Arūnė Sapežinskienė
V kursas, 7 grupėSĄSAJA TARP CELIAKIJOS IR VAIKŲ BURNOS
SVEIKATOS BŪKLĖS. SISTEMINĖ LITERATŪROS
APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbasDarbo vadovė:
Asist. Živilė Matulaitienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
SĄSAJA TARP CELIAKIJOS IR VAIKŲ BURNOS SVEIKATOS BŪKLĖS. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantė Darbo vadovė
………... ... (parašas) (parašas)
Arūnė Sapežinskienė Vk. 7gr. Asist. Živilė Matulaitienė
(vardas, pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė) 2019 m. balandžio d. 2019 m. balandžio d.
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:
... ………
Recenzentas:
... ……… (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
(parašas) Recenzavimo data:
...
Eil. BMD reikalavimų
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir
įvertinimas Taip Iš Ne
dalies 1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0
bei reikalavimus?
Santrauka
2 (0.5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0
bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagristas temos naujumas, 0,4 0,2 0
tikslas uždaviniai aktualumas ir reikšmingumas? (1 balas)
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0
tikslas ir uždaviniai?
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo
8 kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, 0,4 0,2 0 kalba, publikavimo būklė ir pan.)
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai 9
Straipsnių (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su 0,2 0,1 straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data? 0 atrankos Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų
kriterijai ir paieškos strategija taip, kad ją galima būtų paieškos metodai bei
10 pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos 0,4 0,1 0 strategija data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir
(3,4balai) atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių
derinius?
11 Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas 0,4 0,2 0 (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar
jei taikoma, meta-analizei)?
12 Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš 0,4 0,2 0
straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių 0,4 0,2 0 duomenys buvo ieškomi ir- kokios prielaidos ar
supaprastinimai buvo daromi?
14 Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta 0,2 0,1 0
atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir- kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant
duomenis?
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo 0,4 0,2 0
rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)?
16 Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: 0,6 0,3 0 įtrauktų įvertinus tinkamumą, ir atmestų,
pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
17 Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų 0,6 0,3 0 Duomenų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo
paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo sisteminimas
laikotarpis, tiriamųjų tipas)? bei analizė
18 (2,2 balo) Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų 0,4 0,2 0 rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys
kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys 0,6 0,3 0 lentelėse pagal atskirus uždavinius?
20 Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir 0,4 0,2 0
Rezultatų nurodyta jų reikšmė? aptarimas
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos 0,6 0,3 0
(1,4 balo) trūkumai?
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0
Išvados iškeltus tikslus ir uždavinius?
24 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0 pagal reikalavimus?
27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra 0,2 0,1 0 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
sąrašas
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas 0,2 0,1 0 (1 balas) moksliniam darbui?
29 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, 0,2 0,1 0 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą +0,2 +0,1 0 temą?
31 Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir +0,4 +0,2 0 rekomendacijos ar jos susiję su gautais rezultatais?
32 Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų +1 +0,5 0
analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
33 Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti +2 +1 0 statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos
meta-analizės rezultatai?
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 <15
psl. psl. (-2 (-5 balai) balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 -1
balai balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 -2
rengimo reikalavimus? balas balai
37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 -1
moksliškai, logiškai, lakoniškai? balo balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 -1
raštingumo klaidų? balai balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 -0,5
Bendri struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo balo
40 reikalavimai Plagiato kiekis darbe >20%
(never t.)
41 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir -0,2 -0,5
puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir balo balo yra tikslus?
42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar -0,2 -0,5 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir balo balo poskyrių pavadinimai?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 -0,5
santrumpų paaiškinimai? balo balo
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai -0,2 -0,5
(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo balo balo kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų):
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ Recenzento vardas , pavardė
___________________________________ Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ………9
SUMMARY ………...10
ĮVADAS ……….11
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ……...13
1.1. Paieškos protokolas ……….13
1.1.1. Atrinktų tyrimų tipai ……….13
1.1.2. Naudoti informacijos šaltiniai ………..……….13
1.1.3. Publikacijų atrankos etapai ………13
1.1.4. Publikacijų įtraukimo ir atmetimo kriterijai ………..14
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ……….16
2.1. Įtrauktų publikacijų charakteristika ………..16
2.2. Burnos minkštųjų audinių pažeidimai ………18
2.2.1. Dažnas aftinis stomatitis ………..18
2.2.2. Lūpų kampų ir liežuvio uždegimai ………..20
2.3. Burnos kietųjų audinių pažeidimai ……….22
2.3.1. Dantų emalio defektai ……….22
2.3.2. Dantų ėduonis ………..26
2.3.3. Vėluojantis dantų dygimas ………28
3. REZULTATŲ APTARIMAS ……….30
IŠVADOS ………..33
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ……….34
LITERATŪROS SĄRAŠAS ………35
SANTRUMPOS
DAS – dažnas aftinis stomatitas; DED – danties emalio defektai;
SED – specifiniai (sisteminiai) emalio defektai; VDD – vėluojantis dantų dygimas;
SRS – statistiškai reikšmingas skirtumas; SNS – statistiškai nereikšmingas skirtumas; CSG – celiakija sergančių grupė;
KG – kontrolinė grupė;
KPI – nuolatinio sąkandžio dantų ėduonies intensyvumo rodiklis, kuriame: K – kariozinių, P – plombuotų ir I – dėl karieso išrautų dantų skaičius vienam asmeniui;
kpi – pieninio sąkandžio dantų ėduonies intensyvumo rodiklis, kuriame: k – kariozinių, p – plombuotų ir i – dėl karieso išrautų dantų skaičius vienam asmeniui;
9
SĄSAJA TARP CELIAKIJOS IR VAIKŲ BURNOS SVEIKATOS BŪKLĖS. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Celiakija – neišgydoma liga su genetiškai nulemtu glitimo netoleravimu, kuriai būdingi sunkūs žarnyno gleivinės ląstelių imuniniai pažeidimai. Be klasikinių virškinamojo trakto sutrikimų, celiakija gali pasireikšti tik minimaliais žarnyno pažeidimais, su silpna ar visai neišreikšta sistemine simptomologija („tylioji“ligos forma). Dėl nepasireiškusių ar nežymių gastroenterologinių simptomų liga būna aptinkama tik vyresniame amžiuje, o ne vaikystėje, ko pasekoje įvyksta didesni organizmo pažeidimai. Pripažįstama, kad tarp netipinių celiakijos požymių yra tam tikrų burnos pakitimų, kurie neabejotinai susieti su celaikija: dantų emalio defektai, dažnas aftinis stomatitas, vėluojantis dantų dygimas, dantų ėduonis, lūpų kampų ar liežuvio uždegimas, burnos džiūvimas. Norint išvengti didesnių organizmo sistemų pažeidimų yra svarbu atpažinti ir diagnozuoti celiakiją vaikams, turintiems užslėptą ligos formą. Todėl negalima pamiršti burnos pažeidimų, kurie yra vieni iš celiakijos nespecifinių simptomų ir gali tapti svarbūs tyliosios ligos formos atpažinimui ir diagnozavimui.
Atsižvelgiant į tai, šio darbo tikslas yra atlikti sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą ir įvertinti celiakijos įtakotus burnos pažeidimus.
Medžiaga ir metodai: Straipsnių paieška atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse PubMed, Researchgate ir Wiley Online Library. Pasirinkti klinikiniai tyrimai atlikti su žmonėmis, parašyti anglų kalba, publikuoti 2008 – 2018 metais. Straipsniuose nagrinėta sąsaja tarp celiakijos ir vaikų burnos sveikatos būklės. Atrinkta 13 publikacijų, kuriuose bendrai dalyvavo 1937 tiriamieji. Rezultatai: Atlikus straipsnių analizę buvo nustatyta, jog yra reikšminga sąsaja tarp celiakijos ir vaikų burnos sveikatos būklės. Dažniausios nustatytos ligos išraiškos burnoje – specifiniai emalio pažeidimai (defektai) ir dažnas aftinis stomatitas.
Išvados: Išsamus burnos tyrimas, ypatingą dėmesį skiriant specifiniams emalio defektams, bei dažnam
aftiniam stomatitui, gali nulemti ankstyvą celiakijos tyliosios formos diagnozę.
Galime teigti, jog yra sąsaja tarp celiakijos ir vaikų burnos sveikatos būklės, tačiau reikalingi tolimesni tyrimai, norint nustatyti tikslias šio ryšio priežastis.
Raktiniai žodžiai: children celiac disease, oral health, dental enamel defects, aphthous stomatitis,
10
CONNECTION BETWEEN CELIAC DISEASE AND CHILDREN ORAL HEALTH STATUS. A SYSTEMATIC LITERATURE REVIEW
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: Celiac disease is a permanent disease with genetically determined intolerance of gluten which is characterized by severe immune defects in the intestinal mucosa. Individuals with celiac disease may present gastrointestinal symptoms or none of these (called "silent" form of the disease). In silent form gastroenterological symptoms can occur only at an older age not in childhood and it can cause serious damage. Nowadays it is widely recognized that among these atypical signs of celiac disease, there are some oral manifestations which are strictly related to ascertained coeliac disease: dental enamel defects, recurrent aphthous stomatitis, delayed tooth eruption, caries, angular cheilitis, atrophic glossitis, dry mouth. In order to diagnose celiac disease at early age dentists and the first dental visits plays a fundamental role in detecting symptoms related to celiac disease and for the next medical treatments. The aim of this work is to do a systematic review of scientific literature and to evaluate celiac disease-related oral lesions.
Materials and Methods: Article was searched in electronic databases: PubMed, Researchgate and Wiley Online Library subscribed by LSMU. Selected clinical trials conducted with humans, written in English from 2008 to 2018. The relationship between celiac disease and pediatric oral health has been studied in articles. Thirteen publications were selected, with a total of 1937 participants.
Results: The analysis of the articles showed that there is a significant coherence between celiac disease and oral health of children. The most common manifestations of the disease in the mouth were specific enamel lesions (defects) and recurrent aphthous stomatitis.
Conclusions: A comprehensive oral examination, with particular attention to specific enamel defects and recurrent aphthous stomatitis, may lead to early diagnosis of the silent form of celiac disease. We can say that there is a coherence between celiac disease and childrens oral health, but further research is needed to determine the exact cause of this relationship.
Keywords: children celiac disease, oral health, dental enamel defects, aphthous stomatitis, delayed
11
ĮVADAS
Celiakija – neišgydoma liga su genetiškai nulemtu glitimo netoleravimu, kuriai būdingi sunkūs žarnyno gleivinės ląstelių imuniniai pažeidimai. Glitimas yra baltymas randamas kviečiuose, rugiuose, miežiuose, taip pat gali būti ir avižose. Celiakija vaikų liga, nes dažnai diagnozuojama labai ankstyvame amžiuje, tarp devinto ir dvylikto gyvenimo mėnesių, po to, kai į mitybą įtraukiamas glitimas ir to pasekoje atsirada žarnyno enteropatijos simptomai [1].
Celiakijos paplitimas apie 1% tarp Amerikos ir Europos populiacijos gyventojų. Panašus celiakijos paplitimas, santykiu 1:115, nustatytas ir Turkijoje [2].
Be klasikinių virškinamojo trakto sutrikimų (viduriavimo, pilvo pūtimo, vėmimo, svorio netekimo ir blyškumo) celiakija gali pasireikšti tik minimaliais žarnyno pažeidimais, su silpna ar visai neišreikšta sistemine simptomologija (vadinama „tyliąja“ ligos forma). Šiems pacientams simptomų stoka gali išlikti ilgą laiką, nepaisant to, kad žarnyno biopsija rodo tipišką žarnyno gleivinės atrofiją [3]. Dėl nepasireiškusių ar nežymių gastroenterologinių simptomų liga būna aptinkama tik vyresniame amžiuje, o ne vaikystėje, ko pasekoje įvyksta didesni organizmo pažeidimai.
Burna yra virškinamojo trakto sistemos dalis, todėl pacientams sergant celiakija, joje taip pat gali atsirasti ligos įtakotų pakitimų. Kadangi burną lengva ištirti, jos pažeidimų atpažinimas ir įvertinimas gali būti svarbūs nustatant ankstyvąją celiakijos diagnozę [4]. Kuomet žinoma kokie burnos pažeidimai būdingi sergant celiakija, klinikinis burnos minkštųjų ir kietųjų audinių įvertinimas gali padėti nustatyti pacientus su netipiška ar tyliąja ligos forma jaunesniame amžiuje [5].
Žinoma, kad tik vidaus ligų gydytojai, gali nustatyti celiakijos diagnozę, įvertinti specifinių antikūnų buvimą ir patvirtinti žarnyno gleivinės pažeidimus [6]. Tačiau, daugelyje straipsnių yra pabrėžiama, kad tam tikri burnos pažeidimai galėtų būti vertinami kaip rizikos faktoriai, kurie įspėja apie galimą sirgimą celiakija [7].
Pripažįstama, kad tarp netipinių celiakijos požymių yra tam tikrų burnos pažeidimų, kurie neabejotinai susieti su celaikija: dantų emalio pažeidimai ir defektai, dažnas aftinis stomatitas, vėluojantis
12
dantų dygimas, dantų ėduonis, lūpų kampų uždegimas (anguliarinis cheilitas), atrofinis liežuvio uždegimas, burnos džiūvimo ir liežuvio deginimo simptomai. Dėl šios priežasties odontologai ir pirmieji apsilankymai pas juos vaidina vieną pagrindinių vaidmenų aptinkant simptomus susijusius su celiakija ir tolimesniu mediciniu gydymu [5, 6, 8].
Celiakija dar vadinama „klinikiniu chameleonu“, nes ji gali pasireikšti daugybe nespecifinių simptomų [8]. Norint išvengti didesnių organizmo sistemų pažeidimų yra svarbu atpažinti ir diagnozuoti celiakiją ne tik vaikams turintiems išreikštus klasikinius virškinimo trakto sutrikimus, bet ir turintiems užslėptą ligos formą, be išreikštų klasikinių simptomų. Dėl šios priežasties yra svarbu atpažinti burnos pažeidimus, kurie yra vieni iš celiakijos nespecifinių simptomų, galinčių padėti atpažinti ir diagnozuoti tyliąją ligos formą, taip užkertant kelią sunkesniems organizmo pažeidimams.
Darbo tikslas. Atlikti sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą ir įvertinti celiakijos įtakotus burnos pažeidimus.
Uždaviniai:
1. Atrinkti publikacijas nagrinėjančias celiakijos sąsajas su vaikų burnos sveikata. 2. Išsiaiškinti kokį poveikį vaikų burnos sveikatos būklei turi celiakija.
3. Nustatyti ar klinikinė burnos apžiūra gali būti reikšminga nustatant tyliąją (netipinę) celiakijos formą, bei naudinga ankstyvam celiakijos diagnozavimui.
13
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS
METODAI BEI STRATEGIJA
Sisteminės literatūros apžvalgos duomenų analizavimas ir aptarimas buvo sudarytas remiantis PRISMA principais [9].
1.1 Paieškos protokolas.
1.1.1 Atrinktų tyrimų tipai. Ruošiant sisteminę literatūros apžvalgą, įtraukti straipsniai, kuriuose aprašomi klinikiniai tyrimai atlikti su žmonėmis (vaikais) ir tiriantys celiakijos išraiškas vaikų burnoje (aftinis stomatitis, dantų emalio pažeidimai ir defektai, vėluojantis dantų dygimas, ėduonis, lūpų kampų ar liežuvio uždegimas). Atrinkti straipsniai publikuoti ne seniau, nei prieš dešimt metų, nuo 2008 metų sausio 1d. iki 2018 metų gruodžio 31d. Publikacijos turėjo būti parašytos ar išverstos į anglų kalbą ir pilno teksto.
Straipsniai, į sisteminę literatūros apžvalgą neįtraukti, jei neatitiko darbo tikslo ir uždavinių. Taip pat atmetėme sistemines literatūros apžvalgas, meta-analizes ir publikacijas, kuriuose nurodoma maža tiriamųjų imtis (vieno klinikinio atvejo tyrimai) ar nėra kontrolinės grupės.
1.1.2 Naudoti informacijos šaltiniai. Straipsnių ieškojome LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse PubMed, Researchgate ir Wiley Online Library. Mokslinės literatūros paieška vykdyta naudojantis „Google Mokslinčius“, bei žurnale „The Journal of Clinical Pediatric Dentistry”. Publikacijų paieška atlikta nuo 2018.11.01 iki 2019.02.24.
Publikacijų paieškai naudoti raktiniai žodžiai: „children celiac disease“ , „oral health“ , „dental enamel defects“ , „aphthous stomatitis“ , „delayed tooth eruption“.
Naudotos raktinių žodžių kombinacijos: „children celiac disease“ AND (ir) „oral health“ OR (ar) „dental enamel defects“ OR (ar) „aphthous stomatitis“ OR (ar) „delayed tooth eruption“.
1.1.3 Publikacijų atrankos etapai. Pagal nurodytus kriterijus atrinkus straipsnius, lyginome su gautais rezultatais iš kiekvienos duomenų bazės, pagal kiekvieną pateiktą raktažodį. Atmetėme pasikartojančius tų pačių autorių ir ta pačia tema parašytus straipsnius, kurie rasti skirtingose duomenų bazėse arba ieškant pagal skirtingus raktinių žodžių derinius.
14
Sudaryta PRISMA lentelė (priedas nr. 1), kurioje nurodyti atmestų ir tinkamų publikacijų skaičiai. Iš viso surasta 944 moksliniai tiriamieji straipsniai. Patikslinus paiešką, ieškant publikacijų nesenesnių kaip 10 metų, iš 944 publikacijų liko 345 straipsniai. Atmetus klinikinių studijų publikacijas, kuriuose tyrimai atlikti su gyvūnais, žmonėmis vyresniais, nei 18 metų amžiaus, bei straipsnius parašytus ne anglų kalba, ne pilno teksto, liko 102 publikacijos. Atmetus sistemines literatūros apžvalgas ir meta-analizes liko 56 straipsniai. Perskaičius pavadinimus ir santraukas, iš likusių publikacijų atsirinktos 25 pilnam teksto skaitymui. Nors visi likę straipsniai buvo susiję su celiakija ir jos poveikiu vaikų burnos sveikatai, tačiau 12 publikacijų neatitiko nusistatytų atrankos kriterijų. Taigi, po detalios mokslinių tiriamųjų straipsnių analizės, atsirinkome 13 publikacijų tinkamų sisteminei literatūros apžvalgai.
1.1.4 Publikacijų įtraukimo ir atmetimo kriterijai:
Straipsnius atitikusius visus reikalavimus įtraukėme galutinei rezultatų analizei:
1. Pasirinktos tik tos publikacijos, kuriuose atlikti klinikiniai, pjūviniai, atvejo kontrolės, retrospektyviniai ar perspektyviniai (kohortiniai) tyrimai, nagrinėję celiakijos poveikį vaikų burnos sveikatai.
2. Tyrimai atlikti su vaikais, kuriems tuo metu buvo nuo 0 iki 18 metų.
3. Studijose tirtos dvi grupės, viena vaikų sergančių celiakija, kita – kontrolinė (vaikų nesergančių jokiomis sisteminėmis ar autoimuninėmis ligomis).
4. Tirta ir analizuota bent viena celiakijos išraiška burnoje: dažnas aftinis stomatitas (DAS), dantų emalio defektai (DED), dantų ėduonis, vėluojantis dantų dygimas (VDD), lūpų kampų ar liežuvio uždegimas. Pagal šiuos kriterijus straipsniai atmesti iš galutinės rezultatų analizės:
1. Publikacijos, kuriose nagrinėti vieno klinikinio atvejo tyrimai ar nėra dviejų vaikų grupių (sergančiųjų celiakija ir kontrolinės grupės). Taip pat sisteminės literatūros apžvalgos, meta-analizės, tyrimai su gyvūnais, tyrimai su žmonėmis vyresniais, nei 18 metų amžiaus, bei publikacijos parašytos ne anglų kalba arba ne pilno teksto.
15
2. Straipsniai, kuriuose aprašyti tyrimai apie vaikus sergančius celiakija, tačiau netirta šios ligos išraiškų/pažeidimų burnoje.
3. Studijos kuriose nagrinėti tokie vaikų burnos pažeidimai, kaip DED, ėduonis, DAS, VDD, lūpų kampų ar liežuvio uždegimas, tačiau tirti vaikai sergantys ne celiakija, o kitomis sisteminėmis ar imunodeficitinėmis ligomis.
Atlikdami straipsnių atranką ir formuodami paieškos frazes naudojomės PICOS modeliu (priedas Nr.2), pagal kurio kriterijus buvo atrenkamos sisteminei literatūros analizei tinkamos publikacijos.
PICOS remiasi šiais penkiais parametrais (kriterijais):
P = population – populiacija (tiriamosios pacientų grupės apibūdinimas) I = intervention – intervencija (naudotų publikacijų\tyrimų pobūdis)
C = comparision – palyginimas (rašoma tik tada, jei atrinktame straipsnyje yra lyginama du ar daugiau skirtingų požymių/sąvybių)
O = outcome – rezultatai (ką siekiama išsiaiškinti su atliekamu tyrimu) S = study design – studijų dizainas.
16
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
Atliekant pirminę straipsnių paiešką surasta 944 publikacijos. Tikslinant paiešką, pagal nusistatytus straipsnių tinkamumo ir atmetimo kriterijus, sisteminei literatūros apžvalgai atrinkome 13 publikacijų. Į galutinį analizuojamų straipsnių sąrašą neįtrauktos publikacijos, kuruose tirti suaugusieji, nėra kontrolinės tiriamųjų vaikų grupės ar aprašomo tyrimo imtis per maža, jog būtų galima vertinti gautą rezultatą. Atmetėme sistemines literatūros apžvalgas, meta-analizes, tyrimus atliekamus su gyvūnais ir pasikartojančias publikacijas rastas skirtingose duomenų bazėse ar ieškant pagal skirtingus raktinius žodžius.
Publikacijų aktualumas įvertintas pagal tai, ar jose esančią informaciją galima pritaikyti norint atsakyti į baigiamojo magistrinio darbo tikslą, bei uždavinius. Pasirinkti straipsniai nagrinėję burnos kietųjų ir minkštųjų audinių pažeidimus (dažnas aftinis stomatitas (DAS), dantų emalio defektai (DED), dantų ėduonis, vėluojantis dantų dygimas (VDD), lūpų kampų ar liežuvio uždegimas), kurie galėjo būti reikšmingi ankstyvam celaikijos diagnozavimui.
2.1 Įtrauktų publikacijų charakteristika. Atrinkta 13 straipsnių aprašančių tyrimus, kuriuose bendrai dalyvavo 1937 tiriamieji, duomenys nurodomi lentelėje Nr.1. Studijose buvo analizuojama celiakijos sąsaja su vaikų burnos pažeidimais: devyniose tirtas DAS, trijose - lūpų kampų ir/ar liežuvio uždegimai, aštuoniose – daugybinis kariesas, trijose - VDD ir visuose trylikoje tyrimų nagrinėjama DED sąsaja su celiakija.
Analizuoti moksliniai straipsniai iš 5 skirtingų šalių: 4 publikacijos iš Italijos, 5 iš Turkijos, 2 iš Brazilijos, po vieną publikaciją iš Libijos, bei Saudo Arabijos.
Pasirinktų tyrimų imtys svyravo nuo 50 iki 600 vaikų. Vidurkis – 149 vaikai. Visose atliktose studijose didesnį tyriamųjų skaičių sudarė mergaitės. Vaikų amžius svyravo nuo 2 iki 18 metų. Nei vienoje publikacijoje nebuvo reikšmingo amžiaus ir lyties skirtumo tarp celiakija sergančių ir sveikų vaikų grupių.
Visos studijos atliktos su žmonėmis (vaikais 0 – 18m.). Klinikinis atrinktų pacientų vertinimas
17
ir natūralią šviesą, bei dentalinį veidrodėlį ir zondą. Vertinant danties kietųju audinių pažeidimus, buvo nuvalomas dantų apnašas ir nusausinamas paviršius.
Lentelė Nr.1 Mokslinių publikacijų bendroji charakteristika Autoriai, metai, šalis Imtis sergančių celiakija Imtis kontrolinės grupės Tiriamas burnos pažeidimas Sergančių celiakija amžius ir vid.amžius Sveikų vaikų amžius ir vid.amžius Rosita Saraceno ir kt. (2016), Italija 83 83 DAS(dažnas aftinis stomatitas), DED(dantų emalio defektai); Ėduonis 2-17m. 8.9±2.12 2-17m. 8.7±2.12 Ennio Bramanti ir kt. (2014), Italija 71 54 VDD(vėluojantis dantų dygimas); DAS; Liežuvio, lūpų kampų uždegimas; DED; Ėduonis 2-16m. 7.5±4.4 2-16m. 8.8±2.9 Sibel Acar ir kt. (2012), Turkija
35 35 DED; DAS; Ėduonis 6-19m.
- 6-19m. - M. Costacurta ir kt. (2010), Italija 300 300 DED; DAS; VDD; liežuvio uždegimas; Ėduonis 4-13m. 8.16±2.95 4-13m. 8.29±2.95 Damla Aksit Bıcak ir kt. (2018), Turkija 30 30 DED; VDD; DAS 6-16m. 12.76±3.08 6-16m. - I.T. Siqueira-Alves Cruz ir kt. (2018), Brazilija 40 40 DED; Ėduonis 3-17m. - 3-17m. - Kenan Cantekin ir kt. (2015), Turkija
25 25 DED; Ėduonis; DAS 4-16m.
8.94±2.08 4-16m. 9.66±4.26 F. Kitazono De Carvalho ir kt. (2015), Brazilija 52 52 DED; Ėduonis 2-15m. 11.59±5.74 2-15m. 11.48±5.26 A. Dane ir kt. (2016), Turkija 35 35 DED; DAS 5-15m. 9.71±2.49 5-15m. 9.57±2.40 Khadiga Herwis ir kt. (2015), Libija 40 30 DED 3-18m. 11 5-16m. 12 Behiye Sezgin Bolgul ir kt. (2014), Turkija
82 110 DED; Ėduonis; DAS 4-7m.
5.7±1.2* 6-16m. 10.2±1.8** 3-7m. 5.1±0.9* 6-16m. 11.6±2.1**
18 Alessandra Majorana ir kt. (2010), Italija 125 125 DED 7,2 ±2,8 7,2 ±2,8 Soliman Ouda ir kt. (2010), Saudo Arabija
50 50 DAS; DED, liežuvio,
lūpų kampų uždegimas 10-18m. 14.16±2.23
10-18m. 14.43±2.23 *vaikų grupė su pieniniu sąkandžiu
** vaikų grupė su mišriu ar nuolatiniu sąkandžiu
2.2 Burnos minkštųjų audinių pažeidimai
2.2.1 Dažnas aftinis stomatitas (DAS). Pasikartojantis aftinis stomatitas vienas iš labiausiai paplitusių burnos gleivinės pažeidimų tarp žmonių. DAS apibūdinamas kaip apvalios skausmingos opos burnos gleivinėje, turinčios nekrotinius centrus, apsuptos eriteminiu žiedu [6]. Kituose šaltiniuose rastas pasikartojančio aftinio stomatito apibrėžimas – „DAS pasireiškia nedidelėmis apvaliomis ar ovaliomis eriteminėmis aftomis su aiškiai apibrėžtais kraštais ir geltonu, ar dažniau pilku dugnu“ [8, 10]. Mažesni DAS pažeidimai apvalūs, ne daugiau nei 10 mm skersmens, didesnės aftos kliniškai panašios į mažesnes, tačiau jų skresmuo didesnis, nei 10 mm, šie pažeidimai burnoje išlieka ilgiau [10].
Iš 13 literatūros analizės tyrimų, 9 nagrinėjo DAS sąsajas su celiakija. Norint įvertinti stomatito paplitimą tarp celiakija sergančių ir sveikų vaikų grupių, be klinikinės pacientų apžiūros, visuose tyrimuose buvo atliekama pacientų ir tėvų apklausa, bei renkama medicininė anamnezė susijusi su ankstesniais stomatito atvejais. Aštuoniuose iš devynių, anksčiau minėtų studijų, nustatytas ryšys tarp celiakijos ir DAS paplitimo vaikų tarpe. Sergantieji celiakija dažniau sirgo pasikartojančiu stomatitu lyginant su kontrolinės grupės vaikais. Atskirų tyrimų DAS pasireiškimo dažnis, skirtingose tiriamųjų grupėse, nurodytas lentelėje (Lentelė nr.2).
Damla Aksit Bicak ir bendraautoriai [10] teigė, jog nustatė didesnį DAS paplitimą kontrolinėje grupėje 5 (16.6%), o tarp sergančių celiakija vaikų nebuvo nei vieno susirgimo stomatitu. Tačiau šis skirtumas tarp grupių nebuvo statistiškai reikšmingas (p ˃ 0.05).
Behiye Sezgin Bolgul su bendraautoriais [11] atlikę tyrimą nerado nei vieno vaiko turinčio aftinį stomatitą. Studijos metu jie nepastebėjo statistiškai reikšmingo skirtumo tarp sveikų ir sergančių celiakija vaikų, tačiau remiantis tėvų užpildytais klausimynais ir ankstesniais klinikiais įrašais nustatyta
19
– visi pacientai sergantys celiakija, sirgo aftiniu stomatitu ankstyvojoje celiakijos ligos stadijoje. Todėl autoriai manė, jog negalima visiškai paneigti ryšio tarp celiakijos ir aftinio stomatito pasireiškimo.
Kenan Cantekin su bendraautoriais atliktame tyrime [2] DAS celiakijos grupėje nustatytė 11 iš 25 vaikų (44%), tuo tarpu stomatitas nerastas nei vienam pacientui iš kontrolinės grupės. Panašūs rezultatai gauti A.Dane ir bendraautorių studijoje [12], kurioje 31,4% iš celiakija sergančių vaikų grupės turėjo DAS, tuo tarpu kontrolinėje grupėje nerasta nei vieno susirgimo stomatitu. Nustatytas statistiškai reikšmingas didesnis DAS paplitimas tarp celiakija sergačių vaikų (p˂0.05).
Ennio Bramanti ir bendaautorių atliktame tyrime [8] buvo siekiama įvertinti celiakijai būdingų burnos pažeidimų paplitimą tarp celiakija sergančių ir sveikų vaikų, nustatyti šių pakitimų sąsajas su liga. Vienas iš vertinamų pažeidimų – DAS. Tyrime dalyvavo 125 vaikai, kurie buvo suskirstyti į tris grupes: A grupėje – 50 celiakija sergančių vaikų, B grupėje – 21 potencialiai celiakija sergančtis vaikas (tylioji celiakijos forma), C grupėje – 54 sveiki vaikai (kontrolinė grupė). Atliktos studijos rezultatai parodė didesnį DAS paplitimą tarp A ir B grupių vaikų, nei tarp kontrolinės grupės. Vis dėlto nustatytas didžiausias sergamumas stomatitu tarp tyliąja celiakijos forma sergančių vaikų (B grupė), kurie nesiskundė jokiais virškinimo trakto sutrikimais prieš jiems diagnozuojant ligą. Studijos metu nustatytos dažniausios aftų pasireiškimo vietos: lūpų gleivinė ir liežuvio šoniniai paviršiai.
Rositos Saraceno ir bendraautorių atliktoje studijoje [13] tiriamųjų imtį sudarė 166 pacientai, iš kurių 83 sirgo celiakija, likę 83 sveiki (kontrolinė grupė). Remiantis klininine apžiūra ir medicinine anamneze autoriai nustatė reikšmingai didesnį DAS paplitimą celiakija sergančių vaikų grupėje, lyginant su kontroline (p˂0.0006). Panašius rezultatus nurodė ir Soliman Ouda su bendraautoriais [14], jų tyrime pacientai sergantys celiakija reikšmingai dažniau sirgo aftiniu stomatitu lyginant su kontroline grupe (p ˂ 0.001).
Sibel Acar ir kt. atliko tyrimą [6] ir nustatė DAS 13 (37.1%) celiakija sergančių pacientų ir 4 (11.4%) kontrolinėje grupėje. Tai nurodė statistiškai reikšmingą didesnį aftinio stomatito paplitimą tarp sergančių celiakija (p = 0.012). Šiems tyrimams pritarė M.Costacurta su bendraautoriais: nustatė statistiškai reikšmingus DAS paplitimo skirtumus tarp sergančių ir sveikų vaikų (p=0.005) [15].
20
Lentelė nr.2 DAS (dažno aftinio stomatito) pasireiškimo dažnis skirtingose tiriamųjų grupėse.
Autoriai, metai DAS sergančių
celiakija grupėje DAS kontrolinėje grupėje Statistinė rezultatų reikšmė % n % n Rosita Saraceno ir kt. (2016) 69% - 43% - p < 0,0006 SRS (Statistiškai reikšmingas skirtumas) Ennio Bramanti ir kt. (2014) 52% 66.7% 26 iš 50* 14 iš 21** 7.4% 4 iš 54 SRS Sibel Acar ir kt. (2012) 37.1% 13 11.4% 4 p = 0.012 SRS M. Costacurta ir kt. (2010) 8.3% 25 3% 9 p = 0.005 SRS
Damla Aksit Bicak ir kt. (2018) 0 16.6% 5 SNS (Statistiškai nereikšmingas skirtumas) p ˃ 0.05 Kenan Cantekin ir kt. (2015) 44% 11 0 0 SRS A.Dane ir kt. (2016) 31.4% 11 0 0 p ˂ 0.05 SRS
Behiye Sezgin Bolgul ir
kt. (2014)
0 0 0 0 SNS
Soliman Ouda ir kt. (2010) 32% 16 6% 3 p ˂ 0.001 SRS * A grupė, vaikai sergantys tipine celiakijos forma
** B grupė, vaikai sergantys tyliąja celiakijos forma.
2.2.2 Lūpų kampų ir liežuvio uždegimai. Iš 13 tyrimų įtrauktų į literatūros analizę, 3 jų nagrinėjo celiakijos sąsają su liežuvio uždegimu, dvejuose, iš šių trijų tyrimų, kartu nagrinėta ir lūpų uždegimo sąsajos su celiakija. Gauti rezultati pateikt lentelėje Nr.3.
Ennio Bramanti ir bendaautorių atliktame tyrime (2014m.) [8] nagrinėta keletas liežuvio uždegimo tipų. Vienas jų - „geografinis“ liežuvis, kuriam būdinga liežuvio nugarėlėje esantys šiek tiek iškilūs plotai atrofišku paviršiumi, apsupti geltona ar pilka aplinkine zona. Šis uždegimas buvo rastas 5 iš 50 sergančių tipine celiakijos forma, 4 iš 21 sergančio tyliąja ligos forma ir 2 iš 54 vaikų kontrolinėje grupėje. Kita tirta uždegimo forma – atrofinis liežuvio uždegimas, jo metu matomas lygus, eriteminis liežuvio paviršius, pacientui sunku kramtyti, ryti ir kalbėti. Ši būklė rasta 7 iš 50 sergančių tipine celiakijos forma, 5 iš 21 sergančio tyliąja ligos forma ir 1 iš 54 vaikų kontrolinėje grupėje. Taip pat aptariamas „degančio“ liežuvio simptomas, kurio metu vaikai jaučia liežuvio deginimo pojūtį, neįtakotą
21
jokios traumos, susijusį su eritema ir edema ant liežuvio galo. Simptomas rastas pas 7 iš 50 vaikų sergančių tipine celiakijos forma, pas 2 iš 21 sergančio tyliąja ligos forma ir pas 3 iš 54 pacientų kontrolinėje grupėje, šis simptomas buvo susietas su anamnezėje rasta mažakraujyste. Šioje studijoje tirtas ir lūpų kampų uždegimas, nurodyti jam būdingi požymiai: difuzinis raudonumas, erozijos, įtrūkimai, opelės. Visais diagnozuotais atvejais nustatytas lengvos formos uždegimas, rastas 3 iš 50 sergančių tipine celiakijos forma, 2 iš 21 sergančio tyliąja ligos forma ir 2 iš 54 vaikų kontrolinėje grupėje.
2014 m. Italijoje paskelbtos publikacijos [8] autoriai teigia, kad visi, anksčiau aprašyti, burnos minkštųjų audinių pažeidimų tyrimai nurodo statistiškai reikšmingai dažnesnius uždegimus pacientams sergantiems celiakija. Šiam teiginiui prieštarauja M.Costacurta ir kt. [15]. Nagrinėdami liežuvio uždegimo pasireiškimo dažnį, jie nerado statistiškai reikšmingo skirtumo tarp celiakija sergančių ir sveikų vaikų grupių (p = 0.664). Tokią pačią išvadą pateikė ir Soliman Ouda su kolegomis [14], kurie taip pat nerado statistiškai reikšmingo skirtumo vertindami lūpų kampų uždegimą tarp skirtingų vaikų grupių (p = 0.14).
Lentelė Nr.3 Lūpų kampų ir liežuvio uždegimo paplitimas, tarp celiakija sergančių ir sveikų vaikų grupių.
Studijos Ennio Bramanti ir kt. M. Costacurta ir kt. Soliman Ouda ir kt. Sergntys celiakija Potencialiai sergantys celiakija Kontrolinė grupė Sergantys celiakija Kontrolinė grupė Sergantys celiakija Kontrolinė grupė % n % n % n % n % n % n % n Geografinis liežuvis 10% 5 19% 4 3.7% 2 - - - - 8% 4 2% 1 Atrofinis liežuvis 14% 7 23.8% 5 1.85% 1 3.3% 10 4% 12 - - - - Degančio liežuvio simptomas 14% 7 9.5% 2 5.55% 3 - - - - - - - - Lūpų kampų uždegimas 6% 3 9.5% 2 3.7% 2 - - - - 12% 6 4% 2
22
2.3 Burnos kietųjų audinių pažeidimai
2.3.1 Dantų emalio defektai (DED). Danties emalio mineralizacijos sutrikimai gali atsirasti dėl daugybės sisteminių ligų, tačiau celiakija sergančių pacientų emalio defektai yra specifiniai [16]. Aine [18] 1986m. pirmą kartą aprašė emalio defektus išskirtinai susijusius su celiakija [8]. Emalio defektai, tai hipoplaziniai pažeidimai, dažniausiai pasireiškiantys emalio spalvos pakitimais ar jo paviršiuje atsirandančiais įdubimais, grioveliais, o kartais ir visišku emalio praradimu [17]. Šie specifiniai (sistemingi) emalio defektai yra simetriški, chronoligiškai įtraukiantys tuos pačius dantis dešinėje ir kairėje dantų lanko pusėje. Kiti emalio defektai (spalvos pakitimai, pavienių dantų hipoplazija, skaidrumo sutrikimai), kurie nėra simetriški, klasifikuojami kaip nespecifiniai. [8]. Norint įvertinti specifinius emalio defektus (SED) būdingus celiakijai, mūsų analizuotuose tyrimuose, autoriai naudojosi Aine ir bendraautorių [18] sukurta lentele, kurioje SED klasifikuojami pagal jų klinikinio pobūdžio sunkumą I–IV klasėmis ( Lentelė nr.4 ) [10, 16, 19, 20].
Lentelė Nr.4 Dantų emalio defektų klasifikavimas sergant celiakija pagal Aine [18]
0 klasė Jokių defektų.
I klasė Emalio spalvos defektai. Pavienės ar daugybinės kreminės, geltonos ar rudos dėmės su aiškiai apibrėžtomis ar išsiliejusiomis ribomis. Emalis dalinai arba visiškai praradęs blizgumą.
II klasė Nedideli struktūriniai emalio defektai. Emalio paviršius šiurkštus, matomi horizontalūs grioveliai ar seklios duobelės. Galimi spalviniai pakitimai, emalio drumztumas. Emalis dalinai arba visiškai praradęs blizgumą.
III klasė Akivaizdūs struktūriniai emalio defektai. Emalis dalinai arba visiškai praradęs blizgumą, su giliais horizontaliais groveliais, kurie gali būti įvairaus pločio ir turėti didelias vertikalias duobeles. Galimos didelio emalio drumztumo ir ryškių spalvinių pakitimų kombinacijos. IV klasė Sunkūs emalio struktūriniai defektai. Danties forma pakitusi: kauburų viršūnės nusmailėję,
kandamieji kraštai nelygiai išplonėję ir grublėti. Plonėjančio emalio ribos aiškiai matomos ir ryškiai apibrėžtos. Pažeidimai gali stipriai pakeisti spalvą.
23
Dešimtyje publikacijų [6, 8, 10, 11, 12, 15, 16, 17, 19, 20] buvo nagrinėjama specifinių defektų paplitimas, bei pažeidimų pobūdis skirtingose tiriamųjų grupėse. Gauti rezultatai ir emalio pažeidimo laipsniai pagal Aine [18] nurodomi lentelėje Nr.5.
Keturiuose [6, 8, 10, 19], iš 10 toliau nagrinėjamų tyrimų, autoriai nustatė SED tik celiakija sergančių vaikų grupėse, kontrolinėse grupėse nerasta nei vieno specifinių emalio defektų atvejo. Visi tyrimai nurodė statistiškai reikšmingus SED paplitimo skirtumus tarp vaikų grupių. E.Bramanti ir bendaautorių studijoje [8] tyrėjai daugiausia sisteminių emalio pažeidimų rado vaikams turintiems nuolatinį sąkandį. Dažniausiai pažeisti dantys: krūminiai ir kandžiai. Nustatyti defektai buvo grietinėlės arba pilkos spalvos, su nelygiu ir iš dalies savo blizgesį praradusiu emalio paviršiumi, turėjo horizontalius griovelius. SED pažeidimai aiškiai matėsi, tačiau jie beveik nekeitė danties formos, todėl funkcija nebuvo pažeista. Kitos trys studijos, kurias atliko Damla Aksit Bicak su bendraautoriais [10], Khadiga Herwis ir kolegos [19], bei Sibel Acar su kitais tyrėjais [6], celiakijos grupėse nustatė tik specifinius emalio pažeidimus ir tik nuolatiniame sąkandyje.
Izabela-Taiatella-Siqueira-Alves Cruz ir bendraautorių atliktame tyrime [20] aprašyta, jog didžioji dalis specifinių ir nespecifinių emalio defektų buvo rasta celiakija sergančių vaikų grupėje, tačiau tik SED rezultatai buvo statistiškai reikšmingi (p = 0.048), daugiausia jų rasta tarp celiakija sergančių vaikų. Klasikinė celiakijos forma diagnozuota 37% (15) sergančių pacientų, 55% (22) turėjo tik keletą klasikinių ligos požymių, o 7.5% (3) vaikų sirgo tyliąja (besimptome) forma. Emalio defektai rasti 46% (7) vaikų sergančių klasikine ligos forma, 33% (8) turintiems neklasikinę ar tyliąja ligos formą. Įvertinti 1962 nuolatiniai dantys (984 – celiakijos grupės, 978 kontrolinės grupės vaikų) ir 163 pieniniai dantys (79 celiakijos pacientų, 84 – kontrolinės grupės). Nuolatinių dantų grupėje 59 buvo su emalio defektais, iš kurių 42 (71.2%) dantys – celiakija sergančių vaikų, 17 (28.8%) – kontrolinės grupės (p = 0.001). Tarp nuolatinių dantų krūminiai turėjo daugiausia specifinių emalio defektų. Tiriant pieninius dantis, tik trys buvo pažeisti emalio defektų.
Fabrício Kitazono de Carvalho ir bendraautorių tyrime [16] nustatyta, kad 61.54% vaikų sergančių celiakija turėjo dantų emalio defektus (DED) (57.70% SED (specifinių emalio defektų), 3.84% nespecifinių emalio defektų), tuo metu kontrolinėje grupėje 21.15% vaikų turėjo DED ( 13.46% SED, 7.69% nespecifinių emalio defektų). Gauti rezultatai parodė statistiškai reikšmingą didesnį DED ir SED paplitimą tarp celiakija sergančių vaikų (p = 0.0001). Iš viso 29.41% celiakijos grupės vaikų turėjo
24
daugiau nei 6 specifinių emalio defektų pažeistus dantis, lyginant su 5.77% kontrolinės grupės vaikų. Nors nustatyta, jog sergančių celiakija vaikų ilčių emalis pažeistas penkis kartus dažniau, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas pastebėtas tik tarp kandžių ir krūminių dantų pažeidimų (p˂ 0.005). Behiye Sezgin Bolgul ir bendraautorių pateiktame straipsnyje [11] iš 82 tirtų celiakija sergančių pacientų, 54 turėjo mišrų arba nuolatinį sąkandį, tarp jų 30% rasti sisteminiai emalio defektai. Pieninį sąkandį turėjo 28 vaikai, tarp jų trims rasti SED. Iš 110 kontrolinės grupės pacientų tik 3 vaikai turėjo SED, bei 5 vaikai nespecifinius emalio defektus, jie visi buvo paaugliai. Nustatyta, kad emalio defektai reikšmingai dažniau rasti celiakija sergančių pacientų grupėje, lyginant su kontroline (p = 0.000).
Alessandra Majorana ir kolegų publikacijoje [17] sisteminiai emalio defektai rasti 261 dantyje
(69 pieniniai, 192 nuolatiniai dantys) tarp celiakija sergančių pacientų. Kontrolinėje grupėje tik dešimt nuolatinių dantų buvo su SED. Nustatyta, kad emalio pažeidimai kontrolinėje grupėje aptikti reikšmingai rečiau, lyginant su celiakija sergančių vaikų grupe (p ˂ 0.05). SED buvo nustatyti 30 pacientų sergančių tipine celiakijos forma (30.93%), 23 pacientams sergantiems netipine (100%) ir penkiems sergantiems tyliąja celiakijos forma. Daugiausia rastų emalio defektų buvo pirmo laipsnio pagal Aine [18] klasifikaciją.
M.Costacurta su bendraautorių atliktame ir publikuotame tyrime [15] tarp celiakija sergančių pacientų dantų emalio defektai (DED) pieniniame sakandyje rasti iltyse (45%) ir krūminiuose dantyse (51%), tuo tarpu nuolatiniame sąkandyje DED rasti: centiniuose kandžiuose (25%), šoniniuose kandžiuose (20%), pirmuosiuose krūminiuose dantyse (24%), iltyse (9%), pirmuose kapliuose (8%), antruose kapliuose (7%), antruose krūminiuose dantyse (7%). Celiakija sergančių pacientų grupėje 60% (59) emalio pažeidimų buvo specifiniai emalio defektai, tuo tarpu kontrolinėje grupėje tik 15% (5) emalio pakitimų nustatyti kaip specifiniai pažeidimai. Skirtumas tarp abiejų tirtų grupių buvo statistiškai reikšmingas (p = 0.0001).
A.Dane ir bendraautorių parengta publikacija [12] patvirtina anksčiau analizuotose studijose pateiktas išvadas, kad sisteminiai emalio pažeidimai yra reikšmingai dažniau randami celiakija sergančių pacientų grupėje, lyginant su kontroline grupe. Šiame tyrime SED buvo nustatyta 54.3% (19) celiakija sergančių pacientų, bei 20% kontrolinės grupės pacientų (p ˂ 0.05).
25
Lentelė Nr.5 Dantų emalio pažeidimų dažnis tirtose populiacijose. Specifinių emalio defektų (SED) klasifikacija pagal Aine [18]
Tyrimas, metai Rasta nespecifinių emalio defektų Rasta SED
I klasė II klasė III klasė IV klasė
Ennio Bramanti ir kt. (2014) CSG* 7/71 (9.86%) 28/71 (39.44%) 17/71 (23.94%) 9/71 (12.68%) 2/71 (2.82%) 0 KG** 3/54 (5.55%) 0 (0%) - - - - Sibel Acar ir kt. (2012) CSG 0 14/35 (40%) 12/35 (34.29%) 2/35 (5.71%) 0 0 KG 0 0 - - - - M. Costacurta ir kt. (2010) CSG 40/300 (13.33%) 59/300 (19.67) 79/300 (26.33%) 15/300 (5%) 3/300 (1%) 2/300 (0.67%) KG 28/300 (9.33%) 5/300 (1.67%) - - - - Damla Aksit Bicak ir kt. (2018) CSG 0 20/30 (66.67%) 14/30 (46.6%) 6/30 (20%) 0 0 KG 0 0 - - - - I.T.Siqueira-Alves Cruz ir kt. (2018) CSG 9/40 (22.5%) 6/40 (15%) 13/40 (32.5%) 2/40 (5%) 0 1/40 (2.5%) KG 6/40 (15%) 1/40 (2.55) 7/40 (17.5%) 4/40 (10%) 0 0 F. K. De Carvalho ir kt. (2015) CSG 2/52 (3.84%) 30/52 (57.70%) 23/52 (44.24%) 8/52 (15.38%) 1/52 (1.92%) 0 KG 4/52 (7.69%) 7/52 (13.46%) 7/52 (13.47%) 2/52 (3.84%) 2/52 (3.84%) 0 A. Dane ir kt. (2016) CSG 0 19/35 (54.3%) 14/35 (40%) 5/35 (14.29%) 0 0 KG 0 7/35 (20%) 6/35 (17.14%) 1/35 (2.86%) 0 0 Khadiga Herwis ir kt. (2015) CSG 0 29/40 (72.5%) 23/40 (57.5%) 5/40 (12.5%) 0 1/40 (2.5%) KG 0 0 - - - -
26 Behiye Sezgin Bolgul ir kt. (2014) CSG 0 33/82 (40.2%) 26/82 (31.71%) 6/82 (7.32%) 1/82 (1.22%) 0 KG 5/110 (4.55%) 3/110 (2.73%) 3/110 (2.73%) 0 0 0 Alessandra Majorana ir kt.(2010) CSG 0 58/125 (46.4%) - - - - KG 0 7/125 (5.6%) - - - -
* CSG – celiakija sergančių grupė; ** KG – kontrolinė grupė;
2.3.2 Dantų ėduonis. Aštuonių publikacijų tyrimuose nagrinėta galimos dantų ėduonies ir
celiakijos sąsajos, šešiose studijose autoriai skaičiavo KPI ir kpi indeksų vidutines reikšmes. Tačiau gauti tyrimų rezultatai gana prieštaringi, bendri jų duomenys yra pateikti lentelėje Nr.6.
Keturiuose [6, 8, 13, 20], iš anksčiau minėtų aštuonių tyrimų, ėduonies paplitimas tarp
celiakija sergančių vaikų grupės ir kontrolinės grupės statistiškai reikšmingas nebuvo. Rosita Saraceno
su bendraautoriais [13] tyrė ėduonies pasireiškimo dažnį, tačiau neskaičiavo KPI (kpi) indeksų, nurodė tik procentines reikšmes. Gauti tyrimų rezultai buvo vienodi abiejose grupėse – po 38 vaikus turinčius daugybinius karieso pažeidimus kiekvienoje grupėje (45% ir 45%). Izabela-Taiatella-Siqueira-Alves Cruz ir bendraautorių atliktame tyrime [20] taip pat nebuvo skaičiuoti KPI (kpi) indeksai, autoriai vertino tik negydytų dantų ėduonies dažnį ir rezultatus nurodė procentais. Jie teigė, jog gauti apskaičiavimai neturi statistiškai reikšmingo skirtumo tarp celiakija sergančių vaikų ir kontrolinės grupės (atitinkamai 57.1% ir 42.9%). Savo tyrimuose reikšmingų skirtumų nerado ir Sibel Acar su kolegomis [6], bei E.Bramanti ir kt. [8].
Kitose dvejose publikacijose [11, 16] aprašomas ėduonies paplitimas buvo mažesnis celiakija sergančių vaikų grupėje, lyginant su kontroline. Autoriai svarsto, jog taip yra dėl specialios, subalansuotos dietos ir galimai geresnės burnos higienos. Celiakija sergantys pacientai iš mitybos raciono pašalino glitimą, taip dietoje sumažėjo kariesogeninį poveikį turinčių maisto produktų, tokių kaip avižos,
miltai, duona ir kitų angliavandeniais gausių gaminių [11, 16]. Fabrício Kitazono de Carvalho ir
bendraautoriai [16] mano, jog dėl šių priežasčių celiakija atlieka apsauginį vaidmenį išvengiant karieso ir nurodo statistiškai reikšmingą KPI reikšmių skirtumą tarp celiakija sergančių ir sveikų vaikų
27
grupių (p=0024). Šiems autoriams pritaria Behiye Sezgin Bolgul ir kt. [11]. Jie įvertino bakterijų kiekį vaikų seilėse, streptococci mutans kontrolinėje grupėje rasta 2.4±1.0, celiakija sergančių vaikų grupėje 1.6±0.9 (p = 0.002). Lactobacilli kontrolinėje grupėje rasta 2.2±1.2, celiakija sergančių vaikų tarpe 0.5±0.6 (p = 0.000). Gauti rezultati parodė didesnį kiekį kariesogeninių bakterijų kontrolinės grupės vaikų seilėse, ko pasekoje jie buvo labiau linkę į ėduonies išsivystymą.
Vis dėlto likusiuose dviejuose tyrimuose [2, 15] nustatytas didesnis ėduonies paplitimas tarp
celiakija sergančių vaikų. M.Costacurta ir kolegos [15] apskaičiavo aukštesnį KPI (kpi) indeksą
sergančių vaikų grupėje (KPI p = 0.0001; kpi p = 0.021), tačiau teigė, kad kariesas nėra tiesioginė celiakijos išraiška burnoje. Jų nuomone ėduonis dažniau galėjo atsirasti dėl silpnesnio emalio, bei seilių koncentracijos ir tekmės greičio pokyčių, kuriuos tiesiogiai įtakojo celiakija, ankstyvoje ligos fazėje. Dėl to neretai išsivystė kserostomija, skausmas, deginimo pojūtis liežuvyje. Šie pokyčiai galėjo padidinti burnos gleivinės infekcijų, bei dantų ėduonies riziką. Nors Kenan Cantekin su bendraautoriais [2] ir nenustatė reikšmingo skirtumo tarp kpi indekso reikšmių skirtingose vaikų grupėse (p ˃ 0.05), tačiau išskyrė statistiškai reikšmingą skirtumą tarp celiakija sergančių ir sveikų vaikų KPI indekso reikšmių (p ˂ 0.01).
Lentelė Nr.6 Dantų ėduonies paplitimas
Tyrimai KPI kpi Ėduonies
dažnis % Statistinė rezultatų reikšmė Rosita Saraceno ir kt. (2016) CSG - - 45% - KG - - 45% Ennio Bramanti ir kt. (2014) CSG A grupė* 2.53±3.22 B grupė** 1.57±1.87 A*grupė 1.07±1.63 B** grupė 1.6±2.67 - - KG 2.41±1.63 1.86±1.98 - Sibel Acar ir kt. (2012) CSG 2.74±5.7 2.74±5.7 - pKPI = 0.903 pkpi = 0.689 KG 2.60±5.3 2.60±5.3 -
28 M. Costacurta ir kt. (2010) CSG 2.97±1.74 1.74±1.64 - pKPI = 0.0001 pkpi = 0.021 KG 2.31±1.84 1.42±1.13 - Izabela-Taiatella-Siqueira-Alves Cruz ir kt. (2018) CSG - - 57.1% p = 0.446 KG - - 42.9% Kenan Cantekin ir kt. (2015) CSG 3.75±2.62 3.25±3.25 - p KPI ˂ 0.01 p kpi ˃ 0.05 KG 1.83±1.78 4.56±2.87 - Fabrício Kitazono De Carvalho ir kt. (2015) CSG 2.11±3.2 - - p = 0.024 KG 3.90±5.2 - - Behiye Sezgin Bolgul ir kt. (2014) CSG 2.4±1.3 2.4±1.3 - p = 0.000 KG 6.9±1.7 6.9±1.7 -
* A grupė, vaikai sergantys tipine celiakijos forma
** B grupė, vaikai sergantys tyliąja celiakijos forma CSG – celiakija sergančių grupė;
KG – kontrolinė grupė;
2.3.3 Vėluojantis dantų dygimas (VDD). Trijose publikacijose buvo tiriama VDD sąsaja su celiakija (Lentelė Nr.7). Vertinant vėluojantį dantų dygimą tyrėjai naudojosi specialiomis dantų dygimo lentelėmis, kurios buvo būdingos tiriamoms populiacijoms, bei panoraminėmis dantų/žandikaulių nuotraukomis. Visuose trijuose nagrinėtuose straipsniuose buvo nustatytas statistiškai reikšmingas VDD skirtumas tarp celiakija sergančių pacientų ir kontrolinės grupės.
M. Costacurta su bendraautoriais [15] pavėluotu danties dygimu laikė tokius atvejus, kai po natūralaus pieninio danties iškritimo, nuolatinis dantis neišdygdavo ilgiau kaip aštuonis mėnesius. Autoriai nustatė VDD 60 iš 300 (20%) celiakija sergančių vaikų, bei 24 iš 300 (8%) kontrolinės grupės vaikų (p = 0.0001). Damla Aksit Bicak ir kt. atliktame tyrime [10] VDD rastas pas 10 iš 30 (33.3%) pacientų sergančių celiakija, tačiau nerastas nei vienam pacientui iš kontrolinės grupės (p˂0.05).
29
E.Bramanti su kolegomis atliktame tyrime [8] pavėluotu danties dygimu laikomi tokie atvejai, kai po natūralaus pieninio danties iškritimo, nuolatinis dantis neišdygdavo ilgiau kaip šešis mėnesius. VDD autoriai nustatė 19 pacientų su diagnozuota tipine celiakijos forma (A grupė) (38%), vidutinis nustatytas dantų dygimo vėlavimas – 1.4 metų. VDD rastas 9 pacientams sergantiems netipine celiakijos forma (B grupė) (42.8%), vidutinis stebėtas dantų vėlavimo laikas – 1.7 metų. Vaikams iš kontrolinės grupės VDD rastas šešiems pacientams (11.1%), tačiau šis vėlavimas laikytas statistiškai nereikšmingu, nes vidutinė jo reikšmė nesiekė vienerių metų laiko.
Lentelė Nr.7 Vėluojantis dantų dygimas (VDD)
Tyrimai Vėluojančio dantų dygimo dažnis Statistinė rezultatų reikšmė
CSG KG
M. Costacurta ir kt. (2010) 60/300 (20%) 24/300 (8%) p = 0.0001 SRS
Damla Aksit Bicak ir kt. (2018)
10/30 (33.3%) 0 p˂0.05 SRS Ennio Bramanti ir kt. (2014) A* grupė 19/50
(38%) B**grupė 9/21 (42.8%)
6/54 (11.1%) ----
* A grupė, vaikai sergantys tipine celiakijos forma ** B grupė, vaikai sergantys tyliąja celiakijos forma CSG – celiakija sergančių grupė;
30
3. REZULTATŲ APTARIMAS
Pagrindinis tikslas atliekant sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą – įvertinti celiakijos įtakotus burnos pažeidimus, kaip galimus ankstyvus ligos pasireiškimo požymius. Taip siekiant palengvinti ligos diagnozavimą jaunesniame amžiuje, bei norint išvengti sunkesnių organizmo pažeidimų, laiku nepastebėjus celiakijos. Atlikus straipsnių analizę nustatyta, kad yra reikšminga sąsaja tarp celiakijos ir vaikų burnos sveikatos būklės. Tačiau iš visų vertintų burnos pažeidimų, du iš jų buvo dažniausiai tiriami atrinktose publikacijose: tai daugiausia randamos ligos išraiškos vaikų burnoje – specifiniai (sisteminiai) emalio pažeidimai (defektai) ir dažnas aftinis stomatitas.
Devyniose publikacijose [2, 6, 8, 10 – 15] buvo nagrinėjama pasikartojančio aftinio stomatito pasireiškimas tarp vaikų grupių, aštuoniose iš jų buvo nustatyta stomatito sąsaja su celiakija. Vieninteliame D.A.Bicak ir kt. [10] tyrime nebuvo nustatyta DAS tarp celiakija sergančių vaikų, tačiau šiuos rezultatus autoriai laiko statistiškai nerikšmingais. B.S.Bolgul ir kt. [11] atliktoje studijoje nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo ryšio tarp aftinio sromatito paplitimo tarp sveikų ir sergančių celiakija vaikų. Tačiau, remiantis anamneze, B.S.Bolgul nustatė, kad visi pacientai sergantys celiakija, sirgo aftiniu stomatitu ankstyvojoje ligos stadijoje, o tai nurodo – celiakija gali būti aftinio stomatito rizikos veiksniu. Likusiuose septyniuose straipsniuose [2, 6, 8, 12 – 15] autoriai nurodo statistiškai reikšmingai
didesnį DAS paplitimą tarp celiakija sergančių vaikų, bei teigia, kad aftinis stomatitas yra viena iš ligos
išraiškų burnoje. Pasak K.Cantekin [2], jei pacientas serga grįžtamuoju stomatitu, jis turėtų priklausyti sergančių celiakija rizikos grupei. Tokiam vaikui reikalingas nuodugnus ištyrimas dėl šios autoimuninės sistemnės ligos. Todėl galime teigti – dažnas aftinis stomatitis neabejotinai yra viena iš ankstyvų celiakijos išraiškų burnoje ir į tai turėtų atkreipti dėmesį vaikų gydytojai odontologai, bei burnos higienistai.
Anksčiau minėtų publikacijų autoriai sutiko, jog tikslus ryšys tarp DAS ir celiakijos dar nėra nustatytas. Tačiau iškelta hipotezė, jog aftinio stomatito kilmė gali būti idiopatinė. A.Dane ir kt. [12] mano – viena iš galimų priežasčių pasireikšti dažnoms aftoms sergant celiakija yra geležies, folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumas, atsiradęs dėl sutrikusios žarnyno veiklos. Tyrimas parodė: sergančių celiakija
31
Kiti plačiausiai nagrinėti burnos pažedimai – celiakijos ligai būdingi specifiniai emalio defektai, aprašyti Aine [18]. Minėti pažeidimai turi būti išsidėstę simetriškai, įtraukiantys tuos pačius dantis tiek dešinėje, tiek kairėje dantų lanko pusėje. Literatūros apžvalgoje nagrinėtų publikacijų autoriai nustatė: sergant celiakija, vaikams žymiai dažniau pasireiškia specifiniai emalio defektai, o vaikams iš kontrolinės grupės būdingesni nespecifiniai emalio defektai. Reimiantis išanalizuota moksline literatūra, priėjome išvadą, jog pastebėjus specifinius emalio defektus, vaikų dantyse, reikėtų juos vertinti, kaip įspėjamuosius požymius, galinčius pasitarnauti atpažįstant ir nustatant ankstyvąją celiakijos diagnozę, taip išvengiant sunkesnių organizmo sistemų pažeidimų. Vis dėlto, išnagrinėjus atrinktus straipsnius nėra aiškus tikslus emalio defektų atsiradimo mechanizmas sergant celiakija. Publikacijų autoriai kelia įvairias hipotezes, jas apibendrintai, savo publikacijoje, pateikia A.Dane ir kt. [12] :
1. Hipokalcemijos – malabsorbcijos hipotezė: emalio formavimosi metu kalcio trūkumo sukelta malabsorbcija yra specifinės emalio hipoplazijos priežastis;
2. Autoimuninio atsako hipotezė – patekęs į organizmą gliutenas sukelia imuninį atsaką (gali atsirasti nuo 6 gyvenimo mėnesio iki 7 metų amžiaus), kuris įtakoja emalio organo formavimąsi ir dėl to prasideda emalio defektų vystymąsis;
3. Genetinė hipotezė – atlikti tyrimai parodė, kad specifinis antigenas – žmogaus leukocitų antigenas HLA, bei aleliai DR3 ir DQ2 yra glaudžiai susiję su specifiniais emalio defektais celiakija sergantiems pacientams, kas nurodo genetines emalio pažeidimų atsiradimo priežastis.
Vertinant karieso papltimą tarp celiakija sergančių ir sveikų vaikų, reiktų atkreipti dėmesį į tai, jog aštuonios, šį pažeidimą aprašiusios, publikacijos nurodo gana prieštaringus rezultatus. Keturiose studijose [6, 8, 13, 20] autoriai nerado statistiškai reikšmingo skirtumo vertinant karieso pažeidimų paplitimą tarp vaikų grupių. Iš likusių keturių straipsnių, dviejuose [11, 16] nustatytas didesnis karieso paplitimas tarp kontrolinės grupės vaikų. Autoriai mano, jog taip galėjo nutikti dėl to, kad vaikai sergantys celiakija laikėsi specialios dietos, kurioje buvo sumažintas kariesogeninį poveikį turinčių maisto produktų kiekis. Likusiose dvejose publikacijose [2, 15] tyrėjai nustatė didesnį karieso pažeidimų paplitimą tarp celiakija sergančių vaikų, tačiau abejojo, kad ėduonis išsivystė dėl celiakijos. Jų nuomone kariesas daugiau yra pasekmė, atsiradusi dėl silpnesnio emalio, bei seilių koncentracijos ir tekmės greičio pokyčių, kuriuos galėjo tiesiogiai įtakoti celiakija [6, 15, 16]. Taigi, dėl gautų prieštaringų rezultatų išanalizuotoje literatūroje, galime teigti, jog nėra tikslinga vertinti kariozinius pažeidimus kaip požymius perspėjančius apie tyliąją celiakijos ligos formą.
32
Pavėluotas dantų dygimas tirtas trijose publikacijose [8, 10, 15] iš trylikos. Visose nustatytas dažnesnis vėlavimas tarp celiakija sergančių vaikų grupių, lyginant su kontrolinėmis. Autoriai teigė, kad šis skirtumas statistiškai reikšmingas. Tačiau norint daryti tikslesnes prielaidas dėl vėluojančio dantų dygimo sąsajos su celiakija, reikėtų atlikti daugiau ir išsamesnių tyrimų su didesniu tiriamų vaikų skaičiumi, bei suvienodintais vertinimo kriterijais.
Remiantis nagrinėta literatūra, lūpų kampų ir liežuvio uždegimų sąsaja su celiakija nėra aiški. Šie pakitimai buvo tirti tik trijose [8, 14, 15] iš trylikos kriterijus atitikusių publikacijų. Pažeidimų vertinimo sistemos atskirose studijose buvo nevienodos, o autorių pateiktos išvados nebuvo panašios. Todėl, dėl netikslių gautų rezultatų, negalime šių pažeidimų vertinti kaip pakitimų atsiradusių dėl celiakijos.
Kalbant apie pasirinktų straipsnių kokybę, padarėme išvadą, jog kai kuriose studijose trūksta standartizacijos, autoriai naudojasi skirtingais pažeidimų vertinimo kriterijais. Todėl manome, kad yra reikalinga atlikti daugiau gerai kontroliuojamų, vienodai standartizuotų išsamesnių tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjama burnos pažeidimų sąsaja su celiakija, bei ištirti tų pažeidimų atsiradimo mechanizmai. Tačiau galime teigti, kad specifinių emalio defektų ir dažno aftinio stomatito nustatymas vaikams yra svarbus rodiklis išaiškinant akstyvąją celiakijos diagnozę. Taigi gydytojai odontologai, bei burnos higienistai atlieką svarbų vaidmenį pastebint šiuos netipinius celiakijos simptomus dar jauname pacientų amžiuje ir taip galintys padėti kontroliuoti tolimesnę ligos eigą.
33
IŠVADOS
1. Sisteminei literatūros apžvalgai atrinkta trylika straipsnių, rastų Lietuvos Sveikatos Universiteto prenumeruojamose duomenų bazėse. Publikacijose tirta celiakijos sąsajos su vaikų burnos pažeidimais. 2. Remiantis mokslinėmis publikacijomis nustatyta, kad celiakija yra reikšmingai susijusi su dažno aftinio
stomatito ir specifinių emalio defektų išsivystymu ja sergantiems vaikams. Išsiaiškinta ir vėluojančio dantų dygimo sąsają su celiakija, tačiau yra reikalinga daugiau ir išsamesnių, šia tema atliktų, kontroliuojamų tyrimų. Negalime teigti, jog lūpų kampų ar liežuvio uždegimai, bei dantų karieso pažeidimai yra reikšmingai susiję su celiakija.
3. Išsamus burnos tyrimas, ypatingą dėmesį skiriant specifiniams emalio defektams, bei dažnam aftiniam stomatitui, gali nulemti ankstyvą celiakijos tyliosios formos diagnozę. Galime teigti, jog yra sąsaja tarp celiakijos ir vaikų burnos sveikatos būklės, tačiau reikalingi tolimesni tyrimai, norint nustatyti tikslias šio ryšio priežastis.
34
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Nagrinėtos publikacijos nurodo egzistuojančias celiakijos sąsajas su vaikų burnos sveikatos būkle.
● Gydytojai odontologai, bei burnos higienistai, dirbantys su vaikais, galėtų atlikti svarbų vaidmenį diagnozuojant ankstyvąją celiakijos formą, bei nukreipti vaikus tolimesniems tyrimams ir gydymui. Tai padėtų išvengti sunkesnių organizmo pažeidimų.
● Gydytojams odontologams reikėtų skirti ypatingą dėmesį grįžtamojo aftinio stomatito, bei specifinių emalio defektų atpažinimui ir nustatytmui.
● Patartina papildomai įvertinti vėluojantį dantų dygimą, bei nuolat besikartojančius burnos gleivinės uždegimus.
35
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Bossu M, Bartoli A, Orsini G, Luppino E, Polimeni A. Enamel hypoplasia in coeliac children: a potential clinical marker of early diagnosis. Eur J Paediatr Dent. 2007 Mar; 8(1):31-7.
Internetinė prieiga: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17359212
2. Cantekin K, Arslan D, Delikan E. Presence and distribution of dental enamel defects, recurrent aphthous lesions and dental caries in children with celiac disease. Pak J Med Sci. 2015; 31(3):606-9. doi: 10.12669/pjms.313.6960.
Internetinė prieiga: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26150853
3. Campisi G, Di Liberto C, Carroccio A, Compilato D, Iacono G, Procaccini M et al. Coeliac disease: Oral ulcer prevalence, assessment of risk and association with gluten-free diet in children. Dig Liver Dis. 2008 Feb; 40(2):104-7. Epub 2007 Dec11.
Internetinė prieiga: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18063428
4. Procaccini M., Campisi G., Bufo P., Compilato D., Massaccesi C., Catassi C., Lo Muzio L. Lack of association between celiac disease and dental enamel hypoplasia in a case-control study from an Italian central region. Head Face Med. 2007 May 30; 3:25.
Internetinė prieiga: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17537244
5. Abdel-Aziz El-Hodhod M, Ali El-Agouza I, Abdel-Al H, Kabil N.S, El-Moez Bayomi K.A. Screening for Celiac Disease in Children with Dental Enamel Defects. ISRN Pediatr. 2012; 2012: 763783. Published online 2012 Jun 7. doi:10.5402/2012/763783.
Internetinė prieiga: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3376764/
6. Acar S, YetkinerA.A, Ersin N, Oncag O, Aydogdu S, Arikan C. Oral findings and salivary parameters in children with celiac disease: a preliminary study. Med Princ Pract. 2012;21(2):129-33. doi: 10.1159/000331794. Epub 2011 Oct 21.
Internetinė prieiga: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22024774
7. Wierink C.D, Van Diermen D.E, Aarman I.H.A, Heymans H.S.A. Dental enamel defects in children with coeliac disease. International journal of paediatric dentistry, Volume17, Issue3, May 2007, Pages 163-168.
36
8. Bramanti E, Cicciu M, Matacena G, Costa S, Magazzu G. Clinical Evaluation of Specific Oral Manifestations in Pediatric Patients with Ascertained versus Potential CoeliacDisease: A Cross-Sectional Study. Gastroenterology Research and Practice 2014:934159, August 2014, DOI: 10.1155/2014/934159. Internetinė prieiga:
https://www.researchgate.net/publication/265418192_Clinical_Evaluation_of_Specific_Oral_Manifest
ations_in_Pediatric_Patients_with_Ascertained_versus_Potential_Coeliac_Disease_A_Cross-Sectional_Study
9. Moher D., Liberati A., Tetzlaff J., Altman D.G. and the PRISMA Group. Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses: The PRISMA Statement. Ann Intern Med. 2009;151(4):264-269. DOI: 10.7326/0003-4819-151-4-200908180-00135.
Internetinė prieiga: https://annals.org/aim/fullarticle/744664/preferred-reporting-items-systematic-reviews-meta-analyses-prisma-statement
10. Bicak D.A, Urganci N, Akyüz S, Usta M, Kizilkan N.U, Alev B, Yarat A. Clinical evaluation of dental enamel defects and oral findings in coeliac children. Eur Oral Res. 2018 Sep; 52(3): 150–156. doi: 10.26650/eor.2018.525
Internetinė prieiga: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6365134/
11. Sezgin Bolgul B, Arslanoglu Z, Emin Caner Tumen E.C, Yavuz I, Celenk S, Atakul F. Significance of Oral Symptoms in Early Diagnosis and Treatment of Celiac Disease. Internetinė prieiga:
https://www.researchgate.net/profile/Emin_Caner_TUMEN/publication/256080021_Significance_of_ Oral_Symptoms_in_Early_Diagnosis_and_Treatment_of_Celiac_Disease/links/0deec521762b43dd6c0 00000.pdf
12. Dane A, Gürbüz T. Clinical evaluation of specific oral and salivary findings of coeliac disease in eastern Turkish paediatric patients. Eur J Paediatr Dent. 2016 Mar;17(1):53-6.
Internetinė prieiga: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26949240
13. Saraceno R, Perugia C, Ventura A, LORè B, Chimenti S, Docimo R. Aphthous, celiac disease and other dental disorders in childhood. G Ital Dermatol Venereol. 2016 Jun;151(3):239-43. Epub 2015 Apr 9. Internetinė prieiga: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25854669
14. Ouda S, et al. Genetic and dental study of patients with celiac disease. J Clin Pediatr Dent. 2010 Winter;35(2):217-23.
