• Non ci sono risultati.

Pieno β – hidroksibutiratų ir sudėties bei kraujo biocheminių rodiklių panaudojimas karvių ketozės diagnostikai ir gydymui

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "Pieno β – hidroksibutiratų ir sudėties bei kraujo biocheminių rodiklių panaudojimas karvių ketozės diagnostikai ir gydymui"

Copied!
55
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Justinas Kirvela

Pieno β – hidroksibutiratų ir sudėties bei

kraujo biocheminių rodiklių panaudojimas karvių

ketozės diagnostikai ir gydymui

Use of Milk β-Hydroxybutyrates and Composition

and Blood Biochemical Indicators for Diagnosis and

Treatment of Cow Ketosis

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Ramūnas Antanaitis

(2)

2

DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas “Pieno β – hidroksibutiratų ir sudėties bei kraujo biocheminių rodiklių panaudojimas karvių ketozės diagnostikai ir gydymui“

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)

vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) 2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3

TURINYS

Santrauka ... 4 Summary... 6 Santrumpos ... 8 Įvadas ... 9 1. Literatūros apžvalga ... 11

1.1. Tranzitinio periodo reikšmė ... 11

1.1.1. Specifinių žymenų poreikis ... 11

1.1.2. DeLaval Herd Navigator Proactive bandos valdymo sistema ... 12

1.1.3. Judėjimo aktyvumas ... 14

1.2 Ketozė ... 17

1.3 Šliužo dislokacija ... 22

1.4 Hipokalcemija ... 24

1.5 Biocheminiai kraujo parametrai vertinant kepenų pažeidimus ... 27

2. Tyrimo metodika ... 28 3. Tyrimo rezultatai ... 34 4. Rezultatų aptarimas ... 42 Išvados ... 44 Rekomendacijos ... 45 Padėka... 46 Literatūros sąrašas ... 47 Priedai ... 53

(4)

4 PIENO β – HIDROKSIBUTIRATŲ IR SUDĖTIES BEI KRAUJO BIOCHEMINIŲ RODIKLIŲ PANAUDOJIMAS KARVIŲ KETOZĖS DAIGNOSTIKAI IR GYDYMUI

Justinas Kirvela Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Darbo tikslas ir uždaviniai. Nustatyti specifinių žymenų (pieno betahidrodroksibutiratų, kraujo biocheminių ir pieno sudėties rodiklių) panaudojimo galimybes karvių ketozės diagnostikai ir gydymui. Nustatyti betahidroksibutiratų (BHB) pokytį piene, prieš karvėms susergant ketoze, atliekant šios ligos gydymą. Ištirti ir įvertinti keleto kraujo biocheminių rodiklių (AST, GGT, Alb. ir kt.) ryšį su BHB koncentracija piene, atliekant ketozės gydymą. Apibendrinus gautus rezultatus, pateikti išvadas ir rekomendacijas ūkiui dėl tirtų rodiklių praktinio pritaikymo.

Medžiagos ir metodai. Kontrolinė grupė (KG) (n=10) - šviežiapienės karvės, kliniškai sveikos (rektinės temperatūros vidurkis buvo 38,7°C, rumen peristaltika 2-3 kartai per 2 minutes, be klinikinio mastito, laminito ir metrito požymių). Bandomoji grupė (BG) (n=10) - sergančios ketoze karvės. Kontrolinei ir bandomajai grupėms buvo paimti kraujo mėginai, praėjus 10 dienų po apsiveršiavimo. BG skirtas medikamentinis gydymas: GLUCOSE 25 % SOLUTION WITH METHIONINE (veikliosios medžiagos: gliukozės 125g, metionino 19,5g) injekcinis tirpalas, TRI START EU 20 g kapsulės (kiekvienoje kapsulėje 25 milijardai KSV gyvųjų mielių Saccharomyces Cerevisiae, 6 gramai Niacino ir fermentuoti ekstraktai), HEPAGEN (veiklioji medžiaga: fenoksi-2-metil-2-propiono rūgšties (natrio druskos) 100 mg), injekcinis tirpalas. Po 6 dienų bandomosios ir kontrolinės grupės karvėms paimti kraujo mėginiai (tirta AST, GGT, ALB) antrą kartą. BG grupei prieš ir po gydymo buvo fiksuojama β - hidroksibutiratų koncentracija piene, rodiklį nurodo “Herd Navigator’’ programa. Kraujas paimtas į vakuuminius mėgintuvėlius (BD Vacutainer, England). Visoms tiriamosioms karvėms (n=20) buvo registruojamas vidutinis duodamo pieno kiekis, riebumas, baltymingumas, pieno riebalų baltymų santykis, SLS kiekis, laktozė.

Rezultatai. β– hidroksibutiratų kiekis piene po atlikto gydymo sumažėjo iki fiziologinės normos ribų, visa BG pasveiko. AST koncentracija kraujo serume ženkliai sumažėjo, atlikus gydymą, lyginant su kontroline grupe. Bandomojoje grupėje GGT koncentracija pirmą dieną ir praėjus 6 paroms po gydymo buvo didesnė negu kontrolinės grupės, tačiau fiziologinių ribų neviršijo. Pastebėta, kad per šešias gydymo dienas albuminų koncentracija bandomojoje grupėje sumažėjo 2,39 g/L, taip pat

(5)

5 albuminų koncentracija pirmą ir šeštą dienomis buvo ženkliai didesnė kontrolinėje grupė. Per šešias dienas SLS sumažėjo 84,7 tūkst. / ml. Viso tyrimo metu bandomojoje grupėje vyravo didesnis SLS negu kontrolinėje grupėje. Per šešias paras laktozės kiekis išaugo iki 0,3 proc., lyginant kontrolinę ir bandomąją gupes. Viso tyrimo metu bandomosios grupės pieno riebalų ir baltymų santykis buvo maženis, lyginant su kontroline grupe

(6)

6 USE OF MILK β-HYDROXYBUTYRATES AND COMPOSITION AND BLOOD

BIOCHEMICAL INDICATORS FOR DIAGNOSIS AND TREATMENT OF COW KETOSIS

Justinas Kirvela Master's thesis

SUMMARY

Objective and tasks. To determine the possibilities of application of specific markers (milk betahydroxybutyrates, blood biochemical and milk composition indicators) in the diagnosis and treatment of cow ketosis. To determine the change in beta-hydroxybutyrates (BHB) in milk before treatment and prevention of ketosis in cows. To investigate and evaluate the relationship of several blood biochemical parameters (AST, GGT, Alb., etc.) with BHB concentration in milk during treatment of ketosis. After summarizing the obtained results, to present conclusions and recommendations for the farm regarding practical application of the investigated indicators.

Materials and methods. Control group (KG) (n = 10) healthy dairy cows clinically healthy (not with ketosis) (mean rectal temperature 38.7 ° C, rumen peristalsis 2-3 times per 2 min, with no evidence of clinical mastitis, laminitis and metritis). Test group (BG) (n = 10) cows with ketosis. Blood samples were taken for control and test groups, 10 days after calving. Pharmaceutical treatment for BG: GLUCOSE 25% SOLUTION WITH METHIONINE (active ingredients: glucose 125g, methionine 19.5g) solution for injection, TRI START EU 20 g capsules (25 billion CFUs per capsule of live yeast Saccharomyces Cerevisiae, 6 grams of Niacin and fermented), HEPAGEN (active substance: phenoxy-2-methyl-2-propionic acid (sodium salt) 100 mg), solution for injection. After 6 days, all BG cows were blood sampled a second time (after treatment). The BG group recorded BHB levels in milk before and after treatment, as

(7)

7 measured by the Herd Navigator program. Blood was collected in vacuum tubes (BD Vacutainer, England). For all test cows (n = 20), the average milk yield, fat content, protein content, milk fat protein ratio, SLS content, lactose were recorded.

Results. The β-hydroxybutyrate levels in the milk after treatment were reduced to physiological levels. Serum AST levels decreased significantly after treatment compared to controls. In the test group, GGT levels were higher on the first day and 6 days after treatment than in the control group, but were within physiological limits. A decrease in albumin concentrations of 2.39 g / L was observed in the treatment group within six days of treatment, and albumin concentrations were significantly higher in the control group on days one and six but did not exceed physiological limits. Within six days, SLS fell by 84.7 thousand. / ml. Throughout the study, the study group had a higher SLS than the control group. Over six days, lactose levels increased to 0.3 percent between control and test groups. Throughout the study, the milk fat and protein concentrator in the test group was reduced compared to the control group

(8)

8

SANTRUMPOS

BHB – β hidroksibutiratai

NEB – neigiamas energijos balansas SLS – somatinių ląstelių skaičius AST – aspartataminotransferazė GGT – gamaglutamiltransferazė ALB – albuminai i.v. – į veną i.m. – į raumenis n – karvių skaičius

KSV – kolonijas sudarantys vienetai/g

p – patikimumas, kai p ≤ 0,05.

SE – standartinis imties nuokrypis, ± NRR – neesterifikuotos riebalų rūgštys KG – kontrolinė grupė (n=10)

BG – bandomoji grupė (n=10)

d.p.p. – dienos post partum ( po atvedimo)

LRR – laisvosios riebalų rūgštys ( acto, sviesto ir propiono rūgštys)

r – koreliacijos koeficientas

TMR – mišrus racionas, melžiamoms karvėms

(9)

9

ĮVADAS

Moderniuose pieno ūkiuose produktyvumas kiekvienais metais nuolat auga. Daug pieno produkuojančioms karvės reikia užtikrinti reikiamą pašaro įsisavinimą, ypač tarp ketvirtos ir aštuntos savaitės po apsiveršiavimo. Tai įgyvendinti galima tik iš dalies, nes šviežiapienės karvės po atvedimo nesugeba suėsti tiek pašaro, kad apsirūpintų energetiniais resursais, todėl jos neišvengiamai patiria neigiamą energijos balansą (NEB) (1). Pasekmės dėl ryškaus NEB pasireiškia didesniu sergamumu medžiagų apykaitos ligomis, sumažėjusiu produktyvumu. Viena pagrindinių medžiagų apykaitos ligų – ketozė, kuri dažniausiai pasireiškia pirmą laktacijos mėnesį (2).

Vienas iš svarbiausių medžiagų apykaitos sutrikimų – ketozė, kuri išsivysto dėl ryškaus NEB, kai kepenys yra apkrautos neesterifikuotomis riebiosiomis rūgštimis (NRR). Hiperketonemija pasireiškia sumažėjusiu apetitu, svorio netekimu, sumažėjusia pieno produkcija, karvės yra labiau linkusios sirgti subklinikine ketoze, kuri apibėžiama kaip ketonų kiekio padidėjimas kraujyje be klinikinų ligos požymių (3). Pirmaisiais laktacijos mėnesiais subklinikine ketoze serga nuo 40 iki 60 proc. šviežiapienių karvių, o klinikine ketoze- nuo 2 iki 15 proc. karvių. Karvės, sergančios subklinikine ketoze, po atvedimo patenka į rizikos grupę susirgti šliužo dislokacija ir metritu, taigi padidėja karvių brokavimas dėl minėtų ligų jau anktyvosios laktacijos metu (4,5). Atlikta daug mokslinių tyrimų, kurie parodė, kad padidėjusios β – hidroksibutiratų ir NRR koncentracijos yra siejamos su didesne rizika susirgti medžiagų apykaitos ir reprodukcinėmis ligomis (4).

Pereinamasis periodas apibrėžiamas kaip periodas nuo trijų savaičių prieš atvedimą ir trys savaitės po atvedimo, nes šiuo periodu vyksta du pagrindinai procesai: atvedimas ir prasidedanti laktacija, todėl keičiasi medžiagų apykaita, susilpnėja imunitetas, karvė tampa lengviau pažeidžiama ir gali susirgti medžiagų apykaitos ligomis, ypač ketoze, bei kitoms gretutinėmis ligomis: šliužo dislokacija, metritu, mastitu, hipokalcemija (6).

(10)

10 Pieno ūkiai didelę dalį ekonominių nuostolių patiria dėl ketozės. Racionaliausias būdas yra siekti sumažinti ketozių, ypač subklinikinės formos, pasireiškimą ūkyje iki minimalaus skaičiaus. Kadangi karvės neišvengiamai po apsiveršiavimo patiria NEB, ketozes galima tik kontroliuoti ir siekti sumažinti jų skaičių, bet visiškai išvengti jų yra neįmanoma (7). Šiuolaikiniuose pieno ūkiuose pagrindinė ir svarbiausia karvių priežiūros dalis yra ligų prevencija. Viena iš galimų priemonių galvijų ketozės prevencijai – ankstyvoji šios ligos diagnostika, panaudojant specifinius žymenis. Tai saviti organizmo biomarkeriai, kurie suteikia visą naudingą informaciją apie karvę: BHB, aktyvumas, atrajojimas, pieno riebalų ir baltymų santykis ir pan. Pagrindinis ir svarbiausias organizmo biomarkeris vertinant ketozę yra β – hidroksibutiratas (BHB), kurio koncentracija kraujyje parodo, ar karvė patiria neigiamą energijos balansą (NEB). Taigi, vykdant šviežiapienių karvių stebėseną grupėse ir tiriant BHB koncentraciją iš kraujo ar pieno kasdieną, galima nustatyti ketozę, ligai esant subklinikinėje ligos formoje, skirti gydymą. Tokiu būdu atpažintos subklinikine forma sergančios karvės yra gydomos, jos pasveiksta greičiau, ir reikia gydyti trumpesnį laiką nei klinikine ketoze sergančias karves. Sumažėja ekonominiai nuostoliai, brokavimas, galima ilgesnį laiko tarpą išlaikyti aukšto prodyktyvumo karves sveikas ir ekonomiškai naudingas (36).

Darbo tikslas: nustatyti specifinių žymenų (pieno betahidrodroksibutiratų, kraujo biocheminių ir pieno sudėties rodiklių) panaudojimo galimybes karvių ketozės diagnostikai ir gydymui.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti ir įvertinti β – hidroksibutiratų pokytį piene, prieš karvėms susergant ketoze; 2. Nustatyti ir įvertinti β – hidroksibutiratų pokytį piene po ketozės gydymo.

3. Įvertinti keleto kraujo biocheminių rodiklių (AST, GGT, ALB. ir kt.) ryšį su β – hidroksibutiratų koncentracija piene, atliekant ketozės gydymą.

4. Apibendrinus gautus rezultatus, pateikti išvadas ir rekomendacijas ūkiui dėl tirtų rodiklių praktinio pritaikymo.

(11)

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Pereinamojo periodo reikšmė

Šiuo periodu keičiasi karvės lipidų medžiagų apykaita. Kūno riebalai yra mobilizuojami kraujotakos sistemoje NRR pavidalu. NRR yra panaudojamos sintetinti 40 proc. pieno riebalų pirmosiomis laktacijos dienomis, taip pat dalį NRR sunaudoja raumenys, judėjimo sistema. Atsižvelgiant į tai, kad NRR koncentracija plazmoje didėja, tai rodo padidėjusį energijos poreikį ir nepakankamą pašarų suvartojimą, vystosi neigiamas energijos balansas (NEB). Kepenys nėra pakankamai pajėgios pilnai perdirbti NRR į lakiąsias riebalų rūgštis (LRR), todėl karvės linkusios kaupti NRR trigliceridų pavidalu kepenyse. Kai didelis NRR kiekis išsilaisvina iš riebalinio audinio ir patenka į kraujotakos sistemą, jos nunešamos į kepenis (7).

Periodas tęsiasi nuo trijų savaičių iki atvedimo iki trijų savaičių po atvedimo. Padidėjusi NRR koncentracija septynias dienas prieš apsiveršiavimą buvo asocijuojama su didesne ketozės, šliužo dislokacijos rizika. Padidėjusi BHB ir NRR koncentracija kraujo serume rodo adaptacinius pokyčius tranzitinio periodo metu, bet itin žymus šių medžiagų padidėjimas organizme rodo, kad vystosi riebalų mobilizacijos sindromas, kartu su juo ir ketozė bei kitos medžiagų apykaitos ligos. Tranzitinis periodas itin svarbus aukšto produktyvumo karvėms, nes per pirmus du mėnesius primelžiama daugiausia pieno, šis periodas nulemia visą likusią laktaciją, todėl svarbu patenkinti medžiagų poreikį karvėms ir jų nenutukinti tranzitinio periodo metu (8).

1.1.1 Specifinių žymenų poreikis

Pieninio tipo karvėms patologijos, susijusios su atvedimu, yra ganėtinai dažnas reiškinys. Tokios ligos kaip mastitas, metritas, laminitas, nuovalų užsilaikymas, ketozė, šliužo dislokacija dažniausiai pasireiškia po atvedimo. Tai vadinamas kompleksas ligų po apsiveršiavimo, tuo metu karvės labiausiai

(12)

12 imlios infekcijai. Ligų pasireiškimo tikimybė padidėja net nuo 30 iki 50 proc. (9). Kompleksą ligų po atvedimo sunku suvaldyti ir kontroliuoti, ypač dideliuose pieno ūkiuose. Jeigu tuo laikotarpiu pasireiškia viena iš ligų, patiriami dideli ekonominiai nuostoliai, nepaisant gydymo sąnaudų, prarandamas didžiausias kiekis pieno, nes šviežiapienės karvės yra produktyviausios per pirmus du mėnesius po apsiveršiavimo, vėliau pieno kiekis stabiliai mažėja. Dėl patiriamo NEB susirgus ketoze, sumažėja apsivaisinimo tikimybė, padidėja brokavimo procentas, sumažėja gyvenimo trukmė (10). Esant tokiai situacijai, reikia anksti diagnozuoti ligas, dar prieš klinikinių požymių pasireiškimą, laiku skirti profilaktinę terapiją arba įsivesti sistemą, kuri padėtų išvengi ligų po apsiveršiavimo, pvz., norint suvaldyti ketozės pasireiškimą po atvedimo, rekomenduojama naudoti nuolatinio atpalaidavimo didžiajame prieskrandyje priemonę ‘Kexxtone“ (monenzino 32,4 g atitinka 35,2 g monenzino natrio druskos) likus 3 – 4 savaitės iki apsiveršiavimo, tokiu būdu ketozės pasireiškimas sumažės iki minimumo (11). Atsiranda poreikis ieškoti specifinių žymenų, savotiškų organizmo biomarkerių, indikuojančių apie susirgimą dar prieš klinikinių požymių pasireiškimą. Tai galėtų būti judėjimo aktyvumas, atrajojimas, pieno riebalų ir baltymų santykis, pieno kiekis, BHB, pieno elektrinis laidumas, kūno temperatūra, melžimo trukmė ir daugelis kitų fiziologinių ir kraujo biocheminių rodiklių (6).

1.1.2 “DeLaval Herd Navigator Proactive” (Lattec I / S. Hillerød“, Danija) bandos valdymo sistema

Kartu su naujomis technologijomis ūkininkavimas sparčiai kinta. Didesnes bandas darosi vis sunkiau suvaldyti ir kontroliuoti. Tam, kad būtų didinamas karvių produktyvumas bei kontroliuojama banda, buvo sukurta Herd Navigator® sistema. Ši sistema robotizuoto melžimo metu automatiškai paima pieno mėginį iš atrinktų tos grupės karvių ir išanalizuoja parametrus, kurios padeda ūkiui kontroliuoti reprodukciją, mastitą, energijos ir proteinų balansą. Ši sistema leidžia lengvai diagnozuoti ketoze sergančias karves, stebėti β – hidroksibutiratų kiekį piene bei vertinti susirgimo tikimybę (1 pav.). Herd Navigator® sistema talpina savyje unikalius biologinius modelius, kurie apsprendžia, kuriuos parametrus reikia tirti. Informacija apie karvę ir kiti papildomi rizikos faktoriai įtraukiami į sistemą. Tokia strategija leidžia

(13)

13 ženkliai sumažinti ligų gydymo išlaidas. Tuose ūkiuose, kurie naudojasi šia sistema, buvo pastebėtas spartus ligų kontrolės pagerėjimas.

1. Pav. Autoriaus nuotrauka

Pieno mėginys paimamas iš karvės melžimo metu. Prieš pradedant melžimą, biologiniai modeliai nusprendžia, kurios karvės bus atrinktos tyrimams. Kai karvių grupė pamelžiama, pieno mėginiai siunčiami į atitinkamą analizatorių, esantį kitoje patalpoje. Temperatūra, drėgmė ir kiti fizikiniai parametrai automatiškai yra kontroliuojami pačios sistemos. Technologija yra paremta sauso šiaudelio technologija “Dry stick technology’’. Kiekvienas parametras turi savo specifinį šiaudelį. Technologija, kuri naudojama LDH, UREA, BHB nustatyti, yra paremta kalorimetriniu principu, tuo tarpu progesteronas aptinkamas atliekant imunofermentinę reakciją. Išmatuotos parametrų vertės kaupiamos ir sisteminamos biologiniuose modeliuose (2 pav.). Programa apdoroja karvės duomenis, pateikia rizikos faktorius, esant patologijai ar fiziologiniams neatitikimams, ir tuo pačiu metu nurodo, kuriuos parametus reikės pakartoti kiekvienai karvei individualiai sekančio melžimo metu. Rizikos faktorių skalė skaičiuojama nuo 0 iki 100 proc., todėl ūkis gali vertinti kiekvieno gyvūno riziką susirgti (12).

(14)

14 Sritis Rodikliai, tiriami piene Panaudojimo galimybės

Reprodukcija Progesteronas

• Ruja

• “Tyli ruja’’ ( Silent heat) • Veršingumo patvirtinimas • Abortai • Kiaušidžių cistos • Anestrus Tešmens sveikatingumas LDH –

Laktatdehidrogenazė • Klinikinis mastitas • Subklinikinis mastitas

Pašaro ir energijos balansas

β – hidroksibutiratas

• Klinikinė ketozė • Subklinikinė ketozė

2. Pav. “Herd Navigator” fiksuojami parametrai

1.1.3 Judėjimo aktyvumas

Šis specifinis žymuo labai svarbus rujų stebėsenos sistemoje, ypač kai didelėse bandose to neįmanoma užtikrinti žmogiškaisiais ištekliais. Žingsnių skaičių per parą fiksuoja žingsniamatis. Atlikus tyrimus, pastebėta, kad, padidėjus gyvūno aktyvumui, 100 proc. ruja pasireiškia per 2 – 4 valandas (13). Aktyvumo stebėjimas svarbus tuo, kad, analizuojant karvių judėjimą, kompiuterinė bandos valdymo progama nukreipia rujojančias karves pro selekcinius vartus, atskiria sėklinimui. Sutaupoma laiko, viską atlieka sistema, nėra žmogiškojo faktoriaus, didelis patikimumas 80 – 90 proc. (14). Programa Herd Navigator® nuolatos nustato virš 95 proc. visų pasireiškiančių rujų bandoje (įskaitant ir tylią rują). Taip pat sistema tiksliai nurodo rujos laiką ir perspektyvaus sėklinimo tikimybę. Tuose ūkiuose, kurie naudoja šią sistemą, žymiai pagerėjo apsivaisinimo rodikliai. Sistema sugeba nustatyti anestrus periodą post partum, veršingumą ir abiejų tipų kiaušidžių cistas: folikulinę ir liuteininę. Ūkiai, kurie naudoja šią

(15)

15 sistemą, sutrumpina gyvūnų servis periodą (open-days), ir tuo pačiu padidina apsivaisinimo tikimybę. Progesterono kiekis stebimas nuo penkioliktos dienos po apsiveršiavimo iki šešiasdešimtos dienos post partum. Tai reikalinga, norint sutrumpinti servis periodą ir nustatyti ankstyvą embrionų mirtingumą (22-35 dienos post partum) ar abortą (>(22-35 dienos p.p). Kitas svarbus aspektas, neskaitant veršingumo nusatymo, yra neveršingų karvių atpažinimas, kodėl jos neapsivaisina laiku, kokios galimos priežastys (15).

Mastitas

Herd Navigator® sistema leidžia įtarti klinikinį ir subklinikinį mastitą prieš tris ar keturias dienas, prieš pasirodant klinkiniams ligos požymiams. Sistemos jautrumas siekia daugiau nei 80 proc.

Pieno riebalų – baltymų santykis

Šis santykis svarbus, norint identifikuoti tokias medžiagų apykaitos ligas kaip ketozę arba acidozę. Fiziologinė pieno riebalų ir baltymų santykio norma yra 1,2 – 1,4. Šio santykio sumažėjimas arba padidėjimas nurodo galimą susirgimą. Karvei susirgus ketoze, pieno – baltymų santykis padidėja. Didesnis kaip > 1,5 santykis interpretuojamas kaip ketozės indikatorius. Ligos metu padaugėja riebalų, tačiau sumažėja baltymų. Santykiui nežymiai padidėjus nuo 1,24 – 1,4, galima įtarti laktacijos pradžią, baltymų trūkumą, blogą energijos panaudojimą, o tai sudaro sąlygas NEB vystytis. Jeigu santykis mažesnis kaip 1,2 ir 1, ar dar mažesnis, galime įtarti acidozę, kuri pasireiškia didžiojo prieskrandžio pH sumažėjimu. Acidozės atveju trūksta riebalų ir baltymų, stambaus pašaro. Pieno riebalų – baltymų santykis skaičiuojamas, norint nustatyti ligos pradžią ir paskirti atitinkamą gydymą. Taigi, šis santykis yra svarbus diferencinės diagnostikos rodiklis, norint atskirti ketozę nuo acidozės ir laiku paskirti tinkamą gydymą (16).

(16)

16 β – Hidroksibutiratas

BHB – pats patikimiausias speficinis žymuo, diagnozuojant subklinikinę ketozę. Tiksliausias ir objektyviausias matavimas yra BHB koncentracija kraujo serume arba kraujyje. Geriausias būdas klinikinėje praktikoje yra išmatuoti BHB koncentraciją laboratorijoje, naudojant biocheminį analizatorių. Literatūroje yra daug “slenkstinių ribų”, nuo kada tiksliai apibrėžiama subklinikinė ketozės forma (17). Pagal autorių Oetzel‘į, riba prasideda nuo 1,40 mmol/l (18), o pagal mokslininkus Ospina ir Whitaker‘į, nuo 1,00 mmol/l (19, 20). BHB koncentacijai viršijus 2,99 mmol/l, diagnozuojama klinikinė ketozės forma su ryškiais klinikiniai požymiais, dažnai kartu pasireiškia ir ŠDK (18). Taip pat subklinikinė ketozės forma dažniau pasireiškia lyginant su klinikine, pieno ūkiai patiria didelius ekonominius nuostolius, ūkininkai ir darbuotojai nepastebi subklinikinės formos, apie 40 proc. karvių patiria subklinikinę ketozę mažiausiai vieną kartą per laktaciją, tuo tarpu klinikinė ketozė vidutiniškai paveikia tik 5 proc. karvių. Subklinikinės ketozės pasireiškimas Europos šalyse vidutiniškai siekia 21,8 proc. (11,2 – 36,6 proc.), o klinikinės ketozės vidutiniškai 3,7 proc. ( 0,4 – 11,1 proc.) (21), todėl, norint patirti mažiau nuostolių, būtina tirti šviežiapienes karves dėl ketozės, ypač nuo 5 iki 14 dienos po apsiveršiavimo, laiku skirti gydymą, dar nespėjus išsivystyti patologijai (22).

Herd Navigator® Sistema leidžia įtarti klinikinę ir subklinikinę ketozės formas. Ji atranda apie 50 proc. atvejų daugiau, nei tai padarytų pats ūkininkas ar bandos valdymo specialistas. Ketozės nustatymas karvėms, nesant klinikinių požymių, padarė didelę įtaką pieno kiekio padidėjimui, kai šios karvės gavo tikslingą gydymą. Betahidroksibutirato (BHB) kiekis piene yra stebimas nuo pirmos iki šešiasdešimtos dienos post partum. Skirtingose bandose ketozės pasireiškimo dažnis skiriasi ir priklauso nuo laktacijos tarpsnio, šiuo atveju didžiausia rizika tenka šviežiapienėms pirmaveršėms karvėms. Herd Navigator® sistema yra rentabili - ji gali atnešti nemažą pelną pieno ūkiams: nuo 250€ iki 350€ per metus iš vienos karvės (15).

(17)

17 BHB koncentracija piene yra apytiksliai 10 kartų mažesnė negu kraujyje (23). Esant 1,14 BHB mmol/l kraujyje, piene BHB butų užfiksuota 0,117 mmol/l. J.Jažek ir kitų autorių nuomone, pradinė vertė, vertinant subklinikinę ketozę iš pieno tyrimo, prasideda nuo ≥ 0,08 mmo/l. Šiuo atveju patogiau, ekonomiškiau ir greičiau galime nusatyti subklinikinę ketozę, tirdami BHB iš pieno, esant melžimo robotams, nei iš kraujo. Tyrimo iš pieno jautrumas siekia 94 proc., specifiškumas – 74 proc.

1.2 Ketozė

Etiologija ir patogenezė. Pagal priežastis ketozė skirstoma į tris tipus: 1) energijos trūkumas; 2) šėrimas prastos kokybės pašarais; 3) prieš apsiveršiavimą nutukusių karvių.

Pirmo tipo ketozė, kuri išsivysto dėl energijos trūkumo, dažniausiai pasireiškia aukšto produktyvumo karvėms, 4-6 savaitę po apsiveršiavimo, nes joms ima trūkti energijos prekursorių. Ketoze galima susirgti ir badavus, kadangi organizmas visas gliukozės atsargas pieno laktozei sintetinti sunaudoja per 1 dieną. Vienam litrui pieno, kuriame yra 4,8 proc. laktozės, pagaminti reikia 50 g gliukozės. Sveikos karvės, duodančios iki 42 l pieno per parą, organizmas per dieną sunaudoja iki 2 kg kūno riebalų bei iki 350 g kūno rezervo baltymų. Sunaudojus organizmo rezervą hipoglikemijai kompensuoti, aktyvuojama laisvųjų riebalų rūgščių bei glicerolio mobilizacija iš riebalinio audinio. Adrenalinas, gliukagonas, adrenokortikotropinis hormonas, skydliaukes hormonai dalyvauja gliukoneogenezės aktyvavime. Dėl per didelės apkrovos kepenims, jos nesugeba perdirbti ketoninių kūnų į gliukozę, o, didėjant ketonų koncentracijai, jie skiriasi į kraują, pieną bei šlapimą. Neperdirbti trigliceridai kaupiasi hepatocituose bei sukelia kepenų pažeidimus, tokius kaip lipidozę ar riebalinę kepenų degeneraciją (24).

(18)

18 Antro tipo ketozė išsivyto dėl prastos kokybės pašaro arba siloso, kuriame daug sviesto rūgšties. Ji didžiajame prieskrandyje veikia ketogeniškai, karvei suėdus 50 – 100 g pašaro kasdien, gali pasireikšti hipoglikemija, o šeriant gausiau ir gaunant 200 g pašaro, išsivysto alimentinė ketozė. Šią ketozę dažnai išprovokuoja baltymingas ir riebus pašaras, dėl to organizme sintetinami itin maži kiekiai propioninės rūgšties, tačiau susiformuoja perteklius kitų lakiųjų riebalų rūgščių, tokių kaip acto ir sviesto, kurios veikia ketogeniškai, t.y. sukelia hipoglikemiją (24, 25).

Trečio tipo ketozė išsivysto dėl karvių peršėrimo užtrūkinimo periodu. Karvės nutunka, oraganizmas kaupia energetines medžiagas riebalų pavidalu, todėl po apsiveršiavimo gyvūno organizmas ima naudoti savo kūno riebalus kaip energetinį šaltinį, tačiau neišvengaimai patiria NEB. Optimalus užtrūkusios karvės KMI yra apie 3,5. Karvių, kurių KMI >4, labai tikėtina, prieš atvedimą ir po atvedimo apetitas bus mažesnis, todėl sausųjų medžiagų bus suvartota mažiau, didžiajame prieskrandyje sutriks acto bei propiono rūgščių santykis, ims daugėti ketonų bei pasireikš ketozės simptomai (24, 25). Nutukusių karvių organizme po atvedimo labai suintensyvėja lipidų mobilizacija NEB kompensuoti, pasireiškia staigus liesėjimas bei produkcijos sumažėjimas, vystosi kepenų lipidozė.

Antrinių ketozių priežastimis dažniausiai būna virškinimo sutrikimai, virškinamojo trakto pažeidimas, uždegimas vidaus organuose ar gimdos pažeidimai atvedimo metu, šlubavimas – dėl ko suprastėja gyvūno apetitas ir jis neėda arba negali nueiti paėsti (25).

Klinikinė ketozė. Tai aukšo produktyvumo karvių liga, kurią sukelia neigiamas energijos balansas (NEB), dažniausiai pastebima per pirmuosius du mėnesius po apsiveršiavimo. Net jeigu klinikiniai požymiai nepasireiškia, klinikine ketoze sergančios karvės duoda mažiau pieno, lyginanat su sveikomis karvėmis. Sergančioms ketoze karvėms dažniau pastebima šliužo dislokacija į kairę pusę arba nusilpęs nespecifinis imunitetas.

(19)

19 Žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, itin svarbu diagnozuoti ir gydyti subklinikine ketoze sergančias karves, nes karvės ilgesnį laiką išlieka sveikos ir produktyvios, o jų negydant, patiriami dideli ekonominiai nuostoliai. Klinikinė ir subklinikinė ketozės- abi pasireiškia ketoninių kūnų padidėjimu biologiniuose organizmo skysčiuose: kraujyje, piene, šlapime (26). Kitos klinikinės ketozės formos: liesėjimo ir nervinė. Abi šios formos dar vadinamos antrinėmis ketozėmis. Nervinės ketozės formai būdingas agresyvumas, laižymas grindų ir kitų neėdamų daiktų, gausus seilėtekis, itin stipri nervinė ketozė pasireiškia karvėms, kurių smegenų funkcijai ima trūkti gliukozės, angliavandenių. Taip pat būdingas raumenų tremoras, juntamas acetono kvapas iškvėptame ore. Liesėjimo forma pasireiškia žemu KMI <3, apetito praradimu, pieno kiekio sumažėjimu, užuodžiamas acetono kvapas. Visi kiti fiziologiniai rodikliai lieka fiziologinės normos ribose (26, 27).

Subklinikinė ketozė. Ši ketozės forma panaši į klinikinę ketozę, tačiau nėra jos klinikinių pažymių. Diagnozuoti klinikinę ketozę galima tada, kai β– hidroksibutiratas kraujo serume svyruoja nuo 1000 – 1400 µmol/L. Didžiausia rizika ja susirgti- pirmas mėnuo po atvedimo. Dažniausiai subklinikine ketoze serga nuo 8,9 iki 34 proc. bandos karvių. Pagal Dohoo ir Martin ir Duffield, dažniausiai liga pasireiškia 12 – 14 proc. melžiamų karvių (27). Sergamumas klinikine ketoze glaudžiai siejamas su kitomis medžiagų apykaitos ligomis. Karvės, sergančios subklinikine ketoze, turi 1,5 karto didesnę tikimybę sirgti metritu, 9,5 karto – klinikine ketoze ir 5 kartus didesnę rizika susirgti šliužo dislokacija į kairę pusę (28).

Diagnostika

Ketozės diagnostika paremta viso organizmo klinikinių požymių vertinimu. Pastebimas apetito suprastėjimas, aktyvumo sumažėjimas, sumažėjęs prodyktyvumas, liesėjimas. Šiuos požymius turinčią šviežiapienę karvę galime įtarti sergant ketoze, nes būtent šviežiapienės karvės turi didžiausią riziką susirgti ketoze. Pirmas rodikis, kuris indikuoja susirgimą, tai pakitęs pieno riebalų - baltymų santykis, jis būna > 1,24. Tiksliausias ir racionaliausias būdas diagnozuoti ketozę, tai ištirti BHB ir gliukozės koncentraciją iš kraujo ketonmetru/ gliukometru. Tokiu būdu vos per keletą minučių galime diagnozuoti

(20)

20 ketozę, pasinaudojant šiais parametrais. Subklinikinė ketozė diagnozuojama toms karvėms, kurių kraujo BHB svyruoja nuo 1,2 – 2,9 mmol/l, o klinikinė ketozė - >3,00 mmol/l (29). Fiziologiškai BHB koncentracija kraujyje neturėtų viršyti 1,2 mmol/l, o gliukozės koncentracija – nuo 2,5 iki 3,5 mmol/l. Sergant ketoze, gliukozės kiekis kraujyje sumažėja, pasireiškia hipoglikemija. Pastebėta atvirkštinė priklausomybė tarp BHB ir gliukozės koncentacijos kraujyje. Vienam parametrui didėjant, kitas mažėja, ir atvirkščiai. Taigi šie dydžiai atvirkščiai proporcingi. Dažnai ketozės diagnostiką apsunkina šliužo dislokacija, metritas, nuovalų užsilaikymas, todėl būtina įvertinti visus klinikinius požymius ir pamatuoti BHB ir gliukozės koncentraciją kraujyje, toks būdas laikomas tiksliausiu ir patikimiausiu. (30)

Gydymas

Liga išsivysto dėl gliukozės trūkumo kraujyje, todėl pagrindinis tiklas – pašalinti pirminę priežastį- atstatyti gliukozės koncentraciją iki fiziologinės normos ribų. Gydymą reikėtų pradėti iš karto diagnozavus susirgimą, nes sumažėja pieno kiekis, didėja rizika susirgti gretutinėmis ligomis: šliužo dislokacija, nuovalų užsilaikymu ir kitomis po apsiveršiavimo būdingomis ligomis (31). Visų pirma, itin svarbu užtikrinti, kad gyvūnas gautų pašarą, atitinkantį konkrečius jo fiziologinius poreikius, atsižvelgiant į laktacijos stadiją. Karvės turėtų būti šeriamos aukštos energetinės vertės racionu, nes labai daug medžiagų jos praranda melžimo metu, kadangi pirmuosius du mėnesius yra aukščiausias pieno produktyvumas, todėl pašaras turi atitikti laktuojačių karvių energijos poreikius (32). Atlikus mokslinius tyrimus ir išanalizavus rezultatus, buvo išsiaiškinta, kad labiausiai ketozės gydymui tinka propilenglikolis, naudojamas peroraliai, jis didina gliukozės koncentraciją kraujyje. Gydant peroraliai, naudojant glicerolį (1kg/d), propilenglikolį (1l/d) arba 100 g natrio propionate, buvo pasiekti labai geri rezultatai, gydant ketozę (24, 32). Kombinuojant natrio propionatą su gliceroliu arba propilenglikoliu, pasiekiamas žymiai geresnis efektas nei naudojant tik propilenglikolį, nes natrio propionatas padidina gliukozės koncentraciją kraujyje greičiau už glicerolį arba propilenglikolį. Esant stripriai pažengusiai ketozei, naudojama 500 ml 50 proc. dekstrozės tirpalo intraveninė infuzija arba 40 proc. gliukozės infuzija kartu kombinuojant gliukokortikoidus (deksametazonas) arba insuliną. Poveikis pasiekiamas pakankamai greitai, tačiau dalis gliukozės

(21)

21 pasišalina per inkstus, todėl infuzijas reikėtu pakartoti 2-3 kartus. Gliukokortikoidai naudinti tuo, kad skatina gliukoneogenezę kepenyse, o tai didina gliukozės koncentraciją kraujo plazmoje, tačiau pagrindinis gliukokortikoidų trūkumas yra imunosupresinis veikimas, kuris gali išprovokuoti kitas medžiagų apykaitos ligas (7, 32). Vienas iš naudingiausių papildų yra niacinas. Duodant bent po 12 g 7 dienas iš eilės, niacinas apsaugo kepenis nuo riebalinės infiltracijos. Šis papildas sumažina ketonų (BHB, acetono, acetilacto) ir NEFA koncentariją kraujo serume, tuo tarpu didindamas gliukozės koncentraciją kraujyje. Viso to rezultatas – padidėjęs karvės produktyvumas (33). Viena iš priemonių, apsauganti kepenis nuo suriebėjimo ir skatinanti lipidų migraciją iš kepenų, yra cholino preparatų naudojimas. Cholino chloridas 50 proc. naudojamas kasdieną po 50 g peroraliai. Jis įeina į fosfolipidų formavimąsi, kurie reikalingi lipoproteinų produkcijai ir riebalų transportavimui (34). Gydant siekiama sumažinti acetonemiją, mažinti BHB koncentraciją kraujyje, didinti gliukozės kiekį kraujyje. Šių dienų pieno ūkiuose didžiausias dėmesys kreipiamas profilaktikai ir ligų prevencijai. Ketozė ne išimtis, todėl, norint išvengti ketozės po apsiveršiavimo, būtina atkreipti dėmesį į ligos profilaktiką ir kontrolę (31).

Profilaktika

Ketoze didžiausią rizika susirgti turi šviežiapienės karvės per pirmus du mėnesius po apsiveršiavimo, todėl didžiausią dėmesį reikėtų skirti šviežiapienėms karvėms. Pereinamuoju ir užtrūkinimo periodu itin svarbu sureguliuoti racioną. Užtrūkinimo metu karvės turi gauti mažiau energija turtingą pašarą su dideliu kiekiu ląstelienos tam, kad būtų užpildytas didysis prieskrandis, o karvės nenutuktų. Ideliomis sąlygomis karvės KMI veršiavimosi metu turėtų svyruoti nuo 2,5 – 3, 5 balų sistemoje. Koncentruoti pašarai, tokie kaip kukurūzų silosas, turi būti įtraukti pamažu, iki 2 kg per dieną (35). Galima taikyti preparatus su niacinu, norint išvengti riebalinės kepenų degeneracijos. Esant dideliam sergamumui bandoje, į pašarą reikėtų papildomai įdėti gliukozės pirmtakų (propilenglikolis, glicerolis, natrio propionatas). Taip pat itin svarbu sekti karvių įmitimą prieš apsiveršiavimą, nes nutukusios karvės, kurių KMI ≥ 3,5, turi didesnį polinkį patirti NEB, nes jų apetitas prastesnis, lyginant su nenutukusiomis karvėmis (36). Šiais laikais labiausiai paplitusi ir dažniausiai naudojama ketozės profilaktinė priemonė – monenzimas su jonoforiniais

(22)

22 preparatais. Monenzimas suduodamas per os, likus 3 – 4 savaitėms iki planuojamos veršiavimosi datos. Monenzimas – karboksilinis jonoforas, jo veikimo mechanizmas pagrįstas tuo, kad jis didžiajame prieskrandyje slopina acetatą, butiratą sintetinančias bakterijas, bet didina propionatą sintetinančių bakterijų kiekį, todėl padidėja propiono rūgšties kiekis, iš šios rūgšties vėliau sintetinama gliukozė. Gliukozės kiekis kraujyje palaikomas fiziologinės normos ribose, todėl išvengiama hipoglikeminės būklės ir ketoninių kūnų, ypač BHB, susidarymo (36). Monenzimas stimuoliuoja gliukoneogenezę iš gliukozės pirmatakų, šių atveju propiono rūgšties, todėl išvengiama gretutinių ligų: šliužo dislokacijos, nuovalų užsilaikymo, parezės, mastito, karvės nepatiria labia ryškaus NEB, todėl nėra didelio kūno masės sumažėjimo. Didėja pieno produkcija bei gamyba (37).

1.3 Šliužo dislokacija

Šliužo dislokacija dažna liga, itin plačiai paplitusi tarp šviežiapienių karvių. Ši liga ekonomiškai nuostolinga, nes ja dažniau serga aukšto produktyvumo karvės, o ligos gydymo kaštai dideli, padidėja brokavimo tikimybė. Remiantis literatūra, Jungtinėse Amerikos Valstijose ( JAV) ir Kanadoje per pastarąjį dešimtmetį šliužo dislokacijų į kairę pusę (ŠDK) padidėjo nuo 1 iki 2 proc., o rizika susirgti išaugo nuo 5 iki 7 proc. (38). Remiantis tyrimų duomenimis, nustatyta, kad didžiausi rizikos veiksniai šliužo dislokacijai į kairę (ŠDK) išsivystyti yra dvynių gimimas, distokija, hipokalcemija, placentos užsilaikymas, metritas ir ketozė (39). Šliužo dislokacija gali būti į kairę arba į dešinę, tačiau net apie 80 proc. atvejų diagnozuojama ŠDK.

Etiologija

Ši liga yra polietiologinė, todėl išskirti vieną pagrindinę priežastį yra sudėtinga. Kadangi šliužo dislokacija siejama su medžiagų apykaitos ligomis, itin didelį poveikį turi subklinikinė ketozė (serumo β– hidroksibutiratų ≥1400µmoll/L) ir padidėjęs serumo aspartataminotransferazės (AST) aktyvumas pirmas

(23)

23 dvi savaites post partum (40). Iki šiol nėra tiksliai išnagrinėtas šios ligos mechanizmas ir patogenezė, todėl sunku jos išvengi (41). Manoma, kad šliužo dislokacija išsivyto dėl staigaus pašaro pakeitimo arba per didelio koncentratų kiekio racione, nes tai didina dujų gamybą. Sutrinka didžiojo prieskrandžio motorika, vystosi šliužo atonija. Kai didysis prieskrandis nėra pilnai užpildytas, šiužui lengiau dislokuotis į kairę pusę, nes jis, pilnas dujų, pakyla (36,40,41).

Klinikiniai požymiai

Didžiausia rizika susirgti šliužo dislokacija yra periodas po atvedimo. Sumažėja didžiojo prieskrandžio prisipildymas, nusilpsta motorika. Išmatų kiekis sumažėja, jos tampa skystesnės, dėl to ženkliai sumažėja pieno produkcija. Šliužo dislokacija į dešinę pusę (ŠDD) gali baigtis šliužo užsisukimu. Tokiu atveju karvės būklė sparčiai blogėja, ji nustoja ėsti, dėl patiriamo skausmo guli, dejuoja (42). Diagnostika

Liga diagnozuojama atsižvelgiant į klinikinius požymius ir atliekant perkusijos – auskultacijos testą. Fonendoskopu perkutuojama kairė ir dešinė pilvo sienos dalys, kartu įskaitant paskutiniuosius šonkaulius ir kaudaliau. Timpaniškas, “trūkusį butelį’’ primenantis garsas – specifinis ŠD požymis, leidžiantis diagnozuoti šį susirgimą (43).

Gydymas

Liga gydoma chirurginiu būdu. Yra keletas skirting metodų: I. Laparoskopinė abomazopeksija.

II. ,, Toggle pin’’ metodas- tai transkutaninė šliužo fiksacija prie ventralinės pilvo sienos;

(24)

24 IV. Abomazopeksija iš kairės pusės;

V. Omentopeksija per dešinę pusę (44).

Ūkio sąlygomis dažniausiai taikomas perkutaninis fiksavimas, operacija nėra brangi ir ilga, tačiau, taikant šį metoda, ypač “Blind stitch’’, didelė tikimybė pasireikšti recidyvui. Jeigu atliekama, pvz. omentopeksija per dešinę pusę, šliužas fiksuojamas natūralioje vietoje, pastebimi žymiai retesni recidyvai, greitas karvės būklės pagerėjimas ir produkcijos augimas (44).

1.4 Hipokalcemija

Etiologija ir patogenezė

Hipokalcemija- tai metabolinė liga, kuri pasireiškia sumažėjusiu kalcio kiekiu kraujo serume prieš arba po apsiveršiavimo, ypač aukšto produktyvumo karvėms. Labai dažnai hipokalcemija pasireiškia po apsiveršiamo, nes daug Ca yra sunaudojama krekenų gamybai. Karvė, duodanti 10 litrų krekenų, netenka 23 g kalcio vieno melžimo metu. Kalcis, kurio netenkama iš kraujo, turi būti kompensuojamas per žarnų gaurelius – Ca absorbcija per žarnų gleivinę, arba padidėjusi Ca rezobcija iš kaulinio audinio, arba abiem atvejais. Užtrūkinimo periodu karvės kalcio poreikis siekia 30 g per dieną, todėl dauguma karvių neišvengiamai patiria subklinikinę hipokalceminę formą, kol virškinamas traktas ir kaulinis audinys prisitaiko prie pakitusių organizmo fiziologinių poreikių, praeina laikas, kol karvės adaptauojasi. Jeigu kalcio kiekis kraujo serume nukrenta iki kritiškai žemo (fiziologinė norma 2,0 – 2,5 mmol/l), tada sutrinka raumenų kontrakcija, jie nesugeba susitraukinėti, pažeidžiamos neuromuskulinės jungtys,

(25)

25 pasireiškia klinikinė hipokalcemija arba parezė, kai karvė prieš arba po apsiveršiavimo negali atsistoti (45). Kalcio kiekis kraujo plazmoje yra reguliuojamas trijų hormonų: kalcitiolio, paraskydinės liaukos hormone (PTH) ir 1,25 – dihidroksivitamino D. Visi trys hormonai funkcionuoja, esant hipokalcemijai, didindami Ca kiekį kraujyje. Kalcio kiekiui kraujyje sumažėjus žemiau fiziologinės normos ribų, išsiskiria hormonas PTH, kuris padidina Ca rezorbciją iš glomerulo filtrato, daugiau kalcio lieka inkstuose, tačiau jeigu to nepakanka, PTH stimuliuoja kalcio rezorbciją iš kaulinio audinio. Kaulinis audinys yra pagrindinis kalcio šaltinis užtrūkinimo ir ankstyvosios laktacijos periodu (45). Viena iš hipokalcemijos priežasčių – per didelis kalcio kiekis užtrūkusių karvių racione. Įprastai, karvė kalcį pasisavina iš virškinamojo trakto, jeigu yra trūkumas, kalcis mobilizuojamas iš kaulų, tuo pat metu mažinamas kalcio išskyrimas su šlapimu. Jeigu užtūkinimo periode karvė gauna padidintą kalcio kiekį pašare, nevyksta kalcio mobilizacija iš kaulų, o kalcio perteklius šalinamas su šlapimu. Prieš apsiveršiavimą ir po jo, karvė nustoja ėdusi, vadinasi, ji negauna kalcio su pašaru, o kalcio mobilizacija iš kaulinio audinio vyksta labai lėtai, todėl ima trūkti šio makroelemento. Dėl to sutrinka nervinio impulso perdavimas ir raumenų susitraukimai, nusilpsta didžiojo prieskrandžio motorika, krinta kūno temperatūra, pasireiškia parezė (46).

Kita hipokalcemijos priežastis – metabolinė alkalozė. Ji išsivysto dėl pašare esanačio katijonų pertekliaus (Na, K, Ca, Mg) ir anijonų trūkumo (Cl, SO4, PO4). Didžiausią problemą kelia padidintas

kalio kiekis užtrūkusių karvių racione. Kalis į pašarą patenka, tręšiant sintetinėmis trąšomis arba laistant laukus srutomis. Esant alkalozei, audiniai tampa nebejautrūs parathormono poveikiui, todėl kalcio kiekis ne didėja, o yra išskiriamas per inkstus. Kalcio rezorbcija iš virškinamojo trakto nėra skatinama, mobilizacija iš kaulinio audinio taip pat (47).

(26)

26 Diagnostika

Hipokalcemija nustatoma jai būdingais klinikinais požymiais, netrukus po apsiveršiavimo. Kraujo mėginius galima imti, siekiant įvertinti kalcio kiekį užtrūkusių karvių grupėje, įvertinti bendrą situaciją (48). Kalcio kiekis kraujo serume svyruoja 2,45 – 3,25 mmol/l.

Gydymas

Standartiškai gydoma kalcio preparatais. Galima naudoti kalcio borogliukonatą 25 proc.- lašinti į veną arba su magnio hipofosfatu. Naudojant tokį gydymą, 37,3 proc. karvių atsistojo po 10 minučių, 23 proc. atsistojo po 10 minučių su pagalba, 25 – 7 proc. karvių atsigavo po ilgesnio laiko tarpo, o 14 proc. gydymas nedavė efekto (49). Naudojamose įvairiose kalcio druskose 500 ml talpos buteliuose yra apie 8 – 11 g kalcio bei reikalingi magnio ir gliukozės kiekiai (49,50).

Profilaktika

Užtrūkinimo periodu reikia skatinti kalcio mobilizaciją iš kaulinio audinio. Tai padaryti galima mažinant kalcio kiekį racione. Apsiveršiavus, oraganizmas daug greičiau reaguoja į sumažėjusį kalcio kiekį kraujyje, vyksta intensyvi kalcio mobilizacija iš kaulų, kalcio kiekis kraujo serume didėja (50). Kalcio kiekis karvei turėtų būti sumažintas iki 20 g per dieną. Kalcio apykaitai intensyvinti galima naudoti vit. D, tačiau nuomonė apie šio vitamino poveikį hipokalcemijos prevencijai kontraversiška, nes reikia didelių vit. D kiekių, o tai veikia toksiškai, galimi apsinuodijimai (51). Kaip prevencinę priemonę galima naudoti amonio chlorido ir amonio sulfato druskas, kiekvienos po 100 g per dieną. Jos skatina kalcio mobilizacija iš kaulų, palaiko anijonų – katijonų balansą. Atlikus bandymą pastebėta, kad tos karvės, kurios gavo minėtų druskų, parezė po apsiveršiavimo pasireiškė tik 4 proc. karvių, o kitai grupei, kuri negavo amonio druskų, pasireiškė net 17 proc. karvių (52).

(27)

27

1.5 Biocheminiai kraujo parametrai vertinant kepenų pažeidimus

Dažniausiai tiriami biocheminiai kraujo parametrai kepenų ligoms diagnozuoti yra šie: AST (aspartataminotransferazė), Alb (albuminai), GGT (gama – glutamiltransferazė).

Aspartato aminotransferazė (AST) – tai serumo aminotransferazė, kurią gamina daugelis organizmo ląstelių. Pastebėta, kad didžiausias AST aktyvumas užfiksuotas širdies ir griaučių raumenyse, kepenyse, eritrocituose. Itin mažas kiekis randamas odoje, kasoje, inkstuose. AST net 70 proc. randamas ląstelių mitochondrijose, o likusi dalis- apie 30 proc.– citoplazmoje, todėl ląstelė turi būti labai pažeista, kad AST patektų į tarpląstelinę terpę, tad AST suaktyvėja vėliau negu ALT. AST rodiklis kraujo serume parodo kepenų suriebėjimo sindromą, sumažėjusį apetitą bei ketozės pasireiškimo laipsnį ankstyvojoje laktacijos pradžioje (16).

AST- itin jautrus parametras, diagnozuojant riebalinę kepenų degeneraciją. Šio fermento padidėjimas siejamas su hepatocitų pažeidimais, ypač struktūriniais, kurie pažeidžia ląstelių vientisumą. AST yra itin jautrus parametras kepenų ligų atžvilgiu, esant subklinikinei ligos formai (53).

Albuminai (Alb) – tai vieni iš svarbiausių baltymų esančių kraujo serume. Albuminas kraujo serume sudaro apie 75 proc. koloidinio osmosinio slėgio. Jo sintezę ir reguliaciją nulemia onkotinis slėgis. Kepenys yra visų albuminų sintezės vieta. Hipoalbuminemija paprastai nepasireiškia, kol neprarandama 60 – 80 proc. kepenų funkcinio pajėgumo. Hipoalbuminemija dažniausiai pasireiškia kaip pasėkmė dėl virškinamojo trakto ir inkstų funkcijos sutrikimų. Inkstų pažeidimo atveju, nustatoma proteinurija, o, pažeidus gastrointestinalinio trakto gaurelius, baltymai iš pašaro nėra rezorbuojami, pasireiškia diarėja. Sumažėjusi albuminų sintezė, daugelio autorių nuomone, yra uždegiminio atsako ūmios fazės dalis. Hipoalbuminemija siejamasi su nepakankamu amino rūgščių įsisavinimu arba jų trūkumu racione, kai organizmas badauja, trūksta baltymų ir energijos, tačiau klinikiniai hipoalbuminemijos požymiai pasireiškia po ilgesnio laiko tarpo. Hiperalbuminemija nustatoma esant dehidratacijai, kai organizmui trūksta skysčių, kraujas sutirštėja, padidėja hematokritas, kuris indikuoja,

(28)

28 kad trūksta elektrolitų, dėl to sumažėja kraujo plazmos tūris. Dažniausios to priežastys yra viduriavimas, karščiavimas, dehidratacija (54).

GGT (gama – glutamiltransferazė) – tai prie ląstelių membranos prisitvirtinęs baltymas. Kraujo plazmoje jis svarbus tuo, kad parodo hepatobiliarinės funkcijos pajėgumą. GGT padidėja, esant kepenų ir tulžies patologijoms, esant cholestazei, hepatitui, kepenų abscesams ir pan. Šio fermento aktyvumas yra pakankamai aukštas karvėms, arkliams, avims ir ožkoms. (53). Vertinant GGT, AST ir Alb kartu, galima vertinti kepenų funkcinį pajėgimą, galimybes perdirbti NEFA į LRR (laisvąsias riebalų rūgštis), gebėjimą oksiduoti riebalus ir pan. Taip pat fermentų padidėjimas nurodo kepenų uždegiminius procesus, hepatobiliarinės sistemos patologijas (55, 56).

(29)

29

2.TYRIMO METODIKA

Vieta, tiriamųjų grupių sudarymas. Tyrimas atliktas 2019 metis birželio – rugsėjo mėnesiais pieninio tipo galvijų ūkyje, laikantis 2002-05-16 d. priimtų Lietuvos respublikos gyvūnų gerovės reikalavimų Nr. 51-1974. Tai- šeimos ūkis, laikantis apie 500 galvijų, kuriame per mėnesį vidutiniškai apsiveršiuoja 40– 50 karvių. Fermoje karvės laikomos palaidos šalto laikymo tvarte, melžimas robotizuotas– įdiegti du ,,DeLaval‘‘ melžimo robotai. Galvijai šeriami pašaro mišiniu, subalansuotu pagal laktacijos stadiją. Ūkyje yra įdiegta kompiuterinė bandos valdymo programa ,,Herd Navigator‘‘, kuri tiesiogiai sujungta su ,,DeLaval‘‘ melžimo robotais. Vadovaujantis analogų principu ( atsižvelgiant į amžių, veislę ir kt.), tyrimui iš 100 karvių atrinkta 20 šviežiapienių nuo 1 iki 60 dienos po apsiveršiavimo, tirtos tik šviežiapienės karvės. Atrinktos karvės suskirstytos į dvi grupes po 10 (nuoroda į schemą). Karvės, atrinktos tyrimui, buvo tirtos pagal bendrą klinikinės apžiūros planą.

Karvės buvo laikomos palaidos, šeriamos mišriu racionu (TMR), subalansuotu atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius. Karvės buvo šeriamos TMR, kurį sudarė 30 proc. kukurūzų siloso, 10 proc. žolės siloso, 4 proc. žolės šieno ir 50 proc. grūdų koncentrato. Racionas buvo parengtas taip, kad atitiktų ar viršytų 550 kg holšteinų veislės karvės, duodančios 35 kg pieno per dieną, poreikius. Bendras mišrus racionas buvo duodamas karvėms du kartus per dieną: ryte- 10:00 val. ir vakare- 20:00 val.

Tyrimo eiga. (3 pav.) Kontrolinė grupė (KG) (n=10)- kliniškai sveikos šviežiapienės karvės (rektinės temperatūros vidurkis buvo 38,7°C, rumen peristaltika 2-3 kartai per 2 minutes, be klinikinio mastito, laminito ir metrito požymių). Bandomoji grupė (BG) (n=10)- sergančios ketoze karvės. Kontrolinei ir bandomajai grupėms buvo paimti kraujo mėginiai, praėjus 10 dieną po apsiveršiavimo. BG skirtas medikamentinis gydymas (4 pav.): GLUCOSE 25 % SOLUTION WITH METHIONINE (veikliosios medžiagos: gliukozės 125g, metionino 19,5g) injekcinis tirpalas, TRI START EU 20 g kapsulės (kiekvienoje kapsulėje 25 milijardai KSV gyvųjų mielių Saccharomyces Cerevisiae, 6 gramai Niacino ir fermentuoti ekstraktai)., HEPAGEN (veiklioji medžiaga: fenoksi-2-metil-2-propiono rūgšties (natrio

(30)

30 druskos) 100 mg), injekcinis tirpalas. Po 6 dienų antrą kartą paimti kraujo mėginiai (tirta AST, GGT, ALB) bandomosios ir kontrolinės grupės karvėms. BG grupei prieš ir po gydymo buvo fiksuojama BHB koncentracija piene, rodiklį nurodo “Herd Navigator’’ programa. Kraujas paimtas į vakuuminius mėgintuvėlius (BD Vacutainer, England). Visoms tiriamosioms karvėms (n=20) buvo registruojamas vidutinis duodamo pieno kiekis, riebumas, baltymingumas, pieno riebalų baltymų santykis, SLS kiekis, laktozė. β – hidroksibutiratų aptikimui piene buvo naudojamas visiškai automatizuotas realaus laiko analizatorius „Herd Navigator” („Lattec I / S. Hillerød, Danija) kartu su „DeLaval melžimo robotu (DeLaval Inc. Tumba”, Švedija). Melžimo robote įmontuotas imtuvas melžimo metu iš kiekvienos karvės automatiškai paėmė reprezentatyvų kelių mililitrų pieno mėginį. Tada mėginys buvo apdorotas „Herd Navigator” programa.

Duomenų analizė ir statistika. Duomenys buvo analizuojami, naudojant socialinių mokslų statistinį paketą SPSS 20,0. Rezultatai buvo pateikti kaip vidutinės vertės ir standartinės deviacijos. Rezultatai buvo laikyti reikšmingais, kai p <= 0,05

(31)

31

Tyrimo schema

3 Pav. Tyrimo metodikos schema

Iš 100 šviežiapienių karvių buvo atrinkta 20 (n=20), 1 – 60 d. p.p.

Kontrolinė grupė (n=10). Paimtas kraujas 10 d. po apsiveršiavimo ( tirta AST, GGT, Alb.)

Kliniškai sveikos.

Bandomoji grupė (n=10). Sergančios ketoze, kai piene BHB ≥ 0,08 mmol/l. Prieš

gydymą tirta AST, GGT, ALB. Kraujas paimtas 10 d. po apsiveršiavimo.

Pasveiko, vidutiniškai praėjus 6 dienoms po gydymo, kai

piene BHB < 0,08 mmol/l. Po gydymo tirta AST, GGT, Alb. Kontrolinė grupė (n=10). Paimtas kraujas po

(32)

32

Gydymo schema

4 Pav. Bandomosios grupės gydymo schema

GLUCOSE 25 % SOLUTION WITH METHIONINE, (veikliosios medžiagos: gliukozės 125g, metionino 19,5g) infuzinis tirpalas galvijams 500 ml švirkštas i.v. vieną kartą. BG (n=10)

TRI START EU, kapsulės, 20 g medžiagos (kiekvienoje kapsulėje 25 milijardai KSV gyvųjų mielių Saccharomyces Cerevisiae, 6 gramai Niacino ir fermentuoti ekstraktai). 1 kapsulė 1 kartą per dieną, BG (n=10) 3 dienas iš eilės.

HEPAGEN, injekcinis tirpalas, (veiklioji medžiaga: fenoksi-2-metil-2-propiono rūgšties (natrio druskos) 100 mg) vidutiniškai 500 kg sveriančiam galvijui švirkštas 40,00 ml i.m. 1 kartą per dieną, BG (n=10) 3 dienas iš eilės.

(33)

33

3. TYRIMO REZULTATAI

Bandomosios grupės β – hidroksibutiratų vidurkis pirmą dieną (0,139 mmol/l ± 0,02) buvo 50 procentų didesnis nei kontrolinės (0,07 mmol/l± 0,005). AST koncentracijos vidurkis bandomųjų karvių tarpe siekė (43,7 U/L± 0,27), po 6 dienų sumažėjo iki (24,2 U/L ± 0,54). GGT koncentracijos kraujo serume vidurkis bandomosioms karvėms užfiksuotas (13,08 U/L ± 0,39), po 6 dienų (11,7 U/L± 0,71), o albuminų koncentacija taip pat sumažėjo nuo (12,39 g/L ± 0,97) iki (10 g/L ±0,11) per šešias ligos dienas. SLS vidurkis - 262,9 tūkst./ ml ± 82,77 , laktozės – 4,5 ± 0,16 proc. ir riebalų bei baltymų santykio – 1,2 ± 0,13.

3.1 β – hidroksibutiratų kaita

5 pav. BHB pokytis piene prieš susergant ir pasveikus; SE – standartinis imties nuokrypis;

Max – maksimali reikšmė; Min - minimali reikšmė;

Min Max Vidurkis SE

BG 1 diena 0,07 0,31 0,1390 0,02316 KG 0,04 0,09 0,0700 0,00587 BG 6 diena 0,04 0,07 0,0600 0,00471 KG 0,04 0,09 0,0700 0,00587

(34)

34

6 Pav. BHB pokytis piene prieš susergant ir pasveikus (BHB norma < 0,08 mmol/l*

* (23) Ježek J, Cincović M, Nemec M, Belić B, Djoković R, Klinkon M, et al. Beta-hydroxybutyrate in milk as screening test for subclinical ketosis in dairy cows. Polish journal of veterinary sciences 2017;20(3):507-512.

Paveiksle (6 pav.) matome, kad pirmą ligos dieną bandomojoje grupėje β – hidroksibutiratų kiekis buvo didesnis (0,139 mmol/l ± 0,16) negu kontrolinėje grupėje (0,07 mmol/l ± 0,005) . Šeštą dieną pasveikus bandomojoje grupėje β – hidroksibutiratų kiekis piene sumažėjo (0,06 mmol/l ± 0,004), lyginant su kontroline grupe – (0,07 mmol/l ± 0,58), tačiau fiziologinių normų neviršijo (β – hidroksibutiratų kiekis piene < 0,08 mmol/l). 0,139 0.07 0.06 0.07 0 0.02 0.04 0.06 0.08 0.1 0.12 0.14 0.16 BG KG BG KG m m o l/l 1 diena 6 diena

(35)

35

3.2

AST koncentracijos kaita

7 Pav. AST koncentracijos kraujo serume pokytis tarp kontrolinės ir bandomosios grupių.

(norma 60-125 U/L)*

* Clinical Pathology, 5th Ed., Wiley-Blackwell, 2011, and Kaneko JJ, Harvey JW, Bruss ML, Clinical Biochemistry of Domestic Animals, 6th Ed., Academic Press, 2008. Serum Biochemical Reference Ranges (67).

Tyrimo metu nustatyta, kad pirmą ligos dieną bandomojoje grupėje AST koncentracija kraujo serume buvo didesnė (47,70 U/L ± 9,48) negu kontrolinėje grupėje (34,00 U/L ± 4,74) . Šeštą dieną bandomojoje grupėje AST koncentracija sumažėjo (24,2 ± 3,94 ), lyginant su kontroline grupe, – (34,00 U/L ± 4,74). Abi grupės neviršijo fiziologinių normos ribų (60-125 U/L).

43.7 34.00 24.2 34,00 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 BG KG BG KG U/L 1 diena 6 diena

(36)

36

3.3 GGT koncentracijos kaita

8 Pav. GGT koncentracijos kraujo serume pokytis tarp kontrolinės ir bandomosios grupių.

(norma 6-17,4 U/L)*

* Clinical Pathology, 5th Ed., Wiley-Blackwell, 2011, and Kaneko JJ, Harvey JW, Bruss ML, Clinical Biochemistry of Domestic Animals, 6th Ed., Academic Press, 2008. Serum Biochemical Reference Ranges (67)

Pirmąją ligos dieną GGT koncentracija bandomojoje grupėje buvo ženkliai didesnė (13,08 ±1,96), palyginus su kontroline grupe ( 8,62 ± 1,89). Per šešias dienas GGT koncentracija kraujo serume sumažėjo tik 1,38 U/L ( 11,70 ±1,96), lyginant su kontroline grupe ( 8,62 ± 1,89). Bandomojoje grupėje GGT koncentracija pirmą dieną ir praėjus 6 paroms po gydymo buvo didesnė negu kontrolinės grupės, tačiau fiziologinių ribų neviršijo (6-17,4 U/L).

13.08 8.62 11.7 8.62 0 2 4 6 8 10 12 14 BG KG BG KG U/L 1 diena 6 diena

(37)

37

3.4

ALB koncentracijos kaita

9 Pav. ALB koncentracijos kraujo serume pokytis tarp kontrolinės ir dviejų bandomųjų grupių.

(norma 25-38 g/L)*

* Clinical Pathology, 5th Ed., Wiley-Blackwell, 2011, and Kaneko JJ, Harvey JW, Bruss ML, Clinical Biochemistry of Domestic Animals, 6th Ed., Academic Press, 2008. Serum Biochemical Reference Ranges (67)

Atlikus tyrimą, pastebėta, kad albuminų koncentracija bandomojoje grupėje buvo mažesnė (12, 39 g/L ± 1,52), lyginant su kontroline grupe (15, 97 g/L ± 1,65). Šeštą dieną albuminų koncentracija bandomojoje grupėje buvo mažesnė (10, 00 g/L ±1,18) negu kontrolinėje (15, 97 g/L ± 1,65). Pastebėta, kad per šešias gydymo dienas albuminų koncentracija bandomojoje grupėje sumažėjo 2, 39 g/L, taip pat albuminų koncentracija pirmą ir šeštą dienomis buvo ženkliai didesnė kontrolinėje grupė, tačiau fiziologinių ribų neviršijo.

12.39 15.97 10 15.97 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 BG KG BG KG g /L 1 diena 6 diena

(38)

38

3.5 SLS kaita tyrimo metu

10 Pav. SLS kaita tyrimo metu

Pirmą ligos dieną SLS buvo didesnis (262, 90 tūkst. / ml ± 82,77) negu kontrolinėje (138,20 tūkst. /ml ± 93,78). SLS šeštą dieną buvo taip pat buvo didesnis (178, 20 tūkst. / ml ± 78,88), lyginant su kontroline grupe. Per šešias dienas SLS sumažėjo 84,7 tūkst. / ml. Viso tyrimo metu bandomojoje grupėje vyravo didesnis SLS negu kontrolinėje grupėje.

262.9 138.20 178.2 138,20 0 50 100 150 200 250 300 BG KG BG KG SL S tū ks t. / m l 1 diena 6 diena

(39)

39

3.6 Laktozės pokytis

Min Max Vidurkis SE

BG 1 diena 4 5 4,50 0,167

KG 4 5 4,74 0,157

BG 6 diena 4 5 4,80 0,133

KG 4 5 4,74 0,157

11 Pav. Laktozės kaita tyrimo metu; SE – standartinis imties nuokrypis; Max – maksimali reikšmė; Min – minimali reikšmė; Laktozės norma* 4, 7 proc.

* R. Antanaitis Stambiųjų atrajotojų medžiagų apykaitos ligos 2018; 15

12 Pav. Laktozės kaita tyrimo metu

Pirmą dieną laktozės kiekis bandomojoje grupėje buvo mažesnis (4, 50 proc. ± 0,16) negu kontrolinėje grupėje (4,74 proc. ± 0,15). Šeštą dieną bandomojoje gupėje laktozės kiekis piene padidėjo (4, 80 proc. ± 0,13), lyginant su kontroline grupe (4,74 proc. ± 0,15). Per šešias dienas laktozės kiekis išaugo iki 0,3 proc.

4.5 4.74 4.8 4.74 4.35 4.4 4.45 4.5 4.55 4.6 4.65 4.7 4.75 4.8 4.85 BG KG BG KG L ak to zė , p ro c. 1 diena 6 diena

(40)

40

3.7

Riebalų ir baltymų santykio kaita

Min Max Vidurkis SE

BG 1 diena 1 2 1,20 0,133

KG 0,67 2,11 1,33 0,368

BG 6 diena 0,696 1,536 1,022 0,087

KG 0,67 2,11 1,33 0,368

13 Pav. Riebalų baltymų santykio kaita tyrimo metu; SE – standartinis imties nuokrypis; Max – maksimali

reikšmė; Min – minimali reikšmė;

* R. Antanaitis Stambiųjų atrajotojų medžiagų apykaitos ligos 2018; 14

14 Pav. Riebalų ir baltymų santykio kitimas tyrimo metu (norma* 1,2 – 1,4)

Bandomosios grupės pieno riebalų ir baltymų santykis pirmą ir šeštą dienomis buvo mažesnis negu kontrolinės grupės (4 lent.). Pirmą dieną bandomosios grupės riebalų ir baltymų santykis buvo (1,2 ±0,13), o kontrolinės – (1,33 ±0,36). Praėjus 6 paroms, skirtumas buvo didesnis, bandomosios grupės pieno riebalų ir baltymų santykis buvo (1,022 ± 0,08), o kontrolinės – (1,33 ±0,36). Viso tyrimo metu bandomosios grupės pieno riebalų ir baltymų santykis buvo maženis, lyginant su kontroline grupe.

1.2 1.33 1.022 1.33 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 BG KG BG KG R ieb alų ir b alty m ų san ty kis 1 diena 6 diena

(41)

41

3.8 Biocheminių rodiklių (AST, GGT) ryšys su BHB koncentracija piene

15 Pav. AST ryšys su BHB koncentracija piene

Tyrimo metu nustatyta aiški koreliacija tarp BHB koncentracijos piene ir AST koncentracijos kraujyje kontrolinių karvių grupėje, kai r > 0,522505.

Kontrolinė grupė (n=10) BHB (mmol/l) GGT (U/L) 1 0,05 4 2 0,04 13,37 3 0,07 4 4 0,06 4 5 0,06 5,56 6 0,07 4 7 0,09 37,35 8 0,05 4 9 0,06 5,93 10 0,07 4 vidurkis 0,06 8,62

16 Pav.GGT ryšys su BHB koncentracija piene

Nustatyta aiški koreliacija tarp BHB koncentracijos piene ir GGT koncentracijos kraujyje kontrolinių karvių grupėje, kai r > 0,54524

0 10 20 30 40 50 60 70 0,05 0,04 0,07 0,06 0,06 0,07 0,09 0,05 0,06 0,07 A ST k o n ce n tr ac ij a, U/L

(42)

42

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo metu, ,,Y‘‘ žemės ūkio bendrovėje buvo renkami kraujo mėginai, analizuojami ,,Herd Navigator“ kompiuterinė bandos valdymo programa. Sudarytos dvi tiriamosios karvių grupės, norint įvertinti BHB pokytį ligos pradžioje ir pabaigoje bei BHB ryšį su kraujo biocheminiais parametrais. Kontrolinei grupei priklausė sveikos karvės, kurių BHB koncentracija buvo iki 0,08 mmol/l piene. Bandomajai grupei priklausė sergančios karvės, kai BHB ≥ 0,08 mmol/l. Tyrimo metu buvo analizuojami kraujo parametrų ( AST, GGT, ALB), pieno (SLS, laktozės, riebalų ir baltymų santykio) rodiklių ryšys su BHB koncentracija piene.

J. Ježek ir kitų autorių nuomone (23), BHB nustatymas iš pieno – geriausias diagnostinis subklinikinės ketozės indikatorius. Tai itin ekonomiškas, greitas ir efektyvus būdas kontroliuoti subklinikinę ketozę, pasak mokslininkų, metodo jautrumas siekia 94 proc., o specifiškumas- 74 proc. Atlikto tyrimo metu visos gydytos karvės (kurioms BHB piene ≥ 0,08 mmol/l) pasveiko ir BHB koncentracija atsistatė į fiziologines normos ribas, taigi šis speficinis žymuo itin jautrus ligos atžvilgiu ir šio tyrimo rezultatai sutampa su J. Ježek ir M.R.Cinkovič tyrimo duomenimis. Pagal F. Enjalbert ir kitus autorius, BHB koncentracija piene yra apie dešimt kartų mažesnė nei kraujyje, taip yra dėl to, kad pieno liauka BHB sunaudoja LRR sintezei (57). Mokslininkas Zadnik ir kiti autoriai nustatė ribines BHB vertes piene ir aprašė šio parametro praktinį pritaikymą. Įprastai, didžiausias šio parametro jautrumas ir specifiškumas, diagnozuojant subklinikinę ketozę iš pieno, buvo, kai BHB yra 0,08 – 0,1 mmol/l, tačiau praktiniame pritaikyme mokslininkai rekomenduoja remtis 0,08 mmol/l riba, kuriai esant, rekomenduojama pradėti gydymą arba taikyti profilaktiką (58). Atliktame tyrime BG buvo gydomos esant ≥ 0,08 mmol/l BHB, visos gydomos karvės pasveiko, taigi mūsų rezultatai sutampa su T. Zadnik rekomendacijomis.

Remiantis Djokovič ir kitų tyrėjų nuomonėmis (59), AST, GGT, ALB parametai yra siejami su šviežiapienių karvių metaboliniais sutrikimais, kepenų pažeidimais, kuriuos sukėlė riebalinė infiltracija. Šiame tyrime pastebima aiški koreliacija tarp BHB ir biocheminių kraujo parametrų (AST, GGT), tai

(43)

43 siejama su metaboliniais sutrikimais, tačiau rezultatai nesutampa su minėtų autorių duomenimis dėl mažos tyrimo imties. Tyrimo metu nustatyta, kad albuminų kiekis kraujyje neturėjo aiškaus ryšio su pieno BHB koncentracija. Mažėjant BHB koncentracijai piene, kartu mažėja ir albuminų koncentracija kraujo plazmoje. Per šešias dienas albuminų koncentracija piene sumažėjo 2,39 g/L, lyginant su kontrole. Abuelo ir kitų tyrimo duomenimis, ankstyvos laktacijos metu, didėjant BHB koncentracijai piene, mažėja albuminų kiekis kraujyje (60). Tyrimo metu gauti rezultatai nesutampa su mūsų tyrimo rezultatais dėl mažos imties.

Pieno riebalų ir baltymų santykis tyrimo metu kito labai nežymiai. Pirmą dieną bandomosios grupės riebalų ir baltymų santykis buvo (1,2 ±0,13). Praėjus 6 paroms, bandomosios grupės pieno riebalų ir baltymų santykis buvo (1,022 ± 0,08). Viso tyrimo metu bandomosios grupės pieno riebalų ir baltymų santykis buvo maženis, lyginant su kontroline grupe. Pasak V. Čejna ir kitų mokslininkų (61), pieno riebalų ir baltymų santykis yra tiesiogiai proporcingas dydis BHB koncentracijai piene. Riebalų ir baltymų santykio pokytis mokslininkų įvardijamas kaip reikšmingas ketozės indikatorius. Šio tyrimo rezultatai sutampa su V. Čejna tyrimo duomenimis.

Tyrimo metu pastebėta, kad mažėjant BHB koncentracijai piene, kartu mažėja ir SLS. Per šešias dienas SLS sumažėjo 84,7 tūkst. / ml. Viso tyrimo metu bandomojoje grupėje vyravo didesnis SLS negu kontrolinėje grupėje. Tačiau nepastebėta jokio klinikinio ryšio tarp BHB koncentracijos piene ir SLS, atliekant gydymą.

Atlikto tyrimo metu bandomojoje gupėje laktozės kiekis piene padidėjo (4, 80 proc. ± 0,13), lyginant su kontroline grupe (4,74 proc. ± 0,15). Per šešias dienas laktozės kiekis išaugo iki 0,3 proc. Tai tiesiogiai siejama su energijos trūkumu: ligos pradžioje laktozės kiekis piene sumažėjo, karvės sirgo ketoze, po šešių dienų joms pasveikus, laktozės kiekis vidutiniškai padidėjo 0,3 proc. Anot J.P. Cant ir kitų autorių (62), laktozė piene atspindi energetinius resursus ir jų trūkumą, todėl, susirgus ketoze, dėl energijos trūkumo laktozės kiekis piene sumažėja, o BHB koncentracija piene didėja, ir atvirkščiai. Šio tyrimo duomenys sutampa su minėto autoriaus duomenimis.

(44)

44

IŠVADOS

I. Pirmą ligos dieną β – hidroksibutiratų kiekis bandomojoje grupėje buvo 50,35 proc. didesnis (0,139 mmol/l ± 0,16) negu kontrolinėje grupėje (0,07 mmol/l ± 0,005).

II. Po atlikto gydymo β – hidroksibutiratų kiekis piene bandomojoje grupėje sumažėjo 43,16 proc.( 0,079 mmol/l). Visos gydytos karvės pasveiko.

III. Nustatyta koreliacija tarp BHB koncentracijos piene ir biocheminių kraujo rodiklių ( AST, GGT) kontrolinių karvių grupėje. Didėjant AST ir GGT koncentracijoms kraujo serume, proporcingai didėjo ir BHB koncentracija piene. Tai siejama su NEB pradžia.

(45)

45

REKOMENDACIJOS

Rekomendacijos mokslui: Norint gauti tikslesnius ir patikimesnius tyrimų rezultatus, būtina didinti tiriamųjų gyvūnų imtį.

Rekomendacijos praktikams: Analizuojant β – hidroksibutiratų pokyčius šviežiapienėms, reikėtų taip pat atkreipti dėmesį į laktozę, pieno riebalų ir baltymų santykį, kadangi šie parametrai tiesiogiai susiję su ketoze. Rekomenduojame taikyti tyrime naudotą gydymo schemą ( žiūreti 32 psl., 4 pav.)

(46)

46

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju veterinarijos gydytojui Virginijui Kanapei už pagalbą renkant kraujo mėginius, darbo vadovui prof. Ramūnui Antanaičiui už pagalbą rašant baigiamąjį darbą ir Jurgitai Šadauskienei už darbo redagavimą.

Riferimenti

Documenti correlati

Paršavedžių amžius, išreikštas atsivestų vadų skaičiumi, statistiškai reikšmingai darė įtaką paršavedžių kraujo ALT (GPT), ALP, kreatinino, magnio, fosforo,

Pagrindiniai ultraaukšta temperatūra apdoroto pieno gamybos etapai – žalio karvių pieno priėmimas; žalio karvių pieno atšaldymas, sukaupimas ir laikymas; pieno mišinio

Taip pat padaryta prielaida, jog daugiau nei 400 karvių laikančiose fermose (V tiriamasis intervalas, rezultatų lentel÷je pažym÷tas žvaigždute) ganyklinis periodas

Laikant karves pririštu būdu pieno riebumas buvo 0,21 proc., baltymingumas 0,2 proc., o somatinių ląstelių skaičius buvo 2,2 karto didesnis, nei laikant karves

Holšteinų veislės trečios ir vyresnių laktacijų karvių piene žiemos ir pavasario sezono metu somatinių ląstelių skaičius piene buvo nustatytas atitinkamai

Lyginant didelio tankio lipoproteinų (HDL) cholesterolio kiekį skirtingų lyčių putpelių kraujyje (12 lentelė), neatsižvelgiant į amžių, nustatyta, kad patinų

2014–2015 metais tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiu įmonėje iš šiaurės Lietuvos regiono supirkto žalio karvių pieno baltymų kiekis lygintas diagramose (2 ir 3 pav.)..

Atlikus biocheminius kraujo tyrimus ir ištyrus šunų įmitimo priklausomybę nuo kreatinino (Krea), gauto žemiau normos ribų nustatyta, kad du šunys buvo įvertini 2 ir