Auginimo sąlygų poveikis paukščių sveikatingumui ir produkcijos kokybei Influence of growing conditions on poultry health and production quality

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Gerda Jovaišytė

Auginimo sąlygų poveikis paukščių sveikatingumui ir

produkcijos kokybei

Influence of growing conditions on poultry health and

production quality

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. dr. Gintarė Zaborskienė Maisto saugos ir kokybės katedra

2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ Auginimo sąlygų poveikis paukščių sveikatingumui ir produkcijos kokybei“:

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Auginimo sąlygų paukštidėse įtaka broilerių sveikatingumui ... 11

1.2. Broilerių lesalų sudėtis ir poveikis sveikatingumui bei produkcijos kokybei ... 15

1.3. X paukštyno aplinkos sąlygos ir auginimo ypatumai ... 20

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 22

2.1. Tyrimo atlikimo vieta ir laikas ... 22

2.2. Tyrimo objektas ... 22

2.3. Tyrimo metodai ... 22

2.3.1 Auginimo sąlygų ir paukščių sveikatingumo tyrimo metodai ... 22

2.3.2.Viščiukų broilerių mėsos maistinės vertės nustatymo schema ir metodai ... 23

2.4. Matematinė statistinė duomenų analizė ... 24

3. TYRIMO REZULTATAI ... 25

3.1. Auginimo sąlygos žiemos, pavasario, vasaros ir rudens periodu ... 25

3.2 Sveikatingumo ir produktyvumo parametrai žiemos, pavasario, vasaros, rudens periodu ... 26

3.3. Mėsos maistinė vertė krūtinėlių ir šlaunelių mėsoje žiemos, pavasario, vasaros, rudens periodu ... 26

3.4. Skirtumų tarp maistinės vertės rodiklių krūtinėlės ir šlaunelės mėsoje analizė, lyginant sezonais ... 27

3.5. Tiesinės priklausomybės tarp tirtų rodiklių ryšio nustatymas... 29

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 33

IŠVADOS ... 35

REKOMENDACIJOS ... 37

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 38

4

SANTRAUKA

Auginimo sąlygų poveikis paukščių sveikatingumui ir produkcijos kokybei Gerda Jovaišytė

Magistro baigiamasis darbas

Mokslinė vadovė: prof. dr. Gintarė Zaborskienė.

Darbo atlikimo vieta ir laikas: darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir kokybės katedroje ir Kauno technologijos universitete, akredituotoje Maisto instituto chemijos laboratorijoje, 2017-2018 m.

Darbo apimtis: 45 puslapiai, 1 paveikslėlis, 14 lentelių, 38 literatūros šaltiniai, 6 priedų. Darbo tikslas: įvertinti X įmonėje auginimo sąlygų poveikį paukščių susirgimų dažnumui, kritimų skaičiui, mėsos maistinei vertei.

Darbo uždaviniai: įvertinti paskutinių 1 metų paukščių auginimo skirtingais metų laikotarpiais sąlygų poveikį paukščių sveikatingumui, produktyvumui; įvertinti paskutinių 1 metų paukščių auginimo skirtingais metų laikotarpiais sąlygų poveikį paukščių mėsos kokybiniams rodikliams: maistinės vertės. Atlikti gautų duomenų statistinę analizę, nustatyti tiesinės priklausomybės ryšius tarp rodiklių, pateikti išvadas, rekomendacijas paukščių augintojams.

Metodika: Tyrimų objektu pasirinkti X paukštyno paukštidės auginimo aplinka, mėsinių viščiukų broilerių ROSS - 308 pulkas ir po paukščių skerdimo šlaunelių ir krūtinėlių mėsa. Auginimo sąlygų aplinka įvertinta, remiantis stebėjimo būdu pagal kompiuterinę programą „Big Dutchman“ gautais duomenimis, kurie fiksuoti auginimo sąlygų rodiklių registracijos žurnaluose“. Vidutinis svoris, pašaro konversija, paros priesvoris įvertinti, remiantis įmonės viščiukų broilerių registracijos duomenimis. Sveikatingumas įvertintas, remiantis serologiniais tyrimais ir vakcinavimu, kurių rezultatai užrašomi įmonės registracijos žurnale. Kritimų skaičius įvertintas, remiantis įmonės registracijos žurnalų duomenimis, kurie fiksuojamu apžiūrėjus 6 paukštidės viščiukus kas 2 val. Duomenų analizė atlikta Microsoft Office Excel 2010.

Išvados: viščiukų broilerių auginimo sąlygos bei sezoniškumas neturėjo didelės įtakos paukščių sveikatingumui. Nustatyta, kad kuo didesnė auginimo temperatūra, tuo didesnis paukščių kritimų skaičius, tačiau kitos aplinkos sąlygos (dulkių kiekis ir drėgmės kiekis) kritimų skaičiui įtakos neturėjo. Sezoniškumas turėjo poveikį aplinkos sąlygoms paukštidėje. Didesnė drėgmė paukštidėje užfiksuota žiemos ir rudens sezonais (65±00 proc.), aukščiausia temperatūra (25±00 ºC) nustatyta vasarą, o dulkių kiekis mažiausias rudens ir žiemos periodu (4± mg/m3). Aplinkos drėgmės ir dulkių kiekis turėjo įtakos viščiukų broilerių produktyvumo rodikliams- paros priesvoriui ir vidutiniam svoriui, nustatyti tarp rodiklių stiprūs tiesinės priklausomybės ryšiai.

5 Nustatyta, kad drėgmė paukštidėje turėjo didelės įtakos viščiukų broilerių krūtinėlės mėsos baltymų kiekiui (r=-0,682) ir riebalų kiekiui (r=0,986). Drėgnesnėje aplinkoje augintų paukščių mėsoje nustatytas mažesnis mėsos baltymingumas ir didesnis riebalų kiekis. Nustatyta priklausomybė tarp paukščių sveikatingumo ir mėsos maistinės vertės: kuo didesnis viščiukų broilerių kritimų skaičius, tuo mažesnis baltymų ir didesnis drėgmės kiekis paukščių mėsoje. Didžiausią įtaką maistinei mėsos vertei turėjo paukščių produktyvumo rodikliai. Gerinant auginamų viščiukų broilerių sveikatingumą ir produktyvumą, rekomenduojame vasaros laikotarpiu paukštidėje sumažinti temperatūrą iki 20±00 °C. Siekiant padidinti viščiukų broilerių mėsos maistinę vertę, rekomenduojama sumažinti dulkių kiekį ore pavasario ir vasaros laikotarpiais ir aplinkos temperatūrą - vasarą.

Raktažodžiai: viščiukai broileriai, auginimo sąlygos, sveikatingumas, produktyvumas, maistingumas.

6

SUMMARY

Influence of growing conditions on poultry health and production quality Gerda Jovaišytė

Master's thesis

Scientific supervisor: prof. dr. Gintarė Zaborskienė.

Place and time of the research: the research was carried out at the Lithuanian University of Health Sciences, the Veterinary Academy, the Department of Food Safety and Quality, and at the Kaunas University of Technology, at the Food Institute's Chemistry Laboratory, in 2017-2018.

Scope of the research: 45 pages, 1 picture, 14 tables, 38 literature sources, 6 annexes.

The aim of the research: to evaluate the effect of breeding conditions on illnesses frequency of birds, the number of deaths, and the nutritional value of the meat.

Research tasks: to evaluate the impact of the breeding conditions on the bird health and productivity during the last 1 year; Assess the effects of the breeding conditions during the last 1 year (in different periods of the year) on the quality of poultry meat: nutritional values. To carry out statistical analysis of the obtained data, to determine the linear dependency relationships between received indicators, to present conclusions, recommendations to the poultry breeders.

Methodology: the objects of the research were X poultry house breeding environment, the broiler chickens ROSS - 308 breeder brand, and the thighs and breasts of slaughtered chickens. The environment of the breeding conditions was evaluated based on the data obtained from observation using ‘Big Dutchman's’ computer program and recorded in the registration journals of breeding conditions. Average weight, feed conversion, daily intake was estimated on the basis of the company‘s registration data of broiler chickens. Health is assessed on the basis of serological tests and vaccinations, which results are recorded in the company's registration journal. The number of deaths was estimated on the basis of the company‘s registration journal data, which were collected by examining 6 chickens every 2 hours. Data analysis carried out by using Microsoft Office Excel

2010.

Conclusions: breeding conditions and seasonality of chicken broilers did not have a significant impact on bird health. It has been found out that the higher number of birds deaths is in the higher breeding temperature environment. However, other environmental conditions such as dust and moisture content did not affect the number of deaths. Seasonality has had an effect on the environmental conditions in the poultry house. Higher humidity in the poultry house was recorded

7 in winter and autumn seasons (65 ± 00 percent), the highest temperature (25 ± 00 ° C) was diagnosed in summer, and the dust level was the lowest in autumn and winter (4 ± mg/m3). Environmental humidity and dust had influence on the productivity of broiler chickens - daily makeweight and average weight; strong linear dependency relationships were identified between received indicators as well.

It was found out that the humidity in the poultry house had a significant influence on the meat protein content (r = -0.682) and fat content (r = 0.986) of broiler chickens. We found out that lower meat protein content and higher fat content are in poultry meat of chickens raised in a moister environment. There is a correlation between the health of birds and the nutritional value of the meat: the higher number of broiler chickens deaths, the lower the protein and the higher moisture content in the poultry meat. Bird productivity indicators had the greatest influence on the nutritional value of meat. In order to improve the health and productivity of broiler chickens, we recommend reducing the temperature to 20 ± 00 ° C during the summer period in the poultry house. In order to increase the nutritional value of chicken broiler meat, it is recommended to reduce dust in the air during the spring and summer periods and the environmental temperature in summer.

8

SANTRUMPOS

9

ĮVADAS

Paukštininkystė – žemės ūkio kryptis, kuri dėl viščiukų vislumo, greito augimo ir produktyvumo yra stipriai išvystyta, sparčiai pažengusi ir išpopuliarėjusi visame pasaulyje (1). Vištienos mėsa yra sultinga, švelni, gerai virškinama. Ji turi nedaug riebalų, didelį pilnaverčių baltymų kiekį ir dietinių savybių (2). Be to, vištiena yra maistingesnė ir vertingesnė lyginant su kitomis mėsomis, pvz., vištienoje baltymų yra 22 – 22,5 proc., kiaulienoje – 13,8 proc., o jautienoje – 18,4 proc. (3). Remiantis mokslininkų statistikos duomenimis, paukštienos produkcijos daugiausiai suvartoja ir pagamina šios šalys: Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Indonezija, Pakistanas (4). Visame pasaulyje didėja paukštienos produkcijos kiekis. Lietuvoje paukštininkystė taip pat yra greitai ir gerai auganti, klestinti ir vartotojų poreikius tenkinanti žemės ūkio šaka. Pagal Lietuvos statistikos departamento ir Agrarinės ekonomikos instituto duomenis, 2013 m. buvo pagaminta 96,3 tūkst. tonų paukštienos produkcijos. Vienas Lietuvos gyventojas suvartojo 25 kg paukštienos, o 2003 m. rodiklis siekė tik 12 kg. Todėl galima teigti, kad pagaminamos paukštienos produkcijos kiekis statistiškai sėkmingai kyla, didėja vartotojų informacijos poreikis apie mėsos sudėtį ir jos įtaką sveikatai. Manoma, kad paukštienos mėsa taps pirmoji sąraše pagal gamybą ir suvartojimą.

Paukštidėje aplinkos sąlygos turi didelę reikšmę viščiukų broilerių augimui ir vystymuisi. Literatūroje išsamiai aprašyti pagrindiniai veiksniai ir jų svarba paukščių sveikatingumui: kraikas, santykinė drėgmė, ventiliacijos sistema, temperatūra, dulkių kiekis, NH3, CO, triukšmas, apšvietimo, girdymo bei lesinimo sistemos. Norint paukštidėse sumažinti infekcinių ir neinfekcinių ligų susirgimus bei išauginti aukštos kokybės produkciją, viščiukų broilerių augintojai privalo užtikrinti tinkamas auginimo ir laikymo sąlygas, remdamiesi Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu (5) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu (6).

Aplinkos rodikliai svarbūs paukščių produktyvumui ir produkcijos kokybei. Jų svoris, paros priesvoris ir pašarų konversija priklauso nuo išvardintų auginimo sąlygų. Pašarų kokybė labai reikšminga, siekiant užauginti sveikus ir produktyvius viščiukus. Jų racioną turi sudaryti visaverčiai kombinuotieji lesalai, turintys reikiamą baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekį. Išvardintos maisto medžiagos viščiukų organizme atsakingos už tam tikrų gyvybinių funkcijų, minimų mokslinėje literatūroje, palaikymą. Kai organizmui jų trūksta, pasireiškia įvairūs sveikatos sutrikimai, lemiantys viščiukų broilerių sveikatingumą, produktyvumą ir mėsos maistingumą.

10 Lietuvoje paukščių augintojams trūksta informacijos apie mėsinių viščiukų broilerių auginimo sąlygų įtaką produktyvumui ir mėsos maistingumui. Didėjant vartotojų poreikiams, siekiama gerinti mėsos maistinę vertę – didinti baltymų, mažinti riebalų ir drėgmės kiekius visais metų periodais. Skirtingais metų laikotarpiais aktualu valdyti paukštidėje auginimo sąlygas, kurios turi didelę įtaką pramoniniu būdu auginamų viščiukų broilerių sveikatingumui – infekcinių ir neinfekcinių ligų plitimui ir gaištamumui. Viščiukus auginant pramoniniu būdu turi būti gaunama aukštos kokybės produkcija. Taip pat aktualu žinoti, kokie veiksniai gali turėti įtakos paukštienos kokybei, ir suprasti, kokiais būdais galima gerinti viščiukų broilerių sveikatingumą, produktyvumą ir mėsos maistingumą. Mūsų tyrimai yra aktualūs, šiame darbe pateikti tyrimų rezultatai būtų naudingi ir įdomūs paukščių augintojams bei vartotojams.

Darbo tikslas: įvertinti įmonėje X auginimo sąlygų poveikį paukščių susirgimų dažnumui, kritimų skaičiui, mėsos maistinei vertei.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti paskutinių 1 metų paukščių auginimo skirtingais metų laikotarpiais sąlygų poveikį paukščių susirgimams, kritimų skaičiui, produktyvumo rodikliams.

2. Įvertinti paskutinių 1 metų paukščių auginimo skirtingais metų laikotarpiais sąlygų poveikį paukščių mėsos kokybiniams rodikliams – maistinei vertei.

3. Atlikti gautų duomenų statistinę analizę, nustatyti tiesinės priklausomybės ryšius tarp rodiklių, pateikti išvadas, rekomendacijas paukščių augintojams.

11 1.

LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Auginimo sąlygų paukštidėse įtaka broilerių sveikatingumui

Labai svarbu, kad paukštidėje būtų laikomasi higieninių reikalavimų, lemiančių pulko sveikatingumą ir produktyvumą. Pagrindiniai auginimo ir laikymo rodikliai yra kraikas ir jo kokybė, ventiliacija, drėgmė, temperatūra, dulkės, triukšmas, CO, NH3, girdymo ir lesinimo sistemos bei apšvietimas. Norint sumažinti ir išvengti paukščių sveikatos sutrikimų, būtina užtikrinti tinkamas auginimo sąlygas.

Didelis dėmesys yra skiriamas pakratų kokybei. Renkantis kraiką būtina atsižvelgti į kraiko absorbcines savybes ir jo dalelių dydį. Be to, svarbu, kad kraikas būtų neužterštas bei parinktas pagal visus kokybės reikalavimus ir taisykles (7). Mokslininkų nuomone, dažniausiai naudojamas kraikas yra medžio drožlės, pjuvenos, durpės, smulkinti šiaudai, taip pat gali būti ryžių lukštai, kviečių šiaudai (8). Prieš pulko paleidimą į patalpą reikia pašalinti kraiką iš paukštidės, visą tvarto patalpą kruopščiai išvalyti, dezinfekuoti aerozoliniais tirpalais bei šildyti ir vėdinti paukštidę keletą dienų tam, kad būtų gerinamas paukščių sveikatingumas ir produktyvumas (8).

Paukštidėje kraiko savybės priklauso nuo viščiukų broilerių supančios aplinkos veiksnių: dulkių, amoniako kiekio. Atliktų tyrimų duomenimis, rekomenduojama rinktis smulkesnį kraiką, nes, palyginti su stambiu kraiku, jis efektyviau sugeria ir išgarina drėgmę (8). Paukštidėje esant sausam kraikui, didėja dulkių kiekis, o dėl šlapio kraiko kaupiasi bakterijos, grybeliai, parazitai, kuriems įsiskverbus į įvairias kūno vietas, atsiranda nuplikimai, paraudimai (7). Jų poveikis kenkia viščiukų odai, sveikatai ir blogina oro kokybę (9). Be to, gali sukelti Gamboro ligą, infekcinį bronchitą bei turėti poveikį inkstams (7).

Prasta vėdinimo sistema, nepakankamas oro srautas, patalpų nesandarumas, atšalusios sienos ir grindys, paukščių girdyklų gedimai, paukščių viduriavimas lemia viščiukų susirgimus (7). Norint sumažinti viščiukų odos ir kojų mechaninius pažeidimus, patartina rinktis sausą kraiką, kad jo struktūrinės dalelės neturėtų aštrių paviršių ir negalėtų pakenkti viščiukams (10).

Ventiliacija įjungiama nuo pirmos viščiukų auginimo dienos. Ventiliacijos sistemos pagrindinė paskirtis yra tiekti gryną orą paukščiams, pašalinti anglies dvideginį, amoniaką bei temperatūros, drėgmės, dulkių ir mikroorganizmų perteklių iš paukštidės (11). Dėl nepakankamos ventiliacijos paukščiai suserga kvėpavimo organų ligomis ir pilvo vandene.

Jaunų viščiukų organizmas labai jautriai reaguoja į temperatūros pokyčius. Pirmomis auginimo savaitėmis turi būti aukšta 30 º_{C – 32} º_{C temperatūra, vėliau paukščiams mažinama iki 26} º_{C – 29} º _{C, o paskutinėmis savaitėmis iki 19} º_{C (8). Temperatūros padidėjimas iki 35} º_{C sukelia} stresą, 10 proc sumažina lesamumą, mažėja kūno svoris, netenkama daug maistinės vertės

12 medžiagų, prastėja sveikatos būklė ir produktyvumas (8). Ypač vasaros sezonu padidėja įvairių ligų tikimybė, todėl svarbu visada palaikyti tinkamą temperatūrą, tikrinti visus rodiklius ir įrangą, kad nuolat veiktų ventiliacijos sistema.

Paukštyne optimali oro drėgmė turi būti ne mažesnė nei 50 proc. (5). Viščiukams iki 28 d. amžiaus santykinė oro drėgmė palaikoma 55 – 60 proc., vėliau 60 – 70 proc. (6). Laikantis normos ribų, pakratai nebus nei per sausi, nei dulkės. Kai drėgmės rodiklis yra virš 70 proc., ne tik prastėja kraiko kokybė ir jo absorbcinės savybės, bet ir blogėja viščiukų augimas, sumažėja pašarų įsisavinimas bei prastėja viščiukų mėsos maistinės vertės rodikliai (7–9). Jeigu patalpos drėgnis žemiau normos, kraikas pradeda džiūti, trupėti ir gali atsirasti viščiukių odos problemų (12).

Paukštidėje dulkės susidaro pūvant mėšlui, pakratams. Dulkių poveikis gali būti įvairus: veikia odą, ji sausėja, tampa jautri, atsiranda mechaninių pažeidimų, patekusios į akis sukelia konjuktyvitą, pažeidžia termoreguliacijos procesą, gali užkimšti prakaito ir riebalų liaukų latakus bei veikia kvėpavimo organus (13). Ribinė dulkių koncentracija paukštidėse – 4 – 8 mg/m3 _{oro (14).} Pačios pavojingiausios dulkės 0,5 – 2 µm dydžio ir geba prasiskverbti iki plaučių alveolių. Kartu su dulkėmis ore laikosi ir įvairūs, tik pro mikroskopą matomi mikroorganizmai, galintys sukelti įvairias ligas, kanibalizmą (13). Paukštidėse aptinkamas mikroorganizmų kiekis – 180 – 220 tūkst. KSV/m3.

CO – nuodingos dujos, kurioms patekus į organizmą, kraujo oksihemoglobinas virsta karboksihemoglobinu ir sutrinka deguonies apykaita. Patalpoje šių dujų kaupiasi naudojantis netvarkingai sukonstruota apšildymo sistema, kūrenanat kietuoju kuru ar dujomis, esant nepakankamai ventiliacijai. Rekomenduojama didžiausia CO koncentracija paukštidėse – 2 mg/m3 (13). Jeigu CO koncentracija yra 0,4–0,5 proc., paukščiai labai greitai nugaišta (13). Kaip ir amoniakas, CO dirgina kvėpavimo takų gleivinę, sukelia kosulį, ašarojimą, akių gleivinės dirginimą.

(NH3) – nuodingos, aštraus kvapo dujos, stipriai dirginančios gleivinę. Šios dujos susidaro patalpoje pūvant šlapimui, mėšlui, pakratams, pašaro likučiams (14). Paukščiams ilgai kvėpuojant amoniako dujomis užterštu oru, blogėja sveikata, prastėja produktyvumas: dirginama nervų sistema, pakyla kraujospūdis, pasireiškia kvėpavimo organų sistemos sutrikimai (kosulys, nosies ir gerklės gleivinės dirginimas), paralyžius ir viščiukų gaišimas (14). NH3 dirgina akių gleivinę, sukelia konjuktyvitą, ašarojimą. Oro užterštumas pavojingas ir paukštyno darbuotojams. Jo poveikis gali pasireiškti imuninės sistemos nusilpimu, plaučių funkcijos sutrikimais ir kitomis ligomis. Didžiausia leistina NH3 koncentracija paukštidėse – 20 mg/m3 (0,0026 proc.) (13). Jei patalpoje koncentracija yra 1 – 3 mg/l, paukščiams pasireiškia trachėjos ir bronchų raumenų spazmai (6).

Garso lygis paukštidėje privalo būti minimalus. Ventiliatoriai, lesinimo, girdymo įrenginiai ir visa kita įranga projektuojama, įrengiama, eksploatuojama ir prižiūrima taip, kad keltų viščiukams

13 kuo mažiau triukšmo (11). Gerai sureguliavus visus įrenginius, paukščiai pripranta prie jų supančios aplinkos, tačiau pašalinis keliamas triukšmas (pašaliniai žmonės ir jų garsi kalba ar triukšmingas darbų atlikimas) jiems kelia stresą, mažina apetitą ir viščiukų prieauglio augimą bei gali pasireikšti klausos organų sutrikimai (11). Būtina vengti visų pašalinių garsų ir stengtis, kad paukštidėse paukščiai kuo mažiau reaguotų į visus keliamus garsus. Paukštidėje triukšmas neturi viršyti 90 decibelų (11).

Paukštidės apšvietimas yra labai svarbus veiksnys, reguliuojantis daugelį organizmo funkcijų (15). Mokslininkai nustatė, kad pagrindiniai aspektai, lemiantys tinkamą apšvietimą broilerių auginimui, yra fotoperiodas, šviesos intensyvumas, šviesos šaltinio ir sklindančios šviesos spalva (16). Dėl nepakankamo apšvietimo gali pasireikšti medžiagų apykaitos sutrikimas, organizmo atsparumo sumažėjimas. Be to, apšvietimas daro didelę įtaką mėsos produktyvumui, viščiukų auginimui (11). Pirmąją auginimo savaitę broileriams taikomas nepertraukiamas šviesusis periodas, įtraukiant tamsųjį. 6 – 8 valandas per parą viščiukai turi būti visiškoje tamsoje (8). Tamsos periodas turi teigiamų ir neigiamų savybių. Teigiami aspektai: geresnis maisto pasisavinimas organizme, intensyvesnis pašaro suvartojimas po tamsos periodo bei mažesnis paukščių gaištamumo sindromo skaičius (17). Vis dėlto, tamsos periodas neigiamai veikia paukščių augimą ir vystymąsi (17). Tinkamai sureguliavus fotoperiodo laiką, viščiukai tampa fiziškai aktyvesni, sumažėja ascito, skeleto deformacijų, elgesio sutrikimų - kanibalizmo, plunksnų pešiojimų ir kitų patologijų atsiradimų (18,19).

Auginant viščiukus broilerius, paukštidėje taikomos įvairios šviesos kombinacijos. Atliktų tyrimų rezultatai parodo, kad, palyginti su kitomis spalvomis, apšvietimo žalios ir mėlynos spalvų kombinacijos teigiamai veikia viščiukų broilerių svorį bei mėsos kokybę (20). Todėl rekomenduojama pirmomis auginimo savaitėmis taikyti žalios spalvos apšvietimą, o vėlesnėmis auginimo savaitėmis - mėlynos spalvos, nes tokiu būdu užtikrinamas ženkliai našesnis viščiukų broilerių augimas ir produktyvumas (21,22). Be to, remiantis kitų mokslininkų tyrimų duomenimis, paukštidėje naudojant didesnio intensyvumo apšvietimą, didėja cholesterolio kiekis kraujo plazmoje bei bendras kūno riebalų kiekis (19,20).

Paukštidėse projektuojamos nipelinio, puodelio ir varpo tipo gertuvės (23). Kiekviena iš jų turi privalumų ir trūkumų. Rekomenduojama, kad viena nipelinio tipo gertuvė būtų skirta ne daugiau kaip 10 broilerių, puodelio tipo – 28, o varpo tipo – 100 (23). Atliktų tyrimų duomenimis, dažniausiai paukščių girdymui įrengiamos nipelinės girdyklos. Norint išvengti vandens nutekėjimo ant kraiko, jos sukonstruojamos taip, kad vanduo būtų dozuojamas stambesniais lašais. Nipelinio gertuvė, paliginti su kitomis, yra ekonomiškiausia ir saugiausia (24). Nipelinių girdyklų privalumai: sistema yra uždara, todėl nepatenka dulkės, vabzdžiai, graužikai, vanduo visada švarus ir šviežias,

14 labai mažai vandens išsilieja ant kraiko (8). Naudojant nipelinio gertuves sumažėja kontaktinio dermatito atvejų, tačiau gali atsirasti snapo pažeidimų (8).

Projektuojant girdyklą labai svarbu, kad vandens sistemos būtų pakabintos ne per aukštai ir ne per žemai. Vandens sistemai esant per aukštai, paukščiai augs ir vystysis lėtai: dėl sumažėjusio slėgio į nipelinės sistemos girdyklas pritekės per mažas vandens kiekis ir paukščiai neišgers pakankamai. Jeigu vandens sistema bus pakabinta per žemai, padidėjus vandens slėgiui, į girdyklą pritekės daug vandens ir jis neišvengiamai tekės ant kraiko (23). Drėgnas kraikas lemia paukščių sveikatos būklę, nes jame dėl per dideles drėgmės pradeda kauptis įvairios bakterijos (10). Taip pat padidėja tikimybė pasireikšti pododermatitų ir kulno sričių pažeidimams (9,10). Pirmąją viščiukų savaitę reikia, kad vandens tiekimo linijos aukštis ir kūno stovėjimo kampas būtų 35 – 45 laipsniai, o vyresniems viščiukams – 75 – 85 laipsniai, tuomet vanduo tiesiai patenka į gerklę (8).

Organizme vanduo atlieka labai svarbų vaidmenį, kadangi dalyvauja maisto medžiagų rezorbcijoje, termoreguliacijoje (9). Vandens reikšmė priklauso nuo lesalo raciono, lesalų maistinės vertės, gyvūnų amžiaus, produktyvumo, aplinkos temperatūros (25). 1 d. viščiukų organizme yra 70 - 80 proc. vandens, suaugusiųjų organizme – 40 – 55 proc. (26).

Vandens stygius mažina viščiukų sveikatingumą ir produktyvumą bei sukelia stresą. Be vandens viščiukai gali išgyventi tik kelias dienas, todėl vandens visada turi būti pakankamai, jis turi būti neužterštas mikroorganizmais, švarus ir šviežias. (26). Jo trūkstant, sutrinka medžiagų apykaita, imuninė sistema, viščiukai tampa mažiau atsparūs infekcinėms ligoms ir gaišta (27).

Lesinimo sistemos turi būti suprojektuotos tinkamo aukščio pagal viščiukų amžių ir dydį. Jei lesinimo sistemos bus pakabinamos per aukštai, per dieną viščiukai nesules pakankamo lesalų kiekio (8). Paukščių organizmas labai jautrus, jame nuolat vyksta intensyvi medžiagų apykaita, todėl jis stipriai reaguoja į bet kokį maisto medžiagų nukrypimą. Augimo periodu labai svarbu teisingas lesalo dozavimas ir paukščių svorio kontrolė, todėl paukščiai sveriami kas 7 dienas. Lesinimo programa turi būti suderinta su apšvietimo programa bei su vandens suvartojimu tam, kad viščiukai pasiektų reikiamą kondiciją iki augimo pabaigos (8).

Paukštynuose viščiukai broileriai lesinami granuliuotu pašaru, kuris yra lengvai įsisavinamas, greitai virškinamas bei turintis įvairių reikalingų maisto medžiagų, naudingų sveikatai ir produkcijai. Lesinimui turi būti vartojami saugūs pašarai, be patogenų, grybų ar jų toksinų ir kitų kenksmingų ir nuodingų medžiagų. Dažniausiai paukščiams yra taikomas lesinimo iki soties tipas (ad libitum), kai lesalų kiekis yra nenormuojamas. Augimo laikotarpiu jie lesinami trijų receptūrų lesalais: nuo 1 iki 14 d. Amžiaus – startinis lesalas, nuo 15 – 34 d. Amžiaus – tarpinis augimo lesalas, o nuo 35 d. amžiaus iki skerdimo – baigiamasis lesalas (8). Tačiau svarbiausia, kad, norint išvengti diarėjos ir pododermatitų pasireiškimų pulke, racionas būtų tinkamai subalansuotas (9).

15 Paukščių viduriavimas dažniausiai pasireiškia dėl užsikrėtimo kokcidijomis (10).

1.2. Broilerių lesalų sudėtis ir poveikis sveikatingumui bei

produkcijos kokybei

Norint padidinti produkcijos našumą, reikia gauti gyvąjį svorį ar optimalų kaulų - mėsos santykį. Mėsinių viščiukų produkcijos kokybę lemia teisingai ir tinkamai subalansuotas energijos, baltymų ir amino rūgščių, fermentų, vitaminų, mineralų, riebalų rūgščių kiekis racione (1 lentelė) (Gružauskas, Šašytė, Racevičiūtė – Stupelienė). Viščiukų broilerių augimui, vystymuisi ir aktyvumui reikalinga energija, kurios kiekis lesaluose išreiškiamas megadžiauliais (MJ/kg), Kcal/kg ar apykaitos energija (AE).

1 lentelė. Visaverčių lesalų kokybiniai rodikliai broileriams (Gružauskas, Šašytė, Racevičiūtė – Stupelienė) (29) Rodikliai Broileriams (startinis ir auginimo pradžios periodas) Broileriams (auginimo vidurio periodas) Broileriams (auginimo pabaigos periodas)

Apykaitos energija, MJ/kg, ne mažiau kaip 12,20 13,10 13,10

Baltymingumas, proc., ne mažiau kaip 22,00 20,00 19,0

Žali riebalai, proc., ne mažiau kaip 3,80 4,00 4,00

Žalia ląsteliena, proc., ne mažiau kaip 4,50 5,50 6,00

Kalcis, proc., ne mažiau kaip 0,90 0,80 0,75

Bendras fosforas, proc., ne mažiau kaip 0,70 0,65 0,60

Pasisavinamas fosforas, proc. 0,45 0,42 0,40

Natris, proc. 0,12-0,25 0,12-0,25 0,12-0,25

Metioninas, proc., ne mažiau kaip 0,48 0,46 0,43

Metioninas+Cistinas, proc., ne mažiau kaip 0,92 0,88 0,78

Lizinas, proc., ne mažiau kaip 1,38 1,25 1,05

Triptofanas, proc., ne mažiau kaip 0,24 0,21 0,18

Treoninas, proc., ne mažiau kaip 0,85 0,79 0,69

16 Vištienos maitinė vertė priklauso nuo lesinimo sąlygų ir pašarų kokybės (30). Pramoniniu būdu augintų paukščių mėsos maistinė vertė gali svyruoti, priklausomai nuo skerdenos dalies, pavyzdžiui, Shariatmadari teigia, kad viščiukų broilerių krūtinėlės ir bendros skerdenos maistinė vertė šiek tiek skiriasi (30) (2 lentelė).

2 lentelė. Vištienos maistinė vertė 100g (Shariatmadari) (30)

Maisto medžiaga Bendra Krūtinėlė

Vanduo, g 70,3 75,4

Energija, kcal 167 112

Proteinai, g 20,0 21,8

Bendras riebalų kiekis, g 9,7 2,8

Sočiosios riebalų rūgštys (SRR), g 2,6 0,8

Mononesočiosios riebalų rūgštys, (MNRR), g 4,4 1,3 Polinesočiosios riebalų rūgštys, (PNRR), g 1,8 0,5

PNRR/SRR 0,7 0,7 Cholesterolis, mg 110 69 Mineralinės medžiagos: Kalcis, mg 13 14 Geležis, mg 1,1 1,0 Jodas, mg 0,4 0,4 Magnis, mg 22 23 Cinkas, mg 1 0,7 Selenas, mg 6 7 Natris, mg 64 81 Kalis, mg 248 320 Fosforas, mg 147 173 Vitaminai: Vitaminas B1(mg) 0,1 0,1 Vitaminas B2 (mg) 0,15 0,15 Niacinas ekv. (mg) 10,4 14 Vitaminas B6(mg) 0,3 0,4 Biotinas (mg) 2,0 2,0 Folio rūgštis (mg) 10 12 Vitaminas B12(mg) 0,4 0,4

17

Vitaminas C (mg) - -

Vit. A: ekv. Retinolis (mg) 9 16

Vitaminas D (mg) 0,2 0,3

Vitaminas E (mg) 0,2 0,3

Vitaminas K (mg) - -

Mėsos išeigą ir maistinę vertę pagerina lesalai, kuriuose gausu nepakeičiamų ir gerai įsisavinamų aminorūgščių (31). Padidėjęs žaliųjų baltymų kiekis racione turi neigiamą poveikį kraikui bei paukščių sveikatingumui. Baltymų, amino rūgščių ir energijos kiekis pašare yra pagrindinis veiksnys paukščių masės augimui, raumenų struktūrai ir pašarų naudojimo efektyvumui (29).

Pagrindinės ir svarbiausios organizmui aminorūštys yra: lizinas, metioninas, cistinas, treoninas, triptofanas, valinas, argininas, histidinas, izoleucinas, fenilalaninas (31).

Lizinas – dalyvauja kraujo plazmos baltymų ir audinių sintezėje, medžiagų apykaitos procesuose (31). Atsakingas už skeleto raumenų augimą, fermentų ir hormonų veiklą. Trūkstant lizino, sumažėja viščiukų apetitas ir suprastėja prieauglio augimas (31).

Metioninas – dalyvauja oksidacijos - redukcijos reakcijose ir reguliuoja baltymų apykaitą. Esant trūkumui – prastėja viščiukų apetitas ir prieauglio augimas, sutrinka plunksnų susidarymas bei silpnėja imunitetas (31).

Cistinas – dalyvauja angliavandenių apykaitoje, trūkstant cistino – krenta plunksnos, gali pasireikšti kepenų cirozė (31).

Treoninas – baltymų, virškinimo fermentų, imuninių substancijų sudedamoji dalis, atsakinga už paukščių medžiagų apykaitą (29). Trūkstant treonino – blogėja pašarų konversija, sutrinka prieauglio augimas bei su išmatomis išsiskiria didelis azoto kiekis (31).

Triptofanas – dalyvauja hemoglobino sintezėje. Esant triptofano trūkumui – kraujyje sumažėja hemoglobino, o kraujo plazmoje baltymų.

Valinas – naudingas ir reikšmingas nervų sistemos veiklai, dalyvauja glikogeno iš gliukozės susidaryme bei baltymų sintezėje (31). Trūkstant valino – sutrinka judesių koordinacija, pasireiškia traukuliai (29).

Argininas – svarbus plunksnų formavimuisi, lytinių organų veiklai (31). Esant trūkumui- sutrinka spermatogenezė (29).

Histidinas – dalyvauja hemoglobino sintezėje (31). Esant histidino trūkumui – kraujyje sumažėja hemoglobino (29).

Trūkstant izoleucino - paukščiams sumažėja apetitas, liesėja ir prastėja viščiukų kūno masė (29).

18 Fenilalaninas – dalyvauja tiroksino ir adrenalino susidaryme (31). Trūkstant šios aminorūgšties sutrinka skydliaukės ir antinksčių veikla (29).

Riebalai yra organizmo energijos šaltinis, dalyvauja oksidacijos – redukcijos procesuose (29). Sudaryti iš sočiųjų riebalų rūgščių (stearino, palmitino, lauro) ir nesočiųjų riebalų rūgščių (oleino, linolo, linoleno, arachidono). Paukštienoje yra daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių nei galvijų mėsoje, dėl to paukščių riebalų vertė vertingesnė. Paukščių mityboje daugiausiai naudojami rapsų ir saulėgrąžų aliejai. Tam, kad visada būtų aukšta produkcijos kokybė – paukščių racione turi būti tinkamai subalansuotas riebalų rūgščių kiekis (29). Jeigu paukščių racioną sudaro prastos kokybės riebalai, sutrinka virškinimo trakto veikla ir pasireiškia diarėja.

Fermentai didina lesalo energetinę vertę ir produktyvumą (26). Įtraukus į viščiukų racioną fermentinių produktų, gerėja organizme maisto medžiagų pasisavinimas, didėja broilerių priesvoriai, mažėja pašarų sąnaudos bei intensyviai vyksta hidrolizės procesai virškinimo trakte (29).

Riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E, K) – reikšmingi maisto mineralinių medžiagų apykaitai, viščiukų augimui, organizmo atsparumui nuo infekcinių ligų, taip pat svarbūs odai, kaulams ir regėjimui (32).

Vitaminas A (retinolis) – vienas svarbiausių vitaminų, reikalingų organizmui ir medžiagų apykaitai (32). Šios grupės vitaminai labai svarbūs regėjimo procesui, kadangi šviesai jautraus pigmento sudėtyje yra retinolio, padedančio matyti tamsoje (32). Be to, retinolis stiprina imunitetą nuo įvairių infekcinių ligų, dalyvauja augimo ir vystymosi procesuose bei stiprina kaulų ir plunksnų formavimąsi (32). Esant vitamino A hipovitaminozei, pasireiškia raumenų distrofija (32).

D grupės vitaminai atsakingi už mineralinių medžiagų apykaitos (kalcio, fosforo, magnio) įsisavinimą kauluose. Trūkstant šių vitaminų susilpnėja raumenys, augantiems paukščiams pasireiškia rachitas, o suaugusiems - suminkštėja kaulai (31).

Vitaminas E (tokoferolis) – reikalingas ląstelių membranų stabilumui išlaikyti, imuniteto stiprinimui, kraujo krešėjimo mažinimui ir užkirsti kelią trombų susidarymui (33). Taip pat mažina širdies ir kraujagyslių ligų pasireiškimą (33).

Vitaminas K – palaiko normalų kraujo krešėjimą, skatina raumenų veiklą ir stiprina imuninės sistemos veiklą (34). Šio vitamino dažniausiai trūksta dėl kepenų cirozės pasireiškimo, sutrikus riebalų rezorbcijai ir dėl dažno antibiotikų ir medikamentų naudojimo (32). Esant trūkumui – sunkiau kreša kraujas (31).

Vandenyje tirpūs vitaminai (B1, B2, B5, B6, B12, C) – dalyvauja virškinimo fermentų susidaryme, maisto medžiagų apykaitoje bei stiprina paukščių imuninės sistemos veiklą (34).

19 Vitaminas B1 (tiaminas) – būtinas medžiagų apykaitai, viščiukų augimui ir vystymuisi (32). Trūkstant šio vitamino, sutrinka virškinimo, širdies ir kvėpavimo veikla, sumažėja pašarų suvartojimas, mažėja kūno masė (29).

Vitaminas B2 (riboflavinas) – būtinas organizmo augimui ir vystymuisi, raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui, deguonies apykaitai, plunksnų formavimuisi (34). Gali pasireikšti dermatitas, sutrikti judesių koordinacija (32).

Vitaminas B5 – dalyvauja angliavandenių, baltymų ir riebalų skaidyme, hormonų ir hemoglobino sintezėje (29). Trūkstant vitamino B5 – blunka plunksnos, pasireiškia dermatitas, sutrinka širdies veikla, raumenų darbas bei imuninė sistema (34).

Vitaminas B6 (piridoksinas) – svarbus nervų sistemos veiklai bei angliavandenių, baltymų ir riebalų skaidyme (34). Trūkstant piridoksino – paukščiams pasireiškia nerviniai sutrikimai, alergija, burnos, gleivinės uždegimas, neramumas, nemiga (34).

Vitaminas B12 - naudingas nervų ir imuninės sistemų veiklai bei kraujo ląstelėms (32). Esant trūkumui, gali pasireikšti mažakraujystė, bendras organizmo silpnumas (34).

Vitaminas C – dalyvauja oksidacijos – redukcijos reakcijose, antinksčių steroidų sintezės procesuose, riebalų ir cholesterolio apykaitoje (32). Trūkstant vitamino C – paukščiai suserga skorbutu.

Mineralinės medžiagos sudarytos iš cheminių elementų, kurie būtini organizmo gyvybinių funkcijų palaikymui. Jos suskirstytos į 2 pagrindines grupes: mikroelementus ir makroelementus (34). Mikroelementams priklauso: cinkas, chromas, fluoras, geležis, jodas, kobaltas, manganas, varis, molibdenas, selenas (3). Esant mineralinių medžiagų nedidelei reikmei, apskaičiuojama miligramais 1kg lesalo (29). Makroelementams priklauso: fosforas, chloras, magnis, kalcis, kalis, natris, siera. Kai makroelementų reikmė didelė, ji išreiškiama procentais pagal raciono masę (29). Kalcis ir fosforas yra labai svarbūs viščiukų kaulų formavimuisi dėl raumeninės masės augimo ir trapaus skeleto (3). Jų santykis turėtų būti 2:1, todėl trūkstant šių medžiagų gali pasireikšti su skeleto kaulais susiję sutrikimai (26,28).

Esant Kalio ir Natrio trūkumui racione, gali sulėtėti viščiukų broilerių augimas, pasireikšti odos ir plunksnų vystymosi anomalijos, o esant pertekliui - ascitas, sėklidžių cistos (34).

Trūkstant vario ir sieros mikroelementų, padidėja rizika susirgti kontaktiniu dermatitu, anemija, diarėja bei sutrinka medžiagų apykaita ir plunksnų augimas (8).

„Gerosios bakterijos“ atlieka labai svarbų vaidmenį viščiukų organizme: gerina virškinimo veiklą, apsaugo nuo apsinuodijimų, stiprina imuninę sistemą bei bendrą viščiukų sveikatos būklę. Įvairių vaistų, antibiotikų vartojimas, nekokybiškas ir nevisavertis lesalas bei stresas, mažina „gerųjų bakterijų“ kiekį organizme, todėl labai svarbu, kad būtų nuolatos stiprinamas imunitetas, įtraukiant į paukščių racioną probiotikus (29).

20 Probiotikai - gyvi mikroorganizmai ar fermentuoti produktai, gerinantys žarnyno mikrobinį balansą, suskaido nepageidaujamas maisto medžiagas ir didina pašaro įsisavinimą bei virškinimą (29). Dauguma mokslininkų probiotikams priskiria: Bifido bakterijas. Esant šiems probiotikams, žarnyne neaptinkama nepageidaujamų gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų, grybų, mielių. Jų pagrindinis tikslas - sureguliuoti virškinimo trakto metabolitinius procesus, pagerinti maisto medžiagų pasisavinimą ir virškinimą bei stiprinti imuninę sistemą, šalinti susidariusį amoniako kvapą (29).

1.3. X paukštyno aplinkos sąlygos ir auginimo ypatumai

Paukštynas įkurtas 2005 m., jame auginami 210 tūkst. ROSS – 308 veislės viščiukai broileriai iki 40 d. Paukštyno tikslas – išauginti aukštos kokybės produkciją, siekiant sumažinti ligų pasireiškimą ir antibiotikų vartojimą. Paukštynas 1,5 m. sėkmingai nenaudoja antibiotikų, naudoja lesalus, turinčius kokcidiostatikų (narazino ir nikarbazino), tačiau paskutinę augimo savaitę duodami lesalai be kokcidiostatikų. Būtent tokiu būdu įmonė teikia aukštos kokybės produkciją vartotojams.

Prieš viščiukų broilerių atvežimą į paukštyną, visos patalpos išvalomos, dezinfekuojamos specialiomis priemonėmis. Viso sezono metu naudojamos durpės.

Paukštidės kompiuterinėje programoje „Big Dutchman“ suvedami temperatūros, drėgmės, šildymo, šviesos rėžimai, amoniakas, CO ir kiti rodikliai. Ventiliacija įjungiama nuo pirmos viščiukų auginimo dienos. Drėgmė palaikoma 55 – 60 proc., vėliau 60 – 70 proc. Kasdien visi rodikliai surašomi registracijos žurnale ir užtikrinamas visų reikalavimų laikymasis dėl viščiukų sveikatingumo ir produktyvumo kokybės.

Auginant viščiukus apšvietimo intensyvumas didelis 25 – 30 lx. Naudojamos mėlynos ir žalios spalvos lempos. Per parą viščiukai gauna 6 – 8 val. tamsos periodo.

Paukštidėje pirmomis auginimo savaitėmis temperatūra laikoma 30 º _{– 32} º_{C, vėliau} palaipsniui mažinama iki 24 º _{– 26} º_{C, o paskutinėmis auginimo savaitėmis – 19} º _{– 21} º_C.

Augimo periodu labai didelį dėmesį skiria teisingui lesalo dozavimui ir paukščių svorio kontrolei, viskas derinama su vandens suvartojimu bei su apšvietimo programa. Siekiant gerų produkcijos rezultatų, paukščiai sveriami kas 7 d. Viščiukai broileriai lesinami visaverčiais kombinuotais pašarais, taikomas lesinimas iki soties (ad libitum) tipas. Augimo laikotarpiu viščiukai lesinami keturių receptūrų lesalais:

• Nuo 0 – 10 d. amžiaus – prestartinis lesalas;

• Nuo 11 – 24 d. amžiaus – startinis ir augimo pradžios lesalas; • Nuo 24 – 35 d. amžiaus – vidutinio augimo lesalas;

21 Iki skerdimo likus 8 val. alkinami paukščiai, gerti privalo.

Suprojektuotos nipelinio tipo gertuvės pagal reikiamą aukštį, kurioje telpa daugiausiai iki 10 viščiukų. Teikiamas vanduo švarus, šviežias, neužterštas mikroorganizmais.

Naudojami Poultry Probiotics – papildas paruoštas gyvų probiotikų pagrindu, kuris palaiko normalią virškinimo trakto mikroflorą ir pagerina virškinimo procesus. Pasirinktos programos principas pateisina produkcijos kokybę: viščiukams broileriams duodama 3 pirmas auginimo dienas, po to 2 d. neduodama ir būtent tokiu būdu paukštyne gerinama vištienos maistinė vertė. Papildo maistinių medžiagų kiekis: žali baltymai – 0,15 proc., žali pelenai – 0,002 proc., cukrus – 1,21 proc., žali riebalai – 0,008 proc., lizinas – 0,00022proc. , metioninas – 0,00016 proc., kalcis – 311,3 pg/g, magnis –126,5 pg/g, fosforas – 16,5 pg/g, natris – 20,00 pg/g.

Per tiriamąjį laikotarpį paukščiai buvo vakcinuoti nuo:

1. 10 d. nuo infekcinio bronchito vakcinuojama Nobilis IB 4–91 vakcina (2 priedas);

2. 14 – 16 d. Gamboro vakcina – nuo Gamboro ligos, naudojama Tabic MB vakcina (3 priedas);

3. 18 – 19 d. nuo Niukaslio ligos + Infekcinio bronchito vakcina, naudojama VH (ND) + H – 120 (IB) (4 priedas).

22

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Tyrimo atlikimo vieta ir laikas

Darbas buvo atliktas 2017 – 2018 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir kokybės katedroje.

Paukščių auginimo skirtingais 2017 – 2018 metų laikotarpiais (žiemą, pavasarį, vasarą ir rudenį) sąlygos buvo įvertintos Lietuvos mėsinių viščiukų broilerių auginimo įmonėje X, 6 paukštidėje, kurioje buvo auginami ROSS – 308 mėsiniai viščiukai broileriai. Tuo pačiu metu buvo išanalizuota paukščių sveikatingumas bei mirtingumas, pašarų konversija, priesvoriai ir vidutinis svoris.

Auginimo skirtingais metų laikotarpiais sąlygų poveikis paukščių mėsos kokybiniams rodikliams atliktas nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn. Tuo pačiu laikotarpiu atliktas maistinės vertės (baltymų kiekio, riebalų kiekio ir drėgmės kiekio) nustatymas krūtinėlių ir šlaunelių mėsoje. Kauno technologijos universitete, akredituotoje Maisto instituto chemijos laboratorijoje.

2.2. Tyrimo objektas

Tiriamieji objektai - įmonės X 6 paukštidėje paukščių auginimo aplinka, mėsinių viščiukų broilerių ROS - 308 pulkas, taip pat po paukščių skerdimo šlaunelių ir krūtinėlių mėsa.

Atsitiktiniu būdu atrinkus, kas mėnesį pirmą parą po skerdimo po 3 atšaldytas skerdenėles buvo atidalinta iš kiekvienos po 2 šlauneles ir krūtinėlę. To paties paukščio krūtinėlių ir šlaunelių mėsa buvo atskirta nuo kaulų, sumalta kartu su oda rankine mėsmale ir homogenizuota „Braun“ (Vokietija) blenderiu, gauti 6 krūtinėlių ir 3 šlaunelių mėginiai, kurie buvo pristatyti į KTU MI laboratoriją. Mėginiai iki analizės pabaigos buvo laikyti aerobinėmis sąlygomis neuždarytuose politileno maišeliuose šaldytuve (0 – 4 º_{C temperatūroje).}

2.3. Tyrimo metodai

2.3.1 Auginimo sąlygų ir paukščių sveikatingumo tyrimo metodai

Auginimo rodiklių (kraikas, santykinė drėgmė, ventiliacija, temperatūra, apšvietimas, lesinimo ir girdymo sistemos) duomenys gauti stebėjimo būdu, naudojant kompiuterinę programą „Big dutchman“. Auginimo sąlygos buvo įvertintos remiantis, įmonės auginimo sąlygų registracijos žurnale pateiktais duomenimis, kurie matuojami kas 2 val. Baigiamajam darbui buvo naudoti duomenys 2017 m. gruodžio mėn. – 2018 m. lapkričio mėn.

23 Vidutinis svoris, pašaro konversija, paros priesvoris buvo nustatyti, remiantis kasdieniu įmonės viščiukų broilerių registracijos žurnalo duomenimis. Vidutinis svoris buvo vertintas viščiukus sveriant kas savaitę: 7 d. amžiaus, 14 d. amžiaus, 21 d. amžiaus, 28 d. amžiaus ir 35 d. amžiaus.

Sveikatingumas buvo įvertintas, remiantis paukštidės duomenimis, kurie buvo surinkti tiriamuoju laikotarpiu, atliekant tyrimus ir tyrimų protokolus susegant segtuvuose. Buvo imami mėginiai Salmoneliozės tyrimui tris kartus nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn. Buvo naudojamas antbačių mėginių būdas: vienai paukštidei reikalinga mažiausiai po keturis drėgmę sugeriančius antbačius, kurie privalo būti suvilgyti specialiu skiedikliu ir atsakingas asmuo turi praeiti visą paukštidės ilgį. Tokiu būdu iš antbačių mėginių atliekami tyrimai.

Kritimų skaičius buvo įvertintas, remiantis įmonės registracijos žurnalų duomenimis, kurie fiksuoti apžiūrėjus šeštos paukštidės viščiukus kas 2 val. Kritimų skaičius darbe pateiktas procentais nuo sveikų paukščių pulke.

2.3.2.Viščiukų broilerių mėsos maistinės vertės nustatymo schema ir metodai

Maistinės mėsos vertės tyrimo schema pateikta 1 pav.

Viščiukų broilerių skerdenėlės ↓

Krūtinėlių ir šlaunelių atidalinimas, nukaulinimas ir mėsos sumalimas bei homogenizavimas ↓

Baltymų tyrimas Riebalų tyrimas Drėgmės tyrimas

1 pav. Maistinės vertės tyrimo schema.

Mėsos mėginiuose buvo nustatyti rodikliai, naudojantis šiais tyrimo metodais: 1. Drėgmės kiekis, proc. – LST ISO 1442:2000;

2. Bendrasis riebalų kiekis, proc. – LST ISO 1443:2000;

3. Azoto kiekis – LST ISO 937:2000, baltymų kiekis buvo perskaičiuotas azoto kiekį dauginant iš 6,25, proc.

24

2.4. Matematinė statistinė duomenų analizė

Maistinės vertės ir aplinkos sąlygų poveikis maistinei vertei buvo analizuotas Microsoft Office Excell 2010 programa. Rodiklių vidutinės reikšmės apskaičiuotos pagal sezonus. Maistinės vertės vidutinės reikšmės skaičiuotos iš kiekvieno sezono metu imtų 3 x 3 paukščių mėsos mėginių. Naudojant SDEV funkciją paskaičiuotas standartinis nuokrypis. Analizuojant duomenis buvo nustatyta reikšmių skirtumų patikimumo lygmuo (p) ir tiesinės priklausomybės tarp rodiklių koreliacijos koeficientai. Skirtumai tarp grupių laikomi statistiškai reikšmingais, kai P≤0,05. Koreliacijos koeficiento (R) vertinimo reikšmės pateiktos 3 lentelėje.

3 lentelė. Koreliacijos koeficiento (R) vertinimo reikšmės

Koreliacijos koeficientas (R) Reikšmė

0,9 – 1,0 (-0,9 – -1,0) Labai stipri teigiama (neigiama) 0,7 – 0,9 (-0,7 – -0,9) Stipri teigiama (neigiama) 0,5 – 0,7 (-0,5 – -0,7) Vidutinė teigiama (neigiama) 0,3 – 0,5 (-0,3 – -0,5) Silpna teigiama (neigiama)

25

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Auginimo sąlygos žiemos, pavasario, vasaros ir rudens periodu

Auginimo sąlygų lyginimas sezonų periodais pateiktas 4 lentelėje. Kraikas visais metų laikais nesikeitė, naudojamos durpės. Santykinė drėgmė paukštidėje didžiausia buvo vasarą ir rudenį – 65 proc., o žiemą ir pavasarį – 60 proc. Dulkių koncentracija didžiausia pavasarį ir vasarą - 5 mg/m3_, mažiausia koncentracija susidarė žiemą ir rudenį – 4 mg/m3_{. Temperatūra vasarą pasiekė iki 25 ºC,} žiemą ir rudenį 20ºC, o pavasarį siekė 19 ºC. Lesinimas visais metų laikotarpiais buvo vienodas, o paskutinę auginimo savaitę prieš skerdimą buvo kombinuotas pašaras be kokcidiostatikų (5 priedas).

4 lentelė. Auginimo sąlygų rodikliai (kraikas, drėgmės kiekis, dulkių kiekis, temperatūra,

lesinimas) skirtingais sezonais

Rodiklis Žiema Pavasaris Vasara _Ruduo

Kraikas Durpės Durpės Durpės Durpės

Drėgmė, % 65±00 60±00 60±00 65±00 Dulkės, mg/m3 _{4±00 5±00 5±00 4±00} Temperatūra, ºC 20±00 19±00 25±00 20±00 Lesinimas Kombinuotas pašaras Kombinuotas pašaras Kombinuotas pašaras Kombinuotas pašaras

26

3.2. Sveikatingumo ir produktyvumo parametrai žiemos, pavasario, vasaros,

rudens periodu

Tyrimo metu viščiukų broilerių susirgimų nepasitaikė, salmoneliozės atvejų taip pat nebuvo užfiksuota (1 priedas). Analizuojant kritimų skaičių sezonais, didžiausias skaičius buvo rudenį – 3,53±0,25 proc., mažiausias – žiemą 2,96±0,25 proc.

Vertinant paukščių produktyvumą nustatytas didžiausias paukščių vidutinis svoris rudenį (2,59±0,06 proc.), kitais sezonais nežymiai skyrėsi procentinė dalis (5 lentelė). Pašarų konversija buvo didžiausia rudenį – 1,67±0,02 proc., o mažiausia žiemą – 1,62±0,02 proc. Vertinant paros priesvorį nustatyta, kad rudenį siekė – 64,5±1,13 proc., žiemą – 64,1±1,13 proc., vasarą – 63,26±1,13 proc., o pavasarį – 61,94±1,13 proc.

5 lentelė. Kritimų skaičius ir produktyvumo rodikliai (vidutinis svoris, pašarų konversija,

paros priesvoris) žiemos, pavasario, vasaros ir rudens laikotarpiais

Žiema Pavasaris Vasara Ruduo

Kritimai, % 2,96±0,25 3,3±0,25 3,44±0,25 3,53±0,25

Vidutinis svoris, kg 2,5±0,06 2,46±0,06 2,47±0,06 2,59±0,06

Pašarų konversija 1,62±0,02 1,66±0,02 1,66±0,02 1,67±0,02

Paros priesvoris, g 64,1±1,13 61,94±1,13 63,26±1,13 64,5±1,13

3.3. Mėsos maistinė vertė krūtinėlių ir šlaunelių mėsoje žiemos, pavasario,

vasaros, rudens periodu

Analizuojant šlaunelės mėsos maistinės vertės rodiklių tyrimų rezultatus, nustatyta, kad viščiukų broilerių šlaunelės mėsos maistingumo rodiklis (baltymų kiekis) buvo didžiausias rudens periodu (19,84±0,22 proc.), o mažiausias – žiemos (17,95±0,22 proc.). Šlaunelėje riebalų kiekis didžiausias nustatytas žiemos metu – 5,78±0,02 proc., mažiausias – vasaros metu ir buvo 4,01±0,02 proc. Vertinant viščiukų broilerių drėgmės kiekį šlaunelėje, nustatytas didžiausias kiekis vasaros metu – 72,42±0,41 proc., o mažiausias – pavasario periodu ir buvo 70,53±0,41 proc. (6 lentelė).

6 lentelė. Šlaunelės maistinės vertės rodikliai (baltymų kiekis, riebalų kiekis, drėgmės kiekis)

skirtingais metų laikais

Šlaunelė Žiema Pavasaris Vasara Ruduo

27

Riebalų kiekis 5,78±0,02 5,17±0,02 4,01±0,02 4,55±0,02

Drėgmės kiekis 71,54±0,41 70,53±0,41 72,42±0,41 70,88±0,41

Analizuojant viščiukų broilerių krūtinėlės mėsos maistingumo rodiklius (baltymų kiekį, riebalų kiekį ir drėgmės kiekį), nustatyta, kad didžiausias baltymų kiekis buvo žiemos metu – 25,21±0,13 proc., o mažiausias pavasario laikotarpiu – 21,38±0,13 proc. Vertinant riebalų kiekį krūtinėlėje, didžiausias buvo žiemos sezonu – 4,61±0,03 proc., o mažiausias – rudens ir siekė tik 2,02±0,03 proc. Viščiukų broilerių krūtinėlėje mėsos drėgmės kiekis didžiausias buvo pavasarį - 70,34±0,26 proc., o žiemos, vasaros ir rudens periodais tik nežymiai skyrėsi (7 lentelė).

7 lentelė. Krūtinėlės maistinės vertės rodikliai (baltymų kiekis, riebalų kiekis, drėgmės kiekis)

skirtingais metų laikais

Krūtinėlė Žiema Pavasaris Vasara Ruduo

Baltymų kiekis 25,21±0,13 21,38±0,13 22,75±0,13 22,7±0,13

Riebalų kiekis 4,61±0,03 2,64±0,03 2,22±0,03 2,02±0,03

Drėgmės kiekis 64,54±0,26 70,34±0,26 69,49±0,26 69,64±0,26

3.4. Skirtumų tarp maistinės vertės rodiklių krūtinėlės ir šlaunelės mėsoje

analizė, lyginant sezonais

Krūtinėlės maistininės vertės rodikliai (baltymų kiekis, riebalų kiekis ir drėgmės kiekis) žiemos – pavasario, žiemos – rudens, pavasario – vasaros, pavasario – rudens periodais reikšmingai nesiskyrė (P>0,05 visais atvejais), 8 lentelė. Krūtinėlėje baltymų, riebalų ir drėgmės kiekis žiemos – vasaros periodais skyrėsi žymiai (P<0,05).

8 lentelė. Krūtinėlės maistingumo vertės (baltymų kiekio, riebalų kiekio ir drėgmės kiekio)

skirtumų patikimumo lygmuo, lyginant žiemos ir pavasario sezonus su kitais

Krūtinėlė

Skirtumų tarp žiemos ir kitų mėnesių patikimumas (P)

Skirtumų tarp pavasario ir kitų mėnesių patikimumas (P)

Ž:P Ž:V Ž:R P:Ž P:V P:R

0,098 0,004 0,5 0,098 0,482 0,386

Krūtinėlės maistinė vertė (baltymų kiekis, riebalų kiekis, drėgmės kiekis) vasaros – žiemos, rudens – vasaros periodais reikšmingai skyrėsi (P<0,05 abiem atvejais), 9 lentelė. Baltymų, riebalų

28 ir drėgmės kiekis vasaros – pavasario, vasaros – rudens, rudens – žiemos ir rudens – pavasario periodais žymiai nesiskyrė, kai P>0,05 visais atvejais.

9 lentelė. Krūtinėlės mėsos maistinės vertės rodiklių (baltymų kiekio, riebalų kiekio, drėgmės

kiekio) skirtumų patikimumo lygmuo, lyginant lyginant vasaros ir rudens sezonus su kitais

Krūtinėlė

Skirtumų tarp vasaros ir kitų mėnesių patikimumas (P)

Skirtumų tarp rudens ir kitų mėnesių patikimumas (P)

V:Ž V:P V:R R:Ž R:P R:V

0,004 0,482 0,386 0,5 0,386 0,004

Šlaunelės maistinė vertė (baltymų kiekis, riebalų kiekis, drėgmės kiekis) žiemos –pavasario, žiemos – vasaros, žiemos – rudens bei pavasario – žiemos, pavasario – vasaros ir pavasario – rudens periodais reikšmingai nekito ir skyrėsi nežymiai, kai P>0,05 visais atvejais (10 lentelė).

10 lentelė. Šlaunelės mėsos maistinės vertės rodiklių (baltymų kiekio, riebalų kiekio, drėgmės

kiekio) skirtumų patikimumo lygmuo, lyginant sezonais

Šlaunelė

Skirtumų tarp žiemos ir kitų mėnesių patikimumas (P)

Skirtumų tarp pavasario ir kitų mėnesių patikimumas (P)

Ž:P Ž:V Ž:R P:Ž P:V P:R

0,5 0,396 0,5 0,5 0,425 0,5

Šlaunelės maistinės vertės rodikliai (baltymų kiekis, riebalų kiekis, drėgmės kiekis) vasaros – žiemos, vasaros – pavasario, vasaros - rudens bei rudens – žiemos, rudens – pavasario, rudens – vasaros statistiškai nereikšmingi, kai P>0,05 visais atvejais (11 lentelė).

11 lentelė. Šlaunelės maistinės vertės rodiklių (baltymų kiekio, riebalų kiekio, drėgmės kiekio)

skirtumų patikimo lygmuo, lyginant sezonais

Šlaunelė

Skirtumų tarp vasaros ir kitų mėnesių patikimumas (P)

Skirtumų tarp rudens ir kitų mėnesių patikimumas (P)

V:Ž V:P V:R R:Ž R:P R:V

29

3.5. Tiesinės priklausomybės tarp tirtų rodiklių ryšio nustatymas

Vertinant aplinkos temperatūros įtaką viščiukų broilerių kritimų skaičiui - nustatytas silpnas teigiamas koreliacijos ryšys (r=0,491), vadinasi temperatūra turėjo nežymią įtaką kritimų skaičiui visais sezonais. Tiesinė priklausomybė labai silpna teigiama (r=0,280) nustatyta tarp aplinkos dulkių kiekio ir viščiukų kritimų skaičiaus, o tarp santykinės oro drėgmės ir sveikatingumo rodiklio, nustatyta labai silpna neigiama (r= -0,280), vadinasi, dulkių kiekis ir oro drėgmė neturėjo įtakos kritimų skaičiui, koreliaciniai koeficientai pateikti 12 lentelėje.

Vertinant auginimo sąlygų įtaką viščiukų broilerių produktyvumo rodikliams, nustatyta stipri teigiama koreliacija tarp aplinkos drėgmės ir viščiukų broilerių vidutinio svorio bei paros priesvorio, atitinkami koreliaciniai koeficientai – r=0,773, r=0,86 (12 lentelė). Paukštidėje stiprus neigiamas koreliacinis ryšys nustatytas tarp dulkių kiekio ir viščiukų vidutinio svorio, kai r= -0,773. Vertinant aplinkos dulkių kiekio ir pašarų konversijos priklausomybę, nustatyta silpna teigiama koreliacija (r=0,379), todėl dulkių kiekis neturi žymios įtakos pašarų konversijai, kaip ir drėgmės kiekis, nes nutatytas silpnas neigiamas ryšys tarp santykinės oro drėgmės ir pašarų konversijos (r= -0,379). Tiesinė priklausomybė stipri teigiama (r=0,866) tarp drėgmės kiekio ir paros priesvorio, stipri neigiama, kai r= -0,866, tarp dulkių kiekio ir paros priesvorio, todėl santykinė drėgmė ir dulkių kiekis paukštidėje turėjo žymią įtaką paros priesvoriui.

12 lentelė. Tiesinės priklausomybės tarp auginimo sąlygų (drėgmės kiekio, dulkių kiekio,

temperatūros) bei sveikatingumo rodiklių (kritimų skaičiaus) ir produktyvumo rodiklių (vidutinio svorio, pašarų konversijos, paros priesvorio) koreliacijų koeficientai visais sezonais

Rodikliai Kritimai, % Vidutinis svoris,

kg Pašarų konversija Paros priesvoris, g Drėgmės kiekis, % -0,280 0,773 -0,379 0,866 Dulkių kiekis, mg/m3 0,280 -0,773 0,379 -0,866 Temperatūra, °C 0,491 -0,349 0,307 -0,171

Vertinant aplinkos dulkių kiekio įtaką baltymų kiekiui viščiukų broilerių šlaunelės mėsoje, nustatyta labai silpna teigiama tiesinė priklausomybė (r=0,211), o tarp dulkių kiekio ir baltymų

30 kiekio krūtinėlės mėsoje nustatytas vidutinis neigiamas koreliacinis ryšys (r= -0,682). Koreliacija labai silpna neigiama (r= -0,211) tarp aplinkos drėgmės ir baltymų kiekio šlaunelėje, o tarp drėgmės ir mėsos baltymų kiekio krūtinėlėje – gauta vidutinė teigiama (r=0,682), vadinasi dulkių ir drėgmės kiekis aplkinkoje turėjo įtakos krūtinėlės baltymingumui, koreliaciniai koeficientai pateikti 13 lentelėje. Tuo tarpu temperatūra baltymų kiekiui viščiukų broilerių nei šlaunelėje, nei krūtinėlėje didelės įtakos neturėjo (r=0,007 ir r= -0,269 atitinkamai).

Tiesinė priklausomybė tarp santykinės drėgmės ir viščiukų broilerių šlaunelės mėsos riebalų kiekio buvo silpna teigiama (r=0,433), tačiau tiesinė priklausomybė labai stipri teigiama (r=0,986) nustatyta tarp drėgmės kiekio ir riebalų kiekio krūtinėlėje. Vadinasi santykinė drėgmė turėjo stiprią įtaką riebalų kiekiui krūtinėlėje. Taip pat nustatyti stiprūs neigiami koreliaciniai ryšiai tarp aplinkos temperatūros ir riebalų kiekio viščiukų šlaunelės mėsoje, kai r= -0,842 bei tarp temperatūros ir riebalų kiekio krūtinėlėje, kai r= -0,748. Tai reiškia, kad temperatūra turi žymią įtaką riebalų kiekiui ir šlaunelės, ir krūtinėlės mėsoje.

Tarp aplinkos drėgmės ir drėgnio šlaunelės mėsoje nustatyta labai silpnas neigiamas koreliacinis ryšys, kai r= -0,184, tarp dulkių kiekio ir drėgmės kiekio šlaunelėje - labai silpna teigiama tiesinė priklausomybė (r=0,184). Tiesinė priklausomybė vidutinė neigiama (r= -0,611) buvo tarp aplinkos drėgmės ir drėgnio krūtinėlėje , o tarp dulkių ir drėgmės krūtinėlėje – vidutinė teigiama (r=0,611). Vertinant temperatūros įtaką viščiukų broilerių šlaunelių mėsos drėgmės kiekiui, nustatyta stipri teigiama koreliacija, kai r=0,768, o tarp temperatūros ir drėgmės kiekio viščiukų krūtinėlės mėsoje – vidutinis teigiamas koreliacinis ryšys (r=0,410).

13 lentelė. Tiesinės priklausomybės tarp auginimo rodiklių (drėgmės kiekio, dulkių kiekio,

temperatūros) ir maistinės vertės (baltymų kiekio, riebalų kiekio, drėgmės kiekio) šlaunelėse ir krūtinėlėse koreliacijų koeficientai visais sezonais

Rodiklis Šlaunelė Krūtinėlė Baltymų kiekis Riebalų kiekis Drėgmės kiekis Baltymų kiekis Riebalų kiekis Drėgmės kiekis Aplinkos drėgmės kiekis -0,211 0,433 -0,184 0,682 0,986 -0,611 Aplinkos dulkių kiekis 0,211 -0,433 0,184 -0,682 -0,986 0,611 Aplinkos temperatūra, ºC 0,007 -0,842 0,768 -0,269 -0,748 0,410

31 Tiesinė priklausomybė stipri teigiama (r=0,829), nustatyta tarp kritimų skaičiaus ir viščiukų broilerių šlaunelės mėsos baltymų kiekio, tarp sveikatingumo rodiklio (kritimų skaičiaus) ir viščiukų krūtinėlės baltymų kiekio - stipri neigiama (r= -0,710). Tarp kritimų skaičiaus ir riebalų kiekio krūtinėlės ir šlaunelės mėsoje nustatyta labai stiprūs neigiami koreliaciniai ryšiai (r= -0,992 ir r= -0,873 atitinkamai), todėl kritimų skaičius turėjo didelę įtaką riebalų kiekiui. Kritimų kiekis turėjo įtakos ir drėgmės kiekiui krūtinėlėse, kai r=0,870, koreliacijos koeficientai pateikti 14 lentelėje.

Vertinant viščiukų vidutinį svorį ir baltymų kiekį šlaunelės mėsoje, nustatytas silpnas teigiamas koreliacinis ryšys (r=0,387). Vidutinis svoris didelės įtakos riebalų ir drėgmės kiekiams šlaunelės mėsoje neturėjo – atitinkamai gauti labai silpni neigiami ryšiai, r= -0,118 ir r= -0,284. Koreliacija labai stipri teigiama nustatyta tik tarp vidutinio svorio ir viščiukų riebalų kiekio krūtinėlėje (r=0,917).

Vertinant pašarų konversijos ir baltymų kiekio priklausomybę viščiukų broilerių šlaunelėje buvo nustatyta labai stipri teigiama koreliacija (r=0,953), tai rodo, kad pašarų konversija turi labai didelę įtaką baltymų kiekiui. Tačiau, pašarų konversija neturi įtakos riebalų ir drėgmės kiekiui šlaunelės mėsoje, atitinkami koreliaciniai ryšiai buvo r= -0,706 ir r= -0,319. Vertinant koreliaciją tarp pašarų konversijos ir drėgnio kiekio krūtinėlėje, nustatytas labai stiprus teigiamas ryšys, kai r=0,962. Vertinant koreliaciją tarp pašarų konversijos ir baltymų bei riebalų kiekio, nustatyti labai stiprūs neigiami ryšiai, atitinkamai koreliacijos koeficientai buvo r= -0,883 ir r= -0,960.

Vertinant tiesinę priklausomybę tarp paros priesvorio ir viščiukų broilerių šlaunelės drėgmės kiekio, nustatytas labai silpnas teigiamas ryšys, kai r=0,237, kaip ir tarp paros priesvorio ir baltymų bei riebalų kiekio šlaunelėje, nustatyti labai silpni neigiami ryšiai, atitinkamai koreliacijos koeficientai buvo r= -0,218 ir r= -0,014. Tačiau tiesinė priklausomybė tarp paros priesvorio ir baltymų ir riebalų kiekių broilerių krūtinėlės mėsoje buvo nustatyta vidutinė teigiama, kai r=0,666 ir r=0,682 atitinkamai. Koreliacija tarp paros priesvorio ir drėgnio kiekio krūtinėlėje nustatyta silpna neigiama, kai r= -0,479.

14 lentelė. Tiesinės priklausomybės tarp sveikatingumo (kritimų skaičiaus) bei produktyvumo

(vidutinio svorio, pašarų konversijos, paros priesvorio) rodiklių ir maistinės vertės (baltymų kiekio, riebalų kiekio, drėgmės kiekio) rodiklių šlaunelėse ir krūtinėlėse koreliacijų koeficientai visais sezonais Rodiklis Šlaunelė Krūtinėlė Baltymų kiekis Riebalų kiekis Drėgmės kiekis Baltymų kiekis Riebalų kiekis Drėgmės kiekis

32 Kritimai, % 0,829 -0,873 -0,039 -0,710 -0,992 0,870 Vidutinis svoris, kg 0,387 -0,118 -0,284 0,147 0,917 0,010 Pašarų konversija 0,953 -0,706 -0,319 -0,883 -0,960 0,962 Paros priesvoris, g -0,219 -0,014 0,237 0,666 0,682 -0,479

33

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Remiantis literatūros duomenimis buvo iškelti uždaviniai, siekiant įvertinti paukščių auginimo sąlygų poveikį sveikatingumui, produktyvumui ir paukščių mėsos maistinei vertei, skirtingais sezonų periodais.

Žiemos, pavasario, vasaros ir rudens periodu buvo naudojamos durpės. Kiti autoriai dažniausiai paukštidėse irgi renkasi durpes, nes jos turi antibakterinių savybių, gerai sugeria drėgmę bei nesukelia paukščiams padų odos problemų, lyginant su medžio drožlėmis, šiaudais (9,10).

Paukščiai lesinami visais metų laikais visaverčiais kombinuotais pašarais ad libitum (lesinimo iki soties) tipu. Vieni autoriai pritaria šiai nuomonei, kad šis tipas yra tinkamas augantiems viščiukams (1), tačiau kiti autoriai teigia, kad toks lesinimo būdas sukelia viščiukams sveikatingumo problemas: suvartoja per daug lesalų ir padidėja viščiukų broilerių svoris (11).

Viščiukai broileriai lesinami granuliuotu kombinuotu pašaru. Mokslininkai teigia, jog toks lesinimo būdas yra pranašesnis už kitus pašarus tuo, kad lengviau pasisavina pašarą, didėja lesinimo našumas bei mažėja lesalų užsikrėtimas mikroorganizmais (16).

Nustačius paukštidėje auginimo rodiklius (santykinę oro drėgmę, dulkių koncentraciją bei temperatūrą), jie atitinka pateiktus viščiukų broilerių laikymo reikalavimuuose, pagal LR VMVT direktoriaus 2012 m. birželio 21 d. įsakymą (6): santykinė oro drėgmė paukštidėje vasarą ir rudenį – 65 proc., o žiemą ir pavasarį – 60 proc., dulkių kiekis pavasarį ir vasarą – 5 mg/m3_{, o rudenį ir} žiemą – 4 mg/m3_{; temperatūra vasarą – 25 ͦC, žiemą ir rudenį – 20 ˚C, pavasarį – 19 ˚C.}

Įvertinus sveikatingumo ir produktyvumo rodiklius žiemos, pavasario, vasaros, rudens laikotarpiu, galima teigti, kad kritimų skaičius buvo didžiausias rudenį - 3,53±0,25 proc. ir vasarą – 3,44±0,25, kitų autorių duomenimis (35), viščiukų kritimų skaičius didžiausias pasireiškė irgi vasarą, kurių priežastis gali būti netinkamai sureguliuota ventiliacijos sistema, temperatūra, viščiukų silpnas imunitetas, genotipas ar susirgimai.

Viščiukų broilerių vidutinis svoris turi būti 2 – 2,7 kg, nepriklausomai nuo sezono periodo (36). Mūsų tyrimo duomenis, visais metų laikais viščiukų broilerių vidutinis svoris neviršijo 2,7 kg. Didžiausias buvo pasiektas rudenį – 2,59±0,06.

Įvertinus santykinę drėgmę ir vidutinį svorį paukštidėje, gauta stipri teigiama tiesinė priklausomybė, kai r=0,773. Remiantis Maarten de Gussem ir kitų autorių nuomone (8), esant didesniam drėgmės kiekiui, lėtėja viščiukų augimas ir vystymasis. Sureguliavus drėgmės kiekį, mažinama rizika susirgti padų dermatitui (37).

Mūsų tyrimo duomenimis, esant didesniam drėgmės kiekiui aplinkoje, pasiekiamas didesnis viščiukų broilerių svoris, tačiau esant drėgmės kiekio pertekliui, mažėja pašarų įsisavinimas ir