LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS
FAKULTETAS
BIOLOGINĖS CHEMIJOS KATEDRA
Marius Tendzegolskis
KIAULIŲ RAUMENINGUMO PRIKLAUSOMYBĖ NUO
VEISLĖS
Magistro darbas
Darbo vadovas:
Magistro darbas atliktas 2004 – 2006 metais Lietuvos veterinarijos akademijoje, Biologinės chemijos katedroje.
Magistro darbą paruošė: Marius Tendzegolskis
(v., pavardė) (parašas)
Magistro darbo vadovas: dr. Aldona Baltušnikienė
(LVA Biologinės chemijos katedra) (parašas)
Recenzentas: dr. Vigilijus Jukna
TURINYS
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS ...4
ĮVADAS ...5
1. LITERATŪROS APŽVALGA ...8
1.1. Kiaulininkystė Lietuvoje ...8
1.2 Lietuvoje labiausiai paplitusių kiaulių veislės, jų charakteristika ...11
1.3. Veiksniai įtakojantys kiaulių raumeningumą ...18
1.3.1. Šėrimas ...18
1.3.2. Laikymas ...20
2. TYRIMŲ METODAI IR MEDŽIAGA...21
2.1 Tyrimų schema ...21
2.2 Tyrimų metodai ...21
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...22
3.1 Lietuvos baltosios kiaulės...22
3.2 Jorkšyrai ...26
3.3 Landrasai ...29
3.4 Pjetrėnai...32
3.5 Vilniaus zonoje veisiamų skirtingų kiaulių veislių palyginimas ...36
4. IŠVADOS...38
5. SUMMARY ...39
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS...41
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS LB – Lietuvos baltoji J – Jorkšyrai L – Landrasai P – Pjetrėnai cm – centimetrai p.v – pašariniai vienetai koef. – koeficientas R – regresija r – koreliacija mm – milimetrai Kg - kilogramai
ĮVADAS
Gyvulinės kilmės maistas, tame tarpe ir mėsa buvo ir yra viena iš pagrindinių žmonių maisto šaltinių. Tiesa, vis dažniau ir dažniau pasigirsta tarptautinės žaliųjų asociacijos protestai prieš gyvulių auginimą skerdimui, tačiau kol kas jie lieka be didesnio atgarsio.
Nuo septintojo XX a. dešimtmečio, keičiantis darbo formoms ir pragyvenimo lygiui, mažėjant sunkų fizinį darbą dirbančių žmonių, didėjo liesos, švelnios, sultingos ir gero skonio mėsos paklausa.
Kiaulininkystė, skirtingai nuo kitų gyvulininkystės šakų (galvijininkystės, avininkystės, paukštininkystės), aprūpina žmogų tik mėsa, ir nuo jos kokybės priklauso šios pramonės šakos konkurentabilumas.
Pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos patvirtintas normas žmogui per parą reikia 2000 – 2200 cal energetinių medžiagų, taip pat 75 - 100g baltymų, iš kurių 60 procentų turėtų būti gyvulinės kilmės. Žmogaus mitybai svarbu kokia yra baltymų kokybinė sudėtis, t.y. visaverčių amino rūgščių santykis ir kaip jos pasisavinamos organizme. Iš mums žinomų amino rūgščių vertingiausios yra lizinas, metioninas, triptofanas, nuo kurių teisingo santykio priklauso ir kitų amino rūgščių sintezė. Bendras baltymų kiekis kiaulienoje vidutiniškai sudaro 18 – 20 procentų, o minėtų amino rūgščių santykis kaip ir baltymo molekulė yra beveik identiška žmogaus baltymo molekulei, todėl maisto medžiagų pasisavinimas iš kiaulienos mėsos vyksta 95 – 98 procentais.
Mokslo ir technikos progresas, glaudus mokslininkų, selekcininkų ir kiaulių augintojų bendradarbiavimas nulėmė tai, kad nuo 1978 m. pasauliniame mėsos gamybos balanse kiaulienos buvo gaminama daugiausia. Nuo to laikotarpio, kai kiaulienos gamyba ir vartojimas pradėjo augti, ji tapo nepakeičiama žmonių mitybos dalimi, prasidėjo mėsinės kiaulininkystės era.
Lietuvoje laikoma 1 057,4 tūkst. (2004 01 01) kiaulių, iš jų: 56 proc. auginama ūkininkų bei kitų gyventojų ūkiuose ir 44 proc. - žemės ūkio bendrovėse bei įmonėse. Labai daug gyventojų po keletą kiaulių laiko savo reikmėms, tačiau didžiausios jų grupės yra sukoncentruotos stambiuose kompleksuose ir veislynuose. Bendroje mėsos gavyboje kiauliena vidutiniškai sudaro 50 proc. Tai rodo, kad kiaulininkystė yra tradicinė gyvulininkystės šaka (Kiaulių veislininkystė Lietuvoje 2004/11).
Daugiau neriebios kiaulienos gaunama atrenkant kiaules, jas kryžminat arba mažinant skerdžiamų kiaulių svorį. Intensyvios kiaulininkystės šalyse daugiausia auginami mišrūnai,
reprodukcinių, atsparumo požymių atranką, kuri lėtina jų raumeningumo didėjimą. Lietuvos baltųjų kiaulių šis rodiklis yra 19,8 mm ir, atsižvelgiant į jų atsparumą, didelį vislumą, prisitaikymo prie šėrimo ir laikymo sąlygų, galima teigti, kad Lietuvos baltosios kiaulės atitinka motininėms veislėms keliamus reikalavimus. Tėvinių veislių atranka vyksta kryptingai didinant gyvulių raumeningumą ir ploninant lašinius. Siekiant gauti sparčiau augančius, didele liesos mėsos išeiga pasižyminčius mišrūnus, skirtingi požymiai derinami kryžminant motinines ir tėvines veisles. Renkantis veislę, svarbu nepamiršti, kad didėjant kiaulių raumeningumui, didėja ir jų jautrumas stresams, jos darosi lepios ir labai reiklios šėrimo bei aplinkos sąlygoms.
Lietuvos kiaulininkystė gali išlikti ir konkuruoti su Vakarų šalimis, jei bus gaminama ne tik mažesnės savikainos, bet ir liesesnė kokybiška kiauliena.
Darbo tikslas
¾ Susipažinti su pagrindinėmis Lietuvoje veisiamų kiaulių veislėmis
¾ Apžvelgti ir palyginti Vilniaus zonoje veisiamų kiaulių veislių (Lietuvos batųjų, jorkšyrų, landrasų ir pjetrėnų), produktyvumo savybes
¾ Nustatyti kokią įtaką kiaulių raumeningumui turi amžius, lytis ir veislė
Darbo uždaviniai
¾ Surinkti medžiagą apie Lietuvoje auginamas kiaulių veisles
¾ Įvertinti Vilniaus zonoje auginamų kiaulių raumeningumą ultragarsiniu aparatu Piglog-105
¾ Naudojantis kiaulių veislininkystės apskaitos, bei apsiparšiavimo žurnalais nustatyti tikslią vertinamųjų kiaulių gimimo datą, bei veisliškumą
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kiaulininkystė Lietuvoje
Lietuvos teritorijoje kiaulės buvo auginamos jau prieš 3000 metų. Jos minimos 1381 metų dokumentuose, 1558 metais - valdovo dvarų nuostatuose. XIX a. buvo laikomos vietinės trumpaausės kiaulės. Jos buvo tvirtos konstitucijos, tankiašerės. Jų šėrimu, priežiūra mažai rūpintasi, buvo laikomos palaidos laukuose, miškuose, dauguma jų maisto susirasdavo pačios. Prieš I pasaulinį karą vietos kiaules pradėta kryžminti su didžiosiomis baltosiomis, vidutinėmis baltosiomis, berkšyrais, baltosiomis trumpaausėmis, didžiosiomis juodosiomis ir Danijos kiaulėmis.
Po I pasaulinio karo dvaruose ir turtingesnio ūkininko ūkiuose buvo laikoma po keliolika ar keliasdešimt kiaulių, įkurta bekonų auginimo ferma. 1926 metais įsteigta ''Kiaulių auginimo draugija''. Kiaulių auginimo ir šėrimo klausimams tirti 1931 m. buvo įsteigta bekonų sekcija. Tada buvo ketinta darbą pradėti plačiu mastu, bet tuo pat metu iškilo aktualesnių ir greičiau spręstinų uždavinių. Tuo metu pagrindinės pajamos iš kiaulininkystės buvo gaunamos už išvežamus bekonus. Vietinė kiaulių veislinė bazė, bekonų gamybai nebuvo pritaikyta. Taip pat netiko anksčiau įvežtos iš Vokietijos Edelšveino veislės ir Anglijos vidutinės baltosios bei juodosios kiaulės. Kaip ir daugelyje kitų šalių, bekonų gamybai pagrindu pasirinkta didžiosios baltosios Anglijos kiaulės. Tam tikslui pradėta didesniais kiekiais importuoti iš Anglijos ir Švedijos didžiuosius jorkšyrus. Bet ir šios veislės kiaulės tarpusavyje skiriasi tiek tipo, tiek produkcijos atžvilgiu. Racionalizuojant krašte bekoninių kiaulių auginimą, pirmiausiai teko pasirūpinti, kad būtų sukaupta kiaulių augintojams tinkama veislinių gyvulių bazė. Tais sumetimais, gerų bekoninių kiaulių atranką vykdyti pavesta bekoninių kiaulių sekcijai. Bekoninių kiaulių produkcija pradėta tirti 1931 m. Pirmieji bandymai buvo atliekami kiaulių kontrolės ratelių metodu. Bandomosios kiaulės buvo laikomos pas atskirus augintojus ūkiškose sąlygose, šeriamos įvairiais pašarais ir įvairiai prižiūrimos. Tyrimo stotis gaudavo tik šėrimo, priauginimo ir skerdenos duomenis, iš kurių nustatydavo tiriamųjų gyvulių ūkiškąją vertę. Šiuo metodu iki 1932 m. buvo ištirta 31 grupė su 113 bandomųjų kiaulių.
Istoriškai vertinga ir iki karinės Lietuvos patirtis kiaulių ūkį pertvarkant iš lašininės į bekoninę - mėsinę kiaulininkystę. Šalies ūkininkai specializavosi auginti sunkias lašinines kiaules (150-180 kg), kurias daugiausiai pirko Vokietija. Tačiau įvedus didžiulius muito mokesčius įvežamiems maisto produktams ir saugant savo šalies rinką nuo artėjančios
pasaulinės 1930-1933 m. krizės, Lietuvai reikėjo ieškoti naujų pirkėjų. Didele geros, kokybiškos, bekoninės kiaulienos paklausa tuo metu buvo Anglijoje. Tačiau norint patekti į jos rinką, reikėjo konkuruoti su valstybėmis, turinčiomis gerai išplėtotą kiaulininkystės industriją - Danija, Švedija, Kanada ir kt. Tačiau Lietuvos vyriausybė palaikė ūkininkų iniciatyvą, išleisdama specialius kiaulių kainų įstatymus, skatinančius gerinti skerdenų kokybę. Netrukus 1932 m. į Angliją buvo eksportuota 2500 tonų kiaulių skerdenos, kurios 85 proc. atitiko aukščiausius tuometinius tarptautinius standartus 17-25 mm lašinių storis nugaroje ir gerai susiformavę raumenys. Dar po poros metų bekonų auginimo ir jų paruošimo potencialas buvo toks didelis, kad Lietuva be didelio vargo per metus galėjo eksportuoti daugiau kaip 1 mln. bekoninių kiaulių. Tokia maža valstybė bendru sutarimu ir labai kvalifikuotu darbu pradėjo sudaryti grėsminga situaciją Londono rinkoje pripažintiems bekoninės gamybos favoritams.
Tarybiniais metais Lietuvoje buvo išauginama iki 3,5 mln. kiaulių, bet nebuvo pažangios ekonominės sistemos, skatinančios gerinti skerdenos kokybę. Pagal galiojantį valstybinį standartą GOST 1213-61 iki 1973 m. aukščiausios kokybės bekoninių kiaulių kategorijai skirtos kiaulės, kurių lašinių storis nugaroje buvo 20-40 mm, o nuo 1973 m. pagal standartą GOST 1213-73 - kiaulės, kurių lašinių storis ties 6-7 šonkaulių nugaroje buvo 15-35 mm. Kadangi realizuojamos 75-100 kg sveriančios kiaulės, tai beveik visas užaugintas prieauglis būdavo šios kategorijos. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, 1994 m. Lietuvos patvirtintas standartas LST 1372:1994 "Kiaulių skerdenos". Dėl metodikos ir specialios įrangos trūkumo, šio standarto nebuvo įmanoma pritaikyti gamyboje, nors jis iš esmės atitinka Europos Sąjungos normatyvus, vertinant skerdenas pagal jų raumeningumą (Mikelėnas A. ir kt. 2002).
Šiuo metu Lietuvoje laikoma virš 1 milijono kiaulių. Kiaulių veislininkystės darbą šalyje vykdo 49 kiaulių veislynai, kuriuose laikoma virš 6000 paršavedžių. Didžiąją dalį, 52 procentus veislynuose laikomų gyvulių sudaro Lietuvos baltosios. Šiuo metu vykdomas Lietuvos baltųjų veislės kiaulių produktyviųjų savybių pagerinimas Anglijos didžiųjų baltųjų ir Švedijos jorkšyrų veislių kuiliais.
Be Lietuvos baltųjų veislės kiaulių ūkiuose auginamos skirtingų selekcijų didžiųjų baltųjų (~11,0 procentai), jorkšyrų (~44 procentai), landrasų (~37 procentai), pjetrėnai (~ 4 procentai), diurokų (~ 0,5 procentai) veislės kiaulių. Svarbiausias kiaulių veislynų uždavinys - gerinti savo bandos produktyviąsias savybes, išauginti ir platinti geros kokybės, produktyvų grynaveislį veislinį kiaulių prieauglį. Kiaulių veislininkystės darbą koordinuoja Valstybinė
Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis yra vienintelė veislininkystės stotis Lietuvoje, vykdanti visų kiaulių veislininkystės darbą. Stoties pagrindinis darbo tikslas yra koreguoti ir valdyti selekcijos procesą kiaulių veislininkystėje, kurti aukšto produktyvumo bandas, vykdyti bandų įvertinimą kontrolinio penėjimo metodu, kontrolinio skerdimo ir skerdenų kokybės įvertinimo metodu.
Stotis vykdo valstybinę gyvulių veislininkystės programą: 1. Vykdo kontrolinių kiaulių penėjimą.
2. Kontrolinių kiaulių skerdimą ir skerdenų kokybės įvertinimą. 3. Veislinio prieauglio atranką pagal kiaulių vertinimo taisykles.
4. Atlieka veislinio prieauglio įvertinimą ultragarsinio aparato “Piglog-105” pagalba.
5. Vykdo kontrolasistentinės tarnybos darbą juridinių ir fizinių asmenų bandose. 6. Vykdo genealogijos duomenų kaupimą ir įvertinimą.
7. Atlieka kontrolinio penėjimo ir kontrolinio skerdimo duomenų įvedimą į duomenų bazę, paršavedžių ir kuilių įvertinimo selekcijos indeksu.
8. Kompiuterinių programų pagalbą vykdo veislinių bandų įvertinimą.
Stoties informacinėje sistemoje kaupiami duomenys apie visų veislynuose laikomų kuilių ir paršavedžių produktyvumą. Kontrolės tikslas - registruoti paršelio genealogiją, vystymąsi nuo gimimo iki suaugusio ir sekti tolesnį panaudojimą. Jei gyvulys paliekamas tolesniam veisimui, jis yra toliau kontroliuojamas, produktyvumas įvertinimas ultragarsiniu aparatu, nustatomas jo išsivystymas pagal 1998 metais patvirtintų vertinimo taisyklių reikalavimus. Visas šis darbas yra pagrindas kiaulininkystės apskaitai, o taip pat pirminis veislininkystės sistemos gerinimo rodiklis. Veislinio prieauglio raumeningumas įvertinamas naudojant ultragarsius “Piglog” aparatus (Piglog 105. Users guide. SFK – Soborg, Denmark. SFK – Technology, 1991).
Matuojant ultragarsiniu prietaisu kiaulių lašinių ir raumenų storį, gyvulys patalpinamas specialiame gardelyje (fiksuojamas). Įvertinant veislinio prieauglio raumeningumą, atliekami lašinių storio matavimai dvejose nugaros vietose ir vienoje vietoje, - ilgiausio nugaros raumens matavimas.
Pirmas matavimo taškas F1 yra virš 3 ir 4 juosmens slankstelio, 6-7 cm žemiau
išilginės nugarkaulio linijos. Tame taške matuojamas tik lašinių storis, kuris yprastai būna ploniausias nugaroje. Taškas F1 gyvai kiaulei nustatomas sekančiai: nuo paskutinio šonkaulio
cm žemiau išilginės nugarkaulio linijos. Tame taške matuojamas lašinių ir ilgiausio nugaros raumens storis. Taškas F2 surandamas atsitraukus 10 cm į kranialinę pusę nuo paskutinio
šonkaulio.
Matuojamas gyvulys gardelyje turi stovėti natūralioje pozoje, nesusikūprinęs ir nenulenkęs galvos - tai turi įtakos matavimo tikslumui ir galutiniam raumeningumo įvertinimo rezultatui. Matuojama 2-3 kartus, jei 2 kartus gauname tuos pačius rezultatus, trečią kartą nebematuojame (Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio Ministerija. Veislinių kiaulių vertinimo taisyklės 1998).
Gauti duomenys registruojami kompiuteriniu būdu pagal nustatytą tvarką ir 10 dienų laikotarpyje atliekamas prieauglio brokavimas, surašant brokavimo aktą.
Ši priemonė leidžia daryti sparčią gyvo veislinio prieauglio atranką kiaulių raumeningumo didinimo kryptimi (Radienė Z., Rimkevičius S. 2002).
1.2 Lietuvoje labiausiai paplitusių kiaulių veislės, jų charakteristika
Kiaulių mėsinės savybės, raumenų išeiga skerdenoje bei mėsos fizinės savybės ir cheminė sudėtis priklauso nuo daugelio faktorių – tai veislė, lytis ir svoris. Specializuotų mėsinių veislių kiaulės (Pjetrėnai, hempšyrai, landrasai, diurokai, jorkšyrai) bei mišrūnai pasižymi geresnėmis mėsinėmis savybėmis, didesne raumenų išeiga skerdienoje, tačiau jų mėsa rūgštesnė, šviesesnė, mažesnis tarpraumeninių riebalų kiekis, palyginus su kitos produktyvumo krypties veislių kiaulėmis. Lyginant su kastratais, kiaulaičių skerdena yra raumeningesnė, jų mėsoje yra daugiau proteinų ir mažiau tarpraumeninių riebalų. Penint kiaules iki didesnio svorio, intensyvėja poodinių riebalų (lašinių) kaupimas ir mažėja raumenų santykis nuo skerdenos svorio, mažėja mėsos rūgštingumas, mėsoje didėja sausųjų medžiagų (proteinų, riebalų) kiekis (Džiaugys V. ir kt., 1994; Pond W. G., Houpt K. A. 1978 ; Бaжob Г. M. ir kt., 1989; Ухтверов В. П. ir kt., 1990).
Siekiant gauti geresnės kokybės skerdeną, reikia išanalizuoti veisiamas veisles, atsižvelgti į jų biologines savybes. Žinant veislės privalumus ir trūkumus galima vykdyti hibridizacija, kurios galutinis rezultatas bus aukštos kokybės skerdena, pasižyminti geromis skoninėmis savybėmis (Džiaugys V. ir kt., 1995; Ковaленко В. П. ir kt., 1991).
vėliau - 1967 metais (aut. liudijimas Nr. 1094- Šveistys J., Bekevičienė P., Devėnienė S., Mažeikis B.; Makoveckas R. 1981, 1986, Malinauskas A., Poškaitytė A., Čepinskis J.; Džiaugys V. 1971; Klimas R. 1998). Mūsų krašte auginamos Lietuvos baltosios yra vislios, pieningos, gerai prisitaikiusios prie vietos, šėrimo ir laikymo sąlygų. Ši veislė Lietuvoje yra vyraujanti (Džiaugys V., Stikliūnas A., 1998; Džiaugys V., Klimienė A. ir kt., 1999).
Lietuvos vietines kiaules gerinant su didžiųjų ir vidutinių baltųjų, edelšveinų, berkšyrų, vietinėmis danų kiaulėmis susiformavo nuomonė, kad geriausiai tinka didžiųjų baltųjų ir joms artimos kiaulių veislės. Ilgainiui naudojamų veislių skaičius mažėjo ir buvo apsistota prie didžiųjų baltųjų (jorkšyrų) ir iš dalies vokiečių edelšveinų platinimo. Finansinė parama per 4 metus didžiųjų baltųjų veislinį prieauglį padėjo įsigyti 5539 ūkininkams, todėl visoje šalyje išplito daug didžiųjų baltųjų ir jų mišrūnų su vietinėmis kiaulėmis, sudariusių tolesnio kiaulių veisimo ir bekoninių kiaulių auginimo bei Lietuvos baltųjų kiaulių veislės pagrindą. Po Antrojo pasaulinio karo toliau vykdant atranką, suformavus veislės genealoginę struktūrą ir veislines bandas, buvo galutinai suformuota bekoninio tipo Lietuvos baltųjų kiaulių veislė, kuri pramoninio kryžminimo deriniuose naudotina kaip motininė veislė. Atsižvelgus į jų formavimosi istoriją, veislinės kiaulės buvo suskirstytos į 5 grupes - populiacijas, iš kurių trys buvo bandoma veisti grynuoju veisimu, o po vieną veisti gerinant Švedijos jorkšyrais ir vokiečių landrasais. Rinkoje išaugus liesesnės kiaulienos paklausai, bet neįdiegus baigtinio (terminalinio) pramoninio kryžminimo sistemos ir kritus veislinio prieauglio paklausai, Lietuvos baltųjų kiaulių veislynai, siekdami pagerinti parduodamų mėsai kiaulių skerdenas, ėmė plačiai taikyti kryžminimą, atsisakydami LB kuilių.
Dėl kuilių trūkumo ir bandų pakaitai paliekamų mišrūnių kiaulaičių, grynaveislių Lietuvos baltųjų kiaulių skaičius ėmė sparčiai mažėti. 2001 metų pradžioje kiaulių veislynuose dar buvo 1999 grynaveislės paršavedės ir 74 kuiliai, iš kurių tik 48 % buvo kergiamos su Lietuvos baltųjų kiaulių veislės kuiliais.
2003 metų pradžioje Lietuvos baltųjų kiaulių veislynuose buvo apie 1200 paršavedžių, nors dalis jų jau buvo mišrūnės, ir 31 kuilys, kurių vėliau buvo galutinai atsisakyta. Juos pakeitė didžiųjų baltųjų, Švedijos jorkšyrų ir iš dalies kitų veislių kuiliai. Vieninteliame mėsinio tipo Lietuvos baltųjų veislyne buvo 154 paršavedės ir 6 trijų linijų kuiliai. Daugiausia (apie 1650) sudaro jorkšyrizuotos paršavedės, kergiamos su įvežamais iš Švedijos kuiliais.
Lietuvos baltųjų kiaulių veislynuose 2003 m. atsisakius Lietuvos baltųjų kuilių, jų vietą užima iš PIC kompanijos į Lietuvą importuoti didžiųjų baltųjų veislės kuiliai, o trūkstant negiminingų jų linijų, kartu naudojami ir Švedijos jorkšyrų bei kitų veislių kuiliai. Anksčiau turėti tipai niveliuojasi, sudarydami vieną pagerintą sintetinį tipą (Šveistys J. ir kt., 2005 ).
Siekiant išsaugoti Lietuvos baltųjų kiaulių grynaveislį tipą, Lietuvos gyvulininkystės institute buvo suformuota pilnos genealoginės struktūros mini populiacija. Dviejų genealoginių linijų bandą grynuoju veisimu numato veisti ir Veisiejų verslo ir technologijų mokykla (Vet info – Kiaulių auginimas, 2003).
Veislinių kuiliukų ir kiaulaičių galima įsigyti Anykščių raj. Nausodės ž.ū.b., Kelmės raj. UAB „Berka", Pakruojo raj. „Žalgirio" ž.ū.b., Pasvalio raj. Draugystės ž.ū.b., Radviliškio raj. Skėmių ž.ū.b., Joniškio raj. Bariūnų ž.ū.b., Jonavos raj. Pauliukų ž.ū.b., Kauno raj. Miškinių ž.ū.b., Kretingos raj. V.R.Liebaus ū.k.į. „Rugiagėlė", Panevėžio raj. Smilgių ž.ū.b., Anykščių raj. ūk.E.Čepelio, ūk. N.Bieliūno, Nausodės ž.ū.b, Kauno raj. ūk. V.Šimkaus, veisliniuose ūkiuose (Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis – Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties kontrolinio penėjimo rezultatai 2004 metais).
Nuo 1996 m. Pradžios Lietuvos kiaulių veislynuose atrenkamas veislinis prieauglis pagal aparato Piglog 105 duomenis (Klimas R., Džiaugys V. 1997; Razmaitė V., Šveistys J. 1999).
Ši kiaulių veislė teisėtai yra laikoma visų kultūrinių kiaulių veislių pagrindu. Ji išvesta XIX a. Anglijoje. Iki tol čia buvo auginamos ir veisiamos europinio šerno palikuonės - primityvios, neproduktyvios, ilgai bręstančios ilgaausės ir trumpaausės kiaulės. Žinoma, jos buvo gerinamos: poravimui buvo paliekamos geriausios kiaulės, t.y. daroma atranka. Be to, gerėjo jų šėrimo ir laikymo sąlygos. Tuo metu ( 1860-1865 ) geriausi rezultatai buvo gauti Leisterio grafystėje, kurios vardu ir pavadinta pagerintų vietinių kiaulių grupė (D. Bekvelis).
Pirmieji jorkšyrai į Švediją buvo įvežti XIX amžiaus pabaigoje. Iki 1970 metų Švedijoje jų buvo veisiama mažiau, negu landrasų, tačiau dabar jorkšyrų jau veisiama daugiau negu Landrasų, nes jie pasižymi geromis reprodukcinėmis savybėmis ir aukšta skerdenų kokybe.
Nors Švedijos jorkšyrai buvo jautrūs stresams, tačiau dabar Hal genas jau eliminuotas iš populiacijos. Švedijos jorkšyrai pasižymi geru eksterjeru, gerai išreikštas bekoninis tipas - kūnas su lengva priekine dalimi. Švedai mano, kad Kanados ir, iš dalies, JAV jorkšyrų kuiliai, importuoti į Švediją XX amžiaus aštuntame dešimtmetyje, padarė teigiamą įtaką Švedijos jorkšyrų produktyviosioms savybėms. Naujo tipo Švedijos jorkšyrai - kiek trumpesnės, bet raumeningesnės kiaulės. Švedijoje išauginamų veislinių jorkšyrų kuiliukų lašinių storis 10 mm, o kiaulaičių- 10,5 mm, nuo gimimo iki vertinimo gyvuliams priaugant vidutiniškai 590-610 g per parą (Vet info – Kiaulių auginimas, 2003).
Lietuvoje Švedijos jorkšyrai veisiami grynuoju būdu, kryžminami su Lietuvos baltosiomis kiaulėmis bei naudojami kraujo įliejimui (De Vries A. G., Kanis E., 1994; Džiaugys V., Stikliūnas A., 1998).
Šio tipo kiaulės auginamos Anykščių raj. „Jaros“, Radviliškio raj. Draugo, Aukštelkų ž.ū.b., Panevėžio raj. ž.ū. koop. „Ramygalos aruodai“, Smilgių ž.ū.b., Pasvalio raj. Draugystės ž.ū.b., Prienų raj. UAB „Avena“, Pasvalio raj. ūk. G.Charitonovo., Vilkaviškio raj. ūk. J.Mykolaičio, Radviliškio raj. ūk. G.Žilėno, Biržų raj. ūk. L.Dževečkos, ūk. B.Stirkės veisliniuose ūkiuose (Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis – Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties kontrolinio penėjimo rezultatai 2004 metais).
Landrasai labai populiarūs Vakarų Europoje. Veislė išvesta Danijoje. Vietinės Jutlandijos pusiasalio ilgaausės kiaulės buvo kryžminamos su Anglijos Didžiosiomis baltosiomis, atrinkti jų mišrūnai kergiami tarpusavyje. Veislės autorius P.Merkebergas buvo parengęs veislės sukūrimo programą. Pagal 1899 m. atliktus lyginamuosius Landrasų ir Didžiųjų baltųjų veislių tyrimus, Landrasų veislė buvo pripažinta tinkamiausia. Paskui ši veislė paplito kitose Europos ir Amerikos šalyse. Ilgą laiką selekcionuojamos kiaulės gerai prisitaikė prie įvairių kraštų auginimo sąlygų. Taip atsirado pavadinimai Švedijos Landrasai VFR Landrasai, Belgijos Landrasai, Kanados Landrasai, VDR Landrasai ir t.t.
Tai tipiškos bekoninės – mėsinės kiaulės. Jų liemuo ir kaklas yra ilgi, krūtinė suplota, bet gili, kumpiai platūs, tik truputį plokšti, ausys ilgos, stambios ir krintančios ant akių, oda balta, lygi, plona, be jokių pigmentinių dėmių, apaugusi vidutinio tankumo baltais šeriais. Suaugę kuiliai sveria vidutiniškai 350-360 kg, kūno ilgis 180-185 cm, krūtinės apimtis 161-165 cm, paršavedės sveria 260 kg, kūno ilgis 165, krūtinės apimtis 149 cm.
Paršavedžių vislumas 11-12 paršelių, pieningumas 52 - 55 kg. Landrasai ilgą laiką buvo selekcionuojami augimo greitumo ir mėsingumo kryptimi, todėl šios veislės kiaulės efektyviai panaudoja pašarų azotą (vieną pagrindinių mėsos baltymų elementų).
Vokietijos Landrasai geriau už kitus prisitaiko prie aplinkos, turi vertingų penėjimosi, mėsinių savybių. Įvairių selekcijų Švedijos, Vokietijos ir Danijos Landrasai iki 100 kg priauga per 169, 178 ir181 d.; penimų kiaulių priesvoris per parą – 457, 768 ir 808 g, 1 kg priesvorio sunaudojama 2,6; 3,2 ir 3,4 pašarinio vieneto; jų skerdenos ilgumas – 98, 99 ir 101 cm, lašinių storis ties 6-7 šonkaulių – 24,0; 26,0 ir 29.7 mm; ilgiausiojo nugaros raumens plotas – vyrauja nuo 27,6; 36,8 cm2. Taigi vidutiniai veislės rodikliai prilygsta Lietuvos baltųjų kiaulių geriausių derinių rodikliams, todėl Landrasų veislės kiaulės gali padėti gerinti Lietuvos baltąsias kiaules penėjimosi ir mėsingumo požiūriu. Be to, Landrasai – tai viena iš pagrindinių veislių, su kuria kryžminant pramoninių būdu Lietuvos baltąsias gaunamas didelis heterozės efektas (Mikelėnas A. ir kt., 2002 ).
Įvairių veislių landrasų kuiliukų ir kiaulaičių galima įsigyti Radviliškio raj. ž.ū.b „Gražionių bekonas“, Jonavos raj. Pauliukų ž.ū.b., Ukmergės raj. ūk. Z.Sedliacko, Kupiškio raj. ūk. A. Dobrovolskio veisliniuose ūkiuose, Šakių raj. ūk. M.Matusevičiaus, Jonavos raj. AB „Beržų komplekso“ Praulių f., Kaišiadorių raj. bendroje Lietuvos – Norvegijos įm. „Lietnosvinas“, Panevėžio raj. UAB „Krekenava“ Rabikių f. Veisliniuose ūkiuose (Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis – Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties kontrolinio penėjimo rezultatai 2003 metais).
Viena iš populiariausių Europoje ir pasaulinėje rinkoje geros skerdenos atžvilgiu pelnytai yra išsikovojusi pjetrėnų veislė. Nors šios veislės tėvynė yra Belgija, kur ji šeštojo dešimtmečio pradžioje buvo išvesta, tačiau šiuolaikinė pjetrėnų veislė, gavusi antrąjį kvėpavimą Vokietijoje, iš esmės skiriasi nuo savo pirmtakų. Lemiamą vaidmenį atliko kiaulių selekcijoj techninis progresas, kuris kūrybiškai buvo pritaikytas Vokietijos mokslininkų. Tai geninės inžinerijos metodas, kurį naudojant galima išaiškinti atspariausius stresui gyvulius, turinčius aukštą augimo energiją, gerai įsisavinančius pašarus ir formuojančius kokybiškiausią skerdeną. Visas sudėtingas veislinio prieauglio įvertinimas atliekamas esant jiems gyviems, kas įgalina pasiekti didžiausią efektyvumą selekcijoje – daryti savalaikę atranką. Tolesniam veisimui ir dauginimui panaudojami tik tokie kuiliai reproduktoriai, kurie gauna teigiamą įvertinimą specializuotų mokslinių gamybinių centrų laboratorijose ir kompleksinį įvertinimą pagal palikuonių savybes.
Beveik prieš trisdešimt metų, 1974 m. R. Makoveckas ir I. Varkalienė pastebėjo teigiamą pjetrėnų pirmosios bangos įtaką Lietuvos baltųjų kiaulių mėsinėms savybėms. Autoriai konstatuoja, kad mišrūnų ilgiausio nugaros raumens plotas buvo net 32,9% didesnis negu grynaveislių Lietuvos baltųjų, o mėsos išeiga skerdenoje – 6,4 % didesnė. Mišrūnės kiaulaitės ( Pi x LB ), kergtos su pjetrėnų veislės kuiliais reproduktoriais ir gauti paršeliai, kurie būdavo penimi kontrolinio penėjimo stotyse specializuotais pašarais. Juos paskerdus buvo gaunama išskirtinai didelė skerdenos išeiga, kuri vidutiniškai siekdavo 77,1% be galvos ir kojų. Tiesa, jų pašarų sąnaudos ir paros priesvoriai buvo dar žemi, atitinkamai 4,3 – 4,9 p.v. ir 580 – 659g ribose.
Atlikus mokslinę – gamybinę analizę už 1995 m. panaudotų kuilių – reproduktorių įtaka Berlyno – Branderburgo žemėje ( M. Hofman, 1996 ), nustatyta, kad mišrūnai, gauti naudojant pjetrėnų kuilius, net 92% atitiko “E” kategoriją pagal mėsingumą EUROP klasifikacijoje, kurių vidutiniškai mėsos kiekis skerdenoje sudarė 57,8%. Tuo pat metu panaudojant Belgų landrasų reproduktorius vidutinis mėsos kiekis palikuonyse buvo 55,0%, o “E” kategorijai atitiko tik 47,3% skerdenų. Autorius pažymi, kad naudojant derinius su hibridiniais kuiliais, turinčiais 50% hempšyrų ir 50% pjetrėnų kraujo, mišrūnai pagal mėsos kiekį užima tarpinę padėtį – 56,3%.
Danijos mokslininkas J.L.Vig ( 1993 ) nurodo, kad siekiant išlaikyti anksčiau buvusį Landrasų prestižą, buvo būtina į šalies veislinės – gamybinės kiaulininkystės sistemą įvesti diurokų, jorkšyrų ir hempšyrų veisles. Įvedus šių veislių rotacinę hibridizacijos sistemą, visų skerdžiamų kiaulių ( virš 17 mln. ) raumenų kiekis skerdenoje sudarė 59,0%.
Apie šiuolaikinės, vokiškosios selekcijos pjetrėnų kiaules labai gerai atsiliepia JAV kiaulių augintojai. Newham B. (1993) Kanzase leidžiamame kiaulių augintojų žurnale “PORK” teigia, kad iš įsigyjamų kuilių iš Europos terminalo geriausiai atrodo pjetrėnai. Jų vidutinė masė 101 kg, lašinių sluoksnis tik 10 mm, ilgiausio nugaros raumens storis 84 mm. Tai užtikrina didžiausią pelną, kurį galima pasiekti pigiausių priesvorių ir mėsingumo sąskaita (Mikelėnas A. ir kt., 2002).
1.3. Veiksniai įtakojantys kiaulių raumeningumą
1.3.1. Šėrimas
Rinkoje pageidaujama liesa, daug raumenų turinti kiauliena. Raudonos mėsos kiekis skerdenoje priklauso nuo kiaulių genetinių savybių ir mitybos sąlygų, todėl penimas kiaules reikia šerti gerai subalansuotais racionais (Paulauskas E., 2002).
Šėrimas vaidina didelį vaidmenį veislininkystėje. Nuo pašarų kokybės, bei jų sudėties ir patiekimo būdo priklausys ar užauginsime gerą veislinį prieauglį.
Kiaulių veislininkystėje šėrimas taip pat vaidina didelį vaidmenį. Pradedant nuo paršavedžių bei kuilių šėrimo ir baigiant veislinio prieauglio šėrimu. Nuo to, kaip bus šeriamos paršavedės per paršingumo periodą, priklausys paršelių išsivystymas ir gyvybingumas. Gaudami nepilnavertį racioną paršeliai blogai išsivysto. Auginant tokius paršelius veislei, jų priesvoris būna žemas, o eksterjeras neatitinka veisliniam prieaugliui keliamų reikalavimų.
Po atjunkymo paršelių šėrimas turi būti itin subalansuotas. Šis periodas yra svarbus tuo, kad keičiasi pašarų sudėtis, o paršeliai tam labai jautrūs. Auginant paršelius veislei nuo 2 mėnesių iki 4 mėnesių reikia kreipti dėmesį į pašaro sudėtį, jame neturi trūkti baltymų. Baltymai yra pagrindinė statybinė organizmo medžiaga, todėl atjunkytų paršelių racionuose jų kiekis turi būti 20,7 %, o paršelių žinduklių raciono viename kilograme kombinuoto pašaro, baltymų turi būti apie 201,8 g. Tame periode intensyviai vystosi vidaus organai, raumeninis ir kaulinis audiniai. Netinkamai šeriami paršeliai blogai auga ir vystosi, tai turi įtakos veislinei kondicijai (Kalpokas V., 1989; Kulpys J., Starkus I., 1986; Tamulis T., 1986).
Nemažai svarbus periodas yra nuo 40 iki 60 kilogramų, šiame periode veisliniai gyvuliai turi būti šeriami intensyviai subalansuotu racionu, iki soties. Kada veislei auginami paršeliai pasiekia 60 kilogramų, jų šėrimas turi būti ribojamas, siekiant išlaikyti veislinę kondiciją, taip šerti reikia iki 85-90 kilogramų (Grinkevičius A. ir kt., 1996).
1 lentelė. Šėrimo normos pakaitiniam prieaugliui Kiaulaitės Kuiliukai Svoris kg Rodikliai 60-80 81-100 100-120 60-80 81-100 100-120 Sausos medžiagos, kg 2,24 2,32 2,32 2,54 2,79 2,94 Pašariniai vienetai 2,73 2,84 2,84 3,25 3,56 3,76 Apykaitinė energija, MJ 29,4 30,5 30,5 34,8 38,2 40,4 Žalieji proteinai, g 338 351 351 398 437 462 Lizinas, g 16,9 17,6 17,6 20,7 22,7 23,9 Metioninas+cistinas, g 9,9 10,3 10,3 11,8 13,0 13,7
Ląsteliena, g (nedaugiau kaip) 208 216 216 221 243 257
Kalcis, g 18,2 18,9 18,9 21,5 23,7 25,0 Fosforas, g 15,6 16,2 16,2 18,0 19,8 20,9 Natris, g 3,9 4,1 4,1 4,4 4,9 5,1 Varis, mg 39 41 41 44 49 51 Geležis, mg 156 162 162 177 194 205 Manganas, mg 78 81 81 89 97 103 Cinkas, mg 130 135 135 148 162 171 Jodas, mg 0,42 0,43 0,43 0,47 0,52 0,55 Selenas, mg 0,26 0,27 0,27 0,30 0,32 0,34 Kobaltas, mg 2,6 2,7 2,7 3,0 3,2 3,4 Vitaminai: Karotinas 19 20 20 21 23 24 A TV 9360 9720 9720 12095 13284 14022 D TV 1040 1080 1080 1328 1458 1539 E mg 78 81 81 103 113 120 B1 mg 4,9 5,1 5,1 5,6 6,2 6,5 B2 mg 8 8 8 9 10 10 B3 mg 31 32 32 35 39 41 Chloras (B4) g 2,6 2,7 2,7 3,0 3,2 3,4 B5 (PP) mg 91 95 95 103 113 120 B6 mg 2,6 2,7 2,7 3,0 3,2 3,4 B12 mg 39 41 41 44 49 51
Šeriant veislinius gyvulius, didelis dėmesį turi būti sutelktas į raciono sudėtį. Skirtingi pašarai skirtingai įtakoja raumeninio ar riebalinio audinio atsidėjimą. Nepriklausomai nuo veislinio prieauglio tipo, ar tai būtų mėsinio, ar bekoninio tipo, šie abu tipai vienodai reaguos
Šeriant veislinius gyvulius reikia atsižvelgti ir į veislę, pavyzdžiui esant racione daug baltyminių pašarų skirtingos veislės gyvuliai nevienodai reaguoja, pavyzdžiui Pjetrėnai labai jautrūs baltymų pertekliui (ištinka baltymų šokas), o Lietuvos baltosios beveik nereaguoja į tai (Kalpokas V., 1989; Kulpys J., Starkus I., 1986; Tamulis T., 1986).
1.3.2. Laikymas
Laikymas, kaip ir šėrimas, taip pat turi įtakos veislinio prieauglio produktyvumui ir sveikatingumui. Auginant veislinį prieauglį priešingai nei penimoms kiaulėms turi būti sudarytos geros laikymo sąlygos. Šiuo metu veislinis prieauglis yra laikomas dviem būdais: tai ant kieto pagrindo ir ant gilaus kraiko. Abu laikymo būdai yra neblogi, tačiau didesnės problemos iškyla kai veislinis prieauglis augintas ant gilaus kraiko perkeliamas ant kieto pagrindo. Įvykus pokyčiams, veislinis prieauglis dažniausiai apšlumba ir praranda savo veislinę vertę.
Norint užauginti gera veislinį prieauglį, būtina įrengti vasaros stovyklas ir mocionų aikšteles. Siekiant išsaugoti veislinių kiaulaičių bei kuiliukų veislinę kondicija, būtina išleisti mociono, nes judėdamas gyvulys mažiau kaupia riebalus, o daugiau atsideda raumeninio audinio. Vasara patartina veislinę bandą perkelti įvasaros stovyklas, o prieauglį ganyti aptvaruose skiriant jiems: vienam gyvuliui 2,5-5 kvadratinius metrus ganyklos ploto (Šveistys J. ir kt., 2005; Zakarauskas A., 1995).
2. TYRIMŲ METODAI IR MEDŽIAGA 2.1 Tyrimų schema
Pagrindinių Vilniaus zonoje esančių veislynų atrinkimas
Lyginamųjų veislių parinkimas
Gyvulių amžiaus nustatymas
Gyvulių įvertinimas pasverimas
raumeningumo nustatymas
Duomenų apdorojimas ir analizė
2.2 Tyrimų metodai
Veislinio prieauglio raumeningumo įvertinimas vykdomas panaudojant ultragarsinį aparatą Piglog-105.
Iš viso buvo įvertinta: Lietuvos baltosios (333 kiaulaitės, 42 kuiliukai), Jorkšyrai (379 kiaulaitės, 17 kuiliukų), Landrasai (145 kiaulaitės, 7 kuiliukai), Pjetrėnai (22 kiaulaitės, 21 kuiliukas).
3. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Lietuvos baltosios kiaulės
Ši veislė labai populiari Vilniaus zonoje. Ją augina ir platina Ūk. E.Čepelis, , Ūk. N.Bieliūnas, Nausodės ž.ū.b. Šios veislės analizė pagal ultragarsinį aparatą Piglog-105 Vilniaus zonoje pavaizduota (2 ir 3 lentelėje, bei 1 ir 2, 3, 4 paveiksle).
2. Lentelė. Svorio įtaka lašinių storumui ir raumeningumui Lašinių storio (mm) priklausomybė nuo svorio
Kiaulaitės Kuiliukai Svoris kg. Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida svoris Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida 85-90 182 16,9 ± 0,2 85-90 18 18,2 ± 0,7 90-95 73 17,4 ± 0,3 90-95 8 16,6 ± 1,1 95-100 38 18,3 ± 0,4 95-100 6 15,5 ± 0,8 100-105 18 18,3 ± 1,1 100-105 4 15,6 ± 1,0 105-110 14 18,9 ± 0,8 105-110 2 19,7 ± 2,2 110-115 5 17,3 ± 1,0 110-115 0 0 0 115-120 3 16 ± 1,2 115-120 4 18,2 ± 0,4 VISO: 333 17,4 ± 0,2 VISO: 42 17,3 ± 0,4
Raumeningumo (%) priklausomybė nuo svorio
Kiaulaitės Kuiliukai Svoris kg. Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida svoris Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida 85-90 182 53,4 ± 0,1 85-90 18 51,8 ± 0,7 90-95 73 50,2 ± 0,2 90-95 8 52,8 ± 1,1 95-100 38 51,5 ± 0,4 95-100 6 54,1 ± 1,1 100-105 18 51,5 ± 1,2 100-105 4 54,0 ± 0,8 105-110 14 50,9 ± 0,8 105-110 2 50,0 ± 2,3 110-115 5 53,0 ± 0,6 110-115 0 0 0 115-120 3 54,2 ± 1,1 115-120 4 52 ± 0,8 VISO: 333 52,3 ± 0,2 VISO: 42 52,4 ± 0,4
Šios veislės kiaulaičių daugiausia buvo įvertinta, kai jų svoris buvo 85-90 kg., tokiame svoryje jų lašinių storumas siekė 16,9 mm, o raumeningumas 53,4 proc. Esant koreliacijos koeficientui lašinių atžvilgiu (r = 0,2), o regresijos laipsniui (R = 0,02) galime pastebėti, kad
svoris šios veislės kiaulaitėms turi neigiamos įtakos tiktai iki 95 kg., (lašinių storumas 17,4 mm.). Nuo 95 iki 110 kg. svoris lašinių storumui įtakos neturi, (lašinių storis vidutiniškai siekia 18,5 mm). Tokį pat poveikį pastebime ir su raumeningumu. Esant koreliacijos koeficientui (r = 0,3), o regresijos laipsniui (R =0,05) nuo 95 iki 110 kg. raumeningumas nekinta (raumeningumas vidutiniškai siekia 51,9 proc.).
1 paveikslas. Svorio įtaka kiaulaičių produktyvumui
Žymiai didesnę įtaka svoris turi šios veislės kuiliukams. Priešingai nei kiaulaičių tarpe, kuiliukai sverdami 85-90 kg. turi blogiausius rezultatus (lašinių storumas 18,2 mm, raumeningumas 51,8 proc.). Didėjant svoriui rodikliai gerėja. Koreliacijos koeficientas svorio ir lašinių atžvilgiu (r = -0,2), o regresija (R = 0,4). Pasiekus kuiliukams 100-105 kg gaunami geriausi rezultatai: lašinių storis siekia 15,6 mm, o raumeningumas 54,0 proc. Koreliacijos koef. svorio ir raumeningumo atžvilgiu (r = 0,8), o regresija (R = 0,2).
2 paveikslas. Svorio įtaka kuiliukų produktyvumui
53,45 50,24 51,50 51,52 50,94 53,08 54,23 17,30 16,00 18,89 18,28 18,33 17,40 16,98 48,00 49,00 50,00 51,00 52,00 53,00 54,00 55,00 85-90 kg 90-95 kg95-100kg 100-105kg 105-110kg 110-115kg 115-120kg Svoris, kg Rau m en in gu m as, % 14,50 15,00 15,50 16,00 16,50 17,00 17,50 18,00 18,50 19,00 19,50 Laš in ių st oris, mm 51,70 52,70 54,10 54,00 50,40 52,00 19,70 18,20 15,60 15,50 16,60 18,20 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 m en ingum as % 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 in ių stor is , mm
3 Lentelė. Amžiaus įtaka lašinių storumui ir raumeningumui Lašinių storio (mm) priklausomybė nuo svorio
Kiaulaitės Kuiliukai Amžius dienomis Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida Amžius dienomis Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida 160-175 32 17,1 ±0,4 160-175 4 16,8 ±0,7 175-190 55 17,6 ±0,3 175-190 11 17,0 ±1,1 190-205 87 17,2 ±0,3 190-205 8 17,3 ±1,0 205-220 93 17,4 ±0,2 205-220 11 16,6 ±0,6 220-235 47 17,3 ±0,4 220-235 3 19,2 ±2,0 235-250 19 17,2 ±0,7 235-250 5 19 ±1,3 VISO: 333 17,3 ±0,1 VISO: 42 17,3 ±0,4
Raumeningumo (%) priklausomybė nuo svorio
Kiaulaitės Kuiliukai Amžius dienomis Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida Amžius dienomis Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida 160-175 32 52,3 ±0,4 160-175 4 53,0 ±0,2 175-190 55 51,8 ±0,3 175-190 11 51,7 ±1,1 190-205 87 52,4 ±0,3 190-205 8 52,1 ±1,0 205-220 93 52,3 ±0,2 205-220 11 53,3 ±0,5 220-235 47 52,5 ±0,3 220-235 3 50,8 ±1,6 235-250 19 52,6 ±0,7 235-250 5 53,2 ±1,3 VISO: 333 52,3 ±0,1 VISO: 42 52,4 ±0,4
Lietuvos baltųjų veislės kiaulaitėms brendimo greitis kiaulaičių produktyvumui didelės įtakos neturi. Tiek lašinių storumo, tiek raumeningumo koreliacijos ryšys yra žemas (r = 0,1 ir r =-0,1).
Tačiau matosi nežymus raumeningumo didėjimas, didėjant dienų skaičiui. Regresija šiuo atveju (R = 0,05).
Šios veislės kiaulaičių brendimo perioduose labai išsiskiria periodas nuo 175 iki 190 dienų tame periode jų produktyvumas labai pablogėja. Nuo 175 dienos sparčiai pradeda vystytis lašiniai, o raumenų kiekis nedidėja, o nuo 190 dienos atvirkščiai, pradeda sparčiai vystytis raumuo.
Paanalizavus kuiliukų brendimo įtaka produktyvumui pastebėsime, kad amžius raumenų storumui ir raumeningumui praktiškai įtakos neturi. Regresija šiuo atveju žema (R = 0,01), o koreliacijos ryšys silpnas (r =0,09).
3 paveikslas. Amžiaus įtaka kuiliukų produktyvumui
4 paveikslas. Amžiaus įtaka kiaulaičių produktyvumui
51,80 52,44 52,32 52,55 52,63 52,31 17,16 17,23 17,44 17,35 17,26 17,67 51,20 51,40 51,60 51,80 52,00 52,20 52,40 52,60 52,80 160-175175-190190-205205-220220-235235-250 Amžius dienomis R au menin gu mas % 16,80 16,90 17,00 17,10 17,20 17,30 17,40 17,50 17,60 17,70 17,80 La ši ni ų st or um as mm. 53,03 51,74 52,18 53,31 50,87 53,24 19,00 19,17 16,68 17,31 17,07 16,88 49,50 50,00 50,50 51,00 51,50 52,00 52,50 53,00 53,50 160-175 175-190 190-205 205-220 220-235 235-250 Amžius dienomis R a um en ingum as % 15,00 15,50 16,00 16,50 17,00 17,50 18,00 18,50 19,00 19,50 Laš ini ų stor um as m m .
3.2 Jorkšyrai
Šios veislės kiaules Vilniaus zonoje augina ir veisia A.B. “Jara” Anykščių rajone, UAB Lietnosvinas bei Ūk. R.Čepelis, Ūk. G.Pipiras.
Ultragarsiniu aparatu Piglog-105 buvo išmatuota 379 kiaulaitės ir 17 kuiliukai. Gauti duomenis yra pateikti (4 - 5 lentelėje ir 5, 6 paveiksle).
4 Lentelė.Svorio įtaka lašinių storumui ir raumeningumui Lašinių storio (mm) priklausomybė nuo svorio
Kiaulaitės Kuiliukai Svoris kg. Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida svoris Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida 85-90 172 13,9 0,1 85-90 7 14,7 1,0 90-95 96 14,8 0,2 90-95 2 12,7 1 95-100 75 15,0 0,2 95-100 8 16,2 0,5 100-105 25 16,3 0,4 100-105 0 0 0 105-110 11 18,8 0,8 105-110 0 0 0 110-115 0 0 0 110-115 0 0 0 115-120 0 0 0 115-120 0 0 0 VISO: 379 14,6 0,1 VISO: 17 15,2 0,5
Raumeningumo (%) priklausomybė nuo svorio
Kiaulaitės Kuiliukai Svoris kg. Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida svoris Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida 85-90 172 55,6 0,1 85-90 7 54,9 1,1 90-95 96 54,8 0,2 90-95 2 53,5 0,09 95-100 75 54,5 0,2 95-100 8 53,9 0,7 100-105 25 53,7 0,4 100-105 0 0 0 105-110 11 53,2 0,8 105-110 0 0 0 110-115 0 0 0 110-115 0 0 0 115-120 0 0 0 115-120 0 0 0 VISO: 379 55,0 0,1 VISO: 17 54,3 0,6
Kaip ir išvardintoms veislėms taip ir jorkšyrams svoris turi įtakos kiaulaičių produktyvumui (lašinių storumui ir raumeningumui). Išmatuotų ir įvertintų kiaulaičių Piglog-105, koreliacinis ryšys tarp svorio ir lašinių storumo yra (r = 0,3) (R = 0,2). Iš to matyti, kad
šios veislės kiaulaitėms svoriui padidėjus 1 kg. lašinių atsideda 0,2 mm. Toks rodiklis labai artimas Lietuvos baltųjų veislės kiaulaitėms.
Lyginant svorį su raumeningumu buvo gauta neigiama koreliacija (r = - 0,2), to pasėkoje svoriui didėjant (1 kg) raumeningumas sumažėja vidutiniškai 0,16 proc.
Atlikti tyrimai rodo, kad Švedijoje jorkšyrų veislės kiaulės selekcionuojamos mėsingumo kryptimi, tai yra siekiama, kad kuo jaunesnis prieauglis priaugtu, kuo didesnę raumenų masę (Mikelėnas A., Štuopienė N., 2000).
5 paveikslas. Svorio įtaka kiaulaičių produktyvumui
Išanalizavus brendimo greičio įtaką produktyvumui pastebėsime, kad šios veislės kiaulaičių brendimo greitis gana spartus. Rodikliai kinta iki 205-220 dienos. Brendimo greitis turi įtakos tiek lašinių storumui, tiek ir raumeningumui (5 lentelė).
5 lentelė. Amžiaus įtaka lašinių storumui ir raumeningumui Lašinių storio (mm) priklausomybė nuo svorio
Kiaulaitės Kuiliukai Amžius dienomis Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida Amžius dienomis Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida 160-175 27 14,7 ±0,3 160-175 6 15,2 ±0,8 175-190 44 14,5 ±0,2 175-190 8 15 ±1 190-205 95 14,2 ±0,2 190-205 1 16 0 205-220 89 14,8 ±0,2 205-220 2 15,7 ±4,3 220-235 93 14,2 ±0,2 220-235 0 0 0 55,60 54,83 54,57 53,77 53,22 16,82 16,36 15,01 13,97 14,83 52,00 52,50 53,00 53,50 54,00 54,50 55,00 55,50 56,00 85-90 kg 90-95 kg 95-100kg 100-105kg 105-110kg Svoris, kg R a u m e n ingu m a s, % 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 14,00 16,00 18,00 L aši ni ų s to ris , m m
VISO: 379 14,6 ±0,1 VISO: 17 15,2 ±0,6 Raumeningumo (%) priklausomybė nuo amžiaus
Kiaulaitės Kuiliukai Amžius dienomis Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida Amžius dienomis Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida 160-175 27 57,3 ±0,3 160-175 6 54,2 ±0,9 175-190 44 56,0 ±0,2 175-190 8 54,5 ±1,0 190-205 95 55,0 ±0,2 190-205 1 54,6 0 205-220 89 54,4 ±0,2 205-220 2 53,6 ±1,2 220-235 93 54,4 ±0,2 220-235 0 0 0 235-250 31 54,9 ±0,3 235-250 0 0 0 VISO: 379 55,0 ±0,1 VISO: 17 54,3 ±0,6
Koreliacija tarp amžiaus ir lašinių storumo yra labai silpna (r=-0,003). Nors koreliacija silpna tačiau, neigiamas ženklas rodo, kad didėjant amžiui Švedijos jorkšyrų kiaulaičių tarpe lašiniai plonėja atatinkamai : per vieną diena suplonėja 0,003 mm.
6 paveikslas. Amžiaus įtaka kiaulaičių produktvumui
Amžiaus didėjimas taip pat turi neigiamos įtakos šios veislė kiaulaitėms, koreliacija šiuo atveju (r=-0,03). Kas penkiolika dienų raumeningumas sumažėja vidutiniškai 1 punktu.
57,33 56,03 55,02 54,44 54,41 54,96 14,57 14,26 14,88 14,27 14,48 14,80 52,50 53,00 53,50 54,00 54,50 55,00 55,50 56,00 56,50 57,00 57,50 58,00 160-175 175-190 190-205 205-220 220-235 235-250 Amžius dienimis Raume n inguma s % 13,90 14,00 14,10 14,20 14,30 14,40 14,50 14,60 14,70 14,80 14,90 15,00 La ši ni ų storuma s mm.
3.3 Landrasai
Plečiantis bekoninei kiaulininkystei Lietuvoje padaugėjo veislynų kurie augina ir platina landrasinių veislių kiaules, ne išimtis ir Vilniaus zona. Jeigu 2000 metais Vilniaus zonoje landrasus auginančių fermų buvo tik dvi (Deltuvos ž.ū.b. ir Panemuninkų ferma), tai dabartiniu metu landrasus augina ir platina UAB Agropartneris, Ūk. A.Dobrovolskis, Ūk. Z.Sedliackas, Ūk. R.Martinkėnas, bei UAB Lietnosvinas. Keletą kiaulaičių mišrūnių turi nusipirkęs ir ūkininkas A.Jundo.
Landrasų kiaulių veislei apibūdinti Vilniaus zonoje buvo įvertintos 145 kiaulės ultragarsiniu aparatu Piglog - 105. Koks buvo produktyvumas landrasų, bei kokią įtaką produktyvumui turėjo amžius ir svoris galima paanalizuoti (6 ir 7 lentelėje bei 7, 8 paveiksle).
6 Lentelė. Svorio įtaka lašinių storumui ir raumeningumui Lašinių storio (mm) priklausomybė nuo svorio
Kiaulaitės Kuiliukai Svoris kg. Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida svoris Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida 85-90 58 14,8 ±0,3 85-90 0 0 0 90-95 16 16,1 ±0,6 90-95 1 18 0 95-100 18 15,7 ±0,7 95-100 1 14,5 0 100-105 18 15,1 ±0,6 100-105 1 13,5 0 105-110 11 14,5 ±0,6 105-110 4 14,8 ±0,9 110-115 8 18 ±0,8 110-115 0 0 0 115-120 16 18,2 ±0,9 115-120 0 0 0 VISO: 145 15,6 ±0,2 VISO: 7 15,0 ±0,7
Raumeningumo (%) priklausomybė nuo svorio
Kiaulaitės Kuiliukai Svoris kg. Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida svoris Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida 85-90 58 55 ±0,3 85-90 0 0 0 90-95 16 53,4 ±0,7 90-95 1 52,2 0 95-100 18 54,1 ±0,6 95-100 1 56,8 0 100-105 18 54,7 ±0,5 100-105 1 56,8 0 105-110 11 55,3 ±0,6 105-110 4 55,6 ±1,3
115-120 16 51,9 ±0,9 115-120 0 0 0
VISO: 145 54,2 ±0,2 VISO: 7 55,5 ±0,9
Atrenkant landrasų kiaulaites veislei pastebima tai, kad didėjant svoriui nuo 90 kilogramų iki 110 kilogramų lašinių storumas proporcingai mažėja (r =0,2) Priaugus kiaulaitėms 1 kg, lašiniai suplonėja 0,2 mm. Regresija šiuo atveju (R = 0,05). Proporcingai plonėjant lašiniams proporcingai didėja raumeningumas (r = -2). Raumeningumas nuo 53,5 proc. padidėja iki 55,3 proc. (R = -0,04). Tačiau peržengus kiaulaitėms 110 kg. svorį jų raumeningumas žymiai sumažėja, ko pasėkoje ryškiai padidėja lašinių storumas.
7 paveikslas. Svorio įtaka kiaulaičių produktyvumui
7 lentelė. Amžiaus įtaka lašinių storumui ir raumeningumui Lašinių storio (mm) priklausomybė nuo svorio
Kiaulaitės Kuiliukai Amžius dienomis Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida Amžius dienomis Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida 160-175 16 14,9 ±0,5 160-175 0 0 0 175-190 30 15,9 ±0,5 175-190 1 17 0 190-205 39 14,7 ±0,4 190-205 5 15 ±0,9 205-220 41 15,5 ±0,4 205-220 0 0 0 220-235 19 17,6 ±0,7 220-235 1 13,5 0 235-250 0 0 0 235-250 0 0 0 VISO: 145 15,6 ±0,2 VISO: 7 15,0 ±0,7
Raumeningumo (%) priklausomybė nuo svorio
55,02 53,55 55,30 51,80 51,90 54,70 54,10 18,20 18,00 14,50 15,10 15,70 16,10 14,80 50,00 51,00 52,00 53,00 54,00 55,00 56,00 85-90 90-95 95-100 100-105 105-110 110-115 115-120 Svoris kg. Ra um en in gu m as % 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 14,00 16,00 18,00 20,00 La ši n ių s tor umas m m .
Kiaulaitės Kuiliukai Amžius dienomis Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida Amžius dienomis Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida 160-175 16 54,7 ±0,4 160-175 0 0 0 175-190 30 56,2 ±0,5 175-190 1 52,9 0 190-205 39 53,1 ±0,3 190-205 5 55,5 ±1,0 205-220 41 54,3 ±0,5 205-220 0 0 0 220-235 19 52,4 ±0,7 220-235 1 57,9 0 235-250 0 0 0 235-250 0 0 0 VISO: 145 54,2 ±0,2 VISO: 7 55,5 ±0,8
Brendimo greitis landrasų kiaulaičių tarpe raumeningumui neigiamos įtakos neturi. Didėjant amžiui raumeningumas išlieka pastovus (R = -0,03) koreliacija šiuo atveju (r= -0,1). Lašinių storumo atžvilgiu brendimo greitis didesnės įtakos taip pat neturi lyginant su svorio įtaka lašiniams (R = 0,2) (r= 0,03).
8 paveikslas. Amžiaus įtaka kiaulaičių produktyvumui
54,79 56,22 53,16 54,40 52,4117,66 15,59 14,78 15,95 14,97 0,00 10,00 20,00 30,00 40,00 50,00 60,00 160-175 175-190 190-205 205-220 220-235
Amž ius die nomis
Ra um en in gu m as % 13,00 13,50 14,00 14,50 15,00 15,50 16,00 16,50 17,00 17,50 18,00 La ši ni ų s tor um as m m .
3.4 Pjetrėnai
Pjetrėnų veislės kiaules Vilniaus zonoje veisia Ūk. A.Jundo Švenčionių rajone. Ūkininkas turi nedaug paršavedžių, todėl veislei gyvulių buvo įvertinta tiktai 43. Iš jų 22 kiaulaitės ir 21 kuiliukas. Gauti rezultatai pateikti (8 - 9 lentelėje bei 9, 10, 11 paveiksle).
8 Lentelė. Svorio įtaka lašinių storumui ir raumeningumui Lašinių storio (mm) priklausomybė nuo svorio
Kiaulaitės Kuiliukai Svoris kg. Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida svoris Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida 85-90 18 11,4 ±0,3 85-90 12 11,1 ±0,3 90-95 4 11,3 ±0,2 90-95 6 12,0 ±0,4 95-100 0 0 0 95-100 1 14 0 100-105 0 0 0 100-105 0 0 0 105-110 0 0 0 105-110 0 0 0 110-115 0 0 0 110-115 2 13,5 ±1,2 115-120 0 0 0 115-120 0 0 0 VISO: 22 11,4 ±0,3 VISO: 21 11,7 ±0,3
Raumeningumo (%) priklausomybė nuo svorio
Kiaulaitės Kuiliukai Svoris kg. Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida svoris Kiaulių skč. vidurkis Vidutinė paklaida 85-90 18 59,1 0,3 85-90 12 59,5 0,2 90-95 4 59,9 0,4 90-95 6 58,4 0,5 95-100 0 0 0 95-100 1 57,5 0 100-105 0 0 0 100-105 0 0 0 105-110 0 0 0 105-110 0 0 0 110-115 0 0 0 110-115 2 57,1 0,7 115-120 0 0 0 115-120 0 0 0 VISO: 22 59,2 0,3 VISO: 21 58,9 0,2
Apie Pjetrėnų kiaulaičių produktyvumo priklausomybę nuo svorio Vilniaus zonoje negalima tiksliai pasakyti, nes nepakankamai yra kiaulaičių, tačiau panagrinėjus kuiliukų produktyvumo priklausomybę nuo svorio galima pastebėti tai, kad svoris akivaizdžiai turi įtakos kuiliukų produktyvumui. Didėjant Pjetrėnų kuiliukų svoriui raumeningumas mažėja.
Priaugus kuiliukams 1 kg. raumeningumas sumažėja 0,3 punktais, o lašiniai tuo tarpu pastorėja 0,1 mm. Koreliacija ir regresija raumeningumo atžvilgiu (R = -0,7) (r = -0,3), o lašinių atžvilgiu (R = 0,4) (r= 0,1).
9 paveikslas. Svorio įtaka kuiliukų produktyvumui 59,58 57,50 57,1 58,48 13,5 14,00 12,08 11,13 55,50 56,00 56,50 57,00 57,50 58,00 58,50 59,00 59,50 60,00 85-90 kg 90-95 kg 95-100kg 110-115kg Svoris kg. Ra umening uma s % 0,00 2,00 4,00 6,00 8,00 10,00 12,00 14,00 16,00 La šini ų s toru m as m m .
9 lentelė Amžiaus įtaka lašinių storumui ir raumeningumui Lašinių storio (mm) priklausomybė nuo svorio
Kiaulaitės Kuiliukai Amžius dienomis Kiaulių skč. Vidurkis Vidutinė paklaida Amžius dienomis Kiaulių skč. Vidurkis Vidutinė paklaida 160-175 0 0 0 160-175 0 0 0 175-190 9 10,6 0,5 175-190 10 11,4 0,4 190-205 11 11,9 0,3 190-205 9 11,8 0,5 205-220 2 12,2 0,5 205-220 0 0 0 220-235 0 0 0 220-235 0 0 0 235-250 0 0 0 235-250 2 13,5 1,2 VISO: 22 11,4 0,3 VISO: 21 11,7 0,3
Raumeningumo (%) priklausomybė nuo svorio
Kiaulaitės Kuiliukai Amžius dienomis Kiaulių skč. Vidurkis Vidutinė paklaida Amžius dienomis Kiaulių skč. Vidurkis Vidutinė paklaida 160-175 0 0 0 160-175 0 0 0 175-190 9 59,9 0,3 175-190 10 59,3 0,3 190-205 11 58,7 0,4 190-205 9 58,8 0,5 205-220 2 58,5 1,3 205-220 0 0 0 220-235 0 0 0 220-235 0 0 0 235-250 0 0 0 235-250 2 57,6 07 VISO: 22 59,2 0,3 VISO: 21 58,9 0,2
Šios veislės kiaulaitėms bei kuiliukams priešingai nei kitų veislių kiaulėms brendimo greitis turi didelę įtaką, tiek lašinių storumui tiek raumeningumui.
Kiaulaitėms didėjant amžiui, keičiasi tiek lašinių storumas, tiek raumeningumas. Kasdien kiaulaitėms lašinių storumas padidėja 0,06 mm. (R= 0,057) koreliacijos ryšys silpnas (r= 0,3), o raumeningumas priešingai kasdien sumažėja 0,08 punktais (R= 0,076), koreliacijos ryšys neigiamas (r= -0,2). Didėjant kuiliukų amžiui lašinių storumas vidutiniškai padidėja 0,02 mm, o raumeningumas tuo pačiu sumažėja 0,03 punktais. Koreliacijos ryšys lašinių ir raumeningumo atžvilgių (r= 0,3) (r= -0,4).
10 paveikslas. Amžiaus įtaka kiaulaičių produktyvumui
11 paveikslas. Amžiaus įtaka kuiliukų produktyvumui
Amžiaus įtaka kiaulaičių produktyvumui
59,98 58,79 58,55 10,67 11,95 12,25 57,50 58,00 58,50 59,00 59,50 60,00 60,50 175-190 190-205 205-220
Am žius die nom is
Raumeningumas % 9,50 10,00 10,50 11,00 11,50 12,00 12,50 Lašini ų storumas mm. 58,89 57,65 59,32 13,50 11,78 11,40 56,50 57,00 57,50 58,00 58,50 59,00 59,50 175-190 190-205 235-250 Amžius dienomis Ra u m en in g u m as % 10,00 10,50 11,00 11,50 12,00 12,50 13,00 13,50 14,00 La šin ių s tor uma s mm.
3.5 Vilniaus zonoje veisiamų skirtingų kiaulių veislių palyginimas
Siekiant suformuoti gera veislinę bandą, svarbiausia turėti gerą veislinį prieauglį. Veislinis prieauglis vertinamas pagal kilmę, išsivystymą (svoris nuo 2 iki 6 mėnesių, svoris ir ilgis nuo 6 iki 8 mėnesių amžiaus). Paskutinis veislinio prieauglio vertinimas atliekamas pagal ultragarsinio aparato Piglog-105 parodymus, raumeningumą jiems nustato, kai veislinis prieauglis pasiekia 85-110 kilogramų svorio.
Skirtingų veislių kiaulaitėms ir kuiliukams (kaip jau įsitikinome skirtingų veislių analizėje) turi skirtingą raumeningumo procentą. Todėl vertinant veislinį prieauglį reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, patvirtinta žemės ūkio ministro 1998.11.11 įsakymu Nr. 246 veislinių kiaulių vertinimo taisyklėmis.
Minimalūs reikalavimai atrenkant prieauglį savo bandos papildymui pagal raumeningumą:
Lietuvos baltųjų veislių kiaulaičių – ne mažiau 53 proc., veislinių kuiliukų – ne mažiau 55 proc.
Jorkšyrų ir landrasų kiaulaičių – ne mažiau –54 proc., veislinių kuiliukų ne mažiau 57 proc.
Tėvinių veislių veislinių kiaulaičių (Petrėnų, Diurokų, Hempšyrų) – ne mažiau 56 proc., veislinių kuiliukų ne mažiau 58 proc.
Lietuvos vietinių geno fondinių kiaulaičių ir kuiliukų raumeningumas vertinimas pagal nuožiūra (kuo didesnis raumeningumas tuo geriau).
Parduodant veislei kiaulaites ir kuiliukus, jų įvertinimo balai padidėja jeigu jų raumeningumas viršija išvardintus standartus (Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio Ministerija. Veislinių kiaulių vertinimo taisyklės 1998).
Kaip skirtingų veislių kiaulaičių raumeningumas išsidėstęs pagal svorį pavaizduotas (10 lentelėje ir 12 paveiksle).
10 lentelė. Skirtingų veislių kiaulaičių raumeningumas išsidėstęs pagal svorį
LB Landrasai Jorkšyrai Pjetrėnai
Svoris kg.
Raumeningumas (%) Raumeningumas Raumeningumas Raumeningumas
85-90 kg 53,4 55 55,6 59,1 90-95 kg 50,2 53,4 54,8 59,9 95-100kg 51,5 54,1 54,5 57,5 100-105kg 51,5 54,7 53,7 - 105-110kg 50,9 55,3 53,2 - 110-115kg 53 51,8 - 57,1 115-120kg 54,2 51,9 - -
Apibendrinimas. Paanalizavus kokia įtaką veislėms duoda svorio pokyčiai, galime
pastebėti, kad Lietuvos baltųjų veislės kiaulaitės, veislei gali būti atrinktos remiantis nustatytais standartais nuo 85 iki 100 kilogramų, tai lėtai bręstančios kiaulės. Siekiant patobulinti šią veislę reikia vykdyti labai kruopščią atranką. Siekiant paspartinti brendimo greitį ir raudonos mėsos išeiga, veislei pasilikti tiktai pačius produktyviausius gyvulius.
Vilniaus zonoje veisiami ir auginami landrasai yra gana stabilus, pagal keliamus aukštus reikalavimus. Veislei galima atrinkti tiek 85-90 kg, tiek 105 – 110 kg. Skirtingų veislių landrasų bandose yra dirbamas tinkamas selekcinis darbas, kurio dėka bandos yra išlygintos pagal raumeningumo nepriklausomybę nuo svorio įtakos. Šis požymis labai reikalingas veisiant ir auginant kiaulaites kompleksuose.
Jorkšyrai nors ir panašūs savo eksterjerinio sudėjimo į Lietuvos baltąsias, tačiau produktyvumu labai skiriasi. Pagal nustatytus standartus kiaulaites reikia įvertinti kai svoris būna 85-100 kg.
Vilniaus zonoje jorkšyrai pasižymi aukštu brendimo greičiu ir tinkamumu veisti kompleksuose.
Pjetrėnai, kurie yra veisiami Vilniaus zonoje pasižymi labai aukštu brendimo greičiu ir aukštu produktyvumu (raumeningumu). Šios veislės palikuonys (kuiliukai) Vilniaus zonoje šiuo metu yra naudojami mišrinimui - įliejant kraujo Lietuvos baltosioms bei jorkšyrų kiaulaitėms siekiant padidinti šių veislių palikuonių brendimo greiti ir padidinti raudonos mėsos išeigą.
Ši veislė yra naudojama kaip tėvinė veislė.
12 paveikslas
Veislių pasiskirstymas pagal produktyvumą
59.2 55 54.2 52.3 11.4 14.6 15.6 17.4 48 50 52 54 56 58 60
Pjetrėnai Jorkšyrai Landrasai LB
Veislės R aum en ingum as % 0 5 10 15 20 La ši ni ų s tor um as mm.
4. IŠVADOS
¾ 1. Pats didžiausias prieauglio raumeningumas yra 95-100 kg ribose 53,1 proc., o 110-115 kg raumeningumas sudaro tik 47,5 proc. Didėjant prieauglio svoriui sumažėja raumenų kiekis, tačiau padidėja riebalų. Nustatyta, kad kas 5 kg svorio, lašinių storis padidėja 1 mm.
¾ 2. Didžiausią įtaka landrasų ir pjetrėnų veislių veisliniam prieaugliui turėjo svoris. Remiantis atliktais tyrimais, galima teigti, kad didėjant svoriui nuo 90 iki 110 kg, landrasų veislinio prieauglio lašinių storis sumažėja nuo 16,1 iki 14,5 mm, o pjetrėnų veislės prieauglio lašinių storis priešingai - padidėja nuo 11,1 iki 14 mm.
¾ 3. Didžiausias raumeningumas gaunamas, kai pjetrėnų ir landrasų veislinio prieauglio amžius būna 175-190 dienų ribose, atitinkamai 59,9 ir 56,2 proc. Žemiausias raumeningumas 58,5 proc. pjetrėnų veislinio prieauglio tarpe, kai amžius yra 205-220 dienos. Landrasų tarpe žemiausias raumeningumas 52,4 proc. Nustatytas, kai amžius būna 220-235 dienos.
¾ 4. Jorkšyrų veislinio prieauglio raumeningumas didžiausias, kai svoris 85-90 kg atitinkamai 55,6 ir 54,9 proc. Didėjant svoriui, kaip numatyta tyrimuose, kas 5 kg raumeningumas sumažėja vidutiniškai 0,7 proc., o riebalinis audinys atsideda vidutiniškai 1 mm. Blogiausi rezultatai gaunami, kai veislinio prieauglio amžius yra 205-220 d. ribose (raumeningumas 54,4 proc., lašinių storis 14,8 mm). Didžiausias raumeningumas būna nuo 160 iki 175 dienų (raumeningumas 57,3 proc.).
¾ 5. Vilniaus zonoje iš įvertintų skirtingų veislių veislinio prieauglio geriausi rezultatai buvo gauti pjetrėnų veislės kiaulių (raumeningumas 59,2 proc., lašinių storis 11,4 mm.). Mažiausias raumeningumas buvo Lietuvos baltųjų veislinio prieauglio tarpe.
5. SUMMARY
Postgraduate student: Marius Tendzegolskis
Master’s thesis: PIG MUSCULARITY DEPENDENCE ON THE BREED Supervisor Dr. Aldona Baltušnikienė
Lithuanian Veterinary Academy, Department of Biochemistry, Master’s thesis performed in 2004-2006, Master’s thesis comprises 48 text pages, 10 tables, and 12 diagrams.
Summary. Object of work. 1. To study the main pig breeds bred in Lithuania; 2. To review
and compare the productivity qualities of the pig breeds bred in Vilnius zone (Lithuanian Whites, Yorkshires, Landras, and Pjetrens); 3. To determine the impact of the age, sex, and breed on the pig muscularity.
Tasks of work. 1. To evaluate the muscularity of pigs bred in Vilnius zone by means of the
ultrasound device Piglog-105; 2. By using the journals on accounting of pig breeding and farrowing, to fix the precise birth date and breed qualities.
Research methodology. Evaluation of the piglets muscularity is carried out by using the
ultrasound device Piglog-105. The following was evaluated in total: Lithuanian Whites (333 gilts, 42 boars), Yorkshires (379 gilts, 17 boars), Landras (145 gilts, 7 boars), and Pjetrens (22 gilts, 21 boars).
Conclusions. 1. The highest muscularity within the weight limit 95-100 kg makes 53.1
percent, and at the weight of 110-115 kg the muscularity amounts to only 47.5 per cent. While the weight of piglets is increasing, the amount of muscles decreases but the amount of fat increases. It was established that at every 5 kg the fat thickness increases by 1 mm. 2. The weight had the highest influence on the piglets of the Landras and Pjetrens breeds. Based on the research, it can be stated that while the weight increases from 90 kg to 110 kg, the fat layer of the Landras piglets decreases from 16.1 mm to 14.4 mm, and the fat layer of the Pjetrens piglets, on the contrary, increases from 11.1 mm to 14 mm. 3. The highest muscularity is achieved when the age of the Pjetrens and Lanrdas piglets is within 175-190 days, making respectively 59.9 percent and 56.2 percent. The lowest muscularity in Pjetrens piglets standing at 58.5 percent is found at the age of 205-220 days. Among Landras, the lowest muscularity of 52.4 percent is fixed at the age of 220-235 days. 4. The muscularity of the Yorkshire piglets is the highest at the weight level of 85-90 kg by making respectively 55.6 percent and 54.9 percent. While the weight is increasing, as provided by the research, the muscularity at each 5 kg decreases by 0.7 percent on the average, and the fat tissue is reserved
160 to 175 days (muscularity 57.3 percent). 5. The best results all breeds of piglets evaluated in Vilnius zone were received from the Pjetrens breed (muscularity 59.2 percent, fat thickness 11.4 mm). The lowest muscularity was observed among the piglets of the Lithuanian Whites breed.
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Бaжob Г. M., Koмлaцkий B.И. Биотехнология интенсивного свиноводства. Москва, 1989 m. 32 p.
2. De Vries A. G., Kanis E. Selectio for efficiency of lean tissue deposition in pigs. Principles of pig science. Nottingham Uni. Press. 1994. P 23-41.
3. Džiaugys V. Lietuvos baltųjų kiaulių genealoginių linijų ir šeimų eksterjerinės, produktyvinės, penėjimosi bei mėsingumo ypatybės ir tolesnio tobulinimo priemonės: Disertacija. Baisogala, 1971. 239 p.
4. Džiaugys V., Klimas R., Kriauzienė I. Lietuvoje veisiamos kiaulės ir jų naudojimas. Akademija. 1994. 17 p.
5. Džiaugys V., Klimas R., Klimienė A. Lietuvoje veisiamų kiaulių mėsingumas ir mėsos kokybė Mokslas. Technologija. Verslas Konferencijos medžiaga (V). Panevėžys. 1995. P.25-27.
6. Džiaugys V., Klimienė A., Klimas R., Stikliūnas A., Ribikauskienė D., Povilauskas I. Įvairių kiaulių veislių tarpusavio derinimas. Rekomendacijos gyvulininkystei ir paukštininkystei: Baisogala 1999-2000.
7. Džiaugys V., Stikliūnas A. Lietuvos baltųjų ir Švedijos jorkšyrų veislių kiaulių produkcinės savybės. Gyvulininkystė. Mokslo darbai, 1998, 30 p.
8. Grinkevičius A., Leikus R., Triukas K. Pašarai ir šėrimo normos kiaulėms. Vilnius. 1996. P.44-58.
9. Kalpokas V., Gyvulių šėrimas 1 ir 2 dalys. Vilnius. 1989. 10. Kiaulių veislininkystė Lietuvoje, Mano ūkis 2004/11
11. Klimas R., Džiaugys V. Fenotipinis kiaulių mėsingumo įvertinimas. Gyvulininkystė. Vilnius, 1997. T. 31. P. 47-56.
12. Klimas R. Lietuvos baltųjų kiaulių veislės struktūra. Gyvulininkystė. Vilnius, 1998. T. 33. P. 44-54.
13. Klimas R. Atskiroms šeimoms priklausančių Lietuvos baltųjų veislės paršavedžių išsivystymas ir reprodukcinės savybės. Gyvulininkystė. Vilnius, 1998. T. 33. P. 44-54. 14. Kulpys J., Starkus I. Gyvulių šėrimo pagrindai 1 ir 2 dalys. V.: Mokslas. 1986.
15. Ковaленко В. П ,Лесной В. А., Пелых B. Г. Мясо-сальные качества свиней различных генотипов. Зоотехния. 1991.Nr.2. P.22-26.
16. Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio Ministerija. Veislinių kiaulių vertinimo taisyklės. Vilnius. 1998
17. Makoveckas R. Kiaulių mišrinimas. Vilnius. 1981.
18. Makoveckas R. Lietuvos baltosios kiaulės. Vilnius: Mokslas, 1986. P 3-5
19. Mikelėnas A., Štuopienė N. Kiaulių skerdienos kokybės ir ūkiškai naudingų požymių koreliacija. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2000 11T. 33p.
20. Mikelėnas A., Šumskas D., Paluninskas G. Mėsinės kiaulininkystės verslas. Kaunas 2002 34 p.
21. Paulauskas E. Lizinbaltyminio papildo „Liprot“ SG-9 įtaka penimų kiaulių augimui ir gamybos išlaidoms. Akademija 2002.
22. Piglog 105. Users guide. SFK – Soborg, Denmark. SFK – Technology, 1991. 14 p. 23. Pond W. G., Houpt K. A. The biology of the pig. Cornell Uni. Press. 1978 P 16-18 24. Radienė Z., Rimkevičius S. Kiaulių veislininkystės darbo apyskaita 2002 metais 6 p. 25. Razmaitė V., Šveistys J. Naujų kiaulių mėsingumo vertinimo metodų taikymas
Lietuvos kiaulininkystėje. Rekomendacijos gyvulininkystei ir paukštininkystei 1999-2000. Baisogala
26. Šveistys J., Razmaitė V., Juškienė V., Juška R. Kiaulių auginimas. Baisogala. 2005. 5p.
28. Ухтверов В. П.,Тихонов И. Т., Боркум В. З. // Селекционные достижения в племеном свиноводстве. Москва. 1990. 24 c.
29. Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis – Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties kontrolinio penėjimo rezultatai 2004 metais. Baisogala. 2004. 5 p.
30. Vet info – Kiaulių auginimas. Kaunas. 2003. P. 4-5.
