LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Modesta Vaičiūnaitė
Lactobacillus plantarum įtaka pieninių karvių kraujo biocheminiams rodikliams ir pieno produkcijai.
The effect of Lactobacillus plantarum on the blood biochemical indicators and milk production of dairy cows
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. dr. Rasa Želvytė
KAUNAS 2016
2 DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Lactobacillus plantarum įtaka pieninių karvių kraujo biocheminiams rodikliams ir pieno produkcijai“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4
SUMMARY ... 5
SANTRUMPOS ... 7
ĮVADAS ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Kraujotakos, laktacijos ir mitybos ryšys ... 9
1.2. Kraujo bioceminių rodiklių reikšmė ... 9
1.3. Laktacijos fiziologija ... 11
1.3.1 Pieno liaukos vystymosi ir laktacijos reguliacija ... 11
1.3.2. Pieno sekrecijos ypatumai ... 12
1.3.3. Pieno sudėtis ... 13
1.3.4. Pieno kiekio ir sudėties kaita per laktaciją ... 15
1.4. Karvių produktyvumo didinimo galimybės ... 15
1.4.1. Probiotikų naudojimas galvijų mityboje ... 16
1.4.2. Probiotikų poveikis galvijų sveikatingumui ... 17
2. TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGOS ... 20
2.1. Tyrimo objektas, atlikimo vieta ir laikas ... 20
2.2. Karvių grupių sudarymo metodika ... 21
2.3. Kraujo mėginių ėmimo ir tyrimo metodika ... 21
2.4. Pieno mėginių ėmimo ir tyrimo metodika ... 22
2.5. Tyrimo duomenų statistinės analizės metodika ... 22
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 23
3.1. Kraujo tyrimų rezultatai ... 23
3.2. Pieno tyrimų rezultatai ... 29
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
IŠVADOS ... 38
REKOMENDACIJA ... 39
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 40
4
SANTRAUKA
Lactobacillus plantarum įtaka pieninių karvių kraujo biocheminiams rodikliams ir pieno
produkcijai.
Modesta Vaičiūnaitė Magistro baigiamasis darbas
Darbas parengtas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijos anatomijos ir fiziologijos katedroje. Darbą sudaro turinys, santrauka, įvadas, literatūros apžvalga, tyrimo metodika ir medžiagos, tyrimų rezultatai, rezultatų aptarimas, išvados ir rekomendacija.
Darbo tikslas buvo ištirti Lactobacillus plantarum įtaką pieninių karvių kraujo biocheminiams rodikliams, primilžiui ir pieno kokybei. Darbo uždaviniai: nustatyti tiriamo priedo įtaką karvių kraujo biocheminiams rodikliams; įvertinti tiriamo priedo įtaką karvių primilžiui ir pieno cheminei sudėčiai bei somatinių ląstelių skaičiui (SLS).
Tyrimai atlikti 2014 m. privačiame ūkyje su holšteinizuotomis Lietuvos juodmargėmis karvėmis tvartiniu laikotarpiu. Tyrimui pasirinkta 20 karvių, kurios buvo suskirstytos į grupes: I grupė – kontrolinės karvės (n=10), kurios nebuvo šeriamos tiriamuoju priedu; II grupė – bandomosios karvės (n=10), kurios papildomai kiekvieną dieną, 60 dienų iš eilės, gavo po 100 g tiriamojo priedo. Priedą sudarė miežių pamiltės, fermentuotos naudojant Lactobacillus plantarum (3.0×109 ksv (kolonijas sudarantys vienetai)/g). Tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo paimti kraujo mėginiai, bei nustatyti gliukozės, bendro baltymo, bendro bilirubino, aspartataminotransferazės, alaninaminotransferazės, kreatinino, kalcio ir fosforo kiekiai. Pieno mėginiai buvo imami tyrimo pradžioje, viduryje ir pabaigoje.
Nustatytas primilžis, pieno riebalų, baltymų, laktozės, urėjos kiekiai ir somatinių ląstelių skaičius piene.
Apibendrinus gautus rezultatus nustatyta, kad tirtas priedas turėjo įtakos karvių gliukozės ir bendro baltymo kiekiams kraujyje, bet bendro bilirubino, aspartataminotransferazės, alaninaminotransferazės, kreatinino, kalcio ir forforo kiekiams įtakos neturėjo. Tiriamųjų karvių gliukozės kiekis kraujyje padidėjo 9,4 proc. (p<0,05) lyginant su karvėmis, kurios šio priedo negavo, taip pat buvo pastebėta bendro baltymo kiekio didėjimo tendencija.
5 Priedas turėjo teigiamos įtakos karvių pieno produkcijos kiekiui. Tiriamųjų karvių pieno primilžis buvo 13,2 proc. didesnis (p<0,05) nei karvių, kurios priedo negavo. Pieno cheminei sudėčiai ir somatinių ląstelių skaičiui, tirtas priedas įtakos neturėjo.
Raktiniai žodžiai: karvė, primilžis, pieno kokybė, kraujo biocheminiai rodikliai, Lactobacillus plantarum.
SUMMARY
The effect of Lactobacillus plantarum on the blood biochemical indicators and milk production of dairy cows
Modesta Vaičiūnaitė Master‘s Thesis
The work was conducted at the Department of Anatomy and Physiology of Lithuanian University of Health Sciences Veterinary Academy. It consists of the content, summary, introduction, literature review, materials and methods, results of the research, results discussion, conclusions and recommendation.
The aim of the work was to study the influence of Lactobacillus plantarum on blood biochemical indicators, milk yield and milk quality of dairy cows.
The objects of the work was to determine the influence of the researched additive on blood indicators of dairy cows; to evaluate the influence of the researched additive for milk yield, chemical composition of milk and the number of somatic cells.
The research was conducted in the private farm with holsteinizated Lithuanian black-and-white cows in the stable in 2014. 20 cows were chosen for the research and divided into the groups. I group – control cows (n=10), which were fed with the feeding without additive; II group – experimental cows (n=10), which were fed with the feeding containing the additive 100g per day for a period of 60 days.
The feeding supplement consisted of barley middlings fermented using Lactobacillus plantarum (3.0×109 ks (colony forming units)/g). Blood samples were taken at the beginning and at the end of the research to determine the contents of the glucose, total protein, total bilirubin, aspartate aminotransferase, alanine aminotransferase, creatinine, calcium and phosphorus. Milk samples were
6 taken in the beginning of the research, in the middle and at the end of the research to determine milk yield, the contents of the milk fat, proteins, lactose, urea and the number of somatic cells.
To summarize the results it is determined that addition of bacterial additive Lactobacillus plantarum had influence on the content of glucose and total protein in blood characteristics. The researched additive had no influence on the contents of total bilirubin, aspartate aminotransferase, alanine aminotransferase, creatinine, calcium and phosphorus. The amount of glucose in blood of experimental cows increased 9,4 % (p<0,05) compared with the cows fed ordinary feeding. It was also noticed that the content of total protein had tendency to getting higher.
The supplement had a beneficial effect on milk yield. Milk yield of the experimental cows was 13,2 % higher (p<0,05) comparing with the I group. It had no influence on the chemical structure of milk and the number of somatic cells.
Keywords: cow, milk yield, milk quality, blood biochemical indicators, Lactobacillus plantarum.
7
SANTRUMPOS
AKTH – adrenokortikotropinas;
ALT – alaninaminotransferazė;
AST – aspartataminotransferazė;
Ca – kalcis;
CH4 – metanas;
Cre – kreatininas;
FSH - folikulus stimuliuojantis hormonas;
Glu – gliukozė;
LH - liuteinizuojantis hormonas;
LTH – prolaktinas;
P – fosforas;
S – siera;
STH – somatotropinas;
T-Bil – bendras bilirubinas;
T-Pro – bendras baltymas;
TTH – tirotropinas;
UREA – urėja (šlapalas, karbamibas).
8
ĮVADAS
Pieno ūkis Lietuvoje yra prioritetinis ir konkurencingas sektorius, kuris gamintojams užtikrina pajamas, o vartotojams - pieno produktus, kurie yra geros kokybės (1). Pieno ir pieno produktų poreikis vis didėja, todėl yra svarbu didinti jo gamybą, o tuo pačiu ir karvių produktyvumą (2).
Siekiant didinti karvių produktyvumą svarbu užtikrinti jų sveikatingumą, ypač - optimalią virškinimo sistemos veiklą, kurią lemia didžiojo prieskrandžio ekosistemos ypatumai ir rūšinė mikrofloros sudėtis (3). Šiam tikslui dažnai naudojami įvairūs pašarų priedai, iš kurių gana dažnai - probiotiniai preparatai (4; 5). Vienos iš dažniausiai probiotinių preparatų gamyboje naudojamų bakterijų yra Lactobacillus spp. bakterijos: L. acidophilus, L. casei, L. crispatus, L. plantarum, L.
reuteri ir kt. (6).
Probiotiniai preparatai teigiamai įtakoja galvijų virškinamojo trakto mikrofloros aktyvumą ir balansą, bei sudėtį, todėl gerėja virškinimo funkcijos ir pašarų maistinių medžiagų įsisavinamumas, bei medžiagų apykaitos procesai. Taip pat didėja produktyvumas. Probiotikai taip pat gali įtakoti kraujo biocheminių rodiklių pokyčius, nes virškinimo ir medžiagų apykaitos procesai turi įtakos šiems rodikliams (7; 8; 9).
Viena iš Lactobacillus spp. - L. plantarum yra naudojama gyvulininkystėje ir maisto pramonėje (10). Taip pat ši bakterija naudojama veršelių mityboje siekiant sureguliuoti jų virškinimo trakto mikroorganizmų sudėtį (11). Nustatyta, kad L. plantarum stimuliuoja organizmo imunines savybes (12;
13). Tačiau informacijos apie Lactobacillus plantarum naudojimą karvių mityboje nėra daug.
Literatūroje randama duomenų apie tai, kad L. plantarum teigiamai įtakoja didžiojo prieskrandžio fermentacinius procesus ir didžiojo prieskrandžio mikroflorą, pagerina maistinių medžiagų įsisavinamumą, bei teigiamai veikia pieno produkciją (14).
Darbo tikslas: ištirti Lactobacillus plantarum įtaką pieninių karvių kraujo biocheminiams rodikliams, primilžiui ir pieno kokybei.
Darbo uždaviniai:
Nustatyti tiriamo priedo įtaką karvių kraujo biocheminiams rodikliams.
Įvertinti tiriamo priedo įtaką karvių primilžiui ir pieno cheminei sudėčiai, bei somatinių ląstelių skaičiui.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kraujotakos, laktacijos ir mitybos ryšys
Karvių mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių primilžio kiekį, pieno sudėtį ir kokybę (15). Virškinimo metu, iš virškinamojo trakto maisto medžiagos patenka į kraują, kuris jas išnešioja po visa organizmą (16).
Egzistoja glaudus ryšys tarp kraujotakos intensyvumo pieno liaukoje ir pieno produkcijos lygio (17). Pieno sintezė yra nuolatinis procesas, kuriam reikalingas nuolatinis medžiagų, tokių kaip gliukozė, riebalų rūgštys, aminorūgštys, vanduo ir kt., reikalinų pieno sintezei, bei hormonų tiekimas.
Šių medžiagų patekimą į pieno liauką lemia jų koncentracija kraujo plazmoje ir pieno liaukos kraujotakos intensyvumas. Todėl kraujo apytaka pieno liaukoje yra intensyvesnė laktacijos metu (18).
Medžiagų apykaitos ir kiti procesai turi įtakos kraujo biocheminiams rodikliams. Karvių biocheminiai kraujo rodikliai tiksliausiai atspindi medžiagų apykaitos ir mitybos būklę (7). Sutrikus medžiagų apykaitai, vidaus organuose aptinkama morfologinių, histologinių ir cheminių pakitimų.
Sutrinka biologinių medžiagų oksidacinės ir redukcinės reakcijos, fermentai praranda savo aktyvumą.
Dalis fermentų, kurių yra sveikų žinduolių ląstelėse, tarpląsteliniuose ir kituose biologiniuose skysčiuose, sutrikus kurio nors organo veiklai, atsiradus ląstelių pažeidimams, iš citoplazmos ir mitochondrijų patenka į kraują. Organų būklę galima įvertinti nustačius kiek ir kokių fermentų yra kraujyje (19; 20).
1.2. Kraujo bioceminių rodiklių reikšmė
Biocheminiai kraujo tyrimai atliekami siekiant nustatyti gyvulių sveikatos būklę, taip pat norint įvertinti laikymo sąlygų ir šėrimo įtaką sveikatingumui (21). Biocheminiai kraujo tyrimai padeda nustatyti ne tik bendrą organizmo sveikatos būklę, bet ir atskirų vidaus organų būklę, medžiagų apykaitos sutrikimus (22).
Tiriant karves, linkusias sirgti medžiagų apykaitos ligomis, nustatyta, kad didesni pokyčiai vyksta organizme, esant didesniam genetiškai užprogramuotam primilžiui. Medžiagų apykaitos ligas
10 dažniausiai sukelia kalcio metabolizmo sutrikimai, energijos ir ląstelienos trūkumas pašaruose. Dėl sutrikusios medžiagų apykaitos gyvuliai patiria stresą, sumažėja organizmo atsparumas, susergama kitomis ligomis. Patiriama didelių nuostolių dėl sumažėjusio produktyvumo, nevaisingumo, padidėjusių darbo sąnaudų ir veterinarinių išlaidų (23; 20).
Medžiagų apykaitos sutrikimai glaudžiai susiję su kalcio (Ca) apykaita. Esant kalcio trūkumui vystosi nervų ir raumenų disfunkcija, dėl to karvė suserga pareze (24). Sumažėjusi kalcio koncentracija kraujyje siejasi su tešmens rezistentiškumo mažėjimu, kas sukelia mastitą (25). Esant hipokalcemijai sutrinka raumenų funkcijos, todėl per spenio kanalą lengviau patenka užkratas ir karvės suserga mastitu (26). Dėl hipokalcemijos sutrinka gimdos involiucijos procesas, todėl periodas tarp veršiavimosi ir apsivaisinimo pailgėja (27).
Fosforas (P) susijęs su ląstelių biologija, proteidų ir proteinų apykaita (28). Kraujyje sumažėjus fosforo koncentracijai, karvės netenka apetito, sumažėja pieno produkcija, sutrinka apsivaisinimas (29).
Esant magnio (Mg) jonų trūkumui vystosi įvairių organizmo sistemų - motorinės, reprodukcinės ir nervinės veiklos sutrikimai (30).
Kalcio, forforo, magnio, natrio ir kalio kiekis kraujo serume priklauso nuo jų kiekio pašaruose.
Šių makroelementų pokyčiai ar trūkumas kraujo serume lemia tokių ligų, kaip parezė po apsiveršiavimo ir ganyklinė tetanija, pasireiškimą. Didelis kalio ir natrio kiekis pašaruose sukelia metabolinę alkalozę ir trukdo palaikyti kalcio homeostazę užtrūkusių karvių organizme (31).
Bendrieji kraujo baltymai (T-Pro) netiesiogiai parodo organizmo atsparumą, taip pat jie koreliuoja su Ig G koncentracija kraujo serume (32; 24).
Kraujo fermentų ir mineralinių medžiagų tyrimų rezultatai naudingi diagnozuojamt karvių medžiagų apykaitos, reprodukcinės sistemos ligas, ketozes, taip pat analizuojant primilžio sumažėjimo priežastis, nustatant šėrimo paklaidas (33).
J. Sutkevičius ir A. Černauskas teigia, kad kraujo fermentų alaninaminotransferazės (ALT), aspartataminotransferazės (AST) ir šarminės fosfatazės (ALP), bei šarmų rezervo kiekis parodo kepenų funkcinį pajėgumą bei hepatocitų pažeidimo laipsnį sergant ketoze ar kitomis medžiagų apykaitos ligomis. Kraujo šarmų rezervo nukrypimas nuo normos gali pasireikšti itin didelio pieningumo karvėms (34).
J. Sutkevičius ir J. Bertašienė nustatė, kad karvių amžius įtakos ALT, AST ir šarmų rezervo kaitai neturi. Taip pat jie nustatė, kad veršingų karvių kraujo serume yra daugiau ALT ir AST, o neveršingų – didesnis šarmų rezervas (35).
11 Plazmos kreatininas (Cre) susidaro raumenyse iš kreatinfosfato (CK). Kreatinino buvimas kraujyje yra normalus fiziologinis reiškinys, nes kreatininas yra vienas iš baltymų metabolizmo produktų. Kreatinino ekskrecija vyksta pro inkstus, todėl kreatinino koncentracija kraujo plazmoje rodo inkstų filtracijos efektyvumą (36).
Bilirubino (T-Bil) kiekis kraujyje parodo kepenų būklė, hepatocitų pažeidimo laipsnį. Esant kepenų funkcijos nepakankamumui bilirubino kiekis kraujyje padidėja (37).
Gliukozės (Glu) sintezė daugiausia vyksta kepenyse iš gliukozės pirmtakų, kurie rezorbuojami iš virškinamojo trakto. Karvių organizme gliukozė yra naudojama pieno laktozės sintezei ir gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti (38). Gliukozės koncentracija melžiamų karvių kraujyje svyruoja 1,9 mmol/l ir 2,3 mmol/l ir dažnai nesiekia fiziologinės normos ribų (optimalu apie 3 mmol/l).
Sumažėjus gliukozės koncentracijai kraujyje galima įtarti subklinikinę ketozę, anoreksiją (39).
1.3. Laktacijos fiziologija
Laktacija – tai pieno susidarymo ir pieno išsiskyrimo procesų visuma (40). Laktacija - tai pieno susidarymas ir kaupimasis pieno liaukoje, bei periodiškas išsiskyrimas melžiant ar žindant. Laktacija taip pat vadinamas laikotarpis po vaisiaus atvedimo, kuomet susidaro pienas (41).
1.3.1 Pieno liaukos vystymosi ir laktacijos reguliacija
Melžiamų karvių laktaciją lemia daug veiksnių – genetiniai faktoriai, aplinkos sąlygos, hormonai, mityba, melžimo dažnumas. Pieno sekrecija vyksta veikiant neurohumoraliniams veiksniams.
Laktacijoje dalyvauja įvairūs hormonai (42). Pieno liaukos vystymuisi svarbūs estrogenai ir gestagenai, kuriuos išskiria kiaušidės. Pieno liaukos vystymuisi taip pat turi įtakos hipofizės priekinės dalies išskiriami hormonai – folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), liuteinizuojantis hormonas (LH), prolaktinas (LTH). LH skatina alveolių vystymąsi, o FSH – išvedamųjų pieno latakų. Reikšmės turi ir hipofizės išskiriamas somatotropinas (STH) ir prolaktinas (LTH), kuriuos, manoma, veršingumo metu gamina ir placenta. Hormonai adrenokortikotropinas (AKTH) ir tirotropinas (TTH), kurie turi įtakos prieinkstinėms liaukoms ir skydliaukei, taip pat skatina pieno liaukos vystymąsi (41).
12 Prolaktinas, kurį išskiria adenohipofizės distalinė dalis, skatina pieno liaukos augimą ir pieno sintezę. Prolaktinas taip pat svarbus pieno baltymų, laktozės, pieno riebalų ir kitų pieno komponentų sintezei (43).
Oksitocinas, išskiriamas neurohipofizės nervinės skilties, jungiasi prie specifinių receptorių esančių ant pieno liaukos mioepitelinių ląstelių, kurios sudaro išorinį alveolių ir pieno latakelių sluoksnį, ir skatina jų susitraukimus. Susitraukimų metu pienas iš alveolių per pieno latakėlius patenka į pieno cisternas (42).
Pieno išsiskyrimą skatina susidarę neurohumoraliniai ir sąlyginiai refleksai (41). Žindimas, melžimas aparatais ar rankomis dirgina spenių odoje esančius jutimo receptorius. Susidarę nerviniai impulsai keliauja į centrinę nervų sistemą, paveikia pagumburio supraoptinį ir paraventrikulinį branduolius, tuomet hipofizė išskiria oksitociną. Oksitocinas prisijungia prie specifinių receptorių esančių ant mioepitelinių ląstelių, kurioms susitraukiant pienas yra išstumiamas iš alveolių (44).
Kraujyje oksitocinas suirsta veikiamas fermento oksitocinazės. Oksitocinui suirus, pieno išsiskyrimo refleksas išnyksta (41).
1.3.2. Pieno sekrecijos ypatumai
Pienas, veikiant įvairiems fermentams, susidaro pieno liaukos liaukinio epitelio ląstelių protoplazmoje. Sekrecinėse ląstelėse, kurių yra alveolių ištekamųjų latakų ir talpyklų epitelyje, vyksta sudėtingi biocheminiai procesai, lemiantys pieno susidarymą. Kiekvienoje sekrecinėje ląstelėje susidaro normalios sudėties pienas, nes pieno liaukoje nėra ląstelių, kuriose atskirai susidarytų laktozė, pieno baltymai ar riebalai. Atskiros alveolių grupės ir atskiros liaukos skiltys išskiria nevienodo riebumo pieną. Pieno susidaryme dalyvauja ląstelės branduolys ir mitochondrijos, todėl ląstelių branduoliai padidėja aktyvios laktacijos metu (41).
Ląstelių protoplazmoje susidaro pieno baltymai, riebalai ir laktozė (45). Vitaminai, mineralinės medžiagos ir kai kurie baltyminiai junginiai pereina iš kraujo į pieną nepakitę. Liaukinio epitelio ląstelės atsirenka reikiamas medžiagas - vienas medžiagas jos sulaiko, kitų medžiagų į pieną nepraleidžia, iš kraujo pasiima tiek, kad piene jų būtų daugiau negu kraujyje. Medžiagos, iš kurių susidaro tam tikros pieno sudedamosios dalys, vadinamos pieno pirmtakais. Todėl pieno sudėtis priklauso nuo kraujo sudėties, t.y. nuo pieno pirmtakų kiekio kraujyje. Pieno pirmtakų kiekis kraujyje priklauso nuo gyvulių šerimo.
13 Ląstelėse pieno sekrecija vyksta trimis būdais. Po apsiveršiavimo, laktacijos pradžioje sekrecija būna apokrininė, mezokrininė – intensyvios laktacijos metu ir holokrininė laktacijos pabaigoje, pieno liaukos involiucijos laikotarpiu.
Pienas, susidaręs sekrecinėse ląstelėse, patenka į pieno latakėlius ir talpyklas. Kai kurios sudedamosios pieno dalys iš pieno liaukos reabsorbuojamos atgal į kraują. Šiam procesui sutrikus, pieno sekrecija taip pat sutrinka. Į kraują reabsorbuojasi fosforas (P), siera (S) ir kalcis (Ca).
Pienas liaukiniame epitelyje susidaro nuolat. Intensyviausiai pieno susidarymo procesas vyksta pirmąsias tris valandas po melžimo. Tarp melžimų pienas kaupiasi pieno liaukoje (41). Didžioji dalis pieno (nuo 80 iki 100 proc.) kaupiasi alveolėse ir pieno latekėliuose, o likusi dalis (iki 20 proc.) – pieno talpyklose ir surenkamuosiuose latakuose (46).
Pieno sekrecijai įtakos turi liaukos prisipildymo greitis. Pirmiausia pienas kaupiasi alveolėse ir pieno latakėliuose, po to stambesniuose latakuose ir talpyklose. Visas šis procesas prasideda iki melžimo likus 4 – 5 valandoms. Kadangi tešmens lygieji raumenys yra gana plastiški, jame slėgis didėja nesmarkiai. Esant per dideliam spaudimui tešmenyje, pieno sintezė ir sekrecija susilpnėja arba sustoja, nes per daug išsitempus tešmeniui yra spaudžiami kraujagyslių ir limfagyslių kapiliarai.
Pieno sekreciją lemia kraujotakos, medžiagų apykaitos ir kvėpavimo intensyvumas (41). Tam, kad susidarytų vienas litras pieno reikia, kad tešmens kraujagyslėmis pratekėtų ne mažiau kaip 400 - 500 l kraujo (47). Itin produktyvios karvės pieno sintezei sunaudoja apie 40% pašaro energijos. Pieno sekrecijai įtakos turi kepenys, kurios padidėja laktacijos metu, nes jose susidaro pieno pirmtakai (41).
1.3.3. Pieno sudėtis
Karvių piene yra apie 120 komponentų: apie 60 riebalų rūgščių, apie 20 aminorūgščių, mineralinių medžiagų, cukraus, pigmentų, vitaminų, fermentų, fosfatidų, mikroelementų, hormonų ir kitų medžiagų (41; 48). Didžiąją dalį pieno sudaro vanduo – apie 87 proc., angliavandeniai, riebalai, batymai ir mineralinės druskos (49). Pieno cheminė sudėtis pateikiama 1 lentelėje.
Pagrindiniai pieno baltymai yra kazeinas, albuminas ir globulinas (50). Pieno baltymų šaltinis yra amino rūgštys (lizinas, histidinas, triptofanas), polipeptidai ir baltymai, kurie į pieną patenka iš kraujo plazmos. Apie 10% visų pieno baltymų sudaro imuniniai gama globulinai ir apie 90%
β kazeinas ir α-laktoglobulinas. Laktacijos eigoje baltyminių frakcijų kiekis kinta, tačiau bendras baltymų kiekis piene ir kraujyje yra pastovus, ir gali šiek tiek padidėti, padidinus raciono maistingumą (41).
14 Pieno riebalai daugiausia susidaro iš riebalų rūgščių ir neutralių riebalų, esančių kraujo plazmoje, ir tik mažos molekulinės masės pieno riebalai susidaro iš gliukozės. Atrajotojų pieno riebalų sintezė vyksta naudojant acto rūgštį, kuri pasigamina prieskranžiuose, angliavandenių rūgimo metu.
Riebalų kiekis piene nepastovus – rytinio melžimo metu pieno riebalų kiekis būna didesnis, negu vakarinio.
Piene yra įvairių pieno liaukos veiklos produktų – epitelinių ląstelių, neutrofilinių leukocitų, kurie pereina iš kraujo, limfocitų ir monocitų. Piene taip pat yra pieno kūnelių – riebalinių dalelių.
Pieno morfologinė sudėtis kinta ir yra nepastovi. Po apsiveršiavimo piene daugiausia būna epitelinių ląstelių (iki 1,5-5,6 mln/ml). Vėliau, laktacijos metu, jų kiekis piene mažėja (51; 41). Į pieną iš kraujo gali pereiti urėja (šlapalas arba karbamidas) (UREA) – galutinis azoto apykaitos organizme produktas. Urėjos kiekis piene rodo azoto ir energijos pusiausvytą, bei baltymų skilimą didžiajame prieskrandyje. Urėja susidaro kepenyse iš amoniako. Dalis urėjos yra šalinama iš organizmo su šlapimu ir pienu, kita dalis – kartu su seilėmis pasisavinama organizmo, todėl urėjos kiekis yra ir vienas iš kepenų veiklos rodiklių. Urėjos kiekis piene priklauso nuo baltymų, energijos ir vandens suvartojimo, kepenų ir inkstų veiklos, bei šlapimo išsiskyrimo (52).
1 lentelė Karvės pieno cheminė sudėtis procentais (55)
Sudėtinės dalys Nuo – iki Vidutiniškai
Vanduo 82,7 – 90,7 87,5
Sausosios medžiagos 9,3 – 17,3 12,5
Riebalai 2,7 – 7,0 3,8
Baltymai 2,0 – 5,0 3,3
Iš jų:
kazeinas 1,8 – 4,5 2,7
albuminas 0,2 – 0,7 0,5
globulinas 0,05 – 0,15 0,1
kiti baltymai 0,05 – 0,20 0,1
Nebaltyminiai junginiai 0,02 – 0,08 0,05
Pieno cukrus (laktozė) 4,0 – 5,3 4,7
Mineralinės medžiagos 0,5 – 1,0 0,7
Dujos 3,0 – 15,0 7,0
15 1.3.4. Pieno kiekio ir sudėties kaita per laktaciją
Karvių laktacija vidutiniškai trunka apie 305 dienas (53). Pieno savybės per laktacijos laikotarpį pakinta 3 kartus. Pirmąsias 5 – 7 dienas po apsiveršiavimo karvė duoda krekenas. Krekenos skiriasi nuo pieno pagal išvaizdą, cheminę sudėtį ir fiziologinį poveikį, jos yra tirštesnės už pieną, geltonos spalvos, sūraus skonio. Krekenose yra iki 15 proc. baltymų, kurių didžiąją dalį sudaro albuminai ir globulinai - apie 8,3 proc. Krekenų rūgštingumas, dėl didelio baltymų kiekio, būna didesnis kaip 40°T.
Jose, palyginus su pienu, yradaugiauriebalų (6,3 proc.), mineralinių medžiagų, vitaminų (A, B, C, D, E) ir mikroelementų. Krekenos yra nepakeičiamas ką tik atvesto veršelio maistas.
Per likusį 280 – 285 dienų laktacijos laikotarpį karvės duoda normalų pieną. Daugumos karvių pieno riebumas per antąjį ir trečiąjį laktacijos mėnesius mažėja, po to - iš lėto didėja. Pirmąjį veršingumo mėnesį pieningumas pradeda mažėti.
Trečiąjį laktacijos periodą – 10 – 15 dienų prieš užtrūkimą, karvių piene būna daugiau riebalų (5 – 7 proc.), baltymų, fermentų, mineralinių medžiagų ir mažiau pieno cukraus – laktozės, negu normalios laktacijos periodu (54).
1.4. Karvių produktyvumo didinimo galimybės
Pienas - tai žinduolių gyvūnų pieno liaukos sekretas. Jis skirtas maitinti jaunikliui. Piene yra lengvai įsisavinamų, organizmui augti reikalingų maisto medžiagų, tokių kaip baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineraliniės medžiagos. Piene taip pat yra kitų svarbių organizmui maisto komponentų – vitaminų, fermetų, hormonų, imuninių medžiagų, organinių rūgščių. Piene yra daugiau kaip 200 įvairių medžiagų, kurios yra reikalingos žmonių ląstelių atsinaujinimui ir energijos gavimui (55).
Viena iš sudėtingiausių žemės ūkio gamybos šakų vis dar išlieka pieno gamyba. Pieno ūkio pelningumą lemia daug veiksnių, iš kurių svarbiausi, lemiantys pieno gamybos efektyvumą, yra gyvulių genetinis potencialas, šėrimas ir pašarai, priežiūros ir laikymo technologijos. Karvių pieno produkcijai didžiausią įtaką turi šėrimas ir pašarai, kurie įtakoja apie 50 – 60 proc. sąnaudų, o genetiniai faktoriai - tik 25 – 27 proc.
16 Konkurencija pieno produktų rinkoje nuolat didėja, todėl reikia mažinti pieno savikainą ir gerinti jo kokybę. Tam, kad būtų galima tai pasiekti, reikia didinti gyvulių produktyvumą ir mažinti pieno gamybos sezoniškumą (56).
Siekiant, kad karvių produktyvumas padidėtų, jas reikia šerti geros kokybės pašarais. Esant tinkamai subalansuotam racionui ir pašarams, yra užtikrinamas optimalus didžiojo prieskrandžio turinio fermentacijos procesų aktyvumas, kuris įtakoja gerą pašaro organinės medžiagos virškinamumą didžiajame prieskrandyje (57). Tačiau pašarai ne visada užtikrina, kad galvijų didžiojo prieskrandžio turinio ekosistemos funkcionuotų optimaliai (58). Fermentacinius procesus, vykstančius didžiajame prieskrandyje, galima reguliuoti naudojant įvairias medžiagas ir preparatus. Didžiojo prieskrandžio turinio mikrobiologinių fermentacijos procesų reguliavimu siekiama didinti pašarų panaudojimo efektyvumą ir atrajotojų produktyvumą (59).
Nustatyta, kad energijos, baltymų ir kitų maisto medžiagų priedai teigiamai įtakoja karvių sveikatingumą, reprodukcijos funkcijas, didina pieno primilžius, gerina pieno kokybės rodiklius.
Vieni pašarų priedai yra energijos, baltymų, vitaminų ir mineralų koncentratai, kuriais papildomi karvių racionai, kiti – stimuliuoja prieskrandžių mikrofloros veiklą, tuo pagerindami pašarų virškinimą ir maisto medžiagų pasisavinimą (60).
Pagal Europos Sąjungos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 pašarų priedai, atsižvelgiant į jų funkcijas ir savybes, skirstomi į šias kategorijas:
Technologiniai priedai: konservantai, antioksidantai, emulsikliai, standikliai, tirštikliai, rišamosios medžiagos, taršos radionuklidais reguliavimo medžiagos, rūgštingumo reguliatoriai, birumą gerinančios medžiagos, siloso priedai, denatūruojamosios medžiagos.
Jusliniai priedai: dažikliai, kvapiosios medžiagos, apetitą gerinančios medžiagos.
Maistiniai priedai: mikroelementai, vitaminai, provitaminai, aminorūgštys, jų druskos ir analogai, karbamidas ir kiti nebaltyminio azoto junginiai.
Zootechniniai priedai: žarnyno floros stabilizatoriai (probiotikai), virškinamumą gerinančios medžiagos ir kiti zootechniniai priedai.
Kokcidiostatikai ir histomonostatikai (4).
1.4.1. Probiotikų naudojimas galvijų mityboje
Probiotikai priskiriami zootechninių priedų kategorijai (4). Įrodyta, jog probiotikų naudojimas galvijų racionuose padeda sumažinti veršelių diarėjos pasireiškimą, padeda išvengti didžiojo
17 prieskrandžio acidozės, gerina didžiojo prieskrandžio mikrofloros savybes, turi įtakos pieno primilžiui ir sudėčiai.
Tam, kad probiotikai turėtų teigiamą poveikį naudojant juos gyvulininkystėje, bakterijos naudojamos jų gamyboje turi atitikti šiuos kriterijus:
1) Turi būti nepatogeniškos;
2) Atsparios virškinamojo trakto poveikiui (pvz. pH);
3) Genetiškai stabilios (61).
Probiotikų preparatai gali būti sudaryti iš vienos mikroorganizmų padermės, tačiau preparatą taip pat gali sudaryti iki devynių skirtingų padermių mišinys. Probiotikai gali būti gaminami kapsulių, pastos, miltelių arba granulių pavidalu (6).
1.4.2. Probiotikų poveikis galvijų sveikatingumui
Dažniausiai probiotikų gamyboje yra naudojamos pieno rūgšties bakterijos (Lactobacillus spp., Bifidobacterium spp.), grybeliai (Saccharomyces cerevisiae, Saccharomyces boulardii, Aspergillus oryzae) (6). Dažniausiai naudojamos probiotikų gamyboje bakterijų rūšys pateikiamos 2 lentelėje.
2 lentelė. Probiotikų gamyboje naudojamos bakterijų rūšys (62) Lactobacillus
spp.
Bifidobacterium spp.
Kitos pieno rūgštį sintetinančios
bakterijos
Kitos pieno rūgšties nesintetinančios
bakterijos L. acidophilus B. adolescentis Enterococcus
faecalis
Bacillus cereus
L. casei B. animalis E. faecium Escherichia coli
L. crispatus B. bifidum Lactococcus lactis Propionibacterium freudenreichii
L. gallinarum B. breve Leuconostoc
mesenteroides
-
L. gasseri B. infantis Pediococcus
acidilactici
- L. johnsonii B. lactis Sporolactobacillus
inulinus
-
L. paracasei B. longum Streptococcus
thermophilus
-
L. plantarum - - -
L. reuteri - -
L. rhamnosus - - -
18 Probiotiniai preparatai skatina celiuliolitinių bakterijų, tokių kaip Fibrobacter succinogens ir Ruminococcus spp., augimą. Šios bakterijos virškina celiuliozę ir hemiceliuliozę. Tokiu būdu gerėja ląstelienos virškinimas didžiajame prieskrandyje, padaugėja mikrobinių baltymų ir iš pašaro pasisavinama daugiau organinių medžiagų, todėl padidėja pieno gamyba (63). Taip pat sumažėja pieno rūgšties koncentracija didžiajame prieskrandyje, sumažėja didžiojo prieskrandžio pH.
Įvairių rūšių probiotikai turi skirtingus fermentacijos potencialus, skirtingai veikia žarnyno mikroflorą, kuri turi įtakos organizmo metabolizmui. Probiotikai taip pat gali būti naudojami siekiant kontroliuoti patogeninių bakterijų kiekį žarnyne, gyvūnų augimo skatinimui, imuninės reguliacijos gerinimui (6).
Probiotiniai preparatai gali keisti didžiojo prieskrandžio fermentacijos procesus, todėl sumažėja metano (CH4) susidarymas ir išsiskyrimas į aplinką. Jie taip pat dalyvauja deguonies radikalų neutralizacijos reakcijose, dėl ko sukuriama labiau anaerobinė aplinka, reikalinga didžiojo prieskrandžio mikroorganizmams (64).
Karvių pieningumą ir pieno sudėtį lemia daug veiksnių, tačiau labiausiai – šėrimas. Didžiojo prieskrandžio mikroflora gamina daug gyvybiškai svarbių medžiagų, todėl svarbu, kad galvijų virškinamojo trakto mikroorganizmų balansas būtų tinkamas. Probiotikai turi įtakos karvių virškinamojo trakto mikroorganizmų sudėčiai, gerina pašaro maistinių medžiagų virškinamumą ir pasisavinimą, gerina imuninės sistemos funkcijas, todėl didėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms, patogeniniams veiksniams ir stresams. Mikroorganizmai, esantys probiotikų sudėtyje, patekę į virškinamąjį traktą pradeda sparčiai daugintis. Dauginimosi metu gaminasi maistingosios ir biologiškai aktyvios medžiagos, kurios teigiamai veikia medžiagų apykaitos, augimo procesus ir produktyvumą (8).
***
Apibendrinant literatūros apžvalgoje išanalizuotą medžiagą, galime teigti, kad virškinimo sistemos prosesai, kraujotaka ir kraujo biocheminė sudėtis turi tiesioginės įtakos pieno sekrecijai.
Pakitus vienos ar keleto funkcijų intensyvumui, keičiasi ir sekretuojamo pieno kiekis, bei jo sudėtis.
Karvių mityboje naudojami įvairūs pašarų papildai, kurie daro įtaką virškinimo sistemos funkcijai.
Naudojant pašarų papildus su probiotinėmis bakterijomis sudaromos palankios sąlygos didžiojo prieskrandžio ekosistemos veiklai (65). Dėl to aktyvėja didžiojo prieskrandžio fermentacinių procesų aktyvumas ir stimuliuojama laktacijos funkcija (66; 67). Tačiau karvių mityboje naudojant papildus,
19 būtina atsižvelgti į tai, kokią įtaką jie daro gyvūno sveikatai. Todėl šio darbo tikslas ir buvo ištirti probiotinės bakterijos Lactobacillus plantarum įtaką pieninių karvių kraujo biocheminiams rodikliams, primilžiui ir pieno kokybei.
20
2. TYRIMO METODIKA IR MEDŽIAGOS
2.1. Tyrimo objektas, atlikimo vieta ir laikas
Tyrimai atlikti 2014 m. privačiame ūkyje su holšteinizuotomis Lietuvos juodmargėmis karvėmis tvartiniu laikotarpiu. Tyrimo schema pavaizduota 1 paveiksle.
1. pav. Tyrimo schema
Tiriamos karvės, holšteinizuotos Lietuvos juodmargės, vidutinis karvių
amžius 5,6±0,28 metai, 101,7±7,16 laktacijos diena, pieno primilžis – 27,2±0,44 kg, SLS – 122,8±21,27
tūkst./ml.
Kontrolinė grupė, kurioje karvės buvo šeriamos subalansuotu pagal proteinų ir
energijos poreikius racionu, atitinkančiu mitybos
fiziologines normas (n=10)
Tiriamoji grupė, kuri gavo tiriamąjį priedą, sudytą iš miežių pamilčių, fermentuotų
naudojant Lactobacillus plantarum (3.0×109 ksv (kolonijas sudarantys
vienetai)/g) (n=10)
Tirta: kraujo serumas nustatant gliukozės (Glu), bendro baltymo (T-Pro), bendro bilirubino (T-Bil), aspartataminotransferazės (AST), alaninaminotransferazės (ALT), kreatinino (Cre), kalcio (Ca) ir fosforo (P) kiekius; primilžiai, pieno mėginiai nustatant pieno riebalų, baltymų,
laktozės ir urėjos kiekius, bei somatinių ląstelių skaičių.
Tyrimų duomenys apdoroti statistiškai.
Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai ir jų paklaidos, patikimumo laipsnis (p)
21 Ūkyje, kuriame buvo atliktas tyrimas, karvės laikomos pagal gyvūnų gerovės reikalavimus, kurie nurodyti teisiniame akte „Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimai“ (Žin., 2002, Nr. 51-1974).
Karvės buvo laikomos saitiniu būdu, girdomos iš automatinių girdyklų, melžiamos du kartus per dieną.
Tyrimo trukmė buvo 62 dienos. Jis atliktas vadovaujantis šiais teisiniais aktais: „Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas“ (Nauja įstatymo redakcija, Žin., 2012, Nr. 122- 6126) bei „Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimai“ (VMVT direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. B1-866).
Tyrimams pasirinktos karvės (n=20) buvo kliniškai sveikos: vidutinė kūno temperatūra tiesiojoje žarnoje 38,50 C (norma 37,5 – 39,00 C), matomos gleivinės rožinės spalvos, limfiniai mazgai paslankūs, nepadidėję, vidutinis prieskrandžių susitraukimų skaičius – 3 kartai per 2 minutes (norma 2 – 5 kartai per 2 minutes), vidutinis pulso dažnumas – 68 tvinksniai per minutę (norma – 50 – 80 tvinksnių per minutę) (68).
2.2. Karvių grupių sudarymo metodika
Tyrimui pasirinkta 20 karvių, kurių amžius, laktacijos tarpsnis, produktyvumas ir somatinių ląstelių skaičius (SLS) buvo panašūs. Vidutinis šių karvių amžius buvo 5,6±0,28 metai, 101,7±7,16 laktacijos diena, pieno primilžis – 27,2±0,44 kg, SLS – 122,8±21,27 tūkst./ml.
Visos karvės buvo suskirstytos į dvi grupes:
I grupė – kontrolinės karvės (n=10), kurios buvo šeriamos pagal proteinų ir energijos poreikius subalansuotu racionu, atitinkančiu karvių mitybos fiziologines normas (69).
II grupė – bandomosios karvės (n=10), kurios su tokiu pačiu racionu kaip ir kontrolinių karvių, papildomai kiekvieną dieną, 60 dienų iš eilės, gavo po 100 g tiriamojo priedo. Priedą sudarė miežių pamiltės, fermentuotos naudojant Lactobacillus plantarum (3,0×109 ksv (kolonijas sudarantys vienetai)/g).
2.3. Kraujo mėginių ėmimo ir tyrimo metodika
Iš kiekvienos grupės atsitiktinai pasirinktų trijų karvių buvo paimti kraujo mėginiai į mėgintuvėlius be priedų (serumo biocheminiam tyrimui). Kraujas paimtas iš uodegos venos (vena caudalis) du kartus – tyrimo pradžioje, t. y. vieną dieną prieš pradedant šerti tiriamąjį priedą, ir
22 pabaigoje, t. y. kitą dieną po paskutinės tiriamojo priedo dozės sušėrimo. Paruoštas kraujo serumas buvo laikomas šaldiklyje -20°C temperatūroje iki tyrimo.
Serumas buvo tiriamas automatiniu biocheminiu analizatoriumi SPOTCHEM-EZ (ARKRAY, Japonija), nustatant gliukozės (Glu), bendro baltymo (T-Pro), bendro bilirubino (T-Bil), aspartataminotransferazės (AST), alaninaminotransferazės (ALT), kreatinino (Cre), kalcio (Ca) ir fosforo (P) kiekius.
2.4. Pieno mėginių ėmimo ir tyrimo metodika
Pieno primilžiai tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatomi tris kartus: tyrimo pradžioje, t. y. vieną dieną prieš pradedant šerti tiriamąjį priedą, tyrimo viduryje, t. y. praėjus 30 dienų nuo priedo šėrimo pradžios, ir pabaigoje, t. y. kitą dieną po paskutinės tiriamojo priedo dozės sušėrimo, atliekant kontrolinius karvių melžimus.
Pieno mėginiai buvo paimti iš kiekvienos karvės individualiai pagal pieno mėginių ėmimo taisykles (LST EN ISO 707:1999+P:2003 Pienas ir pieno produktai. Mėginių ėmimo taisyklės) tyrimo pradžioje, viduryje ir pabaigoje.
Pieno mėginiuosese buvo nustatyti pieno riebalai, baltymai, laktozė ir urėja prietaisu
„LactoScope FTIR“ (FT1.0. 2001; Delta Instruments, Olandija) bei somatinių ląstelių skaičius prietaisu
„SomaScope“ (CA-3A4, 2004; Delta Instruments, Olandija).
2.5. Tyrimo duomenų statistinės analizės metodika
Tyrimų duomenys apdoroti statistiškai naudojant “Microsoft Exel” programą. Apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai ir jų paklaidos, patikimumo laipsnis (p).
Rezultatai laikomi statistiškai patikimais, kai p<0,001, p<0,01, p<0,05; rezultatai nepatikimi kai p>0,05.
23
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Kraujo tyrimų rezultatai
Tyrimo pradžioje ir tyrimo pabaigoje tiek kontrolinės, tiek ir tiriamosios karvių grupės biocheminiai kraujo rodikliai, išskyrus kreatininą (Cre), atitiko fiziologinės normos ribas. Kreatinino kiekis šiek tiek viršijo normos ribas (norma 40-80 µmol/l). Kraujo biocheminio tyrimo rezultatai pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė. Kraujo biocheminio tyrimo rezultatai
Parametrai
Tyrimo pradžia Tyrimo pabaiga
Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė
Glu, mmol/l 2,68±0,39 3,34±0,52 2,79±0,24 3,08±0,23
T-Pro, g/l 65,75±2,96 67,33±1,56 68,13±3,15 71,74±3,37
T-Bil, µmol/l 2,17±0,27 1,95±0,19 3,18±0,37 2,45±0,17
AST, IU/l 66,67±3,66 62,4±2,21 97,70±4,98 95,87±5,41
ALT, IU/l 27,62±3,23 22,47±2,39 32,23±1,53 30,7±2,14
Cre, µmol/l 85,56±3,63 80,03±2,05 87,23±3,92 84,87±1,79
Ca, mmol/l 2,44±0,22 2,66±0,25 2,35±0,32 2,69±0,24
P, mmol/l 2,0±0,09 1,88±0,19 1,94±0,10 1,99±0,05
Tyrimo pradžioje tiriamosios karvių grupės gliukozės (Glu) kiekis kraujyje buvo 0,66 mmol/l didesnis negu kontrolinės grupės (p>0,05).Kontrolinės karvių grupės gliukozės kiekis kraujyje tyrimo pabaigoje buvo 0,11 mmol/l mažesnis nei tyrimo pradžioje (p>0,05).
Tiriamosios kravių grupės gliukozės kiekis kraujyje tyrimo pradžioje buvo 0,26 mmol/l didesnis negu pabaigoje (p>0,05). Tyrimo pabaigoje tiriamosios grupės gliukozės kiekis kraujyje buvo 0,29 mmol/l didesnis, lyginant su kontroline grupe (p<0,05).
Gliukozės kiekio kraujyje kitimas tyrimo metu pavaizduotas 2 paveiksle.
24 2 pav. Gliukozės kiekio kraujyje kitimas tyrimo metu.
Tyrimo pradžioje tiriamosios karvių grupės bendro baltymo (T-pro) kiekis kraujyje buvo 1,58 g/l didesnis nei kontrolinės grupės (p>0,05). Kontrolinės grupės bendro baltymo kiekis kraujyje tyrimo pradžioje buvo 2,38 g/l mažesnis negu tyrimo pabaigoje (p<0,05).
Tiriamosios karvių grupės bendro baltymo kiekis kraujyje tyrimo pradžioje buvo 4,41 g/l mažesnis nei tyrimo pabaigoje (p>0,05). Tyrimo pabaigoje tiriamosios karvių grupės bendro baltymo kiekis buvo 3,61 g/l didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Bendro baltymo kiekio kitimas kraujyje tyrimo metu pateikiamas 3 paveiksle.
3 pav. Bendro baltymo kiekio kitimas kraujyje tyrimo metu
25 Tyrimo pradžioje tiriamosios karvių grupės bendro bilirubino (T-Bli) kiekis kraujyje buvo 0,22 µmol/l mažesnis negu kontrolinės grupės (p>0,05). Kontrolinės kravių grupės bendro bilirubino kiekis kraujyje tyrimo pradžioje buvo 1,01 µmol/l mažesnis nei tyrimo pabaigoje (p<0,01).
Tyrimo pradžioje tiriamosios karvių grupės bendro bilirubino kiekis kraujyje buvo 0,5 µmol/l mažesnis negu tyrimo pabaigoje (p<0,01). Tyrimo pabaigoje tiriamosios karvių grupės bendro bilirubino kiekis kraujyje buvo 0,73 µmol/l mažesnis nei kontrolinės grupės (p>0,05).
Bendro bilirubino kiekio kitimas kraujyje tyrimo metu pateikiamas 4 paveiksle.
4 pav. Bendro bilirubino kiekio kitimas kraujyje tyrimo metu
Tyrimo pradžioje tiriamosios karvių grupės aspartataminotransferazės (AST) kiekis kraujyje buvo 4,27 IU/l mažesnis negu kontrolinės grupės (p>0,05). Kontrolinės kravių grupės aspartataminotransferazės kiekis kraujyje buvo 31,03 IU/l mažesnis nei tyrimo pabaigoje (p<0,05).
Tiriamosios karvių grupės aspartataminotransferazės kiekis kraujyje tyrimo pradžioje buvo 33,45 IU/l mažesnis nei tyrimo pabaigoje (p<0,05). Tyrimo pabaigoje tiriamosios karvių grupės aspartataminotransferazės kiekis kraujyje buvo 1,83 IU/l mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Aspartataminotransferazės kiekio kitimas kraujyje tyrimo metu pateikiamas 5 paveiksle.
26 5 pav. Aspartataminotransferazės kiekio kitimas kraujyje tyrimo metu
Tyrimo pradžioje tiriamosios karvių grupės alaninaminotransferazės (ALT) kiekis kraujyje buvo 5,15 IU/l mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Kontrolinės kravių grupės alaninaminotransferazės kiekis kraujyje tyrimo pradžioje buvo 4,61 IU/l mažesnis negu tyrimo pabaigoje (p>0,05).
Tyrimo pradžioje tiriamosios karvių grupės alaninaminotransferazės kiekis kraujyje buvo 8,23 IU/l mažesnis nei tyrimo pabaigoje (p>0,05). Tyrimo pabaigoje tiriamosios karvių grupės alaninaminotransferazės kiekis kraujyje buvo 1,53 IU/l mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Alaninaminotransferazės kiekio kitimas kraujyje tyrimo metu pateikiamas 6 paveiksle.
6 pav. Alaninaminotransferazės kiekio kitimas kraujyje tyrimo metu
27 Tyrimo pradžioje tiriamosios karvių grupės kreatinino (Cre) kiekis kraujyje buvo 5,53 µmol/l mažesnis nei kontrolinės grupės (p>0,05). Kontrolinės kravių grupės kreatinino kiekis kraujyje tyrimo pradžioje buvo 1,67 µmol/l mažesnis negu tyrimo pabaigoje (p>0,05).
Tiriamosios karvių grupės kreatinino kiekis kraujyje tyrimo pradžioje buvo 4,84 µmol/l mažesnis nei tyrimo pabaigoje (p<0,05). Tyrimo pabaigoje tiriamosios karvių grupės kreatinino kiekis kraujyje buvo 2,36 µmol/l mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Kreatinino kiekio kitimas kraujyje tyrimo metu pateikiamas 7 paveiksle.
7 pav. Kreatinino kiekio kitimas kraujyje tyrimo metu
Tiriamosios karvių grupės kalcio (Ca) kiekis kraujyje tyrimo pradžioje buvo 0,22 mmol/l didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Kontrolinės kravių grupės kalcio kiekis kraujyje tyrimo pradžioje buvo 0,09 mmol/l mažesnis nei tyrimo pabaigoje (p>0,05).
Tyrimo pradžioje tiriamosios karvių grupės kalcio kiekis kraujyje buvo 0,03 mmol/l mažesnis negu tyrimo pabaigoje (p>0,05). Tyrimo pabaigoje tiriamosios karvių grupės kalcio kiekis kraujyje buvo 0,34 mmol/l didesnis lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Kalcio kiekio kitimas kraujyje tyrimo metu pateikiamas 8 paveiksle.
28 8 pav. Kalcio kiekio kitimas kraujyje tyrimo metu
Tyrimo pradžioje tiriamosios karvių grupės fosforo (P) kiekis kraujyje buvo 0,12 mmol/l mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Tyrimo pradžioje kontrolinės kravių grupės fosforo kiekis kraujyje buvo 0,06 mmol/l didesnis nei tyrimo pabaigoje (p>0,05).
Tiriamosios karvių grupės fosforo kiekis kraujyje buvo 0,11 mmol/l mažesnis nei tyrimo pabaigoje (p>0,05). Tyrimo pabaigoje tiriamosios karvių grupės fosforo kiekis kraujyje buvo 0,05 mmol/l didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Fosforo kiekio kitimas kraujyje tyrimo metu pateikiamas 9 paveiksle.
9 pav. Fosforo kiekio kitimas kraujyje tyrimo metu
29
3.2. Pieno tyrimų rezultatai
Pieno tyrimų rezultatai pateikiami 4 lentelėje.
4 lentelė. Pieno tyrimų rezultatai
Parametrai
Tyrimo pradžia Tyrimo vidurys Tyrimo pabaiga
Kontrolinė grupė
Tiriamoji grupė
Kontrolinė grupė
Tiriamoji grupė
Kontrolinė grupė
Tiriamoji grupė Primilžis,
kg/d 26,84±0,71 27,55±0,54 24,86±0,54 27,4±0,59 22,59±0,73 26,04±0,97 Riebumas,
proc. 5,37±0,24 4,83±0,18 5,18±0,24 4,85±0,18 4,63±0,27 5,03±0,51 Baltymų
proc. 3,8±0,10 3,58±0,08 3,9±0,13 3,79±0,10 3,9±0,12 3,68±0,11 Laktozės
proc. 4,51±0,06 4,56±0,04 4,55±0,05 4,63±0,05 4,51±0,05 4,51±0,06 SLS,
tūkst./ml 117,1±13,92 128,5±41,35 143,3±49,52 155,9±27,12 114,8±16,85 152,2±30,79 Urėja,
mg/kg 25,0±1,64 24,4±1,55 25,6±2,29 23,5±1,76 29,5±1,26 27,6±1,56
Kontrolinės karvių grupės pieno primilžio kiekis tyrimo pradžioje buvo 1,98 kg/d didesnis nei tyrimo viduryje, t. y. 30-tą tyrimo parą (p>0,05) ir 4,25 kg/d didesnis nei tyrimo pabaigoje (p<0,01).
Pieno primilžio duomenys kontrolinėje grupėje lyginant tyrimo vidurio ir pabaigos rezultatus sumažėjo 2,27 kg/d (p<0,05).
Tyrimo pradžioje tiriamosios karvių grupės pieno primilžio kiekis buvo 0,71 kg/d didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Tiriamosios karvių grupės pieno primilžio kiekis tyrimo pradžioje buvo 0,15 kg/d didesnis nei tyrimo viduryje (p>0,05). Tyrimo viduryje tiriamosios karvių grupės pieno primilžio kiekis buvo 2,54 kg/d didesnis, lyginant su kontroline grupe tuo pačiu metu (p<0,01). Tiriamosios karvių grupės pieno primilžio kiekis tyrimo pabaigoje buvo 1,51 kg/d (p>0,05) ir 1,36 kg/d (p>0,05) mažesnis nei atitinkamai tyrimo pradžioje ir viduryje. Tiriamosios karvių grupės pieno primilžio kiekis tyrimo pabaigoje buvo 3,45 kg/d didesnis, lyginant su kontroline grupe (p<0,05).
Primilžio kiekio kitimas tyrimo metu pateikiamas 10 paveiksle.
30 10 pav. Primilžio kiekio kitimas tyrimo metu
Tyrimo pradžioje kontrolinės karvių grupės pieno riebalų kiekis buvo 0,19 proc. (p>0,05) mažesnis nei tyrimo viduryje ir 0,74 proc. (p<0,01) mažesnis nei tyrimo pabaigoje. Pieno riebalų kiekis kontrolinėje karvių grupėje lyginant tyrimo vidurio ir pabaigos rezultatus sumažėjo 0,55 proc.
(p>0,05).
Tiriamosios karvių grupės pieno riebalų kiekis tyrimo pradžioje buvo 0,54 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Tyrimo pradžioje tiriamosios karvių grupės pieno riebalų kiekis buvo 0,02 proc. (p<0,05) mažesnis nei tyrimo viduryje. Tyrimo viduryje tiriamosios karvių grupės pieno riebalų kiekis buvo 0,33 proc. (p>0,05) mažesnis, lyginant su kontroline grupe tuo pačiu metu.
Tiriamosios karvių grupės pieno riebalų kiekis tyrimo pabaigoje buvo 0,21 proc. (p>0,05) ir 0,18 proc.
(p>0,05) didesnis nei atitinkamai tyrimo pradžioje ir viduryje. Tyrimo pabaigoje tiriamosios karvių grupės pieno riebalų kiekis buvo 0,4 proc. (p>0,05) didesnis, lyginant su kontroline grupe.
Pieno riebalų kiekio kitimas tyrimo metu pateikiamas 11 paveiksle.
31 11 pav. Pieno riebalų kiekio kitimas tyrimo metu
Kontrolinės karvių grupės pieno baltymų kiekis tyrimo pradžioje buvo 0,1 proc. (p>0,05) mažesnis nei tyrimo viduryje ir 0,1 proc. (p>0,05) mažesnis nei tyrimo pabaigoje. Lyginant tyrimo vidurio ir pabaigos rezultatus kontrolinėje grupėje pieno baltymų kiekis nepakito.
Tyrimo pradžioje tiriamosios karvių grupės pieno baltymų kiekis buvo 0,22 proc. (p<0,001) mažesnis, lyginant su kontroline grupe. Tiriamosios karvių grupės pieno baltymų kiekis tyrimo pradžioje buvo 0,21 proc. (p>0,05) mažesnis nei tyrimo viduryje. Tyrimo viduryje tiriamosios karvių grupės pieno baltymų kiekis buvo 0,11 proc. mažesnis nei kontrolinės grupės tuo pačiu metu (p>0,05).
Tyrimo pabaigoje tiriamosios karvių grupės pieno baltymų kiekis buvo 0,1 proc. (p>0,05) didesnis nei tyrimo pradžioje ir 0,11 proc. (p>0,05) mažesnis nei tyrimo viduryje. Tiriamosios karvių grupės pieno baltymų kiekis tyrimo pabaigoje buvo 0,22 proc. mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Pieno baltymų kiekio kitimas tyrimo metu pateikiamas 12 paveiksle.
32 12 pav. Pieno baltymų kiekio kitimas tyrimo metu
Tyrimo pradžioje kontrolinės karvių grupės laktozės koncentracija piene 0,04 proc. (p>0,05) mažesnė nei tyrimo viduryje. Kontrolinės karvių grupės laktozės koncentracija piene tyrimo pradžioje ir tyrimo pabaigoje buvo tokia pat. Laktozės koncentracija piene kontrolinėje karvių grupėje lyginant tyrimo vidurio ir pabaigos rezultatus sumažėjo 0,04 proc. (p>0,05).
Tiriamosios karvių grupės laktozės koncentracija piene tyrimo pradžioje buvo 0,05 proc.
didesnė, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Tyrimo pradžioje kontrolinės karvių grupės laktozės koncentracija piene buvo 0,04 proc. mažesnė nei tyrimo viduryje (p>0,05). Tiriamosios karvių grupės laktozės koncentracija tyrimo viduryje buvo 0,08 proc. didesnė, lyginant su kontroline grupe tuo pačiu metu (p>0,05). Tiriamosios karvių grupės laktozės koncentracija piene tyrimo pabaigoje buvo 0,05 proc. (p>0,05) ir 0,12 proc. (p>0,05) mažesnė nei atitinkamai tyrimo pradžioje ir viduryje. Tyrimo pabaigoje tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių laktozės koncentracija piene buvo tokia pat.
Laktozės koncentracijos piene kitimas tyrimo metu pateikiamas 13 paveiksle.
33 13 pav. Laktozės koncentracijos piene kitimas tyrimo metu
Kontrolinės karvių grupės somatinių ląstelių skaičius (SLS) piene tyrimo pradžioje buvo 26,2 tūkst./ml mažesnis nei tyrimo viduryje (p>0,05), ir 2,3 tūkst./ml didesnis nei tyrimo pabaigoje (p>0,05). Lyginant tyrimo vidurio ir pabaigos rezultatus kontrolinėje grupėje somatinių ląstelių skaičius (SLS) piene sumažėjo 28,5 tūkst./ml (p>0,05).
Tyrimo pradžioje tiriamosios karvių grupės somatinių ląstelių skaičius (SLS) piene buvo 11,4 tūkst./ml didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Tiriamosios karvių grupės somatinių ląstelių skaičius piene tyrimo pradžioje buvo 27,4 tūkst./ml mažesnis nei tyrimo viduryje (p>0,05). Tyrimo viduryje tiriamosios karvių grupės grupės somatinių ląstelių skaičius piene buvo 12,6 tūkst./ml didesnis, lyginant su kontroline grupe tuo pačiu metu (p>0,05). Tyrimo pabaigoje tiriamosios karvių grupės somatinių ląstelių skaičius piene buvo 23,7 tūkst./ml (p>0,05) didesnis nei tyrimo pradžioje ir 3,7 tūkst./ml (p>0,05) mažesnis nei tyrimo viduryje. Tiriamosios karvių grupės somatinių ląstelių skaičius piene tyrimo pabaigoje buvo 37,4 tūkst./ml didesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Somatinių ląstelių skaičiaus piene kitimas tyrimo metu pateikiamas 14 paveiksle.
34 14 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus piene kitimas tyrimo metu
Tyrimo pradžioje kontrolinės karvių grupės urėjos kiekis piene buvo 0,6 mg/kg (p>0,05) mažesnis nei tyrimo viduryje, ir 4,5 mg/kg (p<0,05) mažesnis nei tyrimo pabaigoje. Urėjos kiekis piene kontrolinėje karvių grupėje lyginant tyrimo vidurio ir pabaigos rezultatus padidėjo 3,9 mg/kg (p>0,05).
Tiriamosios karvių grupės urėjos kiekis piene tyrimo pradžioje buvo 0,6 mg/kg mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Tyrimo pradžioje tiriamosios karvių grupės urėjos kiekis piene buvo 0,9 mg/kg didesnis negu tyrimo viduryje (p>0,05). Tiriamosios karvių grupės urėjos kiekis piene tyrimo viduryje buvo 2,1 mg/kg mažesnis, lyginant su kontroline grupe tuo pačiu metu (p>0,05).
Tiriamosios karvių grupės urėjos kiekis piene tyrimo pabaigoje buvo 3,2 mg/kg (p>0,05) ir 2 mg/kg (p>0,05) mažesnis, nei atitinkamai tyrimo pradžioje ir viduryje. Tyrimo pabaigoje tiriamosios karvių grupės urėjos kiekis piene buvo 1,9 mg/kg mažesnis, lyginant su kontroline grupe (p>0,05).
Urėjos kiekio kitimas piene tyrimo metu pateikiamas 15 paveiksle.
35 15 pav. Urėjos kiekio kitimas piene tyrimo metu
36
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Lactobacillus spp. bakterijos dažnai naudojamos gyvūnų pašarų priedų gamyboje. Atrajotojų mityboje pieno rūgšties bakterijos yra svarbios tuo, jog pieno rūgšties sintezė ir panaudojimas didžiajame prieskrandyje yra glaudžiai susiję su pašarų maistinių medžiagų įsisavinamumo lygiu ir sveikatos būkle. Karvių pašarai šiais priedais papildomi siekiant padidinti jų produktyvumą ir gerinti sveikatingumą (70).
Išanalizavus tyrimo rezultatus buvo nustatyta, kad tiriamosios karvių grupės gliukozės kiekis kraujyje tyrimo pabaigoje buvo 9,4 proc. (p<0,05) didesnis, lyginant su kontroline grupe. Literatūroje teigiama, jog naudojant probiotinius preparatus, gliukozės kiekis kraujyje gali padidėti, tačiau jis būna stabilesnis, lyginant su karvėmis, kurioms šie preparatai nėra naudojami (70). Tiriamosios karvių grupės bendro baltymo kiekis kraujyje buvo 5 proc. (p>0,05) didesnis, lyginant su kontroline grupe Bendro baltymo kiekis kraujyje gali padidėti, nes probiotiniai preparatai stimuliuoja didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų aktyvumą, todėl padidėja azoto panaudojimas didžiajame prieskrandyje, sintetinama daugiau mikrobinių baltymų (71). Manome, kad padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali būti vienas iš rodiklių, įrodančių teigiamą probiotikų įtaką virškinimo procesams, o bendro baltymo – virškinimo procesams ir organizmo apsauginėms funkcijoms.
T.H. Mostafa su bendraautoriais atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama įvertinti probiotikų įtaką karvių pieno produkcijai, ir nustatė, kad probiotiniai preparatai neturi įtakos aspartataminotransferazės ir alaninaminotransferazės kiekiams kraujyje (72). Mūsų atlikto tyrimo metu, tiriamosios karvių grupės kraujyje, tyrimo pabaigoje, aspartataminotransferazės kiekis buvo 1,8 proc., o alaninaminotransferazės kiekis 4,7 proc. mažesnis nei kontrolinės grupės, tačiau šie rezultatai buvo statistiškai nereikšmingi.
L. Sretenović su bendraautoriais nustatė, jog probiotiniai preparatai neįtakoja tokių kraujo biocheminių rodiklių, kaip bendras bilirubinas, kalcis ir fosforas, kiekio kraujyje kitimo (73). Ayad ir kiti nustatė, jog naudojant probiotinius preparatus, karvių kraujyje sumažėja kreatinino kiekis (71).
Mūsų atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad tiriamosios karvių grupės kreatinino kiekis 2,7 proc., mažesnis nei kontrolinės grupės, tačiau šis rezultatas buvo statistiškai nereikšmingas. Taip pat nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp bendro baltymo, kalcio ir fosforo kiekio kraujyje kitimo, lyginant tiriamąją ir kontrolinę grupes. Tiriamosios karvių grupės kalcio kiekis kraujyje tyrimo pabaigoje buvo 12,6 proc. (p>0,05), fosforo kiekis – 2,5 proc. (p>0,05) didesnis, o bendro bilirubino kiekis - 23 proc.
(p>0,05) mažesnis, lyginant su kontoline grupe. Gali būti, kad priedas neturėjo ženklios įtakos šiems
37 kraujo biocheminiams rodikliams todėl, kad karvės, su kuriomis buvo atliktas tyrimas, buvo kliniškai sveikos. Todėl, vertinant tirto priedo poveikį karvių sveikatos būklei, galima teigti, kad jis nekenksmingas, nes neigiamos įtakos kraujo biocheminiams rodikliams neturėjo.
Tirtas priedas turėjo įtakos karvių pieno produkcijos kiekiui. Tiriamosios karvių grupės pieno primilžio kiekis tyrimo pabaigoje buvo 13,2 proc. (p<0,05) didesnis lyginant su kontroline grupe. J. K.
Bernard ir kiti autoriai atlikto tyrimo metu, kuomet buvo tiriama probiotikų įtaka Holšteinų veislės karvių primilžiui ir pieno sudėčiai, nustatė, jog naudojant probiotikus karvių pieno produkcija buvo 5,5 proc. (p<0,001) didesnė, lyginant su karvėmis, kurioms priedas nebuvo skiriamas. Jie taip pat nustatė, kad preparatas neturėjo įtakos pieno riebalų, laktozės bei urėjos kiekui piene, tačiau turėjo baltymų kiekiui ir somatinių ląstelių skaičiui, kurių tiriamųjų karvių kraujyje nežymiai padidėjo (74). Vertinant mūsų atlikto tyrimo rezultatus, galima teigti jog Lactobacillus plantarum priedas taip pat neturėjo įtakos pieno riebalų, baltymų, laktozės ir urėjos kiekiui, bei somatinių ląstelių skaičiui piene. Pieno riebalų, baltymų, laktozės ir urėjos kiekiai tarp tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių viso tyrimo metu skyrėsi nežymiai, o tyrimo pabaigoje statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo tyrimo pradžioje gautų rezultatų (p>0,05).
Somatinių ląstelių skaičius tiriamųjų karvių piene tyrimo pabaigoje buvo 24,5 proc. (p>0,05) didesnis, lyginant su kontroline grupe, tačiau statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Šį reiškinį būtų galima sieti su tuo, jog vėlesniame laktacijos periode, natūraliai mažėjant pieno produkcijos kiekiui, somatinių ląstelių piene padaugėja (75). Viso tyrimo metu tiek tiriamųjų, tiek ir kontrolinių karvių somatinių ląstelių skaičius piene atitiko normos ribas, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004 negali viršyti 200 tūkst./ml.
38
IŠVADOS
1. Lactobacillus plantarum priedas turėjo įtakos karvių gliukozės ir bendro baltymo kiekiams kraujyje, tačiau bendro bilirubino, aspartataminotransferazės, alaninaminotransferazės, kreatinino, kalcio ir forforo kiekiams įtakos neturėjo:
1.1. tiriamųjų karvių, kurios 60 dienų iš eilės gavo L. plantarum priedą, gliukozės kiekis kraujyje padidėjo 9,4 proc. (p<0,05) lyginant su karvėmis, kurios šio priedo negavo. Taip pat tiriamųjų karvių kraujyje nustatyta bendro baltymo kiekio didėjimo tendencija.
1.2. bendro bilirubino, aspartataminotransferazės, alaninaminotransferazės, kreatinino, kalcio ir forforo kiekiams kraujyje, karves šeriant L. plantarum priedu, statistiškai reikšmingos įtakos nenustatyta.
2. Lactobacillus plantarum priedas turėjo teigiamos įtakos karvių pieno produkcijos kiekiui, tačiau pieno cheminei sudėčiai ir SLS įtakos neturėjo:
2.1. tiriamųjų karvių, kurios 60 dienų iš eilės gavo L. plantarum priedą, pieno primilžis buvo 13,2 proc. didesnis (p<0,05) nei karvių, kurios šio priedo negavo.
2.2. L. plantarum priedo statistiškai reikšminga įtaka pieno riebalų, baltymų, laktozės ir urėjos kiekiams bei somatinių ląstelių skaičiui nenustatyta.
39
REKOMENDACIJA
Vadovaujantis gautais šio tyrimo rezultatais, galėtume siūlyti naudoti Lactobacillus rūšies probiotinę bakteriją Lactobacillus plantarum melžiamų karvių mityboje, kai siekiama palaikyti stabilesnius primilžius vėlesniuose laktacijos tarpsniuose. Tačiau prieš tai reikėtų įvertinti šios bakterijos naudojimo ekonominę naudą, kurios šiame darbe netyrėme.
40
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Stanikūnas D. ir kt. Lietuvos žemės ūkio integracijos į Europos Sąjungą aktualijos (metodinės medžiagos sąvadas), V.: LAEI, 2002. P. 220.
2. Pasaulinis pienininkystės kongresas: pieno produktų paklausa auga [Internetas]. 2015 Rgs 21 [cituota 2015 gruodžio 15]; Available from: https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/pasaulinis- pienininkystes-kongresas-pieno-produktu-paklausa-auga.
3. Lee S., Choi C., Ahn B., Moon Y., Kim C., Ha J. In vitro stimulation of rumen microbial fermentation by a rumen anaerobic fungal culture. Animal Feed Science and Technology. 2003.
Vol. 115 (3–4). P. 215–226.
4. Jeroch H., Sederavičius A., Pilipavičius V., Mikulionienė S., Steinhöfel O., Matusevičius P. ir kiti. Pašarai tradiciniai ir ekologiški. Kaunas: Vitae Litera, 2010. P. 288-289.
5. Želvytė R., Monkevičienė I., Balsytė J., Sederevičius A., Laugalis J., Oberauskas V. Probiotiko Levucell® SC įtaka karvių didžiojo prieskrandžio fermentacinių procesų aktyvumui ir produkcijai. Vet Med Zoot. 2006; 36 (58): 91-96.
6. Vibhute V. M., Shelke R.R., Chavan S.D., Nage S.P. Effect of Probiotics Supplementation on the Performance of Lactating Crossbred Cows. Vet. World. 2011. 4 (12): 557-561.
7. Sloth K. H., Friggens N. C., Løvendahl P., Andersen P. H., Jensen J., Ingvartsen L. Potential for Improving Description of Bovine Udder Health Status by Combined Analysis of Milk Parameters. J. Dairy Sci. 2003. Vol. 86. P. 1221–1232.
8. Šimkus A. Probiotikai galvijų racionuose [Internetas]. 2004 [cituota 2015 spalio 12]; Available from: http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=507&z=26.
9. Chaucheyras-Durant, F., Durant, H. Probiotics in animal nutrition and health. Beneficial Microbes; 2010 Mar; 1(1): 3-9.
10. Kleerebezem M., Boekhorst J., Kranenburg van R., Molenaar D., Kuipers O. P., Leer R., Tarchini R. ir kt. Complete genome sequence of Lactobacillus plantarum WCFS1. Proc Natl Acad Sci U S A. 2003. 100(4): 1990-1995.
41 11. Oberauskas V., Kantautaitė J., Sutkevičienė R., Sederevičius A. Lactobacilli plantarum ir fermentum įtaka bendram naujagimių veršelių laktobacilų ir enterobakterijų kiekiui fekalijose.
Vet Med Zoot. 2004. 25(47): 25-28.
12. Baarlen van P., Troost F. J., Hemert van S., der Meer van C., Vos de W. M., Groot de P.J.,.
Hooiveld G. J. E. J. Ir kt. Differential NF-κB pathways induction by Lactobacillus plantarum in the duodenum of healthy humans correlating with immune tolerance. Proc Natl Acad Sci U S A. 2009. 106(7): 2371–2376.
13. Qadis AQ, Goya S, Yatsu M, Kimura A, Ichijo T, Sato S. Immune-stimulatory effects of a bacteria-based probiotic on peripheral leukocyte subpopulations and cytokine mRNA expression levels in scouring holstein calves. J Vet Med Sci. 2014. 76(5):677-84.
14. Jatkauskas J., Vrotniakienė V. Effect of L. plantarum, Pdiococcus acidilactici, Enterococcus faecium and L. lactis microbial supplementation of grass silage on the fermentation characteristics in rumen of dairy cows. Vet Med Zoot. 2007. 40 (62): 29-34.
15. Schroeder J.W. Dairy Cow Nutrition affects Milk Composition [Internetas]. 2012 Jul [cituota 2015 spalio 12]; Available from: https://www.ag.ndsu.edu/pubs/ansci/dairy/as1118.pdf.
16. Animal Nutrition and Digestion [Internetas]. [cituota 2015 spalio 12]; Available from:
http://www.okcareertech.org/educators/cimc/free-samples/ag-cluster/pdf-files/ag2student.pdf.
17. Lacasse, P., Farr, V.C. ; Davis, S.R. & Prossser, C.G. Local secretion of nitric oxide and the control of mammary blood flow. J. Dairy Sci. 1996. 79: 1369-1374.
18. Sölkner, J. & Fuchs, W. A comparison of different measures of persistency with special respect to variation of test-day milk yields. Livestock Production Science. 1987. 16: 305-319.
19. Rajala-Schultz P. J., Gröhn Y. T., McCulloch C. E. Effects of milk fever, ketosis, and lameness on milk yield in dairy cows. J. Dairy Sci. 1999. 82: 288–294.
20. Žilaitis V., Banys A., Muraška R., Vorobjovas G., Žiogas V. Ryšys tarp karvių ginekologinės būklės, kraujo serumo biocheminių rodiklių ir pieno sudėties. Vet Med Zoot. 2006. 33 (55): 22–
26.
21. Žurauskienė J. Gyvulio sveikata atsispindi kraujo lašelyje [Internetas]. 2014 [cituota 2015 spalio 17]; Available from: http://www.agrowill.lt/agromedia/gyvulio-sveikata-atsispindi- kraujo-laselyje.
22. Scamell J.M. Healthy land for healthy cattle. Cattle Practice. 2006. 14: 143-152.
