Emilija Kairienė
V kursas, 10 grupėFUNKCINIŲ ORTODONTINIŲ APARATŲ, SKIRTŲ ANGLE
II KL. SĄKANDŽIO KOREKCIJAI, ĮTAKA VEIDO –
ŽANDIKAULIŲ SRITIES CEFALOMETRINĖS ANALIZĖS
MATMENIMS. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas
Med. m. dr. Giedrė Trakinienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA
FUNKCINIŲ ORTODONTINIŲ APARATŲ, SKIRTŲ ANGLE II KL. SĄKANDŽIO KOREKCIJAI, ĮTAKA VEIDO – ŽANDIKAULIŲ SRITIES CEFALOMETRINĖS
ANALIZĖS MATMENIMS. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko magistrantas...(parašas) Darbo vadovas...(parašas)
... Med.m.dr. Giedrė Trakinienė ………
(vardas, pavardė,kursas,grupė)
2020m... 2020m……….. ………...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
DARBAS ATLIKTAS ORTODONTIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „FUNKCINIŲ ORTODONTINIŲ APARATŲ, SKIRTŲ ANGLE II KL. SĄKANDŽIO KOREKCIJAI, ĮTAKA VEIDO – ŽANDIKAULIŲ SRITIES CEFALOMETRINĖS ANALIZĖS MATMENIMS. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS ORTODONTIJOS KATEDROJE
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ... Eil.
Nr.
Mokslinio
darbo dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai
Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas
uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir
paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių
duomenys
buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo 0,4 0,2 0
rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 16 Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose
aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų į vertinimai: a) apibendrinti
duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys
lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0
20 Rezultatų
aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23 Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų– ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0 31
Praktinės
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės
metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, metaregresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34 Bendri
reikalavimai Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl.
<15 psl. (-5 (-2balai) balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai -1 balas 36
Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
37
Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas
38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2
balai -1 balas 39
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5
balo
40 Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.) 41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 -0,5
42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
poskyrių pavadinimai? -0,2 -0,5
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 -0,5
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 -0,5
*Viso (maksimumas 10 balų):
Recenzento pastabos ir klausimai: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ____________________________________ Recenzento vardas, pavardė
_____________________________ Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ...11
SUMMARY ...12
ĮVADAS ...13
1. LITERATŪROS APŽVALGA...14
1.1. Angle II klasės apibūdinimas ...14
1.2. Funkciniai ortodontiniai aparatai ...14
1.2.1. Fiksuoti funkciniai aparatai ...15
1.2.2. Išimami funkciniai aparatai ...17
2. MEDŽIAGA IR METODAI ...21
2.1 Paieškos metodai ...21
2.2. Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai...21
2.3. Detali straipsnių atrankos eiga ...22
2.4. Literatūros sisteminės apžvalgos pagrindinių duomenų aprašas ...25
2.5. Cefalometrinių duomenų sisteminimas ...26
3. REZULTATAI...27
3.1. Fiksuotų aparatų grupės rezultatai ...27
3.1.1. Fiksuotų aparatų grupės skeletinių parametrų cefalometrinė analizė ...27
3.1.2. Fiksuotų aparatų grupės dentalinių parametrų cefalometrinė analizė ...29
3.2. Išimamų funkcinių aparatų grupės rezultatai ...30
3.2.1. Išimamų aparatų grupės skeletinių parametrų cefalometrinė analizė ...30
3.2.2. Išimamų aparatų grupės dentalinių parametrų cefalometrinė analizė ...32
3.3. Cefalometrinių duomenų pokyčių skirtumai tarp funkcinių aparatų grupių ...33
3.4. Gydymo funkciniais ortodontiniais aparatais trukmės palyginimas...33
3.6. Išvados ...36
3.7. Praktinės rekomendacijos ...36
3.8. Interesų konfliktas ...36
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...37
FUNKCINIŲ ORTODONTINIŲ APARATŲ, SKIRTŲ ANGLE II KL. SĄKANDŽIO
KOREKCIJAI, ĮTAKA VEIDO – ŽANDIKAULIŲ SRITIES CEFALOMETRINĖS
ANALIZĖS MATMENIMS. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Atsižvelgiant į tai, jog Angle II klasė yra viena iš dažniausiai
šiuolaikinėje visuomenėje pasireiškiančių ortodontinių anomalijų, šio darbo tikslas buvo nustatyti, atskirų funkcinių ortodontinių aparatų, skirtų Angle II klasės anomalijai koreguoti, įtaką veido ir žandikaulių sričiai, remiantis cefalometrinės analizės duomenims.
Medžiaga ir metodai. Ši sisteminė literatūros apžvalga buvo atlikta pagal PRISMA – P (Preferred
Reporting Items for Systematic review and Meta – Analysis Protocols) rekomendacijas. Mokslinės publikacijos buvo ieškomos šiose elektroninėse duomenų bazėse: „PubMed“ ir „ScienceDirect“. Buvo ieškoma straipsnių, kuriuose būtų pateikti cefalometrinės analizės pokyčiai gydant funkciniais ortodontiniais aparatais Angle II klasės sąkandžio anomaliją. Įtraukti 14 straipsnių, kurių tiriamųjų imtis ne mažesnė nei 15 individų. Iš viso šioje literatūros apžvalgoje buvo nagrinėti 575 pacientai. Bendras jų amžius pradedant gydymą funkciniais aparatais – nuo 10,2 iki 13,6 metų.
Rezultatai. Gydant fiksuotais funkciniais ortodontiniais aparatais SNA° pokytis svyravo nuo -0,97° iki
-1,07°. ANB° pokyčio intervalas nustatytas nuo -1,11° iki -1,61°. Horizontalaus kandžių perdengimo didžiausias pokytis buvo -4,93 mm (gydymui taikant „Forsus“ aparatą). Naudojant išimamus funkcinius aparatus SNA⁰ pokytis svyravo nuo -0,3⁰ iki -0,87⁰. Didžiausias pokytis buvo pasiektas gydant „Twin Block“ aparatu. ANB⁰ pokyčio geriausias rezultatas -3,51⁰. Išimamų aparatų grupėje buvo pasiektas didžiausias horizontalaus kandžių perdengimo pokytis „Dynamax“ aparatu – -6,22 mm.
Išvados. Trumpesnis gydymo laikotarpis buvo pasiektas naudojant fiksuotus funkcinius ortodontinius
aparatus. Trukmės skirtumas gydant išimamais ir fiksuotais aparatais buvo 4,55 mėnesiai. Greičiausias gydymo rezultatas buvo pasiektas su „Forsus“ aparatu – 5,87 mėnesio. Nors ANB° bei horizontalaus kandžių perdengimo pokyčiai buvo nustatyti didesni išimamų aparatų grupėje, tačiau vertinant visų įtrauktų parametrų pokyčių vidurkį efektyviausias buvo „Forsus“ aparatas.
THE IMPACT OF FUNCTIONAL ORTHODONTIC APPLIANCES, USED FOR THE
TREATMENT OF ANGLE CLASS II, ON PARAMETERS OF CEPHALOMETRIC
ANALYSIS
SUMMARY
Aim of the work. Angle Class II is one of the most common orthodontic anomalies in modern society
thus, the purpose of this study was to determine what is the impact of functional orthodontic appliances, used for the treatment of Angle class II, on the parameters of cephalometric analysis.
Materials and methods. Systematic literature review was conducted according to PRISMA – P
(Preferred Reporting Items for Systematic review and Meta – Analysis Protocols) recommendations. Scientific publications were searched in these electronic databases: “PubMed” and “Science Direct”. All the articles had to evaluate the changes in cephalometric parameters after the use of functional orthodontic appliances for treatment of Angle class II pathology. This research analyzed 14 articles, where the sample was at least 15 individuals in every study. The study group of this research consisted of 575 participants with the age from 10,2 to 13,6 years.
Results. In the group of fixed functional orthodontic appliances SNA° alteration was from 0,97° to
-1,07°. The interval of ANB° change interval set from -1,11° to -1,61°. The highest changes of overjet in fixed functional orthodontic appliances group was reached by “Forsus” appliance where this value was 4,93 mm. The use of removable functional orthodontic appliances diminished the SNA° from -0,3° till -0,87°. The greatest alteration was achieved with “Twin Block“ appliance where ANB° change was -3,51°. The highest improvement of overjet in removable functional orthodontic appliances group was reached with “Dynamax“ appliance.
Conclusion. Shorter treatment time was achieved by using fixed functional orthodontic appliances. The
difference of treatment duration between groups was 4,55 months. The best result was achieved with “Forsus” appliance – 5,87 months. Although ANB° and overjet changes where set greater in removable functional orthodontic appliances however, the analysis of all included measurements showed that the most effective was “Forsus” appliance.
13
ĮVADAS
Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau dėmesio yra skiriama šypsenos estetikai bei ortodontinių problemų sukeliamiems funkciniams sutrikimams. Viena dažniausių ortodontinių problemų yra stebima būtent Angle II klasė. 2010 metais atliktame tyrime „Ortodontinių anomalijų paplitimas ir gydymo reikalingumas tarp Lietuvos moksleivių“ buvo nustatyta, jog Lietuvoje 42,6 % moksleivių yra reikalingas ortodontinis gydymas. Pagal amžiaus grupes, 39,9 % vaikų nuo 10 iki 11 metų ir 35,3 % nuo 14 iki 15 metų, stebimas Angle II klasės sąkandis [1]. Kai tuo tarpu Angle III klasės anomalijų yra atitinkamai stebima tik 2,2 % ir 2,6 % [1]. Kitose Europos šalyse ši anomalija taip pat pasireiškia gana dažnai. Italijoje 40,1 % paauglių stebimas Angle II kl. santykis, Austrijoje – 33,1 %, bendrai Europoje – 17,73% [2], [3], [4].
Atsižvelgiant į gana dažną Angle II klasės anomalijos pasireiškimą populiacijoje Lietuvoje bei Europoje, gydymui jau ilgą laiką yra taikomi įvairūs funkciniai ortodontiniai aparatai. Šių aparatų panaudojimui būtina sąlyga yra paciento amžius augimo spurto metu, kurį galima nustatyti atliekant rentgenologinį tyrimus, tokius kaip riešo rentgenograma, šoninė cefalograma ar dantų mineralizacijos įvertinimas panoraminėse rentgenogramose. Rentgenologinis tyrimas taip pat yra svarbus vertinant ortodontinių anomalijų gydymo efektyvumą - atliekant šoninės galvos rentgenogramos cefalometrinę analizę. Taigi, šiame literatūros apžvalgos darbe būtent ir bus apžvelgiami ortodontiniai funkciniai aparatai bei nagrinėjamas jų efektyvumas gydant Angle II klasės ortodontinę anomaliją.
Darbo tikslas : atlikus sisteminę literatūros apžvalgą nustatyti, atskirų funkcinių ortodontinių aparatų,
skirtų Angle II klasės anomalijai koreguoti, įtaką veido ir žandikaulių sričiai, remiantis cefalometrinės analizės duomenims.
Darbo uždaviniai:
1. Palyginti atskirų ortodontinių funkcinių aparatų efektyvumą remiantis veido ir žandikaulių srities cefalometrine analize.
2. Nustatyti, kuris aparatas yra efektyviausias gydant Angle II klasės sąkandžio anomaliją.
14
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Angle II klasės apibūdinimas
Šiuo metu dažniausiai gydytojų ortodontų naudojama dantų anomalijų klasifikaciją yra Angle, kuri apibūdina krūminių dantų santykį strėline kryptimi. Normaliai pirmojo nuolatinio krūminio danties santykis su apatiniu pirmu nuolatiniu krūminiu dantimi yra toks: viršutinių pirmųjų krūminių dantų priekiniai skruostiniai gumburai turėtų kontaktuoti su apatinių pirmųjų nuolatinių krūminių dantų tarpgumburinėmis vagelėmis. O Angle II kl. santykis apibūdinamas kaip galinė apatinio dantų lanko ar žandikaulio padėtis. Šiuo atveju apatinio nuolatinio pirmojo krūminio tarpgumburinė vagelė yra galinėje padėtyje lyginat santykį su viršutinio pirmojo krūminio danties priekiniu skruostiniu gumburu [5].
Dentalinė Angle klasė gali būti nustatyta klinikinio tyrimo metu, apžiūrint pacientą vizualiai. Tačiau skeletinei klasei nustatyti yra reikalingas šoninės cefalogramos tyrimas. Taip pat šis metodas naudojamas norint įvertinti ortodontinio gydymo efektyvumą. Cefalometrinės analizės metu gali būti vertinama viršutinio bei apatinio žandikaulių padėtys kaukolės bazės atžvilgiu, tarpžandikaulinis santykis, centrinių kandžių santykis su galvos kaulinėmis struktūromis, jų tarpusavio santykis, vertinami vertikalūs matmenys, minkštųjų audinių santykiai ir t.t. [6].
1.2. Funkciniai ortodontiniai aparatai
Šios dažnai nustatomos Angle II klasės ortodontinės anomalijos gydymui gali būti taikomi ortodontiniai funkciniai aparatai. Gydymo principas naudojant šiuos aparatus paremtas tuo, kad apatinis žandikaulis pastatomas į priverstinę priekinę padėtį, o jėga, susidaranti veikiant veido ir kramtomiesiems raumenims bei minkštiesiems audiniams, yra perduodama dantims bei kaulinėms struktūroms. Pasekoje naujai susidariusių jėgų bei besikeičiančios minkštųjų audinių kapsulės, dantų lankai yra veikiami ir keičiamas jų tarpusavio santykis. Mažėja horizontalus kandžių perdengimas, keičiama apatinio žandikaulio padėtis, kitų anatominių struktūrų santykis su žandikauliais, kinta paciento veido profilis. Geriausiai funkcinius aparatus naudoti paciento augimo spurto metu [7].
15 Augimo spurtas gali būti nustatytas remiantis rentgenologiniu kaklo slankstelių ar riešo tyrimu. Būtent atsižvelgiant į kitų kūno vietų kaulinę brandą galima nustatyti kokioje augimo fazėje yra paciento apatinis žandikaulis, o tai yra labai svarbu gydymui taikant funkcinius ortodontinius aparatus. Remiantis „SMA“ sistema yra išskiriamos 4 riešo kaulų kaulėjimo fazės (atsižvelgiant į šešias anatomines struktūras), kurios padeda nustatyti, ar organizmas yra prieš augimo spurto momentą, jo metu, ar jau jam pasibaigus [31]. Taip pat skeletiniam subrendimui galima panaudoti „Bacetti“ metodą. Tuomet vertinimas vyksta pagal 1 – 3 kaklo slankstelių vystymosi stadiją. Šiuo metu dėl padidėjusio dėmesio paciento radiacinei saugai vis dažniau taikomas būdas skeletinio subrendimo vertinimui – pagal kai kurių dantų, pvz.: 7, 8, mineralizacijos stadiją, remiantis panoraminėmis rentgeno nuotraukomis [37].
Funkciniai ortodontiniai aparatai skirstomi į dvi pagrindines grupes – fiksuotus ir išimamus aparatus. Kiekvienos grupės atstovų per daugiau nei 100 metų naudojimo buvo sukurta daugiau nei 50, tačiau šioje literatūros apžvalgoje bus apžvelgtas dažniausiai naudojamų funkcinių ortodontinių aparatų efektyvumas remiantis cefalometrine analize.
1.2.1. Fiksuoti funkciniai aparatai
Iš fiksuotų aparatų grupės šiame darbe bus apžvelgtas šių aparatų efektyvumas – „Jasper Jumper“ (pav. 1), „Forsus“ (pav.2) ir „Herbsto“ (pav.3).
Vienas iš naujesnių fiksuotų funkcinių ortodontinių aparatų yra „Forsus Fatigue – Resistant“. Jo konstrukcijos pagrindas yra teleskopinė sistema su nikelio – titano spyruoklėmis [8]. Spyruoklių sistema gali būti kelių tipų – atitinkamai skiriasi jų tvirtinimo būdas prie vamzdelio (pateiktame paveikslėlyje matoma „EZD“ sistema). Kiti elementai – stūmokliai, kurie yra pateikiami šešių skirtingų ilgių – 22 mm, 25 mm, 29 mm, 32 mm, 35 mm, 38 mm bei vamzdelio konstrukcija prie kurios tvirtinasi spyruoklių sistema. Naudojant šį aparatą sutaupoma laiko, nes yra išvengiama laboratorinio gamybos etapo [31].
16
1 pav. „Forsus“ aparatas
Kitas aparatas – „Jasper Jumper“. Konstrukcija taip pat paremta intraoraliniu jėgą produkuojančiu moduliu, pasižyminčiu didesniu lankstumu nei „Herbsto“ aparatas [9]. Pagrindinis elementas – spyruoklė, kuri yra padengta plastiku. Tvirtinimui naudojami metaliniai vamzdeliai bei vieliniai elementai su rutuliuku, kurie taip pat naudojami aparato aktyvavimui. Kaip minėta anksčiau, šis aparatas pasižymi didesniu lankstumu, todėl pacientui yra lengviau adaptuotis [33].
2 pav. „Jasper Jumper“ aparatas
Tuo tarpu Herbstas – seniausias iš funkcinių fiksuotų aparatų, buvo sukurtas 1900 m. ir iš naujo pristatytas visuomenei 1970 metais [6]. Jis sudarytas taip pat iš teleskopinės sistemos, tvirtinamos abipus dantų lanko, dažniausiai ant viršutinio žandikaulio pirmųjų nuolatinių krūminių dantų ir apatinio žandikaulio pirmųjų kaplių ar ilčių [10]. Herbsto aparatui tvirtinti gali būti naudojami metaliniai ortodontiniai žiedai ar vainikėliai, dengiantys taip pat ir okliuzinį danties paviršių [32]. Vamzdelis tvirtinamas prie viršutinio žandikaulio dantų, stūmoklis – prie apatinio žandikaulio dantų. Taip jie juda vienas kito atžvilgiu paciento išsižiojimo ir sukandimo metu, pastatydami apatinį žandikaulį į naują, konstrukcinę padėtį [33].
17
3 pav. „Herbsto“ aparatas
1.2.2. Išimami funkciniai aparatai
Apžvelgiant išimamų aparatų grupę, pirmasis ir dažniausiai naudojamas gydytojų ortodontų praktikoje – „Twin Block“. Išrastas ir pirmą kartą pritaikytas burnoje 1977 metais Viljamo Klarko (William Clark). Konstrukcija sudaryta iš dviejų – viršutinio ir apatinio žandikaulio akrilinių plokštelių, kurios savo nuožulniomis plokštumomis sukandimo metu padeda pacientui pastatyti apatinį žandikaulį į norimą priekinę padėtį. Šis aparatas yra sukurtas naudoti jį visą parą, jog būtų pasiektas geriausias rezultatas veikiant visoms funkcinėms jėgoms, įskaitant ir kramtymo [34].
4 pav. „Twin Block“ aparatas
„Bite jumping“ aparatas tuo tarpu sudarytas taip pat iš dviejų akrilinių plokštelių kaip ir „Twin Block“ aparatas, tačiau apatinio žandikaulio priekinę padėtį užtikrina papildomos nukreipiančios kilpos pagamintos iš 1,2 mm nerūdijančio plieno. Aparato nešiojimo laikas – visą parą išskyrus valgymo ir dantų valymo metu [11].
18
5 pav. „Bite Jumping“ aparatas
Toliau – „Andreseno“ aktyvatorius, pirmasis funkcinis išimamas ortodontinis aparatas, išrastas 1920 metais. Konstrukcija sudaryta iš akrilinės plastmasės bloko pritaikyto prie naujojo konstrukcinio sukandimo, lūpinio lanko bei „Adamso“ kabliukų, kuriais aparatas tvirtinasi prie viršutinio žandikaulio krūminių dantų [12]. Šio aparato konstrukcija paciento burnoje tvirtinasi gana nestabiliai, ko pasekoje yra aktyvinami kramtymo bei veido raumenys. Skirtingai nei ankščiau aprašyti aparatai, „Andreseno aktyvatorių“ rekomenduojama nešioti nakties metu [35].
6 pav. Andreseno aktyvatorius
„EVAA“ – dar vienas išimamas funkcinis aparatas, kuris gali būti naudojamas tik kartu su fiksuota ortodontinio gydymo sistema. Tai akrilinės plastmasės blokas, kuris pilnai dengia apatinio žandikaulio galinius dantis, kartu su papildomomis U formos vielos konstrukcijomis, kurios vienu galu tvirtinasi vamzdeliuose, kitu įsilieja į plastmasės bloką. Ši konstrukcija padeda pastatyti apatinį žandikaulį į priekinę padėtį. Nešioti šį aparatą reikėtų mažiausiai 16 valandų per parą [13].
19
7 pav. „EVAA“ aparatas
Dar vienas funkcinis išimamas aparatas, sukurtas 2003 metais – „Dynamax“. Sudarytas iš dviejų dalių : apatinio žandikaulio (išimamo varianto arba fiksuoto) ir viršutinio žandikaulio : akrilinės bazės (formuojamos kaip galima plonesnio storio), vertikalių spyruoklių, tvirtinimo elementų – Adamso kabliukų. Pasirinkus apatinio žandikaulio dalies fiksuotąjį variantą yra reikalingas mažesnis bendradarbiavimas su pacientu, be to šis variantas yra labiau tinkantis vėlyvo mišraus sąkandžio metu [14], [36].
8 pav. „Dynamax“ aparatas
Galiausiai – Frankelis II, kuris veikia įtempdamas minkštųjų audinių kapsulę. Išskirtinis tuo, jog sudarytas iš skruostinio bei lūpos skydų, gomurinio ir lūpinio lankų, retencinių elementų [15]. Teigiama, jog geriausias laikas taikyti gydymą šiuo aparatu yra ankstyvas mišraus sąkandžio periodas, kol dar yra neišdygusios nuolatinės iltys bei prieškrūminiai dantys. Gydymo metu aparatą yra patariama nešioti 20 – 22 valandų per parą. Veikla kurios metu galima šio aparato nenešioti – valgymas, kontaktinis sportas, dantų valymasis [33].
20
21
2.
MEDŽIAGA IR METODAI
2.1 Paieškos metodai
Šiai sisteminei literatūros apžvalgai buvo išduotas leidimas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro (registracijos Nr. BEC-OF-97, priedas Nr. 1). Darbas buvo atliktas pagal PRISMA – P (Preferred Reporting Items for Systematic review and Meta – Analysis Protocols) rekomendacijas. Mokslinės publikacijos buvo ieškomos šiose elektroninėse duomenų bazėse: „PubMed“ ir „ScienceDirect“. Informacijos šaltinių paieškai duomenų bazėse naudoti raktažodžiai: orthodontic appliances, functional OR twin block OR forsus fatigue OR jasper jumper AND
malocclusion, Angle class II AND cephalometry. Paieškos pradžia – 2019 06 01, pabaiga – 2019 08 30. Buvo ieškoma straipsnių, kuriuose būtų pateikti cefalometrinės analizės pokyčiai gydant funkciniais ortodontiniais aparatais Angle II klasės sąkandžio anomaliją.
2.2. Straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai
Detalūs straipsnių įtraukimo ir atmetimo kriterijai pateikti lentelėje nr.1.
Lentelė Nr. 1. Publikacijų atrankos kriterijai sisteminei literatūros apžvalgai
Įtraukimo kriterijų grupė Įtraukiami Neįtraukiami
Tiriamieji
Pacientai žmonės, bet kokios tautybės, kuriems reikalingas ortodontinis Angle II klasės
gydymas
Suaugę pacientai, pacientai kuriems jau buvo taikytas
ankstesnis ortodontinis gydymas Pacientų amžius gydymo
pradžioje iki 15 metų Tyrimai su gyvūnais
Intervencija
Ortodontinis Angle II klasės gydymas išimamais ir neišimamais funkciniais
ortodontiniais aparatais
Gydymas ortognatinėmis operacijomis
Rezultatas Cefalometrinės analizės
duomenys pateikti „mm“ ar „˚“
Cefalometrinės analizės duomenys pateikiami tik prieš
22 prieš ir po ortodontinio gydymo arba po ortodontinio gydymo
funkciniais aparatais
Straipsnio tipas
Klinikinių tyrimų straipsniai; imtis >10 tiriamųjų
Sisteminės literatūros apžvalgos ar metaanalizės
Klinikinis atsitiktinių imčių
tyrimas Vieno ar kelių atvejų analizė
Retrospektyvinės kohortinės
studijos Ne klinikinių tyrimų analizė
Klinikinis tyrimas ne senesnis nei 10 metų
Klinikinistyrimas senesnis nei 10 metų
Straipsniai anglų kalba Straipsniai ne anglų kalba Pilno teksto publikacijos Ne pilno teksto publikacijos
2.3. Detali straipsnių atrankos eiga
Suvedus į paiešką raktinių žodžių kombinacijas elektroninėse mokslinių publikacijų bazėse („PubMed“ ir „ScienceDirect“) buvo surasti 240 straipsniai. Pirmoji atranka vyko įvedant į filtrą kriterijus: ne senesnės nei 10 metų publikacijos bei tyrimai su žmonėmis. Antrame etape buvo atmesti ne pilno teksto straipsniai. Trečiame etape buvo atmestos mokslinės publikacijos, kurios neatitiko reikiamo tyrimo tipo. Taip pat neįtraukti straipsniai, kuriuose buvo nagrinėjami cefalometrinės analizės duomenys koreguojant Angle II klasės sąkandžio anomaliją suaugusiems pacientams. Perskaičius publikacijų santraukas buvo atmestos tos, kurios neatitiko šiame darbe nagrinėjamos temos.
Atrinkti straipsniai buvo pilnai perskaityti, pritaikius lentelėje nr. 1 pateiktus kriterijus įtraukti į šią literatūros apžvalgą ir išanalizuoti. Literatūros apžvalgoje buvo analizuojami 14 straipsnių. Detali paieškos eiga pateikta 10 pav.
23
10 pav. Mokslinių publikacijų atranka
Paieškos rezultatai (n = 240) A tr an ka Įt ra u ki m as Ti n ka m u m as Id en ti fi ka vi m as Atrinkti straipsniai (n = 104) Atmesti straipsniai:
1. Senesni nei 10 metų (n = 117) 2. Tyrimai su gyvūnais (n = 19)
Straipsniai tolimesnei atrankai (n = 48)
Pilno teksto straipsniai atmesti dėl: straipsnių tipo neatitikimo
(sisteminės literatūros analizės, apžvalgos) n = 10 tyrimai, kuriuose pacientai
suaugę (n = 2) netinkamos temos (n = 22) Galutinis įtrauktų straipsnių
skaičius (n = 14)
Atmesti nepilno teksto straipsniai (n = 56)
24 Pagal ankščiau paminėtus straipsnių atrankos ir atmetimo kriterijus buvo atrinkti 14 straipsnių, kurių tiriamųjų imtis buvo ne mažesnė nei 15 individų. Iš viso šios literatūros apžvalgos tyrimo dalyvių buvo 575. Bendras pacientų amžius pradedant Angle II kl. I poklasio ortodontinį gydymą funkciniais aparatais buvo nuo 10,2 metų iki 13,6 metų. Trumpiausia gydymo trukmė – 5,6 mėnesiai, ilgiausia – 27,96 mėnesiai. Išsamesnė kiekvieno straipsnio dalyvių, jų amžiaus bei gydymo trukmės informacija pateikiama lentelėje Nr. 2.
Lentelė Nr. 2. Straipsnių, atrinktų literatūros analizei, tiriamųjų imtis, amžius ir gydymo trukmė
Autorius ir nuoroda į tekstą Naudojamas funkcinis aparatas Tyrimo imtis Pacientų amžiaus vidurkis gydymo pradžioje (metai) Gydymo trukmė (mėnesiai) Booij JW, Goeke J. ir kt.[16] „Herbsto” aparatas 75 13 20
Baysal A., Uysal T.[17] „Twin block”,
„Herbsto” aparatas 47 Nėra duomenų „Herbsto” aparatas – 15,81; „Twin block”– 16,20 Smailienė D, Intienė A, Dobradziejutė I, Kušleika G.[18] „Twin block” 23 12,45 10-14
Burhan AS, Nawaya FR.[19/11] „Twin block”, „Bite – jumping” 40 10,2-13,5 12 Lee RT, Barnes E, DiBiase A. ir kt.[20] „Twin block”, „Dynamax“ 103 11-14 15 Uzuner DF, Darendeliler N, Yucel E.[21] „EVAA”, „Andreseno” aktyvatorius 26 11,7 „EVAA” – 11; „Andreseno” aktyvatorius – 11,2 Schulz S, Koos B, Duske
K, Stahl F.[22] „Frankelis – 2” 23 Nėra duomenų 30 Khitparat Kamoltham, Chairat Charoemratrote [23] „Herbsto” aparatas 15 11,72 22,33 Foncatti CF, Castanha
25
2.4. Literatūros sisteminės apžvalgos pagrindinių duomenų aprašas
Atrinktose mokslinėse publikacijose, pagal vieną iš svarbiausių atrankos kriterijų, turėjo būti atlikta paciento šoninės galvos rentgenogramos cefalometrinė analizė prieš ir po ortodontinio gydymo funkciniais ortodontiniais aparatais. Visiems 575 individams cefalometrinė analizė buvo atlikta pagal šį reikalavimą.
Buvo atrinkti tam tikri cefalometrinės analizės skeletiniai bei dentaliniai duomenys, kurių pokyčiai buvo nagrinėjami įtrauktose mokslinėse publikacijose.
Skeletiniai parametrai:
SNA°. Reikšmė – nurodo viršutinio žandikaulio bazės santykį su kaukolės baze. Vertinant galima nustatyti, ar viršutinis žandikaulis yra galinėje, ar priekinėje padėtyje. Šio kampo norma yra 82° +-2°.
SNB°. Reikšmė – nurodo apatinio žandikaulio bazės santykį su kaukolės baze. Taip pat nustatomas apatinio žandikaulio poslinkis į priekį ar atgal. Kampo norma – 80° +-2°.
ANB°. Reikšmė – viršutinio ir apatinio žandikaulių santykis. Norma yra – 2° +-2°. Padidėjęs santykis rodo Angle II kl. žandikaulių santykis.
Co – Gn (mm) – apatinio žandikaulio ilgis nuo apatinio žandikaulio sąnarinės galvos labiausiai galinio – viršutinio taško iki apatinio žandikaulio priekyje esančio Gn taško.
Giuntini V., Vangelisti A. ir kt. [25] „Twin block”, „Forsus” aparatas 64 12,35 „Forsus” – 6; „Twin Block” – 13,2 Bilgiç F., Başaran G., Hamamci O. [26] „Andreseno“ aktyvatorius, „Forsus” aparatas 40 12,8 „Forsus” – 5,6, „Andreseno” aktyvatorius – 6 Lima KJ., Henriques JF. ir kt. [27] „Jasper Jumper” 25 12,72 25,8
Gulec A, Goymen M. [28] „Twin block”,
„Forsus” aparatas 30 12,58 „Forsus” – 6; „Twin Block“ – 13,2 Jakobsone, Gundega;Latkauskienė, Dalia ir kt. [29] „Herbsto” aparatas 40 13,6 12
26
Wits (mm). Reikšmė – atstumas tarp vertikalių A (viršutinio žandikaulio labiausiai įgaubtas priekinis taškas) ir B (labiausiai įgaubtas apatinio žandikaulio simfizės taškas) taškų projekcijų į okliuzinę plokštumą. Norma – -1 mm iki 0 mm.
Co – A (mm). Reikšmė – taškas nuo apatinio žandikaulio sąnarinės galvos labiausiai galinio – viršutinio taško iki viršutinio žandikaulio labiausiai įgaubto priekinio taško.
Dentaliniai parametrai:
Horizontalus kandžių perdengimas (overjet, mm) – atstumas tarp viršutinio ir apatinio žandikaulio centrinių kandžių paraleliai okliuzinei plokštumai. Norma – 2-3 mm.
U1 – viršutinio žandikaulio plokštuma (°) – viršutinio žandikaulio centrinio kandžio ašies projekcija į viršutinio žandikaulio plokštumą. Norma - 108°.
U1 – SN (°) – viršutinio žandikaulio centrinio kandžio ašies projekcija į liniją tarp taškų S (anatominės struktūros „sella turcica“ vidurys) ir N (labiausiai priekyje esantis nosikaulio – kaktikaulio siūlės taškas). Norma – 104°.
L1 – apatinio žandikaulio plokštuma (°) – apatinio žandikaulio centrinio kandžio ašies projekcija į apatinio žandikaulio plokštumą. Norma – 95°.
IMPA (°) – apatinio žandikaulio centrinio kandžio ašies projekcija į apatinio žandikaulio plokštumą. Norma – 95°.
2.5. Cefalometrinių duomenų sisteminimas
Duomenys buvo kaupiami ir surašomi į specialias lenteles sukurtas šiai sisteminei literatūros analizei. Susisteminti duomenys buvo suskirstyti į dvi pagrindines grupes:
1. Fiksuotų funkcinių ortodontinių aparatų gydymo įtaka ankščiau aprašytiems cefalometrinės analizės duomenims
2. Išimamų funkcinių ortodontinių aparatų gydymo įtaka ankščiau aprašytiems cefalometrinės analizės duomenims
Toliau šios pagrindinės grupės buvo skiriamos dar į dvi papildomas grupes: 1. Skeletinių cefalometrinių parametrų grupė
27
3.
REZULTATAI
3.1. Fiksuotų aparatų grupės rezultatai
Fiksuotų ortodontinių funkcinių aparatų grupėje buvo nagrinėjamas šių aparatų poveikis: „Jasper Jumper“ aparato
„Forsus“ aparato „Herbsto“ aparato
Gydymo pradžioje pacientų amžius svyravo nuo 12,66 metų iki 12,97 metų. Gydymo trukmės intervalas buvo nuo 5,87 iki 17,5 mėnesių.
3.1.1. Fiksuotų aparatų grupės skeletinių parametrų cefalometrinė analizė
Gydant fiksuotais funkciniais ortodontiniais aparatais SNA° pokytis svyravo nuo -0,97° iki -1,07°. SNB° mažiausias pokytis buvo +0,05° didžiausias – +0,69°. Kampo ANB° pokyčio intervalas nustatytas nuo -1,11° iki -1,61°. Co – Gn (mm) – nuo +4,31 mm iki +5,19 mm. Parametro Wits mažiausio pokyčio reikšmė buvo +2,18°, didžiausia – +2,60°. Tuo tarpu Co – A (mm) pokytis svyravo nuo +0,35 mm iki +1,76 mm.
28
Lentelė Nr. 3. Fiksuotų ortodontinių aparatų cefalometrinės analizės skeletinių parametrų pokytis, pacientų amžius bei gydymo trukmė Aparato pavadinimas Pacientų amžius (metai) Gydymo trukmė
(mėnesiai) SNA° SNB° ANB°
Co-Gn (mm) Wits°/mm Co – A (mm) “Jasper Jumper” 12,97 7,58 -1,07 +-2,80 0,05 +-2,08 -1,11 +-2,39 4,40 +-4,16 -2,18mm +-2,35mm 1,01 +-3,70 „Forsus” 12,66 5,87 -1,02 +-1,61 0,50 +- 1,41 -1,61 +-1,42 4,31 +-6,03 -2,60° +-0,89° 0,35 +- 5,51 „Herbstas” 12,77 17,5 -0,97 +-1,60 0,69 +-1,5 -1,71 +-1,66 5,19 +-2,50 Pokytis nematuotas 1,76 +-2,65
29
3.1.2. Fiksuotų aparatų grupės dentalinių parametrų cefalometrinė analizė
Analizuojant šios aparatų grupės dentalinių parametrų pokyčius buvo nustatyta, jog horizontalaus kandžių perdengimo didžiausias pokytis buvo -4,93 mm. Šis rezultatas buvo pasiektas gydymui taikant „Forsus” aparatą. Prasčiausias rezultatas atsižvelgiant į šį parametrą buvo gautas gydant su „Jasper Jumper” aparatu – -3,92mm. U1 – viršutinio žandikaulio plokštumos parametro pokyčio intervalas gydymą atliekant fiksuotais funkciniais aparatais buvo nuo -0,76° iki -4,76°. Tuo tarpu U1 – SN pokyčio vidurkis buvo 15,38°. Vertinant apatinių kandžių padėtį jie protrudavo nuo 5,6° iki 7,02°.
Detalesni duomenys pateikiami lentelėje Nr. 4.
Lentelė Nr. 4. Fiksuotų ortodontinių aparatų cefalometrinės analizės dentalinių parametrų pokyčiai Aparato pavadinimas Horizontalus kandžių perdengimas (mm) U1 - viršutinio žandikaulio plokštuma° U1 – SN ° L1 - apatinio žandikaulio plokštuma° „Jasper Jumper” -3,92 +-1,50 -0,76 +-5,99 Pokytis nematuotas Pokytis nematuotas „Forsus” -4,93 +-1,88 Pokytis nematuotas 15,38 +-7,80 7,02 +-6,01 „Herbstas” -4,49 +-2,67 -4,76 +-9,33 Pokytis nematuotas 5,60 +-8,47
30
3.2. Išimamų funkcinių aparatų grupės rezultatai
Į išimamų funkcinių ortodontinių aparatų grupę buvo įtraukti šie: „Andreseno aktyvatorius“ „Twin Block“ „Dynamax“ „Bite – Jumping“ „Frankelis II“ „EVAA“
Prieš pradedant gydymą pacientų amžius buvo nuo 8,2 iki 12,75 metų. Gydymo trukmės intervalas buvo 8,6–29 mėnesiai.
3.2.1. Išimamų aparatų grupės skeletinių parametrų cefalometrinė analizė
Angle II klasę gydant išimamais funkciniais aparatais kampo SNA° pokytis svyravo nuo -0,3° iki -0,87°. Didžiausias pokytis buvo pasiektas gydant „Twin Block“ aparatu, o mažiausias naudojant „EVAA“ aparatą. SNB° kampo pokyčio intervalas buvo nustatytas nuo +1,31° iki +2,88°. Atsižvelgiant į ANB° kampą geriausias rezultatas buvo pasiektas pacientus gydant „Bite – Jumping“ aparatu – -3,51°, prasčiausias rezultatas -0,9° pasiektas gydymui taikant „Frankelio II“ aparatą. Parametro Co – Gn (mm) pokyčio intervalas šio tyrimo metu nustatytas nuo +3,79 mm iki +6,93 mm. Wits – vidurkis buvo 2,58. Tuo tarpu Co – A (mm) mažiausias pokytis buvo +0,18 mm, o didžiausias – +3,98 mm.
31
Lentelė Nr. 5. Išimamų funkcinių ortodontinių aparatų cefalometrinės analizės skeletinių parametrų pokytis, pacientų amžius bei gydymo trukmė Aparatas Pacientų amžius (metai) Gydymo trukmė
(mėnesiai) SNA° SNB° ANB°
Co-Gn (mm) Wits° Co – A (mm) „Andreseno aktyvatorius” 12,29 8,6 0,79 +-2 1,33 +-1,81 -2,10 +-1,18 4,19 +-3,84 Pokytis nematuotas -0,42 +-2,7 „Twin Block” 12,48 13,6 -0,90 +-0,95 1,44 +-1,36 -2,10 +-1,19 6,92 +-6,8 -2,58 +- 0,77 0,18 +-7,67 „Dynamax” 12,75 15 Pokytis nematuotas Pokytis nematuotas -1,00 +-2,50 Art - gnathion 3,79 +-5,47 Pokytis nematuotas Pokytis nematuotas „Bite – Jumping” 11,5 12 -0,42 +-0,50 2,88 +-1,32 -3,51 +-1,28 Pokytis nematuotas Pokytis nematuotas Pokytis nematuotas „Frankelis II” 8,2 29 +0,54 +-1,74 1,44 +-1,54 -0,90 +-1,43 6,93 +-2,32 Pokytis nematuotas 3,98 +-1,8 „EVAA” 11,75 11 -0,3 +-0,53 1,31 +-0,89 -2,15 +-0,42 4,45 +-1,35 Pokytis nematuotas -1,19 +-1,09
32
3.2.2. Išimamų aparatų grupės dentalinių parametrų cefalometrinė analizė
Geriausias rezultatas pagal horizontalaus kandžių perdengimo pokytį buvo stebimas gydant „Dynamax” aparatu – -6,22mm. Mažiausias pokytis buvo -4,36mm gydymui taikant „Bite Jumping” aparatą. Parametro U1 – viršutinio žandikaulio plokštuma pokytis svyravo nuo -3,5° iki -6,78°. U1 – SN pokyčio intervalas buvo nustatytas nuo -3,78° iki -6,95°. Atitinkamai gydant „Bite Jumping” ir Andreseno aktyvatoriumi. Sekančio dentalinio parametro, L1 – apatinio žandikaulio plokštuma, mažiausias pokytis koreguojant Angle II klasę išimamais funkciniais aparatais buvo 3,23°, didžiausias - 5,65°. Ir paskutiniojo parametro IMPA pokyčio intervalas buvo nustatytas nuo 1,73° iki 3,31°.
Detalesni duomenys pateikiami lentelėje Nr. 6.
Lentelė Nr. 6. Išimamų funkcinių ortodontinių aparatų cefalometrinės analizės dentalinių parametrų pokyčiai Aparatas Horizontalus kandžių perdengimas (mm) U1 – viršutinio žandikaulio plokštuma° U1 - SN° L1 – apatinio žandikaulio plokštuma° IMPA° „Andreseno aktyvatorius” -5,02 +-0,99 Reikšmė nematuota -6,95 +-7,57 3,29 +-7,52 2,96 +-1,91 „Twin Block” -4,74 +-2,37 -3,5 +-8,17 Reikšmė nematuota 3,23 +-5,45 3,31 +-6,47 „Dynamax” -6,22 +-2,02 -6,78 +-6,33 Reikšmė nematuota 5,65 +-9,36 Reikšmė nematuota
33
3.3. Cefalometrinių duomenų pokyčių skirtumai tarp funkcinių aparatų grupių
Apžvelgiant nagrinėtus gydymo funkciniais aparatais atvejus nustatyta, jog ANB° pokytis apibendrintai buvo stebimas didesnis išimamų aparatų grupėje. Skirtumas tarp grupių buvo 0,48°. Pirmojoje grupėje – -1,96°, antrojoje – -1,48°. Taip pat šios grupės aparatai buvo pranašesni ir atsižvelgiant į SNB° parametrą. Jų sukeliamų pokyčių vidurkis buvo 1,68°, tuo tarpu fiksuotų aparatų grupėje šis vidurkis apskaičiuotas tik 0,41°. Vertinant apatinio žandikaulio ilgio (Co – Gn) pokytį prieš ir po gydymo skirtumas tarp išimamų ir fiksuotų aparatų grupių buvo nustatytas 0,57 mm. Atsižvelgiant į šio parametro pokytį išimamų aparatų grupė vėl buvo pranašesnė. Tuo tarpu apatinių kandžių protruzijai didžiausią įtaką turėjo fiksuotų aparatų grupė – pokyčio vidurkis buvo 6,3°. Tačiau vertinant horizontalaus kandžių perdengimo pokytį vėl pirmavo išimami funkciniai aparatai. Šioje grupėje vidutiniškai kandžiai retrudavo 5,08 mm.
3.4. Gydymo funkciniais ortodontiniais aparatais trukmės palyginimas
Angle II kl. I poklasio gydymo trukmės vidurkis išimamais funkciniais ortodontinias apartais pagal šią sisteminę literatūros analizę buvo 14,87 mėnesio. Tuo tarpu fiksuotais – 10,32 mėnesio. Skirtumas tarp abiejų grupių – 4,55 mėnesio. Bendras ANB° pokytis išimamų aparatų grupėje –
-1,96°. Vidurkis fiksuotų grupėje – -4,43°. Horizontalaus kandžių perdengimo pokyčiai pirmojoje
grupėje buvo stebimi tokie – -5,09 mm. Antrojoje – -4,45 mm. Detalesni duomenys pateikiami lentelėje Nr. 7.
„Bite – Jumping” -4,36 +-1,5 Reikšmė nematuota -3,78 +-1,07 3,25 +-2,38 Reikšmė nematuota
34
Lentelė Nr. 7. Gydymo trukmės palyginimas
Aparatas Gydymo trukmė (mėnesiai) ANB (°) pokytis Horizontalaus kandžių perdengimo (mm) pokytis Išimami funkciniai aparatai „Andreseno aktyvatorius“ 8,6 -2,10 +-1,18 -5,02 +-0,99 „EVAA“ 11 -2,15 +-0,42 Pokytis nematuotas „Bite – Jumping“ 12 -3,51 +-1,28 -4,36 +-1,5 „Twin Block“ 13,6 -2,10 +-1,19 -4,74 +-2,37 „Dynamax“ 15 -1 +-2,50 -6,22 +-2,02 „Frankelis II“ 29 -0,9 +-1,43 Pokytis nematuotas Gydymo trukmės vidurkis - 14,87
Neišimami funkciniai aparatai „Forsus“ 5,87 -1,61 +-1,42 -4,93 +-1,88 „Jasper Jumper“ 7,58 -1,11 +-2,39 -3,92 +-1,50 „Herbstas“ 17,5 -1,71 +-1,66 -4,46 +-2,67 Gydymo trukmės vidurkis – 10,32
35
3.5. Rezultatų aptarimas
Išanalizavus šios literatūros apžvalgos tiriamųjų cefalometrinius duomenis buvo nustatyta, jog tiek išimami, tiek fiksuoti funkciniai ortodontiniai aparatai gali efektyviai būti naudojami Angle II klasės gydymui. Nors remiantis analizės duomenimis ir apibendrintai apžvelgiant skeletinius parametrus buvo apskaičiuota, jog išimami funkciniai aparatai buvo efektyvesni beveik 18 %. Tuo tarpu nagrinėjant dentalinius cefalometrinės analizės duomenis 22 % efektyvesni buvo fiksuoti funkciniai ortodontiniai aparatai.
Tačiau funkciniai ortodontiniai aparatai nėra vienintelis būdas gydyti Angle II klasės anomaliją. Vienas iš pasirinkimų taip pat galėtų būti gydymas breketais kartu su pasirinktų dantų ekstrakcijomis. Dažniausiai šalinami yra viršutiniai pirmieji kapliai, tačiau atsižvelgiant į paciento klinikinę situaciją gali būti pasirenkami šalinti ir kiti dantys – pvz.: pirmieji viršutinio žandikaulio nuolatiniai krūminiai dantys.
Lyginant šiuos du Angle II klasės gydymo metodus visų pirma dėmesį atkreipia gydymo laiko skirtumas. Šioje literatūros apžvalgoje gydymo trukmės vidurkis buvo apskaičiuotas 12,6 mėnesio (10,32 mėn. – su fiksuotais funkciniais aparatais, 14,87 mėn. – su išimamais funkciniais aparatais). Tuo tarpu tyrime, kur buvo nagrinėjamas gydymo efektyvumas taikant Angle II klasės korekcijai breketų sistemą kartu su pirmųjų viršutinių krūminių dantų ekstrakcijomis, trukmės vidurkis buvo 28 mėnesiai [16].
Gydymui taikant anksčiau paminėtą metodą horizontalaus kandžių perdengimo pokytis buvo nustatytas -5,26 mm [16]. Tai yra šiek tiek daugiau nei gydant funkciniais ortodontiniais aparatais, kur su išimamais aparatais buvo pasiektas 5,09 mm pokytis, o su fiksuotais – 4,45 mm. Tačiau šio parametro pokyčio mechanizmas šiuose gydymo metoduose yra skirtingas. Funkciniai ortodontiniai aparatai labiau veikia skeletines struktūras: SNB˚ pokytis gydant ekstrakciniu būdu buvo apskaičiuotas -0,49˚ [16]. Tuo tarpu funkcinių aparatų įtaka kaukolės bazės santykiui su apatinio žandikaulio baze yra didesnė:su išimamais funkciniais aparatais SNB˚ padidėjo net 1,68˚. Tačiau mažesnis apatinio žandikaulio pokytis ekstrakcinėje grupėje buvo kompensuotas didesniu viršutinio žandikaulio pirmųjų kaplių galiniu poslinkiu [16].
36
3.6. Išvados
Atlikus šią sisteminę literatūros analizę ir apžvelgus pasirinktas mokslines publikacijas buvo padarytos šios išvados:
Išimami funkciniai aparatai skeletinių parametrų pagerėjimui buvo efektyvesni beveik 18 % nei fiksuoti funkciniai aparatai. Tačiau pastarieji buvo net 22 % efektyvesni už išimamus
funkcinius aparatus dentalinių parametrų pagerėjimo atžvilgiu.
Įvertinus gydymo trukmės sąnaudas ir pasiektą gydymo rezultatą, iš visų tirtų šioje literatūros apžvalgoje aparatų, efektyviausias buvo „Forsus“ funkcinis aparatas.
3.7. Praktinės rekomendacijos
Tiek išimami, tiek fiksuoti ortodontiniai funkciniai aparatai yra efektyvūs gydant Angle II kl. ortodontines anomalijas per tam tikrą individualų laiką. Tačiau renkantis aparatą reikėtų atsižvelgti į kelis aspektus:
Paciento amžių. Jeigu pacientas yra augimo spurto metu – galima naudoti tiek išimamus, tiek fiksuotus, tačiau jeigu pacientas yra šiek tiek vyresnis ir jo organizme yra pasibaigęs augimo spurtas – reikėtų rinktis fiksuotą ortodontinį aparatą, kuris tokiu atveju dar gali būti veiksmingas.
Paciento būdą, brandą ir norą bendradarbiauti. Norint nešioti išimamą funkcinį aparatą reikalingas didelis paciento ryžtas ir stipri valia. Jeigu gydytojas mato, jog gali kilti nesklandumų – geriau rinktis fiksuotą ortodontinį aparatą.
3.8. Interesų konfliktas
37
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Baubinienė D. Ortodontinių anomalijų paplitimas ir gydymo reikalingumas tarp Lietuvos moksleivių [daktaro disertacija]. Kauno medicinos universitetas. 2010.
2. Paduano S, Rongo R, Bucci R, Aiello D, Carvelli G, Ingenito A, Cantile T, Ferrazzano GF. Is there an association between various aspects of oral health in Southern Italy children? An epidemiological study assessing dental decays, periodontal status, malocclusions and temporomandibular joint function. 2018 Sep;19(3): 176-180.
3. Otto Steinmassl, Patricia-Anca Steinmassl, Anna Schwarz, Adriano Crismani. Orthodontic Treatment Need of Austrian Schoolchildren in the Mixed Dentition Stage. 2016.
4. Maged Sultan Alhammadi, Esam Halboub, Mona Salah Fayed, Amr Labib, Chrestina El-Saaidi. Global distribution of malocclusion traits: A systematic review. Dental Press J Orthod. 2018 Nov-Dec; 23(6): 40.el-40.
5. Šidlauskas A, Smailienė D, Lopatienė K, Vasiliauskas A, Trakinienė G. Ortodontinių anomalijų diagnostika, dantų lankų tyrimas. 2016.
6. Scott Conley R, Harry L Legan. Esthetics and Biomechanics in Orthodontics. 2015.
7. DiBiase AT, Cobourne MT, Lee RT. The use of functional appliances in contemporary orthodontic practice. Br Dent J. 2015 Feb 16; 218(3): 123-8.
8. Franchi L, Alvetro L, Giuntini V, Masucci C, Defraia E, Baccetti T. Effectiveness of comprehensive fixed appliance treatment used with the Forsus Fatigue Resistant Device in Class II patients. Angle Orthod. 2011 Jul;81(4): 678-83.
9. Francyle Simoes Herrera - Sanches, Jose Fernando Castanha Henriques, Guilherme Janson, Leniana Santos Neves, Karina Jeronimo Rodrigues Santiago de Lima, Rafael Pinelli Henriques Lucelma Vilela Pier. Class II malocclusion treatment using Jasper Jumper appliance associated to intermaxillary elastics: a case report. Dental Press J Orthod. 2013 Mar-Apr; 18(2): 22-9. 10. Moschos A. Papadopoulos. Non-compliance approaches for management of Class II
malocclusion in Skeletal Anchorage in Orthodontic Treatment of Class II malocclusion. 2015. Pages: 6-21.
11. Burhan AS, Nawaya FR. Dentoskeletal effects of the Bite-Jumping Appliance and the Twin-Block Appliance in the treatment of skeletal Class II malocclusion: a randomized controlled trial. Eur J Orthod. 2015 Jun; 37(3): 330-7.
38 12. Fundagul Bilgic, Guvenc Basaran, Orhan Hamamci. Comparison of Forsus FRD EZ and Andresen activator in the treatment of class II, division 1 malocclusions. Clin Oral Investig. 2015 Mar;19(2): 445-51.
13. Fatma Deniz Uzuner, Nilufer Darendeliler, Emel Yucel. Combined fixed – functional treatment of skeletal class II malocclusions with the EVAA appliance. J Orofac Orthop. 2014 Jul;75(4): 275-86.
14. Neville M Bass, Anton Bass. The Dynamax System: A New Orthopedic Appliance. J Clin Orthod. 2003 May;37(5): 268-77.
15. Divya S, H. C. Kiran Kumar, K. Sadashiva Shetty. Effectiveness of functional regulator II appliance in producing skeletal and dental changes and its permanence in class II patiets compared to a control group: a retrospective cephalometric study. Journal of international oral health. 2017. Volume: 9. Pages: 269-278.
16. Booij JW, Goeke J, Bronkhorst EM, Katsaros C, Ruf S. Class II treatment by extraction of maxillary first molars or Herbst appliance: dentoskeletal and soft tissue effects in comparison. J Orofac Orthop. 2013 Jan; 74(1): 52-63.
17. Baysal A, Uysal T. Dentoskeletal effects of Twin Block and Herbst appliances in patients with class II division 1 mandibular retrognathy. Eur J Orthod. 2014 Apr; 36(2): 164-72.
18. Smailienė D, Intienė A, Dobradziejutė I, Kušleika G. Effect of treatment with Twin-Block appliances on body posture in class II malocclusion subjects: A prospective clinical study. Med Sci Monit. 2017 Jan 20; 23:343-352.
19. Burhan AS, Nawaya FR. Dentoskeletal effects of the Bite-Jumping appliance and the Twin-Block appliance in the treatment of skeletal class II malocclusion: a randomized controlled trial. Eur J Orthod. 2015 Jun;37(3): 330-7.
20. Lee RT, Barnes E, DiBiase A, Govender R, Qureshi U. An extended period of functional appliance therapy: a controlled clinical trial comparing the Twin Block and Dynamax appliances. Eur J Orthod. 2014 Oct;36(5): 512-21.
21. Uzuner DF, Darendeliler N, Yucel E. Combined fixed-functional treatment of skeletal class II malocclusions with the EVAA appliance: a preliminary study. J Orofac Orthop. 2014 Jul;75(4): 275-86.
39 22. Schulz S, Koos B, Duske K, Stahl F. Skeletal effects in Angle Class II/1 treated with the functional regulator type II: cephalometric and tensor analysis. J Orofac Orthop. 2016 Nov;77(6): 420-431
23. Khitparat Kamoltham, Chairat Charoemratrote. Treatment effects of mandibular anterior position training versus a fixed Class II corrector in growing patients with skeletal Class II malocclusion. Orthodontic Waves. Volume 77, Issue 4, December 2018, Pages: 209-219.
24. Foncatti CF, Castanha Henriques JF, Janson G, Caldas W, Garib DG. Long-term stability of class II treatment with Jasper jumper appliance. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 2017 Nov;152(5): 663-671.
25. Giuntini V, Vangelisti A, Masucci C, Defraia E, McNamara JA Jr, Franchi L. Treatment effects produced by the Twin Block appliance vs Forsus Fatigue Resistant Device in growing Class II patients. Angle Orthod. 2015 Sep;85(5): 784-9.
26. Bilgiç F, Başaran G, Hamamci O. Comparison of Forsus FRD EZ and Andresen activator in the treatment of class II, division 1 malocclusions. Clin Oral Investig. 2015 Mar;19(2): 445-51. 27. Lima KJ, Henriques JF, Janson G, Pereira SC, Neves LS, Cançado RH. Dentoskeletal changes
induced by the Jasper jumper and activator-headgear combination appliances followed by fixed orthodontic treatment. Aa J Orthod Dentofacial Orthop. 2013 May;143(5): 684-94.
28. Gulec A, Goymen M. Treatment of class II malocclussion: A comparative study of the effects of twin-block and fatigue resistant device. Niger J Clin Pract. 2018 Dec;21(12): 1557-1563. 29. Jakobsone Gundega, Latkauskienė Dalia, McNamara, James A. Mechanisms of Class II
correction induced by the crown Herbst appliance as a single-phase Class II therapy: 1 year follow-up. Prog Orthod. 2013 Sep 11;14: 27.
30. Šidlauskas A, Žilinskaitė L, Švalkauskienė V. Mandibular pubertal growth spurt prediction. Part one: method based on Hand – wrist radiographs. Stomatologija. 2005;7(1): 16-20.
31. Forsus™ Fatigue Resistant DeviceTreatment Guide. 2016.
32. Lee W. Graber, Robert L. Vanarsdall, Katherine W. L. Vig, Greg J. Huang. Orthodontics Current Principles and Techniques. 2017. Chapter 16. Pages: 403-436.
33. Basavaraj Subhashchandra Phulari. Orthodontics – Principles and Practice. 2011. Section 10. Orthodontic appliances. Pages: 373-466.
34. William Clark, William J. Clark. Twin Block Functional Therapy. 2015. Chapter 7. Pages: 85-100.
40 35. Jyotsna Rao. Quick review series for Bds IV Year. 2017. Part I. Topic 25. Myofunctional and
otrhopaedic appliances. Pages: 205-224.
36. Badri Thiruvenkatachari, Jonathan Sandler, Alison Murray, Tanya Walsh, Kevin O’Brien. Comparison of Twin-block and Dynamax appliances for the treatment of Class II malocclusion in adolescents: A randomized controlled trial. Am J Orthod Dentofacial Orthop. 2010 Aug;138(2): 144.e1-9
37. Trakinienė G, Smailienė D, Kučiauskienė A. Evaluation of skeletal maturity using maxillary canine, mandibular second and third molar calcification stages. European Journal of
41
