Gabrielė Bendžiūnaitė
V kursas, 9 grupėORTODONTINIŲ PACIENTŲ BURNOS SVEIKATOS
SĄLYGOJAMOS GYVENIMO KOKYBĖS IR PATIRIAMŲ
PATYČIŲ RYŠYS
Baigiamasis magistro darbasDarbo vadovas Med. m. dr. Aistė Kavaliauskienė
2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
ORTODONTIJOS KLINIKA
ORTODONTINIŲ PACIENTŲ BURNOS SVEIKATOS SĄLYGOJAMOS GYVENIMO KOKYBĖS IR PATIRIAMŲ PATYČIŲ RYŠYS
Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko
Magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas) Gabrielė Bendžiūnaitė, V kursas, 9 grupė Med. m. dr. A. Kavaliauskienė 2020 m. ... 2020 m. ...
(mėnuo, diena) (mėnuo, diena) Kaunas, 2020m.
3
DARBAS ATLIKTAS ORTODONTIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Ortodontinių pacientų burnos sveikatos sąlygojamos gyvenimo kokybės ir patiriamų patyčių ryšys“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
4
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
5
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei
reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir
išvados? 0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0
11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar
ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15 Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
6 17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar reikšmingumas? nurodytas duomenų statistinis 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su
kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės Rekomendacij os
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2
balai -1 balas 35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas
-2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo
-1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2
balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo
7 (never t.) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslūs?
-0,2 balo -0,5 balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas?
-1 balas 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
8 ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ __________________________________ Recenzento vardas , pavardė
_________________________________ Recenzento parašas
9 TURINYS SANTRAUKA ... 10 SUMMARY ... 11 SANTRUMPOS ... 12 ĮVADAS ... 13 1. LITERATŪROS APŽVALGA... 15
1.1 Burnos sveikatos sąlygojama gyvenimo kokybė ... 15
1.2 Instrumentai, naudojami vaikų BSSGK įvertinti ... 15
1.3 Patyčių problema pasaulyje ir Lietuvoje ... 17
1.4 Instrumentai, naudojami patyčių paplitimui įvertinti ... 17
1.5 Ortodontinių pacientų BSSGK tyrimai pasaulyje ir Lietuvoje ... 18
1.6 Patyčių ryšys su ortodontinėmis anomalijomis ir BSSGK ... 19
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 21
2.1 Ortodontiniams pacientams skirta anketa ... 21
2.2 Tėvams skirta anketa... 21
2.3 Tyrimo imtis ... 22
2.4 Klausimynų įvertinimas ... 22
2.5 Statistinės duomenų analizės metodai ... 22
3. REZULTATAI... 24
3.1 Tiriamųjų demografiniai duomenys... 24
3.2 Ortodontinių pacientų BSSGK vertinimas ... 24
3.3 Ortodontinių pacientų patiriamų patyčių vertinimas ... 27
3.4 Ortodontinių pacientų patiriamų patyčių ir BSSGK ryšys ... 29
3.5 Tėvams skirtos apklausos rezultatai ... 30
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 34
IŠVADOS ... 36
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 37
10
ORTODONTINIŲ PACIENTŲ BURNOS SVEIKATOS SĄLYGOJAMOS GYVENIMO KOKYBĖS IR PATIRIAMŲ PATYČIŲ RYŠYS
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Patyčios yra paplitusi problema tarp vaikų ir paauglių. Patyčių pasekmės yra įvairios ir siejamos su depresija, žema saviverte, žemais akademiniais pasiekimais ir nusikalstamumu. Naujose mokslinėse publikacijose skiriamas vis didesnis dėmesys ortodontinių anomalijų ir patyčių pasireiškimo ryšiui. Darbo tikslas buvo nustatyti ortodontinių pacientų patiriamų patyčių ir burnos sveikatos sąlygojamos gyvenimo kokybės (BSSGK) ryšį. Medžiaga ir metodai. Ištirti 1114 metų amžiaus ortodontines anomalijas turintys vaikai, kreipęsi į LSMU Ortodontijos klinikos ir Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio gydytojus ortodontus ir jų tėvai. Tyrimo dalyviai apklausti naudojant Olweus patyčių klausimyno ir CPQ klausimyno versijas lietuvių kalba. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 22.0 programinę įrangą. Rezultatai. Ištirtas 181 pacientas. 14,9 proc. vaikų patyrė patyčias. Patyčių pasireiškimo skirtumas tarp lyčių nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,267). Vaikų, patiriančių patyčias BSSGK statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo patyčių nepatiriančių vaikų (p<0,01). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp patyčias patiriančių ir nepatiriančių vaikų BSSGK burnos simptomų, funkcinių ribotumų, emocinės ir socialinės gerovės srityse. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp patiriamų patyčių ir BSSGK. 28,1 proc. tėvų žinojo, jog jų vaikas patyrė patyčias dėl dantų išvaizdos prieš ortodontinį gydymą ar gydymo metu. Nepaisant to, BSSGK nesiskyrė tarp vaikų, kurie, tėvų nuomone, patyrė patyčias, ir patyčių nepatyrusių vaikų.
Išvados. Patiriančių patyčias ortodontinių pacientų BSSGK yra blogesnė nei vaikų, kurie patyčių nepatiria. Nustatytas vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas ryšys tarp 11-14 metų amžiaus ortodontinių pacientų patiriamų patyčių ir BSSGK.
Raktiniai žodžiai: burnos sveikatos sąlygojama gyvenimo kokybė, patyčios, ortodontiniai pacientai,
11
RELATIONSHIP BETWEEN ORAL HEALTH RELATED QUALITY OF LIFE AND BULLYING VICTIMIZATION IN ORTHODONTIC PATIENTS
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work.Bullying is a global problem among children and teenagers. The consequences of bullying vary and are linked to depression, low self-esteem, low academic performance and crime. Latest scientific publications are focusing on bullying and its association to malocclusions. The aim of this study was to determine relationship between bullying and Oral Health-Related Quality of Life (OHRQoL) among orthodontic patients.
Material and the methods. The study sample comprised parents and their orthodontically treated children 11 to 14 years of age who were patients of Clinic of Orthodontics in Lithuanian University of Health Sciences and Kaunas city policlinic. Participants of the study were interviewed using Lithuanian version of The Olweus Bully/Victim Questionnaire and Child Perception questionnaire. Statistical data analysis was performed using SPSS 22.0 software.
Results: 181 participants were included in the study. 14,9% of children were victims of bullying. There was no statistically significant difference in frequency of bullying among genders (p=0,267). Statistically significant difference was found in OHRQoL among children considered as victims of bullying and children who were not bullied (p<0,01). The study demonstrated statistically significant difference in four domains of CPQ: oral symptoms, functional limitations, emocional well-being and social well-being among bullied and not bullied children. Statistically significant relationship between bullying and OHRQoL was detected. 28,1% of parents were concerned that their child was bullied before orduring the orthodontic treatment. There was no significant difference of OHRQoL among children whose parents were aware of bullying and whose were not.
Conclusions: OHRQoL of bully victims is significantly worse than children‘s who were not bullied. The study demonstrated moderate association between bullying and OHRQoL of 11-14 years old orthodontic patients.
Key words: oral health related quality of life, bullying, orthodontic patients, children, teenagers,
12
SANTRUMPOS
BSSGK – burnos sveikatos sąlygojama gyvenimo kokybė (angl. Oral Health Realted Quality of Life
- OHRQoL)
C-OHIP – „Vaiko burnos sveikatos poveikio apibūdinimo“ klausimynas (angl. Child Oral Health
Impact Profile)
C-OIDP – „Vaiko burnos poveikių kasdieninei veiklai“ indeksas (angl. Child Oral Impacts on Daily
Performances)
CPQ – „Vaiko pojūčių klausimynas“ (angl. Child Perceptions Questionnaire)
EBIPQ – „Europos patyčių intervencijos projekto klausimynas“ (angl. The European Bullying
Intervention Project Questionnaire )
EWB – emocinė gerovė (angl. Emotional Well-Being) FL – funkciniai ribotumai (angl. Functional Limitations)
ICON – ortodontinio gydymo reikalingumo, sudėtingumo ir rezultatų vertinimo indeksas (angl. Index of Complexity, Outcom and Need)
IOTN – ortodontinio gydymo reikalingumo indeksas (angl. Index of Orthodontic Treatment Need) OGR – ortodontinio gydymo reikalingumas
OS – burnos simptomai (angl. Oral Symptoms) SWB – socialinė gerovė (angl. Social Well-Being)
13
ĮVADAS
Ortodontinės anomalijos kelia odontologų ir visuomenės sveikatos specialistų susirūpinimą, nes jos yra trečias pagal dažnumą burnos sveikatos sutrikimas po dantų ėduonies ir periodonto ligų [1]. Ortodontinių anomalijų paplitimas, skirtingų tyrimų duomenimis, siekia nuo 37,6 proc. iki 78,7 proc. [2,3]. Baubinienės ir Šidlausko Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 49,9 proc. 10–11 metų amžiaus ir 33,9 proc. 14–15 metų amžiaus vaikams reikalingas ortodontinis gydymas [4]. Kavaliauskienės disertaciniame darbe pateikti duomenys rodo, kad ortodontinės anomalijos, į kurias atsižvelgiama nustatant ortodontinio gydymo reikalingumo laipsnį, būdingos 89,0 proc. Lietuvos paauglių [5].
Netaisyklingas sąkandis yra veido-žandikaulių augimo ir vystymosi sutrikimas, galintis sukelti funkcines problemas ir psichologinius padarinius vaikams bei suaugusiems. Netaisyklingas sąkandis daro įtaką periodonto sveikatai, padidina dantų ėduonies, trauminių dantų sužalojimų ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario problemų riziką [6]. Taip pat sąkandžio anomalijos daro didelę įtaką veido estetikai, paauglių psichosocialiniam elgesiui, jų savivertei ir akademiniams pasiekimams [7,8]. Būtent paauglystės metu pastebėtas didesnis nerimas dėl dantų išvaizdos, todėl, odontologų teigimu, psichologinis netaisyklingo sąkandžio komponentas yra labiausiai motyvuojantis veiksnys siekiant ortodontinio gydymo [9]. Jau XX a. pabaigoje burnos ir dantų išvaizda buvo siejama su patyčiomis ir prasivardžiavimu [10]. Patyčių problema išlieka aktuali ir šiais laikais, kadangi, remiantis tyrimų duomenimis, 30–40 proc. moksleivių kenčia nuo patyčių [11–13]. Patyčių aukos susiduria su įvairiomis problemomis: depresija, miego sutrikimu, bloga bendra sveikata, mintimis apie savižudybę [14,15]. Neretai ortodontinis gydymas skiriamas paaugliams, patiriantiems erzinimą/patyčias dėl dantų išvaizdos [16].
Mokslinėje literatūroje galima rasti klinikinių tyrimų, kuriuose siekiama nustatyti, ar egzistuoja ryšys tarp patiriamų patyčių, BSSGK ir sąkandžio anomalijų [17,18]. Nors Lietuvoje patyčias patiria kas ketvirtas moksleivis, tokio tipo tyrimai mūsų šalyje dar nebuvo atlikti, todėl svarbu išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp ortodontinių pacientų patiriamų patyčių ir jų BSSGK.
14
Darbo tikslas: nustatyti ortodontinių pacientų patiriamų patyčių ir burnos sveikatos sąlygojamos gyvenimo kokybės ryšį.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti 11–14 metų amžiaus ortodontinių pacientų burnos sveikatos sąlygojamą gyvenimo kokybę.
2. Įvertinti 11–14 metų amžiaus ortodontinių pacientų patiriamas patyčias. 3. Išnagrinėti tėvų nuomonę apie vaiko burnos sveikatą ir patiriamas patyčias.
4. Išanalizuoti ortodontinių pacientų patiriamų patyčių ir burnos sveikatos sąlygojamos gyvenimo kokybės ryšį.
15
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Burnos sveikatos sąlygojama gyvenimo kokybė
Pasaulinė odontologų federacija burnos sveikatą apibrėžia kaip daugialypę ir apimančią gebėjimą kalbėti, šypsotis, uosti, jausti skonį, liesti, kramtyti, ryti ir perteikti įvairias emocijas veido išraiškomis užtikrintai ir be skausmo, diskomforto ir veido-burnos komplekso ligų [19]. Burnos sveikatos poveikis žmogaus gyvenimo kokybei yra vadinamas burnos sveikatos sąlygojama gyvenimo kokybe (BSSGK), kuris naudojamas įvertinti, kaip skausmas, diskomfortas bei fizinės, psichologinės ir socialinės burnos ir jos organų funkcijos veikia savijautą. BSSGK yra susijusi su asmenine burnos sveikata, subjektyviais smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų simptomais, burnos skausmu ir stomatitu, sugedusiais, trūkstamais, plombuotais dantimis ir netaisyklingu sąkandžiu [6]. Burnos sveikatos sąlygojamos gyvenimo kokybės koncepcija per pastaruosius dešimtmečius tapo vis populiaresne priemone pacientams pranešti apie odontologinio gydymo rezultatus. Priešingai nei klinikinis burnos sveikatos įvertinimas, pvz., ėduonies paplitimo ar ortodontinių anomalijų sunkumo įvertinimas, ši priemonė atspindi tai, kaip pacientai suvokia savo burnos sveikatos būklę. BSSGK vertinimas yra nustatytas kaip vertingas instrumentas, apibūdinantis ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų bei paauglių jaučiamą burnos sveikatos problemų poveikį gyvenimo kokybei, gydymo efektyvumą [20–22].
1.2 Instrumentai, naudojami vaikų BSSGK įvertinti
Nuo to laiko, kai Cohenas ir Jago (1976) pirmą kartą pasisakė už dentalinių veiksnių poveikį gyvenimo kokybei, buvo stengiamasi sukurti priemones, skirtas BSSGK matuoti [23]. Siekiant standartizuoto vaikų BSSGK įvertinimo, buvo sukurti ir išbandyti keli klausimynai: ,,Vaiko pojūčių klausimynas“, ,,Vaiko burnos sveikatos poveikio apibūdinimo“ ir „Vaiko burnos poveikių kasdienei veiklai“.
„Vaiko pojūčių klausimynas“ (angl. Child Perceptions Questionnaire – CPQ11–14) buvo sukurtas 11–14 metų amžiaus vaikų BSSGK įvertinti ir apima keturias sritis: burnos simptomus (angl.
Oral Symptoms - OS), pvz., skausmas, funkcinius ribotumus (angl. Functional Limitations – FL),
pvz., sunkumas valgyti, emocinę gerovę (angl. Emotional Well-Being – EWB) pvz., vengimas šypsotis ar juoktis tarp kitų vaikų, ir socialinę gerovę (angl. Social Well-Being – SWB), pvz., kai kiti vaikai klausinėja apie tiriamojo burną [24]. CPQ11–14 pateikiami klausimai apie praėjusių trijų mėnesių įvykių dažnumą. Pateikiami atsakymo variantai: niekada, kartą/dukart, kartais, dažnai ir kiekvieną dieną/beveik kiekvieną dieną. Taip pat klausimyno dėka gaunami vaiko burnos sveikatos
16 įvertinimai ir tai, kaip burnos sveikatos sutrikimai paveikė jo bendrą gerovę. Klausimai suformuluoti taip: „Ar sakytum, kad tavo dantų, lūpų, žandikaulių ir burnos sveikata yra...?“ Ir „Kiek įtakos tavo gyvenimui turi tavo dantų, lūpų, žandikaulių ar burnos būklė?“. Šie bendri įvertinimai turi penkių balų atsakymo formatą nuo ,,puiki“ iki ,,prasta“ vertinant burnos sveikatą, ir „visai ne“ iki „labai daug“ vertinant vaiko savijautą [25]. Locker ir Agou atlikti tyrimai patvirtino CPQ11–14 klausimyno taikymo patikimumą ortodontiniams pacientams ir jautrumą BSSGK pokyčiams gydymo metu [26,27]. Į lietuvių kalbą išverstos CPQ versijos validumas ir patikimumas tiriant Lietuvos 11–14 metų amžiaus vaikus buvo patvirtintas A. Kavaliauskienės ir bendraautorių 2019 metais [5,28].
„Vaiko burnos poveikių kasdieninei veiklai“ indeksas (angl. Child Oral Impacts on Daily
Performances – C-OIDP) yra vienintelis BSSGK indeksas, leidžiantis išanalizuoti konkrečiam
sutrikimui būdingą poveikį kasdieniniam gyvenimui. Poveikio priskyrimas konkrečioms burnos ligoms ar sutrikimams, atsižvelgiant į respondento suvokimą, palengvina burnos sveikatos poreikių vertinimą ir burnos sveikatos priežiūros paslaugų planavimą. Tiriamųjų prašoma įvertinti odontologinių problemų poveikį per pastaruosius tris mėnesius į 8 kasdienines veiklas: valgymą, kalbą, dantų valymą, poilsį ir miegą, emocinį stabilumą, šypsojimąsi, mokyklinių užduočių vykdymą ir socialinių santykių sėkmę [5]. Į tyrimą įtrauktos tokios savybės kaip intensyvumas (t.y. patiriamo poveikio sunkumas) ir poveikio mastas (t.y. paveiktų kasdienių veiklų skaičius) gali tiksliau parodyti asmens rūpinimąsi burnos sveikata [29]. Kaip ir taikant CPQ klausimyną, kuo aukštesnis balas, tuo didesnį poveikį bloga burnos sveikata, veido estetika ar funkcijos daro vaikui [30].
„Vaiko burnos sveikatos poveikio apibūdinimo“ klausimynas (angl. Child Oral Health Impact
Profile – C-OHIP) yra Broder sukurtas indeksas vaikų ir paauglių BSSGK matuoti. Galutinę anketos
versiją sudaro 34 punktai ir 5 atskiros skalės: burnos sveikata, funkcinė gerovė, socialinė/emocinė gerovė, mokyklos aplinka ir savo asmens įvaizdis [31]. Į C-OHIP įtrauktas mokyklos aplinkos aspektas, ypač tinkamas BSSGK vertinti 8–15 metų vaikams. Taip pat buvo įrodyta, kad C-OHIP sugeba atskirti tiriamųjų grupes priklausomai nuo dantų ėduonies ir suvokimo apie savo išvaizdą. Taigi ši priemonė yra aktuali vaikų populiacijose, kuriose dantų problemos yra labai paplitusios [32]. 4 iš 34 C-OHIP punktų yra vertinami teigiami burnos būklės aspektai. Analizuojant duomenis šie elementai yra koduojami atvirkščiai, kad būtų suderinti su likusiaisiais. Teigiamų aspektų įtraukimas laikomas naudingu, nes tai leidžia kaupti informaciją apie naudingus burnos būklės veiksnius vaiko gyvenime, o klausimyno pildymas netampa užduotimi vertinant tik neigiamų gyvenimo aspektų rinkinį [30].
17
1.3 Patyčių problema pasaulyje ir Lietuvoje
Tyrimų duomenimis, patyčias patiria nuo 12 iki 43,3 proc. mokyklinio amžiaus vaikų [11,33]. 2013–2014 m. atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje 35 proc. mokyklinio amžiaus berniukų ir 29 proc. mergaičių patiria patyčias [12]. Patyčios yra apibrėžiamos kaip pasikartojantis agresyvus elgesys, kai nėra jėgos pusiausvyros tarp agresoriaus ir aukos (Olweus, 1997). Patyčios gali būti įvairių formų: žodinės (prasivardžiavimas, priekabiavimas, grasinimas), fizinės, be to, joms priskiriama diskriminacija, užgauliojimas internete [34,35]. Išskiriami pagrindiniai patyčių dalyvių vaidmenys: skriaudėjas, auka, auka-skriaudėjas [36]. Paaugliams, kurie patyčiose yra skriaudėjai, būdingas labiau išoriškai išreiškiamas elgesys, pavyzdžiui, alkoholio vartojimas ir prastas prisitaikymas mokykloje lyginant su aukomis. Taip pat užgauliotojo vaidmuo labiau būdingas vyriškai lyčiai. Priešingai nei skriaudėjams, aukoms labiau būdingi depresijos simptomai, noras nusižudyti. Tyrimuose gauti skirtingi rezultatai, nustatant, kuriai lyčiai labiau būdingas aukos vaidmuo: Runions ir kt. nustatė, jog aukos vaidmuo labiau būdingas mergaitėms, o Kochel su bendraautoriais, jog berniukams [37,38]. Aukoms-skriaudėjams stipriausiai pasireiškia elgesio, socialinės ir akademinės problemos, psichinės sveikatos sutrikimai, lyginant su aukomis, skriaudėjais ir patyčiose nedalyvaujančiais asmenimis. Šiame vaidmenyje mergaitės ir berniukai atsiduria panašiu dažnumu [37]. Tik aukos ir aukos-skriaudėjo įsitraukimas mažėja pereinant iš pradinės į vidurinę mokyklą, o skriaudėjo dalyvavimas šiame vystymosi etape padidėja arba išlieka stabilus [36]. Patyčios siejamos su įvairiais veiksniais: žema socioekonomine šeimos padėtimi, akademiniais pasiekimais, fiziniais požymiais ir dantų išvaizda [39–41].
Tyrimais įrodytos patyčių pasekmės: psichinės sveikatos problemos, tokios kaip depresija ir nerimas, valgymo ir miego sutrikimai, bloga bendra sveikata, sumažėjusi sveikatos sąlygojama gyvenimo kokybė, mintys apie savižudybę ir bandymas nusižudyti [14,15,42–44]. Taip pat patyčias patiriantys vaikai yra labiau linkę dalyvauti fizinėse muštynėse, vartoti tabaką, alkoholį bei narkotines medžiagas [45,46]. Dažnai patyčias patiriantys mokiniai nemėgsta būti klasėje ir mokykloje. Penktadalis patyčių aukų mano, kad šis reiškinys turi įtakos jų akademiniams pasiekimams [47].
1.4 Instrumentai, naudojami patyčių paplitimui įvertinti
Olweus patyčių klausimynas (angl. Olweus Bully/Victim Questionnaire) yra plačiausiai
naudojamas patyčių savianalizės tyrimams pasaulyje. Tai anoniminis savarankiškai pildomas klausimynas, kuris įrodytas kaip patikimas ir pagrįstas 10–16 metų amžiaus moksleivių patyčių vertinimo būdas. Jame pateikiamas patyčių apibrėžimas, kuris pabrėžia jų intenciją, galios disbalansą
18 ir pasikartojimą kaip apibūdinančias savybes. Apklausoje pateikiami atskiri klausimai, susiję su viktimizacija, smurtavimu ir kitais patyčių elementais. Klausimyną sudaro 42 klausimai su atsakymų variantais, naudojant 5 balų Likerto skalę, kad būtų galima įvertinti tiriamųjų patirtį sunkumo ir dažnio laipsniais. Tiriamųjų prašoma nurodyti, ar per pastaruosius porą mėnesių mokykloje nebuvo patyčių, naudojantis šiomis atsakymo galimybėmis: „aš nepatyriau patyčių“, „1–2 kartus“, „2–3 kartus per mėnesį“, „maždaug kartą per savaitę“, „kelis kartus per savaitę“ [34,48,49].„2–3 kartus per mėnesį“ atsakymas apie patiriamas patyčias yra laikomas atskirties tašku, priskiriant tiriamąjį patyčių aukai [50].
Europos patyčių intervencijos projekto klausimynu (angl. The European Bullying Intervention
Project Questionnaire – EBIPQ) įvertinami du reiškiniai – buvimas patyčių auka arba užgauliotoju.
Kiekvienas iš jų apima tapačius elementus, susijusius su smurtiniu elgesiu: vienu atveju aukos požiūriu, kitu – agresoriaus. Vertinamas paskutinių dviejų mėnesių laikotarpis iki apklausos. Atsakymo variantai pateikiami Likerto tipo skalėje nuo 0 iki 4 (niekada, kartą ar du, kartą ar du per mėnesį, kartą per savaitę, daugiau nei kartą per savaitę). EBIPQ sudaro 14 punktų, iš kurių 7 skirti viktimizacijai ir 7 – patyčių agresoriui. Patyčios įvardinamos kaip patiriamas piktnaudžiavimas, apimantis specifinį elgesį, pavyzdžiui, tiesioginį fizinį išnaudojimą (pvz., kas nors man trenkė), netiesioginę prievartą (pvz., apie mane skleidė gandus), žodinę prievartą (pvz., kas nors mane įžeidė), psichologinę prievartą (pvz., man grasino) ir socialinę atskirtį (pvz., aš buvau atstumtas ar ignoruotas kitų žmonių) [51].
1.5 Ortodontinių pacientų BSSGK tyrimai pasaulyje ir Lietuvoje
Praėjusiame dešimtmetyje tarp tyrinėtojų pastebėtas padidėjęs susidomėjimas ryšiu tarp sąkandžio anomalijų ir suprastėjusios BSSGK.
Remiantis Simões tyrimo rezultatais, vaikams su sunkaus laipsnio sąkandžio anomalijomis (remiantis IOTN indeksu) būdinga prastesnė BSSGK (nustatyta taikant CPQ11–14). Jų CPQ balai buvo beveik 30 proc. didesni už vaikų su lengvo laipsnio anomalijomis. Taip pat ortodontinio gydymo reikalingumas buvo reikšmingai susijęs su CPQ socialinėmis ir emocinėmis sritimis 11–12 metų moksleiviams [52].
Anthony ištyrus 384 12–14 metų amžiaus vaikus, nustatyta, jog padidėjęs horizontalusis
kandžių persidengimas turi didžiausią poveikį BSSGK (ištirtai sutrumpinta C-OHIP forma). Krūminių dantų santykis, neigiamas horizontalusis kandžių persidengimas, tarpai tarp dantų, dantų
19 susigrūdimas ir diastemos taip pat turėjo statistiškai reikšmingą įtaką BSSGK, tačiau dantų trūkumas viršutiniame žandikaulyje ir priekinis atviras sąkandis statistiškai reikšmingo poveikio neparodė [6].
Kavaliauskienės ir bendraautorių atliktame tyrime įvertintas ortodontinio gydymo reikalingumas (OGR), nustatytas IOTN dantų būklės komponentu, ir BSSGK (įvertinta CPQ). Ištyrus 911 11–18 metų amžiaus paauglių, nustatyta, jog OGR turi statistiškai reikšmingą ryšį su bendra CPQ balų suma. Ypač stiprus OGR poveikis buvo emocinei ir socialinei gerovei. Duomenų analizė parodė, kad mergaitėms netaisyklingo sąkandžio poveikis BSSGK buvo stipresnis. Pavyzdžiui, mergaičių grupėje padidinus IOTN 1 balu, emocinės gerovės suminis balų vidurkis padidėjo vidutiniškai 19,3 proc., o berniukų – tik 7,5 proc. [53].
Kavaliauskienės disertaciniame darbe buvo siekiama įvertinti ortodontinių anomalijų reikšmę 11–18 metų Lietuvos paauglių BSSGK (remiantis CPQ). Ištyrus 911 paauglių buvo nustatytas reikšmingas ryšys tarp OGR (nustatyto ICON indeksu) ir emocinės gerovės bei socialinės gerovės sričių tarp abiejų lyčių paauglių (išskyrus socialinės gerovės srities vertinimą 15–16 metų berniukų grupėje). Taip pat nustatyti reikšmingi ryšiai su atviru sąkandžiu, neigiamu horizontaliuoju kandžių persidengimu ir tarpais tarp dantų. Šios ortodontinės anomalijos turėjo reikšmingą ryšį su funkcinių ribotumų, emocinės ir socialinės gerovių sričių balų suma, neigiamai veikdamos šių sričių BSSGK. Esant šioms anomalijoms, emocinės ir socialinės gerovių balų sumos vidurkis buvo du-tris kartus didesnis palyginus su tiriamaisiais, neturinčiais minėtųjų anomalijų. Kitos anomalijos taip pat buvo susijusios su kai kuriomis CPQ sritimis: gilus sąkandis turėjo neigiamą poveikį emocinės ir socialinės gerovių sritims, dantų susigrūdimas – tik emocinės gerovės sričiai [5].
1.6 Patyčių ryšys su ortodontinėmis anomalijomis ir BSSGK
2009 m. Seehra ir kt. atliko tyrimą Jungtinėje karalystėje, siekiant išmatuoti pacientų, kuriems reikalingas ortodontinis gydymas, patiriamų patyčių dažnį ir sunkumą bei ištirti, ar egzistuoja ryšys tarp patyčių, sąkandžio anomalijų, ortodontinio gydymo reikalingumo, asmens savivertės bei BSSGK. Tyrimo duomenimis, 12,8 proc. 10–14 metų amžiaus ortodontinių pacientų patyrė patyčias. Patyčios buvo reikšmingai susijusios su Angle II klasės 1 tipo sąkandžio anomalija, padidėjusiu vertikaliuoju ir horizontaliuoju kandžių persidengimu, bei dideliu ortodontinio gydymo reikalingumu, įvertintu naudojant IOTN. Patiriantys patyčias pacientai taip pat pranešė apie žemesnį socialinės, sportinės kompetencijos lygį bei bendrą savęs vertinimą. Taip pat jie prasčiau vertino savo fizinę išvaizdą. Didesnis burnos simptomų, funkcinių apribojimų, emocinis ir socialinis neigiamas poveikis dėl jų burnos būklės nustatytas ir bendrai BSSGK [17].
20 2012 m. Seehra ir kt. atliko tyrimą, kurio tikslas buvo ištirti ortodontinių pacientų, kurie prieš gydymą patyrė patyčias, patyčių dažnį ir sunkumą ortodontinio gydymo metu, bei ištirti gydymo poveikį asmens savivertei ir BSSGK. Patyčių vertinimui taikyta Olweus patyčių klausimyno dalis skirta aukoms. 78 proc. dalyvių pranešė apie sumažėjusį patyčių kiekį pradėjus ortodontinį gydymą. Nors gydymo metu nustatyta reikšmingai pagerėjusi BSSGK (nustatyta CPQ), jos indeksas reikšmingai skyrėsi tarp gydymo metu patyčias patiriančių ir nepatiriančių pacientų [16].
2014 m. Gatto ir kt. atliko 11–16 metų amžiaus mokinių iš 19 Brazilijos mokyklų tyrimą, siekiant nustatyti ryšį tarp BSSGK (taikant OHIP klausimyną), ortodontinio gydymo reikalingumo (remiantis dantų estetikos indeksu – DAI) ir patiriamų patyčių. 48,2 proc.apklaustų paauglių pranešė, kad yra patyčių aukos. Daugeliu atvejų patyčios buvo patiriamos daugiau nei vieną kartą. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp BSSGK ir ortodontinio gydymo, atlikto prieš tyrimą, noro gydytis dantis, kad pagerėtų išvaizda, buvimo patyčių auka, patyčių dažnio ir su patyčiomis susijusiomis neigiamomis pasekmėmis. Tyrimo duomenimis, 51,5 proc. vaikų, turinčių lengvo laipsnio sąkandžio anomaliją, buvo patyčių aukomis. 25,2 proc. vaikų, kenčiančių nuo sunkaus laipsnio anomalijos, patyrę patyčias. Sunkaus laipsnio anomaliją turinčių vaikų grupėje patyčių paplitimas buvo 23,3 proc. [18].
Quito-Rabanal 2018 m. atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti, kokį poveikį sąkandžio
anomalijos turi patiriamoms patyčioms ir, ar skiriasi patyčių pasireiškimas tarp vaikų su skirtingomis Angle sąkandžio anomalijų klasėmis. Buvo ištirta 217 vaikų, kurių amžius buvo nuo 10 iki 17 metų. Tyrimo duomenimis, patyčių pasireiškimas tarp Angle I klasės sąkandžio anomaliją turinčių vaikų buvo 16,99 proc., Angle II klasės 1 poklasį – 16,11 proc., Angle II klasės 2 poklasį – 15,12 proc., o Angle III klasę – 16,86 proc. Nustatyta, jog statistiškai reikšmingo skirtumo tarp sąkandžio anomalijų Angle klasių patiriant patyčias nėra [35].
Siqueira ir kt. atliktame tyrime buvo tiriami 12–15 metų amžiaus mokiniai Brazilijoje, siekiant
patikrinti burnos sveikatos, kūno įvaizdžio ir patyčių ryšį tarp paauglių. 29,6 proc. tiriamųjų patyrė patyčias. Dažniau nurodė patiriantys patyčias tie paaugliai, kurie turėjo ėduonies pažeistų, pašalintų ir skaudamų dantų. Taip pat nustatyta, jog tie, kurie nurodė, kad buvo kritikuojami dėl dantų būklės, turėjo 4,37 kartus didesnę viktimizacijos tikimybę [2].
21
2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimas atliktas LSMU Ortodontijos klinikoje ir Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinyje nuo 2019 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-OF-18 ) (Priedas Nr.1).
Tyrime dalyvauti buvo pakviesti LSMU Ortodontijos klinikoje ir Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinyje besigydantys ortodontiniai pacientai ir juos lydintys tėvai. Tiriamieji buvo supažindinti su atliekamo tyrimo tikslu, uždaviniais, naudojamu klausimynu. Tyrime dalyvavo tik tie ortodontiniai pacientai ir jų tėvai, kurie pasirašė informuoto sutikimo formas.
Įtraukimo į tyrimą kriterijai:
1. 11–14 metų amžiaus ortodontiniai pacientai, lydimi tėvų į vizitus pas gydytoją ortodontą; 2. Ortodontiniai pacientai, kurių bent vienas iš tėvų pasirašė informuoto sutikimo formas; 3. Vienas iš ortodontinį pacientą lydinčių tėvų.
2.1 Ortodontiniams pacientams skirta anketa
Pacientams skirta anketa buvo skirta nustatyti patyčių dažnį, paciento nusiskundimus burnos sveikata, jo gyvensenos įpročius (Priedas Nr.2). Šią anketą sudarė dvi dalys:
1. ,,Olweus patyčių klausimynas“ (angl. Olweus Bully/Victim Questionnaire). Tyrimui naudota dalis apie patiriamas patyčias. Leidimas naudoti į lietuvių kalbą išverstą klausimyno variantąbuvo gautas iš nevyriausybinės organizacijos ,,Vaikų linija“.
2. „Vaiko pojūčių klausimynas“ (angl. Child Perceptions Questionnaire – CPQ). Leidimas naudoti į lietuvių kalbą išversto klausimyno versiją buvo gautas iš ją validavusios Dr. Aistės Kavaliauskienės [28].
2.2 Tėvams skirta anketa
Tėvams skirtoje anketoje buvo prašoma nurodyti priežastį, dėl kurios šeima kreipėsi į gydytoją ortodontą, ir vaiko amžių tuo metu, taip pat vaiko amžių, kuomet buvo pradėtas gydymas. Tėvų buvo prašoma išreikšti savo nuomonę, ar vaikas pergyveno dėl savo dantų išvaizdos prieš ortodontinį gydymą ir gydymo metu, ar yra minėjęs, jog patiria patyčias. Tėvai nurodė, kokiomis aplinkybėmis
22 jų vaikas nešioja ortodontinius prietaisus (naktį, mokykloje, popamokinės veiklos metu, laisvalaikiu) (Priedas Nr.3).
2.3 Tyrimo imtis
Tyrimo imtis apskaičiuota naudojant GPower 3.1 programos paketą [54]. Nustatyta imtis buvo 178.
2.4 Klausimynų įvertinimas
Įvertinus tyrimo dalyvių pasirinktus atsakymus į Olweus patyčių klausimyną, apskaičiuotas patyčių pasireiškimo dažnumas, bei jų formos. Šiuose klausimuose pacientai galėjo pasirinkti 1 iš 5 atsakymų variantų: „niekada“, „1-2 kartus“, „2-3 kartus per mėnesį“, „1 kartą per savaitę“ ir „keletą kartų per savaitę“.
Vertinant vaikų BSSGK naudotas iš 37 klausimų susidedantis „Vaiko pojūčių klausimynas“. Jame burnos simptomams įvertinti buvo skirti 6 klausimai, funkciniams ribotumams – 9 klausimai, emocinei gerovei – 9 klausimai, o socialinei gerovei – 13 klausimų. Atsakymai į kiekvieną klausimą koduoti nuo 0 („niekada“) iki 4 („beveik kas dieną“). Vertinant tiriamųjų atsakymus apskaičiuota CPQ balų suma, gauta sudėjus visų „Vaiko pojūčių klausimyno“ klausimų arba jo sričių atsakymų kodus. Didesnė balų suma parodė prastesnę tiriamojo BSSGK.
2.5 Statistinės duomenų analizės metodai
Gauti anketiniai duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant duomenų kaupimo ir analizės programos SPSS 22.0 paketą. Naudojantis programa, apskaičiuotas ortodontinių pacientų amžiaus vidurkis, standartinis nuokrypis (SN), atsakymų pasiskirstymas grupėse procentais (proc.). Taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.).
Siekiant palyginti mergaičių ir berniukų BSSGK, taikytas Mano-Vitnio kriterijus.
χ2 kriterijus taikytas norint išsiaiškinti, ar yra patyčių pasireiškimo skirtumas pagal lytį, ar skiriasi patyčių dažnumas tarp vaikų, nešiojančių ortodontinius aparatus ir jų nenešiojančių. Siekiant
23 nustatyti, ar yra statistiškai reikšmingas BSSGK skirtumas tarp patyčias patiriančių vaikų ir nepatiriančių vaikų, taikytas Mano-Vitnio kriterijus.
Siekiant nustatyti, ar yra ryšys tarp patiriamų patyčių, BSSGK bei keturių CPQ klausimyno sričių, taikytas Spirmano koreliacijos koeficientas. Kai 0,3 ≥ r > 0 – ryšys silpnas, 0,5 ≥ r > 0,3 – ryšys vidutinio stiprumo, 1 ≥ r > 0,5 – ryšys stiprus.
Įvertinti, ar yra reikšmingas skirtumas tarp vaiko BSSGK ir jo nuomonės apie ortodontinio gydymo poveikį, naudotas Kruskall-Wallis kriterijus.
Siekiant įvertinti, ar yra priklausomybė tarp tėvų išsilavinimo bei jų požiūrio į vaiko BSSGK, ar tėvų išsilavinimas koreliuoja su vaikų BSSGK, naudotasSpirmano koreliacijos koeficientas.
Kai nustatytas reikšmingumo lygmuo p<0,05, pastebėti dėsningumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais.
24
3. REZULTATAI
3.1 Tiriamųjų demografiniai duomenys
Tyrime sutiko dalyvauti 188 ortodontinių pacientų ir jų tėvų poros. 7 respondentų porų atsakymai buvo pašalinti iš duomenų analizės dėl nepilnai užpildytų klausimynų. Tyrimo rezultatai apskaičiuoti pagal 181 pilnai užpildytą anketą. Tyrime dalyvavo 99 mergaitės (54,7 proc.) ir 82 berniukai (45,3 proc.). Tiriamųjų amžius buvo nuo 11 iki 14 metų (amžiaus vidurkis 12 metų (SN 1,18)). Daugiausiai pacientų, dalyvavusių tyrime, buvo 11 metų amžiaus (44,2 proc.), o mažiausiai – 12 metų amžiaus (16,6 proc.) (1 pav.).
1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių
3.2 Ortodontinių pacientų BSSGK vertinimas
Atlikus apklausos duomenų analizę nustatyta, jog ortodontinių pacientų CPQ vidutinė reikšmė yra 12,15 (SN 11,34). Didžiausią neigiamą poveikį visiems tiriamiesiems darė burnos simptomų sritis (balų vidurkis 0,68 (SN0,63)). Mažiausią neigiamą poveikį dalyvių BSSGK darė socialinės gerovės sritis (Lentelė Nr. 1). 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 11 12 13 14 Ti ri am ųjų s ka ič ius ( pr o c. )
25
Lentelė Nr. 1. CPQ sričių palyginimas tarp visų tyrimo dalyvių CPQ srities pavadinimas CPQ srities balų
sumos vidurkis SN CPQ srities balų vidurkis SN Burnos simptomai 4,07 3,75 0,68 0,63 Funkciniai ribotumai 2,54 2,77 0,28 0,31 Emocinė gerovė 3,02 4,45 0,34 0,49 Socialinė gerovė 2,53 3,47 0,19 0,27 Bendras CPQ 12,15 11,34 0,33 0,31
CPQ – Vaiko pojūčių klausimynas, SN = Standartinis nuokrypis
Atlikus berniukų ir mergaičių BSSGK palyginimą pagal keturias CPQ klausimyno sritis, pastebėta, kad abiejų lyčių labiausiai neigiamai paveikta – burnos simptomų sritis (mergaičių CPQ balų vidutinė reikšmė 0,65 (SN 0,65), berniukų – 0,71 (SN 0,6). Ir mergaitėms, ir berniukams mažiausias neigiamas poveikis nustatytas socialinės gerovės srityje: berniukų CPQ balų vidutinė reikšmė 0,24 (SN 0,31), o mergaičių CPQ balų vidutinė reikšmė 0,16 (SN 0,22) (Lentelė Nr. 2).
Lentelė Nr. 2. CPQ sričių palyginimas tarp mergaičių ir berniukų
CPQ srities pavadinimas Mergaitės Berniukai
p reikšmė CPQ srities balų vidurkis SN CPQ srities balų vidurkis SN Burnos simptomai 0,65 0,65 0,71 0,6 0,232 Funkciniai ribotumai 0,25 0,28 0,33 0,34 0,186 Emocinė gerovė 0,38 0,52 0,28 0,47 0,312 Socialinė gerovė 0,16 0,22 0,24 0,31 0,558
CPQ – Vaiko pojūčių klausimynas, SN = Standartinis nuokrypis
Abiejų lyčių BSSGK vertinimas balais statistiškai reikšmingai nesiskyrė burnos simptomų, funkcinių ribotumų, socialinės gerovės ir emocinės gerovės srityse (Lentelė Nr. 3).
26
Lentelė Nr. 3. Mergaičių ir berniukų BSSGK palyginimas pagal CPQ klausimyno sritis CPQ srities pavadinimas Mergaitės Berniukai p reikšmė CPQ srities balų sumos vidurkis SN CPQ srities balų sumos vidurkis SN Burnos simptomai 3,92 3,93 4,24 3,55 0,232 Funkciniai ribotumai 2,21 2,47 2,93 3,06 0,186 Emocinė gerovė 3,41 4,64 2,54 4,19 0,312 Socialinė gerovė 2,09 2,8 3,06 4,08 0,558 Bendras CPQ 11,64 9,89 12,78 12,92 0,94
CPQ – Vaiko pojūčių klausimynas, SN = Standartinis nuokrypis
126 (69,6 proc.) pacientų tyrimo metu nešiojo plokštelę, 25 (13,8 proc.) pacientų nešiojo breketus. 30 pacientų tyrimo metu nenešiojo jokių ortodontinių prietaisų, tačiau 3 iš jų nurodė, kad anksčiau yra nešioję ortodontinę plokštelę (2 pav.).
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal nešiojamus ortodontinius prietaisus
Daugumos ortodontiškai tebegydomų ir gydytų vaikų nuomone, ortodontinis gydymas jiems padėjo (39,6 proc.) ir labai padėjo (28,6 proc.). 19,5 proc. vaikų buvo sunku įvertinti ortodontinio gydymo naudą, o 11 proc. negalėjo įvertinti rezultatų dėl trumpo gydymo laiko. Tik 1,3 proc. pacientų
0 10 20 30 40 50 60 70 80
Plokštelė Breketai Nešiojo anksčiau Nenešioja
Ti ri am ųj ų sk ai či us (pr o c. )
27 nurodė, jog gydymas buvo neveiksmingas. Reikšmingas skirtumas tarp CPQ balų ir vaikų nuomonės apie ortodontinio gydymo poveikį nebuvo nustatytas (p>0,05) (Lentelė Nr. 4).
Lentelė Nr. 4. CPQ balų pasiskirstymas pagal ortodontinio gydymo vertinimą Gydymo vertinimas Labai padėjo Padėjo Sunku įvertinti Neseniai nešioja Nepadėjo p reikšmė CPQ balų vidurkis 10,72 14,54 9,33 7,17 4 0,76
CPQ – Vaiko pojūčių klausimynas
3.3 Ortodontinių pacientų patiriamų patyčių vertinimas
Didžioji dalis tiriamųjų nurodė, jog savo mokykloje jaučiasi saugiai (50,0 proc.) ir labai saugiai (33,7 proc.). 16,3 proc. tiriamųjų nurodė, kad mokykloje jaučiasi nei saugiai, nei nesaugiai. Nė vienas iš tiriamųjų mokykloje nesijautė nesaugiai.
Nustatant, ar tiriamasis patiria patyčias, patyčių slenkstis buvo pasirinktas remiantis Olweus rekomendacijomis: patyčias patiriančių vaikų grupei buvo priskiriami visi, į klausimą „Ar dažnai iš tavęs tyčiojosi kiti mokiniai mokykloje per pastaruosius porą mėnesių?“ atsakę „2–3 kartus per mėnesį“, „1 kartą per savaitę“ bei „keletą kartų per savaitę“. Ištirta, jog patyčias patyrė 4,9 proc. tiriamųjų. Patyčias per pastaruosius du mėnesius dažniausiai patyrė 11 metų vaikai (44,4 proc.) Pagal lytį patyčias dažniau patyrė mergaitės (59,3 proc.) nei berniukai (40,7 proc.). Šis skirtumas tarp lyčių nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,267). Dažniausiai patiriamos patyčių formos buvo apkalbinėjimas (32,6 proc.), prasivardžiavimas (32, 6proc.),ignoravimas (24,3 proc.). Taip pat 14,4 proc. tiriamųjų nurodė, kad kiti mokiniai gadino jų daiktus (3 pav.).
28
3 pav. Vaikų atsakymai į klausimą „Kokiu būdu iš Tavęs tyčiojosi per paskutinius 2 mėnesius?"
Taikant χ2 homogeniškumo kriterijų, patiriamos patyčios pagal lytį tarp berniukų ir mergaičių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Vertinant patyčių pasireiškimą tarp vaikų, kurie nenešiojo ortodontinių aparatų, ir vaikų, kurie nešiojo breketus arba ortodontines plokšteles, statistiškai reikšmingi skirtumai nebuvo nustatyti (p>0,05). Taip pat ištirta, jog ortodontiniai pacientai, nešiojantys aparatus mokykloje, patyčias patiria statistiškai dažniau, nei pacientai, kurie mokykloje aparatų nenešioja (p=0,04). Tokia pati tendencija buvo nustatyta ir vaikams, kurie ortodontinius aparatus nešiojo popamokinės veiklos metu (p<0,05) (Lentelė Nr. 5).
Lentelė Nr. 5. Patyčių pasireiškimas pagal veiklas, kurių metu tiriamasis nešioja ortodontinius aparatus
Patiria patyčias Nepatiria patyčių p reikšmė
Nešioja mokykloje 16 51 0,04*
Nešioja popamokinės veiklos metu 18 49 0,00*
Nešioja laisvalaikiu 18 81 0,083 *p < 0,05 0 5 10 15 20 25 30 35 Apkalbinėdavo Prasivardžiuodavo Ignoruodavo Tave Gadindavo Tavo daiktus Stumdydavo Mušdavo Įspirdavo Atimdavo pinigus ar kitus daiktus Grasindavo Apspjaudydavo Rašydavo įžeidinėjančius užrašus apie Tave
29
3.4 Ortodontinių pacientų patiriamų patyčių ir BSSGK ryšys
Pritaikius Mano – Vitnio kriterijų nustatyta, kad patiriančių patyčias vaikų CPQ balų sumos vidurkiai (vidutiniškai 23,11) yra statistiškai reikšmingai didesni nei vaikų, nepatiriančių patyčių (vidutiniškai 10,23) (p<0,05). Atlikus BSSGK palyginimą tarp patyčias patiriančių vaikų ir tarp jų nepatiriančių pagal keturias CPQ klausimyno sritis pastebėta, kad visų CPQ sričių vidurkiai reikšmingai skiriasi (Lentelė Nr. 6).
Lentelė Nr. 6. Patyčias patiriančių ir nepatiriančių vaikų BSSGK palyginimas pagal keturias CPQ sritis
CPQ srities pavadinimas Patiriantys patyčias Nepatiriantys
patyčių p reikšmė CPQ srities balų sumos vidurkis SN CPQ srities balų sumos vidurkis SN Burnos simptomai 5,33 2,30 3,84 3,92 0,002* Funkciniai ribotumai 4,37 3,25 2,22 2,56 0,01* Emocinė gerovė 7,41 3,43 2,24 4,16 0,00* Socialinė gerovė 6 3,29 1,92 3,13 0,00* Bendras CPQ 23,11 8,61 10,23 10,67 0,00*
CPQ – Vaiko pojūčių klausimynas, *p < 0,05, SN = Standartinis nuokrypis
Patyčių ir BSSGK tarpusavio ryšį patvirtino ir koreliacinė analizė. Apskaičiuotas Spirmano koreliacijos koeficientas parodė, kad patiriamų patyčių laipsnis reikšmingai koreliuoja su visomis CPQ vertinamomis sritimis ir bendra CPQ balų suma (p<0,01). Nustatytas koreliacijos koeficientas r=0,408, rodo vidutinio stiprumo ryšį. Vidutinio stiprumo ryšys (r=0,497) taip pat nustatytas tarp patiriamų patyčių ir CPQ emocinės gerovės srities. Patyčių ir kitų klausimyno sričių ryšys vertinamas kaip silpnas (r<0,3) (Lentelė Nr. 7).
30
Lentelė Nr. 7. CPQ balų sumos ir patiriamų patyčių ryšys CPQ klausimyno
srities pavadinimas
Patiria patyčias Nepatiria patyčių
r reikšmė p reikšmė CPQ srities balų sumos vidurkis SN CPQ srities balų sumos vidurkis SN Burnos simptomai 5,33 2,30 3,84 3,92 0,233 0,002* Funkciniai ribotumai 4,37 3,25 2,22 2,56 0,238 0,001* Emocinė gerovė 7,41 3,43 2,24 4,16 0,497 0,00* Socialinė gerovė 6 3,29 1,92 3,13 0,391 0,00* Bendras CPQ 23,11 8,61 10,23 10,67 0,408 0,00*
CPQ – Vaiko pojūčių klausimynas, SN = Standartinis nuokrypis, r – Spirmano koreliacijos koeficientas, *p< 0,05
3.5 Tėvams skirtos apklausos rezultatai
Apklausus pacientų tėvus paaiškėjo, jog dažniausios priežastys, dėl kurių buvo kreipiamasi į gydytoją ortodontą buvo: kreivi dantys (72,9 proc.), negraži šypsena (26,0 proc.), tarpai tarp dantų (19,3 proc.), ir susigrūdę dantys (16,0 proc.) (4 pav.).
4 pav. Tėvų atsakymai į klausimą „Dėl kokios priežasties kreipėtės į ortodontą?"
0 10 20 30 40 50 60 70 80
Kreivi dantys Susigrūdę dantys Tarpai tarp dantų Negraži šypsena Nepatogus kramtymas Kramtomi minkštieji audiniai Bendraamžių komentarai SAŽS skausmas Griežimas dantimis
31 Didžioji dalis tėvų teigė, jog vaiko burnos sveikata turi daug įtakos jo gyvenimo kokybei (5 pav.). Taikant Spirmano koreliacijos koeficientą nustatyta, jog nėra ryšio tarp tėvų išsilavinimo ir jų nuomonės, kokią įtaką burnos sveikata daro vaiko gyvenimo kokybei (p>0,05).
5 pav. Tėvų atsakymai į klausimą „Kiek, Jūsų nuomone, vaiko burnos sveikata turi įtakos jo gyvenimo kokybei?"
Tėvų teigimu, 12,7 proc. vaikų prieš ortodontinį gydymą minėjo, jog patiria patyčias dėl savo dantų išvaizdos. 5,5 proc. vaikų savo tėvams pranešė, jog patiria patyčias ortodontinio gydymo metu. 9,9 proc. tėvų teigė, jog jų vaikas patyrė patyčias prieš gydymą ir gydymo metu. 71,8 proc. vaikų, tėvų nuomone, niekada nepatyrė patyčių, susijusių su dantų išvaizda (6 pav.). Vadinasi, 28,1 proc. tėvų žinojo, jog jų vaikas patyrė patyčias dėl dantų išvaizdos prieš ortodontinį gydymą ar gydymo metu.
6 pav. Tėvų atsakymai į klausimą „Ar Jūsų vaikas minėjo, kad patiria patyčias?"
0 10 20 30 40 50 60 70 80
Prieš ortodontinį gydymą Gydymo metu Abu variantai Neminėjo
T ir ia m ųj ų ska ič ius (pr oc .) 0 10 20 30 40 50 60 70
Labai daug Daug Pakankamai Mažai Labai mažai
T ir iam ųhų s kai či us (% )
32 Įvertinus ortodontinių pacientų CPQ balų sumą pagal tai, ar tėvai žino, jog vaikas patiria patyčias gydymo metu, ar ne, statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių nebuvo nustatytas (Lentelė Nr. 8).
Lentelė Nr. 8. CPQ skirtumai tarp patyčių nepatiriančių ir vaikų, kurie tėvų žiniomis patiria patyčias gydymo metu Tėvų žinios apie patyčias Patiria patyčias gydymo metu SN Neminėjo SN p reikšmė Vaikų CPQ balų vidurkis 12,86 10,25 10,98 10,39 0,487
CPQ – Vaiko pojūčių klausimynas, SN = Standartinis nuokrypis
16,0 proc. visų apklaustų tėvų nurodė, jog jų vaikas pergyveno dėl savo dantų išvaizdos prieš ortodontinį gydymą, o 11,0 proc. tėvų teigė, jog vaikas pergyvena gydymo metu. 10,5 proc. pacientų, tėvų teigimu, kompleksavo prieš gydymą ir gydymo metu. Dėl savo dantų išvaizdos nepergyveno 62,4 proc. vaikų (7 pav.).
7 pav. Tėvų atsakymai į klausimą Ar Jūsų vaikas kompleksuoja dėl savo dantų išvaizdos?"
Tėvų teigimu, 95,4 proc. ortodontinių pacientų nešioja ortodontinius prietaisus (breketus arba ortodontines plokšteles) naktį. Mokykloje ir popamokinėje veikloje ortodontinius prietaisus nešioja 44,4 proc., laisvalaikiu 65,6 proc. Iš vaikų, gydomų ortodontinėmis plokštelėmis, tik 33,3 proc. jas
0 10 20 30 40 50 60 70 Prieš ortodontinį
gydymą Gydymo metu Abu variantai Nekompleksuoja
T ir ia m ųj ų ska ič ius (pr oc .)
33 renkasi nešioti mokykloje ir popamokinėje veikloje, 58,7 proc. laisvalaikiu. Tai rodo, jog daugiau nei pusė vaikų, galinčių pasirinkti, kada nešioti ortodontinį prietaisą, mokykloje ir popamokinės veiklos metu, renkasi jų nenešioti.
34
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimų duomenimis, iki 43,3 proc. paauglių yra patyčių aukos [33]. Serrano atliktame tyrime 18,81 proc. paauglių patyrė patyčias, susijusias su dantų išvaizda [55]. Šiame tyrime patyčias patyrė 14,9 proc. ortodontinių pacientų. Panašūs rezultatai gauti Julca-Ching bei Seehra atliktuose tyrimuose, kuriuose patyčias atitinkamai patyrė 14,59 proc. bei 12,8 proc. ortodontinių pacientų [17,56].
Nuomonės, kuriai lyčiai labiau būdingas patyčių aukos vaidmuo, kontraversiškos. Runions su bendraautoriais nustatė, jog aukos vaidmuo labiau būdingas mergaitėms, o Kochel su bendraautoriais, jog berniukams [37,38]. Remiantis Reisen patyčių tyrimu, dažniau nuo patyčių kenčia mergaitės [33]. Šiame tyrime patyčias patiriančių mergaičių buvo daugiau nei berniukų, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas nebuvo nustatytas.
Šieme baigiamajame magistro darbe dažniausiai pasireiškusi žodinė patyčių forma (apkalbinėjimas, prasivardžiavimas) atitiko Reisen tyrimo rezultatus [33].
Mergaičių ir berniukų BSSGK palyginimas atliekamas daugelyje mokslinių tyrimų. Kavaliauskienės duomenimis, aukštesni CPQ balai buvo būdingesni mergaitėms. To paties tyrimo duomenimis, didžiausi balai nustatyti abiejų lyčių burnos simptomų sričiai. Tiek berniukai, tiek mergaitės mažiausius balus skyrė emocinės gerovės sričiai [5]. Šiame baigiamajame magistro darbo tyrime priešingai, berniukų CPQ balų sumos vidurkis buvo aukštesnis nei mergaičių. Tendencija, jog abiejų lyčių labiausiai neigiamai paveikta yra burnos simptomų sritis, stebima ir šiame tyrime, tačiau mažiausias neigiamas poveikis nustatytas socialinės gerovės sričiai. Aukštesnis CPQ balų sumos vidurkis nustatytas berniukams taip pat Omari ir bendraautorių atliktame tyrime [57].
Šiame tyrime nustatyta, kad patiriančių patyčias vaikų CPQ balų sumos vidurkiai yra statistiškai reikšmingai didesni nei vaikų, nepatiriančių patyčių.Vadinasi, vaikų, patiriančių patyčias, BSSGK statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo patyčių nepatiriančių vaikų (p<0,01).
Tarp patyčias patiriančių ir nepatiriančių vaikų nustatyta, jog patiriamos patyčios koreliuoja su visomis CPQ vertinamomis sritimis ir bendra CPQ balų suma. Nustatytas vidutinio stiprumo ryšys tarp patiriamų patyčių ir CPQ balų sumos. Gatto atliktame tyrime nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp blogos BSSGK, patiriamų patyčių ir patiriamų patyčių dažnio [18]. Vidutinio stiprumo ryšys taip pat nustatytas tarp patiriamų patyčių ir emocinės gerovės srities. Seehra tyrimo duomenimis, patyčias patiriantiems vaikams buvo būdingi aukštesni burnos simptomų, emocinio ir socialinio poveikio sričių balų vidurkiai, kurie turėjo neigiamą įtaką BSSGK [17].
35 Remiantis tėvams skirtos apklausos duomenimis, 28,1 proc. tėvų žinojo, jog jų vaikas patyrė patyčias dėl savo dantų išvaizdos prieš ortodontinį gydymą ar gydymo metu. Bashaa atliktame tyrime, kuriame buvo vertinamas psichologinis netaisyklingo sąkandžio poveikis ir įtaka akademiniams pasiekimams, buvo nustatyta, jog pakankamai maža dalis tėvų (34,2 proc.) ir mokytojų (23,2 proc.) žinojo apie vaikų patiriamas patyčias [8].
PADĖKA
Dėkoju baigiamojo magistro darbo vadovei Dr. Aistei Kavaliauskienei už kantrybę ir idėjas ruošiant šį darbą. Taip pat dėkoju LSMU Ortodontijos klinikos ir Kauno miesto poliklinikos pacientams ir jų tėvams, kurie sutiko dalyvauti tyrime.
INTERESŲ KONFLIKTAS
36
IŠVADOS
1. 11–14 metų amžiaus mergaičių BSSGK yra geresnė nei to paties amžiaus berniukų, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas tarp lyčių nebuvo nustatytas. Abiejų lyčių labiausiai neigiamai paveikta BSSGK burnos simptomų sritis, o mažiausias neigiamas poveikis nustatytas socialinės gerovės sričiai.
2. Nustatyta, jog 14,9 proc. 11–14 metų amžiaus ortodontinių pacientų patiria patyčias.
3. Daugumos tėvų nuomone, burnos sveikata daro labai didelę įtaką vaiko gyvenimo kokybei. 28,1 proc. tėvų žinojo, jog jų vaikas patyrė patyčias dėl dantų išvaizdos prieš ortodontinį gydymą ar gydymo metu. BSSGK nesiskyrė tarp vaikų, kurie, tėvų nuomone, patyrė patyčias, ir patyčių nepatyrusių vaikų.
4. Vaikų, patiriančių patyčias, BSSGK statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo patyčių nepatiriančių vaikų (p<0,01). Nustatytas vidutinio stiprumo ryšys tarp ortodontinių pacientų patiriamų patyčių ir BSSGK. Be to, vidutinio stiprumo ryšys nustatytas tarp patyčių ir BSSGK emocinės gerovės srities.
37
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Norint užtikrinti kuo mažesnį patyčių pasireiškimą mokyklinio amžiaus vaikų tarpe, mokyklose turėtų būti taikomos programos prieš patyčias;
2. Tėvai turėtų būti supažindinami su patyčių pasireiškimu ir jų pasekmėmis vaiko gyvenimo kokybei;
3. Gydytojai odontologai turėtų būti supažindinami su patyčių, susijusių su ortodontinėmis anomalijomis, pasireiškimu ir skatinti netaisyklingą sąkandį turinčių pacientų tėvus pradėti ortodontinį gydymą, siekiant išvengti patyčių, susijusių su prasta dantų išvaizda.
38
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. de Almeida AB, Leite ICG, Melgaço CA, Marques LS. Dissatisfaction with dentofacial appearance and the normative need for orthodontic treatment: Determinant factors. Dental Press J Orthod. 2014 May 1;19(3):120–6.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4296625/
2. Veiga da Silva Siqueira D, dos Santos IM, Pereira LL, Leal Tosta dos Santos SC, Cristino PS, Pena Messias de Figueiredo Filho CE, et al. Impact of oral health and body image in school bullying. Spec Care Dent. 2019 Jul 17;39(4):375–9.
URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/scd.12401
3. Guimarães SP de A, Jorge KO, Fontes MJF, Ramos-Jorge ML, Araújo CTP, Ferreira EF, et al. Impact of malocclusion on oral health-related quality of life among schoolchildren. Braz Oral Res. 2018;32:e95.
URL:http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S1806-83242018000100270&lng=en&nrm=iso
4. Baubiniene D, Sidlauskas A, Baubiniene * -Phd D, Sidlauskas * -Phd A. The factors effecting satisfaction of dental appearance and self-perceived need for orthodontic treatment in 10-11 and 14-15 year-old Lithuanian schoolchildren [Internet]. Vol. 11, Stomatologija, Baltic Dental and Maxillofacial Journal. 2009.
URL:https://www.researchgate.net/publication/40483491_The_factors_effecting_satisfactio n_of_dental_appearance_and_self-perceived_need_for_orthodontic_treatment_in_10-11_and_14-15_year-old_Lithuanian_schoolchildren
5. Kavaliauskienė A. Ortodontinių anomalijų reikšmė Lietuvos paauglių burnos sveikatos sąlygojamai gyvenimo kokybei [disertacija]. 2019;(M 002).
6. Anthony SN, Zimba K, Subramanian B. Impact of Malocclusions on the Oral Health-Related Quality of Life of Early Adolescents in Ndola, Zambia. Int J Dent. 2018;2018.
URL: https://www.hindawi.com/journals/ijd/2018/7920973/
7. Kaur P, Singh S, Mathur A, Makkar DK, Aggarwal VP, Batra M, et al. Impact of Dental Disorders and its Influence on Self Esteem Levels among Adolescents. J Clin DIAGNOSTIC Res. 2017;11(4):ZC05.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28571250
8. Basha S, Mohamed RN, Swamy HS, Parameshwarappa P. Untreated gross dental malocclusion in adolescents: Psychological impact and effect on academic performance in school. Oral Heal Prev Dent. 2016;14(1):63–9.
39 clusion_in_Adolescents_Psychological_Impact_and_Effect_on_Academic_Performance_in _School
9. Nagalakshmi S, James S, Rahila C, Balachandar K, Satish R. Assessment of malocclusion severity and orthodontic treatment needs in 12–15-year-old school children of Namakkal District, Tamil Nadu, using Dental Aesthetic Index. J Indian Soc Pedod Prev Dent. 2017 Jul 1;35(3):188.
URL: http://www.jisppd.com/text.asp?2017/35/3/188/211851
10. Shaw WC, Meek SC, Jones DS. Nicknames, teasing, harassment and the salience of dental features among school children. Br J Orthod. 1980;7(2):75–80.
URL: https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1179/bjo.7.2.75
11. González-Cabrera J, Machimbarrena JM, Ortega-Barón J, Álvarez-Bardón A. Joint association of bullying and cyberbullying in health-related quality of life in a sample of adolescents. Qual Life Res. 2019;
URL: https://link.springer.com/article/10.1007/s11136-019-02353-z
12. Inchley J, Currie D, Young T, Samdal O. Health Behaviour in School-aged children (HBSC) study: Growing up unequal: gender and socioeconomic differences in young people’s health and well-being. [Internet]. 2016.
URL:https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=3HOyDwAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP9&d q=Growing+up+unequal:+gender+and+socioeconomic+differences+in+young+people’s+he
alth+and+well-being&ots=6xfeEUzOke&sig=APcuPd6qMgfpuDuYwEGVr1JhrK8&redir_esc=y#v=onepa ge&q=bullying&f=fal
13. Šmigelskas K, Vaičiūnas T, Lukoševičiūtė J, Malinowska-Cieślik M, Melkumova M, Movsesyan E, et al. Sufficient social support as a possible preventive factor against fighting and bullying in school children. Int J Environ Res Public Health. 2018;15(5):1–15.
URL: https://www-ncbi-nlm-nih-gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/pubmed/29701720
14. Lear MK, Perry KM, Stacy SE, Canen EL, Hime SJ, Pepper CM. Differential Suicide Risk Factors in Rural Middle and High School Students. Psychiatry Res. 2020 Jan;112773. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/31981940
15. Shayo FK, Lawala PS. Does bullying predict suicidal behaviors among in-school adolescents? A cross-sectional finding from Tanzania as an example of a low-income country. BMC Psychiatry. 2019 Dec 16;19(1).
URL:https://www.researchgate.net/publication/337961019_Does_bullying_predict_suicidal
40 16. Seehra J, Newton JT, DiBiase AT. Interceptive orthodontic treatment in bullied adolescents and its impact on self-esteem and oral-health-related quality of life. Eur J Orthod. 2013 Oct 1;35(5):615–21.
URL: https://academic.oup.com/ejo/article-lookup/doi/10.1093/ejo/cjs051
17. Seehra J, Fleming PS, Newton T, DiBiase AT. Bullying in orthodontic patients and its relationship to malocclusion, self-esteem and oral health-related quality of life. J Orthod. 2011 Dec 16;38(4):247–56.
URL: http://www.tandfonline.com/doi/full/10.1179/14653121141641
18. Gatto RCJ, Garbin AJÍ, Corrente JE, Garbin CAS. The relationship between oral health-related quality of life, the need for orthodontic treatment and bullying, among Brazilian teenagers. Dental Press J Orthod. 2019 Mar 1;24(2):73–80.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6526768/
19. Glick M, Williams DM, Kleinman D V., Vujicic M, Watt RG, Weyant RJ. A new definition for oral health developed by the FDI World Dental Federation opens the door to a universal definition of oral health [Internet]. Vol. 77, Journal of Public Health Dentistry. Blackwell Publishing Inc.; 2017. p. 3–5.
URL: http://doi.wiley.com/10.1111/jphd.12213
20. Sierwald I, John MT, Sagheri D, Neuschulz J, Schüler E, Splieth C, et al. The German 19-item version of the Child Oral Health Impact Profile: translation and psychometric properties. Clin Oral Investig. 2016;20(2):301–13.
URL: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26051837
21. Sun L, Wong HM, McGrath CPJ. The factors that influence oral health-related quality of life in 15-year-old children. Health Qual Life Outcomes. 2018 Dec 18;16(1):19.
URL: https://hqlo.biomedcentral.com/articles/10.1186/s12955-018-0847-5
22. Chen M, Feng ZC, Liu X, Li ZM, Cai B, Wang DW. Impact of malocclusion on oral health-related quality of life in young adults. Angle Orthod. 2015 Nov 1;85(6):986–91.
URL: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25531421
23. Rosenberg D, Kaplan S, Senie R, Badner V. Relationships among dental functional status, clinical dental measures, and generic health measures. J Dent Educ. 1988 Nov;52(11):653–7. URL: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/3183175
24. Foster Page LA, Thomson WM, Jokovic A, Locker D. Validation of the Child Perceptions Questionnaire (CPQ 11-14). J Dent Res. 2005 Jul;84(7):649–52.
URL: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15972595
25. Jokovic A, Locker D, Stephens M, Kenny D, Tompson B, Guyatt G. Validity and reliability of a questionnaire for measuring child oral-health-related quality of life. J Dent Res.
