1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS
IMUNOLOGIJOS IR ALERGOLOGIJOS KLINIKA
Kristina Ivanauskaitė
GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMAS SERGANT ALERGINIU
KONTAKTINIU DERMATITU IR ATOPINIU DERMATITU
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas: Asist. Edita Gasiūnienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 4 3. PADĖKA ... 5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 55. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
6. SANTRUMPOS ... 6
7. SĄVOKOS ... 7
8. ĮVADAS ... 8
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
10.1 Gyvenimo kokybės apibrėžimas, reikšmė ... 10
10.2 AKD apibrėžimas, paplitimas, patogenezė ... 10
10.3 AKD klinikiniai požymiai, diagnostika, gydymas ... 11
10.4 AKD įtaka gyvenimo kokybei ... 11
10.5 AD apibrėžimas, paplitimas, patogenezė ... 12
10.6 AD klinikiniai požymiai, diagnostika, gydymas ... 12
10.7 AD įtaka gyvenimo kokybei ... 13
11. TYRIMO METODIKA ... 14
11.1 Tyrimo planavimas, tiriamųjų atranka ir tyrimo objektas ... 14
11.2 Tyrimo metu taikyti metodai ... 15
11.3 Duomenų analizės metodai ... 15
12. REZULTATAI ... 17
12.1 Tiriamųjų imtis ir charakteristika ... 17
12.2 Apklaustųjų DGKI ... 19
13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 23
14. IŠVADOS ... 25
15. LITERATŪROS ŠALTINIAI ... 26
3
1. SANTRAUKA
Magistrinio darbo autorius: Kristina Ivanauskaitė Darbo pavadinimas: Gyvenimo kokybės
vertinimas sergant alerginiu kontaktiniu dermatitu ir atopiniu dermatitu.
Tyrimo tikslas. Įvertinti alerginiu kontaktiniu dermatitu ir atopiniu dermatitu sergančių
pacientų Dermatologinį gyvenimo kokybės indeksą.
Tyrimo uždaviniai. 1. Įvertinti ir palyginti gyvenimo kokybę sergant alerginiu kontaktiniu
dermatitu ir atopiniu dermatitu. 2. Įvertinti ir palyginti lėtinių uždegiminių odos ligų poveikį gyvenimo kokybei per pastarąją savaitę tarp moterų ir vyrų. 3. Įvertinti ir palyginti lėtinių uždegiminių odos ligų poveikį gyvenimo kokybei per pastarąją savaitę tarp skirtingo amžiaus grupių. 4. Palyginti pacientų, turinčių skirtingus asmens higienos įpročius, gyvenimo kokybę.
Tyrimo metodai ir dalyviai: 2018 m. kovo – 2018 m. spalio mėn. atsitiktinai apklausti 18
metų ir vyresni pacientai, apsilankę LSMUL KK Imunologijos ir alergologijos klinikos ambulatorijos skyriuje, sergantys atopiniu dermatitu (AD) arba alerginiu kontaktiniu dermatitu (AKD). Pateikta anketa „Dermatologinis gyvenimo kokybės indeksas“ (DGKI) ir anketa išsiaiškinti lytį, amžių, darbo sąlygas, asmens higienos įpročius. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 25.0 programą.
Tyrimo rezultatai: Apklausta 65 pacientai, iš kurių 78,5% moteris ir 21,5% vyrų. AKD
sergančių apklausta 69,2%, o AD sergančių 30,8%. Dalyvavusių moterų DGKI balų mediana 5 (0-26), vyrų - 4,5 (1-14), bet negalima teigti, jog DGKI balai reikšmingai skiriasi moterims ir vyrams (p=0,860). Įvertinus atkirus DGKI klausimus nustatyta, kad vyrai mažiau drovėjosi nei moterys (78,6% vs 39,2%, p=0,018), mažiau susidūrė su sunkumais kasdieninėje veikloje nei moterys (85,7% vs 52,9%, p=0,036), dažniau patyrė „daug“ problemų darbe nei moterys (30,8% vs 4,7%, p=0,028). AKD sergančių DGKI vidurkis 7,93 ± 0,983 balais (mediana 7), o AD sergančių DGKI vidurkis 3,25 ± 0,589 balais (mediana 2), DGKI balai statistiškai reikšmingai skiriasi (p=0,004). DGKI balai statistiškai reikšmingai skiriasi ir amžiaus grupėse (p=0,037). Didžiausias DGKI vidurkis buvo 18-25 m.(10,63 ± 2,352) ir 36-45 m.(10,11 ± 2,446) amžiaus grupių pacientų. Mažiausias DGKI vidurkis 26-35 m.(4,77±0,885) ir >60 m. pacientų (4,08 ± 0,888). Reikšmingo ryšio tarp pacientų higienos įpročių ir DGKI nebuvo (p>0,05).
Išvados: 1. AKD vidutiniškai paveikė pacientų, sergančių šia liga, gyvenimo kokybę per
pastarąją savaitę, o AD mažai paveikė gyvenimo kokybę. 2. Negalima teigti, kad odos būklės įtaka gyvenimo kokybei yra skirtinga moterims ir vyrams. Tačiau įvertinus atskirus DGKI klausimus nustatyta, kad vyrų dvigubai daugiau nei moterų „visai nepatyrė“ gėdos jausmo dėl odos būklės. Vyrai rečiau susidūrė su sunkumais apsiperkant, tvarkantis, dirbant sode, tačiau jie dažniau nei moterys patyrė „daug“ problemų darbe, mokantis. 3. 18-25 metų ir 36-45 metų amžiaus grupių pacientai patyrė vidutinę įtaką gyvenimo kokybei. Mažą įtaką gyvenimo kokybei patyrė 26-35 m. ir >60 m. pacientai. 4. Reikšmingo ryšio tarp pacientų higienos įpročių ir gyvenimo kokybės indekso nenustatyta.
4
2. SUMMARY
Master‘s thesis author: Kristina Ivanauskaitė Title: Quality of Life in Patients with Allergic
Contact Dermatitis and Atopic Dermatitis
Aim of the study: To evaluate the Dermatological Quality of Life Index of patients with
allergic contact dermatitis and atopic dermatitis.
Objectives: 1. Evaluate and compare quality of life of patients with allergic contact dermatitis
and atopic dermatitis. 2. Evaluate and compare the impact of chronic inflammatory skin diseases on quality of life in the last week between women and men. 3. Evaluate and compare the impact of chronic inflammatory skin diseases on the quality of life in the last week between different age groups. 4. Compare the quality of life of patients with different personal hygiene habits.
Methods and participants: Patients aged 18 and over, diagnosed with allergic contact
dermatitis (ACD) or atopic dermatitis (AD) were interviewed in Lithuania Health and Science University Kaunas Clinics Immunology and Allergology department over the period March 2018 - October 2018. The "Dermatological Quality of Life Index"(DLQI) and questionnaire about gender, age, working, hygiene habits were provided. Statistical data analysis was performed using the SPSS 25.0 program.
Results: 65 patients were interviewed, 78,5% women and 21,5% men. Patients with AD were
30,8% and with ACD were 69,2%. The median DLQI score for males was 4,5(1-14), for females - 5(0-26). The difference between the DLQI score in males and females was not statistically significant (p=0,860). After evaluating the DLQI questions, it was found that men were less shy than women (78,6% vs. 39,2%, p=0,018), were less likely to experience daily problems (85,7% vs. 52,9%, p=0,036), more often experienced 'many' problems at work than women (30,8% vs. 4,7%, p = 0,028).The mean DLQI score for patients with ACD was 7,93 ± 0,983 (median 7), for patients with AD was 3,25 ± 0,589(median 2). The difference between the scores in patients with ACD and AD was statistically significantly different (p=0,004). The DLQI score in age groups was statistically significantly different (p=0,037). The highest DLQI average was for 18-25 years (10,63 ± 2,352) and 36-45 years patients (10,11 ± 2,466). The lowest DLQI average was for 26-35 years (4,77 ± 0,885) and >60 years patients (4,08 ± 0,888). There was no significant relationship between patient hygiene habits and quality of life index (p> 0,05).
Conclusions: 1. ACD had moderate effect on patient’s life quality, while AD had small effect.
2. The impact of skin condition on quality of life is different for women and men. Men twice as much as women did not experience the stigma of skin condition. Men were more often not confronted with difficulties in shopping, at home, in the garden and more often had a lot of work-related problems than women. 3. Patients aged 18-25 and 36-45 years had a moderate impact on quality of life. Low impact on quality of life was experienced by 26-35 and >60 years old patients. 4. There was no significant relationship between patient hygiene habits and quality of life index.
5
3. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovei Editai Gasiūnienei už pagalbą, patarimus rašant baigiamąjį magistro darbą.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Baigiamasis magistro darbas atliktas gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimą Nr. BEC-MF- 301. Išdavimo data 2018-03-13.
6
6. SANTRUMPOS
AD atopinis dermatitas
AKD alerginis kontaktinis dermatitas
DGKI dermatologinis gyvenimo kokybės indeksas
DLQI dermatologinis gyvenimo kokybės indeksas (angl. Dermatology Quality of Life Index)
FLG filagrino genas
IgE imunoglobulinas E
LSMU KK Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos p reikšmingumo lygmuo
PI pasikliautinasis intervalas r koreliacijos koeficientas SN standartinis nuokrypis
7
7. SĄVOKOS
Dermatologinis gyvenimo kokybės indeksas – tai indeksas, apibūdinantis ligos poveikį
gyvenimo kokybei. Apskaičiuojamas pateikiant klausimyną, sudarytą iš 10 klausimų. Kuo indeksas didesnis, tuo didesnis poveikis gyvenimo kokybei (1).
Emolientai – tai odą drėkinantys preparatai (2).
Gyvenimo kokybė – tai individualus gerovės suvokimas, veikiamas asmens fizinės
8
8. ĮVADAS
Oda – didžiausias žmogaus organas, kurio pažeidimas ar odos barjero funkcijos sutrikimas ypač svarbus tokioms ligoms kaip atopinis dermatitas ar alerginis kontaktinis dermatitas (5). Pastaruoju metu atopinis dermatitas nustatomas vis dažniau ir juo serga 10-20% vaikų ir 1-3% suaugusių (6). Kontaktinis dermatitas taip pat dažna liga, kuria serga apie 27% bendrosios populiacijos Europoje (7). Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, nustatyto dermatito ir egzemos (tarptautinės ligų klasifikacijos TLK kodai L20 – L30) paplitimas 1000 gyventojų 2007 – 2017 m. šiek tiek padidėjo ir sudarė 2007 m.- 25,77, 2017 m. - 28,13 atvejų vyresnių nei 18 m. amžiaus grupėje (8). Atopinis dermatitas bei alerginis kontaktinis dermatitas yra uždegiminės odos ligos, pasireiškiančios stipriu niežuliu bei matomais pakitimais odoje (9-11). Šiuolaikiniame pasaulyje yra gausu įvairių veiksnių, kurie provokuoja šias odos ligas, atsiranda klinikiniai požymiai, trikdantys žmogaus savijautą ir gyvenimo kokybę (10,12).
Šiais laikais dažnai atkreipiamas dėmesys į gyvenimo kokybę. Gyvenimo kokybės vertinimas yra tarsi rodiklis, apibūdinantis ligos ir jos gydymo poveikį žmogaus fizinei, psichologinei ir socialinei gerovei (3,4). Tai yra individualus vertinimas, padedantis nustatyti ligos sunkumą ir parinkti tinkamą gydymą, todėl nenuostabu, jog atliekama nemažai tyrimų gyvenimo kokybės vertinimui (13). Atopinis dermatitas ir alerginis kontaktinis dermatitas yra dažnos lėtinės uždegiminės odos ligos, kurių intensyvūs, varginantys simptomai sutrikdo emocinę būklę, kasdieninę veiklą bei sukelia sunkumų darbe, todėl pasaulyje atkreipiamas dėmesys į šių odos ligų poveikį gyvenimo kokybei (14). Šio rodiklio vertinimui sukurta nemažai anketų, viena iš dažnai odos ligoms naudojamų anketų yra DLQI (Dermatology Quality of Life Index).
Siekiant įvertinti ligos įtaką gyvenimo kokybei, šio tyrimo metu pasirinktas momentinis perspektyvinis tyrimo metodas ir naudota DLQI anketa, kuri pateikta Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos ambulatorijos pacientams, sergantiems atopiniu dermatitu ar alerginiu kontaktiniu dermatitu. Taip pat papildomai sukurta anketa, padedanti įvertinti skirtingų lyčių, amžiaus grupių, skirtingus higienos įpročius turinčių žmonių sąsajas su gyvenimo kokybės indeksu.
Pagrindinis šio darbo tikslas įvertinti alerginiu kontaktiniu dermatitu ir atopiniu dermatitu sergančių pacientų Dermatologinį gyvenimo kokybės indeksą. Tyrimo metu siekiama įvertinti ir palyginti lėtinių uždegiminių odos ligų poveikį gyvenimo kokybei per pastarąją savaitę tarp moterų ir vyrų, tarp skirtingų amžiaus grupių bei sergant skirtingomis odos ligomis. Taip pat įvertinti pacientų, turinčių skirtingus higienos įpročius, gyvenimo kokybę.
9
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - įvertinti alerginiu kontaktiniu dermatitu ir atopiniu dermatitu sergančių
pacientų Dermatologinį gyvenimo kokybės indeksą.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti ir palyginti gyvenimo kokybę sergant alerginiu kontaktiniu ir atopiniu dermatitu. 2. Įvertinti ir palyginti lėtinių uždegiminių odos ligų poveikį gyvenimo kokybei per pastarąją savaitę tarp moterų ir vyrų.
3. Įvertinti ir palyginti lėtinių uždegiminių odos ligų poveikį gyvenimo kokybei per pastarąją savaitę tarp skirtingo amžiaus grupių.
10
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1 Gyvenimo kokybės apibrėžimas, reikšmė
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją gyvenimo kokybė apibrėžiama kaip visiškos fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būklė, o ne tik ligos nebuvimas (3,4). Tai individualus ligos poveikio gyvenimui vertinimas, padedantis nustatyti ligos būklę, parinkti tinkamą gydymą, vertinti ligos progresavimą (13). Emocinė būklė, fizinė būklė, skausmas, socialinė funkcija bei bendras suvokimas apie sveikatą yra svarbūs komponentai vertinant gyvenimo kokybę (13). Gyvenimo kokybės vertinimo svarba per dešimtmetį išaugo, todėl dažnai naudojami struktūrizuoti klausimynai, kurie padeda subjektyvų būklės vertinimą paversti objektyviu rezultatu (13,15). Ypač didelis dėmesys skiriamas lėtinėmis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybės vertinimui, kurie ilgą laiką kenčia nuo intensyvių, varginančių simptomų, susiduria su emocinėmis, socialinėmis problemomis (13,15).
10.2 AKD apibrėžimas, paplitimas, patogenezė
Viena iš dažniausių odos alerginių ligų yra alerginis kontaktinis dermatitas (AKD). AKD – tai uždegiminė odos liga, prasidedanti tiesioginio odos sąlyčio su alergenu vietoje jau alergenui įsijautrinusiame organizme (16). Žmonės vis dažniau susiduria su kontaktine alergija, kurios paplitimas pasaulyje didėja (17). Apie 27% visų Europos gyventojų kenčia nuo kontaktinės alergijos (7). Lietuvoje tikslių AKD paplitimo duomenų nėra, tačiau pastebėta, jog didėja nikeliui įsijautrinusių žmonių (18). Nustatyta, jog AKD dažniau prasideda jaunesniame amžiuje ir dvigubai dažniau pasireiškia moterims nei vyrams (17).
AKD yra uždelsto (IV) tipo padidėjusio jautrumo į alergenus reakcija, kurioje pagrindinės ląstelės yra T limfocitai (16,19,20). AKD patogenezėje svarbios dvi fazės: sensibilizacijos (aferentinė) ir efektorinė (eferentinė) (19,21). Sensibilizacijos fazė trunka apie kelias dienas ir atsiranda po cheminės medžiagos poveikio odai. Šios reaktyvios cheminės medžiagos yra nesukeliančios imuninio atsako mažos molekulės (< 500 kDa), kurios vadinamos haptenais. Haptenai penetruoja per epidermio raginį sluoksnį ir susijungę su odos makromolekulėmis tampa alergenais (22,23). Susidarę junginiai tarp hapteno ir baltymo apdorojami dendritinių ląstelių, kurios keliauja į drenuojančius limfmazgius ir ten hapteno – baltymo junginius pateikia naiviesiems T limfocitams (22,23). Pradeda formuotis antigenui specifiniai bei atminties T limfocitų klonai (24). Efektorinė fazė prasideda po pakartotino kontakto su
11 alergenu (21). Šios fazės metu aktyvuojami T limfocitų klonai, kurie migruoja į odą, sukelia keratinocitų žūtį, ir išryškėja klinikiniai uždegimo požymiai tiesioginio odos sąlyčio su alergenu vietoje (21,25).
10.3 AKD klinikiniai požymiai, diagnostika, gydymas
AKD atsiranda bet kurioje kontakto su alergenu vietoje, dažniausiai ant rankų, veido, kaklo (26). Ūminio alerginio kontaktinio dermatito metu išryškėja aiškių ribų eritema, niežulys, papulinė infiltracija, pūslelės (11,27). Jeigu kontaktas su alergenu nenutrūksta ir tęsiasi ilgesnį laiką, ūminis uždegimas tampa lėtiniu ir pasireiškia odos įtrūkimais, lichenifikacija, gali atsirasti šašai (11).
Pagrindiniai diagnostikos metodai nustatyti AKD yra klinikinė apžiūra ir aplikacinis odos lopo mėginys (11). Standartinės serijos odos lopo mėginį sudaro 30 kontaktinių alergenų rinkinys, kuriame įtraukti dažniausi kosmetikos, gumų, dervų, metalų alergenai (7,28). Galimi alergenai dedami ant švarios nugaros odos, po 24-48 valandų vertinama odos reakcija su kiekvienu alergenu (19). Lietuvoje dažniausi alergenai, kuriems nustatoma teigiama odos reakcija, yra nikelio sulfatas, metilizotiazolinonas, metilchloroizotiazolinonas, kobalto chloridas (29).
Gydant AKD svarbiausia vengti nustatytų alergenų ar dirginančių medžiagų (27). Taip pat odos barjerinei funkcijai atstatyti svarbu drėkinti odą, naudoti emolientus (27). Tačiau ne visada pavyksta išvengti alergenų, todėl AKD gydymui gali būti skiriami trumpo veikimo geriami gliukokortikoidai (27).
10.4 AKD įtaka gyvenimo kokybei
AKD eiga nėra gyvybei pavojinga, tačiau gali turėti didelį poveikį gyvenimo kokybei (10). Visų pirma, ši uždegiminė odos liga sukelia nemalonius simptomus, pojūčius, tokius kaip skausmas, niežulys, skatina nepasitikėjimą savimi, depresiją, paveikia emocinę savijautą ir žmogaus gyvenimą (10,30). Nustatyta, jog emocinė būklė labiausiai nukenčia vertinant gyvenimo kokybę (30). Be to, AKD gali smarkiai paveikti darbą, esant nuolatiniam kontaktui su alergenu, dėl to pacientams tenka kuriam laikui atsisakyti darbo ar net jį pakeisti (10,31). Lau su bendraautoriais Australijoje atliko studijas, kuriose buvo nustatyta, jog kontaktinis dermatitas vidutiniškai turėjo įtakos darbui, o Wallenhammer su kolegomis atliktame tyrime išryškėjo, jog ši odos liga labai stipriai paveikė darbo kokybę (10). Pastebėta, kad pacientams, sergantiems AKD, tenka dažnai apriboti ir laisvalaikį, sportinę veiklą, namų ruošos darbus bei susidurti su prastesniu miegu (10,31).
12
10.5 AD apibrėžimas, paplitimas, patogenezė
Atopinis dermatitas (AD) yra taip pat dažna lėtinė uždegiminė odos liga, kuri diferencijuojama su alerginiu kontaktiniu dermatitu. AD yra odos liga, pasireiškianti intensyviu niežuliu ir dažnai siejama su imunoglobulino E (IgE) kiekio serume padidėjimu, asmeniniu ar šeimos polinkiu sirgti alerginėmis ligomis (32). Dalis AD atvejų gali būti susiję su įsijautrinimu maisto ar įkvėpiamiems alergenams (20). AD yra viena iš labiausiai paplitusių odos ligų, kuria serga apie 20% vaikų ir 1-3% suaugusiųjų (6,33). Nurodoma, jog per pastaruosius 30 metų sergamumas AD padidėjo (6). Apie 45% visų atvejų AD prasideda per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius ir apie 85% visų atvejų atsiranda iki 5 metų amžiaus (6). Suaugus dauguma pacientų pasiekia ligos remisiją, tačiau 10-30% pacientų liga lieka aktyvi (32). Daliai pacientų tik suaugus išryškėja simptomai (32).
AD atsiranda dėl sutrikusios odos barjero funkcijos, imuninės sistemos disreguliacijos ir aplinkos bei infekcinių veiksnių sąveikos (6). Odos barjero anomalijos yra susijusios geno, kuris koduoja filagrino struktūrinį baltymą, reikalingą odos barjero formavimuisi, mutacijomis (6). AD sergančių asmenų odoje trūksta lipidinių molekulių, antimikrobinių peptidų (katelicidino), saugojančių nuo infekcinių patogenų (6). Šie odos barjero pakitimai sukelia transepiderminį vandens netekimą ir padidėjusį alergenų ir mikrobų įsiskverbimą į odą (6). Apie 90% AD sergančių žmonių oda kolonizuota patogenu auksiniu stafilokoku (lot. Staphylococcus aureus) (6). Ši veiksnių sąveika sukelia imuninės sistemos T limfocitų atsaką odoje, dėl to išsiskiria chemokinai, priešuždegiminiai citokinai (interleukinai IL-4 ir IL-5, naviko nekrozės faktorius), kurie skatina imunoglobulino E (IgE) gamybą ir sisteminius uždegiminius atsakus, sukeliančius uždegimą odoje (6).
10.6 AD klinikiniai požymiai, diagnostika, gydymas
Klinikinis AD pasireiškimas priklauso nuo amžiaus grupių. Kūdikiams (iki 2 metų amžiaus) bėrimai lokalizuojasi ant skruostų, tiesiamuosiuose paviršiuose ar plaukuotoje galvos dalyje (6). Vyresniems vaikams (2-12 metų amžiaus) požymiai atsiranda veide, lenkiamuosiuose paviršiuose, ypač vidinėse riešų pusėse, alkūnių linkiuose, pakinkliuose, ant kaklo, čiurnų, o suaugusiems pažeidžiami lenkiamieji paviršiai, kaklas, veidas, plaštakos (6). Pagrindiniai AD požymiai yra sausa oda, intensyvus niežulys ir kasymosi sukelti antriniai odos pokyčiai (9). Odoje gali būti stebima egzema, eritema, papulės, eksudacinis bėrimas, šašai, matomos nukasymo žymės, lichenifikacija (9). Niežulys suintensyvėja vakare, naktį ir jį provokuoja padidėjęs odos reaktyvumas į maisto ar įkvepiamuosius
13 alergenus, cheminius dirgiklius, bakterines infekcijas, stresą, aplinkos pokyčius (2). Nurodoma, jog apie 80% AD sergančiųjų išsivysto bronchinė astma ir / ar alerginis rinitas (12).
AD diagnozuojamas kliniškai, kai niežulys ir dermatitas atsiranda tipiškose lokalizacijose (32). Bendro imunoglobulino E kiekio nustatymas kraujyje gali padėti diferencijuoti nuo kitų lygų, tačiau apie 20% AD sergančiųjų IgE kiekis gali būti normalus, todėl tai nelaikoma diagnostiniu rodikliu (32).
Siekiant sumažinti intensyvius AD simptomus, skiriamas ilgalaikis gydymas. Gydymas apima odos barjerinės funkcijos atkūrimą, provokuojančių veiksnių pašalinimą, infekcijos kontrolę, vaistų skyrimą ir, žinoma, pacientų mokymą (2). Vienas iš svarbiausių gydymo komponentų yra emolientai, kurie drėkina odą, mažina niežulį (2). Taip pat svarbu vengti dirginančių medžiagų, streso poveikio, sauso aplinkos oro (2). Esant vidutinio sunkumo ar sunkiam AD skiriami vaistai tokie kaip išoriniai gliukokortikoidai ar kalcineurino inhibitoriai, o esant sunkiam, atspariam gydymui – skiriamas sisteminis gydymas fototerapija ar imunosupresantais (2).
10.7 AD įtaka gyvenimo kokybei
AD kaip ir AKD turi įtakos gyvenimo kokybei. Ūminė ar lėtinė odos būklė sergant AD turi neigiamą įtaką emocinei būklei bei kasdieninei veiklai (14). Niežulys yra vienas iš svarbiausių simptomų, kuris sukelia emocinį stresą ir neigiamai veikia gyvenimo kokybę (34). Dėl niežulio sutrinka pacientų miegas, todėl jaučiamas nuolatinis nuovargis, atsiranda sunkumai mokantis ar dirbant (34,35). Pacientai, sergantys AD, dažnai jaučia gėdą, sumažejusią savigarbą dėl odos būklės, atsiradusių bėrimų, nukasymo žymių (34). Dažnai nustatomas emocinis sutrikimas, depresija (32). Be fizinių simptomų AD sukelia ir neigiamą poveikį socialiniam gyvenimui, apriboja jų gyvenimo būdą (34,36). Pacientai vengia sportinės veiklos, kelionių, viešų erdvių (12). Be to, AD turi įtakos ir darbo efektyvumui, todėl sergantiems tenka atsisakyti darbo, gauti nedarbingumo pažymėjimą (37).
14
11. TYRIMO METODIKA
11.1 Tyrimo planavimas, tiriamųjų atranka ir tyrimo objektas
Tyrimo objektas – atsitiktine tvarka atrinkti 18 metų ir vyresni pacientai, apsilankę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos ambulatorijos skyriuje, nuo 2018 metų kovo iki 2018 metų spalio mėnesio ir kuriems diagnozuotas atopinis dermatitas arba alerginis kontaktinis dermatitas. Tyrimas pradėtas gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimą Nr. BEC-MF- 301. Išdavimo data 2018-03-13.
Tiriamųjų imtis sudaryta pagal šiuos kriterijus: 1. Pacientų amžius ≥ 18 metų.
2. Pacientai atrinkti atsitiktine tvarka.
3. Gautas pacientų raštiškas sutikimas dalyvauti tyrime.
4. Pacientai serga atopiniu dermatitu arba alerginiu kontaktiniu dermatitu.
5. Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė pagrįsta atliekant odos lopo testą pagal Europos kontaktinio dermatito draugijos rekomendacijas (38). Alergenus (Europos bazinės serijos) gamina „Chemotechnique“ (Vellinge, Švedija), naudoti aliuminio diskeliai Suomių kameros ®
(ø 8 mm, UAB „Epitest“, Suomija) Scanpor ®
juostoje („Norgesplaster A/S“, „Vennesla“, Norvegija). 15ml arba 20mg alergeno dedama į kiekvieną aliuminio diskelį. Kameros klijuojamos ant nugaros dviems paroms (48 val) ir papildomai pritvirtinamos lipnia medžiaga (Shanghai International Holding Corp. GmbH (Hamburg)).
6. Atopinio dermatito diagnozė pagrįsta pagal didžiuosius ir mažuosius atopinio dermatito kriterijus. Didieji kriterijai (bent trys): niežulys, tipiška bėrimų morfologija ir lokalizacija (suaugusiems – linkių lichenifikacija, odos raukšlių paryškėjimas), lėtinis ar pasikartojantis dermatitas, alerginė anamnezė individuali ar šeiminė (atopinis dermatitas, astma, alerginis rinitas). Mažieji diagnostikos kriterijai (bent trys): paryškėjusios delnų raukšlės, sausa oda, teigiami alerginiai odos dūrio mėginiai, padidėjęs IgE kiekis kraujyje, cheilitas, odos polinkis infekcijoms, ankstyva pradžia, veido eritema, vilnos ir maisto netoleravimas, išryškėję odos folikulai, eiga priklauso nuo aplinkos ir emocinių veiksnių, baltasis dermografizmas, periorbitinė raukšlė, konjuktyvito pasikartojimas (32).
15
11.2 Tyrimo metu taikyti metodai
Paaiškinus tyrimo tikslą ir gavus tiriamojo raštišką sutikimą dalyvauti tyrime, buvo pateikiama anketa „Dermatologinis gyvenimo kokybės indeksas“ (DLQI - angl. Dermatology Quality of Life Index) (Priedas Nr.1). Ši anketa sukurta autorių A.Y. Finlay, Dr. G. K. Khan 1994 metais (39). Anketa šiuo metu išversta ir adaptuota į daugiau nei 90 kalbų, į lietuvių kalbą išversta ir adaptuota pagal vertimo ir adaptavimo reikalavimus (39). DLQI klausimynas padeda nustatyti, kaip odos problema paveikė žmonių gyvenimą per pastarąją savaitę. Šį klausimyną sudaro 10 klausimų, kurie apima simptomus, pojūčius, ligos poveikį kasdieninei veiklai, laisvalaikiui, darbui/mokslams, asmeniniams santykiams bei gydymo įtaką gyvenimo kokybei. Pacientams į klausimus reikėjo pažymėti vieną jiems labiausiai tinkamą variantą: labai stipriai/stipriai/ šiek tiek/visai ne; taip/ne; daug/nedaug/visai ne. Jei pacientui klausimas buvo neaktualus, galėjo pasirinkti „netaikoma“. Pagal DLQI klausimyno sukurtas instrukcijas, atsakymams skirti balai ir suskaičiuotas bendras balas. Atsakymui „labai stipriai“ skirta 3 balai, „stipriai“ – 2 balai, „šiek tiek“ – 1 balas, „visai ne“ – 0 balų, „daug“ – 2 balai, „nedaug“ – 1 balas, „netaikoma” – 0 balų, „taip“ – 3 balai, „ne“ – 0 balų, jei klausimas paliktas neatsakytas, jam skirta 0 balų. Sudėjus visų klausimų balus, gautas Dermatologinis gyvenimo kokybės indeksas (DGKI), kurio galima didžiausia reikšmė yra 30, o mažiausia 0. Pagal apskaičiuotą DGKI rezultatą nustatytas ligos poveikis gyvenimo kokybei per pastarąją savaitę: 0-1- neturėjo įtakos gyvenimo kokybei, 2-5 – mažai paveikė gyvenimo kokybę, 6-10 – vidutiniškai paveikė gyvenimo kokybę, 11-20 – stipriai paveikė gyvenimo kokybę, 21-30 – labai stipriai paveikė gyvenimo kokybę.
Taip pat papildomai sukurta anketa išsiaiškinti paciento lytį, amžiaus grupę, darbo sąlygų kenksmingumą, gretutines alergines ligas bei asmens higienos įpročius (Priedas Nr.2).
11.3 Duomenų analizės metodai
Nuasmeninti anketos duomenys buvo vedami ir apdorojami su Microsoft Office Excel 2013 bei statistinės duomenų analizės SPSS (angl. Statistical Package for the Social Sciences) 25.0 programa. Atlikta aprašomoji ir lyginamoji surinktų duomenų analizė. Pagal matuojamą reiškinį kintamieji buvo suskirstyti į kiekybinius, kokybinius ir atitinkamai pritaikyti skaičiavimo metodai. Įvertinus tyrimo duomenis nustatyta, jog DGKI reikšmės populiacijoje nėra pasiskirsčiusios pagal Normalųjų (Gauso) skirstinį, todėl pasirinktas neparametrinis Mano – Vitnio kriterijus lyginant dvi nepriklausomas grupes tarpusavyje, Kruskalo Voliso kriterijus - tris ir daugiau nepriklausomas grupes. Vertinant, ar du kokybiniai požymiai tarpusavyje susiję, naudotas požymių nepriklausomumo kriterijus Chi kvadratas.
16 Dviejų nepriklausomų populiacijų vidurkių lyginimui naudotas t-testas. Ryšio stiprumui tarp dydžių nustatyti skaičiuotas Spirmeno koreliacijos koeficientas. Duomenys vertinti kaip statistiškai patikimi ir reikšmingi, kai p <0,05.
17
12. REZULTATAI
12.1 Tiriamųjų imtis ir charakteristika
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos ambulatorijos skyriuje apklausti 65 pacientai, iš jų 51 (78,5%) moteris ir 14 (21,5%) vyrų. Alerginiu kontaktiniu dermatitu sergančiųjų apklausta 45 (69,2%), o atopiniu dermatitu sergančių 20 (30,8%) (1 pav.).
1 pav. Imties pasiskirstymas pagal odos ligą
AKD sergančių moterų buvo 35 (68,6%) ir vyrų 10 (31,4%), AD sergančiųjų moterų 16 (71,4%), o vyrų 4 (28,6%). Apklausoje dalyvavusiųjų pacientų amžiaus vidurkis 44,60 (95% PI 40,56 – 48,64, SN ± 2,023) metai. Pacientų, sergančių AKD, amžiaus vidurkis 41,82 (95% PI 37,24 – 46,41, SN ± 2,275), o pacientų, sergančių AD, amžiaus vidurkis 50,85 (95% PI 42,78 – 58,92, SN ± 3,854), skirtumas statistiškai reikšmingas (p=0,022). Tyrime daugiausia dalyvavo 46 – 60 metų amžiaus grupės pacientai (n=22, 33,8%), po tiek pat pacientų buvo 26 – 35 metų bei >60 metų amžiaus grupėse (n=13, 20,0% versus n=13, 20,0%). Mažiausiai dalyvavo 18 – 25 metų amžiaus grupės pacientų (n=8, 12,3%) (2 pav.).
2 pav. Imties pasiskirstymas amžiaus grupėse 12,30% 20,00% 13,80% 33,80% 20,00% 18-25 m. 26-35 m. 36-45 m. 46-60 m. >60 m.
18 Daugelis apklausos dalyvių nurodė, jog neserga arba jiems nenustatyta gretutinė alerginė liga (n=50, 76,9%). Kiti pacientai teigė, jog serga alerginiu rinitu (n=8, 12,3%), bronchine astma (n=4, 6,2%), alerginiu rinitu ir bronchine astma (n=3, 4,6%). Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp lėtinės uždegiminės odos ligos ir gretutinės alerginės ligos nebuvo (p=0,057).
Tyrime dalyvavusių pacientų darbo sąlygos buvo įvairios. Apklaustųjų, dirbančių su cheminėmis medžiagomis, buvo 14 (21,5%), dirbančių dulkėtoje aplinkoje – 7 (10,8%), o dirbančių su metalu – 4 (6,2%). Tačiau daugelis tyrime dalyvavusiųjų pacientų nurodė, jog jų darbo sąlygos yra nekenksmingos (n=40, 61,5%). Remiantis tyrimo duomenimis, darbo sąlygų kenksmingumas skiriasi tarp vyrų ir moterų, vyrai dažniau nei moterys dirba su metalu (n=4, 28,6% versus n=0, 0,0%) (p<0,001). Tačiau tarp pacientų lėtinės uždegiminės odos ligos ir jų darbo sąlygų nenustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė (p=0,056).
Apklausoje siekta išsiaiškinti apie pacientų higienos įpročius. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių pacientų nurodė, jog prausiasi duše/vonioje 1 kartą per dieną (n=36, 55,4%). Kiti apklausti pacientai nurodė, jog duše/vonioje prausiasi 2 kartus per dieną (n=15, 23,1%), mažiausiai pacientų pažymėjo, kad prausiasi 3-5 kartus per savaitę (n=6, 9,2%) (3 pav.).
3 pav. Imties pasiskirstymas pagal prausimosi dažnį duše/vonioje
Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp lyties ir prausimosi dažnio duše/vonioje bei tarp lėtinės uždegiminės odos ligos ir prausimosi dažnio nebuvo nustatyta (p=0,429 versus p=0,175). Tyrime dalyvavusių pacientų atsakymai apie drėkinančių kremų, losjonų naudojimo dažnį pasiskirstė įvairiai. Trečdalis pacientų teigė, jog emolientus naudoja 1-2 kartus per dieną (n=21, 32,3%). Drėkinančių kremų naudojimo dažnį 1-2 kartus per savaitę nurodė 15 pacientų (23,1%), tiek pat pacientų nurodė, kad išvis
23,1% 55,4% 9,2% 12,3% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0%
2 kartus per dieną 1 kartą per dieną 3-5 kartus per savaitę 1-2 kartus per savaitę Paci ent ai , %
19 kremų nenaudoja (n=15, 23,1%). Pacientų, kurie emolientus naudoja 3-5 kartus per savaitę, buvo 10 (15,4%) (4 pav.).
4 pav. Imties pasiskirstymas pagal drėkinančių kremų, losjonų naudojimo dažnį
Remiantis tyrimo rezultatais, statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp lyties ir drėkinančių kremų naudojimo dažnio bei tarp lėtinės uždegiminės odos ligos ir emolientų naudojimo dažnio nebuvo (p=0,488 versus p=0,846).
12.2 Apklaustųjų DGKI
Visų tyrime dalyvavusių pacientų DGKI vidurkis balais – 6,49 (95% PI 4,99 – 7,99, SN ± 6,06), kuris nurodo, jog pacientams odos liga vidutiniškai paveikė gyvenimo kokybę. AD sergančių DGKI vidurkis 3,25 (95% PI 2,02 – 4,48, SN ± 0,589) balai – mažai paveikė gyvenimo kokybę, o AKD sergančių DGKI vidurkis balais 7,93 (95% PI 5,95 – 9,91, SN ± 0,983) – vidutiniškai paveikė gyvenimo kokybę. Tyrimo rezultatuose pastebėta, jog labiausiai pacientų gyvenimo kokybė nukentėjo dėl nemalonių simptomų, pojūčių. Iš 65 tyrime dalyvavusių pacientų 26 (40%) teigė, jog oda „ šiek tiek” buvo niežtinti, skausminga per pastarąją savaitę, o 24 (36,9%) korespondentai nurodė, jog šie odos simptomai buvo „stiprūs”.
Atlikus skaičiavimus gauta, jog apklausoje dalyvavusių moterų DGKI balų mediana 5 (0-26), o vyrų DGKI balų mediana 4,5 (1-14), remiantis tyrimo duomenimis negalime teigti, jog lėtinių uždegiminių odos ligų įtaka gyvenimo kokybei yra skirtinga moterims ir vyrams (p=0,860). Išanalizavus konkrečius požymius, atspindinčius gyvenimo kokybę, pastebėta, jog moterys ir vyrai nevienodai drovisi dėl savo odos būklės (p=0,018). Atlikus porinius palyginimus nustatyta, jog vyrų beveik dvigubai daugiau nei moterų (n=11, 78,6% versus n=20, 39,2%) „visai nesidrovėjo“ dėl savo odos būklės (p=0,018) (5 pav.). 32,3% 15,4% 23,1% 23,1% 6,2% 1-2 kartus per dieną 3-5 kartus per savaitę 1-2 kartus per savaitę Nenaudoja
20 5 pav. Vyrų ir moterų varžymasis, drovumas dėl odos būklės per pastarąją savaitę
Įvertinus vyrų ir moterų sunkumus apsiperkant, tvarkantis namuose ar dirbant sode, atsiradusius dėl odos būklės, pastebėta, kad vyrai „visai nesusidūrė“ su šiais sunkumais dažniau nei moterys (n=12, 85,7% versus n=27, 52,9%) (p=0,036). Be to, tyrimo rezultatuose nustatyta, kad vyrai dažniau nei moterys patyrė „daug“ problemų darbe, mokantis (n=4, 30,8% versus n=2, 4,7%) (p=0,028).
Tyrime vertintas ryšys tarp DGKI ir lėtinės uždegiminės odos ligos. Rezultatuose nustatyta, jog AKD sergančių pacientų DGKI mediana 7 26) balai, o AD sergančių pacientų DGKI mediana 2 (0-8) balai, remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, jog AKD ir AD sergančių pacientų DGKI balai statistiškai reikšmingai skiriasi (p=0,004) (6 pav.).
6 pav. Dermatologinio gyvenimo kokybės indekso (DGKI) balų pasiskirstymas pagal odos ligą
Be to, remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad sergantys AKD „labai stipriai“ ir „stipriai“ susidūrė su sunkumais apsiperkant, tvarkantis namie ar dirbant sode dažniau nei sergantys AD (n=9, 20,0% versus
39,2% 31,4% 29,4% 78,6% 21,4% 0,0% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0%
Visai ne Šiek tiek Stipriai ir labai stipriai
Paci ent ų daž ni s, %
Varžymosi, drovėjimosi stiprumas Moteris Vyras
21 n=0, 0,0%), (p=0,042). Odos būklės įtaka visuomeninei veiklai bei laisvalaikio užsiėmimams skirtingai pasireiškė AKD ir AD sergantiems pacientams (p=0,013). Atlikus porinius palyginimus nustatyta, jog AKD sergantiems pacientams odos būklė „labai stipriai” ir „stipriai” turėjo įtakos visuomeninei veiklai palyginus su AD sergančiais pacientais (n=11, 24,4% versus n=0, 0,0%) (p=0,013). Pagal tyrimo rezultatus matoma, kad pacientai, sergantys AKD, dažniau turėjo „šiek tiek“ sunkumų sportuojant nei sergantys AD (n=14, 35,0% versus n=0, 0,0%) (p=0,006). (7 pav.).
7 pav. Alergininio kontaktinio dermatito ir atopinio dermatito įtaka sportinei veiklai
Remiantis tyrimo duomenimis pastebėta, jog AKD ir AD skirtingai paveikia ir darbinę veiklą (p=0,029). Pacientai, sergantys AKD, dažniau nei sergantys AD negalėjo dirbti ar mokytis (n=9, 20,5% versus n=0, 0,0%) (p=0,029). Pagal rezultatus galima teigti, kad pacientai, sergantys AKD, dažniau patyrė ir problemų bendraujant su draugais, giminaičiais nei pacientai, sergantys AD (n=14, 31,1% versus n=1, 5,0%) (p=0,021).. Be to, AKD stipriau paveikė lytinį gyvenimą nei AD (n=8, 19,0% versus n=0, 0,0%) (p=0,047).
Apklausoje dalyvavusių pacientų DGKI balai statistiškai reikšmingai skiriasi amžiaus grupėse (p= 0,037). Pacientų, kurių amžius buvo tarp 18-25 metų, DGKI balų vidurkis buvo 10,63 (95% PI 5,06 – 16,19, SN ± 2,352), kuris nurodo, jog odos būklė vidutiniškai paveikė gyvenimo kokybę šio amžiaus grupės pacientams. 26-35 metų grupėje DGKI balų vidurkis - 4,77 (95% PI 2,84 – 6,70, SN ± 0,885), mažai paveikė šių pacientų gyvenimo kokybę. 36-45 metų pacientų DGKI balų vidurkis 10,11 (95% 4,47 – 15,75, SN ± 2,446), vidutiniškai turėjo įtakos gyvenimo kokybei. Pacientų, kurių amžius tarp 46-60 metų, odos būklės įtaka gyvenimo kokybei buvo maža, jų DGKI balų vidurkis 5,95 (95% PI 2,91 –
42,5% 35,0% 22,5% 87,5% 0,0% 12,5% 0,0% 10,0% 20,0% 30,0% 40,0% 50,0% 60,0% 70,0% 80,0% 90,0% 100,0%
Visai ne Šiek tiek Stipriai ir labai stipriai
Paci ent ų daž ni s, % Įtaka sportavimui
22 8,99, SN ± 1,462). Vyriausių pacientų amžiaus grupėjė ( >60 m.) DGKI balų vidurkis buvo 4,08 (95% PI 2,14 – 6,01, SN ± 0,888), tai nurodo, jog šių pacientų odos būklės įtaka gyvenimo kokybei buvo maža (7 pav.).
7 pav. Dermatologinio gyvenimo kokybės indekso balų vidurkiai skirtingose amžiaus grupėse Apibendrinus, didžiausią įtaka gyvenimo kokybei patyrė 18-25 metų ir 36-45 metų amžiaus grupių pacientai. Remiantis tyrimo duomenimis galime teigti, kad DGKI balas statistiškai reikšmingai priklauso nuo amžiaus (r = -0,285, p=0,021). Silpna neigiama koreliacija rodo, jog kuo vyresnis amžius, tuo mažesnis DGKI balas, mažesnė įtaka gyvenimo kokybei.
Įvertinus pacientų higienos įpročius ir jų DGKI balus, gauta, kad didžiausias DGKI vidurkis balais (8,6 ± 1,98) buvo pacientams, kurių prausimosi dažnis 2 kartus per dieną, o mažiausias DGKI vidurkis (5,36 ± 0,880) buvo pacientų, kurių prausimosi dažnis 1 kartą per dieną. Pacientų, kurie emolientus, losjonus naudoja 1-2 kartus per savaitę, gautas DGKI vidurkis balais buvo mažiausias 4,47 ± 0,970. Tačiau įvertinus tyrimo rezultatus, nebuvo nustatytos statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp DGKI balų ir pacientų prausimosi dažnio (p=0,278) bei emolientų ir losjonų naudojimo dažnio (p=0,586). Taip pat nenustatytas reikšmingas ryšys tarp DGKI balo ir darbo sąlygų (p=0,346) bei gretutinės alerginės ligos (p=0,259).
23
13. REZULTATŲ APTARIMAS
Šiame tyrime naudotas DLQI klausimynas siekiant įvertinti AKD ir AD sergančių pacientų gyvenimo kokybę. DLQI klausimynas apima ne tik ligos sukeltų simptomų įtaką savijautai, bet ir ligos poveikį laisvalaikiui, kasdieninei veiklai, santykiams, todėl padeda įvertinti, kaip odos problema paveikė žmonių gyvenimą per pastarąją savaitę (1). Tačiau šiame tyrime gautus rezultatus sunku palyginti su literatūros duomenimis, nes kituose tyrimuose pateikti skirtingi klausimai pacientams ir naudotos skirtingos anketos vertinant gyvenimo kokybę.
Tyrime dalyvavo 65 pacientai, iš kurių AKD sergančių 45 (69,2%), o AD sergančių 20 (30,8%). AD sergančių pacientų dalyvavo mažiau galbūt todėl, kad didžioji dalis jų suaugus pasiekia ligos remisiją (32). Tyrime buvo apklausta 51 (78,5%) moteris ir 14 (21,5%) vyrų. Vertinant tokį lyčių pasiskirstymą, galima daryti prielaidą, jog moterys labiau rūpinasi savo odos būkle, dėl to dažniau kreipiasi pas gydytojus nei vyrai. AKD sergančių moterų dalyvavo daugiau nei vyrų, tai atspindi literatūroje nurodytą paplitimą, jog AKD dažniau pasireiškia moterims nei vyrams (17).
Šio tyrimo rezultatai patvirtina, kad AKD turi neigiamą poveikį pacientų gyvenimo kokybei, kaip jau nustatyta Kadyk ir kolegų atliktame tyrime naudojant modifikuotą Skindex – 16 klausimyną (40). Be to, tyrime gauti rezultatai buvo panašūs su kitų darbų gautais rezultatais, kuriuose naudotas DLQI klausimynas. AKD sergančių, kurių amžiaus vidurkis 41,82 ± 2,275, nustatytas vidutinis AKD poveikis gyvenimo kokybei, jų DGKI vidurkis 7,93 ± 0,983 balai. Reikšmingo skirtumo tarp visų, neišskiriant pagal odos ligą, apklausoje dalyvavusių vyrų ir moterų DGKI vidurkio balais nebuvo. Vidutinis AKD poveikis gyvenimo kokybei nustatytas ir Hutchings su bendraautoriais atliktame darbe, kuriame 181 apklaustųjų (amžius 18 – 67 metai) DGKI vidurkis buvo 6,6 balai, reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų DGKI balų nebuvo (41). Tačiau šiame tyrime buvo vertinti moterų ir vyrų rezultatai, neišskiriant pagal odos ligą, todėl lyčių rezultatų pilnai lyginti negalime su Hutchings su kolegomis darbo rezultatais, nes jų tyrime dalyvavo tik AKD sergantys pacientai. Kitame Wallenhammer su kolegomis atliktame tyrime dalyvavo 100 AKD sergančių korespondentų, kuriems taip pat nustatytas vidutinis AKD poveikis gyvenimo kokybei, apskaičiuotas DGKI vidurkis buvo 7,7 balai. Reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų DGKI balų taip pat nebuvo (42).
Atlikus šį tyrimą, pastebėta, jog odos būklės sukelti simptomai, odos pokyčiai bei dėl to atsiradęs varžymasis yra labiausiai pažeidžiama sritis vertinant gyvenimo kokybę. Tyrime dalyvavusių 40% pacientų teigė, jog oda buvo „šiek tiek” niežtinti, skausminga per pastarąją savaitę, o 36,9% korespondentų nurodė, jog šie odos simptomai buvo „stiprūs”. Panašios išvados gautos ir jau minėtame Hutchings su kolegomis atliktame tyrime bei Lau ir kolegų atliktame darbe, kuriuose AKD sergantiems pacientams atsiradę simptomai, nemalonūs pojūčiai turėjo didžiausią įtaką gyvenimo kokybės
24 pablogėjimui (10,41). Įvertinus rezultatus pastebėta, kad moterys dažniau nei vyrai susidūrė su jau minėtais nemaloniais simptomais bei drovumu. Tokia išvada pateikta ir Hutchings su kolegomis atliktame darbe (41). Šiuos rezultatus būtų galima paaiškinti remiantis moterų savybėmis, jog jos daugiau dėmesio skiria išvaizdai, socialiniam pripažinimui (40). Be to, lyginant gyvenimo kokybę tarp vyrų ir moterų, nustatyta, kad vyrai dažniau susiduria su sunkumais darbe/moksle dėl odos būklės nei moterys, kurioms daugiau problemų atsiranda namų ruošoje. Tokie rezultatai gauti ir minėtame Hutchings tyrime (41).
Šiame tyrime buvo vertinama ne tik AKD, bet ir AD gyvenimo kokybė. AD sergantiems nustatyta, kad ši odos liga mažai paveikė jų gyvenimo kokybę. Šių pacientų amžiaus vidurkis 50,85 ± 3,854 metai, o apskaičiuotas DGKI vidurkis 3,25 ± 0,589 balai. Maža AD įtaka gyvenimo kokybei nustatyta ir Silverberg su bendraautoriais atliktame tyrime. Jame dalyvavo 602 suaugę pacientai, sergantys AD, kurių amžiaus vidurkis 52,0 ± 16,3 metai, o nustatytas DGKI vidurkis buvo 4,9 ± 6,6 balai (36). Šiame tyrime odos ligos įtaka gyvenimo kokybei buvo vertinama tik per pastarąją savaitę, galbūt todėl DGKI balai statistiškai reikšmingai didesni AKD sergančių pacientų nei AD sergančių. Be to, pacientai dažniausiai jau ilgą laiką serga AD ir jau yra susigyvenę su savo odos problemomis, todėl DGKI balas mažesnis. Tačiau priešinga išvada pateikta Hutchings ir bendraautorių darbe, kuriame nustatyta, jog AD sergančių gyvenimo kokybė buvo prastesnė nei AKD sergančių (41). Be to, palyginus AKD ir AD poveikį žmogaus veiklai, pastebėta, kad AKD dažniau sukėlė sunkumų kasdieninėje veikloje, leidžiant laisvalaikį bei dirbant/mokantis nei AD. Literatūroje pateikiama duomenų, jog AKD sergantys dažnai nukenčia šiose srityse dėl odos būklės (10,41).
Vertinant apklausoje dalyvavusių DGKI vidurkį balais skirtingose amžiaus grupėse, pastebėta, jog didžiausią įtaką gyvenimo kokybei patyrė 18-25 metų bei 36-45 metų amžiaus grupių pacientai. Tai gali būti susiję su tuo, kad vyresni pacientai jau prisitaikę prie odos ligos (41). Tačiau Wallenhammer su kolegomis gavo priešingą išvadą, jog AKD sergančių pacientų amžius neturi įtakos DGKI balams (42). Bet šių išvadų pilnai lyginti negalime, nes mūsų tyrime vertinti visų pacientų, neišskiriant pagal odos ligą, DGKI balai amžiaus grupėse. Šiame tyrime vertintas ir pacientų prausimosi dažnis, emolientų naudojimosi dažnis, tačiau nenustatyta, kad pacientų prausimosi dažnis, emolientų, losjonų naudojimas turėtų įtakos gyvenimo kokybei. Tyrimų, kuriuose būtų tirtas pacientų gyvenimo kokybės ryšys su asmens higienos įpročiais, nebuvo.
Atliekant šį darbą būtų buvę tikslinga pacientų, sergančių AD, DGKI vertinti pagal ligos sunkumą. Taip pat įvertinti AD sergančių pacientų SCORAD indeksą, kuris atspindi ligos sunkumo laipsnį, ir šį rodiklį palyginti su DGKI indeksu. Tai padėtų tiksliau įvertinti pacientų gyvenimo kokybę sergant lėtine uždegimine odos liga.
25
14. IŠVADOS
1. AKD ir AD įtaka gyvenimo kokybei per pastarąją savaitę skiriasi. AKD vidutiniškai paveikė pacientų, sergančių šia liga, gyvenimo kokybę per pastarąją savaitę, o AD mažai paveikė gyvenimo kokybę. Pacientai, sergantys AKD, dažniau patyrė sunkumų apsiperkant, tvarkantis namie, dirbant sode, taip pat sportuojant, leidžiant laisvalaikį, dirbant nei pacientai, sergantys AD. AKD taip pat labiau paveikė lytinį gyvenimą, sudarė problemų bendraujant su artimaisiais.
2. Įvertinus tyrimo duomenis, negalima teigti, jog odos būklės įtaka gyvenimo kokybei per pastarąją savaitę yra skirtinga moterims ir vyrams. Tačiau vertinant atskirus DGKI klausimus nustatyta, kad vyrų dvigubai daugiau nei moterų „visai nepatyrė“ gėdos jausmo dėl odos būklės. Vyrai rečiau susidūrė su sunkumais apsiperkant, tvarkantis namuose ar dirbant sode, tačiau jie dažniau nei moterys patyrė „daug“ problemų darbe, mokantis.
3. Odos būklės poveikis gyvenimo kokybei per pastarąją savaitę yra skirtingas amžiaus grupėse. Vidutinę įtaką gyvenimo kokybei per pastarąją savaitę patyrė 18-25 metų ir 36-45 metų amžiaus grupių pacientai, kurių Dermatologinis gyvenimo kokybės indeksas buvo didžiausias. 26 – 35 metų ir vyriausi pacientai (>60 m.) patyrė mažą įtaką gyvenimo kokybei, jų Dermatologinis gyvenimo kokybės indeksas buvo žemiausias.
4. Reikšmingo ryšio tarp pacientų higienos įpročių, emolientų naudojimo ir gyvenimo kokybės per pastarąją savaitę nenustatyta.
26
15. LITERATŪROS ŠALTINIAI
(1) Finlay AY, Khan GK. Dermatology Life Quality Index (DLQI)--a simple practical measure for routine clinical use. Clin Exp Dermatol 1994 May;19(3):210-216.
(2) Leung DY. New insights into atopic dermatitis: role of skin barrier and immune dysregulation. Allergol Int 2013 Jun;62(2):151-161.
(3) World Health Organization. The world health organization quality of life (WHOQOL)-BREF. No. WHO/HIS/HSI Rev. 2012.02. World Health Organization, 2004.
(4) Theofilou P. Quality of Life: Definition and Measurement. Europe's journal of psychology 2013;9(1). (5) Kasemsarn P, Bosco J, Nixon RL. The Role of the Skin Barrier in Occupational Skin Diseases. Curr Probl Dermatol 2016;49:135-143.
(6) Kapur S, Watson W, Carr S. Atopic dermatitis. Allergy Asthma Clin Immunol 2018 Sep 12;14(Suppl 2):52.
(7) Uter W, Werfel T, White IR, Johansen JD. Contact Allergy: A Review of Current Problems from a Clinical Perspective. Int J Environ Res Public Health 2018 Jun;15(6):. Epub 2018 May 29 doi:10.3390/ijerph15061108.
(8) "Lietuvos sveikatos rodiklių informacinė sistema". Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Prieiga per internetą: http://www.hi.lt/lt/np-lsris.html. 2019; (žiūrėta 2019-03-10).
(9) Simon D, Wollenberg A, Renz H, Simon HU. Atopic Dermatitis: Collegium Internationale Allergologicum (CIA) Update 2019. Int Arch Allergy Immunol 2019 Feb 8:1-12.
(10) Lau MY, Burgess JA, Nixon R, Dharmage SC, Matheson MC. A review of the impact of occupational contact dermatitis on quality of life. J Allergy (Cairo) 2011;2011:964509.
(11) Johansen JD, Aalto-Korte K, Agner T, Andersen KE, Bircher A, Bruze M, et al. European Society of Contact Dermatitis guideline for diagnostic patch testing - recommendations on best practice. Contact Dermatitis 2015 Oct;73(4):195-221.
(12) Lifschitz C. The impact of atopic dermatitis on quality of life. Ann Nutr Metab 2015;66 Suppl 1:34-40.
(13) Ghosh RK, Ghosh SM, Ganguly G. Health-related quality of life and its growing importance in clinical practice. N Z Med J 2010 Apr 30;123(1313):99-101.
(14) Solomon I, Ilie MA, Draghici C, Voiculescu VM, Caruntu C, Boda D, et al. The impact of lifestyle factors on evolution of atopic dermatitis: An alternative approach. Exp Ther Med 2019 Feb;17(2):1078-1084.
(15) Holness DL. Results of a quality of life questionnaire in a patch test clinic population. Contact Dermatitis 2001 Feb;44(2):80-84.
27 (16) Jakasa I, Thyssen JP, Kezic S. The role of skin barrier in occupational contact dermatitis. Exp Dermatol 2018 Aug;27(8):909-914.
(17) Peiser M, Tralau T, Heidler J, Api AM, Arts JH, Basketter DA, et al. Allergic contact dermatitis: epidemiology, molecular mechanisms, in vitro methods and regulatory aspects. Current knowledge assembled at an international workshop at BfR, Germany. Cell Mol Life Sci 2012 Mar;69(5):763-781. (18) Linauskiene K, Malinauskiene L, Blaziene A. Time trends of contact allergy to the European baseline series in Lithuania. Contact Dermatitis 2017 Jun;76(6):350-356.
(19) Kaplan DH, Igyarto BZ, Gaspari AA. Early immune events in the induction of allergic contact dermatitis. Nat Rev Immunol 2012 Jan 13;12(2):114-124.
(20) Weber FC, Nemeth T, Csepregi JZ, Dudeck A, Roers A, Ozsvari B, et al. Neutrophils are required for both the sensitization and elicitation phase of contact hypersensitivity. J Exp Med 2015 Jan 12;212(1):15-22.
(21) Silvestre MC, Sato MN, dos Reis VMS. Innate immunity and effector and regulatory mechanisms involved in allergic contact dermatitis*. An Bras Dermatol 2018 Mar-Apr;93(2):242-250.
(22) Blomeke B, Brans R, Dickel H, Bruckner T, Erdmann S, Heesen M, et al. Association between TNFA-308 G/A polymorphism and sensitization to para-phenylenediamine: a case-control study. Allergy 2009 Feb;64(2):279-283.
(23) Kaplan DH, Kissenpfennig A, Clausen BE. Insights into Langerhans cell function from Langerhans cell ablation models. Eur J Immunol 2008 Sep;38(9):2369-2376.
(24) Vocanson M, Hennino A, Rozieres A, Poyet G, Nicolas JF. Effector and regulatory mechanisms in allergic contact dermatitis. Allergy 2009 Dec;64(12):1699-1714.
(25) Simon D, Aeberhard C, Erdemoglu Y, Simon HU. Th17 cells and tissue remodeling in atopic and contact dermatitis. Allergy 2014 Jan;69(1):125-131.
(26) Usatine RP, Riojas M. Diagnosis and management of contact dermatitis. Am Fam Physician 2010 Aug 1;82(3):249-255.
(27) Fonacier L, Noor I. Contact dermatitis and patch testing for the allergist. Ann Allergy Asthma Immunol 2018 Jun;120(6):592-598.
(28) Isaksson M, Ryberg K, Goossens A, Bruze M. Recommendation to include a textile dye mix in the European baseline series. Contact Dermatitis 2015 Jul;73(1):15-20.
(29) Linauskiene K, Malinauskiene L, Blaziene A. Time trends of contact allergy to the European baseline series in Lithuania. Contact Dermatitis 2017 Jun;76(6):350-356.
(30) Kadyk DL, McCarter K, Achen F, Belsito DV. Quality of life in patients with allergic contact dermatitis. J Am Acad Dermatol 2003 Dec;49(6):1037-1048.
(31) Skoet R, Zachariae R, Agner T. Contact dermatitis and quality of life: a structured review of the literature. Br J Dermatol 2003 Sep;149(3):452-456.
28 (32) Eichenfield LF, Tom WL, Chamlin SL, Feldman SR, Hanifin JM, Simpson EL, et al. Guidelines of care for the management of atopic dermatitis: section 1. Diagnosis and assessment of atopic dermatitis. J Am Acad Dermatol 2014 Feb;70(2):338-351.
(33) Mayba JN, Gooderham MJ. Review of Atopic Dermatitis and Topical Therapies. J Cutan Med Surg 2017 May/Jun;21(3):227-236.
(34) Avena-Woods C. Overview of atopic dermatitis. Am J Manag Care 2017 Jun;23(8 Suppl):S115-S123.
(35) Drucker AM, Wang AR, Li WQ, Sevetson E, Block JK, Qureshi AA. The Burden of Atopic Dermatitis: Summary of a Report for the National Eczema Association. J Invest Dermatol 2017 Jan;137(1):26-30.
(36) Silverberg JI, Gelfand JM, Margolis DJ, Boguniewicz M, Fonacier L, Grayson MH, et al. Patient burden and quality of life in atopic dermatitis in US adults: A population-based cross-sectional study. Ann Allergy Asthma Immunol 2018 Sep;121(3):340-347.
(37) Norreslet LB, Ebbehoj NE, Ellekilde Bonde JP, Thomsen SF, Agner T. The impact of atopic dermatitis on work life - a systematic review. J Eur Acad Dermatol Venereol 2018 Jan;32(1):23-38. (38) Johansen JD, Aalto-Korte K, Agner T, Andersen KE, Bircher A, Bruze M, et al. European Society of Contact Dermatitis guideline for diagnostic patch testing - recommendations on best practice. Contact Dermatitis 2015 Oct;73(4):195-221.
(39) 10 years experience of the Dermatology Life Quality Index (DLQI). Journal of Investigative Dermatology Symposium Proceedings: Elsevier; 2004.
(40) Kalboussi H, Kacem I, Aroui H, El Maalel O, Maoua M, Brahem A, et al. Impact of Allergic Contact Dermatitis on the Quality of Life and Work Productivity. Dermatol Res Pract 2019 Mar 3;2019:3797536. (41) Hutchings CV, Shum KW, Gawkrodger DJ. Occupational contact dermatitis has an appreciable impact on quality of life. Contact Dermatitis 2001 Jul;45(1):17-20.
(42) Wallenhammar LM, Nyfjall M, Lindberg M, Meding B. Health-related quality of life and hand eczema--a comparison of two instruments, including factor analysis. J Invest Dermatol 2004 Jun;122(6):1381-1389.
29
16. PRIEDAI
30 Priedas Nr.2 Paciento kodas:
Data:
ANKETA
Pildydami anketą pažymėkite tik VIENĄ Jums labiausiai tinkamą atsakymo variantą.
Anketa yra anoniminė, o visi tyrimo metu surinkti duomenys yra konfidencialūs ir bus panaudoti tik mokslo tikslams. Dėl vykdomos apklausos ar jos metu iškilusių klausimų galite rašyti elektroniniu paštu – kristina.ivanauskaite7@gmail.com Jūsų lytis: Ο Moteris Ο Vyras Jūsų amžius:______ Ο 18-25m. Ο 26-35m. Ο 36-45m. Ο 46-60m. Ο Daugiau nei 60m.
Ar Jūs sergate gretutine alergine liga?
Ο Taip, sergu bronchine astma ir alerginiu rinitu Ο Taip, sergu bronchine astma
Ο Taip, sergu alerginiu rinitu Ο Nesergu/nenustatyta
Ο Kita liga (įrašykite)...
Ar Jūsų darbo sąlygos susijusios su kenksmingomis medžiagomis? Ο Taip, dirbu su cheminėmis medžiagomis
Ο Taip, dirbu dulkėtoje aplinkoje Ο Taip, dirbu su metalu
Ο Darbo sąlygos nekenksmingos Ο Kita (įrašykite)... Kaip dažnai prausiatės duše/vonioje?
Ο 2 kartus per dieną Ο 1 kartą per dieną Ο 3-5 kartus per savaitę Ο 1-2 kartus per savaitę Ο rečiau
Kaip dažnai kūną tepate emolientais/drėkinančiais kremais, losjonais? Ο 1-2 kartus per dieną
Ο 3-5 kartus per savaitę Ο 1-2 kartus per savaitę Ο Nenaudoju
