• Non ci sono risultati.

NERIMO IR DEPRESIJOS SIMPTOMŲ RAIŠKA IR SĄSAJOS SU SOCIODEMOGRAFINIAIS VEIKSNIAIS SERGANT PSICHOZINIAIS SUTRIKIMAIS

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "NERIMO IR DEPRESIJOS SIMPTOMŲ RAIŠKA IR SĄSAJOS SU SOCIODEMOGRAFINIAIS VEIKSNIAIS SERGANT PSICHOZINIAIS SUTRIKIMAIS"

Copied!
36
0
0

Testo completo

(1)

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS LSMUL KK PSICHIATRIJOS KLINIKA

BAIGIAMASIS MAGISTRINIS MOKSLINIS DARBAS

NERIMO IR DEPRESIJOS SIMPTOMŲ RAIŠKA IR SĄSAJOS SU

SOCIODEMOGRAFINIAIS VEIKSNIAIS SERGANT PSICHOZINIAIS

SUTRIKIMAIS

Parengė: Eglė Krūminytė

LSMU MA MF VI kursas 8 grupė Mokslinis vadovas:

Doc. Dr. Benjaminas Burba LSMUL KK Psichiatrijos klinika

(2)

2

TURINYS

1. SANTRAUKA ... 3

2. SUMMARY ... 4

3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5

4. LSMU BIOETIKOS KOMITETO LEIDIMAS... 5

5. MEDICINOS ETIKOS KOMISIJOS LEIDIMAS ... 5

6. SANTRUMPOS ... 6

7. SĄVOKOS ... 7

8. ĮVADAS ... 8

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

10.1 Nerimo ir depresijos simptomai sergant psichoziniais sutrikimais ... 10

10.2. Depresijos ir nerimo simptomų etiologija ... 11

10.3. Sociodemografinių veiksnių įtaka sergant psichoziniais sutrikimais... 12

11. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 14

12. REZULTATAI ... 15

12.1. Sociodemografiniai duomenys ... 15

12.2. Nerimo ir depresijos simptomų raiška ... 17

12.3. Nerimo ir depresijos simptomų sąsajos su sociodemografiniais veiksniais ... 20

13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 24

14. IŠVADOS ... 27

15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 28

16. LITERATŪRA ... 29

(3)

3

1. SANTRAUKA

Darbo pavadinimas: Nerimo ir depresijos simptomų raiška ir sąsajos su sociodemografiniais veiksniais

sergant psichoziniais sutrikimais.

Darbo autorius: Eglė Krūminytė Mokslinis vadovas: Doc. Dr. B. Burba

Tyrimo tikslas: Atskleisti ir įvertinti pacientų, sergančių psichoziniais sutrikimais, nerimo ir depresijos

simptomų raišką ir sąsajas su sociodemografiniais veiksniais.

Metodai: Tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu, LSMUL KK Psichiatrijos Klinikoje ir VšĮ KRL

Psichiatrijos Klinikos Aleksoto ir Marių sektoriuose. Tiriamieji - tyrimo metu psichiatrijos skyriuose gydyti, psichoziniais sutrikimais (F20-F29) sergantys pacientai. Duomenų surinkimui buvo sudarytas klausimynas. Viso išanalizuotos 165 anketos. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 23 ir Excell 2010 programas.

Tyrimo rezultatai: Pagal lytį 165 tiriamuosius sudarė: 95 moterys ir 70 vyrų. Amžiaus vidurkis 42,9 metai

(nuo 18-80 m.). Nerimo ir depresijos simptomų raiška analizuota mėnesio laikotarpyje. Amžiaus skirstinių vidutiniai rangai: 36,93 – pacientų, kurie jautė blogą nuotaiką daugiau kaip 5 kartus; 49,84 – pacientų, kurie blogos nuotaikos nejautė (p=0,019). Kasdien blogą nuotaiką jautė: 31 pacientas, kurie buvo nepalankioje socialinėje aplinkoje (per paskutinius metus patyrė seksualinę, fizinę ar psichologinę prievartą) ir 17 – prievartos nepatyrę (p=0,002). Suicidinių minčių turėjo: 35 pacientai, sergantys psichikos liga ilgiau nei 10 metų ir 10 pacientų, sergančių iki 1 metų (p=0,036). Nerimo jausmą jautė 5 ir daugiau kartų: 3 pacientai, turintys gyvenimo partnerį/ę, 27 – neturintys partnerio/ės (p=0,001).

Išvados: 1. Psichoziniais sutrikimais sergančių pacientų grupėje, nustatyti daugiausia paplitę

sociodemografiniai veiksniai: jaunas amžius (31-50 metų), neturėjimas gyvenimo partnerio/ės, nepalanki socialinė aplinka (patirta fizinė, seksualinė ar psichologinė prievarta), polinkis į piktnaudžiavimą (alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis ar kt.), ilgesnė nei 10 metų psichikos sutrikimo trukmė. 2. Tiriamųjų grupėje nustatyti daugiausia pasireiškę nerimo ir depresijos simptomai: bloga nuotaika, suicidinės mintys, kasdieninės ir fizinės veiklos interesų mažėjimas, nerimo jausmas. 3. Jaunesni, esantys nepalankioje socialinėje aplinkoje (patyrę prievartą), ilgesnį laiką sergantys psichikos liga pacientai yra labiau linkę jausti depresijos simptomus. Pacientai neturintys gyvenimo partnerio/ės yra labiau linkę jausti nerimo simptomus.

Rekomendacijos: Psichoziniais sutrikimais sergančių ambulatorinių pacientų gydyme ir stebėjime būtų tikslinga vertinti atsirandančius nerimo ir depresijos simptomus, atsižvelgiant į būdingas sociodemografinių veiksnių ir klinikinių simptomų sąsajas.

(4)

4

2. SUMMARY

The title of the study: Anxiety and depression symptoms and correlations with sociodemographic factors

in patients with psychotic disorders.

The author of the study: Eglė Krūminytė Scientific adviser: Assoc. Prof. Dr. B. Burba

A Statement of purpose: To discover and evaluate symptoms of anxiety and depression and correlations

with sociodemographic factors in patients with psychotic disorders.

Methods: The study was conducted using questionnaire, at Hospital of Lithuanian University of Health

Sciences Kaunas Clinics Psychiatric Clinic and at Hospital of Kaunas Republican Psychiatric Clinic Marios and Aleksotas Departments. The study included psychiatric clinic patients with psychotic disorders (F20-F29). A total of 165 questionnaires were analyzed. Statistical analysis was performed using IBM SPSS 23 and Excel 2010 programs.

The result of the study: The sample consisted of 95 females and 70 males. The median age – 42,9 years

old (ranged from 18 years of age to 80). Age distributions of average ratings: 36,93 of the patients who were found to be in a bad mood more than 5 times; 49,84 of the patients who did not experience a negative mood (p=0,019). Patients who exhibited a negative mood on a daily basis: 31 individuals who had experienced some form of abuse (phsysical, sexual or psychological) within the previous year; 17 patients who did not experience abuse (p=0,02). Patients who had experienced suicidal thoughts: 35 patients who had been diagnosed with psychotic disorder more than 10 years; 10 patients who had been diagnosed with psychotic disorder within the past year (p=0,036). Patients who showed signs of anxiety more than 5 times: 3 of the individuals had a life partner, while 27 patients had no life partner (p=0,001).

Conclusions: 1. The most common sociodemographic factors in patients with psychotic disorders are

predominately younger in age (31-50 years of age), have no life partner, unfavorable social environment (suffered a violence within the past year) and have a predisposition to overuse drugs, alcohol, etc. 2. The most common symptoms included: bad mood, suicidal thoughts, decreased interest in physical or everyday activity and feelings of anxiety. 3. Younger patients, patients who were in unfavorable social environment and patients who have been diagnosed with long term mental illness are more likely to feel depressive symptoms. Patients with no life partner are more likely to show signs of anxiety.

Recommendation: It would be advisable to observe and evaluate appearing symptoms of anxiety or

depression in outpatients with psychotic disorders, according to correlation between the patient’s clinical symptoms and the sociodemographic risk factors.

(5)

5

3. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo. Rėmėjų paramos nebuvo.

4. LSMU BIOETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Pritarimas dėl mokslinio - tiriamojo darbo vykdymo, LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC – MF – 04, išdavimo data: 2016 - 09 - 13.

5. MEDICINOS ETIKOS KOMISIJOS LEIDIMAS

Pritarimas dėl mokslinio - tiriamojo darbo vykdymo VšĮ Kauno Respublikinėje Ligoninėje Psichiatrijos Klinikos Aleksoto ir Marių sektoriuose, leidimas Nr. 5 – 1095 (1.12), išdavimo data: 2016 – 11 – 07.

(6)

6

6. SANTRUMPOS

LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos VšĮ KRL – Viešoji įstaiga Kauno Respublikinė ligoninė

TLK-10-AM – Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija, dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas Australijos modifikacija

BDI – Beko depresijos skalė (angl. Beck Depression Inventory)

MINI – Tarptautinis neuropsichiatrinis interviu (angl. Mini International Neuropsychiatric Interview) LSAS – Liebovitzo socialinio nerimo skalė (angl. Liebowitz Social Anxiety Scale)

(7)

7

7. SĄVOKOS

Abulija – liguistas valios netekimas, neveiklumas, pasireiškiantis interesų, siekių nebuvimu. Anhedonija – psichikos sutrikimas, kai nesugebama jausti džiaugsmo arba malonumo. Anergija – psichiatrinis sutrikimas, kai sumažėja psichinis, judesių ir kalbos aktyvumas.

Alogija – mąstymo sutrikimas, kai išnyksta loginis nuoseklumas ir mintys tampa nesuprantamos, išvados neatitika tikrovės, nors yra grindžiamos realiais faktais, dažnai būna beprasmės ar kliedesinio pobūdžio. Afektas – staiga pasireiškianti trumpalaikė audringa emocinė reakcija (teigiama arba neigiama), sukeliama vidinių ar išorinių veiksnių. Gali atsirasti somatinių ir vegetacinių pakitimų.

Neadekvatus afektas – išgyvenimų, situacijos turinio neatitinkantis arba jiems prieštaringas afektas. Akatizija – negalėjimas ilgesnį laiką išbūti vienoje padėtyje (sėdėti, gulėti ir pan.) ar ką nors daryti. Ligonis nuolat juda, keičia padėtį, jį vargina kankinantis diskomforto jausmas.

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas - tai nerimo sutrikimas, kuriam būdingos nepagrįstos mintys ir baimės (obsesijos), kurios verčia žmogų atlikinėti tam tikrus ritualus arba kartoti veiksmus po kelis kartus (kompulsijos). [64]

(8)

8

8. ĮVADAS

Psichoziniai sutrikimai – tai vienos iš sunkiausių, sveikatą žalojančių ir negalią sukeliančių būklių [1]. Šizofrenija yra dažniausias ir svarbiausias psichozinis sutrikimas, kuriuo serga 1% pasaulio žmonių [2]. Mokslinėje literatūroje gausiai analizuojami šizofreninio spektro psichoziniai sutrikimai [3]. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-10-AM) šie sutrikimai skirstomi į F20 – F29 kodus, kurie apima: šizofrenijos, šizotipinio ir kliedesinio sutrikimo diagnozes [4]. Lietuvoje 2015 metais, metinis ligotumas psichoziniais sutrikimais (F20 – F29) siekė 639.99 atv./100000 gyventojų, sergamumas – 58,45 atv./100000 gyventojų. Naujai užregistruotų atvejų buvo 13,56/100000 gyventojų[5].Panašus paplitimas vyrauja ir kitose šalyse [1, 6, 7, 8]. Jau nuo XX amžiaus pradžios mokslinių straipsnių autoriai analizuoja plačiai paplitusius sociodemografinius veiksnius, šizofrenija ir su ja susijusiais psichoziniais sutrikimais sergančių pacientų grupėje. Didžioji pacientų dalis – jauni, gimę ir augę didesnės urbanizacijos miestuose, žemesnio išsilavinimo, patiriantys socialinį atstūmimą, gaunantys mažesnes pajamas, bedarbiai ir vieniši asmenys [1, 9, 10]. Literatūroje taip pat aprašomi dažni nerimo ir depresijos simptomai, psichoziniais sutrikimais sergančių pacientų grupėje bei galimas jų ryšys su sociodemografiniais veiksniais [11, 12, 13]. 2010 metais Europoje psichozinių sutrikimų gydymui buvo išleista trečia pagal dydį suma skirta galvos smegenų sutrikimams gydyti - 93.9 bilijonai eurų [14]. Mokslinės literatūros autoriai teigia, kad taikant efektyvią depresijos ir nerimo simptomų prevenciją, būtų galima pagerinti ambulatorinių pacientų gyvenimo kokybę, sumažinti psichozinių ligų progresavimą, rehospitalizacijų skaičių ir taip išvengti papildomų gydymo sąnaudų [15, 16].

Šiame tyrime siekiama ištirti nerimo ir depresijos simptomų raišką ir galimas sąsajas su tam tikrais sociodemografiniais veiksniais, sergant šizofreninio spektro psichoziniais sutrikimais. Žinant pacientams būdingas sociodemografinių veiksnių ir klinikinių simptomų sąsajas, būtų galima lengviau orientuotis, kuriuos ambulatorinius pacientus reikia atidžiau stebėti ir taikyti atitinkamą prevenciją.

(9)

9

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo objektas:

LSMU ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos ir VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto ir Marių sektorių pacientai, sergantys psichoziniais sutrikimais.

Darbo tikslas:

Atskleisti ir įvertinti pacientų, sergančių psichoziniais sutrikimais, nerimo ir depresijos simptomų raišką ir sąsajas su sociodemografiniais veiksniais.

Darbo uždaviniai:

1) Išsiaiškinti kai kurių sociodemografinių veiksnių paplitimą, psichoziniais sutrikimais sergančių pacientų grupėje.

2) Nustatyti nerimo ir depresijos simptomų raišką, per tam tikrą laikotarpį, psichoziniais sutrikimais sergančių pacientų grupėje.

3) Išsiaiskinti sociodemografinių veiksnių sąsajas su nerimo ir depresijos simptomais, psichoziniais sutrikimais sergančių pacientų grupėje.

(10)

10

10. LITERATŪROS APŽVALGA

10.1 Nerimo ir depresijos simptomai sergant psichoziniais sutrikimais

Psichoziniais sutrikimais serga apie 3% pasaulio žmonių [1]. Tačiau klasikiniu psichoziniu sutrikimu yra laikoma šizofrenija. Tai liga, pritraukianti daugelio klinicistų bei mokslininkų dėmesį [17], o jos diagnozę apibūdinantys kriterijai išlikę jau daugiau kaip 100 metų [18]. Šizofrenija ir su ja susiję psichoziniai sutrikimai (F20-F29) TLK-10-AM klasifikacijoje atitinka diagnozių kodus: šizofrenija (F20), šizotipiniai (F21), nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai (F22), ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai (F23), indukuotas kliedesinis sutrikimas (F24), šizoafektinis sutrikimas (F25), kiti neorganiniai psichoziniai sutrikimai (F28) ir nepatikslinta neorganinė psichozė (F29) [4]. Sergamumas psichoziniais sutrikimais siejamas ir su daugybinėmis socialinėmis disfunkcijomis darbo aplinkoje, tarpasmeniniuose santykiuose bei asmens savarankiškume [19].

Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad pacientai, sergantys psichoziniais sutrikimais, dažnai patiria depresijos ir nerimo simptomus [20, 21, 22, 23]. Depresijos epizodai pasireiškia 25–75% pacientų, sergančių šizofreninio spektro psichoziniais sutrikimais [24, 25, 26]. Kiti autoriai teigia, kad 20-80%, sergančių šizofrenija, kažkuriuo savo gyvenimo laikotarpiu patiria sunkų depresijos epizodą [27, 28]. Panašus paplitimas nurodomas esant ir nerimo simptomams: 16–85% pacientų, sergančių šizofreninio spektro psichoziniais sutrikimais patiria nerimo simptomus [29]. Pallanti su bendraautoriais [22] atliko sisteminę literatūros apžvalgą, kurioje teigia, kad 13–36% šizofrenija sergančių pacientų turi socialinio nerimo sutrikimą. 2013 metais, Hartley atliktoje literatūros apžvalgoje [24], pateikiami tam tikrų tyrimų rezultatai: Australijoje tiriant šizofreninio spektro psichozinių sutrikimų pacientų populiaciją nustatyta, kad 17% pacientų buvo diagnozuotas fobinio nerimo sutrikimas, 13% – obsesinis–kompulsinis sutrikimas (OKS) ir 12% – generalizuotas nerimo sutrikimas. Kitas tyrimas atskleidė, kad iš 49% dalyvių, sergančių šizofrenija ar šizofreninio spektro psichoziniais sutrikimais, 27% pacientų sirgo sunkia depresija, 29% – turėjo OKS ir 11% pacientų turėjo panikos atakas [24]. 2015 metais atlikta 52 tyrimų metanalizė, kurioje buvo analizuojami 4,032 pacientai, sergantys šizofreninio spektro psichoziniais sutrikimais. Nustatyta, kad 38,3% pacientų kentėjo nuo socialinionerimo sutrikimo [30].

Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad pacientai, turintys išreikštus nerimo ir depresijos simptomus ir sergantys šizofrenija ar su ja susijusiais psichoziniais sutrikimais, yra mažiau savimi pasitikintys [31, 32, 33] tarp jų vyrauja dažnesnės suicidinės tendencijos [34, 35], didesnis rehospitalizacijų skaičius [36], jų

(11)

11

darbingumo lygis yra mažesnis, o gyvenimo kokybė blogesnė nei pacientų, sergančių šizofreninio spektro psichoziniais sutrikimais ir neturinčių nerimo ar depresijos simptomų [36, 37, 38, 39]. Literatūroje nurodoma, kad psichoziniais sutrikimais sergančių pacientų gyvenimo kokybė yra trečia pagal blogumą, po Parkinsono liga ir sunkia depresija sergančių pacientų [40]. Nustatyta stipri koreliacija tarp depresijos, nerimo simptomų ir gyvenimo kokybiškumo, sergant šizofreninio spektro psichoziniais sutrikimais [41]. Depresijos ir nerimo simptomai ne tik blogina pacientų gyvenimo kokybę, bet ir skatina pozityvių šizofrenijos simptomų paūmėjimą: haliucinacijas, kliedesius, nenuoseklų mąstymą ir neadekvatų elgesį [24, 42, 43, 44]. Tačiau, šiuo metu nepakanka duomenų atsakyti į klausimą ar nerimo ir depresijos simptomai yra psichozinių sutrikimų rezultatas, ar tai asmeninių, kultūrinių ir sociodemografinių veiksnių pasekmė [23].

10.2. Depresijos ir nerimo simptomų etiologija

Kai kurių autorių nuomone, dažna depresijos simptomų priežastis yra polinkis į piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis bei alkoholiu, kas skatina abstinencijos sindromo atsiradimą. Depresijos simptomai gali atsirasti ir kaip nepageidaujama reakcija į vaistą, vartojant antipsichozinius vaistus, ar pasireikšti kaip natūrali psichologinė reakcija į psichinę ligą [45]. Kiti autoriai teigia, kad depresija gali būti integrali šizofreninio proceso dalis [28]. Depresijos simptomus svarbu diferencijuoti nuo negatyvių

šizofrenijos simptomų: abulijos, anhedonijos, anergijos, alogijos, blankaus afekto, socialinės atskirties [45, 46]. Literatūroje išskiriamos dvi savybės, padedančios diferencijuoti simptomus: liūdna nuotaika, rodanti depresijos simptomus ir blankus afektas, rodantis negatyvius šizofrenijos simptomus. Nurodomi ir kiti simptomai, padedantys diferencijuoti depresijos simptomatiką: beviltiškumo, bejėgiškumo, menkavertiškumo, kaltės, nerimo jausmas ir suicidinės mintys [28].

Literatūroje nurodoma, kad nerimo simptomai gali atsirasti sergant psichoziniais sutrikimais dėl patiriamų bauginančių haliucinacijų, iliuzijų ar nepriklausomai nuo jų. Nerimo simptomus gali skatinti narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimas. Antipsichoziniai vaistai gali sukelti nepageidaujamas reakcijas, primenančias nerimo simptomus: akatizija ir OKS. Pacientai jaučiantys socialinį nerimą, vengiantys bendravimo, gali turėti socialinės fobijos sutrikimą, provokuojantį nerimo simptomus. Tačiau, interesų rato mažėjimą visuomeninėse situacijose taip pat reikia skirti nuo negatyvių šizofrenijos simptomų [47]. Kiti autoriai teigia, kad nerimo jausmas, sergant psichoziniais sutrikimais, yra susijęs su gėdos ir menkavertiškumo būsenomis, kurios ir skatina nerimo simptomus [23].

(12)

12

10.3. Sociodemografinių veiksnių įtaka sergant psichoziniais sutrikimais

Suomijoje atliktas tyrimas, kuriuo metu buvo apklausti šizofreninio spektro psichoziniais sutrikimais sergantys pacientai (n=8028). Nustatyta, kad depresijos simptomai, pagal Beko depresijos skalę (BDI), buvo labiau išreikšti neturintiems partnerio, žemesnio išsilavinimo ir gaunantiems mažesnes pajamas pacientams, lyginant su bendrąja populiacija [48]. Read su bendraautoriais [49] teigia, kad nerimo ir depresijos simptomų atsiradimui didelę įtaką daro nepalanki socialinė aplinka - patirta seksualinė, fizinė ar psichologinė prievarta iš kito asmens. Bebbington savo tyrime [50] nustatė, kad tarp pacientų, patyrusių seksualinę prievartą, 5,5 kartus daugiau buvo pacientų, sergančių psichoziniais sutrikimais, nei jais nesergančių. Mueser ir kiti autoriai [51], savo tyrime analizavo daugiau kaip 700 pacientų, kurie turėjo sunkius psichinius sutrikimus, o du trečdaliai iš jų buvo sergantys šizofreninio spektro pschoziniais sutrikimais. Autoriai pateikia panašų skaičių pacientų patyrusių tiek seksualinę, tiek fizinę prievartą. Patirta prievarta iš kito asmens siejama ne tik su depresijos ir nerimo simptomais, sumažėjusiu psichosocialiniu funkcionavimu, bet ir pozityviais šizofrenijos simptomais ypač haliucinacijų paūmėjimu [52].

Pasak mokslinės literatūros autorių, sergantiems šizofrenija ar su ja susijusiais pzichoziniais sutrikimais, nerimo simptomai dažniau pasireiškia jaunesnio amžiaus pacientams [45]. Skokou ir Gourzis [53] atliko tyrimą, kuriame tyrė 88 pacientus sergančius paranoidine šizofrenija. Autoriai analizavo sociodemografinių veiksnių įtaką pacientų socialiniam funkcionavimui. Paaiškėjo, kad nerimo ir depresijos simptomai buvo stipriau išreikšti tarp jaunų (<30 metų), neturinčių partnerio, gyvenančių labiau urbanizuotuose miestuose ir daugiau vyriškos lyties pacientų. Pasak Faravelli ir bendraautorių [54], šizofrenija sergantiems pacientams, depresijos ir nerimo simptomų rizika didėja su amžiumi: kuo ankščiau prasideda liga, tuo ankščiau gali prasidėti depresijos ir nerimo simptomai. Tačiau kiti autoriai [55] teigia, kad depresijos simptomai dažniau gali pasireikšti esant vėlyvai ligos pradžiai.

Rodgers atliktame tyrime [56] nustatė, kad šizofreninio spektro psichozinių sutrikimų tarpe, nerimo simptomus daugiau jaučia vyriškos lyties atstovai ir turintys polinkį į piktnaudžiavimą alkoholiu ir/ar narkotinėmis medžiagomis. Maciukiewicz su bendraautoriais [57] išskiria, kai kuriuos sociodemografinius veiksnius, kaip depresiją skatinančius ir psichosocialinę adaptaciją sunkinančius faktorius, tarp pacientų, sergančių šizofreninio spektro psichoziniais sutrikimais. Autoriai nurodo, kad depresijos simptomai yra labiau išreikšti (pagal BDI skalę) tarp vienišų, jaunesnio amžiaus ir daugiau moteriškos lyties pacienčių. Tarp jų dažniau vyrauja ir suicidinės tendencijos [57].

(13)

13

Suicidinis elgesys yra dažna mirties priežastis (4-5%) tarp šizofrenija sergančių pacientų ir siejamas su depresijos simptomų atsiradimu [58]. 2011 metais Kao ir Liu [59] atliko tyrimą, kuriame nustatė, kad tarp sergančių šizofreninio spektro psichoziniais sutrikimais pacientų, nesusituokę ir vyriškos lyties atstovai, yra mažiau linkę galvoti apie savižudybę nei susituokusios moterys. Muller su bendraautoriais [60] papildė šią teoriją, atlikdami tyrimą ir nustatydami, kad tarp pacientų sergančių šizofreninio spektro psichoziniais sutrikimais, suicidines mintis dažniau išsako neturinčios vaikų, moteriškos lyties atstovės. Kiti autoriai teigia, kad psichoziniais sutrikimais sergančių pacientų grupėje, šeimyninė padėtis, amžius ir išsilavinimas neturi įtakos pacientų suicidinėms intencijoms [61].

(14)

14

11. TYRIMO METODIKA IR METODAI

Tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu, gavus LSMU bioetikos centro ir medicinos etikos komisijos leidimus. Anketas pildė pacientai, kurie tyrimo metu (2016.09.01 – 2016.12.31) buvo gydomi LSMUL KK Psichiatrijos Klinikoje ir VšĮ Kauno Respublikinės Ligoninės Psichiatrijos Klinikos Aleksoto ir Marių sektoriuose. Tyrime dalyvavo vyresni nei 18 metų (≥18m.) pacientai, sergantys šizofreninio spektro psichoziniais sutrikimais, kurie atitiko TLK-10-AM diagnozių: F20-F29 kodus. Viso surinktos 184 anketos, iš kurių buvo tinkamos 165 anketos. Į tyrimą nebuvo įtraukta 19 anketų dėl netikslių atsakymų į pateiktus anketos klausimus. Tiriamieji buvo informuoti apie tyrimą, pasirašydami sutikimo formą (žr. 1 priedas). Pacientų konfidencialumas buvo išlaikytas. Respondentai apklausti vieną kartą.

Duomenų surinkimui buvo sudarytas ir pateiktas klausimynas (žr. 2 priedas). Anketą sudarė dvi dalys. Pirmoje dalyje buvo nagrinėjami pacientų sociodemografiniai duomenys: lytis (moteris, vyras), amžius, socialinė padėtis, šeimyninė padėtis, gyvenamoji vieta, polinkis į piktnaudžiavimą (narkotinėmis medžiagomis, alkoholiu, azartiniais lošimais ar kt.), socialinė aplinka (stresiniai įvykiai per paskutinius metus prieš hospitalizavimą), duomenys apie sergamumą psichikos ir gretutinėmis somatinėmis ligomis. Antroje dalyje buvo vertinama nerimo ir depresijos simptomų (blogos nuotaikos, nerimo, kaltės jausmo, interesų mažėjimo, suicidinių minčių, aktyvumo fizinėje, kasdieninėje ir profesinėje veikloje) raiška per paskutinį mėnesį prieš patenkant į psichiatrijos ligoninę. Atliekant rezultatų analizę ir lyginant gautus duomenis, buvo ieškoma galimų sąsajų tarp sociodemografinių veiksnių ir nerimo, depresijos simptomų. Gauti duomenys buvo išnagrinėti ir susisteminti.

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 23 ir Excell 2010 programas. Kokybinių požymių priklausomumas nustatytas naudojantis Chi-kvadratu. Norint palyginti kiekybinius požymius grupėse ir esant mažoms imtims, ar imtims, kurių skirstiniai netenkino normalumo prielaidos, buvo taikomas neparametrinis Mann-Whitney U testas. Duomenys statistiškai reikšmingi, kai p<0,05.

(15)

15

12. REZULTATAI

12.1. Sociodemografiniai duomenys

Analizuotos 165 pacientų anketos, kurie tyrimo metu (2016.09.01 – 2016.12.31) buvo gydyti LSMUL KK Psichiatrijos klinikoje ir VšĮ KRL Psichiatrijos klinikos Aleksoto ir Marių sektoriuose. Pacientų diagnozės pagal TLK-10-AM sisteminį ligų sąrašą buvo F20 – F29. Išanalizavus duomenis, buvo sugrupuotas diagnozių pasiskirstymas (1 pav.). Daugiau nei puse pacientų - 53% (n=88) buvo su F20 (Šizofrenija) grupės diagnozėmis, mažiausiai - 2% (n=3) turėjo F22 (Nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai) grupės diagnozes. Atliekant tyrimą, nebuvo pacientų su F24 (Indukuotas kliedesinis sutrikimas), F28 (Kiti neorganiniai psichoziniai sutrikimai) ir F29 (Nepatikslinta neorganinė psichozė) diagnozėmis.

1 pav. Diagnozių pasiskirstymas

Iš apklaustųjų vyravo moterys - 58% (n=95), vyrų - 42% (n=70). Tiriamųjų amžiaus vidurkis - 42,9 metai (nuo 18-80 metų). Asmenys buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: 18-30 m. (n=38), 31-50 m. (n=71), 51-80 m. (n=56). Daugiausia - 43% (n=71) buvo 31-50 metų amžiaus asmenų (2 pav.).

Pagal socialinę padėti pacientai buvo suskirstyti į grupes: dirbantys - 23,6% (n=39), neturintys darbo - 18,2% (n=30), studentai/moksleiviai - 7,9% (n=13), pensininkai - 7,3% (n=12), gaunantys invalidumą - 43,0% (n=71) asmenys. Pagal respondentų išsilavinimą, buvo sudarytos trys grupės: pradinis/pagrindinis - 14,5% (n=24), vidurinis – 35,8% (n=59), aukštasis/nebaigtas aukštasis – 49,7% (n=82). Nustatytas ryškus gaunamų pajamų skirtumas: 93,9% (n=155) pacientų pajamos neviršijo minimalaus Lietuvos atlyginimo (≤380 eurų), 6,1% (n=10) respondentų pajamos viršijo minimalų atlyginimą (≥380 eurų). Pagal šeimyninį

53%

6%

2%

20%

19%

Šizofrenija (F20) Šizotipinis sutrikimas (F21) Nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai (F22) Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai (F23) Šizoafektiniai sutrikimai (F25)

(16)

16

statusą apklaustieji buvo sugrupuoti į dvi grupes: pacientai neturintys partnerio - 69,7% (n=115) ir pacientai turintys partnerį – 30,3% (n=50). Net 51% (n=84) respondentų teigė neturintys vaikų. Iš 165 psichoziniais sutrikimais sergančių pacientų, 63,3% (n=105) – turėjo negalią dėl psichinės ligos. Nustatyti nepalankūs socialiniai veiksniai: per paskutinius metus, 54,5% (n=90) respondentų patyrė fizinę, psichologinę ar seksualinę prievartą. 40,0% (n=66) respondentų prisipažino turintys polinkį į piktnaudžiavimą alkoholiu, rūkymu, narkotinėmis medžiagomis ar azartiniais žaidimais.

2 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal amžių

Pagal gyvenamąją vietą pacientai pasiskirstė: gyvenantys mieste – 63% (n=104), rajone - 16,4% (n=27), kaime - 20,6% (n=34). Asmenys taip pat buvo apklausti dėl emigracijos iš šalies. Ankščiau emigravusių iš Lietuvos buvo 27,8% (n=46), 72,2% (n=119) apklaustųjų nebuvo emigravę iš šalies.

Gretutinėmis somatinėmis ligomis serga daugiau nei trečdalis pacientų – 33,9% (n=56). Tiriamųjų grupėje vyrauja dažnas rehospitalizacijų skaičius: per paskutinius metus (1- 2 kartus), į sveikatos priežiūros įstaigas buvo stacionarizuoti beveik puse - 49,7% (n=82) apklaustųjų. Pagal laiką sergant psichikos liga, pacientai buvo suskirstyti į keturias grupes: psichikos liga sergantys iki 1 metų (n=24), 1–5 metus (n=27), 5–10 metų (n=27) ir daugiau nei 10 metų (n=87). Didžioji respondentų dalis (53%), psichikos liga sergantys daugiau nei 10 metų (3 pav.).

38 71 56 0 10 20 30 40 50 60 70 80 23,0 % 43,0 % 33,9 % 18-30 31-50 >50 Tir iam ųj ų ska iči us (n)

(17)

17 3 pav. Laiko trukmė sergant psichikos liga

12.2. Nerimo ir depresijos simptomų raiška

Analizuojant anketinės apklausos duomenis, buvo nustatyta pacientų nerimo ir depresijos simptomų raiška per paskutinį mėnesį prieš jiems patenkant į psichiatrijos ligoninę. 27,9% (n=46) apklaustųjų teigė, kad nerimo jausmą jautė kasdien, 18,2% (n=30) respondentų nerimo jausmą jautė 5 ir daugiau kartų. Tačiau 31,5% (n=52) pacientų nerimo jausmą tuo laikotarpiu neigė (4 pav.).

4 pav. Nerimo jausmo raiška mėnesio laikotarpyje

Nustatyta, kad net 75,2% (n=124) pacientų, per paskutinį mėnesį prieš patenkant į psichiatrijos ligoninę, nustojo domėtis savo mėgstama veikla. Beveik puse apklaustųjų (47,9 %) prisipažino turėję

15%

16%

16%

53%

Iki 1 metų 1- 5 metus 5 -10 metų Daugiau nei 10 metų

52 37 30 46 0 10 20 30 40 50 60 31,5% 22,4% 18,2% 27,9%

Nejautė 1-2 kartus 5 ir daugiau Kasdien

Tir iam ųj ų ska iči us (n)

(18)

18

suicidinių minčių. Taip pat pacientai buvo apklausti kaip dažnai tuo metu jautė blogą nuotaiką: 32,1% (n=53) pacientų atsakė, kad blogą nuotaiką jautė 5 ir daugiau kartų, o 29,1% (n=48) pacientų – kasdien (5 pav.).

5 pav. Blogos nuotaikos jausmo raiška mėnesio laikotarpyje

Pacientai buvo apklausti kaip dažnai jautė kaltės jausmą. 1-2 kartus per paskutinį mėnesį prieš patenkant į ligoninę, kaltės jausmą jautė 28,5 % (n=47) pacientų, 15,2% (n=25) – kaltės jausmą jautė 5 ir daugiau kartų. Kaltės jausmą kasdien jautė 16,4% (n=27) apklaustųjų. Tuo laikotarpiu kaltės jausmo nejautė – 40% respondentų (6 pav.).

6 pav. Kaltės jausmo raiška mėnesio laikotarpyje 29 35 53 48 0 10 20 30 40 50 60 17,6% 21,2% 32,1% 29,1%

Nejautė 1-2 kartus 5 ir daugiau Kasdien

Tir iam ųj ų ska iči us (n) 66 47 25 27 0 10 20 30 40 50 60 70 40,0% 28,5% 15,2% 16,4%

Nejautė 1-2 kartus 5 ir daugiau Kasdien

Tir iam ųj ų ska iči us (n)

(19)

19

Nustatyta, kad daugumai pacientų, prieš patenkant į ligoninę, pasireiškė depresijos simptomai. Trečdalis apklaustųjų 33,3% (n=55) išsakė, kad paskutinio mėnesio laikotarpyje jiems reikėjo pastangų atlikti tam tikrus darbus kasdieninėje veikloje. 17,5% (n=29) tiriamųjų, prieš patenkant į ligoninę, kasdieninėje veikloje jautė apatiją (niekam “nekilo rankos”) (7 pav.)

7 pav. Aktyvumas kasdieninėje veikloje mėnesio laikotarpyje

Dauguma respondentų - 31,5% (n=52), per paskutinį mėnesį iki stacionarizavimo, buvo linkę užsiimti fizine veikla. Tačiau 27,9% (n=46) pacientų teigė, kad reikėjo pastangų imtis tam tikros fizinės veiklos. 26% (n=43) apklaustųjų tuo laikotarpiu jautė apatiją (niekam „nekilo rankos“) fizinei veiklai (8 pav.).

8 pav. Aktyvumas fizinėje veikloje mėnesio laikotarpyje 49 32 55 29 0 10 20 30 40 50 60 Buvo aktyvus/i Dažnai jautė nuovargį Reikėjo pastangų atlikti tam

tikrą veiklą

Niekam "nekilo rankos"

Tiriamųjų skaičius (n) 52 24 46 43 0 20 40 60 Buvo aktyvus/i Dažnai jautė nuovargį Reikėjo pastangų atlikti tam

tikrą veiklą

Niekam "nekilo rankos"

(20)

20

12.3. Nerimo ir depresijos simptomų sąsajos su sociodemografiniais veiksniais

Analizuojant tyrimo rezultatus, nustatyta, kad pacientų, kurie jautė blogą nuotaiką 5 ir daugiau kartų per paskutinį mėnesį prieš patenkant į ligoninę ir pacientų, kurie tuo laikotarpiu blogos nuotaikos nejautė, amžiaus skirstiniai statistiškai reikšmingai skyrėsi (p=0,019) (amžiaus skirstinių vidutiniai rangai: 36,93 ir 49,84, atitinkamai). Tarp kitų amžiaus skirstinių ir blogos nuotaikos raiškos, statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta (9 pav.).

9 pav. Blogos nuotaikos priklausomybė nuo pacientų amžiaus

Vertinant depresijos simptomų priklausomybę nuo sociodemografinių veiksnių, buvo lyginama blogos nuotaikos jausmo raiška su: lytimi, gretutinėmis somatinėmis ligomis, neįgalumu dėl psichinės ligos, per paskutinius metus patirtais skaudžiais išgyvenimais (skaudi netektis, skyrybos ar kt.), nepalankia socialine aplinka (patirta fizinė, psichologinė ar seksualinė prievarta), polinkiu į piktnaudžiavimą (azartiniais lošimais, rūkymu, alkoholiu ar narkotinėmis medžiagoms), laiko trukme sergant psichikos liga, gyvenamąja vieta ir emigracija. Per paskutinį mėnesį prieš patenkant į ligoninę, kasdien blogą nuotaiką jautė 64,6% (n=31) pacientų, kurie per paskutinius metus buvo patyrę prievartą iš kito asmens ir 35,4% (n=17) pacientų, kurie prievartos nebuvo patyrę (10 pav.). Rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp blogos nuotaikos ir nepalankios socialinės aplinkos (patirtos prievartos) (p=0,002). Tarp kitų sociodemografinių veiksnių ir blogos nuotaikos, statistiškai reikšmingo ryšio nerasta.

47 (20; 78) 37 (18; 76)

49.84 36.93

0 10 20 30 40 50 60

Blogos nuotaikos nejautė Jautė blogą nuotaiką daugiau nei 5

kartus

Amžius (metais)

(21)

21 10 pav. Blogos nuotaikos priklausomybė nuo nepalankios socialinės aplinkos (patirtos fizinės,

seksualinės ar psichologinės prievartos)

Išanalizavus anketinės apklausos duomenis, gautas statistiškai reikšmingas ryšys (p=0,036) tarp suicidinių minčių ir laiko trukmės, sergant psichikos liga. Pacientų, turėjusių suicidinių minčių per paskutinį mėnesį prieš patenkant į ligoninę ir sergančių psichikos liga daugiau nei 10 metų, buvo statistiškai reikšmingai daugiau - 44,3% (n=35) nei pacientų, psichikos liga sergančių iki 1 metų - 12,7% (n=10) (11 pav.). Analizuojant kitų sociodemografinių veiksnių: išsilavinimo, šeimyninės padėties, lyties, polinkio į piktnaudžiavimą (azartiniais lošimais, alkoholiu, rūkymu ar narkotinėmis medžiagoms), neįgalumo dėl psichinės ligos, gyvenamosios vietos, emigracijos ir suicidinių minčių, statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta.

11 pav. Suicidinių minčių priklausomybė nuo laiko trukmės sergant psichikos liga 7 23 29 31 22 12 24 17 0 5 10 15 20 25 30 35

Nejautė 1-2 kartus 5 ir daugiau

kartų Kasdien Tir iam ųj ų ska ič ius (n)

Blogos nuotaikos raiška

Patyrę prievartą Neptyrę prievartos

10 19 15 35 14 8 12 52 0 10 20 30 40 50 60

Iki 1 metų 1-5 metus 5-10 metų Daugiau kaip

10 metų Ti ri am ųj ų skai či us ( n)

Laiko trukmė sergant psichikos liga

(22)

22

Vertinant depresijos simptomų sąsajas su sociodemografiniais veiksniais, nustatyta, kad per paskutinį mėnesį prieš patenkant į ligoninę, susidomėjimą mėgstama veikla prarado, statistiškai reikšmingai (p=0,021) daugiau pacientų, buvusių nepalankioje socialinėje aplinkoje (patirta fizinė, psichologinė ar seksualinė prievarta) - 59,7% (n=74) nei pacientų, nebuvusių - 40,3% (n=50) (12 pav.). Išsilavinimas, laikas sergant psichikos liga, patirti skaudūs išgyvenimai per paskutinius metus ir gretutinės somatinės ligos, neturi įtakos pacientų interesų mažėjimui.

12 pav. Interesų mėgstamoje veikloje priklausomybė nuo nepalankios socialinės aplinkos (patirtos fizinės, seksualinės ar psichologinės prievartos)

Analizuojant nerimo simptomų sąsajas su sociodemografiniais veiksniais, rastas statistiškai reikšmingas ryšys (p=0,001) tarp nerimo jausmo ir pacientų šeimyninės padėties. Per paskutinį mėnesį prieš patenkant į ligoninę, 5 ir daugiau kartų nerimo jausmą jautė 90% (n=27) pacientų, neturinčių gyvenimo partnerio/ės ir 10,0% (n=3) pacientų, turinčių gyvenimo partnerį/ę (13 pav.). Lyginant kitus sociodemografinius veiksnius: gyvenamoji vieta, negalia dėl psichinės ligos, laikas sergant psichikos liga, gretutinės somatinės ligos, emigracija su nerimo jausmo raiška, statistiškai reikšmingo ryšio nerasta.

13 pav. Nerimo jausmo raiškos priklausomybė nuo šeimyninės padėties 74 50 16 25 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Patyrę prievartą Nepatyrę prievartos Tiriamųjų skaičius (n)

Neprarado susidomėjimo mėgstama veikla Prarado susidomėjimą mėgstama veikla

15 8 3 24 37 29 27 22 0 10 20 30 40

Nejautė 1-2 kartus 5 ir daugiau

kartų Kasdien Tir iam ųj ų ska iči us (n)

Nerimo jausmo raiška

(23)

23

Vertinant pacientų, sergančių šizofreninio spektro psichoziniais sutrikimais, aktyvumą fizinėje bei kasdieninėje veikloje, nebuvo rastas statistiškai reikšmingas ryšys su sociodemografiniais veiksniais: išsilavinimu, gyvenamąja vieta (miestas, kaimas, rajonas). Tačiau rastas statistiškai reikšmingas ryšys (p=0,003) tarp polinkio į piktnaudžiavimą azartiniais lošimais, rūkymu, alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis ir kaltės jausmo. Kaltės jausmą kasdien jautė 70% (n=19) pacientų, turinčių polinkį į piktnaudžiavimą ir 29,6% (n=8) pacientų, neturinčių polinkio (14 pav.)

14 pav. Kaltės jausmo priklausomybė nuo polinkio į piktnaudžiavimą (alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, azartiniais lošimaims ar kt.)

Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (p=0,004) tarp kaltės jausmo ir nepalankios socialinės aplinkos (per paskutinius metus patirta fizinė, psichologinė ar seksualinė prievarta). Kaltės jausmą kasdien jautė 70,4% (n=19) respondentų, patyrusių prievartą ir 29,6% (n=8) apklaustųjų, nepatyrusių prievartos per paskutinius metus (15 pav.) Nėra statistiškai reikšmingo ryšio tarp kaltės jausmo ir pacientų negalios dėl psichinės ligos.

15 pav. Kaltės jausmo priklausomybė nuo nepalankios socialinės aplinkos (patirtos seksualinės, fizinės ar psichologinės prievartos)

22 14 11 19 44 33 14 8 0 10 20 30 40 50

Nejautė 1-2 kartus 5 ir daugiau

kartų Kasdien Ti ri am ųj ų skai či us ( n)

Kaltės jausmo raiška Turi polinkį į priklausomybę Neturi polinkio į priklausomybę

26 26 19 19 40 21 6 8 0 10 20 30 40 50

Nejautė 1-2 kartus 5 ir daugia

kartų Kasdien Tir iam ųj ų ska iči us (n)

Kaltės jausmo raiška

(24)

24

13. REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikto tyrimo rezultatai buvo įvertinti ir palyginti su panašiais tyrimais atliktais Lietuvoje ir užsienyje. Mūsų tyrime išanalizuotos 165 pacientų anketos. Respondentų amžiaus vidurkis - 42,9 metai (nuo 18-80 metų). Pagal lytį tiriamųjų pasiskirstymas buvo panašus: moterų – 58 %, vyrų – 42%. Didžioji pacientų dalis (49,7%) – turintys aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą. Net 69,7% pacientų - neturintys partnerio (išsiskyrę, našliai, vieniši ar niekada nebuvo susituokę). Daugiau kaip puse tiriamųjų (53%) - psichikos liga sergantys ilgiau nei 10 metų. 54,5% pacientai, per paskutinius metus, patyrė fizinę, psichologinę ar seksualinę prievartą. Panašus tyrimas buvo atliktas Kao ir Liu [62] 2010 metais Taivane. Autoriai analizavo sociodemografinių veiksnių paplitimą tarp pacientų, sergančių šizofrenija, šizoafektiniu sutrikimu ir jų sąsajas su ligos klinikiniais simptomais. Imtį sudarė 104 pacientai, 50% – moterys ir 50% – vyrai. Pacientų amžiaus vidurkis buvo panašus kaip ir mūsų atliktame tyrime – 39,24 metai (nuo 19-60 metų), vidutinis išsimokslinimas metais siekė – 12,88 metų (nuo 9-18 metų). Pagal šeimyninį statusą pacientai pasiskirstė taip pat panašiai: 10% – turintys gyvenimo partnerį/ę, 90% – neturintys (niekada nebuvo susituokę, išsiskyrę asmenys arba našliai). Nustatyta vidutinė psichikos sutrikimo trukmė – 15,1 metai (nuo 4-37 metų).

Gorum su bendraautoriais [12] atliko tyrimą, kuriame nustatė, kad pacientai sergantys šizofrenija dažniau patiria nerimo simptomus, pagal Liebovitzo socialinio nerimo skalę (LSAS), nei bendroji populiacija. Mūsų tyrime nustatyta, kad mėnesio laikotarpyje, nerimo jausmą kasdien jautė 16,4% tiriamųjų, 1-2 kartus – 28,5% respondentų, tačiau nerimo jausmą neigė net 40% apklaustųjų. Gorum tyrime [12] nurodoma, kad sergantys šizofrenija, nerimo simptomus statistiškai reikšmingai (p<001) dažniau patiria asmenys turintys mažesnį išsilavinimą. Ligos trukmė ir pacientų amžius nerimo simptomų raiškai įtakos neturi. Mūsų tyrime rastas statistiškai reikšmingas ryšys (p=0,001) tarp asmenų neturinčių gyvenimo partnerio/ės ir nerimo simptomų raiškos. Statistiškai patikimo ryšio tarp pacientų išsimokslinimo ir nerimo simptomų raiškos nėra.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lysaker ir Salyers [52] atliko tyrimą, kuriame buvo tirti 128 pacientai, sergantys šizofreninio spektro psichoziniais sutrikimais. Autoriai analizavo nerimo simptomų priklausomybę nuo sociodemografinių veiksnių. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo panašus kaip ir mūsų tyrime – 46,9 metai. Tačiau lyčių pasiskirstymas buvo skirtingas: moterys sudarė 12,5%, vyrai – 87,5%. Išsimokslinimo metų vidurkis – 12,7 metai, o didžioji respondentų dalis (91,5%) - taip pat vieniši asmenys. Vidutinė laiko trukmė sergant psichikos liga buvo 12,5 metai. Nustatyta, kad net 72% respondentų buvo

(25)

25

patyrę prievartą iš kito asmens (42% - seksualinę ir fizinę, 32% – fizinę, 26% - seksualinę). Tyrime nurodoma, kad nerimo simptomai statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškė: ilgiau psichine liga sergantiems pacientams (p<0,01), moterims (p<0,05) ir asmenims, patyrusiems fizinę ar seksualinę prievartą (p<0,05). Mūsų tyrime taip pat rastos sąsajos tarp nepalankios socialinės aplinkos (patirtos prievartos) ir depresijos simptomų: statistiškai reikšmingai dažniau blogą nuotaiką (p=0,002), kaltės jausmą (p=0,004) jautė ir susidomėjimą mėgstama veikla prarado (p=0,021) daugiau pacientų, patyrusių prievartą nei nepatyrusių. Tačiau ilgesnė laiko trukmė, sergant psichikos liga (daugiau nei 10 metų) mūsų tyrime siejama tik su depresijos simptomų raiška: suicidines mintis išsakė, statistiškai reikšmingai (p=0,036) daugiau pacientų, psichoziniais sutrikimais sergančių ilgiau kaip 10 metų nei sergančių – iki 1 metų asmenų. Vertinant depresijos simptomus, Suomijoje atliktame tyrime, Saarni su bendraautoriais [16] analizavo pacientų sergančių šizofrenija ir su ja susijusiais psichoziniais sutrikimais (F20-F29) depresijos simptomų raišką (pagal BDI), esant tam tikriems sociodemografiniams veiksniams. Autoriai nustatė, kad depresijos simptomai labiau išreikšti neturintiems partnerio, gyvenantiems vieniems ir turintiems mažesnį išsilavinimą pacientams. Mūsų tyrime nerasta sąsajų tarp išsimokslinimo ir nerimo ar depresijos simptomų raiškos. Tačiau nustatyta, kad per paskutinį mėnesį prieš patenkant į ligoninę, pacientų, jautusių blogą nuotaiką 5 ir daugiau kartų, buvo statistiškai reikšmingai (p=0,019) daugiau jaunesnių nei tuo laikotarpiu blogos nuotaikos nejautusių pacientų.

Lietuvoje atliktas panašus tyrimas, tačiau tiriamųjų imtį sudarė ne psichoziniais sutrikimais sergantys asmenys, o pirminės sveikatos priežiūros pacientai. Bunevičius su bendraautoriais [63] analizavo depresijos, nerimo sutrikimų ir suicidinių intencijų sąsajas, pagal Tarptautinį neuropsichiatrinį interviu (MINI), su sociodemografiniais veiksniais. Tyrime dalyvavo 998 pacientai, iš jų 68% – moterys, 32% – vyrai. 60% apklaustųjų buvo susituokę. Didesnį nei vidurinį išsilavinimą turėjo - 67% respondentų. 21% pacientų atitiko kriterijus mažiausiai vienam nerimo sutrikimui, 15% respondentų atitiko sunkaus depresijos epizodo kriterijus. Generalizuotas nerimo sutrikimas buvo dažniausias – 18%, fobinio nerimo sutrikimą atitiko – 3%, panikos atakas turėjo – 3% tiriamųjų. Suicidinės intencijos buvo identifikuotos 6% pacientų, o 35% – turintys polinkį į piktnaudžiavimą alkoholiu. Atlikdami statistinę duomenų analizę (duomenys statistiškai patikimi, kai p<0,05), autoriai išsiaiškino, kad depresijos simptomai statistiškai reikšmingai dažnesni buvo tarp vienišų asmenų (išsiskyrusių ar našlių) (p=0,007) ir turinčių mažesnį išsilavinimą (p=0,013) pacientų. Piktnaudžiavimas alkoholiu taip pat buvo siejamas su dažnesniais depresijos simptomais (p=0,033). Nerimo simptomus statistiškai reikšmingai dažniau (p=0,010) jautė moterys nei vyrai. Nors Bunevičiaus tyrime analizuota bendrosios populiacijos imtis, o mūsų tyrime – psichoziniais sutrikimais sergantys pacientai, tačiau matomos akivaizdžios sociodemografinių veiksnių (lyties,

(26)

26

šeimyninės padėties, iššsilavinimo ir polinkio į piktnaudžiavimą alkoholiu) sąsajos su nerimo ir depresijos simptomais ne tik psichoziniais sutrikimais sergančių pacientų grupėje, bet ir bendrojoje populiacijoje.

Tyrimo trūkumai

Įvertinus mūsų atlikto tyrimo rezultatus, pastebėti trūkumai, kurie galėjo turėti įtakos išvadoms ir apibendrinimams: nedidelė pacientų imtis (n=165), trumpas laiko tarpas (mėnesis prieš hospitalizavimą), skirtas pacientų nerimo ir depresijos simptomų raiškos stebėjimui. Ateityje būtų tikslinga tęsti darbą, padidinant pacientų imtį ir pasirenkant ilgesnę laiko trukmę, analizuoti nerimo ir depresijos simptomų raišką pacientams, sergantiems psichoziniais sutrikimais.

(27)

27

14. IŠVADOS

1. Psichoziniais sutrikimais sergančių pacientų grupėje, nustatyti daugiausia paplitę sociodemografiniai veiksniai: jaunesnis amžius (31-50 m.), moteriška lytis, aukštesnis nei vidurinis išsilavinimas, mažos pajamos, didesnės urbanizacijos gyvenamoji vieta, gyvenimo partnerio/ės ir vaikų neturėjimas, negalia dėl psichinės ligos, nepalanki socialinė aplinka (per paskutinius metus patirta fizinė, psichologinė ar seksualinė prievarta). Trečdalis pacientų – turintys polinkį į piktnaudžiavimą alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, rūkymu ar azartiniais lošimais, sergantys gretutinėmis somatinėmis ligomis. Didelis rehospitalizacijų skaičius ir ilga laiko trukmė, sergant psichikos liga (ilgiau nei 10 metų).

2. Psichoziniais sutrikimais sergančių pacientų grupėje, per paskutinį mėnesį prieš hospitalizavimą nustatyti daugiausia pasireiškę nerimo ir depresijos simptomai: bloga nuotaika, suicidinės mintys, kasdieninės ir fizinės veiklos interesų mažėjimas, nerimo jausmas. Didžioji pacientų dalis prarado susidomėjimą mėgstama veikla.

3. Įvertinus gautus rezultatus, nustatyta, kad psichoziniais sutrikimais sergančių pacientų grupėje, pacientai neturintys gyvenimo partnerio/ės yra statistiškai reikšmingai (p=0,001) labiau linkę jausti nerimo simptomus. Jaunesni (p=0,019), esantys nepalankioje socialinėje aplinkoje (per paskutinius metus patyrę fizinę, psichologinę ar seksualinę prievartą) (p=0,002), ilgesnį laiką sergantys psichikos liga (ilgiau nei 10 metų) (p=0,036) ir turintys polinkį į piktnaudžiavimą alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, rūkymu ar azartiniais lošimais (p=0,003) yra statistiškai reikšmingai labiau linkę jausti depresijos simptomus.

(28)

28

15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Psichoziniais sutrikimais sergančių ambulatorinių pacientų gydyme ir stebėjime būtų tikslinga vertinti atsirandančius nerimo ir depresijos simptomus, atsižvelgiant į būdingas sociodemografinių veiksnių ir klinikinių simptomų sąsajas.

2. Taikant nerimo ir depresijos simptomų prevenciją (aktyvus ir sveikas gyvenimo būdas, užsiemimas mėgstama veikla, atitinkamas miego/poilsio režimas ar kt.) tikėtina, kad psichoziniais sutrikimais sergančių ambulatorinių pacientų gyvenimo kokybė taptų geresnė, sumažėtų psichozinių sutrikimų progresavimas, rehospitalizacijų skaičius ir taip būtų išvengiama papildomų gydymo sąnaudų.

(29)

29

16. LITERATŪRA

1. Perälä J. Epidemiology of Psychotic Disorders. National Institute for Health and Welfare (THL). Research 97/2013. 2013.

2. Mueser KT, McGurk SR. Schizophrenia. Lancet. 2004; 363:2063-2072.

3. Heckers S, Barch DM. Structure of the psychotic disorders classification in DSM-5. Elsevier. 2013; 150(1):11-4.

4. TLK-10-AM sisteminis ligų sąrašas. 5 SKYRIUS PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI: ŠIZOFRENIJA, ŠIZOTIPINIS IR KLIEDESINIAI SUTRIKIMAI (F20-F29); 2015.

5. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Lietuvos Sveikatos rodiklių duomenų bazė (SRS). 2016 m. Lietuva. Galima rasti: http://sic.hi.lt/webdps/?lang=lt.

6. Saha S, Whiteford H, McGrath J. Modelling the incidence and mortality of psychotic disorders: Data from the second Australian national survey of psychosis Australian & New Zealand Journal of Psychiatry. 2014; 48(4):352–359.

7. Kirkbride JB, Fearon P, Morgan C, Dazzan P, Morgan K, Tarrant J et al. Heterogeneity in incidence rates of schizophrenia and other psychotic syndromes: findings from the 3 center AeSOP study. Archives of General Psychiatry. 2006; 63:250-258.

8. Weisera M, Kanyas K, Malaspina D, Harvey P, Glick I, Goetz D et al. Sensitivity of ICD-10 diagnosis of psychotic disorders in the Israeli National Hospitalization Registry compared with RDC diagnoses based on SADS-L. Compr Psychiatry. 2005; 46(1): 38–42.

9. Miettunen J, Lauronen E, Veijola J, Koponen H, Saarento O, Taanila A et al. Sociodemographic and clinical predictors of occupational status in schizophrenic psychoses-follow-up within the Northern Finland 1966 Birth Cohort. Psychiatry Research. 2007; 150:217-225.

10. Morgan VA, Waterreus A, Jablensky A, Mackinnon A, McGrath JJ, Carr V et al. People living with psychotic illness in 2010: the second Australian national survey of psychosis. Australian and New Zealand Journal of Psychiatry. 2012; 46:735-752.

11. Johanna TW, Nierop M, Vollebergh W, Lieb R, Beesdo-Baum K, Wittchen HU et al. Evidence That Psychotic Symptoms Are Prevalent in Disorders of Anxiety and Depression, Impacting on Illness Onset, Risk, and Severity—Implications for Diagnosis and Ultra–High Risk Research. Schizophrenia Bulletin. 2012; 38(2):247–257.

(30)

30

12. Gorun A, Cieslak K, Friedman JH, Deptula A, Goetz D, Goetz R et al. Frequent Comorbidity and Predictors of Social Anxiety in Persons With Schizophrenia: A Retrospective Cohort Study. Prim Care Companion CNS Disord. 2015; 17(5): 10.

13. Fusar-Poli P, Borgwardt S, Bechdolf A, Addington J, Riecher-Rössler A, Schultze-Lutter F et al. The Psychosis High-Risk State. JAMA Psychiatry. 2013 Jan; 70(1): 107–120.

14. Olesen J, Gustavsson A, Svensson M, Wittchen HU, Jönsson B.The economic cost of brain disorders in Europeon. European Journal of Neurology. 2012; (19)155–162.

15. Fusar-Poli F, Nelson B, Valmaggia L, Yung AR, McGuire PK. Comorbid Depressive and Anxiety Disorders in 509 Individuals With an At-Risk Mental State: Impact on Psychopathology and Transition to Psychosis. Schizophrenia Bulletin. 2014; 40(1):120–131.

16. Saarni SI, Viertio S, Perälä J, Koskinen S, Lönnqvist J, Suvisaari J. Quality of life of people with schizophrenia, bipolar disorder and other psychotic disorders. The British Journal of Psychiatry. 2010; 197:386–394.

17. Umehara H, Fangerau H, Gaebel W, Kim Y, Schott H, Zielasek J. From “schizophrenia” to “disturbance of the integrity of the self”: causes and consequences of renaming schizophrenia in Japan in 2002. Nervenarzt 2011; 82(9):1160–1168.

18. Heckers S. Bleuler and the neurobiology of schizophrenia. Schizophr. Bull. 2011; 37(6): 1131–1135. 19. Velthorst E, Nieman DH, Linszen D, Becker H, Haan L, Dingemans PM. Disability in people

clinically at high risk of psychosis. Br J Psychiatry. 2010; 197: 278–284.

20. Poli PF, Borgwardt S, Bechdolf A, Addington J, Riecher-Rössler A, Schultze-Lutter F et al. The Psychosis High-Risk State. JAMA Psychiatry. 2013; 70(1): 107–120.

21. Green AI, Canuso CM, Brenner MJ, Wojcik JD. Detectionand management of comorbidity in patients with schizophrenia. Psychiatr Clin North Am. 2003; 26:115–139.

22. Pallanti S, Quercioli L, Hollander E. Social anxiety in outpatients with schizophrenia: a relevant cause of disability. Am J Psychiatry. 2004; 161(1):53–8.

23. Romm KL, Rossberg JI, Berg AO, Hansen CF, Andreassen OA, Melle I. Assessment of social anxiety in first episode psychosis using the Liebowitz Social Anxiety scale as a self-report measure. European Psychiatry. 2011; 26: 115–121.

24. Hartley S, Barrowclough C, Haddock G. Anxiety and depression inpsychosis: a systematic review of associations with positive psychoticsymptoms. Acta Psychiatr Scand. 2013; 128: 327–346.

(31)

31

25. Majadas S, Olivares J, Galan J, Diez T. Prevalence of depression and its relationship with other clinical characteristics in a sample of patients with stable schizophrenia. Compr Psychiatry. 2012; 53(2):145–151.

26. Babinkostova Z, Stefanovski B. Family history in patients with schizophrenia and depressive symptoms. Prilozi. 2011; 32(1):219–228.

27. Fenton WS. Depression, suicide, and suicide prevention in schizophrenia. Suicide Life Threat Behav. 2000; 30(1):34–49.

28. Toma M, Chimorgiachis A. Depression in schizophrenia. Romanian Journal of

Psychopharmacology. 2007; 7:1-2.

29. Pokos V, Castle DJ. Prevalence of comorbid anxiety disorders in schizophrenia spectrum disorders: a literature review. Curr Psychiatry Rev. 2006; 2:285.

30. Achim AM, Maziade M, Raymond E, Olivier D, Mérette C, Roy MA. How prevalent are anxiety disorders in schizophrenia? A meta-analysis and critical review on a significant association. Schizophr Bull. 2011; 37:811.

31. Gumley A, O’Grady M, Power K, Schwannauer M. Negative beliefs about self and illness: a comparison of individuals with psychosis with or without comorbid social anxiety disorder. Aust NZJ Psychiatry. 2004; 38(11–12):960–4.

32. Karatzias T, Gumley A, Power K, O’Grady M. Illness appraisals and self-esteem as correlates of anxiety and affective comorbid disorders in schizophrenia. Compr Psychiatry. 2007; 48(4): 371-5. 33. Drake RJ, Pickles A, Bentall RP, Kinderman P, Haddock G, Tarrier N, Lewis SW. The evolution of

insight, paranoia and depression during early schizophrenia. Psychological Medicine. 2004; 34(2):285–292.

34. Halperin S, Nathan P, Drummond P, Castle D. A cognitive-behavioural, group-based intervention for social anxiety in schizophrenia. Aust NZJ Psychiatry. 2000; 34(5):809–13.

35. Barrett EA, Sundet K, Faerden A, Agartz I, Bratlien U, Romm KL, Melle I. Suicidality in first episode psychosis is associated with insight and negative beliefs about psychosis. Schizophrenia Research. 2010;123(2–3):257–262.

36. Birgenheir DG, Ganoczy D, Bowersox NW. Service utilization among veterans with schizophrenia and a comorbid anxiety disorder. Psychiatr Serv. 2014; 65:1354.

37. Hasson-Ohayon I, Kravetz S, Meir T, Rozencwaig S. Insight into severe mental illness, hope and quality of life of persons with schizophrenia and schizoaffective disorders. Psychiatry Research. 2009; 167(3):231–238.

(32)

32

38. Roe L, Yanos D. Toward understanding the insight paradox: internalized stigma moderates the association between insight and social functioning, hope, and self-esteem among peoplewith schizophrenia spectrum disorders. Schizophrenia Bulletin. 2007; 33(1):192–199.

39. Cavelti M, Marina E, Kvrgic S, Kossowsky J, Vauth R. The Role of Subjective Illness Beliefs and Attitude Toward RecoveryWithin the Relationship of Insight and Depressive Symptoms Among People With Schizophrenia Spectrum Disorders. Journal of clinical psychology. 2012;68(4):462– 476.

40. Saarni SI, Harkanen T, Sintonen H, Suvisaari J, Koskinen S, Aromaa A, et al. The Impact of 29 chronic conditions on health-related quality of life: a general population survey in Finland using 15D and EQ-5D. Qual Life Res. 2006; 15: 1403–14.

41. Meijer CJ, Koeter MW, Sprangers MA, Schene AH. Predictors of general quality of life and the mediating role of health related quality of life in patients with schizophrenia. Soc Psychiatry Psychiatr Epidemiol. 2009; 44: 361–8.

42. Konig HH, Roick C, Angermeyer MC. Validity of the EQ-5D in assessing and valuing health status in patients with schizophrenic, schizotypal or delusional disorders. Eur Psychiatry. 2007; 22: 177– 87.

43. Braga RJ, Mendlowicz MV, Marrocos RP, Figueira IL. Anxiety disorders in outpatients with schizophrenia: prevalence and impact on the subjective quality of life. J Psychiatr Res. 2005; 39:409. 44. Kumazaki H, Kobayashi H, Niimura H, Kobayashi Y, Ito S, Nemoto T et al. Lower subjective quality of life and the development of social anxiety symptoms after the discharge of elderly patients with remitted schizophrenia: a 5-year longitudinal study. Compr Psychiatry. 2012; 53(7):946–95.

45. Siris SG, Braga JR et al. Depression in schizophrenia. UpToDate. 2016; (11).

46. Chiappelli J, Nugent KL, Thangavelu K, Searcy K, Hong LE. Assessment of trait and state aspects of depression in schizophrenia. Schizophr Bull. 2014; 40(1):132–142.

47. American Psychiatric Association. Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Fifth Edition (DSM-5), American Psychiatric Association, Arlington 2013.

48. Saarni SI, Viertio S, Perälä J, Koskinen S, Lönnqvist J, Suvisaari J. Quality of life of people with schizophrenia, bipolar disorder and other psychotic disorders. The British Journal of Psychiatry. 2010; 197, 386–394.

49. Read J, Perry BD, Moskowitz A, Connolly J. The contribution of early traumatic events to schizophrenia in some patients: a traumagenic neurodevelopmental model. Psychiatry. 2001; 64:319–345.

(33)

33

50. Bebbington P, Bhugra D, Bhugra T, Singleton N, Farrell M, Jenkins R et al. Psychosis, victimization and childhood disadvantage: evidence from the second British national survey of psychiatric morbidity. Br J Psychiatry. 2004; 185:220–226.

51. Mueser KT, Salyers MP, Rosenberg SD, Goodman LA, Essock SM, Osher FC et al. Interpersonal trauma and posttraumatic stress disorder in patient with severe mental illness: demographics, clinical and health correlates. Schizophr Bull. 2004; 30:45–57.

52. Lysaker PH, Salyers MP. Anxiety symptoms in schizophrenia spectrum disorders: associations with social function, positive andnegative symptoms, hope and trauma history. Acta Psychiatr Scand. 2007; 116: 290–298.

53. Skokou M, Gourzis P. Demographic features and premorbid personality disorder traits in relation to age of onset and sex in paranoid schizophrenia. Psychiatry Research. 2014; 215(3):554-559.

54. Faravelli C, Scarpato AM, Castellini G, Lo Sauro C. Gender differences in depression and anxiety: the role of age. Psychiatry Res. 2013; 210(3):1301–1303.

55. Yasuda M, Kobayashi T, Kato S, Kishi K. Clinical features of late-onset schizophrenia in Japan: comparison with early-onset cases. Psychogeriatrics. 2013;13(4):244–249.

56. Rodgers S, Holtforth MG, Müller M, Hengartner MP, Rössler W, Gross VA. Symptom-based subtypes of depression and their psychosocial correlates: A person-centered approach focusing on the influence of sex. J Affect Disord. 2013; 156:92–103.

57. Maciukiewicz M, Pawlak J, Kapelski P, Łabędzka M, Skibinska M, Zarembaet D et al. Can Psychological, Social and Demographical Factors Predict Clinical Characteristics Symptomatology of Bipolar Affective Disorder and Schizophrenia? Psychiatr Q. 2016; 87: 501–513.

58. Carlborg A, Winnerbäck K, Jönsson EG, Jokinen J, Nordström P. Suicide in schizophrenia. Expert Rev Neurother. 2010; 10(7):1153–1164.

59. Kao YC, Liu YP. Suicidal behavior and insight into illness among patients with schizophrenia spectrum disorders. Psychiatr Q. 2011;82(3):207–220.

60. Muller DJ, Barkow K, Kovalenko S, Ohlraun S, Fangerau H, Kölsch H et al. Suicide attempts in schizophrenia and affective disorders with relation to some specific demographical and clinical characteristics. Eur Psychiatry. 2005; 20(1):65–69.

61. Montross LP, Kasckow J, Golshan S, Solorzano E, Lehman D, Zisook S. Suicidal ideation and suicide attempts among middle-aged and older patients with schizophrenia spectrum disorders and concurrent subsyndromal depression. J Nerv Ment Dis. 2008; 196(12):884–890.

(34)

34

62. Kao YC, Liu YP. Effects of age of onset on clinical characteristics in schizophrenia spectrum disorders. BMC Psychiatry. 2010; 10:63.

63. Bunevicius R, Liaugaidiene V, Peceliuniene J, Raskauskiene N, Bunevicius A, Mickuviene N. Factors affecting the presence of depression, anxiety disorders, and suicidal ideation in patients attending primary health care service in Lithuania. Scandinavian Journal of Primary Health Car. 2014; 32: 24–29.

64. Mačiulis V, Šurkus J, Lapytė A. Enciklopedinis psichiatrijos terminų žodynas. 1-as leidimas. Lietuva: Vilnius; 2017.

(35)

35

17. PRIEDAI

17.1. Tiriamojo asmens sutikimo forma

1 priedas

TIRIAMOJO ASMENS SUTIKIMO FORMA

Asmuo, užpildydamas anketą – patvirtina savo sutikimą dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto VI kurso studentės Eglės Krūminytės atliekamame tyrime, skirtame nustatyti nerimo ir depresijos simptomų raišką ir sąsajas su sociodemografiniais veiksniais sergant psichoziniais sutrikimais.

Nr.: ... Data.: ...

(36)

36

17.2. Anketa

2 priedas

Įrašykite arba pažymėkite Jums tinkantį atsakymą: 1) Jūsų lytis: □ Moteris □ Vyras

2) Jūsų amžius: ________m. (įrašykite)

3) Jūsų ūgis: ________cm (įrašykite); Jūsų svoris: ________ kg (įrašykite)

4) Jūsų išsilavinimas: □ Pradinis/Pagrindinis □ Vidurinis □ Aukštasis/Nebaigtas aukštasis 5) Jūsų socialinė padėtis: □Dirbu □Bedarbis/ė □Studijuoju □Pensininkas/ė □Gaunu invalidumą

6) Jūsų gaunamos pajamos per mėnesį? □ Neviršija minimalaus atlyginimo (≤380 eurų) □ Viršija minimalų atlyginimą (>380 eurų) 7) Jūsų darbo pobūdis: □ Fizinis □ Protinis

8) Jūsų gyvenamoji vieta: □ Miestas □ Rajonas □ Kaimas

9) Kiek vidutiniškai valandų per savaitę sportuojate? _____ (įrašykite) 10) Ar esate ankščiau emigravęs/usi iš šalies? □ Taip □ Ne

11) Jūsų šeimyninis statusas: □ Susituokęs/usi □ Išsiskyręs/usi □ Vienišas/a □ Gyvenu nesusituokęs/usi □ Našlys/ė 12) Ar turite vaikų? □ Taip □ Ne

13) Jei esate sukūręs šeimą, kaip apibūdintumėte santykius savo šeimoje? □ Puikūs □ Geri □ Blogi □ Labai blogi 14) Ar turite negalią dėl psichinės ligos? □ Taip □ Ne

15) Ar per paskutinius metus esate patyręs/usi skaudžių išgyvenimų? (pvz.: skaudi netektis, skyrybos ar kt.) □Taip □ Ne 16) Ar turite polinkį į priklausomybę (Narkotinėms medžiagoms, alkoholiui, azartiniams lošimams, rūkymui ar kt.)? □ Taip □ Ne 17) Ar per paskutinius metus esate patyręs/usi prievartą iš kito asmens (Fizinę, psichologinę ar seksualinę)? □ Taip □ Ne 18) Ar sergate kitomis (ne psichikos) ligomis? □ Taip □ Ne

19) Kiek kartų per paskutinius vienerius metus esate gulėjęs/usi stacionare? □Nesu □1-2 kartus □3-5 kartus □5 ir daugiau 20) Kiek laiko sergate psichikos liga? □ Iki 1 metų □ 1-5 metų □ 5-10 metų □ Daugiau nei 10 metų

Apibūdinkite savo savijautą per paskutinį mėnesį prieš patenkant į ligoninę:

21) Kaip dažnai jautėte nerimą? □ Nejaučiau □ 1-2 kartus □ 5 ir daugiau kartų □ Kasdien 22) Kiek vidutiniškai valandų miegojote per parą? _____ (įrašykite)

23) Ar galėtumėte teigti, kad praradote susidomėjimą mėgstama veikla? □ Taip □ Ne 24) Ar turėjote suicidinių minčių? □ Taip □ Ne

25) Kaip dažnai buvote blogos nuotaikos? □ Nebuvau □ 1-2 kartus □ 5 ir daugiau kartų □ Kasdien 26) Kaip dažnai jautėte kaltės jausmą? □ Nejaučiau □ 1-2 kartus □ 5 ir daugiau kartų □ Kasdien 27) Kaip apibūdintumėte savo aktyvumą:

• Kasdieninėje veikloje? □ Buvau aktyvus/i □ Dažnai jaučiau nuovargį □ Reikėjo pastangų, kad atlikčiau tam tikrą veiklą □ Niekam „nekilo rankos“

• Profesinėje srityje? □ Buvau aktyvus/i □ Dažnai jaučiau nuovargį □ Reikėjo pastangų, kad atlikčiau tam tikrą veiklą □ Niekam „nekilo rankos“

• Fizinėje veikloje? □ Buvau aktyvus/i □ Dažnai jaučiau nuovargį □ Reikėjo pastangų, kad atlikčiau tam tikrą veiklą □ Niekam „nekilo rankos“

Riferimenti

Documenti correlati

Dar vieno epidemiologinio tyrimo metu (n=979) nustatyta, kad skausmas santykių metu, kai moteris išsakė depre- sijos simptomus, buvo stipresnis 4,5 karto, nerimo simptomus

Miego sutrikimo simptomai buvo nustatyti daugiau nei dviem trečdaliams visų tiriamųjų, sergančių kepenų ciroze su išreikštu kepenų funkcijos nepakankamumu,

Nustatyta, kad reikšmingas pažintinių funkcijų pablogėjimas po vainikių arterijų jungčių operacijos nepriklausė nuo tiriamųjų lyties ir amžiaus, tačiau

Nėra tiesioginės priklausomybės tarp viršūninio periodontito pažeistų dantų skaičiaus ir rizikos sirgti onkologinėmis ligomis.. Onkologinėmis ligomis

Paliatyviųjų pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis fizinės, psichikos, socialinės ir dvasinės sveikatos sutrikimai.. Griciūtė teigia, kad „Onkologinės ligos – tai

Depresijos simptomų raiška statistiškai reikšmingai susijusi su gydymo režimo laikymusi (p = 0,032). Išvados: 1) Sergantys STEMI reikšmingai dažniau buvo vyrai, jaunesni

Haliucinacijos pasireiškė rečiau tarp pacientų, augusių dviejų vaikų šeimose (n=14), negu tarp vienturčių (n=19) ar augusių daugiavaikėje (3 ir daugiau vaikų) šeimoje

1) Nustatyti PTSS simptomų raišką tarp reabilituojamų pacientų reabilitacijos eigoje. 2) Nustatyti socialinio palaikymo lygį tarp reabilituojamų pacientų reabilitacijos eigoje.