LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Robertas Vyšniauskas
Karvių ginekologinių susirgimų įtaka pieno liaukos
sveikatingumui
Influence of cow gynecological diseases to the udders
wellness
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Dr. Jūratė Rudejevienė
DARBAS ATLIKTAS Dr. L. Kriaučeliūno klinikoje
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄPatvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Karvių ginekologinių ligų įtaka pieno liaukos sveikatingumui”:
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, (parašas)pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
TURINYS
SANTRAUKA... 3 SUMMARY... 4 SANTRUMPOS... 5 ĮVADAS... 6 1.LITERATŪROS APŽVALGA... 8 1.1.1. Laktacija... 8 1.1.2. Aplinka... 9 1.1.3. Bakterijos... 9 1.1.4. Organizmo atsparumas...10 1.1.5. Šėrimo klaidos... 10 1.1.6. Metų laikas... 10 1.1.7.Veislė... 112.TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI...16
3.TYRIMŲ REZULTATAI... 18
4.REZULTATŲ APTARIMAS... 22
5.IŠVADOS... 23
PASIŪLYMAI... 24
SANTRAUKA
Karvių ginekologinių susirgimų įtaka pieno liaukos
sveikatingumui
Robertas Vyšniauskas Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas: nustatyti karvių endometritų bei kiaušidžių cistų atvejų ir sėklinimo indekso ryšį su somatinių ląstelių kiekio padidėjimu piene.
Darbo uždaviniai:
1.Išanalizuoti x bandos karvių gimdos uždegimų ryšį su SLS (somatinių ląstelių skaičiumi); 2.Išanalizuoti x bandos karvių kiaušidžių cistų atsiradimo ryšį su SLS;
3.Ištirti, kiek karvių (procentais) apsivaisino po 1-ojo, 2-ojo, ir daugiau kartų sėklinimo; 4.Išanalizuoti SLS (somatinių ląstelių skaičiaus) ryšį su sėklinimo kartais.
Medžiagos ir metodai: Tiriamasis darbas atliktas 2015-2016 metais X karvių pieno ūkyje Lietuvoje, kuriame laikoma virš 500 melžiamų karvių. Pagal laktacijos periodą atsitiktinai atrinktos 231 pirmos ir penktos laktacijos karvės. Jos stebėtos nuo apsiveršiavimo iki sėklinimo ir fiksuotas sėklinimų skaičius. Atliekama produktyvumo kontrolė, imami pieno mėginiai. Remiantis kontrolės duomenimis 231 tiriama karvė buvo suskirstyta į šešias grupes pagal somatinių ląstelių skaičių piene (SLS, tūks./ml).
Rezultatai ir išvados: X ūkyje 19 proc. karvių sirgo endometritu, kaip nurodo Nicola Priest (55): ,,70 proc. karvių, dėka savo įgimto imuninio atsako, nesuserga gimdos uždegimu“.
Sergamumas slaptu endometritu palyginti nedidelis, paprastai jis svyruoja nuo 11 iki 70 proc., o šiame ūkyje 16,67 proc. Sergamumas klinikiniu endometritu - vidutiniškas. Literatūroje rašoma, kad sergamumas svyruoja nuo 5 iki 30 proc., o šiame ūkyje - 3,14 proc. Ūkyje sergamumas kiaušidžių cistomis buvo 11,6 proc. Kaip nurodo (Ngangkham James Singh ir Ajit Singh), sergamumas kiaušidžių cistomis yra apie 12,31proc.(56).
Tyrimas parodė, kad sunkiau apsivaisina V, VI laktacijos karvės. Pagal (C D. Hudson), kuris teigia, kad 4,5 ir 6 laktacijos karvės sunkiau apsivaisina dėl dažnų ginekologinių susirgimų (57).
Raktiniai žodžiai: karvė, gimdos infekcija, endometritas, slaptas endometritas, kiaušidžių cistos, sėklinimo indeksas.
SUMMARY
Influence of cow gynecological diseases to the udders
wellness
Robertas Vyšniauskas Master‘s Thesis
Objective: to determine the endometritis and ovarian cysts in cows and insemination index link
with an increase in somatic cell content of milk.
Job tasks: 1. To analyze a herd of cows, uterus inflammations x connection with SCC (the number
of somatic cells); 2. the analysis of the occurrence of ovarian cysts of the herd of cows ' x connection to the SLS; 3. how many cows percentages after the 1st, 2nd, and the more times the insemination; 4. Analyze the SLS (the number of somatic cells) connection with insemination sometimes.
Materials and methods: the research work carried out in the year 2015-2016 X of cows ' milk on
the farm in Lithuania, which held over 500 dairy cows. According to the lactation period to a randomly selected in the first and fifth lactation cows ' 231. Estimated period for the last number of days between the calvings of all known inseminations. Heat monitored 24 hours a day. Recording is carried out shall be carried out, milk samples. On the basis of the data in the control cows was investigated 231 are divided into six groups according to the number of somatic cells in the milk (SLS, thousand). Results and conclusions: the holding of 19% of the cows X had (endometritis), as directed by Nicola Priest (55). In his view, .70% cows ', thanks to his innate immune response of uterine inflammation of person-to-person "Secret endometritis the incidence of relatively small, usually ranging from 11 to 70% and on this farm 16.67% of the incidence of Clinical endometritis is mediocre. In the literature, the incidence ranges from 5 to 30% 3 to14% and farm holding the incidence of ovarian cistomis was 11.6%, and as you point out (Singh and Ajit Singh Ngangkham James) the incidence of ovarian cistomis is about 12, 31proc. (56) the investigation has shown that the more difficult fertilize (V), (VI) lactating cows. ((C) (D). Hudson) who claims that the cow's lactation 4.5 and fertilize frequent gynecological diseases more difficult for (57).
Keywords: cow, uterine infection, endometritis, secret endometritis, ovarian cysts, insemination
SANTRUMPOS
d. –Dienos HF – Holšteinai
LJ –Lietuvos juodmargės proc. –Procentai
SLS –Somatinių ląstelių skaičius tūkst. – Tūkstantis
ml – Mililitras pvz – Pavyzdžiui °C – Celsijaus laipsnis
ĮVADAS
Norint pasiekti vis didesnį karvių produktyvumą, vien geros pašarų bazės ir karvių genetikos neužtenka, viena iš krypčių galinti padėti yra intensyvi reprodukcija. Visi žemės ūkio gyvūnai pasižymi vislumo savybe, tačiau ji dažnai sutrikdoma dėl ūkinio – organizacino, zooveterinarinio darbo aplaidumo. Šios klaidos nulemia trumpalaikį arba ilgalaikį karvės nevaisingumą, dėl to ūkis patiria nuostolius ir tampa nekonkurencingas. Didelis reprodukcinių ligų poveikis tiesiogiai veikia pieno ūkių ekonomiką, todėl pastarąjį dešimtmetį joms buvo skiriamas vis didesnis dėmesys (1). Yra įvairių reprodukcinių sutrikimų, tokių kaip gimdos uždegimai, placentos užsilaikymas, kiaušidžių cistos ir pan. (1). Gimdos infekcija pažeidžia ne tik gimdą, bet ir turi lokalizuotą poveikį kiaušidžių funkcijai (2). Nuostoliai kyla ir dėl sumažėjusio apvaisinimo procento, pailgėjusio servis periodo, jį sąlygoja uždelsta ovuliacija, geltonkūnio užsilaikymas, sumažėjęs apsivaisinimo procentas (2). Taip pat ūkis patiria nuostolius ir dėl karvių brokavimo (3).
Pieninių karvių gimdos infekcinės ligos skirstomos į metritą, klinikinį metritą, slaptą gimdos uždegimą (endometritą), klinikinį endometritą ir piometrą (4). Klinikiniu gimdos uždegimu serga apie 20 proc. melžiamų karvių, nors paplitimas bandose yra nuo 5 proc. iki >30 proc. (5). Slapto gimdos uždegimo paplitimas yra didžiausias – apie 30 proc., tačiau pasiskirstymas inividualiuose ūkiuose svyruoja nuo 11 proc. iki > 70 proc. (5).
Jaunoms ir labai produktyvioms karvėms nevaisingumo priežastis gali būti ir kiaušidžių cistos. Pasitaiko trijų rūšių cistos: folikulinė (Grafo folikulo cista), liuteininė folikulo, geltonkūnio. Ūkiuose kiaušidžių cistos pasitaiko dažnai - apie 25proc., nors skirtinguose ūkiuose gali svyruoti nuo 7proc . iki >40proc., karvių (6).
Darbo tikslas: nustatyti karvių endometritų bei kiaušidžių cistų atvejų ir sėklinimo indekso ryšį su somatinių ląstelių skaičiumi piene.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti x bandos karvių gimdos uždegimų ryšį su SLS (somatinių ląstelių skaičiumi). 2.Išanalizuoti x bandos karvių kiaušidžių cistų atsiradimo ryšį su SLS.
3.X ūkyje įvertinti karvių apsivaisinimo procentą.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Veiksniai – lemiantys somatinių ląstelių skaičiaus didėjimą piene.
Pieno liaukos uždegimas – mastitas pasireiškia tuomet, kai pro spenio kanalą į pieno liauką patenka mikroorganizmai. Apsauginio atsako metu iš kraujo į pieną atkeliauja leukocitai, kurie naikina mikroorganizmus. Leukocitai, atkeliavę į karvės tešmenį ir kūno bei sekrecijos ląsteles (tešmens audinio atskilusias ląsteles) -vadinamos somatinėmis ląstelėmis (1). Karvės piene somatinių ląstelių skaičius dinamiškas ir nuolat kinta (2). Tai lemia ne tik tešmens fiziologinė būklė, bet ir aplinkos veiksliai, kurie gali pasirodyti ne visada svarbūs ūkio savininkui.
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 853/2004 Europos Sąjungoje ir Lietuvoje žmonių maistui skirtame piene, SLS negali viršyti 400 000 ląst./ml. (3). Sveikos karvės piene somatinių ląstelių gali būti 10 000 - 200 000 ląst./ml.(1).
1.1.1. Laktacija
Pirmos laktacijos karvės mastitais serga dažniau, nes tešmens audinys nėra toks atsparus mechanizuotam melžimui ir yra traumuojamas, ypač pirmomis melžimo savaitėmis.
Trys savaitės iki ir trys savaitės po veršiavimosi karvės bendras organizmo imunitetas ir vietinis tešmens imunitetas yra mažiau aktyvūs. Esant tokiai būklei didėja rizika atsirasti lytinių organų ligoms, karvės tešmens atsparumo sumažėjimui bei galimai infekcijai (4).
Didelis dėmesys turi būti skirtas pirmos laktacijos karvėms, jų pratinimui prie mechanizuoto melžimo ir organizmo imuniteto stiprinimui prieš ir po apsiveršiavimo.
1.1.2. Aplinka
Karvių sergamumą klinikiniu bei slaptuoju mastitu lemia aplinka, kurioje yra laikomas gyvulys. Klimatas(temperatūra, drėgmė, oro sudėtis tvarte ar lauke), higieninės sąlygos(guoliaviečių, šėrimo takų, vandens, melžimo aparatų švara), gyvulio laikymas(guolių, gardų, takų, vartų, grindų, sienų pritaikymas gyvulio rūšiai, sudėjimui ir skaičiui), darbuotojų elgesys su karvėmis. Neužtikrinus to, karvė gali patirti stresą, kas darys įtaką produkcijos sumažėjimui, imuniteto nusilpimui, apsauginių tešmens barjerų pažeidimui (5,6,7,8).
Melžimo metu reikia atsižvelgti į karvės tešmens prisipildymą, laktacijos periodą ir naudoti tinkamą vakuumo lygį bei pulsų skaičių, laiku nuimti melžiklius. Šios priemonės užtikrina, kad nebus pažeisti speniai ir nebus atvertas kelias infekcijai.
1.1.3. Bakterijos
Daugiausia problemų pieno ūkiams sukelia Staphylococcus aureus (auksinis stafilokokas), kadangi jis plinta per melžėjų rankas, šluostes, melžimo indus, numelžiant pirmas pieno čiurkšles ir per melžimo įrangą(4,9). Tyrimo metu bakterija rasta ir ant žindomo veršelio nosies, šnervių – taip žindymo metu užkrečiami kiti sveiki tešmens ketvirčiai(9).
Staphylococcus aureus, Mycopasma spp ir Streptococcus agalactie – pagrindiniai mastito sukėlėjai,
o iš aplinkos tokie organizmai, kaip Escherichia coli, Streptococcus uberis ar Klebsiella, kurie įprastai negyvena ant odos ar spenio kanale, bet patenka po kontakto su užteršta aplinka(10). Per spenio kanalą, tešmens ir spenių žaizdeles, odos įtrūkimus į tešmenį patenka ši mikroflora. Dažniausiai (Staphylococcus aureus, Mycopasma spp,Streptococcus agalactie,Escherichia coli,
Streptococcus uberis ar Klebsiella) yra mikroorganizmai, sukeliantys mastitus. Mikrobai iš lytinių
organų (nuovaloms susilaikius, sergant gimdos uždegimu), tešmens (kai pirmosios pieno čiurkšlės numelžiamos ant grindų), pūlinių, žaizdų susikaupia ant pakratų, guoliavietėse(11).
Norint užkirsti kelią bakterijų patekimui, reikia kruopščiai dirbti melžimo metu (ypač su sergančiomis karvėmis), naudoti antiseptines priemones tešmens, spenių paruošimui. Atlikti paviršių ir įrangos dezinfekciją paviršių. Pasibaigus melžimui mirkyti spenius, sukuriant barjerą mikroorganizmų patekimui iš aplinkos.
1.1.4. Organizmo atsparumas
Nusilpus karvės organizmo apsaugos mechanizmui, esant stresui, šeriant netinkamu,
nesubalansuotu pašaru (neišlaikant energijos ir baltymų santykio), esami ir buvę reprodukciniai sutrikimai, endometritai, metritai – sąlygoja mastitų atsiradimą(4).
Imuninė sistema susideda iš trijų dalių - fizinio barjero, nespecifinio bei specifinio imuniteto atsako. Fizinį barjerą sudaro spenio oda, spenio sfinkterio raumuo ir keratino kamštis (lipnus, uždarantis spenio kanalą, pasižymintis bakteriostatiniu veikimu). Nespecifinį imunitetą sudaro – fagocitai, uždegiminis atsakas, laktoferinas(specifinis baltymas sintetinamas tešmenyje, rišantis geležį, kuri tampa neprieinama ja mintančioms bakterijoms, pvz.:koliformams, didėjant SLS didėja ir
laktoferino kiekis). Specifinis atsakas – limfocitai (T-limfocitai ir B-limfocitai)(12).
Užtikrinus stiprų organizmo atsparumą, imuninės sistemos veiklą galime nulemti gerą gyvulio sveikatos būklę, mažesnes gydimo išlaidas ir sveikus palikuonis.
1.1.5. Šėrimo klaidos
Netinkami pašarų racionai užtrūkinimo metu ir po apsiveršiavimo sukelia dideles problemas. Trūkstant energijos, baltymų, vario, cinko, seleno ir vitaminų A, D ir E sutrinka antikūnų gamyba, atsiranda galimybė susirgti tešmens uždegimu(12).
Karvei gaunant didelius kiekius baltymingo pašaro ir mažai gliukozės blogėja energijos balansas, randasi ketozė, alkalozė, reprodukcinės sistemos sutrikimai. Gimdą ir tešmenį veikia padidėjęs baltymų sintezės produktų kiekis. Tai lemia SLS padidėjimą(2).
Jautriausiu karvės periodu - 30 d. prieš apsiveršiavimą ir 30d. po apsiveršiavimo - būtina susidoroti su galimu silpnu ar vidutiniu neigiamu energijos balansu, nes neužtikrinus jo kyla grėsmė susirgti energijos balanso ligomis(13). Tinkama profilaktika ir raciono subalansavimas pereinamuoju karvės laikotarpiu gali padėti sutaupyti laiką ir gydymo išlaidas.
1.1.6. Metų laikas
Karvės mastitais serga tiek tvartiniu, tiek ganykliniu periodu. Tvartuose pagrindinė priežastis yra netinkama, nepritaikyta fermai ir gyvulių skaičiui ventiliacija. Išskirdamos daug šilumos ir drėgmės karvės pakelia temperatūrą tvarte, o drėgmė ir šiluma sudaro tinkamas sąlygas daugintis mastitų sukėlėjams. Tvartiniu laikotarpiu sumažėja pašarų suvartojimas, produkcijos kiekis - tai nulemia mažą energijos kiekį karvės organizme ir silpnesnę imuninę apsaugą(14).
Ganykliniu laikotarpiu galvijams vabzdžiai sukelia vasaros mastitą. Karves puola uodai ir vabzdžiai - tai sukelia gyvuliui stresą, jis neėda, sumažėja produkcija, nepailsi. Musės gali pernešti sukėlėjus nuo vienos karvės tešmens kitai ir per žaizdas užkrėsti. Tai būdinga paupiuose, miškingose ir krūmais apaugusiose, šlapiose ganyklose.
Tvartiniu laikotarpiu privalu palaikyti tinkama temperatūrą, drėgmę, jeigu tvarte laikoma visus metus įrengti dirbtinio ventiliavimo sistemą. Seno tipo tvartuose tinkamai paruošti lubas, kad nesikauptų kondensatas. Nesant galimybei melioruoti ganyklų ar ganyti toliau nuo miškų, naudoti apsaugą nuo vabzdžių, o pastebėjus spenių ar tešmens pažeidimus - juos gydyti.
1.1.7.Veislė
Esant tos pačios veislės karvėms, kurios laikomos ir šeriamos tokiomis pačiomis sąlygomis, imlumas ir atsparumas mastitų sukėlėjams gali skirtis. Tai labai priklauso nuo individualių karvės savybių. Atliekant karvių bandos selekciją, būtina atsižvelgti į gyvulio savybes, taip pat nuspręsti, ką norima gerinti(pieno kiekį, fenotipinius požymius, pieno kokybės parametrus, pieno liaukos rezistiškumą).
Stipresnės pieno sektoriaus šalys linkusios vykdyti karvių selekciją ne tik pieno produkcijos didinimo ar eksterjero gerinimo kryptimi, bet yra atsižvelgiama ir į gyvulio sveikatingumą.
Svarbiausias sveikatingumo rodiklis – somatinių ląstelių skaičiaus piene indeksas, jis nurodo kokio SLS galima tikėtis iš būsimo palikuonio.
Dažnai sergančių mastitais karvių telyčių geriau neauginti, nes galima patirti didelių nuostolių(jos irgi gali būti linkusios į mastitus) ir sugadinti gyvulių bandą.
1.2.Gimdos infekcijos
Po apsiveršiavimo didžiosios dalies karvių gimdos būna užterštos įvairiomis bakterijomis. Tai lemia ne tik netinkama veterinarinė pagalba veršiavimosi metu, bet ir nuovalų užsilaikymas, gimdos kaklelio neužsidarymas, gimdos tonuso nebuvimas. Dalis bakterijų gimdoje būna pavojingos, o kitos – autochtonai(būdingos gimdos mikroflorai bakterijos). Dažniausiai karvių gimdos infekcijas sukelia Escherichia coli, Arcanobacterium pyogenes, Fusobacterium necrophorum and Prevotella rūšys(15).
Mūsų šalyje atlikti tyrimai parodė, kad pieno ūkiuose dažniausiai pasitaiko E.Coli ir Streptococcus spp. Enterococcus spp. genties bakterijos, tačiau jos randamos tiek pavienės, tiek ir kolonijomis po kelias rūšis(16).
Karvių infekcijos gimdoje pasireiškia tuomet, kai patekę ir su gimdos gleivine sukibę patogeniniai mikroorganizmai įsiskverbia į jos epitelį. Toksinų išskyrimas irgi lemia infekcijos pasireiškimą. Infekcijos tolimesnnė eiga priklauso nuo individualios karvės imuninės apsaugos, bakterijų rūšies ir skaičiaus(17).
Dėka įgimto stipraus imuninio atsako, gimda, pasinaudodama savo apsaugos mechanizmais, sugeba pašalinti infekciją sukėlusius patogeninius mikroorganizmus pati. Todėl didelę reikšmę turi stiprus karvės imunitetas, ir jo užtikrinimas.
Norint užkirsti kelią karvių reprodukcinės sistemos veiklos sutrikimui, praktikoje naudojami ankstyvi gimdos infekcijos diagnozavimo ir gydymo metodai(18).
1.3.Gimdos infekcijos diagnozavimas
Dažniausiai naudojami metodai:Termometrija – tai metodas, padedantis diagnozuoti gimdos uždegimu sergančias karves, pasižymintis paprastumu ir naudojamas dažniausiai (19). Gali būti matuojama rektalinė arba vaginalinė temperatūra. Tyrimo esmė – gimdos uždegimo atveju temperatūra pradeda kilti.
Normali rektalinė karvės temperatūra yra nuo 38°C iki 39,1°C, o vaginalinė 0,5°C – l°C mažesnė už rektalinę temperatūrą(20).
Rektalinė karvių gimdos palpacija – šis metodas yra pigiausias, greičiausias ir vienas populiariausių diagnozuojant gimdos infekcijas (18). Bet tyrimas nėra tikslus, nes kiekvienas pagal savo
kvalifikaciją jaučia skirtingai, todėl tai reikalauja didelio įdirbio ir žinių(23).
Gimdos tyrimas ultragarsu - atliekamas per tiesiąją žarną, naudojamas linijinis antgalis, nustatomas 5.0 – 7.5 MHz. dažnis. Vaizdas matomas kompiuterio ekrane, jį galima išsaugoti. Echoskopijos metu įvertinama gimdos būklė (kaklelio, gimdos kūno, gimdos ragų, kiaušidžių pakitimai), galima aptikti susilaikiusius skysčius ar pūlius(dalinai įvertinti jų kilmę). Ultragarso metodas vertingas diagnozuojant piometrą arba endometritą(21,22). Esant pūliniam endometritui, ekrane matosi fibrino sankaupos (tamsiame fone balti ruoželiai, taškeliai).
Vaginoskopijos metodas – naudojamas įvertinti vizualiai karvių makštį ir gimdos kaklelį, ten randamus pakitimus ir išskyras(25). Tačiau šis tyrimas nėra toks jautrus, kaip citologinis. Profilaktiškai šis tyrimas atliekamas karvėms po apsiveršiavimo(25).
Gimdos gleivinės citologinis tepinėlio tyrimas - naudojamas mikroskopas. Šis tyrimas greitas, neskausmingas, neinvazinis. Mėginiai iš gimdos gleivinės paimami cito-šepetėlių, tamponėliu ir atliekant mažo tūrio praplovimą(15).Tiek citologinis, tiek praplovimo metodas turi didelę reikšmę diagnozuojant gimdos uždegimą(24). Tačiau mažo tūrio lavažai yra rečiau kartojami, nes
naudojamas fiziologinis tirpalas gali iškraipyti duomenis(25).
Lochijų mikrobiologinis tyrimo metodas. Imami iš gimdos arba iš gimdos kaklelio, jei jis būna atviras, jei jis užsidaręs - imama iš išorinės gimdos kaklelio dalies. Steriliais instrumentais paimti mėginiai iš karto dedami į transportines terpes ir siunčiami į mikrobiologijos laboratoriją.
Diagnozavimui geriausia naudoti kelis metodus, tai bus tiksliau, nes ne visada galima pasitikėti vieno tyrimo rezultatais(24,25).
1.4.Gydymo metodai ir profilaktika
Siūlomas naudoti sisteminio veikimo gydymas (antibiotikai, hormonai, vitaminai juos dozuojant į raumenis, veną ar po odą), taip pat naudojat vietinį gydymą (antibiotikus suleidus į gimdą)(26). Geriausia antibiotikus skirti ištyrus mikroorganizmų atsparumą ir suradus efektyviausia medžiagą, kuri neslopintų natūralaus organizmo gynybinio proceso, tačiau gerai bakteriocidiškai ir
bakteriostatiškai veiktų patogenus(26). Šalia pagrindinio gydymo skiriamos vaistinės medžiagos, gerinančios gimdos gleivinės regeneraciją ir reprodukcines savybes.
Profilaktiškai karves galima vakcinuoti. Telyčioms tai daroma du kartus, o karvės revakcinuojamos vieną kartą, tai sumažina tikimybę susirgti mastitais ar gimdos uždegimais.
1.5. Endometritas
Endometritas – tai karvės gimdos gleivinės endometriumo uždegimas, kuris atsiranda patogeninėms medžiagoms po veršiavimosi, sėklinimo, kergimo, infuzijos metu patekus ir sukėlus dirginimą, kuris iššaukia uždegiminę reakciją(18,27). Išskiriami 2 endometritų tipai – klinikinis ir subklinikinis (slaptas) (18). Tiek klinikinis tiek subklinikinis endometritai gali sukelti didelius finansinius
nuostolius, kadangi negaunama produkcija, gydymas gali užsitęsti, o kartais tenka gyvulį išbrokuoti.
Endometrito būdingi išoriniai požymiai tai gleivėtos – pūlingos arba tik pūlingos išskyros iš gimdos, ypač ryškiai matomos praėjus 21 dienai po apsiveršiavimo(28). Uždegimą sukelianti priežastis dažniausiai būna nuovalų užsilaikymas, abortavęsis vaisius, ne laiku arba netinkamai suteikta veterinarinė pagalba veršiavimosi metu(29).
Didžiausią riziką sukelia lytinių patelės takų traumavimas, kuomet pažeidus natūralų apsauginį organizmo barjerą, patogenas patenka į organizmą ir sukelia uždegimą(29).
Endometrito aptikimui dažniausiai naudojamas rektalinis tyrimas, jo metu, masažuojant gimdą, dalis gleivių pasišalina. Atliekami ir tikslesni tyrimai, tokie kaip ultragarsinis, vaginoskopija, gimdos biopsija ir tepinėlio tyrimas iš gimdos gleivinės(18,30,31,32,).
Patartina prieš taikant antimikrobinę terapiją nusistatyti antibiogramą - tai padės užtikrinti, kad antibiotikas parinktas tinkamai ir jis bus veiksmingas. Vaistines medžiagas aplikuoti į gimdą. Kartu su antibiotikais galima skirti prostaglandinus (aktyvina rują ir lizuoja geltonkūnį), tuo pačiu metu gerinant karvės reprodukcines funkcijas(33).
1.5.1 Klinikinis endometritas
Tai yra gimdos uždegimas ir infekcija, kuomet iš gimdos išsiskiria gleivės ir jose randama daugiau kaip 50 procentų pūlių(gali būti baltos, gelsvos spalvos, turėti kraujingų priemaišų). Pastebima 2-3 savaitės po apsiveršiavimo.(18,34,35,40)
Dažniausiai sukelia: Arcanobacterium pyogenes (49 proc.), Escherichia coli (37 proc.), rečiau:
Streptococcus spp., Fusobacterium necrophorum, Streptococcus spp., Prevotella spp.(15,36).
Klinikiniai požymiai - sergančios karvėms silpnumas, apatija, pulso ir kvėpavimo padažnėjimas, kūno temperatūros padidėjimas, prastas apetitas, produkcijos sumažėjimas. Vizualiai matomos
gleivės ant uodegos, aplink vulvą. Atliekant gimdos masažą gali ištekėti gleivės. Negydant atsiranda specifinis nemalonus kvapas(18,34,37).
Diagnozės patvirtinimui taikoma gimdos rektalinė palpacija, echoskopija, histologinis tyrimas, endometriumo biopsijos(30,38,39).
1.6. Kiaušidžių cistos
Kiaušidžių cistos susidarymą įtakoja liuteinizuojančio hormono (LH) trūkumas, tai pat kai folikulas nereaguoja į hormoną dėl receptorių veiklos sutrikimo. Šiuo atveju folikulas nesugeba suplyšti ir dėl skysčių kaupimosi jame labai padidėja(45).
Kiaušidžių cistų yra kelios rūšys: grafo folikulo cista ir liuteininė folikulo cista. Grafo folikulo cista pasitaiko dažniau(45,50).
Aukštas karvių produktyvumas, aukšta temperatūra, stresas, žemas energijos balansas tai pat lemia cistų atsiradimą (47,48). Dažniausiai pasitaiko 60-90 dieną po apsiveršiavimo
neįvykus ovuliacijai (49).
Tiek geltonkūnio, tiek folikulinė cistos gali būti panašios savo dydžiu, todėl rektalinės palpacijos ar echoskopijos metu sunku diagnozuoti jų rūšį. Patikslinimui daromi progesterono koncentracijos kraujyje testai, nes geltonkūnio cista išskiria daugiau progesterono(51).
1.7.1. Kiaušidžių cistų gydymas
Taikomas medikamentinis gydymas. Folikulinės cistos gydomos naudojant gonadropino hormonų preparatus. Liuteininės cistos – protaglandinu F2alfa arba analogais. Gydant kumelingų kumelių kraujo serumo preparatais cistos ne visada išgydomos, sukelia audringą imuninę reakciją(45,52).
Fizinis cistų traiškymas plačiai paplitęs, lengvai atliekamas, tačiau galima pažeisti
paraovarinius audinius, kiaušidės gausiai kraujuoja. Sukeliama kiaušidžių induracija, gali likti randai(45,52).
1.7.
Sėklinimo indeksas
Sėklinimo indeksas – rodiklis, kuris parodo, ar ūkye efektyviai vykdoma sėklinimo programa ir tinkamai atliekama procedūra. Karvių sėklinimo indeksas yra apie 2,2, o telyčių yra apie 1,6. Netiksliai parinktas sėklinimo laikas neatsižvelgus į rują, gimdos ligos, padidina sėklinimo indeksą. Netiksliai įvertinus rują, sėklinimo indeksas labai padidėja(52).
SLS padidėjimas (nuo 100 000/ml iki 800 000/ml ir daugiau) reikiamų sėklinimų skaičių padidina iki 13-14proc (54).
2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI
Tiriamasis mokslinis darbas atliktas 2015-2016 metais Šilalės rajone X pieno ūkyje, kuriame laikomą virš 500 melžiamų HF ir LJ veislės mišrūnių karvių. Visos karvės laikomos palaidos, šalto tipo tvartuose. Kiekvienai karvių bandai sudarytas atskiras ir subalansuotas šėrimo racionas pagal laktacijos dieną ir produktyvumą. Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 („Valstybės žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės tarnybos įsakymų „Dėl laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 12 31, Nr. 4-361) ir „Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999 01 18, Nr. 4-16); taip pat atitinka ES Direktyvą 86/609/EEC ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais”.
2.1.Tirtos karvių grupės
Ginekologiškai ištirta 231 pirmos – penktos laktacijos karvė.
Kiaušidžių cistų patvirtinimui naudojome ultragarso prietaisą „iScan Draminski“ DRAMINSKI firmos.
Karvių sėklinimo kartai buvo stebimi ūkyje įdiegtoje „Westfalia“ firmos kompiuterinėje
bandos valdymo sistemoje „Dairy Plan C21“.
Endometritu sergančių karvių nustatyta gimdos fliuktacija, buvo susilpnėjęs gimdos tonusas, pati gimda drebli, nekontaktiška, iš vulvos tekėjo išskyros. Išskyros buvo skirtingos: vienos skystos, gleivėtos, kitos – pūlingos, geltonos, nemalonaus kvapo Jų buvo matyti ir ant karvių uodegų. VĮ „Pieno tyrimai“ remiantis jų duomenimis tiriamos 231 karvės suskirsčiau į šešias grupes (1
1lentelė. Karvių skaičius grupėse pagal SLS.
Karvių grupė (pagal SLS) Karvių skaičius
I SLS < 100 tūkst./ml 94 II SLS 101 - 200 tūkst./ml 40 III SLS 201 - 400 tūkst./ml; 17 IV SLS 401 - 600 tūkst./ml; 28 V SLS 601 -800 tūkst./ml; 30 VI SLS > 800 tūkst./ml; 22 Viso: 231
Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti Microsoft Office Excel 2013 statistiniu paketu. Buvo apskaičiuotas vidutinis aritmetinis vidurkis (x), vidutinio aritmetinio vidurkio paklaida (Sx) ir grupių statistinio patikimumo laipsnis (p). SLS ryšiui su sėklinimo kartais ir ginekologiniais susirgimais nustatyti apskaičiuotas koreliacijos koeficientas (r).
3. TYRIMŲ REZULTATAI
2.1.Endometritų atvejų skaičiaus ryšys su SLS karvių piene.
Paveiksle Nr.1 matome, kad 1-oje grupėje gimdos uždegimų visai nepasitaikė. Daugiausia, net 17 atvejų, buvo 6-oje grupėje, kur (SLS> 800 tūkst./ml.). Po du atvejus buvo 2-oje ir 3-oje grupėse (SLS 101-400 tūkst./ml.). 4-oje ir 5-oje grupėse (SLS 401-800tūkst./ml.) atitinkamai 11-12 atvejų. Ryšys 2 ir 3 grupių karvių su 4,5 ir 6 grupe silpnas (r-0,34) bet statistiškai reikšmingas (p<0,01). Didėjant SLS, didėja ir endometritų atvejų pasireiškimas.
2.2. Kiaušidžių cistų skaičiaus ryšys su somatinių ląstelių skaičiumi karvių
piene.
Analizuojant duomenis paveiksle Nr. 2 matome, kad kiaušidžių cistų atvejų nepasitaikė 1-oje ir 2-oje grupėse (SLS <200tūkst./ml.). 3-2-oje grupėje (SLS 201-400tūkst./ml.) - 2 atvejai. 4-2-oje grupėje (SLS 401-600tūkst./ml.) pagal SLS – 3atvejai. Daugiausia - 12 kiaušidžių cistų atvejų - tirtoje bandoje buvo 5-oje karvių grupėje (SLS 601-800tūkst./ml.). 6-oje grupėje (SLStūkst./ml.) cistų atvejų buvo dviem mažiau negu 5-oje grupėje. Ryšys 3 ir 4 grupės karvių su 5 ir 6 grupe silpnas (r-0,18)bet statistiškai reikšmingas (p<0,01). Didėjant SLS didėja ir kiaušidžių cistų atvejų
pasireiškimas.
3.3. Karvių apsivaisinimo procentas, lyginant su SLS
3 paveiksle matome, kad daugiausia, net 40 proc. karvių, ūkyje buvo apvaisintos 1-ojo sėklinimo metu. Mažiausia – 3 proc. - buvo apvaisinta tik 6-ojo sėklinimo metu. 19 proc. ūkio karvių buvo apvaisinta per 2-ąjį sėklinimą. 3-ojo sėklinimo metu apvaisinta 18 proc. ūkio karvių. 14 proc. karvių – apvaisintos 4-ojo sėklinimo metu. Po 5-ojo sėklinimo apsivaisino 6 proc. karvių.
2 lentelė. Karvių skaičius pagal sėklinimo kartus.
Sėklinimo kartai 1 2 3 4 5 6 Karvių skaičius 93 44 42 31 14 7 Viso karvių 231
3.4.Somatinių ląstelių skaičiaus įtakos sėklinimo kartams analizė.
4 paveiksle matome, kad I grupės sėklinimo kartų vidurkis - 1.81±0.12. II grupės sėklinimo kartų vidurkis - 2.03±0.21. III grupės sėklinimo indeksas - 1.65±0.18 karto, tai yra mažiausias iš visų tirtų karvių grupių. IV grupėje - 2.25±0.48 sėklinimo karto. V grupėje buvo nustatytas didžiausias sėklinimo indeksas - 3.4±0.45 karto. VI grupėje šis rodiklis - 3.25±0.73 karto. Ryšys tarp SLS skaičiaus ir sėklinimų kartų silpnas, bet statistiškai reikšmingas (p<0,01). SLS didėjant sėklinimų skaičius didėja.
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu buvo stebima 231 pirmos-penktos laktacijos karvė. 19 proc. šių karvių sirgo gimdos uždegimu (endometritu), t.y. ribose, kaip nurodo Nicola Priest (69). Jo teigimu ,,70 proc. karvių, dėka savo įgimto imuninio atsako, nesuserga gimdos uždegimu“. Šis skirtumas gali rodyti, kad šiame ūkyje nėra problemų, susijusių su karvių veršiavimusi (ūkio vadovas, pastebėjęs padidėjusį karvių sergamumą, ėmė tikrinti darbuotojų darbą ir higieną veršiavimosi metu).
Sergamumas slaptu endometritu - palyginti nedidelis, paprastai jis svyruoja nuo 11 iki 70 proc., o šiame ūkyje - 16,67 proc. Sergamumas klinikiniu endometritu yra vidutiniškas. Literatūroje rašoma, kad sergamumas svyruoja nuo 5 iki 30 proc. , o šiame ūkyje - 3,14 proc. Šie procentai rodo, kad gydymo efektyvumas pakankamai geras (nedidelis procentas sergančių SEND, vidutinis
sergamumas KE).
Buvo patikrintos dvi teorijos: Nicola Priest (69), kuris teigia, kad: „Pirmaveršės karvės KE serga dažniau, nei didesnės laktacijos karvės“ ir Santos (59), kuris teigia, kad: ,,Apsiveršiavimų skaičius neturi žymios įtakos, išskyrus lyginant pirmaveršes karves ir tas, kurios veršiavosi daugiau nei 5 kartus“. Iš atliktų skaičiavimų matyti, kad abi šios teorijos teisingos, nes skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,01).
Ūkyje sergamumas kiaušidžių cistomis buvo 11,6 proc. Ir kaip nurodo (Ngangkham James Singh ir Ajit Singh), sergamumas kiaušidžių cistomis yra apie 12,31proc.(70). Iš gautų rezultatų galime spręsti, kad ūkyje užtikrinamas tinkamas sėklinimas ir kryptingas karvių sveikatos būklės gerinimas.
Be to, tyrimas parodė, kad sunkiau apvaisinamos yra V, VI laktacijos karvės. Pagal (C D. Hudson), kuris teigia, kad 4,5 ir 6 laktacijos karvės sunkiau apsivaisina dėl dažnų ginekologinių susirgimų (68).
5. IŠVADOS
Tiriant X ūkio karvių reprodukcinius rodiklius, tyrimui buvo atrinkta 231 karvė, jos suskirstytos į šešias grupes pagal SLS tūkst./ml. piene. Įvertinta jų reprodukcinių ligų (gimdos
uždegimo(endometrito), kiaušidžių cistų) atvejų ryšys su somatinių ląstelių skaičiumi.
1. X bandos karvių gimdos uždegimų ryšys su SLS (somatinių ląstelių skaičiumi) yra silpnas (r-0,34), bet statistiškai reikšmingas (p<0,01). Didėjant SLS, didėja ir endometritų atvejų
pasireiškimas.
2. X bandos karvių kiaušidžių cistų atsiradimo ryšis su SLS yra silpnas (r-0,18), bet statistiškai reikšmingas (p<0,01). Didėjant SLS, didėja ir kiaušidžių cistų atvejų pasireiškimas.
3. X ūkyje daugiausia net 40proc. karvių apvaisintos 1ojo sėklinimo metu. Mažiausia 3proc. -buvo apvaisinta tik 6-ojo sėklinimo metu.
4. Ryšys tarp SLS skaičiaus ir sėklinimų kartų silpnas (r - 0,27), bet statistiškai reikšmingas (p<0,01). SLS didėjant, sėklinimų skaičius didėja.
PASIŪLYMAI
Kiekvienai karvių grupei, pagal laktacijos periodą subalansuoti geros kokybės racioną; Užtikrinti geras zoohigienines sąlygas ūkyje;
Atsakingai vykdyti dezinfekcines ir antiseptines priemones, melžimo metu ir atliekant ginekologines procedūras;
Stiprinti karvės organizmą profilaktinėmis priemonėmis, skatinti gimdos susitraukimus po apsiveršiavimo;
Pasirinkti efektyvią karvių stebėjimo schemą po apsiveršiavimo, nuosekliai ją taikyti ir tobulinti;
Profilaktiškai taikyti gimdos masažus pasireiškus pirmiesiems endometrito požymiams; Stebėti karvių rujas ir laiku jas sėklinti;
Gimdos uždegimo atveju atlikti laboratorijoje ištirtų mikroorganizmų antibiogramą ir pasirinkus tinkamus antibiotikus, sudaryti gydymo schemą;
Norint pasiekti geresnių gydymo rezultatų - tarpusavyje derinti kelis skirtingus preparatus; Telyčias vakcinuoti du kartus, o karves revakcinuoti;
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Japertas.S. ,Japertienė.R. Somatinės ląstelės piene. Mano ūkis 2010/1 2. Nelson P. W., Nickerson S. C. Winning the Fight Against Mastitis. 2000.3. http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32004R0853 Internetinė
prieiga 2016 -11-14.
4. Hansen P. J., Soto P., Natzke R. P. Mastitis and Fertility in Cattle - Possible Involvement of Inflammation or Immune Activation in Embryonic Mortality. AJRI. 2004. 51:294-301. 5. Almudena Hospido , *, Ulf Sonesson The environmental impact of mastitis: a case study of
dairy herds Science of the Total Environment 343 (2005) 71 – 82
6. Hultgren J. Loose housing and udder health. Finlands veterinorkon-rkongress (invited paper), Helsingfors, Finland, 2002. p. 92 – 7.
7. Erzinger S, Dux D, Zimmermann A, Badertscher Fawaz R. LCA of animal products from different housing systems: relevance of feedstuffs, infrastructure and energy use. In: Halberg N, Weidema B, editors. Life Cycle Assessment in the Agri-foodSector, Bygholm Park Hotel, Horsens, Denmark; 2003. p. 46 – 54.
8. Zdanowicz M. Sand and sawdust bedding affect populations of coliforms, Klebsiella spp. and Streptococcus spp. on teat ends of dairy cows housed in freestalls. Master’s thesis, University of British Columbia, Vancouver, BC, Canada; 2002 [57 pp.].
9. C. S. Petersson-Wolfe, I. K. Mullarky, G. M. Jones, Staphylococcus aureus Mastitis: Cause, Detection, and Control. Dairy Science, Virginia Tech. June 11, 2010. 404-229.
10. McGill University. Mastitis in dairy cows. Department of Animal Science, Faculty of Agricultural and Environmental Sciences, Macdonald Campus of McGill University, Ste. Anne de Bellevue, PQ, Canada, 2003 [12 pp.].
12. http://extension.psu.edu/animals/health/diseases/mastitis/mastitis/nutrition-immunity-and-mastitis Internetinė prieiga 2017-01-05
13. R.Antanaitis. R. Stoškus, M. Televičius. Karvių ketozė: trys svarbiausios ligos priežastys. Mano ūkis, 2014/1
14. R. G. M. Olde Riekerink,*H. W. Barkema,† and H. Stryhn. The Effect of Season on Somatic Cell Count and the Incidence of Clinical Mastitis. American Dairy Science
Association,2007.J. Dairy Sci. 90:1704–1715
15. Sheldon IM, Dobson H. Postpartum uterine health in cattle. Anim Reprod Sci 2004 Jul;82- 83:295-306.
16. Šiugždaitė J, Juodžentis V, Petkevičius S. Skirtingų laktacijų karvių, sergančių
endometritu,gimdos bakterinis užterštumas. Veterinarija ir zootechnika 2013;61(83):75-80. 17. Potter TJ, Guitian J, Fishwick J, Gordon PJ, Sheldon IM. Risk factors for clinical
endometritis in postpartum dairy cattle. Theriogenology 2010 Jul 1;74(1):127-134. 18. Sheldon IM, Lewis GS, LeBlanc S, Gilbert RO. Defining postpartum uterine disease in
cattle. Theriogenology 2006 May;65(8):1516-1530
19. Burfeind O, Keyserlingk MAG, Weary DM, Veira Dm, Heuwiese W. Short
communication:Repeatability of measures of rectal temperature in dairy cows. American Dairy Science Association 2010 2010 vasaris;93(2):624-627.
20. Vickers LA, Burfeind O, von Keyserlingk MA, Veira DM, Weary DM, Heuwieser
W.Technical note: Comparison of rectal and vaginal temperatures in lactating dairy cows. J Dairy Sci 2010 Nov;93(11):5246-5251
21. DesCôteaux L, Colloton J, Gnemmi G.Practical Atlas of Ruminant and Camelid Reproductive Ultrasonography. 2010: Blacklwell; 2010.
22.I. Martin Sheldon,⁎ Erin J. Williams, Aleisha N.A. Miller, Deborah M. Nash, and Shan Herath, Uterine diseases in cattle after parturition, Vet J. 2008 Apr; 176(1-3): 115–121. 23. Palmer C.W. Postpartum endometritis. Current concepts in diagnosis and treatment. 29th
24. Drillich M, Kaufmann T, Raab D, Lenz M, Heuwieser W. Comparison of new techniques for the diagnosis of chronic endometritis in dairy cattle. In: Poster abstract, the proceedings of the World Buiatrics Congress; 2004.p. 42
25. Barlund C.S., Carruthers T.D., Waldner C.L., Palmer C.W. A comparison of diagnostic techniques for postpartum endometritis in dairy cattle. Theriogenology. 2008. 69 P. 714– 723.
26. Gustafsson H., Kornmatitsuk B., Königsson K., Kindahl H. Peripartum and early post partum in the cow – physiology and pathology. Acta Veterinaria Scandinavica. 2004. P. 47– 68.
27. LeBlanc S.J. Postpartum uterine disease and dairy herd reproductive performance: A review.The Veterinary Journal. 2008. P. 102−114
28. .Stephen J. LeBlanc. Postpartum uterine disease and dairy herd reproductive performance: A review. The Veterinary Journal 176 (2008) 102–114.
29. Timothy J. Potter , Javier Guitian , John Fishwick , Patrick J. Gordon , I. Martin Sheldon. Risk factors for clinical endometritis in postpartum dairy cattle. Theriogenology 74 (2010) 127–134.
30. C.S. Barlund, T.D. Carruthers, C.L. Waldner, C.W. Palmer A comparison of diagnostic techniques for postpartum endometritis in dairy cattle Theriogenology 69 (2008) 714–723 31. Dohoo I, Martin W, Stryhn H. Veterinary epidemiological research, 90. Charlottetown PEI:
AVC Inc.; 2003. p. 427–42.
32. C. Leutert, X. von Krueger , J. Plöntzke, and W. Heuwieser Evaluation of vaginoscopy for the diagnosis of clinical endometritis in dairy cows J. Dairy Sci. 95 :206–212 2012.
33. IM Sheldon , SB Price , J Cronin , RO Gilbert , JE Gadsby. Mechanisms of Infertility Associated with Clinical and Subclinical Endometritis in High Producing Dairy Cattle. In Reproduction in Domestic Animals.; 2009. p. 1-9.
34. Erin J. Williams a , Deborah P. Fischer a , Dirk U. Pfeiffer a ,Gary C.W. England a , David E. Noakes a ,Hilary Dobson b , I. Martin Sheldon Clinical evaluation of postpartum vaginal mucus reflects uterine bacterial infection and the immune response in cattle Theriogenology 63 (2005) 102–117.
35. Timothy J. Potter a, *, Javier Guitian a , John Fishwick a , Patrick J. Gordon b , I. Martin Sheldon Risk factors for clinical endometritis in postpartum dairy cattle Theriogenology 74 (2010) 127–134
36. Sheldon IM, Noakes DE, Rycroft AN, Pfeiffer DU, Dobson H.Influence of uterine bacterial contamination after parturition on ovarian dominant follicle selection and follicle growth and function in cattle. Reproduction 2002;123:837–45.
37. McDougall S. Effects of periparturient diseases and conditions on the reproductive performance of New Zealand dairy cows. New Zealand Veterinary Journal. 2001. P. 60−67. 38. LeBlanc SJ, Duffield TF, Leslie KE, Bateman KG, Keefe GP, Walton JS, et al. Defining and
diagnosing postpartum clinical endometritis and its impact on reproductive performance in dairy cows. J Dairy Sci 2002 Sep;85(9):2223-2236.
39. Foldi J., Kulcsar M., Pecsi A., Huyghe B., De Sa C., Lohuis J.A.C.M., Cox P., Huszenicza Gy. Bacterial complications of postpartum uterine in cattle. Anim Reprod Sci. 2006. P. 265−281.
40. Green M.P., Ledgard A.M., Berg M.C., Peterson A.J., Back P.J. Prevalence and identification of systemic markers of sub-clinical endometritis in postpartum dairy cows. Proceedings of the New Zealand Society of Animal Production. 2009. P. 37−42.
41. Kasimanickam R, Duffield TF, Foster RA, Gartley CJ, Leslie KE, Walton JS, et al. Endometrial cytology and ultrasonography for the detection of subclinical endometritis in postpartum dairy cows. Theriogenology 2004;62:9–23.
42. Gilbert RO, Shin ST, Guard CL, Erb HN, Frajblat M. Prevalence of endometritis and its effects on reproductive performance of dairy cows. Theriogenology 2005 Dec;64(9):1879-1888.
43. Dubuc J., Duffield T.F., Leslie K.E., Walton J.S., Leblanc S.J. Effects of postpartum uterine diseases on milk production and culling in dairy cows. Journal of Dairy Science. 2011. P. 1339−1346.
44. Williams E,J. Drivers of Post–partum Uterine Disease in Dairy Cattle. Reproduction in Domestic Animals. 2013; 48(1):53–58.
46. Sinem Özlem Enginler*, Mehmet Can Gündüz, Serhat Alkan 1 and Feraye Esen Large Follicular Cyst in a Holstein Cow Pak Vet J, 2012, 32(1): 138-140.
47. Amer HA and AB Mahdi, 2008. Hormonal profiles associated with the treatment of cystic ovaries with GnRH and PGF2α with and without CIDR in dairy cows. Livest Res Rural Dev, 20: 52.
48. Braw-Tal R, S Pen and Z Roth, 2009. Ovarian cysts in high-yielding dairy cows. Theriogenology, 72: 690-698.
49. Vanholder T, 2005. Cystic ovarian follicles in the high yielding dairy cow post partum role of metabolic and hormonal adaptations in the pathogenesis. Thesis, Ghent University, Ghent, Belgium.
50. Rosenberg LM, 2010. Cystic ovaries in dairy cattle. Dairy Science Department, Univ. Cal Poly State, San Luis Obispo, USA.
51. Brito F, Palmer W. Cystic ovarian disease in cattle. Large Animal Veterinary Rounds. 2004; 4(10):1–6.
52. K. Jeengar, V. Chaudhary, A. Kumar, S. Raiya, M. Gaur, G.N. Purohit Ovarian cysts in dairy cows: old and new concepts for definition, diagnosis and therapy Anim. Reprod., v.11, n.2, p.63-73, Apr./Jun. 2014
53. McDougall S., Voermans M. Influence of Estrus on Somatic Cell Count in Dairy Goats. American Dairy Science Association. 2002.
54. Juozaitienė V., Juozaitis A. The influence of somatic cell count in milk on reproductive traits and production of Black and -White cows. Veterinarski arhiv. 2005. V. 75. P.407-414.
55. Nicola Priest. The effect of a non-steroidal anti-inflammatory drug on subclinical endometritis and the identification of at-risk cows. Abstract of a thesis submitted in partial fulfilment of the requirements for the Degree of Master of Agricultural Science. Lincoln University.2013.
56. Ngangkham James Singh, Ajit Singh. The Gynecological Disorders in Dairy Cattle on the Survey of Allahabad, International Journal of Science and Research. 2319-7064;Volume 4 Issue 11, nov. 2015.
57. C. D. Hudson, A. J. Bradley, J. E. Breen, and M. J. Green. Associations between udder health and reproductive performance in United Kingdom dairy cows: J. Dairy Sci. 95 :3683– 3697. 2012.
58. Ahmadzadeh A, McGuire M,A., Dalton,J.,C.,C. Interaction between clinical mastitis, other diseases and reproductive performance in dairy cows. WCDS Advances in Dairy Technology volume 22:83-85.2010.
59. Sheldon IM, Dobson H. Postpartum uterine health in cattle. Animal Reproduction Science 82–83. (2004). 295–306.
