KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Rita Banevičienė
N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO DARBO APLINKOS
ĮVERTINIMAS
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė Doc. dr. Ţemyna Milašauskienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
N LIGONINĖS MEDICINOS PERSONALO DARBO APLINKOS ĮVERTINIMAS Rita Banevičienė
Mokslinė vadovė doc. dr. Ţemyna Milašauskienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2008.55p.
Darbo tikslas – įvertinti ir palyginti Alytaus miesto ligoninės medicinos personalo fizinę ir psichosocialinę darbo aplinką bei įtakos turinčius veiksnius.
Darbo uţdaviniai: Nustatyti pagrindinius ţalingus fizinės aplinkos veiksnius ligoninės padaliniuose. Įvertinti ligoninės personalo psichosocialinę aplinką medicinos personalo poţiūriu. Nustatyti medicinos personalo negalavimus, sąlygojamus fizinės ir psichosocialinės aplinkos
Metodika. Tyrimas buvo vykdomas Alytaus apskrities ligoninėje. Buvo atliekamas vienmomentinis tyrimas. Kokybinių poţymių statistiniam ryšiui įvertinti buvo naudojamas Chi-kvadrato (χ2) kriterijus. Lyginant du santykinius dydţius ir norint nustatyti, ar jų skirtumas esminis buvo apskaičiuojamas z-kriterijus. Ryšiai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Naudojant binarinę logistinę regresiją gauta matematinė išraiška, nusakanti įvairių nepriklausomų veiksnių įtaką
Rezultatai. Apie trečdalis respondentų labai gerai arba gerai vertino bendrą patalpų įspūdį (30,5 proc.), apšvietimą (37,6 proc.) ir dydį (30,1 proc.). Patalpas personalui pailsėti gerai įvertino tik 14 proc. apklaustųjų ir daugiau nei pusė (56,0 proc.) jas vertino blogai. Statistiškai reikšmingai daţniau infekcinio skyriaus darbuotojai nei terapinio, chirurginio bei kitų teigė, kad jų darbo patalpų bendras įspūdis labai blogas ar blogas. Darbo patalpų apšvietimą geriau įvertino tik 6-8 val. per parą dirbantys respondentai lyginant su dirbančiais 9-12 ar daugiau. Statistiškai reikšmingai daţniau triukšmu darbo vietoje skundėsi terapinio, chirurginio ir kitų padalinių darbuotojai lyginant su infekcinio skyriaus darbuotojais. Dauguma respondentų (80,1 proc.) teigė, kad yra darbo patalpų, kuriose blogas oras. Net 57,1 respondentas nurodė, kad patalpose tvyro chemikalų/dezinfektantų kvapas, 47,5 proc. respondentų skundėsi nemalonu kvapu iš tualetų ir dušų bei 39,9 proc. nurodė, kad jaučiasi kanalizacijos ir vamzdynų kvapas. Tik 24,2 proc. apklaustų medicinos darbuotojų jas įvertino gerai arba labai gerai. Rezultatai parodė, kad tik nedidelė dalis (15,3 proc.) medicinos darbuotojų jaučiasi nepavargę, daugiau kaip pusė (64,3 proc.) – pavargę ir net penktadalis (20,4 proc.) – labai pavargę ar išsekę. 17,0 procentų jautėsi fiziškai nepavargę, daugiau nei pusė (61,3 proc.) pavargę ir 21,6 proc. labai fiziškai pavargę ar išsekę. Gydytojai statistiškai reikšmingai daţniau teigė, kad jaučiasi fiziškai nepavargę nei slaugytojos. Daţniausiai respondentai skundėsi nugaros skausmais, galvos skausmais bei pablogėjusia rega. daţniausiai respondentai skundėsi nugaros skausmais, galvos skausmais bei pablogėjusia rega. Varginę simptomai skyrėsi ir priklausomai nuo darbo pamainos ir pareigų.
Išvados. Ligoninės darbuotojai pagrindiniais ţalingais aplinkos veiksniais įvardijo; nemalonų kvapą, tvankų orą, skersvėjį ir triukšmą. Darbo sąlygas ir su jomis susijusius veiksnius statistiškai reikšmingai blogiau vertino infekcinio skyriaus darbuotojai, ilgesnį darbo laiką dirbantys darbuotojai ir popietinės/naktinės pamainos darbuotojai. Daugiau kaip pusė visų respondentų (64,3 proc.) po darbo jautės psichologiškai pavargę ir penktadalis (20,4 proc.) – labai pavargę ar išsekę. Binarinė logistinės regresijos analizė parodė, kad galimybę psichologiškai pavargus po darbo nuo 7 – 9 kartų didino tokie veiksniai, kaip darbas ankštose patalpose ir psichinės/emocinės įtampos lydimas darbas. Respondentai daţniausiais negalavimais įvardijo nugaros ir galvos skausmus bei regos pablogėjimą.
SUMMARY
Public Health Care managment
The Evaluation of Medical Personnel Work Environment in N Hospital By Rita Banevičienė
Supervisor Ţemyna Milašauskienė, Dr. Sc. Assoc. Professor
Kaunas Medical University, Faculty of Public Health, Prophylactic Medicine Department Kaunas, 2008. 55 pgs
The purpose of the study: The purpose of the study is to evaluate and compare the correlation between physical and psychosocial environmental factors and its impact on medical personnel in Alytus City Hospital.
Study objectives: The study objective is to identify major negative physical environmental factors affecting personnel and evaluate the psychosocial environment from a personnel perspective at the hospital. In addition, the objective is to diagnose medical personnel troubles partially correlated with the physical and psychosocial environment.
Methods: The study was conducted in Alytus City Hospital by conducting a onetime study. Chiroquadrate criteria were used to evaluate quality features of the statistical data. Z-criteria of the two comparative parameters were used to determine their value significance. The results were statistically significant, when p<0.05. Binary logistic regression was used to solve the mathematical conversion, which was a factor for various independent effects. Findings: 1/3 of the respondents evaluated the following environment as ―very good‖ or ―good‖: overall room conditions (30.5 %), lighting (37.6 %), and space (30.1%). Only 14% of the respondents evaluated room condition as ―good‖ compared with other departments, while 56.0 % of the respondents evaluated it as ―poor‖. According to the statistics, the personnel from the Infectious Diseases Departments more than the staff from the Therapeutics or Operating Room rated their work environment was ―poor‖ or ―very poor‖. The respondents who worked 6-8 hours per day rated the lightening of the work area better compared with the personnel who worked 9-12 hours or more per day. According to the statistics, more staff from the Operating Room and Therapeutics and other departments complained of noise during work hours compared with the staff from the Infectious Diseases Department. The majority of the respondents (80.1%) stated that the air in some departments was filthy. 57.1 % of the respondents stated that there was a chemical/disinfectant smell in some areas of the departments; 47.5 % of the personnel complained of bad smell coming from the restrooms and showers; and 39.9% stated that there was a sewerage and pipe work bad smell. Only 24.2 % of medical personnel rated air quality as ―good‖ or ―very good‖. The study findings showed that only a small percentage (15.3 %) of medical personnel did not feel tired; however more than half of the personnel (61.3 %) stated that they were tired and 20.4 % stated that they were extremely tired or exhausted. According to the results, physicians were less physically exhausted than nurses. In most cases, the respondents complained of back pain, headaches and worsened vision. In addition, these symptoms differed depending on work shifts and positions.
Conclusion: Medical personnel identified the following negative environmental factors: bad smell, filthy air, draught and noise. According to the statistics, medical personnel from the Infectious Diseases department who worked afternoon/evening shifts negatively rated these work conditions and stated that they were significantly affected by these environmental factors. More than (64.3 %) were psychologically exhausted after work, and 20.4 % were very tired or exhausted. The binary logistics regression analysis showed that psychologically exhausting work and congested work rooms raised the probability of the negative feedback by 7-9 times . Most of the respondents complained of back pain, headaches and worsened vision.
TURINYS
SANTRUMPOS ...5
ĮVADAS ...6
1. LITERATŪROS APŢVALGA ...8
1.1. Profesiniai pavojai sveikatai sveikatos prieţiūros sektoriuje ...8
1.2. Veiksniai, turintys įtakos dirbančiųjų sveikatai ...9
1.3. Perdegimo sindromas sveikatos prieţiūroje ... 13
1.4. Tyrimai, vertinantys darbuotojų sveikatą, Europoje ir Lietuvoje ... 15
2. TYRIMO MEDŢIAGA IR METODAI ... 20
2.1 Tyrimo eiga ir imtis ... 20
2.2. Tyrimo instrumentas ... 21
2.3. Respondentų socialinės demografinės charakteristikos ... 21
2.4. Statistinės analizės metodai ... 23
3. REZULTATAI ... 24
3.1. Ţalingų fizinių veiksnių paplitimas ligoninėje ... 24
3.2.Psichosocialinė aplinka ligoninėje ... 32
3.3. Negalavimų, sąlygojamų fizinės ir psichosocialinės aplinkos, raiška medicinos personalo tarpe ... 37
IŠVADOS ... 44
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 45
LITERATŪRA ... 46
SANTRUMPOS
BNP – bnedras nacionalinis produktas
CMV – citomegalo virusas
DSS – darbuotojų sauga ir sveikata
ES - Europos sąjunga
KRS – kaulų - raumenų sistema
NGL – natūralios gumos lateksas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
ĮVADAS
Pastaraisiais metais daug dėmesio pasaulyje skiriama stabilios plėtros koncepcijai, kuri turėtų uţtikrinti ţmogaus, technikos ir aplinkos suderinamumą, aplinkai ir ţmogui nekenksmingų technologijų naudojimą, optimalų gamybinių resursų panaudojimą bei sveiką darbo aplinką [16,19]. Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) direktyva „Sveikata visiems XXI amţiuje― visuomenės sveikata ir jos stiprinimas yra prioritetinė kryptis, kurios vienas tikslų yra sveikatai palankių sąlygų darbo vietose uţtikrinimas bei profesinių ligų profilaktika. Urbanizacijos augimas, naujų pramonės šakų sukūrimas, darbo automatizavimas, mechanizavimas bei kompiuterizavimas sukėlė naujų darbuotojų sveikatos prieţiūros problemų, pakeitė profesinių ligų pobūdį bei vystimosi mechanizmus. Besikeičiantis darbo pobūdis gerokai sumaţino „tradicinių― profesinių ligų skaičių, bet atsirado nauja problema – su darbu susijusių patologijų paplitimas – tai ir kaulų, ir raumenų sistemos paţeidimai, streso sukeltos ligos, profesinės ligos [28, 33].
Nelaimės darbo vietose, suţeidimai ir ligos vis dar išlieka viena svarbiausių problemų, kai kalbama apie saugių darbo vietų sukūrimą. PSO skelbia, kad per 2000 metus buvo uţregistruota apie 2 000 000 mirčių, susijusių su darbu. Taip pat PSO paskaičiavo, kad iš visų patyrusių suţeidimus darbe, tik 10 – 15 proc. dirbančiųjų turėjo darbo sąlygas, atitinkančias standartus. PSO paskelbė globalų veiksmų planą 2008 – 2017 m.m., skirtą dirbančiųjų sveikatai stiprinti, kurio pagrindinė idėja yra kuo labiau sumaţinti mirtis ir susirgimus, kurie yra susiję su darbu [33].
Sveiki darbuotojai yra pagrindinė jėga, uţtikrinanti socialinį ir ekonominį vystimąsi pasauliniame, nacionaliniame ir lokaliame lygmenyse.
Kalbant apie sveikatos prieţiūros sistemą, ypač svarbu pabrėţti saugių darbų vietų sukūrimo svarbą ir sveikų darbuotojų išsaugojimą. Nes tik sveikas medicinos personalas gali uţtikrinti šalies gyventojams kokybiškas ir saugias paslaugas. Todėl, įstaigų vadovams, politikams, vadybininkams, visuomenės sveikatos specialistams yra svarbu ţinoti kokie darbo sąlygų veiksniai kelia didţiausią nepasitenkinimą ir pavojų dirbančiųjų sveikatai.
Darbo tikslas – įvertinti ir palyginti Alytaus miesto ligoninės medicinos personalo fizinę ir psichosocialinę darbo aplinką bei įtakos turinčius veiksnius.
Uţdaviniai:
1. Nustatyti pagrindinius ţalingus fizinės aplinkos veiksnius ligoninės padaliniuose 2. Įvertinti ligoninės personalo psichosocialinę aplinką medicinos personalo poţiūriu 3. Nustatyti medicinos personalo negalavimus, sąlygojamus fizinės ir psichosocialinės aplinkos
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Profesiniai pavojai sveikatai sveikatos prieţiūros sektoriuje
Tradicinis poţiūris į sveikatos ir darbo santykius buvo susijęs su kenksmingų sveikatai veiksnių nustatymu ir jų poveikio pašalinimu arba sumaţinimu. Ateityje sveikata ir darbas bus vertinami platesniu perspektyviniu poţiūriu, leidţiančiu suvokti ir atpaţinti tokias pagrindines darbo aplinkos savybes, kurios turi tiesioginę arba netiesioginę įtaką sveikatai, kaip vadyba ir lyderiavimas, darbo organizavimas, ryšiai (komunikacijos) ir informacija, darbo ypatybės, visą gyvenimą trunkantis mokymasis, socialinė ir fizinė darbo aplinka[29].
Darbe ţmonės praleidţiame didţiąją savo gyvenimo dalį (apie 60 proc. aktyvaus laiko). Darbo vieta neatskirta nuo gyvenamoje ir socialinėje aplinkoje (šeimoje, mieste, šalyje) vykstančių procesų. Akivaizdu, kad jie daro įtaką gyventojų darbinei veiklai. Darbo vieta ţmogaus sveikatą veikia įvairiais aspektais. Jei darbo sąlygos blogos, nepakanka darbo įgūdţių, trūksta bendradarbių paramos, gali sutrikti darbuotojo sveikatos būklė. Kita vertus, darbas gali ugdyti asmenines savybes ir stiprinti sveikos gyvensenos įgūdţius [36].
Visuomenės sveikatos poţiūriu sveikatos stiprinimas, ţalingų sveikatai veiksnių bei ligų profilaktika daro didelę įtaką gyventojų sveikatai, įmonių ir organizacijų darbui. Prarandami milijonai litų dėl to, kad nepakankamai dėmesio ir investicijų skiriama sveikatai stiprinti, kenksmingų sveikatai veiksnių prevencijai darbo vietose. Pasekmės – laikinas nedarbingumas (dėl nelaimingų atsitikimų ir ligų), pravaikštos, sumaţėjęs darbo našumas ir kokybė, didelė kadrų kaita (dėl kurios didėja išlaidos personalo mokymui), konfliktai darbe ir kita.
Europos sveikatos ir saugos darbe agentūros duomenimis, 15 Europos šalių dėl su darbu susijusių sveikatos sutrikimų per metus prarandama apie 600 milijonai darbo dienų, nuo 2,6 iki 3,8 procentų bendrojo nacionalinio produkto (BNP) [52].
Rizika sveikatos prieţiūros sektoriuje dirbančiųjų sveikatai yra daugeriopa. Tai ir plačiai paplitę įsidūrimai adatomis, didelis fizinis krūvis, kuris sąlygoja tiek fizinį, tiek emocinį išsekimą. Taip pat, rizika uţsikrėsti infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip tuberkuliozė, alerginiai susirgimai. Ilgalaikė nervinė įtampa sąlygoja konfliktus su kolegomis, psichinės sveikatos negalavimus bei piktnaudţiavimą alkoholiu. Dirbančiųjų sveikata, saugumas ir gerovė darbe yra jų darbdavių atsakomybė [23,31,32].
1.2. Veiksniai, turintys įtakos dirbančiųjų sveikatai
Remiantis moksline literatūra, veiksniai, turintys įtakos dirbančiųjų sveikatai skirstomi į kelias stambias kategorijas: biologiniai, cheminiai, fiziniai, psichologiniai[24].
Biologiniai pavojai sveikatai
Veikliosios biologinės medţiagos – tai mikroorganizmai, galintys sukelti infekciją, alergiją arba daryti toksinį poveikį. Veikliosios biologinės medţiagos kelia įvairaus laipsnio infekcijos pavojų. Vienos veikliosios medţiagos nesukelia ligų, kitos jas gali sukelti, bet jos neplinta ir yra veiksmingai išgydomos. Galiausiai yra veikliųjų biologinių medţiagų, galinčių sukelti rimtas ligas, kurios gali išplisti, ir nuo kurių nėra vaistų [42,47,50]. Su biologiniais pavojais sveikatos prieţiūros darbuotojai susiduria per tiesioginį kontaktą su pacientais, susiţeisdami panaudotomis adatomis bei naudodami įvairius dezinfekuojančius aerozolius. Biologiniams veiksniams, turintiems neigiamos įtakos dirbančiųjų sveikatai, priskiriama mikroorganizmai, virusai, krauju plintančios infekcijos. Taip pat biologiniams veiksniams yra priskiriamos daţnos medikų traumos – įsidūrimas adata ar kitu instrumentu. Tyrimų duomenys parodė, kad po įsidūrimo adata 40 proc. medikų buvo nustatytas hepatitas C, 40 proc. hepatitas B ir 4,4 proc. dirbančiųjų ŢIV virusas [494932].
Sveikatos prieţiūros darbuotojai, atlikdami profesinę pareigą potencialiai rizikuoja uţsikrėsti ŢIV, CMV, hepatitų B ir C virusais. Uţsikrėtimo rizika šiomis infekcijos labai įvairi. Ji priklauso nuo profesinės ekspozicijos pobūdţio ir daţnio, uţkrato kiekio, ŢIV infekuoto asmens ligos stadijos, infekcijos paplitimo populiacijoje. Medicinos seserys darbo vietoje susiţaloja ţymiai daţniau nei gydytojai ar laboratorijų darbuotojai [41,9].
Daţniausia trauma – įsidūrimas injekcine adata. Ypač daţnai šią traumą patiria vidurinis medicinos personalas (1996 m. - 79%, 1999 m. - 83%), tuo tarpu gydytojai (1996 m. - 57%, 1999 m. – 42%) ir laboratorijos darbuotojai (1996 m. – 2%, 1999 m. – 3%) gerokai rečiau[42]. Gydytojams būdingi pjautiniai suţalojimai, kurie yra ypač pavojingi, nes padaroma gili ţaizda, galimas sąlytis su švieţiu krauju. Visi literatūroje aprašomi profesinio uţsikrėtimo atvejai įvyko po kontakto su švieţiu paciento krauju [42]. Kitos traumos – tai atsitiktiniai suţalojimai suduţus stikliniams indams (mėgintuvėliams ir kt.), labiau būdingi laboratorijų darbuotojams.
Uţsikrėtimo ŢIV galimybę maţina naudojamos apsaugos priemonės: pirštinės uţsikrėtimo galimybę gamybinės traumos metu sumaţina 50%[42, 49]. Ne visi medikai
medicininių procedūrų metu naudoja apsaugos priemones: medicinos seserys pirštines dėvi rečiau nei gydytojai ar laboratorijų darbuotojai. Nors palyginus 1996 m. ir 1999 m. duomenis, medicinos seserys medicininių procedūrų metu daţniau dėvi pirštines (nuo 62% padidėjo iki 78%)[42,49].
Cheminiai pavojai sveikatai
Įvairios cheminės medţiagos sveikatos prieţiūros darbuotojams daţniausiai sukelia įvairius odos paţeidimus - nuo lengvų paraudimų iki sunkių dermatitų. Vienas iš daţniausiai sutinkamų alergenų kasdienėje veikloje - latekso pirštinės.
Latekso pirštinės apsaugo medicinos darbuotojus nuo daugelio infekcinių ligų. Tačiau, dalis dirbančiųjų, teigia, kad mūvint lateksines pirštines net ir trumpą laiką, pastebi paraudusią ir sudirgusią odą. Vis plačiau mokslinėje literatūroje aptarinėjamas latekso poveikis medicinos darbuotojų sveikatai. Pirmą kartą alergija natūralios gumos lateksui (NGL) aprašyta 1927 m. Vokietijoje [52]. Vėl ja susidomėta tik 1979 m., tačiau per pastaruosius 20 metų tai tapo viena svarbiausių medicinos darbuotojų profesinių susirgimų prieţasčių, ypač išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Daugumai ţmonių lateksas nesukelia jokių problemų. Tačiau kaip ir bičių nuodai, lateksas kai kuriems ţmonėms gali sukelti problemų, o ypač medicinos darbuotojams. Mūsų kasdieniniame darbe naudojamose guminėse pirštinėse yra gausu latekso, kuris gali tapti ne tik alergijos kaltininku, bet ir paskatinti keisti darbo vietą. Įvairių studijų duomenimis, Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje 2,8% - 16,9% medikų yra jautrūs NGL [151534,444435,131336]. Alergija NGL pasireiškia labai įvairiai: nuo lengvos kontaktinės dilgėlinės iki astmos bei anafilaksinio šoko. Kadangi natūralios gumos gaminiai plačiai naudojami medicinoje, kontakto su NGL išvengti praktiškai neįmanoma, o atsiradusi sensibilizacija jam išlieka visą gyvenimą. Priklausomai nuo pasireiškusių simptomų intensyvumo, alergiškiems NGL medikams gali tekti keisti darbą[10,13].Skirtingų specialybių medikų įsijautrinimo lateksui tikimybė skiriasi. Tai priklauso nuo to, kiek laiko yra dirbama su chirurginėmis pirštinėmis ir kokia latekso alergenų koncentracija aplinkoje, kadangi šie alergenai patenka į orą kartu su talku, esančiu pirštinių viduje. Nustatyta, kad operacinių ore NGL alergenų koncentracija 10-100 kartų didesnė nei terapinių skyrių, taigi ir medikai, dirbantys operacinėse, turi atitinkamai didesnę tikimybę įsijautrinti NGL [15].
Kitas daţnas cheminis veiksnys – įvairūs dezinfektantai, kasdien naudojami medicinos personalo. Su darbu susijusias odos ligas sukelia kontaktas su tam tikromis medţiagomis darbe. Daţniausiai jos veikia plaštakas ir dilbius, nes jais lytimos medţiagos,
bet taip pat gali paveikti ir kitas kūno vietas. Odą jautrinančių medţiagų poveikio pirmieji poţymiai yra odos išsausėjimas, paraudimas ir nieţėjimas. Oda gali patinti, trūkinėti, šerpetoti, atsirasti pūslelės. Dezinfekcija – pagrindinis infekcijų prevencijos elementas, plačiai paplitęs ir aptarinėjamas visame pasaulyje. Dezinfekavimo problemos siejamos su darbuotojų sveikatos įvertinimu. Medicinos darbuotojams, dirbantiems su cheminėmis medţiagomis, nustatoma daugiausia profesinių susirgimų [25,44,30,29].
Skaičiavimai rodo, kad su darbu susijusios odos ligos Europos Sąjungai kasmet kainuoja apie 600 milijonų eurų, o dėl jų nedirbama apie 3 milijonus darbo dienų. Jomis serga beveik visų pramonės ir verslo sričių darbuotojai, dėl jų daugelis yra priversti keisti darbą. Ne išimtis ir sveikatos prieţiūros darbuotojai. 2003 m. Europos saugos ir sveikatos darbe savaitei Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra leidţia seriją informacinių biuletenių, skirtų efektyviam informavimui apie pavojingas medţiagas ir jų keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai prevencijai [52,49].
Fiziniai pavojai sveikatai
Šių ţalingų veiksnių grupei yra priskiriamas triukšmas, radiacija ir su tuo susiję sveikatos pakenkimai. Šių veiksnių rizika tampa daug didesnė, kadangi vienu metu veikia ir kiti riziką, keliantys veiksniai. Mokslininkai daug dėmesio skiria tokioms medikų darbo vietoms, kuriose darbuotojai daug laiko praleidţia sėdėdami, teikdami informaciją telefonu taip pat diagnostiniams centrams, kur daug laiko praleidţiama prie kompiuterio. Dirbdami tokio pobūdţio darbą dirbantieji daţnai serga raumenų ir kaulų sistemos, mazginio venų išsiplėtimo, nosies ir gerklės, balso stygų ligomis, patiria didelį nuovargį, įtampą ir išsekimą [29,23].
Vienas iš daţniausių susirgimų tarp sveikatos prieţiūros specialistų – raumenų – kaulų sistemos susirgimai. Ypatinga rizikos grupė yra slaugytojos, kadangi jos daţniausiai susiduria su ligonių transportavimu, kėlimu.
Kitas svarbus rizikos veiksnys – triukšmas darbo vietoje. Maţdaug trečdalis Europos darbuotojų (daugiau nei 60 milijonų ţmonių) ilgiau nei ketvirtadalį jų darbo laiko yra veikiami per didelio triukšmo. Beveik 40 milijonų darbuotojų (tai prilygsta Ispanijos gyventojų skaičiui), norėdami, kad juos išgirstų, maţiausiai pusę darbo laiko turi kalbėti garsiau nei įprastinio pokalbio metu [52].
PSO yra paskelbusi rekomendacija triukšmo prevencijai[49]: Triukšmą skleidţianti aparatūra turi turėti apsauginius skydus
Darbo patalpų sienas, grindis, lubas padengti triukšmą sugeriančiomis medţiagomis
Padidinti atstumą tarp dirbančiųjų ir įrenginių, skleidţiančių triukšmą. Taip pat sumaţinti ekspozicijos laiką
Psichologiniai pavojai sveikatai – klaidos medikų darbe, alkoholio vartojimas, naktinis budėjimas
Minimi šie psichologiniai ir socialiniai veiksniai: per dideli arba per maţi reikalavimai darbe, sudėtingos uţduotys, laiko stoka ir skubėjimas, per maţa darbo kontrolė, ţemas sprendimų priėmimo lygis, menka kolegų parama, darbo neuţtikrintumas ir priekabiavimas, taip pat naktinės darbo pamainos [1,3,5]. Visų šių veiksnių pasėkoje didėja klaidų tikimybę darbe, daugėja vartojančių alkoholį.
Stresas darbe – neišvengiamas šio laikmečio aspektas. Dėl naujųjų technologijų darbo aplinka sparčiai plinta, mokymosi visą gyvenimą idėja taip pat neleidţia ţmonėms atsipalaiduoti. Europos Komisijos duomenimis, pernai su teiginiu, kad darbas reikalauja daug jėgų ir sukelia stresą, sutinka 71 proc. lietuvių. ES vidurkis – 41 proc., latvių – 53 proc., estų – 39 proc., suomių – 25 proc. [52].
Nuolatinis stresas sveikatos prieţiūros specialistų darbe yra vienas ţalingiausių psichologinių veiksnių. Mokslininkai pastebėjo, kad apie 60-90 proc. dirbančiųjų į gydytojus kreipiasi dėl streso sukeltų sveikatos sutrikimų [1]. Trys ketvirtadaliai dirbančiųjų tiki, kad stresą darbe šiandien patiria daug daugiau darbuotojų, negu prieš šimtmetį. Stresas darbe apibrėţiamas kaip ţalingas fizinis ir emocinis darbuotojo atsakas į neatitinkančius jo pajėgumo, išteklių ir poreikių darbo reikalavimus. Stresas darbe gali sukelti tokius sveikatos sutrikimus, kaip galvos skausmą, nemigą, koncentracijos stoką, karštą būdą, sutrikdyti skrandţio ir imuninės sistemos funkcijas ir kt. Mokslinių tyrimų duomenimis, dėl streso gali padidėti rizika susirgti vėţiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, atsirasti nugaros ir rankų kaulų bei raumenų sistemos, psichologinio pobūdţio sutrikimų, įvykti nelaimingi atsitikimai, saviţudybės [26].
Apklausos duomenys parodė, kad Lietuvos gydytojams stresą daţniausiai sukelia maţas atlyginimas, neapmokami viršvalandţiai, būtinybė nuolat mokytis, kad neatsiliktų nuo šiuolaikinės medicinos naujovių, klaidos tikimybės dėl nepakankamų galimybių gerai ištirti paciento būklę, per didelis darbo krūvis, pacientų ir ligonių skaičius, nesaugumas dėl ateities finansine prasme[14,21,22]
Kitas svarbus ţalingas veiksnys psichologinis smurtas darbo vietoje. 2005 m. ES atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad apie 5 proc. europiečių darbe patiria psichologinį smurtą. Lietuva pagal šiuos rodiklius atsidūrusi paskutiniame penketuke. Psichologinį smurtą darbe patiriantys nurodė 10,1 proc. lietuvių. Latvijoje šis rodiklis – 4,6 proc., Estijoje – 6,5 proc. Medikai teigia, kad dėl psichologinio smurto darbe rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis padidėja nuo 2,3 iki 4,8 karto. Taip pat gresia nervų sistemos sutrikimai – pradedant sumaţėjusiu darbingumu, baigiant miego sutrikimais ir depresija[52].
Nemaţiau svarbus neigimas poveikis sveikatai yra seksualinis priekabiavimas sveikatos prieţiūros sektoriuje. Turkijoje atliktas tyrimas parodė, kad 75 proc. ligoninėje dirbančių slaugytojų patyrė seksualinį priekabiavimą: 44 proc. įvardijo, kad prie jų priekabiavo gydytojai, 34 proc. – pacientai ir 14 proc. – pacientų artimieji[17].
1.3. Perdegimo sindromas sveikatos prieţiūroje
Perdegimo sindromas – sudėtingas reiškinys, per pastarąjį dešimtmetį susilaukęs nemažai įvairių šalių tyrėjų dėmesio. 1974 m. pirmą kartą šią sąvoką pateikė vokiečių psichoanalitikas Herbertas J. Freudenbergeris, norėdamas apibūdinti darbuotojų, teikiančių pagalbą žmonėms, psichinį bei fizinį išsekimą. Vėliau šiuos klausimus nagrinėjo socialinės psichologijos specialistė C. Maslach iš Berkelio universiteto (Kalifornija), nemažai tyrimų atlikta Europos šalyse [17,20,46,45]. „Perdegimo“ sindromą galima būtų apibrėžti kaip sudėtingą procesą, susidedantį iš trijų sudedamųjų dalių: emocinio išsekimo (pasireiškiančio persidirbimu, fiziniu, psichiniu išsekimu, nesugebėjimu vykdyti keliamų reikalavimų); depersonalizacijos (pasireiškiančios atsainiu požiūriu į atliekamą darbą, pareigas, abejinga ar negatyvia reakcija į aptarnaujamąjį kontingentą) ir sumažėjusio veiksmingumo (atspindinčio nekompetentingumo pojūtį, pasiekimų bei darbo pasiekimų bei efektyvumo trūkumą) (4). Tai procesas, kuris vystosi ilgą laiką, pasireiškia individualiai, esti įvairaus intensyvumo ir pasireiškia tiek psichinio, tiek fizinio pobūdžio simptomais. Lengvai atpažįstami sutrikusios psichikos simptomai yra dirglumas, bendras nuovargis, susijaudinimas, didelio krūvio pojūtis menkiausios įtampos metu. Pamažu šie simptomai stiprėja, pradeda kontroliuoti žmogaus jausmus ir veiksmus. Fiziniai „perdegimo“ simptomai yra galvos skausmai, migrenos priepuoliai, ilgai trunkantys miego ir virškinimo sutrikimai, skausmai įvairiose kūno vietose, dažnos peršalimo ligos bei kiti negalavimai [43,40]..
Profesinis perdegimas – tai emocinio, psichinio ir fizinio išsekimo būsena, susiformavusi veikiant ilgalaikiams neišspręstiems stresams, kylantiems darbo situacijose. Kitaip tariant, tai chroniško streso fone susiformavęs sindromas, ilgainiui išsekinantis darbuotojo emocinius (energetinius) ir asmenybinius resursus. Profesinis perdegimas susiformuoja per ilgesnį laiką susikaupus neigiamoms emocijoms, ypač jei nebuvo efektyviai rūpinamasi [34].
Taigi šis sindromas būdingas tokių profesijų atstovams, kurių darbas susijęs su intensyviu ir ilgalaikiu bendravimu. Tai gydytojai, pedagogai, prekybos ir aptarnavimo sferos darbuotojai, taip pat organizacijų vadovai, vadybininkai, kariuomenės vadai, policijos ir teismų darbuotojai, aktoriai, bibliotekininkai, ekskursijų gidai. Yra nuomonė, jog praktiškai kas antras dirbantis ţmogus patenka į palankią perdegimui situaciją. Šis sindromas nėra būdingas, tarkim, tekintojui, buhalteriui, programuotojui, nors jie taip pat yra veikiami darbinio streso. Tai rodo, kad profesinį perdegimą lemia ne stresas apskritai, o stresas, kylantis dėl ilgalaikio ir įtempto bendravimo darbe. Manoma kad, be minėtų socialinės sferos darbuotojų, perdegimo rizikos grupei taip pat priklauso [19]:
1. Ţmonės, išgyvenantys pastovų vidinį konfliktą dėl darbo, pavyzdţiui, moterys, patiriančios prieštaravimus tarp darbo ir šeimos, arba išgyvenančios įtampą dėl būtinumo įrodinėti savo profesines galimybes konkuruojant su vyrais.
2. Ţmonės, išgyvenantys pastovią darbo praradimo baimę.
3. Ţmonės, patekę į naują, neįprastą darbo aplinką, kurioje jie privalo parodyti didelį efektyvumą, pavyzdţiui, kai jaunas absolventas paskiriamas eiti atsakingas pareigas.
4. Ţmonės, gyvenantys stambiuose megapoliuose ir priversti nuolat bendrauti viešose vietose su nepaţįstamais ţmonėmis.
Pastaruoju metu vakarų mokslininkai atlieka nemažai tyrimų, vertinančių „perdegimo sindromo“ paplitimą tarp sveikatos priežiūros darbuotojų ir su tuo susijusiąs pasekmes. Didelės įtakos psichoemocinei sveikatai turi greiti pokyčiai sveikatos priežiūros sistemoje.
Singapūro mokslininkų atlikta studija parodė, kad nuolatinis artimas kontaktas su pacientais bei jų artimaisiais, nuolatinė emocinė įtampa darbe yra tiesiogiai susijusi su profesiniu perdegimu [18]. Amerikos mokslininkų atlikta studija parodė, kad iš apklausoje dalyvavusių 600 gydytojų 14 proc. gydytojo išėjo iš darbo ar jį pakeitė, nes paskutinius du metus jautėsi labai emociškai pavargę [37].
Įdomu tai, kad net 82 proc. šios studijos respondentų nurodė, kad patyrusiems perdegimo sindromą turėtų mokėti neįgalumo pašalpas.
1.4. Tyrimai, vertinantys darbuotojų sveikatą, Europoje ir Lietuvoje
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra skelbia, kad kas tris su puse minutės Europoje ţūsta ţmogus dėl su darbu susijusių prieţasčių. Kiekvienais metais Europos Sąjungoje miršta 142 400 ţmonių nuo profesinių ligų, o 8900 ţūva dėl nelaimingų atsitikimų darbe. Beveik trečdalis šių kasmet ES registruojamų 150 000 mirčių įvyksta dėl pavojingų medţiagų, įskaitant 21 000 mirčių dėl asbesto [52].
Kaip skelbia Lietuvos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas - darbuotojų sauga ir sveikata- tai visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumaţinta. Profesinės ligos Lietuvoje tiriamos, nustatomos ir registruojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais teisės aktais (Profesinių ligų sąrašas, Profesinių ligų valstybės registro nuostatai, Profesinių ligų tyrimo ir paskaitos nuostatai). Profesinių ligų valstybės registras nuo 1994 metų kaupia duomenis apie naujus profesinių ligų atvejus, renkamus pagal oficialiai patvirtintą profesinės ligos kortelę. Nuo 2004 metų duomenų rinkimas pagrįstas Europos profesinių ligų statistikos metodika (EODS) ir EUROSTAT ekspertų rekomendacijomis. 2004 metais Lietuvos Registre uţregistruoti 939 profesinių ligų atvejai. Sergamumas profesinėmis ligomis Lietuvoje 2004 metais buvo beveik dukart didesnis, negu ES šalyse (ţiūr. lent. prieduose).
Moterų sergamumas Lietuvoje ir ES šalyse skyrėsi neţymiai, o vyrų sergamumas Lietuvoje buvo daugiau nei dvigubai didesnis, negu ES šalyse. Lietuvoje didţioji dalis profesinių ligų nustatyta 55-64 metų amţiaus darbuotojams. Sergamumo rodiklis šioje amţiaus grupėje buvo kelis kartus didesnis, negu 45-54 metų amţiaus grupėje, keliasdešimt kartų didesnis, negu 35-44 metų grupėje ir daugiau kaip šimtą kartų didesnis, negu 25-34 metų amţiaus grupėje. ES šalyse sergamumo rodikliai skirtingose amţiaus grupėse skyrėsi tik 1,5-3 kartus. Lietuvoje, priešingai, negu ES šalyse, profesinės ligos jaunesnio amţiaus darbuotojams nustatytos daug rečiau, o didţioji dalis ligų nustatyta priešpensijinio amţiaus darbuotojams. Pagal ekonominę veiklą didţiausias sergamumas Lietuvoje buvo uţregistruotas
tarp statybos ir ţemės ūkio, medţioklės ir miškininkystės darbuotojų. Sergamumo rodikliai šiuose sektoriuose Lietuvoje 3 kartus viršijo sergamumą ES šalyse. Taip pat šalies vidurkį viršijo transporto darbuotojų sergamumas, kuris Lietuvoje buvo net devynis kartus didesnis, negu ES šalyse, bei pramonės darbuotojų sergamumas, kuris buvo panašus į sergamumą ES šalyse. Iš visų profesijų Lietuvoje pagal sergamumą išsiskyrė įrengimų ir mašinų operatoriai bei surinkėjai, kurių sergamumas viršijo respublikos vidurkį beveik 10 kartų. ES šalyse didţiausias sergamumas taip pat uţregistruotas tarp įrengimų ir mašinų operatorių bei surinkėjų, bet jis buvo penkis kartus maţesnis, negu Lietuvoje. Tačiau ES šalyse patikimai didesnis negu Lietuvoje buvo nekvalifikuotų darbininkų bei aptarnavimo sferos ir prekybos darbuotojų sergamumas. Kalbant apie sveikatos prieţiūros sektoriaus darbuotojų sveikatą Profesinių ligų valstybės registro duomenimis 2007 m. uţregistruotas 21 profesinių susirgimų atvejis sveikatos prieţiūros ir socialinio darbo sektoriuje [53]. Tuo tarpu 2006 m. buvo uţregistruota 34 atvejai.
Per paskutiniuosius dvidešimt metų tyrimų apie darbo sąlygas ir su tuo susijusius sveikatos paţeidimus labai padaugėjo. Paţvelgus retrospektyviai, galima pastebėti, kad 1980 metais labai išaugo kaulų-raumenų sistemos susirgimų [19]. 2005 m. nugaros skausmais skundėsi kas ketvirtas darbuotojas, šiek tiek maţesnis darbuotojų skaičius skundėsi raumenų skausmais. Kaulų ir raumenų sistemos (KRS) paţeidimai ir toliau išlieka daţniausi su darbu susiję nusiskundimai sveikata ES (53%). Sąnaudos, kurias dėl KRS paţeidimų patiria atskiros įmonės, atskiri darbuotojai ir jų šeimos bei visa Europa ir plačioji visuomenė, yra labai didelės. Tai ne tik gydymosi ir socialinio draudimo išlaidos bei prarastas produktyvumas, bet ir asmeninės daugelio darbuotojų kančios[19].
Remiantis uţsienio autorių tyrimų duomenimis, galime teigti, kad KRS paţeidimai taip pat daţnas susirgimas tarp sveikatos prieţiūros darbuotojų []. Švedijos mokslininkų atlikta studija rodo, odontologai kelis kartus daţniau nei kiti sveikatos prieţiūros darbuotojai skundţiasi KRS paţeidimais [].Taip pat kai kurios studijos rodo, kad KRS paţeidimais daţniau skundţiasi moterys. Ši santykis yra 1:3. [Bernard et al. 1994; Hales et al. 1994; Johansson 1994; Chiang et al. 1993]. Taip pat KRS paţeidimams įtakos turi ir fizinis aktyvumas. Holsmtormas ir kt. nustatė tiesioginį ryšį tarp ţemo fizinio aktyvumo ir KRS paţeidimų []. Ţemiau pateiktoje lentelėje matome, veiksnius, didinančius KRS sutrikimų riziką (1 lentelė1 lentelė111lentelė).
1 lentelė. Veiksniai, didinantys su darbu susijusių jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos sutrikimų riziką
Fiziniai darbo aspektai Darbo aplinka ir darbo organizavimas
Kroviniai
Nepatogi darbo poza
Daţnai pasikartojantys judesiai Priverstinės rankos padėtys
Tiesioginis mechaninis spaudimas kūno audiniams Vibracija Darbo tempas Pasikartojantis darbas Laiko grafikas Apmokėjimo sistema Monotoniškas darbas Įtampa
Šalta darbo aplinka
Kaip darbuotojai supranta darbo organizavimą
Psichosocialiniai darbo veiksniai
Šios rizikos labai daţnai sutinkamos daugelyje Europos darbo vietų. Pavyzdţiui, 7 proc. ES darbuotojų teigia, kad jų darbe pasitaiko trumpų, pasikartojančių funkcijų, 57 proc. teigia, kad jų darbe yra pasikartojančių rankų judesių, 56 proc. susiduria su grieţtais/trumpais darbo atlikimo terminais, 54 proc. susiduria su dideliu darbo atlikimo tempu, 42 proc. negali patys pasirinkti pertraukų darbo metu, 31 proc. negali pasirinkti darbo tempo [7].
Tyrimų, vertinančių KRS paţeidimų paplitimą tarp sveikatos prieţiūros specialistų, yra, tačiau nepakankamai. Rezultatai labai panašūs į uţsienio šalių mokslininkų tyrinėjimus.
KRS paţeidimus gali patirti bet kuris darbuotojas, tačiau šios problemos galima išvengti arba ją sumaţinti laikantis egzistuojančių sveikatos ir saugos nuostatų. Šios problemos galima išvengti tinkamai vertinant riziką, taikant tinkamas prevencines priemones, paremtas rekomendacijomis ir gera praktika, ir tikrinant, ar tokios priemonės vis dar veiksmingos. ES turi aiškų planą kaip maţinti KRS paţeidimus susijusius su darbu. Lisabonos strategijoje numatyta iki 2010 m. Europoje pasiekti ne tik 70 % uţimtumą, bet ir sukurti daugiau bei geresnių darbo vietų. KRS paţeidimų problemos, kuri yra didţiausia su darbo susijusi sveikatos problema, sprendimas padėtų šį tikslą pasiekti. 2002-2006 m. Bendrijos darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) strategijoje KRS paţeidimai laikomi prioritetine profesinių susirgimų prevencijos sritimi.
Kita labai svarbi tyrimų sritis, susijusi su sveikatos prieţiūros darbuotojų sveikata, tai traumos darbe (ypatingai įsidūrimai adatomis) ir su tuo susiję susirgimai.
Europos sąjungos ir saugos agentūra vien tik per paskutinius metus yra paskelbusi per 300 publikacijų apie įsidūrimus adata bei realią grėsmę uţsikrėsti ŢIV, hepatitu C. Kaip teigia uţsienio autoriai, nuo 600 000 – 1 000 000 JAV sveikatos prieţiūros darbuotojų kasmet įsiduria adata, ko pasėkoje suserga hepatitu B, C ar uţsikrečia ŢIV. Taip pat, mokslininkai teigia, kad iki 80 proc. šių suţeidimų būtų galima išvengti, jei darbuotojai saugiai elgtųsi su adatomis. Amerikos Ligoninių asociacija teigia, kad vienas rimtas infekcinis susirgimas gali kainuoti apie vieną milijoną dolerių (išlaidos tyrimams, gydymui, nedarbingumui). Tuo tarpu saugus adatos įrenginys uţ paprastą yra brangesnis tik 28 centus [].
Ugandos mokslininkai atliko studiją, kurios tikslas buvo įvertinti kiek kartų slaugytojos ir akušerės susiţeidţia su adata darbo metu. 53 proc. apklausoje dalyvavusiųjų slaugytojų ir akušerių teigė, kad per pastaruosius metus bent vieną kartą buvo susiţeidę panaudota adata []. Ir to prieţastys, mokslininkų manymu, buvo patirties trūkumas, didelis darbo krūvis ir ilgos darbo valandos. Prancūzijos mokslininkai vertino, kaip per dešimtmetį pakito slaugytojų poţiūris į saugą darbe. T.y. ar nuolatiniai mokymai sumaţino įsidūrimų adata skaičių per metus. Studijos rezultatai parodė, kad laikotarpyje 1990 – 2000 metais įsidūrimų skaičius sumaţėjo nuo 10 iki 5 100,000 injekcijų [].
Panašių tyrimų, nors ir nedaug, yra atlikta ir Lietuvoje. Rakickienė J. ir kiti [] savo tyrime vertino Sveikatos prieţiūros darbuotojų uţsikrėtimo virusais riziką ir profilaktiką. Tyrimo rezultatai parodė, kad traumos Lietuvos sveikatos prieţiūros įstaigose daţnos: darbe susiţaloja 49 procentai medicinos seserų, 34 procentai gydytojų ir 18 procentų laboratorijų darbuotojų. Net esant maţam ŢIV infekcijos paplitimui Lietuvoje toks traumatizmas sudaro galimybes uţsikrėsti ŢIV ir kitais su krauju plintančiais virusais darbo vietoje. Be to, nepakankamai naudojamos apsaugos priemonės – pirštinės: tik 70 procentų medikų atlikdami invazines procedūras dėvi pirštines.
Latekso pirštinės yra būtina sveikatos prieţiūros darbuotojų apsaugos priemonė. Tačiau, vis daţniau pastebimas šios apsaugos priemonės šalutinis poveikis – alergija lateksui. Keletas epidemiologinių studijų parodė, kad jautrumas lateksui per pastaruosius dvidešimt metų labai išaugo. Ir ypač – tarp sveikatos prieţiūros sektoriaus darbuotojų. Švedijos mokslininkų atlikta studija parodė, kad alergija latekso pirštinėms labai priklauso nuo ekspozicijos laiko. Sveikatos prieţiūros darbuotojai, kurie pirštines mūvėjo daugiau kaip 15 metų, daţniau skundėsi alerginėmis reakcijomis nei tie, kurie dėvėjo nuo 5 – 9 metų []. Panašius rezultatus gavo ir Kanados mokslininkai, tirdami 1351 ligoninės darbuotoją. Alergija lateksui buvo nustatyta 66 proc. respondentų [].
Lietuvoje taip pat vyksta panašūs tyrimai. Lietuvos mokslininkų tyrimas parodė, kad 116 (34,7%) apklaustųjų medicinos darbuotojų nurodė, jog lateksas jiems sukelia įvairias reakcijas. Jankausko ir kt. atliktas tyrimas parodė, kad 10 proc. (n = 334) apklausoje dalyvavusių sveikatos prieţiūros darbuotojų teigė, kad turi alergiją lateksui [13].
Darbe patiriamas stresas yra viena didţiausių sveikatos ir saugos problemų, su kuriomis susiduriame Europoje. Stresą patiria beveik ketvirtadalis darbuotojų. Tyrimai rodo, kad stresas yra 50–60 % visų nedarbo dienų prieţastis. Jo sukeliami nuostoliai milţiniški – kenčia ţmonės, blogėja ekonominiai rodikliai. Stresą darbe gali patirti visi. Nuo jo kenčia bet kurio sektoriaus ir bet kokio dydţio organizacijos darbuotojai. Stresas kenkia ne tik ţmonių sveikatai ir saugai, bet taip pat ir organizacijų "sveikatai" ir šalių ekonomikai. Pranešama, kad stresas yra antroji pagal paplitimą su darbu susijusi sveikatos problema, su kuria susiduria 22 % darbuotojų, dirbančių 27-ose ES valstybėse narėse (2005 m. duomenys). Be to, tikėtina, kad daugės ţmonių, patiriančių stresą dėl sąlygų, kurias sukelia arba pablogina darbas. Pokyčiai darbo pasaulyje daro vis didesnį spaudimą darbuotojams – maţinamos išlaidos ir naudojamasi uţsakomosiomis paslaugomis, reikia demonstruoti didesnį funkcinį ir kvalifikacinį lankstumą, daţniau sudaromos laikinosios darbo sutartys, didėja nestabilumas, intensyvėja darbas (kartu didėja darbo krūvis ir spaudimas) ir menkai derinama darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Stresas darbe ir namuose gali sukelti ligas ir kančias. Be to, stresas gali pakenkti darbo vietos saugai ir turėti įtakos kitiems su darbu susijusiems sveikatos sutrikimams, pvz., raumenų ir kaulų sistemos. Stresas taip pat turi didelės takos organizacijos pelnui. Streso ir psichologinių bei socialinių pavojų darbe maţinimas yra ne tik moralinė, bet ir teisinė pareiga. Be to, tai labai svarbu verslui. Apskaičiuota, kad 2002 m. ES–15 dėl streso darbe patirti ekonominiai nuostoliai sudarė 20 mlrd. eurų. Dėl šių prieţasčių stresas ir su juo susisijusios pasekmės sulaukė ir sulaukia didelio mokslininkų susidomėjimo. Šiuo metu Pub Med duomenų bazėje yra paskelbta 883 mokslinių straipsnių, susijusių su sveikatos prieţiūros darbuotojų patiriamu stresu. Mokslininkai aiškinasi, kokie veiksniai didina arba maţina stresą sveikatos prieţiūros sistemoje. Italijos mokslininkų atlikta studija reabilitacijos klinikoje parodė, kad darbuotojai, kurie skundėsi dideliu darbo krūviu, lyderiavimo stoka, profesinio tobulėjimo siauromis galimybėmis, statistiškai patikimai daţniau jautė stresą darbe [37]. Mokslininkai teigia, kad streso lygis priklauso ir skyriaus, kuriame dirba sveikatos prieţiūros darbuotojai. Italijos mokslininkų studija tą patvirtino. Buvo tirti dviejų skyrių darbuotojai – kūdikių ir psichiatrijos. Tyrimo duomenys parodė, kad didesnę įtampą darbe jautė dirbantieji psichiatrijos skyriuje [40].
Ypatingas dėmesys skiriamas darbuotojų stresui darbe, kuris sąlygoja „perdegimo sindromą― [2]. Šiandien pacientai tampa vis labiau reiklesni ir geriau informuoti apie savo sveikatos būklę bei savo teises. Baimė padaryti klaidą priimant sprendimus, susijusius su pacientų sveikata, medikus verčia nuolat nerimauti. Tai neigiamai veikia jų psichoemocinę sveikatą. Kinijos mokslininkai atliko studiją, kurios tikslas buvo įvertinti streso ir perdegimo simptomo sąsajas. Rezultatai parodė, kad gydytojai dirbantys chirurgijos ir terapijos skyriuose daţniau skundėsi perdegimo sindromu, nei dirbantieji kituose skyriuose. Stresą sąlygojo tokie veiksniai, kaip prasta fizinė aplinka, per daug atsakomybės, per didelis darbo krūvis []. Panašūs tyrimo duomenys buvo gauti ir tiriant slaugytojų populiaciją. Slaugytojos, dirbančios chirurgijos ir terapijos skyriuose, jautė didesnį stresą [48].
Lietuvoje taip pat nemaţai atlikta tyrimų, kurie vertina sveikatos prieţiūros darbuotojų psichoemocinę būklę. Glumbakaitė savo straipsnyje „Profesinių stresorių analizė bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų darbe ir stresinės savijautos vertinimas― atskleidė, kad emocinę įtampą šeimos gydytojų darbe sukelia neigiamos emocijos, kurias dirbantieji statistiškai patikimai dažniau patiria nei teigiamas emocijas. Šeimos gydytojai, turintys mažesnį darbo stažą, statistiškai patikimai dažniau patiria neigiamas nei teigiamas emocijas savo darbe. Vertinant emocinio streso sukeltus emocinius simptomus darbe nustatyta, kad šeimos gydytojai, turintys didesnį darbo stažą, statistiškai patikimai dažniau yra nerimastingi nei turintys mažesnį darbo stažą. Šeimos gydytojai emocinio streso metu statistiškai patikimai dažniau elgiasi irzliai ir nekantriai, palyginti su kitais elgesio pakitimais. Be to, kad patiriantys neigiamas emocijas šeimos gydytojai statistiškai patikimai dažniau nepatenkinti darbu nei patiriantys teigiamas emocijas. Taip pat nustatėme, kad didesnį psichosocialinį stresą patiria tie šeimos gydytojai, kurie nejaučia pasitenkinimo dirbdami savo darbą ir gaudami nepakankamą atlygį už šį darbą.
2. TYRIMO MEDŢIAGA IR METODAI
2.1 Tyrimo eiga ir imtis
Tyrimas buvo vykdomas Alytaus apskrities ligoninėje. Tyrimas vyko nuo 2008 m. sausio 10 d. iki sausio 30 d.
Tyrimo populiacija – apskrities ligoninės gydytojai ir slaugytojos, dirbantys stacionaruose.
Buvo palikta 300 anketų. Grįţo 210 anketų, iš kurių tvarkingai uţpildyta 198 (atsako daţnis 66,0 proc.).
Buvo atliekamas vienmomentinis tyrimas. Tyrimui parengtas klausimynas buvo paliktas pas skyrių slaugos – administratores. Jos buvo supaţindintos su tyrimo tikslais. Jos savo ruoţtu klausimynus padalino skyrių gydytojams ir slaugytojoms. Skyriaus slaugos administratorė trumpai pristatė atliekamą tyrimą ir pabrėţė, kad šios anketos yra anoniminės, tyrimo rezultatai bus skelbiami apibendrintai bei galima laisvai pasirinkti pildyti šiuos klausimynus ar ne. Uţpildytos anketos buvo graţinamos tyrimo vykdytojams
Visa apklausos atlikimo tvarka buvo suderinta su ligoninės administracija ir gautas leidimas vykdyti šį tyrimą. Tyrimui atlikti Bioetikos komiteto leidimo nereikėjo.
2.2. Tyrimo instrumentas
Tyrimui reikalingų duomenų surinkimui buvo naudojama anoniminė anketa (1 priedas). Klausimyno tinkamumui įvertinti buvo atliktas bandomasis tyrimas. Jis vyko 2007 m. gruodţio mėn. Buvo apklausta 20 gydytojų ir slaugytojų. Šio tyrimo metu buvo vertinama:
ar pateikiami klausimai ir atsakymų variantai yra suprantami respondentams; ar pateikiamų atsakymų variantų pakanka respondentams atsakyti į klausimus; ar tinkama klausimyno apimtis, klausimų eilės tvarka bei išdėstymas, anketos šifro
dydis ir pan.
Išskyrus smulkius rašybos ir stiliaus koregavimus, taisymų anketoje nebuvo atlikta. Anketą sudarė 28 klausimai. Klausimyną galima suskirstyti į kelias dalis. Dalis klausimų, vertinančių darbo aplinkos veiksnių poveikį medicinos personalui, buvo sudaryta naudojant modifikuotą MN040NA Sp4 klausimyną. Antrasis klausimų blokas – buvo skirtas įvertinti personalo psichoemocinei būklei ir trečiasis – socialinėms – demografinėms charakteristikoms.
2.3. Respondentų socialinės demografinės charakteristikos
Atliekant tyrimą, buvo apklausti 35 gydytojai, 144 slaugytojos ir 10 administracijos darbuotojų (2 lentelė). Respondentai dirbo terapijos (14,6 proc.), chirurgijos (58,6 proc.), infekciniame (9,5 proc.), rentgeno (4,5 proc.), priėmimo (6,6 proc.) bei
administracijos (6,1 proc.) skyriuose. Tolimesnėje analizėje rentgeno, priėmimo bei administracijos skyrius apjungėme į vieną grupę.
2 lentelė. Respondentų socialinės – demografinės charakteristikos
Amţius iki 40 m. 40-49 m. 50 m. ir daugiau
N (%) N (%) N (%) 50 (26,3) 88 (46,3) 52 (27,4) Iš viso: 198 (100,0) Darbo staţas iki 20 m. 20-29 m. 30 m. ir daugiau 62 (33,0) 80 (42,6) 46 (24,5) Iš viso: 188 (100,0)
Profesija Gydytojai Slaugytojos Administracijos
darbuotojai
N (%) N (%) N (%)
35 (18,5) 144 (76,2) 10 (5,3)
Iš viso: 189 (100,0 )
Skyrius Terapijos Chirurgijos Infekcinis Kiti
N (%) N (%) N (%) N (%)
29 (14,6) 116 (58,6) 19 (9,6) 34 (17,2)
Iš viso: 198 (100,0 )
Pamaina Dieninė Popietinė/naktinė
N (%) N (%)
169 (87,6) 24 (12,4)
Iš viso: 193 (100,0 ) Darbo
krūvis
0, 5 – 1 etatas Daugiau nei 1, 0 etatas
N (%) N (%)
152 (76,8) 46 (23,2)
Iš viso: 198 (100,0 )
Lytis Vyrai Moterys
N (%) N (%)
13 (6,7) 181 (91,4)
Iš viso: 194 (100,0 )
Respondentų amţiaus vidurkis 44,4 ± 0,61 metai, staţo vidurkis - 22,1 ± 0,66 metai. Jauniausias mūsų tyrime dalyvavęs medicinos darbuotojas buvo 21 m., o vyriausias – 68 m. amţiaus. Pagal amţių respondentus suskirstėme į tris grupes: 1) iki 40 m., 2) 40-49 m.
ir 3) 50 m. amţiaus ir vyresni. Ilgiausias darbo staţas buvo 1, o trumpiausiai – 41 metai. Pagal darbo staţą apklaustuosius taip pat suskirstėme į 3 grupes: 1) iki 20 m., 2) 20-29 m. ir 3) 30 m. ir daugiau. Dieninėje pamainoje dirbo 87,6 proc., popietinėje – 3,6 ir naktinėje – 8,8 proc. respondentų. Tolimesnėje analizėje popietinę ir naktinę pamainas apjungėme į vieną grupę. Didţioji dalis respondentų dirbo 0,5 – 1 etato krūviu, ir tik nedidelė dalis - daugiau kaip 1 etato krūviu. Apklausoje dalyvavo 13 vyrų ir 185 moterys (222 lentelė).
2.4. Statistinės analizės metodai
Gauti anketose atsakymai buvo uţkoduoti ir perkelti į kompiuterinių statistinių programų paketo ―SPSS for Windows 13‖ elektronines lenteles.
Kokybinių poţymių statistiniam ryšiui įvertinti buvo naudojamas Chi-kvadrato (χ2
) kriterijus. Lyginant du santykinius dydţius ir norint nustatyti, ar jų skirtumas esminis buvo apskaičiuojamas z-kriterijus. Ryšiai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Naudojant binarinę logistinę regresiją gauta matematinė išraiška, nusakanti įvairių nepriklausomų veiksnių įtaką.
3. REZULTATAI
3.1. Ţalingų fizinių veiksnių paplitimas ligoninėje
Pastaruoju dešimtmečiu pasaulyje susirūpinta aplinkos veiksnių, ypač aplinkos taršos, įtaka sveikatai. PSO Europos regioninis biuras 1989 m. (Frankfurte) ir 1994 m. (Helsinkyje) organizavo aukščiausio lygio aplinkos poveikio sveikatai konferencijas, kuriose buvo pritarta Europos aplinkos ir sveikatos veiksmų planui, rekomenduota, kad visos šalys parengtų nacionalinius aplinkos ir sveikatos veiksmų planus (WHO, 1990). Juose, greta konkrečių praktinių veiksmų ir gamybos technologijų tobulinimo, pasiūlyta vystyti mokslinius tyrimus, siekiant nustatyti prieţastinius ryšius tarp aplinkos kokybės ir gyventojų sveikatos, ieškoti būdų, galinčių sumaţinti aplinkos ţalingų veiksnių įtaką.
Mes savo tyrime analizavome respondentų poţiūrį į darbo patalpas. Tyrimo rezultatai parodė, kad tik apie trečdalį respondentų labai gerai arba gerai vertino bendrą patalpų įspūdį (30,5 proc.), apšvietimą (37,6 proc.) ir dydį (30,1 proc.). Patalpas personalui pailsėti gerai įvertino tik 14 proc. apklaustųjų ir daugiau nei pusė (56,0 proc.) jas vertino blogai.
3 lentelė. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal darbo patalpų vertinimą ir skyrių Darbo patalpų charakteristikos
ir vertinimas
Skyrius
Terapinis Chirurginis Infekcinis Kiti Bendras įspūdis Labai blogai/blogai Vidutiniškai Labai gerai/gerai 31,00 28,40 i 63,2i 12,1 24,2* 43,2 36,8 45,5 44,80 28,40 0,0i 42,4 2 =22,56, lls=6, p<0,01 Patalpų dydis Labai blogai/blogai Vidutiniškai Labai gerai/gerai 31,00 28,30 66,7i 18,2 34,5 46,9i 27,8 24,2 34,50 24,80 i 5,6i 57,6 2 =27,00, lls=6, p<0,01 Patalpos personalui pailsėti
Labai blogai/blogai Vidutiniškai Labai gerai/gerai 27,6*0 63,8 64,7 50,0 31,0 27,4 23,5 41,2 41,4*0 i 8,8 11,8 8,8 2 =26,14, lls=6, p<0,01
* - p<0,05 lyginant su chirurginiame skyriuje dirbančiais respondentais,
0
– p<0,05 lyginant su infekciniame skyriuje dirbančiais respondentais,
Statistiškai reikšmingai daţniau infekcinio skyriaus darbuotojai nei terapinio, chirurginio bei kitų teigė, kad jų darbo patalpų bendras įspūdis labai blogas ar blogas. Jie taip pat, lyginant su kitais skyriais, blogiau vertino ir patalpų dydį. Tuo tarpu poilsio patalpas geriau įvertino terapinio skyriaus darbuotojai (333 lentelė)
Darbo patalpų apšvietimą geriau įvertino tik 6-8 val. per parą dirbantys respondentai lyginant su dirbančiais 9-12 ar daugiau nei 12 val. (atitinkamai 53,2 proc., 29,2 proc. ir 16,7 proc.; p<0,05). 9,1 17,8 18,0 20,1 28,9 29,1 29,1 33,9 45,4 38,2 39,1 28,6 50,3 36,7 49,4 47,3 43,9 45,9 52,7 43,1 53,4 29,6 34,4 21,5 23,6 22,2 8,7 0 20 40 60 80 100
Per aukšta oro temperatūra Nešvara Pasyvus rūkymas Daţnai kintanti oro temperatūra Prastas apšvietimas Triukšmas Skersvėjis Tvankus oras Nemalonūs kvapai Proc. Visada Kartais Niekada
1 pav. Respondentų nuomonė apie per pastaruosius tris mėnesius darbe sukėlusius nepatogumus
Mes savo tyrime taip pat norėjome suţinoti kokie aplinkos veiksniai daugiausia kelia dirbantiesiems nepatogumų. Tyrimo duomenys parodė, kad medicinos personalą daţniausiai vargino nemalonūs kvapai, tvankus oras, skersvėjis bei triukšmas (1 pav.1 pav.1 pav.).
Triukšmas darbe gali pakenkti darbuotojo sveikatai. Geriausiai ţinomas triukšmo darbe padarinys yra klausos praradimas, problema, kuri buvo pastebėta 1731 m. tarp
kalvių. Tačiau triukšmas taip pat gali padidinti stresą ir nelaimingų atsitikimų riziką. Mes savo tyrime taip pat analizavome triukšmo paplitimą ligoninėje. Pastebėjome, kad tik maţiau nei trečdalis (30,1 proc.) respondentų buvo patenkinti triukšmo lygiu savo darbo vietoje. Statistiškai reikšmingai daţniau triukšmu darbo vietoje skundėsi terapinio, chirurginio ir kitų padalinių darbuotojai lyginant su infekcinio skyriaus darbuotojais (2 pav.2 pav.2 pav.) bei dieninėje pamainoje dirbantys nei popietinėje bei naktinėje (atitinkamai 28,6 ir 13,0 proc.; p<0,05).
Nešvara ir dulkėmis daţniau buvo nepatenkinti 9-12 val. ir daugiau nei 12 val. dirbantys respondentai lyginant su dirbančiais 6-8 val. (atitinkamai 38,8, 47,1 ir 10,9 proc., p<0,05). 46,4 52,7 55,6 0,0 28,6* 25,0* 26,4* 20,9* 44,4 29,4* 26,5* 44,1 0 10 20 30 40 50 60 70
Labai blogai/blogai Vidutiniškai Gerai/labai gerai
Proc. Terapinis Chirurginis Infekcinis Kiti 2 =12,83, lls=6, p<0,05,
* - p<0,05 lyginant su dirbančiais infekciniame skyriuje respondentais
2 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal jų nuomonę apie triukšmą darbo vietoje ir skyrių
Per pastaruosius dešimtmečius pasaulyje įvyko didelių ir realių pokyčių. Geresnės gyvenimo sąlygos leidţia sumaţinti patalpų oro uţterštumą šildant butus ir gaminant valgį, tačiau transporto priemonių išmetamos toksinės medţiagos ir dabar miestų bendruomenėms kelia daugiausia rūpesčių, be to, dėl netinkamai suprojektuotos arba blogai eksploatuojamos centrinio šildymo ir oro kondicionavimo sistemos kyla naujų problemų. PSO
duomenimis, ţmogus daugiau negu 80% laiko praleidţia uţdarose patalpose, iš jų 60% - gyvenamosiose. Daugiausia laiko patalpose praleidţia biologiškai jautriausi asmenys - vaikai, nėščios moterys, pagyvenę ir silpnos sveikatos ţmonės. Todėl tarptautinė sąjunga "Ţmogaus sukurta aplinka" ir kitos organizacijos tiek daug dėmesio skiria oro kokybės, racionalaus panaudojimo, apsaugos ir uţterštumo lygių apribojimo klausimams [52].
Ţmogaus savijauta ir gyvenimo kokybė priklauso nuo įvairių veiksnių. Vienas jų – patalpų oro kokybė. Grynas švarus oras yra viena svarbiausių gyvybės egzistavimo sąlygų. Suaugęs ţmogus per parą sunaudoja apie 30 kg, arba 25 000 l, oro, o maisto – tik 1 kg, skysčių – apie 3 l. Tačiau oras, kaip ir maistas, turi būti kokybiškas ir neuţterštas kenksmingomis medţiagomis, nes nuo to priklauso ţmogaus sveikata. Ore visuomet yra tam tikrų priemaišų, kurių kiekį lemia daugelis prieţasčių. Toks oras, patekęs į patalpų vidų, dar pasipildo įvairiomis priemaišomis, kurias išskiria patalpoje esantys įprasti teršalų šaltiniai: statybinės medţiagos, pelėsiniai grybeliai, buitinė technika ir chemija, įvairūs namų apyvokos reikmenys, gyvūnai ir pan.
Mūsų tyrime taip pat buvo vertinama ligoninės oro kokybės. Net 29,5 proc. respondentų oro kokybę darbo vietoje įvertino blogai. Dauguma (80,1 proc.) teigė, kad yra darbo patalpų, kuriose blogas oras. Daugiau kaip pusė visų respondentų įvardijo, kad patalpose, kuriose jie dirba trūksta gaivaus oro, ne visada galima išvėdinti patalpas (3 pav.3 pav.3 pav.). 9,6 15,7 22,3 33,8 57,1 57,1 0 10 20 30 40 50 60 70 Dulkėtas oras Blogesnis oras vakare Blogesnis oras ryte Sausas oras Ne visada galima išvėdinti patalpas Trūksta gaivaus oro
Proc.
Patalpų oro vertinimas priklausė nuo to, kokiame skyriuje dirba respondentas. Statistiškai reikšmingai daţniau sausu bei dulkėtu patalpų oru skundėsi chirurginio, infekcinio ir kitų skyrių darbuotojai, lyginant su terapiniu skyriumi. Tuo tarpu chirurginio skyriaus darbuotojai daţniau nei respondentai, dirbantys visuose kituose skyriuose, skundėsi blogesniu oru patalpose ryte (4 pav.4 pav.4 pav.)
70,6 17,6 58,8 68,4 21,1 57,9 50,0 15,7 61,2 62,1 10,3 13,8 37,9 0,0 10,3 11,80 14,7* 35,3* 10,50 31,6*0 57,9* 29,6* 6,9* 35,3* 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Ne visada galima išvėdinti patalpas Blogesnis oras vakare Blogesnis oras ryte Trūksta gaivaus oro Dulkėtas oras Sausas oras Proc. Terapinis Chirurginis Infekcinis Kiti
* - p<0,05 lyginant su respondentais, dirbančiais terapiniame skyriuje,
0
– p<0,05 lyginant su respondentais, dirbančiais chirurginiame skyriuje
4 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal jų nuomonę apie blogą patalpų orą įtakojančius veiksnius ir skyrių
Be to, dauguma (83,2 proc.) apklaustų medicinos darbuotojų teigė, kad yra jų skyriuje yra patalpų, kuriose blogas kvapas. Net 57,1 respondentas nurodė, kad patalpose tvyro chemikalų/dezinfektantų kvapas, 47,5 proc. respondentų skundėsi nemalonu kvapu iš tualetų ir dušų bei 39,9 proc. nurodė, kad jaučiasi kanalizacijos ir vamzdynų kvapas (5 pav.5 pav.5 pav.).
1,5 9,6 18,2 27,9 39,9 47,5 57,1 0 10 20 30 40 50 60 70 Kvepalų kvapas Maisto kvapas Pelėsių kvapas Cigarečių kvapas Kanalizacijos ir vamzdynų kvapas Kvapas iš tualetų ir dušų Chemikalų/dezinfektantų
kvapas
Proc.
5 pav. Respondentų nuomonė apie blogą patalpų kvapą įtakojančius veiksnius
Patalpų kvapo vertinimas priklausė nuo respondentų darbo dienos ilgumo. Respondentai, kurie dirbo 9-12 val. statistiškai reikšmingai daţniau nei dirbantys 6-8 val. per parą skundėsi jaučiamu cigarečių kvapu patalpose. Respondentai, kurie dirbo daugiau nei 9 valandų daţniau skundėsi sklindančiu kvapu iš tualetų ir dušų bei iš kanalizacijos ir vamzdynų (6 pav.6 pav.6 pav.). Be to, cigarečių kvapu daţniau skundėsi popietinėje ar naktinėje pamainoje dirbantys medicinos darbuotojai nei dieninėje (atitinkamai 45,8 ir 25,0 proc.; p<0,05). Kad blogą patalpų kvapą įtakoja chemikalai bei dezinfektantai rečiau nurodė gydytojai nei slaugytojos bei administracijos darbuotojai (atitinkamai 34,3, 62,5 ir 60,0 proc.; p<0,05). Pelėsių kvapu statistiškai reikšmingai daţniau skundėsi terapinio ir chirurginio nei infekcinio skyriaus personalas (atitinkamai 20,7, 23,3 ir 10,5 proc., p<0,05).
10,5 5,3 0,0 52,6 31,6 17,3 2,0 56,1 21,3 16,3 1,3 58,8 27,5 28,8 16,5 63,2* 57,9* 5,1* 44,9* 60,2* 35,7* 0 10 20 30 40 50 60 70 Pelėsių kvapas Maisto kvapas Kvepalų kvapas Chemikalų/dezinfektantų kvapas Kanalizacijos ir vamzdynų kvapas Kvapas iš tualetų ir dušų Cigarečių kvapas
Proc. 6-8 val. 9-12 val.
Daugiau nei 12 val.
* - p<0,05 lyginant su dirbančiais 6-8 val. respondentais
6 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal jų nuomonę apie blogą patalpų kvapą įtakojančius veiksnius ir vidutinę darbo dienos trukmę
Taip pat savo respondentų klausėme, kaip jie vertina savo darbo sąlygas. Tik 24,2 proc. apklaustų medicinos darbuotojų jas įvertino gerai arba labai gerai. Vertinant respondentų poţiūrį į darbo sąlygas priklausomai nuo skyrių, nustatėme statistiškai reikšmingus skirtumus. Infekciniuose skyriuose dirbantys respondentai statistiškai reikšmingai daţniau blogai vertino savo darbo sąlygas nei chirurginio skyriaus darbuotojai. Be to, terapinio, chirurginio ir infekcinio skyriaus personalas darbo sąlygas vertino blogiau nei rentgeno, priėmimo ir administracijos skyrių darbuotojai (7 pav.7 pav.7 pav.)
44,8 27,6 60,2 22,1 2,9 35,3 27,60 17,7*0 11,20 44,40 44,4 61,8 0 10 20 30 40 50 60 70
Labai blogai/blogai Vidutiniškai Gerai/labai gerai
Proc. Terapinis Chirurginis Infekcinis Kiti 2 =16,86, lls=6, p<0,05,
* - p<0,05 lyginant su respondentais, dirbančiais infekciniame skyriuje,
0
– p<0,05 lyginant su respondentais, dirbančiais kituose skyriuose
7 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal jų nuomonę apie savo darbo sąlygas ir skyrių
Taip pat darbo sąlygų vertinimas priklausė ir darbo dienos trukmės. Tie, kurie dirbo daugiau nei 12 val. statistikai reikšmingai daţniau darbo sąlygas vertino labai blogai arba blogai (8 pav.8 pav.8 pav.).
10,2 58,2 31,6 20,8 59,4 19,8 38,9 16,7 44,4* 0 10 20 30 40 50 60 70
Labai blogai/blogai Vidutiniškai Gerai/labai gerai
Proc.
6-8 val. 9-12 val.
Daugiau nei 12 val.
2
=13,88, lls=4, p<0,01,
* - p<0,05 lyginant su 6-8 val. dirbančiais respondentais
8 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal jų nuomonę apie savo darbo sąlygas ir darbo dienos trukmę
Formatted: Font: Not Bold Formatted: Font: Not Bold
Savo darbo sąlygas daţniau gerai įvertino aukštąjį išsilavinimą turintys medicinos darbuotojai lyginant su aukštesniuoju (atitinkamai 37,5 ir 20,1 proc.; p<0,05).
Apibendrinant šio skyriaus rezultatus, galime teigti, kad maţiau nei pusė visuose skyriuose dirbančių respondentų bendrą patalpų įspūdį vertino gerai ar labai gerai. Panašiai jie vertino ir darbo sąlygas. Darbo sąlygų vertinimas priklausė nuo darbo dienos ilgumo ir kokiame skyriuje dirba respondentas. Taip pat apie pusė respondentų teigė, kad juos per pastaruosius tris mėnesius darbo vietoje vargino nemalonūs kvapai. Respondentai, kurių darbo dienos ilgumas buvo nuo devynių iki dvylikos valandų ir daugiau daţniau skundėsi nešvara ir dulkėmis. Respondentai, kaip vieną iš nemalonių darbo veiksnių įvardijo gryno oro trūkumą. Pagrindiniais oro darbo patalpose teršikliais įvardijo dezinfektantų kvapą bei kanalizacijos ir tualetų kvapą.
3.2. Psichosocialinė aplinka ligoninėje
Daugiau nei 20 metų vyksta konceptualūs tyrimai, analizuojantys kas yra sveika darbo aplinka. Tyrimai - nuo medicininių iki ekologinių - geriau leido suvokti sveikos darbo aplinkos sąsajas su dirbančiųjų sveikata bei gerove, paslaugų kokybe bei socialinėmis pasekmėmis. Taigi, vis labiau populiarėjant psichosocialinei sveikatos sampratai, teigiama, jog darbuotojo sveikata nemaţai priklauso nuo jo socialinės ir organizacinės darbo aplinkos. Tyrimai parodė, kad sveikos darbo aplinkos pasekmės jaučiamos ne tik individo lygmenyje, bet organizacijos lygmenyje (geresnė paslaugų kokybė, saugesni pacientai), o taip pat ir visuomenės lygmenyje.
Mes savo tyrime vertinome kaip respondentai jaučiasi psichologiškai po darbo dienos. Rezultatai parodė, kad tik nedidelė dalis (15,3 proc.) medicinos darbuotojų jaučiasi nepavargę, daugiau kaip pusė (64,3 proc.) – pavargę ir net penktadalis (20,4 proc.) – labai pavargę ar išsekę.
Taip pat prašėme, kad respondentai įvertintų savo fizinę savijautą po darbo dienos. Atsakymai pasiskirstė panašiai: 17,0 procentų jautėsi fiziškai nepavargę, daugiau nei pusė (61,3 proc.) pavargę ir 21,6 proc. labai fiziškai pavargę ar išsekę. Gydytojai statistiškai reikšmingai daţniau teigė, kad jaučiasi fiziškai nepavargę nei slaugytojos (9 pav.9 pav.9 pav.).
Formatted: Font: 10 pt Formatted: Font: 10 pt, Not Bold Formatted: Font: 10 pt Formatted: Font: 10 pt Formatted: Font: 10 pt, Not Bold Formatted: Font: 10 pt
17,1 54,3 21,0 68,5 10,5 20,0 40,0 40,0 28,6* 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Išsekęs/labai pavargęs Pavargęs Nepavargęs/visiškai nepavargęs Proc. Gydytojas Slaugytoja Administracijos darbuotojas 2 =12,16, lls=4, p<0,05, * - p<0,05 lyginant su slaugytojomis
9 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal tai, kaip jie jaučiasi fiziškai po darbo ir pareigas
Savo respondentų klausėme kokie bendravimo santykiai daţniausia sukelia emocinį nuovargį darbe. Iš ţemiau pateiktų rezultatų matome, kad apie pusė respondentų daţniausiai emociškai pavargsta nuo bendravimo su pacientais bei jų artimaisiais. Rečiausiai medicinos darbuotojus vargina bendravimas su pagalbiniu personalu (10 pav.).
11,6 21,3 21,7 48,0 51,3 0 10 20 30 40 50 60 su pagalbiniu personalu su skyriaus administracija su kolegomis su pacientais su pacientų artimaisiais Bendravimas Proc.
10 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal tai, kokie bendravimo santykiai jiems daţniausiai sukelia emocinį nuovargį darbe
Bendravimas su skyriaus administracija daţniau vargino daugiau nei 1 etato krūviu dirbančius darbuotojus nei dirbančius 0,5-1 etato krūviu (atitinkamai 45,7 ir 13,9 proc.; p<0,05) bei slaugytojas lyginant su gydytojais (atitinkamai 82,5 ir 60,0 proc.;p<0,05). Bendravimas su kolegomis labiausiai vargino dirbančius tik 6-8 val. lyginant su darbe praleidţiančiais 9-12 ar daugiau nei 12 val. (atitinkamai 31,3, 18,4 ir 0 proc.; p<0,05), o nuo bendravimo su paciento artimaisiais daţniau pavargdavo dirbantys daugiau nei 12 val nei 6-8 val. (atitinkamai 73,7 ir 41,3 proc.; p<0,05).
Psichologinis nuovargis po darbo statistiškai reikšmingai priklausė nuo darbo krūvio ir bendradarbių pagalbos sprendţiant darbo problemas. Niekada neturintys per didelio darbo krūvio respondentai daţniau teigė, kad po darbo jaučiasi psichologiškai nepavargę nei kartais ar daţnai turintys per didelį darbo krūvį (11 pav.). Respondentai, kuriems bendradarbiai daţnai padeda spręsti darbo problemas rečiau jautėsi išsekę, nei tie, kuriems kartais padeda arba nepadeda (atitinkamai 12,8, 31,5 ir 27,3 proc.; p<0,05).
14,9 40,0 54,7 5,3 10,00 45,0*0 45,0* 75,70 9,50 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Išsekęs/labai pavargęs Pavargęs Nepavargęs/visiškai
nepavargęs Proc. Niekada Kartais Daţnai 2 =47,99, lls=4, p<0,05,
* - p<0,05 lyginant su kartais turinčiais per didelį darbo krūvį
0
– p<0,05 lyginant su dažnai turinčiais per didelį darbo krūvį
11 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal tai, kaip jie jaučiasi psichologiškai po darbo ir kaip daţnai turi per didelį darbo krūvį
Mokslininkai pastebėjo, kad apie 60-90 proc. dirbančiųjų į gydytojus kreipiasi dėl streso sukeltų sveikatos sutrikimų (Finkel M.L., 1996). Trys ketvirtadaliai dirbančiųjų tiki,
