EVELINA FRANCESON
5 kursas, 7 grupė5-6 METŲ AMŽIAUS VAIKŲ BURNOS BŪKLĖ, MITYBOS
ĮPROČIAI BEI ODONTOLOGINIŲ LIGŲ PREVENCIJOS
ASPEKTAI
Baigiamasis magistrinis darbas Darbo vadovė Lekt. dr. J. Razmienė Kaunas, 2020
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
5-6 METŲ AMŽIAUS VAIKŲ BURNOS BŪKLĖ, MITYBOS ĮPROČIAI BEI ODONTOLOGINIŲ LIGŲ PREVENCIJOS ASPEKTAI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas ... Darbo vadovas ……… (parašas) (parašas)
……… ……… (vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
2020m. ………. 2020m. ……….
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
TURINYS
SANTRAUKA ………. 4 SUMMARY ……… 5 PAGRINDINĖS SANTRUMPOS ………..………. 6 ĮVADAS ………...………...………...…. 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ………..………. 81.1 Dantų ėduonies prevencija ir paplitimas ...……… 8
1.2 Mitybos reikšmė ……….…….. 8
1.3 Dantų priežiūros įpročių reikšmė ……...……….... ..……..…….. 9
1.4 Fluoro preparatų reikšmė ėduonies profilaktikai ………..……….. 11
2. MEDŽIAGA IR METODAI …...………. ……. 13
2.1 Tyrimo tipas ir objektas ………... 13
2.2 Tyrimo dalyviai ………... 13
2.3 Imtis ir jos sudarymas ………. 13
2.4 Tyrimo organizavimas ………...………... 13
2.5 Tyrimo instrumentai ir priemonės ………...……….. 14
2.6 Ėduonies paplitimo ir intensyvumo vertinimas ………. 14
2.7 Burnos higienos vertinimas ……….. 14
2.8 Tyrimo etika ………... ……... 14
2.9 Statistinė duomenų analizė ………... 15
3. REZULTATAI ………..………... 16
3.1 Bendroji charakteristika ………. 16
3.2 Tėvų nuomonė apie jų vaiko dantų būklę ……….. 17
3.3 Higienos įpročiai ………... 18 3.4 Mitybos įpročiai ………... 20 4. REZULTATŲ APTARIMAS ……….... 24 IŠVADOS ………. 27 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ……….. 28 LITERATŪROS SĄRAŠAS ………...………. …….. 29 PRIEDAI ………. 34
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Dantų ėduonis vis dar išlieka viena labiausiai paplitusių vaikų burnos ligų. Kariesas ne tik sukelia skausmą ir priešlaikinį dantų netekimą, bet gali ir tapti psichologinių problemų priežastimi. Tinkama burnos ertmės higiena ir mityba sumažina ėduonies išsivystymo galimybę. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti vaikų burnos būklės ryšį su jų mityba bei išsiaiškinti vaikų burnos higienos įpročius.
Medžiaga ir metodai: Nuo 2019m. spalio iki 2019 m. gruodžio mėnesio buvo atlikti anketinis ir klinikinis tyrimai. Tyrimų metu tiriamų vaikų tėvams buvo pateikta apklausos anketa, o 5-6 metų amžiaus vaikams buvo atliekama dantų apžiūra. Anketose klausta apie vaikų burnos higienos ir mitybos įpročius bei tėvų nuomonę apie vaiko dantų būklę. Klinikinės apžiūros metu naudotas zondas ir veidrodėlis. Statistinė analizė buvo atlikta su R v3.6.1, statistiškai reikšmingi rezultatai laikyti, kai p<0.05.
Rezultatai: Bendras dantų ėduonies paplitimas 89.4 %., nustatytas intensyvumas vidutinis - 3.1, o higienos būklė pagal Silness-Loe - patenkinama (1.01). Tik 31.6%. vaikų dantis valosi pakankamai ilgai. Daugumos vaikų pirmasis apsilankymas pas gydytoją odontologą įvyko per vėlai. Tiriamieji dažnai vartoja saldumynus.
Išvados: Priešmokyklinio amžiaus vaikų sergamumas ėduonimi vis dar išlieka labai didelis. Higienos įpročiai nėra geri, dauguma vaikų dantis valosi savarankiškai ir per trumpai. Vaikų mityba nėra taisyklinga, vartojama per daug gėrimų ir užkandžių su pridėtiniu cukrumi. Dauguma vaikų saldumynus vartoja mažiausiai kelis kartus per savaitę.Tai turi reikšmės ir padidina ėduonies atsiradimo riziką.
Raktiniai žodžiai: dantų ėduonis, burnos higiena, ėduonies intensyvumas, mitybos įpročiai, ikimokyklinio amžiaus vaikai.
SUMMARY
The relevance of the problem and aim of the research: Tooth decay remains one of the most common oral diseases in children. Not only do caries cause pain and premature tooth loss, it can also cause psychological problems. Proper oral hygiene and nutrition reduce the risk of developing caries. The purpose of this study was to determine the relationship between oral health and nutrition in children and find out their oral hygiene habits.
Material and methods: A questionnaire and clinical study was conducted between October and December 2019. During the study parents were given a questionnaire and 5 to 6 year-old children underwent dental examinations. The questionnaires asked about the children’s oral hygiene and nutrition habits, as well as parents opinions about their children's dental health. A probe and a mirror were used during the clinical examination. Statistical analysis was performed with R v3.6.1, statistically significant results were considered when p <0.05.
Results: The overall prevalence of tooth decay is 89.4%, the mean intensity is 3.1, and the hygiene status according to Silness-Loe is moderate(1.01). Only 31.6% children's teeth are cleaned long enough. Most children are having their first visit to a dentist happening too late. Subjects often consume sweets.
Conclusions: The incidence of caries in preschool children remains very high. Hygiene habits are not good and most children brush their teeth in too short a time. Children's diets are not correct, too many drinks and snacks with added sugar. Most children consume sweets at least several times a week. This increases the risk of developing caries.
PAGRINDINĖS SANTRUMPOS
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
kp-p – pieninių dantų ėduonies intensyvumo indeksas (vertinami paviršiai) kp-d – pieninių dantų ėduonies intensyvumo indeksas (vertinami dantys)
Statistinių rodiklių žymėjimas: N – tiriamųjų skaičius
Ils – laisvės laipsnių skaičius χ2 – chi kvadrato kriterijus p – reikšmingumo lygmuo V - vidurkis
ĮVADAS
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, jog dantų ėduonis yra labiausiai paplitusi neužkrečiama liga [1]. Pasaulyje, ypač ekonomiškai išsivysčiuose šalyse, karieso paplitimas per paskutinius dešimtmečius sumažėjo, tačiau ši liga vis dar išlieka opi problema daugelyje šalių [2,3]. Dantų sveikata svarbi ne tik estetikai, bet yra neatsiejama bendros žmogaus sveikatos sudedamoji dalis. Karieso pažeisti dantys sukelia psichologines problemas, skausmą, miego sutrikimus, bei bendrą diskomfortą [4,5,6,7]. Be to, dantų ėduonies sukelta odontogeninė infekcija yra dažniausia vaikų hospitalizavimo priežastis [8,9].
Karieso atsiradimui ar bent jau plitimui galima nesunkiai užkirsti kelią pasitelkiant sveikesnį gyvenimo būdą - koreguojant mitybos įpročius ir skiriant šiek tiek daugiau dėmesio bei laiko elementariai burnos higienai [10].
Tyrimo tikslas – nustatyti vaikų dantų būklės ryšį su jų mityba bei dantų priežiūra.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti 5-6 metų amžiaus vaikų pieninių dantų ėduonies intensyvumo indeksus (kp-p ir kp-d).
2. Nustatyti vaikų higienos indeksą pagal Silness - Loe. 3. Išsiaiškinti vaikų mitybos ir dantų higienos įpročius.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Dantų ėduonies prevencija ir paplitimas
Odontologinės ligos nėra pavojingos gyvybei, tačiau išsivysčiose šalyse jų gydymui yra skiriama 5-10% visuomenės sveikatos lėšų [11]. 2000m. ES skyrė 54 milijardus dolerių burnos ertmės ligoms gydyti, 2004m. JAV šios išlaidos siekė 81.5 milijardų dolerių. Jungtinė Karalystė vidutiniškai per metus išleidžia 4.44 milijardų dolerių burnos ertmės ligoms gydyti [12,13].
Pieninių dantų ėduonis yra išvengiamas ir grįžtamas, jeigu yra aptinkamas ir gydomas ankstyvoje stadijoje. Tačiau negydomas kariesas sukelia skausmą, išankstinį pieninių dantų netekimą, kalbos sutrikimus, psichologines problemas bei reikalauja didesnių finansinių gydymo išlaidų [14].
Dantų karieso paplitimas tarp vaikų pasaulyje pamažu mažėja, ypač išsivysčiusiose šalyse, tačiau vis dar išlieka viena labiausiai paplitusių lėtinių ligų. 2018m. Kinijoje atlikto tyrimo duomenimis 3 - 5 metų amžiaus vaikų ėduonies paplitimas siekė 49.13% [15].
2018m. JAV Mary Otto atliko tyrimą, kuriame palygino ėduonies paplitimą tarp 2-19 metų vaikų 2011-12 ir 2015-16 metais. Buvo nustatyta, jog karieso paplitimas sumažėjo nuo 50% (2011-12m.) iki 43.1% (2015-16m.) [16].
Kito tyrimo duomenimis, taip pat atlikto JAV, negydytų pieninių dantų ėduonis sumažėjo nuo 24% (1999 - 2004m. duomenys) iki 14% (2011-2014m). Be to, negydyto ėduonies atvejų sumažėjo šeimose, gaunančiose mažesnes pajamas (nuo 31% iki 18%). Nustatyta, jog šalyje sumažėjo pažeistų dantų paviršių skaičius ir itin padidėjo restauruotų paviršių [ 2] .
Analizuojant dantų ėduonies paplitimą Lietuvoje, galima teigti, jog, mūsų šalis vis dar pirmauja pagal ėduonies paplitimą. 2011-2012m. atlikto tyrimo metu nustatytas didelis (89.7%) 4-6 metų vaikų pieninių dantų ėduonies paplitimas [17]. Malmos Universiteto duomenimis, 2013m. 4-6 metų vaikų kp vidurkis buvo 7.9. Tuo tarpu Vokietijoje, tais pačiais metais, 6-7 metų vaikų šio indekso vertė siekė 1.3 [18].
1.2 Mitybos įtaka
Amerikos mitybos specialistų nuomone, mityba sudaro itin didelę įtaką burnos ertmės būklei. Dantų ėduonis vystosi, kuomet burnos mikroorganizmai (dažniausiai streptokokai bei laktobacilos) fermentuoja sacharidus. Angliavandeniai - bakterijų mitybos šaltinis. Juos
skaidydamos, bakterijos išskiria rūgštis, kurios tirpdo kietuosius dantų audinius. Kuomet ilgai vyrauja rūgštinė terpė, emalyje mažėja fosforo ir kalcio, slopinama remineralizacija. Procesui progresuojant vystosi kietųjų audinių demineralizacija ir irimas. Seilės yra svarbios karieso etiologijoje, jos atlieka buferio vaidmenį palaiko tinkamą burnos pH ir skatina remineralizacijos procesus. Be to, seilės išvalo burnos ertmėje maisto likučius. Kuomet seilių tekėjimas sutrinka, pH mažėja ir vyksta demineralizacija [19,20,21].
Įrodyta, jog pridėtinis cukrus, t.y. visi cukraus turintys maisto produktai, išskyrus kruopas, vaisius, daržoves ir pieną didina karieso atsiradimo riziką [22].
Per paskutinį dešimtmetį pasaulyje suvartojamo cukraus kiekis išaugo nuo 138 iki 170 milijonų tonų [23]. Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijomis, didžiausia suvartojamo pridėtinio cukraus energetinė vertė turėtų būti iki 10% visos dienos maisto energetinės vertės, tačiau įrodyta, jog didesnė tikimybė išvengti dantų karieso yra sumažinus šį rodiklį iki 5% [24].
XXIa. rinka yra perpildyta pigių maisto produktų, kuriuose vyrauja pridėtinis cukrus. Pridėtinis cukrus vidutiniškai sudaro 14% visos dienos maisto raciono energetinės vertės tarp 2-9 metų amžiaus europiečių [25]. Estijoje šis skaičius siekia 19%, o Vokietijoje netgi 30% [26].
Svarbus ne tik suvartojamo cukraus kiekis, bet ir vartojimo dažnis [2]. Reguliarus cukraus vartojimas didina ėduonies išsivystymo riziką. Burnos ertmėje esantys mikroorganizmai metabolizuoja cukrų, šios reakcijos metu išsiskiria rūgštys, kurios skatina emalio demineralizaciją. Seilės sugeba neutralizuoti rūgštis, tačiau, jeigu cukrus yra vartojamas dažnai, seilių neutralizavimo savybės silpnėja [27, 28]. Australijoje atliktame tyrime nustatyta, jog vaikų, išgeriančių per dieną 3 ar daugiau stiklinių saldžių gėrimų, KPI / kp indeksas yra 25.7% didesnis nei vaikų, kurie nevartoja saldžių gėrimų ar vartoja juos retai. [29]
Sacharozės pakaitalai (pvz, ksilitolis) sumažina karieso atsiradimo riziką [30]. Ksilitolis mažina Streptococcus mutans bakterijų adheziją prie danties paviršiaus bei rūgščių sintezės
potencialą. Sutrikdžius šių mikroorganizmų energijos gamybą sumažinamas jų kiekis apnašose bei seilėse. Be to, ksilitolis skatina seilių išsiskyrimą bei didina pH taip sukeldamas remineralizaciją [31].
1.3 Dantų priežiūros įpročių reikšmė
J. L. Williams, pirmasis Amerikos Odontologų Asociacijos prezidentas, yra pasakęs ,,Švaraus danties ėduonis nepažeis“.
Gera burnos higiena yra apibrėžiama kaip burnos ligų, ėduonies ir dantų netekimo bei kitų defektų burnoje nebuvimas. Tai yra svarbu tiek fizinei, tiek psichologinei gerovei užtikrinti [32]. Pasak Amerikos vaikų odontologų akademijos, dantys turi būti valomi du kartus per dieną [33]. 2013m. Irane atliktame tyrime nustatyta, jog 55.5% vaikų valosi dantis kartą per dieną, o dažniau tik 22.2% vaikų [34]. Dar vienas tyrimas buvo atliktas 10 pasaulio šalių. Tyrimo metu mokytojai bei gydytojai odontologai siekė išugdyti 2- 12 metų vaikams taisyklingus burnos priežiūros įpročius. Vaikai ugdymo įstaigose tris savaites buvo mokomi, kaip taisyklingai prižiūrėti dantis. Po 6-12 mėnesių (skirtingose įstaigose) vyko pakartotinis vaikų švietimas bei apklausa. Prieš tyrimą nustatyta, jog tik 51.3% vaikų valėsi dantis du kartus per dieną. Pasibaigus programai, vaikų besivalančių dantis dukart per dieną, buvo 86.2% [35].
Vienas iš pagrindinių ėduonies rizikos veiksnių – apnašos. Jų pašalinimui ir sveikų dantų išsaugojimui būtina gera individuali burnos higiena. Ji atliekama namuose, naudojant burnos priežiūros priemones - dantų šepetėlį, pastą, tarpdančių siūlą ar šepetėlius bei burnos skalavimo skysčius. Nors kokybiškai išvalyti dantis yra įmanoma tiek su mechaniniu, tiek su elektriniu dantų šepetėliu, tačiau daugumai žmonių visiškai pašalinti apnašas pasitelkus rankinį dantų šepetėlį yra sudėtinga [36,37]. Teigiama, jog pasitelkus elektrinį dantų šepetėlį yra lengviau išvalyti sunkiai prieinamas vietas ( pvz., prie dantenų krašto). JAV atliktame klinikiniame tyrime, nustatyta, jog vaikai, besivalantys dantis elektriniu šepetėliu, sugeba pašalinti žymiai daugiau apnašų nei tie, kurie naudoja rankinį šepetėlį [37].
Tėvų įtaka formuojant vaiko burnos higienos įpročius yra taip pat labai svarbi. Su tėvų pagalba vaikui valantis dantis formuojami geresni valymo įpročiai [38]. Jungtinėje Karalystėje rekomenduojama tėvams padėti vaikams išsivalyti dantis, o vaikams pradėjus dantis valytis savarankiškai - juos prižiūrėti. Dantis reikia pradėti valyti išdygus pirmam pieniniam dantukui (amžius gali svyruoti nuo 6 iki 12 mėnesių), valymui turi būti naudojama dantų pasta, sudėtyje turinti fluoro. Rekomenduojama vaikams padėti išsivalyti dantukus bent iki 7 metų amžiaus [13,39]. 2006m. Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime nustatyta, jog 50% penkiamečių dantis valosi savarankiškai, be jokios suaugusiųjų priežiūros [40]. 2014m. atliktame tyrime teigiama, jog šešiamečiams ėduonis dažniausiai pasireiškia dėl pavėluotos dantų valymo pradžios, nereguliaraus dantų valymo bei tėvų nedalyvavimo dantų valymo procese [41].
Remiantis literatūros duomenimis, galima teigti, jog priežastys, dėl kurių tėvai nedalyvauja vaikų dantų valymo procese yra žinių trūkumas, sveikų pieninių dantų svarbos nesuvokimas, nekontroliuojamas vaiko elgesys, šeimos įtaka, laiko trūkumas, kai kuriais atvejais - dantų pastos bei šepetėlio kaina ir prieinamumas [41,42,43,44,45,46].
1995 metais PSO, siekdama pagerinti moksleivių sveikatą įsteigė ,,Globalią mokyklų sveikatos iniciatyvą”, kurios pagrindinis tikslas buvo sukurti ir palaikyti sveikus įpročius jau nuo vaikystės. 2003m. PSO išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog sveikos gyvensenos propagavimo pagrindiniu varikliu gali tapti mokyklos. Pasaulyje apie 80% vaikų lanko pradinę mokyklą ir apie 60% mokosi bent jau ketverius metus. Apskaičiuota, jog pasitelkus mokyklas galima veiksmingai pasiekti daugiau nei milijardą vaikų ir jų artimųjų. Besimokydami pradinėje mokykloje vaikai išvysto gebėjimus, požiūrius ir įsitikinimus, kurie išlieka visą gyvenimą. Pasitelkus sveikatos stiprinimo programas, mokyklose šis laikotarpis gali būti naudojamas siekiant išugdyti taisyklingus burnos ertmės priežiūros įpročius. Mokyklose vykdomos burnos sveikatos skatinimo programos yra siejamos su geresne moksleivių burnos ertmės būkle. Ugdymo įstaigose vykdoma priežiūra ir pagalba besivalant dantis suteikia galimybę išugdyti vaikams taisyklingus burnos priežiūros įpročius, ko, galbūt, namuose nėra galimybės įgyvendinti [47,48,49].
1.4 Fluoro preparatų reikšmė ėduonies profilaktikai
Moksliškai įrodyta, jog fluoridai mažina karieso atsiradimo riziką ir geba sustabdyti ėduonies progresavimą [50,51]. Fluoridai veikia 3 būdais: skatina remineralizaciją ankstyvoje emalio pažeidimo stadijoje; pakeičia emalio cheminę struktūrą padarydami ją atsparesnę rūgščių poveikiui bei sumažina bakterijų, esančių apnašose, potencialą gaminti rūgštį [52,53].
Fluoridai gali būti vartojami tiek vietiškai, tiek sistemiškai. Sistemiškai gali būti fluoruojamas vanduo, druska arba pienas. Druskos ir pieno fluoravimo pranašumas yra tai, jog vartotojui suteikiama galimybė pasirinkti fluorotą arba nefluorotą alternatyvą. Šių produktų fluoravimas sėkmingai praktikuojamas įvairiose pasaulio šalyse (įskaitant Šveicariją, Prancūziją bei Vengriją). Vis dėlto labiau paplitusi dantų ėduonies profilaktikos programa yra vandens fluoravimas. Pirmoji vandens fluoravimo programa buvo pradėta JAV 1945m. Šiuo metu Amerikoje vanduo yra floruojamas 43 iš 50 didžiausių miestų [50]. Pasaulyje vandens fluoravimas taip pat yra plačiai paplitęs - taikomas 27 pasaulio šalyse ir pasiekia virš 370 milijonų žmonių [54]. Cochrane organizacija atliko metaanalizę, kurios metu išanalizavo 107 tyrimus ir nustatė, jog vandens fluoravimas apie 35% sumažino pieninių dantų ėduonies riziką ir 26% nuolatinių [55]. Lietuvoje vanduo nėra fluoruojamas, kadangi vandenyje natūraliai yra pakankamas fluoro jonų kiekis.
Vietiškai fluoro aplikacijos vaikams dažniausiai yra atliekamos dantų priežiūros specialistų. Teigiama, jog aplikacijos fluoro geliu mokyklinio amžiaus vaikams naujų ėduonies židinių atsiradimo riziką sumažina 37% [56].
Labiausiai paplitusi dantų priežiūros priemonė, savo sudėtyje turinti fluoro, yra pasta. Valantis dantis pasta su fluoru kelioms valandoms padidinama fluoridų koncentracija seilėse. Be to, skystos būsenos fluoridų koncentracija ant dantų biofilmo likučių gali ilgiau išlikti didesnė. Todėl fluoridai ne tik skatina remineralizaciją ant švarių dantų paviršių, bet ir silpnina demineralizaciją ant paviršių, padengtų biofilmo likučiais [55,57,58,59]. Nustatyta, jog naudojant fluoro preparatus (pastą, skalavimo skystį bei aplikacijas) ėduonies išsivystymo galimybė yra 30-70% mažesnė nei naudojant priemones be fluoro [60,61].
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1 Tyrimo tipas ir objektas
Tyrimo tipas - epidemiologinio stebėjimo momentinis tyrimas
Tyrimo objektas - 5-6 metų amžiaus vaikų dantų ėduonis ir burnos higienos įgūdžiai
2.2 Tyrimo dalyviai
5-6 metų amžiaus ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankantys vaikai. Šio momentinio tyrimo kontingentą sudarė trijų Vilniaus miesto ugdymo įstaigų (lopšelio - darželio ,,Berželis “ , darželio - mokyklos ,,Vilija “ , darželio - mokyklos ,,Šaltinėlis“) 5-6 metų vaikai. Tyrime dalyvavo vaikai, kurių tėvai sutiko ir tai patvirtino raštiškai. Dalyvių skaičius 76 vaikai, iš jų 34 berniukai ir 42 mergaitės.
2.3 Imtis ir jos sudarymas
Tyrime buvo taikoma lizdinė imtis. Imties dydis buvo apskaičiuotas naudojant Panijoto formulę (su 0,05 paklaida):
kur: n – imties dydis; ∆ – imties paklaidos dydis; N – generalinis visumos dydis. n= 1
Δ2+1 N
Apskaičiuota, kad reikėtų ištirti 78 vaikus.
2.4 Tyrimo organizavimas
Tėvų anketinė apklausa ir vaikų burnos ertmės klinikinė apžiūra buvo atliekamos 2019 m. spalio - gruodžio mėnesiais pasirinktose Vilniaus miesto ugdymo įstaigose. Tėvų apklausa atlikta pagal klausimyną (Priedas Nr.5), sudarytą iš 16 klausimų. Anketos klausimais siekta išsiaiškinti tiriamųjų higienos bei mitybos įpročius bei tėvų skiriamą dėmesį vaikų odontologinių ligų prevencijai.
2.5 Tyrimo instrumentai ir priemonės
Klinikiniai dantų būklės tyrimai buvo atliekami ugdymo įstaigose. Dantų būklė buvo vertinama naudojant ėduonies diagnostikos zondą bei odontologinį veidrodėlį. Duomenys apie vaikų dantų būklę buvo užrašomi parengtoje anketoje. Naudotos higienos priemonėmis: vienkartinės pirštinės bei kaukės, rankų dezinfekcinis skystis.
2.6 Ėduonies paplitimo ir intensyvumo vertinimas
Apžiūros metu buvo vertinami pieniniai dantys pagal PSO metodiką nustatant kp-p ir kp-d indeksus. Tai yra daugiau nei 80 metų egzistuojanti metodika naudojama epidemiologiniams burnos sveikatos tyrimams [62,63].
Tiriant vaikus buvo vertinami pieniniai dantis. Tyrimo metu buvo vertinamas ėduonies paplitimas ir intensyvumas tarp 5–6 metų amžiaus vaikų.
Ėduonies paplitimas nustatytas padalinus sergančių dantų ėduonimi vaikų skaičių iš visų tirtų vaikų skaičiaus.
Ėduonies intensyvumas nustatytas taikant kp indeksą. Tyrime naudoti kp-d ir kp-p indeksai, siekiant tiksliau atspindėti kariozinių pažeidimų apimtį.
2.7 Burnos higienos vertinimas
Burnos higiena vertinta pagal Silness-Loe apnašų indeksą.Vertinti visi burnoje esantys dantys. Dantų būklė buvo vertinama 4 balais (0-3), priklausomai nuo apnašų kiekio ir jų vietos.
Rezultatų vertinimas: 0 – puiki burnos higiena; 0,1 - 09 – gera; 1,0 - 1,9 – patenkinama; 2,0 - 3,0 – bloga.
2.8 Tyrimo etika
Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (Priedas Nr.1) Nr. BEC-OF-12, pasirašytas 2019-10-01 ir įstaigų vadovų susitikimai (Priedas Nr.2). Tiriamųjų vaikų tėvams buvo pateiktos informavimo (Priedas Nr.3) ir sutikimo (Priedas Nr.4) formos. Tyrimo metu buvo garantuota, kad klausimyno atsakymai ir informacija apie vaiko sveikatą bus anonimiški ir panaudoti tik šiam tyrimui.
2.9 Statistinė duomenų analizė
Vilniaus miesto ugdymo įstaigų vaikų dantų būklės, mitybos įpročių ir odontologinių ligų prevencijai įvertinti surinktų duomenų statistinė analizė atlikta naudojant R v3.6.1. Atliekant aprašomąją duomenų analizę, pateiktas kiekybinių kintamųjų vidurkis kartu su standartiniu nuokrypiu V(SN). Priklausomybė tarp kokybinių parametrų buvo įvertinta remiantis χ2 kriterijumi. Higienos indeksas pagal respondentų atsakymus buvo palygintas ANOVA testu, pagal 2 kategorijas – Stjudento t testu. Tarp 2 kategorijų ranginiai indeksai buvo palyginti Mann-Whitney testu, o 3 arba daugiau – Kruskal-Wallis testu. Rezultatų, statistinių hipotezių patikimumas, esant p<0.05, vertintas kaip statistiškai reikšmingas.
3. REZULTATAI
3.1 Bendroji charakteristika
Tyrime dalyvavo 76 vaikai. Imtį sudarė 34 berniukai ir 42 mergaitės. Tėvai atsakė į anketose pateiktus klausimus, o vaikai buvo kliniškai ištirti vertinant dantų būklę ir higieną.
Tiriamųjų ėduonies paplitimas buvo 89.4 %. Pieninių dantų kp-d indekso vidurkis buvo 3.1, o kp-p - 4.6. Higienos indeksas pagal Silness-Loe siekė 1.01.
Keliems tiriamiesiems apžiūros metu jau buvo išdygę nuolatiniai centriniai kandžiai ir/ar pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys, tačiau šie dantys į tyrimą įtraukti nebuvo. Visi nuolatiniai kandžiai, kurie buvo išdygę ar dar dygimo procese, buvo sveiki. Tuo tarpu kelių vaikų pirmieji moliarai jau buvo pažeisti ėduonies.
Respondentai pagal lytį pasiskirstė atsitiktinai (χ2 = 0.84, lls = 1, p = 0.359).
1pav. Indeksų pasiskirstymas priklausomai nuo lyties. V – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis.
Buvo nustatyta, kad ėduonies intensyvumo indeksai ir higienos indeksas pagal Silness-Loe berniukų yra didesni negu mergaičių, tačiau tai nėra statistiškai reikšminga (1pav.).
3.2 Tėvų nuomonė apie jų vaiko dantų būklę
2pav. Kaip tėvai vertina vaiko dantų būklę
Vaikų dantų būklės vertinimas tarp tėvų statistiškai reikšmingai skyrėsi, dauguma nurodė, jog jų vaikų dantų būklė gera ir tik vienas respondentas nurodė, jog ji yra bloga (χ2 = 26, lls = 3, p < 0.001) (2pav).
Palyginus ėduonies intensyvumą su klausimu, kaip tėvai vertina vaikų dantų būklę, matome, jog tiek kp-p, tiek kp-d indeksai yra didesni vaikų, kurių tėvai dantų būklę įvertino ,,patenkinamai’’. Vaikų, kurių tėvai pasirinko atsakymo variantą ,,puikiai” ar ,,gerai”, karieso intensyvumo indeksai yra mažesni (3pav.). Indekso kp-p (p<0.05) skirtumas yra statistiškai reikšmingas. Kp-d (p = 0.06) ir burnos higienos (p = 0.83) indeksų vidurkiai pagal respondentų atsakymus statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Verta paminėti, jog ėduonies paplitimas šiose tiriamųjų vaikų grupėse taip pat skyrėsi. Vaikų grupėje, kurių tėvai įvertino jų dantų būklę patenkinamai ar blogai, ėduonies paplitimas siekė 96 %, o grupėje, kurioje tėvai įvertino vaikų dantų būklę gerai bei puikiai, ėduonies paplitimas sudarė 86.3% .
3.3 Higienos įpročiai
4pav. Dantų valymo dažnis, χ2= 25.61, df = 2, p < 0.001
Gauti atsakymai parodė, kad 56.6 % tirtų vaikų valo dantis du kartus per dieną (4pav.). Darome išvadą, kad tik šiek tiek daugiau nei pusė visų tiriamųjų dantis valosi du kartus per dieną, 35.5 % - vieną kartą, 7.9% - vaikų ne kiekvieną dieną.
Lyginant dantų valymo dažnio duomenis su ėduonies intensyvumu nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p < 0.05). Remiantis tyrimo duomenimis buvo nustatyta, kad tirtų darželinukų, kurių dantys buvo valomi 2 kartus per dieną ėduonies intensyvumas buvo mažesnis. Vaikų, kurie valosi dantis ne kiekvieną dieną kp-p = 7.1 (3.98), o tų, kurie valosi du kartus per dieną kp-p = 3.6 (3.11). Higienos indeksas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p = 0.28).
Lentelė Nr.1. Kiek laiko valomi dantys bei kas juos valo
Dantų valymo laikas Kas valo dantis?
N % N %
< 1min 14 18,4 Tėvai 50 65,8
1-2 min 37 48,7 Pats vaikas 6 7.9
2-3 min 24 31,6 Pats vaikas, bet tėvai patikrina, kaip išsivalo
20 26,3
Nežino 1 1,3
χ2= 36.74, df = 3, p < 0.001 χ2 = 39.89, df = 2, p < 0.001
PSO teigia, jog kokybiškai išvalyti dantis trunka 2-3 min. Atlikus apklausą, paaiškėjo, kad tarp tirtų vaikų, dantų valymui pakankamai laiko skiria vos 31,2%, kiti - nepakankamai (lentelė nr.1). Nustatyta jog ėduonies intensyvumo vidurkis mažesnis vaikų, kurie valo dantis 2-3 minutes (kp-d = 2.9; kp-p = 3.9) nei tų, kurie valo iki 1 minutės (kp-d = 3.3; kp-p = 5).
Tėvams rekomenduojama vaikams valyti dantis, iki kol jiems sukaks bent 7 metai. Pagal apklausos duomenis, 65% tiriamųjų tėvų valo vaikų dantis. Nustatyta, jog ėduonies intensyvumo vidurkis mažesnis vaikų, kuriems dantis valo tėvai (kp-d = 2.9; kp-p = 4.3) nei tų, kurie valosi savarankiškai (kp-d = 4.2; kp-p = 7.2).
Atlikus anketinę apklausą, respondentų atsakymai apie pirmąjį vaiko vizitą pas gydytoją odontologą pasiskirstė skirtingai tarp atsakymo variantų (χ2 = 24.66, lls = 4, p < 0.001). Nustatyta, jog tik 4% tėvų nuvedė savo vaiką pas odontologą išdygus pirmam pieniniam dančiui. Daugumos (36.8%) vaikų pirmasis apsilankymas pas odontologą įvyko išdygus visiems pieniniams dantims.
5pav. Ėduonies intensyvumo ir higienos indeksų vidurkių palyginimas priklausomai nuo to, kada įvyko pirmasis apsilankymas pas odontologą
Tyrime nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0.01) tarp vaikų, kurių pirmasis apsilankymas pas gydytoją odontologą buvo išdygus pirmajam pieniniam dančiui dantų būklės ir tų, kurie vizitą turėjo vėliau. Apskaičiuota, jog vėlesnis pirmasis vizitas susijęs su didesniu ėduonies intensyvumu (5pav.).
Taip pat matome, jog vaikų apsilankiusių pas odontologą išdygus pirmajam dantukui, higienos indeksas yra žemesnis, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p = 0.29).
Anketinės apklausos metu išsiaiškinta, jog dauguma vaikų (89.5%) valo dantis vakare, tačiau 18.3% šių tiriamųjų valgo / geria saldžiuosius gėrimus po dantų valymo.
3.4 Mitybos įpročiai
Remiantis anketinės apklausos duomenimis, buvo nustatyta, jog daugumos vaikų (68,4%) dažniausias užkandis yra vaisiai (lentelė nr.2). Taip pat išsiaiškinta, jog net 19.7% vaikų saldumynus vartoja dažniau nei kartą per dieną (6pav.). Nagrinėjant tyrimo rezultatus, pastebėta, kad tiriamųjų ėduonies intensyvumo indeksų vidurkiai statistiškai reikšmingai (p < 0.05) skyrėsi priklausomai nuo to, kaip dažnai vaikas užkandžiauja saldumynais. Indeksų reikšmės buvo didesnės tų vaikų, kurie
dažniau valgo saldumynus (lentelė nr.3). Anketinės apklausos duomenimis 63.6% tėvų riboja vaiko suvartojamų saldumynų kiekį (7pav.).
Lentelė Nr.2 . Dažniausias gėrimas ir užkandis
Dažniausias gėrimas Dažniausias užkandis
N % N %
Vanduo 59 77,6 Vaisiai 52 68,4
Arbata 10 13,2 Bandelės, sumuštiniai 18 23,7
Sultys 7 9,2 Šokoladukai, sausainiai 4 5,3
Riešutai, džiovinti vaisiai 2 2,6
7pav. Saldumynų ribojimas
Lentelė Nr.3. Vaikų dantų ėduonies intensyvumo vertinimas, atsižvelgiant į tai, kaip dažnai vaikas vartoja saldumynus
Saldumynų vartojimas kp-d V(SN) kp-p V(SN)
Kelis kartus per dieną 4.27 (2.58) 6.87 (3.87) Kartą per dieną 3.42 (1.84) 4.83 (3.05) Kelis kartus per savaitę 2.59 (1.72) 3.79 (3.21) Kartą per savaitę 1.71 (1.7) 2.43 (2.76)
V – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, χ2 = 35.32, df = 4, p < 0.001
Remiantis anketinės apklausos duomenimis, nustatyta, jog saldžiuosius gėrimus vaikai renkasi kur kas rečiau negu saldžius užkandžius (sausainius, saldainius, bandeles). 77,6% tirtų vaikų dažniausiai atsigaivina vandeniu, tuo tarpu kolos, fantos, spraito, vaisvandenių, kompoto kaip dažniausiai vartojamo gėrimo nepasirinko nei vienas apklausos dalyvis. Dauguma respondentų (34.3%) nurodė, jog jų vaikas vartoja saldžiuosius gėrimus kelis kartus per savaitę, 31.3% apklaustųjų teigė, jog jų vaikas saldžiuosius gėrimus vartoja rečiau (6pav.). Nustatyta, jog tirtų ikimokyklinio amžiaus vaikų kp-d (p < 0.05) ir kp-p (p < 0.001) indeksų vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi atsižvelgiant į saldžiųjų gėrimų vartojimo dažnį. Prastesnė dantų būklė buvo vaikų, vartojančių saldžius gėrimus dažniau (lentelė nr.4). Palyginus higienos indeksą su saldžiųjų gėrimų vartojimo dažniu, statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta (p=0.48)
Lentelė Nr.4. Vaikų dantų ėduonies intensyvumo vertinimas atsižvelgiant į tai, kaip dažnai vaikas vartoja saldžiuosius gėrimus
Saldžiųjų gėrimų vartojimas kp-d V(SN) kp-p V(SN)
Kelis kartus per dieną 5.75 (2.5) 10.5 (3.79) Kartą per dieną 3.86 (1.88) 6.14 (2.88) Kelis kartus per savaitę 2.91 (1.9) 3.83 (2.46) Kartą per savaitę 3.07 (1.54) 4.86 (4.02)
Rečiau 2.43 (2.2) 3.19 (2.87)
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu buvo ištirti 76 5-6 metų amžiaus vaikai iš trijų pasirinktų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Jų tėvams buvo pateikta apklausos anketa, siekiant išsiaiškinti jų vaikų burnos higienos bei mitybos įpročius.
Tyrimu nustatyta, jog bendras tiriamųjų ėduonies paplitimas yra 89.4%, o intensyvumas siekia 3.1. Tai prilygsta vidutiniam ėduonies intensyvumo laipsniui. 2011-2012 m.buvo atliktas mokslinis tyrimas penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei rajonuose, kurio metu buvo ištirtas 1351 4-6 metų darželinukas. Šio tyrimo metu nustatytas panašus ėduonies paplitimas, jis siekė 89.7%, o intensyvumas buvo 4.41 [17].
Serbijoje atliktame tyrime buvo tiriami 3-6 metų vaikai. Nustatytas ėduonies paplitimas sudarė 52.8%, o intensyvumas 2.38 [64]. Vokietijoje ištyrus 6-7 metų amžiaus vaikų dantis, nustatytas ėduonies paplitimas buvo kur kas mažesnis ir sudarė 46%, o intensyvumas siekė 1.9 [65]. Panašus ėduonies paplitimas (49.13%) nustatytas Kinijoje ištyrus 2880 3-5 metų vaikus. Intensyvumo vidurkis sudarė 2.33 [ 66 ].
Tyrime dalyvavusių vaikų higienos indeksas pagal Silness-Loe yra 1.01 - higienos būklė patenkinama.
Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) 22 ugdymo įstaigose atliktaktame tyrime burnos higiena buvo įvertinta Green - Vermillion (1964) OHI-S indeksu, kurio vertė siekė 0.67. Tyrime nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp higienos indekso bei dantų valymo dažnio, motinos išsilavinimo, šeimos pajamų. Ryšys tarp higienos būklės ir mitybos įpročių statistiškai reikšmingai nesiskyrė [67].
Įvertinus tiriamųjų darželinukų ėduonies intensyvumą, atsižvelgus į dantų valymo dažnį ir laiką, darome išvadą, jog kuo dažniau ir ilgiau valomi dantys, tuo ėduonies intensyvumas yra mažesnis.
Trejus metus vykusiame stebėjimo tyrime, kuriame dalyvavo 4294 Škotijos jaunuoliai, palyginta dantų būklė tarp tų, kurie valosi dantis vieną kartą per dieną ir tų, kurie tai atlieka du kartus per dieną. Nustatyta, jog tiriamieji, kurie valosi dantis du kartus per dieną, ėduonies intensyvumas buvo 15-20% mažesnis. Svarstoma, jog geresnei dantų būklei poveikį taip pat galėjo turėti dantų pastose esančių fluoridų antikariozinės savybės, kadangi jos pasireiškia netgi tuomet, kai dantys valomi netaisyklinga technika [68,69 ] .
JAE atliktame tyrime gauti panašūs rezultatai - nustatyta, jog vaikai, kurie valosi dantis du kartus per dieną, turi 20% mažiau ėduonies, nei tie, kurie dantis valosi nereguliariai. Be to,
paaiškėjo, jog šeimose, turinčiose didesnes pajamas, vaikai dažniau valosi dantis du kartus per dieną [67].
Laikas, skiriamas dantų valymui, taip pat daro įtaką dantų būklei: tiriamųjų, kurie valo iki 1 minutės, kp-d = 3.3; kp-p = 5. Vaikų, skiriančių dantų valymui 2-3 minutes, ėduonies intensyvumo indeksai yra mažesni (kp-d = 2.9; kp-p = 3.9).
Laiko, skiriamo dantų valymui, svarbą patvirtina moksliniai tyrimai. Išanalizavus 59 tyrimus, apskaičiuota, jog valantis dantis iki minutės pašalinama 27% apnašų, o po 2 min. - 41% apnašų [70].
Taisyklingų vaikų burnos higienos įpročių susiformavimui didelę įtaką turi tėvai ir jų susidomėjimas vaikų burnos sveikata. Atlikto tyrimo metu nustatytas statistiškai reikšmingas ėduonies intensyvumo skirtumas tarp vaikų, kurie dantis valosi savarankiškai ir tų, kuriems dantis išvalo tėvai. JAV atlikto tyrimo metu nustatyta, jog vaikai, kurių dantis valo tėvai, turi mažiau kariozinių, plombuotų ir per anksti netektų dantų [71]. Airijoje atliktoje apklausoje nustatyta, jog tik 21.9% tėvų valo dantis 4-6 metų amžiaus vaikams [72].
Tyrimo metu tėvų buvo klausiama, kada įvyko vaiko pirmasis apsilankymas pas gydytoją odontologą. Išsiaiškinta, jog vaikų, kuriuos tėvai nuvedė pas odontologą išdygus pirmajam pieniniam dantukui, ėduonies intensyvumo indeksas reikšmingai skiriasi ir yra mažesnis nei kitų vaikų.
Airijoje buvo atlikta anketinė apklausa, kurios metu tėvų, auginančių 4-6 metų vaikus, buvo klausiama apie turimas žinias ir atliekamus veiksmus, susijusius su vaiko dantų sveikata. Nustatyta, jog tik 2.6% tėvų žino, kad vaiko pirmasis apsilankymas pas odontologą turėtų įvykti dar iki pirmojo gimtadienio. 47.4% vaikų pirmasis apsilankymas pas odontologą buvo profilaktinis, tačiau netgi 35.6% vaikų, kurių tėvai dalyvavo apklausoje, vis dar nebuvo apsilankę pas gydytoją odontologą [72 ].
Mitybos įpročiai susiformuoja dar vaikystėje, dažnai mitybos įpročius vaikai perima iš tėvų. Šie įpročiai veikia dantų kietųjų audinių vystymąsi bei burnos ligų progresavimą. Mityba turi tiesioginį ryšį su dantų ėduonies formavimusi.
Remiantis tėvų atsakymais, vaikai užkandžiams dažniausiai renkasi vaisius (68.4%), bandeles bei sumuštinius (23.7%). Šokoladukus ir sausainius kaip dažniausią vaikų užkandį nurodė tik nedidelė dalis tėvų (5.3%). Apklausos duomenimis, dažniausias vaikų gėrimas yra vanduo (77,6%) bei arbata (13,2%).
Kitokios tendencijos vyrauja JAV. Ištyrus 3429 vaikų užkandžiavimo įpročius nustatyta, jog dažniausias užkandis yra saldumynai. Verta paminėti, jog tyrimo duomenimis, užkandžiai sudaro 28% suvartojamų vaiko kalorijų per dieną, kurių didžiausia dalis yra popietinis užkandis [73].
Atlikus tyrimus 4 šalyse (Australijoje, Kinijoje, Meksikoje bei JAV) išsiaiškinti 4-8 metų vaikų užkandžiavimo įpročiai. Australijoje, Kinijoje bei Meksikoje dažniausias vaikų užkandis yra vaisiai. Kinijoje šios amžiaus grupės vaikų dažniausias gėrimas yra pienas, kitose šalyse pirmauja vanduo [74 ].
Gauti tyrimo rezultatai parodė, jog saldumynų vartojimas turi reikšmės dantų ėduonies atsiradimui. Kuo dažniau tiriamieji darželinukai užkandžiavo saldumynais, tuo didesnis buvo jų ėduonies intensyvumas. Tų vaikų kp-d ir kp-p indeksų reikšmės buvo didesnės nei vaikų, kurių tėvai nurodė, jog vaikai rečiau arba išvis nevartoja saldumynų. Vaikų, valgančių saldumynus kelis kartus per dieną, kp-d buvo 4.27 (2.58), o tų, kurie vartoja saldumynus kartą per savaitę, kp-d=1.71 (1.7).
Remiantis tėvų atsakymais ir vaikų dantų apžiūros rezultatais, nustatyta, jog dažniau saldžius gėrimus vartojusių vaikų ėduonies intensyvumo indeksai buvo didesni, nei rečiau vartojusių saldžius gėrimus vaikų.
Panašūs tyrimo rezultatai buvo gauti ir Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo metu. Šiame tyrime buvo vertinamas ryšys tarp pridėtinių cukrų vartojimo dažnio ir dantų ėduonies intensyvumo. Nustatyta, jog vaikų, kurie vartojo daugiau saldžių gėrimų ir užkandžių, dantys buvo labiau pažeisti ėduonies. Išsiaiškinta, kad vaikai, vartojantys užkandžius su pridėtiniu cukrumi, dažniau vartoja saldžius gėrimus, ir atvirkščiai, vaikai, pasirenkantys saldžius gėrimus, dažniau pirmenybę teikia saldumynams [75]. Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime, nustatyta, jog dažnas saldžiųjų gėrimų vartojimas ėduonies riziką padidina 1.24 karto, saldumynų vartojimas - 1.56 karto [76 ].
IŠVADOS
1. Įvertinus gautus tyrimo rezultatus, galima daryti išvadą, kad tirtųjų 5-6 metų amžiaus vaikų dantų ėduonies paplitimas buvo 89.4 %. Pieninių dantų kp-d indekso vidurkis buvo 3.1, o kp-p - 4.6. Higienos indeksas pagal Silness-Loe 1.01.
2. Dauguma tėvų (40.8 %) savo vaiko dantų būklę įvertino gerai.
3. Reguliariai 2 kartus per dieną dantis valo tik šiek tiek daugiau negu pusė tiriamųjų. Buvo nustatyta prastesnė dantų būklė vaikų, kurie valosi dantis savarankiškai, be tėvų pagalbos.
4. Nustatyta statistiškai reikšminga prastesnė dantų būklė vaikų kurie dažnai vartoja saldumynus ir saldžiuosius gėrimus, nei tų, kurie juos vartoja retai.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog pasirinktų Vilniaus miesto ugdymo įstaigų 5-6 metų amžiaus vaikų ėduonies paplitimas siekia 89.4 %. Nustatytas statistiškai reikšmingas dantų būklės ryšys su higienos ir mitybos įpročiais.
Atsižvelgus į atlikto tyrimo rezultatus rekomenduojama:
● Tėvams:
1. Domėtis vaiko burnos ertmės būkle, skatinti taisyklingus burnos higienos įpročius.
2. Ikimokyklinio amžiaus vaikams - valyti dantis.
3. Nuvesti vaiką pas odontologą vos išdygus pirmajam pieniniam dantukui; vėliau - reguliariai profilaktiškai patikrinti kas 6-12mėn.
4. Skatinti sveiką ir subalansuotą mitybą, vartojant kuo mažiau maisto produktų ir gėrimų su pridėtiniu cukrumi.
● Burnos priežiūros specialistams bei ugdymo įstaigoms: 1. Šviesti vaikus apie sveikos mitybos svarbą..
2. Mokyti vaikus taisyklingai išsivalyti dantis, paaiškinti papildomų burnos higienos priemonių svarbą.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. World Health Organization Sugars and dental caries Technical information note 2017. Prieiga per Internetą:
<https://www.who.int/nutrition/publications/nutrientrequirements/sugars-dental-caries-keyfacts/en/>
2. Dye BA, Mitnik GL, Iafolla TJ, Vargas CM. Trends in dental caries in children and adolescents according to
poverty status in the United States from 1999 through 2004 and from 2011 through 2014. J Am Dent Assoc.
2017;148(8):550–565.e7
3. Mukouyama C, Koike Y, Hirohara T. Transitional Changes in the Prevalence of Dental Caries in Children and
Preventive Strategies: A Review of Nationwide Annual Surveys in Japan 2018; 16(2):107-111.
4. Leal SC, Bronkhorst EM, Fan M, Frencken JE. Untreated cavitated dentine lesions: impact on children’s
quality of life. Caries Res. 2012; 46(2):102–6.
5. Seirawan H, Faust S, Mulligan R. The impact of oral health on the academic performance of disadvantaged
children. Am J Public Health. 2012; 102(9):1729–34.
6. Agaku IT, Olutola BG, Adisa AO, Obadan EM, Vardavas CI. Association between unmet dental needs and
school absenteeism because of illness or injury among U.S. school children and adolescents aged 6-17years, 2011–2012. Prev Med. 2015; 72:83–8.
7. Petersen PE, Ueda H. Oral health in ageing societies: integration of oral health and general health. Report of a
meeting convened at the WHO Centre for Health Development in Kobe, Japan, 1–3 June 2005. Geneva: World Health
Organization; 2006.
Prieiga per Internetą: <https://www.who.int/oral_health/events/Oral%20health%20report%202.pdf>
8. Nalliah RP, Allareddy V, Elangovan S, Karimbux N, Allareddy V. Hospital based emergency department visits
attributed to dental caries in the United States in 2006. 2010; 10(4):212–22.
9. Naidu RS, Boodoo D, Percival T, Newton JT. Dental emergencies presenting to a university-based paediatric
dentistry clinic in the West Indies. Int J Paediatr Dent. 2005; 15(3):177–84.
10. Petersen, P. E. Global policy for improvement of oral health in the 21st century - implications to oral health
research of World Health Assembly 2007, World Health Organization. Community Dentistry and Oral Epidemiology,
2009; 37(1), 1–8.
11. Xuedong Z. Dental caries Principles and Management, 2015
12. Widström E, Eaton KA. Oral healthcare systems in the extended European union, 2004; 2(3):155-94.
13. Marshman Z, Ahern SM, McEachan RRC, Rogers HJ, Gray-Burrows KA, Day PF. Parents’ Experiences of
Toothbrushing with Children. JDR Clinical & Translational Research, 2016; 1(2), 122–130.
14. Alazmah A. Early Childhood Caries: A Review. J Contemp Dent Pract 2017; 18(8):732-737.
15. Costa L, Daher A, Queiroz M. Early Childhood Caries and Body Mass Index in Young Children from Low
Income Families. International Journal of Environmental Research and Public Health, 2013; 10(3), 867–878.
16. Otto M. Federal data brief updates on decay rates among U.S. children, 2018
17. Razmienė J. Lietuvos ikimokyklines įstaigas lankančių 4-6 metų amžiaus vaikų burnos higienos būklė, dantų
pažeidžiamumas ėduonimi, jo ryšys su šeimos socioekonomine padėtimi; Daktaro disertacija, biomedicinos mokslai,
18. Oral health database. Malmö högskola; 2016. Prieiga per Internetą: <https://www.mah.se/CAPP/Country-Oral-Health-Profiles/EURO/>
19. American Academy of Pediatrics. Maintaining and Improving the Oral Health of Young Children. Pediatrics,
2014; 134(6), 1224–1229.
20. Davenport ES. Caries in the preschool child: aetiology. Journal of Dentistry. 1990; 18(6), 300–303.
21. Mathur VP, Dhillon JK. Dental Caries: A Disease Which Needs Attention. The Indian Journal of Pediatrics.
2017; 85(3), 202–206.
22. Chi DL, Scott JM. Added Sugar and Dental Caries in Children: A Scientific Update and Future Steps 2019;
63(1):17-33
23. World Cancer Research Fund International, 2015
24. WHO Guideline on sugars intake for adult and children , 2015
25. Fidler N , Braegger C, Bronsky J, Campoy C, Domellöf M, Embleton ND, Hojsak I, Hulst J, Indrio F,
Lapillonne A, Mihatsch W, Molgaard C, Vora R, Fewtrel l M. Sugar in Infants, Children and Adolescents. Journal of
Pediatric Gastroenterology and Nutrition 2017; 65(6):681-69 6.
26. Svensson A, Larsson C, Eiben G, Lanfer A, Pa la V, Hebestreit A, Huybrechts I, Fernández-Alvira JM, Russo
P, Koni AC, Henauw SDe, Veidebaum T, Molnár D, Lissner, L. European children’s sugar intake on weekdays versus
weekends: the IDEFICS study. 2014; 68(7):822-8.
27. Lagerweij M, Loveren C. Chapter 7: Sugar and Dental Caries. 2020, 28:68–76
28. Tahmassebi JF, Duggal MS, Malik-Kotru G, Curzon ME. Soft drinks and dental health: a review of the current
literature. J Dent 2006;34:2–11.
29. Armfield JM, Spencer AJ, Roberts-Thomson KF, Plastow K. Water fluoridation and the association of
sugar-sweetened beverage consumption and dental caries in Australian children. Am J Public Health
2013;103:494–500.
30. Gondivkar SM, Gadbail AR, Gondivkar RS, Sarode SC, Sarode GS, Patil S, Awan KH. Nutrition and oral
health, 2019; 65(6):147-154.
31. Nayak PA, Nayak UA, Khandelwal V. The effect of xylitol on dental caries and oral flora. 2014 10;6:89-94.
32. World Health Organization (WHO). Oral health [fact sheet no. 318]. 2012
33. American Academy of Pediatric Dentistry. Policy on early childhood caries (ECC): classifications,
consequences, and preventive strategies. Pediatr Dent 2013; 34: 50–52.
34. Shaghaghian S, Bahmani M, Amin M. Impact of oral hygiene on oral health-related quality of life of preschool
children. International Journal of Dental Hygiene, 2015; 13(3), 192–198.
35. Melo P, Fine C, Malone S, Frencken JE, Horn V. The effectiveness of the Brush Day and Night programme in
improving children’s toothbrushing knowledge and behaviour. International Dental Journal, 2018; 68, 7–16.
36. Skaistė Baranauskaitė Taisyklingas dantų valymas. Prieiga per Internetą:
<https://odontologurumai.lt/lt/pacientams/burnos-sveikata/75-taisyklingas-dantu-valymas>
37. Davidovich E, Ccahuana-Vasquez RA, Timm H, Grender J, Cunningham P, Zini A. Randomised clinical study
of plaque removal efficacy of a power toothbrush in a paediatric population. International Journal of Paediatric Dentistry, 2017; 27(6), 558–567.
38. Hamilton K, Cornish S, Kirkpatrick A, Kroon J, Schwarzer R. Parental supervision for their children’s
toothbrushing: Mediating effects of planning, self-efficacy, and action control. British Journal of Health Psychology,
2018; 23(2), 387–406.
39. Scottish Intercollegiate Guidelines Network (SIGN). Dental interventions to prevent caries in children.
Edinburgh: SIGN; 2014. (SIGN publication no. 138). [March 2014]. Prieiga per Internetą: < http://www.sign.ac.uk>
40. White DA, Chadwick BL, Nuttall NM, Chestnutt IG, Steele JG . Oral health habits amongst children in the
United Kingdom in 2003. Br Dent J. 2006; 200(9):487–91.
41. de Jong-Lenters M, Duijster D, Bruist MA, Thijssen J, de Ruiter C. The relationship between parenting, family
Finteraction and childhood dental caries: A case-control study. Social Science & Medicine, 2014; 116, 49–55.
42. Wong D, Perez-Spiess S, Julliard K. Attitudes of Chinese parents toward the oral health of their children with
caries: a qualitative study. Pediatr Dent. 2005; 27(6):505–512.
43. Amin MS, Harrison RL. Understanding parents’ oral health behaviors for their young children. Qual Health
Res. 2009; 19(1):116–127.
44. Elison S, Norgate S, Dugdill L, Pine C. Maternally perceived barriers to and facilitators of establishing and maintaining tooth-brushing routines with infants preschoolers. Int J Environ Res Public Health. 2014; 11(7):6808–6826
45. Prowse S, Schroth RJ, Wilson A, Edwards JM, Sarson J, Levi JA, Moffat ME. Diversity considerations for
promoting early childhood oral health: a pilot study. Int J Dent. 2014; 2014:175084
46. Trubey RJ, Moore SC, Chestnutt IG. Children’s toothbrushing frequency: the influence of parents’ rationale for
brushing, habits and family routines. Caries Res.2015; 49(2):157–64.
47. Kwan SYL, Petersen PE, Pine CM, Borutta A. Health-promoting schools: an opportunity for oral health
promotion. Bull World Health Organ. 2005; 83, 677-85.
48. Jurgensen N, Petersen PE. Promoting oral health through schools: Results from a WHO global survey 2012.
Community Dental Health, 2013; 30, 204-218.
49. World Health Organization: Oral health promotion: An essential element of a health promoting school
Geneva.2003
50. Jones S, Burt BA, Petersen PE, Lennon MA. The Effective Use of Fluorides in Public Health, 2005;
83(9):670-6.
51. Water Fluoridation: Health monitoring report for England 2018 Prieiga per Internetą:
<https://www.gov.uk/government/publications/water-fluoridation-health-monitoring-report-for-england-2018 >
52. Featherstone JD. The Science and Practice of Caries Prevention, 2000; 131(7):887-99.
53. Fejerskov O, Ekstrand J, Burt BA. Fluoride in dentistry, 1996
54. Horst JA, Tanzer JM, Milgrom PM. Fluorides and Other Preventive Strategies for Tooth Decay. Dental Clinics
of North America, 2018; 62(2), 207–234.
55. Iheozor-Ejiofor Z, Worthington HV, Walsh T, O’Malley L, Clarkson JE, Macey R, Alam R, Tugwell P, Welch
V, Glenny AM. Water fluoridation for the prevention of dental caries. Cochrane Database of Systematic Reviews. 2015;
2015(6):CD010856
56. Marinho VCC, Worthington HV, Walsh T, Clarkson JE. Fluoride varnishes for preventing dental caries in
children and adolescents. Cochrane Database Syst Rev 2013; (7):CD002279.
57. Cury JA, Tenuta L.MA. Evidence-based recommendation on toothpaste use. Brazilian Oral Research, 2014;
58. Cenci MS, Tenuta LMA, Pereira-Cenci T, Del Bel Cury AA, ten Cate JM, Cury JA. Effect of microleakage and fluoride on enamel-dentine demineralization around restorations. Caries Res 2008;42(5):369-79.
59. Cury JA, Amaral RC, Tenuta LMA, Del Bel Cury AA, Tabchoury CPM. Low-fluoride toothpaste and
deciduous enamel demineralization under biofilm accumulation and sucrose exposure. Eur J Oral Sci. 2010;
118(4):370-5.
60. Featherstone JDB. The Continuum of Dental Caries-Evidence for a Dynamic Disease Process. J Dent Res 2004
;83:C39-42.
61. Jenkins GN. Recent changes in dental caries. Br Med J 1985;291:1297-8.
62. Klein H, Palmer C. Studies on dental caries vs. familial resemblance in the caries experience of siblings. Pub.
Health Rep. 1938; 53, 1353–1364.
63. Larmas M. Has dental caries prevalence some connection with caries index values in adults? Caries Res. 2010;
44, 81–84.
64. Igic M, Obradovic R, Filipovic G. Prevalence and Progression of Early Childhood Caries in Nis, Serbia, 2018;
19(2):161-164
65. Pieper K. Epidemiologische Begleituntersuchung zur Gruppenprophylaxe 2009. Gutachten aus den
Bundesländern bzw. Landesteilen Schleswig-Holstein, Bremen, Hamburg, Niedersachsen, Nordrhein, Westfalen-Lippe, Hessen, Rheinland Pfalz, Baden-Württemberg, Mecklenburg-Vorpommern, Berlin, Brandenburg, Sachsen-Anhalt, Thüringen, Saarland, Bayern, Sachsen Deutsche Arbeitsgemeinschaft für Jugendzahnpflege, Bonn; 2010.
66. Zeng L, Zeng Y, Zhou Y, Wen J, Wan L, Ou X, Zhou X. Diet and lifestyle habits associated with caries in
deciduous teeth among 3- to 5-year-old preschool children in Jiangxi province, China. BMC Oral Health, BMC Oral
Health 2018; 20;18(1):224.
67. Hashim R, Williams S, Thomson W. Oral hygiene and dental caries in 5- to 6-year-old children in Ajman, United Arab Emirates. International Journal of Dental Hygiene. 2012; 11(3), 208–215
68. Ashley P. Toothbrushing: Why, When and How? Dental Update, 2001; 28(1), 36–40.
69. Chestnutt IG, Schäfer F, Jacobson A PM, Stephen KW. The influence of toothbrushing frequency and
post-brushing rinsing on caries experience in a caries clinical trial. Community Dentistry and Oral Epidemiology,1998;
26(6), 406–411.
70. Slot D, Wiggelinkhuizen L, Rosema N, Van der Weijden G. The efficacy of manual toothbrushes following a
brushing exercise: a systematic review. International Journal of Dental Hygiene, 2012; 10(3), 187–197.
71. Collett BR, Huebner CE, Seminario AL, Wallace E, Gray KE, Speltz ML. Observed child and parent
toothbrushing behaviors and child oral health. International Journal of Paediatric Dentistry, 2015; 26(3), 184–192. 72. ElKarmi R, Shore E, O’Connell A. Knowledge and behaviour of parents in relation to the oral and dental health of children aged 4–6 years. Eur Arch Paediatr Dent, 2015; 16(2):199-204.
73. Shriver LH, Marriage BJ, Bloch T., Spees CK, Ramsay SA, Watowicz RP, Taylor CA. Contribution of snacks
to dietary intakes of young children in the United States. Maternal & Child Nutrition, 2018; 14(1), e12454.
74. Wang D, van der Horst K, Jacquier EF, Afeiche MC, Eldridge AL. Snacking Patterns in Children: A
Comparison Between Australia, China, Mexico, and the US, 2018;10(2):198.
75. Hong J, Whelton H, Douglas G, Kang J. Consumption frequency of added sugars and UK children’s dental
76. Skafida V, Chambers S. Positive association between sugar consumption and dental decay prevalence independent of oral hygiene in pre-school children: a longitudinal prospective study. J Public Health (Oxf), 2018; 40(3):e275-e283.
PRIEDAI
Priedas Nr.2
PRAŠYMAS ATLIKTI TYRIMĄ
Evelina Franceson Odontologijos fakultetas Studijų programa - odontologija Kursas V grupė 7
………..
PRAŠYMAS
DĖL PLANUOJAMO TYRIMO LEIDIMO 2019.11
Vilnius
Prašau leisti atlikti tyrimą tema: ,,Ikimokyklinio amžiaus vaikų burnos būklė, mitybos įpročiai bei odontologinių ligų prevencijos aspektai“.
Tyrimo tikslas - ištirti, ar vaikų mitybos įpročiai turi įtaką jų dantų būklei.
Tyrimas bus atliekamas naudojant anketinę apklausą ir klinikinę apžiūrą.
Tiriamųjų konfidencialumas bus užtikrintas, anketa yra anoniminė, tiriamųjų vardai, pavardės ir kiti asmeniniai duomenys nebus identifikuojami. Tyrimo rezultatai bus skelbiami tik apibendrinti.
Įstaigos vadovas __________________ ____________________ _____________ (pareigos) (vardas ir pavardė) (parašas)
Darbo mokslinis vadovas _____________ Jaunė Razmienė
(parašas)
Studentas _____________ Evelina Franceson
Priedas Nr.3
TIRIAMOJO TĖVŲ (GLOBĖJŲ) INFORMAVIMO FORMA
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos fakulteto studentė Evelina Franceson magistrinio darbo rengimo metu atliks tyrimą, skirtą nustatyti, ar vaikų burnos būklė turi ryšį su jų mityba. Tyrimo dalyviai – ikimokyklinio amžiaus vaikai.
Tyrime dalyvaus ikimokyklinio amžiaus vaikai, lankantys darželius. Tyrimo metu tiriamajam bus atlikta tik burnos apžiūra naudojant zondą bei veidrodėlį. Jokios intervencinės procedūros nebus atliekamos.
Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.
Iškilus neaiškumams tiriamasis / tėvai / globėjai gali kreiptis: studentė Evelina Franceson e.franceson@gmail.com arba +370 648 59204
Priedas Nr.4
TIRIAMOJO ASMENS TĖVŲ (GLOBĖJŲ) SUTIKIMO FORMA
Sutinku, kad mano vaikas, ________________________________________, dalyvautų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos . fakulteto studentės Evelinos Franceson atliekamame tyrime „Ikimokyklinio amžiaus vaikų burnos būklė, mitybos įpročiai bei odontologinių ligų prevencijos aspektai“.
Tiriamojo tėvų, globėjų parašai:
Motinos ar globėjos vardas pavardė ir parašas: __________________________________
Priedas Nr.5 Tėvų apklausos anketa 1. Vaiko lytis: o Vyras o Moteris 2. Vaiko amžius: o 5 o 6 o 7
3. Kaip vertinate savo vaiko dantų būklę: o Puikiai
o Gerai o Patenkinamai o Blogai
4.Kaip dažnai Jūsų vaikas lankosi pas. odontologą: o 2 kartus per metus arba dažniau
o Kartą per metus o Kartą per 2 metus
o Rečiau nei kartą per 2 metus 5. Kiek kartų per dieną valosi dantis: o Ne kiekvieną dieną
o 1 k. o 2k.
o Daugiau nei 2 kartus
6.Kiek laiko užtrunka išsivalytii dantis: o Iki 1 minutės
o 1-2min o 2-3min o Nesu tikra(s)
7. Ar tėvai / seneliai padeda išsivalyti dantis: o Taip
o Ne, tačiau patikrina kaip būna išvalyti dantis o Ne
8. Kada pirmą kartą nuvedėte savo vaiką pas gyd. odontologą:
o Išdygus pirmajam dantukui, bet ne vėliau nei 1m. o Išdygus keliems pieniniams dantims
o Išdygus visiems pieniniams dantims o Kai atsirando dantų pažeidimo požymiai o Neprisimenu
9. Ar kada nors buvo atlikta profesionali fluoro aplikaciją pas gyd. odontologą:
o Taip o Ne o Nežinau
10. Ar vaikas valosi dantis vakare (jei atsakote ne – praleiskite 11 klausimą):
o Taip o Ne
11. Ar valgo / geria (išskyrus vandenį) po dantų
valymo: o Taip o Ne
12. Kaip dažnai vartoja saldžiuosius gėrimus (sultis iš pakelių, kola, sprite, vaisvandenius): o Kelis kartus per dieną
o Kartą per dieną o Kelis kartus per savaitę o Kartą per savaitę o Rečiau
13. Kaip dažnai valgo saldumynus (sausainius, saldainius, bandeles):
o Kelis kartus per dieną o Kartą per dieną o Kelis kartus per savaitę o Kartą per savaitę o Rečiau
14. Koki gėrimą dažniausiai pasirenka: o Vanduo
o Sultis
o Vaisvandeniai, kompotas o Kola, fanta, sprite o Arbata
15 Kuo dažniausiai Jūsų vaikas užkandžiauja? o Vaisiai
o Bandelės, sumuštiniai o Šokoladukai, sausainiai o Riešutai, džiovinti vaisiai
16. Ar ribojate saldžių gėrimų ir maisto produktų vartojimą savo vaikui?
o Taip o Ne o Kartais
