Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas

Matas Visockas

Polieterio antimikrobinės medžiagos įtakos tyrimai

galvijų sveikatingumui, pieno sudėčiai ir kokybei bei

kraujo biocheminiams rodikliams

Investigation of polyether antimicrobial substance

effect on bovine health, milk composition and quality

and blood biochemical parameters

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas:

Prof. dr. Antanas Sederevičius

2 DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Polieterio antimikrobinės medžiagos įtakos tyrimai galvijų sveikatingumui, pieno sudėčiai ir kokybei bei kraujo biocheminiams rodikliams“.

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas,

pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.7. Kraujo biocheminių rodiklių diagnostinė reikšmė ... 12

1.7.1. Gliukozė ... 12

1.7.2. Betahidroksibutiratai ... 13

1.7.3. Alaninamino transferazė ir aspartatamino transferazė ... 13

1.8. Pieno sudėties ir kokybės rodiklių diagnostinė reikšmė ... 13

1.8.1. Somatinės ląstelės ... 13 1.8.2. Riebalai ir baltymai ... 14 1.8.3. Laktozė ... 14 1.8.4. Urėja ... 14 1.9. Monenzinas ... 14 2. MEDŽIAGOS IR METODAI ... 16

2.1. Tyrimo laikas ir data ... 16

2.2. Bandomųjų karvių grupių sudarymas ... 16

2.3. Mėginių surinkimas ir tyrimo metodika ... 17

2.4. Statistinės duomenų analizės metodika ... 17

4

3.1. Bandomosios ir kontrolinės grupės kraujo biocheminių tyrimų analizė ir palyginimas ... 19

3.1.1. Gliukozė ... 19

3.1.2. Betahidroksibutiratai ... 19

3.1.3. Alaninamino transferazė ... 20

3.1.4. Aspartatamino transferazė ... 20

3.2. Bandomosios ir kontrolinės pieno sudėties ir kokybės tyrimų analizė ir palyginimas ... 21

3.2.1. Riebalai ... 21 3.2.2. Baltymai ... 22 3.2.3. Laktozė ... 22 3.2.4. Somatinės ląstelės ... 23 3.2.5. Urėja ... 23 3.3. Ligų pasireiškimas ... 24 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 25 IŠVADOS ... 27 REKOMENDACIJA ... 28 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 29

5

SANTRAUKA

POLIETERIO ANTIMIKROBINĖS MEDŽIAGOS ĮTAKOS TYRIMAI GALVIJŲ SVEIKATINGUMUI, PIENO SUDĖČIAI IR KOKYBEI BEI KRAUJO BIOCHEMINIAMS

RODIKLIAMS Matas Visockas Magistro baigiamasis darbas

Tyrimo tikslas - įvertinti polieterio antimikrobinės medžiagos monenzino poveikį šviežiapienių karvių kraujo biocheminiams rodikliams, pieno sudėčiai ir kokybei, sveikatingumui per pirmą mėnesį po apsiveršiavimo.

Tyrimas buvo atliekamas nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. LSMU Stambiųjų gyvūnų klinikoje bei Pakruojo rajone esančiame X pieninių galvijų ūkyje, kuriame laikoma apie 450 melžiamų karvių. Atsižvelgiant į gyvūnų veislę, amžių, numatomą apsiveršiavimo laiką, tyrimui buvo atrinkta 20 kliniškai sveikų penkerių metų amžiaus Lietuvos juodmargių karvių. Iki jų veršiavimosi buvo numatyta 30 dienų. Atrinktos karvės buvo suskirstytos į 2 grupes: grupė A – kontrolinė (n=10), grupė B – bandomoji (n=10). Grupės B galvijams 30 dienų prieš numatomą apsiveršiavimą panaudota nuolatinio atpalaidavimo didžiojo prieskrandžio priemonė su monenzinu – „Kexxtone®“. Kraujo mėginiai buvo imami 30 dienų prieš veršiavimąsi ir 45-ą dieną po apsiveršiavimo. Nustatytos gliukozės (GLU), alaninamino transferazės (ALT), aspartatamino transferazės (AST) ir betahidroksibutiratų (BHB) koncentracijos. Pieno sudėties ir kokybės rodikliai (riebalai, baltymai, laktozė, somatinių ląstelių skaičius (SLS), urėja) vertinimui rinkti iš bandos valdymo sistemų vieną kartą per mėnesį du mėnesius po apsiveršiavimo iš eilės. Tyrimo laikotarpiu buvo registruojama tiriamųjų karvių sveikatos būklė.

Nuolatinio atpalaidavimo didžiojo prieskrandžio priemonė su monenzinu, įvesta karvėms 30 dienų prieš numatomą apsiveršiavimą, statistiškai reikšmingai sumažino gliukozės kiekį, turėjo tendenciją išlaikyti BHB, AST ir ALT fiziologinėse normose bei neturėjo įtakos pieno sudėčiai ir kokybei.22,2 proc. bandomosios grupės karvių sirgo mažiau lyginant su karvėmis, kurioms priemonė su monenzinu nebuvo įvesta. Be to, naudojant monenziną, nustatytas 40 proc. sumažėjęs sergamumas ketoze.

Raktiniai žodžiai: galvijų sveikatingumas, karvės, kraujo biocheminiai rodikliai, monenzinas, pieno sudėtis, pieno kokybė.

6

SUMMARY

INVESTIGATION OF POLYETHER ANTIMICROBIAL SUBSTANCE EFFECT ON BOVINE HEALTH, MILK COMPOSITION AND

QUALITY AND BLOOD BIOCHEMICAL PARAMETERS Matas Visockas

Master‘s Thesis

The aim of the study was to evaluate the effect of the polyether antimicrobial substance monensin on the biochemical parameters, milk composition and quality, health of early lactation milk cows during the first month after calving.

The survey was conducted from March 1, 2018 until November 1, 2019 At the LSMU Large Animal Clinic and the X dairy cattle farm in Pakruojis district, where about 450 dairy cows are kept. Depending on the animal breed, age, estimated calving time, 20 clinically healthy Lithuanian Black and White cows were selected for the study. Before their calving, 30 days were foreseen. The selected cows were divided into 2 groups: group A - control (n = 10), group B experimental (n = 10). Group B cows were exposed to slowly releasing monensin contained in the intraruminal device "Kexxtone®" 30 days prior to the expected calving. Blood samples were collected on day 30 before calving and day 45 after calving. Concentrations of glucose (GLU), alanine transaminase (ALT), aspartate transaminase (AST) and beta-hydroxybutyrate (BHB) were determined. Milk composition and quality indicators (fat, protein, lactose, somatic cell count (SCC), urea) were collected from herd management systems once a month for two consecutive months after calving. During the study period, the health status of the cows was recorded.

Slowly releasing monensin contained in the intraruminal device administered to cows 30 days prior to expected calving statistically significant decreased glucose level, tended to maintain BHB, AST and ALT at physiological levels and had no effect on milk composition and quality.In addition, the use of monensin was found to be 40 percent. Diseased cows in experimental group were less by 22.2 percent than that of monensin-free cows. Moreover, the use of monensin decreased morbidity with ketosis by 40 percent.

Keywords: cattle health, cows, blood biochemical parameters, monensin, milk composition, milk quality.

7

SANTRUMPOS

Acetil-CoA – acetilo kofermentas A; ALT – alaninamino transferazė; AST – aspartatamino transferazė; BHB – betahidroksibutiratai; GLU – gliukozė;

NADPP – nuolatinio atpalaidavimo didžiojo prieskrandžio priemonė; NEB – neigiamas energijos balansas;

NEFA – neesterifikuotos riebalų rūgštys; SLS – somatinių ląstelių skaičius; ŠD – šliužo dislokacija;

8

ĮVADAS

Melžiamų karvių genetinė atranka bei patobulėjęs bandų valdymas suintensyvino pieno produkciją, tačiau sveikatos problemų atvejų žymiai padaugėjo (1, 2). Pelningumui palaikyti ūkininkai stengiasi maksimaliai padidinti pieno produkciją naudodami kuo tinkamesnius bei pigesnius pašarus, tačiau nedaugelis susimąsto apie patirtus finansinius nuostolius, atsirandančius dėl galvijų sergamumo (2, 3). Maždaug 30-50 proc. dėl prastos bandų valdymo sistemos pieninių galvijų po apsiveršiavimo suserga (4), tai sukelia produkcijos mažėjimą ir mažina pelningumą (5). Tinkamas valdymas bei mitybos strategijos pereinamuoju bei laktacijos laikotarpiu yra itin svarbios, siekiant palaikyti optimalų galvijų produktyvumą ir reprodukciją (6).

Laikas tarp vėlyvo veršingumo ir ankstyvos laktacijos, kuris trunka tris savaites prieš ir tris savaites po jauniklio atvedimo, yra vadinamas pereinamuoju laikotarpiu (7). Šiuo periodu labai tikėtina, kad karvės organizmas patirs metabolinį stresą, kuris dažnai lemia metabolinius, infekcinius ir reproduckinius sutrikimus (8,9). Šie pakitimai yra susiję su padidėjusia energijos paklausa, kuri reikalinga vaisiaus poreikiams bei laktogenezei (10). Aukšti kūno masės indekso rodikliai pradeda mažėti kartu su mažėjančiu sausųjų medžiagų suvartojamu kiekiu, o metaboliniai bei hormoniniai pokyčiai kraujyje šiuo laikotarpiu yra susiję su neigiamu energijos balansu (NEB) (8). Esant NEB organizme hormonų veikla bei audinių reakcijos kinta, padidėja lipolizės bei sumažėja lipogenezės procesų intensyvumai, todėl kraujyje padidėja betahidroksibutiratų (BHB) ir neesterefikuotų riebalų rūgščių (NEFA) koncentracijos (8, 10). NEFA pagausėjimas kraujo plazmoje yra tiesiogiai susijęs su suintensyvėjusiu riebalų rūgščių perdirbimu kepenyse (8, 10). Dėl pertreklinių trigliceridų, susikaupusių hepatuocituose, sutrinka kepenų funkcijos (12). Toks kepenų pažeidimo vystimasis periode po apsiveršiavimo yra asocijuojamas su padažnėjusiais ligų, tokių kaip nuovalų užsilaikymas, metritas, ketozė, mastitas, šliužo dislokacija, imunosupresija, atvejais, o pieninių galvijų produkcijos rodikliai žemėja (9, 12).

Pastaraisiais dešimtmečiais monenzinas atrajotojams yra skiriamas kaip papildas, kuris pagerina pašaro suvartojimo ir pasisavinimo efektyvumą, pieno produkciją ir prisideda prie ligų kontrolės bei prevencijos (13).

Darbo tikslas: įvertinti polieterio antimikrobinės medžiagos monenzino poveikį šviežiapienių karvių kraujo biocheminiams rodikliams, pieno sudėčiai ir kokybei, sveikatingumui per pirmą mėnesį po apsiveršiavimo.

9 Uždaviniai:

1. Ištriti monenzino poveikį karvių kraujo biocheminiams rodikliams po apsiveršiavimo. 2. Nustatyti monenzino poveikį karvių pieno sudėčiai ir kokybei.

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Ketozė

Kai pieniniai galvijai ankstyvosios laktacijos periodu turi NEB, suintensyvėja trigliceridų mobilizacija iš riebalinių audinių, kad organizmo energijos poreikis būtų patenkintas. Tuo metu kepenyse produkuojamas ir abosrbuojamas didelis kiekis NEFA (14). Čia NEFA gali būti konvertuojama į acetil-CoA, kuri gamina energiją per Krebso ciklą. Jei Krebso ciklui trūksta propiono rūgšties, kuri naudojama kaip gliukoneogenezės substratas, perteklinės NEFA konvertuojamos į ketoninius kūnus, kas ir iššaukia ketozę (15). Pieniniams galvijams ši liga dažniausiai pasireiškia nuo dviejų iki septynių savaičių po apsiveršiavimo (4). Galvijai gali pasveikti su ar net be gydymo, tačiau tai neigiamai paveikia karvių reprodukcinį potencialą (16).

Klinikinę ketozę turinčių karvių kraujyje randama itin aukšta ketoninių kūnų (acetoacetato, BHB, acetono) koncentracija ir žema gliukozės koncentracija. (9, 17), gyvuliai anoreksiški bei depresuoti (18). Subklinikinės ketozės metu taip pat stebimas ketoninių kūnų koncentracijos pakilimas, tačiau klinikinių simptomų nematyti (16, 19).

1.2. Mastitas

Mastitas, uždegiminė pieno liaukų reakcija, yra laikomas labiausiai paplitusia infekcine melžiamųjų karvių liga, sukeliančia ekonominius nuostolius tiek pieno tiekėjams, tiek pieno perdirbėjams (20). Jos metu stebimi fiziniai, cheminiai ir bakteriologiniai pokyčiai piene ir patologiniai pieno liaukų audinių pakitimai (21). Uždegimas inicijuojamas, kai infekcinė patogeninio organizmo dozė patenka į tešmenį per spenių kanalą, ten pradeda augti bakterijos ir, priklausomai nuo karvės imuninės sistemos, infekcija gali nepasireikšti, pereiti į subklinikinę ar klinikinę būseną (22).

Klinikiniui mastitui būdingi pieno vizualūs pokyčiai (krešuliai, konsistencijos bei spalvos pokyčiai, sumažėjęs kiekis), kurie susiję su uždegimo požymiais tešmenyje (paraudimas, patinimas, skausmingumas, pakilusi tešmens temperatūra) arba pačiame karvės organizme (dehidratacija, hipertermija, letargija) (23). Citologinis tyrimas, kitaip tariant somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) matavimas, yra geriausias būdas įvertinti tešmens uždegimo laipsnį (24). Somatinės ląstelės yra karvių jautrumo ir atsparumo mastitui rodiklis, kuris naudojamas stebėti subklinikinės formos pasireiškimą atskirose karvėse ar jų bandose.

11

1.3. Metritas

Metritas yra sisteminė liga, dažniausiai trunkanti nuo trijų iki devynių dienų po apsiveršiavimo. (25, 26). Ši liga identifikuojama stebint dvokiančias vulvos išskyras, pasireiškusias bent du kartus, karščiavimą bei sisteminius sutrikimus – silpnumą, suprastėjusį apetitą bei sumažėjusią pieno produkciją (27). Kasdienis temperatūros matavimas 7-10 dienų po apsiveršiavimo taip pat padeda diagnozuoti metritą. Gydymas grindžiamas sisteminių antibiotikų paskyrimu, tačiau yra rekomenduojama neskubėti, atidėti vaistų administravimą keletui dienų ir stebėti gyvūną, nes staigus savaiminis pasveikimas pasitaiko apie 20 proc. iš visų atvejų (28, 29).

1.4. Endometritas

Šviežiapienių karvių gimda dažniausiai būna užteršta didelio kiekio bakterijų, tačiau klinikinė forma ne visada pasireiškia. Infekcija bei liga priklauso nuo patogeninių mikroorganizmų savybių gebėti prisitvirtinti prie gleivinės, kolonizuotis arba įsiskverbti į epitelį bei išskirti toksinus. Endometrito plėtra taip pat priklauso nuo pusiausvyros tarp karvės imuninės sistemos ir bakterijų kiekio, rūšies. Ši pusiausvyra gali būti pakeista ligos pasireiškimo naudai, jeigu karvė turi susilaikiusos placentos, įvykus distocijai ar po dvynukų ar negyvo palikuonio atvedimo (30, 31).

Galvijų klinikiui endometritui yra būdingos pūlingos išskyros, randamos makštyje vaginoskopijos būdu 21 dieną ar pūlingos gleivėtos išskyros praėjus 26 dienoms po apsiveršiavimo (32). Subklinikinis endometritas sukelia gimdos uždegimą, kuris lemia ženklų reproducijos efektytvumo sumažėjimą, o klinikiniai požymiai nepasireiškia. (33, 34). Šiai ligos formai diagnozuoti naudojamas citologinis endometirumo tyrimas (35).

1.5. Šliužo dislokacija

Galvijų šliužo dislokacija yra visame pasaulyje paplitusi liga, kuri dažniausiai pasireiškia po apsiveršiavimo (36). Ji pasireiškia esant stresui, mitybos bei medžiagų apykaitos sutrikimams. Didesnės produkcijos pieniniams galvijams, kurių racione gausu grūdų, o judėjimas yra suvaržytas, gali pasireikšti šliužo atonija (37). Metabolinai sutrikimai (hipokalcemija ir ketozė), gretutinės ligos (mastitas, metritas, placentos susilaikymas ar subklinikinė parezė), pokyčiai vidaus pilvo srities organuose, ypač vėlyvame veršingume, ir genetinė predispozicija taip pat skatina šliužo judrumo

12 sutrikimus (36). Karvei iki klinikinių šliužo dislokacijos (ŠD) simptomų likus 5 paroms, pieno kiekis sumažėja (38).

Normaliomis kondicijomis šliužo viduje yra skysčių ir jis randasi (jeigu atsiranda, gerai; kitaip yra) pilvo ventralinėje dalyje. Apsiveršiavusių karvių šliužas galimai gali pasislinkti į kairę pusę be jokių klinikinių simptomų (39). Galvijams suprastėja apetitas (valgo šieną, tačiau vengia grūdų), jų išmatos būna tešliškos konsistencijos, perkutuojant girdimas aukšto tono garsas pilvo kairės pusės aukščiausiame trečdalyje tarp 9 ir 11 šonkaulių bei teškenantis garsas su varpo skambesio aidu alkiaduobėje (40). Pakilusi BHB koncentracija virš normos yra vienas iš rodiklių, nusakančių šliužo dislokacijos į kairę pusę vystimąsi (41). Karvės, turinčios šį sutrikimą, turi didesnę galimybę susirgti ketoze ar metritu (36).

1.6. Imunosupresija

Daugumai karvių imunosupresija įvyksta vėlyvo nėštumo ir ankstyvosios laktacijos metu. Įgimtos ir įgytos imuninės ląstelės šiuo pereinamuoju laikotarpiu patiria pokyčius (42, 43). Neutrofilų, kurie vieni pirmųjų dalyvauja apsaugoje nuo pašalinių mikroorganizmų, funkcionalumas sumažėja (44). Kadangi neutrofilai yra pagrindinės imuninės ląstelės, atsakingos už mastitą sukeliančių mikroorganizmų sunaikinimą, padidėja rizika šios ligos plėtrai (45) pereinamuoju laikotarpiu. Proliferuojančių limfocitų skaičius taip pat sumažėja (46). Ketoniniai kūnai, tokie kaip BHB, taip pat daro neigiamą įtaką imuniniam atsakui – sumažėja neutrofilų chemotaksis, fagocitozė ir limfocitų blastogenezė (42, 47).

1.7. Kraujo biocheminių rodiklių diagnostinė reikšmė

1.7.1. Gliukozė

Gliukozės metabolizmas pieniniuose galvijuose turi didelę reikšmę laktacijos periodu, kai padidėja energijos poreikis pienio liaukose (48). Hiperglikemija pasireiškia, kai galvijas patiria stresą, turi neurologinių sutrikimų, serga pareze, pasireiškus šliužo dislokacijai, esant dvylikapirštės žarnos obstrukcijai, po ksilazino, kortikosteroidų ar tirpalo su dekstroze administravimo (49). Gliukozės koncntracija kraujyje dažnai sumažėja vyraujant ketozei, tačiau būna ir hiperglikeminių ketozės atvejų. Veršingumo laikotarpiu sumažėjusi gliukozės koncentracija kraujyje asocijuojasi su toksemija (50). Fiziologinė gliukozės koncentracija siekia 40-60 mg/dL (51).

13 1.7.2. Betahidroksibutiratai

BHB koncentracijos matavimas kraujo serume yra laikomas „auksiniu standartu‘‘ diagnozuojant ketozę. BHB koncentracijos yra naudojamos diagnozuojant subklinikinės (>1,4 mmol/L ir <2,6 mmol/L), klinikinės (≥2,6mmol/L) ketozės formas (52, 53, 54).

Prieš apsiveršiavimą BHB koncentracija dažniausiai nervišija 0,56-0,75 mmol/L ribos, nebent gyvulio energijos balansas yra neigiamas arba jis šeriamas ketogeniniu silosu. Koncentracijos, viršijančios 1,0 mmol/L (55, 56) - 1,2 mmol/L (57, 58) ribas, asocijuojasi su prasta karvių sveikata bei sumažėjusiu produktyvumu. Hiperketonemija (>1,2 mmol/L) laikotarpiu po apsiveršiavimo padidina ligų riziką, brokuojamų karvių skaičių bei mažina pieno produkciją lyginant su karvėmis, kurioms hiperketonemija per pirmąją savaitę po apsiveršiavimo nepasireiškė (57).

1.7.3. Alaninamino transferazė ir aspartatamino transferazė

Kepenų funkcionalumas gali būti įvertintas tiriant ALT ir AST fermentų koncentracijas kraujo serume. Šie fermentai padeda indentifikuojant suriebėjusių kepenų sindromą, sutrikimus skeleto ar širdies raumenyse (59).

ALT koncentracijos padidėjimas yra siejamas su kepenų pažeidimais, kuriems didžiausią įtaką turėjo neigiamas energijos balansas, pasireiškęs ankstyvame laktacijos periode (60). ALT koncentracija drastiškai mažėja per septintą, aštuntą veršingumo mėnesį, laktacijos pradžioje (61). Fiziologinė ALT koncentracija kraujyje yra 11-40 U/L(2).

AST pokyčiai kraujo serume gali būti ląstelių aktyvumo suintensyvėjimo arba jų struktūrinių pažeidimų pasekmė. Didėjanti AST koncentracija kraujyje liudija intensyvėjančius metabolinius pakitimus, pagrinde proteinų, trečioje (120-150 dienų po pasiveršiavimo) ir ketvirtoje (<250 dienų po apsiveršiavimo) laktacijos fazėse. Šio fermento didžiausias aktyvumas yra išreikštas anktyvoje laktacijoje, o šiam periodui progresuojant aktyvumas mažėja (60). AST koncentracijai taip pat daro įtaką ir aplinkos temperatūra (62). Sveiko galvijo kraujyje AST koncentracija siekia 78-132 U/L(2).

1.8. Pieno sudėties ir kokybės rodiklių diagnostinė reikšmė

1.8.1. Somatinės ląstelės

SLS yra vienas iš indikatorių, apibūdinančių karvės sveikatą ir pieno kokybę. Pienas visada turi tam tikrą somatinių ląstelių kiekį. Kai organizme vyrauja bakterinės infekcijos, audinių pažeidimai ar kitas uždegimo procesas, veikiantis pieno liaukių audinius, SLS piene drastiškai padidėja. SLS padidėjimas taip pat susijęs su karvių pieno sudėties, laktozės, riebalų ir kazeino pokyčiais (63). SLS matavimas yra vienas geriausių būdų diagnozuojant mastito intensyvumą. Pienas iš sveiko tešmens dažniausiai turi mažiau nei 105 _{ląstelių mililitre, esant bakteriniam uždegimui gali pakilti ir virš 10}6

14 1.8.2. Riebalai ir baltymai

Norint įvertinti karvių mitybą, maistinių medžiagų konvertavimą bei metabolizmą, reikia nagrinėti pieno rieblų ir proteinų santykį. 1,2-1,4 yra optimaliausias rezultatas. Mažesnis santykis gali reikšti subklinikinę prieskrandžio acidozę, kuri lemia prastesnius reprodukcijos rezultatus ir padidina riziką išsivystyti metaboliniams sutrikimams. Didesnis nei 1,4 riebalų-baltymų santykis įspėja apie energijos deficitą bei gresiančią subklinikinę ketozę (66).

1.8.3. Laktozė

Glikemija ir energijos balansas yra glaudžiai susijęs su laktozes koncentracija (63). Apie 20 proc. gliukozės, esančios laktuojančios karvės kraujo apytakos sistemoje, yra konvertuojama į laktozę (67, 68). Padidėjusi riebalų ir sumažėjusi pieno cukraus koncentracijos piene koreliuojasi su ketoze (69), o sumažėjusi laktozės bei padidėjusi SLS koncnetracijos aptinkamos karvių, sergančių mastitu, piene (70).

1.8.4. Urėja

Piene esanti urėja parodo prieskrandyje esančių proteinų kiekį bei jų santykį su lengvai virškinamais angliavandeniais. Šis rodiklis yra lengvai paveikiamas pašaro kieko bei kokybės, juose esančių azoto kiekio, prieskrandyje skaidomų proteinų (71), suvirškinto sausųjų medžiagų, esančių pašare, turinio. (72) bei genetinių savybių (73).

Padidėjęs urėjos kiekis karvės organizme neigiamai paveikia jos reprodukciją (74) bei kūno masės indeksą (75). Žema pieno proteinų koncentracija yra susijusi su padidėjusia ar sumažėjusia pieno urėjos koncentracija, tyliąja ruja, veisimo problemomis bei embriono mirtingumu. Optimali koncentracija piene siekia 20 − 30 mg/dL-1 _(71).

1.9. Monenzinas

Monenzinas priklauso polieterinių jonoformų grupei, karboksilo pogrupiui. Jis gaunamas iš

Streptomyces cinnamonesis gaminamų natūralios fermentacijos produktų. Ši polieterio antimikrobinė

medžiaga yra naudojama pieninėms karvėms bei telyčioms, kurioms tikėtina prieš ar po veršiavimosi gali pasireikšti ketozė (76).

Monenzinas jungdamasis prie bakterijų ląstelių membranų trukdo išlaikyti svarbių jonų gradientus, kurie ląstelėje yra būtini pernešant maistines medžiagas. Daugiausiai yra paveikiamos gramteigiamos bakterijos, nes gramneigiamų bakterijų išorinių ląstelių membranos yra sudėtingos struktūros ir iš prigimties yra atsparios jonoforų veikimui. Todėl monenzino poveikyje didžiajame prieskrandyje kinta mikrobų populiacija – sumažėja acetatus ir butiratus gaminančių bakterijų ir padidėja propionatus (gliukoneogenezės pirmtakus) gamninančių bakterijų skaičius. Dėl šio pokyčio

15 didžiajame prieskrandyje suintensyvėja energijos metabolizmas, veršingiems pieniniams galvijams sumažėja ketonų bei padidėja gliukozės koncentracijos kraujo serume, rečiau pasireiškia ketozė (76).

16

2. MEDŽIAGOS IR METODAI

2.1. Tyrimo laikas ir data

Tyrimas buvo atliekamas nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. Pakruojo rajone esančiame X pieninių galvijų ūkyje, kuriame laikoma apie 450 melžiamų karvių. Karvės laikomos tvarte visus metus, joms skirti boksai. Melžimas vyksta tam skirtose šonas prie šono tipo aikštelėse. Pirmaveršės karvės ir šviežapienės karvės per dieną melžiamos du kartus – 7.00 bei 16,00 valandą. Vidutinis primilžis per laktaciją pirmaveršių yra apie 9000 kg, o vyresnių – 10000 kg.

Ūkyje yra sudaryti racionai melžiamoms ir užtrūkusioms karvėms bei telyčioms. Užtrūkusių karvių racionas yra sudarytas taip, kad tiktų tiek veršingoms užtrūkusioms karvėms, tiek veršingoms telyčioms nuo pat veršingumo pradžios. Karvės šeriamos 6.00 ir 16.30 valandomis, o vanduo atvirose girdyklose prienamas visą parą. Pirmoje lentelėje yra nurodytas vienos dienos racionas vienai užtrūkusiai karvei, antroje – melžiamai. Užtrūkusios ir melžiamos karvių dienos racionas pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė. Užtrūkusios ir melžiamos karvių dienos racionas

Eil.

Nr. Pašaras

Kiekis vienai karvei per dieną, kg

užtrūkusiai melžiamai 1 Šiaudai 0,50 0,90 2 Žolės silosas 7,00 12,0 3 Melasa 0,05 0,05 4 Kukurūzų silosas 7,00 15,0 5 Miltai 0,50 9,50 6 Mineralai 0,11 -

2.2. Bandomųjų karvių grupių sudarymas

Atsižvelgiant į gyvūnų veislę, amžių, numatomą apsiveršiavimo laiką, tyrimui buvo atrinkta 20 kliniškai sveikų penkerių metų amžiaus Lietuvos juodmargių karvių. Iki jų veršiavimosi buvo numatyta 30 dienų. Atrinktos karvės buvo suskirstytos į 2 grupes: grupė A – kontrolinė (n=10), grupė B – bandomoji (n=10).

Grupės B galvijams 30 dienų prieš nuomatomą apsiveršiavimą panaudota nuolatinio atpalaidavimo didžiojo prieskrandžio priemonė su monenzinu – „Kexxtone®“ (Eli Lilly and Company Ltd, Jungtinė Karalystė). Įvedama pieninei karvei ar telyčiai į didįjį prieskrandį naudojant

17 tam paskirtą įvedimo įrankį. „Kexxtone®“ yra cilindro formos polipropileninė priemonė su sparneliais, kurioje yra rietuvę sudarančių 12 subvienetų šerdis. Kiekviename subvienete yra po 2,7g monenzino. Iš šios priemonės maždaug 95 dienas išsiskiria apie 335mg vidutinė monenzino dozė per parą.

2.3. Mėginių surinkimas ir tyrimo metodika

Šio darbo metu buvo tiriami bandomųjų karvių kraujo biocheminiai rodikliai, pieno sudėties ir kokybės rodikliai bei sveikatos būklė.

Kraujas biocheminiams rodikliams ištirti buvo imamas du kartus: 30 dienų prieš veršiavimąsi ir 45-ą dieną po apsiveršiavimo. Kraujas imtas iš v. caudalis į vakuuminius mėgintuvėlius rytais prieš šėrimą. Mėginiai buvo tiriami LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikos laboratorijoje – „Rx Daytona‘‘ analizatoriumi (Randox Laboratories, Didžioji Britanija). Nustatytos Glu, ALT ir AST koncentracijos. BHB tirtas portabiliu ketoninių kūnų skaitikliu – „Freestyle precision neo‘‘ (Abbott Laboratories, Kanada).

Pieno sudėties ir kokybės rodikliai ūkyje yra registruojami „Delaval‘‘ bandos valdymo sistema. Kas mėnesį sistemoje pateikiami individualių karvių pieno rodikliai. Duomenys (riebalai, baltymai, laktozė, SLS, urėja) surinkti du kartus: vieną kartą per mėnesį du mėnesius po apsiveršiavimo iš eilės. Visos tyrime dalyvavusios karvės tyrimo metu buvo tiriamos pagal bendrą klinikinio tyrimo planą kiekvieną dieną ir individualiai registruojamos bandos valdymo sistemoje. Ligos, būdingos periode po apsiveršiavimo, buvo diagnozuojamos, remiantis bendraisiais simptomais.

2.4. Statistinės duomenų analizės metodika

Tyrimų duomenys apdoroti Microsoft Excel 2010 programa. Apskaičiuotas vidutinis aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis ir grupių statistinio patikimumo laipsnis (p). Skirtumus statistiškai patikimais laikėme, kai p <0,05, p <0,01 ir p <0,001.

18

1 pav. Tyrimo schema

Tiriamųjų karvių grupių sudarymas

Bandomoji grupė B (n=10)

Kraujo ėmimas biocheminiams tyrimams

Kraujo rodiklių: BHB, Glu, ALT, AST

tyrimai

Renkami pieno sudėties ir kokybės rodikliai:

Riebalai, baltymai, laktozė, SLS, urėja

Fiksuojamos pasireiškusios ligos Kontrolinė grupė (n=10)

19

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Bandomosios ir kontrolinės grupės kraujo biocheminių tyrimų analizė ir

palyginimas

3.1.1. Gliukozė

Laktacijos laikotarpiu B karvių kraujyje gliukozės koncentracija sumažėjo per 77,88 proc., o A grupėje sumažėjo tik 77,61 proc. A grupės laktuojančių karvių kraujyje gliukozės nustatyta 67,62 proc. daugiau nei B grupės. Statistinis patikimumas nustatytas abiejuose laktuojančių karvių grupėse (p<0,001).

Gliukozės koncentracijos tyrimo rezultatai pateikti 2 paveiksle.

2 pav. Gliukozės koncentracijų palyginimas

3.1.2. Betahidroksibutiratai

Laktuojančių A grupės karvių kraujo serume BHB koncentracija nustatyta 76,2 proc. aukštesnė nei užtrūkimo periodu, B grupės – 67,05 proc. Laktacijos periodu A grupėje BHB koncentracija buvo 73,1 proc. aukštesnė nei B grupės. Statistinio patikimumo nenustatyta.

Gliukozės koncentracijos tyrimo rezultatai pateikti 3 paveiksle.

3,36±0,21 2,97±0,34 3,61±0,54 0,80±0,48 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 4,00 Užtrūkusios Laktuojančios m m o l/l A B

20

3 pav. BHB koncentracijų palyginimas

3.1.3. Alaninamino transferazė

A grupės užtrūkusiu karvių ALT koncentracija buvo 18,52 proc. didesnė nei B grupės, tačiau buvo 10,89 proc. žemesnė joms laktuojant. Statistinio patikimumo nenustatyta.

ALT koncentracijos tyrimo rezultatai pateikti 3 paveiksle.

4 pav. ALT koncentracijų palyginimas

3.1.4. Aspartatamino transferazė

Užtrūkusiu B grupės karvių AST koncentracija padidėjo per 25,84 proc. joms laktuojant. Aukščiausias AST nustatytas laktuojančių A grupės karvių kraujyje, tuo metu šio fermento koncentracija buvo 16,8 proc. didesnė nei B grupės. Statistinio patikimumo nenustatyta.

0,35±0,19 1,47±0,95 0,29±0,08 0,88±0,24 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 1,2 1,4 1,6 Užtrūkusios Laktuojančios m m o l/l A B 40,5±9,25 30,3±10,95 33±5,88 34±6,86 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Užtrūkusios Laktuojančios T V/l A B

21 AST tyrimo rezultatai pateikti 5 paveiksle.

5 pav. AST koncentracijų palyginimas

3.2. Bandomosios ir kontrolinės pieno sudėties ir kokybės tyrimų analizė ir

palyginimas

3.2.1. Riebalai

Didžiausia koncentracija riebalų piene nustatyta B grupėje pirmąjį laktacijos mėnesį, o kitą sumažėjo 15,45 procentais. Pirmąjį mėnesį A grupės karvių piene aptikita 9 proc. mažiau riebalų nei B grupės karvių, o antrajį - 9,38 proc. Statistinio patikimumo nenustatyta.

Riebalų tyrimo rezultatai pateikti 6 paveiksle.

6 pav. Riebalų koncentracijų palyginimas

106,6±22,48 140,5±50,07 86,7±30,03 116,9±19,13 0 20 40 60 80 100 120 140 160 Užtrūkusios Laktuojančios T V/l A B 3,99±0,73 3,77±0,96 4,92±0,89 4,16±0,65 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 1 mėn 2 mėn p ro c. A B

22 3.2.2. Baltymai

Pirmąjį laktacijos mėnesį A grupės karvių piene buvo 7,77 proc. mažiau baltymų nei B grupėje, bet antrajį mėnesį A grupėje baltymų koncentracija nustatyta aukštesnė 8,15 proc. nei B grupės.

Baltymų tyrimo rezultatai pateikti 7 paveiksle.

7 pav. Baltymų koncentracijos palyginimas

3.2.3. Laktozė

Abu laktacijos mėnesius grupės A laktozės koncentracija piene buvo žemesnė nei B grupės – pirmąjį mėnesį A grupėje buvo 2,74 proc. ir antrąjį 2,5 proc. mažesnės pieno cukraus koncentracijos. Statistinio patikimumo nenustatyta.

Laktozės tyrimo rezultatai pateikti 8 paveiksle.

8 pav. Laktozės koncentracijos palyginimas

2,97±0,33 3,19±0,31 3,22±0,34 2,93±0,16 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 1 mėn 2 mėn p ro c. A B 4,37±0,18 4,49±0,11 4,39±0,15 4,50±0,14 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 4,00 4,50 5,00 1 mėn 2 mėn p ro c. A B

23 3.2.4. Somatinės ląstelės

Ryškus SLS skirtumas tarp tirtų karvių grupių matomas abu mėnesius. Pirmąjį mėnesį B grupėje SLS piene nustatyta 86,75 proc. mažiau nei A grupėje, o antrajį – 94 proc. mažiau. Statistinio patikimumo nenustatyta.

SLS tyrimo rezultatai pateikti 9 paveiksle.

9 pav. SLS koncentracijos palyginimas

3.2.5. Urėja

Antrajį mėnesį urėjos koncentracija tarp grupių mažėjo – A grupėje sumažėjo 17,48 proc., B grupėje sumažėjo 5,3 proc. Statistinio patikimumo nenustatyta.

Urėjos tyrimo rezultatai pateikti 10 paveiksle.

10 pav. Urėjos koncentracijos palyginimas

840,5±2072,25 834,8±1219,79 111,4±130,47 50,5±32,94 0 100 200 300 400 500 600 700 800 900 1 mėn 2 mėn SL S sk ., tū ks t. /m l A B 24,6±5,43 20,3±5,76 26,4±5,55 25±8,21 0 5 10 15 20 25 30 1 mėn 2 mėn m g % A B

24

3.3. Ligų pasireiškimas

Analizuojant karvių sveikatą, iš 11 paveiksle pateiktų duomenų matyti, jog kontrolinėje grupėje iš viso sirgo 9 karvės, o bandomųjų – 7. Abiejose grupėse po dvi karves sirgo endometritu bei mastitu. Pusei kontrolinės grupės galvijų diagnozuota ketozė bei trys ligos atvejai – bandomojoje grupėje.

11 pav. Ligų pasireiškimas pirmąjį laktacijos mėnesį 5 2 2 3 2 2 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 ketozė mastitas endometritas Kontrolinės Bandomosios

25

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Nuoseklus monenzino naudojimas pieniniams galvijams pereinamuoju laikotarpiu padeda adaptuotis energijos pokyčiams organizme. Iš nuolatinio atpalaidavimo didžiojo prieskrandžio priemonės „Kexxtone®“ karvės didžiajame prieskrandyje palengva apie 90 dienų išsiskiria apie 335mg vidutinė monenzino dozė per parą, todėl monenzino poveikis galvijų organizme veikė visą tyrimo laikotarpį (76).

Laktacijos periodu B grupės karvių, kurioms 30 dienų prieš numatomą apsiveršiavimą buvo įvesta nuolatinio atpalaidavimo didžiojo prieskrandžio priemonė su monenzinu, gliukozės koncentracija buvo 73 proc. žemesnė nei A (kontrolinės) grupės, kurios gliukozės buvo fiziologinės normos ribose (50). Tarp A ir B grupių laktacijos periodu nustatytas statistinis patikimumas (p<0,001). Mokslininkų nuomonė apie monenzino įtaką gliukozės kiekiui kraujyje yra gana dviprasmiška. Stephenson su kitais mokslininkais teigia, kad monenzinas prieš veršiavimąsi gliukozės kiekį kraujyje mažina (77), tačiau Arieli su kolegomis nustatė, kad, baigiantis veršingumui, monenzinas sumažina gliukozės panaudojimo greitį, todėl esant jo poveikiui kraujyje gliukozės kiekis didėja (78). Daugelis tyrėjų nurodo, kad po veršiavimosi monenzinas padidina gliukozės kiekį kraujyje (79, 80), tačiau kiti (81) teigia, kad monenzinas neturi įtakos gliukozės kiekiui. Mūsų tyrimų rezultatai parodė žymų gliukozės kiekio sumažėjimą tiriamojoje grupėje. Manome, kad tokiam rezultatui galėjo turėti įtakos intensyvi laktacija, nes monenzinas padidina primilžius (82).

Tyrimo metu nustatytas abiejų tiriamųjų karvių grupių BHB koncentracijų padidėjimas laktacijos periodu, tačiau tik B grupės koncentracija išliko fiziologinėse ribose (55, 56) - A grupės karvių kraujyje nustatyta 40,14 proc. didesnė BHB koncentracija. Duffield su bendraautoriais nustatė, jog monenzinas sumažina BHB koncentraciją 13 proc. (13).

B grupės karvių AST viso tyrimo laikotarpį buvo fiziologinėse normose (2). Aukščiausia AST nustatyta laktuojančių A grupės karvių kraujyje, koncentracija viršijo fiziologines normas. Tuo metu šios grupės fermento koncentracija buvo 16,7 proc. aukštesnė nei B grupės. Anot Drong gautų rezultatų, monenzinu gydytų karvių AST fermento aktyvumas po apsiveršiavimo yra žemesnis nei kontrolinių karvių (p<0,001) (83), tačiau viso bandymo metu visų karvių AST išliko fiziologinėse normose (2). ALT abiejų tiramųjų grupių karvėse visą tyrimo laikotarpį buvo fiziologinėse normose (2), išskyrus A grupės, užtrūkusios karvės neženkliai viršijo fiziologinę ribą. Naudojant monenziną buvo išvengtas intensyvus riebalų rūgščių perdirbimas, todėl bandomųjų karvių kepenų funkcionalumas, kurį apibūdina tirti AST ir ALT, buvo išlaikytas.

Antrajį laktacijos mėnesį B grupėje pieno riebalų sumažėjo 15,45 proc., o baltymų – 9 proc. Riebalų koncentracija piene A grupėje kito nežymiai, tačiau antrąjį laktacijos mėnesį baltymų piene

26 pagausėjo 7,4 proc. Duffield ir kiti mokslininkai teigia, jog gydymas monenzinu sumažina riebalų koncentraciją piene 3 proc., o baltymų 1 proc. (13). Monenzinas mažina trumpųjų grandinių riebalų rūgščių sintezę bei stearino rūgščių koncentraciją piene (61).

Urėjos ir laktozės koncentracija visų tiriamų galvijų piene tyrimo metu kito nežymiai ir visada išliko fiziologinės normos ribose (71). Tyrime šiems rodikliams statistiškai reikšmingo poveikio nenustatyta. Duffield bei kiti autoriai nustatė, jog monenzinas pieno urėjai ir laktozei įtakos nedaro (84).

Somatinių ląstelių koncentracija A grupės karvių piene per pirmuosius du laktacijos mėnesius viršijo fiziologines normas (64) apie 8,4 kartų, o B grupė viršijo tik 11,4 proc. pirmąjį mėnesį. R.Antanaitis ir kiti bendraautoriai teigia, jog monenzinas nedaro didelio poveikio SLS (85). SLS rodikliams statistinis patikimumas nenustatytas.

Heuer tyrimų metu įrodyta, jog karvėms, kurioms buvo aplikuotas monenzinas, endometritas pasireiškia rečiau (86). Duffield nustatė, jog nuolatinio atpalaidavimo didžiojo prieskrandžio priemonė taip pat sumažina rizika galvijams sirgti mastitu ar ketoze (86). Atlikus tyrimą pastebėta, jog endometritu ir mastitu karvių iš abiejų grupių sirgo toks pats skaičius, tačiau nustatyta, jog kontrolinėje grupėje 50 proc. karvių sirgo ketoze, o bandomojoje - 33,3 proc. Dėl monenzino didžiajame prieskrandyje padidėja propionatus (gliukoneogenezės pirmtakus) gaminančių bakterijų kiekis, todėl išauga energijos metabolizmo veiksmingumas, sumažėja ketononių kūnų kraujo apytakos sistemoje, rečiau pasireiškia ketozė (76).

27

IŠVADOS

Nuolatinio atpalaidavimo didžiojo prieskrandžio priemonė su monenzinu, įvesta karvėms 30 dienų prieš numatomą apsiveršiavimą, turėjo įtakos kraujo biocheminiams rodikliams: statistiškai sumažino gliukozės kiekį. Be to, turėjo tendenciją išlaikyti BHB, AST ir ALT fiziologinėse normose.

Nuolatinio atpalaidavimo didžiojo prieskrandžio priemonė su monenzinu neturėjo įtakos pieno sudėčiai ir kokybei.

Į didįjį prieskrandį įvedus nuolatinio atpalaidavimo priemonę su monenzinu, dviejų mėnesių po apsiveršiavimo laikotarpiu 22,2 proc. melžiamų karvių sirgo mažiau lyginant su karvėmis, kurioms priemonė su monenzinu nebuvo įvesta. Be to, naudojant monenziną, nustatytas 40 proc. sumažėjęs sergamumas ketoze.

28

REKOMENDACIJA

Vadovaujantis gautais rezultatais, rekomenduojama karvėms 30 dienų prieš numatomą apsiveršiavimą į didįjį prieskrandį įvesti nuolatinio atpalaidavimo priemonę su monenzinu ir taip sumažinti tikimybę susirgti metabolinėmis ligomis po apsiveršiavimo.

29

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Hailemariam D, Mandal R, Saleem F, Dunn S, Wishart D, Ametaj B. Identification of predictive biomarkers of disease state in transition dairy cows. Journal of Dairy Science. 2014; 97(5):2680–93.

2. Ingvartsen KL. Feeding-and management-related diseases in the transition cow: Physiological adaptations around calving and strategies to reduce feeding-related diseases. Animal Feed Science and Technology. 2006;126:175-213.

3. Hagnestam-Nielsen C, Ostergaard S. Economic impactof clinical mastitis in a dairy herd assessed by stochastic Animal. 2009;3(2):315–28.

4. LeBlanc S. Monitoring metabolic health of dairy cattle in the transition period. The Journal of Reproduction and Development. 2010; 56: 29–35.

5. Martins T, Santos R, Paixao T, Costa E, Pires A, Borges A. Reproductive and productive parameters of Holstein cows with normal or pathological puerperium. Arquivo Brasileiro de Medicina Veterinária e Zootecnia. 2013; 65(5): 1348–56.

6. Karcher EL, MM Pickett, GA Varga, SS Donkin. Effect of dietary carbohydrate and monensin on expression of gluconeogenic enzymes in liver of transition dairy cows. Journal of Animal Science. 2007;85:690-699.

7. Fiore E, Perillo L, Piccione G, Gianesella M, Bedin S, Armato L, Giudice E, Morgante M. Effect of combined acetylmethionine, cyanocobalamin and α-lipoic acid on hepatic metabolism in high-yielding dairy cow. Journal of Dairy Research. 2016;83:438-441.

8. Piccione G, Messina V, Marafioti S, Casella S, Giannetto C, Fazio F. Changes of some haematochemical parameters in dairy cows during late gestation, post partum, lactation and dry periods. Veterinarija ir Zootechnika. 2012;58: 59-64.

9. González FD, Muiño R, Pereira V, Campos R, Benedito JL. Relationship among blood indicators of lipomobilization and hepatic function during early lactation in high-yielding dairy cows. Journal of Veterinary Science. 2011;12:251-255.

10. Fiore E, Gianesella M, Arfuso F, Giudice E, Piccione G, Lora M et al. Glucose infusion response on some metabolic parameters in dairy cows during transition period. Archiv Tierz. 2014;57:1-9

11. Fiore E, Piccione G, Perillo L, Barberio A, Manuali E, Morgante M et al. Hepatic lipidosis in high-yelding dairy cows during the transition period: haematochemical and histological findings. Animal Production Science. 2017;57:74-80.

30 12. Schwegler E, Schneider A, Montagner P, Acosta DA, Pfeifer LF, Schmitt E et al. Predictive value of prepartum serum metabolites for incidence of clinical and subclinical mastitis in grazing primiparous Holstein cows. Tropical Animal Health and Production. 2013;45:1549-1555.

13. TF Duffield, AR Rabiee, IJ Lean. A Meta-Analysis of the Impact of Monensin in Lactating Dairy Cattle. Part 2. Production Effects. Jurnal of Dairy Science. 2008; 91:1347–1360. 14. Xu, C, Z Wang, GW Liu, XB Li, GH Xie et al. Metabolic characteristic of the liver of dairy

cows during ketosis based on comparative proteomics. Asian-Australas. Journal of Animal Science. 2008;21:1003–1010.

15. Drackley, JK, MJ Richard, DC Beitz, JW Young. Metabolic changes in dairy cows with ketonemia in response to feed restriction and dietary 1,3-butanediol. Journal of Dairy Science.1992;75:1622– 1634.

16. Sakha M, Ameri M, Sharifi H, Taheri I. Bovine subclinical ketosis in dairy herds in Iran. Veterinary Research Communications. 2007;31:673–679.

17. Duffield TF, DF Kelton, KE Leslie, KD Lissemore, JH Lumsden. Use of test day milk fat and milk protein to detect subclinical ketosis in dairy cattle in Ontario. Canadian Veterinary Journal. 1997; 38:713–718.

18. Oetzel GR. Herd-level ketosis – diagnosis and risk factors. Preconference Seminar 7C: Dairy Herd Problem Investigation Strategies: Transition Cow Troubleshooting. American Association of bovine practitioners. 2007;67–91.

19. Haghighat-Jahromi M, Nahid S. Incidence of subclinical ketosis in dairy cows in fars province of Iran and reproductive performance in early lactetion period. Asian Journal of Animal Sciences. 2011;5:158–161.

20. Geary U, Lopez-Villalobos N, Begley N, McCoy F, O’brien B, O’grady L et al (2012). Estimating the effect of mastitis on the profitability of Irish dairy farms. Journal of Dairy Science. 2012;95:3662-3673.

21. Hogan S, Gonzalez N, Harmon J, Nickerson C, Oliver P, Pankey W et al. Laboratory Handbook on Bovine Mastitis. National Mastitis Council Madison, WI, USA; 1999.

22. Oviedo-Boyso J, Valdez-Alarcón JJ, Cajero-Juárez M, Ochoa- Zarzosa A, López-Meza JE, Bravo-Patino A, et al. Innate immune response of bovine mammary gland to pathogenic bacteria responsible for mastitis. Journal of Infection. 2007;54(4):399-409.

23. LK Fox. Prevalence, incidence and risk factors of heifer mastitis. Veterinary Microbiology, vol. 134, no. 1-2; 2009. p. 82–88.

31 24. Hamann J. Changes in milk somatic cell count with regard to the milking process and the

milking frequency- Preliminary report. Bulletin-International Dairy Federation. 2001;5-6. 25. Dubuc J, Duffield TF, Leslie KE, Walton JS, LeBlanc SJ. Randomized clinical trial of

antibiotic and prostaglandin treatments for uterine health and reproductive performance in dairy cows. Journal of Dairy Science. 2011;1325–1338.

26. Giuliodori MJ, Magnasco RP, Becu-Villalobos D, Lacau-Mengido IM, Risco CA, de la Sota RL. Metritis in dairy cows: risk factors and reproductive performance. Journal of Dairy Science. 2013;96:3621–3631.

27. Sannmann I, Arlt S, Heuwieser W. A critical evaluation of diagnostic methods used to identify dairy cows with acute postpartum metritis in the current literature. Journal of Dairy Research. 2011;79:436–444.

28. Chenault JR, McAllister JF, Chester T, Dame KJ, Kausche FM, Robb EJ. Efficacy of ceftiofur hydrochloride administered parenterally for the treatment of acute postpartum metritis in dairy cows. Journal of the American Veterinary Medical Association. 2004;224: 1634–1639. 29. Laughlin CL, Stanisiewski E, Lucas MJ, Cornell CP,Watkins J, Bryson L, et al. Evaluation of

two doses of ceftiofur crystalline free acid sterile suspension for treatment of metritis in lactating dairy cows. Journal of Dairy Science. 2012;95:4363–4371.

30. Grohn YT, Rajala-Schultz PJ. Epidemiology of reproductive performance in dairy cows. Animal Reproduction Science. 2000;60:605–614.

31. Kim IH, Kang HG. Risk factors for postpartum endometritis and the effect of endometritis on reproductive performance in dairy cows in Korea. J Reprod Dev. 2003;49:485–491.

32. Sheldon IM, GS Lewis, S LeBlanc, R O Gilbert. Defining postpartum uterine disease in cattle. Theriogenology. 2006;65:1516–1530.

33. Gilbert RO, ST Shin, CL Guard, HN Erb, M Frajblat. Prevalence of endometritis and its effects on reproductive performance of dairy cows. Theriogenology. 2005;64:1879-1888. 34. Kasimanickam R, TF Duffield, RA Foster, CJ Gartley, KE. Leslie, JS Walton et al.

comparison of the cytobrush and uterine lavage techniques to evaluate endometrial cytology in clinically normal postpartum dairy cows. Canadian Veterinary Journal. 2005;46:255–259. 35. Barlund CS, TD Carruthers, CL Waldner, CW Palmer. A comparison of diagnostic techniques

for postpartum endometritis in dairy cattle. Theriogenology. 2008;69:714–723.

36. Radostits OM, Gay CC, Hinchcliff KW, Constable PD. Diseases of the abomasum. In: Veterinary Medicine – A Textbook of the Diseases of Cattle, Horses, Sheep, Pigs and Goats. 10th edn. Philadelphia: Elsevier Health Sciences; 2007. p. 353–74.

32 37. Lester GD, Bolton JR. Effect of dietary composition on abomasal and duodenal myoelectrical

activity. Research in Veterinary Science. 1994;57:270–276

38. Edwards JL, Tozer PR. Using activity and milk yield as predictors of fresh cow disorders. Journal of Dairy Science. 2004;87:524–531.

39. Van Winden SCL, Jorritsma R, Müller KE, Noordhuizen JPTM. Feed intake, milk yield, and metabolic parameters prior to left displaced abomasums in dairy cows. Journal of Dairy Science. 2003;86:1465–1471.

40. Mokhber Dezfouli M, Eftekhari Z, Sadeghian S, Bahounar A, Jeloudari M. Evaluation of hematological and biochemical profiles in dairy cows with left displacement of the abomasum. Comparative Clinical Pathology. 2013;22:175–179.

41. Zurr L, Leonhard-Marek S. Effects of β-hydroxybutyrate and different calcium and potassium concentrations on the membrane potential and motility of abomasal smooth muscle cells in cattle. Journal of Dairy Science. 2012;95:5750–5759.

42. De Koster JD, Opsomer G. Insulin resistance in dairy Cows. Vet Clin North Am Food Anim Pract. 2013;29(2):299–322.

43. Lorenz I. Retrospective study of serum glucose concentration in cattle with mucosal disease. Journal of Veterinary Medicine. 2000;47:489–93.

44. Roussel AJ, Whitney MS, Cole DJ. Interpreting a bovine serum chemistry profile: part II. Vet Med. 1997;92(6):559–66.

45. Swets JA. Measuring the accuracy of diagnostic systems. Science. 1988;240(4857):1285–93. 46. Duffield T. Subclinical ketosis in lactating dairy cattle. Vet Clin North Am: Food Animal

Practice. 2000;16:231–253.

47. Ingvarsten KL, Moyes, KM. Nutrition, immune function and health of herbivores. Adv. Anim. Biosci. 2011;2:575.

48. Sordillo LM, Contreras GA, Aitken, SL. Metabolic factors affecting the inflammatory response of periparturient dairy cows. Animal Health Research Reviews. 2009;10:53-63. 49. Schukken YH, Gunther J, Fitzpatrick J, Fontaine MC, Goetze L, Holst O et al. Host-response

patterns of intramammary infections in dairy cows. Veterinary Immunology and Immunopathology. 2011;144:270-289

50. Green MJ, Green LE, Medley GF, Schukken YH, Bradley AJ. Influence of dry period bacterial intramammary infection on clinical mastitis in dairy cows. Journal of Dairy Science. 2002;85:2589-2599.

33 51. Kehrli ME, Jr JF Ridpath, JD Neill. Immune suppression in cattle: Contributors and consequences. Proceedings of the NMC 48th annual meeting, Charlotte, NC; 2009. P 103-112

52. Grinberg N, Elazar S, Rosenshine I, Shpigel NY. Beta-hydroxybutyrate abrogates formation of bovine neutrophil extracellular traps and bactericidal activity against mammary pathogenic Escherichia coli. Infect. Immun. 2008;76:2802-2807.

53. Duffield TF, Lissemore KD, McBride BW, Leslie KE. Impact of hyperketonemia in early lactation dairy cows on health and production. Journal of Dairy Science. 2009;92:571–580. 54. Geishauser T, Leslie K, Kelton D, Duffield T. Monitoring for subclinical ketosis in dairy

herds. Compendium on Continuing Education Practice Veterinary. 2001;23(8):65–S70. 55. Ospina PA, Nydam DV, Stokol T, Overton TR. Evaluation of nonesterified fatty acids and

hydroxybutyrate in transition dairy cattle in the northeastern United States: Critical thresholds for prediction of clinical diseases. Journal of Dairy Science.2010;93:546–554.

56. Van Saun RJ. Health status and time relative to calving effects on blood metabolite concentrations. Proc 23rd World Buiatrics Congress, Quebec, Canada; 2004. p 87.

57. McArt JAA, Nydam DV, Oetzel GR. Epidemiology of subclinical ketosis in early lactation dairy cattle. Journal of Dairy Science.2012;95:5056–5066.

58. Vanholder T, Papen J, Bemers R, Vertenten G, Berge ACB. Risk factors for subclinical and clinical ketosis and association with production parameters in dairy cows in the Netherlands. Journal of Dairy Science. 2015;98:1–9.

59. Kaneko JJ, Harvey JW and Bruss ML, Clinical Biochemistry of Domestic Animals (6th edn). Academic Press, San Diego, CA; 2008.

60. Sakowski T, Kuczy´nska B, Puppel K, Metera E, Słoniewski K, Barszczewski J. Relationships between physiological indicators in blood and yield as well as chemical composition of milk obtained from organic dairy cows. Journal of Science of Food and Agriculture. 2012;92:2905– 2912.

61. Tainturier DJ, Braun P, Rico AG, Thouvenot JP. Variation in blood composition in dairy cows during pregnancy and after calving. Research in Veterinary Science. 1984;37:129–131. 62. Marai IFM, Habeeb AA, Daader AH, Yousef HM, Effects of diet supplementation and body

cooling on Friesian calves reared in high ambient temperatures in the eastern desert of Egypt. Tropical Animal Health and Produdction. 1997;29:201–208.

63. Lindmark-Mansson H, Bränning C, Alden G, Paulsson M. Relationship between somatic cell count, individual leukocyte populations and milk components in bovine udder quarter milk. International Dairy Journal. 2006;16(7):717-727.

34 64. Bytyqi H, Zaugg U, Sherifi K, Hamidi A, Gjonbalaj M, Muji S et al. Influence of management and physiological factors on somatic cell count in raw cow milk in Kosova. Veterinarski Arhiv. 2010;80(10):173-183.

65. Harmon B. Somatic cell counts: A primer. In Annual Meeting-National Mastitis Council Incorporated. 2001;40:3-9

66. Haas, D., Hofírek, B.: The diagnostic importance of milk components for a human and cows’ health. (in Czech) CUA Prague, Proceedings of contributions: Milk day; 2004. p. 26 – 29. 67. Cant JP, DR Trout, F Qiao, NG Purdie. Milk synthetic response of the bovine mammary gland

to an increase in the local concentration of arterial glucose. Journal of Dairy Science. 2002;85:494–503.

68. Rigout S, S Lemosquet, JE van Eys, JW Blum, H Rulquin. Duodenal glucose increases glucose fluxes and lactose synthesis in grass silage-fed dairy cows. Journal of Dairy Science. 2002;85:595–606.

69. Ederer S, C Egger-Danner, W Zollitsch, B Fuerst-Waltl. Metabolic disorders and their relationships to milk production traits in Austrian Fleckvieh. Proc. 39th Int. Committee for Animal Recording (ICAR) Mtg., Berlin, Germany; 2014. [Žiūrėta 2019-11-18]. Prieiga per internetą: https://www.icar.org/wp-content/uploads/2016/07/Metabolic-disorders-and-their-relationships-to-milk-production-traits-in.pdf

70. Ebrahimie E, F Ebrahimi, M Ebrahimi, S Tomlinson, KR Petrovski. A large-scale study of indicators of sub-clinical mastitis in dairy cattle by attribute weighting analysis of milk composition features: highlighting the predictive power of lactose and electrical conductivity. Journal of Dairy Research. 2018;85:193–200.

71. Noordhuizen J. The Dairy Herd Health And Management Book. A guide for veterinarians and dairy professionals. UK: Context Products Ltd; 2012. p. 350-355.

72. HA, Vecqueray, RJ. Nutritional Management of Herd Health. Edited by M. Green. Dairy Herd Health. Wallingford, UK: CAB International; 2012. p. 227-287.

73. Rzewuska K, Strabel. The genetic relationship between reproduction traits and milk urea concentration. Animal Science Papers and Reports. 2015;33:243-256.

74. Nourozi M, Moussavi AH, Abazari M, Zadeh MR. Milk Urea Nitrogen and Fertility in Dairy Farms. Journal of Animal and Veterinary Advances. 2010; 9:1519-1525.

75. Kessell A. The Practice Laboratory. In Peter Cockcroft (Eds). Bovine medicine. Third edition by JohnWiley & Sons, Ltd., UK; 2015. p. 100-105.

35 76. Kexxtone [elektroninis išteklius]. [Žiūrėta 2019 11 22]. Prieiga per internetą:

https://ec.europa.eu/health/documents/communityregister/2017/20171206139283/anx_1392 83_lt.pdf

77. Stephenson KA, IJ Lean, ML Hyde, MA Curtis, JK Garvin, LB Lowe. Effects of monensin on the metabolism of periparturient dairy cows. Journal of Dairy Science. 1997;80:830-837. 78. Arieli A, JE Vallimont, Y Aharoni, GA Varga. Monensin and growth hormone effects on

glucose metabolism in the prepartum cow. Journal of Dairy Science. 2001;84:2770–2776. 79. Duffield TF, D Sandals, KE Leslie, K Lissemore, BW McBride, JH Lumsden et al. Effect of

prepartum administration of monensin in a controlled-release capsule on postpartum energy indicators in lactating dairy cattle. Journal of Dairy Science. 1998;81:2354-2361.

80. Abe N, IJ Lean, A Rabiee, J Porter, C Graham. Effects of sodium monensin on reproductive performance of dairy cattle. II. Effects on metabolites in plasma, resumption of ovarian cyclicity and oestrus in lactating cows. Australian Veterinary Journal. 1994;71:277-282. 81. Ghorbani B, Ghoorchi T, Amanlou H, Zerehdaran S. Effects of Using Monensin and Different

Levels of Crude Protein on Milk Production, Blood Metabolites and Digestion of Dairy Cows. Asian-Australian Journal of Animal Sciences. 2011;24(1):65–72.

82. Dubuc J, DuTremblay D, Baril J, Bagg R, Brodeur M, Duffield T et al. A field study on the effects of dietary monensin on milk production and milk composition in dairy cows. Canadian Veterinary Journal. 2010;51:375–379.

83. Drong C, Meyer U, von Soosten D, Frahm J, Rehage J, Schirrmeier H et al. Effects of monensin and essential oils on immunological, haematological and biochemical parameters of cows during the transition period. Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition. 2016;101(4):791–806.

84. Duffield TF, AR Rabiee, IJ Lean. A meta-analysis of the impact of monensin in lactating dairy cattle. Part 3. Health and reproduction. Journal of Dairy Science. 2008;91:2328–2341 85. Ramūnas Antanaitis, Vytuolis Žilaitis, Vida Juozaitienė, Robertas Stoškus, Mindaugas

Televičius. Effects of monensin on production and energy metabolism in early lactation cows. ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI. 2015; 22 (2). p. 99–105.

86. Heuer C, YH Schukken, LJ Jonker, JID Wilkinson, JPTM. Noorduizen. Effect of monensin on blood ketonebodies, incidence and recurrence of disease and fertility in dairycows. Journal of Dairy Science. 2001;84:1085–1097.