LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Jogailė Gabrielė Bilevičiūtė
Limuzinų veislės karvių sveikatingumo ir keleto kraujo biocheminių
rodiklių analizė periode prieš ir po atvedimo
Wellness and some biochemical blood parameters analysis before
and after parturition of Limousin cattle
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc.dr.Ramūnas Antanaitis
2 DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOSE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Limuzinų veislės karvių sveikatingumo ir keleto kraujo biocheminių rodiklių analizė periode prieš ir po atvedimo“
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
TURINYS ... 3 SANTRUMPOS ... 5 SANTRAUKA ... 6 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 91.1. Mėsinė galvininkystė Lietuvoje ... 9
1.2. Lytinė branda ... 10
1.3. Mėsinių galvijų šėrimas ... 10
1.4. Biocheminiai kraujo rodikliai ... 11
1.4.1. Kalcis (Ca) ... 11
1.4.2. Fosforas (P) ... 12
1.4.3. Magnis (Mg) ... 13
1.4.4. Geležis (Fe) ... 13
1.4.5. Aspartatamino transferazė (AST) ir alaninamino tranferazė (ALT) ... 14
1.4.6. Šlapalas (UREA) ... 14
1.5. Dažniausiai pasitaikančios mėsinių galvijų ligos ... 15
1.5.1. Nuovalų užsilaikymas. ... 15
1.5.2. Gimdos/makšties iškritimas. ... 16
1.5.3. Metritas ... 17
1.5.4. Endometritas ... 18
1.5.5. Distokijos ... 18
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS ... 20
2.1. Tyrimo atlikimo laikas, vieta, sąlygos. ... 20
2.2. Sergamumo analizė ... 20
4
2.4. Kraujo biocheminių rodiklių normos. ... 21
2.5. Kraujo paėmimas. ... 21
1.4. Statistinių duomenų analizė. ... 22
3. REZULTATAI ... 23
3.1. Kraujo biocheminių rodiklių analizė ... 23
3.2. Kraujo biocheminių rodiklių koreliacija ... 29
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31
IŠVADOS ... 34
REKOMENDACIJOS ... 35
PADĖKA ... 36
5
SANTRUMPOS
ALT Alaninamino tranferazė AST Aspartatamino transferazė
Ca Kalcis
CNS Centrinė nervų sistema
Fe Geležis
LSMU Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas
maks. Maksimali normos riba
Mg Magnis
min. Minimali normos riba
mmol/l Milimoliai litre
Na Natris
NVNU Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
P Fosforas
p Patikimumas
pH Vandenilio potencialas
Se Selenas
U/L Tarptautinis fermentų aktyvumo matavimo vienetas
UREA Šlapalas
VA Veterinarijos Akademija
6
SANTRAUKA
Limuzinų veislės karvių sveikatingumo ir keleto kraujo biocheminių rodiklių analizė periode prieš ir po atvedimo
Jogailė Gabrielė Bilevičiūtė Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas: atlikti limuzinų veislės karvių sergamumo ir kraujo rodiklių analizę periode prieš ir po atvedimo. Darbui buvo iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti karvių sergamumą periode po apsiveršiavimo; nustatyti ir įvertinti keleto kraujo biocheminių rodiklių kaitą periode prieš ir po atvedimo; nustatyti ir įvertinti tirtų kraujo biocheminių rodiklių tarpusavio ryšį periode prieš ir po atvedimo bei apibendrinant gautus rezultatus, pateikti rekomendacijas.
Tyrimas buvo atliktas 2016-04-01 – 2017-10-01 mėn., X ūkyje, kuriame laikomos 3 limuzinų veislės bandos. Tikslu atsakyti į iškeltus klausimus buvo pasirinkta 90 karvių žindenių. Keletas kraujo biocheminių rodiklių (ALT, AST, Ca, Mg, Fe, UREA, P) tirti 10-iai veršingų karvių. Iš kiekvienos jų, kraujas imtas 3 kartus: pirmasis mėginys imtas likus 14 d.(± 2-3 d.) iki numatomo veršiavimosi; antrasis – 1-2 val. (± 0,5 val.) iš karto po apsiveršiavimo; trečiasis – praėjus 14 d.(± 2-3 d.) po apsiveršiavimo.
Atlikus tyrimus nustatyta, kad didžiausią dalį pagal sergamumą sudarė nuovalų užsilaikymas, kuris sudarė 5,56 proc., metritas – 4,44 proc., distokijos – 3,33 proc, gimdos iškritimas – 2,22 proc. ir endometritas – 2,22 proc. Didžiausi pokyčiai pastebėti tarp: ALT rodiklio tarp mėginių paėmimo likus 14 (± 2-3 d.) dienų iki numatomo veršiavimosi ir praėjus 14 (± 2-3 d.) dienų po veršiavimosi ir siekė 94,58 proc.; iš karto po apsiveršiavimo geležies kiekis sumažėjo 87,40 proc., o praėjus 14 (± 2-3 d.) dienų po apsiveršiavimo padidėjo 10,42 proc.; iš karto po apsiveršiavimo šlapalo kiekis padidėjo 34,16 proc, o praėjus 14 (± 2-3 d.) dienų po apsiveršiavimo sumažėjo 22,79 proc.; didžiausias fosforo pokytis pastebėtas tarp 14 (± 2-3 d.) dienų iki numatomo veršiavimosi ir 14 (± 2-3 d.) dienų po apsiveršiavimo, kuris siekė 36,59 proc. Stipriausias ryšys tarp rodiklių koreliavo likus 14 (± 2-3 d.) dienų iki numatomo veršiavimosi. Stiprus neigiamas ryšys buvo tarp: AST-Ca; Ca-Mg; Ca-P. Stiprus teigiamas ryšys buvo tarp: AST-Mg, AST-Fe; AST-P, P-Mg.
Kadangi sergamumas nuovalų užsilaikymu viršija rekomenduojamas ribas iki 4,7 proc. bandoje, reikėtų stebėti kalcio kiekį kraujo serume esančioje bandoje ir, atsižvelgiant į gautus rodiklius, subalansuoti racioną, ypatingai užtrūkimo periodu. Tyrimo metu buvo pastebėtas literatūros šaltinių trūkumas, apibūdinantis mėsinių galvijų veislių kraujo rodiklių normas, dėl to rekomenduotina atlikti daugiau tyrimų nustatnt jų iziologines normas.
7 Raktažodžiai: kraujo rodikliai; periodas prieš ir po apsiveršiavimo; mėsiniai galvijai.
SUMMARY
Wellness and some biochemical blood parameters analysis before and after parturition of Limousin cattle
Jogailė Gabrielė Bilevičiūtė Master‘s Thesis
The aim of the work was to analise some biochemical blood parameters and wellness before and after parturition of Limousin cattle. The objectives were to analise sickness rate after parturition, establish and estimate some biochemical blood parameters and their correlation before and after parturition, summarize the work and adduce some recommendations.
The experiment was accomplished between the 1st April, 2016 and the 1st October, 2017 in the farm named X, where 3 Limousin herds live. 90 Limousin suckling cows were selected to implement objectives of this study. 10 of these cows were elected for analysis of some biochemical blood parameters (ALT, AST, Ca, Mg, Fe, UREA, P). Blood samples were taken 3 times each of them: the first sample 14 (± 2-3) days before calving; the second sample 1-2 (± 0.5) hours after parturition; the third sample 14 (± 2-3) days after parturition.
It was found that 5.56 % of cows had retained placenta, 4.44 % had metritis 3.33 percent had dystocia, 2.22 % had endometritis and 2.22 % had uterine prolapse. The main changes of blood parameters were found: in between 14 (± 2-3) days before calving and 14 (± 2-3) days after parturition of ALT, which range was 94.58 %; right after parturition serum iron levels decreased 87.40 % and increased 10.42 % 14 (± 2-3) days after parturition; right after parturition serum UREA increased 34.16 percent and decreased 22.79 % 14 (± 2-3) days after parturition; the main changes of phosphorus were observed in between 14 (± 2-3) days before calving and 14 (± 2-3) days after parturition, which range was 36.59 %. During the experiment correlation between blood parameters was found in every stages of blood was taken. But the most obviuos correlation was found 14 (± 2-3) days after parturition. Negative correlation between Ca, Ca-Mg, Ca-P and positive correlation between Mg, AST-Fe; AST-P, P-Mg.
With reference to serum calcium levels it is recommended to balance feeding in dry period because of higher retained placenta percent in herd which is 4.7 %. According to the lack of literature about beef cattle it is recommended to do more research about beef cattle blood serum reference values.
8
ĮVADAS
Išaugęs žemės ūkio pajėgumas sukelia riziką produkcijos gyvūnų medžiagų apykaitos sutrikimams. Siekiant išvengti sutrikimų, būtina žinoti fiziologinius esamos bandos biocheminius kraujo parametrus (1). Iš esmės visoms karvėms dvi savaites po veršiavimosi yra kritinis laikotarpis, kuomet sumažėja suvartojamo pašaro kiekis, atsiranda neigiamas energijos balansas, vystosi hipokalcemija, sutrinka imuninės sistemos funkcija, karvės tampa imlesnės patogeninėms gimdos bakterijų infekcijoms. Trečdalis visų karvių susiduria su metabolinėmis medžiagų apykaitos ligomis ar bakterinėmis infekcijomis ankstyvoje laktacijos pradžioje. Įprasti, tačiau aktyvūs veiksmai, stebėjimas bei analizė padeda iš anksto užkirsti kelią būsimoms reprodukcinės sistemos ligoms, užtikrinti gyvūnų gerovę, išvengti ekonominių nuostolių. Pagrindiniai metodai: ligų stebėsena, nuolatiniai užrašai apie suvartojamą pašaro kiekį, pieno produkciją, kūno kondicijos balą bei metabolinių medžiagų kiekio stebėsena (2). Gimdymas – tai sudėtingas ir rizikingas procesas visų rūšių gyvūnams tiek motinai, tiek jos jaunikliui, ne išimtis ir galvijai. Šiuo momentu kyla rizika fiziškai pažeisti gimdą ar patekti į ją patogeninėms bakterijoms (3). Pereinamasis periodas – tai laikotarpis, apimatis keletą savaičių iki veršiavimosi ir keletą savaičių po apsiveršiavimo. Šiuo periodu karvė patiria imunosupresiją, taip pat jos organizmas priverstas susidoroti su mitybos pokyčiais, ko pasekoje sutrikdoma virškinamojo trakto veikla (4).
Darbo tikslas: atlikti limuzinų veislės karvių sergamumo ir kraujo rodiklių analizę X ūkyje ir pateikti rekomendacijas, tikslu pagerinti karvių sveikatingumą periode po atvedimo.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti karvių sergamumą periode po apsiveršiavimo;
2. Nustatyti ir įvertinti keleto kraujo biocheminių rodiklių kaitą periode prieš ir po atvedimo; 3. Nustatyti ir įvertinti tirtų kraujo biocheminių rodiklių tarpusavio ryšį periode prieš ir po atvedimo.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Galvijai, kurie atitinka keliamus reikalavimus jautienos produkcijai, vadinami – mėsiniais galvijais. Toks gyvūnas yra kompaktiškas, turi trumpą kaklą ir kojas, plačią ir, palyginus, nedidelę galvą, gerai išreikštus šonkaulius, gilią ir plačią krūtinę, tvirtus pečius ir klubus, ilgą, dailų kūną bei gerai išreikštas šlaunis. Viršutinė ir apatinė kūno dalys lygiagrečios viena kitai. Tokio tipo galvijai pasižymi dideliu mėsos išeigos procentu (5).
1.1.
Mėsinė galvininkystė Lietuvoje
Pirmoji mėsinių galvijų banda į Lietuvą atvežta iš Vokietijos 1995 m. Tai buvo šarole veislės 33 telyčios ir 3 buliukai. Vėliau imta įvežti ir kitų veislių galvijus iš Prancūzijos, Airijos, Danijos, Švedijos, Lenkijos, Austrijos, Olandijos. Atskirose šalyse mėsinių galvijų selekcijos kryptys buvo skirtingos, todėl susiformavo įvairūs produktyvumo tipai.
Šiuo metu Lietuvoje daugiausia galvijų yra limuzinų, aubrakų, simentalų ir šarole veislių. Paskutiniu metu vis populiaresni tampa angusai. Be išvardintų veislių yra veisiami belgų mėlynieji, galovėjai, herefordai, hailendai. Lietuvoje grynaveislių mėsinių galvijų augintojų skaičiuojama per 500. Limuzinų veislė išvesta pietvakarių Prancūzijoje kalnuotoje nederlingų žemių vietovėje Lamonžo apylinkėse. Pagal biologinius ypatumus galvijai panašūs į šarole veislės galvijus, tik šiek tiek smulkesni. Paskutiniu metu limuzinai vis plačiau plinta pasaulyje. Tai gražaus kūno sudėjimo, švelnaus skeleto, gerai išvystytais raumenimis, ilgo gilaus liemens, gyvūnai (6). Spalva nuo raudonmedžio raudonumo iki auksinės spalvos, kailis nepigmentuotas (7). Pilvo srityje, aplink akis ir nosies veidrodėlį, šlaunų viduje plaukai šviesesnės spalvos (6). Ragai horizontalūs, palinkę į priekį ir kyla į viršų. Galva nedidelė su plačia, trumpa kakta. Kaklas taip pat trumpas (7). Pagal gausumą Prancūzijoje jie užima antrą vietą po šarole veislės. Tai sena galvijų veislė. Kilmės knyga - nuo 1886 m. Laikymo sąlygoms nereiklūs. Karvės veršiuojasi lengvai. Gimę buliukai sveria 35-45 kg, telyčios - 35-40 kg. Suaugusios karvės sveria apie 700-800 kg, o buliai 1000-1200 kg. Masė nujunkant (7-8 mėn.) 270-310 kg buliukų, o telyčių – 230-260 kg. Metų amžiaus buliukai sveria apie 480 kg, telyčios – 370 kg. Limuzinų veislės karvės per žindymo laikotarpį išprodukuoja 1500-4200 kg pieno. Jo riebumas 4,5-5,2 proc. Limuzinų mėsa skani ir sultinga. Skerdenos išeiga sudaro 63-65 proc. (6). Taip pat ši veislė garsi savo liesa mėsa ir dideliu kiekiu išpjovos (7).
Limuzinų yra įvairių produktyvumo tipų. Amerikietiško tipo yra visiškai juodų limuzinų. Į Lietuvą limuzinų veislės galvijai vežami iš Vokietijos, Prancūzijos, Airijos, Olandijos, Belgijos, tad stebima produktyvumo tipų įvairovė. Lietuvoje yra veisiami keturių produktyvumo tipų limuzinai:
10 stambaus, vidutinio, smulkaus ir ilgakojų. Perspektyviausi yra stambaus ir vidutinio stambumo limuzinai. Vidutinio stambumo tipo limuzinai gali būti sėkmingai veisiami mažiau našiose žemėse.
Nors limuzinai yra smulkesni už šarole veislės galvijus, juos priskiria prie intensyvios gamybos veislių. Lietuvoje jie veisiami grynuoju veisimu ir naudojami kryžminti su kitomis veislėmis (6).
1.2.
Lytinė branda
Nustatant ar galvijai lytiškai subrendę ne visada tikslu remtis jų amžiumi, tai apsprendžia jų gyvasis svoris arba kūno sudėjimas. Yra duomenų, kad moteriškos lyties galvijai, šeriami didelės energijos turinčiais pašarais lytiškai subręsti gali nesulaukę ir 9,3 mėn. amžiaus. Panašiai ir su buliais: didelės energijos pašarai skatina hormono gonadotropino sekreciją, kuris atsakingas už lytinę brandą (8).
Telyčios sėklinamos taip, kad pirmasis veršiavimasis įvyktų sulaukus dviejų metų amžiaus. Norint pasiekti tokių rezultatų, telyčias reikėtų sėklinti sulaukus 13-14,5 (± 45 d.) mėn. amžiaus. Kai kurių veislių (angusų, herefordų, šarole ir limuzinų) telyčios lytinės brandos sulaukia vėliau, t.y. sėklinamos kai jų svoris pasiekia 60 % suaugusio gyvūno svorio (9). Nepaisant to, produktyvumui neigiamos įtakos turi vėlyvas kergimas/sėklinimas (10).
1.3.
Mėsinių galvijų šėrimas
Galvijų lytinei brandai tiesioginės įtakos turi mityba. Kitaip tariant, kuo greičiau gyvūnas auga, tuo greičiau jis pasiekia lytinę brandą (8).
Mėsinių galvijų mitybos pagrindiniai principai: Išlaikyti produktyvią, sveiką bandą;
Siekti karvių susisėklinimo iki 80 dienos po apsiveršiavimo, tam, kad išlaikyti kasmetinį karvės veršiavimąsi;
Veisti stiprius, sveikus naujagimius.
Tam, kad pasiekti šių rezultatų, laktuojančios karvės turi būti šeriamos atitinkamais pašarais, tokiu būdu užtikrinama pieno kokybė ir veršelio sveikata. Jeigu mitybos resursai riboti, pvz.: sausros periodas, laktuojanti karvė nepagamins reikiamo kiekio pieno, kurio nepakaks veršeliui išmaitinti. Tokiu atveju derėtų šerti papildomais pašarais, o ne vien ganykline žole. Jeigu karvės kondicijos balas netenkinamas, jis turi būti kontroliuojamas pirmo veršingumo mėnesio pabaigoje arba antrame semestre.
Didžiulę įtaką karvės produktyvumui turi laikytojo turimi ištekliai ir gebėjimai patenkinti gyvūno mitybos poreikius. Šeriama įprastu pašaru, įskaitant ganyklinę žolę, tačiau reikalingas ir šienas bei kukurūzų silosas (9).
11 1 Lentelė. Pašarų poreikis mėsinėms karvėms pagal veršiavimosi periodą ir sezoniškumą (9).
Veršingumo periodas/sezonas Karvės pašarų poreikis vaisiui išlaikyti Laktuojančios karvės pašarų poreikis veršeliui išlaikyti Pašarų poreikio charakteristika Amerikos vidurio vakaruose 1-as semestras; Veršiavimasis pavasarį :ankstyvą birželį Veršiavimasis rudenį:ankstyvą gruodį Minimalus Pieno produkcijos mažėjimas. Karvės pašarų poreikis mažėja, kuomet veršiuko mitybos poreikiai išauga. Veršiavimasis pavasarį: maksimalus pašaro poreikis; Veršiavimasis rudenį: minimalus pašaro poreikis. 2-as semestras; Veršiavimasis pavasarį: ankstyvą rugsėjį Veršiavimasis rudenį: ankstyvą kovą Didėjantis, tačiau vistiek mažas Nujunkomas veršelis. Jis pereina prie skirtingos šėrimo programos. Veršiavimasis pavasarį: mažėjantis pašaro poreikis; Veršiavimasis rudenį: didėjantis pašaro poreikis. 3-as semestras; Veršiavimasis pavasarį: ankstyvą gruodį Veršiavimasis rudenį: ankstyvą birželį Maksimalus. Kadangi 90 % intensyviausio vaisiaus augimo periodas yra likus 40 % iki veršingumo pabaigos Nujunkytas veršelis Veršiavimasis pavasarį: minimalus pašaro poreikis; Veršiavimasis rudenį: maksimalus pašaro poreikis. Periodas po apsiveršiavimo; Veršiavimasis
pavasarį: kovo vidurys Veršiavimasis rudenį: rugsėjo vidurys
Karvė nebeveršinga Maksimalus
Veršiavimasis pavasarį: didėjantis pašaro poreikis; Veršiavimasis rudenį: mažėjantis pašaro poreikis.
1.4.
Biocheminiai kraujo rodikliai
1.4.1. Kalcis (Ca)
Kalcis gyvybiškai svarbus elementas, dalyvaujantis daugybėje organizmo procesų, įskaitant nervinio raumeninio audinio jaudrumą, ląstelių membranų pralaidumą, nervinių impulsų laidumą, raumenų susitraukimą, kraujo krešėjimą. Kalcio metabolizmas priklauso nuo pašaro, vitamino D ir jo metabolitų. Taip pat hormono parathormono ir kalcitonino. Kalcio koncentracija prikauso nuo žarnyno absorbcijos, inkstų ekskrecijos (šalinimo) ir nuo atsargų, esančių kauliniame audinyje, kiekio. Kalcis serume egzistuoja trimis formomis: jonizuotas kalcis, kompleksinis kalcis ir baltyminis kalcis (2). Galvijo organizme daugiau kaip 98 proc. kalcio yra kauluose ir dantyse, o likusi dalis – ląstelėse ir tarpląsteliniame skystyje. Kalcis yra ekstraceliuliarinis makroelementas. Kraujyje jo yra daugiau negu ląstelėse. Organizmo skysčiuose esantis kalcio kiekis priklauso nuo šarmų ir rūgščių balanso. Apie
12 pusė kraujyje esančio kalcio yra jonizuota biologiškai aktyvia forma. Kraujo serume jonizuoto kalcio kiekis yra pastovus. Kita kalcio dalis chemiškai susijungusi su kraujo baltymais ir yra netirpios formos. Ilgalaikis kalcio trūkumas pašaruose sukelia kaulų ligas: rachitą jauniems gyvūnams ir osteomaliaciją – suaugusiems. Be to, gali pasireikšti anoreksija, svorio sumažėjimas, hipogalaktija, nervų ir raumenų disfunkcija. Taip pat kalcio jonai svarbūs imuninių ląstelių funkcijoms. Kalcio stoka, arba hipokalcemija po apsiveršiavimo yra rizikos faktorius daugeliui ligų ir yra tiesioginis rizikos faktorius didėjančiam gyvūnų brokavimui (12). Staigus kalcio padidėjimas arba sumažėjimas serume sutrikdo kalcio homeostazę rečiau, negu staigus kalcio deficitas arba kalcio-fosforo disbalansas. Tai dažniau atsitinka stambiesiems gyvūnams, ypatingai aukšto produktyvumo karvėms laktacijos pradžioje. Paralyžius po veršiavimosi sietinas su normaliu arba padidėjusiu magnio kiekiu serume, hipofosfatemija ir hipokalcemija. Hiperkalcemija galvijams itin reta, dažniau pastebima arkliams dėl inkstų nepakankamumo kuomet dideli kalcio kiekiai gaunami su nesubalansuotu pašaru, ypač, jei vyrauja šienas su liucerna (2).
1.4.2. Fosforas (P)
Fosforas yra paplitęs gamtoje, dėl to jo trūkumo pašaruose beveik nebūna. Organizmas geba pasisavinti organinius ir neorganinius fosforo junginius (fosfatus). Su pašaru gautas fosforas rezorbuojasi plonajame žarnyne. Fosforas - svarbus organizmo buferinės sistemos komponentas ir reikšmingas faktorius, lemiantis organizmo pH. Fosforas ir kalcis yra pagrindinės kaulų sudėtinės medžiagos. Ląstelės viduje fosfatai užima svarbų vaidmenį daugumos junginių sintezės ir skilimo reakcijose: adenozintrifosfato (ATP), adenozindifosfato (ADP) ir adenozinmonofosfato (AMP). Energiją, kuri atsipalaiduoja skylant (ATP), ląstelės naudoja įvairiems gyvybiniams procesams. Kaip ir kalcis, fosforas reguliuojamas su pašaru, vitaminu D bei jo metabolitais, hormonais parathormonais ir kalcitoninu (2,11). Didžiajame prieskrandyje fosfatas mažina mikroorganizmų gaminamų lakiųjų riebiųjų rūgščių dirginamąjį poveikį, taip pat patiems mikrobams yra labai svarbus maisto šaltinis (12). Fosforo reikšmė organizmui siejasi su ląstelės biologija ir proteidų bei proteinų apykaita. Sumažėjus kraujyje fosforo koncentracijai, gyvūnas netenka apetito, sumažėja pieno produkcija, sutrinka apsivaisinimas (13). Fosforo koncentracija kraujyje ne visada tiksliai parodo fosfatų balansą, kadangi ji priklauso nuo tuo metu suvartoto pašaro. Hipofosfotemija įtakoja galvijų paralyžių po apsiveršiavimo. Hiperfosfatemija sietina su amžiumi ir apsinuodijimu vitaminu D. Jauniems gyvūnams stebima didesnės koncentracijos, o su amžiumi ji didėja (2). Atrajotojų organizme fosforas dalyvauja daugybėje metabolinių procesų, taip pat jis turi tiesioginės įtakos rujos ciklui (8).
13 1.4.3. Magnis (Mg)
Magnis yra vienas iš svarbiausių biogeninių elementų. Dalyvauja daugelyje fermentinių reakcijų. Magnis svarbus fosforo apykaitoje, gliukozės, daugelio baltymų, riebalų rūščių ir lipidų sintezės, nukleorūgščių skilimo reguliatorius. Jis turi svarbią reikšmę fiziologinei nervinio audinio ir raumenų veiklai (11,12). Magnio koncentracijos sutrikimai dažniausiai pasireiškia galvijams ir avims, pasireiškiantys tetanija. Galvijams sumažėjęs magnio kiekis kraujyje vadinamas ganykline tetanija, o avims - žoline karštine. Labai retai, tačiau pasitaiko ir veršiukams (2). Magnio koncentracija kraujyje sumažėja sutrikus virškinamojo trakto funkcijai, viduriuojant, esant acidozei, tiotoksikozei (12). Hipermagnezija pasitaiko itin retai, naudojant per didelius kiekius magnio sulfato pašaruose ar gydant intavenininiais tirpalais, kuriuose yra magnio druskų (2).
1.4.4. Geležis (Fe)
Geležis yra gyvybiškai svarbus mikroelementas hemoglobino gamybai, kuris transportuoja deguonį po visą organizmą, jungiamųjų audinių susidarymui organizme, imuninės sistemos bei centrinės nervų sistemos veiklai. Be to, ji svarbi ir reprodukcinei sistemai, nes geležies baltymas transferinas perkeliamas į oocitus, kurie yra atsakingi už kiaušialąstės vystymąsi bei aprūpina besivystančius folikulus geležimi (12). Geležies organizmas gauna kartu su pašarais ir vėliau ji absorbuojama plonajame žarnyne į kraujo plazmą. Net 75 proc. geležies, esančios kraujo plazmoje, patenka į kaulų čiulpus, kur dalyvauja hemoglobino gamyboje.
Anot Kaneko (14), geležies trūkumas naminiams gyvūnams pasireiškia mikrocitinės anemijos požymiais. Tai lemia sutrikusi absorbcija plonajame žarnyne. Klinikiniai požymiai susiję su anemija: blyški gleivinių spalva; letargija; silpnumas; svorio netekimas; sutrikęs augimas. Tai pasireiškia ne vien dėl hemoglobino sumažėjimo, bet ir dėl sumažėjusio kiekio kitų geležies turinčių komponentų, tokių kaip mioglobinas, citochromai, citrinų rūgšies ciklo fermentai bei kiti fermentai, kurių sudėtyje yra hemoglobino ar geležies. Taip pat gali pasireikšti diarėja, dermatitas, hematurija, hematochezija, melena, priklausomai nuo anemijos lygio ir gretutinių ligų. Tokie gyvūnai imlesni infekcinėms ligoms dėl imuninės sistemos susilpnėjimo (14).
Geležies toksiškumas. Dažniausiai pasireiškia jaunikliams, kuomet jie gauna per didelius kiekius geležies kartu su motinos pienu bei itin jautrūs gyvūnai, sergantys E hipovitaminoze. Veršeliams ir ožiukams pasireiškia ūmi toksemija pažeisdama centrinę nervų sistemą (CNS), vokalizaciją, sutrikdo kvėpavimą, sukelia ikteriją ar net mirtį (15).
14 1.4.5. Aspartatamino transferazė (AST) ir alaninamino tranferazė (ALT)
Tai serumo amino transferazės. Šiuos fermentus gamina daugelis organizmo ląstelių. AST aktyvumas didžiausias širdies ir griaučių raumenyse, kepenyse, eritrocituose; mažas – odoje, inkstuose, kasoje. ALT daugiausia randama kepenyse, inkstuose, širdies ir griaučių raumenyse, kasoje, blužnyje. ALT yra ląstelės citoplazmoje, todėl, kai tik pažeidžiama ląstelė (pavyzdžiui: hepatocitas), šis fermentas greitai patenka į tarpląstelinę erdvę ir jo aktyvumas kraujo plazmoje padidėja. 30 proc. AST aktyvumo tenka citoplazmai ir 70 proc. – mitochondrijoms. Taigi ląstelė, kad AST patektų į tarpląstelinę erdvę, turi būti labiau pažeista. Todėl ji suaktyvėja vėliau negu ALT (3). AST rodiklis karvių kraujo serume parodo kepenų suriebėjimo sindromą, sumažėjusį apetitą bei ankstyvoje laktacijos pradžioje ketozės laipsnį. Padidėjęs AST rodiklis rodo subklinikinį kepenų pažeidimo laipsnį. Atrajotojams, arkliams ir kiaulėms ALT, priešingai nei AST, rodiklis nėra toks tikslus kepenų parametras ir jo padidėjimas nesietinas su kepenų pažeidimais (1).
1.4.6. Šlapalas (UREA)
Pagrindinė inkstų veikla – palaikyti skysčių ir elektrolitų balansą bei pašalinti azoto ir rūgščių likučius. Tai kiekvieno gyvūno fiziologinė būklė.
Uremija apibūdinama kaip klinikinių požymių visuma, susijusi su inkstų šalinimo disfunkcija. Uremija skiriasi nuo azotemijos. Pastaroji apibūdina nebaltyminių azotinių medžiagų kiekį kraujyje, tokius kaip šlapalas ir kreatininas, kurių parametrai leidžia įvertinti inkstų šalinimo funkciją. Pacientams su nežymia azotemija dažniausiai nepastebimi uremijos klinikiniai požymiai. Tačiau uremiją nuolatos lydi azotemija. Todėl labai svarbu iš anksto įvertinti inkstų veiklą pagal šlapalo ir kreatinino kiekį, tokiu būdu išvengiant komplekso metabolinių ir endokrininių sutrikimų, kurie gali sukelti uremiją. Abu komponentai šalinami per inkstų glomerulus ir jų kiekis kraujo plazmoje, kraujyje ar serume priklauso nuo glomerulų filtracijos greičio. Šlapalas pasigamina iš amoniako kepenyse, o jo koncentracija kraujo serume padidėja dėl įvairių metabolinių procesų sutrikimų: vartojant daug baltyminio pašaro; esant kraujavimui iš virškinamojo trakto. Šlapalo koncentracija kraujo serume sumažėja dėl kepenų veiklos sutrikimų, dėl ilgalaikio badavimo ar šeriant per mažai baltymingu pašaru. Šlapalo sumažėjimas nėra susijęs su inkstų funkcijos pokyčiais, tai tik parodo inkstų glomerulų filtracijos greitį (17).
Karvėms, kurios su pašaru gauna didelį kiekį baltymų, padidėja šlapalo koncentracija kraujyje. To pasekoje sumažėja gimdoje esančių skysčių pH ir taip sumažinamas susisėklinimo indeksas (14). Šlapalo koncentracijos padidėjimas kraujyje ar piene yra požymis, kad karvė sunkiau apsivaisins (13).
15
1.5.
Dažniausiai pasitaikančios mėsinių galvijų ligos
Apie 75 proc.visų ligų karvėms pasireiškia pirmąjį mėnesį po apsiveršiavimo ir net 50 proc. su medžiagų apykaita susijusių ligų – pereinamuoju laikotarpiu (18).
1.5.1. Nuovalų užsilaikymas.
Galvijai turi katiledoninę placentą. Vaisiaus katiledonai prisitvirtina prie motinos karunkulų taip suformuodami placentomą (19). Fiziologinis placentos atsidalinimas – tai multifunkcinis organizmo procesas, susidedantis iš hormoninių, medžiagų apykaitos ir imuninės sistemos procesų (20). Placentos atsidalinimas ir/arba iškritimas dažniausiai pastebimas 3-6 val. po vaisiaus atvedimo (pasitaiko ir vėliau nei po 24 val.) (6).
Daugybė faktorių įtakoja nuovalų užsilaikymą: atvedimo skatinimas hormoniniais preparatais; ankstyvas nėštumas; abortas; dvyniai; distokijos; fetotomijos; Cezario pjūvis; nepilnavertė mityba; ypatingai vitamino E, seleno, karotino trūkumas; infekcijos (pvz.: galvijų virusinė diarėja) bei imunosupresija (19).
Placentos atsidalinimas tipiškas trečiajame veršingumo semestre, esant dvyniams, uždelsto veršingumo metu, po aborto ar ankstyvo veršiavimosi, karvėms, kurios turi viršsvorio arba per liesos, esant vitaminų ar mineralinių medžiagų trūkumui (pvz.: vit.E ar Se). Paskutiniu metu vis dažniau pasireiškia aukšto produktyvumo karvėms, kurių racionas nėra tinkamai subalansuotas, esant hipokalcemijos rizikai, veršingumo metu pasireiškusiai imunosupresijai, esant prastoms laikymo sąlygoms po atvedimo. Placentos atsidalinimas gali sukelti ūmų metritą, generalizuotą toksemiją, vangumą ar net mirtį.
Gydymas kontraversiškas. Galima švelniai atidalinti placentą, jeigu nepažeisti karunkulai, praėjus kelioms dienoms po atvedimo, kai kurie autoriai mano, kad intrauteriniai antimikrobiniai vaistai nėra kontraindikuotini šiuo atveju, kadangi vėliau prailginamas placentos atsistatymas po atvedimo (21). Daugumai karvių, kurioms buvo pašalinta placenta mechaniniu būdu, buvo rasta patogeninių bakterijų gimdoje, palyginus su karvėmis, kurios gydytos kitais būdais ir mėginiai tirti praėjus 3 savaitėms po atvedimo, patogeninių bakterijų rasta 37 proc. karvių. Nors tyrimai rodo, kad toks gydymo būdas neefektyvus, tačiau jis vistiek naudojamas. Mechaninis nuovalų pašalinimas tiesiogiai pažeidžia endometriumą bei slopina leukocitų fagocitozę gimdoje – o tai sukelia bakterinę infekciją. To pasekoje išsivysto metritas ir sutrinka reprodukcija (19). Tinkamiausi parenteriniai antimikrobiniai vaistai kartu su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU). Taip sumažinamas uždegimas, pireksija ir toksemija (21). Intraveniniai kalcio borogliukonato tirpalai skatina gimdos susitraukimus, taip skatindami gimdos valymąsi bei vartojami nuo hipokalcemijos, kuri dažnai lemia šią ligą. Intrauteriniai antimikrobiniai
16 vaistai, tokie kaip oksitetraciklinas užkerta kelią metritui, tačiau gydytoms karvėms gali išsivystyti piometra. Šiuo metu plačiai taikomos kolagenazės injekcijos į bambos arteriją (29).
1.5.2. Gimdos/makšties iškritimas.
Makšties iškritimas gali būti prieš gimdymą arba po jo. Dažniausiai serga galvijai, tačiau pasitaiko ir avims, rečiau – ožkoms. Šį sutrikimą įtakoja prastas šėrimas, hipokalcemija, pašaras, kuriame gausu fitoestrogenų (ankštiniai, pvz: liucerna, sojų miltai) ar tankus gyvūnų laikymas. Individualūs faktoriai: nutukimas; lėtinis kosulys; lėtinis stanginimasis šlapinantis ar tuštinantis (29). Taip pat įtakos turi dvynukai, dideli veršiukai, skirtingų veislių kryžminimas, retkarčiais - kalnuotos vietovės (23).
Gimdos iškritimas pasireiškia sporadiškai ir dažniau pastebimas pieninio tipo karvėms nei mėsinio (22). Susirgimų skaičius varijuoja nuo 0,2 iki 3 proc. (24). Dažniausiai makšties iškritimas diagnozuojamas vyresnėms karvėms, vedančioms nebe pirmą naujagimį. Tai lemia slėgis, susidaręs dubens srityje trečiajame veršiavimosi periode. Visa tai apsunkina per didelis perivaginalinių riebalų kiekis, rektoanaliniai sutrikimai (pvz.: nevalingas tuštinimasis), estrogenų kiekio sutrikimai. Polinkį turi mėsinių veislių galvijai, ypatingai herefordų (21). Dažniausiai pastebima per pirmąsias valandas po apsiveršiavimo. Šis sutrikimas glaudžiai susijęs su hipokalcemija, kuri įtakoja gimdos tonuso sumažėjimą bei pavėluotą gimdos kaklelio involiuciją.
Gimdos iškritimo klinikiniai požymiai akivaizdūs. Iš karto po išiškritimo audiniai esti normalūs, tačiau praėjus kelioms valandoms jie padidėja ir sutinsta. Endometriumas įprastai būna suterštas išmatomis ir pakratais. Kai kuriais atvejais audinys gali būti mechaniškai pažeistas, ar net apjuostas žarnų kilpomis. Audinys įtemptas, gyvūną kankina pilvo skausmas, nerimas, anoreksija, padažnėja pulsas ir kvėpavimo dažnis. Komplikacija – šokas.
Iškritusios gimdos audinius būtina kuo skubiau apsaugoti suvyniojant juos į drėgnus audinius ar tiesiog uždengiant. Mėsinius galvijus palikti ten, kur jie ir yra, kad išvengti gimdos plyšimo, kadangi gimdos kraujagyslės gali trūkti gyvūnui bandant pabėgti. Gydyti reikėtų nuo hipokalcemijos prieš apsiveršiavimą, o jeigu gimda iškrito, po gimdos atstatymo naudoti intraveninius kalcio kiekio kraujyje atstatančius tirpalus. Prieš atstatant gimdą reikalinga epidūrinė anestezija, tačiau ne visais atvejais. Audinys nuplaunamas, dezinfekuojamas. Rekomenduojama, kad gyvūnas procedūros metu stovėtų. Švelniai masažuojant dorsalinę ir ventralinę dalis, gimda atstatoma. Po to gimdos ragai per makštį išverčiami į buvusią padėtį. Naudojamas klenbuterolis gimdai atpalaiduoti, palengvinti atsistatymą ir sumažinti anestezijos kiekį, tačiau šis preparatas legalus tik Jungtinėje Karalystėje. Oksitocinas stimuliuoja miometriumo susitraukimus po procedūros. Daugeliu atvejų kontraindikuotini
17 antimikrobiniai vaistai, kadangi yra didelė tikimybė išsivystyti metritui. Taip pat reikalingas laikinas vulvos užsiuvimas, tačiau anot Smith (2) – tai nebūtina. Retais atvejais, kuomet gimda per daug pažeista, atliekamas gimdos pašalinimas. Prognozė priklauso nuo gimdos ir jos kraujagyslių pažeidimo laipsnio. Jei pasitaikė bandoje toks atvejis, labai tikėtina, kad jis pasikartos ir kitoms karvėms. Profilaktika sietina su hipokalcemijos kontrole bandoje prieš apsiveršiavimą. Apsunkintas veršiavimasis, distokijos, priverstinis veršiavimasis rečiau sukelia gimdos išsivertimą (2).
1.5.3. Metritas
Tai ūmus sisteminis bakterinės infekcijos sukeltas gimdos uždegimas, pasireiškiantis per pirmąsias 10 dienų po apsiveršiavimo (iki 21 d.). Klinikiniai požymiai: dvokiančios, rudai raudonos spalvos išskyros iš makšties; pireksija; sumažėjusi pieno gamyba; vangumas; anoreksija; padažnėjęs širdies darbas; dehidratacija; laminitas (2,25). Išskyros akivaizdžiai matomos arba išsiskiria palpuojant gimdą per rectum. Įprastai nuovalos pasišalina per 2 savaites po atvedimo, todėl nepatariama palpuoti gimdos iki 18 dienos po apsiveršiavimo jeigu nėra jokių klinikinių požymių, susijusių su infekcija. Tačiau jei šis procesas užsitęsia – prasideda infekcija patogeninėmis bakterijomis. Arcanobacter
pyogenes ir Clostridium spp. veikia sinergiškai ir sukelia gangreninį metritą. Metritą dažnai lydi
vaginitas bei gimdos kaklelio uždegimas. Negydant liga gali išplisti ir sukelti peritonitą ar perimetritą (2). Tokios karvės per dieną suėda 2-6 kg (sausosios medžiagos) mažiau. Dažniausiai sukelia
Echerichia coli arba kitos anaerobinės bakterijos. Gydoma antimikrobiniais vaistais, veikiančiais A.pyogenes ir gramneigiamus anaerobus (1mg/kg ceftiofuro, 10 mg/kg tetraciklino, 1-2 mg/kg
prokaino-penicilino-tiofuro) nuo 3 iki 5 dienų (2,26). Lokaliai penicilinas veiksmingas tik pirmąsias 30 dienų po atvedimo, kadangi vėliau mikroorganizmai ima gaminti penicilinazę. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į intrauterinį oksitetraciklino vartojimą, nes išlauka piene siekia 44-96 val. po naudojimo. Gimdos plovimas fiziologiniu tirpalu (40-45 oC temp.) pašalina susikaupusius skysčius bei nuovalų likučius ir taikomas iki antimikrobinio gydymo. Gimdos plovimui fiziologiniu tirpalu naudojamas kateteris, kuris įvedamas į gimdą ir suleidžiama 0,5-1 l tirpalo. Vėliau masažuojama gimda per rectum ir tirpalas kartu su gimdos turiniu pasišalina per makštį. Be antimikrobinių preparatų puikiai veikia gimdos plovimas antiseptinėmis medžiagomis: 1:10-20 joduoto povidono tirpalas su fiziologiniu tirpalu, kuris veikia fungicidiškai, o 10 proc. joduoto povidono tirpalas, kuriame yra 1 proc. jodo kartu su fiziologiniu tirpalu (1:20) veikia baktericidiškai (2). Rizikos faktoriai: užsilaikiusios nuovalos; distokija; dvyniai; stambus naujagimis (25).
18 1.5.4. Endometritas
Pirmąjį mėnesį po atvedimo gimda būna užteršta įvairiomis patogeninėmis bakterijomis, tačiau jos laikui bėgant yra pašalinamos kartu su nuovalomis. Arcanobacter pyogenes gali užsilaikyti gimdoje ir kartu su Fusobacterium necrophorum ir Bacteroides spp. sukelti gimdos infekciją. Endometritus taip pat sukelia koliformai, Pseudomonas aeruginosa, hemolitiniai streptokokai, gramteigiamos ir gramneigiamos anaerobinės bakterijos (2). Histologiškai tai endometriumo epitelio uždegimas, sukeltas patogeninių bakterijų, limfocitų infiltracija bei kraujotakos suaktyvėjimas su edema pažeistoje vietoje (26). Skirstomas į subklinikinį ir klinikinį endometritą.
Klinikiniam endometritui būdinga pūlingos ar pūlingos-gleiviškos išskyros iš makšties praėjus daugiau nei 21 d. po veršiavimosi. Dažniausiai klinikiniai požymiai sunkiai pastebimi. Pagrindinis požymis – tai rujos nebuvimas ar nesusisėklinimas po apsiveršiavimo, taip pat gimdos diametro padidėjimas daugiau nei 7,5 cm. Diagnozuojama palpuojant gimdą. Jaučiamas gimdos atoniškumas, gimdos kaklelio susiaurėjimas (25). Taip pat naudojant makšties veidrodį aptinkama eksudato kranialinėje vaginos dalyje arba gimdos kaklelyje (2). Dažniausiai endometritas išsivysto dėl nuovalų užsilaikymo.
Subklinikinis endometritas sunkiau pastebimas ir dažniausiai nustatomas tik iš gimdos citologinio tyrimo pagal neutrofilų kiekį. Įtariama kuomet praėjus 40-60 d. po apsiveršiavimo karvė neapsivaisina (25). Diagnozuojama taip pat iš citologinio tyrimo, biopsijos ir, kai kuriais atvejais, ultragarso pagalba.
Endometritas gydomas antimikrobiniais vaistais sistemiškai ar lokaliai bei prostaglandinais. Pagrindinis gydymo principas – atsikratyti patogeninių bakterijų, sustiprinti gimdos imuninę sistemą bei atstatyti gimdos funkciją (26). Patariama paimti citologinį mėginį ar biopsiją, tikslu nustatyti patogenines bakterijas ir atlikti antibiogramą. Gydymas labai panašus į metrito gydymą. Tačiau endometritai kartais gydomi ir prostaglandinais. Toks gydymas kontraindikuotinas esant lengvai endometrito formai arba naudojamas kartu su antimikrobinėmis medžiagomis (10).
1.5.5. Distokijos
Dažniausiai pasitaiko pirmaveršėms, vedančioms didesnio svorio nei įprastai, naujagimius, karvėms, kurioms užsitęsęs veršingumas, taip pat karvėms, kurių fiziologiškai siauresnis dubuo (10). Distokijos (apsunkintas gimdymas) galvijams gali išsivystyti ir dvynių atvedimo momentu, vaisiaus defektų (pvz.:schistosomus reflexus, anasarca), gimdos užsisukimo bei esant motinos ir vasiaus disproporcijoms (21). Be to, dažniau pastebima stambiosioms veislėms (pvz.: mėsinio tipo galvijams), nepaisant to, sutrikimas varijuoja nuo 3 iki 25 proc. tarp visų galvijų (2). Gydymas: vaisiaus ištraukimas; mechaninis vaisiaus atstatymas motinos gimdoje; embriotomija; Cezario pjūvis ir kt. (21).
19 Gydymas pasirenkamas pagal distokijos laipsnį. Gelbėjamos abi gyvybės, tačiau ne visada pavyksta, todėl prioritetas beveik visada yra motina. Klinikiniai požymiai labai įvairūs: stiprios stangos; karvė nerami – atsigula, atsistoja ir visa tai kartojasi (šis poelgis būdingas kuomet vaisiaus galva didesnė nei motinos dubuo, netaisyklinga vaisiaus padėtis arba kuomet vaisius spaudžia). Taip pat karvė gali taip elgtis ir nesistanginti, taip gali atsitikti dėl gimdos inertiškumo, gimdos trūkimo arba tiesiog dėl bendro organizmo išsekimo. Tokią karvę būtina atskirti, ji negali būti suvaržyta, kadangi bet kurio metu ji gali atsigulti ar ją gali ištikti kolapsas. Prieš atliekant bet kokias manipuliacijas patartina atlikti uodegos epidūrinę anesteziją 2 proc. lidokaino tirpalu suleidžiant 4-8 ml tirpalo. Taip pat gali būti naudojamas ksilazinas 0,17 mg/kg sumaišius su 10 ml fiziologinio tirpalo analgezijai sukelti. Arba naudojami abu preparatai vienu metu (0,22 mg/kg lidokaino su 0,17mg/kg ksilazino), kurie per kelias minutes sukelia analgeziją, kuri trunka iki 5 su puse val. Vėliau apiplaunama uodega, vieta aplink makštį, švelniai randamas vaisius ir nustatoma jo pozicija, esant reikalui ir jeigu įmanoma, ji atstatoma. Visais atvejais ir nuolat naudojami lubrikantai. Priverstinis vaisiaus ištraukimas atliekamas tik tuomet, kai maksimaliai atveriamas gimdos kaklelis (2). Prevencija. Kontroliuoti veisimą ir motinos mitybą (21).
20
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS
2.1.
Tyrimo atlikimo laikas, vieta, sąlygos.
Tyrimas buvo atliekamas nuo 2016-04-01 iki 2017-10-01 mėnesio „X“ ūkyje. Šiuo metu ūkyje yra laikomi 2 tipų galvijai: pieninio tipo ir mėsinio tipo. Pagrindinėje fermoje yra laikoma apie 350 Švedijos žalmargių ir Lietuvos žalųjų galvijų, iš kurių yra melžiamos apie 120 karvių. Limuzinų veislės galvijų laikoma apie 180, kurie suskirstyti į 3 bandas ir prieauglį. Atskiras bandas sudaro po 30 karvių žindenių ir bulius reproduktorius. Likusios – telyčios, sulaukusios lytinės brandos, sėklinamos (18-22 mėn.), o jų ruja fiksuojama remiantis automatine rujų sekimo „SCR Heatime® HR” sistema su judesių stebėjimo davikliu.
Pirmoji limuzinų banda į šį ūkį buvo įvežta 2006 m. iš Airijos. Buvo įvežtos 29 veršingos telyčios, o bulius reproduktorius – iš Lietuvos, iš kurių buvo suformuotos sekančios bandos. Seniausioje bandoje karvės veršiuojasi jau 10 – 11 kartą, o jauniausioje – 2-ą. Reproduktorius bandoje laikomas apie 3-4 metus. Bandos laikomos atskiruose tvartuose ant pusiau gilaus kraiko, palaidu laikymu su nuolatine galimybe išeiti į lauką. Galvijai šeriami iki soties daugiamečių žolių šienainiu, kukurūzų silosu, vasaros metu – ir žolės mišiniu, papildomai duodama laižomosios druskos „Lisal“ (natris 375 g/kg, kalcis 5 g/kg, magnis 0,2 g/kg) ir „SUPAlyx“ (vitaminų ir mikroelementų papildai galvijams). Ūkyje nesilaikoma veršiavimosi sezoniškumo, kadangi nuolat bandoje yra bulius reproduktorius.
2.2.
Sergamumo analizė
Karvių sergamumas buvo vertinanamas periode po atvedimo. Pastebėjus būdingą simptomatiką – dvokiančios tamsiai raudonos spalvos išskyros iš makšties, praėjus 7-10 dienų po apsiveršiavimo, karščiavimas (>39,5), vangumas – diagnozuotas metritas. Subklinikiniai endometritai diagnozuoti pastebėjus, jog keletas karvių apatiškos, vangios, be to, 3-5 mėn. po apsiveršiavimo nepastebėtos rujojant, todėl rektalinio tyrimo metu užfiksuoti: gimdos padidėjimas; atoniškumas; pireksija. Vienai karvei pasireiškė distokija dvynukų vedimo metu, kuomet pirmasis naujagimis veršiavosi atbuline eiga. Pastarasis išgyveno. Kitoms dviems karvėms distokijos pasireiškė dėl motinos ir vaisiaus disproporcijų. Jos buvo nuolatos stebimos ir vėliau šioms karvėms nustatytas nuovalų užsilaikymas, pireksija. Nuovalų užsilaikymas buvo akivaizdus, todėl per pirmąsias 3 dienas po atvedimo jos buvo atidalintos ir pašalintos. Gimdos iškritimas diagnozuotas iš karto po atvedimo karvėms, kurioms pasireiškė distokijos.
21
2.3.
Kraujo biocheminių rodiklių analizė.
Tyrimui parinkta 10 veršingų karvių iš visų 90 karvių žindenių, kraujo biocheminiams rodikliams tirti. Kraujo mėginiai buvo imami 3 kartus iš kiekvienos karvės:
Pirmasis mėginys imtas likus 14 dienų ( ± 2-3d.) iki numatomo veršiavimosi; Antrasis – 1-2 val.(± 0,5 val.) po apsiveršiavimo;
Trečiasis – 14 dienų (± 2-3d.) po apsiveršiavimo.
2.4.
Kraujo biocheminių rodiklių normos.
Karvių biocheminių kraujo rodiklių normos parinktos pagal Holtegrew-Bohling (AST, Ca, Mg, UREA, P). Kadangi autorius nurodo tik šiuos parametrus, toliau, atsižvelgiant į literatūros naujumą, remtasi Smith (Fe) bei Gay (ALT) (2,7,27).
2.5.
Kraujo paėmimas.
Kiekviena karvė būdavo atskiriama nuo bandos ir fiksuojama veterinarinėse staklėse mėsiniams galvijams. Laikantis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų buvo paimti kraujo mėginiai. Kraujas buvo imtas iš uodegos venos (V. coccygea) (1 pav.). Naudoti 6 ml talpos vakuuminiai mėgintuvėliai raudonu dangteliu be krešulio aktyvatoriumi. Po paėmimo mėginiai palikti 15 min. nusistovėti. Susiformavus krešuliui serumas atskirtas ir užšaldytas (-18ºC). Surinkti mėginiai transportuoti į LSMU VA stambiųjų gyvūnų klinikoje esančią laboratoriją, kur buvo atšildyti iki kambario temperatūros, vėliau centrifuguojami „Hettich zentrifugen“ aparatu. Po centrifugavimo gautas kraujo serumas buvo tiriamas analizatoriumi „RX daytona“ (Randox Laboratories, Didžioji Britanija), naudojant „Diatron“ reagentus. Ištirti 7 kraujo serume vyraujantys biocheminiai parametrai (ALT, AST, Ca, Mg, Fe, UREA, P).
1 pav. Kraujo paėmimo schema.
Gyvulio fiksavimas Dūrio ploto dezinfekavimas Kraujo paėmimas į mėgintuvėlį su vakutaineriu Mėginių registravimas Kraujo krešulio atskyrimas nuo serumo Serumo užšaldymas Mėginio atšildymas ir centrifugavimas Biocheminis kraujo tyrimas ir duomenų analizė
22
1.4. Statistinių duomenų analizė.
Tyrimų duomenys apdoroti „Microsoft Excel 2013“ statistiniu paketu. Apskaičiuotas vidutinis aritmetinis vidurkis, vidutinio aritmetinio vidurkio paklaida, laisvų narių skaičius, standartinis nuokrypis ir grupių statistinio patikimumo laipsnis (p). Skirtumai statistiškai patikimais laikomi, kai p < 0,005. Koreliacija tarp kraujo biocheminių rodiklių apdorota „R-project“ paketu (2 Lentelė).
2 Lentelė. Koreliacijos reikšmės (28).
Neigiamos reikšmės Aprašymas Teigiamos reikšmės
0,00 „Nėra“ 0,00 0,19 – -0,01 „Labai silpnas“ 0,01 – 0,19 -0,39 – -0,20 „Silpnas“ 0,20 – 0,39 -0,69 – -0,40 „Vidutinis“ 0,40 – 0,69 -0,89 – -0,70 „Stiprus“ 0,70 – 0,89 -0,99 – -0,90 „Labai stiprus“ 0,90 – 0,99 -1,00 „Visiškai tikslus“ 1,00
23
3. REZULTATAI
Remiantis tyrimais, atliktais nuo 2016-04-01 iki 2017-10-01 iš 90 karvių žindenių, iš kurių 10-iai karvių buvo atlikti biocheminiai kraujo tyrimai gauti žemiau pateikti rezultatai.
Tiriamuoju laikotarpiu daugiausia užfiksuota nuovalų užsilaikymo atvejų, kurie pasireiškė penkioms karvėms po apsiveršiavimo iš 90 esančių karvių ir sudarė 5,56 proc. Dar keturioms karvėms po apsiveršiavimo pasireiškė metritas (4,44 proc.), trims – distokijos (3,33 proc), dviems – gimdos iškritimas (2,22 proc.) ir dar dviems– endometritas (2,22 proc.) (2 pav.).
2 pav. Bandos sergamumo diagrama.
3.1.
Kraujo biocheminių rodiklių analizė
ALT rodikliai kraujo serume viso tyrimo metu didėjo. Didžiausias pokytis matomas tarp mėginių paėmimo likus 14 (± 2-3 d.) dienų iki numatomo veršiavimosi ir praėjus 14 (± 2-3 d.) dienų po veršiavimosi ir siekė 94,58 proc. Tyrimo duomenys statistiškai patikimi (p<0,005) (3 pav.).
24 3 pav. ALT vidurkių kraujo serume kitimas.
Išanalizavus tyrimo rodiklius nustatyta – AST kiekis iš karto po apsiveršiavimo sumažėjo 7,7 proc, o praėjus 14 (± 2-3 d.) dienų po veršiavimosi atsistatė ir pakylo 6,8 proc. Tyrimo duomenys statistiškai patikimi (p<0,005) (4 pav.).
25 Iš tyrimo duomenų matyti, kad kalcio kiekis kraujo serume iš karto po apsiveršiavimo sumažėjo 2,8 proc., tačiau praėjus 14 (± 2-3 d.) dienų po veršiavimosi po truputį kilo 0,46 proc. Tyrimo duomenys statistiškai patikimi (p<0,005) (5 pav.).
5 pav. Kalcio vidurkių kraujo serume kitimas.
Nustatyta, jog magnio kiekis kraujo serume viso tyrimo metu mažėjo. Didžiausias pokytis stebimas tarp 14 (± 2-3 d.) dienos iki veršiavimosi ir 14 (± 2-3 d.) dienos po veršiavimosi, kuris siekė 2,6 proc. Tyrimo duomenys statistiškai patikimi (p<0,005) (6 pav.).
26 6 pav. Magnio vidurkių kraujo serume kitimas.
Geležies kiekis kraujo serume likus 14 (± 2-3 d.) dienų iki veršiavimosi viršijo normos ribas 40,10 proc. Iš karto po apsiveršiavimo staiga sumažėjo 87,40 proc., o praėjus 14 (± 2-3 d.) dienų po apsiveršiavimo pakilo 10,42 proc. Tyrimo duomenys statistiškai patikimi (p<0,005) (7 pav.).
27 Viso tyrimo metu šlapalo koncentracija viršijo normos ribas kraujo serume. Iš karto po apsiveršiavimo šlapalo kiekis padidėjo 34,16 proc, o praėjus 14 (± 2-3 d.) dienų po apsiveršiavimo sumažėjo 22,79 proc. Tyrimo duomenys statistiškai patikimi (p<0,005) (8 pav.).
8 pav. Šlapalo vidurkių kraujo serume kitimas.
Fosforo kiekis viso tyrimo metu viršijo normos ribas, taip pat viso tyrimo metu fosforo kiekis mažėjo. Didžiausias pokytis stebimas tarp 14 (± 2-3 d.) dienos iki numatomo veršiavimosi ir 14 (± 2-3 d.) dienos po apsiveršiavimo, kuris siekė 36,59 proc. Tyrimo duomenys statistiškai patikimi (p<0,005) (9 pav.).
28 9 pav. Fosforo vidurkių kraujo serume kitimas.
29
3.2.
Kraujo biocheminių rodiklių koreliacija
Iš tyrimo duomenų matyti, kad iki veršiavimosi likus 14 dienų AST sudarė stiprų teigiamą ryšį su magniu (0,794), geležimi (0,805), fosforu (0,695) ir neigiamą stiprų ryšį su kalciu (-0,750). Taip pat buvo stiprus neigiamas ryšys tarp kalcio ir magnio 0,716) bei fosforo su magniu (0,764) ir šlapalu (-0,746) (3 lentelė.).
3 Lentelė. Biocheminių kraujo rodiklių koreliacija iki veršiavimosi likus 14 dienų (± 2-3 d.)
ALT AST Ca Mg Fe UREA P
ALT 1,000 -0,063 -0,166 0,210 -0,580 -0,646 0,512 AST 1,000 -0,750 0,794 0,805 -0,133 0,695 Ca 1,000 -0,716 -0,539 0,226 -0,672 Mg 1,000 0,639 -0,361 0,764 Fe 1,000 0,159 0,319 UREA 1,000 -0,746 P 1,000
Nustatėme, kad stiprų neigiamą ryšį sudarė kalcis su AST (-0,780) ir fosforu (-0,471), fosforas su magniu (-0,858) ir geležimi (-0,790), o stirprų teigiamą ryšį sudarė kalcis su geležimi (0,882) bei šlapalu (0,753) (4 lentelė).
30 4 Lentelė. Biocheminių kraujo rodiklių koreliacija 1-2 valandoms (± 0,5 val.) po veršiavimosi.
ALT AST Ca Mg Fe UREA P
ALT 1,000 0,521 -0,499 0,406 -0,162 -0,662 -0,353 AST 1,000 -0,780 -0,244 -0,684 -0,584 0,395 Ca 1,000 0,219 0,882 0,753 -0,471 Mg 1,000 0,573 -0,350 -0,858 Fe 1,000 0,435 -0,790 UREA 1,000 0,021 P 1,000
Praėjus 14 dienų po veršiavimosi tarp kraujo serumo rodiklių stiprų teigiamą ryšį sudarė geležis su ALT (0,778) ir AST (0,882) bei ALT su AST (0,817) (5 lentelė).
5 Lentelė. Biocheminių kraujo rodiklių koreliacija po veršiavimosi praėjus 14 dienų (± 2-3 d.)
ALT AST Ca Mg Fe UREA P
ALT 1,000 0,817 0,461 0,330 0,778 0,668 0,020 AST 1,000 0,440 0,445 0,882 0,598 0,479 Ca 1.000 0,378 0,569 0,258 0,040 Mg 1,000 0,628 -0,064 0,110 Fe 1,000 0,260 0,285 UREA 1,000 0,131 P 1,000
31
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Nesubalansuota mityba, medžiagų apykaitos sutrikimai ir ligos diagnozuojamos remiantis kraujo biocheminiais mėginiais. Norint diagnozuoti ligas, svarbu kuo tiksliau nustatyti kraujo rodiklių normos ribas. Nukrypimas nuo fiziologinės normos ribų laikomas patologija. Siekiant teisingai interpretuoti gautus parametrus svarbu atkreipti dėmesį į kraujo biocheminių rodiklių normas, kurios varijuoja priklausomai nuo gyvūnų rūšies, regiono, kuriame jie gyvena bei laikymo, šėrimo sąlygų (29).
Daugiausia užfiksuota nuovalų užsilaikymo atvejų, kurie pasireiškė penkioms karvėms po apsiveršiavimo iš 90 esančių karvių ir sudarė 5,56 proc. Dar keturioms karvėms po apsiveršiavimo pasireiškė metritas (3,33 proc.), trims distokijos (3,33 proc.), dviems – gimdos iškritimas (2,22 proc.) ir vienai – endometritas (1,11 proc.).
Pagal Smith (2) gimdos iškritimą dažniausiai lemia hipokalcemija. Anot Matt ir kt. (22) gimdos iškritimas pasireiškia tik 0,2-3 proc. apsiveršiavusių karvių. Remiantis Echternkamp ir kt. (30) tyrimų duomenimis, nuovalų užsilaikymas dažniau pasireiškė dvynukus vedusioms mėsinio tipo karvėms. Remiantis Noakes ir kt. (31) autorių duomenimis, nuovalų užsilaikymas siekia 4,7 proc. Anot Smith (2), nuovalų užsilaikymas siekia 8-12 proc., iš kurių 20-25 proc. karvių pasireiškia metritas. Taip pat šis autorius nurodo, kad distokijos gali pasireikšti nuo 3 iki 25 proc. bandoje esančių karvių. Remiantis Zaborski (32) duomenimis, dvynukai 10,5 karto padidina distokijos tikimybę, o kiekvienas naujagimio papildomas kilogramas, padidina distokijos riziką 0,2 proc. Taip pat autorius išanalizo, kad net 34 proc. mėsinių karvių, kurioms pasireiškė distokijos, vedė didesnius nei įprastai veršiukus. Anot Drillich ir kt. (33) literatūros duomenimis, metritai siekia 18-37 proc., kuriems įtakos turi distokijos, nuovalų užsilaikymas, higienos stoka ir netinkamas racionas užtrūkimo metu. Pasak Noakes ir kt. (31) autorių endometritai pasireiškia priklausomai nuo regiono, pvz.: Jungtinėje Karalystėje siekia 10,1 proc., o Australijoje – 0,9 proc.
Iš tyrimo duomenų matyti, kad ALT kiekis kraujo serume tendencingai kyla ir po apsiveršiavimo praėjus 14 dienų (± 2-3 d.) net viršija normos ribas. Tai reiškia, kad šis rodiklis varijuoja priklausomai nuo karvės veršingumo stadijos. Pagal Grunwald (34), Otto ir kt. (35), ALT kiekis kraujo serume užtrūkusių ir veršingų karvių būna mažesnis, o laktuojančių ir laktacijos pradžioje padidėja. Pagal Stojević ir kt. (1), ALT rodiklis periode prieš ir po apsiveršiavimo yra labai jautrus rodiklis. Autorius savo tyrime pastebi, kad 46-ą laktacijos dieną ALT kraujo serume yra pats didžiausias ir 7-8-ą veršingumo mėnesį ALT kiekis ima mažėti.
Pagal gautus tyrimo duomenis AST kiekis kraujo serume nežymiai sumažėja iš karto po apsiveršiavimo (7,7 proc.), bet pakankamai greitai atsistato (6,8 proc.) praėjus 14 dienų (± 2-3 d.).
32 Panašius rezultatus savo tyrime aprašo ir Otto ir kt. (35), kuris tyrė neveršingų (84,6 ± 16,5 U/L), veršingų (86,2 ± 12,5 U/L) ir laktuojančių (87,2 ± 13,2 U/L) karvių AST rodiklius kraujo serume. Stojević ir kt. (1) teigia, kad veršiavimosi metu ir po apsiveršiavimo AST rodiklis labai nežymiai pasikeičia. Taip pat autoriai Doornenbal ir kt. (36), Otto ir kt. (35) nurodo, kad vyrenių karvių AST kiekis kraujo serume būna didesnis nei jaunų karvių.
Galvijams, pagal jų fiziologiją, kalcio kiekis kraujo serume nukrinta iki 2 mmol/l ar net mažiau dėl veršiavimosi metu patiriamo streso ir išlieka žemas laktacijos pradžioje. Paralyžius po apsiveršiavimo ištinka kuomet kalcio kiekis nukrinta žemiau 1,5 mmol/l, gyvūnas gaišta kai kalcio kiekis nesiekia 1 mmol/l. Šią ligą įtakoja padidėjęs magnio kiekis kraujo serume, sumažėjęs fosforo bei kalcio kiekis (37). Iš gautų tyrimo duomenų matyti, kad kalcio kiekis viso tyrimo metu buvo žemas, tačiau įtakos paralyžiui po apsiveršiavimo neturėjo. Pagal Grunwald (34) atliktą tyrimą su mėsinio tipo karvėmis kalcio kiekis kraujo serume tyrimo metu vyravo žemiau normos ribų, tačiau nei vienai karvei nepasireiškė klinikiniai hipokalcemijos simptomai, todėl autorius gautus kalcio rodiklius interpretuoja kaip fiziologines normos ribas atitinkamai galvijų veislei. Kiti autoriai – Doornenbal ir kt. (36),taip pat analizavo pieninio ir mėsinio tipo karvių kalcio ir fosforo kiekį kraujo serume ir pastebėjo, kad būtent šie du rodikliai, skirtingai nei pieninių karvių tipo, nepaisant periodo (veršinga ar laktacjos pradžioje) išlieka santykinai vienodi. Pagal šiuos autorius, tam įtakos turi skirtingas laktacijos ir užtrūkimo laiko intervalas, kadangi mėsinių galvijų laktacijos periodas yra trumpesnis, o užtrūkimo ilgesnis, skirtingai nei pieninio tipo karvių. Anot Otto ir kt. (35), vyresnių karvių kalcio kiekis kraujo serume būna žemesnis nei jaunų karvių dėl veršiukų skaičiaus, žindymo trukmės, kuomet su pienu atiduodamas kalcio kiekis (35). Taip pat jauniems gyvūnams kalcis reikalingas skeleto formavimuisi, dėl to jų kraujo serume būna didesnis kiekis kalcio (34).
Fosforo kiekis viso tyrimo metu viršija normos ribas, ypatingai periode prieš veršiavimąsi. Fosforo kiekis kraujo serume koreliuoja su visai kitais tirtais biocheminiais rodikliais 14 dienų iki veršiavimosi ir 1-2 val. po veršiavimosi. Remiantis Smith (2), Grunwald (34), Cozzi (38), hiperfosfatemija išsivysto labai anksti, dar esant motinos organizme, kuomet dideli fosforo kiekiai gaunami su pašaru, kurį suvartoja karvės. Tokiu principu veršiukas jau gimsta su didesniu kiekiu fosforo organizme, kuris su laiku kaupiasi. Pagal Otto ir kt. (35) gautus tyrimus, fosforo kiekis teigiamai koreliavo su gyvūno amžiumi (35).
Geležies koncentracija kraujo serume šiltuoju metų laiku būna didesnė nei įprastai. Be to, geležies koncentracija padidėja praėjus dviem savaitėm po veršiavimosi (12). Geležis tyrimo metu teigiamai koreliavo su kalciu iš karto po apsiveršiavimo. Pagal Grunwald (34) geležies kiekis kraujo
33 serume priklauso nuo pašaro sudėties, kurią įtakoja metų laikas bei regionas. Anot Špakausko ir Matusevičiaus (12), suaugusiems galvijams šio mikroelemento trūkumas pasireiškia retai, nes jo gausu aplinkoje ir žemėmis užsterštuose pašaruose, kuriuose yra ženkliai daugiau geležies nei švariuose pašaruose (12).
Šlapalo koncentracija kraujo serume priklauso nuo pašaruose esančių baltymų kiekio (1, 14). Otto ir kt. (35)teigia jog, jaunų gyvūnų organizmas azotines medžiagas sparčiau paverčia į aminorūgštis ir baltymus. Butler ir kt. (39) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad tiek per didelis kiekis šlapalo kraujo serume, tiek piene, sumažina susisėklinimo indeksą, kadangi azotinių medžiagų kiekis organizme sumažina gimdos pH.
Pagal Špakauską ir Matusevičių (2) magnio kiekis kraujo serume Lietuvoje gyvenančių karvių yra šiek tiek didesnis nei nurodo kai kurie užsienio autoriai ir taip pat nurodo, kad besiveršiuojančių karvių magnio kiekis kraujo serume gali siekti 1,03 – 1,44 mmol/l. Taip pat autoriai teigia, kad magnio koncentracija kraujo serume priklauso nuo metų laiko ir didžiausia būna ganiavos laikotarpiu. Magnis tyrimo pradžioje neigiamai koreliavo su kalciu, kadangi šie du elementai yra antagonistai.
34
IŠVADOS
1. Didžiausią dalį, pagal sergamumą periode po apsiveršiavimo, sudarė nuovalų užsilaikymas – 5,56 proc.,o metritas sudarė 4,44 proc., distokijos – 3,33 proc, gimdos iškritimas – 2,22 proc. ir endometritas – 2,22 proc.
2. Didžiausias pokytis matomas ALT rodiklio, tarp mėginių paėmimo likus 14 (± 2-3 d.) dienų iki numatomo veršiavimosi ir praėjus 14 (± 2-3 d.) dienų po veršiavimosi ir siekė 94,58 proc. Iš karto po apsiveršiavimo geležies kiekis sumažėjo 87,40 proc., o praėjus 14 (± 2-3 d.) dienų po apsiveršiavimo pakilo 10,42 proc. Iš karto po apsiveršiavimo šlapalo kiekis padidėjo 34,16 proc, o praėjus 14 (± 2-3 d.) dienų po apsiveršiavimo sumažėjo 22,79 proc. Didžiausias fosforo pokytis stebimas tarp 14 (± 2-3 d.) dienos iki numatomo veršiavimosi ir 14 (± 2-3 d.) dienos po apsiveršiavimo, kuris siekė 36,59 proc. 3. Tarpusavyje koreliavo visi tyrime minėti kraujo biocheminiai rodikliai. Stipriausias ryšys tarp rodiklių vyravo likus 14 (± 2-3 d.) dienų iki numatomo veršiavimosi. Stiprus neigiamas ryšys buvo tarp: AST-Ca; Ca-Mg; Ca-P. Stiprus teigiamas ryšys buvo tarp: AST-Mg, AST-Fe; AST-P, P-Mg.
35
REKOMENDACIJOS
1. Kadangi sergamumas nuovalų užsilaikymu viršija rekomenduojamas ribas iki 4,7 proc. bandoje, reikėtų stebėti kalcio kiekį kraujo serume esančioje bandoje ir, atsižvelgiant į gautus rodiklius, subalansuoti racioną, ypatingai užtrūkimo periodu.
2. Kadangi tyrimo metu buvo pastebėtas literatūros šaltinių trūkumas, apibūdinantis mėsinių galvijų veislių kraujo rodiklių normas, rekomenduotina atlikti daugiau tyrimų nustatant jų fiziologines normas.
36
PADĖKA
Magistro baigiamojo darbo vadovui doc. dr. Ramūnui Antanaičiui už skirtą laiką, pagalbą, profesionalumą, naudingus patarimus darbo rašymo klausimais.
37
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Stojević Z., Piršljin J., Milinković-Tur S., Zdelar-Tuk M., Ljubić B.B. Activities of AST, ALT and GGT in clinically healthy dairy cows during lactation and in the dry period. Veterinarski arhiv 75
(1). 2005. P. 67-73.
2. Smith B.P. Large animal internal medicine. Fourth edition. 2009. P. 211-212, 377, 384-386, 1436-1437, 1442-1443, 1445-1446.
3. Martin Sheldon I., Williams Erin J., Miller Aleisha N.A., Nash Deborah M., Herath Shan. Uterine diseases in cattle after parturition. The Veterinary Journal Volume 176. 2008. P. 115-121. 4. Mulligan F.J., Doherty M.L. Production diseases of the transition cow. The Veterinary Journal
Volume 176. 2008. P. 3-9.
5. Principles of animal feeding, principles of animal breeding, dairy barns and equipment, breeds of dairy cattle, dairy-cattle management, milk, farm ... [and] beef and dual-purpose cattle (1911-13).Ithaca [N.Y.] : Cornell University Library. 2011. S.48. P. 5.
6. Jukna V. Galvijų ir kiaulių mėsos produkcijos gerinimas. 2013. P. 70-72.
7. Holtegrew-Bohling K. Large Animal clinical procedures for Veterinary technicians. Second edition. 2012. P. 336.
8. McDonald P.,Edwards R.A., Greenhalgh J.F.D., Morgan C.A., Sinclair L.A., Wilkinson R.G. Animal nutrition. Seventh edition. 2011. P. 385.
9. Tisch D. Animal feeds, feeding and nutrition, and ration evaluation. 2006. P. 240-242, 247. 10. Cammack K. M., Thomas M. G., and Enns R.M. Review: Reproductive traits and their heritabilities in beef cattle. The professional animal scientist 25. 2009. P. 517-528.
11. Suttle N. Mineral nutrition of livestock. Fourth edition. 2010. P. 94, 123. 12. Matusevičius A.P., Špakauskas V. 2012. P. 19-21, 28-29, 34, 87.
13. Žilaitis V.ir kt. Ryšys tarp karvių ginekologinės būklės, kraujo serumo biocheminių rodiklių ir pieno sudėties. Veterinarija ir zootechnika. T. 33 (55). 2006 .
14. Kaneko J.J., Harvey J.W., Bruss M.L. Clinical biochemistry of domestic animal. 2008. P. 259, 272-273.
15. Elliott J., Grauer G.F. Canine and Feline Nephrology and Urology Second edition. 2013. P. 54, 56, 64.
16. Kučinskienė Z.A. Klinikinės biochemijos ir laboratorinės diagnostikos pagrindai. 2008. P. 146-147.
38 17. Stephen Leblanc. Monitoring metabolic health of dairy cattle in the transition period. Journal of
reproduction and development. Vol. 56. 2010.
18. Suthar V.S., Canelas-Raposo J., Deniz A., Heuwieser W. Prevalence of subclinical ketosis and relationships with postpartum diseases in European dairy cows. Journal of Dairy Science Vol. 96 No. 5. 2013. P. 2925-2938.
19. Beagley J.C., Whitman K.J., Baptiste K.E., Scherzer J. Physiology and treatment of retained fetal membranes in cattle. Journal of Veterinary internal medicine. Volume 24. 2010. P. 261-268. 20. Moretti P., Probo M., Cantoni A., Paltrinieri S., Giordano A. Fluctuation of neutrophil counts around parturition in Holstein dairy cows with and without retained placenta. Research in Veterinary
Science, Volume 107. 2016. P. 207-212.
21. Blowey R.W., Weaver A.D. Color atlas of diseases and disorders of cattle. 2011. P. 191.
22. Matt D. Miesner, David E. Anderson. Management of uterine and vaginal prolapse in the bovine. Veterinary Clinics of North America: Food Animal Practice Volume 24. 2008. P 409-419. 23. M. Drost. Complications during gestation in the cow. Theriogenology 68. 2007. P. 487-491. 24. Ersir M., Akar Y., Gurgoze S. Y., Yuksel M. Changes in plasma malondialdehyde concentration and some erythrocyte antioxidant enzymes in cows with prolapsus uteri, caesarean section, and retained placenta. Revue de Médecine Vétérinaire Publication 157. 2006. P. 80-83.
25. Sheldon I. Martin, Lewis Gregory S., LeBlanc Stephen, Gilbert Robert O. Defining postpartum uterine disease in cattle. Theriogenology 65. 2006. P. 1516-1530.
26. LeBlanc S.J. Postpartum uterine disease and dairy herd reproductive performance. The
Veterinary Journal 176. 2008. P. 102-114.
27. Lumsden J.H., Mullen K., Rowe R. Hematology and biochemistry reference values for female holstein cattle. Canadian Journal of comperative medicine 44(1). 1980. P. 24-31.
28. Janilionis V. Statistika ir duomenų analizės programinė įranga. 1999-2001.
29. Sutkevičius J. Veterinarinė klinikinė diagnostika. 2003. P. 42-44, 82, 136, 167-168.
30. Echternkamp S. E., Gregory K. E.. Effects of twinning on gestation length, retained placenta, and dystocia. Journal of animal science 77. 1999. P. 39-47.
31. Noakes, D., Parkinson T. Veterinary reproduction and obstetrics. London: Saunders Elsevier
Science. 2009. P. 407-417.
32. Zaborski D., Grzesiak W., Szatkowska I., Dybus A., Muszynska M., Jedrzejczak M.. Factors affecting dystocia in cattle. Reproduction in domestic animals. Volume 44. 2009. P. 540-551.
39 33. Drillich M., Beetz O., Pfutzner A., Sabin M., Sabin H.-J., Kutzer P., Nattermann H., and Heuwieser W.. Evaluation of a systemic antibiotic treatment of toxic puerperal metritis in dairy cows.
Journal of dairy science. 84:2010–2017. American Dairy Science Association. 2001.
34. Grunwald E.G., Guevara J.E., Estevez O.R., Vicente A., Rousselle H., Alcuten N., Aguerregaray D., Stasi C.R.. Biochemical and haematological measurements in beef cattle in Mendoza Plain Rangelands (Argentina). Tropical animal health and production. 37. 2005. P. 527-540.
35. Otto F., Vilela F., Harun M., Taylor G., Baggasse P., Bogin E. Biochemical blood profile of Angoni cattle in Mozbique. Israel journal of veterinary medicine. Volume 55 (3). 2000.
36. Doornenbal H., Tong A.K.W, Murray N.L. Reference values of blood parameters in beef cattle of different ages and stages of lactation. 1988.
37. Jackson Peter G.G., Cockcroft Peter D. Clinical examination of farm animals. Blackwell
Science. 2002. P. 168, 241.
38. Cozzi G., Ravarotto L., Gottardo F., Stefani A.L., Contiero B., Moro L., Brscic M., Dalvit P. Short communication: Reference values for blood parameters in Holstein dairy cows: Effects of parity, stage of lactation, and season of production. Journal of Dairy Science Volume 94. 2011. P. 3895-3901. 39. Butler W. R., Calaman J. J., S. Beam W. Plasma and milk urea nitrogen in relation to pregnancy rate in lactating dairy cattle. Journal of animal science. 1996. P. 74:858-865.
