IL-9 GENO VARIANTŲ (RS2069884, RS2069885, RS11741137) SĄSAJOS SU HIPOFIZĖS ADENOMŲ PASIREIŠKIMU BEI JŲ MORFOLOGINIAIS POKYČIAIS

1 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Medicinos akademija Medicinos fakultetas Neuromokslų institutas Oftalmologijos laboratorija

Neringa Jucevičiūtė

IL-9 GENO VARIANTŲ (RS2069884, RS2069885, RS11741137)

SĄSAJOS SU HIPOFIZĖS ADENOMŲ PASIREIŠKIMU BEI JŲ

MORFOLOGINIAIS POKYČIAIS

MEDICINOS VIENTISŲJŲ STUDIJŲ BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS

Darbo vadovė: Alvita Vilkevičiūtė

2

TURINYS

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 6

6. SANTRUMPOS ... 7 7. SĄVOKOS ... 8 8. ĮVADAS ... 9 9. DARBO TIKSLAS... 10 10. DARBO UŽDAVINIAI ... 10 11. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

11.1. Hipofizės adenomų klasifikacija ... 11

11.2. Hipofizės adenomų epidemiologija ... 12

11.3 Hipofizės adenomų etiologija ... 12

11.3.1 Šeiminiai hipofizės adenomų sindromai ... 12

11.3.2. Sporadinės kilmės hipofizės adenomos ... 13

11.4. Hipofizės adenomų klinika ... 14

11.5. Hipofizės adenomų diagnostika ir gydymas ... 15

11.6 Molekuliniai hipofizės adenomų žymenys ir jų svarba ... 16

11.7 IL-9 reikšmė onkogenezėje ... 16

12. TYRIMO METODIKA ... 19

12.1 Tyrimo planavimas, objektas ir tiriamųjų atranka ... 19

12.2. DNR išskyrimas ... 19

12.2.1. DNR išskyrimas naudojant silikagelio kolonėles ... 20

12.2.2. DNR išskyrimas naudojant magnetines daleles... 20

12.2.3. DNR koncentracijos matavimas spektrofotometru ... 21

12.3 Vieno nukleotido polimorfizmo nustatymas tikro laiko polimerazės grandinės reakcijos metodu ... 21

12.4. Statistinė duomenų analizė ... 22

13. REZULTATAI ... 24

13.1. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 polimorfizmų ir hipofizės adenomos išsivystymo sąsajos .... 25

13.2. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 polimorfizmų ir hipofizės adenomos išsivystymo sąsajos, atsižvelgiant į lytį ... 26

13. 3. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 polimorfizmų ir makroadenomos bei mikroadenomos sąsajos ... 28

13.3. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 polimorfizmų ir invazyvios bei neinvazyvios hipofizės adenomas sąsajos ... 29

3 13.4. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 polimorfizmų ir aktyvios bei neaktyvios hipofizės adenomos

sąsajos... 31

13.5. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 polimorfizmų ir pasikartojančios bei nepasikartojančios hipofizės adenomos sąsajos ... 33

14. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38

15. IŠVADOS ... 40

4

1. SANTRAUKA

Neringa Jucevičiūtė. Interleukino IL-9 geno variantų (rs2069884, rs2069885, rs11741137) sąsajos su hipofizės adenomų (HA) pasireiškimu bei jų morfologiniais pokyčiais

Tyrimo tikslas: Nustatyti IL-9 geno variantų (rs2069884, rs2069885, rs11741137) sąsajas su HA pasireiškimu bei jų morfologiniais pokyčiais

Uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti IL-9 geno variantų (rs2069884, rs2069885, rs11741137) genotipų ir alelių dažnius pacientams, sergantiems HA, bei kontrolinės grupės tiriamiesiems. 2. Nustatyti IL-9 geno variantų (rs2069884, rs2069885, rs11741137) sąsajas su HA pasireiškimu, atsižvelgiant į tiriamųjų lytį. 3. Nustatyti IL-9 geno variantų (rs2069884, rs2069885, rs11741137) sąsajas su HA invazyvumu, dydžiu, hormoniniu aktyvumu ir pasikartojimu.

Tyrimo metodai ir dalyviai: Tyrime dalyvavo 137 HA sergantys pacientai ir 402 sveiki asmenys. Genotipavimas atliktas tikro laiko polimerazės grandinės reakcijos metodu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 23.0“ ir SNPStats.

Rezultatai: Nenustatyta IL-9 geno variantų rs2069884, rs2069885, rs11741137 genotipų ir alelių dažnių skirtumų lyginant HA ir kontrolinę grupes. Nustatyta, kad IL-9 rs11741137 T/T genotipas, lyginant su G/G genotipu ir IL-9 rs11741137 T/T genotipas, lyginant su G/G ir G/T genotipais kartu, HA išsivystymo galimybę moterims atitinkamai didina 5,7 (p=0,048) ir 6,3 karto (p=0,036). Lyginant nepasikartojančia HA sergančius tiriamuosius su pasikartojančia HA sergančiais tiriamaisiais, statistiškai reikšmingai skyrėsi IL-9 rs2069884 ir rs11741137 genotipų bei IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 alelių dažniai. Nustatyta, kad kiekvienas IL-9 rs2069885 A alelis nepasikartojančios HA pasireiškimo galimybę mažina apie 1,6 karto (p=0,029), o IL-9 rs11741137 T/T genotipas, lyginant su G/G genotipu, didina pasikartojančios HA pasireiškimo galimybę 4,2 karto (p=0,039).

Išvados: 1. IL-9 geno variantų (rs2069884, rs2069885, rs11741137) genotipų ir alelių dažnių skirtumų lyginant sergančiųjų HA ir kontrolinę grupes nustatyta nebuvo. 2. Nustatyta, kad IL-9 rs11741137 T/T genotipas, lyginant su G/G genotipu, bei T/T genotipas, lyginant su G/G ir G/T genotipais kartu, didina HA išsivystymo galimybę moterims. 3. Nustatyta, kad IL-9 rs2069884 ir rs11741137 genotipų bei IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 alelių dažniai statistiškai reikšmingai skyrėsi lyginant tiriamuosius, sergančius nepasikartojančia HA, su sergančiaisiais pasikartojančia HA. Nustatyta, jog kiekvienas IL-9 rs2069885 A alelis mažina nepasikartojančios HA pasireiškimo galimybę, o IL-9 rs11741137 T/T genotipas, lyginant su G/G genotipu, didina pasikartojančios HA pasireiškimo galimybę.

5

2. SUMMARY

Neringa Jucevičiūtė. Association of interleukin IL-9 gene variants (rs2069884, rs2069885, rs11741137) with the occurrence and morphological characteristics of pituitary adenomas (PA)

Aim of the study: To assess the association between IL-9 gene variants (rs2069884, rs2069885, rs11741137) and the occurrence and morphological characteristics of PA

Objectives: 1. To assess and compare the frequency of genotypes and alleles of IL-9 gene variants (rs2069884, rs2069885, rs11741137) between the PA and control groups. 2. To assess the association of IL-9 gene variants (rs2069884, rs2069885, rs11741137) with the development of PA in the male and female groups. 3. To assess the association of IL-9 gene variants (rs2069884, rs2069885, rs11741137) with the size, invasiveness, hormonal activity and recurrence of PA.

Methods: 137 PA patients and 402 healthy control subjects were included in the study. The real-time polymerase chain reaction was used for genotyping. Statistical analysis was performed using

„IBM SPSS Statistics 23.0“ and SNPStats.

Results: No differences in the genotype and allele distributions of IL-9 (rs2069884, rs2069885, rs11741137) between the PA and control groups were determined. IL-9 rs11741137 T/T genotype compared to G/G genotype was associated with 5.7-fold increased odds of PA development in females and IL-9 rs11741137 T/T genotype compared to G/G and G/T genotypes together was associated with 6.3-fold increased odds of PA development in females. Statistically significant differences between recurrent and non-recurrent PA groups were determined when comparing the frequencies of IL-9 rs2069884 and rs11741137 genotypes as well as the frequencies of IL-9 rs2069884, rs2069885, and rs11741137 alleles. Each A allele at IL-9 rs2069885 was associated with about 1.6-fold decreased odds of non-recurrent PA development (p=0.029). IL-9 rs11741137 T/T genotype compared to G/G was associated with 4.2-fold increased odds of recurrent PA development (p=0.039).

Conclusions: 1. The frequency of IL-9 gene variants’ (rs2069884, rs2069885, rs11741137) genotypes and alleles did not differ between the PA and control groups. 2. IL-9 rs11741137 T/T genotype compared to G/G genotype and IL-9 rs11741137 T/T genotype compared to G/G and G/T genotypes together were associated with increased odds of PA development in females. 3. Statistically significant differences between recurrent and non-recurrent PA groups were determined when comparing the frequencies of IL-9 rs2069884 and rs11741137 genotypes as well as the frequencies of IL-9 rs2069884, rs2069885, and rs11741137 alleles. IL-9 rs2069885 A allele was associated with decreased odds of non-recurrent PA development. IL-9 rs11741137 T/T genotype compared to G/G genotype was associated with increased odds of recurrent PA development.

6

3. PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju magistrinio darbo vadovei Alvitai Vilkevičiūtei bei LSMU Oftalmologijos laboratorijos darbuotojams už visapusišką pagalbą ir patarimus atliekant šį tyrimą.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autorių interesų konflikto nebuvo.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Moksliniam medicininiam tyrimui atlikti gauti Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto (Nr. P2-9/2003) ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (Nr. 2R-581) leidimai.

7

6. SANTRUMPOS

AKTH – adrenokortikotropinis hormonas cAMP – ciklinis adenozinmonofosfatas DNR - deoksiribonukleorūgštis

FIPA – (angl. familial isolated pituitary adenoma) - šeiminė izoliuota hipofizės adenoma FSH – folikulus stimuliuojantis hormonas

HA – hipofizės adenoma Ig - imunoglobulinas IL – interleukinas

JAK – janus – aktyvuota kinazė LH – liuteinizuojantis hormonas

MEN – (angl. multiple endocrine neoplasia) - daugybinė endokrininė neoplazija MMP – matrikso metaloproteinazė

MRT – magnetinio rezonanso tomografija

TL-PGR – tikro laiko polimerazės grandininė reakcija TSH – tirotropinis hormonas

PGR – polimerazės grandininė reakcija PSO – pasaulio sveikatos organizacija RNR - ribonukleorūgštis

ROX – rodaminas X SIRT - sirutinas

STAT - signalo perdavėjo ir transkripcijos veiksnys Th – (angl. T helper cells) - T limfocitas pagalbininkas TNF – tumoro nekrozės faktorius

TRAIL – (angl. tumor necrosis factor -related apoptosis-inducing ligand) - su tumoro nekrozės faktoriumi susijęs apoptozę skatinantis ligandas

VMA – vidinė miego arterija

VNP – vieno nukleotido polimorfizmas

DNR bazių nomenklatūra: A – adeninas

C – citozinas G – guaninas T – timinas

8

7. SĄVOKOS

Aleliai – skirtingos to paties geno formos, lemiančios alternatyvias to paties požymio išraiškas. Genotipas – organizmo paveldimumo faktorių visuma.

Vieno nukleotido polimorfizmas – DNR sekos įvairovė, kai retojo alelio dažnis populiacijoje didesnis nei 1%.

9

8. ĮVADAS

Hipofizės adenomos (HA) sudaro 15,5% -Lt kalboje turi būti kableliai diagnozuojamų centrinės nervų sistemos navikų [1]. HA gali būti diagnozuojamos pasireiškus hormonų sekrecijos sutrikimui (hiposekrecijai arba hipersekrecijai), aplinkinių struktūrų spaudimo simptomams arba atsitiktinai, dėl kitos priežasties atlikus galvos smegenų vaizdinius tyrimus. Kadangi dalis HA yra asimptominės, tikslus HA paplitimas nėra žinomas ir pomirtinių tyrimų duomenimis sergamumas HA gali siekti net 14,4% [1]. Dauguma HA yra sporadinės kilmės ir tik mažiau nei 5 procentai diagnozuojamos kaip vieno iš keturių šeiminių sindromų dalis [2].

Pagrindiniai HA gydymo būdai yra transfenoidalinė HA rezekcija, radioterapija ir farmakoterapija. Daugumos HA pirmojo pasirinkimo gydymas yra chirurginis, išskyrus prolaktinomas, kurių gydymui rekomenduojami dopamino agonistai. Iki 16% pacientų, kuriems atlikta transfenoidalinė HA rezekcija, po dešimties metų išsivysto recidyvas [3] ir daliai jų reikalingas tolimesnis gydymas. Aktyvios HA recidyvo pakartotinių operacijų sėkmės tikimybė yra tik 50% [4]. Nustačius aukštą HA recidyvo tikimybę naudojant molekulinius žymenis, būtų galima apsvarstyti papildomo pooperacinio HA gydymo radioterapija galimybę, siekiant išvengti vėlesnio pakartotinio operacinio gydymo. Taip pat naudojant molekulinius žymenis būtų galima įvertinti HA išsivystymo tikimybę pacientams, kurių šeimoje yra teigiama šeiminio HA sindromo anamnezė.

Todėl šis tyrimas atliktas siekiant nustatyti interleukino IL-9 geno variantų (rs2069884, rs2069885, rs11741137) kaip galimų molekulinių HA žymenų sąsajas su HA ir jų morfologiniais pokyčiais.

10

9. DARBO TIKSLAS

Nustatyti IL-9 geno variantų (rs2069884, rs2069885, rs11741137) sąsajas su HA pasireiškimu bei jų morfologiniais pokyčiais.

10. DARBO UŽDAVINIAI

1. Nustatyti ir palyginti IL-9 geno variantų (rs2069884, rs2069885, rs11741137) genotipų ir alelių dažnius pacientams, sergantiems HA bei kontrolinės grupės tiriamiesiems.

2. Nustatyti IL-9 geno variantų (rs2069884, rs2069885, rs11741137) sąsajas su HA pasireiškimu, atsižvelgiant į tiriamųjų lytį.

3. Nustatyti IL-9 geno variantų (rs2069884, rs2069885, rs11741137) sąsajas su HA invazyvumu, dydžiu, hormoniniu aktyvumu ir pasikartojimu.

11

11. LITERATŪROS APŽVALGA

11.1. Hipofizės adenomų klasifikacija

Hipofizė yra sudaryta iš priekinės skilties (adenohipofizės) ir užpakalinės skilties (neurohipofizės). Kai kurie autoriai išskiria ir rudimentinę tarpinę skiltį, tačiau ji dažniausiai priskiriama adenohipofizei, nes prenatalinio vystymosi pabaigoje išnykus ribai, skiriančiai priekinę ir tarpinę skiltis, tarpinės skilties ląstelės migruoja adenohipofizės link ir tampa jos dalimi [5]. Hipofizės adenoma (HA) yra gerybinis adenohipofizės navikas. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) 2017 metais paskelbė naują navikinės ląstelės kilme paremtą HA klasifikaciją, kuri remiasi imunohistochemija, naudojančia imunodažus hipofizės hormonams bei transkripcijos faktoriams nustatyti [6]. Dabartinėje PSO klasifikacijoje yra išskiriami šie HA tipai: somatotropinė, laktotropinė, tirotropinė, kortikotropinė, gonadotropinė, nulinių ląstelių (ang. null-cell) ir polihormonalinė (ang.

plurihormonal) adenomos [6]. Ši klasifikacija pakeitė anksčiau naudotą PSO klasifikaciją, kuri rėmėsi

hormoniniu HA aktyvumu ir histopatologine naviko struktūra [7]. Ankstesnėje PSO klasifikacijoje buvo išskiriami terminai aktyvi ir neaktyvi (nepasireiškianti hormonų hipersekrecijos simptomais) HA, naujausioje klasifikacijoje šių terminų atsisakyta [7], tačiau moksliniuose straipsniuose ir klinikinėje praktikoje šie terminai vis dar vartojami, nes hormoninis HA aktyvumas yra svarbus klinikinei HA eigai.

HA taip pat yra skirstomos pagal dydį į makroadenomas (≥10mm dydžio) ir mikroadenomas (<10mm dydžio), kurios yra dažniau pasitaikančios nei makroadenomos [8,9]. Makroadenomų gydymas gali būti komplikuotas dėl aplinkinių struktūrų pažeidimo. Makroadenomos gali augti invazyviai, ardydamos gretimas kaulines struktūras, apimdamos ir kaverninį veninį antį, tačiau net ir esant ženkliai kietojo dangalo invazijai šios HA yra laikomos gerybinėmis [10]. Nors invazyvumas tiesiogiai nenurodo piktybiškumo, tačiau jis susijęs su didesne rizika išsivystyti hipofizės karcinomai, kuri yra ypatingai retas piktybinis hipofizės navikas su sisteminėmis arba cerebrospinalinėmis metastazėmis [10,11]. Preoperacine magnetinio rezonanso tomografija (MRT) paremtoje HA Hardy klasifikacijoje yra išskiriamos dvi subklasifikacijos: turkiabalnio invazijos (laipsniai 0-IV) ir plitimo virš turkiabalnio (lygiai 0-E) [12,13]. 0-II invazijos laipsniai nurodo, kad apatinė turkiabalnio siena yra nepažeista, nors turkiabalnis gali būti padidėjęs, III laipsniui priskiriamas lokalus sienos pažeidimas, o IV – difuzinis apatinės sienos pažeidimas. Tik III ir IV laipsnio HA priskiriamos invazyvioms. Invazijai į kaverninį antį įvertinti naudojama Knosp klasifikacijos sistema, kurioje išskiriami 5 lygiai: 0 – nėra jokio ančio pažeidimo, 1 ir 2 – HA stumia medialinę kaverninio ančio sieną, bet hipotetinė linija besitęsianti tarp vidinės miego arterijos (VMA) dviejų segmentų centrų nepažeista (1 lygis) arba HA pereina šią liniją, neliesdama hipotetinės linijos tarp lateralinių intrakaverninės ir suprakaverninės

12 VMA kraštų (2 lygis); 3 lygis – auglys plinta už hipotetinės linijos tarp lateralinių VMA kraštų; 4 lygis – HA apgaubia intrakaverninę VMA [55]. Pagal Knosp klasifikaciją, tik 3 ir 4 lygio augliai yra invazyvūs.

11.2. Hipofizės adenomų epidemiologija

HA sudaro 15,5 proc. centrinės nervų sistemos navikų [1]. Neaktyvios HA dažnai diagnozuojamos tik tuomet, kai pasireiškia aplinkinių struktūrų spaudimo simptomai arba atsitiktinai, dėl kitos priežasties atlikus galvos smegenų vaizdinius tyrimus, todėl tikslus HA paplitimas nėra žinomas. Tyrime, į kurį buvo įtraukti daugiau nei 80 000 Jungtinės Karalystės gyventojų, nustatytas antrinis sergamumas HA buvo 77,6/100 000 gyventojų [14]; antrinis sergamumas HA tarp Maltos gyventojų yra neženkliai mažesnis – 75,7/100 000 gyventojų, o pirminis sergamumas – 4,27/100 000/metus [15]. Tačiau post mortem tyrimų duomenimis, antrinis sergamumas HA gali siekti net 14,4 proc.[1]. Moterims HA diagnozuojama šiek tiek dažniau nei vyrams (vyrų/moterų santykis = 0,87), tačiau ženkliai skiriasi pirminis sergamumas HA tarp vyrų ir moterų, atsižvelgiant į amžiaus grupes: iki 50 metų HA dažniau diagnozuojama moterims, nuo 50 iki 54 metų sergamumas HA susilygina (vyrų 4,25/100 000; moterų 3,99/100 000), o nuo 54 metų HA dažniau diagnozuojama vyrams [16]. Vaikų amžiaus grupėje HA diagnozuojama labai retai [16].

11.3 Hipofizės adenomų etiologija

Dauguma HA yra sporadinės kilmės ir tik mažiau nei 5 proc. -diagnozuojamos kaip vieno iš keturių šeiminių sindromų dalis [2]: daugybinės endokrininės neoplazijos sindromo pirmo (MEN 1) ir ketvirto (MEN 4) tipo, Carney komplekso ar šeiminės izoliuotos HA (FIPA) [17]. Šiuo metu yra nustatyti keturi genai, susiję su šeiminiais HA sindromais: MEN1, CDKN1B, PRKAR1A ir AIP.

11.3.1 Šeiminiai hipofizės adenomų sindromai

Meninas kontroliuoja genų transkripciją ir yra svarbus onkogenezės endokrininėse liaukose supresorius [18]. Jį koduojančio MEN1 geno mutacija sukelia autosominiu dominantiniu būdu paveldimą MEN1 sindromą, kuriam būdingi prieskydinių liaukų, adenohipofizės ir kasos salelių navikai [2,19].

13 Apie 10 proc. pacientų su šeiminiu ar sporadiniu į MEN1 panašiu fenotipu neturi MEN1 geno mutacijos, daliai jų diagnozuojamas retas MEN 4 sindromas, kurį sukelia onkogenezės supresorių p27Kip1 koduojančio CDKN1B geno mutacija [20]. Dažniausias MEN 4 fenotipas yra pirminis hiperparatiroidizmas ir HA [20].

Carney kompleksas yra reta autosominiu dominantiniu būdu paveldima liga, kurią dažniausiai sukelia inaktyvuojančios mutacijos arba didelės delecijos PRKAR1A gene, kuris koduoja baltymų kinazės A reguliacinį subvienetą [21]. Esant reguliacinio baltymų kinazės A subvieneto pakitimams katalizinis baltymų kinazės A aktyvumas nebepriklauso nuo ciklinio adenozino monofosfato (cAMP) ir sutrikęs baltymų kinazės A veiklos reguliavimas lemia ląstelių proliferaciją [21]. Carney kompleksas dažniausiai pasireiškia židinine odos hiperpigmentacija (daugybinėmis lentigo) ir širdies miksomomis, taip pat pacientams dažnai būdingos daugybinės endokrininės neoplazijos,pvz.: HA, skydliaukės adenoma ar karcinoma, kiaušidžių karcinoma [22].

HA gali būti šeiminė, nesant nei MEN 1, MEN 4 ar Carney komplekso sindromams. HA sukeltos FIPA sindromo sudaro apie 2,5 proc. visų HA [23]. AIP mutacija yra dažniausia žinoma FIPA priežastis, tačiau apie 80 proc. FIPA atvejų nėra nustatoma aiškių genetinių pakitimų [24]. AIP baltymo funkcija nėra visiškai aiški, tačiau manoma, jog sąveikaudamas su kitais baltymais jis dalyvauja ląstelių proliferacijos ir diferenciacijos reguliavime [25]. Dėl AIP mutacijos rekomenduojama tikrinti pacientus, kuriems diagnozuota HA, yra teigiama šeiminė anamnezė, tačiau nėra jokių kitų simptomų, dėl kurių būtų galima įtarti MEN 1, MEN 4 ar Carney komplekso sindromus [24].

11.3.2. Sporadinės kilmės hipofizės adenomos

Nors dauguma HA yra sporadinės kilmės, tačiau yra žinoma ženkliai daugiau apie šeiminių HA sindromų išsivystymą. Kadangi HA dažniausiai yra monokloniniai navikai, todėl vienos ląstelės pakitimai gali sukelti HA išsivystymą [26]. Yra žinoma nedaug genų, susijusių su sporadinės kilmės HA. Plačiausiai žinoma apie yra Gs-alfa geno aktyvuojančią mutaciją, kuri randama apie 40 proc. somatotropinių adenomų [27,28]. Manoma, kad sporadinės HA yra daugiaveiksnės etiologijos liga, kurią lemia ir genetiniai, ir aplinkos veiksniai, tačiau yra mažai duomenų apie jų įtaką HA išsivystymui. Nedidelės apimties atvejo ir kontrolės tyrime, kuriame buvo apklausti 299 HA pacientai ir 630 sveikų tiriamųjų, nustatyta, jog HA rizikos padidėjimas yra susijęs su ankstyva menopauze (ypač – indukuota chirurgiškai), jaunu amžiumi (<20 metų) pirmojo gimdymo metu, o HA rizikos sumažėjimas – su alerginiu rinitu [29]. Tačiau dėl mažos tyrimo apimties gautus rezultatus vertinti sunku, tad sporadinės HA rizikos veiksniai išlieka nežinomi.

14 11.4. Hipofizės adenomų klinika

HA gali būti asimptomės arba pasireikšti masės efekto, hormonų hipersekrecijos arba hiposekrecijos simptomais. Asimptomės HA gali būti atsitiktinai diagnozuojamos atliekant galvos smegenų MRT. Nuo 28 proc. iki 54 proc. HA yra klinikškai neaktyvios HA [14,30,31], kurios dažniausiai yra makroadenomos ir pasireiškia masės efekto ar hipopituitarizmo simptomais. Regos sutrikimas dėl optinės kryžmės kompresijos (dažniausiai – bitemporalinė hemianopsija ar sumažėjęs regėjimo aštrumas) ir nespecifinis difuzinis galvos skausmas yra dažniausi masės efekto simptomai HA pacientams [32]. Masės efekto simptomams priskiriami ir galvinių nervų pažeidimo simptomai: jei HA didėja lateraliai į akytąjį antį, galimas III (n. oculomotorius), IV (n. trochlearis) ir VI (n. abducens) galvinių nervų pažeidimas.

Hormonų hiposekrecija dėl makroadenomos sukelto normalių hipofizės ląstelių spaudimo gali pasireikšti įvairiai, priklausomai nuo trūkstamo hormono: somatotropino (STH) deficitui būdingi nespecifiniai simptomai (dažniausiai – nuovargis ir svorio prieaugis); liuteinizuojančio hormono (LH) ir folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) trūkumas gali pasireikšti menstruacinio ciklo sutrikimu moterims, erekcijos sutrikimu, sumažėjusiu plaukuotumu ir libido - vyrams; adrenokortikotropinio (AKTH) ir tirotropinio (TSH) hormonų deficitas pasireiškia vėlai ligos eigoje ir dominuojantis simptomas yra nuovargis [32,33]. Daugumai HA pacientų pasireiškia hormonų hipersekrecijos simptomai:

1. Prolaktino hipersekrecija. Laktotropinės adenomos yra dažniausiai diagnozuojamos kliniškai aktyvios adenomos [32]. Premenopauzinio amžiaus moterims hiperprolaktinemija pasireiškia nevaisingumu, oligomenorėja ar amenorėja, rečiau - galaktorėja, o po menopauzės dažniausiai nebūna jokių hiperprolaktinemijos simptomų ir HA diagnozuojama esant masės efekto simptomams. Vyrams hiperprolaktinemija sukelia hipogonadotrofinį hipogonadizmą, kuris pasireiškia sumažėjusiu libido, impotencija, nevaisingumu, ginekomastija ir rečiau – galaktorėja [34].

2. STH hipersekrecija. Akromegalija pasireiškia pasikeitusiais grubiais veido bruožais, didėjančiomis galūnėmis, makroglosija, vidaus organų padidėjimu, riešo kanalo tuneliniu sindromu. [35]. Kadangi simptomai atsiranda palengva ir lėtai progresuoja, nuo ligos pradžios iki jos diagnozės dažniausiai praeina keletas metų, tačiau šis periodas gali užsitęsti ir iki 20 metų ar ilgiau [32].

3. LH ir FSH hipersekrecija. Gonadotrofinės adenomos dažniausiai yra kliniškai neaktyvios HA, tačiau apie 35 proc. iš jų sekretuoja pakankamus LH ir FSH kiekius, kad reikšmingai padidėtų gonadotropinų koncentracijos serume [37]. Moterims premenopauzėje tai gali sukelti

15 kiaušidžių hiperstimuliaciją, kuri pasireiškia aukštomis estradiolio koncentracijomis serume, endometriumo hiperplazija, amenorėja ar oligomenorėja [38]. Vyrams FSH hipersekrecija gali pasireikšti sėklidžių padidėjimu, o LH hipersekrecija – padidėjusia testosterono koncentracija serume [38].

4. AKTH hipersekrecija. Nors Kušingo sindromas dažniausiai pasireiškia dėl ilgo gliukokortikoidų vartojimo, tačiau antras pagal dažnumą yra HA AKTH hipersekrecijos sukeltas Kušingo sindromas (Kušingo liga). Jis pasireiškia proksimalinių raumenų silpnumu, purpurinėmis strijomis, padidėjusiu riebalų kaupimusi veido ir pilvo srityse esant santykinai plonoms galūnėms, veido raudoniu, hirsutizmu [35].

5. TSH hipersekrecija. TSH sekretuojančios HA yra labai reta hipertiroidizmo priežastis (<1 proc. hipertiroidizmo atvejų) ir yra rečiausios (0,5-3 proc.) iš visų kliniškai aktyvių HA [39,40]. Daugumai pacientų pasireiškia tipiški hipertiroidizmo simptomai, pvz.: karščio netoleravimas, intensyvus prakaitavimas, tachikardija, hipertenzija, kūno masės mažėjimas, rankų tremoras [41].

11.5. Hipofizės adenomų diagnostika ir gydymas

Visiems pacientams, kuriems įtariama HA, rekomenduojamas galvos smegenų MRT su intraveniniu kontrastavimu ir laboratoriniai hormonų koncentracijos tyrimai priklausomai nuo įtariamos patologijos: prolaktino, insulino tipo augimo faktoriaus – 1, AKTH, paros kortizolio kiekio šlapime, FSH, LH, TSH ir tiroksino [42].

Pagrindiniai HA gydymo būdai yra chirurginis gydymas, radioterapija ir medikamentinis gydymas. Chirurgiškai HA gydomos atliekant transfenoidalines HA šalinimo operacijas, kurios yra pirmo pasirinkimo gydymo metodas esant kortikotrofinėms, gonadotrofinėms, tirotrofinėms ir kliniškai neaktyvioms HA [40,43]. Dopamino agonistai yra labai efektyvūs mažinant laktotrofinių adenomų dydį ir jų sekretuojamo prolaktino koncentraciją, todėl jie rekomenduojami kaip pirmo pasirinkimo gydymas net esant makroadenomai, sukeliančiai masės efekto simptomus [44]. Transfenoidalinė akromegaliją sukeliančios somatotrofinės HA rezekcija rekomenduojama kaip pirmojo pasirinkimo gydymas, tačiau esant kontraindikacijoms operacijai ar mažai sėkmingos rezekcijos tikimybei, rekomenduojamas medikamentinis gydymas somatostatino receptoriaus ligandais (pvz., oktreotidu) [45]. Radioterapija rekomenduojama tik esant nepakankamam operacinio ir medikamentinio gydymo efektui gydant HA [46].

16 11.6 Molekuliniai hipofizės adenomų žymenys ir jų svarba

Iki 16 proc. pacientų, kuriems atlikta transfenoidalinė HA rezekcija, po dešimties metų išsivysto recidyvas [3] ir daliai jų reikalingas tolimesnis gydymas. Aktyvios HA recidyvo pakartotinių operacijų sėkmės tikimybė yra tik 50 proc. [4]. Nustačius aukštą HA recidyvo tikimybę naudojant molekulinius žymenis, būtų galima apsvarstyti papildomo pooperacinio HA gydymo radioterapija galimybę, siekiant išvengti vėlesnio pakartotinio operacinio gydymo. Naudojant molekulinius žymenis būtų galima įvertinti HA išsivystymo tikimybę pacientams, kurių šeimoje yra teigiama šeiminio HA sindromo anamnezė.

Nors šiuo metu nei vienas molekulinis HA žymuo nėra naudojamas klinikinėje praktikoje, yra vykdomi tyrimai, siekiant išsiaiškinti įvairių žymenų ryšį su HA. Vienas iš jų yra matrikso metaloproteinazės (MMP). Nustatyta, jog MMP-1 geno rs1799750 G/G genotipas gali lemti invazyvų HA augimą ir yra susijęs su hormoniniu HA aktyvumu [47], o, MMP-2 rs243865 C/T genotipas susijęs su didesne neinvazyvios HA galimybe [48]. Kitas tiriamas HA žymuo yra sirtuinas 1 (SIRT1), kuris yra deacetilazė, dalyvaujanti balanso tarp ląstelių žūties ir išlikimo palaikyme. Vienas iš galimų SIRT1 taikinių yra onkosupresorius p53, kurį SIRT1 deacetilina, mažindamas jo aktyvumą [49]. Nustatyta, jog SIRT1 rs12778366 C/C genotipas yra susijęs su didesne HA išsivystymo galimybe [48].

Taip pat STH sekretuojanti HA susijusi su sumažėjusia NDRG2 geno informacinės RNR raiška, o prolaktiną sekretuojanti HA – su padidėjusia raiška [50]. Taip pat, tiriamas ryšys tarp imuninės sistemos atsako ir HA. Lyginant su kontroline grupe, HA pacientams nustatytos aukštesnės IL-17A koncentracijos serume [51]. Taip pat, aukštesnės IL-17 serumo koncentracijos nustatomos invazyvių HA atveju lyginant su neinvazyviomis HA [52]. Nors yra atlikti ir kitų molekulinių HA žymenų tyrimai (pvz., fibroblastų augimo faktoriaus receptoriaus 2, signalo perdavėjo ir transkripcijos veiksnio [STAT] 3 [48]), tačiau jų pritaikymas klinikinėje praktikoje išlieka neaiškus, todėl vykdoma tolimesnė molekulinių HA žymenų paieška ir vienas iš šių žymenų yra IL-9.

11.7 IL-9 reikšmė onkogenezėje

IL-9 yra 14-kD glikoproteinas, sudarytas iš 144 aminorūgščių, iš kurių 18 sudaro signalinį peptidą [45]. Žmogaus IL-9 koduojantis genas yra 5 chromosomos ilgajame petyje, 31.1 pozicijoje (1 pav.) .

17 1 pav. IL-9 geno lokalizacija 5 chromosomoje

(https://www.genecards.org/cgi-bin/carddisp.pl?gene=IL9&keywords=interleukin,9)

Kiekvienas T limfocitų pagalbininkų (Th) ląstelių tipas pasižymi savitu, tik jam būdingu išskiriamų citokinų rinkiniu. Daugiausia IL-9 išskiria Th9, tačiau mažesniais kiekiais jis gaminamas ir Th2 ir Th17 bei kitų imuninių ląstelių (pvz., putliųjų ląstelių, natūraliųjų žudikų) [45]. IL-9 gali diferencijuotis arba iš naivių T limfocitų, arba iš Th2, veikiant įvairioms signalinėms molekulėms (pvz., infterferonui gama, IL-4, tumoro nekrozės faktoriui [TNF] alfa ir beta) [47,48].

IL-9 pasižymi plačiu veikimo pobūdžiu: didina imunoglobulino (Ig) E ir IgG sintezę B limfocituose, skatina putliųjų ląstelių gamybą kaulų čiulpuose, aktyvuoja megakariocitų pirmtakes ląsteles, skatina gleivių gamybą kvėpavimo takuose, veikia kaip apsauginis faktorius esant parazitinėms infekcijoms [53]. Tyrimuose aprašomos ir 9 sąsajos su alerginėmis ir autoimuninėmis ligomis: padidėjusios IL-9 koncentracijos stebimos pacientams, sergantiems astma, alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu, psoriaze, reumatoidiniu artritu, uždegiminėmis žarnyno ligomis [53].

Taip pat yra tiriama IL-9 reikšmė onkogenezėje. Koreliacija tarp IL-9 geno vieno nukleotido polimorfizmų (VNP) (rs2069882, rs740002) ir padidėjusios odos melanomos rizikos pirmą kartą buvo aprašyta 2009 metais [54]. Vėliau buvo stebėtas IL-9 inhibicinis poveikis melanomos ląstelių proliferacijai dėl padidėjusios p21 ir su TNF susijusio apoptozę skatinančio ligando (TRAIL) ekspresijos [55]. IL-9 slopinantis poveikis melanomos išsivystymui buvo stebėtas ir gyvūnų modeliuose: anti-IL-9 antikūnų injekcijos skatino melanomos progresavimą [56]. Vienas iš galimų šio anti-navikinio IL-9 poveikio paaiškinimų yra tai, jog IL-9 skatina stiprų CD8+ citotoksinių limfocitų atsaką į naviką [57]. Tačiau yra žinoma, jog IL-9 gali ne tik slopinti, bet ir paskatinti onkogenezę. IL-9 skatina navikinių plaučių ląstelių proliferaciją ir migraciją bei inhibuoja interferono gama sukeltą jų apoptozę [58]. Padidėjusi IL-9 raiška galimai skatina ir lėtinės limfocitinės leukemijos išsivystymą [59]. IL-9 galimai skatina onkogenezę, aktyvuodamas Janus kinazių/signalo perdavėjo ir transkripcijos veiksnio 3 (JAK)/STAT3) kelią [60]. Hepatoceliulinės karcinomos ląstelėse, IL-9 didino JAK2 ir STAT3 aktyvavimą, skatindamas kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus, matrikso metaloproteinazių 2 ir 9 raišką, o šios molekulės skatina hepatoceliulinės karcinomos ląstelių metastazavimą [60]. Dėl įvairaus IL-9 poveikio navikams bei neaiškių patogenezės mechanizmų, šio citokino reikšmė onkogenezėje išlieka dviprasmiška. Dar mažiau žinoma apie IL-9 sąsajas su HA. Mickevičius ir bendraautoriai [61] savo tyrime yra nustatę, jog IL-9 rs1859430 G/A ir A/A genotipai

18 (lyginant su G/G genotipu) galimai susiję su HA atkryčiu. Kitų tyrimų apie IL-9 sąsajas su HA nėra atlikta.

19

12. TYRIMO METODIKA

12.1 Tyrimo planavimas, objektas ir tiriamųjų atranka

Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų institute, Oftalmologijos laboratorijoje. Planuojant tyrimą buvo atlikta literatūros apžvalga, gautas bioetikos komisijos leidimas, išanalizuotos laboratorijos techninės galimybės atlikti tyrimą, užsakyti reagentai. Suplanavus tyrimą ir gavus reikiamus reagentus buvo tirti IL-9 geno variantai (rs2069884, rs2069885, rs11741137) HA sergantiems pacientams (n=137) ir kontrolinės grupės tiriamiesiems (n=402).

Į HA grupę buvo įtraukti asmenys, atitinkantys šiuos kriterijus: 1. HA diagnozė patvirtinta galvos smegenų MRT

2. Nėra diagnozuotas kitos lokalizacijos navikas 3. Raštiškas sutikimas dalyvauti tyrime

4. Amžius ≥18 metų

5. Nenustatyta kitų gretutinių akių ligų oftalmologinio patikrinimo metu (glaukoma, intensyvios optinių terpių drumstys, didelio laipsnio refrakcijos ydos, regos nervų ligos)

6. Nenustatyta lėtinių infekcinių ligų

7. Anamnezėje neatlikta audinių ar organų transplantacija Į kontrolinę grupę įtraukti asmenys, atitinkantys šiuos kriterijus:

1. Raštiškas sutikimas dalyvauti tyrime 2. Amžius ≥18 metų

3. Gera sveikatos būklė

4. Nenustatyta HA ar kitos lokalizacijos navikas

Visų HA pacientų galvos smegenų MRT vaizdai buvo išanalizuoti gydytojo radiologo. III ir IV laipsnio pagal Hardy [12,13] bei 3 ir 4 lygio pagal Knosp [55] HA buvo priskiriamos invazyvioms HA.

12.2. DNR išskyrimas

DNR išskirti naudotas veninis kraujas buvo surinktas į vakuminius mėgintuvėlius su etilendiamintetraacetatu. DNR išskirta iš veninio kraujo leukocitų naudojant Thermo Scientific GeneJET Genomic DNA Purification Kit ir Thermo Scientific MagJET Genomic DNA Kit DNR skyrimo rinkinius, remiantis gamintojo rekomendacijomis.

20 12.2.1. DNR išskyrimas naudojant silikagelio kolonėles

Dalis DNR buvo išskirta silikagelio kolonėlių metodu naudojant rinkinį Thermo Scientific GeneJET Genomic DNA Purification Kit.

1. Ląstelių lizavimas. Į sterilų, 2 ml tūrio Eppendorf tipo mėgintuvėlį įpilama 200 µl kraujo, 400µl lizavimo tirpalo, ir 20µl proteinazės K. Mėginys gerai išmaišomas ir inkubuojamas 10 min. 56 ºC temperatūroje.

2. DNR nusodinimas. Į lizatą įpilama 200 µl 96 proc. etanolio, išmaišoma. Turinys perkeliamas į silikagelio kolonėles, įdėtas į surenkamąjį mėgintuvėlį, ir centrifuguojamas 1 min. 6000 aps/min greičiu.

3. DNR išvalymas. Pakeitus surenkamąjį mėgintuvėlį nauju, į kolonėlę įpilama 500 µl plovimo buferio I, mėginys centrifuguojamas 1 min 8000 aps/min greičiu. Surenkamojo mėgintuvėlio apačioje esanti mėginio dalis pašalinama, įpilama 500 µl buferio II ir centrifuguojama 3 min. 12000 aps/min greičiu.

4. DNR išplovimas. Surenkamasis mėgintuvėlis pakeičiamas mikrocentrifuginiu mėginuvėliu. Į kolonėles įpilama 75 µl eliucijos buferio ir inkubuojama 2 min. kambario temperatūroje. Centrifuguojama 1 min. 8000 aps/min greičiu. DNR surenkama į kriomėgintuvėlius ir saugoma -20oC temperatūroje.

12.2.2. DNR išskyrimas naudojant magnetines daleles

DNR išskirta magnetinių dalelių metodu naudojant rinkinį Thermo Scientific MagJET Genomic DNA Kit DNR.

1. Ląstelių lizavimas. Į sterilų, 2 ml tūrio Eppendorf tipo mėgintuvėlį įpilama 200 µl kraujo, 400 µl lizavimo tirpalo, ir 20 µl proteinazės K. Mėginys gerai išmaišomas ir inkubuojamas 10 min. 56 ºC temperatūroje.

2. RNR inaktyvacija. Į lizatą įpilama 20 µl RNazės A, išmaišoma ir inkubuojama 10 min. kambario temperatūroje.

3. DNR surišimas su magnetinėmis dalelėmis. Į mėginį įpilama 300 µl lizės buferio, 400 µl 96 proc. etanolio ir 25 µl magnetinių dalelių. Sumaišoma ir įstatoma į magnetinį stovelį, laikoma 3 min ir tuomet pašalinamas supernatantas.

21 4. DNR išvalymas. Į mėginį įpilama 800 µl plovimo buferio I, mėginys sumaišomas, įstatomas 2 – 3 min. į magnetinį stovelį. Pašalinus superntantą mėginys du kartus plaunamas naudojant 800 µl plovimo buferio II. Po kiekvieno plovimo mėginys įstatomas į magnetinį stovelį, po 2-3min pašalinamas supernatantas.

5. DNR išgryninimas. Į mėginį įpilama 75 µl eliucijos buferio, išmaišoma ir inkubuojama 72ºC temperatūroje 5 min. Mėginys įstatomas į magnetinį stovelį, po 2-3 min ištirpusi DNR surenkama į kriomėgintuvėlius ir saugoma -20o_{C temperatūroje.}

12.2.3. DNR koncentracijos matavimas spektrofotometru

DNR koncentracija matuota spektrofotometru ,,Agilent Technologies, Cary 60 UV – Vis“. DNR, RNR, oligonukleotidų ir mononukleotidų kiekis nustatomas matuojant vandeninio tirpalo absorbciją (optinį tankį) ultravioletinių bangų ilgyje. Kadangi 260 nm ilgio UV šviesos bangas absorbuoja nukleininės rūgštys, o 280nm – baltymai, spektrofotometru galima nustatyti ir DNR švarumą. DNR grynumas įvertinamas atsižvelgiant į optinio tankio santykį esant 260 nm (A260) ir 280 nm (A280) bangų ilgiams. DNR laikoma švaria, jei optinio tankio santykis (A260/A280) yra apie 1,8. Nustačius išskirtos DNR koncentraciją, mėginys skiedžiamas steriliu vandeniu be nukleazių (“Water nuclease-free“, Thermo Fisher Scientific) iki 20 ng/µL.

12.3 Vieno nukleotido polimorfizmo nustatymas tikro laiko polimerazės grandinės reakcijos metodu

VNP tyrimai atlikti tikro laiko polimerazės grandinės reakcijos metodu (TL-PGR). PGR sudaro trys cikliškai besikartojantys etapai. Denatūracijos etapo metu 94-95o_{C temperatūroje, nutrūkus} vandenilinėms jungtims tarp azotinių bazių, DNR grandinės atsiskiria viena nuo kitos. Pradmenų hibridizacijos metu 40-65oC specifiški amplifikuojamai DNR sekai pradmenys jungiasi prie jiems komplementarių viengrandės DNR sričių. Elongacijos metu 72ºC temperatūroje Taq polimerazė sintetina komplementarią matricinei DNR grandinę.

PGR mišinio sudėtis yra pateikta Lentelėje 1. Mišinys vienu metu yra ruošiamas 96 mėginiams. Mišiniui paruošti naudoti trys genotipavimo rinkiniai: C_15860203_30 (IL-9 rs2069884); C_3275199_30 (IL-9 rs2069885); C_3275200_10 (IL-9 rs11741137); kuriuose yra pradmenys bei zondai.

22 1 mėginiui,

µl

96 mėginiams, µl

TaqMan Universal Master Mix II, no UNG (Applied Biosystems)

5 µl 480 µl

Sterilus vanduo be nukleazių (Thermo Fisher Scientific) 3,5 µl 336 µl

Genotipavimo pradmenys su molekuliniais zondais (Thermo Fisher Scientific)

0,5 µl 48µl

Lentelė 1. PGR mišinio sudėtis

Paruoštas mėginys išpilstomas po 9 µl į 96 0,1 ml tūrio šulinėlius. Į 95 šulinėlius įpilama po 1 µl DNR, o į paskutinįjį įpilamas sterilus vanduo kontrolei. Plokštelę užklijavus specialia plėvele, ji nucentrifuguojama.

PGR vykdytas šiomis sąlygomis: 95o

C 10min ir 45 ciklai po 15s 92 ºC ir 60s 60 ºC.

Genotipavimui naudota Allelic Discrimination programa, kuri individų genotipus nustato pagal fluorescencijos intensyvumo santykį ir rezultatus pateikia grafike (angl. Allelic Discrimination plot) (2 pav.).

2 pav. Alelių nustatymo programos rezultatai

12.4. Statistinė duomenų analizė 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 G a lelis A alelis

23 Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinės duomenų analizės paketą „Statistical Package for the Social Sciences, version 23.0 for Windows“ (SPSS for Windows, 23.0 versija, JAV). Kintamieji aprašyti kaip mediana ir tarpkvartilinis plotis arba skaičius (n) ir procentinė vertė. Tolydžiųjų kintamųjų priklausymas normaliajam skirstiniui tikrintas naudojant histogramas ir Shapiro-Wilk testą. Ne pagal Gauso dėsnį pasiskirsčiusių kiekybinių kintamųjų skirtumai tarp grupių buvo vertinti naudojant Mann-Whitney U testą. Kokybinių kintamųjų skirtumams vertinti buvo naudoti Chi-kvadrato ir Fisher tikslusis testai. VNP genotipų pasiskirstymas grupėse vertintas pagal Hardy-Weinberg pusiausvyrą (https://wpcalc.com/en/equilibrium-hardy-weinberg/). Galimybių santykiams (GS) su 95 proc. pasikliautinuoju intervalu (PI) skaičiuoti naudota dvinarė logistinė regresija. Jai taikyti naudota programa SNPStats (https://www.snpstats.net/start.htm). Nepriklausomu kintamuoju logistinėje regresijoje laikytas VNP genotipas. Rezultatai laikyti statistiškai patikimais, kai p<0,05. P reikšmės pateikiamos su dviem reikšminiais skaitmenimis ir iki trijų ženklų po kablelio.

24

13. REZULTATAI

Į tyrimą įtraukti 137 HA pacientai ir 402 kontrolinės grupės tiriamieji. Grupės tarpusavyje neiskyrė nei tiriamųjų amžiumi, nei pasiskirstymu pagal lytį (1 lentelė). HA pacientų grupėje dažnesnės buvo aktyvios, invazyvios, ≥10mm ir nepasikartojančios adenomos (1 lentelė).

1 lentelė. Hipofizės adenomos ir kontrolinės grupės tiriamųjų charakteristikos

Charakteristikos HA grupė (n=137) Kontrolinė

grupė (n=402) p

Moterys, n (proc.) 82 (59,9) 247 (61,4)

0,74a

Vyrai, n (proc.) 55 (40,1) 155 (38,6)

Amžius, mediana (IQR) 53 (43-64) 55 (37-65) 0,88b

Adenomos dydis Makroadenoma, n (proc.) 89 (65,0) - - Mikroadenoma, n (proc.) 48 (35,0) - - HA hormoninis aktyvumas

Aktyvi HA, n (proc.) 78 (56,9) - -

Neaktyvi HA, n (proc.) 59 (43,1) - -

HA invazyvumas

Invazyvi HA, n (proc.) 80 (58,4) - -

Neinvazyvi HA, n (proc.) 57 (41,6) - -

HA pasikartojimas

Nepasikartojanti HA, n (proc.) 107 (78,1) - -

Pasikartojanti HA , n (proc.) 30 (21,9) - -

a- Fisher tikslusis testas; b –Mann-Whitney U testas; HA – hipofizės adenoma; IQR-tarpkvartilinis plotis

VNP genotipų pasiskirstymas kontrolinėje grupėje atitiko Hardžio Veinbergo pusiausvyros dėsnį (p>0,05) (2 lentelė). Lyginant IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 genotipų ir alelių dažnius HA ir kontrolinėje grupėse, statistiškai reikšmingų skirtumų nustatyta nebuvo (2 lentelė).

2 lentelė. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 genotipų ir alelių dažniai hipofizės adenomos ir kontrolinėje grupėse VNP Genotipas arba alelis HA grupė, n (proc.) Kontrolinė grupė, n (proc.) p (a) p(b) rs2069884 C/C 97 (70,8) 271 (67,4) 0,97 0,69 C/T 37 (27) 118 (29,4) T/T 3 (2,2) 13 (3,2) C 231 (84,3) 660 (82,1) - 0,46 T 43 (15,7) 144 (17,9) rs2069885 G/G 95 (69,3) 258 (64,2) 0,14 0,36 G/A 38 (27,7) 122 (30,3) A/A 4 (2,9) 22 (5,5) G 228 (83,2) 638 (79,4) - 0,19 A 46 (16,8) 166 (20,6) rs11741137 G/G 95 (69,3) 269 (66,9) 0,72 0,75 G/T 37 (27,0) 121 (30,1) T/T 5 (3,6) 12 (3,0) G 227 (82,8) 659 (82,0) - 0,78 T 47 (17,2) 145 (18,0)

25 HA – hipofizės adenoma, p(a) - reikšmingumo lygmuo kontrolinėje grupėje pagal Hardžio – Veinbergo pusiausvyros dėsnį, p(b) -reikšmingumo lygmuo lyginant hipofizės adenomos ir kontrolinę grupes

13.1. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 polimorfizmų ir hipofizės adenomos išsivystymo sąsajos

Atlikus dvinarę logistinę regresinę analizę, statistiškai reikšmingų rezultatų vertinant IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 sąsajas su HA pasireiškimu nustatyta nebuvo (3 lentelė).

3 lentelė. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 polimorfizmų ir hipofizės adenomos išsivystymo sąsajos

VNP Modelis Genotipas GS (95 proc. PI) p AIC

rs2069884 Kodominantinis C/C 1,00 - 616,3 C/T 0,88 (0,57-1,35) 0,55 T/T 0,64 (0,18-2,31) 0,50 Dominantinis C/C 1,00 0,46 614,5 C/T + T/T 0,85 (0,56-1,30) Recesyvinis C/C + C/T 1,00 0,52 614,7 T/T 0,67 (0,19-2,39) Viršdominantinis C/C + T/T 1,00 0,60 614,8 C/T 0.89 (0.58-1.37) Adityvinis T 0,85 (0,59-1,24) 0,40 614,4 rs2069885 Kodominantinis G/G 1,00 - 614,9 G/A 0,85 (0,55-1,30) 0,45 A/A 0,49 (0,17-1,47) 0,20 Dominantinis G/G 1,00 0,27 613,9 G/A + A/A 0,79 (0,52-1,20) Recesyvinis G/G + G/A 1,00 0,20 613,5 A/A 0,52 (0,18-1,54) Viršdominantinis G/G + A/A 1,00 0,56 614,8 G/A 0,88 (0,57-1,35) Adityvinis A 0,79 (0,55-1,12) 0,17 613,2 rs11741137 Kodominantinis G/G 1,00 - 616,5 G/T 0,87 (0,56-1,34) 0,52 T/T 1,18 (0,41-3,44) 0,76 Dominantinis G/G 1,00 0,60 614,8 G/T + T/T 0,89 (0,59-1,36) Recesyvinis G/G + G/T 1,00 0,71 614,9 T/T 1,23 (0,43-3,56) Viršdominantinis G/G + T/T 1,00 0,49 614,6 G/T 0,86 (0,56-1,33) Adityvinis T 0,94 (0,66-1,35) 0,74 615,0

26 AIC - akaike informacinis kriterijus, GS – galimybių santykis, HA – hipofizės adenoma, PI – paskliautinasis intervalas, VNP – vieno nukleotido polimorfizmas

13.2. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 polimorfizmų ir hipofizės adenomos išsivystymo sąsajos, atsižvelgiant į lytį

Išanalizavus IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 genotipų ir alelių dažnius hipofizės adenomos ir kontrolinėje grupėse, atsižvelgiant į tiriamųjų lytį, nustatėme jog rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 genotipų pasiskirstymai statistiškai reikšmingai skyrėsi lyginant kontrolinės grupės vyrus ir moteris (p=0,025, p=0,017 ir p=0,004, atitinkamai) (6 lentelė). Taip pat nustatėme, jog IL-9 rs11741137 genotipų (G/G, G/T ir T/T) dažniai statistiškai reikšmingai skyrėsi lyginant HA sergančias moteris su kontrolinės grupės tiriamosioms (70,7 proc., 24,4 proc. ir 4,9 proc. vs. 66,8 proc., 32,4 proc. ir 0,8 proc., atitinkamai; p=0,030). (4 lentelė).

4 lentelė. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 genotipų ir alelių dažniai hipofizės adenomos ir kontrolinėje grupėse, atsižvelgiant į lytį

VNP

Genotipas arba alelis

HA grupė Kontrolinė grupė

p(c) p(d) Vyrai, n (proc.) Moterys, n (proc.) p (a) Vyrai, n (proc.) Moterys, n (proc.) p (b) rs2069884 C/C 39 (70,9) 58 (70,7) 0,97 108 (69,7) 163 (66,0) 0,025 0,48 0,59 C/T 15 (27,3) 22 (26,8) 38 (24,5) 80 (32,4) T/T 1 (1,8) 2 (2,4) 9 (5,8) 4 (1,6) C 93 (84,5) 138 (84,1) 1,00 254 (81,9) 406 (82,2) 0,93 0,66 0,63 T 17 (15,5) 26 (15,9) 56 (18,1) 88 (17,8) rs2069885 G/G 39 (70,9) 56 (68,3) 0,81 102 (65,8) 156 (63,2) 0,017 0,20 0,65 G/A 15 (27,3) 23 (28,0) 39 (25,2) 83 (33,6) A/A 1 (1,8) 3 (3,7) 14 (9,0) 8 (3,2) G 93 (84,5) 135 (82,3) 0,74 243 (78,4) 395 (80,0) 0,59 0,21 0,57 A 17 (15,5) 29 (17,7) 67 (21,6) 99 (20,0) rs11741137 G/G 37 (67,3) 58 (70,7) 0,49 104 (67,1) 165 (66,8) 0,004 0,38 0,030 G/T 17 (30,9) 20 (24,4) 41 (26,5) 80 (32,4) T/T 1 (1,8) 4 (4,9) 10 (6,5) 2 (0,8) G 91 (82,7) 136 (82,9) 1,00 249 (80,3) 410 (83,0) 0,35 0,67 1 T 19 (17,3) 28 (17,1) 61 (19,7) 84 (17,0)

HA – hipofizės adenoma, VNP – vieno nukleotido polimorfizmas, p(a) – reikšmingumo lygmuo lyginant vyrus ir moteris, sergančius hipofizės adenoma, p(b)

– reikšmingumo lygmuo lyginant kontrolinės grupės vyrus ir moteris, p(c) _{– reikšmingumo lygmuo lyginant hipofizės adenomos ir} kontrolinės grupių vyrus, p(d)

– reikšmingumo lygmuo lyginant hipofizės adenomos ir kontrolinės grupių moteris

Atlikus dvinarę logistinę regresinę analizę atsižvelgiant į lytį, statistiškai reikšmingų rezultatų vertinant

27 grupėse (5 lentelė). Statistiškai reikšmingų rezultatų vertinant IL-9 rs11741137 sąsajas su HA pasireiškimu vyrų grupėje nustatyta nebuvo. Nustatyta, kad IL-9 rs11741137 T/T genotipas, lyginant su G/G genotipu, didina HA išsivystymo galimybę moterims 5,69 karto (GS= 5,69, 95 proc. PI: 1,02-31,89; p=0,048), o IL-9 rs11741137 T/T genotipas, lyginant su G/G ir G/T genotipais kartu, didina HA išsivystymo galimybę moterims 6,28 karto (GS= 6,28, 95 proc. PI: 1,13-34,96; p=0,036), (5 lentelė).

5 lentelė. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 polimorfizmų ir hipofizės adenomos išsivystymo sąsajos, atsižvelgiant į lytį

VNP Modelis Genotipas

Vyrai Moterys

GS (95 proc.

PI) p AIC GS (95 proc. PI) p AIC

rs2069884 Kodominantinis C/C 1,00 - 245,7 1,00 - 374,4 C/T 1,09 (0,54-2,20) 0,80 0,77 (0,44-1,35) 0,37 T/T 0,31 (0,04-2,51) 0,27 1,41 (0,25-7,88) 0,70 Dominantinis C/C 1,00 0,86 245,5 1,00 0,43 372,8 C/T +T/T 0,94 (0,48-1,85) 0,80 (0,47-1,38) Recesyvinis C/C +C/T 1,00 0,19 243,8 1,00 0,64 373,2 T/T 0,30 (0,04-2,43) 1,52 (0,27-8,54) Viršdominantinis C/C +T/T 1,00 0,69 245,4 1,00 0,34 372,6 C/T 1,15 (0,57-2,32) 0,77 (0,44-1,34) Adityvinis T 0,85 (0,48-1,48) 0,55 245,2 0,86 (0,52-1,41) 0,55 373,1 rs2069885 Kodominantinis G/G 1,00 - 243,5 1,00 - 374,6 G/A 1,01 (0,50-2,03) 0,99 0,77 (0,44-1,34) 0,36 A/A 0,19 (0,02-1,47) 0,11 1,04 (0,27-4,08) 0,95 Dominantinis G/G 1,00 0,49 245,0 1,00 0,40 372,7 G/A+A/A 0,79 (0,40-1,54) 0,80 (0,47-1,36) Recesyvinis G/G+G/A 1,00 0,11 241,5 1,00 0,86 373,4 A/A 0,19 (0,02-1,45) 1,13 (0,29-4,38) Viršdominantinis G/G+A/A 1,00 0,76 245,4 1,00 0,35 372,6 G/A 1,12 (0,56-2,24) 0,77 (0,44-1,33) Adityvinis A 0,71 (0,41-1,21) 0,19 243,8 0,85 (0,54-1,36) 0,50 373,0 rs11741137 Kodominantinis G/G 1,00 - 245,2 1,00 - 369,3 G/T 1,17 (0,59-2,30) 0,66 0,71 (0,40-1,26) 0,24 T/T 0,28 (0,03-2,27) 0,23 5,69 (1,02-31,89) 0,048 Dominantinis G/G 1,00 0,98 245,5 1,00 0,51 373,0 G/T +T/T 0,99 (0,52-1,91) 0,83 (0,48-1,44) Recesyvinis G/G+G/T 1,00 0,14 243,4 1,00 0,036 368,7 T/T 0,27 (0,03-2,15) 6,28 (1,13-34,96) Viršdominantinis G/G +T/T 1,00 0,53 245,1 1,00 0,17 371,6 G/T 1,24 (0,63-2,44) 0,67 (0,38-1,19) Adityvinis T 0,86 (0,50-1,49) 0,60 245,2 1,01 (0,62-1,64) 0,98 373,5

AIC - akaike informacinis kriterijus, GS – galimybių santykis, HA – hipofizės adenoma, PI – paskliautinasis intervalas

28 13. 3. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 polimorfizmų ir makroadenomos bei

mikroadenomos sąsajos

Išanalizavus IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 genotipų ir alelių dažnius HA ir kontrolinėje grupėse, atsižvelgiant į adenomos dydį, statistiškai reikšmingų skirtumų nustatyta nebuvo (6 lentelė).

6 lentelė. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 genotipų ir alelių dažniai hipofizės adenomos ir kontrolinėje grupėse, atsižvelgiant į adenomos dydį

VNP

Genotipas arba alelis

HA grupė

p(a) Kontrolinė grupė,

n (proc.) p (b) p(c) Mikroadenoma, n (proc.) Makroadenoma, n (proc.) rs2069884 C/C 38 (79,2) 59 (66,3) 0,27 271 (67,4) 0,25 0,35 C/T 9 (18,8) 28 (31,5) 118 (29,4) T/T 1 (2,1) 2 (2,2) 13 (3,2) C 85 (88,5) 146 (82,0) 0,17 660 (82,1) 0,15 1 T 11 (11,5) 32 (18,0) 144 (17,9) rs2069885 G/G 36 (75,0) 59 (66,3) 0,37 258 (64,2) 0,33 0,44 G/A 10 (20,8) 28 (31,5) 122 (30,3) A/A 2 (4,2) 2 (2,2) 22 (5,5) G 82 (85,4) 146 (82,0) 0,50 638 (79,4) 0,18 0,47 A 14 (14,6) 32 (18,0) 166 (20,6) rs11741137 G/G 37 (77,1) 58 (65,2) 0,34 269 (66,9) 0,36 0,76 G/T 10 (20,8) 27 (30,3) 121 (30,1) T/T 1 (2,1) 4 (4,5) 12 (3,0) G 84 (87,5) 143 (80,3) 0,71 659 (82,0) 0,20 0,59 T 12 (12,5) 35 (19,7) 145 (18,0)

HA – hipofizės adenoma; p(a) – reikšmingumo lygmuo lyginant mikroadenoma ir makroadenoma sergančius tiriamuosius; p(b)

– reikšmingumo lygmuo lyginant mikroadenoma sergančius tiriamuosus ir kontrolinės grupės asmenis; p(c) _{– reikšmingumo lygmuo lyginant makroadenoma sergančius} tiriamuosus ir kontrolinės grupės asmenis; VNP – vieno nukleotido polimorfizmas

Atlikus dvinarę logistinę regresinę analizę, atsižvelgiant į HA dydį, statistiškai reikšmingų IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 sąsajų nei su makroadenomos, nei su mikroadenomos pasireiškimu, nenustatyta (7 lentelė).

29

7 lentelė. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 polimorfizmų ir makroadenomos bei mikroadenomos sąsajos

VNP Modelis Genotipas

Makroadenoma Mikroadenoma

GS (95proc. PI) p AIC GS (95proc. PI) p AIC

rs2069884 Kodominantinis C/C 1,00 - 470,4 1,00 - 320,9 C/T 1,09 (0,66-1,80) 0,74 0,54 (0,25-1,16) 0,12 T/T 0,71 (0,16-3,22) 0,65 0,55 (0,07-4,31) 0,57 Dominantinis C/C 1,00 0,84 468,7 1,00 0,086 314,8 C/T + T/T 1,05 (0,65-1,71) 0,54 (0,26-1,13) Recesyvinis C/C + C/T 1,00 0,61 468,5 1,00 0,65 317,5 T/T 0,69 (0,15-3,10) 0,64 (0,08-4,98) Viršdominantinis C/C + T/T 1,00 0,70 468,6 1,00 0,11 315,2 C/T 1,10 (0,67-1,81) 0,56 (0,26-1,18) Adityvinis T 1,00 (0,66-1,54) 0,98 468,8 0,60 (0,31-1,14) 0,099 315,0 rs2069885 Kodominantinis G/G 1,00 - 468,8 1,00 - 309,2 G/A 1,00 (0,61-1,65) 0,99 0,59 (0,28-1,22) 0,15 A/A 0,40 (0,09-1,74) 0,22 0,65 (0,15-2,89) 0,57 Dominantinis G/G 1,00 0,71 468,6 1,00 0,13 307,2 G/A +A/A 0,91 (0,56-1,48) 0,60 (0,30-1,18) Recesyvinis G/G +G/A 1,00 0,16 466,8 1,00 0,69 309,4 A/A 0,40 (0,09-1,72) 0,75 (0,17-3,30) Viršdominantinis G/G +A/A 1,00 0,84 468,7 1,00 0,16 307,6 G/A 1,05 (0,64-1,73) 0,60 (0,29-1,25) Adityvinis A 0,85 (0,56-1,28) 0,43 468,2 0,68 (0,38-1,20) 0,16 307,6 rs11741137 Kodominantinis G/G 1,00 - 470,3 1,00 - 309,4 G/T 1,03 (0,62-1,71) 0,89 0,60 (0,29-1,25) 0,17 T/T 1,55 (0,48-4,96) 0,46 0,61 (0,08-4,80) 0,64 Dominantinis G/G 1,00 0,75 468,7 1,00 0,14 307,4 G/T + T/T 1,08 (0,67-1,75) 0,60 (0,30-1,22) Recesyvinis G/G +G/T 1,00 0,49 468,3 1,00 0,71 309,4 T/T 1,53 (0,48-4,86) 0,69 (0,09-5,44) Viršdominantinis G/G + T/T 1,00 0,96 468,8 1,00 0,17 307,6 G/T 1,01 (0,61-1,67) 0,61 (0,29-1,27) Adityvinis T 1,11 (0,74-1,68) 0,61 468,5 0,65 (0,34-1,22) 0,16 307,6

AIC - akaike informacinis kriterijus, GS – galimybių santykis, HA – hipofizės adenoma, PI – paskliautinasis intervalas, VNP – vieno nukleotido polimorfizmas

13.3. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 polimorfizmų ir invazyvios bei neinvazyvios hipofizės adenomas sąsajos

Išanalizavus IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 genotipų ir alelių dažnius hipofizės adenomos ir kontrolinėje grupėse, atsižvelgiant į adenomos invazyvumą, statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta (8 lentelė).

30

8 lentelė. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 genotipų ir alelių dažniai hipofizės adenomos ir kontrolinėje grupėse, atsižvelgiant į adenomos invazyvumą

VNP

Genotipas arba alelis

HA grupė

p(a) Kontrolinė grupė,

n (proc.) p (b) p(c) Invazyvi HA, n (proc.) Neinvazyvi HA, n (proc.) rs2069884 C/C 54 (67,5) 43 (75,4) 0,60 271 (67,4) 0,94 0,45 C/T 24 (30,0) 13 (22,8) 118 (29,4) T/T 2 (2,5) 1 (1,8) 13 (3,2) C 132 (82,5) 99 (86,8) 0,40 660 (82,1) 1 0,24 T 28 (17,5) 15 (13,2) 144 (17,9) rs2069885 G/G 53 (66,3) 42 (73,7) 0,58 258 (64,2) 0,81 0,27 G/A 24 (30,0) 14 (24,6) 122 (30,3) A/A 3 (3,8) 1 (1,8) 22 (5,5) G 130 (81,2) 98 (86,0) 0,33 638 (79,4) 0,67 0,10 A 30 (18,8) 16 (14,0) 166 (20,6) rs11741137 G/G 52 (65,0) 43 (75,4) 0,35 269 (66,9) 0,65 0,43 G/T 24 (30,0) 13 (22,8) 121 (30,1) T/T 4 (5,0) 1 (1,8) 12 (3,0) G 128 (80,0) 99 (86,8) 0,15 659 (82,0) 0,58 0,24 T 32 (20,0) 15 (13,2) 145 (18,0)

HA – hipofizės adenoma; p(a) – reikšmingumo lygmuo lyginant invazyvia HA ir neinvazyvia HA sergančius tiriamuosius; p(b)

– reikšmingumo lygmuo lyginant invazyvia HA sergančius tiriamuosus ir kontrolinės grupės asmenis; p(c) _{– reikšmingumo lygmuo lyginant neinvazyvia HA sergančius} tiriamuosus ir kontrolinės grupės asmenis; VNP – vieno nukleotido polimorfizmas

Atlikus dvinarę logistinę regresinę analizę atsižvelgiant į HA invazyvumą, statistiškai reikšmingų IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 sąsajų nei su invazyvios HA, nei su neinvazyvios HA pasireiškimu nenustatyta (9 lentelė).

31

9 lentelė. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 polimorfizmų ir invazyvios bei neinvazyvios hipofizės adenomas sąsajos

VNP Modelis Genotipas

Invazyvi HA Neinvazyvi HA

GS (95proc. PI) p AIC GS (95proc. PI) p AIC

rs2069884 Kodominantinis C/C 1,00 - 439,1 1,00 - 348,7 C/T 1,02 (0,60-1,73) 0,94 0,69 (0,36-1,34) 0,28 T/T 0,77 (0,17-3,52) 0,74 0,48 (0,06-3,80) 0,49 Dominantinis C/C 1,00 0,99 437,3 1,00 0,21 346,9 C/T +T/T 1,00 (0,60-1,66) 0,67 (0,36-1,27) Recesyvinis C/C +C/T 1,00 0,72 437,1 1,00 0,51 348,0 T/T 0,77 (0,17-3,47) 0,53 (0,07-4,16) Viršdominantinis C/C +T/T 1,00 0,91 437,3 1,00 0,30 347,3 C/T 1,03 (0,61-1,74) 0,71 (0,37-1,37) Adityvinis T 0,97 (0,62-1,52) 0,90 437,2 0,69 (0,39-1,23) 0,20 346,7 rs2069885 Kodominantinis G/G 1,00 - 438,8 1,00 - 347,4 G/A 0,96 (0,56-1,62) 0,87 0,70 (0,37-1,34) 0,29 A/A 0,66 (0,19-2,30) 0,52 0,28 (0,04-2,13) 0,22 Dominantinis G/G 1,00 0,72 437,1 1,00 0,15 346,3 G/A+A/A 0,91 (0,55-1,51) 0,64 (0,34-1,19) Recesyvinis G/G+G/A 1,00 0,51 436,8 1,00 0,17 346,6 A/A 0,67 (0,20-2,30) 0,31 (0,04-2,33) Viršdominantinis G/G+A/A 1,00 0,95 437,3 1,00 0,36 347,6 G/A 0,98 (0,58-1,66) 0,75 (0,39-1,42) Adityvinis A 0,89 (0,59-1,36) 0,59 437,0 0,64 (0,37-1,11) 0,096 345,6 rs11741137 Kodominantinis G/G 1,00 - 438,5 1,00 - 348,6 G/T 1,03 (0,60-1,74) 0,92 0,67 (0,35-1,30) 0,24 T/T 1,72 (0,54-5,56) 0,36 0,52 (0,07-4,11) 0,54 Dominantinis G/G 1,00 0,74 437,2 1,00 0,19 346,7 G/T +T/T 1,09 (0,66-1,80) 0,66 (0,35-1,25) Recesyvinis G/G+G/T 1,00 0,38 436,5 1,00 0,58 348,1 T/T 1,71 (0,54-5,45) 0,58 (0,07-4,54) Viršdominantinis G/G +T/T 1,00 0,99 437,3 1,00 0,25 347,1 G/T 1,00 (1,59-1,68) 0,69 (0,36-1,32) Adityvinis T 1,14 (0,74-1,74) 0,56 436,9 0,68 (0,38-1,22) 0,18 346,6

AIC - akaike informacinis kriterijus, GS – galimybių santykis, HA – hipofizės adenoma, PI – paskliautinasis intervalas, VNP – vieno nukleotido polimorfizmas

13.4. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 polimorfizmų ir aktyvios bei neaktyvios hipofizės adenomos sąsajos

Išanalizavus IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 genotipų ir alelių dažnius hipofizės adenomos ir kontrolinėje grupėse, atsižvelgiant į adenomos hormoninį aktyvumą, statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta (10 lentelė).

32

10 lentelė. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 genotipų ir alelių dažniai hipofizės adenomos ir kontrolinėje grupėse, atsižvelgiant į adenomos aktyvumą

VNP

Genotipas arba alelis

HA grupė

p(a) Kontrolinė grupė,

n (proc.) p (b) p(c) Aktyvi HA, n (proc.) Neaktyvi HA, n (proc.) rs2069884 C/C 54 (69,2) 43 (72,9) 0,083 271 (67,4) 0,27 0,43 C/T 24 (30,8) 13 (22,0) 118 (29,4) T/T - 3 (5,1) 13 (3,2) C 132 (84,6) 99 (83,9) 0,87 660 (82,1) 0,49 0,70 T 24 (15,4) 19 (16,1) 144 (17,9) rs2069885 G/G 52 (66,7) 43 (72,9) 0,22 258 (64,2) 0,28 0,40 G/A 25 (32,1) 13 (22,0) 122 (30,3) A/A 1 (1,3) 3 (5,1) 22 (5,5) G 129 (82,7) 99 (83,9) 0,87 638 (79,4) 0,38 0,27 A 27 (17,3) 19 (16,1) 166 (20,6) rs11741137 G/G 54 (69,2) 41 (69,5) 0,71 269 (66,9) 0,92 0,57 G/T 22 (28,2) 15 (25,4) 121 (30,1) T/T 2 (2,6) 3 (5,1) 12 (3,0) G 130 (83,3) 97 (82,2) 0,87 659 (82,0) 0,73 1 T 26 (16,7) 21 (17,8) 145 (18,0)

HA – hipofizės adenoma; p(a) – reikšmingumo lygmuo lyginant aktyvia HA ir neaktyvia HA sergančius tiriamuosius; p(b)

– reikšmingumo lygmuo lyginant aktyvia HA sergančius tiriamuosus ir kontrolinės grupės asmenis; p(c) _{– reikšmingumo lygmuo lyginant neaktyvia HA sergančius} tiriamuosus ir kontrolinės grupės asmenis; VNP – vieno nukleotido polimorfizmas

Atlikus dvinarę logistinę regresinę analizę atsižvelgiant į HA aktyvumą, statistiškai reikšmingų IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 sąsajų nei su aktyvios HA, nei su neaktyvios HA pasireiškimu nenustatyta (11 lentelė).

33

11 lentelė. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 polimorfizmų ir aktyvios bei neaktyvios hipofizės adenomos sąsajos

VNP Modelis Genotipas

Aktyvi HA Neaktyvi HA

GS (95proc. PI) p AIC GS (95proc. PI) p AIC

rs2069884 Kodominantinis C/C 1,00 - 427,4 1,00 - 357,0 C/T 1,02 (0,60-1,73) 0,94 0,69 (0,36-1,34) 0,28 T/T 0,18 (0,01-3,15) 0,24 1,45 (0,40-5,32) 0,57 Dominantinis C/C 1,00 0,75 429,9 1,00 0,39 356,0 C/T +T/T 0,92 (0,54-1,55) 0,77 (0,42-1,42) Recesyvinis C/C +C/T 1,00 0,24 425,4 1,00 0,49 356,2 T/T 0,18 (0,01-3,12) 1,60 (0,44-5,80) Viršdominantinis C/C +T/T 1,00 0,80 430,0 1,99 0,23 355,3 C/T 1,07 (0,63-1,81) 0,68 (0,35-1,31) Adityvinis T 0,83 (0,52-1,34) 0,44 429,4 0,88 (0,53-1,48) 0,63 356,5 rs2069885 Kodominantinis G/G 1,00 - 428,7 1,00 - 356,8 G/A 1,02 (0,60-1,72) 0,95 0,64 (0,33-1,23) 0,18 A/A 0,23 (0,03-1,71) 0,15 0,82 (0,23-2,85) 0,75 Dominantinis G/G 1,00 0,67 429,9 1,00 0,18 354,9 G/A+A/A 0,90 (0,54-1,50) 0,67 (0,36-1,23) Recesyvinis G/G+G/A 1,00 0,068 426,7 1,00 0,90 356,7 A/A 0,22 (0,03-1,69) 0,93 (0,27-3,19) Viršdominantinis G/G+A/A 1,00 0,77 430,0 1,00 0,18 354,9 G/A 1,08 (0,64-1,82) 0,65 (0,34-1,24) Adityvinis A 0,81 (0,52-1,26) 0,34 429,1 0,75 (0,46-1,25) 0,26 355,4 rs11741137 Kodominantinis G/G 1,00 - 431,9 1,00 - 357,6 G/T 0,91 (0,53-1,55) 0,72 0,81 (0,43-1,53) 0,52 T/T 0,83 (0,18-3,81) 0,81 1,64 (0,44-6,06) 0,46 Dominantinis G/G 1,00 0,69 429,9 1,00 0,69 356,5 G/T +T/T 0,90 (0,53-1,52) 0,89 (0,49-1,60) Recesyvinis G/G+G/T 1,00 0,84 430,0 1,00 0,43 356,1 T/T 0,86 (0,19-3,90) 1,74 (0,48-6,36) Viršdominantinis G/G +T/T 1,00 0,74 429,9 1,00 0,46 356,1 G/T 0,91 (0,53-1,56) 0,79 (0,42-1,48) Adityvinis T 0,91 (0,57-1,44) 0,68 429,9 0,98 (0,59-1,63) 0,95 356,7

AIC - akaike informacinis kriterijus, GS – galimybių santykis, HA – hipofizės adenoma, PI – paskliautinasis intervalas, VNP – vieno nukleotido polimorfizmas

13.5. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 polimorfizmų ir pasikartojančios bei nepasikartojančios hipofizės adenomos sąsajos

Išanalizavus IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 genotipų ir alelių dažnius hipofizės adenomos ir kontrolinėje grupėse, atsižvelgiant į adenomos pasikartojimą, nustatėme, jog rs2069884 (C/C, C/T ir T/T) ir rs11741137 (G/G, G/T ir T/T) genotipų pasiskirstymai statistiškai reikšmingai skyrėsi lyginant nepasikartojančia HA sergančius tiriamuosius ir pasikartojančia HA sergančius

34 tiriamuosius (75,7 proc., 23,4 proc. ir 0,9 proc. vs. 53,3 proc., 40 proc. ir 6,7 proc., p=0,023 ir 73,8 proc., 24,3 proc. ir 1,9 proc. vs. 53,3 proc., 36,7 proc. ir 10 proc., p=0,030, atitinkamai) (12 lentelė). Taip pat nustatėme, jog IL-9 rs2069884 - T, rs2069885 - A ir rs11741137 - T aleliai statistiškai reikšmingai dažnesni pasikartojančia HA sergantiems nei nepasikartojančia HA sergantiems tiriamiesiemss (26,7 proc. vs. 12,6 proc., p=0,014; 26,7 proc. vs. 14 proc., p=0,030 ir 28,3 proc. vs. 14 proc., p=0,019, atitinkamai) (12 lentelė). Lyginant su kontroline grupe nustatėme jog IL-9 rs2069885 A alelis statistiškai reikšmingai retesnis nepasikartojančia HA sergantiems nei kontrolinės grupės asmenims (14 proc. vs. 20,6 proc., p=0,032) (12 lentelė).

12 lentelė. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 genotipų ir alelių dažniai hipofizės adenomos ir kontrolinėje grupėse, atsižvelgiant į adenomos pasikartojimą

VNP

Genotipas arba alelis

HA grupė

p(a) Kontrolinė grupė,

n (proc.) p (b) p(c) Nepasikartojanti HA, n (proc.) Pasikartojanti HA, n (proc.) rs2069884 C/C 81 (75,7) 16 (53,3) 0,023 271 (67,4) 0,17 0,24 C/T 25 (23,4) 12 (40,0) 118 (29,4) T/T 1 (0,9) 2 (6,7) 13 (3,2) C 187 (87,4) 44 (73,3) 0,014 660 (82,1) 0,080 0,12 T 27 (12,6) 16 (26,7) 144 (17,9) rs2069885 G/G 79 (73,8) 16 (53,3) 0,069 258 (64,2) 0,10 0,49 G/A 26 (24,3) 12 (40,0) 122 (30,3) A/A 2 (1,9) 2 (6,7) 22 (5,5) G 184 (86,0) 44 (73,3) 0,030 638 (79,4) 0,032 0,26 A 30 (14,0) 16 (26,7) 166 (20,6) rs11741137 G/G 79 (73,8) 16 (53,3) 0,030 269 (66,9) 0,38 0,077 G/T 26 (24,3) 11 (36,7) 121 (30,1) T/T 2 (1,9) 3 (10,0) 12 (3,0) G 184 (86,0) 43 (71,7) 0,019 659 (82,0) 0,19 0,059 T 30 (14,0) 17 (28,3) 145 (18,0)

HA – hipofizės adenoma; p(a) – reikšmingumo lygmuo lyginant nepasikartojančia HA ir pasikartojančia HA sergančius tiriamuosius, p(b)

– reikšmingumo lygmuo lyginant nepasikartojančia HA sergančius tiriamuosus ir kontrolinės grupės asmenis, p(c) _{– reikšmingumo lygmuo lyginant} pasikartojančia HA sergančius tiriamuosus ir kontrolinės grupės asmenis; VNP – vieno nukleotido polimorfizmas

35 Atlikus dvinarę logistinę regresinę analizę atsižvelgiant į HA pasikartojimą, statistiškai reikšmingų

IL-9 rs206IL-9884 sąsajų nei su pasikartojančios HA, nei su nepasikartojančios HA pasireiškimu

nenustatyta. Nustatyta, kad kiekvienas IL-9 rs2069885 A alelis nepasikartojančios HA pasireiškimo galimybę mažina apie 1,6 karto (GS= 0,64, 95 proc. PI: 0,42-0,97; p=0,029), o IL-9 rs11741137 T/T genotipas, lyginant su G/G genotipu, didina pasikartojančios HA pasireiškimo galimybę 4,2 karto (GS= 4,20, 95 proc. PI: 1,08-16,41; p=0,039) (13 lentelė).

36

13 lentelė. IL-9 rs2069884, rs2069885 ir rs11741137 polimorfizmų ir pasikartojančios bei nepasikartojančios hipofizės adenomos sąsajos

VNP Modelis Genotipas

Pasikartojanti HA Nepasikartojanti HA

GS (95proc. PI) p AIC GS (95proc.

PI) p AIC rs2069884 Kodominantinis C/C 1,00 - 221,3 1,00 - 525,5 C/T 1,72 (0,79-3,75) 0,17 0,71 (0,43-1,17) 0,18 T/T 2,61 (0,54-12,55) 0,23 0,26 (0,03-2,00) 0,19 Dominantinis C/C 1,00 0,12 219,5 1,00 0,094 524,7 C/T +T/T 1,81 (0,86-3,82) 0,66 (0,41-1,08) Recesyvinis C/C +C/T 1,00 0,37 221,1 1,00 0,15 525,4 T/T 2,14 (0,46-9,94) 0,28 (0,04-2,18) Viršdominantinis C/C +T/T 1,00 0,23 220,5 1,00 0,21 530,0 C/T 1,60 (0,75-3,44) 0,73 (0,45-1,21) Adityvinis T 1,67 (0,91-3,05) 0,11 219,3 0,66 (0,42-1,03) 0,058 523,9 rs2069885 Kodominantinis G/G 1,00 - 225,5 1,00 - 524,4 G/A 1,59 (0,73-3,46) 0,25 0,70 (0,43-1,14) 0,15 A/A 1,47 (0,32-6,79) 0,62 0,30 (0,07-1,29) 0,11 Dominantinis G/G 1,00 0,24 220,5 1,00 0,057 523,9 G/A+A/A 1,57 (0,74-3,30) 0,64 (0,39-1,02) Recesyvinis G/G+G/A 1,00 0,79 221,8 1,00 0,085 524,5 A/A 1,23 (0,28-5,52) 0,33 (0,08-1,42) Viršdominantinis G/G+A/A 1,00 0,28 220,7 1,00 0,21 526,0 G/A 1,53 (0,72-3,27) 0,74 (0,45-1,20) Adityvinis A 1,37 (0,77-2,43) 0,30 220,8 0,64 (0,42-0,97) 0,029 522,7 rs11741137 Kodominantinis G/G 1,00 - 220,0 1,00 - 527,5 G/T 1,53 (0,69-3,39) 0,30 0,73 (0,45-1,20) 0,21 T/T 4,20 (1,08-16,41) 0,039 0,57 (0,12-2,59) 0,46 Dominantinis G/G 1,00 0,14 219,7 1,00 0,17 525.0 G/T +T/T 1,77 (0,84-3,73) 0,72 (0,44-1,16) Recesyvinis G/G+G/T 1,00 0,091 219,0 1,00 0,51 527,1 T/T 3,61 (0,96-13,57) 0,62 (0,14-2,81) Viršdominantinis G/G +T/T 1,00 0,46 221,4 1,00 0,23 526,1 G/T 1,34 (0,62-2,91) 0,75 (0,46-1,22)

37

Adityvinis T 1,81 (1,00-3,28) 0,06 218,4 0,74

(0,48-1,13) 0,16 525,5

AIC - akaike informacinis kriterijus, GS – galimybių santykis, HA – hipofizės adenoma, PI – paskliautinasis intervalas, VNP – vieno nukleotido polimorfizmas