PACIENTŲ ELEKTRONINĖS SVEIKATOS PASLAUGŲ NAUDOJIMAS BEI POREIKIO VERTINIMAS

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA

PACIENTŲ ELEKTRONINĖS SVEIKATOS PASLAUGŲ

NAUDOJIMAS BEI POREIKIO VERTINIMAS

Baigiamasis magistro darbas

Medicinos vientisųjų studijų programa

Darbą parengė:

Viktorija Viršilaitė

Mokslinis vadovas:

Laimutis Gedminas

2

TURINYS

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ...5

6. SANTRUMPOS ...6

7. SĄVOKOS ...7

8. ĮVADAS ...8

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...9

10. LITERATŪROS APŽVALGA ...10

10.1 Informacinių technologijų plėtra ir elektroninės sveikatos sistemos diegimas Lietuvoje ..10

10.2 Elektroninės sveikatos teikiamos paslaugos ...11

10.3 Elektroninės sveikatos vartotojo portretas ...12

10.4 Pacientų nuomonės reikšmė įgyvendinant elektroninės sveikatos diegimo tikslus ...13

10.5 Elektroninės sveikatos vystymasis Europos šalyse ...14

10.6 Elektroninės sveikatos sistemos nauda ir tobulinimo sritys ...15

11. TYRIMO METODIKA ...17

11.1 Tyrimo planavimas ...17

11.2 Tyrimo objektas ...17

11.3 Tiriamųjų atranka ...17

11.4 Tyrimo metodai ...18

11.5 Duomenų analizės metodai...18

12. REZULTATAI ...20

12.1 Demografinės charakteristikos ir sveikatos būklė ...20

12.2 Respondentų kompiuterinio raštingumo vertinimas ...23

12.3 Respondentų informuotumas apie elektroninę sveikatą ...24

12.4 Naudojimosi elektroninės sveikatos paslaugomis spektras ir poreikio vertinimas ...25

12.5 Elektroninės sveikatos teikiamos naudos vertinimas ...28

12.6 Elektroninės sveikatos tobulinimo sričių identifikacija ...31

13. REZULTATŲ APTARIMAS ...33

14. IŠVADOS ...36

15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ...37

3

1. SANTRAUKA

Viktorija Viršilaitė. Pacientų elektroninės sveikatos paslaugų naudojimas bei poreikio vertinimas. Baigiamasis magistro darbas. Mokslinis vadovas Laimutis Gedminas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Medicinos fakultetas, Šeimos klinika. Kaunas, 2019, 47 p.

Darbo tikslas. Įvertinti pacientų požiūrį į siūlomas elektroninės sveikatos paslaugas, jų poreikį ir naudojimo apimtį.

Uždaviniai. 1. Atskleisti pacientų informuotumą apie elektroninės sveikatos paslaugas ir galimybes jomis naudotis. 2. Išnagrinėti pacientų naudojimosi elektroninės sveikatos paslaugomis apimtis ir identifikuoti kylančias problemas. 3. Nustatyti elektroninės sveikatos poreikį ir pacientų požiūrį į siūlomas paslaugas.

Tyrimo dalyviai ir metodika. 2019 metų sausio - kovo mėnesiais LSMU KK Šeimos klinikoje vykdyta anoniminė anketinė pacientų apklausa. Iš viso apklausti 336 respondentai. Sudaryta originali anketa iš 29 klausimų. Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas. Duomenys analizuoti IBM SPSS 23.0 programiniu paketu. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Atvirų klausimų duomenys susisteminti taikant turinio analizės metodą.

Rezultatai. 59,7 proc. tiriamųjų savo naudojimosi kompiuteriu įgūdžius vertina gerai arba labai gerai. 73,0% respondentų yra girdėję apie e. sveikatą. Nustatytas informuotumo apie e. sveikatą ryšys su aukštesniu išsilavinimo lygiu (p=0,006) ir geresniais kompiuteriniais įgūdžiais (p=0,002). Prie e. sveikatos portalo buvo prisijungę tik 22,6% respondentų. Aktyviau e. sveikatos paslaugomis naudojasi jaunesni individai su aukštesniu išsilavinimo lygiu (p<0,001). E. sveikatos portale pacientams aktualiausia matyti jiems atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus (4,28±0,999), diagnozes (4,18±0,974) bei išrašytus e. receptus (4,13±1,018). 47,6 proc. respondentų e. sveikatos sistemą vertina patenkinamai. 81,3% apklaustųjų mano, kad e. sveikatos sistema turi būti labiau patobulinta, o 90,2% teigia, kad visuomenėje trūksta daugiau žiniasklaidos apie e. sveikatą.

Išvados. Tyrimo dalyvių galimybės naudotis e. sveikatos paslaugomis yra pakankamai didelės. Pacientai yra per mažai informuoti apie e. sveikatą: nors didžioji dalis respondentų yra girdėję apie sistemą, iš jų tik trečdalis žino, kokiomis konkrečiomis paslaugomis jie turi galimybę naudotis. Respondentų naudojimosi e. sveikatos paslaugomis aktyvumas taip pat nėra didelis, maždaug pusė besinaudojančiųjų portalu nėra patenkinti jo patogumu. Pacientams svarbiausios e. sveikatos paslaugos yra matyti atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus, diagnozes bei išrašytus e. receptus. Dauguma apklaustųjų e. sveikatą vertina patenkinamai ir palaiko jos diegimą Lietuvoje, tačiau mano, jog viešojoje erdvėje trūksta visuomenės informavimo ir sistema turi būti toliau tobulinama.

4

2. SUMMARY

Viktorija Viršilaitė. Use of patients' electronic health services and assessment of demand. Final paper for Master's Degree. Supervisor Laimutis Gedminas. Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Medicine, Department of Family Medicine. Kaunas, 2019, 47 p. Aim of the study. To evaluate patients' viewpoint towards proposed electronic health services, their demand and the scope of use.

Tasks of the study. 1. To disclose patients' awareness of and access to e-health services. 2. To research the scope of patients' use of e-health services and identify emerging issues. 3. To estimate the demand for electronic health and patients' viewpoint towards proposed services.

Objectives and methods. An anonymous questionnaire for patients at LSMU KK Family Clinic was carried out in January-March 2019. A total of 336 respondents were surveyed. An original form with 29 questions was created. The permission of LSMU Bioethics Center was obtained in order to execute the research. Data was analyzed with IBM SPSS 23.0 software package. The results were considered statistically significant when p<0.05. The data of open-ended questions was systemized using the content analysis method.

Results. 59.7% of participants in the survey rated their computer skills as good. 73.0% of respondents have heard about e-health. Association between the awareness of e-health and the higher level of education (p=0.006) as well as better computer skills (p=0.002) was estimated. Only 22.6% of questioned patients have been logged into e-health portal. Younger individuals with higher education use e-health services more frequently (p<0.001). In the e-health portal, patients are most likely to look up the results of their laboratory tests (4.28±0.999), diagnoses (4.18±0.974) and issued e-prescriptions (4.13±1.018). 47.6% of respondents reported the e-health system as satisfactory. 81.3% of participants believe the e-health system should be improved and 90.2% state that there is a lack of media coverage of e-health.

Conclusions. Survey participants have enough access to electronic health services. Patients are not well informed about e-health: although most respondents have heard about the system, only one third of them know specific services they have access to. Respondents don't use e-health services actively and approximately half of those using the portal are not satisfied with its convenience. Patients see the results of laboratory tests, diagnoses and issued e-prescriptions as the most important electronic health services. The majority of surveyed people asses e-health satisfactorily and support its implementation in Lithuania, however, they think the society should be more informed and the system should be improved.

5

3. PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju moksliniam vadovui Laimučiui Gedminui už suteiktą pagalbą ruošiant šį darbą bei LSMUL KK Šeimos klinikos vadovui prof. Leonui Valiui už suteiktą galimybę atlikti tyrimą.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autorei interesų konflikto nebuvo.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Išduotas LSMU Bioetikos centro leidimas tyrimui Nr. BEC-MF-193. Leidimo išdavimo data: 2018-12-18.

6

6. SANTRUMPOS

E. sveikata – elektroninė sveikata E. receptas – elektroninis receptas EPK – elektroninė paciento kortelė

ESPBI IS – elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastuktūros informacinė sistema IPR – išankstinės pacientų registracijos sistema

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos JK – Jungtinė Karalystė

LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno Klinikos m – vidurkis

MedVAIS – nacionalinė medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų informacinė sistema

NESS – nacionalinė elektroninės sveikatos sistema (NESS I – pirmas kūrimo etapas, NESS II – antras kūrimo etapas)

SN – standartinis nuokrypis VšĮ – viešoji įstaiga

7

7. SĄVOKOS

Elektroninė sveikata (e. sveikata) – sveikatinimo veiklai skirtų priemonių visuma, užtikrinama diegiant informacines ir ryšių technologijas [1].

Elektroninės sveikatos portalas – sveikatos specialistams ir pacientams skirtas portalas, pasiekiamas interneto adresu esveikata.lt ir suteikiantis tiesioginę prieigą prie e. sveikatos paslaugų [2].

Elektroninis receptas (e. receptas) – elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastuktūros informacinė sistemos posistemė, suteikianti galimybę skirti vaistinį preparatą arba medicinos priemonę elektroniniu būdu, patvirtinant elektroniniu parašu [2].

Elektroninė paciento kortelė (EPK) – elektroninių įrašų, susijusių su paciento sveikatos priežiūra, rinkinys: klinikiniai duomenys, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų duomenys, medicininiai vaizdai ir kita sveikatos informacija [2].

Išankstinės pacientų registracijos sistema (IPR) – informacinė sistema, kurioje pacientai registruojasi vizitui pas sveikatos specialistą [3].

Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastuktūros informacinė sistema (ESPBI IS) - organizacinių priemonių, duomenų bazių ir informaciją perduodančių technologijų visuma, skirta archyvuoti asmens sveikatos istorijas ir padaryti jas prieinamas sveikatos specialistams [4].

8

8. ĮVADAS

Šiuolaikinė medicina glaudžiai siejasi su informacinėmis technologijomis - elektroninės sveikatos platformos palaikomos daugelyje pasaulio valstybių [5]. Didėjančios sveikatos priežiūros kainos, senėjanti populiacija bei augantys gyventojų poreikiai lemia augančią kokybiškų medicinos paslaugų paklausą, o naujas galimybes individams rūpintis savo sveikata gali suteikti visuotinis e. sveikatos paslaugų prieinamumas [6]. Elektroninės paslaugos iš esmės keičia sveikatos priežiūros vykdymą ir sėkminga jų plėtra turi galimybę didinti visos sveikatos sistemos našumą [7].

E. sveikatos diegimo tikslai yra sėkmingai dalintis informacija tarp sveikatos priežiūros įstaigų, tobulinti gydymo kokybę, mažinti klaidų skaičių, tausoti gydytojo bei paciento laiką, lengviau rinkti medicininę informaciją moksliniais ir edukaciniais tikslais [8]. Dėl kasmet augančio e. sveikatos naudojimo ir jos potencialaus indėlio ligų prevencijos bei sveikatos palaikymo srityse, sistemos diegimo problemos yra aktualios įstatymų leidėjams, politikams, statistikams, sveikatos darbuotojams bei pacientams [9]. Patogios, efektyvios, į pacientus orientuotos elektroninės sistemos kūrimas reikalauja didelio informacinių technologijų specialistų įsitraukimo ir nuolatinio sistemos vertinimo [10]. Kyla grėsmė, jog net sistemai visavertiškai nepasiteisinus, ja toliau bus naudojamasi dėl didelių investicijų. Siekiant to išvengti, e. sveikatos klaidos bei trūkumai turi būti nuolat sekami ir registruojami [11].

Lietuvoje e. sveikatos portalo prieinamumas pacientams yra pakankamai nauja paslauga ir pastebima, kad prisijungiančių prie portalo vartotojų skaičius vis dar sąlyginai nedidelis. Perpratus iškylančias kliūtis būtų įmanomas efektyvesnis sistemos plėtojimas bei funkcijų tobulinimas. Pagrindiniai veiksmai, sprendžiant sistemos plėtros problemas ir skatinant pacientų aktyvumą, galėtų būti vartotojų poreikius ir lūkesčius tikslinantys tyrimai [12]. Kol kas atlikta nedaug vartotojų apklausų, nagrinėjančių Lietuvos gyventojų e. sveikatos paslaugų vartojimo tendencijas ir pasitenkinimo lygį. Atsižvelgiant į tokių tyrimų naudą ir kylantį poreikį, šio darbo tikslas yra įvertinti pacientų požiūrį į e. sveikatos paslaugas, jų poreikį ir naudojimo apimtį.

9

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: įvertinti pacientų požiūrį į siūlomas elektroninės sveikatos paslaugas, jų poreikį ir naudojimo apimtį.

Darbo uždaviniai:

1. Atskleisti pacientų informuotumą apie elektroninės sveikatos paslaugas ir galimybes jomis naudotis. 2. Išnagrinėti pacientų naudojimosi elektroninės sveikatos paslaugomis apimtis ir identifikuoti

kylančias problemas.

10

10. LITERATŪROS APŽVALGA

10.1 Informacinių technologijų plėtra ir elektroninės sveikatos sistemos diegimas Lietuvoje Medicinoje informacinių technologijų integracijos ribos sparčiai plečiasi ir motyvuotas vartotojas gali pasiekti vis daugiau elektroninių paslaugų [13]. Pastaraisiais metais stebimas sparčiai augantis informacinių technologijų pritaikymas įvairiose valstybės institucijose ir viešųjų paslaugų įstaigose. Didėjanti elektroninių funkcionalumų pasiūla pamažu papildo ar pakeičia tradicinius paslaugų teikimo būdus. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metais 33,5% įstaigų dalį paslaugų teikė elektroniniu būdu (2012 metais – 18,4%), o tarp gyventojų populiariausios elektroninės paslaugos buvo susijusios su sveikata [14]. Aktyviai koordinuojama informacinių technologijų integracija į gydymo įstaigų darbą - tampa populiaru gydymo įstaigoms suteikti savo klientams elektroninės sveikatos (e. sveikatos) paslaugas bei prieigą prie medicininių duomenų [15]. Medicina pamažu tampa orientuota į paciento savarankiškus sprendimus: siekiama platesnio prieinamumo prie savo sveikatos informacijos [7] [15], o siūlomos elektroninės sveikatos paslaugos turi atspindėti vartotojo interesų vykdymą [4]. Daugėja teisės aktų, užtikrinančių medicininės informacijos prieinamumą gyventojams [16] ir kuriamos tokios e. sveikatos paslaugos, kuriomis galėtų laisvai naudotis kiekvienas pacientas.

Pagrindinė priemonė, kurios pagalba sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjai gali tiesiogiai bendradarbiauti su pacientais, yra e. sveikata. Lietuvos sveikatos sistemos įstatyme e. sveikata apibūdinama kaip sveikatingumo skatinimui skirtų priemonių visuma, kurioms vykdyti yra pasitelkiamos informacinės technologijos. Lietuvoje už šios elektroninės sistemos funkcijų darnų veikimą yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija [17], o įrankis įgyvendinant e. sveikatos idėjas yra e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (ESPBI IS) ir jos posistemės [4].

Lietuvoje e. sveikatos sistema diegiama nuo 2005 metų. Jos kūrimo procesą sudarė trys etapai, iš kurių du pirmieji (NESS I 2005 – 2006 metais ir NESS II 2007 – 2013 metais) buvo nesėkmingi, nes sistema neveikė taip, kaip turėtų. Vis atsirandant iš anksto nenumatytų darbų, vartotojams ir auditoriams abejojant dėl sistemos kokybės ir saugumo, e. sveikatos įgyvendinimo terminas vis buvo pratęsiamas. Tik trečiuoju etapu, nusprendus kurti naują centralizuotą ESPBI IS informacinę sistemą bei įgyvendinus 29 nacionalinio bei regioninio lygio projektus, 2015 metais sukurta veikianti Lietuvos e. sveikatos sistema. Projektams įgyvendinti toliau naudojamos valstybės ir Europos fondų lėšos, o plėtros vizija vis papildoma naujais planais. 2011 - 2016 metais vykdyto Valstybės audito duomenimis, išsikeltų e. sveikatos plėtros uždaviniai tarpusavyje nebuvo suderinti, jų planavimui trūko nuoseklumo, o vykdymas vėlavo. Taip pat nenustatyta kokybinių kriterijų, kuriais būtų matuojama e. sveikatos nauda ir vartotojų lūkesčių patenkinimas. Trūksta vartotojus motyvuojančių veiksnių apibrėžimo ir informacinės sklaidos

11

visuomenėje, nes besijungiančių prie esveikata.lt pacientų skaičius išlieka nedidelis, nors sveikatos istorijos duomenų ir suvedama vis daugiau [13].

E. sveikatos 2015 - 2025 metų plėtros programoje apibrėžti tolimesni tikslai – gerinti vartotojų gebėjimą naudotis elektroninėmis paslaugomis, plėsti žinias apie teikiamas funkcijas bei užtikrinti efektyvų ir patogų sistemos veikimą. Tinkamai išvysčius sistemą, ji taps lengvai prieinama pacientui, kiekvienas asmuo bus įgalintas stebėti savo sveikatos būklę ir būti aktyvus dalyvis gydymo veikloje [18].

10.2 Elektroninės sveikatos teikiamos paslaugos

E. sveikatos portalas pritaikytas naudotis sveikatos priežiūros specialistams ir pacientams. Vartotojams suteikiamos elektroninės paslaugos:

1) Sveikatinimo įstaigų darbuotojai gali atlikti įrašus apie pacientų sveikatą, išrašyti pažymas bei siuntimus, užsakyti tyrimus. Šie duomenys tvarkomi elektroninėje erdvėje, išsaugomi bei perduodami kitoms įstaigoms.

2) Medicininių vaizdų kaupimas ir perdavimas kitiems specialistams (MedVAIS), leidžiantis išvengti tų pačių tyrimų kartojimo ir užtikrinantis archyvavimą.

3) Elektroninių receptų (e. receptas) registravimas, išsaugojimas bei perdavimas vaistinėms. Sudaro sąlygas tęstiniam vaistų skyrimui, leidžia aiškiai matyti kokie vaistai ir kada buvo išrašyti.

4) Sveikatos duomenų analizė. Kaupiant ir registruojant kokia veikla yra atliekama, sudaromos geresnės sąlygos įvertinti demografinius rodiklius, vykdyti statistinius tyrimus, sudaryti įvairių sveikatos būklių ataskaitas [4].

Dalis vartotojų išlieka abejingi: nėra suinteresuoti domėtis kur saugoma jų informacija ir nežino kokiomis elektroninėmis funkcijomis jie turi galimybę naudotis [10] [19]. Vis dėlto pastaraisiais metais stebimas aktyvesnis e. paciento kortelės naudojimas - ypač ženkliai pirminėje sveikatos priežiūros grandyje [20]. Pacientas prisijungęs prie e.sveikata.lt portalo gali matyti ne tik apsilankymų įrašus, diagnozes, atliktus tyrimus, pažymas, bet ir informaciją apie skiepus, profilaktines programas [18]. Paprastas savo medicininės informacijos prieinamumas elektroninėje erdvėje sudaro sąlygas gydytojui ir pacientui bendradarbiauti bei dalintis atsakomybe [10]. Taip pat skatinami informacijos mainai tarp gydytojų [10] - jų labiausiai naudojamos e. sveikatos funkcijos yra ne tik naujos klinikinės informacijos įvedimas bet ir pacientų senesnių apsilankymų duomenų, laboratorinių tyrimų, suteikto gydymo peržiūra [20].

Nuo 2015 metų lapkričio 2 dienos visos Lietuvos vaistinės naudojasi ESPBI IS ir savo klientams suteikia galimybę pirkti vaistus, išrašytus elektroniniu būdu [2]. E. receptas - viena iš

12

aktyviausiai šiuo metu naudojamų elektroninių paslaugų. Išanalizavus e. recepto išrašymo Lietuvos gydymo įstaigose statistiką, stebima populiarėjimo tendencija: per 2016 metus išrašyti 156,4 tūkst., o per 2018 metus net 1,12 mln. receptų. Daugiausia e. receptų per praėjusius metus išrašyta VšĮ Centro poliklinikoje, o LSMU Kauno klinikos pagal išrašymo skaičių yra aštuntoje vietoje [21]. Ši priemonė leidžia išvengti kompensuojamųjų vaistų paso arba popierinių receptų nešiojimosi, vaistinėje perkant vaistus arba medicinos pagalbos priemones, pacientui užtenka turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą. Taip pat e.sveikata.lt portale kiekvienas pacientas ar jo įgaliotasis asmuo gali gauti informaciją apie jam išduotus vaistus [22].

Dar viena sudėtinė e. sveikatos platformos dalis yra išankstinė pacientų registracijos sistema (IPR), pasiekiama internetiniu adresu sergu.lt. Pacientas prisijungęs gali stebėti gydytojų užimtumą, rezervuoti patogiausią laiką apsilankymui, matyti įvykusių vizitų istoriją, gauti priminimus apie būsimus vizitus SMS žinute ar elektroniniu paštu [23]. IPR pradėta kurti 2008 metais, o iki 2015 metų sistemoje buvo užregistruota jau daugiau nei 900 tūkst. vartotojų [24]. Daug asmens sveikatos priežiūros įstaigų jau turi savo elektroninės registracijos sistemas, bet įstaigos skatinamos jungtis prie bendros IPR sistemos arba integruoti savo registracijos formą su IPR sistema. Tikimasi, jog ši elektroninė paslauga palengvins patį registracijos procesą, padarys jį prieinamu po įstaigos darbo valandų, sumažins eiles pas gydytojus, suteiks pacientams alternatyvą rinktis tarp skirtingų gydymo įstaigų [3].

10.3 Elektroninės sveikatos vartotojo portretas

Oficialiais esveikata.lt duomenimis, Lietuvos gydymo įstaigų pacientai bei jų atstovai e. sveikatos portalu gali naudotis nuo 2015 metų birželio 1 dienos [23]. E. sveikatos vartotojai yra pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys interneto prieigą [4].

Tipinį e. sveikatos vartotoją galima apibūdinti remiantis įvairiais faktoriais: sociodemografiniais rodikliais, išsilavinimo lygiu, patirtimi dirbant kompiuteriu, sveikatos būkle [15]. Lietuvos ir užsienio autorių tyrimuose pastebima, jog pacientai, naudojantys informacines technologijas savo sveikatos rūpybos klausimais paprastai yra jaunesnio amžiaus (18 – 45 metų), vidutinio-aukšto išsilavinimo lygio, kasdien besinaudojantys kompiuteriu [9] [25] [26] [27], dažniau besilankantys sveikatos priežiūros įstaigose (2 – 5 kartus per metus) [28], sergantys lėtinėmis ligomis [26] [29]. Stebint tokias tendencijas, išryškėja galimas sveikatos priežiūros atotrūkis tarp žmonių, kurie turi kompiuterinius įgūdžius, ir tų, kurie neturi žinių arba galimybės naudotis elektronine sistema. Apklausos rodo, kad mažesnis aktyvumas naudojantis e. sveikatos portalu vyrauja tarp individų, kurie turi žemą kompiuterinio raštingumo lygį [30], mažesnes pajamas, žemesnį išsilavinimą ir yra vyresni nei 60 metų amžiaus [31].

13

Paprastai pacientai apie elektronines paslaugas sužino iš viešosios medijos priemonių – televizijos, spaudos, per radiją [32] [33]. Vis dėlto, pastebėta, jog pacientai yra linkę dažniau naudotis e. sveikata jei juos apie elektroninių paslaugų galimybes informuoja jais besirūpinantis gydytojas [9] [33].

10.4 Pacientų nuomonės reikšmė įgyvendinant elektroninės sveikatos diegimo tikslus

Komunikacija tarp sveikatos paslaugų tiekėjų ir pacientų yra būtinybė siekiant aukštos kokybės sveikatos sistemos valdymo [25]. Bendradarbiavimas ir atsižvelgimas į paciento nuomonę tampa svarbia gydytojų-pacientų kontakto palaikymo priemone [9]. Dėl šių priežasčių sveikatos priežiūros sistema turėtų būti administruojama taip, kad atitiktų jos dalyvių poreikius ir reikalavimus [16]. Įstaigų teikiama sveikatinimo veikla yra orientuota į pacientą, todėl pastarojo lūkesčių patenkinimas yra e. sveikatos plėtros „varomoji jėga“ [25] [34].

Vartotojo pasitenkinimas yra vienas esminių veiksnių, skatinantis atidesnį gydymo instrukcijų laikymąsi [19], užtikrinantis sklandžią ir sėkmingą naujų technologijų integraciją [20] [13] bei naudą visai sveikatos sistemai [5] [35]. Vis dėlto vartotojai dažnai nežino kokiais funkcionalumais elektroninėje erdvėje jie gali naudotis, o tai atspindi informacijos prarają tarp sistemos kūrėjo ir tiesioginio naudotojo [20]. Programuotojai ir sveikatos sistemos lyderiai turėtų atsižvelgti į kliūtis, trukdančias tiek gydytojams, tiek pacientams sėkmingai naudotis e. sveikata [36]. Neteisingas ir neatsakingas naudojimas didina sistemos tobulinimo kaštus ir galimai prisideda prie pacientų gerovės sutrikdymo dėl medicininių klaidų [11]. Sistema nepasiteisina savo veiksmingumu ir neatperka investicijų, nes pacientų pasitenkinimui trukdo pasiūlos ir paklausos neatitikimas [15]. Šiuos skirtumus būtina nagrinėti atliekant vartotojų poreikių tyrimus – tai galėtų pagelbėti tikslinant nustatymus [13]. Tokie tyrimai, nagrinėjantys kaip internetinės paslaugos gali pagerinti sveikatos išeitis, skatintų vartotojus entuziastingiau domėtis sistemos galimybėmis [7]. Parankus metodas, leidžiantis surinkti informaciją apie pacientų naudojamų elektroninių funkcijų spektrą yra vartotojų apklausa. Sistemos diegėjai gali pasinaudoti gauta informacija įvertinant poveikį klinikinei praktikai ir tobulinant funkcijas bei paslaugų pateikimą [20] [15] [37].

Nuo elektroninės sveikatos paslaugų plėtojimo pradžios daugelyje Europos šalių praėjo dar nedaug metų, todėl atlikta, palyginus, nedaug klaidų analizavimo ir vartotojų poreikių vertinimo tyrimų [20] [11]. Lietuvoje taip pat organizuoti vos keli didesnių imčių tyrimai, vertinantys pacientų naudojimosi e. sveikatos paslaugomis aktyvumą, o rezultatai daugiausiai apima 2010 – 2013 metų duomenis [27][28][30]. Kituose, mažesnės apimties, tyrimuose nagrinėjama situacija konkrečiose gydymo įstaigose, daugiausia Vilniaus miesto pirminėse sveikatos priežiūros centruose. Stebima

14

universalios, visiems vartotojams parankios e. sveikatos sistemos sukūrimo problema, nes esti įvairių, dar neišnagrinėtų poreikių [13].

10.5 Elektroninės sveikatos vystymasis Europos šalyse

Kuriant naujovišką, tarptautinius standartus atitinkančią e. sveikatos sistemą ir remiantis užsienio valstybių patirtimi, būtų galima tikėtis didesnio vartotojų palankumo, o nagrinėjant diegimo klaidų pavyzdžius – mokytis ir tobulinti vietinę sistemą [5].

Puikus geros praktikos pavyzdys yra Norvegijos e. sveikatos sistema (helsenorge.no): plačiai adaptuota ir suvienodinta skirtingose įstaigose, turinti integruotas kasdien vartojamas funkcijas, koncentruota į vartotojo poreikius. Tokia elektroninė sveikatos sistema prisideda prie gydymo kokybės tobulinimo, gauna vartotojų palaikymą ir plačiai naudojama [38].

Estija yra pirmoji šalis pasaulyje, įgyvendinusi e. sveikatos sistemą nacionaliniu mastu. Šiuo metu apie 99% valstybės populiacijos sveikatos duomenų yra skaitmenizuota, 99% visų receptų sudaro e. receptai, o 50% siuntimų specialistams išduodama elektroniniu būdu. Prisijungę prie nacionalinio e. sveikatos portalo (digilugu.ee) pacientai be įprastų funkcionalumų dar gauna pranešimus apie tai, kas peržiūrėjo jų sveikatos informaciją, turi teisę modifikuoti duomenis bei apriboti jų matomumą sveikatos specialistams [39] [40] [41].

Danijoje e. sveikatos portale (sundhed.dk) be įprastų portalo funkcionalumų, pacientams prieinami ligoninių paslaugų kokybės reitingai, konsultacijų laukimo eilių informacija, elektroninė registracija tapti organų donoru. Danijoje kiekvienas pacientas gali valdyti kam yra matoma jo asmeninė informacija ir ištrinti nepageidaujamus duomenis iš savo e. paciento kortelės [39] [42].

Švedijoje e. sveikata („Journalen“,1177.se), nuo 2012 naudojama visose sveikatos priežiūros įstaigose bei turi įprastinius funkcionalumus: perduodama informacija gydymo įstaigoms, populiari elektroninė registracija, apie 90% receptų išrašoma elektroniniu būdu [39]. Nuo 2017 metų visi piliečiai turi teisę pasiekti savo EPK, portalu aktyviai naudojasi apie 38% populiacijos [43]. Vis dėlto sveikatos specialistai susiduria su sistemos netobulumais ir privatumo problema. 2025 metų Švedijos e. sveikatos vizijoje planuojama lengvinti prieinamumą skirtingų demografinių grupių individams bei išspręsti duomenų saugumo klausimus [44].

15

10.6 Elektroninės sveikatos sistemos nauda ir tobulinimo sritys

Informacinės technologijos tiesiogiai pasitarnauja klinikiniame darbe – padeda išvengti pakartotinių tyrimų ir procedūrų, mažina klaidingų medikamentų skyrimo atvejų skaičių ir nepageidaujamų reiškinių pasireiškimo dažnį [31] [13] [37]. Lyginant su popierine dokumentacija, sutaupoma laiko ieškant paciento istorijos ar ambulatorinio apsilankymo įrašo – tam sukurtos specialios elektroninės paieškos sistemos. Vienu metu keli gydytojai gali peržiūrėti EPK, jiems lengvai prieinami senesni įrašai [38]. Informacijos saugojimas elektroninėje erdvėje užtikrina jos ilgalaikiškumą, leidžia greičiau atlikti užduotis [45] [46]. Klaidų pastebėjimo tikimybė išauga ir dėl to, kad pats pacientas elektroninėje erdvėje gali matyti savo sveikatos informaciją [25].

Vykdant diegimo darbus, siekiama, jog elektroninėje sistemoje išsaugota paciento sveikatos informacija būtų kiek įmanoma tikslesnė ir laiku atnaujinama. Vis dėlto, praktikoje galimas pasikartojančių ar netikslių duomenų suvedimas, lemiantis neteisingą gydymo taktiką, nereikalingų tyrimų atlikimą, laiko gaišimą. Klaidinga šios informacijos interpretacija toliau gali sutrikdyti sveikatos rūpybos standartų laikymąsi [20] [11]. Taip pat sunku užtikrinti, jog pacientai yra pakankamai išsilavinę ir geba kritiškai analizuoti informaciją, matomą elektroninėje erdvėje [31].

Pirminėje sveikatos grandyje paciento apžiūrai skiriamas ribotas laikas, kurio didelę dalį atima informacijos pildymas kompiuteryje [11]. E. sveikata siekiama įgyti daugiau kontaktinio paciento-gydytojo laiko, tačiau sistemos vartotojai susirūpinę dėl padidėjusios laiko gaišaties ir dėl to galimai mažėjančios gydymo kokybės [38] [34]. Nepatogi, lėta ir nepritaikyta ambulatoriniam darbui sistema didina konsultacijos priklausomybę nuo kompiuterio. Nepasitenkinimas kol kas veikiančio tinklo darbu yra vienas pagrindinių trikdžių, lėtinantis e. sveikatos plėtojimą [5]. Komunikaciją su pacientu galima būtų gerinti tobulinant gydytojų kompiuterinius įgūdžius ir pačios sistemos technologinius funkcionalumus [20] [11].

Privačių duomenų dalinimasis tarp įvairių gydymo įstaigų yra viena svarbiausių e. sveikatos charakteristikų. Tai jautri informacija, kurią perduodant reikėtų laikytis ypatingų saugumo reikalavimų. Kol kas nėra sistemos, kuri pacientams praneštų kas peržiūri jų informaciją, o ir bendras nepasitikėjimas informacinėmis technologijomis sukelia pacientų pasipriešinimą jų sveikatos įrašų saugojimui internete [45]. Nors nepageidaujamų asmenų priėjimo prie elektroninių sveikatos duomenų tikimybė yra mažesnė nei prie popierinių įrašų, pacientų susirūpinimas informacijos konfidencialumu identifikuojamas kaip pagrindinis teisinis barjeras, trukdantis sėkmingam e. sveikatos plėtojimui [8].

Prieiga prie paciento duomenų ir šiuolaikinis jos tvarkymas, naudojant informacines technologijas, gali tokias užduotis kaip lėtinių ligų sekimas ir prevencija padaryti efektyviau įveikiamomis [46]. Gydytojai, matydami senesnius įrašus, gali nenutrūkstamai stebėti pacientą, naudotis patogesniu nuolat vartojamų vaistų išrašymu, o ir patiems pacientams savo medicininių įrašų stebėjimas

16

palengvintų ilgalaikį būklės sekimą [16]. Greitesniam naudotojų prisitaikymui reikalingos kompiuterinės inovacijos, kuriomis paprasta naudotis ir kurios turi akivaizdžios naudos [15].

Žvelgiant į ateitį, numatomas šiuolaikinių informacinių technologijų pritaikymo sveikatos priežiūros sistemoje rezultatas yra mažėjančios išlaidos [11] [13] [45] ir privatumo bei informacijos saugumo administravimo kliūčių įveikimas [16]. Padarius e. sveikatą lengvai prieinamą ir patogią, ilgalaikėje perspektyvoje numatomas savarankiškesnis pacientų elgesys ir tikslesnis savo sveikatos būklės supratimas [7]. E. sveikatos įgyvendinimas yra daug laiko ir išlaidų reikalaujantis projektas [20] [35], kurio plėtra išlieka tarptautiniu iššūkiu [25].

17

11. TYRIMO METODIKA

11.1 Tyrimo planavimas

Siekiant įvertinti pacientų nuomonę apie elektroninės sveikatos paslaugas, pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas – anketinė apklausa.Sudaryta originali anketa iš 29 klausimų (žr. Priedas Nr. 1), skirtų išsiaiškinti demografinius duomenis, recipientų kompiuterinio raštingumo lygį, informuotumą apie elektroninės sveikatos paslaugas bei jų naudojimo spektrą. Gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (Nr. BEC-MF-193) bei LSMU Kauno klinikų Mokslo ir studijų koordinavimo tarnybos leidimas atlikti tyrimą. Tyrimą pasirinkta atlikti LSMUL KK Šeimos klinikoje dėl didelio ambulatorinių pacientų skaičiaus ir gydytojų patirties dirbant su e. sveikatos paslaugomis. Tyrimas vykdytas nuo 2019 metų sausio 14 iki kovo 10 dienos.

11.2 Tyrimo objektas

LSMU Šeimos klinikos pilnamečiai pacientai.

11.3 Tiriamųjų atranka

Pilotinio tyrimo metu apklausta 15 pacientų, anketos duomenys nekoreguoti. Reikalinga tyrimui imtis apskaičiuota naudojantis reprezentatyviosios imties dydžio skaičiuokle, kai tikimybė 95% o paklaida 5% [47].

Pagal oficialius Kauno teritorinės ligonių kasos duomenis, 2018 metų gruodžio mėnesį LSMUL KK Šeimos klinikoje buvo prisiregistravę 13 118 pacientų. Nustatyta, jog siekiant duomenų reprezentatyvumo, reikia apklausti 374 recipientus.

Pacientai pasirinkti atsitiktine tvarka. Į tyrimą įtraukti tik 18 metų amžiaus ir vyresni asmenys. Kiekvienam respondentui prieš pildant anketą paaiškintas tyrimo aktualumas, užtikrintas anonimiškumas bei duomenų naudojimas tik mokslo tikslais. Prašoma anketas užpildyti laukiant eilėje pas gydytoją. Pacientams išdalintos 380 anketų, grąžintos 348. Pasirinkta įvertinti tik visiškai užpildytas anketas, todėl į analizę įtrauktos 336 anketos.

18

11.4 Tyrimo metodai

Tyrimui atlikti pasirinktas anketinės apklausos metodas, naudojant atviro bei uždaro tipo klausimus. Sudaryta originali anketa, remiantis analizuotos mokslinės literatūros ir pasaulyje atliktų panašių tyrimų duomenimis. Anketa sudaryta iš 29 klausimų, skirtų nagrinėti skirtingas tyrimo temas:

1) Demografiniai veiksniai bei respondento sveikatos būklė (1-8 klausimai);

2) Kompiuterinis raštingumas ir paciento santykis su informacinėmis technologijomis (9-13 klausimai);

3) Informuotumas apie e. sveikatą ir jos paslaugas (14-16 klausimai);

4) Naudojimosi e. sveikatos paslaugomis apimtis ir poreikio vertinimas (17-21 klausimai); 5) Pasaulyje pripažintų e. sveikatos naudos sričių pasiekiamumas Lietuvos pacientams (22-23

klausimai);

6) Problemų identifikacija ir sistemos tobulinimo galimybės (24-28 klausimai).

Kreipinyje į respondentą paaiškintas tyrimo autorės tikslas, užtikrinamas anonimiškumas bei nurodyta kaip pildyti klausimyną. Į daugumą klausimų respondento prašyta pasirinkti vieną ar kelis tinkamiausius atsakymus iš nurodytų.

Kai kurie klausimai pateikti teiginių pavidalu, o atsakymų variantai pateikiami Likerto skalės principu, kiekvienam pasirinkimui suteiktas ranginis rodiklis skalėje nuo 1 iki 5, pvz. 1 - „visiškai

nesutinku“, 2 - „nesutinku“, 3 - „nei sutinku, nei nesutinku“, 4 - „sutinku“ ir 5 - „visiškai sutinku“. Kai

kuriuose klausimuose, vyraujant atsakymams „nesutinku“ ir „sutinku“, nuspręsta kraštinius kintamuosius sumuoti kartu, t.y. 1+2 vertinama kaip „nesutinku“, 3 vertinama kaip „nei sutinku, nei

nesutinku“, o 4+5 „sutinku“.

Anketos pabaigoje respondento prašoma atsakyti į du atvirus klausimus, kuriais išreiškiama asmeninė nuomonė apie e. sveikatos trūkumus ir tobulinimo galimybes.

11.5 Duomenų analizės metodai

Gauti anketos atsakymai buvo suvesti ir analizuoti IBM SPSS 23.0 (Statistical Package for the Social Sciences) programiniu paketu. Analizuojant duomenis požymių pasiskirstymas vertintas absoliučiaisiais ir procentiniais dažniais. Kiekybiniai duomenys vaizduojami imties požymių aritmetiniais vidurkiais (m) su standartiniais nuokrypiais (SN). Ryšio vertinimui tarp dviejų vardinių kintamųjų naudotas Chi kvadrato kriterijus (χ2). Koreliacija tarp ranginių kintamųjų vertinta Spearman koreliacijos koeficientu (r). Dviejų imčių ranginių kintamųjų vidurkiams lyginti naudotas Mann-Whitney U testas. Trijų ir daugiau imčių vidurkių palyginimui naudota vienfaktorinė dispersinė analizė

19

ANOVA. Remiantis literatūros duomenimis, požymių ryšio stiprumas vertintas taip: 0<|r|≤0,3 – silpnas koreliacijos ryšys, 0,3<|r|≤0,6 – vidutinio stiprumo, 0,6<|r|≤1 – stiprus koreliacijos ryšys [48]. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p<0,05 (reikšmingumo lygmuo α = 0,05), siekiama 95% patikimumo.

20

12. REZULTATAI

12.1 Demografinės charakteristikos ir sveikatos būklė

Pirmieji anketos klausimai skirti surinkti demografinius duomenis ir apibrėžti tyrimo dalyvių pasiskirstymą pagal lytį, amžių, išsilavinimo lygį bei socialinę padėtį. Gauti rezultatai reikšmingi išsiaiškinant e. sveikatos paslaugų naudojimo priklausomybę nuo šių rodiklių.

Iš viso apklausta 337 respondentų, aktyviau tyrime dalyvavo moterys. Respondentai suskirstyti į tris amžiaus grupes: 1) 18 - 45 metų; 2) 46 – 65 metų; 3) vyresni nei 65 metų amžiaus respondentai. Didžioji dalis apklaustųjų priklausė pirmajai amžiaus grupei. Vyriausiųjų respondentų atsakymų surinkta mažiausiai dėl dažnesnio atsisakymo užpildyti anketą. Oficialiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis Kaune darbingo amžiaus gyventojai sudaro 60,8% visų miesto gyventojų, o pensinio amžiaus - 23,6%, taigi tyrimo dalyvių pasiskirstymas amžiaus grupėse atitinka bendrą miesto gyventojų pasiskirstymą [49]. Daugiausia apklausta respondentų, turinčių aukštąjį išsilavinimą: bakalauro, magistro bei aukštesnes nei magistro studijas. Mažesnė dalis respondentų turi nebaigtą vidurinį arba vidurinį išsilavinimą. Taip pat keletas tiriamųjų anketoje pasirinko atsakymą „kitas

variantas“ ir pažymėjo, jog turi profesinį išsilavinimą. Dauguma respondentų yra dirbantys, o

21

1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal sociodemografinius rodiklius Sociodemografiniai rodikliai Respondentų dalis

n proc. Lytis: Vyrai 142 42,1 Moterys 195 57,9 Amžius: 18-45 139 41,3 46-65 114 33,8 >65 84 24,9 Išsilavinimas: Nebaigtas vidurinis 11 3,3 Vidurinis 97 28,8 Profesinis 11 3,2

Bakalauras (ar jo atitikmuo) 105 31,2 Magistras (ar jo atitikmuo) 92 27,3 Aukštesnis nei magistrantūra 21 6,2 Socialinė padėtis:

Dirbantis 218 64,7

Studentas 37 11,0

Pensininkas 73 21,7

Bedarbis 9 2,6

Tiriamųjų prašyta įvertinti savo sveikatos būklę ir lankymosi pas sveikatos specialistus įpročius, nes šie rodikliai būtini ieškant ryšio su elektroninių paslaugų naudojimosi dažniu. Tiek pas šeimos gydytoją, tiek pas kitus specialistus, dauguma pacientų lankosi 1-2 kartus per metus (2 lentelė).

22

2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lankymosi pas sveikatos specialistus dažnį ir sveikatos

būklę

Respondentų dalis

n proc.

Lankymosi pas šeimos gydytoją dažnis:

Kartą per mėnesį ir dažniau 53 15,7 1-2 kartus per metus 192 57,0 Rečiau nei 1 kartą per metus 92 27,3 Lankymosi pas specialistą dažnis:

Kartą per mėnesį ir dažniau 24 7,1 1-2 kartus per metus 164 48,7 Rečiau nei 1 kartą per metus 149 44,2

Lėtinėmis ligomis teigia sergantys 35% (118) tiriamųjų. Dauguma savo sveikatos būklę subjektyviai vertina kaip gerą arba patenkinamą (1 pav.).

1 pav. Tyrimo dalyvių subjektyvus dabartinės sveikatos būklės vertinimas

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Labai bloga Bloga Patenkinama Gera Labai gera

0,9 8,3 35,9 43,6 11,3 R ES P O N D E N TŲ D A L IS (pr oc.) SVEIKATOS BŪKLĖ

23

12.2 Respondentų kompiuterinio raštingumo vertinimas

Vienas iš tyrimo uždavinių buvo įvertinti pacientų galimybes naudotis e. sveikatos paslaugomis, todėl būtina nustatyti respondentų kompiuterinio raštingumo lygį. Kuo didesnė individo patirtis naudojantis informacinėmis technologijomis, tuo didesnė tikimybė, jog asmuo naudosis elektroninėmis sveikatos paslaugomis [9].

Namuose interneto prieigą turi 86,4% (291) tyrime dalyvavusių asmenų. Net 70% (236) internetu naudojasi kasdien, 8,9% (30) kelis kartus per savaitę, 5,3% (18) kartą per savaitę ir rečiau, 15,7% (53) nesinaudoja. Tyrimo rezultatai pakankamai panašūs į Lietuvos statistikos departamento duomenis ir jiems neprieštarauja: 2018 metais interneto prieigą turėjo 78% namų ūkių, 68% 16-74 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi kasdien, o 10% bent kartą per savaitę [50]. Nustatytas stiprus statistiškai patikimas ryšys tarp vyresnio amžiaus ir mažesnio naudojimosi internetu dažnio (p<0,001, r=0,643).

Daugiau nei pusė, 59,7% (201) tiriamųjų, savo naudojimosi kompiuteriu įgūdžius vertina gerai arba labai gerai, o patenkinamus įgūdžius teigia turintys 25,8% (87). Blogai arba labai blogai savo sugebėjimus vertina 14,5% (49) respondentų. Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp vyresnio amžiaus ir prastesnių kompiuterinių įgūdžių (p<0,001, r=0,600) (2 pav.).

2 pav. Kompiuterinių įgūdžių sąsaja su respondentų amžiumi

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Labai blogai Blogai Patenkinamai Gerai Labai gerai

3,8 21,8 50,7 76,9 8,7 27 41,4 41,2 20 91,3 69,2 36,8 8,1 3,1 R E SP ONDE NT Ų DA L IS (p ro c. )

NAUDOJIMOSI KOMPIUTERIU ĮGŪDŽIAI

>65 m. 46-65 m. 18-45 m.

24

32,9% (111) pacientų internete dažnai ieško informacijos sveikatos klausimais, 42,7% (144) kartais, o 24,3% (82) tiriamųjų tai nėra aktualu. Apsilankymo metu pas gydytoją gaunamos informacijos apie savo sveikatą visiškai užtenka 51,9% (175), iš dalies užtenka 35,3% (119), neužtenka 12,8% (43) tiriamųjų. Tokie rezultatai atspindi e. sveikatos potencialą – maždaug pusei respondentų būtų aktualu papildomą sveikatos informaciją pasiekti savo elektroninėje paciento kortelėje.

12.3 Respondentų informuotumas apie elektroninę sveikatą

Didžioji dalis respondentų, net 73,0% (246), yra girdėję apie e. sveikatą. Nustatytas informuotumo apie e. sveikatą ryšys su aukštesniu išsilavinimo lygiu (p=0,006) ir geresniais kompiuteriniais įgūdžiais (p=0,002). Demografiniai rodikliai – lytis ir amžius – įtakos neturi (p=0,098 ir p=0,684). 27,0% respondentų nėra informuoti apie tai, kas yra e. sveikata ir ką ji siūlo, todėl anketoje šiems tiriamiesiems nurodyta praleisti klausimus apie e. sveikatos paslaugas ir į juos neatsakinėti (iš karto pereiti prie 27 klausimo). Tokia klausimyno taktika padeda išvengti klaidingų rezultatų, siekiama, jog respondentas pateiktų realią informaciją apie tai ką tikrai žino. Kadangi į 15-26 anketos klausimus atsakė 246 žmonės, šis skaičius prilyginamas 100% kai tyrimo požymių pasiskirstymas imtyje vertinamas procentine dalimi.

Į klausimą „Iš kur sužinojote apie e. sveikatą?“ atsakiusieji pasiskirsto į dvi pagrindines dalis: beveik po lygiai atsakiusiųjų apie e. sveikatą išgirdo per televiziją ir perskaitė internete (3 pav.). Pastebėta, jog televiziją, kaip pagrindinį šaltinį, labiau rinkosi vyresnio amžiaus respondentai (p<0,001), o internetą - jaunesni (p=0,002). Taip pat nemaža dalis informaciją apie e. sveikatą gavo tiesiogiai iš savo gydytojo. Užsienio autorių duomenimis pacientai yra linkę aktyviau naudotis e. sveikata jei juos apie elektroninių paslaugų galimybes informuoja gydytojas [9]. Vis dėlto, analizuojant tyrimo rezultatus, gydytojo įtaka dažnesniam prisijungimui prie e. sveikatos portalo nestebėta (p=0,363).

25

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal šaltinį, iš kurio sužinojo apie e. sveikatą

Tik 28,5% (70) respondentų, girdėjusių apie e. sveikatą, teigia žinantys, kokiomis konkrečiai e. sveikatos paslaugomis jie turi galimybę naudotis, o 46,7% (115) numano iš dalies. Nemažai daliai trūksta informacijos apie elektronines paslaugas: 24,8% (61) respondentų nežino, kokios paslaugos jiems yra pasiekiamos. Taigi pacientų informuotumas apie e. sveikatą yra pakankamai žemo lygio. Net jei asmuo yra girdėjęs apie e. sveikatą, bet nežino kokiomis tiksliai funkcijomis galima naudotis, abejotina, kad jis taps portalo vartotoju. Pastangos tobulinant sistemą tampą beprasmės, jei žmonės nėra pakankamai informuojami ir skatinami prisijungti prie savo EPK [20].

12.4 Naudojimosi elektroninės sveikatos paslaugomis spektras ir poreikio vertinimas

Nors respondentų kompiuterinio raštingumo duomenys rodo, kad pacientai yra aktyvūs interneto vartotojai, prie e. sveikatos portalo buvo prisijungę tik 22,6% (76) respondentų. Norint detalizuoti priežastis ir galimus tokios situacijos sprendimus, anketos klausimas išskirstytas į smulkesnes dalis. Individų, kurie buvo prisijungę prie savo elektroninės paciento kortelės, klausiama ar sistemoje matomi visi apsilankymų pas gydytoją įrašai. Rezultatai pasiskirsto apylygiai: 52,6% (40) šių respondentų atsakė, jog mato visus įrašus, o 47,4% (36) ne visus.

44,5% (150) tyrimo dalyvių niekada nebandė, o 5,6% (19) bandė prisijungti, tačiau nesėkmingai. Respondentų, kurie atsakė, jog nebuvo prisijungę prie portalo, toliau klausiama „Ar

2 3,7 9,3 14,2 24,8 38,2 41,5 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Kitas variantas Per radiją Spaudoje Iš pažįstamo Iš gydytojo Internete Per televiziją

26

naudotumėtės e. sveikatos portalu, jei jums būtų pademonstruota arba papasakota kaip tai daryti?“.

68,1% (115) šių respondentų atsakė „taip“, o 31,9% (54) – „ne“. Tai, kad kai kurie pacientai apsilankymo pas gydytoją metu negauna pakankamai informacijos apie savo sveikatą, deja, nelemia aktyvesnio jų naudojimosi e. sveikatos portalu (p=0,452). Nors didžioji dalis respondentų, kurie prisijungė prie esveikata.lt yra jaunesnio amžiaus (iki 65 metų), koreliacija su amžiumi nenustatyta (p=0,109). Naudojimosi e. sveikata aktyvumo koreliacija su sergamumu lėtinėmis ligomis šiame tyrime taip pat nepasitvirtino (p=0,457). Vis dėlto rastas prisijungimo prie EPK ryšys su aukštesniu išsilavinimu (p<0,001).

Suteikiamų elektroninių paslaugų poreikiui išsiaiškinti skirtas 18 anketos klausimas „Kokią

informaciją Jums svarbu matyti prisijungus internetu prie savo paciento kortelės?“. Respondentai

prašomi prie kiekvienos paslaugos pažymėti tinkamiausią atsakymą, geriausiai atspindintį siūlomos paslaugos reikšmingumą tiriamajam. Galimi atsakymo variantai pateikiami Likerto skalės principu, nuo 1 - „visiškai nesvarbu“ iki 5 - „labai svarbu“. Paslaugų aktualumas vertinamas tarpusavyje lyginant išvestus atsakymų skalės aritmetinius vidurkius. Labiausiai pacientams svarbu matyti savo diagnozes, išrašytus receptus bei atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus. Mažiau svarbi galimybė virtualioje erdvėje peržiūrėti apsilankymų pas gydytoją įrašus, informaciją apie profilaktines programas, išrašytus siuntimus bei pažymas. Respondentams mažiausiai aktuali galimybė yra peržiūrėti vaizdinių tyrimų duomenis ir gauti informaciją apie skiepus (3 lentelė).

3 lentelė. Elektroninės paciento kortelės paslaugų pasiskirstymas pagal aktualumą pacientams EPK vartotojui pasiekiamos paslaugos m SN

Atlikti tyrimai ir jų rezultatai 4,28 0,999

Diagnozės 4,18 0,974

Išrašyti receptai 4,13 1,018

Sveikatos istorija (įrašai apie apsilankymus pas gydytoją) 3,83 1,103 Išrašyti siuntimai specialistams 3,64 1,212 Informacija apie profilaktines programas 3,60 1,107

Išrašytos pažymos 3,56 1,191

Informacija apie skiepus 3,42 1,254 Vaizdinių tyrimų informacija (pvz. rentgeno nuotraukos) 3,38 1,342

Vienas iš e. sveikatos projektų yra išankstinės pacientų registracijos sistema. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad 2018 metais internetu pas gydytoją registravosi 25% 16 – 75 metų

27

amžiaus gyventojų [50]. LSMU KK Šeimos klinikos pacientai turi galimybę apsilankymui pas gydytoją registruotis internetu portale sergu.lt. Apie tokią galimybę pacientai informuojami savo šeimos gydytojo arba Kauno Klinikų oficialiame tinklalapyje kaunoklinikos.lt/kk/registracija. Iš apklaustų Šeimos klinikos pacientų, 55,7% (137) visada arba kartais gydytojo konsultacijai registruojasi internetu, o 44,3% (109) kreipiasi tiesiai į įstaigos registratūrą. Nustatytas silpnas, bet statistiškai reikšmingas ryšys tarp polinkio registruotis internetu ir jaunesnio amžiaus (p<0,001, r=0,247), aukštesnio išsilavinimo (p<0,001, r=0,380), geresnių kompiuterinių įgūdžių (p<0,001, r=0,434) bei dažnesnio naudojimosi internetu (p<0,001, r=0,378).

Respondentų, kurie nėra registravęsi internetu, toliau prašoma detalizuoti kodėl (4 pav.). Vyrauja dvi pagrindinės priežastys: 34,3% tiriamųjų mano, jog registracija internetu užimtų daugiau laiko nei registruojantis telefonu ar įstaigos registratūroje, o 31,5% pacientų nemoka atlikti šios funkcijos. Mažesnė dalis tiriamųjų nežino, kad tokia paslauga egzistuoja arba teigia nepasitikintys internetine sistema. Kai kurie respondentai anketoje pažymėjo „kitas variantas“ bei patikslino pasirinkimą: „nenoriu“, „neturiu namuose interneto“, „mane užregistruoja žmona“ ir panašūs atsakymai.

4 pav. Vengimo registruotis vizitui pas gydytoją internetu priežastys

Besinaudojančių elektroninės registracijos funkcija respondentų buvo prašoma įvertinti 4 teiginius apie registracijos privalumus Likerto skalėje nuo 1 - „visiškai nesutinku“ iki 5 - „visiškai

sutinku“. Visi teiginiai įvertinti panašiai, tačiau didžiausiu privalumu respondentai laiko galimybę

elektroninėje sistemoje aiškiau matyti gydytojo darbo laiką (4 lentelė).

8,3 11,1 14,8 31,5 34,3 0 5 10 15 20 25 30 35 40

Nepasitikiu internetine sistema Kitas variantas Nežinojau, kad yra tokia galimybė Nemoku atlikti šios funkcijos Tai užimtų daugiau laiko nei registruojantis

telefonu ar įstaigos registratūroje

28

4 lentelė. Elektroninės registracijos privalumų vertinimas

Teiginys apie e. registraciją m SN Sistemoje aiškiau matomas gydytojo darbo laikas ir laisvos vietos konsultacijai 4,46 0,724 Tai padeda sutaupyti laiko 4,44 0,779 Registraciją galiu atlikti bet kuriuo man patogiu metu 4,41 0,881 Man labiau patinka užsiregistruoti virtualiai nei kalbėtis žodžiu 3,71 1,121

63% (156) pacientų yra tekę pirkti vaistus, išrašytus elektroniniame recepte, o 36,6% (90) pacientų niekada nebuvo išrašytas e. receptas. Net 82,1% (202) apklaustųjų sutinka su teiginiu, jog e. receptas yra patogesnė alternatyva tradiciniam popieriniam receptui. Stebimas statistiškai reikšmingas ryšys tarp skiriančių pirmenybę e. receptui ir jau turėtos patirties perkant vaistus, išrašytus elektroniniu būdu (p=0,017). Teigiamam požiūriui į e. receptą įtakos turi jaunesnis amžius (p=0,017) ir aukštesnis išsilavinimo lygis (p=0,010).

12.5 Elektroninės sveikatos teikiamos naudos vertinimas

Anketoje pateikta 11 teiginių apie e. sveikatą, kuriuos respondentai galėjo vertinti pasirinkdami atsakymą skalėje nuo 1 - „visiškai nesutinku“ iki 5 - „visiškai sutinku“ (5 lentelė). Teiginiai sukurti remiantis literatūros apžvalgoje nagrinėtais anksčiau atliktais tyrimais apie e. sveikatos paslaugų naudą pacientams.

Didžioji dalis respondentų, 45,5% (112), nėra apsisprendę ar naudojantis e. sveikata mažėja klaidų gydant pacientus, tačiau 47,1% (116) mano, jog e. sveikatos paslaugomis besinaudojančiose medicinos įstaigose gerėja pacientų aptarnavimo kokybė.

54,9% (135) tiriamųjų sutinka su teiginiu, jog galimybė naudotis e. sveikata skatina pacientų domėjimąsi savo sveikata. 91,9% (124) respondentų, pritariančiųjų šiam teiginiui, yra naudojęsi internetu, ieškodami informacijos sveikatos klausimais, bei 33,3% (45) yra e. sveikatos portalo vartotojai. Lankymosi pas gydytoją dažnis ir tai, ar pacientams užtenka gydytojo suteikiamos informacijos per konsultaciją įtakos neturi (p=0,674 ir p=0,404), tačiau stebėtas silpnas ryšys su sveikatos būklės lygiu (p=0,002, r=0,196) ir naudojimosi internetu dažniu (p<0,001, r=0,263).

33,4% (82) respondentų prieštarauja teiginiui, kad e. sveikata padeda gerinti paciento ir gydytojo santykius. 48,0% (118) nėra tvirtai apsisprendę šiuo klausimu.

29

Siekiant didesnio objektyvumo, teiginio apie e. sveikatos portalo patogumą vertinimas analizuotas tik tų respondentų, kurie buvo prisijungę arba bandė prisijungti (95 respondentai). Rezultatai pasiskirstė įvairiai: 37,9% (36) teigia, jog e. sveikatos portalu nėra patogu naudotis, 35,8% (34) yra patenkinti tinklapio patogumu, 26,3% (25) neapsisprendę. Požiūriui į tinklapio patogumą įtakos neturi nei išsilavinimas (p=0,706), nei kompiuterinio raštingumo lygis (p=0,096). Vis dėlto stebėtas silpnas ryšys su respondentų amžiumi: kuo jaunesnis pacientas, tuo e. sveikatos tinklapiu patogiau naudotis (p<0,001, r=0,230).

Net 69,9% (172) respondentų mano, kad e. sveikatos paslaugos padeda pacientui sutaupyti laiko: iš jų 79,7% (137) teikia pirmenybę registracijai pas gydytoją internetu bei 36,6% (63) naudojasi e. sveikatos portalu. Taip pat pastebėta, kad kuo jaunesnis pacientas, tuo labiau jam būdinga e. sveikatą vertinti kaip laiko taupymo priemonę (p<0,001, r=0,335).

45,2% (111) tiriamųjų sutinka su teiginiu, kad e. sveikata padeda pagreitinti sveikatos įstaigų darbą, tačiau sprendžiant ar dėl e. sveikatos naudojimo trumpėja eilės pas specialistus, respondentų nuomonės pasiskirsto dviprasmiškai: 36,2% (89) nesutinka, 37,8% (93) sutinka, o 26% (64) neapsisprendę. Stebėtas silpnas ryšys su respondentų amžiumi: vyresni pacientai labiau linkę manyti, jog e. sveikata nepagreitina įstaigų darbo (p<0,001, r=0,284).

E. sveikatos sistemos saugumu, paciento privatumo bei konfidencialumo išlaikymu neabejoja 44% (108) pacientų. Vis dėlto, su teiginiu, jog sistema yra saugi, nesutinka 19,1% (47) tiriamųjų ir stebima silpna koreliacija su vyresniu amžiumi (p=0,024, r=0,144). Pacientų požiūriui į medicininės informacijos saugumą detalesniam įvertinimui skirtas 23 anketos klausimas. Respondento prašoma palyginti kur jo duomenys yra saugesni – popierinėje ambulatorinėje ar elektroninėje sveikatos kortelėje. 72,4% (178) atsakiusiųjų nurodė, kad duomenys elektroninėje bazėje yra tiek pat saugūs arba saugesni nei popierinėje kortelėje. Stebimas silpna vyresnio amžiaus įtaka nepasitikėjimui elektronine sistema (p=0,004, r=0,185). Mažesnė dalis respondentų abejoja saugumu – 22,0% (54) teigia, jog elektroniniai duomenys mažiau saugūs, o 5,7% (14), kad nesaugūs.

Net 75,6% (186) respondentų sutinka, jog e. sveikatos diegimas padeda Lietuvai neatsilikti nuo technologijų pažangos pasaulyje. Šiuo klausimu neapsisprendę 19,5% (48) respondentų, o su teiginiu nesutinka tik 4,9% (12) apklaustųjų. Toks požiūris nėra susijęs su respondentų amžiumi (p=0,220), naudojimosi internetu dažniu (p=0,514) arba kompiuteriniais įgūdžiais (p=0,109).

81,3% (200) apklaustųjų mano, kad e. sveikatos sistema turi būti labiau patobulinta. 39,5% (79) iš taip atsakiusiųjų yra naudojęsi portalu, todėl galima manyti, jog respondentai nebūtinai remiasi realia naudojimosi patirtimi, bet dažnai tiesiog bendromis žiniomis.

30

5 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomonę apie e. sveikatos paslaugų lygį

Teiginys apie e. sveikatą

Vertinimas Likerto skalėje

(proc.) m SN 1 2 3 4 5

Naudojantis e. sveikata mažėja klaidų gydant

pacientus 4,5 17,1 45,5 25,6 7,3 3,14 0,939 Naudojantis e. sveikata gerėja pacientų

aptarnavimo kokybė 3,3 16,7 32,9 37,8 9,3 3,33 0,970 Galimybė naudotis elektronine sistema

skatina pacientų domėjimąsi savo sveikata 0,8 14,2 30,1 43,9 11,0 3,50 0,898 E. sveikata padeda gerinti paciento ir

gydytojo santykius 3,7 29,7 48,0 16,7 2,0 2,84 0,817 E. sveikatos tinklapiu yra patogu naudotis 5,7 17,5 39,8 27,2 9,8 3,18 1,018 E. sveikata pacientui padeda sutaupyti laiko

(pvz. registruojantis internetu) 2,4 7,3 20,3 48,8 21,1 3,79 0,941 E. sveikata padeda pagreitinti sveikatos

įstaigų darbą 6,9 21,1 26,8 34,6 10,6 3,21 1,104 Dėl naudojimosi e. sveikata trumpėja eilės pas

specialistus 12,2 24,0 26,0 30,5 7,3 2,97 1,153 E. sveikatos sistema yra saugi - išlaikomas

paciento privatumas ir konfidencialumas 2,4 16,7 36,7 36,7 7,3 3,30 0,917 E. sveikatos diegimas padeda Lietuvai

neatsilikti nuo technologijų pažangos pasaulyje

1,2 3,7 19,5 52,4 23,2 3,93 0,825 Manau, e. sveikatos sistema turi būti

31

12.6 Elektroninės sveikatos tobulinimo sričių identifikacija

Tiriamųjų buvo paprašyta pateikti savo bendrą nuomonę apie e. sveikatą, įvertinus visus iki šiol nagrinėtus aspektus (5 pav.). 15,5% (38) e. sveikatą įvertino blogai arba labai blogai, 47,6% (117) patenkinamai, 37% (91) gerai arba labai gerai. Aukštesnius įvertinimus e. sveikatai suteikė jaunesnio amžiaus (p<0,001, r=0,434), geresnės sveikatos būklės (p<0,001, r=0,335), dažniau besinaudojantys internetu (p<0,001, r=0,392) ir turintys geresnius kompiuterinius įgūdžius (p<0,001, r=0,307) respondentai. Lytis (p=0,963) ir išsilavinimas (p=0,798) statistiškai reikšmingos įtakos neturi.

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomonę apie e. sveikatą

Toliau respondentams suteikta galimybė konkrečiau detalizuoti kas jų netenkina e. sveikatos sistemoje ir kokių patobulinimų jie tikėtųsi ateityje, todėl 25-26 anketos klausimai pateikti atvira forma.

25 klausimu siekiama sužinoti kokius trūkumus tiriamieji įžvelgia e. sveikatos portale. Į šį klausimą atsakė 62 respondentai. 22 tiriamieji atsakė neįžvelgiantys trūkumų arba negalintys atsakyti, nes nesinaudojo e. sveikatos portalu.

Respondentai pastebėjo, kad prisijungimas prie esveikata.lt tinklapio yra ne visiems patogus ir prieinamas: „ne visi turi e. parašą ar e. bankininkystę“ (4 pasikartojimai), „sudėtingas prisijungimas

prie paskyros“ (8 pasikartojimai). Tiriamieji nurodė, jog sistema nėra efektyviai veikianti: „portalas dažnai užstringa, tenka ilgai laukti kol pasikraus puslapis “ (6 pasikartojimai), „sistema nepatogi naudotis“ (7 pasikartojimai), „sunkiai suprantama, trūksta paaiškinimų“ (5 pasikartojimai). 5

respondentai pastebi, jog e. sveikatos portalas neatlieka savo funkcijos suteikti pacientui galimybę pasiekti savo sveikatos informaciją: „prisijungus sistemoje pateikta per mažai informacijos“, „portale

0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Labai bloga Bloga Patenkinama Gera Labai gera 4,1 11,4 47,6 33,3 3,7

Respondentų dalis (proc.)

NUOM ONĖ A P IE E . SVEI KA T Ą

32

nematau man atliktų tyrimų ir apsilankymų pas šeimos gydytoją įrašų, „sistemoje suvestos ne visos diagnozės“.

6 pacientai pažymėjo, kad dėl sistemos veikimo trikdžių apsunkinama galimybė nusipirkti elektroniniu būdu išrašytus vaistus: „užstrigus portalui gydytoja negali išrašyti vaistų“,

„neužsikraunant sistemai vaistinėje neparduoda receptinių vaistų“. Taip pat keletas respondentų teigia

susidūrę su elektroninės registracijos trikdžių atvejais: „internete dažnai nebebūna laisvų vietų

registruotis apsilankymui pas specialistą“ „tik nuvykus į registratūrą įmanoma užsiregistruoti vizitui“

(3 pasikartojimai).

Vartotojai pastebi skirtingų įstaigų informacinių tinklų nesuderinamumo problemą:

„informacija iš ligoninės nepasiekia mano šeimos gydytojo“, „nėra ryšio tarp gydytojų, mokyklų ir Sodros - išrašant e. sveikatos pažymą į mokyklą, mokyklos administracija sistemoje jos nemato“ (4

panašūs pasikartojimai).

26 anketos klausimas skirtas sužinoti kurias sritis e. sveikatos sistemoje tiriamųjų nuomone galima būtų tobulinti. Į klausimą atsakė 48 respondentai. 13 tiriamųjų atsakė nesinaudojantys sistema arba per mažai apie ją žinantys, kad galėtų ką nors pasiūlyti.

Daugumai atsakiusiųjų, svarbiausia paprastesnė prieiga ir naršymas portale: „reikėtų

palengvinti prisijungimą“ (7 pasikartojimai), „turėtų būti suprantamiau išdėstyta informacija, daugiau paaiškinimų“ (8 pasikartojimai), „būtina dirbti su portalo dizainu“ (4 pasikartojimai). Taip pat savo

elektroninėje paciento kortelėje respondentai tikisi rasti visus savo sveikatos įrašus: „į portalą reikėtų

suvesti daugiau medicininės paciento informacijos“ (5 pasikartojimai). Beveik pusė atsakiusiųjų tikisi

greitesnio veikimo bei mažesnio trikdžių skaičiaus: „būtina investuoti į greitesnį portalo veikimą“,

„portalo atnaujinimus galėtų vykdyti ne darbo metu“ (22 pasikartojimai).

Keletas tiriamųjų išsakė gydymo įstaigų informacinių sistemų suderinamumo tobulinimo poreikį: „galėtų sujungti visas ligoninių sistemas į vieną“ (3 pasikartojimai). Respondentai pažymi mobiliosios programėlės poreikį „labai patogu būtų portalo aplikacija mobiliajam telefonui“ (5 pasikartojimai) bei pranešimų sistemos reikalingumą „būtų patogu gauti priminimus apie profilaktines

programas arba vaistų galiojimą į el. paštą“ (4 panašūs pasikartojimai).

Anketos pabaigoje visų tiriamųjų prašyta pasisakyti ar jie palaiko e. sveikatos plėtojimą Lietuvoje ir ar viešojoje erdvėje trūksta platesnio gyventojų informavimo apie e. sveikatos funkcijas. 73,9% (249) respondentų pritaria e. sveikatos diegimui Lietuvoje, 7,1% (24) nepalaiko, 19,0% (64) tai nėra svarbu. Jaunesnio amžiaus respondentai linkę labiau palaikyti e. sveikatos plėtrą (p<0,001), o iš nepalaikančiųjų arba tų, kuriems nesvarbu, net 48,9% (43) sudaro vyresni respondentai, kuriems virš 65 metų. Vis dėlto beveik visi tyrimo dalyviai, net 90,2% (304) mano, kad visuomenėje trūksta informacijos sklaidos apie e. sveikatą.

33

13. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrime dalyvavo 337 LSMUL KK Šeimos klinikos pacientai, atsakę į anketos klausimus, pagal kuriuos vertintas respondentų kompiuterinis raštingumas, informuotumas apie e. sveikatą, elektroninių paslaugų naudojimosi aktyvumas bei bendras požiūris į e. sveikatos portalo galimybes.

Tyrimo metu nustatyta, kad interneto prieigą turi 86,4% tyrime dalyvavusių asmenų, net 70% juo naudojasi kasdien ir 75,6% internete ieško informacijos sveikatos klausimais. Kitose Lietuvos gydymo įstaigose rezultatai panašūs: VšĮ Centro poliklinikoje interneto prieigą turi 90% [51], VšĮ Klaipėdos Universitetinėje ligoninėje 86% pacientų [52]. Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp vyresnio amžiaus ir prastesnių kompiuterinių įgūdžių (p<0,001, r=0,600) bei mažesnio naudojimosi internetu dažnio (p<0,001, r=0,643). Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) taip pat patvirtinta vyresnio amžiaus įtaka retesniam interneto naudojimui ir informacijos apie sveikatą ieškojimui interneto portaluose (p<0.001) [53].

Didžioji dalis tyrimo dalyvių (73,0%) yra girdėję apie e. sveikatą. 2013 metais Lietuvos gydymo įstaigose atlikto tyrimo duomenimis, 65,3% pacientų žinojo apie e. sveikatą [30], taigi stebima populiarėjimo tendencija. Nustatytas informuotumo ryšys su aukštesniu išsilavinimo lygiu (p=0,006) ir geresniais kompiuteriniais įgūdžiais (p=0,002). Jungtinėje Karalystėje (JK) atlikto tyrimo metu taip pat stebėta statistiškai reikšminga aukštesnio išsilavinimo lygio ir kompiuterinių gebėjimų įtaka (p<0,001) [32].

Dauguma tiriamųjų apie e. sveikatos sistemą sužinojo internete ir per televiziją. VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos pacientai pagrindiniais informaciniais šaltiniais įvardijo televiziją/radiją ir gydytoją [33], JK – televiziją/radiją ir spaudą [32], o Taivane daugiausia respondentų informuoti pažįstamo arba gydytojo [34]. Tokie rezultatai rodo, jog populiariausia sklaidos priemone išlieka viešoji medija.

Prie esveikata.lt prisijungę buvo tik 22,6% tyrimo dalyvių. Rezultatai prastesni nei 2013 metais Lietuvos sveikatos įstaigose organizuotame tyrime, kur 42,0% respondentų teigė besinaudojantys e. sveikata [30]. Panašūs duomenys ir Šilainių poliklinikoje - 40,1% pacientų naudojasi portalu [33]. Tai, kad prie portalo buvo prisijungę tik trečdalis respondentų, žinančių apie tokią galimybę, signalizuoja, kad pacientai yra neinformuoti apie portalo galimybes arba nemato realios naudos. Dauguma nesinaudojančių portalu teigia, kad pradėtų naudotis šia paslauga jeigu būtų išmokyti kaip tai atlikti. Galima manyti, jog didesniajai daliai respondentų trūksta informacijos, kurią gavus, padidėtų portalo naudotojų skaičius.

Rastas prisijungimo prie EPK ryšys su aukštesniu išsilavinimu (p<0,001), tačiau nei koreliacija su amžiumi, nei su sergamumu lėtinėmis ligomis šiame tyrime nepasitvirtino. Kitame lietuvių autorių tiriamajame darbe nustatytas e. sveikatos paslaugų vartotojo portretas Lietuvoje: 18-29 metų individas, studijuojantis universitete arba turintis aukštąjį išsilavinimą, gydymo įstaigose besilankantis 2 – 5 kartus

34

per metus [28]. Europos mastu organizuotos apklausos rezultatai panašūs: jaunesni (25 – 54 metų), su geresniu išsilavinimu, sergantys lėtinėmis ligomis pacientai aktyviau naudojasi nacionaliniu e. sveikatos portalu (p<0,05) [29].

Svarbiausia EPK pacientams matyti savo diagnozes, išrašytus receptus bei atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus. Kitų autorių duomenimis, Lietuvos pacientų dažniausiai naudojamos paslaugos yra e. receptas, IPR ir sveikatos istorijos peržiūra [30]. Norvegijoje [54] ir Švedijoje [55] taip pat pacientams aktualiausia išrašytų vaistų ir sveikatos istorijos peržiūra. Kiek kitokia situacija Prancūzijoje: čia pacientai patys gali įvesti savo medicininius duomenis į EPK ir šis dokumentas, kartu su radiologinių tyrimų duomenimis, yra vartotojų lankomiausias [56].

Iš informuotų apie e. sveikatą LSMUL KK Šeimos klinikos pacientų, 55,7% kartais arba visada gydytojo konsultacijai registruojasi internetu. Kitose gydymo įstaigose registracijos vizitui pas gydytoją internetu aktyvumas panašus: VšĮ Centro poliklinikoje - 45,1% [27], VšĮ Šeškinės poliklinikoje – 54,0%, VšĮ Antakalnio poliklinikoje – 64,0% respondentų [57]. Nustatytas silpnas ryšys tarp polinkio registruotis internetu ir jaunesnio amžiaus (p<0,001, r=0,247), aukštesnio išsilavinimo (p<0,001, r=0,380), geresnių kompiuterinių įgūdžių (p<0,001, r=0,434) bei dažnesnio naudojimosi internetu (p<0,001, r=0,378). Kanadoje nustatyta e. registracijos koreliacija su kompiuteriniu raštingumu (p=0,022) [58], Australijoje su aukštesniu išsilavinimo lygiu (p=0,031) ir darbingu socialiniu statusu (p=0,012) [15], o Prancūzijoje su jaunesniu amžiumi (p<0,001) [59]. Taigi užsienio autorių ir šio tiriamojo darbo duomenys sutampa.

63,0% respondentų yra tekę pirkti vaistus, išrašytus elektroniniame recepte ir net 82,1% apklaustųjų sutinka su teiginiu, jog e. receptas yra patogesnė alternatyva tradiciniam popieriniam receptui. 2016 - 2017 metais LSMUL KK Šeimos klinikoje vykdytame tyrime e. receptui pirmenybę teikė 40,6% respondentų, taigi stebimas pacientų pasitikėjimo šia paslauga augimas [60]. Teigiamam požiūriui į e. receptą įtakos turi jaunesnis amžius (p=0,017) ir aukštesnis išsilavinimo lygis (p=0,010). Užsienio tyrimų duomenys neprieštarauja gautiems rezultatams. Estijoje dauguma (90%) respondentų palaiko e. receptą ir teigia, jog naudotųsi šia paslauga [61]. Pirmenybę elektroniniam receptui Švedijoje teikia 86% [62], o JAV – 81% pacientų [63]. Suomijoje net 95,8% respondentų patenkinti šia paslauga, tačiau nustatyti kitokie koreliaciniai veiksniai nei LSMUL KK Šeimos klinikoje: rastas ryšys tarp palankaus požiūrio į e. receptą ir vyresnio amžiaus (p=0,049), žemesnio išsilavinimo lygio (p<0,001) bei dažnesnio receptinių vaistų naudojimo (p=0,03). Tikėtina, kad tokius rezultatus lemia vyresnių žmonių dažnesnis lankymasis gydymo įstaigose, todėl šie vartotojai apie e. sveikatos paslaugas žino daugiau ir vertina jas geriau [64].

E. sveikatos sistemos saugumu ir privatumo išlaikymu abejoja 19,1% šio tyrimo dalyvių ir stebima silpna koreliacija su vyresniu amžiumi (p=0,024, r=0,144). 72,4 proc. atsakiusiųjų nurodė, kad duomenys elektroninėje bazėje yra tiek pat saugūs arba saugesni nei popierinėje kortelėje. Kitose