LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Algirdas Pečiulis
Citologiniai ir mikrobiologiniai šunų junginės tyrimai
kai kurių akies patologijų atvejais
Cytological and microbiological examination of
conjunctiva in dogs with ocular pathology
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. habil. dr. Vidmantas Bižokas
2 DARBAS ATLIKTAS LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Citologiniai ir mikrobiologiniai šunų junginės tyrimai kai kurių akies patologijų atvejais“.
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 91.1 Akies anatominė sandara ... 9
1.2 Konjunktyvitas ... 9 1.3 Trichiazė ... 12 1.4 Epifora ... 13 1.5 Sausasis keratokonjunktyvitas ... 13 1.6 Ragenos opa ... 15 1.7 Glaukoma ... 17
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 21
2.1 Metodo esmė ... 21 2.2 Mikrobiologinis tyrimas ... 21 2.2.1 E.coli identifikavimas ... 23 2.2.2 Staphylococcus spp. diferencijavimas ... 24 2.2.3 Streptococcus spp. diferencijavimas... 26 2.3 Citologinis tyrimas ... 26 3. TYRIMO REZULTATAI ... 28
3.1 Mikrobiologinio tyrimo rezultatai ... 28
3.2 Citologinio tyrimo rezultatai ... 31
3.3 Amžiaus, lyties ir svorio įtaka mikrobiologinio tyrimo rezultatams ... 34
3.4 Amžiaus, lyties ir svorio įtaka citologinio tyrimo rezultatams ... 36
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38
IŠVADOS ... 41
PADĖKA ... 42
4
SANTRAUKA
Citologiniai ir mikrobiologiniai šunų junginės tyrimai kai kurių akies patologijų
atvejais
Algirdas Pečiulis Magistro baigiamasis darbas
Darbas atliktas siekiant išanalizuoti šunų akių junginės citologinio ir mikrobiologinio tyrimo duomenis kai kurių akių ligų atvejais. Buvo atliekamas mikrobiologinis ir citologinis šunų akių junginių tyrimas. Mėginiai buvo imami iš 19 šunų, sergančių akių ligomis (tiriamoji grupė), ir iš 10 kliniškai sveikų šunų (kontrolinė grupė).
Mėginiai mikrobiologiniam tyrimui buvo imami į transportinę terpę (EUROTUBO®) ir pristatomi į laboratoriją mikrobiologiniam tyrimui. Mėginiai citologiniam tyrimui buvo imami steriliu tamponėliu (DOC®), tepinėliai dažomi Hemacolor® dažais. Mikroskopuojama šviesiniu mikroskopu, imersine sistema, 1000 kartų didinimu.
Mikroorganizmai išskirti iš 73,7 proc. tiriamosios grupės mėginių ir iš 50 proc. kontrolinės grupės mėginių. Tiriamojoje grupėje dažniausiai išskiriamos buvo Staphylococcus spp. mikroorganizmų padermės - 57,1 proc. visų aptiktų mikroorganizmų. Dažniausiai išskiriami stafilokokai buvo S. pseudintermedius (35,7 proc. visų išskirtų mikroorganizmų). Kontrolinėje grupėje dažniausiai išskiriamos mikroorganizmų padermės taip pat buvo Staphylococcus spp. (80 proc.). S. aureus ir nehemolizuojantys stafilokokai sudarė po 40 proc. visų kontrolinėje grupėje išskirtų mikroorganizmų. Šunų, su akių patologijomis, junginėse mikroorganizmai buvo aptinkami 2,8 karto dažniau (P<0,01), nei kliniškai sveikų šunų junginėse.
Citologinio tyrimo metu paviršinių suragėjusių epitelinių ląstelių tiriamojoje grupėje aptikta 42 proc., paviršinių nesuragėjusių epitelinių ląstelių - 84,2 proc., tarpinio sluoksnio epitelinių ląstelių - 73,7 proc., makrofagų - 26,3 proc., eozinofilų - 5,3 proc., neutrofilų - 79 proc., limfocitų - 15,8 proc. mėginių. Kontrolinėje grupėje paviršinių suragėjusių epitelinių ląstelių aptikta - 40 proc., paviršinių nesuragėjusių epitelinių ląstelių - 80 proc., tarpinio sluoksnio epitelinių ląstelių - 10 proc., limfocitų - 10 proc. mėginių. Makrofagų, eozinofilų ir neutrofilų - neaptikta.
S. pseudintermedius išskyrimui įtakos turėjo amžius. S. pseudintermedius buvo išskirta iš šunų, kurių amžius 6 metai ar mažiau (100 proc., P<0,05). Neutrofilų aptikimui įtakos taip pat turėjo amžius. Neutrofilai dažniau aptikti mėginiuose iš šunų, kurių amžius 6 metai ar mažiau (80 proc., P<0,05).
5
SUMMARY
Cytological and microbiological examination of conjunctiva in dogs with ocular
pathology
Algirdas Pečiulis Master‘s Thesis
The aim of this study was to evaluate the details of microbiological and cytological examination of conjunctiva in dogs with ocular diseases. Nineteen dogs with ocular diseases and ten clinical healthy dogs were enrolled for cytological and microbiological examination.
The material for microbiological examination was collected into transport media (EUROTUBO®) and inoculated into culture media for the growth of aerobic bacteria. The material for cytological examination was collected with sterile swab (DOC®), painted with Hemacolor® stain, the material was examined at magnification x 1000 with a light microscope.
Bacteria were isolated from 73,7 % eye samples of dogs with ocular diseases and 50 % – from clinical healthy dogs. In the group of dogs with ocular diseases the most common were Staphylococcus spp. (57,1 %). The most common microorganism of Staphylococcus spp. was S. pseudintermedius (35,7 %). Among the isolated pathogens from clinical healthy dogs was Staphylococcus spp. The most common of them were S. Aureus (40 %) and S. pseudintermedius (40 %). The significant difference (p<0.001) was found between colonization of microorganisms in group of clinical healthy dogs and in group of dogs with ocular diseases.
During the cytological examination, there were detected the superficial keratinized epithelial cells (42 %), superficial nonkeratinized epithelial cells (84,2 %), intermediate epithelial cells (73,7 %), macrophages (26,3 %), eosinophils (5,3 %), neutrophils (79,0 %), lymphocytes (15,8 %) samples of dogs with ocular diseases. In the samples of clinical healthy dogs, superficial keratinized epithelial cells (40 %), superficial nonkeratinized epithelial cells (80 %), intermediate epithelial cells (10 %), lymphocytes (10 %) were detected. The macrophages, eosinophils and neutrophils weren’t detected in group of clinical healthy dogs.
Age was one of the rate which has influence of S. pseudintermedius evaluation. S. pseudintermedius were detected in 6 years old and younger dogs with ocular diseases (100 %, P<0,05). The evaluation of neutrophils were determined by age too. Neutrophils were detected more often in 6 years old and younger dogs with ocular diseases (80 %, P<0,05).
6
SANTRUMPOS
DNR - deoksiribonukleininė rūgštis KA- kraujo agaras
KCS - Keratoconjunctivitis sicca - sausasis keratokonjunktyvitas KOH- kalio šarmas
KPa – kilopaskaliai
7
ĮVADAS
Kiekvienas veterinarijos gydytojas, dirbantis smulkių gyvūnų klinikoje, neišvengiamai savo praktikoje susiduria su šunų akių ligomis. Veterinarinė oftalmologija - tai sudėtinga veterinarijos mokslo sritis, reikalaujanti specifinių žinių apie smulkiausias akies anatomines struktūras, specifinių diagnostinių metodų, kuriems dažnai reikia specialios įrangos ir kvalifikacijos.
Akių ligos sukelia milžinišką diskomfortą bei didelį skausmą gyvūnams. Laiku nsuteikus pagalbos ar paskyrus netinkamą gydymą, kai kurios iš jų gali baigtis regos netekimu. Nors didžiąją dalį sėkmės šiais atvejais lemia veterinaro patirtis bei turima diagnostinė įranga, yra keli pagalbiniai metodai, kurie padeda nustatyti tikslesnę diagnozę bei paskirti tinkamą gydymo būdą. Vieni iš tokių tyrimų yra citologinis ir mikrobiologinis tyrimai iš akies junginės. Citologinis tyrimas leidžia nustatyti, kokios ląstelės vyrauja akies junginės gleivinėje. Mikrobiologinis tyrimas leidžia atpažinti ligą sukėlusius patogenus ir parinkti efektyvius antibiotikus, kai reikalingas jų naudojimas.
Atlikti citologinį tyrimą rekomenduojama kai įtariamas lėtinis ar ūmus konjunktyvitas, ragenos opos, ragenos ir konjunktyvos abscesai, keratokonjunktyvitas, ragenos ir konjuktyvos proliferacija (1). Citologinis tyrimas itin vertingas tais atvejais, kai paskirtas gydymas neduoda norimo rezultato, padeda patikslinti diagnozę bei parinkti veiksmingus gydymo metodus (2). Lazdelė su gale easnčiu tamponėliu yra mažiausiai traumuojantis citologinių mėginių paėmimo metodas. Pacientui nereikia taikyti vietinės nejautros, nes mėginio paėmimas nėra skausmingas (1). Nors citologinis tyrimas gali padėti nustatyti diagnozę, tačiau jis dažnai naudojamas kartu su kitomis diagnostinėmis priemonėmis, tokiomis kaip mikrobiologinis tyrimas (2). Išskyros iš akių, silpnas atsakas į gydymą, sunki ligos eiga parodo atsparių infekcinių ligų sukėlėjų buvimą. Tokiu atveju mikrobiologinis tyrimas turi būti atliktas nedelsiant (3).Mikroorganizmų kultūrų išskyrimas suteikia naudingos informacijos tikslesnei diagnozei nustatyti bei vertingas parenkant antimikrobinius preparatus, esant daugeliui konjunktyvos ir ragenos ligų. Tyrimas turėtų būti atliekamas esant pūliniam, lėtiniam, konjunktyvitui, ypač jeigu paskirtas gydymas neveiksmingas (1).
Jungtinėse Amerikos Valstijose keletoje veislynų buvo vertinama šunų sveikatos būklė. Viename iš veislynų akių ligos nustatytos daugiau nei 40 proc., kitame 15 proc. šunų (4,5).
Citologiniai ir bakteriologiniai junginės tyrimai itin vertingi akių ligų diagnostikoje, tačiau veterinarinėje praktikoje jie naudojami nedažnai. Nors jų atlikimas paprastas, nereikaluajantis specialios įrangos ar brangių instrumentų. Tikiuosi, kad mūsų atliktas tyrimas suteiks daugiau informacijos ir paskatins šių tyrimų naudojimą veterinarinėje oftalmologijoje.
8 Darbo tikslas – išanalizuoti šunų akių junginės citologinio ir mikrobiologinio tyrimo duomenis kai kurių akių ligų atvejais.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti kliniškai sveikų ir sergančių akių ligomis šunų junginės mikrobiologinio tyrimo rezultatus.
2. Įvertinti kliniškai sveikų ir sergančių akių ligomis šunų junginės citologinio tyrimo rezultatus.
3. Įvertinti lyties, amžiaus ir svorio įtaką šunų akių junginės mikrobiologinio ir citologinio tyrimo rezultatams.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Akies anatominė sandara
Norint tinkamai gydyti ir diagnozuoti akių susirgimus, reikalingos anatominės žinios apie akies sandarą. Junginė - tai vidinis akių vokų sluoksnis (2). Junginė dengia apatinį ir viršutinį akių vokus (vokų junginė), trečiąjį voką iš abiejų pusių ir priekinę odenos dalį (akies obuolio junginė) (6). (1
pav. (7)) Vokų junginė sudaryta iš tariamai
daugiasluoksnio stulpiškojo epitelio ir įsiterpusių gobleto ląstelių. Konjunktyvos maišelio gilumoje epitelis pereina į akies obuolį. Ši junginės dalis sudaryta iš daugiasluoksnio plokščiojo epitelio. Akies obuolio konjunktyva tęsiasi iki ragenos
epitelio. Daugiasluoksnio plokščiojo epitelio ląstelės nėra suragėjusios ir dažnai turi melanino granulių. Daugumoje konjunktyvos mėginių daugiasluoksnio plokščiojo epitelio ląstelių yra daugiau nei stulpinių (2).
Ragena sudaryta iš tankios kolageninės stromos, išoriniame paviršiuje padengtos daugiasluoksnio plokščiojo neragėjančiojo epitelio ir tankios pamatinės membranos, kuri išsidėsčiusi ant vienasluoksnio plokščiojo epitelio (endotelio) (2).
1.2 Konjunktyvitas
Konjunktyvitas – dar žinomas kaip ,,rausva akis“ yra akies junginės uždegimas, vienas dažniausių akių susirgimų, diagnozuojamų veterinarinėje praktikoje (3).Tai itin skausminga būklė, sukelianti įvairaus laipsnio sudirgimą, kurį lydi akies ašarojimas bei blefarospazmai. Kliniškai gali pasireikšti vienoje arba abiejose akyse. Serga įvairaus amžiaus gyvūnai, taip pat ir naujagimiai. Gali būti pirminis ir antrinis, sąlygotas kitų akių susirgimų, tačiau diferencijuoti sudėtinga (8).
10 Konjunktyvos hiperemija yra pirmasis konjunktyvito požymis, kuris gali būti įvairaus laipsnio (3).Hiperemija yra pernelyg didelis pritekėjusio kraujo kiekis į junginėje esančias kraujagysles (9). Hiperemija dėl konjunktyvito turi būti skiriama nuo konjunktyvos kraujagyslių išsiplėtimo. Hiperemija ir kraujagyslių išsiplėtimas vizualiai skiriasi. Hiperemija dėl konjunktyvito (2 pav. (2)) yra išplitusi ir neapsiriboja keliomis stambiomis venomis, dažniausiai lokalizuojasi palpebralinėje konjunktyvos dalyje, tačiau kartais apima ir visą akies junginės paviršių (3).
Konjunktyvos edema itin dažna esant ūmiems alerginiams konjunktyvitams, toksinų pažeidimams ir traumoms. Edema įprastai, bet ne visada sutinkama kartu su hiperemija. Dėl edemos akies vokai gali visiškai užsiverti, taip pat gali padidėti konjunktyvos išdžiūvimo tikimybė (6).
Esant konjunktyvitui gali atsirasti išskyrų. Jų sudėtis skiriasi. Nuo vandeningų iki gleivingų – pūlingų ir itin pūlingų. Vandeningos išskyros tipiškai siejamos su ūmiu virusiniu arba ūmiu alerginiu uždegimu. Gleivingos išskyros rodo sezoninį konjunktyvitą, tuo tarpu pūlingos išskyros atsiranda sergant sunkiu ūminiu bakteriniu konjunktyvitu. Galiausiai mišrios gleivingos – pūlingos išskyros sutinkamos esant švelnioms bakterinėms taip pat
chlamidijų sukeltoms konjunktyvitų formoms (10). Įprastinė konjunktyvos uždegiminių ligų klasifikacija pagrįsta susirgimo trukme ( ūmi arba lėtinė) arba eksudato tipu (gleivinis, pūlinis). Nors remiantis šia metodika patogu apibūdinti susirgimą ir nustatyti pirminę diagnozę, tačiau ji suteikia labai mažai žinių apie konjunktyvito etiologiją. Tinkamesnis uždegiminių pakitimų klasifikavimo būdas įvardinant priežastis (3).
Akių klinikiniai simptomai gali būti ankstyva sisteminių ligų išraiška. Šunų maras, šunų pirmo tipo Adeno virusas gali pasireikšti ūmiu, nuo nesunkaus iki
stipraus, abipusiu, nuo serozinio iki mukopurulentiško konjunktyvitu (6).
Ūminio bakterinio konjunktyvito požymiai yra dažniausiai susiję su staiga atsirandančiu dideliu kiekiu pūlingų išskyrų iš akių, išplitusia konjunktyvos hiperemija ir vidutinio dydžio edema. Infekcija, išplitusi į akių vokus, komplikuojasi ūminiu blefaritu (3). Bakterijos konjunktyvoje gali atsirasti dėl ašarų aparato infekcijų arba nesterilių akių chirurginių procedūrų (11).
Lėtinis bakterinis konjunktyvitas dažniausiai diagnozuojamas spanielių, sembernarų, buldogų veislių šunims. Jei susirgimas negydomas, komplikuojasi į paviršinį keratitą. Taip pat padidėja ragenos opų išsivystymo tikimybė, kadangi stafilokokų produkuojami toksinai sukelia
2 pav. Difuziška junginės hiperemija.
11 hiperjautrumo reakcijas. Būdingas ašarų išskyrimo sumažėjimas, kuris prisideda prie sausos akies sindromo vystymosi (3).
Buvo ištirta 46 šunų akių mikroflora, t.y. 92 akių konjunktyvos mėginiai. Penkiasdešimt aštuoni mėginiai tyrimui paimti iš sveikų šunų akių, 34 mėginiai – iš šunų akių su išoriniais klinikiniais požymiais. Atlikus mikrobiologinį tyrimą nustatyta, kad iš sveikų šunų akių daugiausia išskirta Staphylococcus spp. (55 proc.), Pseudomonas spp. (11,4 proc.) ir Corynebacterium spp. (6,8 proc.) genčių mikroorganizmų padermių. Staphylococcus spp. (58 proc.) mikroorganizmų padermės (iš jų Staphylococcus aureus – 20,5 proc.) taip pat vyravo sergančių išorinėmis akių ligomis šunų akyse (12).
Mokslininkė Teixeira A. L. ir kiti atliko tyrimą, kurio metu buvo tiriami kliniškai sveiki 78 įvairių veislių šunys, patinai ir patelės, kurių amžius nuo 8 mėnesių iki 10 metų, buvo imami mėginiai iš junginės, siekiant identifikuoti joje esančius mikroorganizmus. Gyvūnams, kuriems buvo diagnozuotos akių ligos kartu su sisteminiais susirgimais arba tie, kuriems buvo naudojami vaistai vietiškai, nuo kurių naudojimo nebuvo praėję 30 dienų, nebuvo tiriami. Buvo išskirta Staphylococcus aureus (28,05 proc. mėginių), koaguliazei neigiami stafilokokai (15,85 proc. mėginių), Corynebacterium xerose (2,44 proc. mėginių), gama hemolitiniai streptokokai (1,22 proc. mėginių), alfa hemolitiniai streptokokai (1,22 proc. meginių) ir Proteus sp. (1,22 proc. mėginių). Mikroskopinių grybų tyrimo metu išskirta nebuvo. Gram - teigiamos bakterijos buvo dažniausiai sutinkama šunų akių mikroflora. Nustatyta, kad Staphylococcus aureus galima išskirti iš didelės dalies sveikų šunų akių (13).
Alerginis konjunktyvitas itin dažnai pasireišia atopiškiems šunims. Atopija yra liga, kuomet gyvūnas yra sensibilizuotas arba alergiškas medžiagoms, randamoms aplinkoje (pavyzdžiui žiedadulkėms), kurios įprastai nebūtų sukėlusios jokių sveikatos problemų (14). Diferencijuoti alerginį konjunktyvitą vien iš klinikinio tyrimo ir simptomų kartais labai sudėtinga (15).
Mokslininkas Lourenço-Martins A. M. ir kiti atliko tyrimą, norėdami įvertinti alerginio konjunktyvito sukeltus simtomus. Ištirti 60 atopiniu dermatitu sergančių šunų. Buvo vertinami alerginio konjunktyvito sukelti akių simptomai tokie kaip: konjunktyvos hiperemija, edema, epifora, išskyros iš akių, niežulys, pakenkimas ragenai. Buvo vertinama nuo 0 iki 3 pagal sunkumą. Alergijos požymiai aplinkiniuose audiniuose ir akyje buvo nustatyti 60 proc. ( 36 iš 60) pacientų. Konjunktyvos hiperemija buvo dažniausias požymis. Pasireiškė 90 proc. tiriamųjų (16).
Furiani L. ir kiti atliko tyrimą, kurio metu buvo nustatyti reikšmingi skirtumai tarp atopiniu dermatitu sirgusių šunų ir sveikų šunų junginės mikrofloros. Bakterijos buvo išskirtos iš 12 atopiškų šunų ir 3 sveikų. Staphylococcus pseudintermedius buvo dažniausiai išskirta rūšis iš atopinių šunų ( 7 atvejais iš 12). Šio tyrimo rezultatai rodo, kad atopinių šunų junginės maišelyje bakterijų buvo randama dažniau ir daugiau nei sveikų šunų. Tačiau nebuvo rasta reikšmingo ryšio tarp atopiniu
12 dermatitu sergančių šunų konjunktyvoje rastos bakterijų kolonizacijos ir klinikinių simptomų atsiradimo (17).
Konjunktyvoje dominuojančių ląstelių identifikavimas yra naudingas diferencijuojant galimas konjunktyvito priežastis bei įvertinant, kiek ilgai liga tęsiasi. Neutrofilai dominuoja daugumoje ūminio konjunktyvito atvejų, ypač, bakterinės ar virusinės kilmės. Eozinofilai sutinkami esant alerginės arba imuninės kilmės konjunktyvitams. Limfocitai ir plazmos ląstelės daugiau tipiški lėtiniam ir imuninės sistemos įtakotam konjunktyvitui. Ilgiau užsitęsusiam lėtiniam konjunktyvitui Gobleto ląstelių populiacija gali keistis, epitelis proliferuoja, konjunktyva tampa raukšlėta ir tai suteikia aksominę išvaizdą. Skutmenos ir biopsija dažnai yra naudingos tikslesniam konjunktyvito priežasties nustatymui ir gydymo paskyrimui. Skutmenos yra tiriamos dėl ląstelių pakitimų (dažoma Gimzos dažymo metodu) ir ieškant bakterijų bei inkliuzijų (dažoma Gramo dažymo metodu) (6).
1.3 Trichiazė
Trichiazė – tai tokia patologinė būklė, kai plauko folikulai ar blakstienos auga iš įprastos topografinės vietos, tačiau nenormalia kryptimi link ragenos (3 pav. (18)).Trichiazė gali būti įgimta arba įgyta dėl vokų traumų. Įgimtos ligos atveju simptomai gali būti tiek vienpusiai, tiek ir abipusiai, apimantys tiek viršutinį, tiek apatinį vokus. Dažniausiai pasireiškia jauniems šunims, lydi staigūs, intensyvūs blefarospazmai ir ašarojimas.
Dažniausiai sukelia paviršinį, apvalų ragenos pažeidimą neaiškiais kraštais, lydimą vaskuliarizacijos (3). Ilgalaikis ragenos dirginimas gali sukelti keratitą, ragenos opas (19).
Radus vietą, kurioje ragena yra sudirgusi, randama ir blakstienos augimo vieta voke. Trichiazė dažniausiai pasireiškia mažoms šunų veislėms. Įgimta trichiazė gali pasireikšti dėl ant viršutinio voko nukarusios odos tokioms šunų veislėms kaip šarpėjai, čiau-čiau, buldogai, sembernarai (3). Taip pat dažnai diagnozuojama ir kitoms šunų veislėms: koker spanieliams, ši-cu, mopsams ir miniatiūriniams pudeliams (19).
3 pav. Nenormalia kryptimi auganti
13
1.4 Epifora
Tai kosmetinis defektas, kuomet dėl nuolatinio ašarų tekėjimo plaukai aplink vidinį akies kampą nusidažo rausvai – ruda spalva. Būklė dažniausiai pasireiškia žaisliniams pudeliams, Frizos bišonams, Maltos bišonams jauname amžiuje ir yra retai lydima kitų akių ligų požymių. Tačiau kartais stebimas antrinės kilmės vidiniame akies kampe lokalizuotas dermatitas, dėl nuolatinės drėgmės ir išskyrų susikaupimo. Nors susirgimas dažniau pastebimas šviesų kailį turintiems šunims, tačiau sutinkamas ir tamsiakailiams. Nusidažymas siejamas su laktoferino pigmentais, esančiais ašarose, kurios nuolat teka dėl bendros arba dalinės nasolakrimalinės sistemos obstrukcijos. Yra pateikiamos įvairios epiforos priežastys: medioventralinis entropionas, trichiazė, mažas ašarų ežerėlis, įtemptas vidinio akies kampo raištis, neteisinga akių vokų anatominė padėtis užsimerkus, dantų ligos. Kai kuriems gyvūnams susirgimą gali lemti keletas faktorių. Gydymui dažniausiai taikomi chirurginiai metodai (6).
Korėjos mokslininkų atlikto tyrimo metu buvo analizuoti 23 šunų gydymo duomenys, kuriems epifora gydyta atliekant medialinę kantoplastiką. Vyraujanti veislė buvo ši–cu. Kitos šunų veislė: pekinesai, Maltos bišonai, žaisliniai pudeliai, mopsai. Visiems šunims epifora buvo susijusi su vidinio akies kampo trichiaze ir/arba entropionu. Kitos susijusios patologijos buvo konjunktyvitas, keratitas, pigmentinis keratitas, ragenos opos, akies obuolio prolapsas. Po medialinės kantoplastikos epifora išgydyta visiems šunims (20).
1.5 Sausasis keratokonjunktyvitas
Sausasis keratokonjunktyvitas (angl. keratoconjunctivitis sicca, KCS), dar kitaip vadinamas sausos akies sindromas gali būti apibūdinamas kaip ragenos ir konjunktyvos uždegiminė būklė, atsiradusi dėl ašarų trūkumo (3).
Vidutiniškai 70 proc. sausojo keratokonjunktyvito atvejų pasireiškia abiejose akyse (atsiranda abiejose akyse vienu metu arba nuosekliai pereina ir į sveikąją akį). Iš pradžių ragenos sausumas yra skausmingas ir gali būti siejamas su blefarospazmais. Tačiau tai individualu, kaip ir skirtinga veislių reakcija į skausmą (3).Hiperemiška ir hipertrofuota konjunktyva, tirštos mukopurulentiškos akių išskyros, ragenos vaskuliarizacija, pigmentacija, pasikartojančios opos ir bakterinės infekcijos nėra retos esant šunų sausajam keratokonjunktyvitui (21).
Atlikti naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad sausos akies imunopatogenezė yra kompleksinė ir daugiafaktorinė. Sausos akies sindromas skiriamas į du pagrindinius tipus: ašarų trūkumo ir visiško ašarų nebuvimo formas (21). Smulkių gyvūnų praktikoje KCS dažniausiai
14 pasireiškia visišku ašarų plėvelės
nebuvimu (3). Ašarų plėvelę pastoviai veikiantys aplinkos veiksniai, tokie kaip kintanti temperatūra, oro srautas ir drėgmė, gali skatinti arba sulėtinti jos išgaravimą (21). Nesant plėvelės sutrinka apsauganti ir maitinanti ašarų funkcija, padidėja ūmių ir lėtinių ragenos ir konjunktyvos pažeidimų tikimybė (3). Trisluoksnė akies plėvelė, sudaryta iš lipidinio, vandeninio ir gleivinio
sluoksnių (4 pav. (22)), atlieka daug funkcijų, įskaitant apsaugančią akies paviršių. Vandeninis sluoksnis turi keletą tirpių antimikrobinių faktorių, kurie apsaugo akies paviršių. Akyje esančios gleivės buvo tiriamos atsižvelgiant į jų vaidmenį akies gynybai esant sausos akies sindromui. Iki šiol buvo identifikuoti 15 gleivių genų ir šeši iš jų yra randami arba išskiriami akių sekrecinių liaukų arba epitelio (23).
Ūmių ir poūmių pacientų ragenos epitelis būna 3 - 4 kartus plonesnis, taip pat būdingas bazalinio sluoknio išnykimas. Epitelyje vyksta keratinizacija, uždegiminių ląstelių infiltracija. Lėtinių procesų metu epitelis storėja, susidaro pigmentinės granulės, vyksta keratinizacija. Priekinėje ragenos stromoje vystosi vaskuliarizacija ir vienbranduolių uždegiminių ląstelių infiltracija. Vyksta taurinių konjunktyvos ląstelių kiekio mažėjimas (3). Ašarų sekrecijos nervinės stimuliacijos sutrikimai, transmembraninių ir sekrecinių gleivių išskyrimo defektai ir ašarų liaukų disfunkcija gali inicijuoti įvairių formų sausąjį keratokonjunktyvitą (21). Žinios apie gleivių gamybą, išskyrimą ir funkcijas gali padėti gydant KCS ir akies paviršiaus mikrobines infekcijas (23). Šunims, katėms, triušiams ir pelėms pagrindinių ašarų liaukų pašalinimas sukelia ašarų išskyrimo sumažėjimą, kuris gali būti išmatuojamas Širmerio testu. Tačiau tai nesukelia reikšmingų pokyčių akies paviršiuje netgi po ilgo laiko. Tai gali priklausyti nuo pridėtinių ašarų liaukų, kurios gali pakankamai kompensuoti ašarų gamybą (21).
Polinkį sirgti KCS turi Vakarų Škotijos baltųjų terjerų veislės šunys. Šios veislės kalėms susirgimas pasireiškia dažniau. Škotijoje atliktų tyrimų duomenimis 58 proc. šios ligos atvejų buvo patvirtinti 4 veislėms: anglų kokerspanieliams, Vakarų Škotijos baltiesiems terjerams, karaliaus Karolio spanieliams ir ši-cu. Gretutinės generalizuotos odos ligos anglų buldogams, kokerspanieliams ir taksams predisponuoja KCS (3).
15 Kito tyrimo duomenimis dažniausiai sausasis keratokonjunktyvitas buvo nustatytas amerikiečių kokerspanieliams - 20,6 proc. (jie yra dažniausiai naudojami laboratoriniai šunys), mišrios veislės šunims ir bigliams nustatomas rečiau, atitinkamai 11,5 proc. ir 1,2 proc. (21).
Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo metu buvo ištirti 93 šunys, sergantys bakteriniu keratitu. Buvo renkami veislės, Širmerio testo rezultatų, naudojamo gydymo, bakteriologinio tyrimo, jautrumo antibakterinėms medžiagoms tyrimo duomenys. 66 proc. šunų buvo brachiocefalinių veislių, 54 proc. šunų buvo nustatyta ašarų produkcija, mažesnė nei 15 mm/min., 29 proc. buvo gydyti kortikosteroidais. Dažniausiai išskiriamos bakterijų kolonijos buvo Staphylococcus intermedius, kurios sudarė 29 proc., β-hemoliziniai streptokokai (17 proc.), Pseudomonas aeruginosa (21 proc.). Daugiau nei 80 proc. β-hemolizinių streptokokų buvo atsparūs neomicinui, polymixinui B ir tobramicinui. P. aeruginosa buvo jautrios tobramicinui ir gentamicinui, vidutiniškai jautrios ciprofloxacinui ir enrofloxacinui. Staphylococcus intermedius buvo vidutiniškai jautrios tam tikriems antibakteriniams vaistams. Tarp tirtų bakterijų kultūrų nebuvo nustatyta atsparių antibakterinėms medžiagoms (24).
1.6 Ragenos opa
Ragenos opos yra dažnas susirgimas, apibūdinamas kaip ragenos paviršinių sluoksnių pažeidimas (5pav. (25)). Dažniausiai būna vienpusės, išvaizda labai varijuoja, priklausomai nuo atsiradimo priežasties ir vystymosi stadijos. Jos visada skausmingos ir lydimos blefarospazmų bei ašarojimo. Priežastys: traumos, įskaitant atvejus, kai šunys susižaloja patys dėl akių vokų patologijų, nudegimai karščiu, cheminėmis medžiagomis,
imuninės sistemos sutrikimai, snukio paralyžius, keratitas, apsauginės ašarų plėvelės nebuvimas. Taip pat bakterinės virusinės ir grybinės kilmės infekcijos. Ragenos opos skirstomos pagal dydį, gylį, formavimosi trukmę. Būdinga vaskuliarizacija, išskyrus neskausmingas opas (pasikartojančias epitelines erozijas) (8).
Korėjoje atlikto tyrimo duomenimis vidutinis šunų, sergančių opiniu keratitu, amžius buvo 3,59 metai. Dažniausia veislė - ši-cu (50 proc.) Sausasis keratokonjunktyvitas (31 proc.) buvo pagrindinė opinio keratito priežastimi (26).
16 Išskyros iš akių dažniausiai būna pūlingos. Paviršinės opos ir erozijos būna skausmingesnės, nei gilūs išopėjimai. Įprastai lygus ragenos paviršius būna netolygus, tampa nepermatomas. Taip nutinka dėl židininės edemos ir leukocitų infiltracijos (3).
Visos opos turi savybę komplikuotis antrinėmis bakterinėmis infekcijomis (27).Tyrimo metu buvo analizuojami 240 kliniškai sveikų šunų, 27 šunys su vienpuse ragenos opa ir vienas šuo su abiejų akių opomis. Iš 480 sveikų akių Staphylococcus gentis buvo dažniausiai sutinkama (40,29 proc.) antroje pagal dažnumą vietoje buvo Neisseria gentis (11,47 proc.), trečioje vietoje Corynebacterium gentis (9,4 proc.). Iš 29 akių su opiniu keratitu Staphylococcus gentis taip pat buvo dažniausiai sutinkama (47,06 proc.), Streptococcus gentis (12,94 proc.) ir Pseudomonas gentis (8.24 proc.) (28).
Kito tyrimo duomenimis anaerobinės bakterijos buvo išskirtos iš 13 proc. ragenos mėginių. Dažniausiai aptinkami buvo Clostridium, Peptostreptococcus, Actinomyces, Fusobacterium ir Bacteroides genčių mikroorganizmai. Atvejai, kuomet pasireiškė bakterinės anaerobinės infekcijos ženkliai koreliavo su akių traumomis, ankstesnėmis ragenos ligomis, ankstesnėmis ragenos operacijomis ir lėtinėmis dermatologinėmis ligomis (29).
Paviršinių opų gydymas pagrįstas vietiniu plataus spektro antibiotikų naudojimu 3 – 6 kartus per dieną, mechaninių pažeidimų korekcija ir vietiniu atropino naudojimu, kad būtų išlaikyta iridocikloplegija ir kontroliuojamas skausmas(27).
Šunys, su lėtiniais ragenos epitelio defektais ir opiniu keratitu, buvo gydomi dvi savaites vietiškai chondroitino sulfato akių lašais, į kurių sudėtį įėjo tobramicinas arba ciprofloxacinas. Po gydymo 53,6 proc. akių su lėtiniais ragenos epitelio defektais ir 17,6 proc. akių su opiniu keratitu išgijo. Nebuvo pastebėta statistiškai patikimo skirtumo tarp gydymo tobramicinu ir ciprofloxacinu (30).
Trejų metų laikotarpiu buvo renkami bakteriologiniai mėginiai iš šunų, sergančių opiniu keratokonjunktyvitu. Buvo tiriamas 27 išskirtų Pseudomonas aeruginosa kultūrų jautrumas septyniems fluorochinolonams (pirmos kartos: ciprofloxacinui, ofloxacinui, norfloxacinui ir lomefloxacinui; trečios kartos: levofloxacinui; ketvirtos kartos: gatifloxacinui ir moxifloxacinui), esantiems komerciniuose oftalmologiniuose preparatuose. Kultūros buvo suskirstytos į jautrias, vidutinio jautrumo ir atsparias skirtingoms antimikrobinėms medžiagoms. Jautrios kultūros buvo vertinamos pagal atsparumą konkretiems fluorochinolonams ir fluorochinolonų kartoms. In vitro bakterijų atsparumas tirtosioms antibakterinėms medžiagoms buvo retas (24 iš 27 kultūrų buvo jautrios visiems fluorochinolonams). Jautrumas atskiriems fluorochinolonams procentais siekė nuo 88,9 proc. iki 100 proc. Nebuvo ženklaus skirtumo tarp kultūrų atsparumo atskiriems fluorochinolonams ir fluorochinolonų kartoms (31).
17 Mokslininkai Lin ir Petersen – Jones analizavo bakterijų, susijusių su opiniu keratitu, jautrumą antibakterinėms medžiagoms. Iš 190 akių buvo išskirtos 258 bakterijų rūšys. 78 proc. buvo Gram – teigiamos, likusios Gram – neigiamos. Dažniausiai išskirtos Gram – teigiamos bakterijos buvo Staphylococcus spp., Streptococcus spp., Corynebacterium spp. Pseudomonas aeruginosa ir Escherichia coli buvo dažniausiai išskiriami Gram – neigiami patogenai. Atsparumas dažniausiai naudojamoms oftalmologinėms antibakterinėms medžiagoms buvo stebimas Staphylococcus, Streptococcus, Corynebacterium, Pseudomonas ir Escherichia gentyse. Ciprofloksacinas buvo veiksmingas prieš daugelį bakterijų, išskyrus Streptococcus spp. Prieš Streptococcus spp. chloramfenikolis ir cefalotinas in vitro veikė geriausiai (32).
1.7 Glaukoma
Glaukoma apibūdinama kaip liga, kuomet padidėja akispūdis. Akispūdžio padidėjimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, todėl jis turėtų būti vertinama kaip bendras įvairių akių patologijų požymis, o ne atskiras susirgimas. Todėl pirmiausia turi būti aiškinamasi, kodėl akispūdis padidėjo. Normalus šunų akispūdis yra apie 11–29 mm Hg (1,5–3,9 kPa). Nėra pastebėta veislės predispozicijos, tačiau su amžiumi jis padidėja 2–4 mm Hg (0,3–0,5 kPa). Taip pat pastebima, kad šunims akispūdis ryte būna 2–4 mm Hg (0,3–0,5 kPa) didesnis nei įprastai (3).
Tyrimo metu nustatyta, kad apie 9 proc. oftalmologinių diagnozių sudaro glaukoma. Vienoje veterinarijos klinikoje iš 162 000 joje apsilankiusių šunų glaukoma diagnozuota 204 pacientams (1). Veislės įtakotos pirminės kilmės glaukomos paplitimas palaipsniui augo nuo 0,29 proc. (1964–1973 metais), 0,46 proc. (1974–1983 metais), 0,76 proc. (1984–1993 metais), iki 0,89 proc. (1994–2002 metais). Didžiausias glaukomos paplitimas 1994–2002 metais buvo tarp amerikiečių kokerspanielių (5,52 proc.), basetų (5,44 proc.), čiau–čiau (4,70 proc.), šarpėjų (4,40 proc.), Bostono terjerų (2,88 proc.), šiukščiaplaukių foksterjerų (2,28 proc.), norvegų elkhundų (1,98 proc.), Sibiro haskių (1,88 proc.), kernterjerų (1,82 proc.) ir miniatiūrinių pudelių (1,68 proc.) (33).
Pirminė glaukoma yra pagrindinė šunų aklumo priežastis, o padidėjęs akispūdis yra pagrindinis rizikos veiksnys. Sulėtėjęs priekinės kameros skysčio nutekėjimas per trabekulių tinklą sukelia akispūdžio padidėjimą. Bet specifiniai mechanizmai nėra žinomi (34).
Po tyrimų su žmonėmis, kuomet buvo rasta sąsajų tarp miocilino baltymo ir pirminės atviro kampo glaukomos atsiradimo, miocilino baltymo genai aptikti pas primatus, triušius, galvijus, peles ir šunis. Laboratorinių biglių priekinės kameros skystyje baltymas miocilinas buvo rastas, o Biglių, sergančių pirmine atviro kampo glaukoma, miocilino kiekis priekinės kameros skystyje buvo padidėjęs (1).
18 MacKay E. O. ir kiti matavo miocilino baltymo kiekį keturioms šunų grupėms. Nustatyta, kad pirmine glaukoma sergančių šunų priekinės kameros skystyje miocilino kiekis buvo 17,30 ± 1,03 vienetai, antrinės kilmės glaukoma sergančių šunų – 19,27 ± 1,41 vienetai, diabetine katarakta – 6,60 ± 0,88, sveikų šunų – 8,05 ± 0,86 vienetai (35).
Vyzdžio pokyčiai taip pat matomi sergant glaukoma, tačiau tai nespecifinis ligos požymis. Padidėjęs akispūdis silpnina rainelės sutraukiamuosius raumenis, todėl vyzdys būna išsiplėtęs. Raumenų funkcijos susilpnėjimas taip pat siejamas su rainelės išemija, kuri atsiranda, kuomet akispūdis viršija distalinį kraujospūdį. Kadangi dauguma šunų atvyksta į klinikas su labai aukštu akispūdžiu, kuris siekia daugiau nei 50–60 mm Hg (6,7–8,0 kPa), vyzdys būna visuomet išsiplėtęs, jei nėra rainelės adhezijos (3).Atlikto tyrimo metu buvo tirta šunų sisteminės hipertenzijos (kuomet kraujospūdis didesnis nei 160 mm Hg) ir akių patologijų atsiradimo sąsaja. Buvo nustatyta, kad 62 proc. šunų su hipertenzija turėjo vieną ar daugiau akių patologijų (36).
Padidėjęs akies obuolys yra dažna reakcija, kuomet akispūdis yra aukštas. Tokie akies obuolio pasikeitimai dažniausiai ir stipriausiai pasireiškia jauniems gyvūnams. Ilgą laiką esantis aukštas akispūdis sukelia negrįžtamą akies obuolio padidėjimą, kuris išlieka ir tuomet, kai akispūdis sumažinamas terapinėmis priemonėmis. Akies obuolio padidėjimui didžiausią įtaką daro glaukoma, tačiau vien tik aukštas akispūdis dar neįrodo, kad susirgimas yra aktyvus. Ragenos matavimai gali būti naudojami norint aptikti tokius padidėjimus, ypač, jei jie yra vienpusiai. Normalus skersmuo šunims matuojant horizontaliai yra 15 - 17 mm (3).
Glaukoma yra skausminga būklė. Ūmi glaukoma šunims gali būti itin skausminga ir tapti sumažėjusio apetito, depresijos ir net vėmimo priežastimi (8). Glaukoma, susijusi su uždegimu, dažniau pasireiškia ūmiu skausmu (3).
Regos praradimas glaukomos atveju varijuoja. Kai kuriais atvejais jis gali tapti negrįžtamas per 2 - 3 dienas. Esant lėtiniam akispūdžio padidėjimui regą galima išsaugoti. Eksperimento metu akispūdis buvo pakeltas aukščiau nei sistolinis kraujo spaudimas vienai valandai. Pokyčiai buvo sekami 28 paras. Praėjus vienai parai po akispūdžio pakėlimo buvo įvykęs apakimas (3).
Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai tyrė šunis, sergančius antrinės kilmės glaukoma. Buvo renkami duomenys apie veislę, amžių, lytį, kastraciją. Antrinės kilmės glaukoma buvo diagnozuota 156 šunims iš 2257. Tai sudarė 6,9 proc. 33 šunims (21,2 proc.) ligos simptomai pasireiškė abiejose akyse. 31 šuniui (94 proc.), kuriam glaukomos simptomai pasireiškė abiejose akyse, pirminis susirgimas taip pat buvo nustatytas abiejose akyse. Dažniausios antrinės glaukomos priežastys buvo: ne chirurginis priekinio kraujagyslinio dangalo uždegimas (44,9 proc.), priekinio kraujagyslinio dangalo uždegimas, susijęs su atlikta fakoemulsifikacija (15,8 proc.), lęšiuko dislokacija (15,2 proc.). Pastoriaus Raselo terjerams, pudeliams, Bostono terjerams, kokerspanieliams, Rodhezijos ridžbekams ir Australijos piemenų šunims antrinės kilmės glaukoma
19 buvo nustatoma dažniau. Amžius, lytis, kastracija/sterilizacija nebuvo susiję su ligos pasireiškimo dažnumu. Tyrimo metu nustatyta, kad antrinė glaukoma išsivysto esant daugeliui akių ligų, ypač esant kraujagyslinio dangalo uždegimui (ligos paplitimas siekia 17 proc.) ir lęšiuko dislokacijai (paplitimas siekia 15 proc.). Esant šių ligų diagnozei būtina dažnai matuoti akispūdį (37).
Visi glaukomos požymiai, išskyrus akispūdžio padidėjimą nėra specifiniai. Ankstyva glaukomos diagnostika gali būti atlikta tik tonometru (6pav. (38)). Tačiau nustatymas yra tik pirmas žingsnis, svarbiausia išsiaiškinti jos priežastis. Ankstyvas gydymas gali padėti išsaugoti regėjimą (3). Prieš nusprendžiant pacientą gydyti chirurgiškai, būtina atlikti tonometriją, oftalmoskopiją (tiesioginę ir netiesioginę) ir gonioskopiją
(priekinės kameros kampo apžiūrą). Šios procedūros turi būti visada atliekamos tiriant pacientą (39).
Daugeliu atvejų medikamentiniu gydymu
negalima pasiekti ilgalaikės akispūdžio kontrolės. Smulkių gyvūnų praktikoje glaukomos gydymas dažniausiai reikalauja chirurginių priemonių norint pasiekti ilgalaikių rezultatų (40).
Pagal atliktą tyrimą, kurio metu buvo vykdoma ilgalaikė 9 pacientų, kuriems buvo diagnozuota pirminė glaukoma, stebėsena po chirurginio glaukomos gydymo atliekant Gonio implantaciją nustatyta, kad akispūdis visiems šunims buvo sunormalizuotas (41).
Gonio implantacija – tai procedūra, kuomet siekiant palengvinti perteklinių skysčių nutekėjimą iš akies į ją implantuojamas gonio implantas (7 pav. (42)): priekinėje kameroje patalpinamas vamzdelis, kuriuo skystis išteka per slėgio reguliavimo vožtuvą, įsiūtą odenoje. Gonio implantacija dažniausiai atliekama kombinacijoje su ciklofotokoaguliacija. Ciklofotokoaguliacija – tai procedūra, kuomet naudojant
lazerį sunaikinama dalis krumplyno ląstelių, kurios gamina vandeningąjį skystį (angl. aqueous humor). Todėl sumažėjus skysčio, sumažėja ir akispūdis (43).
Atliktos studijos metu buvo tiriami 48 pirminės kilmės glaukoma
sergantys šunys po
ciklofotokoaguliacijos ir Ahmedo Gonio implantacijos. Tyrime dalyvavo šunys, kurių mažius nuo 3 iki 14 metų, vidutinis amžius buvo 7,5
6 pav. Reichert Tono-Pen VET™ tonometras
20 metų. Tarp tiriamųjų buvo 11 grynaveislių šunų. Didžiąją dalį jų sudarė amerikiečių kokerspanieliai. Pasiskirstymas pagal lytį: 22 kastruoti ir 1 nekastruotas patinas, 23 kastruotos ir 2 nekastruotos patelės. Dešinė akis buvo pažeista 33 atvejais, kairė - 18 atvejų. Iškart pasireiškusios chirurginės komplikacijos buvo: fibrino atsidėjimas priekinėje kameroje – 15 atvejų, ragenos opa 4 atvejai, kraujas priekinėje akies kameroje – 7 atvejai, tinklainės atsiskyrimas – 1 atvejis. Po kurio laiko pasireiškusios komplikacijos: glaukomos pasikartojimas – 14 atvejų, kataraktos formavimasis - 8 atvejai, akispūdžio padidėjimas - 6 atvejai, nestabilus gonio implantas – 1 atvejis. Po operacijos tinkamai sureguliuotas akispūdis buvo 39 iš 51 akies (76 proc.), 12 akių iš 51 (24 proc.) sureguliuotas blogai arba nesureguliuotas (44).
21
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1 Metodo esmė
Tyrimas buvo atliekamas 2015 - 2016 metais. Mėginiai buvo renkami X veterinarijos klinikoje. Tirtos dvi šunų grupės: kliniškai sveiki šunys (kontrolinė) ir sergantys akių ligomis (tiriamoji). Kliniškai sveiki pacientai į kliniką buvo atvežti planinėms kastracijos operacijoms.
Tiriamosios ir kontrolinės grupės gyvūnams buvo atliekami mikrobiologiniai ir citologiniai tyrimai iš apatiniojo akies voko junginės. Mėginiai buvo imami laikantis aseptikos bei antiseptikos reikalavimų. Taip buvo užkirsta tikimybė užkrėsti mėginius pašaline mikroflora. Tyrimo metu taip pat buvo renkama informacija apie pacientų amžių, lytį, svorį.
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų bei ES direktyvų, reglamentuojančių mokslinį darbą su gyvūnais. Mėginiai iš pacientų buvo imami tik gavus savininkų leidimą.
2.2 Mikrobiologinis tyrimas
Mikrobiologiniam tyrimui mėginiai buvo imami iš apatinio voko junginės tam skirta sterilia lazdele, esančia prie transportinės terpės (EUROTUBO®). Apatinis vokas švelniai patrauktas į apačią, kad matytųsi junginė ir lazdelės gale esantis tamponėlis švelniai ridenamas paviršiumi, neliečiant kitų akies struktūrinių elementų, taip išsaugant mėginį nuo pašalinės mikrofloros patekimo.
Lazdelė buvo talpinama į transportinę terpę ir pristatyta į laboratoriją ne vėliau kaip per 48 val. Jei mėginiai į laboratoriją nebuvo pristatomi iškart po paėmimo, jie buvo laikomi šaldytuve ~+5°C temperatūroje. Laikant ilgiau ar aukštesnėje temperatūroje, mikroorganizmai gali peraugti ir būti netinkami tolimesniam mikrobiologiniam tyrimui.
Iš transportinės terpės ištraukus lazdelę su junginės mėginiu, buvo sėjama ant Kraujo agaro. Kraujo agaras (KA) yra pagrindinė mitybinė terpė, dažniausiai naudojama augimo sąlygoms išrankių mikroorganizmų išskyrimui ir bakterijų diferenciacijai, pagrįstai jų hemolizinėmis savybėmis (45).
Sėjimo technika parodyta 8 pav. (46). Po sėjimo terpė kultivuota +(37±1)oC temperatūroje (24±3) val. Išaugusios kolonijos buvo
vertinamos makroskopiškai (45).
8 pav. Sėjimo ant KA
mitybinės terpės pavyzdys.
22 Staphylococcus aureus ir S. pseudintermedius formuoja baltos arba gelsvo spalvos, lygiu paviršium, skritulio formos, blizgančias kolonijas. B ir D Lancefield grupės Streptokokai auga skaidriomis, blizgančiomis kolonijomis. Escherichia coli formuoja pilkas, lygiu paviršiumi, blizgias, skritulio formos kolonijas.
Ant kraujo agaro B grupės streptokokai sukelia β - hemolizę, o D gupės sukelia α - arba γ - hemolizę. S. aureus ir dauguma E. coli štamų sukelia β – hemolizę (47).
Vėliau iš išaugusių kolonijų buvo daromas tepinėlis ant objektinio stiklelio ir atliekamas jų dažymas pagal Gramą. Dažymo pagal Gramą metodas naudojamas diferencijuoti Gram - teigiamas ir Gram - neigiamas bakterijas pagal jų sienelės ypatybes (47).
Ant objektinio stiklelio užlašinamas nedidelis lašas vandens, vienkartine sterilia bakteriologine kilpele paimama mikroorganizmų kolonijų, išaugintų mitybinėse terpėse ir tiriamoji medžiaga išsklaidoma laše 1,5 centimetro plote. Palaukiama, kol išdžius ir fiksuojama liepsna. Tepinėlis dažomas. Ant stiklelio užpilama genciano violetinių dažų taip, kad padengtų visą tepinėlio plotą. Laukiama 60 sekundžių, dažai nuplaunami distiliuotu vandeniu. Ant tepinėlio užpilama liugolio dažų, laukiama 60 sekundžių, nuplaunama distiliuotu vandeniu. Užpilama blukiklio, palaikoma, kol tepinėlis nuskaidrėja, nuplaunama distiliuotu vandeniu. Ant stiklelio užpilama safranino dažų, laikoma 60 sekundžių ir nuplaunama distiliuotu vandeniu. Stiklelis nusausinamas, užlašinama imersinio aliejaus ir mikroskopuojama imersine sistema. Gram - teigiami mikroorganizmai nusidažo mėlynai - violetine spalva, Gram - neigiami rausvai – raudona (47).
Stafilokokai matomi kaip mėlynai – violetinės spalvos kokai, išsidėstę netaisyklingomis krūvelėmis, primenančiomis vynuogių kekes, taip pat gali būti išsidėstę po vieną ar du. Streptokokai – mėlynai – violetinės spalvos kokai, išsidėstę po vieną, poromis ar grandinėlėmis. E. coli matomos kaip rausvos spalvos lazdelės formos bakterijos (47).
Tolimesniam identifikavimui buvo atliekamas katalazės testas. Fermento katalazės testas naudojamas diferencijuoti Staphylococcus spp. genties mikroorganizmus nuo Streptococcus spp. Fermentas katalazė produkuojamas mikroorganizmų, kurie kvėpavimui naudoja deguonį. Jis apsaugo mikroorganizmus nuo deguonies metabolizmo metu susidariusių toksinių šalutinių produktų. Staphylococcus spp. genties mikroorganizmų atveju testas bus teigiamas, Streptococcus spp. atveju - neigiamas. Katalazės testui atlikti ant objektinio stiklelio užlašinamas lašas 3 proc. vandenilio peroksido tirpalo. Su bakteriologine kilpele paimama mikroorganizmų kolonijos ir sumaišoma su vandenilio peroksido tirpalu. 10 sekundžių stebima, ar vyksta reakcija. Teigiamas reakcijos rezultatas - dujų išsiskyrimas (laše matomi dujų burbuliukai). Tai būdinga Staphylococcus spp. genties mikroorganizmams. Neigiamas rezultatas - putojimas nevyksta. Būdinga Streptococcus spp. mikroorganizmams (48).
23 Kalio šarmo testas naudojamas dažymo pagal Gramą gautų rezultatų patvirtinimui, diferencijuojant Gram - teigiamus mikroorganizmus nuo Gram - neigiamų. Jis pagrįstas skirtingomis bakterijų sienelių savybėmis (47).
Tyrimo eiga: ant objektinio stiklelio užlašinamas lašas 3 proc. kalio šarmo (KOH) tirpalo. Bakteriologine kilpele paimama mikroorganizmų kolonijų, išaugintų mitybinėje terpėje. Tiriamoji medžiaga maišoma KOH laše 60 sekundžių, tuomet stebimi suspensijos tirštumo pasikeitimai. Teigiama reakcija: tirpalas sutirštėja, tampa tąsus. Kuomet mikrobiologinė kilpelė lėtai keliama iš suspensijos, masė tįsta. Tai būdinga Gram - neigiamoms bakterijoms. Jei suspensijos konsistencija lieka nepakitusi, netįsta - neigiama reakcija, būdinga Gram - teigiamoms bakterijoms (48). Staphylococcus spp. ir Streptococcus spp. reakcija buvo neigiama, E. coli – teigiama.
Atlikus dažymą pagal Gramą, katalazės ir kalio šarmo testus ir kilus įtarimams, kad tai Staphylococcus genties mikroorganizmai, sėjama ant manitolio druskos agaro ir kultivuojama +(37±1)oC temperatūroje (24±3) val., jei reikalinga iki 48 valandų (kolonijos gali susiformuoti
vėliau). Jei įtariama, kad tai Streptococcus genties mikroorganizmai, atliekamas Lancefield grupės nustatymas.
Nudažius pagal Gramą ir nustačius Gram – neigiamus lazdelės formos mikroorganizmus, sėjama ant MacConkey ir MacConkey su sorbitoliu agaro ir
kultivuojama +(37±1)oC temperatūroje (24±3) val.
Sėjimo technika: bakteriologine kilpele jos neatkeliant daromas judesys nuo vienos Petri lėkštelės kraštinės prie kitos. Lėkštelė pasukama ir veiksmas kartojamas kaip pavaizduota 9 pav. (46). Tokiu pat sėjimo būdu (angl. quadrant streak) sėjama ir ant kitų diferencinių - diagnostinių terpių.
2.2.1 E. coli identifikavimas
MacConkey agaras yra selektyvinė ir diferencinė terpė naudojama nereiklių Gram - neigiamų lazdelių išskyrimui ir diferenciacijai. Sudėtyje esantis kristalo violetas (angl. crystal violet) ir tulžies rūgščių druskos (angl. bile salts) apsaugo nuo Gram - teigiamų ir reiklių Gram - neigiamų bakterijų augimo, tokių kaip Neisseria spp. ir Pasteurella spp. Mitybinė terpė naudojama Gram - neigiamų enterobakterijų išskyrimui ir laktozę skaidančių Gram - neigiamų bakterijų diferenciacijai nuo laktozės neskaidančių. Taip pat terpė naudojama bakterijų diferenciacijai pagal jų savybes fermentuoti kitus cukrus. Tokiu atveju laktozė terpėje pakeičiama kitu cukrumi (49). E. coli stipriai fermentuoja laktozę. Tai matoma iš ryškios rožinės zonos aplink kolonijas ir rožinių, ne gleivėtų
9 pav. Sėjimo ant
diferencinių terpių pavyzdys
24 kolonijų ant MacConkey agaro. E. coli nefermentuoja sorbitolio. Ant MacConkey su sorbitoliu agaro jos formuoja skaidrias, bespalves kolonijas (47).
Galimai nustačius E. coli, rezultatų patvirtinimui atliekami biocheminių savybių testai. (1 lentelė)
1 lentelė. E. coli biocheminių testų vertinimas
Escherichia coli testai Reakcija
Oksidazė -
Gliukozės terpė dr
Laktozės terpė r
Sacharozė terpė įv.
Manitolio terpė dr
Simonso (citrato) terpė -
Indolo susidarymas +
Šlapalo terpė -
Lizino terpė įv.
Ramnozės terpė -
+ teigiama reakcija, - neigiama reakcija, įv. – rezultatas gali būti įvairus, d – dujų susidarymas, r – rūgščių susidarymas.
2.2.2 Staphylococcus spp. diferencijavimas
Manitolio druskos agaras yra selektyvi diferencinė terpė naudojama Staphylococcus spp. genties mikroorganizmų diferencijavimui. Į terpės sudėtį įeina 7,5 proc. natrio chlorido. Ši medžiaga sukelia osmosinį slėgį, kuris daugeliui kitų Gram - teigiamų ir Gram - neigiamų organizmų turi inhibitorinį veikimą. Į sudėtį taip pat įeina vienintelis angliavandenis - manitolis, mikroorganizmų išskyrimas ant šios terpės pagrįstas jų sugebėjimu skaidyti šį polisacharidą. Jei mikroorganizmas skaido manitolį - terpės spalva keičiasi (50).
Manitolio druskos agare stafilokokai auga didelėmis gelsvai - baltomis, iškiliomis kolonijomis, kartais būna apsuptos ryškiai geltona zona. Aplink nepatogeninių stafilokokų kolonijas matomos purpurinės zonos (47). S. aureus šioje terpėje auga geltonomis kolonijomis ir terpę nudažo geltonai. Taip atsitinka dėl terpėje esančio fenolio raudonojo (ang. phenol red) indikatoriaus, kuris iš rausvo pavirsta į geltoną dėl šalutinių rūgštinių produktų, susidariusių skaidant manitolį (51). Nuo
25 11 iki 89 proc. S. pseudintermedius štamų neskaido manitolio, todėl augimas ant šios terpės gali būti įvairus (47).
Baird-Parker agaras yra selektyvi ir diferencinė terpė, skirta koaguliazei teigiamų stafilokokų išskyrimui ir identifikavimui. S. aureus formuoja blizgias, juodas, iškilias kolonijas, apsuptas skaidrios zonos. Dauguma kitų rūšių formuoja netaisyklingas kolonijas, aplink kurias gali būti plačios, nepermatomos zonos. Kiti organizmai taip pat gali augti (Bacillus spp., kai kurios mielės ir mikrokokai), tačiau jie lengvai atskiriami remiantis kolonijų morfologija (52).
Koaguliazės tyrimas naudojamas kokybiniam stafilokokų patogeniškumo nustatymui mėgintuvėlyje. Koaguliazės tyrimas - tai plačiausiai naudojamas ir visuotinai priimtas kriterijus, pagal kurį identifikuojamai patogeniniai stafilokokai. Laisvoji koaguliazė tai ekstraceliulinis fermentas, ji prisijungia kraujo plazmos fibrinogeną, todėl sukreša kraujo plazma. Tyrimas atliekamas į mėgintuvėlį įlašinant 0,5 ml rehidruotos triušio kraujo plazmos. Bakteriologine kilpele paimamos 2 - 4 bakterijos kolonijos iš agaro lėkštelės ir atsargiai išmaišomos mėgintuvėlyje. Mėgintuvėlis inkubuojamas 4 val. 35 – 37 0C temperatūroje. Jei po kultivavimo mėgintuvėlyje
susidarė krešulys – testas teigiamas. Jei mėgintuvėlio turinys liko skystas, kultivuojama iki 24 val. analogiškomis sąlygomis, nes dauguma silpnai fermentą gaminančių štamų kraujo plazmą sukrešina tik po 24 val. Praėjus 24 val. vėl įvertinamas mėgintuvėlio turinys. Jei plazma sukrešėjo - rezultatas teigiamas, jei liko skysta – neigiamas (53).
Galimai nustačius S. aureus, rezultato patvirtinimui atliekamas komercinis Staphytect Plus ™ (Thermo Scientific Oxoid) latekso agliutinacijos testas. S. aureus identifikavimas pagrįstas clumping factoriaus, proteino A ir būdingų polisacharidų aptikimu.
Staphytect Plus Test Reagent - tai mėlynos latekso dalelės, padengtos porcinu, fibrinogenu, triušio IgG ir specifiniais polikloniniais antikūnais, nukreiptais prieš kapsulinį S. aureus polisacharidą.
Staphytect Plus Control Reagent - tai mėlynos nesensibilizuotos latekso dalelės.
Tyrimo metodika: ant vieno testo kortelės apskritimo užlašinamas lašas Staphytect Plus Test Reagent, ant kito - Staphytect Plus Control Reagent. Į abu apskritimus su atskiromis bakteriologinėmis kilpelėmis įdedama po tiriamąją koloniją, paskleidžiama po visą apskritimo plotą ir švelniai pamaišoma rankos judesiu 20 sekundžių. Vertinami reakcijos rezultatai.
Kuomet Test Reagent sumaišomas su S. aureus kolonijomis, įvyksta greita agliutinacijos reakcija tarp fibrinogeno ir clumping faktoriaus, IgG Fc dalies ir proteino A, IgG ir kapsulinio polisacharido. Iškrinta melsvos spalvos dribsniai - reakcija teigiama. Jei reakcija neigiama gaunamas toks pat rezultatas kaip ir kontroliniame apskritime su Control Reagent - melsvos spalvos homogeniškas skystis (54).
26 2.2.3 Streptococcus spp. diferencijavimas
Streptokokų diferencijavimui naudojamas Microgen® Strep (Microgen Bioproducts) Lancefieldo grupei nustatyti skirtas testas, pagrįstas latekso agliutinacijos reakcija. Latekso dalelės yra sensibilizuotos specifinės grupės antikūnais. Esant homologiniams antigenams įvyksta agliutinacija. O jei tokio antigeno nėra, latekso dalelės lieka tolygioje suspencijoje (55).
Tyrimo metodika: į mėgintuvėlį įpilama 0,5 ml Extraction Enzyme, mikrobiologine kilpele paimamos 2 - 5 panašios kolonijos ir patalpinamos į mėgintuvėlį ir emulsifikuojamos. Mėgintuvėlis patalpinamas į termostatą 10 min. +37 0C temperatūroje. Po penkių minučių inkubavimo
mėgintuvėlis išimamas, supurtomas ir toliau inkubuojamas. Baigus inkubuoti atvėsinamas iki kambario temperatūros (55).
Į kiekvieną iš šešių ant testo kortelės esančių apskritimų užlašinama po vieną lašą atitinkamai A, B, C, D, F, G regento ir paruošto Extraction Enzyme. Su maišymo lazdele mikstūra paskleidžiama po visą apskritimo plotą, naudojant atskirą lazdelę kiekvienam. Kortelė švelniai judinama iki 1 minutės ir įvertinama agliutinacijos reakcija tinkamoje šviesoje (55).
Teigiama reakcija – agliutinacija įvyko, aiškiai matomi susidarę dribsniai. Teigiama reakcija parodo, kad nustatytas būtent tos Lancefield grupės streptokokas. Neigiama reakcija – agliutinacija neįvyko, matoma baltos spalvos homogeniška suspencija (55).
2.3 Citologinis tyrimas
Citologiniam tyrimui mėginiai buvo imami iš tos pačios, kaip ir bakteriologiniam tyrimui, akies apatinio voko junginės steriliu tamponėliu (DOC®) prieš tai sudrėkintu fiziologiniu tirpalu. Tamponėlis buvo atsargiai ridenamas išilgai apatinio voko junginės paviršiaus. Ląstelės buvo perkeltos ant objektinių stiklelių, švelniai paridenant jo paviršiumi tamponėlį, paliekama išdžiūti. Mėginiai dviejų valandų laikotarpyje pristatomi į laboratoriją, nudažomi Hemacolor® ekspres dažymo metodu. Dažymo metodika: ore išdžiovintas tepinėlis panardinamas į pirmąjį regentą (Hemacolor® Solution 1) 5 kartus po 1 sekundę. Tuomet nardinama į antrąjį reagenta (Hemacolor® Solution 2) 3 kartus po 1 sekundę. Objektinis stiklelis nardinamas į trečiajį reagentą (Hemacolor® Solution 3) 6 kartus po 1 sekundę, tuomet nardinama į ketvirtąjį reagentą (Buffer solution pH 7.2) 2 kartus po 10 sekundžių. Objektinis stiklelis išdžiovinamas ore (56).
Objektinis stiklelis uždengiamas dengiamuoju stikleliu. Ant stiklelio užlašinama imersinio aliejaus, mikroskopuojama imersine sistema. Tepinėliai vertinami šviesiniu mikroskopu, 1000 kartų padidinimu.
27 Buvo identifikuojamos matymo lauke esančios epitelinės (paviršinės suragėjusios, paviršinės nesuragėjusios, tarpinio sluoksnio) ir uždegiminės ląstelės (neutrofilai, eozinofilai, limfocitai, makrofagai).
Gauti rezultatai buvo apdoroti Microsoft Office Excel 2007 programa. Duomenys vertinti Chi – kvadrato testu. Duomenys laikyti statistiškai patikimi, kuomet P<0,05; P<0,01; P<0,001.
28
3. TYRIMO REZULTATAI
Tyrimas buvo atliekamas 2015 - 2016 metais X veterinarijos klinikoje. Iš viso buvo ištirti 29 šunys, kuriems buvo imti citologiniai ir mikrobiologiniai mėginiai iš akių junginės. 19 (65,5 proc.) šunų su akių patologijomis (tiriamoji grupė), 10 (34,5 proc.) šunų be akių patologijų (kontrolinė grupė).
Ragenos opa (6 atvejai) ir konjunktyvitas (6 atvejai) buvo tarp dažniausiai diagnozuojamų patologijų. Kitos diagnozės buvo: epifora (2 atvejai), ragenos erozija (2 atvejai), KCS (1 atvejis), trichiazė (1 atvejis), glaukoma (1 atvejis). (10 pav.)
10 pav. Patologijų pasiskirstymas.
3.1 Mikrobiologinio tyrimo rezultatai
Kontrolinės grupės mėginiuose mikroorganizmai pasiskirstė vienodai. Mikroorganizmų išskirta iš 5 mėginių, neišskirta taip pat iš 5. (11 pav.)
11 pav. Kontrolinės grupės mėginių pasiskirstymas.
31,6% 31,6% 10,5% 10,5% 5,3% 5,3% 5,3% 0 5 10 15 20 25 30 35 % Patologija
Patologijų pasiskirstymas, %
50,0% 50,0%Kontrolinės grupės mėginių
pasiskirstymas
Rasta mikroorganizmų Nerasta
29 Aptiktas statistiškai reikšmingas skirtumas (P<0,01) tarp mikroorganizmų kolonizacijos kliniškai sveikų šunų (kontrolinės grupės) ir šunų su akių patologijomis (tiriamosios grupės) junginėse. Tiriamojoje grupėje mikroorganizmai buvo aptinkami 2,8 karto dažniau nei kontrolinėje grupėje.
Didžioji dalis mėginių, kurių buvo 14, paimtų iš tiriamosios grupės pacientų, parodė teigiamus rezultatus - juose rasti mikroorganizmai, tuo tarpu 5 - uose tiriamosios grupės mėginiuose mikroorganizmų nebuvo rasta (12 pav.).
12 pav. Tiriamosios grupės mėginių pasiskirstymas
Dažniausiai aptinkami mikroorganizmai tiriamojoje grupėje buvo S. pseudintermedius. Jie rasti 5 - uose mėginiuose iš 14, E. coli – 3 - uose, S. aureus – 2 - uose, mišri flora – taip pat 2 - uose, nehemolizuojantys stafilokokai ir D grupės streptokokai aptikti po vieną kartą.(13 pav.)
13 pav. Mikroorganizmų rūšinis pasiskirstymas tiriamojoje grupėje.
73,7% 26,3%
Tiriamosios grupės mėginių
pasiskirstymas
Rasta mikroorganizmų Nerasta mikroorganizmų 14,3% 21,4% 35,7% 7,1% 7,1% 14,3%Mikroorganizmų rūšinis pasiskirstymas
tiriamojoje grupėje, %
S.aureus E.coli S.pseudintermedius Nehem. stafilokokai D gr. streptokokai Mišri flora30 Staphylococcus spp. mikroorganizmai sudarė 57,1 proc. visų aptiktų mikroorganizmų. Tai buvo dažniausiai aptinkama mikroorganizmų gentis tiriamojoje grupėje.
Gram – teigiami mikroorganizmai sudarė 64,3 proc., Gram – neigiami 21,4 proc. visų aptiktų mikroorganizmų tiriamojoje grupėje.
Iš 19 ištirtų mėginių tiriamojoje grupėje 12 – oje rasta po vienos rūšies mikroorganizmą, 2 – uose rasta mišri mikroflora, 5 – uose nerasta mikroorganizmų.
Kontrolinėje grupėje nehemolizuojantys stafilokokai aptikti 2 - uose mėginiuose iš 5, S. aureus – taip pat 2 - uose, mišri flora – 1- ame mėginyje. (14 pav.)
14 pav. Mikroorganizmų rūšinis pasiskirstymas kontrolinėje grupėje.
Staphylococcus spp. buvo dažniausiai (80 proc.) aptinkami mikroorganizmai šunų, be akių patologijų, konjunktyvose.
Stafilokokai buvo vieninteliai Gram – teigiami mikroorganizmai nustatyti kontrolinėje grupėje. Jie sudarė 80 proc. (S. aureus – 40 proc., nehemolizuojantys stafilokokai – 40 proc.) visų išskirtų mikroorganizmų.
Kontrolinėjė grupėje iš 10 ištirtų mėginių 4 - uose rasta po vienos rūšies mikroorganizmą, 1 – ame rasta mišri kultūra, 5 - uose mikroorganizmų nerasta.
Mėginiuose iš šunų su ragenos opa dažniausiai aptikta buvo mišri flora (33,3 proc.). Mėginiuose iš šunų su konjunktyvitu dažniausiai aptikta S. pseudintermedius (33,3 proc.). 100 proc. mėginių iš šunų su epifora rasta S. Pseudintermedius. 50 proc. mėginių iš šunų su ragenos erozijomis rasta E. Coli, 50 proc. - S. pseudintermedius. 100 proc. mėginių iš šunų su sausuoju keratokonjunktyvitu rasta nehemolizuojančių stafilokokų. 100 proc. mėginių iš šunų su trichiaze
40,0%
40,0% 20,0%
Mikroorganizmų rūšinis pasiskirstymas kontrolinėje grupėje, %
S.aureus
Nehem. stafilokokai Mišri flora
31 rasti D grupės streptokokai. Mėginiuose iš šunų su glaukoma 100 proc. mikroorganizmų neaptikta. (15 pav.)
15 pav. Mikroorganizmų pasiskirstymas pagal patologijas
Mišri flora dažniausiai buvo aptinkama esant ragenos opoms, S. pseudintermedius - esant konjunktyvitams ir epiforoms.
3.2 Citologinio tyrimo rezultatai
Iš 19 tiriamosios grupės ir 10 kontrolinės grupės mėginių paviršinių suragėjusių ląstelių tiriamojoje grupėje aptikta 42 proc., kontrolinėje - 40 proc. mėginių.
Tiriamojoje grupėje paviršinių nesuragėjusių ląstelių aptikta 84,2 proc., kontrolinėje grupėje - 80 proc. mėginių.
Tiriamojoje grupėje paviršinių nesuragėjusių ir paviršinių suragėjusių ląstelių buvo aptinkama du kartus dažniau nei kontrolinėje grupėje.
Tiriamojoje grupėje tarpinio sluoksnio ląstelių aptikta 73,7 proc. mėginių, kontrolinėje grupėje - 10 proc. (16 pav.)
1 1 2 2 2 1 1 1 1 2 2 1 1 1 0 0,5 1 1,5 2 2,5 Mė gin ių s kaičiu s, v nt. Patologijos
Mikroorganizmų pasiskirstymas pagal patologijas
S.aureus Mišri mikroflora Neaptikta mikroorganizmų E.coli S. pseudintermedius Nehemolizuojantys stafilokokai D. gr. Streptokokai
32
16 pav. Epitelinių ląstelių pasiskirstymas tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse.
Tarpinio sluoksnio ląstelių tiriamojoje grupėje buvo aptinkama 14 kartų dažniau, nei kontrolinėje grupėje. (P<0,001)
Mėginiuose iš šunų su ragenos opomis paviršinės nesuragėjusios ir tarpinio sluoksnio epitelinės ląstelės buvo aptinkamos dažniausiai – 83,4 proc. mėginių. Mėginiuose iš šunų su konjunktyvitais dažniausiai aptinkamos buvo paviršinės nesuragėjusios ląstelės - 66,7 proc. mėginių. Mėginiuose iš šunų su epifora ir ragenos erozijomis dažniausiai rasta paviršinių suragėjusių ir tarpinio sluoksnio epitelinių ląstelių (100 proc.). 100 proc. mėginių iš šunų su sausuoju keratokonjunktyvitu ir trichiaze rasta paviršinių suragėjusių, paviršinių nesuragėjusių ir tarpinio sluoksnio epitelinių ląstelių. Iš šuns su glaukoma paimtame mėginyje aptikta tik paviršinių nesuragėjusių epitelinių ląstelių (100 proc.) (17 pav.)
17 pav. Epitelinių ląstelių pasiskirstymas pagal patologijas
8 16 14 4 8 1 0 5 10 15 20 Paviršinės
suragėjusios nesuragėjusiosPaviršinės
Tarpinio sluoksnio Mė gin ių s kaičiu s, v nt. Ląstelės
Epitelinių ląstelių pasiskirstymas tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse Tiriamoji gr. Kontrolinė gr. 1 3 1 1 1 1 5 4 2 2 1 1 1 5 3 2 2 1 1 0 1 2 3 4 5 6 Mė gin ių s kaičiu s, v nt. Patologija
Epitelinių ląstelių pasiskirstymas pagal patologijas
Paviršinės suragėjusios Paviršinė nesuragėjusios Tarpinio sluoksnio
33 Iš 19 tiriamosios grupės ir 10 kontrolinės grupės mėginių makrofagų tiriamojoje grupėje aptikta 26,3 proc. mėginių, kontrolinėje grupėje – neaptikta (P<0,05). Tiriamojoje grupėje eozinofilų aptikta 5,3 proc. mėginių, kontrolinėje grupėje – neaptikta. Neutrofilų tiriamojoje grupėje aptikta 79 proc. mėginių, kontrolinėje grupėje – neaptikta (P<0,001). Tiriamojoje grupėje limfocitų aptikta 15,8 proc. mėginių, kontrolinėje grupėje – 10 proc. mėginių (P>0,05). (18 pav.)
18 pav. Uždegiminių ląstelių pasiskirstymas tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse.
Tiriamojoje grupėje iš 19 tirtų mėginių bent vienos rūšies uždegiminių ląstelių aptikta 79 proc. mėginių. Tuo tarpu kontrolinėje grupėje iš 10 mėginių aptikta 10 proc. Tiriamojoje grupėje uždegiminės ląstelės buvo aptinkamos žymiai dažniau, nei kontrolinėje. (P<0,001)
Esant ragenos opoms neutrofilai nustatyti 83,4 proc., makrofagai – 50 proc. mėginių. Esant konjunktyvitams neutrofilų nustatyta 66,7 proc. Visuose mėginiuose iš šunų, kuriems nustatyta epifora, ragenos erozija, glaukoma ir trichiazė, aptikta neutrofilų. (19 pav.)
19 pav. Uždegiminių ląstelių pasiskirstymas pagal patologijas
Neutrofilai buvo dažniausiai aptinkamos uždegiminės ląstelės esant akių patologijoms.
5 1 15 3 0 0 0 1 0 2 4 6 8 10 12 14 16
Makrofagai Eozinofilai Neutrofilai Limfocitai
Mė gin ių s kaičiu s, v nt. Ląstelės
Uždegiminių ląstelių pasiskirstymas tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse Tiriamoji gr. Kontrolinė gr. 3 1 1 1 5 4 2 2 1 1 1 1 1 0 1 2 3 4 5 6 Mė gin ių s kaičiu s, v nt. Patologija
Uždegiminių ląstelių pasiskirstymas pagal patologijas
Makrofagai Eozinofilai Neutrofilai Limfocitai
34
3.3 Amžiaus, lyties ir svorio įtaka mikrobiologinio tyrimo rezultatams
Kontrolinėje grupėje šunų, kurių junginėje buvo rasta mikroorganizmų ir kurių amžius buvo 6 metai arba mažiau, buvo 4, o grupę, kurios amžius daugiau nei 6 metai, sudarė 1 šuo.(20 pav.)
20 pav. Kontrolinės grupės šunų, kurių junginėje rasta mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal
amžių.
Tiriamojoje grupėje šunų, kurių junginėje buvo rasta mikroorganizmų ir kurių amžius buvo 6 metai arba mažiau, buvo 9, o grupę, kurios amžius daugiau nei 6 metai, sudarė 5 šunys.(21 pav.)
21 pav. Tiriamosios grupės šunų, kurių junginėje rasta mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal
amžių.
Šunų, kurių amžius 6 metai arba mažiau, junginėje mikroorganizmų buvo aptinkama 1,8 karto dažniau, nei grupėje, kurios amžius daugiau nei 6 metai.
80% 20%
Kontrolinės grupės šunų, kurių junginėje rasta mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal amžių, %
Amžius, m ≤ 6 Amžius, m > 6
64,3% 35,7%
Tiriamosios grupės šunų, kurių junginėje rasta mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal amžių, %
Amžius, m ≤ 6 Amžius, m > 6
