1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
CHIRURGIJOS KLINIKA
Julius Liorančas
ADENOMŲ EKSCIZIJOS ARTIMIEJI REZULTATAI PO
TRANSANALINĖS ENDOSKOPINĖS OPERACIJOS
BIAGIAMASIS MAGISTRO MOKSLINIS DARBAS
Vadovas: Prof. Žilvinas Saladžinskas
2
TURINYS
SANTRAUKA... 3 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 8 SĄVOKOS ... 9 ĮVADAS ... 10DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI... 14
2.1. Tyrimo planavimas ... 14
2.2. Tyrimo objektas ... 14
2.3. Tiriamųjų atranka ... 14
2.4. Tyrimo metodai ... 14
2.5. Duomenų analizės metodai ... 14
3. REZULTATAI ... 16
3.1. Sociademografiniai rodikliai... 16
3.2. Pilvo skausmo dažnis ... 17
3.3. Tuštinimosi dažnis ... 17
3.4. Išmatų nelaikymo vertinimas ... 18
3.5. Skausmas tuštinantis ... 18
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 20
5. IŠVADOS ... 22
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 23
3
SANTRAUKA
Liorančas J., magistro baigiamasis darbas „ Adenomų ekscizijos artimieji rezultatai po transanalinės endoskopinės operacijos“ , mokslinis vadovas – prof. Ž. Saladžinskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Chirurgijos klinika, Kaunas.
Darbo tikslas – išanalizuoti adenomų ekscizijos artimuosius rezultatus po transanalinės endoskopinės
operacijos.
Darbo uždaviniai – įvertinti skausmą po operacijos, įvertinti analinę funkciją praėjus 1 mėnesiui po
operacijos.
Darbo metodika. Tyrimas buvo atliekamas anketavimo būdu, anketos buvo išsiųstos paštu
pacientams, kuriems buvo atlikta TEO, šalinant adenomas. Apklausti 54 LSMU KK pacientai. Imtis sudaryta atsitiktiniu būdu. Anketa sudaryta norint įvertinti artimuosius rezultatus, buvo vertinama išmatų nelaikymas pagal Pescatori išmatų nelaikymo skalę, kadangi pagal užsienio mokslo literatūrą kartais pasitaikanti komplikacija yra išmatų nelaikymas, kuris vėliau atsistato [24]. Kiti klausimai buvo apie pilvo skausmą ir tuštinimosi dažnį. Anketa buvo daroma kuo paprastesniais, trumpais, aiškiais klausimais, atsižvelgiant, kad dauguma pacientų yra vyresnio amžiaus.
Rezultatai: Prieš operaciją 49 (90,70 %) pacientai patirdavo 1 kartą arba nepatirdavo išvis dujų ar
gleivių nelaikymo. Po operacijos skaičius sumažėjo iki 46 (85,18 %).Vieną ar daugiau kartų per savaitę dujų ar gleivių nelaikymą patirdavo 5 (9,25 %) pacientai prieš operaciją ir 7 (12,96 %) po. Kiekvieną dieną dujų ar gleivių nelaikymą patirdavo 1 (1,85 %) pacientas prieš ir po operacijos. Skystų išmatų nelaikymu 1 ar mažiau kartų į savaitę patirdavo 52 (96,29 %) prieš operaciją ir 50 (92,59 %) po operacijos. Vieną ar daugiau kartų į savaitę skystų išmatų nelaikymą patirdavo 2 (3,70 %) pacientai prieš operaciją ir 3 (5,55 %) pacientai po operacijos. Skystas išmatas kiekvieną dieną nesulaikydavo 1 (1,85 %) pacientas prieš ir po operacijos.Kietas išmatas nesulaikydavo mažiau kaip 1 kartą per savaitę 53 (98,14 %) pacientai prieš ir 53 (98,14 %) po operacijos. Ir 1 (1,85 %) pacientas pacientas nesulaikydavo kietų išmatų vieną ar daugiau kartų per savaitę prieš ir po operacijos. Antroje anketos grafoje buvo klausiama apie pilvo skausmą prieš operaciją ir 1 mėnesis po jos. Pilvo skausmus prieš operaciją jautė 2 (3,7 %) pacientai, o po operacijos 0 (0 %). Pilvo skausmus mažiau kaip kartą per savaitę jautė 51 (94,44 %), o po operacijos 54 (100 %). Kiekvieną dieną pilvo skausmu prieš operaciją skundėsi 1 (1,85 %) pacientas. Paskutinėje anketos grafoje buvo klausiama apie pacientų tuštinimąsi prieš ir po operacijos. 1 (1,85 %) pacientas tuštinosi prieš ir po operacijos mažiau nei 1 kartą per savaitę. 10 (18,51 %) pacientų prieš ir po operacijos tuštinosi vieną kartą per savaitę. 29 (53,70 %) pacientai tuštindavosi po 2 – 4 kartus per savaitę prieš operaciją ir 28 (51,85 %) pacientai po operacijos. Kiekvieną dieną tuštindavosi 12 (22,22 %) pacientų prieš operaciją ir 14 (25,92 %) po operacijos. Keletą kartų per dieną tuštinosi 2 (3,70 %) pacientai prieš operaciją ir 1 (1,85 %) pacientas
4
po. Antras klausimas apie tuštinimąsi buvo ar pacientai jaučia skausmą tuštinantis. Visada jaučiančių skausmą prieš ir po operacijos nebuvo. Dažnai skausmą jautė 1 pacientas prieš ir po operacijos. Retai skausmą jautė 3 pacientai prieš ir 2 pacientai po operacijos. Niekada skausmo nejautė 50 (92,59 %) pacientų prieš ir 51 (94,44 %) po operacijos. Toliau buvo klausiama apie kraują išmatose. Visada kraują pastebėdavo prieš operaciją 2 (3,70 %) pacientai, po operacijos 0. Dažnai kraują pastebėdavo 4 (7,40%) pacientai, po operacijos 0. Retai 1 (1,85%) prieš ir 3 (5,55%) po. Ir niekada 48 (88,88 %) prieš ir 51 (94,44 %).
Išvados - Pagal gautus apklausos rezultatus, galima teigti, kad TEO nesukelia komplikacijų tokių,
kaip pilvo skausmas po operacijos. Apklausos rezultatai parodė, kad tuštinimosi problemų ar išmatų nelaikymo TEO nesukėlė. Nors nagrinėjant literatūrą buvo pastebėta, kad išmatų nelaikymas gana dažna komplikacija, kuri vėliau atsistato.
5
SUMMARY
Liorančas J., Short-Term Results of the Excision of Adenomas after Transanal Endoscopic Surgery; Master’s Thesis; Academic Supervisor: Prof. Ž. Saladžinskas, Surgery Clinics of the Medical Academy of the Medical Faculty of Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas.
The tasks of the Thesis are as follows: assessment of postoperative pain, evaluation of postoperative
anal function in 1 month after the surgery.
Methodology of the Thesis: The study was carried out by a questionnaire survey method;
questionnaires were sent by ordinary post to the patients in whom TES was done by removing adenomas. 54 patients of LUHS KC were surveyed. The sample was selected randomly. The questionnaire was drawn up in order to assess short-term results. The study evaluated faecal incontinence (encopresis) by applying WexnerFaecal Incontinence Scalebecause pursuant to foreign scientific literature, faecal incontinence is a common complication, which recovers later [24]. Other questions were about abdominal pain and motion. The questionnaire was drawn up as simple, short and clear questions as possible by taking the fact into consideration that most part of the patients were of an older age.
Results: Before the surgery, 49 (90.70%) of the patients experience flatal or mucus incontinence once
or did not experience at all. After the surgery, this number reduced up to 46 (85.18%). Once or more times in a week, flatal or mucus incontinence was experienced by 5 (9.25%) patients, and before the surgery – by 7 (12.96%). 1 (1.85%) patient experienced flatal or mucus incontinence before and after the surgery every day. Once or less times per week, 52 (96.29%) experienced loose stool incontinence before the surgery and 50 (92.59%) patients after the surgery. Once or less times per week, 2 (3.70%) patients experienced loose stool incontinence before the surgery and 3 (5.55%) patients after the surgery. 1 (1.85%) patient experienced loose stool incontinence before and after the surgery every day. 53 (98.14%) patients experienced hard stool incontinence before the surgery and 53 (98.14%) patients after the surgery less than once per week. And 1 (1.85%) patient experienced hard stool incontinence once or more times per week before and after the surgery. The second column of the questionnaire contained the question about abdominal pain before the surgery and 1 month after it. 2 (3.7%) patients experienced abdominal pain before the surgery, while 0 (0%) after the surgery. Less than once per week, 51 (94.44%) patients experienced abdominal pain, while 54 (100%) after the surgery. 1 (1.85 %) patient suffered abdominal pain before the surgery every day. The last column of the questionnaire contained the question about patients’ movement before and after the surgery. 1 (1.85%) patient had a movement before and after the surgery less than once per week. 10 (18.51%) patients had a movement before and after the surgery once a week. 29 (53.70%) patients had a movement before the surgery 2–4 times a week, while 28 (51.85%) patients had after the surgery. 12 (22.22%) patients had a movement
6
before the surgery every day, while 14 (25.92%) patients had after the surgery. 2 (3.70%) patients had a movement before the surgery every day a few times a day, while 1 (1.85%) patient had after the surgery. The second question about movement was if the patients felt any pain when having a movement. There were no patients who always experienced pain before and after the surgery when having a movement. 1 patient frequently felt pain before and after the surgery. 3 patients felt pain rarely before the surgery and 2 patients after the surgery. 50 (92.59%) patients never experienced pa in before the surgery and 51 (94.44%) patients after it. Further the questionnaire asked about blood in the stool.
2 (3.70%) patients always noticed some blood in their stool before the surgery, while 0 after the surgery. 4 (7.40%) patients often noticed some blood in their stool before the surgery, while 0 after the surgery. 1 (1.85%) patient rarely noticed before the surgery and 3 (5.55%) after it. 48 (88.88%) patients never noticed before the surgery and 51 (94.44%) after it.
Conclusions.According to the survey data, it may be stated that TES does not cause any complications
such as postoperative abdominal pain. The survey data has shown that TES did not cause any problems with having a movement or faecal incontinence. Although the investigation of literature indicated that faecal incontinence was a common complication, which recovered later.
7
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto bioetikos centras. Leidimo Nr. BEC – MF – 429, 2017 – 05 – 03.
8
SANTRUMPOS
% - ProcentaiKK – Kauno klinikos
TEO – Transanalinė endoskopinė operacija TEM – Transanalinė endoskopinė mikrochirurgija TES – Transanalendoscopicsurgery
9
SĄVOKOS
Laporotomija – pilvo ertmės atvėrimasPneumoperitoneumas – būsena, kuomet dujos ar oras yra pilvo ertmėje, dažniausiai dėl vidinių organų, tokių kaip plaučiai ar žarnynas perforacijos, ar neseniai atliktos operacijos. [23]
10
ĮVADAS
Kliniškai adenomos iš esmės yra besimptomės ir dažniausiai diagnozuojamos atliekant tiesiosios žarnos vėžio diagnozavimo testus[1].Tiesiosios žarnos adenoma,- nėra piktybinis procesas, tačiau, kai kuriais atvejais, ji gali supiktybėti, dėl to labai svarbu ją pašalinti. Svarbiausias dalykas, kad adenoma būtų visiškai pašalinta ir nebūtų recidyvų ar supiktybėjimo. Medicinai sparčiai žengiant į priekį, chirurgijoje vis labiau stengiamasi atrasti ir įvaldyti kuo mažiau paciento audinius žalojančias operacijas, tokios ir yra transanalinės endoskopinės operacijos (toliau - TEO). TEO tai nauja priemonė, kuri siūlo gerybinių, ikivėžinių ar ankstyvųjų vėžinių procesų ekscizijątransanaliniu būdu [2]. Jas renkamasi, nes nereikalinga atlikti didelius pjūvius, dėl ko sumažėja pooperacinis laikotarpis, pacientas nejaučia stipraus skausmo, todėl gali greičiau pradėti judėti, taip sumažindamas pooperacinių tromboembolijų riziką. Pažeidus pilvo sienos vientisumą, padidėja išvaržų atsiradimo rizika. Taip pat šios operacijos užtikrina mažesnius kosmetinius defektus, kas šiuolaikinėje visuomenėje pacientam labai svarbu.
Nuo žmogaus analinės funkcijos labai priklauso jo gyvenimo kokybė. Jei pacientas nelaiko išmatų, jis negali gyventi pilnavertį gyvenimą, dėl to,-kolorektalinėje chirurgijoje labai svarbus veiksnys yra artimieji ir tolimieji operacijų rezultatai. Pacientam labai svarbu ar jie galės gyventi orų ir patogų gyvenimą po operacijos. Nors ir retai, tačiau komplikacijų pasitaiko ir transanalinėje endoskopinėje chirurgijoje, todėl būtina sekti ir išsiaiškinti kokios jos ir kaip daro įtaką pacientų gyvenimui.
Darbo tikslas: Išanalizuoti artimąsias komplikacijas, kurios atsirado po transanalinės
11
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas
Išanalizuoti artimąsias komplikacijas, kurios atsirado po transanalinės endoskopinės operacijos (TEO) metodu išoperuotų tiesiosios žarnos adenomų.
Tyrimo uždaviniai
1. Įvertinti pilvo skausmą prieš operaciją
2. Įvertinti pilvo skausmą po operacijos praėjus 1 mėnesiui
3. Išsiaiškinti pacientų analinės funkcijos sutrikimus prieš operacijos
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Kolorektalinėje chirurgijoje didžiausią pasistūmėjimą į priekį sukėlė endoskopų ir robotinės chirurgijos kartu su „sukabinimo įrankiais“ (angl. staplingdevices ) naudojimas [3]. Tačiau to reikėjo laukti gana ilgai, lyginant su endoskopų naudojimu kitose chirurginėse srityse. Tai buvo dėl to, nes endoskopiniaikolorektaliniai chirurgijai reikėjo naujų, specialių instrumentų pritaikytų šiai sričiai.1983 m. chirurgas G. Buess pristatė transanalinę endoskopinę mikrochirurgiją (toliau - TEM) dideliems polipams ir ankstyvam rektaliniam vėžiui šalinti [4].Pirmoji pasaulyje sudėtingaendoskopinė riestinės žarnos rezekcijabuvo atlikta 1990 m. [5]. Atliktos studijos parodė, kad operuojant endoskopiškai, greičiau atsistato žarnyno funkcija, sumažėja opioidų vartojimas analgezijai, sumažėja hospitalizavimo laikas, nėra kosmetinių defektų ir visa tai lemia didesnį pacientų pasitenkinimą [6]. Dėl to, šiuo metu, TEO vis dažniau naudojama. Dabar pradedama galvoti ir dėl vėlyvesnės stadijos vėžio šalinimo kartu su neoadjuvantine chemoterapija. Idealiausia TEO atlikti tiems pacientams, kuriems tiesiosios žarnos pakitimai yra iki 15cm proksimsimaliai nuo dantytosios tiesiosios žarnos linijos. Tačiau, gerėjant chirurgų sugebėjimams kontraindikacijos tampa realiatyvios[2].
TEO – tai minimaliai invazyvi technika, kurios indikacijos, gerėjant chirurgų įgūdžiams tik platės.[14]. Pagrindinis skirtumas nuo TEM, tai kad TEO – tai 2 dimencijų endoskopinė sistema, o TEM – 3 dimencijų.[15] Viename analizuotame straipsnyje [16],- buvo atliktas tyrimas tarp TEO ir TEM procedūrų, buvo lyginama priešoperacinis, peroperacinis ir pooperaciniai laikotarpiai, taip pat komplikacijos ir patologiniai rezultatai, tačiau niekur nebuvo statistiškai reikšmingo skirtumo, išskyrus operacijos kaina. Tyrimas buvo atliktas Barselonos universitetinėje ligoninėje ir ten vienos TEO kaina 2,031 ± 440 eurai, o TEM 2,603 ± 507 eurai. Prieš 30 metų, GerhardBuess pristačius TEM procedūras įvyko tikra revoliucija transanalinėje chirurgijoje. Vėliau buvo pradėta naudoti TEO, dėl mažesnių operacijos kaštų, bet tokių pačių rezultatų. Pradžioje buvo operuojama tik adenomos, vėliau pradėta operuoti ir ankstyvos stadijos tiesiosios žarnos vėžį, o ateities perspektyvos vis didėja.
Lietuvoje šios operacijos pradėtos atlikti gana neseniai,todėl tyrimų apie komplikacijas kol kas taip pat nėra daug. 2005m. Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikos“ Gastroenterologijos ir pilvo chirurgijos, Pilvo chirurgijos centre atliktas tyrimas parodė, kad iš 47 ligonių, kuriem buvo pašalinti tiesiosios žarnos navikai (25 piktybiniai ir 23 adenomos) TEM būdu,konstatuota 1 (2,1 proc.) intraoperacinė ir 1 (2,1 proc.) pooperacinė komplikacija. Pooperacinio išmatų nelaikymo ar karščiavimo nebuvo pastebėta. Tai įrodo, kad ankstyvieji rezultatai yra geri ir teikiantys daug vilčių.[7] Atliktų tyrimų apie komplikacijas po TEO procedūrų kol kas nėra.
Viename iš nagrinėtų užsienio literatūros straipsnių,[8] buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo tiriami 89 pacientai, po TEO dėl artimųjų rezultatų. Pooperacinės komplikacijos pasireiškė 13
13
pacientų, iš kurių 7 hemoragijos, 1 šlapimo takų infekcija, 1 šlapimo retencija, 2 pūliniai, 1 stenozė ir 1 pneumoperitoneumas.
Remiantis kitu straipsniu [9] kuris buvo atliktas retrospektyviai. TEO procedūros atliktos 2012 – 2014 m., 47 pacientams kuriem buvo pašalinti navikai. Vėliau po operacijos patologo buvo diagnozuotos, kaip: 17 pacientų adenokarcinoma (37 proc.), 4 pacientam adenoma (9 proc.), 23 pacientam karcinoma (50 proc.) ir leiomyoma ir lipoma 2 pacientam (2 proc.). 8 pacientam pasireiškė komplikacijos, tokios kaip kraujavimas, perianalinė fistulė, išmatų susilaikymas ar nelaikymas.
Straipsnyje [10], kuriame duomenys rinkti nuo 2004 iki 2006 metų, tyrime dalyvavo 47 pacientai, visiems jiems prieš operaciją buvo diagnozuota adenoma. Po operacijos diagnozė pasikeitė 3 pacientams į karcinomą. Vidutinė operacijos trukmė buvo 55 min. Komplikacijos išsivystė 4 iš 47 pacientų (8,5%). 2 pacientam buvo šlapimo susilaikymas, 1 pacientui buvo šlapimo takų infekcija ir 1 pacientui kentėjo dėl žemo hemoglobino, dėl to prireikė kraujo perpylimo.
Apibendrinant gautą informaciją iš užsienio straipsnių galima teigti, kad pasitenkinimas ir gyvenimo kokybė po šių operacijų yra aukšto lygio [11]. Transanalinė endoskopinė chirurgija yra efektyvus metodas tiesiosios žarnos gerybinių navikų ekscizijai.[12] Viena iš pasitaikančių komplikacijų yra pneumoperitoneumas (toliau - PP), kuri gali būti pavojinga. Dėl to buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti ar PP turi įtakos artimiesiems rezultatams, [13]šio tyrimo metu buvo tiriami 28 pacientai, kuriems buvo PP operacijos metu ir lyginami artimieji rezultatai su tais pacientams, kuriems PP nebuvo. Gauti rezultatai parodė, kad pacientam su PP buvo ilgesnis operacinis laikas (120 prieš 60 min.; p < 0,001) ir ilgesnis pooperacinis hospitalizavimo laikas (6 prie 4 dienas p=0,003), tačiau komplikacijos ir jų kiekis buvo panašūs. Daroma išvada, kad PP neturi įtakos artimiesiems rezultatams.
Funkciniai rezultatai, gera gyvenimo kokybė ir mažas komplikacijų skaičius, įrodo, kad TEO ir TEM procedūros efektyvios ir saugios naudojimui.[17] Nagrinėjant literatūrą nustatyta, kad komplikacijų skaičius po adenomų ekscizijų TEM būdu yra nuo 3 iki 7 % [18].
TEO ir TEM operacijos yra saugios šalinti adenomas ir ankstyvos stadijos vėžį[19], tačiau labai svarbu tinkamai atrinkti pacientus ir nustatyti vėžio stadiją.[20] Skaitytuose straipsniuose, šiek tiek didesnis komplikacijų skaičius šalinant piktybinius navikus[21]. Šalinant adenomas yra rizika recidyvui, dėl to pacientai turėtų reguliariai tirtis.[22]
14
2. TYRIMO METODIKA IR METODAI
2.1. Tyrimo planavimas
Planuojant tyrimą buvo atsižvelgta į naujausias tiesiosios žarnos adenomų gydymo rekomendacijas.
2.2. Tyrimo objektas
LSMU KK pacientai, po adenomų ekscizijų, transanalinės endoskopinės operacijos būdu, bei jų ligos istorijos.
2.3. Tiriamųjų atranka
Tyrime dalyvavo visi pacientai, kuriems buvo diagnozuota tiesiosios žarnos adenoma nuo 2015 – 01 – 01 iki 2016 – 09 – 01 ir ji pašalinta TEO būdu.
2.4. Tyrimo metodai
Pacientams anketos (1 priede)
,
buvo išsiųstos paštu, adresai ir telefono numeriai gauti iš ligos istorijų. Visa kita informacija, tokia kaip TEO atlikimo data, diagnozė prieš operaciją, amžius ir lytis taip pat gauta iš ligos istorijų. Anketa sudaryta kuo paprastesniais, aiškiais klausimais, atsižvelgiant į tai, kad tiriamieji yra senyvo amžiaus. Išmatų nelaikymo sunkumas objektyviai vertintas Pescatori klausimynu. Išmatų nelaikymo dažnis buvo vertintas balais: 1 balas - „Mažiau kaip kartą per savaitę“, 2 balai – „Vieną ar daugiau kartų per savaitę“ ir 3 balai - „Kiekvieną dieną“. Prie šių balų esant dujų ar gleivių nelaikymui pridėtas 1 papildomas balas, esant skystų išmatų nelaikymui – 2 balai, esant kietų išmatų nelaikymui – 3 balai. Esant dujų ar gleivių nelaikymui buvo galima surinkti nuo 2 iki 4 balų, esant skystų išmatų nelaikymui – nuo 3 iki 5 balų ir esant kietų išmatų nelaikymui – nuo 4 iki 6 balų.2.5. Duomenų analizės metodai
SPSS 17.0 ir Excel 2010 programos buvo panaudotos statistiniai tyrimo duomenų analizei. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų
15
statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Kiekybiniai duomenys pateikiami, kaip aritmetiniai vidurkiai (m) su standartiniu nuokrypiu (SN). Kiekybinių kintamųjų skirstinio normalumas vertintas Kolmogorovo-Smirnovo testu. Dviejų nepriklausomų imčių parametrinių kintamųjų, kurių skirstinys statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo Normaliojo, vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Stjudento t-testas. Kai skirstinys statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo Normaliojo,dviejų priklausomų imčių vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Wilcoxontestas, dvireikšmių kintamųjų kartotinių bandymų reikšmingumo vertinimui naudotas McNemar testas. Kai reikšmingumo lygmuo p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu. Rezultatai pateikiami diagramose.
16
3. REZULTATAI
3.1. Sociademografiniai rodikliai
Šiame tyrime dalyvavo 54 respondentai (23 vyrai ir 31 moteris)(1 pav.)
1 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį (N=54)
Vidutinis visų amžius 68,8±7,1 metų. Jauniausias 51, vyriausias 87 metų.
2 pav. Tyrimo dalyvių vidutinis amžius priklausomai nuo lyties (m±SN) Vyrų ir moterų vidutinis amžius statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
42,6 proc. 57,4 proc. Vyrai Moterys 67.2 70.0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Vyrai Moterys A m ži us ( m et ai )
17
3.2. Pilvo skausmo dažnis
3 pav. Pilvo skausmo pasireiškimo dažnis (N=54)
Pilvo skausmo pasireiškimo dažnis prieš ir po operacijos statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
3.3. Tuštinimosi dažnis
4 pav. Tyrimo dalyvių tuštinimosi dažnis (N=54)
94.4 98.1 1.9 100 98.1 0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
< 1 x sav. ≥1 x sav. Kiekvieną dieną
pr
oc
en
ta
i
Pilvo skausmo dažnis
Prieš operaciją 1 mėn. po operacijos
1.9 18.5 51.9 24.1 3.7 2.1 14.6 53.4 28.7 1.2 0 10 20 30 40 50 60 < 1 x sav. 1 x sav. 2-4 x sav. Kiekvieną dieną Keletą kartų per dieną
procentai T uš ti n im os i da žn is
18
Tuštinimosi dažnis prieš ir po operacijos statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05)
3.4. Išmatų nelaikymo vertinimas
*- p<0,05, palyginus su skystų išmatų nelaikymu prieš operaciją, Wilcoxon testas
5 pav. Išmatų nelaikymo vertinimas prieš ir 1 mėn. po operacijos (m±SN)
Dujų ir gleivių nelaikymo atvejų praėjus 1 mėnesiui po operacijos sumažėjo, tačiau ne statistiškai reikšmingai (p>0,05), kietų išmatų nelaikymo dažnis po operacijos praėjus 1 mėnesiui nepakito. Skystų išmatų nelaikymo dažnis po operacijos statistiškai reikšmingai padažnėjo (p<0,05).
3.5.
Skausmas tuštinantis
2.13 3.07 4.02 2.11 3.02 4.02 0 1 2 3 4 5 Dujų ar gleiviųnelaikymas Skystų išmatųnelaikymas Kietų išmatųnelaikymas
B
ala
i
Prieš operaciją 1 mėn. po operacijos
19
6 pav. Tyrimo dalyvių skausmo tuštinantis dažnis (N=54)
Skausmo tuštinantis dažnis prieš ir po operacijos statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
1.9 5.6 92.6 1.9 3.7 94.4 0 20 40 60 80 100 Dažnai Kartais Niekada procentai S kau sm as t u št in an tis
20
4. REZULTATŲ APTARIMAS
1. Sociodemografiniai rodikliai
Mūsų imti sudarė 54 tiriamiejiiš kurių buvo 23 (42,6 %) vyrai ir 31 (57,4 %) moteris. Vidutinis visų amžius 68,8±7,1 metų. Jauniausias 51, vyriausias 87 metų. Lyginant su Belgijoje atliktum kuris buvo atliekamas 3 centruose. Tirta 83 pacientai, 58 (69,8 %) vyrai ir 25 (30,2 %) moterys. Vidutinis visų amžius buvo 66 metai. Amžius svyravo nuo 39 iki 88 metų. Matome, kad gerokai skiriasi pacientų lytis, šiek tiek mažiau amžiaus vidurkis. Galima prieiti išvadą, kad dažniausiai susirgimai būna būtent šioje amžiaus grupėje. Mūsų tyrime moterų ir vyrų amžiaus vidurkis statistiškai reikšmingai nesiskyrė, Belgijoje atliktame tyrime taip pat. Nors pagal nagrinėtą literatūrą tiesiosios žarnos adenomatoze dažniau serga vyrai ir jų amžius yra jaunesnis. [26] Galima teigti, kad mūsų atlikto tyrimo metu buvo tiesiog per maža imtis.
2. Pilvo skausmo dažnis
Antroje anketos grafoje buvo klausiama apie pilvo skausmą prieš operaciją ir 1 mėnesis po jos. Pilvo skausmus mažiau kaip kartą per savaitę jautė 51 (94,4 %), o po operacijos 54 (100 %). Kiekvieną dieną pilvo skausmu prieš operaciją skundėsi 1 (1,9 %) pacientas. Pacientai su tiesiosios žarnos adenoma dažniausiai nesiskundžia pilvo skausmu. Jos retai būna tokio dydžio, kad sukeltų žarnyno nepraeinamumą. Po operacijos pacientai taip pat nesiskundė pilvo skausmu. Iš gautų duomenų galima teigti, kad pilvo skausmo dažnis prieš ir po operacijos statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Nagrinėtuose užsienio straipsniuose taip pat nepastebėta reikšmingo pokyčio tarp pilvo skausmo prieš ir po operacijos. Galima daryti išvadą, kad TEO operacijos nesukelia artimųjų komplikacijų susijusių su pilvo skausmu.
3. Tuštinimosi dažnis prieš ir po operacijos.
Tuštinimosi dažnis prieš ir po operacijos taip pat statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Galima teigti, kad TEO nedaro įtakos tuštinimosi dažnumui. Taip pat pacientai buvo klausiami apie vidurių užkietėjimą. 20,4 % teigė, kad jiems užkietėję viduriai. Po operacijos šis skaičius nežymiai sumažėjo. Tačiau taip pat statistiškai reikšmingo pokyčio nebuvo. Visoje vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje ganėtinai dažnas vidurių užkietėjimas, net iki 40 % skundžiasi šiuo simptomu.[27] Pagal gautus rezultatus galima teigti, kad TEO nei pagerina nei pablogina artimuosius rezultatus susijusius su vidurių užkietėjimu.
4. Išmatų nelaikymas.
Išmatų nelaikymas vertintas pagal Pescatori standartizuotą klausimyną. Dujų ir gleivių nelaikymo atvejų praėjus 1 mėnesiui po operacijos sumažėjo nuo 2,13 balo iki 2,11 balo, tačiau ne
21
statistiškaireikšmingai (p>0,05), kietų išmatų nelaikymo dažnis po operacijos praėjus 1 mėnesiui nepakito.Skystų išmatų nelaikymo dažnis po operacijos statistiškai reikšmingai sumažėjo nuo 3,07 balo iki 3,02 balo (p<0,05).
Nagrinėjant literatūrą pastebėta, kad 3-4 % pacientų būnaartimoji komplikacija - išmatų nelaikymas, kuris vėliau, po 5-6 mėnesių atsistato savaime.[25] Kai kurių autorių teigimu ši komplikacija pasitaiko dėl neatsargaus manipuliavimo rektoskopu. [7] Šia anketos dalimi buvo bandoma įvertinti ar mūsų tiriamiesiems buvo ši komplikacija, tačiau pagal gautus rezultatus matome, kad statistiškai reikšmingo pokyčio susijusio su padidėjusiu išmatų nelaikymu po operacijos nėra.
Šie rezultatai parodo, kad nėra statistiškai reikšmingų pokyčių prieš ir po operacijos. Galima teigti, kad TEO yra veiksmingas ir saugus būdas šalinti tiesiosios žarnos adenomas.
22
5.
IŠVADOS
1. Pacientai, kurie jautė pilvo skausmus prieš operaciją, po operacijos praėjus 1 mėnesiui jo nebejautė.
2. Vertinant tuštinimosi dažnį pastebėta, kad statistiškai reikšmingų pokyčių taip pat nėra. Galima teigti, kad TEO nedaro įtakos tuštinimosi dažniui.
3. Vertinant išmatų nelaikymą balai buvo vertinami pagal Pescatori klausimyną. Vienintelis statistiškai reikšmingas pokytis buvo gautas skystų išmatų nelaikyme. Praėjus 1 mėnesiui po operacijos, balai padidėjo nuo 3,07 iki 3,12.
23
6.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Macrae, F. (2017). Approach to thepatientwithcolonicpolyps. [online] Available at: https://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/approach-to-the-patient-with-
colonic-polyps?source=search_result&search=rectal%20polyps&selectedTitle=1~130#PATIENT_INF ORMATION [Accessed 10 May 2017.06.05
2. Saur, N. andBleier, J. (2017). Transanalendoscopicsurgery (TES). [online] Available at: Saur,
N. andBleier, J. (2017). [online] Available at:
https://www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/contents/transanal-endoscopic-surgery-tes?source=search_result&search=why%20choose%20TES&selectedTitle=1~150 [Accessed 10 May 2017]. [Accessed 10 May 2017].
3. Tebala, G. (2015). Historyofcolorectalsurgery. InternationalJournalofColorectalDisease, 30(6), pp.723-748.
4. Quaresima S, Balla A, Franceschilli L, La Torre M, Iafrate C, Shalaby M et al.
TransanalMinimallyInvasiveSurgeryforRectalLesions. JSLS :
JournaloftheSocietyofLaparoendoscopicSurgeons. 2016;20(3):e2016.00032.
5. Fowler DC, White SA (1991) Briefclinicalreport: laparoscopicassistedsigmoidresection. SurgLaparoscEndosc 1:183–188
6. Spinelli A, Montroni I. Minimallyinvasivecolorectalsurgery: doweallspeakthesamelanguage?. ColorectalDisease. 2015;17(10):837-838.
7. Jotautas V, Strupas K, Poškus E, Šeininas D. Tiesiosios žarnos navikų gydymas transanaline endoskopine mikrochirurgija. 2005
8. D'Hondt M, Yoshihara E, Dedrye L, Vindevoghel K, Nuytens F, Pottel H. TransanalEndoscopicOperationforBenignRectalLesionsand T1 Carcinoma. JSLS : JournaloftheSocietyofLaparoendoscopicSurgeons. 2017;21(1):e2016.00093.
9. Hur H, Bae S, Han Y, Kang J, Min B, Baik S et al. TransanalEndoscopicOperationforRectalTumor. SurgicalLaparoscopy, Endoscopy&PercutaneousTechniques. 2016;26(3):236-243.
10. Doornebosch P, Gosselink M, Neijenhuis P, Schouten W, Tollenaar R, deGraaf E. Impactoftransanalendoscopicmicrosurgeryonfunctionaloutcomeandqualityoflife.
InternationalJournalofColorectalDisease. 2008;23(7):709-713.
11. Valsdottir E, Yarandi S, Marks J, Marks G.
Qualityoflifeandfecalincontinenceaftertransanalendoscopicmicrosurgeryforbenignandmalignant rectallesions. SurgicalEndoscopy. 2013;28(1):193-202.
24
12. Guerrieri M, Baldarelli M, Morino M, Trompetto M, Darold A, Selmi I et al. Transanalendoscopicmicrosurgeryinrectal adenomas: ExperienceofsixItaliancentres. DigestiveandLiverDisease. 2006;38(3):202-207.
13. Morino M, Allaix M, Famiglietti F, Caldart M, Arezzo A.
Doesperitonealperforationaffectshort-andlong-termoutcomesaftertransanalendoscopicmicrosurgery?. SurgicalEndoscopy. 2012;27(1):181-188.
14. Clerico G, Gallo G, RealisLuc A, Trompetto M.
Transanalendoscopicmicrosurgeryforperirectaldermoidcysts. TechniquesinColoproctology. 2017;21(4):319-320.
15. Serra-Aracil X, Mora-Lopez L, Alcantara-Moral M, Caro-Tarrago A, Navarro-Soto S. Transanalendoscopicmicrosurgerywith 3-D (TEM) orhigh-definition 2-D transanalendoscopicoperation (TEO) forrectaltumors. A prospective, randomizedclinicaltrial. InternationalJournalofColorectalDisease. 2014;29(5):605-610.
16. Basso L, Pescatori M, Kikuchi R.
Transanalendoscopicmicrosurgeryformanagementofearlyinvasivecancer. DiseasesoftheColon&Rectum. 1996;39(7):827-828.
17. Sailer M, Möllmann C. IndikationundTechnikdertransanalendoskopischenOperation. DerChirurg. 2012;83(12):1049-1059.
18. Middleton P, Sutherland L, Maddern G. TransanalEndoscopicMicrosurgery: A SystematicReview. DiseasesoftheColon&Rectum. 2005;48(2):270-284.
19. Sirikurnpiboon S. Single-accesslaparoscopicrectalcancersurgeryusingtheglovetechnique. AsianJournalofEndoscopicSurgery. 2014;7(3):206-213.
20. Ganai S, Kanumuri P, Rao R, Alexander A.
LocalRecurrenceAfterTransanalEndoscopicMicrosurgeryforRectalPolypsandEarlyCancers. AnnalsofSurgicalOncology. 2006;13(4):547-556.
21. Kunitake H. TransanalEndoscopicMicrosurgeryforRectalTumors: A Review. ThePermanenteJournal. 2012;16(2).
22. Bretagnol F, Merrie A, George B, Warren B, Mortensen N. Localexcisionofrectaltumoursbytransanalendoscopicmicrosurgery. BritishJournalofSurgery. 2007;94(5):627-633.
23. Gee P. ShiftingGasArtefactSign: Earlysonographicdetectionofpneumoperitoneum. EmergencyMedicineAustralasia. 2011;23(5):647-650.
25
24. Hompes R, McDonald R, Buskens C, Lindsey I, Armitage N, Hill J et al. Completionsurgeryfollowingtransanalendoscopicmicrosurgery: assessmentofqualityandshort-andlong-termoutcome. ColorectalDisease. 2013;15(10):e576-e581.
25. Sakuyama T, Takamura S, Takahashi N. TransanalEndoscopicMicrosurgery (TEM). NipponDaichoKomonbyoGakkaiZasshi. 1999;52(10):1095-1102.
26. Amos-Landgraf J, Heijmans J, Wielenga M, Dunkin E, Krentz K, Clipson L et al. Sexdisparityincolonicadenomagenesisinvolvespromotionbymalehormones,
notprotectionbyfemalehormones. ProceedingsoftheNationalAcademyofSciences. 2014;111(46):16514-16519.
26
PRIEDAI
Anketa
Ši anketa yra anoniminė. Surinkti duomenys bus panaudoti rengiant mokslinį darbą, visi rezultatai bus pateikiami apibendrinti.Prašome apibraukti teisingiausią atsakymą.Užpildžius anketą, įdėkite ją į voką ir
išsiųskite nurodytu adresu.
1. IŠMATŲ NELAIKYMAS Prieš operaciją
Kaip dažnai patirdavote dujų ar gleivių nelaikymą? A) Mažiau kaip kartą per savaitę
B) Vieną ar daugiau kartų per savaitę C) Kiekvieną dieną
Kaip dažnai patirdavote skystų išmatų nelaikymą? A) Mažiau kaip kartą per savaitę
B) Vieną ar daugiau kartų per savaitę C) Kiekvieną dieną
Kaip dažnai patirdavote kietų išmatų nelaikymą? A) Mažiau kaip kartą per savaitę
B) Vieną ar daugiau kartų per savaitę C) Kiekvieną dieną
1 mėn po operacijos
Kaip dažnai patirdavote dujų ar gleivių nelaikymą? A) Mažiau kaip kartą per savaitę
B) Vieną ar daugiau kartų per savaitę C) Kiekvieną dieną
Kaip dažnai patirdavote skystų išmatų nelaikymą? A) Mažiau kaip kartą per savaitę
B) Vieną ar daugiau kartų per savaitę C) Kiekvieną dieną
Kaip dažnai patirdavote kietų išmatų nelaikymą? A) Mažiau kaip kartą per savaitę
B) Vieną ar daugiau kartų per savaitę C) Kiekvieną dieną
2. SKAUSMAS Prieš operaciją
Ar jautėte pilvo skausmus? A) Taip
B) Ne
Kaip dažnai vargino pilvo skausmas? A) Mažiau kaip kartą per savaitę B) Vieną ar daugiau kartų per savaitę C) Kiekvieną dieną
Ką darydavote, kad sumažintumėte skausmą? A) Palengvėja pasituštinus
B) Vartoju vaistus nuo skausmo C) Praeina savaime
1 mėn po operacijos
Ar jautėte pilvo skausmus? A) Taip
27 Kaip dažnai vargino pilvo skausmas?
A) Mažiau kaip kartą per savaitę B) Vieną ar daugiau kartų per savaitę C) Kiekvieną dieną
Ką darydavote, kad sumažintumėte skausmą? A) Palengvėja pasituštinus
B) Vartoju vaistus nuo skausmo C) Praeina savaime
3. TUŠTINIMASIS
Prieš operaciją
Ar vargino vidurių užkietėjimas? A) Taip
B) Ne
Kaip dažnai tuštinotės?
A) Mažiau kaip kartą per savaitę B) Vieną kartą per savaitę C) 2-4 kartus per savaitę D) Kiekvieną dieną E) Keletą kartų per dieną Ar jautėte skausmą tuštinantis? A) Visada
B) Dažnai C) Kartais D) Niekada
Ar pastebėdavote išmatose kraujo? A) Visada
B) Dažnai C) Kartais E) Niekada
1 mėn po operacijos
Ar vargino vidurių užkietėjimas? A) Taip
B) Ne
Kaip dažnai tuštinotės?
A) Mažiau kaip kartą per savaitę B) Vieną kartą per savaitę C) 2-4 kartus per savaitę D) Kiekvieną dieną E) Keletą kartų per dieną Ar jautėte skausmą tuštinantis? A) Visada
B) Dažnai C) Kartais D) Niekada
Ar pastebėdavote išmatose kraujo? A) Visada
B) Dažnai C) Kartais E) Niekada
