REUMATOIDINIU ARTRITU SERGANČIŲ PACIENTŲ NEMIGOS IR DEPRESIŠKUMO SĄSAJA SU LIGOS AKTYVUMO LAIPSNIU IR UŽDEGIMINIAIS RODIKLIAIS

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

PSICHIATRIJOS KLINIKA

EVELINA SAVULIONYTĖ

REUMATOIDINIU ARTRITU SERGANČIŲ PACIENTŲ

NEMIGOS IR DEPRESIŠKUMO SĄSAJA SU LIGOS

AKTYVUMO LAIPSNIU IR UŽDEGIMINIAIS RODIKLIAIS

Medicinos studijų programos baigiamasis magistrinis darbas

Darbo mokslinė vadovė: Doc. Dr. Vesta Steiblienė

Kaunas 2019m.

(2)

2

TURINYS

1 TYRIMO SANTRAUKA ... 3 2 SUMMARY ... 3 3 PADĖKA ... 5 4 INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5

5 ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

6 SANTRUMPOS ... 6

7 SĄVOKOS ... 7

8 ĮVADAS ... 8

9 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

10 LITERATŪROS APŽVALGA. ... 10

10.1 Reumatoidinio artrito samprata. ... 10

10.2 Skausmo įtaka RA sergančiųjų gyvenimo kokybei bei psichikos sveikatai. ... 10

10.3 RA ir nuotaikos sutrikimai. ... 11

10.4 RA ir miego sutrikimų sąsajos. ... 12

11 METODIKA ... 14

12 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 16

12.1 Depresiškumo ir nemigos vertinimas tarp RA sergančiųjų. ... 16

12.2 Sergančiųjų RA ligos aktyvumo laipsnio, CRB bei skausmo intensyvumo vertinimas. ... 20

12.3 Nemigos ir depresiškumo sąsajos su ligos aktyvumu ir uždegiminiais rodikliais tarp RA sergančiųjų 21 12.4 Nemigos ir depresiškumo sąsajos su skausmo intensyvumu tarp RA sergančiųjų. ... 22

13 IŠVADOS: ... 24

14 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 25

(3)

3

1 TYRIMO SANTRAUKA

Autorius: Evelina Savulionytė. Reumatoidiniu artritu sergančiųjų pacientų nemigos ir depresiškumo sąsaja su ligos aktyvumo laipsniu ir uždegiminiais rodikliais.

Tyrimo tikslas: Ištirti sergančiųjų reumatoidiniu artritu nemigos ir depresiškumo sąsajas su ligos aktyvumo laipsniu, uždegimo rodikliais (CRB) bei skausmo intensyvumu. Tyrimo objektas, atranka ir tyrimo metodai: Pacientai, sergantys reumatoidiniu artritu, besigydantys LSMUL KK reumatologijos klinikoje. Atliktas momentinis tyrimas, naudota anketinė apklausa ir ligos istorijų analizė. Depresiškumo simptomams vertinti pacientai pildė savęs įvertinimo Burnso depresijos skalę. Miego sutrikimų vertinimui naudotas Pitsburgo miego kokybės klausimynas (PMKI). Skausmo intensyvumas vertintas naudojantis vizualine analogų skale (VAS). Rezultatai: Iš į tyrimą įtrauktų pacientų 86,2 % sudarė moterys, 13,8% vyrų. Pacientų su mažu ligos aktyvumu buvo 23,1%, vidutiniu aktyvumu - 52,3% ir dideliu ligos aktyvumu - 24,6%. Pagal depresiškumo lygį tiriamųjų populiacija pasiskirstė taip: depresijos simptomų neturėjo - 43,1%, depresijos simptomų nustatyta – 56,9%. Subjektyvaus miego kokybės vertinime daugiausia (56,9%) tiriamųjų atžymėjo nežymų miego kokybės pablogėjimą. Aukštesnis depresiškumo suminis balas tiesiogiai siejosi su aukštesniu miego kokybės indekso balu, rodančiu prastesnę miego kokybę (r=0.520, p<0,01). Nustatytas ryšys tarp didesnio ligos aktyvumo ir miego sutrikimų (r=0.318, p<0,01). Reikšmingos sąsajos rastos tarp didesnio ligos aktyvumo ir depresiškumo (r=0.262, p<0,05). Vertinant skausmo intensyvumą pagal VAS, didesnis balas reiškia didesnį skausmo intensyvumą, stebėta tiesioginė sąsaja su depresiškumu (r=0.247, p<0,05). Didesnis skausmo intensyvumas turi įtakos prastesnei miego kokybei – didesnis PMKI miego kokybės indeksas (r=0.279, p<0,01). Prastesnė miego kokybė siejosi su trumpesne miego trukme (r=0,250 p<0,05) bei skausmu miego metu (r=0,261, p<0,05). Užmigimo trukmę labiausiai lėmė jaučiamas skausmas (r=0,271, p<0,05) ir migdomųjų vaistų vartojimas (r=0,260, p<0,05). Išvados: Kas antras pacientas, sergantis RA išsakė lengvus ir vidutinio sunkumo depresiškumo simptomus ir nežymiai pablogėjusią miego kokybę. Daugiau nei pusė tiriamųjų sirgo vidutinio aktyvumo RA ir daugiausiai atžymėjo vidutinio stiprumo skausmą. Didesnis ligos aktyvumas siejosi su prastesniu subjektyviu miego kokybės vertinimu ir aukštesne depresiškumo simptomų raiška, tačiau tarp subjektyvaus miego kokybės vertinimo ir CRB reikšmingų sąsajų nerasta; depresiškumo ir prastesnės miego kokybės sąsajos buvo itin ryškios. Nustatytos sąsajos rastos tarp didesnės skausmo raiškos, auskštesnio depresiškumo simptomų rodiklio ir subjektyviai vertinamos blogesnės miego kokybės.

(4)

4

2 SUMMARY

Title: Associations between insomnia, severity of depressive symptoms with inflammatory markers and disease activity among patients with rheumatoid arthritis. Aim of study: To evaluate the associations between insomnia and severity of depressive symptoms with the degree of disease activity, inflammation markers (CRB) and pain intensity in RA patients. Objectives, selection and methods: Patients at LSMUL KK Rheumatology Department. Instant survey, questionnaire and analysis of case history were performed. To evaluate mood symptoms of depression was used self-induction Burns Depression Scale. Sleep maintenance is assessed using Pittsburgh sleep quality questionnaire (PMKI). Pain intensity was assessed by visual analogue scale (VAS). Results of research: Of the patients enrolled, 86.2% were female and 13.8% male. Patients with low disease activity were 23.1%, with average activity of 52.3% and high disease activity of 24.6%. According to the level of depression, the population of the subjects was distributed as follows: 43,1% of the patients had no symptoms of depression and 56,9% of the patients had varying severity depression. In the subjective sleep quality assessment, the majority (56.9%) of the subjects noted a slight deterioration in sleep quality. A higher total depression score was directly related to a higher sleep quality score indicating a lower quality of sleep (r = 0.520, p <0.01). A significant correlation was found between increased disease activity and sleep disorders (r = 0.318, p <0.01). Statistically significant correlations were found between increased disease activity and depression (r = 0.262, p <0.05). When evaluating the intensity of pain according to VAS, a higher score means a higher intensity of pain, a direct correlation with depression was observed (r = 0.247, p <0.05). The results of the study showed that higher intensity of pain affects poorer sleep quality - higher PMKI sleep quality index (r = 0.279, p <0.01). Poor sleep quality was associated with shorter sleep duration (r = 0.250 p <0.05) and pain during sleep (r = 0.261, p <0.05). The sleep latency was mostly determined by the pain (r = 0.271, p <0.05) and the use of sleeping pills (r = 0.260, p <0.05). Conclusions: Every second patient with RA reported mild and moderate depressive symptoms and slightly worsened sleep quality. More than half of the subjects had moderate RA and mostly had moderate intensity pain. Increased disease activity was associated with poorer subjective assessment of sleep quality and higher resolution of depressive symptoms, but no significant correlation was found between subjective sleep quality assessment and CRB; The links between depression and poor quality of sleep were particularly pronounced. The identified links were found between higher pain expression, a more pronounced symptom of depression, and subjectively assessed poorer quality of sleep.

(5)

5

3 PADĖKA

Dėkoju magistro darbo vadovei dr. V. Steiblienei už pagalbą bei patarimus atliekant baigiamąjį magistrinį darbą.

4 INTERESŲ KONFLIKTAS

Interesų konflikto nebuvo.

5 ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Leidimą išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras. Leidimo Nr. BEC-MF-319. Išdavimo data: 2018-03-16.

(6)

6

6 SANTRUMPOS

LSMUL KK Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos

RA Reumatoidinis atritas

CRB C reaktyvinis baltymas

BDS Burnso depresijos skalė

PMKI Pitsburgo miego kokybės indeksas

VAS Vizualinė analogų skalė

(7)

7

7 SĄVOKOS

Depresija – tai nuotaikos sutrikimas, kurio simptomatika yra įvairi: liūdna nuotaika, sumažėję interesai ir pasitenkinimas, išsekusi energija bei padidėjęs nuovargis ir mažas aktyvumas [1].

Lėtinis skausmas – skausmas trunkantis >3 mėnesių.

Nemiga – tai yra miego – nuolat pasikartojančio elgesio ramybės būsena, kai fiziologiškai sumažėja jutiminis budrumas ir nebūna sąmoningų judesių, sutrikdymas dėl emocinių ar kitų priežasčių [1].

Psichikos sveikata - tai emocinis ir dvasinis atsparumas (angl. resilience), kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį (PSO).

(8)

8

8 ĮVADAS

Reumatoidinis artritas yra lėtinė liga, sukelianti negalią, todėl svarbu užtikrinti ir pagerinti gyvenimo kokybę. Sergantieji dažnai patiria tiek ūmų, tiek ir lėtinį skausmą, kurie yra glaudžiai susiję su pacientų psichikos sveikata. Tiek pati lėtinė liga, tiek ir jos sukeliamas skausmas, gali lemti miego bei nuotaikos sutrikimus, kurie dar labiau pablogina sergančiųjų būklę bei turi neigiamos įtakos ligos progresavimo greičiui bei gydymo efektyvumui. Visa tai dar labiau pablogina pacientų gyvenimo kokybę. Darbu siekiama išsiaiškinti pacientų, sergančių reumatoidiniu artritu, nemigos ir depresiškumo sąsajas bei ligos aktyvumo laipsnio, uždegiminių rodiklių (CRB) ir skausmo intensyvumo įtaką miego kokybei.

Tema aktuali, nes pacientams su miego bei nuotaikos sutrikimais prastėja su liga susijusios išeitys ir gyvenimo kokybė. Todėl svarbu išsiaiškinti galimus veiksnius ir galimybę juos koreguojant optimaliai pagerinti pacientų miego bei gyvenimo kokybę ir redukuoti depresijos simptomus.

Šiam tikslui buvo ištirti 65 pacientai sergantys reumatoidiniu artritu, besigydantys LSMUL Kauno klinikų reumatologijos klinikoje. Buvo pateikti klausimynai miego kokybės, depresiškumo ir skausmo intensyvumo vertinimui. Taip pat buvo įvertinti uždegiminiai rodikliai (CRB) bei ligos aktyvumo laipsnis. Gauti rezultatai išanalizuoti ir pateiktos išvados.

(9)

9

9 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas: Ištirti sergančiųjų reumatoidiniu artritu nemigos ir depresiškumo sąsajas su ligos aktyvumo laipsniu, uždegimo rodikliais (CRB) bei skausmo intensyvumu.

Tyrimo uždaviniai:

1. Ištirti sergančiųjų reumatoidiniu artritu depresiškumą ir nemigos pasireiškimo sunkumą.

2. Įvertinti sergančiųjų reumatoidiniu artritu ligos aktyvumo laipsnį, uždegiminius rodiklius ir skausmo intensyvumą.

3. Nustatyti ir įvertinti sergančiųjų reumatoidiniu artritu nemigos ir depresiškumo tarpusavio sąsajas bei jų sąsajas su ligos aktyvumu ir uždegiminiais rodikliais.

4. Nustatyti ir įvertinti sergančiųjų reumatoidiniu artritu nemigos ir depresiškumo sąsajas su skausmo intensyvumu.

(10)

10

10 LITERATŪROS APŽVALGA.

10.1 Reumatoidinio artrito samprata.

Reumatoidinis artritas (RA) yra lėtinė, autoimuninė liga, kuriai būdinga sąnarių uždegimas ir jų būklės blogėjimas, sukeliantis funkcionalumo praradimą, gyvenimo kokybės mažėjimą ir sergamumo bei mirtingumo padidėjimą [2]. RA serga apie 0,5–1% suaugusiųjų gyvenančių pramoninėse šalyse. RA sukelia negalią, skausmą, psichologinių problemų bei gyvenimo kokybės sumažėjimą [3]. RA paplitimas yra nuo dviejų iki keturių kartų dažnesnis moterims. 70% darbingo amžiaus vyrų ir moterų sergančių RA nustoja dirbti po ne daugiau kaip 10–15 metų ligos trukmės, priklausomai nuo ligos progresavimo greičio. Sergantieji RA dažnai skundžiasi su sveikata susijusia pablogėjusia gyvenimo kokybe, kurią galima apibūdinti kaip poveikį socialinei gerovei bei fizinei ir emocinei sveikatai. Sergančiųjų RA su sveikata susijusi gyvenimo kokybė yra prastesnė lyginant su kitomis reumatinėmis ligomis sergančiaisiais arba sveikais bendraamžiams. Prasta su sveikata susijusi gyvenimo kokybė gali išlikti ir tada, kai liga yra gerai kontroliuojama [4]. Uždegiminiai rodikliai, tokie kaip C reaktyvus baltymas (CRB) ir eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), paprastai didėja aktyvios RA metu. Todėl ligos aktyvumo ir atsako į gydymą stebėjimui atliekami CRB ir ENG tyrimai. Nustatant veiksnius, dėl kurių padidėja šie žymenys, galima išvengti ligos sunkumo [5].

10.2 Skausmo įtaka RA sergančiųjų gyvenimo kokybei bei psichikos sveikatai.

Lėtinis skausmas koks yra sukeliamas RA dažnai lemia negatyvias pasekmes fizinei ir psichologinei sveikatai [6]. Be pasikartojančio skausmo, nuovargio ir didėjančios fizinės negalios, reumatoidiniu artritu sergantiems asmenims būdingas padidėjęs kai kurių psichikos sveikatos sutrikimų paplitimas, ypač susijusių su nuotaikos sutrikimais [7]. Visuotinai manoma, jog psichologiniai veiksniai atlieka svarbų vaidmenį lėtinio skausmo raiškoje. Asmenims, kuriems yra nustatyta depresija, nerimas ir stresas gali turėti didesnį polinkį lėtinio skausmo progresavimui, o lėtinis skausmas sukelia nerimą ir (arba) depresiją, todėl atsiranda vadinamasis uždaras ratas.

Daugiau nei 50% tretinio lygio Kanados skausmo klinikų pacientų patiria sunkios depresijos ir nerimo epizodų. Dauguma reumatoidiniu artritu sergančių asmenų patiria lėtinį skausmą. Andersson ir kt. nustatė, kad tik 20% pacientų pranešė, jog per 5 metus nuo RA diagnozės nejautė lėtinio skausmo. Kaip ir lėtinis skausmas, su RA susijęs skausmas, sukelia

(11)

11 veiklos apribojimus ir turi reikšmingą poveikį pacientų gyvenimo kokybei [6]. Palyginti su bendra populiacija, sergančių RA fizinės negalios ir psichikos sutrikimų paplitimas yra didesnis. Ryšys tarp RA ir psichologinių veiksnių pasireiškia tiek dėl pasikeitusių kai kurių psichikos sutrikimų paplitimo dažnio tarp pacientų, sergančių RA, tiek nuo bendro gyventojų skaičiaus bei nuo glaudaus ryšio tarp fiziologinių ir psichologinių mechanizmų, kurie yra šių bendrų ligų pagrindas [7].

Lyginant su asmenimis, kuriems nėra pasikartojančio skausmo ar fizinės ligos ir RA pacientus stebima padidėjęs psichologinis susirūpinimas, sumažėjusi miego kokybė ir didesnis pasyvių skausmo sprendimo strategijų taikymas. Nors tarp RA sergančiųjų nėra nuolat didėjančio visų psichikos sutrikimų paplitimo rodiklių (pvz., padidėjusio piktnaudžiavimo narkotikais ar valgymo sutrikimų), nuotaikos sutrikimai yra žymiai dažnesni. Gali būti svarbu nustatyti tarp RA sergančiųjų pacientus, kurie sunkiai susidoroja su lėtiniu skausmu, nes jiems būdingas vengiantis elgesys ir padidėjęs nerimas, todėl tokiems pacientams gali būti naudinga pagalba padedant valdyti jų skausmą. Galima padėti kurti adaptyvesnes įveikos strategijas ir didinti toleranciją nepageidaujamoms patirtims taip galima sumažinti negatyvią lėtinio skausmo įtaką šiems asmenims [8].

Nustatyta, kad RA populiacijoje nuovargis, skausmas ir depresija yra susiję su fizine negalia. Priešingai, po negalios sumažėjimo gali padidėti depresija, skausmas ir nuovargis. Taigi priežastinis ryšys tarp depresijos, skausmo ir nuovargio bei negalios gali būti dvikryptis [9].

10.3 RA ir nuotaikos sutrikimai.

Dažniausias su RA susijęs psichiatrinis sindromas yra depresija. Meta-analizės studijose, kuriose dalyvavo RA pacientai, nustatyta, kad didžiosios depresijos paplitimas buvo apie 16,8%. Be to, daugelis RA sergančių pacientų patiria kliniškai reikšmingų depresijos simptomų (vieno sisteminio tyrimo rezultatai rodo, kad paplitimo įverčiai svyruoja nuo 14% iki 48%), tačiau neatitinka visų didžiosios depresijos diagnostikos kriterijų. [7]. Klinikiniu požiūriu depresija kaip komorbidinis sindromas yra susijęs su nepageidaujamomis ligos išeitimis, įskaitant skausmą, uždegimą ir negalią. Depresija pablogina pacientų gydymą ir yra susijusi su gydymo atsako sumažėjimu, padidėjusia negalia, pablogėjusia gyvenimo kokybe bei su sumažėjusia galimybe pasiekti kliniškai reikšmingą RA simptomų remisiją. Pacientai, sergantys vidutinio sunkumo ar sunkia depresija, yra mažiau linkę laikytis medicininių rekomendacijų. Tai gali būti susiję su beviltiškumo jausmu arba teigiamu grįžtamuoju ryšiu, kai nurodymų nesilaikymas sukelia fizinių simptomų pablogėjimą, taip stiprėjant depresijos simptomams [7].

(12)

12 Blogesnė pradinė psichikos sveikata siejama su prastesne RA eiga, o tai rodo, kad depresija gali lemti RA progresavimo greitį bėgant laikui. Buvo pastebėtas dviejų krypčių ryšys tarp psichikos sveikatos ir skausmo. Depresijos genetinė rizika turėjo reikšmingą, nors ir nedidelį, poveikį psichikos sveikatai. Pagal Nacionalinio sveikatos ir priežiūros instituto (National Institute for Health and Care Excellence) RA gydymo gaires rekomenduojama kasmet atlikti RA pacientų patikrą dėl gretutinio susirgimo - depresijos [10]. Su depresija susijęs gydymo efektyvumo sumažėjimas taip pat gali būti iš dalies susijęs su socialine izoliacija, kitomis fizinės sveikatos problemomis ir siejasi su padidėjusiu mirtingumu ir padidėjusia specifinių nepageidaujamų pasekmių rizika, pavyzdžiui, miokardo infarktu ir savižudybe [7].

10.4 RA ir miego sutrikimų sąsajos.

RA taip pat susijęs su miego sutrikimų išsivystymu, kurie daro įtaką visapusiškai geros sveikatos palaikymui. Svarbu, kad prastas miegas sergantiems RA gali atsirasti dėl skausmo arba gali prisidėti prie padidėjusio skausmo ir nuovargio [11]. Yra pastebėta, kad lėtinės ligos turi įtakos miego sutrikimų atsiradimui. Skausmas ir depresija gali būti dažna miego sutrikimų vystymosi priežastis [12].

Miego kokybė, visų pirma tai yra sudėtingas, daugialypis faktorius, sietinas su vienu ar daugiau iš šių komponentų: ilgesniu latentiniu miego laikotarpiu, mažesniu miego efektyvumu ir / arba naktinių prabudimų skaičiaus padidėjimu, susijaudinimu ar pabudimo laiku po miego pradžios. Manoma, kad RA ligos aktyvumas gali būti bendras miego sutrikimų veiksnys, sukeliantis skausmą ir citokinų išsiskyrimą, kuris turi įtakos daugeliui neurobiologinių veiksnių. Taip pat miego sutrikimai RA sergantiesiems gali būti susiję su kitais veiksniais, nesusijusiais su ligos eiga, pvz.: nuovargiu ir depresija [13]. Poveikis miegui RA populiacijoje yra įvairialypis ir neapsiriboja sisteminiu uždegiminiu procesu bei uždegiminių mediatorių poveikiu; sąnarių skausmu ir sąstingiu; vaistų / gydymo poveikiu; psichosocialinėmis problemomis, depresija, nerimu ir stresu [14]. Dauguma RA pacientų tyrimų parodė, kad miego sutrikimai yra susiję su skausmu, nuotaika ir ligos aktyvumu. Nusiskundimai dėl miego yra vienas iš svarbiausių reumatologinių sutrikimų simptomų. Miego sutrikimų poveikis ir miego trukdžių įtaka blogėjant reumatologinės ligos eigai vis dar mažai žinoma, visgi skausmas, depresija, ir uždegimas yra tarpusavyje susiję su miego sutrikimais [15].

Multicentrinis Kanados (STOP-PAIN) tyrimas, pagrįstas 8 tretinio lygio skausmo klinikų duomenimis, nustatė, kad daugiau nei 66% pacientų dalyvavusių tyrime patyrė didelę skausmo naštą, miego sutrikimus ir normalios kasdieninės veiklos sutrikdymą [6]. Atitinkamai, tyrimai parodė, kad miego sutrikimai sukelia skausmo slenksčio sumažėjimą, kuris pablogina

(13)

13 miego sutrikimus ir linkęs padidinti uždegiminius žymenis, kurie padidina skausmo jautrumą. Nors tyrimai parodė sąsajas tarp miego sutrikimų, skausmo ir uždegiminio atsako, tačiau jų rezultatus sunku interpretuoti dėl pagrindinės ligos (RA) kompleksiškumo [5]. Yra keletas veiksnių lemiančių RA pacientų miego sutrikimus, įskaitant skausmą ir depresiją. Ligos aktyvumas ir su juo susijęs uždegimas taip pat yra atsakingi už RA sergančiųjų pablogėjusią miego kokybę. Miego sutrikimai sukelia įvairių pasekmių: psichinį ir (arba) fizinį nuovargį, sumažėjusį kasdienį aktyvumą, nuotaikos sutrikimus ir padidėjusį skausmo suvokimą. Galiausiai miego sutrikimai neišvengiamai pablogina su sveikata susijusią gyvenimo kokybę [16]. Miego kokybė ir miego trukdžių kiekybė koreliuoja su nuovargiu didele dalimi pacientų populiacijos bei sveikų asmenų, dar nėra daug informacijos apie miego ir nuovargio ryšį tarp sergančiųjų RA. Nuovargis yra apibūdinamas kaip daugialypis ir daugiafaktorinis reiškinys tarp RA pacientų [17]. Pacientai dažnai praneša apie sunkumus užmigti, prastą miego kokybę ir nepailsėjimo jausmą po miego. Miego sutrikimų pasireiškimas tarp lėtinėmis ligomis sergančių suaugusiųjų susijęs su gyvenimo kokybės ir psichologinės bei fizinės funkcijos sumažėjimu, taip pat sergamumu ir mirtingumu. Miegas yra svarbus veiksnys lemiantis sveikatos ir gerovės problemas pacientams, sergantiems RA [9].

(14)

14

11 METODIKA

Tyrimo planavimas ir organizavimas. Gavus bioetikos centro leidimą (2018-03-16; Nr. BEC-MF-319), nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. tyrime dalyvauti buvo pakviesti 65 asmenys. Sutikę dalyvauti tyrime sergantys reumatoidiniu artritu pacientai buvo apklausti, naudojant standartizuotas anketas. Visi į tyrimą įtraukti pacientai sutiko dalyvauti ir pasirašė tiriamojo asmens sutikimo ir informavimo formas.

Įtraukimo kriterijai:

-tyrimo objektas reumatoidiniu artritu sergantysis

-pilnamečiai pacientai gydomi LSMUL KK Reumatologijos klinikoje. Atmetimo kriterijai

-nepilnametis asmuo

Tiriamųjų atranka (populiacija, imtis). Tai momentinis tyrimas, kuriame naudota anketinė apklausa ir pacientų klinikinių duomenų (gydymosi ligos istorijų) analizė. Tyrime dalyvavo 65 pacientai: 9 vyrai (14%) ir 56 moterys (86%), sergantys RA.

Tyrimo metodai.

Depresiškumo simptomams vertinti pacientams buvo pateikta savęs įvetinimo Burnso depresijos skalė (BDS). Ją sudaro 25 klausimai. Kiekvieną teiginį galima įvertinti nuo 0 iki 4 balų, kurių reikšmės: 0 –visai ne, 1-retai, 2- vidutiniškai, 3-dažnai, 4-labai dažnai. Bendras balas gaunamas sudėjus visų teiginių įverčius ir gali svyruoti nuo 0 iki 100. Gautas depresiškumo balas priskiriamas vienam iš 6 depresiškumo lygių: depresijos nėra 0 – 5; normos ribos, tačiau nelaimingas 6 – 10; lengva depresija 11 – 25; vidutinė depresija 26 – 50; sunki depresija 51 – 75; itin sunki depresija 76 – 100 [18].

Miego sutrikimų vertinimui naudotas Pitsburgo miego kokybės indeksas (PMKI), kurį sudaro 7 komponentai: subjektyvi miego kokybė, miego trukmė, užmigimo trukmė, įprastas miego efektyvumas, miego sutrikimai, migdomųjų vaistų vartojimas ir dienos disfunkcija. Bendras klausimų skaičius - 19. Penkis papildomus klausimus užpildo lovos partneris. Jie yra įtraukti į klausimyną ir gali būti naudingi klinikinių tyrimų tikslais [19]. Tyrime papildomi klausimai nebuvo naudoti. Skaičiuojant balus naudojami tik pačio asmens įvertinti klausimai. Iš 19 klausimų sumuojamos 7 komponentės, kiekviena įvertinama “0” iki “3” balų [17]. Visais

(15)

15 atvejais įvertinimas “3” balais rodo labai dideles problemas, o įvertinimas “0” balų reiškia, kad jokių problemų nėra. Septynių komponenčių įvertinimai susumuojami į vieną bendrą indeksą nuo “0” iki “21” balo, atspindintį miego sutrikimo sunkumo laipsnį visose srityse [20]. Didesnis nei 5 balas laikoma, kad miego kokybė prasta [21].

Skausmo intensyvumas vertintas naudojantis vizualine analogų skale (VAS). Pacientai įvertino skausmo intensyvumą skalėje nuo 0- skausmo nejaučia iki 10 – nepakeliamas skausmas. Gauti skausmo balai buvo priskirti intervalams skausmo intensyvumui įvertinti: VAS 0 – jokio skausmo, VAS 1-3 – nedidelis skausmas, VAS 4-6 – vidutinio intensyvumo skausmas, VAS 7-10 – stiprus skausmas [22].

Ligos aktyvumas vertinamas klinikiniu ligos aktyvumo indeksu - I⁰ mažas aktyvumas, II⁰ vidutinis, III⁰ aukštas [23].

CRB, rodantis uždegiminio proceso sunkumą, iki 5mg/l yra normos ribose, o aukštesnės reikšmės rodo uždegimą. Ligos aktyvumas ir CRB rinkti iš ligos istorijų, gavus paciento sutikimą.

Duomenų analizės metodai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Excell 2010m. ir SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) 23.0. Apskaičiuota: aritmetinis vidurkis, paklaida, imties standartinis nuokrypis. Pearsono koreliacija buvo naudojama įvertinti ryšiui tarp kintamųjų. Rezultatai statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05, kai p<0,01 koreliacija labai stipri. Įvykių tikimybės prognozavimui pagal požymių reikšmes naudota vienaveiksnė ir daugiaveiksnė logistinė regresinė analizė (ŠS).

(16)

16

12 REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

12.1 Depresiškumo ir nemigos vertinimas tarp RA sergančiųjų.

Pagal depresiškumo lygį tiriamųjų populiacija pasiskirstė taip: depresijos simptomų neturėjo 43,1% (visai neturėjo 16,9% pacientų, nelaimingi buvo 26,2%), depresijos simptomus turėjo 56,9% ,iš kurių lengvos depresijos - 21,5%, vidutinio sunkumo depresijos - 24,6%, sunkios depresijos - 10,7%, sunkios pasireiškė 9,3% pacientų ir labai sunkios - 1,5% (1 lentelė).

Lentelė 1. Tiriamųjų populiacijos charakteristika (n = 65)

Charakteristika RA sergantieji (n=65) % Lytis vyriška 13,8 (n=9) moteriška 86,2 (n=56) Depresiškumo lygis depresijos nėra 16,9 (n=11) norma ir nelaimingas 26,2 (n=17) lengva depresija 21,5 (n=14) vidutinio sunkumo depresija 24,6 (n=16) sunki depresija 9,3 (n=6) labai sunki depresija 1,5 (n=1)

Depresijos sunkumo lygio vidurkis 1.88 (95% PI 0-5, SN ± 1,305). Depresiškumo simptomatikoje tarp RA pacientų labiausiai dominavo: liūdesys 1.45 (95% PI 0-4, SN ± 1,104), nuovargis 2.11 (95% PI 0-4, SN ± 1,174), susirūpinimas sveikata 2.15 (95% PI 0-4, SN ± 1,302), miego sutrikimai (sunkiai užmiega arba per ne lyg daug miega) 1.45 (95% PI 0-5, SN ± 1,415). Detalesnis kitų Burnso depresiškumo klausimyno klausimų įvertinimų vidurkių apskaičiavimas pateikiamas 2 lentelėje.

2 lentelė. Aprašomoji statistika: depresiškumas.

N = 65 Minimalus Maksimalus Vidurkis Standartinis nuokrypis Liūdnas ar be nuotaikos 0 4 1,45 1,104 Nelaimingas ar nusiminęs 0 4 1,17 1,219 Verkimo priepuoliai arba

(17)

17

Netekęs pasitikėjimo savo

jėgomis 0 4 1,15 1,253

Beviltiškumo jausmas 0 4 0,89 1,174 Žema savivertė 0 4 0,83 1,219 Jausmas, kad esi

prastesnis už kitus 0 4 0,82 1,236

Kaltė ar gėda 0 4 0,45 0,791

Polinkis save kritikuoti ar

kaltinti 0 4 0,78 1,008 Sunkumai priimant sprendimus 0 4 0,95 1,110 Dingęs susidomėjimas šeima, draugais 0 4 0,51 0,886 Vienišumo jausmas 0 4 0,85 1,162 Mažiau laiko praleidžiama

su šeima, draugais 0 4 0,71 1,057 Motyvacijos praradimas 0 4 0,69 1,060 Dingęs susidomėjimas

darbu kita veikla 0 4 0,72 1,068 Darbo, kt. Veiklos vengimas 0 4 0,63 1,024 Prarastas malonumo ar pasitenkinimo gyvenimu jausmas 0 4 0,89 1,147 Nuovargis 0 4 2,11 1,174

Sunkiai užmiega arba

miega per daug 0 4 1,45 1,415 Kritęs arba padidėjęs

apetitas 0 4 1,02 1,218

Dingęs lytinis potraukis 0 4 0,97 1,425 Susirūpinimas sveikata 0 4 2,15 1,302 Mintys apie savižudybę 0 3 0,17 0,575 Noras baigti gyvenimą 0 3 0,18 0,583 Planai fiziškai save žaloti 0 1 0,02 0,124

Subjektyvaus miego kokybės vertinime daugiau nei pusė (56,9%) tiriamųjų atžymėjo nežymų miego kokybės pablogėjimą. Ženkliausiai miego kokybę blogino skausmas: 41,5%

(18)

18 respondentų vertino jį kaip labai didelę įtaką prastesnei miego kokybei darantį veiksnį (3 lentelė). Daugumos (58,5%) tiriamųjų suminis miego kokybės indeksas buvo aukštesnis nei 5 balai, kas rodo įvairaus laipsnio miego sutrikimus visose miego vertinimo srityse. Vertinant atskiras PMKI komponentes stebimas kokybės pablogėjimas vienoje ar keliose miego kokybės srityse (3 lentelė).

Lentelė 3. Subjektyvaus miego kokybės vertinimas naudojant PMKI.

Komponentė N (%)

Subjektyvus miego kokybės vertinimas

Labai gera 6,2 Iš dalies gera 56,9 Iš dalies prasta 29,2 Labai prasta 7,7 Užmigimo trukmė

Nėra problemos 13,8 Problema nežymi 41,5 Problema žymi 29,2 Labai didelė problema 15,4 Miego trukmė > 7 valandų 49,2 6-7 valandos 32,3 5-6 valandos 16,9 < 5 valandų 1,5 Miego efektyvumas > 85% 61,5 75 - 84% 23,1 65 - 74% 6,2 < 65% 9,2 Miego trukdžiai Nėra problemos 0 Problema nežymi 47,7 Problema žymi 49,2 Labai didelė problema 3,1

(19)

19

Miego trukdžiai – skausmas

Nėra problemos 12,3 Problema nežymi 20,0 Problema žymi 26,2 Labai didelė problema 41,5 Migdomųjų vartojimas

Nevartoja 70,8 Vartoja mažiau nei 1k per savaitę 20,0 Vartoja 1-2k per savaitę 4,6 Vartoja 3 ir daugiau kartus per savaitę 4,6

Aktyvumo sumažėjimas dienos metu

Nėra problemos 23,1 Problema nežymi 38,5 Problema žymi 30,8 Labai didelė problema 7,7

Vertinant subjektyvią miego kokybę stebimos sąsajos su kitomis miego komponentėmis. Miego kokybės indekso vidurkis 7.38 (95% PI 2-16, SN ± 3,552). Stiprus teigiamas tiesioginis ryšys stebimas su užmigimo trukme (r=0,434, p<0,01), miego trukdžiais (r=0,431, p<0,01) bei migdomųjų vaistų vartojimu (r=0,390, p<0,01). Reikšmingai prastesnei miego kokybei įtakos turi trumpesnė miego trukmė (r=0,250 p<0,05) bei skausmas miego metu (r=0,261, p<0,05). Miego efektyvumas labiausiai priklauso nuo miego trukmės (r=0,646, p<0,01), kuo ji mažesnė, tuo labiau prastėja efektyvumas. Ilgesnę užmigimo trukmę labiausiai lėmė jaučiamas skausmas (r=0,271, p<0,05) ir šie pacientai labiau buvo linkę vartoti migdomuosius vaistus (r=0,260, p<0,05) (4 lentelė). RA pacientams suminis didesnis PMKI balas buvo tiesiogiai susijęs su skausmu, jaučiamu nakties metu, prastesne subjektyvia miego kokybe, sutrumpėjusia miego trukme ir miego trukdžiais, tai rodo, jog padidėjęs skausmas koreliuoja su miego kokybės pablogėjimu [15].

4 lentelė. Subjektyvios miego kokybės komponenčių tarpusavio sąsajos. Užmigimo

trukmė Miego trukmė

Miego trukdžiai Miego trukdis - skausmas Migdomųjų vartojimas

(20)

20 *. Koreliacija reikšminga p<0,05.

**. Koreliacija reikšminga p<0,01.

12.2 Sergančiųjų RA ligos aktyvumo laipsnio, CRB bei skausmo intensyvumo vertinimas.

Pacientų su mažu ligos aktyvumu buvo 23,1% (n=15), vidutiniu aktyvumu - 52,3% (n=34) ir dideliu ligos aktyvumu - 24,6% (n=16) (1 grafikas). Iš apklaustųjų skausmo nejautė 1,5% (n=1), patyrė silpną skausmą - 15,4% (n=10), vidutinį - 55,4% (n=36), o 27,7% (n=18) skundėsi stipriu skausmu, kurio malšinimui reikia vartoti nuskausminamuosius vaistus (2 grafikas). Tokie duomenys rodo, jog dauguma RA sergančiųjų jaučia nuolatinį ar pasikartojantį, įvairaus stiprumo skausmą, o tik nedidelė dalis visai nejaučia ligos sukeliamo skausmo.

CRB vidurkis 20.70 (95% PI 0,01-192,55, SN ± 40,142). Grafikas 1 RA ligos aktyvumo vertinimas

23.10%

52.30% 24.60%

mažas ligos aktyvumas vidutinis ligos aktyvumas didelis ligos aktyvumas Subjektyvus miego kokybės vertinimas 0,434** 0,250* 0,431** 0,261* 0,390** Miego efektyvumas 0,178 0,646** 0,212 0,065 0,233 Užmigimo trukmė - 0,206 0,194 0,271* 0,260*

(21)

21

Grafikas 2 Skausmo intensyvumo vertinimas pagal VAS

12.3 Pacientų sergančių RA nemigos ir depresiškumo sąsajos su ligos aktyvumu ir uždegiminiais rodikliais.

Depresiškumo ir prastesnės miego kokybės sąsajos itin ryškios (5 lentelė). Aukštesnis depresiškumo suminis balas tiesiogiai siejosi su aukštesniu miego kokybės indekso balu, rodančiu prastesnę miego kokybę (r=0.520, p<0,01). Taip pat galima išskirti aukštesnio depresiškumo balo reikšmingas sąsajas su atskirais PMKI komponentais: su prastesne subjektyvia miego kokybe (r=0.436, p<0,01), ilgesne užmigimo trukme (r=0.405, p<0,01), miego trukdžiais (r=0.424, p<0,01), skausminiu dirgikliu miego metu (r=0.336, p<0,01), migdomųjų vaistų vartojimu (r=0.329, p<0,01), atsiradusių aktyvumo problemų dienos metu (0.539, p<0,01).

5 lentelė. RA sergančiųjų nemigos sąsajos su depresiškumu, ligos aktyvumu ir uždegiminiais rodikliais. 1.50% 15.40% 55.40% 27.70% Skausmo nejautė Silpnas skausmas Vidutinis skausmas Stiprus skausmas Subjektyvi miego kokybė Užmigimo trukmė Miegos trukdžiai Miego trukdžiai dėl skausmo Migdomųjų vartojimas Aktyvumo problemos dienos metu Miego kokybės indeksas Depresiškumo indeksas 0.436** 0.405** 0.424** 0.336** 0.329** 0.539** 0.520** Ligos aktyvumas 0.175 0.038 0.058 0.318** -0.041 0.144 0.080

(22)

22 *. Koreliacija reikšminga p<0,05.

**. Koreliacija reikšminga p<0,01.

Didesnis ligos aktyvumas reikšmingai nesisiejo su prastesniu subjektyviu miego kokybės vertinimu bei didesniu suminiu miego kokybės indeksu. Nors atliktame tyrime su RA pacientais rutiniškai besilankiusiais Belgijos reumatologijos klinikose, stebimas teigiamas ir nepriklausomas ryšys tarp ligos aktyvumo ir miego kokybės (vertinant PMKI) [24]. Besivystantiems miego sutrikimams didelę reikšmę turi ir didesnis ligos aktyvumas, susijęs su didėjančiu skausmu: Pearson koreliacijos parodė reikšmingą ryšį tarp didesnio ligos aktyvumo ir miego sutrikimų atsiradimo dėl skausminio dirgiklio (r=0.318, p<0,01). Kituose tyrimuose taip pat tarp RA pacientų stebimas padidėjęs miego sutrikimų dažnis nuo 25% iki 42%. Miego sutrikimai yra susiję su skausmu, prastesne nuotaika ir ligos aktyvumu [12]. Tarp miego kokybės vertinimo ir CRB reikšmingų sąsajų nerasta, nors literatūroje aprašomas reikšmingas ryšys tarp miego sutrikimų ir aukštesnio CRB [5].

Statistiškai reikšmingos koreliacijos rastos tarp didesnio ligos aktyvumo ir depresiškumo (r=0.262, p<0,05).

12.4 Nemigos ir depresiškumo sąsajos su skausmo intensyvumu tarp RA sergančiųjų.

Vertinant skausmo intensyvumą pagal VAS, didesnis balas reiškia didesnį skausmo intensyvumą, stebėta tiesioginė sąsaja su depresiškumu – BDS klausimu apie norą baigti savo gyvenimą (r=0.247, p<0,05). Galima pastebėti, jog lėtinio skausmo poveikis neigiamai veikia RA sergančiųjų psichikos sveikatą ir gali lemti depresinių simptomų vystymąsi.

Taip pat tyrimo rezultatai parodė, jog didesnis skausmo intensyvumas turi įtakos prastesnei miego kokybei – didesnis PMKI miego kokybės indeksas (r=0.279, p<0,01) (6 lentelė) ir miego sutrikimų vystymuisi. Su atskirais PMKI komponentais ir VAS balu rastos reikšmingos koreliacijos: didesnis VAS lemia trumpesnę miego trukmę (r=0.288, p<0,05), suprastėjusį miego efektyvumą (r=0.279, p<0,05). Taigi skausmas yra vienas iš didžiausių miego trukdžių tarp RA pacientų (r=0.396, p<0,01) (6 lentelė). Literatūroje taip pat aprašomos reikšmingos koreliacijos tarp miego sutrikimų ir skausmo [5], miego kokybę gali sutrikdyti skausmas, nuovargis, depresija [15].

6 lentelė. RA sergančiųjų nemigos ir depresiškumo sąsajos su skausmo intensyvumu.

(23)

23 Ligos aktyvuma s Miego efektyvumas Miego trukmė Miego trukdžiai dėl skausmo Miego kokybės indeksas Noras baigti gyvenimą VAS 0,257* 0,279* 0,288* 0,396** 0,279** 0,247* Skausmo intervalai 0,253* 0,167 0,215 0,403** 0,218 0,187 *. Koreliacija reikšminga p<0,05. **. Koreliacija reikšminga p<0,01.

(24)

24

13

IŠVADOS:

1. Kas antras pacientas, sergantis RA išsakė lengvus ir vidutinio sunkumo depresiškumo simptomus ir nežymiai pablogėjusią miego kokybę.

2. Daugiau nei pusė tiriamųjų sirgo vidutinio aktyvumo RA ir daugiausiai atžymėjo vidutinio stiprumo skausmą.

3. Didesnis ligos aktyvumas siejosi su prastesniu subjektyviu miego kokybės vertinimu ir aukštesne depresiškumo simptomų raiška, tačiau tarp subjektyvaus miego kokybės vertinimo ir CRB reikšmingų sąsajų nerasta; depresiškumo ir prastesnės miego kokybės sąsajos buvo itin ryškios.

4. Nustatytos sąsajos rastos tarp didesnės skausmo raiškos, auskštesnio depresiškumo simptomų rodiklio ir subjektyviai vertinamos blogesnės miego kokybės.

(25)

25

14

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Dembinskas A. ir kiti: Psichiatrija; "Vaistų žinios" 2003m.;298,353-354.

2. Ferro F, Elefante E, Luciano N, Talarico R, Todoerti M, Elefante E, et al. Review One year in review 2017 : novelties in the treatment of rheumatoid arthritis. Clin Exp Rheumatol. 2017;35:721–34.

3. Guo G, Fu T, Yin R, Zhang L, Zhang Q, Xia Y, et al. Sleep quality in Chinese patients with rheumatoid arthritis: Contributing factors and effects on health-related quality of life. Health

Qual Life Outcomes [Internet]. 2016;14(1):1–8. Available from:

http://dx.doi.org/10.1186/s12955-016-0550-3

4. Druce KL, Cordingley L, Short V, Moore S, Hellman B, James B, et al. Quality of life , sleep and rheumatoid arthritis ( QUASAR ): a protocol for a prospective UK mHealth study to investigate the relationship between sleep and quality of life in adults with rheumatoid arthritis. 2018;

5. Purabdollah M, lakdizaji S, Rahmani A. Relationship between Sleep, Pain and Inflammatory Markers in Patients with Rheumatoid Arthritis. J Caring Sci [Internet]. 2017;6(3):249–55. Available from: http://journals.tbzmed.ac.ir/JCS/Abstract/JCS_32_20170312202915

6. Rice D, Mehta S, Shapiro A, Pope J, Harth M, Sequeira K, et al. Psychological Distress in Out-Patients Assessed for Chronic Pain Compared to Those with Rheumatoid Arthritis. 2016;2016. 7. Sturgeon JA, Finan PH, Zautra AJ, Rd A, Alto P. Affective disturbance in rheumatoid arthritis:

psychological and disease-related pathways. Sciences B. HHS Public Access. 2017;12(9):532– 42.

8. Mehta S, Rice D, Janzen S, Pope JE, Harth M, Shapiro AP, et al. Mood , Disability , and Quality of Life among a Subgroup of Rheumatoid Arthritis Individuals with Experiential Avoidance and Anxiety Sensitivity. 2016;2016.

9. Luyster FS, Chasens ER, Wasko MCM, Dunbar-Jacob J. Sleep quality and functional disability in patients with rheumatoid arthritis. J Clin Sleep Med [Internet]. 2011;7(1):49–55. Available from:

http://www.pubmedcentral.nih.gov/articlerender.fcgi?artid=3041613&tool=pmcentrez&rendert ype=abstract

(26)

26 10. Euesden J, Matcham F, Hotopf M, Steer S, Cope AP, Lewis CM, et al. The Relationship Between Mental Health , Disease Severity , and Genetic Risk for Depression in Early Rheumatoid Arthritis. 2017;0(August):638–45.

11. Kim J, Park E, Lee KS, Lee Y, Shim S, Kim J, et al. Association of sleep duration with rheumatoid arthritis in Korean adults : analysis of seven years of aggregated data from the Korea National Health and Nutrition Examination Survey ( KNHANES ). 2016;1–8.

12. Wolfe F, Michaud K, Li T. Sleep disturbance in patients with rheumatoid arthritis: evaluation by medical outcomes study and visual analog sleep scales. J Rheumatol. 2006;33(10):1942–51. 13. René Westhovens, Kristien Van der Elst, Ann Matthys, Michelle Tran, and Isabelle Gilloteau.

Sleep Problems in Patients with Rheumatoid Arthritis. J Rheumatol 2014;41;31-40.

14. Gjevre JA, Frcp C, Taylor-gjevre RM, Frcp C, Nair B V, Frcp C, et al. Do Sleepy Rheumatoid Arthritis Patients Have A Sleep Disorder ? 2012;(C).

15. Ulus Y, Akyol Y, Tander B, Al. E. Sleep quality in fibromyalgia and rheumatoid arthritis: associations with pain, fatigue, depression, and disease activity. Clin Exp Rheumatol. 2011;29(6 Suppl 69):S92-6. Clin Exp Rheumatol. 2011;29(6 suppl 69):S92-6.

16. Benlidayi IC. Sleep impairment: an obstacle to achieve optimal quality of life in rheumatoid

arthritis. Rheumatol Int [Internet]. 2018;0(0):0. Available from:

http://dx.doi.org/10.1007/s00296-018-4155-5.

17. Løppenthin K, Esbensen BA, Jennum P, Østergaard M, Tolver A, Thomsen T, et al. Sleep quality and correlates of poor sleep in patients with rheumatoid arthritis. Clin Rheumatol. 2015;34(12):2029–39.

18 David D. Burns, MD. Feeling Good: The New Mood Therapy 1999;33-42.

19. Theodore A. Omachi, M.D., M.B.A. Measuring Sleep in Rheumatologic Diseases: The ESS, FOSQ, ISI, and PSQI Arthritis Care Res (Hoboken). 2011 November ; 63(0 11): S287–S296. doi:10.1002/acr.20544.

20. Varoneckas G, Psichofiziologijos KMU, Psichofiziologijos KMU. Subjektyvus miego ávertinimas pagal Pitsburgo miego kokybës indeksà. 2003;3:31–3.

21. Taylor-Gjevre RM, Gjevre JA, Skomro RP, Nair B V., Lim HJ. Improved sleep efficiency after anti-tumor necrosis factor α therapy in rheumatoid arthritis patients. Ther Adv Musculoskelet

(27)

27 http://journals.sagepub.com/doi/10.1177/1759720X11416862

22. Castrejón I, Chua JR, Pincus T. A RheuMetric physician checklist to quantitate levels of inflammation, damage and distress on 0-10 visual analogue scales. Clin Exp Rheumatol. 2017;35(5):S21–5.

23. Prof. Algirdas Venalis, Prof. Asta Baranauskaitė, Prof. Irena Butrimienė. Kai kurių reumatinių ligų diagnostikos ir gydymo aprašai. Lietuvos reumatologų asociacija 2016;7-27.

24. Westhovens R, Van Der Elst K, Matthys A, Tran M, Gilloteau I. Sleep problems in patients with rheumatoid arthritis. J Rheumatol. 2014;41(1):31–40.

(28)

28

15

PRIEDAI

(29)

29 PITSBURGO MIEGO KOKYBĖS INDEKSAS DATA ID

1. Kelintą valandą vakare Jūs paprastai atsigulate?

2. Per kiek minučių Jūs paprastai užmiegate kiekvieną vakarą? 3. Kelintą valandą Jūs paprastai pats pabundate ryte?

4. Kiek valandų per naktį Jūs miegate? (Atsakymas nebūtinai turi sutapti su buvimo lovoje trukme.)

Kiekvienam kitam klausimui pažymėkite vieną atsakymą. Prašome atsakyti visus klausimus.

5. Kaip dažnai, per praėjusį mėnesį, Jūs blogai miegojote dėl to, kad …. a) negalėdavote užmigti per 30 min.

o nė karto per mėnesį

o mažiau nei 1 kartą per savaitę o 1 ar 2 kartus per savaitę o 3 ar daugiau kartų per savaitę

b) atsibusdavote vidury nakties ar anksti ryte. o nė karto per mėnesį

o mažiau nei 1 kartą per savaitę o 1 ar 2 kartus per savaitę o 3 ar daugiau kartų per savaitę c) turėdavote pasinaudoti tualetu.

o mažiau nei 1 kartą per savaitę o 1 ar 2 kartus per savaitę o 3 ar daugiau kartų per savaitę d) negalėdavote laisvai kvėpuoti.

o mažiau nei 1 kartą per savaitę o 1 ar 2 kartus per savaitę o 3 ar daugiau kartų per savaitę e) kosėdavote ar garsiai knarkdavote.

o mažiau nei 1 kartą per savaitę o 1 ar 2 kartus per savaitę o 3 ar daugiau kartų per savaitę f) būdavo per šalta.

(30)

30 o mažiau nei 1 kartą per savaitę

o 1 ar 2 kartus per savaitę o 3 ar daugiau kartų per savaitę g) būdavo per karšta.

o mažiau nei 1 kartą per savaitę o 1 ar 2 kartus per savaitę o 3 ar daugiau kartų per savaitę h) kankindavo blogi sapnai.

o mažiau nei 1 kartą per savaitę o 1 ar 2 kartus per savaitę o 3 ar daugiau kartų per savaitę i) jausdavote skausmą.

o mažiau nei 1 kartą per savaitę o 1 ar 2 kartus per savaitę o 3 ar daugiau kartų per savaitę j) būdavo kitų priežasčių.

o mažiau nei 1 kartą per savaitę o 1 ar 2 kartus per savaitę o 3 ar daugiau kartų per savaitę

6. Kaip Jūs bendrai įvertintumėte savo praėjusio mėnesio miego kokybę? o labai blogai

o blogai o gerai o labai gerai

7. Kaip dažnai per praėjusį mėnesį Jūs vartojote vaistus dėl blogo miego (išrašytus gydytojo ar nusipirktus be recepto)?

8. Kaip dažnai per praėjusį mėnesį Jums būdavo sunku išlikti žvaliam vairuojant automobilį, valgant, vystant socialinę veiklą?

9. Ar praėjusį mėnesį nekilo problemų Jūsų įprastinėje veikloje (dingo susidomėjimas darbu, sumažėjo entuziazmas asmeniniame gyvenime, atsirado abejingumas, apatija)?

(31)

31 o nežymi problema

o ženkli problema o labai didelė problema

10. Ar miegate su kuo nors vienoje lovoje ar kambaryje?

o nėra partnerio partneris o kitame kambaryje

o Partneris tame pačiame kambaryje, bet kitoje lovoje o partneris toje pačioje lovoje

Jei turite partnerį, paklauskite kaip dažnai Jūs: a) garsiai knarkėte

b) kvėpuojate nelygiai, su ilgomis pauzėmis tarp įkvėpimų o nė karto per mėnesį

o mažiau nei 1 kartą per savaitę o 1 ar 2 kartus per savaitę o 3 ar daugiau kartų per savaitę c) neramiai judindavote kojas

d) blaškydavotės lovoje, būdavote dezorientuotas, sutrikęs o nė karto per mėnesį

o mažiau nei 1 kartą per savaitę o 1 ar 2 kartus per savaitę o 3 ar daugiau kartų per savaitę e) kiti pastebėjimai, prašome aprašyti

________________________________________________________________________________ o nė karto per mėnesį

(32)

32 VIZUALINĖ ANALOGŲ SKALĖ DATA ID

(33)

33 BURNSO DEPRESIJOS SKALĖ DATA ID