LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
LSMUL KK Vaikų ligų klinika
IEVA VALANČIŪTĖ
„ATOPINIS MARŠAS“: ASTMOS IR KITŲ
ALERGINIŲ LIGŲ IŠSIVYSTYMAS VAIKAMS,
SERGANTIEMS ATOPINIU DERMATITU
Medicinos magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Dr. Vilija Bubnaitienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA...3
2. PADĖKA...5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS...5
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS...5
5. SANTRUMPŲ PAAIŠKINIMAI...6
6. SĄVOKOS...7
7. ĮVADAS...8
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...9
9. LITERATŪROS APŽVALGA...10
9.1.„Atopinis maršas“...10
9.2.Pirmasis „atopinio maršo“ žingsnis – atopinis dermatitas...10
9.3.Galimi „atopinio maršo“ mechanizmai...12
9.4.Įvairių veiksnių įtaka atopinio dermatito ir kitų alerginių ligų išsivystymui...13
9.5.Ryšys tarp sensibilizacijos maisto bei aplinkos alergenams ir atopinio dermatito sunkumo laipsnio...14
10. TYRIMO METODIKA IR METODAI...15
10.1.Tiriamieji ir tyrimo metodai...15
10.2.Statistiniai tyrimo metodai...16
11. DARBO REZULTATAI...17
11.1. Bendroji tiriamųjų charakteristika...17
11.2.Įsijautrinimo maisto ir aplinkos alergenams paplitimas...18
11.3.Ryšys tarp įsijautrinimo maisto bei aplinkos alergenams ir AD sunkumo...22
11.4.Klinikinių alergijos išraiškų atsiradimas...22
11.5.Veiksniai, lemiantys astmos atsiradimą, atopiniu dermatitu sergantiems vaikams...25
12. REZULTATŲ APTARIMAS...32
13. IŠVADOS...34
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS...35
3
1. SANTRAUKA
Ieva Valančiūtė „Atopinis maršas“: astmos ir kitų alerginių ligų išsivystymas vaikams sergantiems atopiniu dermatitu.
Atopinis dermatitas (AD) tapo reikšminga visuomenės sveikatos problema dėl didėjančio paplitimo bei dėl daugėjančių įrodymų, kad jis gali progresuoti į kitas alergines ligas.
Darbo tikslas: nustatyti ryšį tarp AD, astmos ir kitų klinikinių alergijos išraiškų bei išaiškinti astmos atsiradimo rizikos veiksnius sergantiems ar sirgusiems AD tiriamiesiems.
Darbo uždaviniai: nustatyti įsijautrinimo maisto bei aplinkos alergenams paplitimą tarp tiriamųjų; įvertinti ryšį tarp įsijautrinimo maisto ir aplinkos alergenams ir AD sunkumo laipsnio; nustatyti astmos ir kitų klinikinių alergijos išraiškų atsiradimo laiko tikimybę tiriamiesiems; nustatyti veiksnius, lėmusius astmos išsivystymą AD sergantiems ar sirgusiems vaikams.
Tiriamieji ir tyrimo metodika: tyrime dalyvavo 0–17 m. amžiaus vaikai, sirgę/sergantys AD, kurie apsilankė ir buvo gydomi LSMUL KK Vaikų ligų klinikoje 2015 m. Tyrimo metu pildytas klausimynas, pagal SCORAD indeksą arba pagal medicininės dokumentacijos duomenis nustatytasAD sunkumo laipsnis. Atliktas rutininis alergologinis ištyrimas (bendras kraujo tyrimas, bendrojo IgE, spec. IgE maisto ir/ar aplinkos alergenams nustatymas, ODM, OLM).
Rezultatai: 47 (73,4 proc.) iš 64 tiriamųjų nustatytas įsijautrinimas maisto ir/arba aplinkos alergenams, 17 (26,6 proc.) įsijautrinimo nebuvo. 22 (46,8 proc.) iš 47 tiriamųjų buvo įsijautrinę maisto, 12 (25,5 proc.) – aplinkos, 13 (27,7 proc.) – maisto ir aplinkos alergenams. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp įsijautrinimo maisto ir/arba aplinkos alergenams ir AD sunkumo laipsnio nenustatyta (χ2=0,8; df=2; p>0,05). Pusė tiriamųjų išgyveno nesusirgę astma iki 2,5 m. amžiaus (p<0,05), AR – iki 3 m. amžiaus (p>0,05). Tikimybė susirgti astma buvo didesnė tiems AD sergantiems/sirgusiems vaikams, kurie pirmaisiais gyvenimo metais vartojo paracetamolį (GS 7,54; 95 proc. PI 1,98–28,70), antibiotikus (GS 4,39; 95 proc. PI 1,61–11,98), buvo maitinti adaptuotais pieno mišiniais (GS 6,86; 95 proc. PI 1,8–26,15).
Išvados: 1. 73,4 proc. tiriamųjų buvo nustatytas įsijautrinimas maisto ir/arba aplinkos alergenams. Daugiausia tiriamųjų buvo įsijautrinę maisto alergenams (kiaušinio baltymui, kiaušinio tryniui, bulvei, karvės pienui). 2. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp sensibilizacijos maisto ir aplinkos alergenams ir AD sunkumo laipsnio nebuvo rasta (p>0,05). 3. Vaikai, sergantys atopiniu dermatitu, turi didesnę tikimybę ilgiau išgyventi nesusirgę alerginiu rinitu (p>0,05) nei nesusirgę astma (p<0,05). 4. Tikimybę vėliau susirgti astma AD sergantiems vaikams reikšmingai didino paracetamolio (7,54 karto), antibiotikų (4,39 karto) ir adaptuotų pieno mišinių (6,86 karto) vartojimas pirmaisiais gyvenimo metais.
4
1. SUMMARY
Ieva Valančiūtė „Atopic march“: development of asthma and other allergic diseases for children with atopic dermatitis.
Atopic dermatitis (AD) has become a significant public health problem due to the increasing prevalence and the growing evidence that it may progress to other allergic diseases.
Aim of the study: to establish a link between AD, asthma and other clinical forms of allergy and detect risk factors of asthma occurrence for patients suffering from AD.
Objectives of the study: to evaluate distribution of sensitization for food and environmental allergens among subjects; to assess the relationship between sensitization to food and environmental allergens and AD severity; to evaluate time probability of developing asthma and other allergic diseases among subjects; to identify the factors that led to the development of asthma for patients with AD or history of it.
Materials and methods: target of this study were 0–17 years old children with present AD or history of it, who visited and were treated in LSMUL KK Children's Clinic in 2015. During the study a questionnaire has been filled in. AD severity was determined by SCORAD index or by the data of medical documentation. Routine allergological examination was carried out (common blood count, measurements of total IgE, specific IgE for food and/or environmental allergens, skin prick tests, skin patch tests).
Results: Out of 64 children, 47 (73.4%) subjects had sensitization for food and/or environmental allergens. Out of 47 children, 22 (46.8%) were sensitized to food, 12 (25.5%) – to environmental allergens, 13 (27.7%) – to food and environmental allergens. Association between sensitization to food and environmental allergens and AD severity was not statistically significant (χ2=0.8, df=2, p>0.05). Half of the subjects survived not developing asthma up to 2.5 years of age (p<0.05), allergic rhinitis – up to 3 years of age (p>0.05). The chance of developing asthma was higher for those children who used paracetamol (OR 7.54; 95% CI 1.98–28.70), antibiotics (OR 4.39; 95% CI 1.61–11.98) or ate adapted milk formulas (OR 6.86; 95% CI 1.8–26.15) during the first year of life.
Conclusions: 1. 73.4% of subjects had sensitization for food and/or environmental allergens. Most of the patients had sensitization for food allergens (egg white, egg yolk, potato, cow's milk). 2. A statistical significance between sensitization to food and environmental allergens and severity of AD has not been found (p>0.05). 3. Children with AD are more likely to survive longer until they develop allergic rhinitis (p<0.05) than until they develop asthma (p<0.05). 4. The risk of developing asthma in children with AD significantly increased the use of paracetamol, antibiotics and the consumption of adapted formula milk during the first year of life (respectively 7.54-time, 4.39-time and 6.86-time).
5
2. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju mokslinio darbo vadovei už pagalbą ir paramą rengiant baigiamąjį mokslinį darbą, LSMUL KK Vaikų ligų klinikos konsultacinėje poliklinikoje dirbantiems gydytojams ir personalui už bendradarbiavimą atliekant tyrimą.
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konfliktų nebuvo.
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Leidimą tyrimui atlikti išdavė LSMU bioetikos centras, leidimo numeris: BEC-MF-500. Leidimas išduotas 2015 02 17.
6
5. SANTRUMPOS
AB – antibiotikai AD – atopinis dermatitas angl. – angliškai AR – alerginis rinitas D. – dermatophagoides GS – galimybių santykis IgE–imunoglobulinas EISAAC - International Study of Allergy, Asthma in Children KK – kontingencijos koeficientas
LSMULKK– Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos m. - metai
mėn. – mėnesiai n – atvejų skaičius
ODM – odos dūrio mėginys OLM – odos lopo mėginys p – statistinis reikšmingumas pav. - paveikslas
PI – pasikliautinasis intervalas proc. – procentai
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija RV – rizikos veiksniai
SCORAD – atopinio dermatito sunkumo įvertinimo skalė (angl. SCORing Atopic Dermatitis) spec. – specifinis
7
6. SĄVOKOS
1. Alergija – tai klinikinės padidėjusio jautrumo reakcijos, kurias sukelia imunologiniai mechanizmai. Tai iškreiptas imuninis atsakas, neįprastai stipri reakcija į įprastus aplinkos veiksnius.
2. Alerginis rinitas (AR) – tai alergeno ir imunoglobulino E (IgE) sukeltas nosies gleivinės uždegimas, kuriam būdingi du ar daugiau simtomų:
čiaudulys;
nosies niežėjimas;
rinorėja;
nosies užburkimas (obstrukcija).
3. Astma – tai lėtinė kvėpavimo takų uždegiminė liga. Dėl uždegimo padidėja bronchų reaktyvumas (jaudrumas) tam tikriems dirgikliams, atsiranda dažniausiai grįžtamoji išplitusi kvėpavimo takų obstrukcija. Ji pasireiškia dusulio ar kosulio epizodais.
4. Atopinis dermatitas (AD) (sinonimas„atopinė egzema“) – tai lėtinė uždegiminė odos liga, pasireiškianti įvairiais bėrimo elementais, lydima intensyvaus niežėjimo, paveikianti visas gyvenimo kokybės sritis. Jai būdinga:
didelis dažnis, ypač tarp vaikų;
sąsaja su alergine astma, alerginiu rinitu ir kitomis alerginėmis ligomis;
gyvenimo kokybės pokyčiai;
darbo-mokymosi ir kitos veiklos sutrikimai;
ekonominė žala.
5. Atopija – tai paveldėtas polinkis gaminti padidėjusius specifinių IgE antikūnų kiekius prieš įprastus aplinkos veiksnius.
6. SCORAD indeksas – AD sunkumo įvertinimo skalė (angl. SCORing Atopic Dermatitis). Šio indekso apskaičiavimas yra klinikinė priemonė AD eigos sunkumo laipsniui įvertinti. Prieš ir po AD gydymo apskaičiuotas SCORAD indeksas rodo gydymo efektyvumą.
SCORAD indekso reikšmė:
1 – 24 balai lengvas AD;
25 – 50 vidutinis AD;
8
7. ĮVADAS
Alergiją galima apibūdinti kaip klinikines padidėjusio jautrumo reakcijas, kurias sukelia imunologiniai mechanizmai. Tai žmogaus organizmo savybė nenormaliai stipriai reaguoti į įprastus aplinkos veiksnius (t.y. antigenus). Alerginių reakcijų metu svarbiausias vaidmuo tenka imunoglobulinui E (IgE). Paveldėtas polinkis gaminti padidėjusius specifinių IgE antikūnų kiekius prieš įprastus aplinkos veiksnius vadinamas atopija. Dėl šio polinkio gali išsivystyti alerginės (atopinės) ligos, kurioms priskiriamas atopinis dermatitas (AD), alerginis rinitas (AR) bei astma.
Atopinių ligų išsivystymas yra nulemtas tiek genetinių, tiek aplinkos veiksnių. Nors šios ligos turi bendrus rizikos veiksnius, tačiau ligos eiga gali skirtis tarp individų [1]. „Atopinio maršo“ sąvoka siekiama apibūdinti atopinių ligų progresavimą nuo AD ankstyvoje vaikystėje iki AR ir astmos išsivystymo vėlesniu vaikystės periodu. Vieniems alerginės ligos išlieka eilę metų, tuo tarpu kitiems su amžiumi stebimas pagerėjimas ar visiškas ligos išnykimas [2].
Vaikų alerginių ligų paplitimo didėjimas jau kelis dešimtmečius stebimas visame pasaulyje [1]. 2007 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažino, kad išsivysčiusiose šalyse alergija tapo pagrindine vaikų epidemine liga. Pirmoji alergijos epidemijos banga kilo prieš 30–40 m., kai padidėjo sergamumas AR, astma. Paskutiniuosius 10–15 m. daugėja maistui alergiškų žmonių – antroji epidemijos banga [3].
Alerginėmis ligomis serga maždaug 10–20 proc. populiacijos pasauliniu mastu [1]. Įvairūs ūminiai trumpalaikiai epizodiniai alergijos požymiai pasireiškia 20–40 proc. žmonių. AD serga 10–20 proc. pasaulio vaikų ir 4 proc. Lietuvos vaikų, astma – 10 proc. pasaulio vaikų ir 4,5 proc. Lietuvos vaikų, AR – 1,4–39,7 proc. pasaulio gyventojų ir 5 proc. Lietuvos vaikų (PSO ir SVEIDRA duomenys).
Mokslininkai siekia išsiaiškinti, kas lemia vaikų alerginių susirgimų paplitimo didėjimą bei šių ligų paplitimo skirtumus įvairiose šalyse. Nors skirtingose šalyse yra atlikta daug epidemiologinių tyrimų ir yra žinomi pagrindiniai alerginių ligų rizikos veiksniai, tačiau lieka neaišku, kurie rizikos veiksniai ir kokiu amžiaus tarpsniu lemia alerginės ligos išsivystymą, kodėl ne visiems vaikams sergantiems AD, atsiranda kitos alergijos išraiškos ir kokie rizikos veiksniai tai lemia.
9
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
8.1. Darbo tikslas
Nustatyti ryšį tarp atopinio dermatito, astmos ir kitų klinikinių alergijos išraiškų bei išaiškinti astmos išsivystymo rizikos veiksnius tiriamiesiems, sergantiems ar sirgusiems atopiniu dermatitu.
8.2. Darbo uždaviniai
1. Nustatyti įsijautrinimo maisto bei aplinkos alergenams paplitimą tarp tiriamųjų, sergančių ar sirgusių atopiniu dermatitu.
2. Įvertinti ryšį tarp įsijautrinimo maisto bei aplinkos alergenams ir atopinio dermatito sunkumo laipsnio.
3. Nustatyti astmos ir kitų klinikinių alergijos išraiškų atsiradimo laiko tikimybę tiriamiesiems, sergantiems ar sirgusiems atopiniu dermatitu.
4. Nustatyti veiksnius, lėmusius astmos išsivystymą tiriamiesiems, sergantiems ar sirgusiems atopiniu dermatitu.
10
9. LITERATŪROS APŽVALGA
9.1. „Atopinis maršas“
Terminas „atopinis maršas“ apibūdina alerginių ligų progresavimą, pradedant atopiniu dermatitu (AD) ankstyvoje vaikystėje iki alerginio rinito (AR) ir galiausiai astmos išsivystymo vėlesniu vaikystės laikotarpiu [4]. Jis nurodo natūralią alerginių ligų eigą, pasireiškiančią tipine IgE antikūnų atsako ir klinikinių simptomų seka tam tikrais gyvenimo periodais. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais išsivysto alergija maisto baltymams. Įrodyta, kad dažniausiai sensibilizacija atsiranda kiaušinio ir karvės pieno baltymams. Sensibilizacija įkvepiamiems alergenams įprastai vyksta nuo pirmųjų iki dešimtųjų gyvenimo metų [5]. Alerginių ligų simptomai gali tęstis metus ar dešimtmečius bei turi polinkį išnykti vyresniame amžiuje. Būtent todėl iš anksto nežinoma, kuriems vaikams „atopinis maršas“, prasidėjęs AD, vėliau išsivysto į astmą, AR ar kurį nors galimą alerginių ligų derinį. Zhao su kolegomis trijuose didžiausiuose Kinijos miestuose apklausė 24290 vaikus 0–14 metų amžiaus. Buvo nustatyta, kad AD paplitimas buvo didžiausias tarp vaikų iki 5 metų amžiaus, astmos simptomų paplitimas – tarp 2–9 metų amžiaus, AR – tarp 6–11 metų amžiaus vaikų [5].
Melburno atopijos kohortinis tyrimas įtraukė gimimo kohortą, kurią sudarė 552 vaikai, kurių šeimyninėje anamnezėje stebėtos alerginės ligos. Buvo nustatyta, kad esanti sensibilizacija maisto alergenams 6 mėnesių amžiuje, gali pranašauti AD išsivystymą vaikams iki 7 gyvenimo metų.
Labai tikėtina, kad didėjant alerginių ligų paplitimui, vis daugiau žmonių gali sirgti daugiau negu viena alergine liga tuo pačiu metu. Nekontroliuojama liga gali būti provokuojantis veiksnys kitai ligai atsirasti ar esamos ligos paūmėjimui ryškėti.
9.2. Pirmasis „atopinio maršo“ žingsnis – atopinis dermatitas
Tarptautinio tyrimo ISAAC (angl. International Study of Asthma and Allergies in Childhood) duomenimis AD paplitimas tarp vaikų svyruoja nuo 0,3 proc. iki 20,5 proc. 56 tyrime dalyvavusiose šalyse. Tačiau pasaulyje išlieka AD paplitimo didėjimo tendencija [6].
Kaune vykdytame pirmame ISAAC tyrime dalyvavo 6–14 metų amžiaus vaikai. Šio tyrimo duomenimis, nors kartą gyvenime buvusius bėrimus nurodė 5,8 proc. tiriamųjų, per paskutiniuosius 12 mėnesių buvusius bėrimus – 2,5 proc., tačiau AD paplitimas tarp 6–14 metų amžiaus vaikų buvo mažesnis nei 2 proc. [7]. Nustatyta, kad Baltijos šalyse (Lietuva, Latvija, Estija) kaip ir visame Rytų Europos regione, AD paplitimas yra vienas žemiausių pasaulyje. Nepaisant to buvo nustatytas pakankamai dažnas AD simptomų paplitimas: nors kartą gyvenime buvusius bėrimus nurodė 10–12
11 proc. vaikų, per paskutiniuosius 12 mėnesių buvusius bėrimus – 8–10 proc. vaikų, tačiau AD buvo diagnozuotas tik 3–4 proc. vaikų.
AD dažniausiai atsiranda jauname amžiuje ir tęsiasi lėtine pasikartojančia eiga vaikui augant. Mažiems vaikams AD yra linkęs būti sunkesnės formos ir ilgiau išliekantis, ypač jei vaikas turi paveldėtą polinkį sirgti alerginėmis ligomis. Daugiacentriniame alergijos tyrime (angl. The Multicenter Allergy Study) nuo gimimo iki 7 metų amžiaus buvo sekami 1314 vaikai. Pastebėta, kad AD prasideda jau kūdikystėje: 45 proc. AD atvejų pirmieji simptomai atsirado per 6 mėnesius nuo gimimo, 60 proc. – per pirmuosius gyvenimo metus ir 85 proc. – iki 5 metų. Taigi, beveik pusei AD sergančių vaikų ši liga prasidėjo per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. 43,2 proc. vaikų, kuriems pirmieji AD simptomai pasireiškė per pirmus 2 gyvenimo metus, įvyko visiška remisija, 18,7 proc. pacientų simptomai tęsėsi iki 3 metų amžiaus. Mažiau negu pusei pacientų su AD simptomai visiškai išnyko iki 7 metų amžiaus, o 60 proc. simptomai išnyko iki brandos. Tai rodo lėtinę AD prigimtį [8].
AD yra apibūdinamas kaip pirmasis „atopinio maršo“ žingsnis daugelyje momentinių ir ilgalaikių tyrimų (angl. cross-sectional and longitudinal studies). Beje, AD yra pagrindinis rizikos veiksnys astmos išsivystymui. A.E. van der Hulst su kolegomis atliko 13-kos ilgalaikių tyrimų meta-analizę, kurią sudarė 4 gimimo kohortiniai tyrimai ir 9 vaikų su išreikštu AD kohortiniai tyrimai (1950–2006 metais). Meta-analizė parodė, kad gimimo kohortinių tyrimų sudėtinis galimybių santykis (GS) astmos išsivystymui po AD yra 2,14, lyginant su vaikais nesirgusiais AD. AD kohortiniuose tyrimuose, astmos paplitimas sulaukus 6 metų buvo 29,5 proc. Autoriai padarė išvadą, kad AD sergantys vaikai iki 6 metų amžiaus turi padidėjusią astmos atsiradimo riziką, tačiau astma atsiranda tik 1 iš 3 AD sergančių vaikų. Tiesa, šie rezultatai turėtų būti interpretuojami atsargiai dėl kohortų heterogeniškumo ir AD diagnozei naudotų kriterijų. Nepaisant to, astmos atsiradimas tarp AD sergančių vaikų yra 3–4 kartus didesnis negu bendroje populiacijoje [9].
Į Tuscon vaikų kvėpavimo tyrimą (angl. Tucson Children’s Respiratory Study) nuo gimimo buvo įtraukti 1246 vaikai. Buvo nustatyta, kad 18 proc. 6 metų amžiaus vaikų turėję nuolatinį švokštimą, AD susirgo būdami jaunesni nei 2 metų amžiaus, lyginant su 7,7 proc. vaikų, kuriems niekada nepasitaikė švokštimo epizodų. Ši gimimo kohorta šiuo metu sekama jau iki 22 metų amžiaus. Buvo pastebėta, kad AD, atsiradęs iki 2 metų amžiaus, buvo susijęs su astmos pradžia vaikystėje, bet ne su suaugusiųjų astmos atsiradimu [10]. Taip pat yra atlikta tyrimų, kuriuose buvo pastebėtas ryšys tarp AD sunkumo laipsnio ir vėlesnio astmos išsivystymo. Maždaug 70% vaikų su sunkiu AD išsivysto astma lyginant su 20–30% vaikų su vidutinio sunkumo AD [1].
VonKobyletzki ir kolegų atliktame tyrime, 3124 1–2 metų amžiaus vaikai buvo sekami 5 metus. Buvo nustatyta, kad vaikams, sergantiems AD, astmos išsivystymo rizika yra 3 kartus, o AR išsivystymo rizika beveik 3 kartus didesnė, lyginant su vaikais, nesergančiais AD. Taip pat buvo pastebėta, kad sunkus, ankstyvos pradžios, persistuojantis AD toliau didina astmos ir AR išsivystymo
12 riziką. Nepriklausomi rizikos veiksniai, didinantys astmos išsivystymo riziką, buvo: alerginės ligos tėvų anamnezėje, maitinimas motinos pienu trumpesnis nei 6 mėn. [11].
Novembre su kolegomis atliko tyrimą, kuriame siekta išsiaiškinti AD persistavimo ir astmos bei AR išsivystymo tikimybę vaikams, pagal ODM, atliktų 2 ir 11 metų amžiuje, rezultatus. Atliekant ODM buvo tirta sensibilizacija aplinkos ir maisto alergenams. Tyrime dalyvavo 111 AD sergančių vaikų. Gauti rezultatai parodė, kad daugiau nei pusei pacientų, kuriems AD pradžioje atliktas ODM buvo neigiamas, po 9 metų pakartojus tyrimą – jis buvo teigiamas. Pacientai, kurių ODM buvo neigiamas iki 2 metų amžiaus, turėjo daug mažesnę tikimybę astmos išsivystymui, negu teigiamą ODM turėję pacientai [12].
Novembre ir kolegų tyrimo rezultatus patvirtino kita nedidelė studija. Jos metu pastebėta, kad pacientai sergantys AD, kuriems nustatyta sensibilizacija bendriems aplinkos ir maisto alergenams turėjo didesnę „atopinio maršo“ progresavimo riziką į AR ir astmą negu pacientai, sirgę AD ir neturėję sensibilizacijos [13].
9
.3. Galimi „atopinio maršo“ mechanizmai
Nepaisant „atopinio maršo“ hipotezės populiarumo, mechanizmai, kurie galėtų būti „atopinio maršo“ progresavimo priežastimi, vis dar nėra tiksliai išaiškinti.
Odos vientisumo pažeidimas yra svarbi „atopinio maršo“ dalis, nuo kurios prasideda įsijautrinimas alergenams. Filagrinas – pagrindinis struktūrinis epidermio baltymas. Jį koduojančio geno mutacijos, yra susijusios su AD, ypač ankstyvos pradžios ligos forma, ir yra laikomos vienu reikšmingiausių žinomų AD išsivystymo rizikos veiksnių. Dėl filagrino geno mutacijos stebimas sumažėjęs riebalų kiekis odoje ir sutrikusi keratinizacija. Kitų genų, susijusių su odos vientisumu ir barjerine funkcija, pokyčiai taip pat svarbūs AD išsivystymui [14].
Sutrikus odos barjerinei funkcijai, padidėja transepiderminio vandens netekimas tiek pažeistoje, tiek vizualiai nepažeistoje odoje bei vyksta didelės molekulinės masės junginių, tokių kaip alergenai, bakterijos, virusai patekimas per odos vientisumo pažeidimus [15]. Dėl šios priežasties pacientai, sergantys AD, yra labiau linkę į alerginį įsijautrinimą ir ankstyvą infekciją bei bakterijų superantigenų kolonizaciją. Tai aktyvina sisteminį Th2 nulemtą imuninį atsaką, kuris lemia alerginę nosies reakciją ir sukelia kvėpavimo takų padidėjusį reaktyvumą [16].
Darbai, atlikti su gyvūnais, rodo, kad antigeną pateikiančios ląstelės epidermyje gali sąveikauti su aplinkos alergenais bei maisto baltymais, tai veda prie organizmo įsijautrinimo alergenams, kuris gali sukelti AD atsiradimą ir taip pat gali būti svarbus maisto ir kvėpavimo takų alergijų pradinis veiksnys [17].
13 Higienos teorija skelbia, kad kontakto su mikroorganizmais trūkumas, padeda atsirasti alergiškam fenotipui bei pabrėžia odos mikrobiomo svarbą alergijos ir astmos išsivystyme.
9.4. Įvairių veiksnių įtaka atopinio dermatito ir kitų alerginių ligų išsivystymui
Yra žinoma, kad alerginių ligų atsiradimui įtakos turi genetiniai, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai, tačiau nėra visiškai aišku, kuris veiksnys ir kada lemia ligos išsivystymą, eigą ir sunkumą.Genetiniai veiksniai ir sensibilizacija alergenams yra pagrindiniai AD prognostiniai veiksniai. G. Ricci su kolegomis tyrė 205 6–36 mėn. amžiaus vaikus, sergančius AD. 60,5 proc. vaikų AD visiškai išnyko, 34,1 proc. vaikų susirgo astma, 57,6 proc. vaikų susirgo AR. Vaikams, turintiems sensibilizaciją vištos kiaušinio baltymui, buvo stebimas ilgesnis AD persistavimas. Be to, sensibilizacija vištos kiaušinio baltymui buvo statistiškai reikšmingai susijusi su astmos atsiradimu [18].
Yra žinoma, kad ankstyvas AD yra susijęs su teigiamais odos dūrio mėginiais (ODM) maistui ir įkvepiamiems alergenams [19],nors C. Carlsten ir kolegų atliktame tyrime pastebėta, kad teigiamas ODM namų dulkių erkutėms 7 metų amžiuje nebuvo susijęs su AD išsivystymo laiku. Kita vertus, teigiami ODM katės ir grybelių alergenams buvo reikšmingai susiję su persistuojančiu AD [20].
A. Peters su kolegomis [21] populiacinio kohortinio tyrimo metu ištyrė AD eigą paauglystės metu ir rizikos veiksnius, atsižvelgiant į AD dažnį, atkrytį ir persistavimą iki paauglystės. Gauti rezultatai parodė, kad AD dažnio, atkryčio ir persistavimo tikimybė paauglystės metu svyravo nuo 0,14 proc., 9,3 proc. ir 28,3 proc., nesant rizikos veiksnių, iki 21,4 proc., 81,7 proc. ir 87,6 proc., esant visiems rizikos veiksniams. Nustatyta, kad reikšmingiausi rizikos veiksniai vaikystėje, lemiantys AD eigą brendimo laikotarpiu, – tėvai anamnezėje sirgę AD ir/ar AR bei sensibilizacija alergenams ankstyvuoju mokykliniu laikotarpiu.
J. Y. Wang ir kolegų [22] atliktame tyrime buvo rastas ryšys tarp antibiotikų (AB) ir paracetamolio vartojimo pirmaisiais gyvenimo metais ir vėlesnio alerginių ligų (AD, astmos, AR) išsivystymo. Keliuose kituose tyrimuose AB vartojimas buvo susietas su didesne tikimybe AD išsivystyti. T. Tsakok su kolegomis atliko sisteminę 20 studijų apžvalgą. Buvo rastas teigiamas ryšys tarp AB, ypač plataus spektro, vartojimo ir AD išsivystymo rizikos. Be to, pastebėta, kad vartojant daugiau AB kursų, AD atsiradimo rizika didėja [23]. Panašūs rezultatai gauti ir Lietuvoje atlikto ISAAC tyrimo metu. Nustatyta, kad AB vartojimas pirmaisiais gyvenimo metais buvo statistiškai reikšmingai susijęs su AD išsivystymu 6–7 metų amžiaus vaikams. Šios amžiaus grupės vaikai pirmaisiais gyvenimo metais vartoję AB, daugiau negu du kartus dažniau sirgo astma. Taip pat pastebėta, kad paracetamolio vartojimas turėjo statistiškai reikšmingą ryšį su vėlesniu AD bei astmos
14 išsivystymu. Bent kartą pirmaisiais gyvenimo metais paracetamolį vartoję vaikai AD sirgo daugiau negu du kartus dažniau negu nevartoję. Astma šiems vaikams taip pat diagnozuota dažniau negu vaisto nevartojusiems vaikams. Tikimybė susirgti astma buvo beveik 3 kartus didesnė (GS=2,8) vaikams, kurie buvo vartoję abu minėtus metikamentus [24].
9.5. Ryšys tarp sensibilizacijos maisto bei aplinkos alergenams ir atopinio
dermatito sunkumo laipsnio
D. Gustafsson ir kolegų atliktame tyrime nustatyta, kad AD sunkumo laipsnis koreliuoja su padidėjusiu bendro IgE ir spec. IgE kiekiu bei su AR išsivystymo rizika. 94 vaikai su AD buvo stebimi iki 7 metų amžiaus: atliekami ODM, tiriami bendras ir spec. IgE. Tyrimo metu 82 iš 94 vaikų AD pagerėjo, tačiau 43 proc. vaikų išsivystė astma ir 45 proc. – AR. Didesnę astmos išsivystymo riziką turėjo vaikai, kurių tėvai anamnezėje buvo sirgę alerginėmis ligomis. Įtraukimo į tyrimą metu buvo pastebėta, kad sunkų AD turėję vaikai, turėjo ir didesnį polinkį gaminti specifinius IgE maisto alergenams. Ankstyvos pradžios AD buvo susijęs su padidėjusia sensibilizacijos įkvepiamiems alergenams bei dilgėlinės epizodų rizika. Ankstyvos alerginės reakcijos į maistą buvo susijusios su vėlesnėmis reakcijomis į maistą, AR, dilgėline bei sensibilizacija tiek maisto tiek įkvepiamiems alergenams [25].
U. Wahn su kolegomis atliko momentinį tyrimą, kuriame dalyvavo 2184 13–24 mėn. amžiaus vaikai, sergantys AD. Buvo tiriami spec. IgE, maisto ir įkvepiamiems alergenams. Kuo sunkesnę AD formą turėjo vaikai, tuo dažniau buvo stebimas teigiamas spec. IgE atsakas (>0.35 kU/l). Sensibilizacijos maisto ir aplinkos alergenams dažnis buvo susijęs su AD sunkumu. Taip pat nustatyta, kad IgE atsako į maistą išsivystymas labiausiai paplitęs pirmaisiais gyvenimo metais, tuo tarpu įkvepiamiems alergenams – vis dar vystosi 1–2 metų ir vyresniame amžiuje [26].
15
10. TYRIMO METODIKA IR METODAI
10.1. Tiriamieji ir tyrimo metodai
Tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos (LSMU KK) Vaikų ligų klinikoje, suderinus su LSMU Bioetikos centru ir gavus bioetikos leidimą.
Vykdytas retrospektyvinis kohortinis epidemiologinis tyrimas. Buvo pasirinkti 0–17 m. amžiaus vaikai, sirgę ar vis dar sergantys atopiniu dermatitu (AD), kurie apsilankė ir buvo gydomi LSMUL KK Vaikų ligų klinikoje (Vaikų konsultacinėje poliklinikoje ir I vaikų ligų skyriuje) 2015 metais. Tyrimo dalyviai buvo parinkti atsitiktiniu būdu.
Tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie praeityje buvusį rizikos veiksnių poveikį vaikams, sirgusiems ar vis dar sergantiems AD, ir atsektos eigoje atsiradusios klinikinės alergijos išraiškos bei jų atsiradimo laikas. Šiam tikslui buvo parengtas klausimynas, apimantis demografinius rodiklius (amžius, lytis, gyvenamoji vieta), veiksnius, galinčius daryti įtaką alerginių ligų atsiradimui (šeiminė alergologinė anamnezė, mamos ir vaiko mityba, mamos nėštumo metu vartoti vaistai ir maisto papildai, vaiko vartoti vaistai pirmais gyvenimo metais, namų aplinka, tėvų rūkymas, namų apšildymas), klinikinių alergijos išraiškų simptomus ir jų atsiradimo laiką (1 priedas). Klausimynas parengtas, remiantis tarptautiniu vaikų astmos ir alergijos tyrimu (angl. International Study of Asthma and Allergies in Childhood) (ISAAC).
Įtraukimo į tyrimą metu vaikų artimieji (tėvai, įtėviai, globėjai) buvo informuoti apie tyrimo tikslą ir eigą. Tiriamieji į vykdomą tyrimą buvo įtraukti tik gavus tiriamųjų artimųjų (tėvų, įtėvių, globėjų) raštišką sutikimą dalyvauti tyrime (2 priedas).
Įtraukimo į tyrimą metu taip pat buvo atliekama tiriamojo apžiūra ir AD sunkumo laipsnio nustatymas pagal SCORAD indeksą, jei tiriamajam AD simptomai vis dar buvo išreikšti. Jei tiriamasis įtraukimo į tyrimą metu AD simptomų nebeturėjo, buvusio AD sunkumo laipsnis buvo vertinamas pagal medicininės dokumentacijos duomenis. Taip pat buvo atliekamas rutininis alergologinis ištyrimas (bendras kraujo tyrimas, bendrojo IgE ir/ar specifinių IgE maisto ir/ar įkvepiamiems alergenams nustatymas, ODM su maisto ir/ar įkvepiamais alergenais atlikimas, OLM su maisto alergenais atlikimas), jei jis nebuvo atliktas anksčiau. Jei rutininis alergologinis ištyrimas tiriamajam buvo atliktas anksčiau, duomenys apie jo rezultatus buvo renkami iš medicininės dokumentacijos. Sensibilizacija maisto ir aplinkos alergenams buvo vertinama teigiama, jei bent viename iš atliktų tyrimų (ODM, OLM, specifiniai IgE) buvo rasti reikšmingi pokyčiai.
16 Klausimynas buvo pildomas tyrėjo, apklausiant tiriamųjų artimuosius (tėvus, įtėvius, globėjus). Medicininės dokumentacijos analizė bei tiriamojo apžiūra taip pat buvo atliekama tyrėjo. Gauti duomenys koduoti ir surinkti, naudojant SPSS duomenų programą.
10.2. Statistiniai metodai
Duomenų statistinė analizė atlikta, naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) 23 programos paketą.
Tiriamosios grupės nagrinėjami požymiai aprašyti, naudojant bendrosios statistikos padėties, išsibarstymo ir simetrijos apibūdinimus.
Statistinėms hipotezėms apie kokybinių požymių nepriklausomumą tikrinti naudotas Chi kvadrato (χ2) kriterijus. Atsižvelgiant į imties dydį buvo taikytas tikslus (mažoms imtims) χ2 kriterijus.
Reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05, p<0,05 reikšmė buvo laikoma statistiškai reikšminga. Išgyvenamumo funkcijoms įvertinti naudotas Kaplan-Meier metodas, o šioms funkcijoms palyginti taikytas Log-rank (Mantel-Cox) statistinis testas. Ryšio stiprumui tarp požymių įvertinti apskaičiuotas galimybių santykis (GS) ir jo 95,0 proc. pasikliautinasis intervalas (PI). Ryšio stiprumui tarp požymių įvertinti nustatytas kontingencijos koeficientas (KK).
17
11. REZULTATAI
11.1. Bendroji tiriamųjų charakteristika
Tyrime dalyvavo 72 AD sergantys ar sirgę vaikai.
Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 2,9 ± 2,5 metai (nuo 1 mėn. iki 11,8 metų). Tiriamųjų grupėje buvo 44 (61,1proc.) berniukai ir 28 (38,9 proc.) mergaitės. Vyriškos ir moteriškos lyties asmenų santykis – 1,57:1.
Pagal gyvenamą vietą tiriamieji pasiskirstė taip: 21 (29,2 proc.) gyveno kaimo vietovėje, 51 (70,8 proc.) – mieste.
Iš tyrime dalyvavusių vaikų 7 (9,7 proc.) anksčiau buvo sirgę AD, bet tyrimo metu AD požymiai buvo išnykę. Įvertinus tyrimo metu AD sirgusiųjų SCORAD indeksą, nustatyta, kad didžiausia visų tiriamųjų dalis – 49 (68,0 proc.) – turėjo lengvą AD. Beveik 4 kartus mažiau tiriamųjų (18,1 proc.) turėjo vidutinio sunkumo AD ir tik 3 (4,2 proc.) tiriamieji turėjo sunkų AD (1 pav.).
1 pav. Tiriamųjų (n=72) pasiskirstymas pagal sergamumą AD bei AD sunkumo laipsnį (proc.)
Vien tik AD iš 72 tiriamųjų sirgo 38 (52,8 proc.) vaikai. 34 (47,2 proc.) tiriamieji sirgo ar buvo sirgę iki tyrimo ne tik AD, bet ir kitomis alerginėmis ligomis. Nustatyta, kad dažniausia alerginė išraiška AD sergantiems ar sirgusiems vaikams buvo astma. Tiriamųjų grupėje nustatyti 29 astmos, 24 AR, 3 šienligės atvejai. Astmos, AR, šienligės bei šių ligų derinių paplitimas tarp tiriamųjų pateiktas 2 paveiksle. 68,0% 18,1% 4,2% 9,7% Lengvas AD Vidutinis AD Sunkus AD
Sirgę, bet šiuo metu nebesergantys AD
18 2 pav. Astmos, AR, šienligės ir jų derinių pasiskirstymas tarp vaikų sergančių ar sirgusių AD (n=72)
11.2. Įsijautrinimo maisto ir aplinkos alergenams paplitimas
8 tyrime dalyvavusiems vaikams įsijautrinimas maisto ir/arba aplinkos alergenams nebuvo ištirtas. Dėl išplitusių bėrimų odos mėginiai buvo negalimi, o dėl mažo vaikų amžiaus kraujo tyrimai atidėti vėlesniam laikui ir pasirinkta eliminacinės dietos taktika.
Įsijautrinimas ištirtas 64 vaikams. 47 (73,4 proc.) tiriamiesiems įsijautrinimas maisto ir/arba aplinkos alergenams buvo rastas, 17 (26,6 proc.) tiriamųjų – nebuvo rastas.
Siekiant įvertinti tiriamųjų įsijautrinimą maisto ir/arba aplinkos alergenams, dažniausiai – 33 (45,8 proc.) tiriamiesiems iš 64 – buvo pasirinktas spec. IgE nustatymo kraujo serume tyrimas; rečiausiai – 22 (30,6 proc.) tiriamiesiems – OLM. Tyrimo metodų, naudotų įsijautrinimui maisto ir/arba aplinkos alergenams įvertinti, pasiskirstymas pateiktas 3 paveiksle.
3 pav. Tyrimo metodų, naudotų tiriamųjų (n=64) įsijautrinimui maisto ir aplinkos alergenams įvertinti, pasiskirstymas (proc.)
53% 25% 12% 6% 3% 1% tik AD Astma ir AR Astma AR Astma, AR ir šienligė Šienligė 45.80% 38.90% 30.60%
19 Ištyrus pacientų įsijautrinimą maisto ir/arba aplinkos alergenams, buvo nustatyta, kad daugiau tiriamųjų buvo įsijautrinę maisto alergenams negu aplinkos (74,5 proc. ir 53,2 proc., n=47). Iš 47 maisto ir/arba aplinkos alergenams įsijautrinusių tiriamųjų 22 (46,8 proc.) buvo įsijautrinę maisto alergenams, 12 (25,5 proc.) – aplinkos alergenams, 13 (27,7 proc.) – ir maisto, ir aplinkos alergenams (4 pav.).
4 pav. Įsijautrinimo maisto ir aplinkos alergenams pasiskirstymas tarp tiriamųjų (n=47) (proc.)
Tarp tiriamųjų, kuriems nustatytas įsijautrinimas maisto alergenams, daugiausia buvo įsijautrinusių kiaušinio baltymui, kiaušinio tryniui, bulvėms, karvės pienui, morkoms ir kvietiniams miltams (1–3 lentelės). Tarp tiriamųjų, kuriems rastas įsijautrinimas aplinkos alergenams, daugiausia buvo įsijautrinusių šuns, D. pteronyssinus, katės, D. farinae, beržinių medžių žiedadulkių mišinio, Candida pelėsinio grybelio, žolių žiedadulkių mišinio ir kiečio žiedadulkių alergenams (4–5 lentelės).
Maisto alergenams 46,80% Aplinkos alergenams 25,50% Maisto ir aplinkos alergenams 27,70%
1 lentelė. Įsijautrinimas maisto alergenams, atliekant ODM
2 lentelė. Įsijautrinimas maisto alergenams, atliekant OLM
Maisto produktai Atvejų skaičius
(n) Kiaušinio baltymas 6 Morka 5 Bulvės 3 Ryžiai 2 Žuvis 1 Karvės pienas 1 Kiauliena 1 Vištiena 1 Moliūgas 1 Brokolis 1 Jogurtas 1
3 lentelė. Įsijautrinimas maisto alergenams, tiriant spec. IgE kraujo serume
Maisto produktai Atvejų skaičius
(n) Kiaušinio baltymas 7 Kiaušinio trynys 6 Bulvės 6 Karvės pienas 5 Kazeinas 4 Kvietiniai miltai 4 α-laktoalbuminas 3 Menkė 3 Obuoliai 3 Žemės riešutai 3 Ruginiai miltai 2 Lazdyno riešutai 2 Sojų pupelės 2 β-laktoglobulinas 1 Morkos 1 Salierai 1 Pomidorai 1 Kivi 1 Abrikosai 1 Ryžiai 1
Maisto produktai Atvejų skaičius
(n)
Karvės pienas 3
Kvietiniai miltai 3
Kiaušinio baltymas 2
21 4 lentelė. Įsijautrinimas aplinkos
alergenams, tiriant spec. IgE kraujo serume
Aplinkos alergenai Atvejų skaičius
(n) Šuo 9 D. pteronyssinus 6 Katė 6 D. farinae 5 Arklys 3 Žolių žiedadulkių mišinys (kvapioji gardūnytė, paprastoji šunažolė, pašarinis motiejukas) 2 Beržas 2 Alksnis 1 Lazdynas 1 Ąžuolas 1 Ambrozija 1 Paprastasis kietis 1 Aspergillus fumigatus 1 Rugiai 1
5 lentelė. Įsijautrinimas aplinkos alergenams, atliekant ODM
Aplinkos alergenai Atvejų skaičius
(n) D. pteronyssinus 8 D. farinae 8 Beržinių medžių žiedadulkių mišinys 7 Žolių žiedadulkių mišinys 5 Kietis 5 Candida 6 Šuo 5 Katė 5 Alternaria alternate 4 Balanda 2
22
11.3. Ryšys tarp įsijautrinimo maisto bei aplinkos alergenams ir AD sunkumo
Tarp tiriamųjų, kuriems rastas įsijautrinimas maisto ir/arba aplinkos alergenams (n=47), 35 (74,4 proc.) vaikai sirgo lengvu AD, 10 (20,9 proc.) – vidutinio sunkumo AD, 2 (4,7 proc.) – sunkiu AD. Atitinkamai, tarp tiriamųjų, kuriems įsijautrinimo maisto ir/arba aplinkos alergenams nenustatyta (n=25), 20 (80,0 proc.) vaikų sirgo lengvu AD, 5 (20,0 proc.) – vidutinio sunkumo AD, sunkaus AD atvejų nepasitaikė. Statistiškai reikšmingas ryšys tarp įsijautrinimo maisto ir/arba aplinkos alergenams ir AD sunkumo laipsnio nenustatytas (χ2=0,8; df=2; p>0,05).
11.4. Klinikinių alergijos išraiškų atsiradimas
Astmos, AR ir šienligės atsiradimo laiko pasiskirstymas tarp tiriamųjų, sergančių ar sirgusių AD (n=34), pateikiamas 5 paveiksle.
5 pav. Astmos, AR ir šienligės pasiskirstymas pagal atsiradimo laiką, AD sergantiems ar sirgusiems tiriamiesiems (n=34)
6–9 paveiksluose pateikiamos išgyvenamumo kreivės. Vaikams, sergantiems ar sirgusiems AD, tikimybė išgyventi, nesusirgus astma ir/ar AR, su amžiumi mažėja. Tikimybė išgyventi nesusirgus astma 5 mėnesių amžiaus vaikams yra 0,93 (6 pav.), o tikimybė išgyventi nesusirgus AR, sulaukus net ir 8 mėnesių amžiaus, yra didesnė – 0,97 (7 pav.). Sulaukus 1 metų amžiaus tikimybės išgyventi nesusirgus astma ir AR atitinkamai yra 0,66 ir 0,87, sulaukus 2 metų 0,41 ir 0,69, sulaukus 3 metų 0,1
0 2 4 6 8 10 12 iki 12 mėn. 12-24 mėn. 24-36 mėn. 36-48 mėn. virš 48 mėn. A tvejų skai či u s Atsiradimo laikas Astma AR Šienligė
23 ir 0,5. Pusė vaikų išgyvena nesusirgę astma iki 2,5 m. amžiaus (p<0,05). Tuo tarpu, pusė vaikų nesusirgę AR išgyvena iki 3 m. amžiaus, tačiau gautas skirtumas statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
6 pav. Vaikų, sergančių ar sirgusių AD, Kaplano-Mejerio išgyvenamumo nesusirgus astma kreivė
24 8–9 paveiksluose matoma, kad mergaičių išgyvenamumo nesusirgus astma ir AR grafikai visą laiką yra aukščiau negu berniukų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad mergaitės turi didesnę tikimybę išgyventi ilgesnį laiką, nesusirgę astma ir AR, nei berniukai (p<0,05).
8 pav. Berniukų ir mergaičių, sergančių ar sirgusių AD, Kaplano-Mejerio išgyvenamumo nesusirgus astma kreivė
9 pav. Berniukų ir mergaičių, sergančių ar sirgusių AD, Kaplano-Mejerio išgyvenamumo nesusirgus AR kreivė
25
11.5.Veiksniai, lemiantys astmos atsiradimą, atopiniu dermatitu sergantiems ar
sirgusiems vaikams
Susirgimų astma pasiskirstymas tarp tiriamųjų (n=72), gyvenančių mieste (75,9 proc.) ir kaime (67,4 proc.), statistiškai reikšmingai nesiskyrė (χ2=0,6; df=1; p>0,05).
Šeimose bent vieną pirmos eilės giminaitį, sergantį alerginėmis ligomis, turėjo 20 iš 29 (69 proc.) astma sergančių ir 29 iš 43 (67,4 proc.) astma nesergančių pacientų, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (χ2=0,02; df=1; p>0,05).
Sergančių ir nesergančių astma tiriamųjų pasiskirstymas pagal motinų nėštumo metu vartotus labiausiai alergizuojančius maisto produktus, maisto papildus ir antibiotikus (AB) taip pat statistiškai reikšmingai nesiskyrė (6 lentelė).
6 lentelė. Tiriamųjų, sergančių astma (n=29) ir nesergančių astma (n=43), pasiskirstymas pagal tam tikrus motinų požymius nėštumo metu
Požymiai
Grupės Tiriamųjų, sergančių astma,
motinos n (proc.)
Tiriamųjų, nesergančių astma, motinos n (proc.)
Vartojo daugiau nei įprastai bent vieną iš labiausiai alergizuojančių maisto produktų (karvės pieno, kiaušinių, kviečių produktų, sojos produktų, žuvies arba riešutų)
5 (17,2 proc.) 12 (27,9 proc.)
Vartojo maisto papildus 20 (69,0 proc.) 31 (72,1 proc.)
Vartojo AB 4 (13,8 proc.) 7 (16,3 proc.)
χ2=1,1; df=1; p>0,05, lyginant tarp grupių pagal labiausiai alergizuojančių maisto produktų vartojimą
χ2=0,1; df=1; p>0,05, lyginant tarp grupių pagal maisto papildų vartojimą
χ2=0,1; df=1; p>0,05, lyginant tarp grupių pagal AB vartojimą
Motinos pienu ilgiau negu 6 mėn. maitinta didesnė dalis astma nesergančių nei sergančių tiriamųjų, tačiau skirtumas tarp grupių nebuvo statistiškai reikšmingas (7 lentelė).
26 7 lentelė. Tiriamųjų, sergančių astma (n=29) ir nesergančių astma (n=43), pasiskirstymas pagal maitinimo motinos pienu trukmę
χ2=3,2; df=2; p>0,05, lyginant tarp grupių
Adaptuotais pieno mišiniais buvo maitinti 50 (69,4 proc.) iš 72 tiriamųjų. Sergančių astma (n=29) ir nesergančių astma (n=43) tiriamųjų pasiskirstymas pagal maitinimą adaptuotais pieno mišiniais statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp tiriamųjų grupių: adaptuotais pieno mišiniais buvo maitinta didesnė dalis astma sergančių vaikų negu nesergančių – atitinkamai 26 (89,7 proc.) iš 29 ir 24 (55,8 proc.) iš 43 (χ2=9,3; df=1; p<0,05).
Tyrimo metu 4 kūdikiai, sergantys AD, dar nebuvo pradėti maitinti papildomu maistu. 6 (20,7 proc.) iš 29 astma sergančių tiriamųjų ir 10 (25,6 proc.) iš 39 astma nesergančių tiriamųjų papildomu maistu buvo pradėti maitinti iki 5 mėn. amžiaus, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tiriamųjų grupių nebuvo (χ2=0,2; df=1; p>0,05).
Pamėginome išsiaiškinti pirmaisiais vaikų gyvenimo metais vartotų tam tikrų vaistų pasiskirstymą tarp astma sergančių ir nesergančių tiriamųjų grupių (8 lentelė).
8 lentelė. Tiriamųjų, sergančių astma (n=29) ir nesergančių astma (n=43), pasiskirstymas pagal tam tikrų vaistų vartojimą pirmaisiais gyvenimo metais
χ2=10,4; df=1; p<0,05, lyginant tarp grupių pagal paracetamolio vartojimą
χ2=8,7; df=1; p<0,05, lyginant tarp grupių pagal AB vartojimą
Maitinimo motinos pienu trukmė
Grupės Tiriamieji, sergantys astma
n (proc.)
Tiriamieji, nesergantys astma n (proc.)
Nebuvo maitinti motinos pienu 3 (10,3 proc.) 3 (7,0 proc.)
Maitinti iki 6 mėn. 14 (48,3 proc.) 13 (30,2 proc.)
Maitinti ilgiau nei 6 mėn. 12 (41,4 proc.) 27 (62,8 proc.)
Pirmaisiais gyvenimo metais vartoti tam tikri vaistai
Grupės Tiriamieji, sergantys astma
n (proc.)
Tiriamieji, nesergantys astma n (proc.)
Paracetamolis 26 (89,7 proc.) 23 (53,5 proc.)
27 Kaip matyti iš 8 lentelėje pateiktų analizės rezultatų, astma sergančiųjų grupėje buvo statistiškai reikšmingai daugiau vaikų, vartojusių paracetamolį ar AB pirmaisiais gyvenimo metais negu astma nesergančiųjų grupėje.
Statistiškai reikšmingo ryšio tarp astmos atsiradimo ir paracetamolio vartojimo dažnumo pirmaisiais gyvenimo metais neradome (9 lentelė).
9 lentelė. Tiriamųjų, vartojusių paracetamolį pirmaisiais gyvenimo metais, sergančių astma (n=26) ir nesergančių astma (n=23), pasiskirstymas pagal paracetamolio vartojimo dažnumą
χ2=10,4; df=1; p>0,05, lyginant tarp grupių pagal paracetamolio vartojimą
Siekiant išsiaiškinti aplinkos veiksnių įtaką astmos išsivystymui AD sergantiems ar sirgusiems vaikams, pamėginome išsiaiškinti su kokiais gyvūnais vaikai turėjo kontaktą pirmaisiais gyvenimo metais ir pastaruosius metus, rezultatus palyginome tarp grupių. Kaip matyti iš 10 lentelėje pateiktų analizės rezultatų, nuolatinį kontaktą su naminiais gyvūnais (kate arba šunimi) turėjusių vaikų pasiskirstymas tarp astma sergančių ir nesergančių tiriamųjų statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Paracetamolio vartojimo dažnumas pirmaisiais gyvenimo
metais
Grupės Tiriamieji, sergantys astma
n (proc.)
Tiriamieji, nesergantys astma n (proc.)
Bent kartą per metus 23 (88,5 proc.) 18 (78,3 proc.)
28 10 lentelė. Tiriamųjų, sergančių astma (n=29) ir nesergančių astma (n=43), pasiskirstymas pagal nuolatinį kontaktą su naminiais gyvūnais
χ2=1,1; df=1; p>0,05, lyginant tarp grupių pagal nuolatinį kontaktą su kate pirmais gyvenimo metais
χ2=2,6; df=1; p>0,05, lyginant tarp grupių pagal nuolatinį kontaktą su kate pastaruosius metus
χ2=0,2; df=1; p>0,05, lyginant tarp grupių pagal nuolatinį kontaktą su šunimi pirmais gyvenimo metais
χ2=1,1; df=1; p>0,05, lyginant tarp grupių pagal nuolatinį kontaktą su šunimi pastaruosius metus
Tyrimo metu taip pat klausėme mamų, ar jos nėštumo metu turėjo reguliarų kontaktą (bent 1 kartą per savaitę) su naminiais gyvūnais – kate ar šunimi. Tiriamųjų grupių pasiskirstymas pagal šį pažymį statistiškai reikšmingai nesiskyrė (11 lentelė).
11 lentelė. Tiriamųjų, sergančių astma (n=29) ir nesergančių astma (n=43), pasiskirstymas pagal reguliarų mamos kontaktą su naminiais gyvūnais nėštumo metu
χ2=0,1; df=1; p>0,05, lyginant tarp grupių pagal reguliarų mamos kontaktą su kate
χ2=2,6; df=1; p>0,05, lyginant tarp grupių pagal reguliarų mamos kontaktą su šunimi
Nuolatinis kontaktas su naminiais gyvūnais
Grupės Tiriamieji, sergantys astma
n (proc.)
Tiriamieji, nesergantys astma n (proc.)
Kontaktas su kate pirmaisiais gyvenimo metais
8 (27,6 proc.) 17 (39,5 proc.)
Kontaktas su kate pastaruosius metus
4 (13,8 proc.) 13 (30,2 proc.)
Kontaktas su šunimi pirmaisiais gyvenimo metais
6 (20,7 proc.) 11 (25,6 proc.)
Kontaktas su šunimi pastaruosius metus
7 (24,1 proc.) 10 (23,3 proc.)
Reguliarus mamos kontaktas su naminiais gyvūnais
nėštumo metu
Grupės Tiriamieji, sergantys astma
n (proc.)
Tiriamieji, nesergantys astma n (proc.)
Kontaktas su kate 8 (27,6 proc.) 17 (39,5 proc.)
29 14 (48,3 proc.) iš 29 astma sergančių tiriamųjų ir 14 (32,5 proc.) iš 43 astma nesergančių pacientų augo šeimose, kuriose bent vienas iš tėvų rūkė. Kaip matome, didesnė dalis astma sergančių negu nesergančių tiriamųjų turėjo tėvus, kurių bent vienas rūkė, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių nenustatėme (χ2=1,8; df=1; p>0,05).
Sergančiųjų ir nesergančiųjų astma tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kokioje patalynėje miega vaikas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (12 lentelė).
12 lentelė. Tiriamųjų, sergančių astma (n=29) ir nesergančių astma (n=43), pasiskirstymas pagal naudojamos patalynės rūšį
χ2=1,8; df=2; p>0,05, lyginant tarp grupių
Tiriamųjų (n=72) tėvų buvo klausta, ar jų namuose yra kilimų, kiliminių dangų ar užuolaidų. Dauguma tiek astma sergančių (79,3 proc., n=29), tiek astma nesergančių (83,7 proc., n=43) vaikų gyveno namuose, kuriuose buvo bent vienas iš aukščiau nurodytų daiktų. Tačiau pasiskirstymas tarp grupių pagal kilimų, kiliminių dangų ar užuolaidų buvimą namuose statistiškai reikšmingai nesiskyrė (χ2=0,2; df=1; p>0,05).
Sergančių ir nesergančių astma tiriamųjų pasiskirstymas pagal namų šildymo būdą taip pat statistiškai reikšmingai nesiskyrė (12 lentelė).
Patalynės, kurioje miega vaikas, rūšis
Grupės Tiriamieji, sergantys astma
n (proc.)
Tiriamieji, nesergantys astma n (proc.)
Pūkinė 2 (6,9 proc.) 1 (2,3 proc.)
Sintetinė 24 (82,8 proc.) 40 (93,0 proc.)
30 12 lentelė. Tiriamųjų, sergančių astma (n=29) ir nesergančių astma (n=43), pasiskirstymas pagal namų šildymo būdą
χ2=5,2; df=2; p>0,05, lyginant tarp grupių
Tiriamųjų pasiskirstymas, pagal AD sunkumo laipsnį AD diagnozavimo metu, tarp astma sergančių ir nesergančių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (13 lentelė).
13 lentelė. Tiriamųjų, sergančių astma (n=29) ir nesergančių astma (n=43), pasiskirstymas pagal AD sunkumo laipsnį
χ2=4,7; df=3; p>0,05, lyginant tarp grupių pagal AD sunkumo laipsnį
Statistiškai reikšmingai daugiau astma sergančių tiriamųjų (n=29) negu nesergančių (n=43) turėjo padidėjusį bendrą IgE kiekį pagal amžiaus ribas (atitinkamai 13 (38,5 proc.) ir 24 (8,3 proc.); χ2=5,0; df=1; p<0,05).
Eozinofilų kiekio kraujyje padidėjimas statistiškai reikšmingo ryšio su astmos atsiradimu AD sergantiems ar sirgusiems vaikams neturėjo (χ2=0,1; df=1; p>0,05).
Sergantys ar sirgę AD tiriamieji, vartoję paracetamolį pirmaisiais gyvenimo metais, turėjo 7,54 karto didesnę galimybę susirgti astma (GS 7,54; 95 proc. PI 1,98–28,69). AB vartojimas pirmaisiais gyvenimo metais galimybę vėlesniam astmos atsiradimui AD sergantiems ar sirgusiems
Namų šildymo būdas
Grupės Tiriamieji, sergantys astma
n (proc.)
Tiriamieji, nesergantys astma n (proc.)
Centralinis šildymas 19 (65,5 proc.) 28 (65,1 proc.)
Dujos 8 (27,6 proc.) 5 (11,6 proc.)
Kietas kuras (mediena, akmens anglys)
2 (6,9 proc.) 10 (23,3 proc.)
AD sunkumo laipsnis
Grupės Tiriamieji, sergantys astma
n (proc.)
Tiriamieji, nesergantys astma n (proc.)
Lengvas 16 (55,2 proc.) 32 (74,4 proc.)
Vidutinis 6 (20,7 proc.) 6 (14,0 proc.)
31 vaikams didino 4,39 karto (GS 4,39; 95 proc. PI 1,61–11,98). Vaikai, kurie buvo maitinti adaptuotais pieno mišiniais, turėjo beveik 7 kartus didesnę galimybę vėliau susirgti astma (GS 6,86; 95 proc. PI 1,80–26,15). Apskaičiavus kontingencijos koeficientą (KK), nustatyta, kad paracetamolio vartojimas pirmaisiais gyvenimo metais turėjo stipresnį ryšį (KK 0,356; p<0,05) su vėlesniu astmos išsivystymu, negu adaptuotų pieno mišinių (KK 0,339; p<0,05) ar AB vartojimas pirmaisiais gyvenimo metais (KK 0,329; p<0,05). Kiti astmos rizikos veiksniai astmos išsivystymo galimybės AD sergantiems ar sirgusiems tiriamiesiems statistiškai reikšmingai nedidino (14 lentelė).
14 lentelė. Rizikos veiksnių ryšys su astmos išsivystymu AD sergantiems ar sirgusiems tiriamiesiems
Rizikos veiksniai GS 95% PI p
Gyvenamoji vieta 1,52 0,52 4,39 >0,05
Teigiama alergologinė šeimos anamnezė 1,07 0,39 2,95 >0,05
Mamos mitybos pokyčiai nėštumo metu 1,86 0,58 6,00 >0,05
Maisto papildų vartojimas nėštumo metu 0,86 0,31 2,41 >0,05
AB vartojimas nėštumo metu 0,82 0,22 3,11 >0,05
Maitinimas motinos pienu 2,42 0,88 6,69 >0,05
Adaptuotų pieno mišinių vartojimas* 6,86 1,80 26,15 p=0,04*
Ankstyvas(iki 5 mėn. amžiaus) papildomo maisto įvedimas į mitybos racioną
0,76 0,24 2,39 >0,05
Alerginė reakcija į maistą 1,01 0,35 2,95 >0,05
Paracetamolio vartojimas pirmaisiais vaiko gyvenimo metais*
7,54 1,98 28,69 p=0,02*
AB vartojimas pirmaisiais gyvenimo metais* 4,39 1,61 11,98 p=0,04*
Tėvų rūkymas 0,52 0,20 1,36 >0,05
Katės auginimas pastaruosius metus 0,37 0,11 1,28 >0,05
Katės auginimas pirmaisiais vaiko gyvenimo metais 0,58 0,21 1,61 >0,05
Šuns auginimas pastaruosius metus 1,05 0,35 3,17 >0,05
Šuns auginimas pirmaisiais vaiko gyvenimo metais 0,76 0,25 2,35 >0,05 Namuose ar vaiko kambaryje esantys kilimai,
kiliminės dangos, užuolaidos
1,34 0,40 4,50 >0,05
Įsijautrinimas maisto, aplinkos alergenams 0,44 0,13 1,43 >0,05
32
12. REZULTATŲ APTARIMAS
Iš tyrime dalyvavusių AD sergančių ar sirgusių vaikų, kuriems buvo tirtas įsijautrinimas maisto ir aplinkos alergenams (n=64), įsijautrinimas maisto ir/ar aplinkos alergenams buvo nustatytas 47 (73,4 proc.) tiriamiesiems. Daugiau tiriamųjų buvo įsijautrinę maisto, o ne aplinkos alergenams (atitinkamai 74,5 proc. ir 53,2 proc., n=47). Labai panašų įsijautrinimo paplitimą (75 proc.) tarp tiriamųjų, sergančių AD, nustatė T. Schafer ir bendraautoriai [27]. S. Arshad su bendraautoriais atlikto tyrimo metu nustatytas įsijautrinimo maisto arba aplinkos alergenams paplitimas tarp alerginėmis ligomis (astma, AR, AD) sergančių vaikų buvo taip pat artimas mūsų gautam paplitimui – 69,6 proc. Tačiau priešingai mūsų gautiems rezultatams, daugiau tiriamųjų buvo įsijautrinę aplinkos, o ne maisto alergenams (atitinkamai 19,2 proc. ir 3,5 proc.) [28].
Tyrime statistiškai reikšmingo ryšio tarp astmos atsiradimo AD sergantiems ar sirgusiems vaikams ir įsijautrinimo maisto ir/ar aplinkos alergenams negavome. Kitokie rezultatai buvo gauti E. Novembre su bendraautoriais atlikto tyrimo metu: pacientai, sergantys AD, kuriems rasti spec. IgE antikūnai bendriems aplinkos alergenams, atsiradę 2-4 metų amžiuje, turėjo didesnę „atopinio maršo“ progresavimo riziką į AR ir astmą negu pacientai, turintys AD be IgE įsijautrinimo [12].
T. Schafer ir bendraautorių Vokietijoje atliktame tyrime rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp AD sunkumo laipsnio ir įsijautrinimo maisto bei aplinkos alergenams. Kuo sunkesnis AD, tuo didesnis buvo įsijautrinimo paplitimas. Šis ryšys buvo statistiškai reikšmingas, įsijautrinusiems katės ir namų dulkių erkučių alergenams [27]. Mūsų tyrime statistiškai reikšmingo ryšio tarp įsijautrinimo maisto ir aplinkos alergenams ir AD sunkumo laipsnio nerasta (χ2=0,8; df=2; p>0,05).
Mūsų tyrimo metu nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp paracetamolio, AB vartojimo pirmaisiais gyvenimo metais ir vėlesnio astmos išsivystymo AD sergantiems ar sirgusiems vaikams (χ2=10,4 ir χ2=8,7; df=1; p<0,05). Tiriamieji, vartoję paracetamolį pirmaisiais gyvenimo metais, turėjo
7,54 karto didesnę galimybę astmai atsirasti (GS 7,54; 95 proc. PI 1,98–28,69). AB vartojimas pirmaisiais gyvenimo metais vėlesnio astmos atsiradimo galimybę didino 4,39 karto (GS 4,39; 95 proc. PI 1,61–11,98). Taivane atliktame perspektyviniame kohortiniame populiaciniame tyrime (Jiu-Yao Wang et al.) taip pat buvo rastas ryšys tarp paracetamolio ir AB vartojimo pirmaisiais gyvenimo metais ir vėlesnio alerginių ligų (AD, astmos, AR) išsivystymo. Kadangi tyrime skaičiuotas ne GS, o rizikos santykis, rezultatų, kurio vaisto vartojimas pirmaisiais gyvenimo metais labiau didino tikimybę atsirasti alerginėms ligoms ir kiek kartų, palyginti negalime.
Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad tiriamieji, kurie buvo maitinti adaptuotais pieno mišiniais, turėjo beveik 7 kartus didesnę galimybę vėlesniam astmos atsiradimui (GS 6,86; 95 proc. PI 1,80– 26,15). Mūsų tyrime tiriamųjų vartoti adaptuoti pieno mišiniai į smulkesnes grupes nebuvo išskirstyti.
33 Pasaulyje yra atlikta daugybė tyrimų, siekiant išsiaiškinti konkrečių adaptuotų pieno mišinių įtaką atopinėms ligoms. Apie 100 atliktų tyrimų siekė išsiaiškinti apsauginį hipoalerginių mišinių (iš dalies hidrolizuotų, stipriai hidrolizuotų) poveikį lyginant su kitomis adaptuotų pieno mišinių rūšimis, didelę alerginių ligų riziką turintiems tiriamiesiems [4].
Nors tyrime statistiškai reikšmingo ryšio tarp astmos atsiradimo AD sergantiems vaikams ir šeimos alergologinės anamnezės neradome, daugelio tyrimų įrodyta, kad tai svarbus rizikos veiksnys astmai išsivystyti. Von Kobyletzki su bendraautoriais atliktame tyrime nustatė nepriklausomus rizikos veiksnius, didinančius astmos išsivystymo riziką – buvusios alerginės ligos tėvų anamnezėje bei maitinimas motinos pienu trumpesnis nei 6 mėn. [11]. Kramer su bendraautoriais atliktame tyrime rasta, kad maitinimas išskirtinai motinos pienu ilgiau nei 4 mėnesius, sumažino AD atsiradimo iki 4 metų amžiaus riziką. Nors atliktame tyrime sergančių ir nesergančių astma tiriamųjų pasiskirstymas pagal maitinimo motinos pienu trukmę statistiškai reikšmingai nesiskyrė, buvo pastebėta, kad motinos pienu ilgiau negu 6 mėn. maitinta didesnė dalis astma nesergančių vaikų, nei sergančių, kas rodytų motinos pieno apsauginę reikšmę astmos išsivystymui AD sergantiems vaikams [29].
Tyrime mėginome išsiaiškinti vaiko ir mamos nėštumo metu buvusio nuolatinio kontakto su naminiais gyvūnais įtaką astmos išsivystymui AD sergantiems ar sirgusiems vaikams. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp nuolatinio vaiko kontakto su kate ar šunimi pirmais gyvenimo metais, tarp buvusio nuolatinio mamos kontakto nėštumo metu su kate ar su šunimi ir astmos atsiradimo nenustatėme. Statistiškai reikšmingas ryšys nenustatytas ir Lietuvoje atlikto ISAAC tyrimo metu,nors buvo pastebėta, kad vaikai, kurių motinos nėštumo metu turėjo nuolatinį kontaktą su naminiais gyvūnais, dažniau sirgo astma, AR ir AD.
34
12. IŠVADOS
1. 73,4 proc. tiriamųjų buvo nustatytas įsijautrinimas maisto ir/arba aplinkos alergenams. Daugiausia tiriamųjų buvo įsijautrinę maisto alergenams (kiaušinio baltymui, kiaušinio tryniui, bulvei, karvės pienui).
2. Statistiškai reikšmingas ryšys tarp sensibilizacijos maisto ir aplinkos alergenams ir AD sunkumo laipsnio nenustatytas (p>0,05).
3. Vaikai, sergantys atopiniu dermatitu, turi didesnę tikimybę ilgiau išgyventi nesusirgę alerginiu rinitu (p>0,05) nei nesusirgę astma (p<0,05).
4. Tikimybę vėliau susirgti astma AD sergantiems vaikams reikšmingai didino paracetamolio (7,54 karto), AB (4,39 karto) ir adaptuotų pieno mišinių (6,86 karto) vartojimas pirmaisiais gyvenimo metais. Paracetamolio vartojimas pirmaisiais gyvenimo metais turėjo stipresnį ryšį (KK 0,356; p<0,05) su vėlesniu astmos išsivystymu, negu adaptuotų pieno mišinių (KK 0,339; p<0,05) ar AB vartojimas pirmaisiais gyvenimo metais (KK 0,329; p<0,05).
35
13. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Bantz SK, Zhu Z, Zheng T,. The atopic march: progression from atopic dermatitis to allergic rhinitis and asthma. J Clin Cell Immunol 2014;3:67-73. [PubMed: 25419479]
2. Spergel JM. Epidemiology of atopic dermatitis and atopic march in children. Immunol Allergy Clin North Am 2010; 30:269–280. [PubMed: 20670812]
3. Prescott S, Allen KJ. Food allergy: Riding the second wave of the allergy epidemic. Pediatr Allergy Immunol 2011; 22: 155–160. [PubMed: 21332796]
4. The International Study of Asthma and Allergies in Childhood (ISAAC) Steering Committee. Worldwide variation in prevalence of symptoms of asthma, allergic rhinoconjunctivitis, and atopic eczema: ISAAC. Lancet 1998; 351:1225–1232. [PubMed: 9643741]
5. Wahn U. What drives the allergic march? Allergy 2000; 55: 591-599. [PubMed: 10921457] 6. Asher MI, Montefort S, Björkstén B, Lai CK, Strachan DP, et al. Worldwide time trends in the
prevalence of symptoms of asthma, allergic rhinoconjunctivitis, and eczema in childhood: ISAAC Phases One and Three repeat multicountry cross-sectional surveys. Lancet 2006; 368:733–743. [PubMed: 16935684]
7. Kudzyte J, Griska E, Bojarskas J. Time trends in the prevalence of asthma and allergy among 6-7-year-old children. Results from ISAAC phase I and III studies in Kaunas, Lithuania.Medicina (Kaunas) 2008;44(12):944-52. [PubMed: 19142052]
8. Lau S, Nickel R, Niggemann B, Grüber C, Sommerfeld C, Illi S et al.The development of childhood asthma: lessons from the German Multicentre Allergy Study (MAS). Paediatr Respir Rev. 2002; 3(3):265-72. [PubMed: 12376064]
9. Van der Hulst AE, Klip H, Brand PL. Risk of developing asthma in young children with atopic eczema: a systematic review. J Allergy Clin Immunol 2007; 120(3):565-569. [PubMed: 17655920]
10. Stern DA, Morgan WJ, Halonen M, Wright AL, Martinez FD. Wheezing and bronchial hyperresponsiveness in early childhood as predictors of newly diagnosed asthma in early adulthood: a longitudinal birth-cohort study. Lancet 2008; 372:1058–1064. [PubMed: 18805334]
11. von Kobyletzki LB, Bornehag CG, Hasselgren M, Larsson M, Lindström CB, et al. Eczema in early childhood is strongly associated with the development of asthma and rhinitis in a prospective cohort. BMC Dermatol. 2012; 12:11. [PubMed: 22839963]
36 12. Novembre E, Cianferoni A, Lombardi E, Bernardini R, Pucci N, Vierucci A. Natural history of
“intrinsic” atopic dermatitis. Allergy 2001; 56:452-3. [PubMed: 11350313]
13. Wüthrich B, Schmid-Grendelmeier P. Natural course of AEDS. Allergy 2002; 57:267–268. [PubMed: 11906351]
14. Hoffjan S, Stemmler S. Unravelling the complex genetic background of atopic dermatitis: from genetic association results towards novel therapeutic strategies. Arch Dermatol Res 2015; 307(8):659-70. [PubMed: 25693656]
15. Atopic dermatitis and atopic march revisited
16. Hon KL, Wang SS, Leung TF. The Atopic March: From Skin to the Airways. Iran J Allergy Asthma Immunol 2012 Mar;11(1):73-7. [PubMed: 22427479]
17. Fallon PG, Sasaki T, Sandilands A, Campbell LE, Saunders SP, Mangan NE et al. A homozygous frameshift mutation in the mouse Flg gene facilitates enhanced percutaneous allergen priming. Nat Genet 2009;41(5):602-608. [PubMed: 19349982]
18. Ricci G, Patrizi A, Baldi E, Menna G, Tabanelli M, Masi M. Long-term follow-up of atopic dermatitis: retrospective analysis of related risk factors and association with concomitant allergic diseases. J Am Acad Dermatol 2006;55:765-71.[PubMed: 17052480]
19. Jøhnke H, Norberg LA, Vach W, Høst A, Andersen KE. Patterns of sensitization in infants and its relation to atopic dermatitis. Pediatr Allergy Immunol 2006;17:591-600. [PubMed: 17121587]
20. Carlsten C, Dimich-Ward H, Ferguson A, Watson W, Rousseau R, Dybuncio A, et al. Atopic dermatitis in a high-risk cohort: natural history, associated allergic outcomes, and risk factors. Ann Allergy Asthma Immunol 2013;110:24-8. [PubMed: 15131576]
21. Peters AS, Kellberger J, Vogelberg C, Dressel H, Windstetter D, Weinmayr G, et al. Prediction of the incidence, recurrence, and persistence of atopic dermatitis in adolescence: a prospective cohort study. J Allergy Clin Immunol 2010;126:590-5.e1-3. [PubMed: 20816192]
22. Wang JY, Liu LF, Chen CY, Huang YW, Hsiung CA. Acetaminophen and/or antibiotic use in early life and the development of childhood allergic diseases. Int J Epidemiol. 2013; 42(4):1087-99. [PubMed: 24062298]
23. Tsakok T, McKeever TM, Yeo L, Flohr C. Does early life exposure to antibiotics increase the risk of eczema? A systematic review. Br J Dermatol. 2013;169:983-991. [PubMed: 23782060] 24. Griška E. Vaikų bronchų astmos, alerginio rinito ir atopinio dermatito bei jų simptomų
paplitimas ir kaita (ISAAC tyrimas). 2008.
25. Gustafsson D, Sjöberg O, Foucard T. Development of allergies and asthma in infants and young children with atopic dermatitis--a prospective follow-up to 7 years of age. Allergy. 2000; 55:240–245. [PubMed: 10753014]
37 26. Wahn U, Warner J, Simons FE, et al. IgE antibody responses in young children with atopic
dermatitis. Pediatr Allergy Immunol 2008;19(4):332-336. [PubMed: 18422892]
27. Schäfer T, Heinrich J, Wjst M et al.Association between severity of atopic eczema and degree of sensitization to aeroallergens in schoolchildren. Journal of Allergy and Clinical Immunology 1999; 6:1280–1284. [PubMed: 25419479]
28. Arshad SH, Tariq SM, Matthews S, Hakim E. Sensitization to Common Allergens and Its Association With Allergic Disorders at Age 4 Years: A Whole Population Birth Cohort Study. Pediatrics 2001; 108 (2) e33; [DOI:10.1542/peds.108.2.e33.]
29. Kramer MS, Kakuma R. Optimal duration of exclusive breastfeeding: a systematic review. Adv Exp Med Biol. 2004;554:63-77. [PubMed: 15384567]
14. PRIEDAI
1. Tiriamojo asmens informavimo ir sutikimo formos. 2. Klausimynas
38 1 priedas
TIRIAMOJO ASMENS INFORMAVIMO FORMA
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto V kurso studentė Ieva Valančiūtė savarankiško mokslinio darbo rengimo metu atlieka tyrimą, skirtą nustatyti ryšį tarp atopinio dermatito, astmos ir kitų klinikinių alergijos išraiškų bei išaiškinti sensibilizacijos maisto ir aplinkos alergenams atsiradimo rizikos veiksnius.
Alerginės ligos yra didėjanti vaikų ir suaugusiųjų sveikatos problema visame pasaulyje. Šių ligų klinikos įvairumo ir kintamumo bei didėjančio paplitimo priežastys vis dar tiriamos. Nuolatinis alerginių ligų gausėjimas yra susijęs ne tik su galimu paveldėjimu, veiksniais veikiančiais vaiką dar iki gimimo, bet ir su vis gausėjančiais namų ir aplinkos alergenais.
Šio tyrimo dalyviai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Vaikų ligų klinikos pacientai (apsilankę Vaikų konsultacinėje poliklinikoje ir gydomi I vaikų ligų skyriuje), kurie yra sirgę atopiniu dermatitu arba sergantys tiriamuoju metu.
Tiriamųjų anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik apibendrinti.
Iškilus neaiškumams galite kreiptis:
Tel.: (+370 37) 326626, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Vaikų ligų klinika.
Dėkojame už Jūsų pagalbą.
Darbo mokslinė vadovė Dr. Vilija Bubnaitienė Tyrėja Ieva Valančiūtė
TIRIAMOJO VAIKO TĖVŲ SUTIKIMO FORMA
Sutinku, kad mano vaikas dalyvautų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto studentės Ievos Valančiūtės atliekamame tyrime, skirtame nustatyti ryšį tarp atopinio dermatito, astmos ir kitų klinikinių alergijos išraiškų bei išaiškinti sensibilizacijos maisto ir aplinkos alergenams atsiradimo rizikos veiksnius.
Tiriamojo vaiko Mama/Globėja: _____________________________________________________ (Vardas, Pavardė) (Parašas)
Tiriamojo vaiko Tėtis/Globėjas: ______________________________________________________ (Vardas, Pavardė) (Parašas)
Nr.: _____________ Data: _____________
