LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETASSLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
INGA LUKOŠAITIENĖ
PACIENTŲ, KURIEMS ATLIKTA KEPENŲ TRANSPLANTACIJA,
FIZINĖ IR EMOCINĖ SVEIKATA
Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. Jolanta Šumskienė Parašas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETASSLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanas Jūratė Macijauskienė Parašas
Data
PACIENTŲ, KURIEMS ATLIKTA KEPENŲ TRANSPLANTACIJA,
FIZINĖ IR EMOCINĖ SVEIKATA
Magistrantūros studijų programos „Klinikinė slauga“ baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. Jolanta Šumskienė Data
Konsultantas
Doc. Rūta Butkevičienė Data
Recenzentas Darbą atliko
Dr. Alina Vaškelytė Magistrantė
Inga Lukošaitienė
Data Data
TURINYS
SANTRUMPOS...10
1. ĮVADAS...12
2. DARBO TIKSLAS IR TYRIMO KLAUSIMAI...14
3. LITERATŪROS APŽVALGA...15
3.1. Gyvenimas po kepenų transplantacijos...15
3.1.1. Fizinės sveikatos problemos pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija...16
3.1.2. Emocinės sveikatos problemos pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija...18
3.2. Holizmo teorijos taikymas pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, sveikatos priežiūroje...19
3.3. Sveikatos skatinimo modelio taikymas pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, slaugoje...21
4. TYRIMO METODIKA...26
4.1. Tyrimo etika...26
4.2. Tyrimo priemonė...27
4.3. Respondentų socialinės ir demografinės charakteristikos...27
4.4. Tyrimo interviu analizė...28
5. REZULTATAI...30
5.1. Pacientų fizinė sveikata po atliktos kepenų transplantacijos...30
5.1.1. Cukrinis diabetas...31
5.1.2. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas...32
5.1.3. Problemos susiję su dieta...32
5.1.4. Fizinis aktyvumas...33
5.1.5. Rūkymas ir alkoholis...34
5.2. Jausmai po atliktos kepenų transplantacijos...35
5.2.1. Džiaugsmas gavus „naują gyvenimą“...35
5.2.2. Dėkingumas donoro artimiesiems...35
5.2.3. Kaltės jausmas...36
5.3. Informacijos turinys ir pateikimas...36
5.3.1. Noras viską žinoti...36
5.3.2. Kaip pateikiama informacija...37
5.4. Parama...38
5.4.2. Likimo draugų pagalba...38
5.4.3. Specialistų pagalba...39
5.5. Stebėjimas ir tyrėjos patirtis interviu metu...40
6. REZULTATŲ APTARIMAS...42
7. IŠVADOS...50
8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...51
9. PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS...52
10. LITERATŪROS SĄRAŠAS...53
SANTRAUKA
Lukošaitienė I. Pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir emocinė sveikata, magistro baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. dr. J. Šumskienė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2013, - 61 p.
Lietuvoje vis daugiau atliekama kepenų transplantacijų. Šiuo metu pacientų išgyvenimas didėja, todėl atsiranda problema, kad slaugytojams, trūksta žinių ir informacijos apie fizinės ir emocinės sveikatos problemas kylančias pacientams, kuriems yra atlikta kepenų transplantacija.
Gastroenterologijos skyriaus slaugytojų, kurios slaugo pacientus po atliktos kepenų transplantacijos, vienas iš slaugos tikslų yra skatinti pacientus dalyvauti slaugoje bei siekti sveikatą skatinančio elgesio.
Atlikus tyrimą bus išsiaiškinta, kokios fizinės ir emocinės sveikatos problemos kyla pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija. Suprasdami ir žinodami šiems pacientams kylančias problemas, slaugytojai galės geriau planuoti slaugą, pasitelkti į pagalbą kitus specialistus.
Darbo tikslas – atskleisti, kokia yra pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir emocinė sveikata.
Šiam tikslui pasiekti buvo pasirinktas atlikti kokybinis tyrimas. Kokybinio tyrimo klausimas: Kokia yra pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir emocinė sveikata?
Tyrimo objektas – pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir emocinė sveikata. Tyrimo priemonė – pusiau struktūruotas interviu.
Tyrimo dalyviai – pacientai, kuriems atlikta kepenų transplantacija ne mažiau kaip prieš du mėnesius.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad:
1. Pacientams po atliktos kepenų transplantacijos iškilo naujų fizinės sveikatos problemų susijusių su atsiradusiu cukriniu diabetu, padidėjusiu arteriniu kraujo spaudimu, specialia dieta, fiziniu aktyvumu bei rūkymu ir alkoholio vartojimu. Šioms problemoms įveikti jiems trūksta informacijos bei mokymo, kurie yra slaugytojo darbo funkcija.
2. Pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija kylantys jausmai yra džiaugsmas gavus “naują gyvenimą”, dėkingumas donoro artimiesiems. Kaltės jausmas nėra dažnai pasitaikanti emocija. Pacientams jausmai yra mažiau svarbūs nei jų fizinė sveikata.
3. Pacientams labai svarbu informacija ir jos pateikimas. Jie glaudžiai siejasi su parama, kuri gaunama iš artimųjų, „likimo draugų“. Iš specialistų pacientai norėtų gauti daugiau informacijos ir paramos.
Pagal gautus rezultatus pateiktos rekomendacijos tirti pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, fizinę ir emocinę sveikatą, tirti slaugytojų žinias ir turimą informaciją apie pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinę ir emocinę sveikatą bei tirti, kas turėtų padėti pacientams spręsti problemas kylančias po atliktos kepenų transplantacijos, ar jos yra sprendžiamos, kiek ir kokie specialistai tai daro.
Taip pat pateiktos klinikinės praktikos rekomendacijos vienam slaugytojui, dirbančiam su slaugytojo padėjėju, slaugyti du pacientus, kuriems atlikta organu transplantacija.
SUMMARY
Lukošaitienė I. Physical and Emotional Health of Patients after Liver Transplantation, master thesis / supervisor Ph. D. J. Šumskienė; Lithuanian University of Health Sciences; Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care. – Kaunas, 2013, - s. 61
Every year more and more liver transplantations are performed in Lithuania.these days more Patients trial these operations and this creates a problem that nursing staff lacks informatikon about physical and emotional healtcare problems that these Patients face.
One of the tasks for nursing staff of Gastroenterology divisions is to encourage Patients to participate in the nursing process and to promote Health-improving behavior.
The research aims to help explaining what physical and emotional healthcare problems Patients face after liver transplantation. By knowing and understanding these problems nursing staff will have more tools in nursing planning and also will be able to ask for a timely help by other specialists.
Goal of this thesis is to examine physical and emotional Health of Patients after liver transplantation.
Qualitative method was chosed to implement this research.
Key question of the research is: what is the physical and emotional Health of Patients after liver transplantation?
Object of the research is physical and emotional Health of Patients after liver transplantation. Tool of the research is semi-structured interview.
Respondents of the research are Patients who experienced liver transplantation not more than two month ago.
Results of the research are the following:
1. Patients after liver transplantation face new physical healthcare problems related to diabetes, increased arterial blood presure, special diet, physical activity, smoking and consunning alcohol. They lack informatikon and knowledge how to overcome these problems, while this is part of nursing staff functions.
2. Patients after liver transplantation Experience joy because of „new life“ and they are grateful to relatives of the donor. Blaming is not common emotion. Feelings for these Patients are less important than the physical Health.
3. Information and the way it is presented is very important for patients. They close-knit themselves with the suppoert that they receive from relatives and „friends of fate“. They also would like to get more informatikon and support from nursing staff.
According to results of the research recommendations are delivered for futher examination of physical and emotional health of patients after liver transplantations, which were performed in Santariškes Clinic of Vilnius University Hospital. And informatikon of nursing staff is also worth futher examinations in order to improve the way that the problems of the above mentioned Patients are solved.
This thesis also delivers recommendations of clinical practice on nursing two Patients after liver transplantation for a nurse, who is working together with assistant nurse.
PADĖKA
Dėkoju LSMU KK Gastroenterologijos skyriaus vyresniajai slaugytojai - slaugos administratorei Joanai Bajorinienei ir skyriaus bendrosios praktikos slaugytojoms už pagalbą rengiant magistro baigiamąjį darbą „Pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir emocinė sveikata“.
SANTRUMPOS
AKS – Arterinis kraujo spaudimas CD – Cukrinis diabetas
KK – Kauno klinikos
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
ŽODYNĖLIS
Imunosupresantai – vaistai, kurie sumažina normalų organizmo imuninį atsaką Recipientas – žmogus, kuris gauna kraujo, audinių ar organų
1. ĮVADAS
Darbo aktualumas. Lietuvoje sėkmingos kepenų transplantacijos žengia pirmuosius savo žingsnius. 2002 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose buvo pirmą kartą atlikta sėkminga kepenų transplantacijos operacija. Vilniuje pirmoji sėkminga tokia operacija atlikta 2005 m. [3].
Kepenų transplantacija yra stresą sukeliantis įvykis paciento gyvenime. Jis sukelia daug pasikeitimų prieš ir po kepenų persodinimo operacijos. Pacientams ir jų šeimos nariams reikia išmokti naujus vaidmenis, peržiūrėti šeimoje esančius ryšius. Svarbu, kad pacientai būtų pasirengę kepenų transplantacijai, dar laukdami jos, susipažintų su gydymu ir slauga.
Europos šalių mokslininkai pacientų gyvenimą po kepenų transplantacijos tiria labai išsamiai, apimdami daug aspektų. Atlikus kepenų transplantaciją, pacientai ir jų šeimos nariai turi suvokti, kad šis pasikeitimas apima ne tik paciento biomedicininę, bet ir psichologinę, socialinę ir ekonominę jo ir šeimos veiklą, todėl fizinės sveikatos pokyčiai sukelia ir kitų sričių pokyčius.
Gastroenterologijos skyriaus slaugytojų, kurios slaugo pacientus po atliktos kepenų transplantacijos, vienas iš slaugos tikslų yra skatinti pacientus dalyvauti slaugoje bei siekti sveikatą skatinančio elgesio. Tik suprasdami ir žinodami šiems pacientams kylančias problemas, slaugytojai gali planuoti slaugą, pasitelkti į pagalbą kitus specialistus.
Šiuo metu kepenų transplantacijų daugėja bei pacientų išgyvenimas didėja, todėl atsiranda problema, kad slaugytojams, trūksta žinių ir informacijos apie fizinės ir emocinės sveikatos problemas kylančias pacientams, kuriems yra atlikta kepenų transplantacija. Iš atliktų tyrimų Lietuvoje ir užsienyje matoma, kad po organų transplantacijos pacientams kyla problemų ne tik su fizine sveikata. Jie išgyvena daug emocijų, streso, kyla psichologinių problemų, paliečiama jų socialinė, šeiminė aplinka. Todėl šio darbo tikslas yra atskleisti, kokia yra pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir emocinė sveikata.
Mokslinis naujumas. Šis darbas naujas tuo, kad Lietuvoje mažai yra atlikta mokslinių tyrimų nagrinėjant pacientų po atliktos kepenų transplantacijos sveikatą. Užsienio mokslininkų darbuose plačiai analizuojama pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, gyvenimo kokybė, vaistų pašalinis poveikis, gretutinių ligų pasireiškimas, atmetimo reakcijos ir kt.
Lietuvoje buvo tirti kepenų ciroze sergantys pacientai laukiantys kepenų transplantacijos, tačiau pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir emocinė sveikata nėra išsamiai tyrinėta. Dėl socialinių, ekonominių, politinių skirtumų tarp šalių, svarbu ištirti ir Lietuvos pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinę ir emocinę sveikatą. Šiame darbe analizuojama, kokios fizinės ir emocinės sveikatos problemos kyla pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija.
Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimo metodas. Kokybinio tyrimo metu buvo siekta atskleisti subjektyvią tikrovę, t.y. tokią, kokią mato ir suvokia respondentai – pacientai, kuriems atlikta kepenų transplantacija.
Praktinė reikšmė. Įsigilinus į šių pacientų sveikatos problemas, bus galima tobulinti medicininės ir socialinės priežiūros sistemas bei efektyviau panaudoti žmogiškuosius ir finansinius resursus. Sveikatos priežiūroje taikant holistinį požiūrį, specialistų komanda tokiems pacientams padės greičiau išeiti iš ligoninės, adaptuotis socialinėje aplinkoje. Be to pritaikius Sveikatos skatinimo slaugos modelį, pacientai patys skatins savo sveikimą ir ugdysis sveikatą skatinantį elgesį.
Šio tyrimo rezultatai padės slaugytojams ir kitiems specialistams, dirbantiems su pacientais, kuriems atlikta kepenų transplantacija, suprasti ir tinkamai vertinti fizinės ir emocinės sveikatos problemas bei padėti jas spręsti. Tyrimo metu nustatytos recipientų problemos padės slaugytojams ir kitiems specialistams geriau suprasti ir atpažinti iš šių problemų kylančius poreikius. Tai padės planuoti individualią slaugą su kiekvienu pacientu, kuriam atlikta kepenų transplantacija, ir padidins galimybę teikti kokybiškesnes sveikatos priežiūros paslaugas.
2. DARBO TIKSLAS IR TYRIMO KLAUSIMAI
Darbo tikslas – atskleisti, kokia yra pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir emocinė sveikata.
Kokybinio tyrimo klausimas
3. LITERATŪROS APŽVALGA
Literatūros apžvalgoje aptariama pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir emocinė sveikata. Analizuojama dažniausiai atsirandančios fizinės sveikatos problemos bei išgyvenami jausmai. Aptariamas teorinis modelis, taikytinas slaugant pacientus, kuriems atlikta kepenų transplantacija, ir šio modelio praktinio taikymo nauda, suteikianti galimybę aktyviai į slaugą įsitraukti pacientams ir jų šeimos nariams. Analizuojami pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija, kylantys poreikiai susiję su naujai atsiradusiomis fizinės ir emocinės sveikatos problemomis. Pabrėžiama slaugytojų svarba, teikiant pagalbą pacientams ir jų šeimoms. Ypatingai atkreipiamas dėmesys į pacientų fizinės ir emocinės sveikatos problemas, skatinimą juos aktyviai įsitraukti į slaugą ir siekti gerų rezultatų.
3.1. Gyvenimas po kepenų transplantacijos
Kepenų transplantacija yra efektyvus gydymo metodas pacientams, kai operacijai jie atrenkami remiantis Milano kriterijais ir kai dėl kepenų funkcijos nepakankamumo negalima atlikti rezekcijos [2]. Atmetimo reakcijos ir išgyvenimas priklauso nuo kelių faktorių: paciento sveikatos prieš transplantaciją ir gyvenimo kokybės. Kitos priežastys gali būti infekcija, širdies ir kraujagyslių ligos ir kt. Šių priežasčių supratimas ir žinojimas yra labai svarbus pacientams, jų šeimos nariams ir sveikatos priežiūros specialistams [8, 30].
Pagal JAV atliktus tyrimus matoma, kad pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinei ir emocinei sveikatai turi įtakos gyvenimo kokybė prieš operaciją. Ši įtaka ypač ryškiai matoma emocinėje sveikatoje. Jei prieš operaciją emocinė sveikata buvo geresnė ir jie neturėjo mirties baimės, tai po operacijos emocijos greičiau grįžta į normalų lygį [27,49]. Bownik H. ir Saab S. (2009) atlikto tyrimo duomenimis emocinė ir psichinė recipientų sveikata pablogėja praėjus metams po kepenų transplantacijos, o praėjus penkeriems metams pacientams vyresniems nei 60 metų pradeda blogėti ir fizinė sveikata.
Didelę reikšmę pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinei ir emocinei sveikatai daro imunosupresantų vartojimas. Nereguliarus ir nekokybiškas vaistų vartojimas veda link pacientų manymo, kad jie negali sustabdyti atmetimo reakcijos. Tokie pacientai turi daugiau simptomų, bet mažiau į juos reaguoja, transplantaciją vertina mažiau teigiamai [17,28,48]. Panašūs tyrimų rezultatai gauti Morales JM ir kt. (2012) Ispanijoje, kai dauguma pacientų pasisakė, kad galėdami jie atsisakytų vakarinės vaistų dozės. Taigi ne toks dažnas vaistų vartojimas būtų gera strategija kokybiško vaistų
vartojimo kliūčių mažinimui. Be to gydytojų ir slaugytojų mokymas vartoti vaistus neužtikrina kokybiško vaistų vartojimo, todėl reikia įtraukti daugiadisciplininę komandą: profesionalius mokytojus, psichologus, terapeutus [13,54].
Tyrimų metu nustatyta, kad pacientai, kuriems atlikta kepenų transplantacija, susiduria su daugybe emocinių ir fizinių problemų tuo pačiu metu. Atsiradusios fizinės sveikatos problemos sukelia emocinį atsaką į jas, o emocijos iššaukia naujų simptomų ir problemų atsiradimą [69].
3.1.1. Fizinės sveikatos problemos pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija
Dažniausiai pasitaikanti fizinės sveikatos problema yra cukrinis diabetas (CD). CD atsiradimas pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija, svyruoja nuo 7 proc. iki 30 proc. Pagrindiniai veiksniai lemiantys jo atsiradimą jei šeimoje yra sergančių CD, vyresnis nei 45 m. amžius, gliukozės netoleravimas susijęs su kepenų transplantacija, nutukimas, metabolinis sindromas, ilgas kortikosteroidų vartojimas, takrolimo vartojimas ir hepatito C infekcija.
Cukrinis diabetas yra pagrindinė priežastis pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija, atsirasti širdies ir kraujagyslių ligoms.
Antro tipo CD tarp recipientų dažniausiai yra besimptomis ir randamas tik rutininių tyrimų metu. Todėl šiems pacientams rekomenduojama speciali dieta ir fizinis aktyvumas, taip pat kūno masės mažinimas [31].
Pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija, iškyla naujų problemų susijusių su CD atsiradimu. Jiems tenka mokytis naujos dietos pagrindų, stengtis mažinti kūno masę, būti aktyviems fiziškai. Jei cukrinio diabeto kontroliavimui reikalingas gydymas insulinu, tada tenka mokytis insulino leidimosi technikos, insulino dozių, gliukozės kiekio kraujyje nustatymo, komplikacijų valdymo, hiper- ir hipoglikemijos atpažinimo. Daugeliui pacientų, tai nauja ir nepatirta prieš kepenų transplantaciją. Šiems pacientams atsiranda didelis mokymo ir informacijos poreikis [60].
Kita dažnai pasitaikanti fizinės sveikatos problema yra arterinė hipertenzija. Ši liga yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorius. Tyrimais nustatyta, kad pacientai, kuriems atlikta kepenų transplantacija, turintys viršsvorį ir cukrinį diabetą serga arterine hipertenzija nuo 70 proc. iki 80 proc., turintys viršsvorį – nuo 17 proc. iki 27 proc., sergantys cukriniu diabetu – nuo 21 proc. iki 25 proc. [24].
Tokiems pacientams pirmiausia siūloma keisti gyvenseną. Jei tai nepadeda, tada skiriami vaistai arterinei hipertenzijai kontroliuoti.
Taigi, vėl iškyla informacijos ir mokymo poreikis. Gydytojai ir slaugytojai teikia informaciją, moko vartoti vaistus, adekvataus fizinio aktyvumo, kūno masės kontroliavimo, arterinio kraujo spaudimo matavimo technikos ir kt.
Nutukimas ir viršsvoris yra auganti fizinės sveikatos problema tarp kepenų transplantacijos recipientų ir donorų [64]. Nutukimas ir viršsvoris įtakoja širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto atsiradimą. Deja, retai pasitaiko, kad dieta ir kūno masės sumažėjimas sąlygotų lipidų kiekio kraujyje mažėjimą. Tyrimais įrodyta, kad mirtingumas po atliktos kepenų transplantacijos yra didesnis tarp tų recipientų, kurie turi II ar III laipsnio nutukimą. Kai kurie mokslininkai mano, kad nutukimas turėtų būti reliatyvi kontraindikacija kepenų transplantacijos atlikimui. Recipientų kūno masės indeksas turi įtakos infekcijos, atmetimo reakcijos gydymui, ligoniai ilgiau būna reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, tai pat ilgesnį laiką guli ligoninėje [14].
Dažnai pasitaikančios komplikacijos po kepenų transplantacijos yra lėtinės inkstų ligos. Jos gali atsirasti dėl prieš transplantaciją buvusių inkstų ligų. Kitos priežastys gali būti cukrinis diabetas, hipertenzija, staigus inkstų pažeidimas prieš ar po kepenų transplantacijos ir imunosupresantų vartojimas. Dažniausia inkstų nepakankamumo priežastimi yra imunosupresantų vartojimas. Todėl norint jo išvengti recipientams mažinamos imunosupresantų dozės.
Lėtinės inkstų ligos pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija, yra svarbios ne vien tik dėl inkstų nepakankamumo grėsmės ir galimos inkstų transplantacijos, bet ir dėl ryškiai padidėjusios rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis[7].
Tolimosios komplikacijos ir mirtingumas po atliktos kepenų transplantacijos labai daug priklauso nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžinių susirgimų. Rūkymas yra šių susirgimų rizikos veiksnys. Van der Heide F. (2009) atlikto tyrimo duomenimis daugiau nei pusė apklaustų recipientų buvo nerūkantys nei prieš, nei po kepenų transplantacijos ir 17 proc. buvo aktyvūs rūkaliai. Beveik viena trečioji rūkančiųjų, belaukdami kepenų transplantacijos, metė rūkyti, tačiau beveik 12 proc., atlikus operaciją, vėl pradėjo. Daugiausia rūkančiųjų buvo tarp tų recipientų, kurie sirgo alkoholine kepenų liga, o mažiausiai tarp sergančiųjų sklerozuojančiu cholangitu. Per dešimt metų daugiau kaip 12 proc. rūkalių atsirado komplikacijų, tuo tarpu nerūkančiųjų tarpe vos 2 proc. taigi rūkymas yra rimta problema pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija. Todėl prevencijos programas reiktų taikyti ne tik aktyviems rūkaliams, bet ir visiems kitiems pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija [44].
Dažnai visuomenėje kyla etinė dilema, ar verta kepenis transplantuoti pacientams, kuriems yra alkoholinė kepenų cirozė [38]. Tyrėjams kyla klausimas, ar visuomenė nori nubausti pacientus, kurie patys sąlygoja kepenų ligos atsiradimą [43]. Alkoholio vartojimas prieš kepenų transplantaciją yra kontraindikacija šiai operacijai. Tačiau pacientai, kurie vartojo alkoholį prieš, dažnai „atkrenta“ ir vėl pradeda vartoti alkoholį po atliktos kepenų transplantacijos [63]. Ši fizinės sveikatos problema nėra dažna, bet pacientus, kurie vartojo alkoholį iki transplantacijos būtina stebėti ir mokyti po jos. Tokiems recipientams reikia teikti daug informacijos, siūlyti savitarpio pagalbos grupes.
Apibendrinimui galima sakyti, kad dažniausiai pasitaikančios fizinės sveikatos problemos po atliktos kepenų transplantacijos yra cukrinis diabetas, hipertenzija, nutukimas ir viršsvoris, lėtinės inkstų ligos bei su gyvensena susiję – rūkymas ir alkoholio vartojimas. Šioms problemoms pastebėti ir spręsti reikalinga gydytojo ir slaugytojo pagalba. Slaugytojas turi žinoti ir suprasti pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija, kylančias fizinės sveikatos problemas bei gebėti pastebėti neišsakytus šių pacientų poreikius. Dažniausiai neišsakyti poreikiai susiję su mokymu ir informacija.
3.1.2. Emocinės sveikatos problemos pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija
Emocijos pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija, labai priklauso nuo jų fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos [58,68]. Vaidmens ir emocijų rodikliai yra geresni su šeima gyvenančių, vedusių recipientų. Turintieji geresnes pajamas yra labiau patenkinti kepenų transplantacijos rezultatais. Tai rodo Saab S. (2011) atliktas tyrimas vertinęs pacientų gyvenimo kokybę po atliktos kepenų transplantacijos [36,40,41].
Pagrindinis kepenų transplantacijos tikslas yra pratęsti paciento gyvenimą, pagerinti jo gyvenimo kokybę ir grąžinti recipientą į visuomenę kaip pilnavertį jos narį. Grįžimo į visuomenę matas yra įsidarbinimas. Užsienyje prieš kepenų transplantaciją dauguma pacientų dirba, o po operacijos dirbančiųjų labai sumažėja. Tai iš dalies priklauso nuo buvusio darbo specifikos ir kiek laiko buvo dirbta. Pagal Saab S. (2007) atlikto tyrimo duomenis, recipientai, kurie dirbo po kepenų transplantacijos, turėjo geresnę fizinę bei vaidmens – emocinę sveikatą [37].
Pacientai, kuriems atlikta kepenų transplantacija, dažniausiai renkasi dirbti pilną darbo dieną ir į darbą grįžta po 6 mėn. Mažiau pacientų į darbą grįžta po 6-11 mėn. Ir tik nedaugelis po vienerių metų. Kai kurie recipientai tampa studentais [37]. Dažniausia nedarbo po kepenų transplantacijos priežastimi yra ankstyvas išėjimas į pensiją. Tokių recipientų emocinė sveikata pasirodė esanti prastesnė, nei tų, kurie išėjo iš darbo dėl kitų priežasčių [5].
Lietuvoje pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacija, nustatomas mažas darbingumo lygis ir jie negali įsidarbinti. Kaip alternatyvą apmokamam darbui būtų galima siūlyti savanorystę arba
darbą savitarpio pagalbos grupėse. Tačiau mūsų šalyje savanorystė dar nėra labai paplitusi. Be to nėra ir draugijos jungiančios pacientus, kuriems atlikta kepenų transplantacija.
Goetzmann L. ir kt. (2008) atlikto tyrimo duomenimis daugumai recipientų po operacijos atsiranda naujas jausmas – atsakomybė už gautą organą ir jo funkciją. Šis jausmas yra labai stiprus. Jis stipresnis už jausmus šeimai, draugams ir netgi donorui. Dėl transplantuoto organo nerimauja ir jaudinasi nedaugelis recipientų.
Iš visų recipientams kylančių jausmų galima išskirti tokius kaip: kaltės jausmas donorui ir kaltės jausmas prieš kitus pacientus, laukiančius kepenų transplantacijos.
Taigi artumo jausmas donorui yra psichologinis transplantuotų pacientų fenomenas [50]. O įsisąmonintas kaltės ir gėdos jausmas prieš donorą pasireiškia tik nedaugeliui pacientų, kuriems atlikta transplantacija. Savo tyrimo metu Goetzmann L. ir kt. (2008) pastebėjo, kad po širdies ir plaučių transplantacijų, pacientai mažiau nerimauja dėl naujojo organo ir padarė išvadą, kad tai lemia medikamentų vartojimas ir psichologinė pagalba grupėje.
Užsienio mokslininkai kelia hipotezę, kad religingumas yra susijęs su ilgesniu pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, išgyvenimu. Bonaguidi F. ir kt. (2010) atliko tyrimą Italijoje. Jie iškėlė hipotezę, kad religingumas (Dievo pagalbos siekimas, tikėjimas Dievu, pasitikėjimas Dievu ir bandymas priimti ligą kaip Dievo valią) yra susijęs su pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, išgyvenimu. Šio tyrimo metu nustatyta, kad pacientai, kurie neišsakė ieškantys Dievo, buvo jaunesni, nei tie, kurie Dievo ieškojo. Tačiau netikinčiųjų išgyvenimas po kepenų transplantacijos buvo mažesnis, nei tikinčiųjų. Taigi tyrėjai padarė išvadą, kad religingumas yra susijęs su pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, išgyvenimu [9].
Apibendrinant, galima matyti, kad tyrimų, kurie būtų atliekami vien tik pacientų , kuriems atlikta kepenų transplantacija, emocinei sveikatai tirti nėra labai daug. Daugiausia apie emocijas ir psichologinę šių pacientų sveikatą galima sužinoti iš tyrimų atliekamų recipientų gyvenimo kokybei įvertinti [11,16,18].
3.2. Holizmo teorijos taikymas pacientų, kuriems atlikta kepenų
transplantacija, sveikatos priežiūroje
Holistinis požiūris yra svarbus medicinoje. Žmogaus kūną sudaro savarankiška ląstelių, susigrupavusių į audinius ir organus, visuma. Jei viena organizmo dalis sužeidžiama ar sutrinka jos veikla, kitų dalių veikla taip pat kinta. Sveikatos atstatymas – tai ne tik pažeidimo vietos ar ligos
priežasties nustatymas ir gydymas, tačiau ir jų padarytos įtakos koregavimas, nepamirštant žmogaus psichikos.
Kūnas ir protas nėra atskiri. Mąstymas, jutimas ir atliepimas yra sudėtingi procesai, tačiau jie remiasi tais pačiais dėsniais, kaip ir kitų organizmo sistemų veikla.
Remiantis Holizmo filosofija buvo suformuluoti pagrindiniai holizmo principai: 1. būtybės ir sistemos egzistuoja kaip visuma.
2. visumos dalys yra dinamiškos, tarpusavyje priklausomos ir susijusios. 3. visuma negali būti suprantama tiriant jos izoliuotas dalis.
4. visuma yra didesnė už atskirų dalių sumą[1].
Holistinis požiūris ypač svarbus pacientų po atliktos kepenų transplantacijos sveikatos priežiūroje, nes Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai sveikatą apibrėžia kaip „visapusę fizinę, dvasinę, socialinę, protinę, emocinę gerovę, o ne tik ligų ar negalių nebuvimą“, kurios kartu su tokiais pacientais siekiama. Šiuo apibrėžimu akcentuojama, kad sveikatos priežiūra taikoma ne transplantuotam organui, bet individui ir apima ne tik gydymo, slaugos, reabilitacijos, bet ir socialines, juridines ir kt. priemones.
Lietuvos sveikatos priežiūroje daugiausiai dėmesio ir lėšų skiriama gydymui, kurio tikslas gerinti paciento sveikatos būklę. Tačiau sveikata suprantama tik kaip fizinė ar ligos nebuvimas.
Sveikatos priežiūroje skirtoje pacientams po atliktos kepenų transplantacijos reikia įvertinti šiuos aspektus:
– šių pacientų kūno vientisumas suardomas, kai jų organas pakeičiamas kito žmogaus organu. Iškyla fizinės sveikatos problemos, atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai, pradedama vartoti daug įvairių medikamentų. Medikamentų vartojimas sukelia nepageidaujamus reiškinius, kai kuriais atvejais nustatoma, kad vaistai netinka, todėl keičiami kitais. Pacientai tokiais atvejais kenčia nuo prasidedančios atmetimo reakcijos, kol kiti vaistai jos nesustabdo. Pradėjus vartoti medikamentus išryškėja gretutinės ligos (cukrinis diabetas, virusiniai hepatitai, arterinė hipertenzija ir kt.).
Tai pat iškyla psichologinės problemos. Goetzmann L. ir kt. (2008) atlikto tyrimo duomenimis pacientai po organų transplantacijos jaučiasi atsakingi už naująjį organą. Šis jausmas netgi stipresnis už santykius su šeimos nariais, draugais, sveikatos priežiūros specialistais ar donoru. Šie pacientai nerimauja dėl naujojo organo. Kai kurie jaučia kaltę prieš donorą ar kitus pacientus, kurie laukia transplantacijos. Kito Goetzmann L. ir kt. (2008) atlikto tyrimo rezultatai ir išvados teigia, kad didelei daliai tokių pacientų reikalinga psichosocialinė parama.
Todėl svarbu gydyti ne tik fizinę sveikatą, bet psichinę, dvasinę bei emocinę.
– pacientai po atliktos kepenų transplantacijos gyvena tam tikroje aplinkoje. Ji yra socialinė (šeima, draugai, bendruomenė) ir gamtinė. Pacientą supanti aplinka priklauso nuo daugelio aspektų –
socialinių ekonominių sąlygų, tradicijų, religijos ir kt. Tiek socialinė, tiek gamtinė aplinka veikia pacientus.
Socialinėje aplinkoje vyksta pokyčiai, jei pacientai iš šeimos maitintojo, po transplantacijos, tampa išlaikytiniais, keičiasi vaidmenys šeimoje, santykiai su draugais, darbiniai ir laisvalaikio užsiėmimai.
De Baere C. ir kt. (2010) tyrimo išvadose teigiama, kad sveikatos priežiūros specialistų turėtų būti rekomenduojamas apmokamas ar savanoriškas darbas kaip priemonė greičiau ir geriau adaptuotis bendruomenėje po transplantacijos.
Svarbu ne tik gydyti ir reabilituoti tokius pacientus, bet ir keisti juos supančią aplinką.
Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas šiems pacientams būtina spręsti ne tik medicinines, bet ir socialines problemas. Deja Lietuvoje ilgą laiką sveikatos priežiūra buvo suvokiama tik medicininiu aspektu, nekreipiant dėmesio į socialinę pagalbą.
Holistinis požiūris vykdant pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, sveikatos priežiūrą svarbus dėl to, kad daugėja tokių pacientų ir jiems reikia kompleksinės priežiūros. Ją vykdo sveikatos priežiūros specialistų komanda, kurią sudaro keli specialistai (gydytojas, reabilitologas, slaugytojas, psichologas, socialinis darbuotojas, šeimos narys, likimo draugas, kiti gydytojai konsultantai). Suprantama, kad iškyla šių specialistų bendravimo, darbo koordinavimo ir vieningo požiūrio suformavimo problemos.
3.3. Sveikatos skatinimo modelio taikymas pacientų, kuriems atlikta kepenų
transplantacija, slaugoje
Sveikatos skatinimo modelį sukūrė Nola J. Pender 1982 m. [61]. Jis apibrėžia sveikatą kaip teigiamą dinamišką būklę, o ne ligos nebuvimą. Sveikatos ugdymas yra nukreiptas didinti paciento gerovės lygį [56,57,62].
Modelio tikslas – padėti slaugytojams suprasti pagrindinius sveikatą lemiančius veiksnius bei konsultuojant skatinti sveiką gyvenseną. Remiasi slaugos, psichologijos ir visuomenės sveikatos tyrimų išvadomis apie sveiką elgseną. Kaip pagrindas modelis gali būti naudojamas slaugos dokumentacijai ir intervencijoms. Praktikoje slaugytojai turėtų sutelkti dėmesį į sveikos elgsenos kintamųjų nuspėjimą, juos suprasti ir spręsti problemas [56,57,62].
Yra penkios Sveikatos skatinimo modelio sąvokos: asmuo, aplinka, slauga, sveikata ir liga. Asmuo yra biofizinis organizmas, kurį veikia aplinka. Tačiau jis taip pat siekia pakeisti aplinką taip, kad galėtų joje laisvai reikštis. Dėl to santykis tarp žmogaus ir aplinkos yra abipusis. Individualios savybės ir gyvenimo patirtis formuoja asmens elgesį [56,57,62].
Kaip ir holistiniame požiūryje, šiame modelyje žmogus nėra vien tik fizinis organizmas. Slaugytojas , naudodamas šį modelį, žino, kad pacientams, kuriems atlikta kepenų transplantacijos operacija, svarbu atgauti ne tik fizines jėgas bet ir skatinti siekti sveikatos. Jis renka informaciją apie pacientų buvusią aplinką, kartu su pacientais siekia ją pertvarkyti (pakeisti) taip, kad ji padėtų siekti sveikatą skatinantį elgesį.
Aplinka apibūdinama kaip socialinis, kultūrinis ir fizinis kontekstas, kuriame gyvena asmuo. Asmuo gali ją keisti taip, kad padėtų skatinti sveiką elgseną [56,57,62].
Remiantis modelio teoriniais teiginiais, asmenys yra linkę į sveikatą skatinantį elgesį, o socialinė aplinka (šeima, draugai, sveikatos priežiūros teikėjai), gal padėti siekti pacientams sveikatą skatinančio elgesio.
Slaugos vaidmuo yra bendradarbiauti su asmenimis, šeimomis, bendruomene, siekiant sukurti sąlygas optimaliai sveikatai ir gerovei [56,57,62]. Pacientams po atliktos kepenų transplantacijos labai svarbu, kad šalia būtų artimieji, šeima, todėl jie yra įtraukiami į slaugos procesą. Lietuvoje dar nėra tradicijos burtis į bendruomenes, tačiau slaugoje padeda transplantuotų ligonių bendruomenės, kuriose tokie pacientai gali pasidalinti patirtimi ir išgyvenimais.
Sveikata apibrėžiama kaip žmogiškasis potencialas nukreiptas į savipriežiūrą bei bendradarbiavimą su kitais, kad išlaikyti optimalią aplinką [56,57,62]. Pacientai, kurie pasirenka kepenų transplantaciją, nukreipia savo žmogiškąjį potencialą siekti optimalios būklės ir sveikatos.
Liga yra gyvenimo įvykiai, kurie trukdo asmeniui toliau siekti sveikatos. Pacientams po atliktos kepenų transplantacijos dažniausiai liga būna prasidėjusi senai, sergama ne vienerius metus iki kepenų persodinimo. Tokie pacientai turi daug patirties kovojant su tomis ligomis, stengiasi pasveikti, keičia gyvenimo būdą, vartoja vaistus ir kt. Kaip vieną iš ligos įveikimo kelių, jie pasirenka kepenų transplantaciją.
Sveikatos skatinimo modelis atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienas žmogus yra unikalus asmeninėmis savybėmis ir patirtimi, kurios turi įtakos vėlesnei veiklai. Šio modelio galutinis tikslas yra sveikatą skatinantis elgesys. Sveikatą skatinantis elgesys turėtų pagerinti sveikatą, sustiprinti funkcinius sugebėjimus ir garantuoti geresnę gyvenimo kokybę visuose vystimosi etapuose [59].
Modelio pagrindas yra trys komponentai [56,57,62]: Individualios savybės ir patirtis;
Specifinio elgesio atradimas ir įtakos; Elgesio rezultatai.
1pav. Sveikatą skatinančio slaugos modelio schema
Individualias savybes ir patirtį sudaro ankstesnis elgesys ir asmeniniai faktoriai. Pastarieji yra skirstomi į biologinius, psichologinius ir socio – kultūrinius [56,57,62].
Asmeniniai biologiniai veiksniai, tai pvz.: amžius, lytis, kūno masės indeksas, jėga, judrumas. Į šiuos veiksnius įeina pacientų fizinė sveikata, kuri po atliktos kepenų transplantacijos pasikeičia.
Asmeniniai psichologiniai veiksniai kintamieji dydžiai tokie kaip savęs motyvacija, savigarba, asmens kompetencijos suvokimas. Pacientams prieš kepenų transplantaciją atliekami psichologiniai ir intelekto koeficiento testai, taip stengiamasi išvengti psichologinių problemų po transplantacijos. Kad problemų kyla parodė Goetzmann L. ir kt. (2008) atliktas tyrimas.
Asmeniniai socio – kultūriniai veiksniai tai rasė, etninė grupė, socialinis ir ekonominis statusas. Kaip minėta, darbas padeda greičiau adaptuotis visuomenėje po kepenų transplantacijos. Todėl svarbu asmeninius socio – kultūrinius veiksnius kreipti ta linkme, kad pacientai adaptuotųsi visuomenėje ir galėtų toliau siekti sveikatą skatinančio elgesio.
Pacientams po atliktos kepenų transplantacijos labai svarbus jų ankstesnis elgesys ir patirtys. Jie jau turi įgiję žinių, kas skatina kepenų ligos atsiradimą, kas pablogina jų sveikatos būklę. Todėl
Ankstesnis elgesys Suvokiama veiksmų nauda Suvokiamos kliūtys veiksmams Suvokiamas savo veiksmų efektyvumas Įtaka susijusi su veikla Asmeniniai faktoriai (biologiniai, psichologiniai ir socio-kultūriniai) Tarpasmeninė įtaka Situacijos įtaka Veiksmų plano sudarymas Sveikatą skatinantis elgesys Skubūs poreikiai 1. Individualios savybės ir patirtis 2. Specifinis elgesys ir įtakos 3. Elgesio rezultatas
turėdami ankstesnių žinių ir patyrimų, jie gali efektyviau siekti sveikatos. Tiems pacientams, kuriems atsiranda naujos sveikatos problemos, kyla daugiau problemų, didėja mokymo ir informacijos poreikiai.
Specifinis elgesys ir įtakos taip pat susideda iš kelių dalių. Specifinis elgesys susideda iš suvokiamos veiksmų naudos, suvokiamų kliūčių veiksmams, suvokiamo savo veiksmingumo (efektyvumo) bei įtakos susijusios su veikla. Įtaka gali būti tarpasmeninė ir situacijos [56,57,62].
Veiksmų naudos suvokimas reiškia, kad asmuo sveikatą skatinančiai elgdamasis laukia teigiamų rezultatų [67]. Sveikatą skatinantis elgesys yra kepenų transplantacijos pasirinkimas.
Suvokiamos kliūtys tai tikėtinos, įsivaizduojamos ar tikros kliūtis trukdančios sveikai elgsenai. Pacientai yra supažindinami su galimomis komplikacijomis, operacijos išeitimis. Apie šias suvokiamas kliūtis jiems paaiškina sveikatos priežiūros specialistai.
Suvokiamas savęs efektyvumas tai asmens gebėjimas organizuoti sveikatą skatinantį elgesį. Pacientai įtraukiami į sveikatą skatinančio elgesio organizavimą. Tačiau Lietuvos sveikatos sistemoje vis dar vyrauja požiūris, kas už paciento sveikatą atsakingi tik sveikatos priežiūros specialistai ir šį požiūrį reikia keisti. Pacientai turi pradėti suprasti, kad be jų pačių efektyvių veiksmų, laukiamo rezultato bus siekiama ilgai ir ne visada sėkmingai [65,66].
Įtaka susijusi su sveikatą skatinančia veikla yra subjektyvus asmens jausmas. Jis gali būti teigiamas arba neigiamas. Atsiranda prieš, per ar po sveikatą skatinančios elgsenos.
Tarpasmeninė įtaka tai kitų asmenų pažiūros, įsitikinimai. Tarpasmeninė įtaka apima visuomenės normas, socialinę paramą ir modeliavimą. Pirminiai tarpasmeninės įtakos šaltiniai yra šeima, bendraamžiai, sveikatos paslaugų teikėjai. Kaip ir taikant holistinį požiūrį, pacientų tarpasmeninė aplinka yra įtraukiama į sveikatą skatinančio elgesio organizavimą. Didelę tarpasmeninę įtaką daro ligoninėje sutinkami „likimo draugai“.
Situacijos įtaka tai asmens suvokimas kaip situacija gali padėti ar trukdyti sveikatą skatinančiam elgesiui. Įtraukiama ir aplinka, kurioje sveikatos stiprinimas vyksta. Pacientams po atliktos kepenų transplantacijos sveikatą skatinančio elgesio siekimas turi prasidėti jau pooperacinėje palatoje. Matant, kad situacija ir aplinka skatina tai daryti, pacientai patys jaučiasi daugiau motyvuoti siekti sveikatą skatinančio elgesio.
Elgesio rezultatai susideda iš veiksmų plano sudarymo, skubių poreikių ir pageidavimų ir sveikatą skatinančio elgesio [56,57,62].
Veiksmų plano sudarymas tai planas, kai atliekant jame numatytus veiksmus, bus pasiekta sveika elgsena. Veiksmų planas, kaip ir taikant kitus slaugos modelius, yra sudaromas slaugytojo ir paciento. Kad jį sudaryti, atsižvelgiama į visus anksčiau išvardintus veiksnius ir įtakas.
Skubūs poreikiai ir pageidavimai tai alternatyvūs poreikiai, kurie gali kenkti sveikatą skatinančiam elgesiui. Šioje vietoje asmenims reikia didelės kontrolės, nes kilus alternatyviam
poreikiui, pacientai gali nustoti siekti sveikatą skatinančio elgesio. Pacientams po atliktos kepenų transplantacijos tokie poreikiai gali kilti paūmėjus gretutinėms ligoms, atsiradus šalutiniams vaistų reiškiniams, prasidedant kepenų atmetimo reakcijai.
Sveikatą skatinantis elgesys yra veiksmų rezultatas, kuris gali būti nukreiptas į optimalią gerovę, asmens savirealizaciją, teigiamą sveikatos pokytį. Pacientams po atliktos kepenų transplantacijos veiksmų rezultatas yra pasiekti tokią sveikatą ir ją skatinti, kad nereikėtų retransplantacijos, nepasikartotų buvusi kepenų liga [55].
Slaugos procese yra įvertinama individualios savybės bei patirtis, situacijos ir tarpasmeninė įtaka, specifinis elgesys, kliūtys. Sudaromas veiksmų planas sveikai elgsenai formuoti, atsižvelgiant į skubius konkuruojančius poreikius. Laukiamas rezultatas yra sveikatą skatinanti elgsena. Todėl po atliktų intervencijų vertinama, ar šis rezultatas buvo pasiektas [45,56,57,62].
Sveikatą skatinantis modelis reikalauja daug informacijos apie pacientą, tačiau norint, kad pacientų po atliktos kepenų transplantacijos ne tik fizinė sveikata gerėtų bei būtų pasiektas sveikatą skatinantis elgesys, reikia informacijos kuo daugiau. Kaip ir taikant holistinį požiūrį į veiksmų planą įtraukiami ne tik slaugytojai ir gydytojai, bet ir socialiniai darbuotojai, psichologai, dietologai ir kt. specialistai.
Tokia sveikatos priežiūra yra brangi, nes su pacientais dirba daug specialistų. Tam reikalinga daug medicininių procedūrų, jų suderinimo. Tačiau jei nėra vieningo holistinio požiūrio, siekiamo rezultato numatymo ir veiksmai tarp specialistų nėra suderinti, tada sveikatos priežiūra bus neefektyvi ir dar brangesnė. Pacientams po atliktos kepenų transplantacijos darantis labiau savarankiškiems, jiems nebereikia brangiai kainuojančios slaugos ir priežiūros, jie grįžta atgal į visuomenę, darbinę veiklą. Tačiau bet kurią priemonę taikant nesuderinus, be specialistų komandos sutarimo ir neindividualizuojant pagal pacientą, jo būklę, gyvenimo sąlygas ir kt. galima nesėkmė.
4. TYRIMO METODIKA
Šiame darbe yra atliktas kokybinis tyrimas.
Tyrimas buvo vykdomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose Gastroenterologijos skyriuje, kuriame gydomi ir slaugomi pacientai, kuriems atlikta kepenų transplantacija.
Tyrimo duomenys buvo renkami nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2013 m. sausio mėnesio (4 mėn.).
Kokybinio tyrimo metu buvo siekiama atskleisti kokia yra pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinė ir emocinė sveikata.
Šio tyrimo dalyviai – šeši pacientai, kurie gulėjo ligoninėje 2012 m. spalio – 2013 m. sausio mėnesiais.
Pagrindiniai tiriamųjų parinkimo kriterijai buvo: sutiko dalyvauti tyrime;
kepenų transplantacija pacientui atlikta ne mažiau kaip prieš du mėnesius; norėjo pasikalbėti apie savo fizinę ir emocinę sveikatą.
Interviu atlikti pacientai buvo pasirinkti tikslingai, siekiant gauti išsamios informacijos apie jų fizinę ir emocinę sveikatą [23,33,39], todėl buvo stengiamasi pakviesti pacientus ir vyrus, ir moteris bei buvo skirtingos socialinės ir demografinės charakteristikos.
Atlikti individualūs pusiau struktūriniai interviu, užduodant pacientams atvirus klausimus. Interviu su pacientais buvo atliekama ligoninėje, pacientų palatose arba studentų kambaryje respondentams patogiu laiku. Kiekvieno interviu trukmė buvo nuo 30 iki 90 minučių. Visi interviu, tiriamiesiems sutikus, buvo įrašomi į diktofoną, vėliau paversti tekstu. Kokybinio tyrimo tiriamųjų skaičiaus nustatymas priklauso nuo tyrimo tikslo, svarbu, ką norima sužinoti tyrimo metu [32]. Šio tyrimo metu atliekant penktą ir šeštą interviu, neatsiskleidė naujų temų, tyrimo dalyvių išsakomos mintys kartojosi, buvo pasiektas duomenų pilnumas (saturacija), todėl tyrimą buvo galima užbaigti.
4.1. Tyrimo etika
Šiam tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-KS(M)-38) (1 priedas). Visiems respondentams buvo pateikta pasirašyti „Tiriamojo asmens (paciento) sutikimo forma“ (2 priedas).
4.2. Tyrimo priemonė
Šio tyrimo priemone pasirinktas pusiau struktūrinis interviu. Buvo iš anksto paruošti svarbiausi klausimai, į kuriuos turėjo atsakyti visi tiriamieji. Tai padėjo tyrėjai būti užtikrintai, kad interviu metu pacientai, kuriems atlikta kepenų transplantacija, kalbės visomis tyrėjai svarbiomis temomis. Pateikti atvirieji klausimai respondentams leido laisvai išreikšti savo mintis ir papasakoti savo istorijas su tiek detalių, kiek jie patys norėjo [34].
Interviu protokolas buvo sudarytas, remiantis tyrimo tikslu – atskleisti pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija, fizinę ir emocinę sveikatą jų požiūriu.
Tiriamiesiems buvo pateikti šie klausimai: Kokia šiuo metu yra Jūsų fizinė sveikata? Kokius jausmus Jūs šiuo metu jaučiate?
Interviu tikslas buvo pažvelgti į problemą iš tiriamojo asmens, t.y. paciento, kuriam transplantuotos kepenys, perspektyvos. Kokybinis interviu prasideda nuo prielaidos, kad kito asmens išsakyta problemos ar reiškinio suvokimo perspektyva yra prasminga, suvokiama ir gali būti tiksliai išdėstyta [32]. Interviu protokolo klausimai buvo skirti tyrimo tikslui pasiekti. Tai padėjo garantuoti tokią pačią interviu eigą, siekiant pagrindinio tikslo ir atliekant kiekvieną individualų interviu [32]. Pusiau struktūrinis interviu leido tyrėjai performuluoti klausimus, pateikti juos individualiam asmeniui suprantamu būdu, stebint ir interpretuojant respondentų nežodinį bendravimą. Užduodant atvirus klausimus pacientai buvo skatinami prisiminti, analizuoti.
4.3. Respondentų socialinės ir demografinės charakteristikos
Interviu buvo atlikta su šešiais pacientais, kuriems atlikta kepenų transplantacija. Tyrimo dalyviai ligoninėje gulėjo nuo trijų dienų iki dviejų mėnesių. Jauniausias tyrimo dalyvis buvo 45 metų, vyriausias – 65 metų. Trys pacientai gyveno Kaune ir trys buvo atvykę iš kitų Lietuvos miestų ir rajonų. Kepenų transplantacijos atlikimo laikas buvo nuo atliktos prieš 8 metus iki atliktos prieš 2 mėnesius. Tyrimo dalyvių vardai pakeisti, norint apsaugoti asmens konfidencialumą. Tyrimo dalyvių socialinės ir demografinės charakteristikos pateikiamos 1 lentelėje.
1 lentelė. Tyrimo dalyvių socialinės ir demografinės charakteristikos
Suteiktas vardas Gyvenamoji vieta
Prieš kiek laiko atlikta kepenų
transplantacija
Šeiminė padėtis
Remigijus Kaimas 1,5 m Nesusituokęs
Petras Kaimas 2 mėn. Nesusituokęs
Sergėjus Miestas 4 mėn. Nesusituokęs
Jolanta Miestas 3 mėn. Ištekėjusi
Angelė Miestas 8 m Našlė
Birutė Miestas 4 mėn. Ištekėjusi
4.4. Tyrimo interviu analizė
Kokybinio tyrimo metu informacija paverčiama duomenimis. Tačiau nėra specialių formulių ar griežtų taisyklių kaip paversti informaciją. Analizuojant kokybinio tyrimo duomenis, taip pat nėra galimybių naudotis formulėmis duomenų reikšmingumui nustatyti ir specifiniais testais patikimumui ir pagrįstumui patikrinti. Žmogiškasis veiksnys yra kokybinių tyrimų analizės didžioji jėga ir esminis trūkumas [32,34,39].
Kokybinio tyrimo duomenys buvo analizuojami, remiantis Silverman (2000), induktyviai plėtojant pasirinktos tyrimo problemos analizę ir jungiant išskirtas temas į vieningą visumą [21]. Interviu metu į diktofoną įrašyti duomenys buvo paversti tekstu ir analizuojami. Tyrimo duomenų analizė vyko šiais etapais:
1. iššifruotas interviu tekstas buvo atidžiai skaitomas kelis kartus, stengiamasi suprasti bendrą kontekstą;
2. vėliau, skaitant tekstą eilutė po eilutės, buvo ieškomi ir išskiriami reikšminiai kodai, kuriuose tilpo tyrimo dalyvių pasakytos mintys;
3. analizuojant interviu, tyrėjai kilusias interpretacijas ir asociacijas pasižymėjo užrašuose;
4. išskirti reikšminiai kodai sujungti į potemes ir išskirtos temos. Atliekant tyrimą buvo laikomasi šių reikalavimų [39]:
atsiriboti nuo išankstinės nuomonės ir tiriamosios problemos žinojimo; būti atviriems netikėtai informacijai apie tiriamąją problemą;
grįžti į „realų pasaulį“ ir stebėti, kas iš tikrųjų vyksta;
tyrimo duomenų analizė turi vykti „nuo aprašymo interpretacijų link“.
Tyrimo pagrįstumui ir tikėtinumui garantuoti kiekvienas interviu buvo analizuojamas trijų tyrėjų, šio darbo autorės ir jos mokslinės vadovės bei konsultantės, atskirai. Galutinės tyrimo potemės ir temos išskirtos visų tyrėjų bendrų diskusijų metu [23,34,35,39]. Tai buvo atliekama todėl, kad darbo autorė pirmą katą atliko kokybinį tyrimą.
5. REZULTATAI
Šioje darbo dalyje kokybinio tyrimo rezultatai pateikiami su autorės apibendrinimais ir interpretacija. „Rezultatų aptarimo“ dalyje pateikiama rezultatų aptarimas ir lyginimas su kitų autorių darbais.
Iš pradžių gulėjimą ligoninėje pacientai, kuriems atlikta kepenų transplantacija, apibūdina kaip procesą, kurio metu yra sekama jų būklė ir daromi įvairūs tyrimai. Tačiau vėliau interviu metu atsiskleidžia šių pacientų fizinės sveikatos problemos ir emocijos, susiję su atlikta kepenų transplantacijos operacija. Tyrimo metu išskirtos svarbiausios temos ir potemės pateiktos 2 lentelėje.
2 lentelė. Svarbiausios temos ir potemės
Temos Potemės
Cukrinis diabetas
Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas Problemos susiję su dieta
Fizinis aktyvumas Fizinės sveikatos problemos
Rūkymas ir alkoholis
Džiaugsmas gavus „naują gyvenimą“ Dėkingumas donoro artimiesiems Jausmai po atliktos kepenų transplantacijos
Kaltės jausmas Noras viską žinoti Informacijos turinys ir pateikimas
Kaip pateikiama informacija Artimųjų parama
Likimo draugų pagalba Parama
Specialistų pagalba
5.1. Pacientų fizinė sveikata po atliktos kepenų transplantacijos
Pradedant interviu su pacientais, jų buvo prašoma pasakyti prieš kiek laiko buvo atlikta kepenų transplantacija. Vėliau jų buvo prašoma papasakoti apie esamas ir buvusias fizinės sveikatos problemas. Visi pacientai savo pasakojimus pradeda sakydami, kad jų sveikata gera ir jie jaučiasi gerai:
„...jie ten pagal kraują tai mato kažką, o man tai taip savijauta gera.“ (Petras). „Savijauta nebloga, bet tyrimai savo rodo...“ (Jolanta).
„Po operacijos man labai gerai. Aš tik išgulėjau reanimacijoj 11-ka dienų ir perkėlė į palatą.“ (Birutė).
„Na... tikrai, kad gera, nesiskundžiu niekuo... šiuo momentu.“ (Remigijus).
5.1.1. Cukrinis diabetas
Atliekant interviu išaiškėjo, kad keliems pacientams po kepenų transplantacijos atsirado naujų sveikatos problemų, kurių nebuvo prieš operaciją. Respondentai teigia, kad nejautė cukrinio diabeto požymių, o padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje rado atlikdami rutininius tyrimus ligoninėje:
„Na ir teisybė, dar atsirado cukraligė, kurios niekad neturėjau. Po mėnesio turbūt? Nepilnai. Po trijų savaičių... kai kraujas pablogėjo ir automatiškai atsirado cukraligė.<...> pati lyg nejaučiau, lyg valgyt norėčiau labiau, lyg ką. O paskui, kai jau rado, supratau, kad daugiau noriu valgyti, kad kažkoks vakarinis, ypatingai, valgymas. Dabar nėra, kad norėčiau... savaitę, tai labai norėjau valgyt. O dabar kažkaip tai ne... viskas normaliai vėl. Bet vistiek kraujas rodo, kad yra cukraligė ir viskas.“ (Birutė).
„... aš to insulino nebuvau matęs. Žinojau, kad į pilvą leidžiasi, o čia tik parodė man ir jau pradėjau pats sau leisti... jie cukrų rado didelį.“ (Petras).
„...kai cukrus mažas, na sukasi galva, mirga akyse, silpna... po operacijos reanimacijoj surado...“ (Sergėjus).
Iš pateiktų interviu atsiskleidžia ir neišsakyti pacientų poreikiai. Nors pacientai neišsako savo poreikių, bet tai nereiškia, kad šie poreikiai jiems nekyla. Slaugytojai ir kiti specialistai dažnai tikisi, kad pacientai turėtų pasakyti ar parodyti jiems kylančius poreikius. Specialistai turėtų patys atpažinti pacientų poreikius ir stengtis šiuos poreikius patenkinti. Interviu analizės metu galima matyti, kad ne visada yra patenkinami poreikiai susiję su mokymu ir informacija apie cukrinį diabetą. Mokymas ir informacijos teikimas labai priklauso nuo slaugytojų.
„Ne... dar nežino ar išliks cukraligė, kai nuims vaistus, nes nuo vaistų būna, dėl to nemokina. Sakė: jeigu jau išleidžiant reikės, tada išrašys ir pamokins.“(Birutė).
„...kai suleidžia man du kart į dieną tam tikrom valandom, tai jaučiu šaltą prakaitą... ir žinau, kad jau numušė cukrų...va tą tai jaučiu, o kada cukrus padidėja – nieko nejaučiu, aš net neįsivaizduoju kaip turėtų žmogus jaustis... ką jis turėtų jausti... net nežinau...“ (Birutė).
5.1.2. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas
Analizuojant interviu išryškėjo, kad kai kuriems respondentams po kepenų transplantacijos operacijos atsirado padidėjęs arterinis kraujo spaudimas.
„...kas pasikeitė – prieš operaciją pas mane buvo žemas spaudimas, eidavau, tai net plytelės keldavosi, atrodo, kad keliu koją, kad peržengt, o dabar aukštas, jeigu negeriu vaistų, tai iškart pakyla<...> tik truputį pakyla – aš jau iš karto jaučiu, kai buvau pripratus prie žemo... jau tiktai truputį aukštesnis – galva plyšta, nežinau kur dėtis. O dabar per tuos metus jau greitai jaučiu, kad jau pakilo<...> stengiuosi vaistus, kaip išrašė, tai jeigu ne visą, tai pusę tabletės išgerti, jau be vaistų negaliu, nes labai greitai pakyla. Jeigu dvi dienas neišgeri, viskas – jau su 200 vaikštai...“(Angelė)
„Spaudimas tai aukštas, kaip pasakyt, 150 būna ir aukščiau, priklauso... kaip pasakyt?...net nežinau nuo ko priklauso. Jeigu aš susinervuoju arba ką nors skauda, man labai pakyla spaudimas, jeigu ramiai, nieko, būna iki 150...145...148..., bet virš 140 visą laiką būna.“ (Birutė).
Tačiau ne visiems pacientams, kurie turėjo padidėjusi arterinį kraujo spaudimą, jis toks ir išliko. Vienas pacientas pasakoja:
„Buvo po operacijos labai aukštas, aš toj reanimacijoj buvau kaip rūke. Dvi savaites laikė reanimacijoj, man jau taip reik įtempt smegenis, kad aš prisiminčiau<...> spaudimas buvo aukštas, paskui jie „numušė“ (Petras).
Iš šio interviu taip pat matoma, kad pacientui trūksta informacijos apie arterinio kraujo spaudimo reguliavimą. Jis nežino, ar AKS sumažėjo savaime, ar jis šiuo metu vartoja vaistus jo reguliavimui.
5.1.3. Problemos susiję su dieta
Iš interviu galima matyti, kad pacientų mitybos įpročiai ir dieta keitėsi jau prieš kepenų transplantaciją, tačiau ne visi vienodai toleruoja ligoninės maistą, jiems atsiranda skirtingos sveikatos problemos susiję su maisto vartojimu, kitiems dieta keičiasi dėl atsiradusio cukrinio diabeto.
„...iš pradžių pastebėdavau, kad negalėdavau daug valgyti, nes jausdavau sunkumą... daug ir nevalgydavom, bet jausdavosi toks sunkumas, dabar jau kaip ir nebėra, aišku, ir nevalgau per daug <...>tas maistas čia toks šviežiai pagamintas – jis neblogas. Aišku neriebus, nekaloringas...“ (Jolanta) „Paprasčiausiai, kad tik riebiai negaliu valgyt ir viskas. Bandžiau valgyti riebiai gal praeitą savaitę, riebiai pavalgiau ir blogai pasidarė. Vėmiau. Aš žinojau šitą dalyką, bet galvojau, kad nebus, bet reiškia pasiteisino“ (Remigijus).
„...nevalgau nežmoniškai sūriai, bet ir „žolės“ nemėgstu. Man druskos turi būti, bet su protu, aišku.“ (Angelė).
Pacientė, kuriai atsirado cukrinis diabetas apie dietą prieš ir po operacijos pasakoja:
„Prieš operaciją daug ko nevalgiau...nes negalima buvo valgyti kepto, riebaus, rūkyto... Valgydavau visą laiką tą, kas yra, tą, ką galima ir tam tikromis porcijomis, neprisivalgydavau tiek, kad liptų per gerklę“ (Birutė).
„O po operacijos nešė tokį lengvesnį maistą, o dabar jau neša tokį, kaip pasakyt... irgi pusiau lengvą. Bet kitą kartą atneša tokį mėsos gabalą, kur aš, pavyzdžiui, nevalgau niekada <...> aš tokių nevalgau... sakau, man pakeiskit, nes aš nelabai noriu <...>vaisių galima, bet mažom porcijom, sulčių negalima visai ir angliavandenių mažiau. O mes čia ką gaunam – tik angliavandenius. Tiek duona, tiek batonas, tiek bulvės, tiek ryžiai, tiek visos kruopos, gi viskas...“ (Birutė).
Iš šio interviu matoma, kad slaugytojai suteikia žinių pacientams apie dietą sergant cukriniu diabetu, tačiau dalinant maistą mažai kreipia dėmesį į specialios dietos poreikį.
5.1.4. Fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas yra svarbi sveikimo proceso dalis. Jis svarbus ne tik pooperacinių komplikacijų prevencijai, bet ir tolimesniame pooperaciniame periode po atliktos kepenų transplantacijos. Analizuojant interviu matoma, kad slaugytojai ir kiti specialistai pacientus skatina kuo daugiau judėti. Taip pat ir patys pacientai stengiasi aktyviai judėdami įsitraukti į sveikimo procesą.
„...aš niekur nei bėgioju, nei kilnoju ką <...> kol kas koja už kojos pasieniais vaikštau <...> nieko per jėgą nedarau. Apsirengiu – sunkiausias darbas“ (Petras).
„Tai mes ir vaikštom, žinokit, mus ragina gydytojai. Mes daugiausia vakarais išeinam pasivaikščioti koridoriuje, apeinam 2-3 ratus. Vaikščiojam, kad raumenys nesiatrofuotų visiškai. Iš pradžių einam vieną, paskui 2-3 ratus. Dieną nelabai norim eiti, kad infekcijos „nepasigautumėme“ <...> jeigu jaustumėm, kad jau blogiau, mes sugrįžtume anksčiau, nevaikščiotume“ (Jolanta).
„A, kaip čia nesumelavus, po [kepenų transplantacijos] tai tikrai, kad buvau perspėtas, kad fizinio darbo jokio negaliu dirbt, kas liečia nešimus, sunkius kėlimus, kuo mažiau, kuo mažiau... Žiūri savo jėgom, kas per daug, tai nesveika ir viskas... Aš taip ir stengiuosi daryt, per prievartą nieko nedaryt <...> Aš ir gydytojai sakiau, kad negaliu visai be darbo, tai tokius lengvus darbus dirbu“ (Remigijus).
Pacientė, kuriai kepenų transplantacija atlikta daugiau nei prieš metus, dalinosi savo patirtimi, kaip į savo fizinį aktyvumą įtraukė ir šeimos narius:
„...man pasakė, kad prieš miegą būtina, tai aš metus laiko – ar lijo, ar snigo, valandą laiko vaikščiodavau. Vaikas neleisdavo vienos, vakare eidavo verkdamas, liepdavau eiti namo, sakiau: man reikia, man liepia, aš čia dėl tavęs einu, kad galėčiau gyvent. Metus laiko kiekvieną vakarą ėjau.
Paskui apstojau, galvojau, jau užtenka, jau sveikata grįžo. Bet ir dabar vakarais visą laiką prieš miegą pasivaikštau“ (Angelė).
Kita pacientė pasakoja, kad jai fizinis aktyvumas padeda ne tik atstatyti jėgas, bet ir išvengti obstipacijų:
„Buvo sukietėję viduriai, tai gydytoja sakė daugiau vaikščiot... Per mažai vaikštau, tupiu atsisėdus ir viskas. Vaikštau... O tai ką daryt? Reikia vaikščiot, negi paskui tupėsi tualete pusę dienos?“ (Birutė).
Iš interviu matyti, kad pacientai, kuriems atlikta kepenų transplantacija, noriai įsitraukia į fizinę veiklą ne tik ligoninėje, bet ir grįžę į namus. Tai jiems padeda atstatyti buvusį fizinio aktyvumo lygį, siekti greitesnio sveikimo bei tampa profilaktikos priemone.
5.1.5. Rūkymas ir alkoholis
Rūkymas ir alkoholio vartojimas yra svarbūs rizikos veiksniai ne tik pasiruošimo kepenų transplantacijai procese, bet ir pooperaciniame laikotarpyje bei tolimesniame šių pacientų gyvenime. Apie alkoholio vartojimą pacientų nuomonės yra labai kategoriškos:
„Gersi, gersi degtinę – tikrai pablogės... pablogės, aišku...“ (Remigijus).
„Tas pats bus ir su gėrimu... parvažiuosiu, tai tuoj draugai su degtine... einam... Ne, jau dabar viskas. Dar anksčiau, prieš operaciją, išgerdavau...“ (Petras).
Kalbant apie rūkymą, pacientų nuomonės išsiskyrė, vienas metė rūkyti ir pasakoja savo patirtį:
„Dabar rūkyt mečiau jau... nuo gegužės, po operacijos, dar nerūkiau ir nenoriu... aš ir dabar turiu žiebtuvėlį ir cigarečių, bet neatplėšiau pakelio specialiai, galvoju – praplėšiu, tai vistiek neišlaikysiu, taip ir stovi... ir netraukia...“ (Petras).
Kitas pacientas prisipažino, kad vis dar rūko. Šios išsakytos mintys parodo, kad yra informacijos ir mokymo poreikis. Slaugytojai ir kiti specialistai suteikė mažai informacijos arba ji paciento buvo nesuprasta ir neįsisavinta.
„Rūkysi gal daug, irgi gal pablogės? Bet aš rūkau. Nedaug rūkau, bet rūkau. Per dieną prieš operaciją būdavo surūkau pusantro pakelio. O šiai dienai... gal keturias cigaretes daugiausiai surūkau, daugiausiai...“ (Remigijus).
Pacientas mano, kad tai įprotis, dažniausiai pasireiškiantis, kai susinervuoja. Todėl slaugytojai turėtų atpažinti neparodytą poreikį susijusį su informacija ir mokymu. Į pagalbos teikimą galima įtraukti ir kitus specialistus.
5.2. Jausmai po atliktos kepenų transplantacijos
Kalbant su pacientais apie jausmus, patirtus po atliktos kepenų transplantacijos, galima matyti, kad vyrauja teigiamos emocijos. Interviu metu atsikleidžia džiaugsmas, gavus „naują gyvenimą“, dėkingumas donoro artimiesiems.
Kalbėdami apie savo jausmus pacientai jautėsi nepatogiai, bandė išvengti atsakymų, vertino savo jausmus kaip antraeilius.
5.2.1. Džiaugsmas gavus „naują gyvenimą“
Džiaugsmas gavus „naują gyvenimą“ atsikleidžia kiekviename interviu. Šis jausmas, sumišęs su laime, ir yra išsakytas visų respondentų. Ši emocija tarp pacientų, kuriems atlikta kepenų transplantacija yra ryškiausia.
„Na tai aišku – tik džiaugsmas, tik džiaugsmas...čia kitaip negali būti, čia kaip pagimdytas antrą sykį gyvenime.“ (Remigijus).
„Tada negalėjau patikėti tuo, kad jau esu perėjusi šitą...tikrai aš tada džiaugiausi<...>džiaugiausi ir tikėjausi tuo pačiu, kad viskas gerai ir išleis mane į namus“ (Jolanta).
„Džiaugiuosi aš, kad gyvenu. Didžiausia laimė, kad aš gyvenu. Didžiausia laimė, kad tu gali gyvent...“ (Angelė).
Interviu analizės metu aiškiai galima matyti, kad pacientų emocijos gana pastovios. Tai priklauso nuo jų fizinės sveikatos, kuriai kintant svyruoja emocijos nuo teigiamų link labiau neigiamų. Fizinės sveikatos nepastovumas verčia džiaugtis šia diena ir tikėtis, kad rytoj bus geriau.
5.2.2. Dėkingumas donoro artimiesiems
Šio kokybinio tyrimo metu atsiskleidė, kad pacientai, kuriems atlikta kepenų transplantacija, jaučia dėkingumą donoro artimiesiems. Prieš kepenų transplantaciją pacientai jaučia baimę, nes suvokia, kad gyvens kažkieno mirties dėka. Atlikus persodinimo operaciją, pacientai nori susipažinti su donoro artimaisiais, išreikšti jiems užuojautą bei išsakyti savo dėkingumą.
„Buvo labai gaila vaikinuko. Norėjom važiuoti pas tėvus, bet jie patys nesutiko, kad mes atvažiuotume<...> aišku, aš dėkinga...atsidėkot tokiam žmogui neįmanoma, kuris leido tau gyventi“ (Angelė).
„Nes norisi ačiū žmogui pasakyti, bet žinai, kad tas artimas blogai jaučiasi ir <...>kitas, galbūt, irgi norėtų pamatyti kam atidavė, bet... vienas norėtų pamatyti, o kitas, galbūt, visai nenori, nes jį tai skaudina“ (Birutė).
Tokia pacientų būklė ir jų žodžiai savo jausmams apibūdinti atskleidžia emocinės situacijos sudėtingumą.
5.2.3. Kaltės jausmas
Kalbant su pacientais apie emocijas, po atliktos kepenų transplantacijos, galima matyti, kad kaltės jausmą jaučia vienas respondentas, kiti pacientai teigia šios emocijos neišgyvenę.
„Aš tikrai nesijaučiau niekada kalta ir, tikrai, aš neprisidėjau prie jo mirties...jaučiu padėką ir visa kita, o kaltės aš tikrai nejaučiu“ (Angelė).
Iš šio interviu matyti, kad pacientė nejaučia kaltės donorui. Tačiau pacientas, jaučiantis kaltę, ją įvardija ne kaip jaučiamą donorui, o kaip jaučiamą kaltę prieš kitus pacientus.
„Galvoju vis, ar vertėjo man kankintis?<...>gal nereikėjo man kankintis, gal kokiam geresniam žmogui būtų tikę?“ (Petras).
Tokie pasakojimai apie kaltės jausmą, leidžia daryti prielaidą, kad šis jausmas yra pacientų suprantamas nevienodai ir yra nukreiptas į skirtingus objektus.
5.3. Informacijos turinys ir pateikimas
5.3.1. Noras viską žinoti
Pabrėždami informacijos svarbą, pacientai teigia, kad svarbu yra kuo daugiau informacijos gauti apie savo fizinę sveikatą, nesvarbu kokia ji būtų – svarbu žinoti tiesą. Svarbi yra šiandiena, tačiau ne mažiau rūpi žinoti, kas gali būti, kas bus ateityje. Šią informaciją jie stengiasi gauti ne tik iš medicinos personalo.
„Aš žinojau, nes mano svainį buvo operavę, taip kad aš žinojau apie visus vaistus, apie viską... ir kaip, ir kas...Viską žinojau, man net nereikėjo nieko aiškinti. Nes jis buvo išoperuotas užpraeitais metais, aš išoperuota šiais metais“ (Birutė).
„Gydytoja mane mokino... ji man pasako, tuoj pat susirašau, ką ji man pasako, aš taip ir darau. Slaugytoja tik atneša man vaistus, bet aš jau žinau kaip gerti, tik gydytojos pasakymas man<...>slaugytoja ateina, atneša, pasako viską... bet aš jau žinau, ką reikia daryti. Daugiausia informaciją susirandu aš pats ir plius gydytoja...“ (Remigijus).
