gradientą (White, Jenkins, 2012). Osmosiškai aktyvių dalelių perteklius žarnyne gali susidaryti dėl kelių priežasčių:

Malabsorbcija, tai nesugebėjimas absorbuoti medžiagos. Nesugebėjimas absorbuoti karbohidratų yra dažniausia šios kategorijos viduriavimo priežastis. Jeigu organizmas neturi tam tikro fermento ar jo yra per mažai, medžiaga nesuskaidoma, o nesuskaidyta ji negali pereiti į kraują ir lieka žarnų spindyje, kai tokių medžiagų būna per daug tirpalai pasyviuoju būdu juda osmosinio gradiento link į žarnų spindį, jeigu šis tirpalų kiekis peržengia storųjų žarnų absorbcijos galimybių ribas pasireiškia viduriavimas. Lygiai toks pats mechanizmas išsivysto, jei organizmas neturi baltymų ar kitų medžiagų, skirtų norimai medžiagai “pernešti” per membraną. (Bowen, 2006, http://www.vivo.colostate.edu/hbooks/pathphys/digestion/smallgut/diarrhea.html)

Jeigu praryjama medžiaga, kuri negali būti absorbuota arba gali adsorbuoti daug vandens, dėl osmosinio slėgio vanduo ne absorbuojamas iš žarnų spindžio į kraują, o atvirkščiai. Tai gali būti laktulozė, karbohidratai ar dvivalenčiai jonai(White, Jenkins, 2012).

Šis viduriavimas pasižymi tuo, kad jeigu sergantysis badauja ar nustoja gauti medžiagas, kurios adsorbuoja vandenį, viduriavimas baigiasi. (Bowen, 2006, http://www.vivo.colostate.edu/hbooks/pathphys/digestion/smallgut/diarrhea.html)

Uždegiminis ir infekcinis viduriavimas

Virškinamojo trakto epitelis apsaugotas nuo pažeidimų daugeliu mechanizmu, kurie sudaro virškinamojo trakto barjerą, tačiau kaip ir daugelį kitų barjerų, jį galima pažeisti. Epitelio pažeidimai, sukelti virusinių ar bakterinių patogenų, labai dažna viduriavimo priežastis visoms rūšims. Epitelio naikinimo pasekmė ne vien serumo ir kraujo eksudacija į žarnų spindį, bet susiję ir su tolimesniu absorbuojančio epitelio žuvimu. Tokiais atvejais tiek padidėja skysčių sekrecija į žarnų spindį, tiek sumažėja skysčių absorbcija atgal į kraują, viso

to pasekmė- viduriavimas. (Bowen, 2006,

10 Imuninis atsakas, sukeliant uždegimą žarnyne, tik prisideda prie viduriavimo vystymosi. Baltųjų kraujo kūnelių aktyvacija, priverčia juos išskirti citokinus ir uždegiminius mediatorius, kurie stimuliuoja sekreciją, taip sukeliant dar ir sekrecinį viduriavimą jau prie esančio uždegiminio viduriavimo. Leukocitų reaktyvusis deguonis sunaikina arba pažeidžia žarnų epitelines ląsteles, kurios pakeičiamos nesubrendusiomis epitelinėmis ląstelėmis, kurios turi nepakankamą fermentų ir nešiklių kiekį, reikalingą mitybinių medžiagų ir vandens

absorbcijai. (Bowen, 2006,

http://www.vivo.colostate.edu/hbooks/pathphys/digestion/smallgut/diarrhea.html) Tokiu būdu prisideda osmosinis viduriavimas, kadangi žarnų epitelis negali absorbuoti medžiagų, jos pakeičia osmosinį santykį.

Viduriavimas dėl sutrikusios peristaltikos

Tam kad maistinės medžiagos ir vanduo būtu efektyviai absorbuojami, žarnų turinys turi atitinkamai kontaktuoti su žarnų epiteliu bei būti pakankamą laiko tarpą išlaikytas žarnose tam kad būtų spėtas absorbuoti. Peristaltikos sutrikimai, kurie padidina žarnų turinio pasišalinimo greitį, gali sumažinti absorbcijos efektyvumą, netgi jei absorbcijos greitis per sekundę yra pakankamas ir fiziologiškai normalus. (Bowen, 2006, http://www.vivo.colostate.edu/hbooks/pathphys/digestion/smallgut/diarrhea.html)

Padidėjęs žarnų turinio pasišalinimas ir žarnų peristaltikos greitis gali būti pastebimas įvairiuose viduriavimo tipuose. Tačiau sudėtinga nustatyti sutrikusi peristaltika, tai- viduriavimo priežastis ar pasekmė. (Bowen, 2006, http://www.vivo.colostate.edu/hbooks/pathphys/digestion/smallgut/diarrhea.html)

Viduriavimas nebūtinai yra patologija, tai gali būti normalus fiziologinis procesas siekiant kuo greičiau iš organizmo pašalinti toksines medžiagas. Taip pat galimas stresinis viduriavimas, kuris gali pasireikšti tiek žmonėms tiek gyvūnams dėl didelės emocinės įtampos. Toks viduriavimas pasireiškia dėl stiprios parasimpatinės nervų sistemos aktyvacijos, kuri padidina tiek sekreciją, tiek peristaltikos greitį kaudalinėje storųjų žarnų dalyje. (Sjaastad et al., 2010)

Veršelių viduriavimas

Veršelių viduriavimas, tai dažna, dažniausiai pirmosiomis veršelių gyvenimo dienomis, pasireiškianti liga (Bicknell, Noon, 1993). Veršeliams skystas išmatas gali sukelti sutrikęs virškinimas, pašaro pakeitimas ar žalieji pašarai(vyresniems), tačiau dažniausia viduriavimo priežastis yra žarnyno infekcija, kurią gali sukelti virusai, bakterijos, pirmuonys ar keli iš jų vienu metu(Heather, 2009). Veršeliai šiais patogenais gali užsikrėsti praryjant sukėlėją, kai veršelis suėda užkrėstą maistą, žindo nešvarų tešmenį ar laižo nešvarų užkrėstą

11 kailį (Heather, 2009). Todėl didžiausią tikimybę pasireikšti ir didžiausius nuostolius ši liga sukelia kai veršeliai laikomi netinkamai ir tankiai, nes tokiu atveju ligos sukėlėjai lengviau perduodami, nes jie kaupiasi aplinkoje, taigi veršeliai užsikrečia didesne sukėlėjų doze ir dažnesni ligos atvejai (Bicknell, Noon, 1993). Liga pasireiškia dėl veršelio kontakto su pakankamu kiekiu sukėlėjų ir dėl predisponuojančių faktorių, tokių kaip krekenų trūkumo, krekenų antikūnų blogo pasisavinimo, prastos mitybos ir aplinkos veiksnių (Bicknell, Noon, 1993).

Požymiai ir pasekmės

Naujagimiui veršeliui pasireiškia viduriavimas, kuris pereina į progresyvuojančią dehidrataciją ir, jei negydoma, galiausiai mirtį (Divers, Peek, 2008). Viduriavimas gali būti pastebimas apžiūrint veršelio užpakalinę dalį ir uodegą, kurie gali būti sutepti skystomis išmatomis arba apžiūrint ar garde nėra skystų išmatų. Pradžioje veršelis gali atrodyti sveikas, budrus, aktyvus, tačiau greitai nustoja ėsti, tampa apatiškas, silpnas ar visai negalintis atsistoti (Bicknell, Noon, 1993).

Dėl viduriavimo metu prarandamų skysčių išsivysto dehidratacija, kuri pasireiškia akių įdubimu, sausa oda ir silpnumu. Dehidratacija gali būti nustatoma įvertinant akies obuolio įdubimą bei patikrinant odos tamprumą. (Smith, 2009) Dėl dehidratacijos bei natrio, kalio, chloro ir bikarbonatų praradimo, negydant, veršelis gaišta (Bicknell, Noon, 1993). Kūno temperatūra gali skirtis priklausomai nuo ligos eigos ir veršelio būklės, tačiau esant terminalinei būklei temperatūra visada būna subnormali (Bicknell, Noon, 1993).

Iš skysto žarnų turinio, veikiant plonųjų ir storųjų žarnų sienelės epitelinėms ląstelėms, absorbuojant vandenį susidaro normalaus tankio išmatos (Bicknell, Noon, 1993). Kai ši sistema pažeidžiama, o storoji žarna nesugeba absorbuoti skysčių pertekliaus, pasireiškia viduriavimas (Bicknell, Noon, 1993). Tai įvyksta dėl sukėlėjų sukelto tiesioginio pažeidimo, kurio metu žūsta žarnų epitelinės ląstelės, silpnėja virškinimo ir absorbcijos funkcijos bei kyla uždegimas (Bicknell, Noon, 1993). Kiti sukėlėjai gali gaminti toksinus, dėl kurių epitelinės ląstelės pradeda gaminti skysčius, o ne absorbuoja juos (Bicknell, Noon, 1993).

12

Priežastys (sukėlėjai)

Yra daug įvairių ankstyvojo veršelių viduriavimo sukėlėjų, dažniausi iš jų yra Salmonella, Escherichia coli, rotavirusai, korona virusai, dar gali pasitaikyti kitų virusų ar bakterijų, kriptosporidijų ar neinfekcinio tipo priežasčių, tokių kaip: netinkamas racionas, šėrimo technika ar prastos kokybės pieno pakaitalai (Bicknell, Noon, 1993).

Escherichia coli

E. coli yra labai dažna bei rimta ankstyvojo veršelių viduriavimo priežastis (Bicknell, Noon, 1993). E. coli gali sukelti kelias ligos formas, kurios gali skirtis simptomatiškai, nes yra daug E. coli kamienų (Bicknell, Noon, 1993). Kai kurie iš kamienų yra patogeniški, galintys sukelti ligą, o kai kurie nepatogeniški, nesukeliantys ligos, taigi labai svarbu išskirti patogeniškus kamienus ir juos identifikuoti, kad nustatyti teisingą diagnozę (Bicknell, Noon, 1993). Nėra aiškių simptomų pagal kuriuos E. coli sukeltą viduriavimą galima būtų skirti nuo kitų sukelėjų sukelto viduriavimo (Bicknell, Noon, 1993). Kai kurie E. coli kamienai gamina toksinus, kurie priverčia žarnų gleivinę, vietoj absorbcijos, gaminti skysčius. E. coli sukelia itin didelę mirties riziką veršeliams iki savaitės amžiaus (Bicknell, Noon, 1993). Rezistentiškumas prieš E. coli gaunamas veršeliui sugirdžius pirmąsias krekenas, dėl to tinkamas krekenų sudavimas yra ypatingai svarbus E. coli sukelto viduriavimo profilaktikai (Bicknell, Noon, 1993).

Viduriavimą sukeliantys E. coli kamienai turi kolonizacijos arba prisitvirtinimo antigenus, kurie ir duoda galimybę bakterijoms kolonizuotis plonosiose žarnose (Younis et al., 2009). K99 skaidulų ekspresija yra atsakinga už beveik visus E. coli sukelto veršelių viduriavimo atvejus. Šiuo metu yra daug būdų nustatyti E coli infekciją: Elisa testas, DNR grandinių specifiškai koduojančių toksinų ir adhezinų genus nustatymas, grandininė polimerazės reakcija skirta greitam E. coli toksinų nuskaitymui ir monokloninis antikūnų agliutinacijos testas (Watterworth et al., 2005) (Varshney et al., 2007) (Woodward and Wray, 1990) (Younis et al., 2009)

E. E. Younis 2009m. duomenimis veršeliams, kuriuos pagimdė karvės, kurioms užtrūkinimo metu pasireiškė mastitas, tačiau buvo duodamos ne jų motinų krekenos, nežymiai skyrėsi E. coli infekcijų atžvilgiu nuo tų, kurių motinos nerodė mastito požymių, tačiau jeigu tokiems veršeliams būdavo girdomos krekenos iš motinos, kuri sirgo mastitu, jie dažniau užsikrėsdavo E. coli.

13 Salmonella

Salmonelių sukeltas viduriavimas veršeliams vis dar yra pasaulinio lygio problema (Younis et al., 2009). Ekonominiai nuostoliai patiriami dėl padidėjusio sergančių veršelių mirtingumo ir lėtesnio augimo, o taip pat ir galimos rizikos užsikrėsti žmonėms (Younis et al., 2009). Salmoneliozė dažnesnė uždarai laikomiems veršeliams (Bicknell, Noon, 1993). Salmoneliozė sukelia karščiavimą, apetito praradimą, apatiją, viduriavimą, dehidrataciją, dažnai ir kojų sąnarių patinimą (Bicknell, Noon, 1993). Salmoneliozė pavojingiausia veršeliams iki mėnesio amžiaus. Šio sukėlėjo ligos diagnozei nustatyti reikalingas salmonelių išskyrimas iš sergančių veršelių išmatų ar audinių (Bicknell, Noon, 1993).

Rotavirus

Rotavirusai yra Reoviridae šeimos nariai ir gali būti toliau sudėtingai klasifikuojami giliau į grupes(serogrupes), serotipus ir subgrupes. Rotavirusai gali sukelti viduriavimą kelioms rūšims įskaitant ir žmones (Divers, Peek, 2008). Nors ir rotavirusai turi kelis bendrus antigenus bei su kai kuriomis grandimis pasitaiko kryžminė infekcija su kitomis rūšimis, pagrinde rezistentiškumas prieš juos yra specifinis ir kryžminė apsauga prieš heterologines grandis yra silpna (Divers, Peek, 2008).

Liga atsiranda staiga ir labai greitai plinta po visą veršelių bandą. Dažniausiai, užsikrėtę rotavirusais, veršeliai suserga 1-7 dieną (Bicknell, Noon, 1993). Dažnesnė infekcija A serotipo rotavirusais nei B serotipo virusais (Acton, 2013). Remiantis serologiniais tyrimais Amerikoje rotavirusai paplitę galvijų populiacijose, vyresni veršeliai ir karvės yra, nepertraukiamai išmatomis platinantys virusą, viruso nešiotojai. (Divers, Peek, 2008) Taip pat virusą gali platinti iki 20% sveikų veršelių. Rotavirusais infekuoti veršeliai dažnai papildomai turi ir kitų enteropatogenų tokių kaip E. coli ir C. parvum. (Acton, 2013) Eksperimentiškai infekavus veršelius galvijų virusinės diarėjos virusu kartu su rotavirusais užkrėstiems veršeliams buvo nustatyta daug ūmesnė viduriavimo eiga nei su bet kuriuo iš šių patogenų atskirai. (Divers, Peek, 2008) Tai parodo, kad šioje patogenezėje egzistuoja sinergetinis efektas. (Divers, Peek, 2008)

Naujagimiai veršeliai, iki 14 dienų amžiaus, turi didžiausią riziką būti infekuoti enteropatogeniniais rotavirusais, o infekcija dažniausiai įvyksta dar per pirmąją gyvenimo savaitę. (Divers, Peek, 2008) Tačiau P. R. Scott knygoje teigiama, kad infekcija dažnesnė antrąją gyvenimo savaitę. Infekcijos pasireiškimo dažnis yra ypatingai didelis ūkiuose, kuriuose virusas išplitęs, sergamumas gali būti tarp 50% ir 100%, o mirtingumas labai varijuoja. (Divers, Peek, 2008) Klinikinės ligos išraiškos ir veršelių mirtingumas priklauso

14 nuo kelių faktorių: imuniteto virusui lygio, užkrato virulentiškumo dydžio, viruso serotipo, konkuruojančių virškinimo trakto ir kitų sistemų infekcijų, streso ir kiek veršeliams skiriama vietos. (Divers, Peek, 2008) Infekcija pasireiškia labai vandeningomis žaliomis/geltonomis išmatomis, vidutine depresija ir salivacija.(Scott et al., 2011) Nuo bakterijų laisvi, rotavirusais užkrėsti veršeliai turi tik iki tam tikro lygio sunkėjantį viduriavimą ir greičiau sveiksta. Lauko sąlygomis infekuoti veršeliai gali turėti nereikšmingą, silpną, vidutinį ar mirtiną viduriavimą. (Divers, Peek, 2008) Kaip ir su daugeliu kitų vidaus patogenų kuo jaunesnis pacientas, tuo didesnė tikimybė, kad dėl vandens, elektrolitų ir maistinių medžiagų netekimo liga bus sunki. (Divers, Peek, 2008)

Rotavirusų infekcija kolonizuoja tik plonąjį žarnyną ir jame naikina plaukuotuosius enterocitus, kurie pakeičiami kamieninių ląstelių, tai ne iki galo subrendę enterocitai, kurie labiau kubiški ir kilę iš žarnų kriptų. (Acton, 2013) Nors ir šios ląstelės jau yra atsparios tolimesniai virusų destrukcijai, jos negali pilnai atlikti plaukuotųjų enterocitų absorbcijos ir sekrecijos funkcijų dėl disacharidazės ir natrio-kalio ATPazės mažesnio aktyvumo. (Divers, Peek, 2008) Beje kadangi subrendę enterocitai pakeičiami nesubrendusiais, sumažėja plaukelių aukštis, taigi sumažėja žarnų absorbcijos paviršiaus plotas.(Acton, 2013) Dėl to rotavirusų sukeltas viduriavimas gali būti charakterizuojamas suprastėjusia absorbcija bei virškinamumu. (Divers, Peek, 2008) Dar labiau viską komplikuoja žarnų kriptų ląstelės tęsdamos normalų savo sekrecinės funkcijos vykdymą, nors absorbcija yra susilpnėjusi. (Divers, Peek, 2008) Padidėjęs viduspindinis osmosinis spaudimas pritraukia dar daugiau vandens, nes laktozė ir kitos nesuvirškintos maisto medžiagos keliauja iki gaubtinės žarnos, kur bakterijų fermentuojamos iki lakiųjų riebiųjų rūgščių. (Divers, Peek, 2008) Bakterinė nesuvirškintos laktozės fermentacija prigamina tiek L-, tiek D- pieno rūgšties izomerų, o D- pieno rūgšties izomerų, kurie yra lėtai metabolizuojami, absorbcija galiausiai pasireiškia D-izomerų akumuliacija sisteminėje cirkuliacijoje, taip prisidedant prie metabolinės acidozės vystymosi. (Divers, Peek, 2008)

Fermose, kuriose pasireiškia rotavirusinės infekcijos protrūkiai, dauguma veršelių po gimimo gauna nepakankamą krekenų kiekį arba krekenas gauna per vėlai,.(Scott et al., 2011) Vietinio pasyvaus imuniteto veršeliui suteikimas, sugirdant krekenas, apsprendžia santykinį infekcijos sunkumą ir riziką. (Divers, Peek, 2008) Didelio virusus neutralizuojančių antikūnų titro(≥1:1024) krekenų sugirdymas apsaugo nuo eksperimentinės infekcijos. (Divers, Peek, 2008) Tačiau jeigu nustojama girdyti tokio didelio titro krekenas ar krekenų ir pieno mišinį, ši vietinė apsauga per kelias dienas nuslopsta ir veršelis vėl tampa jautriu infekcijai. (Divers, Peek, 2008) Jeigu tokių IgG titrų krekenos sugirdomos per pirmąsias veršelio gyvenimo valandas, susidarys dideli cirkuliuojančių humoralinių antikūnų

15 prieš rotavirusus kiekiai. (Divers, Peek, 2008) Nors ir jie nepilnai apsaugos nuo rotavirusų infekcijos, cirkuliuojantys IgG bus kartas nuo karto sekretuojami į žarnų spindį, taip prisidedant prie vietinės apsaugos nuo infekcijos. (Divers, Peek, 2008)

Korona virusai

Paprastai užsikrečia veršeliai, kurie vyresni nei savaitės amžiaus. (Bicknell, Noon, 1993) Viruso diferencijuoti pagal simptomus neįmanoma nuo kitų virusų, tai galima padaryti tik nusiuntus sergančio veršelio išmatas ar audinius į laboratoriją. (Bicknell, Noon, 1993) Nors ir ne toks dažnas veršelių viduriavimo sukelėjas kaip rotavirusas, korona virusas būna nustatomas veršelių viduriavimo protrūkių metu, ypač kai tuos protrūkius sukelia maišytos, kelių sukelėjų vienu metu, infekcijos. (Divers, Peek, 2008) Veršeliai paveikiami vėliau nei nuo enterotoksikogeninių E. coli ar grynos rotavirusų infekcijos. (Divers, Peek, 2008) Įprastai liga pasireiškia 7-10 veršelio gyvenimo dieną, o kartais pasireiškia ir 3 savaičių amžiaus veršeliams. (Divers, Peek, 2008) Virusas sukelia sunkų enterokolitą, plonosiose žarnose jis dauginasi ir naikina plaukuotuosius enterocitus, o storosiose žarnose pažeidžia kriptas ir jų kraštus, taip pat gali daugintis ir kvėpavimo trakte. (Acton, 2013) Uždegimas, suprastėjęs virškinimas ir absorbcija taip pat prisideda prie viduriavimo patofiziologijos. (Divers, Peek, 2008) Virusas yra citolitiškas, kaip ir rotavirusų atveju, pažeisti plaukuotieji enterocitai pakeičiami nesubrendusiomis kubinėmis ląstelėmis iš kriptų, tačiau skirtingai nuo rotavirusų gaubtinėje žarnoje atsiradę patinimai palieka “apnuogintą” gleivinę pažeistose gaubtinės žarnos vietose. (Divers, Peek, 2008) Šių pažeidimų sunkumas parodo, kodėl korona virusas skirtingai nuo rotavirusų gali užmušti veršelį, net jeigu veršelis yra visiškai sterilioje aplinkoje. (Divers, Peek, 2008) Taigi natūraliomis sąlygomis korona virusų sukeltas enteritas pasireiškia ypatingai sunkiu viduriavimu ir gali būti atsakingais už didesnį kaip 50% veršelių mirtingumą, kai veikia kartu su kitomis virusinėmis, bakterinėmis ar C. parvum infekcijomis. (Divers, Peek, 2008)

Dėl tokio patofiziologinio veikimo, kai veršelis užsikrėtęs korona virusais, išmatose galima dažniau rasti gleivių. (Divers, Peek, 2008) Taip pat kadangi korona virusas randamas ir veršelių kvėpavimo trakte, tai veršeliams, kurie infekuoti šiuo virusu, gali pasireikšti pneumonijos/enterito kompleksas. (Divers, Peek, 2008)

Taip pat galvijų žiemos dizenterija buvo susieta su galvijų korona virusu, ir tas pats kamienas, kuris sukelia veršelių viduriavimą buvo panaudotas suaugusiems galvijams sukelti žiemos dizenteriją. (Divers, Peek, 2008) Taigi didžiausia amžiaus riba kai veršelis dar vis yra jautrus infekcijai yra gerokai didesnė nei manyta tradiciškai. (Divers, Peek, 2008)

16 Cryptosporidium Parvum

Kriptosporidijos priklauso kokcidinių pirmuonių šeimai Criptosporidiidae. (Divers, Peek, 2008) C. parvum dažnai randama ir nustatoma, kaip veršelių viduriavimo priežastis (Silverlas et al., 2013). Tai globaliai paplitęs zoonotinis parazitas. (Silverlas et al., 2013) Viduriavimą sukelia nenujunkytiems veršeliams dažniausiai 1-3 savaičių amžiaus ir sukelia vandeningą viduriavimą, apetito praradimą, depresiją ir kartais mirtį.(Santin, Trout, 2008) Kartu su kitais patogenais ar esant neinfekcinių viduriavimo priežasčių gali sukelti ūmesnę ligą arba didesnę mirties tikimybę. (Silverlas et al., 2013) Tradiciškai nustatoma mikroskopuojant ekskrementų tepinėlius ar sukoncentruotus mėginius, su ar be dažymo (Silverlas et al., 2013) Tačiau kitos dvi rūšys: Cryptosporidium bovis ir Cryptosporidium ryanae, naudojant oocistomorfologiją, kuri yra panaši į Cryptosporidium parvum, gali būti identifikuojamos naudojant DNR analizę. (Silverlas et al., 2013) Mikroskopuojant šių trijų rūšių diferencijuoti neįmanoma. (Silverlas et al., 2013) Cryptosporidium bovis ir Cryptosporidium ryanae yra laikomos patogeniškomis ir dažniausios veršeliams virš 1-2 mėnesių amžiaus.(Fayer et al., 2007) Cryptosporidium parvum pripažintas kaip pagrindinis sukėlėjas jaunuose veršeliuose, jis atsakingas už daugiau kaip 80% kriptosporidiozės atvejų.(Broglia et al., 2008) Tačiau Švedijoje ir kai kuriose kitose šalyse Cryptosporidium bovis yra dažniausia nenujunkytų veršelių viduriavimo priežastis(Wang et al.,2011). Švedijoje, 50% infekcijų per antrą gyvenimo savaitę sudarė Cryptosporidium bovis ir buvo dažniausia rūšis veršeliuose nuo dviejų savaičių amžiaus (Silverlas et al., 2013).

C. Silverlas 2013m. atliktame tyrime buvo nustatyta, kad 72 iš 82 bandų viduriuojantiems veršeliams kartu su kriptosporidijomis dažniausiai buvo randama Eimeria spp. Cryptosporidium parvum pavojingiausias 1-3 savaičių amžiaus veršeliams, iš kurių dviejų savaičių amžiaus susirgimai dažniausi, o Cryptosporidium bovis dažnesni 3-5 savaitę.

D-laktatai

Per paskutinį dešimtmetį pasikeitė požiūris į ankstyvojo veršelių viduriavimo patofiziologiją, nes buvo įrodyta, kad daugumą viduriavimo klinikinių požymių sukeldavo ne metabolinė acidozė kaip tradiciškai buvo manoma, o D- laktatai. (Lorenz et al., 2005)

Neskaitant daugelio pasiekimų ankstyvojo veršelių viduriavimo prevencijoje, įskaitant gerą ūkio valdymą ir efektyvių vakcinų nuo enterotoksiškos E. coli gaminimą, ši problema yra vis dar svarbi daugelyje ūkių. (Ewashuck et al., 2014) Pagrindiniai sisteminiai viduriavimo sukelti padariniai yra elektrolitų disbalansas, acidemija, hipovolemija. Metabolinė acidozė yra svarbi viduriavimo komplikacija nepriklausomai nuo sukėlėjų.

17 (Omole, 2000) Kartu su viduriavimu pasireiškianti acidemija ilgą laiką buvo aiškinama kaip bikarbonatų praradimo su išmatomis kartu su organinių rūgščių akumuliacija kraujyje padarinys. (Ewashuck et al., 2014) L-laktatai taip pat prisideda prie acidemijos priežasčių ir dar neseniai laikyti pagrindinėmis tuo metu kraujo plazmoje esančiomis organinėmis rūgštimis. (Ewashuck et al., 2014) Tačiau D-laktatai yra atsakingi už apie 64% organinių rūgščių, viduriuojančiuose veršeliuose, kuriems yra acidozė, kraujo plazmoje padidėjimą. (Ewashuck et al., 2014) Tačiau O. O. Omole 2000m. atlikto tyrimo metu nustatė, kad D- kartu su L- laktatais buvo atsakingi už 64% anijoninio tarpo padidėjimą. Kadangi D-laktatai yra mikrobinės kilmės ir žinduolių ląstelės jų gaminti negali, manoma, kad jie susidaro laktozės fermentacijos storosiose žarnose pasekoje. (Ewashuck et al., 2014) Rūgštims atsparūs mikrobai, tokie kaip Lactobacilli, proliferuoja ir gamina D- ir L-laktatus, kurie vėliau absorbuojami, tačiau kadangi D-laktatai yra sunkiai metabolizuojami žinduolių organizme, jie kaupiasi kūno skysčiuose ir sukelia acidozę. (Ewashuck et al., 2014)(Omole et al., 2000)

D-laktinė acidozė taip pat viena pagrindinių acidozės priežasčių veršeliams, kuriems nustatyta, kad pienas patenka į didįjį prieskrandį, o neteka ezofaginiu vamzdeliu. (Ewashuck et al., 2014) Pieno patekimas į didįjį prieskrandį, nepriklausomai ar tai per didelio pieno kiekio išgėrimo ar ezofaginio griovelio neveikimo pasekmė, sukelia laktozės fermentaciją didžiajame prieskrandyje, o tuo pačiu ir D-laktinę acidozę. (Ewashuck et al., 2014) Ezofaginio griovelio funkcija gali būti pažeista sergančiuose ar viduriuojančiuose veršeliuose. (Ewashuck et al., 2014)

18

Hiperkalemija

Eksperimentiniuose tyrimuose nei dirbtinai sukeliant ūmią dehidrataciją (iki 20% kūno masės) nei dirbtinai sukeliant metabolinę acidozę su hidrochloridine rūgštimi nebuvo sukelta bendra organizmo būklė, kuri būdinga viduriuojant veršeliams. (Trefz et al., 2013) Tik intraveninės natrio D-laktato injekcijos leido mokslininkams atkurti daugumą klinikinių simptomų, reguliariai matomų veršeliuose, kurie natūraliai susirgo viduriavimu ir metaboline acidoze, tokių kaip pasikeitimai stovėsenoje, elgesys ir palpebralinio reflekso susilpnėjimas (Trefz et al., 2013).

Hiperkalemija išsivysto nepriklausomai nuo to, kad viduriavimas sukelia ryškų kalio jonų netekimą, nes dėl buferinių sistemų veikimo prieš acidemiją, kurią sukelia viduriavimas, kalis išeina iš ląstelių, kad palaikyti viduląstelinį elektroneutralumą (Trefz et al., 2013). Tai dar labiau pastiprina Na+/K+-ATPazės disfunkciją, kuri paskirsto K jonus tarp viduląstelinės ir ekstraląstelinės terpės, bei sutrikdo inkstų K jonų ekskreciją dėl hipovolemijos (Trefz et al., 2013).

Dėl veršelių nesugebėjimo stovėti ar stovėsenos pasikeitimo kaip simptomų daugiausia įtakos turi hiperkalemija (Trefz et al., 2013). Šio simptomo pasireiškimui taip pat įtakos gali turėti hipovolemija (Trefz et al., 2013). Hiperkalemija taip pat sukelia bradikardiją ir širdies aritmijas (Divers, 2008). Šie simptomai pasireiškia dėl kalio sugebėjimo depoliarizuoti elektriniu atžvilgiu aktyvias ląstelių membranas, įskaitant skeleto ir širdies raumenis (Trefz et al., 2013). Šį efektą taip pat didina besitęsianti metabolinė acidozė bei hiponatremija, tuo galima paaiškinti skirtingus klinikinius simptomus, nors ir kalio lygiai būtų labai panašūs veršeliuose su skirtingais simptomais, tačiau panašiais kalio kiekiais (Trefz et al., 2013).

Jeigu veršeliui pasireiškia bradikardija, veršeliui taip pat gali būti hipoglikemija, nes ji taip pat prisideda prie bradikardijos. (Divers, 2008) Gydant veršelius, kuriems pasireiškia simptomai būdingi hiperkalemijai ir dehidratacijai, būtina atsižvelgti į tai, kad sugirdžius natrio bikarbonato ir gliukozės prieš baigiant pilną rehidrataciją, gali pasireikšti stipri reakcija, tačiau pabaigus rehidratacijai natrio kiekiai pasiskirsto ir veršelio būsena grįžta į normalią (Trefz et al., 2013). Jeigu nustatoma širdies aritmija būtina kuo greičiau pradėti intraveninę rehidrataciją, nes Weldon ir kt. (1992) savo tyrimuose trims veršeliams, kurie turėjo širdies aritmijas, elektrokardiografiškai nustatė prieširdžio sustojimą, kuris parodo mirtinai pavojingą hiperkalemijos lygį.

19 Veršeliai su žema natrio koncentracija turi didesnę tikimybę pasiekti hiperkalemiją (Trefz et al., 2013). Tačiau organizmo palaikomas tam tikras natrio ir kalio santykis turi terapinį privalumą, nes padidinus organizme natrio koncentraciją ląstelės išstumia kalį, taip sumažinant kalio sukeltą širdies stabdymą (Trefz et al., 2013).

Kadangi palpebralinio reflekso sutrikimas yra susijęs su D-laktatų koncentracija, sutrikęs palpebralinis refleksas gali padėti kliniškai nuspėti hiperkalemiją (Trefz et al., 2013). Balta ar cianotiška gleivinė taip pat susijusi su pakilusiomis kalio koncentracijomis ir gali būti paaiškinama stiprėjančia hipovolemija, širdies funkcijos sutrikimu ir sumažėjusia kraujo saturacija arterijose (Trefz et al., 2013).

Baptiste et al. 2000 metais nustatė, kad hipotermija taip pat gali būti rizikos faktorius hiperkalemijos vystymuisi, tai paaiškino kaip patofiziologinį reiškinį kai sutrikęs temperatūros reguliavimas paveikia ląstelių membranos Na/K ATF-azės (Trefz et al., 2013). Tačiau šio mechanizmo priežasčių ir padarinių negalima tiksliai nustatyti, nes dehidratacija turi daug įtakos kalio koncentracijai kraujyje bei gali įtakoti temperatūros homeostazę (Trefz et al., 2013).

20

Profilaktika

Kiekvieną kartą pradedant veršelių ankstyvojo viduriavimo prevenciją reikia pradėti nuo patvirtintos diagnozės ir nuosekliai atliktos fermos apžvalgos, įvertinant laikymo sąlygas(Meganck et al., 2014). Duomenų surinkimas apie bandos valdymą, didžiausią dėmesį suteikiant veršeliams, gali padėti surasti potencialius kritinius taškus (Meganck et al., 2014). Pagrindiniai surenkami duomenys turėtų būti: veršelių girdymas, jo nuoseklumas, ar kiekvienas veršelis pakankamai pagirdomas, girdymo kiekis, ar laikomasi higienos normų, laikymo sąlygos ir higiena, krekenų sugirdymas, gydymui ir profilaktikai naudojami vaistai ir periodai, kurių metu veršeliai patiria stresą. (Meganck et al., 2014)

Daugiausiai ankstyvojo veršelių viduriavimo pasireiškimas priklauso nuo sukėlėjų taršos aplinkoje ir veršelių rezistentiškumo (Bicknell, Noon, 1993). Taigi geriausi rezultatai bus pasiekiami kuo geriau apsaugant aplinką nuo taršos ir nuo teisingo veršelių girdymo geros kokybės krekenomis (Bicknell, Noon, 1993).

Aplinkos užteršimo sukėlėjais mažinimas:

 Uždarai laikomi veršeliai bent pirmąjį mėnesį turėtų būti laikomi individualiuose gardeliuose (Bicknell, Noon, 1993). Geriausiai tinka nešiojami veršelių gardeliai, nes jie izoliuoja ir jeigu prireikia gali būti perkeliami į švarią vietą (Bicknell, Noon, 1993).

 Prieš uždarant kitą veršelį į gardelį, reikia jį gerai išvalyti (Bicknell, Noon, 1993).  Palaikyti sausus ir švarius gardelius (Bicknell, Noon, 1993).

 Pasirūpinti, kad gardelyje būtų pastogė veršeliui (Bicknell, Noon, 1993).

 Užsikrėtę veršeliai turi būti kuo greičiau izoliuojami ir girdomi bei šeriami paskutiniai (Bicknell, Noon, 1993).

 Tinkamai išvalyti šėrimo įrangą po kiekvieno šėrimo (Bicknell, Noon, 1993).

 Nepergirdyti, per pirmąsias 7-10 gyvenimo dienų, veršelis per dieną turėtų gauti pieno kiekį, kuris neviršija 10% jo paties kūno masės (Bicknell, Noon, 1993). Veršeliams turėtų būti duodamas šviežias nenugriebtas pienas ar geras pieno pakaitalas (Bicknell, Noon, 1993). Prastesnės kokybės pieno pakaitalas ar pergirdymas gali sukelti patį viduriavimą ar paūminti jį (Bicknell, Noon, 1993).

Veršelio rezistentiškumo didinimas:

Antikūnai, tai medžiagos atsakingos už veršelio pradinį imunitetą, kuriuos gamina karvės imuninė sistema (Bicknell, Noon, 1993). Jų didžiausia koncentracija būna pirmajame piene po veršiavimosi, o tas pienas vadinamas krekenomis (Bicknell, Noon, 1993).

21 Kadangi veršelis, kol negimęs, negauna jokio pasyvaus imuniteto iš karvės, veršelio rezistentiškumas pirmosiomis jo gyvenimo dienomis priklauso nuo to kokias ir kiek krekenų jis gavo (Bicknell, Noon, 1993). Idealiomis sąlygomis veršelis krekenas turėtų gauti per pirmas 6-8 gyvenimo valandas (Bicknell, Noon, 1993). Kadangi veršelio virškinamasis traktas antikūnus pasisavina tik per pirmąsias 24 valandas, o po gimimo pasisavinamumas progresyviai mažėja, tai yra tiesiog privaloma kuo greičiau sugirdyti krekenas, kad jų būtų kuo daugiau pasisavinta (Bicknell, Noon, 1993).

E. E. Younis 2009m. straipsnyje teigia, kad veršeliai iš fermų, kuriose jie gauna krekenas tiesiogiai iš karvės rečiau užsikrėsdavo patogenišku E. coli kamienu, nei veršeliai, kuriems krekenos suduodamos žmonių. Tačiau kai veršelis krekenas gauna iš karvės, karvės turi būti švarios ir laikomos švarioje aplinkoje tiek prieš, tiek po veršiavimosi, kad veršeliai nekontaktuotų su patogenais žįsdami nešvarų tešmenį(Heather, 2009).

Taip pat didelę reikšmę profilaktikoje turi vakcinavimas ir vitamino E su selenu sušvirkštimas veršingoms karvėms (Younis et al., 2009). Suvakcinavus karves jų krekenose padidėdavo specifinių rotavirusams, korona virusams ir E. coli antikūnų titrai, taigi sugirdant tokias krekenas veršeliui jis gauna stipresnį imunitetą šiems sukėlėjams (Younis et al., 2009). Taip pat pastebėta, kad veršeliai rečiau susirgdavo kvėpavimo ligomis, jeigu veršingoms karvėms būdavo sušvirkščiama vitamino E su selenu (Younis et al., 2009).

22

Gydymas

Gydant veršelių viduriavimą, reikia sustabdyti infekciją, tai padaroma prieš bakterinį viduriavimą naudojant antibiotikus, prieš kokcidijas- kokcidiostatikus, prieš kriptosporidijas- halofuginono laktatą, tačiau svarbiausia yra pagalbinis gydymas- duodant veršeliui skysčių su elektrolitais, kad atstatyti skysčių ir elektrolitų balansą, kuris dėl viduriavimo pažeidžiamas. Jeigu veršelis yra tiek dehidratuotas, kad negali atsistoti oralinė skysčių terapija nebus pakankama ir skysčius reikia leisti į veną. Kai veršelio kraujo apytaka yra per daug pažeista dehidratacijos ar šoko ji nepakankamai aprūpina raumenis (tai parodo šalti raumenys, nesugebėjimas atsistoti), tuo metu kraujo apytaka taip pat jau neaprūpina ir žarnyno, taigi oraliai suduoti skysčiai nebus absorbuojami. Tokiu atveju vienintelis būdas išsaugoti veršelį yra intraveniniai tirpalai(Heather, 2009).

Kriptosporidiozės gydymas ir profilaktika

Iki šių dienų dar vis nėra efektyvaus gydymo galvijų kriptosporidiozei (V. Waelea et al., 2010). Šiuo metu kriptosporidiozė gydoma halofuginono laktatu (V. Waelea et al., 2010). V. De Waele ir kitų 2010 metais atliktame tyrime veršeliai, kurie gavo placebo, buvo infekuoti per pirmąją gyvenimo savaitę(4-8 dieną), o veršeliai, kurie gavo halofuginono laktato, vidutiniškai susirgdavo 16 dieną. Veršeliai gaunantys placebo visi, kuriuo nors metu galiausiai suviduriuodavo, o gaunantys halofuginono laktato 5 veršeliai nesuviduriavo (V. Waelea et al., 2010). Iš to galima spręsti, kad jeigu ūkyje vyrauja kriptosporidiozė, halofuginono laktatas duoda pakankamai gerus rezultatus, kadangi vienas iš pagrindinių kriptosporidiozės pavojingumo rodiklių yra sergančių veršelių amžius, kuo jie vėliau suserga tuo mažesnė tikimybė, kad jie nugaiš, o susirgus vėliau, pasekmės, tokios kaip prieauglio sumažėjimas, bus mažesnės (V. Waelea et al., 2010). Taip pat šio tyrimo metu atlikta PCR ir IFA rezultatų analizė parodė, kad halofuginono laktato vartojimas ryškiai sumažino viduriuojančių ir užkrėstų veršelių kiekį bei jų išskiriamų oocistų kiekį (V. Waelea et al., 2010).

Oocistų išskyrimo pikai negydomiems veršeliams pasireikšdavo 10 gyvenimo dieną, jie išskirdavo didesnį bendrą oocistų kiekį per visą laiką, tačiau 21 dieną daugiau veršelių, kurie buvo gydomi halofuginonu, vis dar išskyrinėjo oocistas nei veršeliai, kurie gavo placebą (V. Waelea et al., 2010). Iš visų 21 dienos amžiaus veršelių tik vienas infekuotas veršelis viduriavo (V. Waelea et al., 2010).

23 Veršeliai, kurie nebuvo gydomi ir gaudavo tik placebą, laikomi individualiuose ir grupiniuose garduose neparodė ryškaus skirtumo tarp viduriuojančių ir infekuotų veršelių kiekio, tačiau vienas veršelis, laikomas grupiniuose garduose, pradėjo išskyrinėti oocistas jau 2 gyvenimo dieną bei grupiniuose garduose išskiriamų oocistų kiekis buvo gerokai didesnis nei laikomų individualiuose garduose (V. Waelea et al., 2010).

V. De Waele ir kiti savo tyrime nustatė, kad didžiausias kriptosporidiozės rizikos faktorius yra veršelio amžius, o poto seka gydymas ir veršelių laikymas. Gydomų veršelių, kurių amžius buvo tarp 7 ir 13 dienų, laikymas buvo didžiausias rizikos faktorius (V. Waelea et al., 2010). Tačiau šio tyrimo metu nuo pat pradžių prieš atvedant veršelius į paruoštus gardus, jie buvo tiriami, oocistos nerastos nei išmatų nei aplinkos mėginiuose, taigi užsikrėtimas garde mažai tikėtinas, taigi veršeliai greičiausiai būna užsikrėtę nuo karvių joms gimdant (V. Waelea et al., 2010). Taigi galima daryti išvadą, kad kol karvės ūkyje sirgs kriptosporidioze, veršeliai turės didelę tikimybę ja užsikrėsti, o taikant gero laikymo praktiką, gydymą galima tik sumažinti oocistų kiekį, pavėlinti veršelių infekciją ir viduriavimą, bet kol karvės bus užsikrėtusios likviduoti šios ligos neišeis (V. Waelea et al., 2010).

24

Biocheminiai kraujo rodikliai

Kalcis

Sudaro apie 2% kūno masės ir 45% visų organizmo mineralų. (Ewing, Charlton, 2007) Apie 98-99% organizmo kalcio yra kauliniame audinyje. (Ewing, Charlton, 2007) Kaulų mineralinis pagrindas- tai kalcio fosfatai hidroksiapatito kristalų formoje. Daugiausia kalcio esančio ne kauluose (apie 1% viso kiekio), egzistuoja tirpioje formoje tarpląsteliniame skystyje. Kalcio koncentracija kraujo plazmoje turėtų būti apie 2,5 mmol/l. Kraujo plazmoje apie 40% kalcio susijungę su proteinais, daugiausia su albuminais. 10% kalcio yra tirpiuose kompleksuose su negatyviais jonais, tokiais kaip bikarbonatai ar citratai. Likę 50% kalcio yra jonizuotoje formoje. Jonizuoto ir tirpiuose kompleksuose esančio kalcio koncentracijos kraujo plazmoje yra panašios į esančias tarpląsteliniame skystyje, tačiau kadangi tarpląsteliniame skystyje yra mažai proteinų, susijungusio su proteinais kalcio yra daug mažiau. Tik jonizuota kalcio frakcija yra biologiškai aktyvi ir sugeba atlikti reguliacijos funkcijas. (Sjaastad et al., 2010)

Žarnyne kalcio absorbcija vyksta aktyviuoju transportu. Tai daugiausia kontroliuoja kalcitriolis, aktyviausias vitamino D metabolitas. Kad padengti kalcio netekimą dėl kaulų augimo jaunuose gyvūnuose ar laktacijos patelėse, žarnynas absorbuoja papildomus kalcio kiekius. (Sjaastad et al., 2010) Absorbuojamas beveik visame žarnyne geriausiai dvylikapirštėje ir tuščiojoje, absorbcija paprastai siekia 30-50%.(Ewing, Charlton, 2007)

Kalcis dalyvauja raumenų susitraukime, enzimų aktyvacijoje, nervinių impulsų perdavime, hormonų sekrecijos reguliavime, krešėjime (reikalingas, kad iš protrombino susiformuotų trombinas), ląstelių sienelės praeinamume bei įeina į jos struktūrą, kontroliuoja širdies plakimą(didesnės kalcio koncentracijos spartina širdies susitraukimus, mažesnės mažina). (Ewing, Charlton, 2007)

Fosforas

Fosforas sudaro apie 29% visų kūno mineralų. (Ewing, Charlton, 2007) O. V. Sjaastad 2010m. duomenimis 85% organizmo fosforo yra kauluose. Tačiau pagal Wesley Ewing, Sally J. Charlton 2007m. duomenis tik 80% fosforo yra kauluose. Daugiau nei 99% likusio fosforo yra tarpląsteliniame skystyje ir daugiausia jo randama organinių fosfatų pavidalu. (Sjaastad et al., 2010)

25 Nors ir fosforas absorbuojamas visame žarnyne, didžiausia jo dalis pasisavinama dvylikapirštėje ir tuščiojoje žarnose. (Ewing, Charlton, 2007) Kai fosfatų koncentracija plazmoje nukrenta, žarnose padidėja absorbcija, kurią stimuliuoja kalcitriolis. Fosforas iš organizmo pagrinde šalinamas per inkstus, dauguma inkstuose išfiltruotų fosfatų reabsorbuojama inkstų kanalėliuose. Fosfatų reabsorbcija yra mažinama paratiroidinio hormono ir didinama kalcitriolio. (Sjaastad et al., 2010)

Fosfatai organizmui reikalingi kaip struktūriniai komponentai, proteinų aktyvatoriai, nukleotidai ir nukleotidinės rūgštys, taip pat fosforas dalyvauja beveik visose metabolinėse reakcijose, osmosinio ir rūgštinio balanso palaikyme, reikalingas didžiojo prieskrandžio mikroorganizmams celiuliozės skaidymui ir mikrobinių baltymų sintezei. (Sjaastad et al., 2010) (Ewing, Charlton, 2007) Fosfatų grupių perkėlimas vykstant fosforilinimui ir defosforilinimui reguliuoja daugelio enzimų aktyvumą. (Sjaastad et al., 2010) Tarpląsteliniame skystyje dažniausiai matuojama neorganinių fosfatų frakcija, kuri pagrinde sudaryta iš H2PO4 ir HPO4 anijonų. Normali neorganinių fosfatų koncentracija yra 0,7-1,5mmol/L, o apytikslines H2PO4 ir HPO4 koncentracijas nustato pagal kraujo pH. Neorganiniai fosfatai reikalingi organinių fosfatų sintezei, taip pat jie svarbūs buferinei sistemai. (Sjaastad et al., 2010)

Šlapalas

Šlapalas tai proteinų katabolizmo metu susidariusi azoto atlieka, kuri suformuojama kepenyse. Atrajotojų organizme azotas, kurį reikia perdirbti į šlapalą, atsiranda dviem būdais: endogeninių amino rūgščių deamininimo procese ir iš didžiojo prieskrandžio absorbuotas azotas, amoniako pavidale. Kadangi amoniakas yra vidutiniškai toksiškas, absorbuotas didžiajame prieskrandyje, jis nunešamas į kepenis kur yra verčiamas į sąlyginai netoksišką šlapalą.(Cunningham, 2002)

Amoniako absorbcija iš didžiojo prieskrandžio yra proporciška didžiajame prieskrandyje vykstančiai amoniako produkcijai, kuri priklauso nuo karbohidratų, proteinų ir mikroorganizmų esančių didžiajame prieskrandyje.(Cunningham, 2002)

Kai šlapalo koncentracija pasidaro per didelė atrajotojai šlapalą gali ekskretuoti ne tik per inkstus, bet ir per seiles ar tiesiai iš kraujo į didįjį prieskrandį. Taigi abiem atvejais šlapalas galiausiai patenka į didįjį prieskrandį, kuriame yra greitai verčiamas į amoniaką iš kurio sintetinami mikrobiniai proteinai. (Cunningham, 2002)

26 Magnis

60-70% organizmo magnio randama kauluose, 30% minkštuosiuose audiniuose bei organizmo skysčiuose. Magnis randamas visose ląstelėse ir jo koncentracija organizme yra didesnė nei bet kurio kito mineralo, išskyrus kalio. (Ewing, Charlton, 2007)

Mažomis koncentracijomis absorbuojamas aktyviaja absorbcija, o dideliais pasyviaja difuzija. Pas atrajotojus pagrinde absorbuojamas tinklainyje. Absorbciją mažina dideli kalcio, fosforo, kalio, geležies, riebalų kiekiai, didelis pH. Manoma, kad kalcis ir magnis konkuruoja dėl tų pačių absorbcijos vietų. Absorbciją didina antibiotikai, augimo hormonas, laktozė, proteinai, vitaminas D, jonoforai. (Ewing, Charlton, 2007)

Magnis yra struktūrinė skeleto sudedamoji dalis, o jo funkcijos yra glaudžiai susijusios su kalcio ir fosforo. Magnis reikalingas kaulų ir dantų vientisumui, augimui, enzimų aktyvacijai, karbohidratų, proteinų, riebalų metabolizmui, normaliam organizmo jautrumui insulinui, neuromuskuliniam aktyvumui, gyvybiškai svarbus ląstelių kvėpavimui, atpalaiduoja nervų impulsus, dalyvauja kūno audinių ir kaulų koregavime ir vystymesi. Atrajotojams didina didžiojo prieskrandžio pH taip padidindamas pieno kiekį ir riebalus. (Ewing, Charlton, 2007) Taip pat magnis įtakoja PTH tokiu pat būdu kaip ir kalcis tik daug mažesniu efektu. (Ewing, Charlton, 2007)

Galvijams daugelis ligų, kurios sukelia ląstelių žūtį padidina kraujo serume magnio koncentracijas. (Ewing, Charlton, 2007)

27

Metodika

Tyrimo atlikimo laikas, vieta, tiriamųjų laikymo sąlygos.

Tyrimas buvo atliktas 2014 metais Varėnos rajone esančiame X ūkyje. Tyrime dalyvavo 9 viduriuojantys ir 10 kliniškai sveikų, kontrolinių, veršelių.

Telyčaitės vasarą laikomos lauko gardeliuose, kurie laikomi po stogu, po vieną, žiemą veršiavimosi patalpose, o buliukai laikomi tvarte veršiavimosi patalpose nepriklausomai nuo metų laiko. Gardeliai kreikiami šiaudais. Pakratai, veršelių garduose, keičiami kai tą dieną prižiūrinčiam darbuotojui jie jau atrodo per daug nešvarūs arba kai į gardą ateina naujas veršelis, taigi pakratai būdavo keičiami tik keičiantis veršeliams. Lauko gardeliai buvo laikomi šiek tiek aukščiau žemės, tačiau stipriau palijus juos užtvindydavo vanduo, sušlapdavo pakratai, tačiau kaip jau minėta prieš tai pakratai keičiami tik atvedant naują veršelį į gardą, o kartais veršelis būdavo atvedamas ir į iš naujo nepakreiktą gardelį. Buliukų gardai perpus trumpesni, grindys betoninės, sienos iš plytų. Kreikiami gardai tokiu pat būdu kaip ir telyčių. Buliukų gardus nuo gardų, kuriuose laikomos karvės po veršiavimosi bei sergančios karvės, skyrė mažiau nei pusės metro pločio praėjimas.

Gimus veršeliui jam buvo stengiamasi suzonduoti 4 litrus krekenų per valandą nuo gimimo, tačiau dažniausiai tai buvo įvykdoma per 4 valandas. Gardai valomi tik mechaniškai, jokių profilaktikos ar dezinfekcijos priemonių nebuvo naudojama. Veršeliai iki mėnesio amžiaus girdomi pasterizuotu mastitiniu pienu. Veršeliai buvo girdomi du kartus per parą, 8:00 ir 19:00 valandomis, pieno kiekis buvo duodamas “iš akies” sugirdant apie 4 litrus. Vienas iš trijų darbuotojų stengdavosi pagirdyti net ir negeriančius pieno veršelius, kiti du duodavo pieną kol geria, jei negeria tiesiog nueina. Vandens kibirėliuose ne visada būdavo ir jis dažnai būdavo užterštas šiaudais ar šienu, kurie spėdavo ir supūti.

Suviduriavusiems veršeliams buvo skiriami antibiotikai-Enroxil 50mg/ml, injekcinis tirpalas, veiklioji medžiaga-enrofloksacinas, po 1ml dešimčiai kilogramų veršelio masės, jie skiriami pagal tai ar tą dieną veršelis viduriuoja ar ne. Nesistojantiems ar negeriantiems veršeliams buvo suleidžiama kalcio ar vitaminų. Jokios kitos gydymo priemonės nebuvo taikomos.

28 Tyrimas

Tyrime dalyvavo dešimt 1-21 paros amžiaus veršeliai, kuriems pasireiškė viduriavimas. Kontrolei analogiškumo principu, atsižvelgiant į amžių, veislę, lytį, buvo atrinkta 10 kliniškai sveikų veršelių.

Kiekvieną tyrimo dieną, visiems tiriamiesiems veršeliams buvo matuojama kūno temperatūra, sekamas viduriavimo intensyvumas ir veršelio apatiškumas.

Kūno temperatūra buvo matuojama po rytinio girdymo praėjus valandai. Prieš kiekvieną matavimą termometras buvo dezinfekuojamas, nusausinamas ir patepamas vazelinu. Kiekvieno veršelio temperatūra buvo matuojama apie 5 minutes, laukiant kol nustos kisti elektroninio termometro parodymai.

Viduriavimo intensyvumas buvo nustatomas įdėmiai apžiūrint veršelio gardelį, ieškant skystų išmatų, bei apžiūrint veršelio uodegą, ar ji nėra sudrėkus ar sutepta skystomis išmatomis. Veršelių viduriavimas buvo vertinamas trijų balų sistema (1 lentelė) (McGuirk et al., 2009)

Viduriav imo balas

Aprašymas

1 Išmatos standžios konsistencijos. Tuštinasi reguliariai. 2 Skystos išmatos. Dažna defekacija.

3 Išmatos vandeningos. Nereguliari, dažna defekacija. 1 lentelė. Veršelių viduriavimo intensyvumo vertinimas (McGuirk et al., 2009)

Veršelio apatiškumas buvo įvertinamas apžiūrint veršelį ir įvertinant jo apatiškumą trijų balų sistema (2 lentelė) (McGuirk et al., 2009)

Apatišku mo balas

Aprašymas

1 veršelis neapatiškas, domisi aplinka, judrus, žaismingas.

2 veršelis nesidomi aplinka, vangus.

3 veršelis nekreipia dėmesio į aplinka, nesistoja. 2 lentelė. Veršelių apatiškumo vertinimas. (McGuirk et al., 2009)

Kraujo biocheminiams tyrimams kraujas buvo imamas du kartus. Pirmą kartą- pirmą viduriavimo dieną, antrą kartą – nustojus viduriuoti. Kraujas buvo imamas į “Venosafe” mėgintuvėlius. Mėginiai buvo pristatyti tyrimui į LSMU VA Stambiųjų gyvulių

29 klinikų, klinikinių tyrimų laboratoriją, centrifuguoti 5 min 3000 apsisukimų per minutę greičiu. Gautas kraujo serumas buvo tiriamas analizatoriumi „Hitachi 705“ (Hitachi, Japonija), naudojant „DiaSys“ (Diagnostic Systems GmbH, Vokietija) reagentus, kalcio (Ca), fosforo (P), magnio (Mg), urėjos (U) koncentracijų kraujo serume nustatymui.

Viduriavimo priežasčiai nustatyti, pirmą viduriavimo pasireiškimo parą, veršeliai buvo ištirti “Biox” greituoju testu. Specialiu šaukšteliu buvo paimamos veršelių išmatos tiesiai iš tiesiosios žarnos(jei išmatos kietos nubraukiamas perteklius, jei skystos paimamas pilnas šaukštelis), šaukštelis įdedamas į mėginio mėgintuvėlį su specialiu skysčiu, tada gerai suplakamas, kad šaukštelio turinys pasiskirstytų, mėgintuvėlis trinktelimas į kietą paviršių, kad skystis susirinktų jo apačioje, o tada mėgintuvėlis įdedamas į specialią angą, į kurią įsukamas iki pasigirs du spragtelėjimai. Tada palaukiama kol skystis pakils juostelėmis ir galiausiai vertinamas rezultatas. Jeigu ant juostelės susidarė dvi juostos rezultatas buvo vertinamas kaip teigiamas.

1 pav. “Biox” greitojo testo juostelių vertinimas. (http://www.biox.com/UDTData/13/UDTEnglishInsert/Rainbow%20Calf%20Scour%204%2 0%28E%29%20alu.pdf)

Tyrimo metu taip pat buvo ištirtos 5 atsitiktinai pasirinktų karvių išmatos ieškant parazitų kiaušinėlių.

30 Tyrimo duomenys apdoroti SPSS statistiniu paketu (SPSS for windows 15.0, SPSS Inc., Chicago, IL, USA, 2006). Duomenis laikėme statistiškai patikimais, kai p<0,05.

31

Rezultatai

Kai veršeliai buvo ištirti greitaisiais testais nustatytas užsikrėtimas kriptosporidijomis. ir visuose 5 mėginiuose, kurie buvo paimti iš suaugusių karvių, taip pat buvo rąsta kriptosporidijų oocistų.

Veršelio nr. Gimimo data Viduriavimo pradžia

Viduriavimo pabaiga Viduriavimo trukmė

1 2014.08.21 2014.09.03 2014.09.11 8 dienos 2 2014.08.23 2014.09.05 2014.09.11 6 dienos 3 2014.07.16 2014.07.22 2014.07.29 7 dienos 4 2014.07.23 2014.08.04 2014.08.11 7 dienos 5 2014.08.02 2014.08.05 2014.08.19 14 dienų 6 2014.08.05 2014.08.12 2014.08.25 13 dienų 7 2014.08.10 2014.08.12 2014.08.25 13 dienų 8 2014.08.05 2014.08.13 2014.08.19 6 dienos 9 2014.08.05 2014.08.13 2014.08.19 6 dienos 10 2014.08.10 2014.08.19 2014.08.25 6 dienos

3 lentelė Tyrimo metu viduriavusių veršelių gimimo data, viduriavimo pradžios ir pabaigos data, trukmė.

Ilgiausiai viduriavo susirgęs trijų dienų amžiaus veršelis, jam viduriavimas tęsėsi 14 dienų, o trumpiausiai viduriavo 8-13 dienų amžiaus veršeliai, kuriems viduriavimas pasireiškė tik 6 dienas. Jauniausias susirgęs veršelis buvo dviejų dienų amžiaus, o vyriausi susirgę du veršeliai buvo 13 dienų amžiaus. Ilgiausia viduriavimo trukmė 14 dienų, trumpiausia 6 dienos.

2 pav. Veršelių kūno temperatūros kitimas viduriavimo eigoje.

32 Šioje diagramoje pavaizduotas temperatūrų kitimas ligos eigoje. 6-iems iš 10 veršelių per pirmąsias dvi viduriavimo dienas pasireiškė aukščiausia temperatūra per visą ligos laikotarpį (p<0,05). Trims veršeliams temperatūra buvo pakilusi virš 400

C . O keturiems veršeliams per visą ligos laikotarpį temperatūra nebuvo pakilusi virš 390

C. Taigi nebuvo viršiję normos ribų. Pas keturis veršelius temperatūra per parą pakito(pakilo ar nukrito) daugiau nei vienu laipsniu(p<0,05).

3 pav. Veršelių viduriavimo intensyvumo kitimas ligos eigoje.

Šioje diagramoje pateikiamas veršelių viduriavimo intensyvumo kitimas ligos eigoje. Dviems veršeliams pasireiškė stiprus, vandeningas, 3 balais įvertintas viduriavimas(p<0,05). 5 veršeliams ligos viduryje buvo sustojęs viduriavimas, tačiau poto greitai atsinaujino(p<0,05).

33 4 pav. Veršelių apatiškumo kitimas viduriavimo eigoje.

Šioje diagramoje pateikiami veršelių apatiškumo vertinimo duomenys.

Dviems iš trijų ilgiausiai, 13-14 dienų, viduriavusių veršelių pasireiškė stiprus apatiškumas(balai)(p<0,05). 4 veršeliai, vienas iš jų, kuris suviduriavo 2 dienų amžiaus ir viduriavo 13 dienų, visą viduriavimo laikotarpį neparodė jokių apatiškumo požymių(p<005). Šeštajam veršeliui buvo pastebėti didžiausi apatiškumo svyravimai iš visų.

5 pav. Kalcio koncentracijos veršelių kraujyje ligos pradžioje ir pabaigoje.

Kalcio koncentracijos norma galvijų kraujyje 2,37-3,37mmol/l.

5-iais iš 9-ių atvejų, kalcio koncentracijos kraujyje, viduriavimui pasibaigus, buvo didesnės, nei prieš tai, viduriavimo pradžioje(p<0,05), o 4 veršeliams atvirkščiai pirmąją viduriavimo dieną kraujyje buvo didesnė kalcio koncentracija nei viduriavimui pasibaigus(p<0,05). Pas 5 veršelius kraujyje buvo didesnės kalcio koncentracijos nei norma ligos pradžioje ir pabaigoje(p<0,05), pas 3 veršelius kalcio koncentracijos buvo didesnės nei norma tik pabaigoje ir pas vieną tik pradžioje(p<0,05).

Kontrolinių veršelių kalcio koncentracijos kraujyje žymiai mažesnės nei viduriavusių. Taip pat pas du kontrolinius veršelius kalcio koncentracijos kraujyje buvo mažesnės, nei norma.

34 6 pav. Fosforo koncentracijos veršelių kraujyje ligos pradžioje ir pabaigoje. Fosforo koncentracijos galvijų kraujyje norma 1,82-2,6mmol/l.

Dauguma atvejų, 6-iais iš 9-ių, fosforo veršelių kraujyje pirmąją viduriavimo dieną buvo mažiau nei paskutinę viduriavimo dieną (p<0,05). Keturių veršelių kraujyje fosforo koncentracijos viduriavimo pabaigoje buvo didesnės nei norma (p<0,05), o dviejų veršelių kraujyje fosforo koncentracija viduriavimo pradžioje buvo didesnė nei norma (p<0,05).

Trijų kontrolinių veršelių kraujo fosforo koncentracijos buvo didesnės nei norma. Vieno kontrolinio veršelio kraujyje esančio fosforo koncentracija buvo žemesnė nei norma.

7 pav. Magnio koncentracijos veršelių kraujyje ligos pradžioje ir pabaigoje.

35 Magnio koncentracijos kraujyje norma 0,6-0,9mmol/l.

Septyniems iš devynių veršelių lyginant paimtą viduriavimo pradžioje kraują su paimtu viduriavimui pasibaigus, veršelių kraujyje ligos eigoje magnio sumažėjo (p<0,05). Dviejų veršelių kraujyje ligos eigoje magnio koncentracija kraujyje padidėjo, tačiau jau pirmą dieną ji buvo mažesnė nei norma(p<0,05). Paskutinę viduriavimo dieną nė vieno veršelio kraujyje nebuvo pakankamos pagal normą magnio koncentracijos kraujyje ir tik 5 veršelių kraujyje buvo pakankama pagal normą magnio koncentracija kraujyje pirmą viduriavimo dieną (p<0,05).

5 kontrolinių veršelių kraujyje buvo didesnė magnio koncentracija nei pagal normą.

8 pav. Šlapalo koncentracijos veršelių kraujyje ligos pradžioje ir pabaigoje. Šlapalo koncentracijos kraujyje norma 3,6-8,9mmol/l.

Septyniems iš devynių veršelių šlapalo koncentracijos organizme viduriavimo pradžioje buvo didesnės nei viduriavimo pabaigoje (p<0,05). Aštuonių iš devynių veršelių kraujyje po viduriavimo šlapalo koncentracijos kraujyje buvo mažesnės nei norma (p<0,05) ir trijų veršelių jau pirmą viduriavimo dieną koncentracija taip pat buvo žemesnė nei norma (p<0,05).

Vieno kontrolinio veršelio šlapalo koncentracija kraujyje buvo aukštesnė ir dviejų kontrolinių veršelių žemesnė nei norma.

36

Rezultatų aptarimas

Išanalizavus pateiktus rezultatus matoma ūkio ligos rotacija, nes tik gimę buliukai yra užkrečiami kriptospordijomis nuo karvių, kurios neseniai apsiveršiavo ar tuoj veršiuosis, nes būtent šiame ūkyje veršeliai laikomi patalpose, kuriose karvės veršiuojasi. Veršeliai, kurie laikomi lauke, greičiausiai apsikrečia per pakratus, darbuotojus, veršelius pamainomis girdo ir prižiūri melžykloje dirbantys darbuotojai, ar dėl netvarkingų ir neišvalytų gardų.

Pasak C. Silverlas 2013m. duomenų, veršeliams kriptosporidijos pavojingiausios 1-3 savaičių amžiaus, o septyni iš dešimties veršelių susirgo 1-2 savaičių amžiaus.

Kadangi dviejų ir trijų dienų susirgę veršeliai sirgo ilgiausius laikotarpius 13-14 dienų, galima manyti, kad amžius, kuriame veršeliai susirgo, įtakoja ligos trukmę ir sunkumą, kuo jaunesnis veršelis tuo liga ilgesnė ir sunkesnė, tačiau dviejų dienų amžiaus susirgusiam veršeliui buvo tik vidutinio sunkumo viduriavimas ir jam per visą ligos laiką nepasireiškė apatija. T. J. Divers ir S.F. Peek 2008m straipsnyje taip pat minima, kad kuo jaunesnis pacientas, tuo didesnė tikimybė, kad liga bus sunki, dėl vandens, elektrolitų ir maistinių medžiagų netekimo.

Taigi galima daryti išvadą, kad susirgus jaunesniam veršeliui jis ilgiau adaptuojasi prie ligos sukėlėjo, nei susirgęs vyresnis, tačiau ligos sunkumą apsprendžia užkrato kiekis.

Kadangi tik suviduriavus veršeliui jam iš karto buvo leidžiami antibiotikai, galima manyti, kad būtent mišri infekcija sukelia temperatūros pakilimą. Kadangi pagrinde ūkyje vyrauja kriptosporidiozė, jos antibiotikai neveikia, bet dėl kriptosporidijų padarytos žalos veršelių žarnynui ir susilpnėjusio ir taip silpno imuniteto, žarnyne taip pat gali pradėti veikti bakterijos, tačiau leidžiant antibiotikus jų veikla sustabdoma, taigi nukrenta temperatūra, tačiau kriptosporidijos išlieka ir viduriavimas nesiliauja. Beje C. Silverlas ir kt. 2013m. teigė, kad kriptosporidijos kartu su kitais patogenais ar esant neinfekcinių viduriavimo priežasčių gali sukelti ūmesnę ligą arba didesnę mirties tikimybę, tačiau šiame ūkyje tyrimo metu vyravo tik kriptosporidijos ir nebuvo nei ypatingai sunkių, nei mirtinų atvejų.

Kaip matoma iš 2 ir 3 pav. veršelių viduriavimo intensyvumas ir apatiškumas gali labai skirtis. Nors ir pas daugumą veršelių buvo vidutiniškas, nestiprus viduriavimas, 4-iems iš jų nepastebėta apatiškumo požymių. Pasak C. Silverlas 2013m. straipsnio kriptosporidijos kartu su kitais patogenais sukelia ūmesnę ligą, kadangi kitų patogenų nerąsta,