Monika Miniauskaitė
V kursas, VI grupė
DANTŲ PARAMETRŲ PRIKLAUSOMYBĖ NUO VEIDO
ANATOMINIŲ YPATUMŲ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
prof. A. Gleiznys
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
DANTŲ PARAMETRŲ PRILAUSOMYBĖ NUO VEIDO ANATOMINIŲ YPATUMŲ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ...
(parašas) (parašas) ... ...
(vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO-EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO LENTELĖ Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Išdalies Ne 1 Santrauka (0,5balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,tikslas
uždaviniai (1balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslasir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslasir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai,
pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai
susijusi su darbe nagrinėjama problema? 0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0
11 Medžiaga ir metodai (2balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji
tinkama iškeltamtikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; artinkami buvo atrankos kriterijai? 0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės(anketos, vaistai, reagentai, įrangair pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais
15
Rezultatai (2balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir
uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai(jų svarba, trūkumai)
bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0
21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose
skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)? 0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus
tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal
reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar
teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, nesenesni nei 10 metų, sudaro nemažiau nei 70%šaltinių, o nesenesni kaip 5 metų–
nemažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinėsrekom endacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję
su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36
Bendri reikalavimai
Ar darbas parašytas taisykling akalba, moksliškai,
logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20%(nev ert. )
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių
numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai
ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai? -0,2 balo -0,5 balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas ) Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo,
vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)? -0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10balų.
Recenzento pastabos: __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________
__________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________ __________________________________________________________________________________
TURINYS
SANTRAUKA ... 10 SUMMARY ... 11 ĮVADAS ... 10 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11 1.1. Veido analizė ... 11 1.1.1. Vertikalios linijos ... 11 1.1.2. Horizontalios linijos ... 121.2. Apatinis veido trečdalis ... 14
1.3. Dantų formos įvertinimas ... 14
1.4. Dantų dydžio įvertinimas ... 17
1.4.1. Moterų ir vyrų dantų dydžių skirtumai ... 17
1.4.2. Nosies plotis ... 17
1.4.3. Atstumas tarp akių vyzdžių ... 18
1.4.4. Atstumas tarp vidinių akių kampų ... 18
1.4.5. Lūpų reikšmė šypsenoje ... 18
1.4.6. Dantų estetika ... 20
1.5. Auksinė proporcija ... 20
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 22
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 26
3.1 Veido vidurio linijos ir dantų vidurio linijos tarpusavio priklausomybė ... 27
3.2 Veido formos ir centrinių kandžių formos tarpusavio priklausomybė ... 27
3.3 Veido trečdalių reikšmingumas pagal amžiaus grupes ... 28
3.4 Atstumo tarp šešių priekinės grupės dantų ir atitinkamų veido matmenų tarpusavio ryšys ... 30
3.5 Imties tūris ... 31
3.6 Šešių priekinės grupės dantų priklausomybė nuo veido pločio ir nosies pločio ... 31
4. IŠVADOS ... 33
5. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 34
SANTRAUKA
Darbo tikslas: Išanalizuoti ir palyginti jaunų (20-25 m.), vidutinio amžiaus (45-50 m.) ir
vyresnių žmonių (76-80 m.) veido trečdalius. Išanalizuoti priekinės dantų grupės formą, plotį pagal žmogaus veido anatominius parametrus.
Medžiaga ir metodai: Tyrime dalyvavo 30 lietuvių tautybės žmonių. Dalyviai buvo
suskirstyti į tris grupes pagal amžių: pirma 20-25 metų, antra 40-50 metų, trečia 60-74 metų amžiaus. Tyrimo dalyvių veido profilis buvo nufotografuotas frontalinėje plokštumoje, šypsantis. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS (Statistical Package for Social Science) 21.0 programinį statistinės analizės paketą. Literatūros apžvalgai naudota mokslinė literatūra, gauta iš Pubmed, Wiley Online Library, Science Direct elektroninių duomenų bazių, naudojant apribojimą mokslinių straipsnių publikavimo metams (2007- 2017 metų).
Rezultatai: 83,3% kvadrato formos veidą turinčių tiriamųjų turėjo kvadrato formos
centrinius kandžius. 55,5% ovalią veido formą turintys tiriamieji - ovalios formos centrinius kandžius. 66,6% trapecinę veido formą turintys tiriamieji - trapecinės formos dantis. Įvertinus viršutinio veido trečdalio aukštį gautas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pirmos ir likusių dviejų grupių p<0,05. Vidurinis veido trečdalis statistiškai reikšmingas tarp pirmos ir trečios grupės p<0,05. Apatinis veido trečdalis pirmoje tiriamojoje grupėje yra didesnis nei trečioje grupėje, tačiau tai nėra statistiškai reikšminga. Ieškant tarpusavio ryšio tarp šešių priekinės grupės dantų ir veido parametrų stipriausia koreliacija buvo tarp šešių priekinės grupės dantų ir veido pločio bei nosies pločio, silpniausia – tarp šešių priekinės grupės dantų ir centrinių kandžių pločio ir ilgio.
Išvados: Viršutinio žandikaulio centrinio kandžio forma priklauso nuo veido formos.
Viršutinis veido trečdalis pirmoje tiriamojoje grupėje yra statistiškai reikšmingai didesnis nei kitose grupėse p<0,05. Vidurinis veido trečdalis visose tirtose grupėse buvo mažesnis lyginant su viršutiniu ir apatiniu veido trečdaliu. Apatinis veido trečdalis visose tirtose grupėse buvo didesnis nei vidurinis ar viršutinis veido trečdalis. Tiriant šešių priekinių dantų ilgio priklausomybę nuo veido proporcijų buvo išvestos formulės, pagal kurias, turint veido pločio ir nosies pločio duomenis, galima apskaičiuoti, koks turėtų būti atstumas tarp šešių viršutinio žandikaulio priekinės grupės dantų.
Raktiniai žodžiai: Dental esthetics, anthropometry, facial tooth parameters, smile
SUMMARY
Aim of the paper: To analyse and compare face thirds in young (20-25), middle aged
(45-50) and the elderly (76-80) people. To analyse the form of front teeth and width according to facial anatomical parameters of human.
Material and methods: The study included 30 people of Lithuanian nationality. The
participants were divided into three groups according to their age. The first group of participants was aged from 20 to 25 years, the second group – from 40 to 50 and the third group of people – from 60 to 74. The facial profile of studied people was photographed on the frontal plane when smiling. Each person completed a questionnaire on dental medical history, oral hygiene, diet and addictions. Data statistical analysis was performed using the 21.0 statistical analysis software analysis package of SPSS (Statistical Package for Social Science). The scientific literature received from PubMed Wiley Online Library, Science Direct databases for articles published between 2007 and 2017, was used for the review of literature.
Results: Even 83.3% of studied persons with square-shaped face had square-shaped central
incisors. 55.5% of studied persons with oval face shape had oval-shaped central incisors. Persons with trapezoidal shape of the face – 66.6% had oval-shaped teeth. During the study of the face thirds in all three groups, it was observed that the third of the upper face part was statistically significant between the first and second group – p <0.05, between the first and third groups – p <0.05. The middle third of the face was statistically significant between the first and the third group – p <0.05. The lower third of the face in the first study group was higher than in the third group, but it is not statistically significant. Search for the correlation between the front group of six teeth and facial parameters showed that the strongest correlation was between the width of six front teeth and the face and the width of the nose, the weakest correlation was between the width and length of front group of six teeth and central incisors.
Conclusions: The shape of the maxillary central incisor depends on the shape of face. The
middle third of the face in all groups was lower compared to the upper and lower third of the face. The bottom third of the face in all studied groups was bigger than the upper or middle third of the face. The formulas, where the data of the face and nose widths can be used for the calculation of the distance between the six maxillary anterior teeth group were derived during the study of the dependence of the length of six front teeth on facial proportions.
10
ĮVADAS
Viena iš svarbiausių žmogaus kūno dalių yra veidas. Veido formą ir išvaizdą nulemia minkštieji ir kietieji audiniai. Veide vyrauja įvairios proporcijos, simetrijos. Viena svarbiausių veido dalių yra šypsena. Ją kuria veido raumenys, lūpos, dantys. Kai žmogus šypsosi, pirmiausia, pastebime priekinę dantų grupę. Mokslininkas Alfredas Airbus [1] atliko tyrimus, kuriuose naudojant specialią įrangą buvo analizuojami žmogaus akies judesiai įvairiose situacijose. Tyrimo rezultatai parodė, kad žmonės įvairiose situacijose dažniausia dėmesį sutelkia į šypseną ir akis.
Sunku protezuoti bedantį žandikaulį neturint jokių duomenų apie buvusių dantų formą, dydį, spalvą. Pasak Ahmed Alsaadi ir kt. [2], protezuojant bedančius pacientus, daugiausia nusiskundimų būna dėl estetikos priekinėje dantų grupėje, ypač dėl viršutinio žandikaulio centrinių kandžių, nes jie yra šypsenos centre ir labiausiai atkreipia dėmesį. Analizuojant šypseną svarbu įvertinti ir analizuoti ne tik dantų, bet ir veido parametrus. 1914 m. Williams [3] pastebėjo, kad veido forma turi įtakos dantų formai. Taigi, gydytojo odontologo tikslas yra atkuriant kramtymo aparato funkciją, sukurti estetišką ir veido parametrus atitinkančią šypseną.
Darbo tikslas:
Išanalizuoti ir palyginti jaunų (20-25 m.), vidutinio amžiaus (45-50 m.) ir vyresnių žmonių (76-80 m.) veido trečdalius. Išanalizuoti priekinės dantų grupės formą, plotį pagal žmogaus veido anatominius parametrus.
Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti tiriamųjų priekinio centrinio kandžio formos priklausomybę nuo veido formos. 2. Palyginti veido trečdalius pagal amžiaus grupes.
3. Ištirti tiriamųjų šešių priekinių dantų ilgio priklausomybę nuo veido proporcijų.
Temos aktualumas
Visuose nagrinėtuose literatūros šaltiniuose yra aprašoma, kokia turi būti estetiška šypsena. Lietuvoje tokio tyrimo dar nebuvo atlikta. Šiame darbe bus pateikta tyrime dalyvaujančių, lietuvių tautybės baltaodžių rasės žmonių veido dinamikos ir dantų duomenys bei jų tarpusavio ryšys. Tyrimas suteiks informacijos gydytojams odontologams protezuojant priekinę dantų grupę išimamais ar neišimamais protezais.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Veido analizė
Pažiūrėjus į žmogų, visų pirma, pastebime jo veidą, kurį vertiname kaip visumą. O tik tada atskirai nagrinėjame veido formą, aukštį, simetriją. Įvertinti veidą padeda tam tikros linijos. Išskiriamos horizontalios ir vertikalios linijos. Analizuojant jas randamas ryšys tarp veido ir dantų anatomijos. Veido analizė galima dviejose plokštumose: sagitalinėje ir frontalinėje. Šiame darbe nagrinėsime veido frontalinį vaizdą.
1.1.1. Vertikalios linijos
Veido simetrija yra viena iš veido charakteristikos sudedamųjų dalių. Todėl, pirmiausia, frontaliniame vaizde, atkreipiamas dėmesys į veido vidurio liniją. Ji turi būti veido centre, eina tiesiai per nosikaulio ir kaktikaulio siūlės vidurį, per nosies kuprelę, nosies lūpų raukšlės vidurį, dantų vidurio liniją iki smakro. Padalina veidą į dvi lygias dalis, kurių centras tampa akys. Kartais dėl genetikos, ligų, traumų veidas gali būti nesimetriškas. Veido vidurio linija turi sudaryti 90° kampą su linija nubrėžta tarp abiejų akių vyzdžių, antakių [4]. Idealu, kai veido linija sutampa su linija einančia tarp centrinių kandžių. Taip pat turėtų sutapti centrinė linija tarp viršutinio ir apatinio žandikaulių centrinių kandžių. Tačiau taip būna ne visada. Dantų vidurio linijai, kaip atskaitos taškas, imamas lūpos pasaitėlis ar dviejų viršutinių centrinių kandžių centras [4]. 2013 m. Pakistano Baqai medicinos universitete atliktas tyrimas [5] siekiant nustatyti, ar galima protezuojant vietoj dantų vidurio linijos, pasikliauti tik veido vidurio linija. Tyrimo rezultatai parodė, kad iš 500 tiriamųjų, kurių amžius 18-30 metų, 82,8% veido vidurio linija sutapo su dantų vidurio linija.
Vertikaliai veidą galime suskirstyti į penkias lygias dalis, tai vadinama penktadalių taisyklė. Šoninės linijos eina ties iškiliausiomis ausies dalimis, kitos per akies kampus. Kiekvienas penktadalis yra lygus vienam akies pločiui (1 pav.). Tačiau yra atlikta tyrimų [6,21] naudojant fotografijos analizes ir antropometrinius matavimus, kurių išvados prieštarauja penktadalių taisyklei. Akies plotis ir nosies plotis dažnai yra mažesnis arba didesnis nei atstumas, esantis tarp abiejų akių išorinių kampų [1].
12
1pav. Vertikalios veido proporcijos.1
1.1.2. Horizontalios linijos
Veidą galima padalinti į tris lygias dalis, nubrėžus keturias horizontalias linijas, kurios turi būti lygiagrečios (2 pav.). Pirmoji linija brėžiama nuo plaukų augimo linijos, antroji nuo antakių linijos, trečioji linija eina po nosies pagrindu, ketvirtoji – ties žemiausiu apatinio žandikaulio tašku.
Baltaodžių rasės žmonėms dažnai vidurinis veido trečdalis yra mažesnis už viršutinį veido trečdalį. Rytų Azijoje vidurinis veido trečdalis dažniausiai būna didesnis nei viršutinis, o viršutinis veido trečdalis mažesnis nei apatinis [7]. Lyginant vyrų ir moterų veidus, pastebėta, kad moterų veidai dažniausiai būna trumpesni nei vyrų. Gydytojui odontologui svarbiausias yra apatinis veido trečdalis. Kaip pagalbinės horizontalios linijos yra išskiriamos antakių linija ir linija, nubrėžta ramybės metu, per viršutinės lūpos apatinį tašką ir apatinės lūpos viršutinį tašką. Šios linijos turi būti lygiagrečios linijai, kuri nubrėžta per akių vyzdžių centrus. Horizontalios linijos padeda nustatyti okliuzinę plokštumą, kandžių liniją, dantenų poziciją [6]. Išvedus horizontalią liniją per labiausiai nutolusius dešinės ir kairės pusės skruostikaulio kraštus, nustatomas veido plotis (3 pav.). Atstumas tarp šešių priekinių dantų yra truputį mažesnis nei trečdalis veido pločio [25]. 1906 m. buvo pasiūlytas Berrio indeksas [24]. Jis teigia, kad veido pločio ir viršutinio centrinio danties pločio santykis yra 1:16 [6,22,24]. O veido ilgio ir viršutinio žandikaulio centrinio kandžio ilgio proporcija
13 1:20. Palathottungal Joseph Antony ir kiti [23] atliko tyrimą, norėdami išsiaiškinti Berrio indekso tikslumą. Tyrime dalyvavo 100 tiriamųjų (50 moterų, 50 vyrų), kurių amžius 18-30 metų. Centrinio kandžio plotis buvo matuojamas tiriamiesiems sukandant modeliavimo vašką, o veido plotis matuotas nuo iškiliausių skruostikaulio taškų milimetrine liniuote. Tyrimo rezultatai parodė teigiamą koreliaciją tarp centrinio kandžio pločio ir veido pločio. Šis tyrimas patvirtino Berrio indeksą.
2 pav. Horizontalios linijos pažymėtos žalia spalva padalija veidą į
tris veido trečdalius. Mėlyna spalva pažymėtas apatinio veido trečdalio suskirstymas į tris lygias dalis.2
14
3pav. Veido plotis3
1.2. Apatinis veido trečdalis
Apatinis veido trečdalis gali būti suskirstytas į tris trečdalius, nuo nosies pagrindo iki viršutinės lūpos apatinio krašto, nuo viršutinės lūpos apatinio krašto iki taško esančio po apatine lūpa ir nuo šio taško iki apatinio žandikaulio žemiausio taško (2 pav.). Jeigu apatiniame veido trečdalyje išvesime horizontalią liniją per viršutinės ir apatinės lūpos sąlyčio vietą, tai apatiniame trečdalyje atstumas nuo nosies pagrindo ir per šią išvestą liniją bus 1/3, o atstumas nuo šios linijos iki smakro apatinio taško bus 2/3. Lūpų plotis turėtų užimti apie 40% apatinio veido trečdalio pločio.
Griaučių augimas, formavimas baigiasi maždaug apie 20 žmogaus metus. Vėliau kaulų mineralų tankis ima mažėti apie 1% per metus. Vykstant žmogaus senėjimo procesui apatinis veido trečdalis mažėja. Pasak Shimizu ir kt. [8] atlikto tyrimo duomenimis, apatinio veido trečdalio sumažėjimui vyresniems žmonėms didelės įtakos turi dantų netekimas, o dantų kramtomųjų paviršiaus nudilimas didelės įtakos neturi. 2004 metais Fankas ir kiti [8] atliko Amerikoje tyrimą ir savo išvadose paskelbė, kad viršutinis veido trečdalis išlieka toks pat visą žmogaus gyvenimą, lytis tam reikšmės neturi.
1.3. Dantų formos įvertinimas
Dantų forma priklauso nuo genų, kurie atsakingi už augimą ir vystymąsi embriogenezės metu. Vyresniame amžiuje dantys nudyla, todėl galima teigti, kad dantų forma priklauso ir nuo amžiaus. Veidas ir lytis taip pat turi ryšį su dantų forma [6,16,17,19]. Veido formą nulemia veido
15 kaulai, ją vertinsime frontalinėje pozicijoje. Išskiriamos veido formos: kvadratas, trapecija, ovalus. Žiūrint iš šono žmogaus profilis gali būti įgaubtas, išgaubtas, tiesus.
Parenkant priekinius dantis atsižvelgiama į žmogaus veido bruožus. Ovali veido forma laikoma patraukliausia, tad, veido pločio-aukščio santykis turėtų būti 3:4 [6]. Frush ir Fisher [16,17] 1956 m. pasiūlė teoriją, kurioje aprašytas ryšys ne tik tarp veido formos ir dantų, bet ir dantų formos, lyties, asmenybės bruožų. Jie teigė, kad moterys yra švelnios ir tai turi atsispindėti dantyse, t. y, centriniai kandžiai turėtų būti užapvalintais kandamaisiais kraštais. O vyrų dantys turėtų būti kvadratiniai dėl vyrų didesnės fizinės jėgos, drąsos.1914 metais Leon Williams [16] pasiūlė idėją, kad apversta žmogaus veido forma yra panaši į to žmogaus centrinio kandžio formą. Jis ir išskyrė pagrindines veido formas: kvadratinę, trapecijos ir ovalią (4 pav.). Viršutinio žandikaulio centrinio kandžio formos buvo suskirstytos: trapecijos arba trikampio (dantų proksimaliniai paviršiai konverguoja), kvadrato (proksimaliniai paviršiai lygiagretūs), ovalios (proksimaliniai paviršiai užapvalėja) (5 pav.). L. Williams pasiūlė, kad kvadratinės formos veidas turi kvadratinės formos dantis, trikampio formos – trikampio formos dantis, o ovalus veidas turi ovalios formos dantis. Frederico Augusto, Peixoto Silva ir kiti [16] atliko tyrimą, kuriame patvirtino L. Williams teoriją. Buvo nufotografuoti 79 asmenys ir, juos išanalizavus, rastas ryšys tarp veido formos ir centrinio kandžio formos. Felipe de Oliveira ir kiti [16] atliko tyrimą, norėdami sužinoti, ar yra ryšys tarp veido ir centrinio kandžio formos. Buvo nufotografuoti 100 žmonių, kurių amžius vidurkis 20 metų. Nuotraukos išanalizuotos naudojant kompiuterinę programą. Tyrimo išvados patvirtino, kad v/ž centrinio kandžio forma ir veido forma turi ryšį. V. O. Pedrosair kt. [19] atliktame tyrime, kuriame analizavo padarytas veido profilio nuotraukas, pastebėjo, kad tarp tiriamųjų net 56,8% turėjo ovalią veido formą ir ovalios formos kandžius. Mažiausiai paplitusi buvo trikampio formos veido forma, iš jų net 60% turėjo kvadrato formos centrinius kandžius. Taip pat buvo pastebėta, kad centrinių kandžių plotis susijęs su veido pločiu. Tyrime nebuvo patvirtintas Frush ir Fisher metodas. Dantų formos paplitimui tarp vyrų ir moterų nebuvo rasta reikšmingų skirtumų. Su L. Williams nuomone kai kurie autoriai nesutinka. M. Cabello ir S. Alvarado [17] iš Peru atliko tyrimą, kuriame paneigė Williams teoriją. Jie tyrė 124 asmenis, kurių amžius 17-28 metai. Tiriamųjų veidas ir centrinis kandis buvo matuojami tiesiogiai liniuotės pagalba, taip pat buvo padarytos veido ir centrinių kandžių fotografijos. Pagal tyrimo duomenis matuojant tiesiogiai tik 43,5% tiriamiesiems veido forma ir viršutinio centrinio kandžio forma buvo panaši. O išanalizavus fotografijas, panašumas tarp veido ir centrinio kandžio formos buvo 41,1%. Šiame [17] ir Jayasankar Purushothaman Pillai ir kiti [23] tyrimuose daugiausiai tiriamųjų turėjo ovalią veido formą. Buvo pastebėta, kad turintys pailgą, ovalų veidą daugiausia turėjo trikampio formos
16 dantis. Taigi parenkant priekinių dantų formą nereikėtų pasikliauti vien Williams pasiūlytu metodu. Gydytojas ir pacientas turėtų priimti bendrą sprendimą ir tai fiksuoti paciento ligos kortelėje.
4 pav. Leon Williams veido formos: kvadratinė ( viršuje dešinėje
pusėje), trapecijos ( viršuje kairėje pusėje ir apačioje dešinėje pusėje) ir ovali (apačioje kairėje pusėje). 4
5 pav. Trys viršutinio žandikaulio centrinio kandžio formos: kvadrato,
trapecijos, ovali.5
4https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3095741/
5http://www.jfsmonline.com/article.asp?issn=23495014;year=2016;volume=2;issue=4;spage=213;epage=218;aulast=Pi
17
1.4. Dantų dydžio įvertinimas
Dantų dydį padeda įvertinti tam tikros proporcijos. Pavyzdžiui atstumas tarp nosies pločio, atstumas tarp abiejų akių, šypsenos plotis.
1.4.1. Moterų ir vyrų dantų dydžių skirtumai
Patraukliai šypsenai svarbu, kad priekinės grupės dantys būtų simetriški ir vertikalioje padėtyje. Jayasankar Purushothaman Pillai ir kiti [23] analizavo 100 (50 moterų, 50 vyrų, kurių amžius 18-23 metai.) dantų modelius. Vyrų dantų parametrai buvo didesni nei moterų. Buvo lyginta ar abiejų lyčių dešinysis ir kairysis kandžiai yra vienodi, duomenų skirtumai statistinės reikšmės neturėjo. Ashith B. Acharya ir Sneedha Mainali [26] patvirtina, kad moterų dantys yra mažesni nei vyrų. Tyrime nustatė, kad vyrų iltiniai dantys yra 33,3% didesni nei moterų.
1.4.2. Nosies plotis
Tiriant nosies pločio ir dantų tarpusavio ryšį atlikta įvairių tyrimų, kurių išvados yra prieštaringos. Vieni autoriai teigia, kad atstumas tarp išorinių nosies sparnelių pločio turėtų būti lygus atstumui tarp viršutinio žandikaulio ilčių [9, 10, 11]. Kern [11, 12, 14] atliko skaičiavimus, kaip veido kaulų struktūra susijusi su priekiniais dantų parametrais. Matavimus atliko ant žmonių kaukolių. Išmatavus nosies pločius, jie buvo lygūs arba buvo 0,5 mm paklaida su viršutinio žandikaulio priekinės grupės dantų pločiu. Ellakwa ir kiti [11] atliko tyrimą, kuriame nustatė, kad protezuojant viršutinio žandikaulio priekinius dantis, galima remtis nosies pločiu. 2014 m. Neveed Reddy ir kiti [14] atliko tyrimą su 150 tiriamųjų. Tiriamieji nufotografuoti ir matuotas nosies plotis, kuris yra tarp išorinių nosies sparnelių, priekinių dantų parametrai ir buvo ieškoma ryšio tarp šių matmenų. Iš matavimų pastebėta, kad vyrų nosis platesnė nei moterų. Vyrų priekinės grupės dantų parametrai buvo didesni nei moterų. Padarytos išvados, kad pagal nosies plotį galima nustatyti priekinės grupės dantų vietą. Tačiau yra tyrimų, kurių išvados yra kitokios. Suryakant Ch. Deogade ir kiti [12] atliko tyrimą, kur ištyrė 600 tiriamųjų. Matavo realius atstumus tarp vidinių akių kampų ir nosies sparnelių ir lygino su realiu atstumu tarp viršutinio žandikaulio priekinės grupės dantų lanko. Gauta, kad duomenys yra statistiškai nereikšmingi ir šis metodas negali būti naudojamas vienas parenkant dantis bedančiams pacientams. Rathika Rai [27] tyrė kaip nosies plotis, tarp išorinių nosies sparnelių, yra susijęs su atstumu tarp priekinės grupės dantų, atsižvelgiant į dantų lanko formą. Pateikė išvadas, kuriose teigiama koreliacija buvo tarp nosies pločio ir atstumo tarp viršutinio žandikaulio ilčių, kai dantų lankas yra kvadrato arba ovalios formos. Tačiau, kai dantų lankas yra kūgio arba smailėjančios formos, atstumo tarp nosies pločio ir atstumo tarp priekinės
18 grupės dantų gauti duomenys statistinės reikšmės neturi. Svarbi ilčių pozicija, kuri laiko lūpos audinius, taip pat yra dantų lanko posūkio viduryje, o tai suteikia estetikos. Ilčių distalinio paviršiaus poziciją galima nustatyti išvedant tiesę ties nosies sparnelių šoniniais paviršiais vertikaliai okliuzinei plokštumai.
1.4.3. Atstumas tarp akių vyzdžių
Horizontali linija, nubrėžta tarp akių vyzdžių, turėtų būti lygiagreti horizontalioms veido linijoms ir būti statmena vidurinei veido linijai. Taip pat ši linija turėtų būti lygiagreti su okliuzine plokštuma ir linija nubrėžta tarp lūpų kampų [4]. Fabiano Martins Malafaia ir kiti [28] atliktame tyrime tai patvirtino. 70,59% tiriamiesiems atstumai tarp akių vyzdžių ir linijos išvestos tarp viršutinių centrinių kandžių kraštų buvo lygiagretūs. 2011 m. M. W. Arhussain ir kt. [20] atliko tyrimą su 159 tiriamaisiais ir ieškojo ryšio tarp atstumo esančio tarp abiejų akių vyzdžių ir atstumo tarp priekinių dantų. Nebuvo rasta statistiškai reikšmingo rezultato. Tyrime buvo pastebėta, kad atstumas tarp abiejų akių vyzdžių didesnis buvo pas vyrus nei pas moteris. Šis atstumas gydytojui odontologui gali padėti norint nustatyti centrinės okliuzijos liniją, kandamojo krašto liniją.
1.4.4. Atstumas tarp vidinių akių kampų
Nustatant priekinių dantų plotį galima remtis atstumu, esančiu tarp akių vidinių kampų [4,6,10,29]. Atstumas tarp akių vidinių kampų turėtų būti lygus vienam akies pločiui nuo vidinio iki distalinio akies kampo ir ausies pločiui [4, 6, 10]. Atstumas tarp vidinių akių kampų realiai išmatavus yra 28-35 mm ir nebesikeičia nuo 8-11 metų amžiaus [10]. Nėra pastebėta, kad šis atstumas būtų susijęs su lytimi, rase ar amžiumi. Shabir A Shah ir kiti [29] atlikto tyrimo duomenimis, atstumas tarp vidinių akių kampų buvo didesnis vyrams nei moteris. Tyrime taip pat buvo lyginamas atstumas tarp abiejų akių vidinių kampų ir atstumas esantis tarp viršutinio žandikaulio šešių priekinės grupės dantų, rezultatai parodė teigiamą koreliaciją. Lucas ir kiti [10] atliko tyrimą, kuriame ieškojo ryšio tarp vidinių akių kampų atstumo ir atstumo tarp viršutinio žandikaulio priekinės grupės dantų. Tyrimas neparodė reikšmingų skirtumų tarp vidinių akių kampų atstumo ir lyties. Atstumai buvo panašūs. Todėl galima remtis šiuo atstumu parenkant viršutinius priekinius dantis.
1.4.5. Lūpų reikšmė šypsenoje
Lūpos sukuria šypseną atidengdamos tam tikrą kiekį dantų paviršių. Svarbus yra lūpų storis, simetriškumas. Ramybės metu, atpalaidavus lūpas matoma dalis viršutinių kandžių kandamojo krašto. Moterims dažniausiai matosi 3,40 mm , o vyrams – 1,91mm kandamojo krašto
19 [4]. Vyresniems žmonėms mažėja raumenų tonusas, didesnis dantų nudilimas, todėl dantų kandamojo krašto matosi vis mažiau. Viršutinių dantų kandamieji kraštai turi sudaryti lanką, kuris atitiktų apatinės lūpos viršutinį kraštą [15]. Šypsantis viršutinės lūpos apatinis kraštas sukuria liniją, vadinamą lūpos linija. Kai lūpos linija aukšta, matomi viršutinių priekinių dantų vainikai ir dalis dantenų. Kai lūpos linija žema, nesimato dantenų audinių, uždengiama dalis dantų vaikinų. Lūpų linija laikoma priimtina, jeigu ji dengia dantenas ir uždengia viršutinius centrinius kandžius apie 2 mm (6 pav.) [1, 4].
Ramybės metu lūpos turi užimti apie 40% apatinio veido trečdalio [7]. Šypsena laikoma estetiška, jeigu jos ilgis sudaro apie pusę veido pločio [4]. Šypsena vadinama plačia, jeigu matosi 100-75% dantų vainikų iki pirmo krūminio danties, o jeigu matosi mažiau nei 75% vainikų dydžio, tai šypsena – siaura [15]. Sinavarat ir kiti [13] tyrė 100 Thai žmonių ir rado koreliaciją tarp atstumo, išvesto nuo abiejų lūpų kampų ir atstumo, kuris susidaro sujungus distalinius viršutinio žandikaulio ilčių kraštus. Esan Ta ir kiti [22] atliko tyrimą, kurio rezultatai buvo kitokie. Tyrimas parodė, kad nėra jokio ryšio tarp atstumo, išvesto taip ilčių distalinių paviršių, atstumo atsirandančio tarp viršutinių ir apatinių žandikaulių dantų maksimaliai išsižiojus, tarp apatinio veido trečdalio ir atstumo, išvesto nuo abiejų lūpų kampų. Jeigu pamatuosime atstumą tarp lūpų kampų ir atimsime 1,75-2,45 cm, tai rezultatas bus apytikslis atstumui, esančiam tarp viršutinių ilčių. Tačiau šio metodo autoriai nerekomenduoja, dėl galimų netikslumų.
Šypsena turi savo formą. Yra išskirtos šešios šypsenos formos: tiesi, lenkta, elipsės, lanko formos, stačiakampė ir apverstos formos. Pirmos trys formos yra labiausiai paplitusios (7 pav.). Šypsenos forma lemia šypsenos patrauklumą.
6 pav. Šypsenos linijos (A. Lūpų linija aukšta. B. Lūpų linija estetiškai priimtina.
C. Lūpų linija žema).6
20
7 pav. Populiariausi šypsenos tipai: lenkta, tiesi ir išgaubta forma. 7
1.4.6. Dantų estetika
Šypsenos įvertinimui svarbus ir intraoralinis ištyrimas. Viršutinio žandikaulio centriniai kandžiai yra svarbiausi šypsenoje, nes yra centrinėje padėtyje ir labiausiai atkreipiantys dėmesį šypsenos metu. Idealiai šypsenai priekiniai kandžiai turi būti tinkamo dydžio, formos ir jų santykis su kitais dantimis turėtų būti atitinkamas. Kandžių vertikalus perdengimas yra idealus kai yra 2 mm. Taip pat estetinėje šypsenoje neturi būti diastemos, tačiau mažesnė nei 2 mm diastema gali būti priimtina [6].
1.5. Auksinė proporcija
IV a. pr. Kr. Aristotelis atkreipė dėmesį, kad estetikoje svarbi yra proporcija. Auksinę proporciją VI a. pr. Kr. buvo aprašę pitagoriečiai, vėliau graikų geometrikas Euclid. Graikai auksinę proporciją naudodavo architektūroje. Auksinis vidurkis žymimas raide pi, kuri yra iracionalus skaičius 1.618033988. Santykis gaunamas teisingas, kada linija a+b yra lygi a+b/a=a/b. Auksinis santykis yra žinomas kaip dieviška proporcija, tai tarsi raktas į estetikos paslaptis [7]. Daug diskusijų keliama, kokie turi būti idealūs dantų parametrai estetinėje šypsenoje. Daugelis gydytojų tyrė ir aprašė auksinės proporcijos principo naudojimą odontologijoje. Šią sąvoką odontologijoje pirmas paminėjo Lombardi ir vėliau idėją išplėtojo Levinas [15, 18]. Proporcija nurodo viršutinių šešių priekinių dantų pločius frontalinėje plokštumoje. Auksinė proporcija siūlo idealią matematinę proporciją 1:1,618. Viršutinių centrinių kandžių santykis 1,618, šoninių kandžių – 1, iltinių dantų proporcija 0,618 dydžio už šoninius kandžius. Sreenivasan Murthy, Niketa Ramani [30] atliko tyrimą, kuriame siekė išsiaiškinti auksinės proporcijos egzistavimą. Tyrime dalyvavo 56 tiriamieji, kurie buvo fotografuojami. Iš fotografijų ir analizės kompiuterine programa buvo pateikti rezultatai. Tik 14-25% asmenų buvo nustatyta auksinė proporcija. Viršutinio
21 žandikaulio priekinių dantų grupėje centriniai kandžiai užėmė po 22%, šoniniai kandžiai – po 15%, o iltys – po 13% bendro pločio. Taigi, autoriai nerekomenduoja pasikliauti vien šiuo metodu parenkant priekinius dantis.
22
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrime dalyvavo 30 lietuvių tautybės žmonių. Dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes pagal amžių. Pirmoje grupėje dalyvių amžius buvo 20-25 metai, antroje grupėje dalyviai buvo 40-50 metų amžiaus. Trečioje grupėje – vyresni žmonės, kurių amžius 60-74 metai. Iš viso tyrime dalyvavo 18 (60%) moterų ir 12 (40%) vyrų. Tyrimo dalyvių veido profilis šypsantis buvo nufotografuotas frontalinėje plokštumoje.
Tyrimas atliktas 2016-2017 metais Plungės rajone, namų aplinkoje. Jam atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos komiteto leidimas (1 priedas).
Tiriamųjų atranka
Tyrimo dalyviai - atsitiktinai sutikti žmonės, kurie sutiko dalyvauti tyrime. Jie pasirašė asmens sutikimo formą, sutikdami, kad būtu nufotografuotas jų veido profilis šypsantis, frontalinėje padėtyje.
Dalyviai buvo atrinkti pagal pasirinktus kriterijus: 1. tiriamieji turėjo būti lietuvių kilmės;
2. asmenys turėjo patekti į reikiamas amžiaus grupes; 3. asmenys negalėjo būti bedančiai;
4. negalėjo būti protezuoti priekinės grupės dantys; 5. asmenys, kurių sukandimas taisyklingas;
6. asmenys, kurie neturėjo lūžių veido srityje.
Padarytos tiriamųjų veido profilio fotografijos. Buvo naudojama kėdė be atlošo, kuri buvo atremta į sieną. Apšvietimas buvo nukreiptas į tiriamąjį, siekiant išvengti krintančių šešėlių. Atstumas nuo tiriamojo iki fotoaparato buvo 2 metrai. Tiriamieji buvo paprašyti atsisėsti ant kėdės, nugaros apatinę dalį atremti į sieną. Galva buvo laikoma tiesiai. Tiriamųjų buvo paprašyta maksimaliai nusišypsoti. Kiekvienam žmogui buvo padaryta po dvi nuotraukas. Vienoje visas veido profilis, o kitoje šypsenos fotografija, kurioje matosi dantys (pav. 8, pav. 9.). Nuotraukoms nufotografuoti buvo naudojamas Nikon DX 18-150mm 35-56G ED fotoaparatas. Fotoaparato objektyvas buvo nukreiptas lygiagrečiai į tiriamąjį.
Nuotraukos buvo apdirbamos, analizuojamos ir matuojamos naudojant Adobe Photoshop CC 2017 programą. Nuotraukos apskaičiuotos kai jų ryškumas buvo 1000 x 1505 pikselių. Viso ištirta 30 asmenų: 18 moterų ir 12 vyrų.
23
8 pav. Tiriamojo veido profilio nuotrauka.
Nuotraukų matavimas
Nuotraukos buvo matuojamos naudojant Adobe Photoshop CC 2017 programą. Pagal matavimo metodiką buvo išmatuota ir apskaičiuota: veido trečdaliai, veido plotis, atstumas tarp akių vyzdžių, atstumas tarp akių vidinių kampų, akies plotis, ausies aukštis, nosies plotis (tarp nosies sparnelių), šešių priekinių dantų plotis, centrinio kandžio plotis, aukštis. Taip pat nustatyta veido ir centrinio kandžio forma (pav.9 ir pav.10).
24
10 pav. Veido formos: A- ovali, B- trapecinė, C- kvadratinė.
Veido fotografijos atliktos, kai tiriamasis asmuo šypsojosi sėdėdamas ramybės būsenoje. Nuotraukose pagal pažymėtus taškus nubraižytos linijos. Taškai: morfologinis veido aukštis, smakro žemiausias taškas, antakių taškas, taškas po nosies pagrindu, skruosto tolimiausi taškai, akies vyzdys, akių kampai, lūpų kampai, nosies sparnelių išoriniai taškai, matomas ausies aukščiausias ir žemiausias taškas (pav.10).
Statistinė duomenų analizė
Statistinė analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics“ 21 ir „Microsoft Exel 2007“ programinėmis įrangomis. Duomenų analizei buvo ruošiamos statistikos, tikrinamos statistinės hipotezės apie požymių priklausomumą ir skirtumus tarp vidurkių dažnumą. Rezultatai pavaizduoti stulpelinėmis diagramomis, lentelėmis.
25
11 pav. Pagrindiniai veido taškai.
Odontologinis tyrimas
26
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Tyrime iš viso ištirta 30 asmenų, iš kurių 18 (60%) buvo moterų ir 12 (40%) – vyrų. Tiriamieji suskirstyti į tris grupes po 10 asmenų: 20-25 m., 40-50 m., 60-74 m. (lentelė Nr.1 ir pav.12). Surinkus visus tiriamųjų parametrinius duomenis, buvo atliktas normalumo testas, pagal kurį visi rodikliai buvo pasiskirstę pagal normalinį skirstinį. Lentelėje Nr.2 matomi Kolmogorovo-Smirnovo bei Shapiro-Wilk testų rezultatai. Visiems atvejams p>0,05.
Lentelė Nr. 1. Pacientų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį.
12 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį.
Lentelė Nr. 2.Kolmogorovo-Smirnovo bei Shapiro-Wilk testų rezultatai.
Normalumo testas
Kolmogorov-Smirnova Shapiro-Wilk
Statistika Laisvės laipsnių
skaičius p Statistika
Laisvės laipsnių skaičius
p
Viršutinis veido trečdalis ,112 30 ,200* ,975 30 ,678
Vidurinis veido trečdalis ,095 30 ,200* ,959 30 ,293
Apatinis veido trečdalis ,131 30 ,200 ,959 30 ,294
Veido plotis ,097 30 ,200* ,977 30 ,739
Ilgis tarp vyzdžiu ,140 30 ,137 ,970 30 ,528
Ilgis tarp akių kampų ,140 30 ,140 ,956 30 ,246
Akies plotis ,079 30 ,200* ,974 30 ,648 Ausies ilgis ,151 30 ,078 ,963 30 ,369 Nosies plotis ,119 30 ,200* ,959 30 ,294 0 2 4 6 8 20-25 metai 40-45 metai 60-75 metai Moterys Vyrai
Amžius 20-25 metai 40-45 metai 60-75 metai
Lytis
Moterys 6 5 7
Vyrai 4 5 3
27
Šešių priekiniu dantų plotis ,129 30 ,200* ,971 30 ,571
Centrinio kandžio ilgis ,087 30 ,200* ,971 30 ,575
Centrinio kandzio plotis ,119 30 ,200* ,972 30 ,592
3.1 Veido vidurio linijos ir dantų vidurio linijos tarpusavio priklausomybė
Tiriamųjų fotografijose nubrėžus veido vidurio linija buvo pastebėta: 25 (83,3%) tiriamiesiems, iš jų 13 moterų ir 12 vyrų, veido vidurio linija sutapo su dantų vidurio linija, 5 (16,6%) moterims nesutapo ( lentelė Nr. 3 ir pav.13 ).
Lentelė Nr. 3. Veido vidurio linijos ir dantų vidurio linijos sutapimo pasiskirstymas.
Lytis Sutapo Nesutapo
Moterys 13 5
Vyrai 12 0
13 pav.Veido ir dantų vidurio linijų sutapimo pasiskirstymas.
3.2 Veido formos ir centrinių kandžių formos tarpusavio priklausomybė
Tiriamiesiems buvo nustatytos veido formos. Kvadratinę veido formą turėjo 18 tyrimo dalyvių, ovalią formą – 9 dalyviai, trapecinę arba trikampio formos veidą turėjo 3 dalyviai. Centrinio kandžio formos tarp tiriamųjų pasiskirstė taip: kvadratinę kandžio formą turėjo 19 dalyvių, ovalią – 5 dalyviai, trapecinę – 6 tiriamieji. 83,3% kvadrato formos veidą turinčių tiriamųjų turėjo kvadrato formos centrinius kandžius. 55,5% ovalią veido formą turintys tiriamieji - ovalios formos centrinius kandžius. 66,6% trapecinę veido formą turintys tiriamieji - trapecinės formos dantis.Veido formos ir centrinio kandžio formos pasiskirstymas tarp tiriamųjų pateikiamas lentelėje Nr.4.
0 5 10 15 20 25 30 Sutapo Nesutapo Moterys Vyrai
28 Buvo iškelta hipotezė, kad tarp veido formos ir centrinio kandžio formos yra priklausomybė, atlikus skaičiavimus SPSS programa, buvo sudarytos požymių dažnių lentelės, pagal kurias matome, kad duomenys yra statistiškai reikšmingi p<0,05 ( lentelė Nr.4, lentelė Nr.5, lentelė Nr.6 ).
Lentelė Nr. 4. Veido formos ir centrinių kandžių formos pasiskirstymas tarp tiriamųjų.
Centrinio kandžio forma Imties dydis Kvadratinė Ovali Trapecinė
Veido forma
Kvadratinė 15 0 3 18
Ovalus 3 5 1 9
Trapecinė 1 0 2 3
Imties dydis 19 5 6 30
Lentelė Nr. 5. Chi- kvadrato testo rezultatai.
Reikšmė Laisvės laipsnių skaičius p-reikšmė
PersonChi kvadratas 18,231a 4 ,001
Tikimybės santykis 17,684 4 ,001
Imties dydis 30
a.7 laukeliuose yra tikėtinas dažnis, kuris būtų mažesnis už 5. Mažiausias tikėtinas dažnis yra ,50.
Lentelė Nr. 6. Kintamųjų ryšių stiprumo matai.
Reikšmė p-reikšmė Vardinė skalė Kontingencijos
koeficientas ,615 ,001
Imties dydis 30
3.3 Veido trečdalių reikšmingumas pagal amžiaus grupes
Visos trys grupės buvo sunumeruotos skaičiais. Pirmoji grupė pavadinta 1, antroji – 2, trečioji – 3. Pagal aprašomosios statistikos lentelę, apatinis veido trečdalis visose tiriamosiose grupėse buvo didesnis lyginant su viršutiniu ir viduriniu veido trečdaliu, o vidurinis veido trečdalis visose grupėse buvo mažesnis lyginant su jų viršutiniu ir apatiniu veido trečdaliu (lentelė Nr.7 ). Iš ANOVA matoma, kad tarp grupių ir atskirai kiekvienoje grupėje statistiškai reikšmingas yra viršutinis (p= 0.007) ir vidurinis veido trečdalis (p= 0.03), o apatinis veido trečdalis yra statistiškai nereikšmingas (lentelė Nr.8 ). Apatinis veido trečdalis pirmoje grupėje yra didesnis nei trečioje grupėje, tačiau, pagal Bonferroni kriterijų, tai nėra statistiškai reikšminga. Pagal Bonferroni, viršutinis veido trečdalis statistiškai reikšmingas yra tarp pirmos ir antros grupės p<0,05, tarp pirmos
29 ir trečios grupių p<0,05. Vidurinis veido trečdalis statistiškai reikšmingas tarp pirmos ir trečios grupės p<0,05 (lentelė Nr.9).
Lentelė Nr. 7. Aprašomoji statistika.
Im ties d y d is Im ties v id u rk is Stan d ar tin is n u o k ry p is Stan dar tin ė p ak laid a 95% vidurkio patikimumo intervalas Min im alu s Ma k sim alu s Apatinė riba Viršutinė riba Viršutinis veido trečdalis 1 10 225,60 32,267 10,204 202,52 248,68 178 270 2 10 192,70 21,751 6,878 177,14 208,26 161 224 3 10 186,70 25,425 8,040 168,51 204,89 140 224 Iš viso 30 201,67 31,194 5,695 190,02 213,31 140 270 Vidurinis veido trečdalis 1 10 244,20 28,643 9,058 223,71 264,69 194 269 2 10 220,80 16,858 5,331 208,74 232,86 200 250 3 10 198,70 32,153 10,168 175,70 221,70 148 261 Iš viso 30 221,23 31,948 5,833 209,30 233,16 148 269 Apatinis veido trečdalis 1 10 248,20 22,180 7,014 232,33 264,07 205 276 2 10 242,80 31,456 9,947 220,30 265,30 204 287 3 10 220,10 33,174 10,491 196,37 243,83 168 275 Iš viso 30 237,03 30,897 5,641 225,50 248,57 168 287 Lentelė Nr. 8. ANOVA.
Kvadratų vidurkis Laisvės laipsnių skaičius Imties kvadratų vidurkis Kriterijaus statistika p-reikšmė Viršutinis veido trečdalis Tarp grupių 8772,067 2 4386,033 6,090 ,007 Grupėse 19446,600 27 720,244 Išviso 28218,667 29 Vidurinis veido trečdalis Tarp grupių 10354,067 2 5177,033 7,263 ,003 Grupėse 19245,300 27 712,789 Išviso 29599,367 29
30 Apatinis veido trečdalis Tarp grupių 4446,867 2 2223,433 2,583 ,094 Grupėse 23238,100 27 860,670 Iš viso 27684,967 29
Lentelė Nr. 9.Palyginimas tarp grupių pagal Bonferroni. Priklausomas
kintamasis
(I) Grupė (J) Grupė Imties vidurkio skirtumas (I-J) Standartinė paklaida p- reikšmė 95% patikimumo intervalas Apatinė riba Viršutinė riba Viršutinis veido trečdalis 1 2 32,900* 12,002 ,032 2,27 63,53 3 38,900* 12,002 ,009 8,27 69,53 2 1 -32,900* 12,002 ,032 -63,53 -2,27 3 6,000 12,002 1,000 -24,63 36,63 3 1 -38,900* 12,002 ,009 -69,53 -8,27 2 -6,000 12,002 1,000 -36,63 24,63 Vidurinis veido trečdalis 1 2 23,400 11,940 ,181 -7,08 53,88 3 45,500* 11,940 ,002 15,02 75,98 2 1 -23,400 11,940 ,181 -53,88 7,08 3 22,100 11,940 ,225 -8,38 52,58 3 1 -45,500 * 11,940 ,002 -75,98 -15,02 2 -22,100 11,940 ,225 -52,58 8,38 Apatinis veido trečdalis 1 2 5,400 13,120 1,000 -28,09 38,89 3 28,100 13,120 ,124 -5,39 61,59 2 1 -5,400 13,120 1,000 -38,89 28,09 3 22,700 13,120 ,285 -10,79 56,19 3 1 -28,100 13,120 ,124 -61,59 5,39 2 -22,700 13,120 ,285 -56,19 10,79
3.4 Atstumo tarp šešių priekinės grupės dantų ir atitinkamų veido matmenų tarpusavio ryšys
Žemiau pateiktoje 10 lentelėje matyti, kad stipriausia koreliacija yra tarp atstumo tarp šešių priekinių dantų ir kelių veido matmenų: veido pločio 0,836, nosies pločio 0,889, atstumo tarp vyzdžių 0,871, atstumo tarp akių kampų 0,730, centrinio kandžio pločio 0,757. Vidutinė koreliacija nuo atstumo tarp šešių priekinių dantų ir bei akies pločio 0,681, centrinio kandžio ilgio 0,582. O silpniausia koreliacija yra tarp šešių priekinės grupės dantų ir ausies ilgio 0,412. Visų duomenų tarpusavio ryšys yra statistiškai reikšmingas p<0,05.
31
Lentelė Nr. 10. Koreliacija.
3.5 Imties tūris
Minimalus imties tūris nustatytas pagal gautą koreliacijos koeficientą naudojant formulę:
Čia t= _ Stjudento kvantilis, esantis f = n*-2 laisvės laipsnių. Visų reikšmingų koreliacijos koeficientų atveju minimalus imties tūris buvo panašus. Čia pateikiamas skaičiavimas, kai naudojamas veido pločio koreliacijos koeficientas 0,836.
n = , n = 3,7233, n = 4 .
Pagal apskaičiuotą formulę, tyrimui būtų užtekę vos 4 tiriamųjų.
3.6 Šešių priekinės grupės dantų priklausomybė nuo veido pločio ir nosies pločio
Priekinių šešių dantų pločio prognozavimą galima atlikti pagal kitus to paties paciento antropometrinius duomenis. Tikėtina, kad ieškomas šešių priekinių dantų plotis yra susietas tiesiniais ryšiais su kai kuriais jo antropometriniais duomenimis. Jei tai tiesa, prognozavimą galima atlikti tiesine regresija. Tiesinės regresijos lygties sudarymui iš visų 11 matuotų antropometrinių duomenų (parametrų), naudotinus atrinkome žingsniniu atrinkimu: požymiui įtraukti į regresijos lygtį Fišerio F kriterijaus tikimybė turėjo būti <= 0,05, o išmesti - >=0,1.
Veido plotis Atstumas tarp vyzdžių Atstumas tarp akių kampų Akies plotis Ausies ilgis Nosies plotis Centrinio kandžio ilgis Centrinio kandžio plotis Atst umas tar p šešių pr iekinių pl oti s Pirson koreliacija ,836 ,871** ,730** ,681** ,412** ,889 ,582 ,757 p-reikšmė ,000 ,000 ,000 ,000 ,024 ,000 ,001 ,000 Imties tūris 30 30 30 30 30 30 30 30
32 Sudaryti du statistiškai reikšmingi regresijos lygties variantai:
(1)
(2)
Norint gauti rezultatą fotografijose centimetrais, reikia rezultatą padalinti iš 100. Šių lygčių prognozuojamo šešių priekinių dantų pločio koreliacija su esamu išmatuotu šešių priekinių dantų pločiu yra atitinkamai 0,836 ir 0,909. Determinacijos koeficientai atitinkamai yra 0,689 ir 0,814. Abiejų lygčių statistinis reikšmingumas p<0,01. Neįtrauktų antropometrinių parametrų dalinė koreliacija su išmatuotu šešių priekinių dantų pločiu pateikta 11 ir 12 lentelėse.
Lentelė Nr. 11. Veido matmenų santrauka.
Ve ido m atm enys Kor eli ac ij a De ter mi na cij os koe fic ienta s De ter mi na cij os koe fic ienta s Ve rtini mo st anda rtinė pa klaida Pokyčių statistika Determinacijos koeficiento pokytis F kriterijaus pokytis Laisvės laipsnių skaičius 1 Laisvės laipsnių skaičius 2 Veido plotis ,836 a ,699 ,689 10,692 ,699 65,101 1 28 Nosies plotis ,909 b ,826 ,814 8,270 ,127 19,800 1 27
Veido matmenys Pokyčių statistika F kriterijaus reikšmė
Veido plotis ,000a
Nosies plotis ,000b
Lentelė Nr. 12. ANOVA.
Veido matmenys Matmenų suma Laisvės laipsnių skaičius Vidutinė paklaida F kriterijus p-reikšmė Veido plotis Regresija 7442,401 1 7442,401 65,101 ,000b Nepakitę 3200,966 28 114,320 Iš viso 10643,367 29 Nosies plotis Regresija 8796,670 2 4398,335 64,307 ,000c Nepakitę 1846,697 27 68,396 Iš viso 10643,367 29
33
4. IŠVADOS
Viršutinio žandikaulio centrinio kandžio forma priklauso nuo žmogaus veido formos. Viršutinis veido trečdalis pirmoje tiriamojoje grupėje yra statistiškai reikšmingai didesnis nei kitose grupėse. Vidurinis veido trečdalis visose grupėse buvo mažesnis lyginant su viršutiniu ir apatiniu veido trečdaliu. Apatinis veido trečdalis visose tirtose grupėse buvo didesnis nei vidurinis ar viršutinis veido trečdalis.
Tiriant šešių priekinių dantų ilgio priklausomybę nuo veido proporcijų buvo išvestos formulės, pagal kurias galima apskaičiuoti, koks turėtų būti atstumas tarp šešių viršutinio žandikaulio priekinės grupės dantų:
(1)
34
5. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Mohan Bhuvaneswaran. Principles of smile design. J of Conserv Dent. 2010 Oct-Dec; 13(4): 225–232.
doi: 10.4103/0972-0707.73387
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3010027
2. Ahmed A, Mohammed M, Ibrahim A. Use of Facial Indicator for Choosing Anterior Teeth. Adv Dent & Oral Health. 2015; 1(2): 555556.
doi: 10.19080/ADOH.2015.01.555556
URL: https://www.juniperpublishers.com/adoh/pdf/ADOH.MS.ID.555556.pdf
3. PEDROSA, Vivianne Oliveira; FRANCA, FabianaMantovani Gomes; FLORIO, FláviaMartão and BASTING, Roberta Tarkany. Study of the morpho-dimensional relationship between the maxillary central incisors and the face. Braz. oral res. [online]. 2011, vol.25, n.3 [cited 2017-04-28], pp.210-216
URL:http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S180683242011000300004&l ng=en&nrm=iso
4. Abdulrahman Alrizqi, Yahia H. Mohammed and Roula Albounni. Smile design: assessment and concept. International Journal of Current Research. 2015. 7, (12), 24746-24750.
URL: http://www.journalcra.com/sites/default/files/12166.pdf
5. Muhammad Farhan. Khezran Qamar. Sajid Naeem. Coincidence of facial midline with dental midline. Pakistan Oral & Dental Journal Vol 34, No. 2 (June 2014). 355-357.
URL: http://www.podj.com.pk/Jun_2014/PODJ-34.pdf
6. Aaron K. Rose, D.M.D. Esthetic impact of width/length ratios of the maxillary central incisor in patients with different facial types. Graduate Faculty of Saint Louis University in Partial Fulfillment of the Requirements For the Degree of Master of Science in Dentistry. 2013.
URL: https://www.slu.edu/Documents/cade/thesis/Rose%20Thesis.pdf
7. Peter M.Prendergast. Facial proportions. Advanced surgical facial rejuvenation. 2012,pp 15-22.
doi: 10.1007/978-3-642-17838-2_2
URL: https://link.springer.com/chapter/10.1007%2F978-3-642-17838-2_2
8. Takako Shimizu, Etsuko Motegi, Mayumi Nomura, Yukio Kaneko, Fumie Takeuchi, Takao Yamaguchi, Haruyo Miyazaki, Morihiro Harazaki, Motoyuki Hirai, Saburo Kurihara,
35 Hideharu Yamaguchi. Cephalometric study of elderly with nearly intact dental arches. Gerodontology. 1March 2006, pages 60-63.
doi: 10.1111/j.1741-2358.2006.00075
URL: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1741-2358.2006.00075.x/abstract
9. Vanderlei Luiz Gomes, Luiz Carlos Gonçalves, Marcio Magno Costa, Barbara De Lima Lucas. Interalar distance to estimate the combined width of the six maxillary anterior teeth in oral rehabilitation treatment.J EsthetRestor Dent. 2009;21(1):26-35.
doi: 10.1111/j.1708-8240.2008.00227.x.
URL: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1708-8240.2008.00227.x/abstract
10. Kurt A, Isik-Ozkol G. Conventional methods for selecting form, size and color of maxillary anterior teeth: Review of the literature. Eur J Prosthodont 2015;3:57-63
doi: 10.4103/2347-4610.166184
URL: http://www.eurjprosthodont.org/text.asp?2015/3/3/57/166184
11. Ellakwa A, McNamara K, Sandhu J, James K, Arora A, Klineberg I, El-Sheikh A, Martin FE. Quantifying the Selection of Maxillary Anterior Teeth Using Intraoral and Extraoral Anatomical Landmarks. J Contemp Dent Pract 2011;12(6):414-421.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22269230
12. SuryakantChhaganDeogade, Sneha S. Mantri, K. Sumathi, ShivaniRajoriya. The relationship between innercanthal dimension and interalar width to the intercanine width of
maxillary anterior teeth in central Indian population. J Indian Prosthodont Soc. 2015 Apr-Jun; 15(2): 91–97.
doi: 10.4103/0972-4052.155028
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4762305/
13. PotchamanSinavarat, ChuchaiAnunmana, Sharafat Hossain. The relationship of maxillary canines to the facial anatomical landmarks in a group of Thai people. J Adv Prosthodont. 2013 Nov; 5(4): 369–373.
doi: 10.4047/jap.2013.5.4.369
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3865189/
14. Naveen Reddy, T. Rajesh Singh, Swetha Reddy, YadavalliGuruprasad. A cross-sectional clinical study on shape of nose inner-canthal distance and geometric progression as predictors for width of the maxillary incisor teeth. J Nat SciBiol Med. 2014 Jul-Dec; 5(2): 265–267.
doi: 10.4103/0976-9668.136157
36 15. Machado, Andre Wilson. (2014). 10 commandments of smile esthetics. Dental Press Journal
of Orthodontics, 19(4), 136-157. doi: 10.1590/2176-9451.19.4.136-157
URL:http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S217694512014000400136&l ng=en&nrm=iso
16. Felipe de Oliveira Farias, Jussara P. Ennes, and José Roberto Zorzatto, “Aesthetic Value of the Relationship between the Shapes of the Face and Permanent Upper Central Incisor,” International Journal of Dentistry, vol. 2010, Article ID 561957, 6 pages, 2010. doi: 10.1155/2010/561957.
URL: https://www.hindawi.com/journals/ijd/2010/561957/cta/
17. Cabello M., Alvarado S. Relationship between the shape of the upper central incisors and the facial contour in dental students. Lima. Peru. Journal of Oral Research, North America, 4, jun. 2015.
doi: 10.17126/joralres.2015.038
URL: http://www.joralres.com/index.php/JOR/article/view/170
18. FereydounParnia,Ali Hafezeqoran, Farhang Mahboub, Elnaz Moslehifard,Rodabeh Koodaryan,Rosa Moteyagheni,Fariba Saleh Saber. Proportions of Maxillary Anterior Teeth Relative to Each Other and to Golden Standard in Tabriz Dental Faculty Students. J Dent Res Dent Clin Dent Prospect. 2010 Summer; 4(3): 83–86.
doi: 10.5681/joddd.2010.021
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3429979/
19. Pedrosa, Vivianne Oliveira, França, Fabiana Mantovani Gomes, Flório, Flávia Martão, & Basting, Roberta Tarkany. (2011). Study of the morpho-dimensional relationship between the maxillary central incisors and the face. Brazilian Oral Research, 25(3), 210-216. Epub April 15, 2011.
doi: 10.1590/S1806-83242011005000010
URL:http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S180683242011000300004&l ng=en&nrm=iso
20. Muhammad Waqar Hussain, Khezran Qamar, SajidNaeem. The role of interpupillary distance in the selection of anterior teeth. Pakistan Oral & Dental Journal Vol 32, No. 1 (April 2012). 164-169
URL: http://www.podj.com.pk/April_2012/36-Podj.pdf
21. Sim RS, Smith JD, Chan AS. Comparison of the aesthetic facial proportions of southern Chinese and white women. Arch Facial Plast Surg. 2000 Apr-Jun;2(2):113-20.
37 doi: 10.1001/archfaci.2.2.113
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/10925436
22. Esan TA, Oziegbe OE, Onapokya HO. Facial approximation: evaluation of dental and facial proportions with height.Afr Health Sci. 2012 Mar;12(1):63-8.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3462517/
23. Pillai JP, Patel R, Banker A, Rajarajeswari J, Mishra S. Morphometric Analysis of Maxillary Central Incisor to Determine its Crown Form: A Model-based Cross-sectional Study. J Forensic Sci Med 2016;2:213-8
doi: 10.4103/2349-5014.197929
URL:https://www.researchgate.net/publication/312178612_Morphometric_Analysis_of_Ma
xillary_Central_Incisor_to_Determine_its_Crown_Form_A_Model-based_Cross-sectional_Study
24. Palathottungal Joseph Antony, Karthigakannan Subramanian Pillai, Giju Baby George, Thomas Varghese,Mohammed ShibinPuthalath, and Leena Johnson Arakkal. Applicability of Berry's index in bite mark analysis. J Forensic Dent Sci. 2015 Jan-Apr; 7(1): 28–31.
doi: 10.4103/0975-1475.150299
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4330615/
25. M. Vasantha Kumar, S. C. Ahila, and S. Suganya Devi. The Science of Anterior Teeth Selection for a Completely Edentulous Patient: A Literature Review. J Indian Prosthodont Soc. 2011 Mar; 11(1): 7–13.
doi: 10.1007/s13191-011-0058-9
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3095741/
26. Acharya AB, Mainali S. Limitations of the mandibular canine index in sex assessment.J Forensic Leg Med. 2009 Feb;16(2):67-9
doi: http://dx.doi.org/10.1016/j.jflm.2008.08.005 URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19135000
27. Rathika Rai. Correlation of Nasal Width to Inter-Canine Distance in Various Arch Forms. J Indian Prosthodont Soc. 2010 Jun; 10(2): 123–127.
doi: 10.1007/s13191-010-0032-y
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3081260/
28. Malafaia FM, Garbossa MF, Neves AC, DA Silva-Concílio LR, Neisser MP. Concurrence between interpupillary line and tangent to the incisal edge of the upper central incisor teeth.J EsthetRestor Dent. 2009;21(5):318-22.
38 doi: 10.1111/j.1708-8240.2009.00283.x
URL: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1708-8240.2009.00283.x/abstract
29. Shabir A Shah, Talib Amin Naqash, Sabzar Abdullah, Unjum Bashir, SamrinaGulzar, Sheema Bashir. Significance of Intercanthal Distance in the Selection of Width of Maxillary Anterior Teeth Size in Kashmiri Population: A Research.International Journal of Health Sciences and Research. 2015; 5(2): 213-216
URL: http://www.ijhsr.org/IJHSR_Vol.5_Issue.2_Feb2015/32.pdf
30. Murthy BV, Ramani N. Evaluation of natural smile: Golden proportion, RED or Golden percentage. J Conserv Dent. 2008 Jan;11(1):16-21.
doi: 10.4103/0972-0707.43413
39
