LSMUL KAUNO KLINIKŲ VYRESNIO AMŽIAUS PACIENTŲ GYVENSENOS IR JŲ SUBJEKTYVUS SAVO SVEIKATOS VERTINIMAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKUTETAS

ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA

Lina Minkevičiūtė

LSMUL KAUNO KLINIKŲ VYRESNIO AMŽIAUS PACIENTŲ

GYVENSENOS IR JŲ SUBJEKTYVUS SAVO SVEIKATOS

VERTINIMAS

Baigiamasis magistro darbas

(Vientisųjų studijų programa - Medicina)

Darbo vadovė: Doc. dr. Auksė Domeikienė

KAUNAS 2019

2

TURINYS

1. SANTRAUKA ... 3

2. SUMMARY ... 4

3. INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS... 5

4. SANTRUMPOS ... 6

5. SĄVOKOS ... 7

6. ĮVADAS ... 8

7. DARBO TIKSAS IR UŽDAVINIAI ... 9

8. LITERATŪROS APŽVALGA ...10

8.1 Sveikatos apibrėžimas ir veiksniai, darantys įtaką sveikatai ...10

8.2 Vyresnio amžiaus žmonių populiacija ...11

8.3 Vyresnio amžiaus žmonių mityba ...12

8.4 Vyresnio amžiaus žmonių fizinis aktyvumas ir griuvimo rizika ...13

8.5 Vyresnio amžiaus žmonių žalingi įpročiai ...14

9. TYRIMO METODIKA IR METODAI ...17

10. REZULTATAI ...20

10.1 Sociodemografiniai ir sveikatos duomenys ...20

10.2 Vyresnio amžiaus žmonių savo sveikatos vertinimas ...23

10.3 Gyvensenos įpročiai ...24

10.4 Mitybos įpročių sąsajos ...27

11. REZULTATŲ APTARIMAS ...31

12. IŠVADOS ...33

13. LITERATŪROS SĄRAŠAS...34

3

1. SANTRAUKA

Darbo autorė: Lina Minkevičiūtė

Darbo pavadinimas: „LSMUL Kauno klinikų vyresnio amžiaus pacientų gyvensenos ir jų subjektyvus savo sveikatos vertinimas“

Tikslas: Įvertinti ir išanalizuoti LSMU ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vyresnio amžiaus pacientų sociodemografinius, sveikatos rodiklius, požiūrį į savo sveikatą, gyvensenos įpročius ir jų tarpusavio sąsajas.

Uždaviniai: 1. Įvertinti LSMUL KK Šeimos klinikos pacientų sociodemografinius, sveikatos rodiklius ir požiūrį į savo sveikatą. 2. Ištirti tiriamųjų gyvensenos įpročius: mitybą, fizinį aktyvumą, žalingus įpročius. 3. Nustatyti mitybos įpročių sąsajas su sociodemografiniais, sveikatos rodikliais ir požiūriu į savo sveikatą.

Metodika: Atlikta LSMUL KK Šeimos medicinos klinikos vyresnio amžiaus pacientų apklausa apie jų gyvenseną bei subjektyvų sveikatos vertinimą. Tyrime iš viso dalyvavo 100 respondentų. Anketų grąžinta – 100, atsako dažnis 100 proc. Anketinei apklausai atlikti buvo sudarytas klausimynas. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojantis programų paketu SPSS Statistics ir Microsoft Excel 2010. Kokybiniai požymiai pateikiami nurodant absoliučius skaičius ir procentus, kurių palyginimui taikytas χ2 kriterijus. Duomenys laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 100 vyresnio amžiaus pacientų, iš jų 25 proc. buvo vyrai, 75 proc. – moterys. 43 proc respondentų 65-74 metų. 25 proc. apklaustųjų - normalaus svorio. 86 proc. buvo nustatytas poliligotumas, dažniausia iš ligų buvo arterinė hipertenzija (72 proc.), o nusiskundimas - nemiga (41 proc.). 51 proc. vertino savo sveikatą kaip vidutinišką, vyresnio amžiaus(85+) respondentai vertino savo sveikatą prasčiau. Šviežias daržoves kasdien vartoja 56 proc. 20 proc. respondentų užsiima pakankama fizine veikla. 83 proc. yra nors kartą nugriuvę per pastaruosius metus. 5 proc. tiriamųjų rūkė, 50 proc. vartojo alkoholį. Dažniau sveikai maitinosi aukštesnį išsilavinimą turintys, vyresnio amžiaus respondentai, jiems sveikata svarbi ir subjektyviai vertino ją geriau.

Išvados: Pusė respondentų vertino savo sveikatą vidutiniškai. Dauguma vyrų ir moterų šviežias daržoves vartojo 3-5 dienas per savaitę. Penktadalis apklaustųjų buvo pakankamai fiziškai aktyvūs. Absoliuti dauguma nerūkė, pusė nevartojo alkoholio. Sveikiau maitintis buvo linkę aukštesnį išsilavinimą turintys, vyresni, subjektyviai vertinę savo sveikatą geriau.

4

2. SUMMARY

Author of the thesis: Lina Minkevičiūtė

Title of the thesis: The Subjective Assessment of Health and the Lifestyle Among Elderly Patients from LSMU Kaunas Clinic Hospital.

Aim: To analyze and evaluate the sociodemographic, health criteria, subjective outlook on the patients own health, lifestyle habits and the interfaces between them in elderly patients of LSMU Kaunas Clinic hospital, Family medicine clinic.

Objectives:

1. To assess the sociodemographic, health criteria and subjective outlook on the patients own health. 2. To investigate the lifestyle of the respondents by evaluating their nutrition, physical activity and

harmful habits.

3. To estimate the connections between sociodemographic, health criteria, subjective outlook on the patients own health and the nutrition habits of the respondent.

Methods: A survey has been conducted at LSMU Kaunas Clinic hospital Family medicine clinic about the lifestyle habits and subjective health. The study consisted of 100 elderly respondents. 100 forms of questionnaire were collected, the response rate was 100 %. A specific questionnaire was designed for the survey. Statistical analysis was performed using software program SPSS Statistics and Microsoft Excel 2010. The differences of the empirical data compared using the χ² analysis tool. p<0.05 was considered to be statistically significant.

Results: The study consisted of 100 elderly people. 25 % of them were men and 75 % were women, 43 % were at the age group of 65-74 years. 25 % of the respondents are characterized as of normal body weight. 86 % had a chronic illnesses, the most common was arterial hypertension (72 %). 41 % were complaining about insomnia. 51 % of respondents subjectivly assessed their health as average. The oldest respondents (85+) were linked to assess their subjective health as poor more often. 56 % of the patiens ate vegetables every day. 20 % of participants were physically active. 83 % have experienced a fall at least once in the recent years. 5 % were smokers, 50 % were drinking alcohol. Older respondents which had had a higher education were linked to have a healthier diet and assesed their subjective health as good. A higher education were linked to assess their health as good and more likely to have a healthy diet.

Conclusions: half of the respondents assessed their health as avarage. Most of men and women ate vegetables 3 – 5 times a week. One fifth of the participants were physically active. The absolute majority did not smoke and half of respondents did not drink alcohol. Healthier diet was associated with a higher education, older age and better subjective health assessment.

5

3. INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Etikos komiteto pritarimas: Tyrimui vykdyti pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje 2019-02-04 buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas. Pritarimo nr. BEC-MF-269.

6

4. SANTRUMPOS

angl – angliškai

AUDIT - angl. Alcohol Use Disorder Identification Test BEC – Bioetikos centras

ES – Europos Sąjunga g - gramai

HI - Higienos institutas

IPAQ – angl. International physical activity questionnaire JAV - Jungtinės Amerikos Valstijos

JTO – Jungtinių Tautų Organizacija KK – Kauno klinikos

KMI - kūno masės indeksas kt – kita

LNL- lėtinės neinfekcinės ligos

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas m – metai

min - minutės

N – Respondentų skaičius nr - numeris

p – patikimumo lygmuo (angl. Significance level) pav – paveikslas

proc - procentai

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija SAV - Standartinis alkoholio vienetas SN - standartinis nuokrypis

7

5. SĄVOKOS

Polifarmacija – tai penkių ir daugiau skirtingų vaistinių preparatų vartojimas vienu metu, įskaitant receptinius, nereceptinius vaistus ar maisto papildus.

8

6. ĮVADAS

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įvardina jog sveikatos būklę 50 proc. lemia mūsų gyvensena [1]. Nustatyta, kad kokybiška mityba, pakankamas fizinis aktyvumas bei žalingų įpročių neturėjimas – tai svarbiausi gyvenseną charakterizuojantys rodikliai, darantys įtaką individo sveikatai [2].

Subalansuota ir įvairi mityba ne tik užkerta kelią daugelio lėtinių ligų atsiradimui, kurios būdingos vyresnio amžiaus žmonėms, ar sulėtina jų vystymąsi [3] bei sumažina ankstyvos mirties riziką [4]. Netinkama mityba – tai neatsiejama senėjimo proceso dalis. Ne mažiau svarbus vaidmuo tenka ir kitiems veiksniams: prastai finansinei padėčiai, socialinei atskirčiai, menkam fiziniam aktyvumui [5].

Tiek jaunų, tiek vyresnio amžiaus žmonių, bendras fizinis aktyvumas pasireiškia 4 pagrindinėse gyvenimo srityse (neskaitant paties sporto): 1. Laisvalaikio, 2. Profesinėje (jei asmuo vis dar dirba), 3. Namų ruošos ar ūkio, 4. Mobilumo (arba transporto) [6]. Higienos instituto (HI) 2012 m. atliktame Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo tyrime, tarp 15-74 m. amžiaus žmonių, vertintame Pasaulinio fizinio aktyvumo klausimynu, buvo nustatyta jog šalies gyventojų fizinis aktyvumas nėra pakankamas: ypač jauniausiųjų bei vyriausio amžiaus suaugusiųjų grupėse. Net iki 87,5 proc. vyresnio amžiaus žmonių laisvalaikį linkę leisti pasyviau [7]. Moksliniais duomenimis patvirtinta jog fizinio aktyvumo stoka – tai pagrindinis etiopatogeninis veiksnys lemiantis antsvorį, nutukimą, hiperlipidemiją, II tipo cukrinį diabetą, depresiją, osteoporozę bei kai kurių formų vėžio išsivystymą [8].

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) nustatyta, kad daugiau nei 80 proc. vyresnio amžiaus žmonių, turi nors vieną lėtinę ligą. 70 proc. visų mirčių yra sukeltos lėtinių ligų, kurių paplitimas su amžiumi dramatiškai didėja [9], tuo tarpu Lietuvoje mirčių dėl šių priežasčių skaičius yra dar didesnis [10]. Daugiausiai, vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių, mirė dėl kardiovaskulinės sistemos ligų (63 proc. visų mirties atvejų) bei piktybinių navikų (20 proc.). Nors mirties priežastys lyginant Lietuvą ir Europos Sąjungą (ES) skyrėsi mažai, tačiau mirtingumo rodikliai 2014m. Lietuvoje buvo vieni didžiausių tarp visų ES šalių [11].

Lietuvoje yra atliekama nemažai tyrimų siekiant sužinoti piliečių gyvensenos ypatumus, įvertinti mitybos, fizinio aktyvumo, rizikingos elgsenos pokyčius, tačiau šalies mastu didžiausias suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas atliekamas tarp gyventojų nuo 20 iki 64 metų [12]. Remiantis Lietuvos HI duomenimis Lietuvoje sparčiai daugėja vyresnio amžiaus žmonių: 2014 m. 24,4 proc. šalies gyventojų buvo 60 m. ir vyresni, kuomet prieš dešimt metų ši dalis buvo 3,2 proc. mažesnė [13]. Akivaizdu, kad vyresnio amžiaus žmonių gyvensena domimasi nepakankamai, todėl šio darbo tikslas - ištirti ir nustatyti vyresnio amžiaus žmonių gyvensenos ypatumus.

9

7. DARBO TIKSAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Įvertinti ir išanalizuoti LSMU ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vyresnio amžiaus pacientų sociodemografinius, sveikatos rodiklius, požiūrį į savo sveikatą, gyvensenos įpročius ir jų tarpusavio sąsajas.

Uždaviniai:

1. Įvertinti LSMUL KK Šeimos klinikos pacientų sociodemografinius, sveikatos rodiklius ir požiūrį į savo sveikatą.

2. Ištirti tiriamųjų gyvensenos įpročius: mitybą, fizinį aktyvumą, žalingus įpročius.

3. Nustatyti mitybos įpročių sąsajas su sociodemografiniais, sveikatos rodikliais ir požiūriu į savo sveikatą.

10

8. LITERATŪROS APŽVALGA

8.1 Sveikatos apibrėžimas ir veiksniai, darantys įtaką sveikatai

PSO yra apibrėžusi sveikatos sąvoką, kuri dešimtmečiais nekinta: “ Sveikata - tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas“ [14]. Ši sąvoka nurodo, kad siekiant išlikti sveikam – reikia rūpintis savimi nuolat ir visapusiškai, kadangi sveikata nėra tik fizinė, tačiau taip pat psichinė ir socialinė gerovė.

1974 m. M. Lalonde įvardijo svarbiausius gyvensenos veiksnius (1 pav.), kurie daro įtaką sveikatai: 10 proc. asmens sveikatos lemia medicininė pagalba, 20 proc. – aplinka ir jos tarša, 20 proc. – paveldimumas ir didžiąją dalį - 50 proc. – gyvensena. Taigi didžioji dalis asmens sveikatą įtakojančių veiksnių gali būti keičiami, priklausomai nuo paties individo norų bei pastangų [15].

1. pav.

Gyvensenos veiksniai (M. Lalonde, 1974m.)

Gyvensena – J. Last teigimu, tai „įpročių ir papročių visuma, veikiama, keičiama, skatinama socializacijos proceso per visą žmogaus gyvenimą“ [16]. Remiantis PSO duomenimis asmens gyvensena

50%

20% 20%

10%

Žmogaus sveikatą lemiantys veiksniai

Gyvensena Paveldimumas Aplinka

11 daro įtaką sveikatai, tačiau ne mažiau poveikio turi veiksniai, kurie priklauso ir nuo socialinės bei ekonominės padėties, aplinkos, išsilavinimo, kultūros, aplinkinių žmonių palaikymo, lyties, amžiaus, paveldimumo, medicininės sveikatos priežiūros prieinamumo. Didesnės pajamos ir geresnis socialinis statusas tarpusavyje susiję - tai yra geresnės sveikatos rodikliai, priešingai nei žemesnis išsilavinimas, kuris susijęs su prastesne sveikatos būkle, patiriamu didesniu stresu bei pasitikėjimo savimi stoka [17]. Svarbus veiksnys – pakankamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas: laiku užkertamas kelias sveikatą žalojančioms ligoms bei užsiimama savalaike prevencija ir profilaktika.

Sveikos gyvensenos sąvoka apibūdinama kaip: racionali mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, žalingų įpročių nebuvimas (alkoholio, tabako vartojimo ir kt.), asmens higiena ir kūno priežiūra, darbo ir poilsio kaita, psichoemocinis stabilumas, saugi ir sveika aplinka [18].

8.2 Vyresnio amžiaus žmonių populiacija

Visame pasaulyje vyksta demografiniai pokyčiai: žmonijos senėjimas daugelyje Europos valstybių prasidėjo nuo XIX amžiaus pabaigos ir vyksta iki šiol [19]. Šis fenomenas yra aktualus ir pasaulio mastu, nes senėjanti populiacija yra nuolat didėjanti.

Skirstymas, nuo kurio amžiaus žmogus yra pagyvenęs, o kada senas – skirtingai traktuojamas įvairių mokslo sričių atstovų (teisininkų, socialinių darbuotojų, psichologų ir kt.). Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) statistikos biuras siūlo pagyvenusiais vadinti 65 m. amžiaus ir vyresnius asmenis, tuo tarpu PSO 1948m. yra nustačiusi 60 metų amžiaus ribą, skiriančią vidutinio amžiaus individą nuo vyresnio amžiaus. Vyresnio suaugusio žmogaus gyvenimo tarpsniai siūlomi skirstyti sekančiai: 60 – 74 m. – pagyvenęs, bet vis dar aktyvus asmens amžius; 75 – 90 m. – senas amžius; 90 m. ir daugiau – ilgaamžis [20]. Taigi pagyvenusio amžiaus gyventojai iki šiol nėra homogeniška grupė.

HI duomenimis, prognozuojama, kad Lietuvoje 2030 m., 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonės sudarys beveik trečdalį (28,9 proc.) visų šalyje gyvenančių piliečių. Tikimasi, kad visuomenės senėjimas ir toliau išliks aktualus – 2060 m. pradžioje beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų bus šioje amžiaus grupėje [13].

2014m. atliktame tyrime „Health at a Glance: Europe 2014“ nustatyta, kad nuo 1990 m. iki 2012 m. ES šalių gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo daugiau nei penkeriais metais [21]. Tuo tarpu JTO 2015 m. yra paskelbę, kad nuo 2015 m. iki 2050-ųjų vyresnio amžiaus žmonių populiacija pasaulyje tikėtinai išaugs 56 proc.: nuo 901 milijono iki 1,4 milijardo [22].

12 Populiacijos senėjimas – tai vienas reikšmingiausių laimėjimų žmonijos istorijoje, tačiau senėjimas ir su amžiumi atsirandančios ligos – tai iššūkis ne tik individams, tačiau ir mokslininkams, politikams, sveikatos priežiūros sektoriui.

8.3 Vyresnio amžiaus žmonių mityba

Vienas plačiausiai aptarinėjamų gyvensenos veiksnių, darančių didelę įtaką sveikatai yra mityba. Šiuo metu tarptautiniu mastu yra pripažinta sveikos mitybos svarba siekiant išsaugoti sveikatą. Pabrėžtina tai, kad sveika mityba neužtikrina geros sveikatos, tačiau taip sudaromos galimybės ją išsaugoti ir stiprinti [23].

Vyresnio amžiaus žmonių grupėje aktuali problema yra nepakankama ar nesubalansuota mityba. Tai būklė, kuomet atsiranda baltymų, angliavandenių, riebalų ar kalorijų trūkumas, kuris daro neigiamą poveikį individo funkcijai ir klinikinėms išeitims [24, 25]. Žmogaus organizmas kiekvieną dieną turi gauti apie 40 įvairių maisto medžiagų, tačiau nė vienas maisto produktas neturi viso reikiamo medžiagų kiekio. Todėl suaugusio žmogaus mityba turi būti įvairi ir subalansuota. PSO rekomenduoja per dieną suvartoti nors 400 g. šviežių vaisių, daržovių ir uogų, kelis kartus per dieną valgyti grūdinių maisto produktų ar bulvių. Gyvulinės kilmės maisto produktai kaip mėsa, žuvis ar pienas yra žmogaus organizmo augimui ir vystymuisi reikalingas baltymų šaltinis. Dėl esamo didelio sočiųjų riebalų kiekio patariama rinktis liesus produktus. Siūloma mažinti riebalų ir saldumynų vartojimą, nes būtinų maisto medžiagų juose beveik nėra, tačiau jie yra labai kaloringi [26].

Pagal atliktus mitybos tyrimus Lietuvoje, nustatyta, kad pagyvenusio amžiaus asmenys dažniau, nei kiti vartoja virtų, troškintų ar keptų daržovių, tačiau šviežių daržovių vartojimas (išskyrus bulvių) yra labai panašus ir neatsilieka nuo kitų amžiaus grupių. Grūdinius produktus vartojančių kasdien ar keletą kartų per dieną – 53,7 proc. respondentų. Taip pat nustatyta, kad kuo vyresni respondentai – tuo dažniau ir daugiau jie linkę vartoti grūdinių produktų (p<0,0001). Didžioji dalis apklaustųjų (72 proc.) žuvies ir jų produktų vartoja 1-2 kartus per savaitę. Jaunesnio amžiaus gyventojai dažniau linkę žuvies nevartoti išvis, nei vyresni (p<0,0001). Vyresnio amžiaus žmonės linkę iš viso nesūdyti jau pagamintų patiekalų, net jei maistas yra nepakankamai sūrus jo paragavus arba sūdo mažiausiai lyginant su jaunesniojo amžiaus respondentais. Nors didžioji dauguma apklaustų gyventojų (78,6 proc.) maistui gaminti vartoja aliejų, vyresnio amžiaus žmonės dažniau linkę rinktis gyvūninius taukus arba sviestą (p<0,01) [27].

13 Lyginant Baltijos šalis ir Suomiją „FINBALT Health Monitor 2008 m.“ atliktame tyrime, galima įžvelgti mitybos skirtumus tarp šalių. Didžiausia dalis žmonių, valgančių šviežias daržoves yra Suomijoje, ten 36,2 proc. vyrų ir 48,1 proc. moterų kasdien valgo termiškai neapdorotas daržoves. Tuo tarpu didžiausias procentas šviežių daržovių iš viso nevalgančių Estijoje – iki 24,2 proc. respondentų. Iš jų, didžiausią dalį sudaro 50-64 m. amžiaus vyrai. Didžiausias mėsos suvartojimas 2008m. buvo tarp Lietuvos piliečių: 17,6 proc. vyrų, šiek tiek mažesnė moterų dalis – 11,4 proc. mėsą vartodavo kasdien. Didžiausi skirtumai tarp perdirbtos mėsos produktų vartojimo kasdien yra tarp Estijos (30,7 proc.) ir Suomijos vyrų (16,3 proc.). Tačiau mažiausiai mėsos gaminių per savaitę suvartodavo Estijos vyresnio amžiaus moterys [28].

Remiantis atliktais tyrimais, akivaizdu, kad vyresnio amžiaus žmonės susiduria su mitybos, fizinio aktyvumo trūkumu, kas be abejo daro įtaką spartesnei vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklės kaitai. Taip pat nepakankama mityba dažnai tampa suprastėjusios gyvenimo kokybės, komplikacijų po medicininių intervencijų, hospitalizavimo ar net didesnio mirtingumo priežastimi [24, 25].

Pastebėta, kad maitinimosi įpročiai, produktų naudojamų maisto gaminimo procese pasirinkimas yra labai svarbūs ir lemia mūsų sveikatos būklę. Sveika ir subalansuota mityba ne tik padeda išvengti daugelio lėtinių neinfekcinių ligų, kurios būdingos vyresnio amžiaus žmonėms ar sulėtinti jų atsiradimą bei vystymąsi, tačiau taip pat saugo ir stiprina gyventojų sveikatą [3, 29].

8.4 Vyresnio amžiaus žmonių fizinis aktyvumas ir griuvimo rizika

Fizinė veikla yra itin svarbi mūsų sveikatai bei gyvenimo kokybei, nes žmogaus kūnas yra sukurtas judėjimui. Nuolatinis fizinis aktyvumas ne tik yra efektyvi sveikatos išsaugojimo priemonė, sumažinanti tikimybę sirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (LNL), tačiau taip pat gerina gyvenimo kokybę, bendrą savijautą ir fizinę ištvermę [30].

PSO rekomenduoja fiziniam aktyvumui skirti ne mažiau kaip 30 min. per dieną, krūvio intensyvumas turėtų būti vidutinis ar didelis. Tačiau tyrimai, atlikti Lietuvoje rodo, kad 20,1 proc. gyventojų gyvensena nėra pakankamai judri. Europos Sąjungoje situacija yra panaši: tik 40-60 proc. vyresnio amžiaus žmonių - fiziškai aktyvūs [31, 32].

Dėl fizinio aktyvumo stokos didėja rizika atsirasti antsvoriui ir nutukimui, sirgti hiperlipidemija, II tipo cukriniu diabetu, depresija, osteoporoze, bei kitomis LNL, kurios gali tapti mirties priežastimi [8, 33]. Pasauliniu mastu nustatyta, kad fizinis pasyvumas yra ketvirtas pagal dydį veiksnys globaliam

14 mirtingumui (6 proc.), taip pat arterinės hipertenzijos (13 proc.) ir padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje (6 proc.) priežastis [33]. Tuo tarp reguliarus fizinis aktyvumas yra naudingas visų amžiaus grupių žmonių sveikatai: gali sumažinti lėtines ligas, kurios būdingos vyresnio amžiaus žmonėms, gerina pusiausvyrą kartu mažinama griuvimų tikimybę [34].

Griuvimai yra dažna vyresnio amžiaus žmonių problema, kurios pasekmės ne tik medicininės ir psichologinės, tačiau ir ekonominės bei socialinės. Nustatyta jog iki 60 proc. vyresnio amžiaus žmonių griuvimų baigiasi judamojo ir atramos aparato traumomis [35, 36]. Pagyvenusių žmonių griuvimus sąlygoja daug veiksnių veikiančių kartu. Išorinių jėgų poveikis ir asmens charakterio savybės, fiziologiniai senėjimo pokyčiai (raumenų jėgos mažėjimas, sąnarių judesių amplitudės sutrikimai, reakcijos sulėtėjimas, labiausiai – pusiausvyros sutrikimai) ir ligos (Parkinsono liga, artritas, širdies ligos, cukrinis diabetas, demencija, regos sutrikimai, ir kt.) yra etiologiniai griuvimo veiksniai [35,36,37].

Lietuvoje, 2015 m. atliktame vyresnio amžiaus žmonių griuvimų veiksnių tyrime, baimė nugriūti lydėjo 86 proc. vyresnio amžiaus žmonių, 67,8 proc. respondentų buvo patyrę nors vieną griuvimą vienerių metų laikotarpiu [38]. Tačiau Kinijoje ir Honkonge šis skaičius ženkliai mažesnis ir siekia iki 34 proc [39]. Skirtingi griuvimo rodikliai šalyse rodo vyresnio amžiaus žmonių, jų šeimos narių, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo specialistų bei valstybės politikos indelį griuvimų profilaktikos srityje.

Siekiant išsaugoti pagyvenusių žmonių fizinį aktyvumą ir sumažinti griuvimų riziką, daugiausia dėmesio turėtume skirti visuomenės, bendruomenės, šeimos ir individo lygmeniui.

8.5 Vyresnio amžiaus žmonių žalingi įpročiai

Tarp mažo mirtingumo besivystančių ir išsivysčiusių šalių į pirmąjį trejetą patenkantys žalingi įpročiai – tai alkoholio ir tabako vartojimas [40].

2017 m. PSO paskelbė, kad alkoholis yra šeštoji pagrindinė priežastis išsivysčiusiose šalyse, kuri sukelia sveikatos sutrikimus ir ligas. Svaigiųjų gėrimų vartojimas yra laikomas priežastiniu veiksniu daugiau kaip 200 ligų bei sužalojimo atvejų. Jis yra tiesiogiai siejamas su protiniu ir elgesio sutrikimų išsivystymu, alkoholine priklausomybe, kepenų ciroze, vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis ir sužalojimais, dėl smurto ar kelių eismo įvykių apsvaigus. Pasaulyje kasmet miršta 3 milijonai žmonių dėl žalingo alkoholio vartojimo, o Europoje tai yra 15 proc. visų mirties priežasčių [41].

Lietuvoje, 2016 m. atliktame gyvensenos tyrime, nustatyta, kad su amžiumi alkoholio vartojimas mažėja. 65 – 75 m. amžiaus grupėje alkoholio suvartojimas yra 7,2 gramai per dieną, kuomet visos tirtos

15 populiacijos vidurkis yra 42,8 g. per dieną. Daugiausiai vyresnio amžiaus tirtų žmonių vartoja alų ir jo pakaitalus – 4,8 g. per dieną, mažiausiai vyną – 0,5 g. per dieną [27].

Rūkymas, kaip ir alkoholis yra viena didžiausių sveikatos grėsmių. Apie 6 milijonai mirčių kasmet yra tiesiogine tabako vartojimo priežastis, o net 890 000 mirčių yra nerūkančiųjų pasyvaus rūkymo rezultatas. Dėl rūkymo miršta daugiau nei pusė vartotojų [42].

Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrime, 2014 m. matoma teigiama dinamika lyginant su ankstesnių metų atsakymais: mažėja rūkymo ir pasyvaus rūkymo paplitimas, ypač tarp aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių ir tarp vyrų. Rūkantys vyrai sudarė 33 proc. apklaustųjų, moterys – 12 proc. Tarp vyrų ir moterų vidurinio išsilavinimo asmenys rūko dažniau, nei aukštąjį išsilavinimą turintieji. Nuo 1994-ųjų didėja metusiųjų rūkyti dalis: tarp vyrų ji išaugo beveik du kartus, tarp moterų – keturis [12].

Latvijoje, 2008m. kasdien rūkančių vyrų buvo 48,4 proc. 50-64 m. amžiaus grupėje net 41,6 proc. – kasdien rūkančių vyrų, tarp to paties amžiaus moterų ši situacija beveik keturi kartus geresnė – 10,8 proc. Tik 22,3 proc. vyrų šioje amžiaus grupėje nerūkantys, tuo tarpu moterų – 72,7 proc. 2008m. Suomijoje 75,3 proc. vyresnio amžiaus respondentų teigė, kad jų namuose ir aplinkoje niekas nerūko, kuomet Latvijoje ši situacija kitokia – 58,15 proc.[28]

PSO teigia, kad pagrindiniai ligų rizikos veiksniai – yra žalingi įpročiai, kurių atsisakius galima būtų išvengti daugelio ligų bei didelio procento mirčių [40].

8.6 Vyresnio amžiaus žmonių subjektyvus sveikatos vertinimas

Mokslinių tyrimų duomenimis subjektyvus sveikatos vertinimas pakankamai gerai atspindi žmogaus objektyvią sveikatą. Dažnai geriau vertinančių savo sveikatą mirtingumo, sergamumo ir kiti objektyvūs sveikatos rodikliai būna pastebimai geresni, nei tų kurie savo sveikatą vertina prasčiau [43].

Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrime vyresni nei 65 m. gyventojai nėra tiriami, tačiau jau 55–64 m. gyventojų savos sveikatos bei gyvenimo kokybės vertinimai ženkliai prastesni, lyginant su jaunesnių amžiaus grupių gyventojais. Gerai ir gana gerai vertinusių savo sveikatą asmenų dalis Lietuvoje nuo 2008 m. ženkliai nekito ir 2014 m. išlieka 52,4 proc. Daugiau nei pusė moterų (53 proc.) ir vyrų (55 proc.) vertino savo sveikatą kaip gerą ar gana gerą. Labiau teigiamai savo sveikatą vertinti buvo linkę aukštąjį išsilavinimą turintieji ir jaunesni. Pastebima tendencija, kad kuo vyresnis respondentų amžius - tuo žmonės rečiau linkę vertinti savo sveikatą kaip gerą ar gana gerą, ir atvirkščiai – dažniau vertina savo

16 sveikatą prasčiau. Didžioji dalis vyresnio amžiaus žmonių (57,5 proc.) vertina savo sveikatą vidutiniškai [12].

Atlikto tyrimo tarp 25 Europos Sąjungos šalių, ataskaita rodo, kad būtent tarp vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių yra didžiausia dalis – 41 proc. – sergančių lėtinėmis ligomis ar patiriančių negalias. To paties tyrimo duomenimis, būtent šioje amžiaus grupėje, beveik be išimčių visose šalyse, žmonės yra mažiausiai patenkinti savo sveikatos būkle, vidutiniškai ją vertindami 6,2 balo dešimtbalėje sistemoje. Kuomet 18–24 m. gyventojų grupėje vidutinis vertinimas siekia 8,3 balo [44].

Remiantis atliktais tyrimais akivaizdu, kad vyresnio amžiaus žmonių savijauta ir gyvenimo kokybė priklauso nuo tiriamųjų sveikatos, amžiaus, asmeninių savybių.

17

9. TYRIMO METODIKA IR METODAI

Tyrimo planavimas. Baigiamojo magistrinio darbo tyrimas buvo vykdytas keliais etapais. Pradžioje buvo analizuota mokslinė literatūra vyresnio amžiaus žmonių gyvensenos bei psichologinės gerovės tema. Atlikus mokslinės literatūros paiešką elektroninėje duomenų bazėje Medline (PubMed) ir

Google Scholar bei moksliniuose žurnaluose. Tuomet buvo suformuota problema, tyrimo tikslas bei

uždaviniai. Pasirinktas tyrimo metodas - anoniminis klausimynas. Iš analizuotos mokslinės literatūros buvo sudarytas klausimynas. Sudarius anketą katu su kitais dokumentais buvo kreipiamasi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Bioetikos centrą (BEC), kur buvo gautas pritarimas atlikti tyrimą; pritarimo nr. BEC-MF-269. Gavus LSMU BEC pritarimą buvo pateiktas prašymas LSMUL Kauno klinikų (KK) administracijai dėl galimybės atlikti tyrimą šioje ligoninėje. Leidimas atlikti tyrimą LSMU KK ligoninėje buvo gautas.

Tyrimo objektas – LSMU KK ligoninės vyresnio amžiaus pacientų gyvensena ir subjektyvus sveikatos vertinimas.

Tiriamoji populiacija. Tyrime dalyvavo 100 LSMUL KK Šeimos klinikos 65 metų ir vyresnio amžiaus pacientai. Tiriamoji populiacija buvo atrinkta atsitiktiniu būdu: apklausiami pacientai, laukiantys LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje vizito pas šeimos gydytoją. Tarp tiriamųjų buvo 25 proc. vyrų ir 75 proc. moterų, nuo 65 m. iki 98 m. amžiaus.

Tyrimo metodai. Tyrimui buvo naudojamas anoniminis klausimynas, sudarytas iš septynių dalių. Anketoje pateikiami klausimai siekiant įvertinti tiriamojo sociodemografinius duomenis, sveikatos būklę, mitybą, fizinį aktyvumą, griuvimus, žalingus įpročius (1 priedas).

Apklausoje yra užduodami 69 klausimai (įskaitant bendruosius klausimus apie respondentą), kuriuose prašoma pažymėti vieną ar kelis pasirinktus atsakymus iš duotų variantų arba įrašyti atsakymą tuščioje vietoje.

Apklausoje išskiriamos klausimų grupės:

Tyrimui atlikti buvo naudojamas tyrėjos sudarytas klausimynas. Klausimyną sudarė šios dalys: 1. Sociodemografiniai duomenys (respondentų lytis, amžius, išsilavinimas, darbinė veikla, nustatytas

darbingumo lygis, šeiminė padėtis, gyvenamoji vieta, mėnesio pajamos).

2. Klausimyno „sveikatos“ skiltyje pateikiami klausimai apie respondento savijautą, požiūrį į sveikatą, sveikatos problemas bei subjektyvų respondento savo sveikatos vertinimą. Šioje klausimyno dalyje klausiama tiriamojo ūgio ir svorio, siekiant nustatyti jo kūno masės indeksą

18 (KMI). Prašoma tiriamojo išvardinti varginančius negalavimus, LNL, vartojamus vaistus, maisto papildus.

3. Klausimyno dalis tiriamųjų mitybos įpročiams vertinti buvo sudaryta naudojant klausimus iš Viliaus Grabausko, Jūratės Klumbienės, Janinos Petkevičienės, Editos Šakytės, Vilmos Kriaučionienės, Aurelijaus Verygos tyrimo klausimyno “Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2014” mokslinio tyrimo, gavus autoriaus sutikimą.

4. Respondentų fiziniam aktyvumui įvertinti buvo naudojama Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno trumpoji lietuviška versija, kuri panaudota iš oficialaus IPAQ (ang. International physical activity questionnaire) tinklalapio (http://www.ipaq.ki.se). Šia klausimyno dalimi buvo siekiama įvertinti tiriamųjų fizinę veiklą kasdieniniame gyvenime per pastarąsias 7 dienas. Jį sudaro 7 klausimai, iš jų du apie labai intensyvią fizinę veiklą, du – vidutiniškai intensyvią fizinę veiklą, du klausimai apie vaikščiojimą, trunkantį ne trumpiau kaip 10 min. ir vienas klausimas apie laiką praleidžiamą sėdint. Atviro tipo klausimuose reikėjo įrašyti kiek dienų per pastarąją savaitę buvo skirta tam tikrai veiklai ir kiek laiko buvo užsiimama konkrečia veikla per vieną iš įvardytų dienų. Gautiems rezultatams apskaičiuoti buvo taikomas MET`ų metodas. Duomenų analizei fizinis aktyvumas buvo verčiamas MET/minutės per savaitę (MET/min./sav.) pagal IPAQ mokslinio komiteto pateiktas rekomendacijas. Gauti rezultatai buvo skirstomi į 3 grupes pagal fizinį aktyvumą:

1 – žemas fizinio aktyvumo lygmuo <600 MET/min./sav. 2 – vidutinis fizinio aktyvumo lygmuo 600 – 3000 MET/min./sav. 3 – aukštas fizinio aktyvumo lygmuo > 3000 MET/min./sav.

5. Griuvimo rizikai išsiaiškinti buvo naudojamas vienas klausimas: „ar Jūs buvote pargriuvęs (namuose ar kitur)?“.

6. Anketos dalis, informuojanti apie respondento žalingus įpročius, buvo sudaryta iš rūkymo ir alkoholio vartojimo dalies. Klausimai apie rūkymą buvo sudaryti remiantis Viliaus Grabausko ir kolegų iš “Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2014” klausimynu, gavus autorių sutikimą. Alkoholio vartojimo skriningui pasirinktas tarptautinis AUDIT (angl. Alcohol Use Disorder Identification Test) klausimynas. Šioje anketoje yra pateikiama 10 klausimų, kurių atsakymai iš pasirenkamų variantų, yra vertinami atitinkamai nuo 1 iki 4 balų. Atlikus klausimyną balai yra sumuojami ir nustatoma alkoholio vartojimo rizikingumas, kuris skirstomas į keturias grupes: < 8 balai – nepavojingas alkoholio vartojimas, 8-15 balų – pavojingas alkoholio vartojimas, 16-19 balų – žalingas alkoholio vartojimas, > 20 balų – galima priklausomybė.

19 Siekiant užtikrinti respondentų konfidencialumą, klausimyne nebuvo prašoma įrašyti asmeninių duomenų.

Klausimyno tikslas - įvertinti bendrą LSMU ligoninės Kauno klinikų vyresnio amžiaus pacientų gyvenseną bei psichologinę gerovę; taip pat nustatyti galimas korealiacijas.

Tyrimo organizavimas. Tyrimas buvo atliktas 2019 m. vasario – kovo mėnesiais, kuriame iš viso dalyvavo 100 tiriamųjų: išdalinta – 100 klausimynų, grąžinta – 100, atsako dažnis 100 proc. Respondentų apklausa buvo vykdoma LSMUL KK Šeimos medicinos klinikoje pacientams laukiant vizito pas gydytoją. Tiriamiesiems buvo įvardintas tyrimo tikslas, paaiškinta kaip atsakyti į klausimyne pateiktus klausimus bei užtikrintas konfidencialumas: klausimyne nebuvo prašoma nurodyti asmens duomenų, kuriais būtų įmanoma identifikuoti žmogų.

Statistinė duomenų analizė. Duomenų analizė atlikta naudojant statistinius programinius paketus

„IBM SPSS Statistics 23“ bei „Microsoft Excel 2010“. Kokybiniai požymiai pateikiami nurodant absoliučius skaičius ir procentus, kurių palyginimui taikytas χ2 (chi kvadrato) kriterijus. Duomenys laikytis statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

20

10. REZULTATAI

10.1 Sociodemografiniai ir sveikatos duomenys

Klausimynus užpildė 100 LSMU KK ligoninės Šeimos medicinos klinikos vyresnio amžiaus pacientų, iš kurių 25 proc. buvo vyrai ir 75 proc. – moterys. Didžioji dalis, 43 proc. respondentų, buvo 65 – 75 metų amžiaus. Išsilavinimo atžvilgiu respondentai pasiskirstė panašiai: 32 proc. jų buvo pradinio ar vidurinio išsilavinimo, 35 proc. – buvo baigę kolegiją ar kitą aukštesniajam išsilavinimui prilyginamą ugdymo įstaigą, 33 proc. – turintys universitetinį išsilavinimą. Iš atsakiusiųjų 19 proc. buvo vis dar dirbantys asmenys. 23 proc. respondentų buvo nustatytas neįgalumas ar darbingumo lygis, darbingame amžiuje ar vėliau. Net 57 proc. respondentų vis dar gyveno su antrosiomis pusėmis, vedę. Absoliuti dauguma (92 proc.) atsakiusiųjų gyveno Kauno mieste. Daugiau nei dviejų trečdalių apklaustųjų (69 proc.) mėnesinės pajamos siekė iki 500 eurų. Moterų mėnesio pajamos lyginant su vyrais buvo statistiškai reikšmingai mažesnės (p<0,01).

Vyrai dažniau buvo nutukę (44,0 proc.), nei moterys (34,0 proc.), tačiau moterys dažniau turėjo antsvorio (42,7 proc.), nei vyrai (36,0 proc.), nors tai nebuvo statistiškai reikšmingas skirtumas (p>0,05). Pas gydytoją moterys lankydavosi statistiškai reikšmingai rečiau (17,3 proc.), nei vyrai (44,0 proc.), kuomet apsilankymų skaičius buvo 10 ir daugiau kartų per metus. Lėtinių ligų skaičius tarp lyčių skyrėsi menkai, tačiau net 86 proc. tiriamųjų buvo nustatytas poliligotumas (žiūrėkite 1 lentelėje).

1 lentelė. Respondentų sociodemografiniai duomenys ir sveikatos rodiklių palyginimas

Požymis Vyrai (N=25 ) Moterys (N=75) Visi (N=100) p

N (proc.) N (proc.) N (proc.) Amžiaus grupės: 65-74 75-84 85 ir daugiau m. 14 (56,0) 6 (24,0) 5 (20,0) 29 (38.7) 28 (37,3) 18 (24,0) 43 (43,0) 34 (34,0) 23 (23,0) 0,298 Išsilavinimas: Pradinis, vidurinis Aukštesnysis, kolegija Universitetinis 8 (32,0) 8 (32,0) 9 (36,0) 24 (32,0) 27 (36,0) 24 (32,0) 32 (32,0) 35 (35,0) 33 (33,0) 0,915 Darbinė veikla: Dirbantis Pensininkas 5 (20,0) 20 (80,0) 14 (18,7) 61 (81,3) 19 (19,0) 81 (81,0) 0,883 Neįgalumas: Nustatytas Nenustatytas 9 (36,0) 16 (64,0) 14(18,7) 61 (81,3) 23 (23,0) 77 (77,0) 0,075

21 * lyginta pajamų grupėje. Statistiškai reikšmingi požymiai, kai p <0,05.

Dažniausia lėtinė liga, kurią nurodė respondentai buvo arterinė hipertenzija, ja sirgo 72 proc. apklaustųjų. Kitomis ligomis, kurios nebuvo nurodytos sąraše – sirgo 46 proc. asmenų. Susirgimai judamojo aparato ligomis buvo taip pat dažni: sąnarių ligomis (artritais, artrozėmis) serga 22 proc., osteoporoze – 17 proc, stuburo ligomis – 14 proc. respondentų. Tarp vyresnio amžiaus žmonių dažnas susirgimas – akių ligos: katarakta sergančiųjų – 21 proc, glaukoma – 12 proc. (žiūrėkite 2 pav.).

2 pav.

Dažniausios vyresnio amžiaus žmonių lėtinės ligos Šeimyninė padėtis: Gyvena poroje Gyvena vienas 18 (72,0) 7 (28,0) 39 (52,0) 36 (48,0) 57 (57,0) 43 (43,0) 0,080 Mėnesio pajamos: < 500 ≥ 500 12 (48,0) 13 (52,0) 57 (76,0)* 18 (24,0)* 69 (69,0) 31 (31,0) 0,009 KMI Normalus 18,5 – 24,9 Antsvoris 25,0 – 29,9 Nutukimas > 30,0 5 (20,0) 9 (36,0) 11 (44,0) 20 (26,7) 32 (42,7) 23 (30,7) 25 (25,0) 41 (41,0) 34 (34,0) 0,468 Apsilankymų pas gydytoją skaičius per metus

1 - 5 6 – 10 > 10 7 (28,0) 7 (28,0) 11 (44,0) 30 (40,0) 32 (42,7) 13 (17,3) 37 (37,0) 39 (39,0) 24 (24,0) 0,026 Lėtinių ligų skaičius

0 – 3 4 – 7 12 (48,0) 13 (52,0) 38 (50,7) 37 (49,3) 50 (50,0) 50 (50,0) 0,817 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Anemija Glaukoma 2 tipo cukrinis diabetas Skydliaukės ligos Stuburo ligos Osteoporozė Širdies ritmo sutrikimai Gastritas ar skrandžio opaligė Katarakta Sąnarių ligos (artritai, artrozės) Kitos ligos Arterinė hipertenzija Procentai Lė ti n ės li go s

Ligos ir jų dažnis apklaustoje populiacijoje

22 Respondentus varginusių negalavimų skaičius per 30 dienų siekė nuo 0 iki 8. Tik 11 proc. respondentų nesiskundė jokiu negalavimu. Vyrai įvardijo reikšmingai mažiau negalavimų per 30 dienų lyginant su moterimis. Moterys jautė daugiausia negalavimų (4 - 8 per mėnesį) lyginant su vyrais (p<0,01). Daugiau nei 85 metų respondentai skundėsi mažesniu negalavimų kiekiu, nei jaunesni, tačiau tai nėra statistiškai reikšmingas skirtumas (p>0,05) (žiūrėkite 2 lentelėje).

2 lentelė. Varginusių negalavimų skaičius per 30 dienų pasiskirstymas lyties ir amžiaus grupėse

Požymis N Negalavimų skaičius P 0 – 1 (N=36) N (proc.) 2 – 3 (N=46) N (proc.) 4 – 8 (N=18) N (proc.) Lytis: Vyras Moteris 25 75 16 (64,0) 20 (26,7)* 8 (32,0) 38 (50,7) 1 (4,0) 17 (22,7)* 0,002 Amžius: 65-74 75-84 >85 43 34 23 21 (48,8) 10 (29,4) 5 (21,7) 16 (37,2) 15 (44,1) 15 (65,2) 6 (14,0) 9 (26,5) 3 (13,0) 0,080 * - reikšmingi skirtumai tarp vyrų ir moterų, p<0,05.

Didžiausia dalis respondentų skundėsi nemiga - 41 proc. Tačiau visgi dažniausias negalavimas buvo įvairių kūno dalių skausmas. Galvos skausmą pastarąjį mėnesį jautė 33 proc., juosmens skausmą – 29 proc., sąnarių skausmą – 28 proc., sprando ir peties skausmą – 12 proc. atsakiusiųjų. Kojų patinimas vargino beveik kas trečią (31 proc.), vidurių užkietėjimas – kas šeštą (17 proc.), venų išsiplėtimas – kas septintą (15 proc.) vyresnio amžiaus žmogų (žiūrėkite 3 pav).

3 pav.

Dažniausi respondentus varginę negalavimai 30 dienų laikotarpyje

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Sprando ir peties skausmas

Venų išsiplėtimas Vidurių užkietėjimas Sąnarių skausmas Juosmens skausmas Kojų patinimas Galvos skausmai Nemiga Procentai

Nusiskundimai

23 10.2 Vyresnio amžiaus žmonių savo sveikatos vertinimas

Apklausoje dalyvavę respondentai savo sveikatą vertino kaip gerą (4 proc.), gana gerą (17 proc.), vidutinišką (51 proc.), gana blogą (17 proc.), blogą (11 proc.) ir buvo suskirstyti į tris grupes: gerai, vidutiniškai ir blogai vertinusius.

Kas antras vyras ir moteris vertino savo sveikatą kaip vidutinišką. Pagal amžiaus grupes didžioji dalis buvo linkę savo sveikatą vertinti vidutiniškai, dažniau nei kas trečias 85-erių metų ir vyresnis respondentas teigė, kad jo sveikata yra bloga, nors tai nebuvo statistiškai reikšminga. Kuo aukštesnį išsilavinimą respondentai yra įgiję, tuo reikšmingai geriau jie linkę vertinti savo sveikatą. Beveik kas trečias aukštesniojo (28,6 proc.) ir universitetinio (33,3 proc.) išsilavinimo respondentas vertino savo sveikatą kaip gera (p<0,01). Patikimas subjektyvios sveikatos vertinimo skirtumas nustatytas tarp neįgalumą turinčių. Tarp vyresnio amžiaus žmonių, kuriems neįgalumas buvo nustatytas savo sveikatą vertinančių blogiau buvo daugiau - 47,8 proc., nei tarp tų kuriems jis nustatytas nebuvo - 22,1 proc. (p=0,035). Atrasti statistiškai patikimi skirtumai lyginant vienus su dviese gyvenančiais asmenimis: gyvenantys dviese dažniau savo sveikatą vertino kaip gerą (29,8 proc.) (p<0,01).

Normalios kūno masės svorio (KMI) tiriamieji vertino savo sveikatą statistiškai patikimai geriau, nei antsvorį ar nutukimą turintys respondentai (p<0,05). Nustatyta, kad respondentai, turintys daugiau lėtinių ligų dažniau vertino savo sveikatą blogai, kuomet 86 proc. turinčių iki 3 lėtinių susirgimų vertino savo sveikatą gerai ar vidutiniškai (p<0,01). Papildus vartojantys 1-3 mėn per metus vertino savo sveikatą patikimai geriau, nei tie, kurie papildų nevartojo visai (p<0,05). Tačiau vartojantys daugiau vaistų vertina savo sveikatą statistiškai patikimai blogiau, nei mažiau vaistų vartojantys respondentai (p<0,05) (žiūrėkite 3 lentelėje).

3 lentelė. Subjektyvus sveikatos vertinimo palyginimas su sociodemografiniais ir sveikatos rodikliais

Požymis N

Subjektyvus sveikatos vertinimas

P Gera (N=21) N (proc.) Vidutiniška (N=51) N (proc.) Bloga (N=28) N (proc.) Lytis: Vyras Moteris 25 75 7 (28,0) 14 (18,7) 12 (48,0) 39 (52,0) 6 (24,0) 22 (29,3) 0,598 Amžius: 65-74 75-84 ≥85 43 34 23 9 (20,9) 10 (29,4) 2 (8,7) 23 (53,5) 16 (47,1) 12 (52,2) 11 (25,6) 8 (23,5) 9 (39,1) 0,365 Išsilavinimas: Pradinis, vidurinis 32 0 (0,0) 20 (62,5) 12 (37,5)

24 * - lyginta tarp išsilavinimo grupių. **- lyginta tarp neįgalumą nustatytos ir nenustatytos grupių. ***- lyginta tarp gyvenančių dviese ir po vieną. º- lyginta tarp KMI grupių. ºº- lyginta tarp papildų vartojimo grupių. ººº- lyginta tarp kasdienio vaistų vartojimo grupių. Statistiškai reikšmingi požymiai, kai p<0,05.

10.3 Gyvensenos įpročiai

87 proc. apklaustųjų įprastai pusryčiauja. Trečdalis respondentų (33 proc.) grūdų košių ar dribsnių linkę vartoti praktiškai kasdien. Beveik pusė apklaustųjų (48 proc.) fermentinį sūrį valgo nors 1- 2 dienas per savaitę, tačiau beveik kas penktas (18 proc.) jo išvis nevartoja. Mažiau riebių pieno produktų kaip varškės, kefyro, pieno ir kt. vartojimas per savaitę pasiskirsto beveik tolygiai po trečdalį. Dauguma Aukštesnysis, kolegija Universitetinis 35 33 10 (28,6)* 11 (33,3)* 15 (42,9) 16 (48,5) 10 (28,6) 6 (18,2) 0,009 Darbinė veikla: Dirbantis Nedirbantis 19 81 5 (26,3) 16 (19,8) 10 (52,6) 41 (50,6) 4 (21,1) 24 (29,6) 0,693 Neįgalumas: Nustatytas Nenustatytas 23 77 2 (8,7) 19 (24,7) 10 (43,5) 41 (53,2) 11 (47,8) 17 (22,1)** 0,035 Šeiminė padėtis: Gyvena dviese Gyvena vienas 57 43 17 (29,8) 4 (9,3)*** 31 (54,4) 20 (46,5) 9 (15,8)*** 19 (44,2) 0,002 Pajamos: <500 ≥500 69 31 12 (17,4) 9 (29,0) 36 (52,2) 15 (48,4) 21 (30,4) 7 (22,6) 0,384 KMI: Normalus Antsvoris Nutukimas 25 41 34 11 (44,0) 5 (12,2)º 5 (14,7)º 8 (32,0) 24 (58,5)º 19 (55,9) 6 (24,0) 12 (29,3) 10 (29,4) 0,026 Lėtinių ligų skaičius:

0 - 3 4 - 7 50 50 11 (22,0) 10 (20,0) 32 (64,0) 19 (38,0)ºº 7 (14,0) 21 (42,0)ºº 0,006 Negalavimų skaičius: 0 – 1 2 – 3 4 - 8 36 46 18 9 (25,0) 8 (17,4) 4 (22,2) 22 (61,1) 22 (47,8) 7 (38,9) 5 (13,9) 16 (34,8) 7 (38,9) 0,201 Papildų vartojimas: Nevartoja 1-3 mėn per metus > 3 mėn per metus 30 34 36 2 (6,7) 13 (38,2) 6 (16,7) 21 (70,0) 11 (32,4)ºº 19 (52,8) 7 (23,3) 10 (29,4) 11 (30,6) 0,012 Vaistų vartojimas: < 5 vaistai > ar 5 vaistai 68 32 15 (22,1) 6 (18,8) 40 (58,8) 11 (34,4)ººº 13 (19,1) 15 (46,9)ººº 0,013

25 apklaustųjų (58 proc.) vištieną valgo 3-5 dienas per savaitę. Tik 7 proc. teigia vištienos per savaitę išvis nevartojantys, kuomet šis procentas tarp nevartojančių žuvies yra daug didesnis – 22 proc. Tik 2 proc. atsakiusiųjų vartojo žuvį kasdien, o didžioji dauguma – 59 proc. – vartojo 1-2 dienas per savaitę. Jautienos, kiaulienos ir avienos vartojimas panašus į žuvies: 20 proc. teigia per savaitę nevartoję, ir tik 2 proc. vartojo 6-7 dienas. Daugiau nei trečdalis respondentų (35 proc.) perdirbtų mėsos produktų iš vis nevartoja, 1-2 dienas – 38 proc., 3-5 dienas – 22 proc., 6-7 dienas per savaitę – 5 proc. Šviežių daržovių per praėjusią savaitę nė karto nevartojo 2 proc. respondentų, absoliuti dauguma (92 proc.) daržoves vartojo nors 3-5 kartus per savaitę. Beveik kas antras apklaustasis (47 proc.) virtas ir konservuotas daržoves vartojo 3-5 kartus per savaitę. Dauguma apklaustųjų (72 proc.) šviežius vaisius ir uogas vartojo kasdien. Per savaitę konditerijos gaminių nė karto nevalgė 14 proc., valgė 1-2 dienas – 63 proc., 3-5 dienas – 17 proc., 6-7 dienas – 6 proc. Rečiau nei kas dešimtas respondentas nors kartą per savaitę vartojo gaiviuosius gėrimus, 92 proc. respondentų nevartojo visai (žiūrėkite 4 lentelėje).

4 lentelė. Maisto produktų vartojimas per praėjusią savaitę

Maisto produktai Nė karto 1-2 dienas 3-5 dienas 6-7 dienas

Grūdų košės arba dribsniai 16 proc. 25 proc. 26 proc. 33 proc.

Fermentinis sūris 18 proc. 48 proc. 20 proc. 14 proc.

Kiti pieno produktai (varškė, varškės

sūris, jogurtas, kefyras, pienas ir kt.) 4 proc. 30 proc. 31 proc. 35 proc.

Vištiena 7 proc. 25 proc. 58 proc. 10 proc.

Žuvis 22 proc. 59 proc. 17 proc. 2 proc.

Mėsa (jautiena, kiauliena, aviena) 20 proc. 39 proc. 39 proc. 2 proc. Mėsos produktai (dešra, kumpis ir kt.) 35 proc. 38 proc. 22 proc. 5 proc.

Šviežios daržovės 2 proc. 6 proc. 36 proc. 56 proc.

Virtos, konservuotos daržoves 9 proc. 26 proc. 47 proc. 18 proc.

Švieži vaisiai ir uogos 4 proc. 8 proc. 16 proc. 72 proc.

Konditerijos gaminiai 14 proc. 63 proc. 17 proc. 6 proc.

Vaisvandeniai 92 proc. 7 proc. 0 proc. 1 proc.

Apklausus respondentus tik 2 proc. jų per pastarąsias 7 dienas užsiėmė labai intensyvia fizine veikla. 18 proc. apklaustųjų užsiėmė vidutinio intensyvumo fizine veikla, 11 iš jų – 3 ir daugiau dienų per savaitę. Neužsiėmusių intensyvesne fizine veikla, tačiau pasivaikščioti buvo išėję 67 proc. respondentų. Iš

26 visų atsakiusiųjų: 25 proc. pasivaikščioti išeina 1-2 dienas per savaitę, 39 proc. – 3-4 dienas, 23 proc. – 5 dienas ir daugiau. 13 proc. respondentų nebuvo išėję pasivaikščioti per pastarąsias 7 dienas ne mažiau kaip 10 minučių (žiūrėkite 4 pav). Atsakiusieji sėdėdami praleidžia nuo 1 iki 12 valandų per parą.

83 proc. respondentų teigia, kad yra nors kartą nugriuvę, namuose ar kitur, per pastaruosius metus.

4 pav.

Respondentų fizinis aktyvumas pastarąsias 7 dienas

Absoliuti dauguma (92 proc.) teigė prirūkytose patalpose beveik visai nebūnantys, o likusiems tenka praleisti jose ne daugiau kaip 1 val. per dieną. 7 proc. respondentų namuose yra rūkoma. Iš visų apklaustųjų 18 proc. kada nors rūkė, šiuo metu kasdien rūkančiųjų – 5 proc. Visi, rūkantieji dabar teigė, kad mesti rūkyti nenorėtų. Iš visų, kurie kada nors rūkė: šeimos gydytojas patarė mesti rūkyti trečdaliui, kiti specialistai – 5,6 proc. respondentų.

Pusė respondentų alkoholio nevartoja visai arba vartoja rečiau nei kartą per mėnesį, 49 proc. vartojo kartą per mėnesį, vienas asmuo vartojo daugiau nei 4 dienas per savaitę. Didžioji dauguma respondentų eilinę dieną suvartoja iki 2 standartinių alkoholinių vienetų (SAV), 10 proc. – 3-4 SAV, 1 proc. – 7-9 SAV, 2 proc. – 10 ir daugiau SAV (žiūrėkite 5 lentelėje).

Fizinis aktyvumas

Labai intensyvi fizinė veikla Vidutiniškai ntensyvi fizinė veikla Pasivaikščiojimas

27

5 lentelė. Alkoholio vartojimo įpročiai tarp respondentų

Požymis N

Alkoholio vartojimo dažnis

P Niekada (N=50) N (proc.) Kartą per mėnesį (N=49) N (proc.) Daugiau 4 kartų per savaitę (N=1) N (proc.) SAV suvartojimas per eilinę

dieną 1-2 3-4 7-9 10 ir daugiau 87 10 1 2 50 (100,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 36 (73,5)* 10 (20,4)* 1 (2,0) 2 (4,1) 1 (100,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 0 (0,0) 0,016

*lyginta tarp alkoholio vartojimo dažnių. Statistiškai reikšmingi požymiai, kai p<0,05.

10.4 Mitybos įpročių sąsajos

Taikant koherentinės analizės metodą žmonės buvo suskirstyti į dvi grupes: geriau besimaitinančius ir prasčiau. Į geresnės mitybos klasterį buvo atrinkti respondentai, per savaitę dažniau vartoję grūdų košes ar dribsnius, pieno produktus (išskyrus geltoną sūrį), šviežias daržoves ir rečiau vartoję vaisvandenius, raudoną mėsą ir perdirbtus mėsos produktus bei konditerijos gaminius.

Grūdų košės ar dribsnių vartojimas tarp klasterių skyrėsi reikšmingai (p<0,01): geresnės mitybos klasteryje pusė esančių asmenų vartojo jas kasdien, kuomet prastesnės mitybos klasteryje esančių kasdien vartojo 2,4 proc. Fermentinio sūrio vartojimas taip pat skyrėsi reikšmingai (p<0.01): 26,2 proc. prastesnio mitybos klasterio asmenų jį vartojo kasdien, kuomet 24,1 proc. sveikesnės mitybos šalinkų rinkosi jo išvis nevartoti. Mėsos kaip jautiena, kiauliena ar kt. vartojimas skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0.01): geresnės mitybos klasterio respondentai kasdien tokios mėsos nevalgė, o visiškai nevartojančių buvo trečdalis, kuomet prastesnės mitybos šalininkai daugiausia vartojo tokią mėsa 3-5 dienas per savaitę (64,3 proc.). Mėsos produktų vartojimas buvo statistiškai reikšmingai didesnis (p<0,01) prastesnės mitybos klasteryje. Ten perdirbtą mėsą nors kartą per savaitė vartojo absoliuti dauguma (95,2 proc.), kuomet geresnės mitybos klasteryje dažniau nei kas antras (56,9 proc.) tokių gaminių išvis nevartojo. Valgančių šviežias daržoves sveikesnės mitybos klasteryje buvo daugiau, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga. Šviežių vaisių ir uogų vartojimas statistiškai reikšmingai (p<0,05) skyrėsi tarp klasterių: sveikesnės mitybos klasteryje jų buvo vartojama kiek mažiau ir rečiau, nei prastesnės mitybos klasteryje (žiūrėkite 7 lentelėje).

28

7 lentelė. Respondentų susiskirstymas į klasterius pagal mitybos įpročius

Požymis Mitybos klasteriai P reikšmė Sveikesnė mityba N=58 N (proc.) Prastesnė mityba N=42 N (proc.) Grūdų košės arba dribsniai:

Nevartoja

1-2 dienas per sav. 3-5 dienas per sav. 6-7 dienas per sav.

2 (3,4) 9 (15,5) 15 (25,9) 32 (55,2) 14 (33,3)* 16 (38,1)* 11 (26,2) 1 (2,4)* 0,001 Fermentinis sūris: Nevartoja

1-2 dienas per sav. 3-5 dienas per sav. 6-7 dienas per sav.

14 (24,1) 35 (60,3) 6 (10,3) 3 (5,2) 4 (9,5) 13 (31,0)** 14 (33,3)** 11 (26,2)** 0,001 Kiti pieno produktai:

Nevartoja

1-2 dienas per sav. 3-5 dienas per sav. 6-7 dienas per sav.

2 (3,4) 15 (25,9) 18 (31,0) 23 (39,7) 2 (4,8) 15 (35,7) 13 (31,0) 12 (28,6) 0,626 Vištiena: Nevartoja

1-2 dienas per sav. 3-5 dienas per sav. 6-7 dienas per sav.

6 (10,3) 13 (22,4) 33 (56,9) 6 (10,3) 1 (2,4) 12 (28,6) 25 (59,5) 4 (9,5) 0,454 Žuvis: Nevartoja

1-2 dienas per sav. 3-5 dienas per sav. 6-7 dienas per sav.

11 (19,0) 34 (58,6) 11 (19,0) 2 (3,4) 11 (26,2) 25 (59,5) 6 (14,3) 0 (0,0) 0,504 Mėsa (jautiena, kiauliena, aviena):

Nevartoja

1-2 dienas per sav. 3-5 dienas per sav. 6-7 dienas per sav.

19 (32,8) 27 (46,6) 12 (20,7) 0 (0,0) 1 (2,4)º 12 (28,6) 27 (64,3)º 2 (4,8) 0,001 Mėsos produktai (dešra, kumpis ir kt.):

Nevartoja

1-2 dienas per sav. 3-5 dienas per sav. 6-7 dienas per sav.

33 (56,9) 21 (36,2) 4 (6,9) 0 (0,0) 2 (4,8)ºº 17 (40,5) 18 (42,9)ºº 5 (11,9)ºº 0,001 Šviežios daržovės: Nevartoja

1-2 dienas per sav. 3-5 dienas per sav. 6-7 dienas per sav.

0 (0,0) 2 (3,4) 19 (32,8) 37 (63,8) 2 (4,8) 4 (9,5) 17 (40,5) 19 (45,2) 0,104 Virtos, konservuotos daržoves:

29 *lyginta tarp grūdus ir košes vartojančių; **-lyginta tarp fermentinį sūrį vartojančių; º-lyginta tarp raudoną mėsą vartojančių, ºº- lyginta tarp mėsos produktus vartojančių, ººº- lyginta tarp šviežius vaisius ir uogas vartojančių. Statistiškai reikšmingi požymiai, kai p<0,05.

Respondentai į mitybos klasterius pagal lytį pasiskirstė praktiškai vienodai. Pagal amžiaus grupavimą į sveikesnės mitybos klasterį pateko ženkliai daugiau 85-erių metų ir vyresnių asmenų, 75-84 m. respondentai pasiskirstė vienodai per abu klasterius, o 65 – 74m. amžiaus 44,2 proc. buvo prastesnės mitybos šalininkai, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga. Pagal išsilavinimą dažniau nei kas antras aukštesnįjį išsilavinimą turintis priklausė sveikesnės mitybos klasteriui (p<0,05). Respondentai, kurių KMI buvo normalus beveik du trečdaliai priklausė sveikesnės mitybos klasteriui, o antsvorį turinčių dauguma buvo prastesnės mitybos klasteryje. Į sveikesnės mitybos klasterį pateko daugiau asmenų, kurie teigė, kad jiems sveikata yra svarbi arba subjektyviai vertinantys savo sveikatą gerai, tačiau tai nebuvo statistiškai reikšminga (žiūrėkite 8 lentelėje).

8 lentelė. Mitybos įpročiai ir sociodemografiniai, sveikatos rodikliai bei požiūris į savo sveikatą

Požymis Mitybos klasteriai P Sveikesnė mityba N=58 N (proc.) Prastesnė mityba N=42 N (proc.) Lytis: Vyras Moteris 14 (56,0) 44 (58,7) 11 (44,0) 31 (41,3) 0,815 Amžius:

1-2 dienas per sav. 3-5 dienas per sav. 6-7 dienas per sav.

16 (27,6) 27 (46,6) 8 (13,8) 10 (23,8) 20 (47,6) 10 (23,8) 0,401 Švieži vaisiai ir uogos:

Nevartoja

1-2 dienas per sav. 3-5 dienas per sav. 6-7 dienas per sav.

4 (6,9) 8 (13,8) 10 (17,2) 36 (62,1) 0 (0,0) 0 (0,0)ººº 6 (14,3) 36 (85,7)ººº 0,013 Konditerijos gaminiai: Nevartoja

1-2 dienas per sav. 3-5 dienas per sav. 6-7 dienas per sav.

8 (13,8) 36 (62,1) 9 (15,5) 5 (8,6) 6 (14,3) 27 (64,3) 8 (19,0) 1 (2,4) 0,619 Saldūs gazuoti gėrimai:

Nevartoja

1-2 dienas per sav. 3-5 dienas per sav. 6-7 dienas per sav.

55 (94,8 3 (5,2 0 (0,0 0 (0,0 37 (88,1) 4 (9,5) 0 (0,0) 1 (2,4) 0,340

30 65-74 75-84 ≥85 24 (55,8) 17 (50,0) 17 (73,9) 19 (44,2) 17 (50,0) 6 (26,1) 0,186 Išsilavinimas: Pradinis, vidurinis Aukštesnysis, kolegija Universitetinis 17 (53,1) 26 (74,3)* 15 (45,5) 15 (46,9) 9 (25,7)* 18 (54,5) 0,044 Šeiminė padėtis: Gyvena dviese Gyvena vienas 30 (52,6) 28 (65,1) 27 (47,4) 15 (34,9) 0,210 Pajamos: <500 ≥500 41 (59,4) 17 (54,8) 28 (40,6) 14 (45,2) 0,668 KMI: Normalus Antsvoris Nutukimas 16 (64,0) 20 (48,8) 22 (64,7) 9 (36,0) 21 (51,2) 12 (35,3) 0,297 Sveikatos svarba: Svarbi sveikata Nesvarbi sveikata 53 (58,9) 5 (50,0) 37 (41,1) 5 (50,0) 0,589 Subjektyvus savo sveikatos vertinimas:

Gera Vidutiniška Bloga 14 (66,7) 30 (58,8) 14 (50,0) 7 (33,3) 21 (41,2) 14 (50,0) 0,497 *lyginta išsilavinimo grupėse. Statistiškai reikšmingi požymiai, kai p<0,05.

31

11. REZULTATŲ APTARIMAS

Įvertinus atlikto tyrimo duomenis nustatyta, kad vyresnio amžiaus žmonės dažniau savo kasdieninio raciono mityboje renkasi šviežias daržoves (56 proc.), nei termiškai apdorotas (8 proc.) respondentų. Per savaitę šviežių daržovių nevalgė tik 2 proc. respondentų. Tuo tarpu FINBALT Health

Monitor atliktame tyrime, Estijoje šviežių daržovių nevalgančių asmenų iki 24,2 proc ir jų didžiausią dalį

sudaro vyresnio amžiaus vyrai [28]. Kasdien vartojančių grūdinius produktus - 33 proc. respondentų, kuomet Barzdos A. atliktame tyrime buvo 53,7 proc. respondentų vartojančių kasdien [27]. Dauguma tiriamųjų perdirbtos mėsos produktų nevalgydavo (35 proc.) arba valgydavo iki 2 kartų per savaitę (38 proc.). Kasdien valgančių mėsos gaminius buvo 5 proc. apklaustųjų, kuomet FINBALT tyrime kaimyninių šalių kasdieninis vartojimas svyravo nuo 16,3 proc. Suomijoje iki 30,7 proc. Estijoje [28]. Analizuojant respondentų sveiką mitybą, buvo nustatyta, kad dažniau sveikai besimaitinantys buvo aukštesnio išsilavinimo (p<0,05). Tarp lyčių skirtumo atrasta nebuvo – tiek vyrai, tiek moterys – vienodai dažnai rinkdavosi sveikesnę mitybą. 85 metų ar vyresnio amžiaus žmonės labiau rūpindavosi savo mityba, tačiau tai nebuvo patikimas skirtumas lyginant su kitomis amžiaus grupėmis. Nors tie, kurie subjektyviai vertino savo sveikatą geriau, vertino sveikatą kaip svarbesnę - maitinosi sveikiau, tačiau mitybos įpročiai statistiškai reikšmingų skirtumų neturėjo su tais, kuriems sveikata nebuvo tokia svarbi ar subjektyviai vertino ją prasčiau.

Atlikus tyrimą, galima daryti prielaidą jog vyresnio amžiaus žmonių fizinis aktyvumas yra nepakankamas. Tik 20 proc. respondentų per savaitę užsiėmė labai intensyvia ar intensyvia fizine veikla, kurią rekomenduoja PSO [30]. Atlikto tyrimo rezultatai sutapo su Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo vidurkiu (20,1 proc.), tačiau Europos Sąjungoje atlikto tyrimo duomenimis fiziškai aktyvių vyresnio amžiaus žmonių 40-60 proc [31,32]. 83 proc. respondentai per praėjusius metus buvo nors kartą nugriuvę, kuomet anksčiau Lietuvoje atlikto tyrimo metu 67,8 proc. respondentų buvo patyrę nors vieną griuvimą vienerių metų laikotarpiu, o Kinijoje ir Honkonge atliktame tyrime šis skaičius siekia iki 34 proc. [38, 39]. Alkoholio vartojimas tarp respondentų nėra labai paplitęs: 50 proc. respondentų alkoholio nevartoja visai arba vartoja rečiau nei kartą per mėnesį, o 49 proc. vartoja kartą per mėnesį. Pagal atliktą AUDIT testą visa populiacija yra nepavojingo alkoholio vartojimo grupėje, rezultatai sutampa su A. Barzdos ir kolegų atliktu tyrimu, kur buvo atrasta, kad vyresnio amžiaus žmonės suvartoja vidutiniškai 7,2 gramų alkoholio per dieną [27]. Absoliuti dauguma respondentų (92 proc.) teigė prirūkytose patalpose beveik visai nebūnantys. Iš visų apklaustųjų beveik penktadalis kada nors rūkė. Šiuo metu kasdien

32 rūkančiųjų tik kas dvidešimtas, kuomet 2008m. Latvijoje rūkė beveik kas antras vyresnio amžiaus vyras [28].

Atlikto tyrimo rezultatais, galima daryti prielaidą, kad aukštesnis išsilavinimas, gyvenimas poroje, neįgalumo nebuvimas, normalus kūno masės indeksas, mažesnis lėtinių ligų skaičius bei vaistų vartojimas daro įtaką geresniam subjektyvios sveikatos būklės vertinimui vyresnio amžiaus asmenų tarpe. Tyrime kas antras respondentas savo sveikatą vertino kaip vidutinišką. Universitetinį išsilavinimą turintys respondentai buvo linkę vertinti savo sveikatos būklę geriau (p<0,01), kaip ir tie kurie gyveno namuose ne po vieną (p<0,01). V. Grabausko ir kolegų duomenys sutampa su tyrimo rezultatais: ten didžioji dalis vyresnio amžiaus žmonių (57,5 proc.) vertina savo sveikatą vidutiniškai ir taip pat nustatyta, kad turintys aukštesnį išsilavinimą asmenys buvo linkę savo sveikatą vertinti geriau [12]. Tarp Europos Sąjungos šalių nustatyta, kad būtent vyresno nei 65 m. amžiaus žmonių yra didžiausia tarp sergančių lėtinėmis ligomis ar patiriančių negalias, todėl savo sveikatą dažnai vertina prasčiau [44].Gauti rezultatai parodė, kad gyvenimo būdas ir įpročiai veikia vyresnio amžiaus žmonių sveikatą.

33

12. IŠVADOS

1. Dauguma dalyvavusių apklausoje respondentų pagal lytį buvo moterys, pagal amžių – 65-74 metų. Vyrai dažniau buvo nutukę, tačiau moterys dažniau turėjo antsvorio, nei vyrai. Pas gydytoją moterys lankydavosi rečiau. Lėtinių ligų skaičius tarp lyčių skyrėsi menkai. Beveik 9 iš 10 tiriamųjų buvo nustatytas poliligotumas. Dažniausia lėtinė liga buvo arterinė hipertenzija, tačiau dažniausiai sergamų ligų

grupė buvo atraminio - judamojo aparato. Moterys jautė daugiau negalavimų, lyginant su vyrais. Dažniausiai pasitaikantys buvo: nemiga, galvos skausmas ir kojų patinimas. Kas antras respondentas savo sveikatą vertino vidutiniškai. Geresniam subjektyviam sveikatos vertinimui reikšmingą įtaką turėjo aukštesnis išsilavinimas, gyvenimas poroje, neįgalumo nebuvimas, normalus kūno masės indeksas, mažesnis lėtinių ligų skaičius bei mažesnis vaistų vartojimas.

2. Atliktame tyrime buvo tiriami respondentų gyvensenos įpročiai. Beveik 9 iš 10 respondentų

pusryčiauja. Trečdalis tiriamųjų kasdien vartoja grūdinius produktus. Kas penktas vyresnio amžiaus asmuo nevartoja fermentinio sūrio, beveik kas ketvirtas - žuvies, o kas trečias - perdirbtų mėsos produktų. 9 iš 10 apklaustųjų daržoves vartojo nors kas antrą dieną, o kas 5 iš 10 - virtas daržoves. 3 iš 4 asmenų šviežius vaisius ir uogas vartojo kasdien. Per savaitę jokių vaisvandenių negėrė absoliuti dauguma. Pakankama fizine veikla užsiima kas penktas, o kas dešimtas per savaitę išvis nėra fiziškai aktyvus. 4 iš 5 vyresnio amžiaus žmonių yra nugriuvę per pastaruosius metus. Absoliučiai daugumai netenka būti prirukytose patalpose, tik kas 5 yra rūkęs anksčiau, kas 20 vis dar rūkantis. Pusė respondentų alkoholio nevartoja visiškai ar rečiau nei kartą per mėnesį. Visa populiacija yra nepavojingo alkoholio vartojimo grupėje.

3. Dažniau sveikai maitintis linkę aukštesnio išsilavinimo vyresnio amžiaus asmenys. Vyrai ir moterys sveiką mitybą rinkosi vienodai dažnai. 85 metų ir vyresni buvo linkę labiau rūpintis savo mityba ir rinkosi sveikesnį maistą nei jaunesni. Subjektyviai vertinantys savo sveikatą geriau ar ties, kuriems labiau rūpėjo sveikata – maitinosi sveikiau.

34

13. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. WHO: Health impact assessment. The determinants of health. 2017; [cituota 2019 Balandžio 29]. Prieiga per internetą: http://www.who.int/hia/evidence/doh/en/.

2. Ahmed T, Haboubi N. Assessment and management of nutrition in older people and its importance to health. Clin Interv Aging. 2010, 5(1):207-16.

3. Joint WHO/FAO Expert Consultation. Diet, nutrition and the prevention of chronic diseases. Geneve; 2003.

4. Letois F, Mura T, Scali J, Gutierrez L-A, Féart C, Berr C. Nutrition and mortality in the elderly over 10 years of follow-up: the Three-City study. British Journal of Nutrition. 2016;116(5):882–9.

5. Locher JL, Ritchie CS, Robinson CO, Roth DL, West DS, Burgio KL. A Multidimensional Approach to Understanding Under-Eating in Homebound Older Adults: The Importance of Social Factors. The Gerontologist. 2008;48(2):223–34.

6. Caspersen C J, Powell K E, Christenson G M. Physical activity, exercise, and physical fitness: definitions and distinctions for health-related research. Public Health Rep, 1985, 100 (2), p. 126 –131. 7. Valintelienė R., Varvuolienė R., Kranauskas A. Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas, vertinant GPAQ metodu. Visuomenės sveikata, 2012; 4(59): 67-74.

8. Woodcock J., Franco O. H., Orsini N., Roberts I. Non-vigorous physical activity and all-cause 72 mortality: systematic review and meta-analysis of cohort studies. Int J Epidemiol, 2011, 40 (1), p. 121– 138.

9. National Center for Chronic Disease Prevention and Health Promotion, 2000; [cituota 2019 Balandžio 29]. Prieiga per internetą: http://www.cdc.gov/chronicdisease/overview/index.htm.

10. Mirties priežastys, 2011; [cituota 2019 Balandžio 29]. Prieiga per internetą: http://sic.hi.lt/data/mirties_priezastys_2011.pdf.

11. Lietuvos senyvo amžiaus žmonių (60 m. ir vyresnių) sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai 2005– 2014 m. [cituota 2019 Balandžio 30]. Prieiga per internetą: http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Senyvo%20amziaus%20zmoniu%20leidinys.%20201 6.pdf.

12. Grabauskas V, Klumbienė J, Patkevičienė J, Šakytė E, Kriaučionienė, Veryga A. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas. Kaunas, Lietuva: LSMU Leidybos namai; 2015.

13. Lietuvos senyvo amžiaus žmonių sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai 2016m. [cituota 2019