Silvija Linkevičiūtė
5 kursas, 6 grupėLSMUL KAUNO KLINIKŲ ORTODONTINIŲ PACIENTŲ
VEIDO PROFILIO PARAMETRŲ SĄSAJA SU
CEFALOMETRINĖS ANALIZĖS DUOMENIMIS
Magistrinis baigiamasis darbasDarbo vadovas Asist. Judita Naujokaitytė
2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
ORTODONTIJOS KLINIKA
LSMUL KAUNO KLINIKŲ ORTODONTINIŲ PACIENTŲ VEIDO PROFILIO PARAMETRŲ SĄSAJA SU CEFALOMETRINĖS ANALIZĖS DUOMENIMIS
Magistrinis baigiamasis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... (parašas)
...
(vardas pavardė, kursas, grupė)
20....m. ... (mėnuo, diena)
Darbo vadovas ... (parašas)
...
(mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... (mėnuo, diena)
3 KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO
LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil BMD reikalavimų
.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
r. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0 bei reikalavimus?
Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0 bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0 tikslas
5 uţdaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uţdaviniai? 0,4 0,2 0 (1 balas)
6 Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar pakankamas autoriaus susipaţinimas su kitų 0,4 0,2 0
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
8
Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0 apţvalga
Ar apţvelgiama mokslinė literatūra yra (1,5 balo)
9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0
problema?
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
11 Medţiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, 0,6 0,3 0 ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
metodai
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
12 (2 balai) 0,6 0,3 0
4
kriterijai?
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medţiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
13 ir pan.)? 0,4 0,2 0
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
14 naudotos duomenų analizei, formulės, 0,4 0,2 0
kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0
tikslą ir uţdavinius?
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0
reikalavimus? Rezultatai
17 (2 balai) Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4 informacija?
18 Ar nurodytas duomenų statistinis 0,4 0,2 0
reikšmingumas?
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis 0,4 0,2 0 su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
aptarimas
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
(1,5 balo)
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apţvalgoje, 0 0,2 0,3 rezultatuose)?
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0
iškeltus tikslus ir uţdavinius? Išvados
25 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0 pagal reikalavimus?
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
28 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0 literatūros šaltiniai?
sąrašas
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
29 (1 balas) 0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
30 sudaro ne maţiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0 kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40%?
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
5 32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
jos
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių
15-20 <15 psl.
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5
(-2 balai) balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai rengimo reikalavimus?
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas raštingumo klaidų?
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo
>20%
39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.
reikalavimai )
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
-0,5 40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo
balo yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
-0,5 41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo
balo poskyrių pavadinimai?
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos -1 balas
komiteto leidimas?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
-0,5
44 (spausdinimo, vaizdinės medţiagos, įrišimo -0,2 balo
balo kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos:______________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________
6 _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ Recenzento vardas, pavardė
__________________________________ Recenzento parašas
7
TURINYS
SANTRAUKA ... 9 SUMMARY ... 10 SANTRUMPOS ... 11 ĮVADAS ... 12 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 151.1. Veido profilio ir cefalogramos vertinimo kriterijai ... 15
1.2. Skeletinių klasių pagal Angle ekstaoraliniai poţymiai ... 17
1.2.1. Angle I klasės ekstraoraliniai poţymiai ... 17
1.2.2. Angle II klasės ekstraoraliniai poţymiai ... 18
1.2.3. Angle III klasės ekstraoraliniai poţymiai ... 18
1.3. Skirtumai tarp lyčių ... 18
1.4. Minkštųjų veido audinių priklausomybė nuo kaulinių struktūrų ... 19
1.5. Dantų padėties įtaka veido profiliui ... 19
1.6. Veido estetikos reikšmė ir suvokimas ... 20
1.6.1. Veido estetikos reikšmė ortodontijoje ir ortognatinės chirurgijos poreikis ... 20
1.6.2. Veido estetikos suvokimas tarp skirtingą išsilavinimą turinčių ţmonių ... 21
1.7. Lietuviams būdingas veido profilis ... 22
2. MEDŢIAGA IR METODAI: ... 23
2.1. Tiriamųjų kontingentas ... 23
2.2. Vertinimo kriterijai ... 24
2.3. Profilio nuotraukų vertinimas ir tiriamųjų suskirstymas į grupes ... 24
2.4. Šoninių veido rentgenogramų vertinimas ... 24
2.5. Statistinė analizė ... 25
3. REZULTATAI ... 27
8
3.2. Veido profilio nuotraukų analizė... 27
3.3. Cefalometrinė analizė pagal Steiner, Wits ir Baciliero ... 28
3.4. Subjektyvių veido profilio nuotraukų analizių duomenų ir objektyvių cefalometrinių analizių rezultatų palyginimas ... 30
3.5. Ortodontinių anomalijų įtaką veido profiliui ir jo estetikai... 35
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
IŠVADOS ... 39
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 40
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 41
9
LSMUL KAUNO KLINIKŲ ORTODONTINIŲ PACIENTŲ VEIDO
PROFILIO PARAMETRŲ SĄSAJA SU CEFALOMETRINĖS ANALIZĖS
DUOMENIMIS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas. Veido estetika įgyja vis didesnę svarbą ţmonių gyvenime. Norint pagerinti veido profilio harmoningumą ortodontinio gydymo metu, svarbu atlikti ekstraoralinį veido įvertinimą, nes minkštieji veido audiniai ne visada atitinka po jais esančių kietųjų audinių kontūrus.
Darbo tikslas. Išsiaiškinti, ar veido profilio nuotraukose stebimi apatinio veido trečdalio parametrai atitinka cefalometrinės analizės metu gaunamus rezultatus.
Medţiaga ir metodai. LSMUL KK Ortodontijos klinikoje atliktas retrospektyvinis tyrimas. Išanalizuotos tiriamųjų pacientų medicininės kortelės, veido profilio nuotraukos, cefalogramos ir cefalometrinių analizių duomenys. Atrinkti tiriamieji nuo 16 iki 28 metų amţiaus. Tiriamosios medţiagos atranka vykdyta pagal grieţtus atrankos kriterijus. Statistinė analizė atlikta pritaikant Chi-kvadrato (χ2) kriterijų, Z testą, T testą ir Kappa testą (p < 0,05), Spirmano koreliacijos koeficientą.
Rezultatai. 67 % tiriamųjų sudarė moterys, 33 % - vyrai. Pacientų išgaubtu veido profiliu buvo 59,3 %, tiesiu – 36,4 %, įgaubtu – 4,3 %. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų veido profilių neaptikta, tačiau nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp skeletinio ir minkštųjų audinių apatinio veido trečdalio aukščio, skeletinės Angle klasės ir veido profilio, dentalinės Angle klasės ir veido profilio, sąkandţio gylio ir apatinio veido trečdalio aukščio, apatinės lūpos padėties ir apatinio ţandikaulio kandţių protruzijos, apatinės lūpos padėties ir horizontalaus bei vertikalaus kandţių perdengimo, sąkandţio gylio ir lūpos-smakro raukšlės gylio. Rasta stipri neigiama koreliacija tarp ANB kampo ir veido profilio išgaubtumo kampo laipsniais ir vidutinė neigiama koreliacija tarp lūpos-nosies kampo ir viršutinio ţandikaulio kandţių protruzijos milimetrais. Silpna teigiama koreliacija gauta tarp veido profilio estetikos ir lūpos-nosies kampo dydţio.
Išvados. Palyginus veido profilio nuotraukų analizių duomenis su cefalometrinių analizių rezultatais, nustatyta statistiškai reikšminga daugelio kriterijų sąsaja, tačiau nemaţai ir skirtumų. Galima daryti prielaidą, kad sunku nustatyti ortodontines anomalijas iš veido profilio. Visgi, būtina vertinti veido profilį, norint pagerinti veido estetiką ortodontinio gydymo metu.
10
CONCORDANCE BETWEEN FACIAL SOFT-TISSUE PROFILE
PARAMETERS AND CEPHALOMETRIC ANALYSIS DATA OF ORTHODONTIC
PATIENTS AT THE HOSPITAL OF LUHS KAUNAS CLINICS
SUMMARY
Relevance of the problem. Facial aesthetics gains more relevance in peoples’ life. In order to improve the harmony of facial profile during orthodontic treatment, orthodontists need to take extraoral examination of the face because soft-tissue profile and underlaying hard tissues not necessary represent each other.
Aim of the study. To investigate the concordance between extraoral facial soft-tissue profile and cephalometric results.
Material and methods. At the Clinic of Orthodontics of LUHS a retrospective study was performed. Medical histories of the patients, facial profile photographies, lateral facial radiograms and data of cephalometric analyses were assessed. Pacients‘ age was between 16 and 28 years. Material for the study was amassed according to the strict selection criteria. Statistic data analysis was performed using Chi-square criteria , Z-test, T-test and Kappa test (p < 0,05), Spearman‘s correlation coefficient.
Results. 67 % of the subjects were women, 33 % were men. 59,3 % of pacients had a convex facial profile, 36,4 % - straight profile, 4,3 % - concave facial profile. There was no significant difference between men‘s and women‘s facial profile. Statistically significant reliance were between skeletal and soft-tissue lower facial third height, skeletal Angle class and facial profile, dental Angle class and facial profile, deph of the bite (overbite) and lower facial third height, lower lip position and lower incisors protrusion angle, lower lip position and overjet as well as overbite, overbite and mentolabial sulcus depth. Strong negative correlation between ANB angle and facial profile convexity angle, medium negative correlation between nasolabial angle and maxillary incisors protrusion and weak positive correlation between facial profile aesthetics and nasolabial angle was found.
Conclusions. In comparison of facial profile photographies and cephalometric analyses results, many criteria shown statisticaly significant reliance, but also a lot differences. It can be assumed that it is hard to see orthodontic anomalies from facial profile. Nevertheless it is necessary to evaluate facial profile to improve facial aesthetics during orthodontic treatment.
11
SANTRUMPOS
LSMUL – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė, KK – Kauno klinikos,
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, MA –Medicinos akademija,
OF – Odontologijos fakultetas, V/ţ – viršutinis ţandikaulis, A/ţ – apatinis ţandikaulis, Gl – Glabella,
Gl‘ – minkštųjų audinių Glabella , N – nasion,
N‘ – minkštųjų audinių nasion, Sn – subnasale,
Ls – labrum superius, Li – labrum inferius, Sto – stomion, Pog – pogonion,
Pog‘ – minkštųjų audinių pogonion, S – sella,
Ba – basion,
A – A-taškas, subspinale,
B arba Sm – B-taškas, supramentale, Go- gonion,
Gn – gnathion, Me – menton,
Me‘ – minkštųjų audinių menton, Pr – pronasale,
E linija – estetinė Rickets linija, S linija – estetinė Steiner linija,
L1 – apatinio ţandikaulio centrinių kandţių išilginė ašis, U1 – viršutinio ţandikaulio centrinių kandţių išsilginė ašis.
12
ĮVADAS
Rentgenografinė cefalometrija pirmiausia ortodontijoje buvo panaudota Amerikoje ir Vokietijoje 1931 metais. Pagrindinė jos panaudojimo paskirtis buvo galvos ir veido augimo ir vystymosi bei gydymo progreso įvertinimas. Įvairios cefalometrinės analizės buvo naudojamos kaulinių struktūrų įvertinimui daugiau nei pusę amţiaus. [1]
Angle teorija keletą pastarųjų dešimtmečių diktuoja ortodontinės diagnostikos ir gydymo plano sudarymo taisykles, tačiau sąlyginai neseniai atsiradusi minkštųjų audinių paradigma ţenkliai pakeitė gydytojų ortodontų praktinę veiklą. Atliekami tyrimai norint išsiaiškinti, kokių skeletinių analizių rezultatai geriausiai atspindi veido profilio minkštųjų audinių parametrus ir padeda nustatyti teisingą diagnozę bei sudaryti veiksmingą gydymo planą. [2]
Veido profilio nuotraukos vertinimas daţnai naudojamas atliekant ilgalaikio stebėjimo tyrimus ir gali pakeisti tiesioginius veido matavimus dvejose ir trejose dimensijose, nes yra maţiau invazyvus pacientui, nebrangus ir efektyvus. [3]
Pastaruoju metu veido estetika įgyja vis didesnę svarbą spredţiant ortodontinio gydymo reikalingumą, diagnozuojant ortodontines anomalijas ir sudarant gydymo planą. Veido profilis suteikia informacijos apie vertikalius ir sagitalinius galvos ir veido (kraniofacialinius) parametrus ir apie veido proporcijų harmoningumą. Kraniofacialiniai parametrai įprastai nustatomi atliekant šoninės veido rentgenogramos analizę pagal Steiner, tačiau dauguma jų ţenklūs ir veido profilio nuotraukoje. Taigi, veido profilio nuotrauka paremtas cefalometrinis ištyrimas gali padėti ortodontinio gydymo plano sudarymui, kai situacija nėra sudėtinga ir šoninė veido rentgenograma nėra indikuotina. [4]
Vienas iš svarbiausių komponentų ortodontinėje diagnostikoje ir gydymo plano sudaryme yra veido minkštųjų audinių įvertinimas. Tiek kietieji, tiek minkštieji audiniai nulemia ţmogaus veido formą. Minkštieji audiniai turi būti vertinami, nes jų storis individualiai varijuoja ir ne visada atitinka po jais esančių kietųjų audinių kontūrus. Minkštųjų audinių formos ir kiekybinis vertinimas plačiai naudojamas įvairiose medicinos srityse, tokiose kaip ortodontija, veido-ţandikaulių bei plastinė chirurgija, genetika. Šiais laikais, sparčiai tobulėjant medicinai, su chirurgų pagalba galima pasiekti gerą veido harmoniją ir pagerinti estetiką. [3]
Veido profilio nuotraukoje matomų minkštųjų audinių vaizdai yra ilgalaikis įrašas apie tuometinę paciento išvaizdą, todėl įprastai pacientų profilio nuotraukos saugomos paciento ligos istorijoje. [5]
13 Tyrimo aktualumas:
Veido estetika įgyja vis didesnę svarbą ţmonių gyvenime. Norint pagerinti veido profilio harmoningumą ortodontinio gydymo eigoje, svarbu prieš pradedant gydymą atlikti ekstraoralinį veido įvertinimą. Minkštieji veido audiniai ir po jais esančių kietųjų audinių kontūrai yra individualūs ir ne visada atitinka vienas kitą, todėl, planuojant ortodontinį gydymą, turi būti įvertinami atskirai.
Problema:
Svarbu, kad bendrosios praktikos gydytojas odontologas matytų ne tik intraoralines problemas, bet ir pastebėjęs ekstraoralinę problemą, laiku nukreiptų pacientą ortodonto konsultacijai. Deja, kai kurie gydytojai odontologai neskiria laiko išsamiai ekstraoralinei apţiūrai ir apsiriboja tik intraoraliniu ištyrimu. Problema kyla, kai gydytojams trūksta ţinių apie tai, kokius ekstraoralinius poţymius reikėtų susieti su ortodontine anomalija ir nepraleisti efektyviausio gydymo laiko, kalbant apie augančius pacientus. Ortodontinio gydymo metu taip pat svarbus veido estetikos pagerinimas. To įgyvendinimui būtina ţinoti, kaip veido minkšieji audiniai susiję su kaulinių struktūrų padėtimi ir koks mūsų visuomenėje estetiško veido profilio suvokimas. Gydytojams ortodontams svarbu ţinoti, kokiais atvejais reikalinga ortognatinė chirurgija, kad pateisintų paciento lūkesčius, jei siekiama pagerinti veido profilio estetiką. Be to, kyla klausimas, ar visais atvejais prieš ortodontinį gydymą reikalinga šoninė veido rentgenograma ir jos analizė.
Hipotezė:
Veido profilio nuotraukos analizės rezultatai labai panašūs į šoninės veido rentgenogramos cefalometrinės analizės rezultatus, tačiau randama ir neatitikimų, kuriuos nulemia minkštųjų audinių kiekis.
Tyrimo tikslas:
Ištirti, ar veido profilio nuotraukoje stebimi apatinio veido trečdalio parametrai atitinka cefalometrinės analizės metu gaunamus rezultatus.
Uţdaviniai:
1) Išanalizuoti LSMUL KK ortodontinių pacientų veido profilio nuotraukas;
2) Išanalizuoti LSMUL KK ortodontinių pacientų cefalometrinių analizių pagal Steiner, Wits ir Baciliero duomenis;
14 3) Palyginti subjektyvius veido profilio nuotraukų analizių duomenis su objektyviais
cefalometrinių analizių rezultatais;
15
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Veido profilio ir cefalogramos vertinimo kriterijai
Kampiniai matmenys
Steiner analizė pateikia daugybę cefalometrinių matmenų ortodontinei diagnostikai ir gydymo planavimui. Egzistuoja morfologinė įvairovė tarp etninių grupių ar populiacijų, todėl, vertinant pacientų profilį ir atliekant cefalometrinę analizę, svarbu ţinoti atitinkamai populiacijai būdingus veido bruoţus ir cefalogramos matavimų normas. [6]
Cefalometriniams matavimams didelę svarbą turi kaukolės bazė. Jos vystymasis nulemia vidurinio veido trečdalio struktūrų ir apatinio ţandikaulio padėtį. Kaukolės bazės kampas (N-S-Ba) yra santykinai stabilus 5-15 metų pacientams, o pilnai stabiliu laikomas nuo 16 metų amţiaus. Įrodyta, kad kaukolės bazės kampas yra didesnis Angle II klasės anomalijų atveju, nei esant taisyklingam sąkandţiui ar Angle I klasės anomalijoms. Esant Angle II klasės anomalijoms nustatomi padidėję kampiniai matmenys, kurie susiję su kaukolės baze. Kai kurie tyrimai atskleidţia, kad kaukolės bazės padėtis nėra ortodontinių anomalijų prieţastis, tačiau yra tyrimų įrodančių priešingai. Teigiama, kad padidėjęs kaukolės bazės kampas gali prisidėti prie Angle II klasės I poklasio ortodontinės anomalijos formavimosi. Maţesnis kaukolės bazės kampas gali turėti įtakos priekinei apatinio ţandikaulio padėčiai ir formuoti Angle III klasės anomaliją. [7, 8]
Veido profilio kontūrą lemia santykis tarp dviejų tiesių. Viršutinė veido plokštuma – tiesė, jungianti minkštųjų audinių glabella (Gl‘) tašką tarp antakių ir subnasale (Sn) tašką ţemiau nosies. Apatinė veido plokštuma – tiesė, jungianti Sn ir minkštųjų audinių pogonion (Pog‘) taškus. Esant tiesiam veido profiliui minėtos dvi tiesės suformuoja beveik tiesią liniją. Kampas, susidarantis tarp šių dviejų tiesių rodo veido profilio išgaubtumą. [9]
Veido profilį gali lemti apatinio veido trečdalio priekinė-distalinė divergencija, smakro priekinė-distalinė padėtis (išreikštumas) ir lūpų projekcija. Daţnai apatinio veido trečdalio padėtis charakterizuojama pagal smakro protruziją ir retruziją lūpų, esančių normalioje sagitalinėje padėtyje, atţvilgiu. [10]
2007 m. Vokietijoje atliktas tyrimas norint išsiaiškinti, ar įmanoma naudojant profilio nuotrauką nustatyti paciento skeletinę klasę ir kokie veido profilio taškai ir išgaubtumo kampai tai parodo tiksliausiai. Išmatuoti šie veido profilio išgaubtumą rodantys kampai: N’-Sn-Pog‘, N’-A’-Pog’, Gl’-Sn-Pog’, Gl’-A’-Pog’. [11]
16 1 pav. Schematiškai pavaizduoti veido profilio matavimo taškai: glabella (Gl‘ ), nasion (N‘),
subnasal (Sn), superior labial sulcus (A‘), inferior labial sulcus (B‘), pogonion (Pog‘) ir orbital (Or).
[11]
Visi keturi išmatuoti kampai atskleidė skirtumus tarp Angle II ir Angle III skeletinių klasių, tačiau Angle I ir Angle II skeletinių klasių skirtumui nustatyti reikšmingiausi buvo trys kampai: N‘-Sn-Pog‘, Gl‘-Sn-Pog‘ ir Gl‘-A‘-Pog‘. Literatūroje daţnai minimas veido profilio išgaubtumo kampas neįtraukiant nosies (angl. facial angle of convexity excluding the nose), kuris taip pat vadinamas veido kontūro kampu (angl. facial contour angle) ir ţymimas Gl‘-Sn-Pog‘. Ištirta, kad šis kampas maţėja augimo metu ir intensyviau maţėja mergaitėms nei berniukams. [11]
Atlikus tyrimą nustatyta, kad pacientams būdingos šios Gl‘-Sn-Pog‘ kampo reikšmės pagal Angle skeletines klases:
Angle I klasės pacientų - 167.19° (165.64° – 168.74°), Angle II klasės pacientų - 164.81° (163.02° – 166.61°), Angle III klasės pacientų - 175.49° (173.99° – 176.99°). [11]
Linijiniai matmenys
Persų populiacijoje, tiek vaikinų, tiek merginų vidurinio ir apatinio veido trečdalių aukščiai sutapo, tačiau viršutinio veido trečdalio aukštis abiejų lyčių atstovams buvo neproporcingai maţesnis. Taigi, veido trečdaliai nebuvo proporcingi. [3]
17 1.2. Skeletinių klasių pagal Angle ekstaoraliniai poţymiai
Kinijoje, siekiant palyginti sagitalinę lūpų padėtį esant skirtingoms skeletinėms anomalijoms buvo atliktas tyrimas. Skeletinės Angle II klasės grupėje viršutinė lūpa buvo labiausiai išsikišusi į priekį, o apatinė labiausiai retruziška. Angle III klasės grupėje viršutinė lūpa buvo labiau retruziška, o apatinė lūpa labiau protruziška nei Angle I ir Angle II klasių tiriamųjų grupėje. Nustatyta, kad sagitalinė lūpų padėtis susijusi su skeletinėmis anomalijomis. [12]
1.2.1. Angle I klasės ekstraoraliniai poţymiai
Ištirta, kad baltaodţių (kaukaziečių rasės) ţmonių, turinčių Angle I dentalinę klasę ir taisyklingą veido minkštųjų audinių profilį, apatinio veido trečdalio proporcijos stipriai koreliuoja: teigiama koreliacija rasta tarp viršutinės lūpos raudonio aukščio (Ls-Sto) ir viršutinės lūpos aukščio (Sn‘-Sto), tarp apatinės lūpos raudonio (Li-Sto) aukščio ir apatinės lūpos aukščio (Sto-Sm), tarp apatinės lūpos aukščio (Sto-Sm) ir apatinio veido akščio (Sn-Me), tarp apatinio veido aukščio (Sn-Me) ir apatinio veido trečdalio aukščio (Sto-Me), tarp smakro aukščio (Sm-Me) ir apatinio veido trečdalio aukščio (Sto-Me). Nerasta ryšio tarp moterų viršutinės lūpos raudonio aukščio (Ls-Sto) ir apatinės lūpos raudonio aukščio (Li-Sto). Tarp abiejų lyčių apatinės lūpos aukščio ir smakro aukščio rasta neigiama koreliacija. [13]
18 1.2.2. Angle II klasės ekstraoraliniai poţymiai
Lyginant su Angle I klase, Angle II klasės pacientų storesnė apatinė lūpa, distalinė veido profilio divergencija, padidėjęs nosies–smakro, viršutinės lūpos–smakro, apatinės lūpos–smakro kampas. Minėti duomenys laikomi statistiškai reikšmingi, kai p < 0,001. Sumaţėjęs atstumas nuo lūpų iki E linijos (p < 0,01). Apatinės lūpos – smakro raukšlė gali būti gili, jei Angle II klasė yra kartu su sumaţėjusiu apatinio veido trečdalio aukščiu. [14]
Padidėjęs veido aukštis, status apatinio ţandikaulio plokštumos kampas, protruziški viršutinio ţandikaulio kandţiai, nekompetetingos lūpos gali lemti kvėpavimo takų obstrukciją. [14, 15]
2017 m. Serbijoje buvo atliktas tyrimas siekiant apibrėţti Angle II klasės 2 poklasio veido profilio skirtumus nuo Angle I klasės veido profilio. Angle II klasės 2 poklasio ortodontines anomalijas turintiems asmenims būdingas labai specifinis veido profilis, kuriame dominuoja išsikišusi nosis ir smakras, lūpų atstumas iki E linijos padidėjęs, įgaubta ir suţemėjusi apatinė veido dalis ir daţna dantenų šypsena. Toks veido profilis yra priešingybė šiuolaikiniam estetiškam veido profiliui – išgaubtam su išsikišusiomis lūpomis ir maţu smakru. [16]
1.2.3. Angle III klasės ekstraoraliniai poţymiai
Esant skeletinei Angle III klasei veido minkštųjų audinių charakteristikos stipriai susijusios su keletu skeletinių struktūrų (r ≥ 0,7, p < 0,001). Minkštųjų audinių kampai A‘-B′, A‘-Pog′ ir N‘-A‘-Pog‘ ţenkliai susiję su skeletiniais A-N-B, A-N-Pog ir N-A-Pog kampais. Minkštųjų ir kietųjų audinių priekiniai veido aukščiai parodė stiprų ryšį vertikalioje plokštumoje. Minkštųjų audinių A‘N‘B′ kampui esant kritinio 6° dydţio, galima numanyti Angle III skeletinę klasę (jautrumas 90,5 %; specifiškumas 81,0 %). Taigi, veido profilio nuotrauka gali labai tiksliai parodyti skeletinę Angle III klasės anomaliją ir gali būti naudinga pradinės ortodonto konsultacijos metu diagnozuojant ortodontines anomalijas. [17]
1.3. Skirtumai tarp lyčių
Merginų, turinčių skeletinę Angle I klasę, viršutinės lūpos–smakro kampas, apatinės lūpos– smakro kampas, viršutinės lūpos storis, apatinio veido trečdalio aukštis, statistiškai reikšmingai maţesnis nei vaikinų. Angle II klasės grupėje merginų viršutinės lūpos atstumas iki E linijos statistiškai
19 reikšmingai didesnis, nei vaikinų. Parametrinis T-testas parodė, kad lietuvių merginų, turinčių Angle II skeletinę klasę, veido divergencijos kampas statistiškai reikšmingai maţesnis, nei vaikinų (p < 0,001). Taip pat maţesnis viršutinės lūpos–smakro kampas ir viršutinės lūpos storis. [14]
Turkijoje ištirta, kad minkštųjų audinių storis viršutinės lūpos (Ls), apatinės lūpos (Li), stomion (Sto) srityse (paveikslas nr. 3) vyrų buvo ţenkliai didesnis, nei moterų. [18]
2017 m. atlikus tyrimą ir palyginus veido kampą, lūpos-nosies kampą, apatinės lūpos-smakro kampą, šie vidutiniai kampiniai matmenys skyrėsi tarp vyrų ir moterų. Apatinės lūpos-smakro kampas statisiškai reikšmingai didesnis vyrų, o moterų – maţesnis. Didţiausias skirumas nustatytas lūpos– smakro kampo. Lūpos-nosies kampas, veido kampas – statistiškai reikšmingai didesni moterų, nei vyrų. [5]
Bangladeše ištirta, jog reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų skeletinių ir dentalinių parametrų nėra, išskyrus bendrą veido dydį, kuris maţesnis moterų dėl maţesnio vidurinio veido trečdalio aukščio, apatinio ţandikaulio ilgio, apatinio veido trečdalio aukščio. Moterų didesnis nosies-lūpos kampas, maţesnė viršutinės nosies-lūpos protruzija, seklesnė nosies-lūpos-smakro raukšlė nei vyrų. [19]
1.4. Minkštųjų veido audinių priklausomybė nuo kaulinių struktūrų
Buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad vyrų skeletinis priekinis veido aukštis šiek tiek susijęs su priekiniu minkštųjų audinių veido aukščiu (r = 0.485). Moterų viršutinio ir apatinio ţandikaulio plokštumų kampas silpnai koreliuoja (r = 0.300). Esant aukštam paciento veidui randama silpna teigiama koreliacija (r = 0.349) tarp veido kampo (SN–GoGn) ir priekinio minkštųjų audinių veido aukščio. [2]
1.5. Dantų padėties įtaka veido profiliui
Tyrimais įrodyta glaudi sąsają tarp viršutinių kandţių ir lūpų padėties. Tyrėjai teigia, kad yra stiprus ryšys tarp minkštųjų audinių ir po jais esančių kaulinių struktūrų padėties. [20]
Kiti autoriai teigia, kad pokyčiai minkštuosiuose audiniuose nebūtinai atitinka pokyčius dantų lankuose, vykstančius ortodontinio gydymo metu, todėl negalima tvirtinti, jog veido profilis tiksliai atspindi po minkštaisiais audiniais esančias struktūras. [21]
20 Palyginus Angle II klasės 2 poklasio pacientų veido profilį su kaulinėmis struktūromis nustatyta, kad jie nėra susiję. Kompensacinių minkštųjų audinių mechanizmų dėka minkštieji audiniai tampa putlesni, lūpos maskuoja ortodontinę anomaliją. [16]
Daugelis tyrimų atskleidţia, kad ortodontinio gydymo metu keičiantis priekinių dantų polinkio kampui apatinė lūpa paveikiama lengviau ir keičia savo padėtį lengviau nei viršutinė lūpa. Nemaţa atvejų, kai norint sumaţinti priekinių dantų atsikišimą, reikalingas pirmųjų arba antrųjų kaplių šalinimas viename arba abiejuose ţandikauliuose. [22]
Indijoje buvo atliktas tyrimas norint palyginti veido profilį prieš ortodontinį gydymą ir po jo. Ortodontinio gydymo metu siekiama sumaţinti kandţių inklinaciją pacientams, turintiems Angle I klasės pirmųjų krūminių dantų santykį ir abiejų ţandikaulių protruziškus kandţius. Gauti rezultatai atskleidţia, kad sumaţėjus kandţių inklinacijai atitinkamai padidėja viršutinės lūpos–nosies kampas, apatinės lūpos–smakro kampas, tačiau nepastebima minkštųjų audinių veido kampo ir kaklo–smakro kampo reikšmingų pokyčių. Sumaţėjant viršutinių kandţių protruzijai pakinta ne tik viršutinės, bet ir apatinės lūpos padėtis. Maţėjant kandţių polinkio kampui, viršutinė ir apatinė lūpos pajuda atgal ir padidėja lūpų kompetentingumas. Ortodontinio gydymo metu apatinė lūpa pailgėjo vidutiniškai 2.23 mm, o viršutinės ilgis nepakito. Panašūs rezultatai stebimi ir kituose tyrimuose, kuriuose tirti augantys pacientai. Tyrimuose, kuriuose tiriamųjų pacientų augimas nepasibaigęs, ortodontiškai sumaţinus kandţių protruziją lūpų atstumas iki E linijos padidėja dar daugiau. Gautos tokios pokyčių koreliacijų reikšmės: viršutinės lūpos ir viršutinių kandţių retrakcija vyksta santykiu 1:2,01 (r = 0.458), apatinės lūpos ir viršutinių kandţių retrakcija 1:1,5, apatinės lūpos ir apatinių kandţių retrakcija 1:1,0 viršutinių kandţių retrakcija ir nosies lūpos kampo didėjimas vyksta santykiu 1:2,02. Kitaip tariant, viršutinius kandţius atitraukus 1 mm, viršutinė lūpa atsitraukia apie 0,5 mm, o apatinius kandţius atitraukus 1 mm, apatinė lūpa atsitraukia 1 mm. [21]
1.6. Veido estetikos reikšmė ir suvokimas
1.6.1. Veido estetikos reikšmė ortodontijoje ir ortognatinės chirurgijos poreikis
Šiuolaikinėje visuomenėje stipriai pabrėţiama patrauklumo svarba, ypač, kai kalbama apie veidą. Patrauklus veidas yra visiems svarbi fizinė charakteristika. [23]
Įrodyta, kad ţmonės su estetišku veidu laikomi socialiai labiau kompetetingi, sėkmingi, simpatiški ir daţniau visuomenės vertinami teigiamai. Ortodontinio gydymo tikslas – pagerinti veido
21 estetiką, sukuriant idealią okliuziją. Tam tikslui, kartu su ortodontiniu gydymu vis daţniau atliekamos ortognatinės chirurgijos operacijos. Kai kuriais atvejais, norint pasiekti idealią okliuziją, pakaktų ortodontinio gydymo, tačiau ortodontinis-chirurginis gydymas pasirenkamas dėl galimybės pagerinti profilio estetiką. Teigiama, kad tai ir yra pagrindinė šio gydymo prieţastis. [24]
Veido profilio parametrų nuokrypio dydis yra svarbus sprendţiant ortognatinės chirurgijos reikalingumą. Tačiau kartais kliniškai ištyrus pacientą yra sunku nuspręsti, ar reikalinga chirurginė intervencija. Yra daug atvejų, kai ortognatinės chirurgijos poreikį apspręsti padeda tik objektyvių, įrodymais pagrįstų tyrimų, kuriuose nagrinėtas veido patrauklumo suvokimas, rekomendacijos. [10]
1.6.2. Veido estetikos suvokimas tarp skirtingą išsilavinimą turinčių ţmonių
Minkštųjų audinių veido profilis su didesniu viršutinės lūpos–nosies kampu atrodo ţymiai patrauklesnis, nei maţu viršutinės lūpos-nosies kampu. Todėl ortodontiškai gydant pacientus rekomenduojama pasiekti optimalią kandţių retrakciją, kad viršutinė lūpa taptų labiau retruziška ir veido profilis atrodytų patrauklesnis. [25]
Skirtingą išsilavinimą turintys ţmonės nevienodai vertina savo asmeninį veido profilį. Atliekant atsitiktinių asmenų (nesusijusių su odontologija), ortodontinių pacientų bei pirmo ir trečio kurso odontologijos studentų apklausą buvo aiškinamasi, kaip šie tiriamieji patys vertina savo veido profilį ir dantis ir kokį veido siluetą labiausiai tapatino savuoju. Gauta, kad vidutiniškai 53 % asmenų suvokia savo veido profilį taip pat, kaip ir du gydytojai ortodontai, atlikę įvertinimą. Geriausiai savo veido profilį atpaţino trečio kurso odontologijos studentai (63 %), pirmo kurso odontologijos studentai (57 %), ortodontiniai pacientai (48 %), o prasčiausiai - nesusiję su odontologija atsitiktiniai asmenys (43 %). Turintys Angle II ar Angle III klasės profilį buvo maţiau patenkinti savo profilio išvaizda. Turintys Angle III klasę buvo labiau nepatenkinti savo dantimis. Taigi, galima teigti, kad maţdaug pusė populiacijos negali charakterizuoti savo profilio. [24]
Ištirta, kad apatinio ţandikaulio padėtis sagitalinėje plokštumoje stipriai lemia veido profilio patrauklumą [10]. Šiuolaikiškas estetiškas veido profilis – išgaubtas su išsikišusiomis lūpomis ir maţu smakru [16]. Buvo atliktas tyrimas siekiant išsiaiškinti, kaip pacientai, gydytojai ir atsitiktiniai asmenys (neturintys odontologinio išsilavinimo) vertina tiesaus, išgaubto ir įgaubto veido profilių patrauklumą, kai profilio išgaubtumą lemia apatinio veido trečdalio divergencija. Vidutiniškai 1,6 balo (septinbalėje sistemoje) tiesios divergencijos profilis įvertintas kaip patrauklesnis uţ profilius su distaline ar priekine divergencija. Tarp veido profilių patrauklumo, esant priekinei ir distalinei apatinio veido trečdalio
22 divergencijai, statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta. Nustatyta, kad patrauklumo balas septinbalėje sistemoje sumaţėja 0,23 padidėjant veido profilio išgaubtumui/įgaubtumui vienu laipsniu [10].
Kitų autorių atiktame tyrime tarp veido profilio estetikos vertinimų, kuriuos atliko gydytojai ortodontai, atsitiktiniai asmenys (neturintys odontologinio išsilavinimo) ir veido-ţandikaulių chirurgai, statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta. Kita vertus, ortodontai šiek tiek geriau įvertino pacientų be ortodontinės anomalijos veido profilio estetiką ir prasčiausiai įvertino sunkią Angle II klasės anomaliją (kai veido išgaubtumo kampas Gl‘-Sn-Pog‘ yra maţiau uţ 165º) turinčių pacientų veido profilius. [26]
Vyrai įgaubtu veido profiliu yra maţiau psichologiškai patenkinti savo veidu, nei turintys tiesų ar išgaubtą profilį. Moterų pasitenkinimo savo veido profiliu skirtumas statistiškai nereikšmingas. Veido profilio ir okliuzijos nukrypimas nuo normos reiškia, kad asmuo gali turėti maţesnį pasitenkinimą savo išvaizda, tačiau, tai priklauso ir nuo amţiaus, lyties, šeimyninės padėties, socioekonominio statuso, išsilavinimo, šeimos, draugų ir kolegų poţiūrio bei palaikymo, socialinės medijos poveikio ir kultūrinių aspektų, todėl ne visada nukrypimai nuo normos sukelia asmens nepasitenkinimą savo veido profiliu. [27]
1.7. Lietuviams būdingas veido profilis
2011 m. atliktas tyrimas Italijos, Vokietijos ir Lietuvos piliečių veido bruoţų įvertinimui ir palyginimui. Ištirta, kad 31 iš 43 tirtų veido bruoţų yra labai panašūs tarp šių populiacijų. Smakro normali padėtis nustatyta 92,3 % tirtųjų, retruziškas smakras 4,7 %, protruziškas – 3 % tiriamųjų. [28]
23
2. MEDŢIAGA IR METODAI:
2.1. Tiriamųjų kontingentas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Ortodontijos klinikoje 2018 m. gruodţio 1 d. – 2019 m. vasario 31 d., gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimą (priedas Nr. 1), kuris išduotas 2018 m. lapkričio 22 d., protokolo nr.: BEC-OF-31, buvo atliktas retrospektyvinis tyrimas. Surinkti pacientų duomenys: ligos istorijos, veido profilio nuotraukos, cefalometrinių analizių pagal Steiner, Wits ir Baciliero duomenys. Tiriamosios medţiagos atranką vykdė LSMU Medicinos akademijos (MA) odontologijos fakulteto (OF) 5 kurso studentė, pagal grieţtai apibrėţtus įtraukimo, atmetimo kriterijus.
Tiriamieji atitinka šiuos kriterijus: tiriamieji 16-28 metų amţiaus;
tiriamiesiems prieš tai nebuvo taikytas ortodontinis gydymas; nebuvo taikyta ortognatinė chirurgija;
tiriamieji neturi protezuotų dantų;
tiriamieji yra davę rašytinį sutikimą anonimiškai naudoti jų duomenis mokymo proceso tikslais (priedas Nr. 2);
„Dolphin Imaging 11.95 Premium― programos duomenų bazėje rastos prieš gydymą atliktos pacientų veido profilių fotografijos, kuriose veidas iš šono fotografuotas galvą laikant natūralioje padėtyje (Frankfurto horizontalė paraleli grindims), atpalaiduotomis lūpomis, dantims esant maksimalioje interkuspidacijoje;
rastos kokybiškos šoninės veido rentgenogramos atliktos kompetetingo radiologo;
rasti logiški cefalometrinių analizių pagal Stainer, Wits ir Baciliero duomenys. Analizes prieš gydymą atliko pacientus gydę gydytojai ortodontai arba ortodontijos rezidentai, naudodamiesi programa „Dolphin Imaging 11.95 Premium―.
Iš viso rasta 5350 LSMU KK Ortodontijos klinikos pacientų, suvestų „Dolphin Imaging 11.95 Premium― programos duomenų bazėje. Atrankos kriterijus atitiko 118 pacientų, kurie įtraukti į tyrimą.
24 2.2. Vertinimo kriterijai
Altiekant tyrimą buvo vadovaujamasi vertinimo kriterijais, sudarytais remiantis uţsienio autorių literatūros analize. Tyrimo duomenys buvo vertinami pagal 46 kriterijus, kurie pateikti priede Nr. 3. Kriterijų grupavimas pagal temas pateiktas lentelėje Nr. 1. Duomenys įvertinti pasirenkant vieną iš pateiktų kriterijaus variantų ar įrašant skaičių balais, laipsniais ar milimetrais nurodytose vietose.
Lentelė Nr. 1. Vertinimo kriterijų grupavimas pagal temas.
Kriterijų grupės Kriterijų numeriai
Bendri duomenys apie tiriamuosius 1-3
Profilio nuotraukų vertinimo kriterijai 4-14 Šoninių veido rentgenogramų vertinimo kriterijai 14-46
2.3. Profilio nuotraukų vertinimas ir tiriamųjų suskirstymas į grupes
Profilio nuotraukos vertintos subjektyviai, vieną kriterijų vertinant ne daugiau kaip tris sekundes, naudojantis kompiuteriu „HP Compaq LA2205wg―, kurio ekrano raiška 1680x1050, operacinė sistema „Windows 7―. Naudota nuotraukų perţiūrėjimo programa „Windows photo viewer―. Vertinimą tris kartus kas dvi savaites atliko LSMU MA OF 5 kurso studentė. Esant neatitikimams tarp antro ir trečio įvertinimų pasitelktas specialistas gydytojas ortodontas, kurio profesionalus įvertinimas panaudotas tyrime. Studento antro ir trečio vertinimų duomenys laikomi objektyvesniais, nei pirmojo vertinimo, dėl įgytos patirties tiksliau vertinti veido profilio nuotraukas. Įvertinus profilio nuotraukas, tiriamieji suskirstyti į tris grupes: tiesaus, išgaubto ir įgaubto veido profilo.
2.4. Šoninių veido rentgenogramų vertinimas
Šoninių veido rentgenogramų cefalometrinių analizių pagal Steiner, Wits ir Baciliero duomenys buvo įvertinti pagal priede Nr. 3 pateiktus kriterijus. Cefalometriniam tiriamųjų vertinimui naudojami taškai paaiškinti priede Nr. 4. Cefalometrinei analizei naudoti matmenys ir jų normos pateikti lentelėje Nr. 2.
25 Lentelė Nr. 2 Cefalometrinei analizei naudoti matmenys ir jų normos.
Cefalometrinės analizės vertinimo kriterijai Matmuo Norma Matmenys susiję su kaukolės baze
SNA kampas S–N–A 82 º ± 2°
SNB kampas S–N–B 80 º ± 2°
ANB kampas A–N–B 2 º ± 1°
Veido kampas SN-GoGn 33º ± 6º Dentaliniai matmenys
Viršutinių kandţių polinkio kampas U1–gomurinė plokštuma 108 ° ± 5° Apatinių kandţių polinkio kampas L1–GoGn 92° ± 5° Viršutinių kandţių protruzija NA linijos
atţvilgiu
U1–NA 4 ± 2 mm
Apatinių kandţių protruzija NA linijos atţvilgiu L1–NB 4 ± 2 mm Viršutinių ir apatinių kandţių tarpusavio
santykis
U1–L1 33° ± 10°
Horizontalus kandţių perdengimas (overjet) 2-3 mm Vertikalus kandţių perdengimas (overbite) 2-3 mm Minkštūjų audinių matavimai
Veido išgaubtumas (įtraukiant nosį) Gl‘-Pr-Pog‘ 132° ± 4° Veido profilio išgaubtumas (neįtraukiant nosies) Gl‘-Sn-Pog‘ 169° ± 5° Viršutinės lūpos – nosies kampas Pr-Sn–Ls 102 º ± 8 º Apatinės lūos atstumas iki E linijos Li – E-line -2 ± 2 mm
Normos pasirinktos pirmenybę teikiant Steiner analizei. Jei Steiner analizėje reikiamos normos neegzistuoja, buvo naudotasi Baciliero analizės normomis pateiktomis „Dolphin Imaging 11.95 Premium― programoje ir uţsienio autorių literatūroje. Naudotasi baltaodţių (angl. caucasians) cefalometrinėmis normomis.
2.5. Statistinė analizė
Pacientų ligos istorijų, prieš gydymą atliktų šoninių veido rentgenogramų ir veido profilio nuotraukų analizių duomenys susisteminti. Statistinė duomenų analizė atlikta nadojant programų paketą „IBM SPSS Statistics 25.0.0.0 for Windows― (SPSS Statistics for Windows, Version 25.0. Chicago: SPSS Inc). Skirstinių normalumo (pasiskirstymo pagal Gauso dėsnį) patikrinimui taikytas Kolmogorov–Smirnov testas. Apskaičiuotos tirtų kriterijų vidutinės, minimalios, maksimalios reikšmės ir standartinis nuokrypis. Nepriklausomų kokybinių dviejų kintamųjų ryšiui įvertinti buvo taikytas vienmomentis „cross-sectional― tyrimas, sudarytos poţymių daţnių lentelės.Statistinių ryšių stiprumui nustatyti taikytas Chi-kvadrato (χ2) kriterijus. Tai neparametrinis kriterijus, kuris naudojamas poţymių
26 su 95% tikimybe tarpusavio priklausomybei nustatyti. Laikoma, kad koreliacijos koeficientas statistiškai patikimas, kai koeficiento patikimumo lygmuo p < 0,05. Ryšio nustatymui tarp konkrečių porų taikytas Z testas. Spirmano koreliacijos koeficientas taikytas ryšio įvertinimui tarp dviejų kiekybinių dydţių, kai nors vienas kintamasis pasiskirstęs ne pagal Gauso dėsnį. Pirsono koreliacijos koeficientas naudotas ryšio įvertinimui tarp dviejų kiekybinių dydţių, kai abu kintamieji pasiskirstęs pagal Gauso dėsnį. Ryšys (koreliacija) laikomas silpnas, kai jo reikšmė 0 - 0,3, vidutinis – 0,3 - 0,5, stiprus – 0,5 - 0,75, labai stiprus – 0,75 - 1. Vidutinės reikšmės dviejų nepriklausomų kintamųjų grupėse buvo palygintos parametriniu Student T testu. Norint nustatyti atitikimą tarp dviejų vertinimo kriterijų taikytas Kappa testas.
27
3. REZULTATAI
3.1. Bendrosios charakteristikos
Iš 118 tiriamų ortodontinių pacientų didesnę dalį sudarė moterys. Pasiskirstymas procentais pavaizduotas 3 pav.
3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas tarp lyčių.
Pagal amţių pacientai pasiskirstę ne pagal normalųjį dėsnį. Daugiau LSMUL KK Ortodontijos klinikoje gydyta jaunesnių pacientų. Tirti 27 (22,9 %) 16 metų pacientai, 18 pacientų (15,3 %) - 17 metų, 25 pacientai (21,2 %) – 18 metų, 13 pacientų (11 %) – 19 metų, 7 pacientai (5,9 %) – 20 metų, 8 pacientai (6,8 %) – 21 metų, 6 pacientai (5,1 %) – 22 metų. 13 pacientų buvo 23-26 metų amţiaus ir sudarė 10,9 % ir 1 pacientas buvo 28 metų amţiaus (0,8 %).
3.2. Veido profilio nuotraukų analizė
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal veido profilius, nustatytus iš profilio nuotraukos pateiktas 4 pav.
33%
67%
Vyrai Moterys
28 4 pav. Veido profilių pasiskirstymas.
Taikant Chi-kvadrato (χ2) kriterijų, gautas statistiškai nereikšmingas skirtumas tarp vyrų ir moterų veido profilių (p > 0,05).Veido profilio tiesi divergencija nustatyta 45, priekinė divergencija – 28, distalinė divergencija – 45 pacientams. Lūpų čiaupumas stebimas 89 pacientams (75,4 %), dalinai nekompetetingos lūpos 26 pacientams (22 %), nekompetetingos – 3 pacientams (2,5 %). Iš veido profilio nuotraukos nustatytas apatinio veido trečdalio aukštis buvo normalus 48 tiriamiesiems (40,7 %), padidėjęs – 41 tiriamajam (34,7 %), sumaţėjęs 29 tiriamiesiems (24,6 %). Normalus smakro atsikišimas nustatytas 28,8 % atvejų, 9,3 % – protruziškas smakras, 61,9 % – retruziškas (lyginant su sagitaliu lūpų atsikišimu.
Veido profilių estetika vidutiniškai įvertinta 8,37 balo skalėje nuo 1 iki 10. Maţiausiai estetiškas veido profilis įvertintas 5 balais, labiausiai estetiškas 10 balų.
3.3. Cefalometrinė analizė pagal Steiner, Wits ir Baciliero
Lentelėje Nr. 3 pateikti bendri tirtų pacientų cefalometrinės analizės rezultatai: tirto kriterijaus vidurkis (V) laipsniais arba milimetrais, standartinis nuokrypis (SN), maţiausia reikšmė (Min), didţiausia reikšmė (Max).
36.4 %
59.3 %
4.3 %
Tiesus veido profilis Išgaubtas veido profilis Įgaubtas veido profilis
29 Lentelė Nr. 3. Cefalometrinės analizės rezultatai.
V SD Min Max SNA kampas laipsniais 81,97 3,901 74 94 SNB kampas laipsniais 78,77 4,532 68 88 ANB kampas laipsniais 3,21 3,107 -7 11 Veido profilio išgaubtumas (su nosimi) laipsniais 125,36 5,746 109 142 Veido profilio išgaubtumas (neįtraukiant nosies) laipsniais 164,35 6,953 143 180 Veido kampas laipsniais 33,74 7,648 19 54 Lūpos-nosies kampas laipsniais 114,13 11,074 84 139 V/ţ kandţių protruzija laipsniais 112 9,787 88 135 A/ţ kandţių protruzija laipsniais 91,61 8,047 68 111 V/ţ kandţių protruzija milimetrais 4,23 3,676 -6 13 A/ţ kandţių protruzija milimetrais 4,65 2,540 -1 11 A/ţ ir v/ţ kandţių santykis laipsniais (INCIS) 130,27 13,858 100 172 Apatinės lūpos atstumas iki E linijos milimetrais -2,51 2,71 -9 5
Gauta, kad 58,5 % tiriamųjų turėjo normalų vertikalų kandţių perdengimą, 31,4 % – padidėjusį, 10,2 % sumaţėjusį. Horizontalus kandţių perdengimas normalus 62,7 % pacientų, sumaţėjęs – 21,2 %, padidėjęs – 16,1 %.
Išmatavus skeletinius ir minkštųjų audinių apatinio veido trečdalio aukščius šoninėje veido rentgenogramoje ir pritaikius Chi-kvadrato (χ2) kriterijų gauta statistiškai reišminga minėtų vertinimo kriterijų priklausomybė. Atliktas vienmomentinis (palyginamasis) tyrimas ir Z testas išsiaiškinti ryšiui tarp porų. Rezultatai pateikti 5 pav.
30 Proc.
χ2 = 60,753, lls = 4, p < 0,05
* p < 0,05, lyginant su normaliu minkštųjų audinių apatinio veido trečdalio aukščiu ** p < 0,05, lyginant su padidėjusiu minkštųjų audinių apatinio veido trečdalio aukščiu
5 pav. Skeletinių ir minkštųjų audinių apatinio veido trečdalio aukščių atitikimas.
Minkštųjų audinių apatinio veido trečdalio aukštis daţnai atitinka skeletinį, tačiau randama ir neatitikimų, ypač kai minkštųjų audinių apatinio veido trečdalio aukštis normalus. Tokiu atveju daţnai nustatomas sumaţėjęs skeletinis apatinio veido trečdalio aukštis. Altikus Kappa testą nustatyta, kad minkštųjų audinių apatinio veido trečdalio aukštis sutampa su skeletiniu 43,3 % atvejų.
3.4. Subjektyvių veido profilio nuotraukų analizių duomenų ir objektyvių cefalometrinių analizių rezultatų palyginimas
Siekiant išsiaiškinti skeletinių Angle klasių (pagal ANB kampą) priklausomybę nuo veido profilių, buvo atliktas vienmomentinis tyrimas ir Z testas išsiaiškinti ryšiui tarp porų. Rasta statistiškai reikšminga priklausomybė. Rezultatai pateikti 6 pav.
59.3 22.2 18.5 32.3* 67.7* 0.0* 34.5 6.9 58.6*, ** 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Normalus skeletinis apatinio veido trečdalio aukštis Padidėjės skeletinis apatinio veido trečdalio aukštis Sumaţėjęs skeletinis apatinio veido trečdalio aukštis Normalus minkštųjų audinių apatinio veido trečdalio aukštis Padidėjęs minkštųjų audinių apatinio veido trečdalio aukštis Sumaţėjęs minkštųjų audinių apatinio veido trečdalio aukštis
31 Proc.
χ2 = 43,918, lls = 4, p < 0,05 * p < 0,05, lyginant su Angle II klase ** p < 0,05, lyginant su Angle III klase
6 pav. Skeletinių Angle klasių pasiskirstymas atsiţvelgiant į veido profilio išgaubtumą.
Pacientai turintys Angle I ir Angle III skeletinę klasę daţniausiai turėjo tiesų veido profilį. Angle II skeletinės klasės pacientai – išgaubtą veido profilį, Angle III – įgaubtą. Atlikus Kappa testą nustatyta, kadvizualiai tiesus veido profilis atitinka skeletinę Angle I klasę, išgaubtas profilis – Angle II, įgaubtas profilis – Angle III skeletinę klasę 39,8 % tirtų atvejų. Ekstraoraliai stebint išgaubtą veido profilį 74,3 % pacientų turėjo Angle II skeletinę klasę, 18,6 % pacientų – Angle I, 7,1 % pacientų – Angle III skeletinę klasę. Stebint įgaubtą veido profilį 80 % pacientų turėjo Angle III skeletinę klasę, 20 % – Angle I skeletinę klasę.
Taip pat ištirta dentalinių Angle klasių (pagal pirmųjų krūminių dantų santykį) priklausomybė nuo veido profilių. Atliktas palyginamasis tyrimas ir Z testas nustatyti ryšiui tarp porų. Rasta statistiškai reikšminga priklausomybė. Rezultatai pateikti 7 pav.
60.0* 37.1* 2.9** 14.8 85.2 0.0 59.1* 22.7* 18.2* 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
tiesus veido profilis išgaubtas veido profilis įgaubtas veido profilis
Angle I Angle II Angle III
32 Proc.
χ2 = 21,029, lls = 4, p <0,05
* p < 0,05, lyginant su Angle I ir Angle II dentalinėmis klasėmis
7 pav. Dentalinių Angle klasių pasiskirstymas atsiţvelgiant į veido profilio išgaubtumą.
Daugiausia Angle III dentalinę klasę turinčių pacientų turėjo tiesų veido profilį. Angle I ir Angle II dentalinę klasę turintys pacientai turėjo išgaubtą veido profilį, Angle III klasę – įgaubtą. Tiesaus profilio pacientai visgi daţniau turėjo Angle II klasės kruminių dantų santykį (55,8 %), rečiau Angle I klasės (32,6 %) ir Angle III klasės krūminių dantų santykį (11,6 %). Apibendrinant galima teigti, kad esant išgaubtam veido profiliui, 61,4 % pacientų turėjo Angle II dentalinę klasę, 35,7 % Angle I ir 2,9 % Angle III dentalinę klasę. Esant įgaubtam veido profiliui, 60 % pacientų turėjo Angle III dentalinę klasę, 40 % – Angle II.
Nustatyta, kad didėjant ANB kampui, maţėja veido profilio išgaubtumas neįtraukiant nosies. Minėti parametrai stipriai neigiamai koreliuoja.
Ištirta sąkandţio gylio priklausomybė nuo apatinio veido trečdalio aukščio. Gauta statistiškai reikšminga sąsaja tarp šių dviejų parametrų. Esant normaliam apatinio veido trečdalio aukščiui, 75 % pacientų turėjo normalų vertikalų kandţių perdengimą, 10,4 % – gilų sąkandį, 14,6 % – atvirą sąkandį. Esant padidėjusiam apatinio veido trečdalio aukščiui, 56,1 % pacientų turėjo normalų vertikalų kandţių
35.9 64.1 0.0 34.8 62.3 2.9 50.0 20.0* 30.0* 0 10 20 30 40 50 60 70
tiesus veido profilis išgaubtas veido profilis įgaubtas veido profilis
Angle I Angle II Angle III
33 perdengimą, 2,4 % – gilų sąkandį, 41,5 % – atvirą sąkandį. Esant sumaţėjusiam apatinio veido trečdalio aukščiui 51,7 % pacientų turėjo normalų vertikalų kandţių perdengimą, 44,8 % – gilų sąkandį, 3,4 % – atvirą sąkandį.
Taip pat ištirta lūpų padėties priklausomybė nuo viršutinių ir apatinių kandţių protruzijos laipsniais ir milimetrais atitinkamai pagal NA, NB linijas. Viršutinės lūpos padėtis nuo V/ţ kandţių polinkio kampo, V/ţ ir A/ţ kandţių protruzijos milimetrais nepriklauso. Statistiškai reikšminga sąsaja nustatyta tarp įtemptos viršutinės lūpos ir A/ţ kandţių retruzijos.
Apatinės lūpos padėtis nepriklauso nuo V/ţ kandţių protruzijos kampo (p > 0,05), tačiau nustatyta sąsaja tarp apatinės lūpos padėties ir apatinio ţandikaulio kandţių protruzijos. Pacientai, turintys normaliai protruziškus A/ţ kandţius, statistiškai reikšmingai daţniau turėjo normalią apatinę lūpą, nei pacientai, turintys retruziškus kandţius. Pacientai, turintys per daug protruziškus ir normaliai protruziškus A/ţ kandţius, statistiškai reikšmingai daţniau turėjo atsikišusią apatinę lųpą, nei pacientai su retruziškais kandţiais. Įtempta apatinė lūpa daţniau stebima, kai A/ţ kandţiai retruziški.
Ištirta apatinės lūpos padėties sąsaja su horizontaliu ir vertikaliu kandţių perdengim. Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė. Esant normaliai apatinei lūpai, 75,6 % pacientų turėjo normalų horizontalų kandţių perdengimą, 20 % – padidėjusį horizontalų kandţių perdengimą, 4,4 % – kryţminį sąkandį priekinių dantų srityje. Esant atsikišusiai apatinei lūpai, 51,7 % pacientų turėjo padidėjusį horizontalų kandţių perdengimą, 48,3 % – normalų horizontalų kandţių perdengimą. Esant įtemptai apatinei lūpai, 45,5 % pacientų turėjo normalų horizontalų kandţių perdengimą, 31,8 % – padidėjusį horizontalų kandţių perdengimą, 22,7 % – kryţminį sąkandį priekinių dantų srityje.
Apatinės lūpos kontūro sąsaja su vertikaliu kandţių perdengimu statistiškai reikšminga. Esant normaliai apatinei lūpai, 75,6 % pacientų turėjo normalų vertikalų kandţių perdengimą, 13,3 % – gilų sąkandį, 11,1 % – atvirą sąkandį priekinių dantų srityje. Esant atsikišusiai apatinei lūpai, 62,1 % pacientų turėjo normalų vertikalų kandţių perdengimą, 31 % – gilų sąkandį, 6,9 % – atvirą sąkandį. Esant įtemptai apatinei lūpai, 50 % pacientų turėjo normalų vertikalų kandţių perdengimą, 9,1 % – gilų sąkandį, 40,9 % – atvirą sąkandį. Stora, atsikišusi apatinė lūpa būdingesnė pacientams su padidėjusiu horizontaliu kandţių perdengimu, nei pacientams, turintiems atvirą priekinį sąkandį. Įtempta apatinė lūpa daţniau būdinga pacientams su atviru priekiniu sąkandţiu, nei pacientams, turintiems gilų sąkandį.
34 Proc.
χ2 = 24,771, lls = 4, p <0,05 * p < 0,05, lyginant su atviru sąkandžiu
** p < 0,05, lyginant giliu sąkandžiu
8 pav. Sąkandţio gylio ir lūpos-smakro raukšlės gylio sąsaja.
Stebint normalaus gylio lūpos-smakro raukšlę veido profilyje statistiškai reikšmingai daţniau pacientai turi normalų sąkandţio gylį, negu atvirą sąkandį. Stebint gilią lūpos-smakro raukšlę, pacientai daţniau turi gilų sąkandį, negu normalų ar atvirą sąkandį. Turintys neryškią lūpos-smakro raukšlę pacientai daţniau turi atvirą sąkandį.
Nerasta statistiškai reikšmingos sąsajos tarp veido profilio ir v/ţ kandţių protruzijos laipsniais. Eant tiesiam veido profiliui V/ţ kandţių protruzijos kampo vidurkis yra 110,98°, išgaubtam – 112,31°, įgaubtam – 116,40°.
Apskaičiavus veido profilio išgaubtumo neįtraukiant nosies (Gl‘-Sn-Pog‘) vidurkius laipsniais tiriamųjų grupėse gauta, kad:
Tiesaus veido profilio grupėje kampo Gl‘-Sn-Pog‘ vidutinė reikšmė 168,79°; Išgaubto veido profilio grupėje kampo Gl‘-Sn-Pog‘ vidutinė reikšmė 160,74°; Įgaubto veido profilio grupėje kampo Gl‘-Sn-Pog‘ vidutinė reikšmė 176,6°.
43.2* 23.0* 33.8* 31.6 47.4* 21.1* 16.0 4.0** 80.0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Normali lūpos-smakro raukšlė Gili lūpos-smakro raukšlė
Sekli, neryški lūpos-smakro raukšlė
Normalus sąkandţio gylis Gilus sąkandis
35 Esant normaliai smakro padėčiai (lyginant su lūpų sagitaline padėtimi), statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tikėtinų Angle skeletinių klasių nerasta. Esant į priekį atsikišusiam smakrui, statistiškai reikšmingai daţniau rastos Angle III ir Angle I skeletinės klasės. Esant retruziškam smakrui, reikšmingai daţniau randama Angle II skeletinė klasė (82 % atvejų).
3.5. Ortodontinių anomalijų įtaką veido profiliui ir jo estetikai
Apskaičiuotos vidutinės veido profilio estetikos reikšmės tiriamųjų grupėse. Tiesaus veido profilio įvertinimo vidurkis 9 balai, išgaubto – 8 balai, įgaubto – 7,2 balo. Skirtumai statistiškai nereikšmingi (p > 0,05). Rasta silpna teigiama koreliacija (r = 0,275) tarp veido profilio estetikos ir lūpos-nosies kampo dydţio (p < 0,05). Gauta, kad lūpos-nosies kampas didėja, kai maţėja V/ţ kandţių protruzija milimetrais – vidutinė neigiama koreliacija (r = -0,339).
36
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikus tyrimą išsiaiškinta, kokie veido profiliai būdingi ortodontiniams pacientams Lietuvoje, kokios būdingiausios ortodontinės anomalijos ir kaip veido profilis atspindi ortodontines anomalijas. Tyrimo rezultatai naudingi gydytojams ortodontams, nes suteiks ţinių apie veido profilio minkštųjų ir kietųjų audinių ryšį. Ankščiau atlikta nemaţai tyrimų, kuriuose analizuoti veido profilio ar cefalometriniai pokyčiai po gydymo [20, 21, 22], tačiau visai nedaug tyrimų, kuriuose ieškota ryšio tarp veido profilio minkštųjų audinių ir po jais esančių skeletinių struktūrų [4, 29]. Keletas autorių aprašė apatinio veido trečdalio charakteristikas esant skirtingoms skeletinėms klasėms, [12, 14, 30].
Atlikti tyrimai rodo didelį ryšį tarp viršutinių kandţių ir lūpos padėties. Juos atlikę tyrėjai teigia, kad yra stiprus ryšys tarp minkštųjų audinių ir po jais esančių kaulinių struktūrų padėties [20]. Kiti autoriai teigia, kad veido profilis neatitinka kaulinių struktūrų [21]. Joshil M. su bendraautoriais aprašė, kad lūpų protruzija skiriasi priklausomai nuo skeletinės Angle klasės [12]. Mūsų tyrime buvo vertinamas lūpų įtemptumas priklausomai nuo kandţių protruzijos laipsniais, milimetrais, sąkandţio gylio ir horizontalaus kandţių perdengimo ir gauta, kad viršutinės lūpos padėtis nuo V/ţ kandţių polinkio kampo, V/ţ ir A/ţ kandţių protruzijos milimetrais nepriklauso. Sąsaja nustatyta tarp įtemptos viršutinės lūpos ir A/ţ kandţių retruzijos. Apibendrinant galima teigti, kad keičiant kandţių poziciją ortodontinio gydymo metu, galima pakeisti lūpų padėtį.
Ritz-Timme S. su bendraautoriais palygino Italijos, Vokietijos ir Lietuvos piliečių veido bruoţus ir rado labai daug panašumų tarp šių populiacijų. Smakro normali protruzija nustatyta 92,3 % tirtųjų, retruziškas smakras 4,7 %, protruziškas smakras – 3 % tiriamųjų. Mūsų tyrime pacientai su ortodontinėmis anomalijomis daţniausiai (61,9 %) turėjo retruzišką, neišreikštą smakrrą (lyginant su lūpų sagitaline padėtimi). Esant normaliam smakro atsikišimui, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tikėtinų Angle skeletinių klasių nerasta. Esant į priekį atsikišusiam smakrui, statistiškai reikšmingai daţniau rastos Angle III ir Angle I skeletinės klasės. Esant retruziškam smakrui, reikšmingai daţniau randama Angle II skeletinė klasė (82 % atvejų) [28]. Kadangi apatinio ţandikaulio padėtis sagitalinėje plokštumoje stipriai lemia veido profilio patrauklumą, kartais reikalinga chirurginė operacija – genioplastika, kurios metu koreguojama smakro padėtis, atstatoma simetrija, padidinamas smakro išreikštumas [1].
Vokietijoje 2007 m. Golt A. su bendraautoriais ištyrė, kad Angle klasių skirtumui nustatyti iš veido profilio reikšmingiausi buvo kampai N‘-Sn-Pog‘, Sn-Pog‘ ir A‘-Pog‘. Gautos tokios Gl‘-Sn-Pog‘ kampo vidutinės reikšmės: Angle I skeletinės klasės pacientų – 167.19° (165.64° – 168.74°),
37 Angle II klasės pacientų - 164.81° (163.02° – 166.61°), Angle III klasės pacientų - 175.49° (173.99° – 176.99°) [11]. Mūsų atliktame panašiame tyrime, Lietuvoje, gauti tokie šio kampo vidurkiai: Angle I
klasės klasės pacientų – 164.051° (162.066° – 166.037°), Angle II klasės pacientų – 163.043° (161.551° – 164.536°), Angle III klasės pacientų – 174.5° (170.579° – 178.421°). Taigi, nustatyta, kad lietuvių veido profiliai labiau išgaubti visose skeletinėse klasėse, tačiau maksimali reikšmė Angle III skeletinėje klasėje nustatyta didesnė.
Slovėnijoje 2017 m. Manevska I. su bendraautoriais atliko tyrimą ir kaip normą harmoningam profiliui ir gerai okliuzijai pritaikė kroatų etninės grupės Gl‘-Sn-Pog‘ kampo reikšmę 169° ± 4° [27].
Atlikus šį tyrimą gauta, kad labiausiai estetiškų tiesių veido profilių grupėje Gl‘-Sn-Pog‘ kampo vidutinė reikšmė yra 168,79°, išgaubto veido profilio grupėje – 160,74°, įgaubto veido profilio grupėje – 176,6°. Taigi, esant vizualiai tiesiam veido profiliui gaunama labai panaši reikšmė, kuri kaip norma naudojama ir kituose tyrimuose.
Įvairiose populiacijose ţmonių veidai skiriasi, todėl vertinant pacientų profilį ir atliekant cefalometrinę analizę, svarbu ţinoti atitinkamai populiacijai būdingus veido bruoţus ir cefalogramos matavimų normas. Atlikta tyrimų norint atrasti ir apibrėţti konkrečioms rasėms ir populiacijoms būdingas cefalometrines normas [1, 3, 5, 6] ir išsiaiškinti, kaip atrodo patrauklus veido profilis [9, 10, 24, 25]. Minėtų autorių tyrimų duomenimis, eiliniams asmenims ir patiems pacientams priimtinesnis šiek tiek išgaubtas veido profilis su atsikišusiomis lūpomis, negu išgaubtas profilis su maţomis lūpomis ir atsikišusiu smakru. Mūsų tyrime taip pat geriau įvertinti pacientai, turintys išgaubtą veido profilį, negu įgaubtą. Geriasiai įvertintas tiesus veido profilis.
Ahmed M. atliko tyrimą ir nustatė, kad vyrų skeletinis priekinis veido aukštis šiek tiek susijęs su minkštųjų audinių priekiniu veido aukščiu (r = 0.485) [2]. Bettina C. ir bendraautorių teigimu, priekiniai minkštųjų ir kietųjų audinių veido aukščiai parodė stiprų ryšį. Be to minkštųjų audinių A‘-N‘-B‘ kampui esant kritinio 6° dydţio, galima numanyti Angle III skeletinę klasę (jautrumas 90.5 %; specifiškumas 81.0 %). Taigi, veido profilio nuotrauka gali labai tiksliai parodyti skeletinę Angle III klasės anomaliją ir gali būti naudinga diagnostikai per pradinę ortodonto konsultaciją [17]. Mūsų tyrime nustatyta, kad minkštųjų audinių apatinio veido trečdalio aukštis daţnai atitinka skeletinį, tačiau randama ir neatitikimų, ypač kai minkštųjų audinių veido trečdalio aukštis normalus. Minkštųjų audinių apatinio veido trečdalio aukštis sutampa su skeletiniu 43,3 % atvejų. Gauti duomenys yra skirtingi, nes kiti auroriai vertino visą veido aukštį, o šiame tyrime vertintas tik apatinis veido trečdalis ir naudotasi kitais veido profilio orientyrais, kurių yra įvairių.
38 Yra duomenų, kad lūpos-nosies kampas svarbus veido estetikai. Patrauklesniais laikomi veido profiliai, kuriuose didesnis lūpos-nosies kampas [25]. Toks pat ryšys gautas ir šiame tyrime. Tarp lūpos-nosies kampo, ir veido profilio estetikos rasta silpna teigiama koreliacija (r = 0,275). Sundareswaran S. teigimu, atitraukus viršutinius kandţius milimetru (sumaţinus jų protruziją), viršutinė lūpa atsitraukia 0,5 mm todėl padidėja lūpos-nosies kampas [21]. Mūsų tyrime gauta vidutinė neigiama koreliacija (r = -0,339) tarp lūpos-nosies kampo ir V/ţ kandţių atsikišimo milimetrais.
Padėka: Norėčiau išreikšti padėką savo darbo vadovei Juditai Naujokaitytei uţ bendradarbiavimą ir pagalbą rengiant mokslinį darbą.
