1
KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Jolanta Rakauskienė
Jaunimo sveikatos centro poreikio ir pasitenkinimo jo
teikiamomis paslaugomis vertinimas
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas Doc. Aurelijus Veryga
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
JAUNIMO SVEIKATOS CENTRO POREIKIO IR PASITENKINIMOJO
TEIKIAMOMIS PASLAUGOMIS VERTINIMAS Jolanta Rakauskienė
Mokslinis vadovas Aurelijus Veryga, Dr.Profilaktinės medicines katedra
Kauno Medicinos Universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas, 2010.- 55 p.
Darbo tikslas -įvertinti N. Akmenės Jaunimo sveikatos centro paslaugų poreikį bei lankytojų
pasitenkinimą centro teikiamomis paslaugomis.
Uţdaviniai:
1. Aptarti paaugliams būtinas sveikatos prieţiūros paslaugas ir išanalizuoti sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų poreikį ir prieinamumą paaugliams.
2. Nustatyti N. Akmenės Jaunimo sveikatos centro poreikį jaunimo tarpe, bei išanalizuoti kreipimosi į centrą aplinkybes.
3. Įvertinti N. Akmenės paauglių pasitenkinimą Jaunimo sveikatos centre teikiamomis paslaugomis.
Tyrimo metodika. Tyrimo kontingentas – moksleiviai, nes jų nuomonė apie jaunimo
sveikatos centro veiklą, bei jo poreikį geriausiai atspindi situaciją.. Buvo naudojamas netiesioginės apklausos tyrimo metodas – anketinė apklausa. Respondentų anketiniai duomenys buvo analizuojami naudojant kompiuterinį SPSS 10.03 versijos statistinį paketą, bei MS Excel.
Rezultatai.
Išanalizavus mokinių informuotumo lygį apie Naujosios Akmenės ligoninės priestato antrame aukšte įsikūrusį Jaunimo sveikatos centrą nustatyta, kad didţiajai daugumai tyrimo dalyvių (82,4 proc.) šis centras yra ţinomas. Pagrindine lankymosi JSC prieţastimis įvardinta – man tiesiog įdomu. Taipogi nemaţa dalis (21,2 proc.) buvusių Jaunimo centre apklaustųjų į jį atėjo dėl iškilusių lytinių problemų. Rečiausiai buvo nurodoma prieţastis – ţalingi įpročiai. Didţioji dauguma apklaustųjų teigia, kad toks Jaunimo sveikatos centras Akmenės rajone labai reikalingas, kad jie patys ir ateityje naudosis jo teikiamomis paslaugomis bei patars savo draugams, kitiems jauniems ţmonėms apsilankyti šiame sveikatos centre.
Išvados:
1. Apie Naujojoje Akmenėje veikiantį Jaunimo sveikatos centrą bei jo vykdomą veiklą ţino didţioji dauguma tyrimo dalyvių. Tik 17,6 proc. apklaustų moksleivių teigia nieko neţinantys ir nieko negirdėję apie šį centrą bei jo veiklą.
2. Aiškinantis konkrečių sveikatos specialistų poreikį nustatyta, kad daugiausia tyrime dalyvavusių paauglių norėtų psichologo bei ginekologo konsultacijos. Maţiausiai pageidaujama buvo socialinio darbuotojo pagalba. Pagrindine lankymosi JSC prieţastimis įvardinta – man tiesiog įdomu.
3. Moksleiviai ypač gerai vertina Jaunimo sveikatos centrą, jo teikiamas paslaugas, darbuotojus, jų bendravimą, kompetenciją, sugebėjimus patarti. Taip pat gerai įvertinamos ir darbo valandos. Tyrime dalyvavusios merginos yra labiau patenkintos JSC teikiamomis paslaugomis bei pagalba sprendţiant iškilusias problemas nei vaikinai. Didţioji dauguma apklaustųjų teigia, kad toks Jaunimo sveikatos centras Akmenės rajone labai reikalingas.
3
SUMMARY
Public Health Management
THE EVALUATION OF THE DEMAND AND VISITOR SATISFACTION OF THE PROVIDED SERVICES IN THE YOUTH HEALTH CENTRE
Jolanta Rakauskienė
Scientific leader Dr Aurelijus Veryga , Department of Preventive Medicine
Kaunas Medical University, Faculty of Public Health, Health Management Department. Kaunas, 2010 - 55 p.
The aim - to assess the demand for services in the Youth Health Centre in Naujoji Akmene and visitor
satisfaction with the services provided by the center.
Objectives:
1. To discuss necessary health care services for teenagers and to analyze the health facilities and the need for and availability of adolescents.
2. To set Akmene Youth Health Centre on the need for young people and to examine the circumstances of the referral to the center.
3. To assess N. Akmene adolescent satisfaction with the Youth Health Center services.
Methods. The study object- number of students, because their views on the Youth Health Center activities, and the need for it show the situation best of all . It was used an indirect method of testing - a survey. Respondents' profile was analyzed using a computer version of SPSS 10.3 statistical package and Excel.
Results. The analysis of students' level of awareness about the Youth Health Centre located on the
first floor of Naujosios Akmenes hospital showed that for the vast majority of survey participants (82.4 percent) the center is known. The main reason for visiting YHC is - I just wonder. It is simply interesting for me. Also a significant proportion (21.2 per cent.) of the interviewed came to the centre because of the sexual problems. Least likely to have been the reason - addictions. The vast majority of respondents said that such Youth Health Centre in Akmene area is very necessary that they themselves will continue to use its services and will advise their friends, other young people to visit the health center.
Conclusions:
1.The vast majority of the survey participants know about the operating Youth Health Centre in Naujoji Akmene and its activities. Only 17.6 per cent.of the surveyed students say they do not know anything and heard nothing about this center and its activities.
2. In analysing the specific needs for health professionals it was found that most teenagers involved in the study would like psychological and gynecologist counseling. The least preferred was the social worker's assistance. The main reason for visiting YHC is - I just wonder.
3. Students particularly well estimate the Youth Health Center, its services, staff, their
communication, expertise, ability to advise. The working hours are favourable too. The study showed that girls are more satisfied with the services provided by YHC and assistance to solve problems than boys. The vast majority of respondents said that the Youth Health Centre in Akmene area is very needed
4
TURINYS
ĮVADAS...5
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI...7
1. LITERATŪROS APŢVALGA...8
1.1. Jaunų.ţmonių gyvenimo įgūdţių pokyčiai...8
1.2. Jaunų ţmonių gyvenimą įtakojantys rizikos veiksniai ...10
1.3. Jaunimui palankių paslaugų samprata...14
1.4. Bendraamţių mokymo samprata...20
2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA...24
2.1. Tyrimo kontingentas ir tyrimo eiga...24
2.2. Anketos sudarymo metodika...24
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...26
3.1 Socio-demografinis respondentų vertinimas...26
3.2 Paslaugų prieinamumas...28
3.3 Jaunimo sveikatos centre teikiamų paslaugų vertinimas...39
IŠVADOS...46
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...47
LITERATŪRA...48
PRIEDAI...52
5 ĮVADAS
Paauglystė – pereinamasis asmenybės raidos laikotarpis, kurio metu labai svarbus šeimos vaidmuo, ypač tėvų elgesys su paaugliu, tėvų tarpusavio santykiai. Tačiau ne visi tėvai supranta kas vyksta su jų paaugliu, kaip reikia elgtis. Negaudami tinkamos supratimo iš tėvų, daugumas paauglių pradeda maištauti, kas neretai iššaukia konfliktus su tėvais. Reikia pripaţinti, kad ne visas problemas tėvai pajėgia išspręsti patys. Negaudami iš šeimos tinkamo palaikymo ir supratimo, paaugliai pradeda eksperimentuoti: pradeda lytinį gyvenimą, pabando vartoti alkoholį, narkotikus, ima rūkyti. Nuo šiuo laikotarpiu pradėjusių formuotis įpročių ir gyvenimo būdo priklauso būsima ţmogaus sveikata ir asmenybės raida. PSO nustatė, kad 70 proc. ankstyvų jaunimo mirčių prieţasties reikia ieškoti paauglystės laikotarpio elgesyje.Be to, dar paauglystėje susiformavę tokie įpročiai, kaip nesaugūs lytiniai santykiai ir psichotropinių medţiagų vartojimas, gali prisidėti prie ŢIV, kitų lytiniu būdu uţkrečiamų ligų plitimo, baigtis neplanuotu nėštumu, taip pat sukelti priklausomybę nuo ţalingų sveikatai medţiagų. Lietuvoje paauglių reprodukcinę sveikatą atspindintys rodikliai yra kritinio lygio. Kasmet Lietuvoje gimdo daugiau nei 1200 jaunesnių nei 18 metų, kasmet atliekama apie 2500 abortų; tai sudaro 7-8 proc. nuo bendro abortų skaičiaus. Bendras abortų skaičius, nepaisant maţėjimo tendencijų beveik prilygsta gimdymų skaičiui. Jaunus ţmones reikia šviesti, ugdyti jų gyvenimo įgūdţius, sudaryti jiems galimybes gauti paslaugas, kad padėtume sveikai išgyventi pereinamąjį į suaugusius laikotarpį. Turi būti uţtikrinta jų fizinė ir lytinė sveikata, psichinė bei emocinė gerovė, laisvė nuo išnaudojimo bei piktnaudţiavimo, gyvenimo įgūdţiai bei galimybės. Ypatingai svarbu skatinti jaunimo sveiką brendimą ir vystymąsi plečiant jaunimui palankias ir patrauklias paslaugas. PSO kokybiškas ir palankias paaugliams sveikatos prieţiūros paslaugas laiko tuomet, kai nepriklausomai nuo lyties, socialinės padėties, gyvenamosios vietos, religijos, jos yra prieinamos, vienodai teisingos/lygios, priimtinos, efektyvios, išsamios/visapusiškos, tinkamos.
Jauni ţmonės nėra linkę kreiptis į suaugusiųjų poliklinikas ar pirminės sveikatos prieţiūros centrus dėl daugybės prieţasčių. Pagrindinės prieţastys, dėl kurių jauni ţmonės nesikreipia pagalbos ir informacijos, yra:
• nepasitiki savimi; • gėdijasi;
6 • biurokratiška sistema (pvz., sudėtinga registracijos sistemas, eilės);
• gydytojų ir kitų specialistų smerkiantis poţiūris, moralizavimas;
• nepagarba jauno asmens nuomonei (konkrečiu atveju nesitariama su paaugliu, o bendraujama tik su tėvais).
Daugumoje pasaulio šalių, siekiant uţtikrinti paauglių ir jaunimo poreikiams adaptuotą sveikatos prieţiūrą, steigiami jaunimo centrai, kurių pagrindinė veiklos sritis – pirminė ligų prevencija.
Lietuvos nacionalinėje visuomenės sveikatos strategijoje nurodyti pagrindiniai šiuolaikinės visuomenės sveikatos uţdaviniai, pagal juos parengtos strategijos įgyvendinimo priemonės. Įgyvendinant Lietuvos nacionalinę sveikatos koncepciją, siekiama gerinti ligų profilaktiką, plėtoti galimybes greitai reaguoti į sveikatai iškylančias grėsmes ir reformuoti visuomenės sveikatos sistemą, priartinant ją prie bendruomenės.
Efektyvios visuomenės sveikatos prieţiūros sistemos sukūrimas siejamas su teisine reforma, socialinių ir ekonominių procesų valdymu. Numatoma Lietuvoje suformuoti šiuolaikinę visuomenės sveikatos prieţiūros viešojo administravimo sistemą, kuri efektyviai veikia daugelyje Europos Sąjungos šalių. Itin svarbi visuomenės sveikatos prieţiūros savivaldybėse plėtra – visuomenės sveikatos biurų steigimas. Išvystytas tarpţinybinis bendradarbiavimas leis gerinti Lietuvos ţmonių sveikatos ir gyvenimo kokybę, įtvirtinti visuomenės sveikatos svarbą valstybės bei savivaldybių politikoje (1).
7 DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tyrimo tikslas – įvertinti N. Akmenės Jaunimo sveikatos centro paslaugų poreikį bei lankytojų pasitenkinimą centro teikiamomis paslaugomis.
Tyrimo objektas – Jaunimo sveikatos centro poreikis ir vertinimas. Tyrimo uţdaviniai :
1. Aptarti paaugliams būtinas sveikatos prieţiūros paslaugas ir išanalizuoti sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų poreikį ir prieinamumą paaugliams.
2. Nustatyti N. Akmenės Jaunimo sveikatos centro poreikį jaunimo tarpe, bei išanalizuoti kreipimosi į centrą aplinkybes.
3. Įvertinti N. Akmenės paauglių pasitenkinimą Jaunimo sveikatos centre teikiamomis paslaugomis.
8
LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Jaunų ţmonių gyvenimo įgūdţių pokyčiai
Pastaraisiais metais atliekami psichologiniai ir sociologiniai bei tyrimai rodo, kad labiausiai paţeidţiama visuomenės dalis – jaunimas (2).
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja paaugliais laikyti asmenis nuo 10 iki 19 metų, o jaunuoliais – 15-24 metų asmenis.
Jaunų paauglių gyvenime vyksta esminiai pokyčiai, o šiuo gyvenimo etapu jie yra ypač paţeidţiami. Lytinės brandos metu jaunuolių, kūne vyksta staigūs pokyčiai, verčiantys juos elgtis ir jaustis kitaip negu iki, šiol. Per pastaruosius 200 metų lytinė branda palaipsniui paankstėjo trejais metais (3).
Kad sėkmingai taptų suaugusiaisiais, 10-14 metų amţiaus jaunuoliams reikia informacijos, galimybės įgyti įgūdţius ir apsaugos nuo prievartos, smurto, ŢIV (AIDS), kitų lytiškai plintančių ligų, narkotikų, depresijos ir kitų jų gyvenimą galinčių sugriauti veiksnių (4).
Gyvenimo įgūdţiai yra tai, ko reikia jaunuoliams, kad jie pasirinktų jiems priimtiną kelią sparčiai kintančiame pasaulyje. Tai įgūdţiai, kuriuos jaunuoliai pasitelkia spręsdami, kas yra saugu, o kas ne, kas gerai, o kas blogai ir kaip sutarti su juos supančiais ţmonėmis. Gyvenimo įgūdţiai apima ir įgūdţius, reikalingus sprendţiant problemas ir priimant tinkamus sprendimus. Tokie įgūdţiai padeda jaunuoliams uţsibrėţti tikslus, išsiaiškinti savo privalumus ir trūkumus, kritiškai mąstyti, kai prireikia rinktis ar veikti (4).
Laikotarpis nuo 10 iki 14 metų amţiaus suteikia daugiausia galimybių reguliuoti jaunuolių elgesį, siekiant padėti jiems išvengti sveikatai ţalingos rizikos. Šio amţiaus paaugliai vis dar linkę įsiklausyti į tai, kas jiems sakoma, o iškylančias problemas dar įmanoma kontroliuoti.Ir čia gyvenimo įgūdţių formavimui ypatingas vaidmuo tenka tėvams. Dr. Rae Simpson (2001), yra įsitikinusi, kad visoms kultūroms yra būdingi penki pagrindiniai tėvų ir suaugusiųjų globėjų vaidmenys:
9 • mylėti ir palaikyti ryšį, tai yra siūlyti pagalbą, tačiau pripaţinti, kad paauglys vis labiau bręsta.
• sekti ir stebėti, tai yra parodyti paaugliams, kad jūs tai ţinote, ir jų paklausti, ką ţino jie.
• nukreipti ir nustatyti ribas, tai yra nustatyti aiškias, bet kintančias ribas su ginčijamomis ir neginčijamomis taisyklėmis. „Atleiskite pavadėli, tačiau nepaleiskite jo iš rankų."
• rodyti pavyzdį ir patarti, tai yra mokyti savo pavyzdţiu.
• teikti ir remti, tai reiškia, kad jūs negalite kontroliuoti jų pasaulio, tačiau galite jį praturtinti (5).
Tai įgūdţiai, padedantys ypač jauniems paaugliams įgyvendinti priimtus sprendimus ir siekti uţsibrėţtų tikslų. Tai bendravimo įgūdţiai, atkaklumas ir gebėjimas susidoroti su stresu, patiriamu susidūrus su sunkumais. Jie suteikia jaunuoliams galimybę apsispręsti, ką manyti apie lytinius santykius, rūkymą, gėrimą, klijų uostymą ar narkotikų vartojimą, ir atitinkamai elgtis. Gyvenimo įgūdţiai - tai plaukimo pasroviui ir nesąmoningo veikimo dar nepriėmus jokio sprendimo alternatyva. Jų turintys jaunuoliai ţino, kada ir kur kreiptis pagalbos, jei nutinka kas nors blogo. Gyvenimo įgūdţius demonstruoja suaugusieji, o jų mokomasi per interaktyvius uţsiėmimus mokykloje bei įgyvendinant naujas programas bendruomenėje. Galiausiai visiems jaunuoliams reikia išmokti, kaip šiuos įgūdţius taikyti ten, kur jie labiausiai reikalingi, tai yra realiame gyvenime (5).
Pagrindinis jaunimo politiką Lietuvoje reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Jaunimo pagrindų įstatymas (6).Šiuo teisės aktu nustatyti pagrindiniai jaunimo politikos įgyvendinimo principai, sritys, organizavimas bei valdymas. Jaunimu ( arba jaunais ţmonėmis) įstatyme laikomi asmenys nuo 14 iki 29 metų.
Tarp jaunimo politikos įgyvendinimo sričių įstatyme yra įtvirtinta ir sveikatos apsauga (4 str.)(6). Sveikatos apsaugos srities jaunimo politika įgyvendinama Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.Lietuva yra ratifikavusi pagrindinius Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos ţmogaus teisių dokumentus, kur įtvirtinta kiekvieno ţmogaus teisė į sveikatos prieţiūrą.Šią teisę garantuoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucija (53 str.) (7). Be to, įstatymas numato pareigą jauno ţmogaus tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, visuomeninėms organizacijoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims sudaryti jaunam ţmogui sąlygas naudotis visomis jaunimo teisėmis
10 bei laisvėmis ir turėti lygias su kitais jaunais ţmonėmis teises bei būti nediskriminuojamam (7).
Pastarąjį dešimtmetį PSO ir JTO skiria labai daug dėmesio jaunų ţmonių sveikatai ir teisėms.Sveikatos politiką Lietuvoje formuoja ir įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija. Tarp pagrindinių šios institucijos strateginių tikslų yra vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimas ir gerinimas.Svarbi reikšmė tenka Švietimo ir mokslo ministerijai. Jauni ţmonės daţnai prie šiuolaikinio gyvenimo tempo yra matomi, bet negirdimi: suaugusieji labai uţsiėmę, paskendę savose problemose. Laikotarpiu, kuris nulemia tolimesnius viso gyvenimo įgūdţius, supratimas, palaikymas, matymas ar išklausymas tampa vienu svarbiausių veiksnių formuojant gyvenimo įgūdţius. Gyvenimo įgūdţiai reikalingi saugoti sveikatą, uţkirsti kelią ligoms, turėti psichikos ir emocinę gerovę.Jauni ţmonės turi teisę dalyvauti priimant sprendimus ir imantis veiksmų, turinčių įtakos jų gyvenimui.
1.2. Jaunų ţmonių gyvenimą įtakojantys rizikos veiksniai
Remiantis epidemiologiniais duomenimis, Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, 10-24 metų amţiaus jauni ţmonės daţniausiai susiduria su šiomis pagrindinėmis sveikatos problemomis:
• plataus masto piktnaudţiavimas alkoholiu ir narkotinėmis medţiagomis, įskaitant ir intraveninius narkotikus (IVN);
• sparčiai plintanti ŢIV/AIDS ir lytiškai plintančios infekcijos (LPI);
• prasta psichikos sveikata ir didelis saviţudybių skaičius (ypač tarp jaunų vyrų);
• nepageidaujamas nėštumas (dėl nepakankamo kontraceptinių priemonių naudojimo) ir didelis abortų skaičius;
• traumos ir smurtas (8).
Manoma, kad yra apie 50 teorijų, kuriomis bandoma paaiškinti psichoaktyviųjų medţiagų vartojimą ir priklausomybės raidą (9). Daţnai priklausomybė nelaikoma
11 rimta liga, o tik kaip piktnaudţiavimas, ypač kai kalbama apie alkoholinių gėrimų ir nikotino vartojimą.
Vartojant psichoaktyvias medţiagas pasireiškia stiprus didėjantis potraukis vartoti medţiagas, tampa sudėtinga kontroliuoti vartojimą. Ilgainiui organizmo tolerancija narkotinei medţiagai didėja ir išsivysto priklausomybė.Mokslininkai yra apibūdinę priklausomybę konkrečiais teiginiais.
Nusakant priklausomybės sąvoką skiriama psichinė ir fizinė priklausomybė (12).Psichinė priklausomybė gali atsirasti jau po pirmo narkotinių medţiagų pavartojimo (13) ir šis faktas įpareigoja mus, suaugusius, būti atidiems supančiai aplinkai.
2003 metų ESPAD tyrimo duomenimis Lietuvoje moksleiviai daţniausiai vartoja marihuaną ir hašišą 14). Šių narkotikų vartojimas per pastaruosius ketverius metus padidėjo (2003 metais marihuaną ir hašišą vartojo 13,5 proc. apklaustųjų, o 1999 metais – 11,9 proc). Iš kitų vartojamų narkotikų labiausiai paplitę amfetaminai. Jų vartojimas per ketverius metus Lietuvoje padidėjo net tris kartus: nuo 1,5 proc. 1999 metais iki 4,4 proc. 2003 metais. Lietuva yra tarp šalių, turinčių didţiausią amfetaminų vartojimo paplitimo rodiklį (Airija, Vokietija, Lenkija). Didesnis rodiklis 2003 metais nustatytas tik Estijoje (7 proc). Pagal vartojimo daţnumą toliau yra eksatzis (XTC). Jo vartojimas per ketverius metus sumaţėjo 2,5 karto: nuo 4,4 proc. 1999 metais iki 1,9 proc. 2003 metais. ESPAD tyrimo duomenys atskleidė, kad Lietuvoje yra paplitę raminamieji ir migdomieji vaistai be gydytojo paskyrimo: 2003 metais nurodė juos vartoję 13,6 proc. moksleivių.
Atlikto tyrimo duomenimis (14) penkiolikmečių – šešiolokmečių moksleivių nurodytos narkotikų vartojimo prieţastys: smalsumas (15 proc.), noras uţmiršti savo problemas ( 6 proc.), noras apsvaigti (5 proc.), nenoras išsiskirti iš draugų (4 proc.), neturėjimas ko veikti ( 1 proc.), kitos prieţastys ( 5 proc.), neprisiminė (1 proc.).
Paaugliai- vienintelė išsivysčiusių šalių visuomenių amţiaus grupė, kurios mirtingumo ir sergamumo rodikliai negerėja, nepaisant didelio sveikatos prieţiūros sistemos progreso (15).Viena aktualiausių paauglių sveikatos problemų visame pasaulyje – ankstyvieji, nesaugūs paauglių lytiniai santykiai bei jų pasekmės – nėštumai ir lytiškai plintančios ligos.Šioms problemoms spręsti didelį dėmesį skiria ir nacionalinės, ir tarptautinės organizacijos.PSO dokumento „Sveikata 21―ketvirtajame uţdavinyje „Jaunų
12 ţmonių sveikata― numatyta, kad iki 2020 metų Europos regione paauglių nėštumų skaičius turėtų būti sumaţintas bent trečdaliu (16).
Neplanuoti nėštumai, ankstyvieji gimdymai, abortai, lytiškai plintančios infekcijos kelia grėsmę ne tik jaunų ţmonių sveikatai bei ekonominei gerovei ateityje. Be to, šių ankstyvosios ir neaugios lytinės elgsenos pasekmės veikia ne tik individą ar jo šeimą, bet ir bendruomenę, šalį. Ankstyvųjų, nesaugių lytinių santykių padariniai – nėštumai, abortai, ankstyvieji gimdymai, lytiškai plintančios infekcijos – gali būti analizuojami sveikatos, demografiniu, moralės, politikos, ekonomikos ar kitais poţiūriais.Su jaunų ţmonių lytine sveikata susijusių problemų kompleksiškuma lemia labai prieštaringus socialinius vertinimus(17).
M Pitts (18), išanalizavusi įvairiose šalyse atliktų tyrimų rezultatus, atskleidė dvi vyraujančias nuomones apie paauglių nėštumų prieţastis.Autorės nuomone, dalis visuomenės sveikatos specialistų, politikų ir mokslininkų yra įsitikinę, jog materialinė parama, skiriama nėščioms ir pagimdţiusioms merginoms, gali skatinti ankstyvus nėštumus.Todėl manoma, jog dalis jaunų merginų, nusivylusių mokymusi mokykloje, konfliktuojančių šeimoje su tėvais, kūdikio gimimą gali vertinti patrauklią ateities galimybę. Kūdikis gali tapti savotišku geresnės, nepriklausomos ateities garantu. Vis tik JAV, Didţiojoje Britanijoje, Australijoje atlikti tyrimai nepatvirtina šios hipotezės (19).
Kita ankstyvuosius nėštumus aiškinanti hipotezė siejama su jauno ţmogaus brandumo stoka. M. Pitts (18) teigimu, būtent ją pagrindţia įvairūs tyrimai, rodantys, jog absoliuti dauguma nėščių merginų neplanuoja nėštumų, o lytinės elgsenos saugumu nesirūpina. L. Nielsen patvirtina šią įţvalgą, teigdama, jog 85 proc. paauglių nėštumų yra neplanuoti (19). Jauniems ţmonėms dţnai atrodo, jog įvairios gyvenimo negandos, ištinkančios daugelį ţmonių, juos kaţkokiu mistiniu būdu aplenks. Todėl, nepaisant lytinio aktyvumo, didelė paauglių dalis netiki galinčios pastoti (17).
Tokį jaunų ţmonių nebrandumą bandoma aiškinti informacijos apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą stoka. Daugelis autorių mano, kad jos trūkumas yra labai svarbus ankstyvąjį paauglių lytinį aktyvumą lemiantis veiksnys (20,21).
Kitų autorių nuomone, didesnę reikšmę paauglių sprendimams anksti pradėti lytiškai santykiauti, rinktis kontraceptines priemones turi ne pati informacija, o gebėjimas tinkamu momentu ja pasinaudoti (22).
Taigi paauglių nėštumai yra kompleksinis reiškinys, kurį lemia ne tik jauno ţmogaus psichosocialinė ir paţintinė branda, bet ir socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos veiksniai (23).
13 Jaunų ţmonių lytinės ir reprodukcinės sveikatos klausimai Lietuvoje menkai nagrinėta.Jaunų ţmonių lytinis aktyvumas išsamiau tyrinėjmas tik pastarąjį dešimtmetį. Pirmasis nacionalinis su lytine ir reprodukcine sveikata susijęs tyrimas Lietuvoje buvo atliktas 1995 m.Nors į šią studiją „Šeima ir gimstamumas Lietuvoje― nebuvo įtraukti jaunesni kaip 18 metų asmenys, tačiau gautų duomenų pakako padryti išvadą, jog kiekviena jaunesnė karta vis anksčiau tampa lytiškai aktyvi(24).
Vienas pirmųjų paauglių lytinės elgsenos tyrimų buvo atliktas 1998 m. Kaune (25).Dalyvavo 1236 paaugliai, kurių amţius buvo 13- 18 metų.Apklausos duomenys parodė, kad beveik dešimtadalis 13- 14 metų vaikinų buvo jau nors kartą lytiškai santykiavę (25).
Jaunų ţmonių lytinio aktyvumo apimtis plačiau buvo analizuota 2002 m. Lietuvoje vykusio tyrimo „Tarptautinė moksleivių sveikatos ir gyvensenos studija(26).Nors dalyvavo 11, 13 ir 15 metų moksleiviai, apie lytinę sveikatą buvo klausiama tik penkiolikmečių.Šio tyrimo duomenimis,10,8 proc.penkiolikmečių merginų ir 26,4 proc. to paties amţiaus vaikinų praeityje turėjo lytinius santykius(25).
Vienas iš ankstyvųjų, nesaugių lytinių santykių padarinių – lytiškai plintančios ligos (LPI). Lytiškai plintančios infekcijos mūsų visuomenėje vis dar vertinamos kaip „gėdingos―ligos, todėl jauniems ţmonėms, pastebėjusiems neraminančių poţymių, gali būti labai sudėtinga ryţtis kreiptis į gydytoją.Dėl dvigubų socialinių standartų merginų lytinis aktyvumas neretai yra grieţčiau vertinamas kaip vaikinų.D.Petrausko(27) tyrimo duomenimis, vieną kartą buvo pasitikrinę, ar neserga ŢIV, 10 proc.vaikinų ir 3,2 proc.merginų.Skirtingi vaikinų ir merginų elgesio modeliai, atsiradus simptomams, rodantiems galimą lytiškai plintančią infekciją, skatina ieškoti šiuos skirtumus lemiančių prieţasčių. Didesnė merginų, sergančių šiomis infekcijomis, stigmatizacija, sunkinanti jų kreipimąsį į gydytoją – vienas iš galimų paaiškinimų.Šią prielaidą patvirtina M. Pitts (18) tyrimo duomenys: merginoms yra sunkiau nei vaikinams kalbėti su kitu asmeniu apie savo ligą.
2004 m. Lietuvoje iki 14 m.amţiaus grupėje buvo nustatyti 8 nėštumo atvejai, o 15 – 19 m.- 3285(28).
Nepalankus visuomenės poţiūris į jaunų ţmonių lytinės sveikatos prieţiūros poreikius , gajūs dvigubi standartai, neigiamai vertinantys merginų lytinį aktyvumą, maţina tikimybę, jog jauni ţmonės laiku gaus reikiamą pagalbą (17).
Intymių tarpusavio santykių su kitu asmeniu uţmezgimas ir palaikymas – vienas esminių paaugliams kylančių asmens raidos uţdavinių.Romantiški įsimylėjimai ir
14 pasimatymai, lavinantys socialinius jauno ţmogaus įgūdţius, mūsų visuomenėje suvokiami kaip svarbi paauglio raidos dalis. Jauni ţmonės lytiškai aktyvūs tampa anksčiau nei pasiekia Lietuvos teisės aktuose numatytą santuokai tinkamą amţių – 18 metų.
Iki šiol atliktų tyrimų duomenys rodo didesnio dėmesio poreikį jaunų ţmonių lytinei ir reprodukcinei sveikatai.Visapusiškas lytinis ugdymas mokyklose, suteikiantis jauniems ţmonėms reikiamų ţinių bei lavinantis jų sprendimo priėmimo įgūdţius, yra viena esminių jaunų ţmonių sveikatos stiprinimo sąlygų. Jaunų europiečių įvairioms sveikatos problemoms spręsti PSO rekomenduoja suteikti paaugliams kuo daugiau informacijos apie lytiškumą,garantuoti, kad jauniems ţmonėms būtų lengvai pasiekiamos konfidencialios,nemokamos ir be tėvų sutikimo jaunimui draugiškos paslaugos;sumaţinti tarp jaunų ţmonių neplanuotų nėštumų ir jų nutraukimo bei lytiškai plintančių ligų skaičių. Ugdydami kritinį poţiūrį į aplinką ( masinės kultūros vaizdinius, ţiniasklaidos formuojamus stereotipus ), pasiektume veiksmingesnių rezultatų, nei drausdami, gąsdindami, sėdami nerimą.Moralizavimas taip pat nėra veiksminga strategija dirbant su jaunimu.
Negalima sakyti, kad suaugusieji ignoruoja paauglius, tačiau negalima ir teigti, kad pakankamai apie juos galvoja.Suaugusieji daţniausiai susirūpinę kuo nors kitu, todėl paaugliai daţniausiai matomi, bet negirdimi. Paaugliai nori būti priimti į suaaugusių pasaulį ir jį gerbti bei būti gerbiami. Tai nėra lengva padaryti, nes suaugusieji turi išmanyti tuos nuostabius biologinius ir psichologinius pokyčius.Būtent šiuo laikotarpiu jie susiduria su būtinybe rinktis ir rizika, o pasirinkę neteisingai, gali visikai sujaukti savo gyvenimą.
1.3. Jaunimui palankių paslaugų samprata
Lietuvoje psichikos sveikatos centrai pradėti steigti 1997 metais. Šiuo metu Lietuvoje yra 65 centrai, kurie yra tolygiai paskirstyti Lietuvos regionuose. Pagal psichikos sveikatos centrų nuostatus juose dirbanti specialistų komanda organizuoja psichikos sveikatos prieţiūrą ir socialinę paramą. Centre dirba gydytojas psichiatras, vaikų psichiatras, priklausomybės ligų psichiatras, slaugytojai, socialiniai darbuotojai. Psichikos sveikatos centrai steigiami daţniausiai prie pirminės sveikatos prieţiūros centrų (poliklinikų) arba yra savarankiškos įstaigos. 16 šių centrų turi juridinio asmens statusą,
15 kiti yra pirminės sveikatos prieţiūros centro sudėtyje. Plungėje yra 2 privatūs kabinetai, vykdantys psichikos sveikatos centrų funkcijas. Psichikos sveikatos centrai yra priskiriami priminės sveikatos prieţiūros lygiui, finansuojami Valstybinės ligonių kasos.
Psichikos sveikatos centruose aptarnaujami suaugusieji bei vaikai ir paaugliai iki 18 metų amţiaus. Iki 16 metų amţiaus pirminis patikrinimas galimas tik dalyvaujant tėvams ar globėjams. Siuntimas iš pediatro nebūtinas. Nevaikštantys vaikai invalidai arba esant sunkiai psichikos sveikatos būklei (prilygstančiai būtinajai pagalbai) negalintys atvykti į Psichikos sveikatos centrą, gali iškviesti gydytoją vaikų ir paauglių psichiatrą į namus telefonu. Vaikų ir paauglių psichiatrai aptarnauja pagal apylinkes (pagal gyvenamąją vietą).
Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos prieţiūra yra reglamentuojama 2000 metais priimtu
įsakymu , kuriame teigiama, jog vaikų psichikos sveikatos prieţiūra – tai psichiatrijos,
psichoterapijos, psichologinio konsultavimo ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugos vaikams, paaugliams ir jų tėvams (globėjams, paciento atstovams). Įstatymu numatyti šie pagrindinai sveikatos prieţiūros pricipai:
Vaikų ir paauglių psichikos sutrikimams gydyti daţniausiai taikomi nemedikamentiniai gydymo metodai bei priemonės.
Gydymo ir psichosocialinės reabilitacijos metodai taikomi ne tik vaikams. Į gydymo procesą įtraukiama šeima, artimiausi ţmonės (mokytojai, globėjai).
Gydymo tikslai įgyvendinami dirbant specialistų komandos principu. Komandą sudaro: gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras
– komandos koordinatorius, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, psichikos sveikatos slaugytojas.
Vaikai ir paaugliai konsultuojami ir gydomi atskirai nuo suaugusiųjų, specialiai tam įrengtose patalpose, kuriose sukurta terapinė aplinka, atitinkanti vaiko raidos ypatumus. Centro buveinėje skiriamas kabinetas vaikų ir paauglių psichiatrui, medicinos psichologui
bei atskira specialiai įrengta patalpa darbui su vaiku ir šeima.
16 bendrosios praktikos gydytojais, pediatrijos tarnyba, švietimo, socialinės tarnybos, vaikų teisių apsaugos, policijos ir kitomis institucijomis, išaiškinti psichikos ir elgesio sutrikimus, organizuoti ir taikyti efektyvias prevencijos, gydymo ir psichosocialinės reabilitacijos priemones bei, esant indikacijoms, nukreipti į kitas sveikatos prieţiūros įstaigas.
Lietuvoje veikiančiose sveikatos prieţiūros įstaigose tik pastaraisiais metais pradėti steigti detoksikacijos ir trumpalaikės reabilitacijos skyriai ir poskyriai vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medţiagas. Šiuo metu Lietuvoje yra dvi iš valstybės lėšų išlaikomos reabilitacijos bendruomenės. Tai Lietuvos AIDS centro bei Vilniaus priklausomybės ligų centro reabilitacijos bendruomenės, kuriose yra 23 vietos. Dar 15 reabilitacijos bendruomenių yra įkūrusios visuomeninės organizacijos.
Visoje sveikatos prieţiūros sistemoje pagrindinis vaidmuo tenka pirminei sveikatos prieţiūros grandţiai. Šis principas numatytas Alma Atos Deklaracijoje. Deja, psichikos ligų gydymo sistema Europoje nėra tobula. Procentinis individų, kuriems reikia psichikos sveikatos prieţiūros paslaugų, bet jų negauna, yra labai aukštas Europoje
2005 metų sausį Helsinkyje vykusioje PSO Europos ministerijų konferencijoje „Psichikos sveikatos prieţiūros paslaugos Europoje: sistemos trūkumai― buvo priimtas psichinės sveikatos prieţiūros gerinimo veiksmų planas. Jame nutarta vystyti pirminės psichikos sveikatos prieţiūros paslaugas, kelti darbuotojų kvalifikaciją ir skaičių, siekiant pagerinti diagnostikos ir gydymo galimybes. Ypač didelis dėmesys turi būti kreipiamas tokioms psichikos sveikatos problemoms, kaip depresija, nerimas, stresinės neurozės, priklausomybės nuo narkotinių medţiagų. Konferencijoje teigiama, jog ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas vaikų ir paauglių psichikos sveikatai
Vyriausybė patvirtino Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medţiagas, medicininės, psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo koncepciją, kurioje pirmiausia akcentuojama ankstyvosios intervencijos svarba (34). 2004 m. pabaigoje Narkotikų kontrolės departamento uţsakymu atliktas tyrimas parodė, kad net 51 proc. 15-64 metų amţiaus Lietuvos gyventojų mano, kad narkotikai pradedami vartoti dėl smalsumo, todėl ypač svarbu, kad laiku būtų pradėta ugdyti vaikų motyvacija nevartoti psichiką veikiančių medţiagų.
17 gauti pagalbą, gerina paslaugų prieinamumą. Pirminės sveikatos prieţiūros specialistai pirmieji kontaktuoja su pacientu, todėl vieni pirmųjų identifikuoja priklausomybės atvejus 33,35,36).
Jaunimui palanki sveikatos prieţiūra siekia sumaţinti jaunų ţmonių sergamumą LPI, ŢIV ir AIDS, padėti išvengti nepageidaujamų nėštumų, suteikti jiems reikiamų ţimių apie kontarcepciją bei saugesnį lytinį gyvenimą, stiprinti fizinę ir psichinę jaunuolių sveikatą, ugdyti gyvenimiškus įgūdţius, kurie padėtų jauniems ţmonėms priimti su sveikata susijusius sprendimus(37). PSO teigimu, paaugliams palanki sveikatos strategija yra reikšminga priemonė, garantuojanti Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvekcijoje bei kitose deklaracijose apibrėţtas paauglių teises (38).
Jauniems ţmonėms palankių paslaugų koncepcija Lietuvoje plačiau nėra plėtota. 2003 m.pradėtas įgyvendinti Jungtinių Tautų gyventojų fondo, Jungtinių Tautų vystymo programos, Jungtinių Tautų vaikų fondo ir Lietuvos sveikatos ministerijos projektas „Jaunimui palankios paslaugos Lietuvoje―(39) buvo vienas pirmųjų bandymų atkreipti sveikatos prieţiūros paslaugų tiekėjų dėmesį į specifinius paauglių sveikatos prieţiūros poreikius. Šalyje atlikti tyrimai rodo, kad sveikatos prieţiūros sistema yra nepakankamai jautri paauglių poreikiams – beveik kas trečias septyniolikmetis preityje yra labai nerimavęs dėl sveikatos problemų, tačiau neţinojęs, kur ieškoti patarimo(40).
Sunkumų kamuojami jauni ţmonės į gydytojus nesikreipia, nes neţino, kur kreiptis, nepasitiki gydytoju, nesitiki iš jo konkrečios pagalbos ar jo bijo, nenori ilgai laukti prie gydytojo kabineto, sveikatos prieţiūros įstaigoje vengia susitikti tėvus ir paţįstamus.Paauglių patyrimas rodo, kad gydytojai maţiau dėmesio skiria jaunų ţmonių problemoms, jei į įstaigą jie atvyksta vieni, be tėvų (41). Jaunuoliai nesijaučia esantys svarankiški sveikatos paslaugų vartotojai. Norėdami gauti reikiamą paslaugą, turi krieptis į savotišką tarpininką – tėvus, gydymo įstaigoje dirbančius paţįstamus medikus(41). S. Ustilaitės (42)tyrimo duomenys rodo, kad pagrindiniai informacijos apie lytiškumą šaltiniai yra ţiniasklaida bei draugai. Tuo tarpu gauti kito tyrimo rezultatai teigia ką kitą – kad gydytojus paaugliai nurodo kaip patikimiausius patarėjus iš visų informacijos lytiniais klausimais šaltinių (bendraamţiai, mokytojai, tėvai, ţiniasklaida ir pan.).Įvairius lytinės sveikatos klausimus su gydytojais norėtų aptarti daugiau kaip 80 proc. paauglių (43).
Konfidencialumas, paauglių nuomone, yra svarbus bet kokių asmeninių ryšių pagrindas.Anot paauglių, konfidencialumo saugojimas gydytojams, taip pat kaip ir kitų profesijų atstovams, turėtų tapti nebejotinu jų profesinės veiklos pagrindu (44). Paauglio sveikatos problemų kanfidencialumo garantijų svarba abejonių nekelia, tačiau čia nereikia
18 pamiršti ir organizacinių sveikatos prieţiūros įstaigų ypatumai. Pirminės sveikatos prieţiūros įstaigose medicinos informacija apie paciantų sveikatos būklę yra uţrašoma į ambulatorines korteles.Pacientų teisių ir ţalos atlyginimo įstatymas (45) teigia,jog sveikatos prieţiūros įstaiga turi garantuoti medicinos informacijos apie pacientą slaptumą. Tačiau, šiuo met pirminėse sveikatos prieţiūros įstaigose egzistuojanti medicinos informacijos saugojimo tvarka nepadeda saugoti pacientų medicininių paslapčių.
Reformuojant pirminės sveikatos prieţiūros grandį poliklinikose, buvo siekiama kurti santykiškai savarankiškus bendrosios praktikos skyrius su atskiromis registratūromis.Remiantis bendrosios praktikos gydytojo norma(46) šeimos gydytojai savo pacientėms turi teikti ir akušerinę – ginekologinę pagalbą, tačiau daţnai sveikatos prieţiūris įstaigoms yra per brangu kiekviename gydytojo kabinete sudaryti sąlygas ir ginekologinei apţiūrai. Reprezentatyvi Lietuvos šeimos gydytojų apklausa buvo atlikta 2005 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Buvo apklausiami Kauno, Klaipėdos, Utenos ir Marijampolės apskričių specialistai.Geriausias sąlygas ginekologinei apţiūrai atlikti turėjo Klaipėdos apskrities gydytojai . Didţioji dalis Utenos apskrities šeimos gydytojų (85,7 proc.) pacientės ginekologinę apţiūrą teigė galintys atlikti tik moterų konsultacijose esančiuose ginekologiniuse kabinetuose. Jauni ţmonės sveikatos paslaugomis naudojasi rečiau nei kitų amţiaus grupių pacientai (47),todėl įvairūs papildomi ribojimai neigiamai veikia paauglių sveikatą.
Gera praktika jaunimo sveikatos prieţiūros srity gali pasigirti Norvegija. Kiekviename Norvegijos mieste yra jaunimo centras.
Jaunimo centruose konsultuojama šiais klausimais:
1. Problemos mokykloje; 2. Konfliktai šeimoje; 3. Santykiai su draugais; 4. Homofilija; 5. Rūkymas; 6. Seksas paauglystėje;
19 7. Nėštumas;
8. Menstruacijos; 9. Narkotikai; 10. Lieknejimas (48).
Aptartų tyrimų rezultatai rodo, jog šeimos gydytojai pakankamai kritiškai vertina savo vaidmenį priţiūrint paauglių lytinę ir reprodukcinę sveikatą. Jaunų ţmonių pirminio lygio sveikatos prieţiūra kelia daug problemų.Atsiţvelgiant į tai, jog šeimos gydytojas daţniausiai yra vienintelis, jauniems ţmonėms tiesiogiai pasiekiamas nemokamų sveikatos paslaugų tiekėjas, galima daryti prielaidą, kad tiek lytinės ir reprodukcinės, tiek psichikos sveikatos paslaugas jauniems ţmonėms sunkoka gauti. Akivaizdu, jog siekiant optimaliai panaudoti šeimos gydytojo institucijos galimybes, priţiūrint jaunų ţmonių sveikatą, būtinos įvairios priemonės.Būtinosios jaunimui palankios sveikatos paslaugos turėtų teikti:
bendrojo profilio sveikatos proeţiųros paslaugas ( endeminių ligų, traumų, TB); seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas (LPI, kontraceptikus, nėščiųjų prieţiūrą, konsultavimą ir susijusias paslaugas);
psichikos sveikatos prieţiūros paslaugas, įskaitant ir ţalingus įpročius;
informavimą ir konsultacijas įvairiais klausimais ( seksualinės ir reprodukcinės sveikatos, mitybos, higienos, ţalingų įpročių klausimais).
Jaunimui palankias paslaugas teikiantys sveikatos prieţiūros specialistai turėtų būti motyvuoti bei palankiai nusiteikę, konfidencialumą uţtikrinančiose ir kokybiškai dirbančiose sveikatos proeţiūros įstaigose, įsikūrusiose saugioje aplinkoje. Planuojant, diegiant, stebint ir vertinant šias paslaugas jaunimui tektų pagrindinis vaidmuo.
20 1.4. Bendraamţių mokymo samprata
Paauglių sveikatos problemos gali būti sprendţiamos keliais būdais: mokymu, jaunimui palankių tarnybų steigimu ir visuomenės įtraukimu.Svarbiausia, kad patys jauni ţmonės būtų įtraukti į savo problemų sprendimą. Manau, kad čia svarbų vaidmenį suvaidintų bendraamţių mokymas, turintis didelę įtaką poţiūriui keisti.
Kas yra bendraamţių švietimas? Peer sąvoka sukurta Didţiojoje Britanijoje. Lietuviškas terminas „bendraamţiai― apibūdina panašaus amţiaus ţmones, bet sąvoka „peer― yra ţymiai platesnė ir apibūdina atitinkamą socialinę grupę, kurios narius sieja panašus amţius, lytis, pomėgiai, uţsiėmimas, socialinė ir ekonominė padėtis ir (arba) sveikatos būklė, geografinė vieta ir pan.(49).
Pagrindinis bendraamţių informavimo tikslas yra suformuoti supratimą apie konkrečią problemą, kuri gali neigiamai veikti ţmonių elgseną arba sveikatą, ir paskleisti tam tikrą informaciją apie profesionalią pagalbą, sveikatos paslaugas ir kt. Bendraamţių informavimas galėtų būti didelės socialinės kampanijos sprendţiant konkrečius klausimus dalis (pavyzdţiui, Pasaulinė AIDS diena, Vaikų apsaugos diena ar kampanija prieš rūkymą).
Bendraamţių konsultavimo metu jaunas ţmogus kreipiasi į specialiai apmokytą bendraamţį, kuris išklauso, supranta, pataria ir padeda sprendţiant asmenines problemas. Tai yra pati sudėtingiausia bendraamţių vykdoma veikla, kuri reikalauja ilgo ir intensyvaus mokymo. Labai svarbi mokymo dalis yra siuntimo (problemos perdavimo specialistams) įgūdţių ugdymas ir savo atsakomybės ribų supratimas. Todėl bendraamţių konsultantai turi būti bent 16 metų amţiaus ir juos turi priţiūrėti kompetentingi suaugusieji. Jaunimo psichologinės paramos centras ir jaunimo pagalbos linijos yra puikūs bendraamţių konsultavimo pavyzdţiai Lietuvoje. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija viena pirmųjų šalyje pradėjo bendraamţių mokymo iniciatyvą. Šešiuose miestuose buvo įkurti jaunimo mokymo centrai, kuriuose buvo suformuotos lytinio mokymo savanorių grupės. Busimieji jaunimo švietėjai praktiniam darbui su bendraamţiais buvo rengiami pagal specialią programą. Savanorių grupių koordinatorės vykdė organizacinį darbą — padėjo rengti pokalbius bendraamţiams, bendravo su medikais, mokytojais, ţurnalistais, konsultuodavo ir pačius švietėjus(50).
Jauni ţmonės paprastai save suvokia tapatindamiesi su grupe (ar keliomis grupėmis), kuriai jie priklauso. Bendraamţių grupės yra tarpinė grandis, jungianti jauną asmenį su visuomene. Iš savo bendraamţiu grupės jauni ţmonės gauna didelę dali
21 informacijos apie jautrius ir kitus jiems aktualius dalykus. Grupė daro Įtaką jų poţiūriui, nuomonei ir elgsenai. Bendraamţių daroma įtaka gali iššaukti tiek rizikingą elgesį, tiek suformuoti saugaus elgesio nuostatas. Bendraamţių švietimas bendraamţių įtaką panaudoja teigiamiems tikslams pasiekti.
Viena iš elgesio teorijų, kuria paremtas bendraamţių švietimas, teigia, kad ţmonės pasirenka tam tikrą elgesį ne dėl faktinių Įrodymų (kad būtent tokia elgsena yra naudinga), bet dėl subjektyvaus bendraamţių elgesio vertinimo. Todėl yra ypač svarbu, kad bendraamţių švietėjai būtų parinkti iš tikslinės grupės arba būtų panašūs į tikslinės grupės narius amţiumi, lytimi, socialine, ekonomine padėtimi ir kt. įgūdţiai, kuriuos jie įgyja specialiuose kursuose, leis jiems tapti tinkamo elgesio pavyzdţiais ir daryti teigiamą įtaką savo bendraamţių elgsenai( 50).
Šiandien bendraamţių švietimas yra labai vertingas kovojant su rizikingu elgesiu. Bendraamţių vykdomų sveikatos programų vertinimas visame pasaulyje parodė, kad tarp jaunų ţmonių padaţnėjo saugesnės lytinės elgsenos atvejų (51). Be to, yra įrodymų, kad bendraamţių švietimas gali pakeisti nuostatas ir elgseną, susijusią su narkotikų vartojimu, ir tai gali padaryti ţymiai veiksmingiau negu suaugusiųjų vykdomas švietimas (52). Buvo pastebėta, kad bendraamţių švietimas yra veiksmingas būdas dirbti su sunkiai pasiekiamomis grupėmis pvz., gatvės vaikais, jaunais komercinio sekso darbuotojais ar intraveninių narkotikų vartotojais.
Kai kurie vertinimo duomenys rodo, kad bendraamţių švietimo programos pirmiausia daro įtaką patiems bendraamţių švietėjams. Vieno tyrimo metu dauguma bendraamţių švietėjų konstatavo, kad teigiamiems jų pačių elgesio pasikeitimams Įtakos turėjo dalyvavimas bendraamţių švietimo veikloje. Jauniems ţmonėms bendraamţių švietimas reiškia, kad jie aktyviai dalyvauja socialinėje veikloje ir turi galimybes spręsti savo pačių problemas. Bendraamţių švietimas ne tik padeda įgyvendinti jaunimo teises, tačiau ir primena jam jo pareigas. Tai indėlis j strategiją, išdėstytą Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme (53) ir Europos Komisijos baltojoje jaunimo knygoje(54).
Sistemingas bendraamţių švietimas buvo pradėtas Jungtinėje Karalystėje 1800 - tųjų pradţioje vystant vadinamąją „anglišką prieţiūros sistemą―, kai mokiniai buvo rengiami mokyti kitų klasių mokinius tų dalykų, kuriuos jie jau išmoko. Pirminė motyvacija sukurti tokią sistemą buvo ekonominis veiksnys, nes naudoti moksleivių darbą buvo pigiau negu samdyti daugiau mokytojų.
22 1960-aisais bendraamţių švietimas dar kartą buvo prisimintas JAV, kai vyresni mokiniai buvo skatinami padėti ţemesnių klasių mokiniams pasiruošti įvairioms pamokoms. 1935 m., kai JAV buvo pradėtos įgyvendinti anoniminių alkoholikų jaunimo grupių programos, buvo atkreiptas dėmesys i bendraamţių švietimo programų veiksmingumą. Anoniminių alkoholikų „12 ţingsnių" programa yra geras bendraamţių (arba lygių grupės) savitarpio pagalbos grupių pavyzdys. Šių grupių narius vienija bendri bruoţai arba problemos, kurios suburia juos į grupes ir skatina bendrauti ieškant konkrečių problemų sprendimų. Šis modelis puikiai taikomas ir kitose sveikatos ir sveikos gyvensenos ugdymo programose, pavyzdţiui, valgymo sutrikimų, šeimos planavimo problemų sprendimo ar smurto prevencijos. Paskutiniais dešimtmečiais bendraamţių švietimas daţniausiai taikomas ŢIV/AIDS prevencijai ir reprodukcinės sveikatos stiprinimui, tačiau gali būti taikomas ir kitose sveikatos srityse (55).
Lietuvoje susidomėjimas bendraamţių švietimu atsirado jau pirmaisiais
Nepriklausomybės atkūrimo metais, t.y. 1992 metais, kaip atsakas į augantį kriminalinį nusikalstamumą, smurtą ir priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimą, kurie atsirado keičiantis vertybėms.
Jaunimo psichologinės paramos centras (JPPC), įkurtas Vilniuje 1993 metais, buvo vienas iš pirmųjų jaunimo centrų, kuriame kompetentingai taikomi bendraamţių konsultacijos ir pagalbos modeliai. Savanoriai, dirbantys šiose jaunimo pagalbos linijose, konsultuoja telefonu savo bendraamţius, atsidūrusius kritinėse situacijose (psichologinė krizė, mintys apie saviţudybę, depresija, priklausomybė nuo narkotikų ir alkoholio). JPPC iniciatyva pradėjusios veikti bendraamţių švietimo programos (pvz.: „Veidrodis", ―Kūdikiai―, „Draugai― ir kt.) ir šiandien yra įdomios ir naudingos.
Dvasinės paramos jaunimo centras (DPJC), įkurtas 1994 metais Klaipėdoje, sukūrė septynias programas, kurios teikia paramą įvairaus amţiaus vaikams ir jaunimui. Tai programos „Jaunimo linija", „Sraigė", „Paauglių klubas", „Vyresnieji draugai", „Sniego gniūţtė", „Uţ vaikus atsakingi tėvai" „Natūralus pagalbininkas". DPJC buvo vienas iš pirmųjų centrų Lietuvoje, pradėjusių rengti savanorius, padedančius spręsti problemas ţmonėms, atsidūrusiems sudėtingose situacijose dėl besikeičiančios visuomenės.
23 1998 metais Lietuvos šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija pradėjo įgyvendinti pirmą jaunimo bendraamţių švietimo projektą lytinio švietimo ir jaunimo reprodukcinės sveikatos srityje. Šio projekto dėka bendraamţių švietimas paplito visuose didţiuosiuose miestuose. Šiandien Klaipėdos jaunimo sveikatos centras „Bendraamţiai" veiksmingai įgyvendina bendraamţių švietimą, informavimo ir konsultavimo projektus įvairiais jaunimo sveikatos, lyderystės ir socializacijos klausimais. Viena iš pačių veiksmingiausių šio centro programų yra „Bendraamţių mokykla", kurios tikslas - mokyti ir rengti savanorius bendraamţių švietėjus dirbti su savo bendraamţiais taikant interaktyvius metodus(56).
Niekas nenori atimti iš vaikų galimybės išlikti naiviems ar nuolat priminti jiems tik tai, kas blogo gyvenime gali nutikti.Svarbiausia 10 – 14 metų amţiaus paaugliams uţtikrinti galimybę dţiaugtis gyvenimu, mėgautis mokymosi procesu ir turėti laiko laisvalaikiui, sportui ir linksmybėms. Visiems 10 – 14 amţiaus jaunuoliams reikia informacijos, galimybės įgyti įgūdţius ir apsaugos nuo prievartos, smurto, ŢIV (AIDS), kitų lytiškai plintančių ligų, narkotikų, depresijos ir kitų jų gyvenimą galinčių sugriauti veiksnių.Tėvai, mokytojai ir kiti suaugusieji turi skatinti ryšius su jaunuoliais ir uţtikrinti reikiamą pagalbą bei kontrolę. Tai turi būti su pagarba ir meile, jauni ţmonės turi sugebėti galvoti ir patys uţ save.
24
2. Tyrimo metodika
2.1. Tyrimo kontingentas ir tyrimo eiga
Siekiant nustatyti ir įvertinti Akmenės rajono moksleivių poţiūrį į būtinąsias sveikatos prieţiūros paslaugas bei išanalizuoti jaunimo sveikatos centro poreikį, buvo apklausti Akmenės rajone besimokantys 12-18 metų moksleiviai iš kaimo ir
miesto įvairaus tipo mokyklų. Tyrimo kontingentas – moksleiviai, nes jų nuomonė apie jaunimo sveikatos centro veiklą, bei jo poreikį geriausiai atspindi situaciją.
Tyrimas buvo vykdomas nuo 2008 03 01 iki 2008 03 30 dienos. Tiriamųjų imtį sudarė 220 Akmenės rajono moksleivių. Anketas uţpildė 204 paaugliai: 120
merginų (58,8 proc.) ir 84 vaikinai (41,2 proc.). Buvo naudojamas netiesioginės apklausos tyrimo metodas – anketinė apklausa. Išdalintos anketos, paliekant savarankišką iniciatyvą patiems moksleiviams jas uţpildyti. Anketa uţpildymo atţvilgiu nėra sudėtinga, pateikti atsakymų variantai.
.
2.2. Anketos sudarymo metodika
Sutikę apklausoje dalyvauti paaugliai turėjo uţpildyti anoniminę anketą, kuri buvo sudaryta iš trijų dalių: pirmoje anketos dalyje buvo pildomi tiriamųjų socio- demografiniai duomenys (1,2,3,4,5,6 klausimai), antrojoje – besikreipiančiųjų nusiskundimai, bei kreipimosi profilis. Antroje dalyje buvo pateikti uţdaro tipo klausimai, trečiojoje dalyje – buvo vertinamas apsilankiusiųjų jaunimo sveikatos centre pasitenkinimas centro teikiamomis paslaugomis. Siekiant tiksliau išsiaiškinti respondentų nuomonę apie Jaunimo sveikatos centre gautas paslaugas bei jų poreikį trečiąją dalį sudarė atvirojo tipo klausimai (15 ir 16 klausimai) su galimybe įrašyti respondentams savo nuomonę. Koduojant respondentų atsakymus, buvo pasirinktas šios teiginio matavimo reikšmės pagal Likert skalę: 1- visiškai sutinku, 2- iš dalies sutinku, 3- nei sutinku, nei nesutinku, 4- iš dalies
25 nesutinku, 5- visiškai nesutinku. Vienai anketai uţpildyti tiriamieji uţtrukdavo 7-15 minučių.
Respondentų anketiniai duomenys buvo analizuojami naudojant kompiuterinį SPSS 10.03 versijos statistinį paketą, bei MS Excel.Vykdant duomenų analizę, apskaičiuoti imties poţymių vidurkiai,
standartinės paklaidos.Ryšiai laikomi statistiškai reikšmingi, kai p< 0,05. Anketa pateikta 1 priede.
26
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1.
Socio-demografinis respondentų įvertinimasSiekiant išsiaiškinti Naujosios Akmenės paauglių nuomonę apie Jaunimo sveikatos centro teikiamų paslaugų poreikį, šių paslaugų įvertinimą bei rekomendacijas, buvo atliktas tyrimas. Tyrimui atlikti buvo sudaryta anketa, kurios pavyzdys pateiktas 1 priede. Anketas uţpildė 204 paaugliai: 120 merginų (58,8 proc.) ir 84 vaikinai (41,2 proc.). Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal amţių pateiktas 1 paveiksle. Jauniausias apklausoje dalyvavęs paauglys yra 12 metų, tuo tarpu vyriausias – 17 metų. Kiek daugiau nei pusė (54,4 proc.) respondentų pasiskirstė amţiaus grupėje nuo 12 iki 14 metų, likusieji 45,6 procentai - nuo 15 iki 17 metų amţiaus grupėje. Analogiškai apklaustieji paaugliai pasiskirstė ir pagal mokymosi klasę: 54,4 proc. lanko 5 – 8 klases, 45,6 proc. mokosi 9 – 12 klasėje.
1 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal amţių
Grupuojant respondentus pagal mokyklos vietovę (ţr. 2 pav.), kurioje jie mokosi nustatyta, kad didţioji dalis tyrimo dalyvių (60,8 proc.) lanko Naujosios Akmenės miesto mokyklas. Likusiųjų apklaustųjų mokymo įstaiga yra miestelyje arba kaime.
27 2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal mokyklos vietovę
Aiškinantis su kuo apklaustieji paaugliai gyvena nustatyta, kad dauguma jų (70,1 proc.) gyvena kartu su tėvais. Atskirai nuo tėvų gyvenantys nurodė 11,8 proc. tyrimo dalyvių, tuo tarpu su globėjais gyvena 18,1 proc. apklaustųjų.
Tyrimo metu paauglių buvo prašoma nurodyti kokiose sveikatos prieţiūros įstaigose jiems teko lankytis (t.y. kokiomis paslaugomis teko naudotis) šiais mokslo metais. Gauti rezultatai pateikti 3 paveiksle. Iš šio paveikslo aiškiai matyti, kad daţniausiai šiais mokslo metais buvo naudotasi mokyklos sveikatos kabineto bei Jaunimo sveikatos centro paslaugomis. Kiek rečiau apklaustieji kreipėsi į polikliniką, šeimos gydytoją, ambulatoriją. Rečiausiai buvo lankomasi ligoninėje - tik 5,9 procentams apklaustųjų prireikė šios sveikatos prieţiūros įstaigos paslaugų per šiuos mokslo metus. Sveikatos prieţiūros įstaigų paslaugomis minėtu laikotarpiu visiškai nesinaudojo trečdalis (33,3 proc.) tyrimo dalyvių.
3 pav. Tyrimo dalyvių dalis atsiţvelgiant į nurodytas sveikatos prieţiūros įstaigas,
28 3.2. Paslaugų prieinamumas
Analizuojant mokinių informuotumo lygį apie Naujosios Akmenės ligoninės priestato antrame aukšte įsikūrusį Jaunimo sveikatos centrą nustatyta, kad didţiajai daugumai tyrimo dalyvių (82,4 proc.) šis centras yra ţinomas. Atitinkamai 17,6 proc. respondentų teigia nieko neţinantys ir nieko negirdėję apie Jaunimo sveikatos centrą bei jo vykdomą veiklą.
Lyginant gautus rezultatus pagal lytį bei pagal amţių (ţr. 1 lentelė) statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Gauta p reikšmė yra didesnė uţ nustatytą reikšmingumo lygį 0,05 (p=0,661, p=0,208 t.y. p>0,05). Tiek vaikinai ir merginos, bei tiek skirtingoms amţiaus grupėms priklausantys respondentai gana vienodai pasiskirstė nagrinėjamu klausimu – ar ką nors ţinai/girdėjai apie Jaunimo sveikatos centrą.
Kiek kitokie rezultatai gauti lyginant informuotumo lygį su tyrimo dalyvių lankomos mokyklos vietove. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas (p=0,000, t.y. p<0,05). Gauti duomenys taip pat pateikti minėtoje pirmoje lentelėje. Iš šioje lentelėje esančių duomenų matome, kad apie Jaunimo sveikatos centrą labiausiai ţino miesto mokyklas lankantys respondentai. Tik 6,5 procentai miesto mokyklose besimokančių apklaustųjų teigia nieko neţinantys ir negirdėję apie šį sveikatos centrą. Kai tuo tarpu miestelio mokyklose besimokančių ir nieko negirdėjusių apie Jaunimo sveikatos centrą apklaustųjų tarpe buvo 45,5 procentai.
1 lentelė. Respondentų nurodţiusių, kad yra girdėję apie JSC skirstinys, atsiţvelgiant į jų lytį, amţių bei lankomos mokyklos vietovę
Taip, esu girdėjęs, % Ne, nesu girdėjęs, % p Lytis Vaikinai 81,0 19,0 0,661 Merginos 83,3 16,7 Amţius 12 – 14 m. 79,3 20,7 0,208 15 – 17 m. 86,0 14,0 Mokykla Kaimo 77,8 22,2 0,000 Miestelio 54,5 45,5
29
Miesto 93,5 6,5
Aiškinantis iš kokių informacinių šaltinių paaugliai suţinojo apie Naujojoje Akmenėje veikiantį Jaunimo sveikatos centrą nustatyta, kad pagrindiniai šaltiniai yra draugai bei bendraamţiai, kurie jau lankosi Jaunimo sveikatos centre (ţr. 4 pav.). 34,9 procentams respondentų informaciją apie Jaunimo sveikatos centrą suteikė būtent šie minėti informacijos šaltiniai. Kiek maţiau, 30,2 procentams apklaustų paauglių informaciją apie centro vykdomą veiklą suteikė mokyklos socialinis pedagogas, psichologas, medicinos darbuotojas arba mokytojas. Rečiausiai buvo minimi šie informacijos šaltiniai – šeimos gydytojas ar kitas specialistas gydymo įstaigoje bei televizija, laikraščiai.
4 pav. Respondentų dalis atsiţvelgiant į nurodytus informacinius šaltinius iš kurių jie suţinojo apie Jaunimo sveikatos centrą
64,7 proc. tyrimo dalyvių yra buvę Jaunimo sveikatos centre. Likę apklaustieji centre nėra lankęsi arba nieko apie šį centrą nebuvo negirdėję. Lyginant atsakymus pagal respondentų lytį statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta (ţr. 2 lentelė). Galima paminėti tik tokią tendenciją: daugiau apklaustų merginų negu vaikinų lankėsi Jaunimo sveikatos centre.
Paauglių pateiktų duomenų apie buvimą arba nebuvimą Jaunimo sveikatos centre lyginimas pagal klasę ir lankomos mokyklos vietovę atskleidė statistiškai reikšmingus
30 skirtumus. Rezultatai pateikti 2 lentelėje. Abiems lyginimo atvejais gauta p reikšmė yra lygi 0. Iš lentelėse pateiktų duomenų matome, kad daugiau apklaustų vyresnių klasių mokinių negu ţemesnių klasių yra buvusių Jaunimo sveikatos centre; taip pat daugiau miesto negu miestelio ar kaimo mokyklas lankančių respondentų yra buvusių minėtame centre. Pastaruoju atveju gautas skirtumas ypač didelis – net 83,9 proc. miesto mokyklose besimokantys tyrimo dalyviai yra lankęsi Jaunimo sveikatos centre. Kai tuo tarpu tik 33,3 procentams kaimo mokyklų bei 36,4 procentams apklaustų miestelio mokyklų moksleiviams yra tekę lankytis šiame centre.
2 lentelė. Respondentų nurodţiusių, kad jie yra lankęsi JSC skirstinys, atsiţvelgiant į jų lytį, amţių bei lankomos mokyklos vietovę
Girdėjau, bet nesu buvęs,
%
Taip, esu buvęs,
% p Lytis Vaikinai 24,8 57,1 0,122 Merginos 16,7 70,0 Klasė 6 - 8 29,7 53,2 0,000 9 - 12 7,5 78,5 Mokykla Kaimo 44,4 33,3 0,000 Miestelio 27,3 36,4 Miesto 9,8 83,9
Tyrimo metu taip pat buvo analizuojamos prieţastys, kodėl moksleiviai, ţinantys apie Jaunimo sveikatos centro veiklą, dar nėra apsilankę jame. Pagrindinėmis prieţastimis buvo įvardintos – neturėjimas galimybių lankytis (40 proc.) bei nedrįsimas ateiti (40 proc.) (ţr. 5 pav.). 10 proc. tyrimo dalyvių, girdėjusių apie sveikatos centrą, nesilankė jame dėl to, kad neturėjo jokių sveikatos problemų. Taip pat tokiam pačiam skaičiui respondentų (10 proc.), ţinančių apie tokio centro egzistavimą, Jaunimo centro vykdoma veikla yra tiesiog neįdomi, todėl jie jame ir nesilankė.
31 5 pav. Moksleivių skirstinys atsiţvelgiantį prieţastis, dėl kurių jie dar nėra apsilankę
Jaunimo sveikatos centre
Lyginant merginų ir vaikinų nurodytas nesilankymo Jaunimo sveikatos centre prieţastis nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas. Gauta kriterijaus reikšmė yra lygi 0,007. Iš 6 paveiksle pateiktų duomenų matome, kad vien tyrime dalyvavusiems vaikinams yra neįdomi centro veikla. Taip pat vien vaikinai nurodė, neturintys problemų su sveikata, dėl ko ir nesilankė sveikatos centre. Merginos daug didesne nei vaikinai nesilankymo prieţastimi nurodė neturėjimą galimybės lankytis. Net 60 proc. respondenčių, ţinančių apie Jaunimo centro veiklą, nesilankė jame dėl pastarosios prieţasties.
6 pav. Apklaustųjų moksleivių skirstinys pagal prieţastis, dėl kurių jie dar nėra apsilankę JSC, atsiţvelgiant į jų lytį
Apdorojant duomenis taip pat bandyta nustatyti ar skirtingo amţiaus apklausti respondentai, girdėję apie Jaunimo sveikatos centrą ir dar nesilankę jame, vienodai įvardija
32 nesilankymo prieţastis. Gauti rezultatai pateikti 3 lentelėje. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingo skirtumo tarp nurodytų prieţasčių ir moksleivių amţiaus nėra. Galima paminėti tik šiuos aspektus: vyresni tyrimo dalyviai daţnesnėmis prieţastimis įvardija nedrįsimą bei neturėjimą galimybės lankytis. Kad neturi problemų su sveikata, bei, kad Jaunimo sveikatos centras jų nedomina nurodė vien jaunesnės amţiaus grupės atstovai.
Apklaustųjų įvardintų nesilankymo Jaunimo sveikatos centre prieţasčių lyginimas su jų lankomos mokyklos vietove, atskleidė statistiškai reikšmingą skirtumą (ţr. 3 lentelė). Iš minėtoje lentelėje pateiktų duomenų matome, kad kaimo ir miestelio mokyklas lankantys tyrime dalyvavę moksleiviai pagrindine prieţastimi įvardija – neturėjimą galimybės lankytis. Net 66,7 proc. miestelio ir 50,0 proc. kaimo mokyklas lankantys respondentai, kurie yra girdėję apie centro veiklą, nurodė, kad tiesiog neturi galimybės lankytis šiame sveikatos centre. Tuo tarpu miesto mokyklose besimokantys apklaustieji pagrindine prieţastimi, dėl ko jie nesilanko Jaunimo sveikatos centre, nurodė nedrįsimą ateiti.
3 lentelė. Moksleivių skirstinys pagal prieţastis, dėl kurių jie dar nėra apsilankę JSC, atsiţvelgiant amţių bei lankomos mokyklos vietovę
Neturiu problemų su sveikata, % Nedrįstu ateiti, % Man tiesiog neįdomu, % Neturiu galimybės lankytis, % p Amţius 12 – 14 m. 12,1 39,4 12,1 36,4 0,505 15 – 17 m. 0 42,9 0 57,1 Mokykla Kaimo 0 25,0 25,0 50,0 0,000 Miestelio 0 33,3 0 66,7 Miesto 33,3 66,7 0 0
Tyrimo metu respondentų buvo prašoma nurodyti kiek kartų jie lankėsi Jaunimo sveikatos centre per paskutinius 12 mėnesių. Gauti rezultatai pavaizduoti 7 paveiksle. Trečdalis (33,3 proc.) apklausoje dalyvavusių moksleivių JSC lankėsi nuo 1 iki 4 kartų. Kiek maţiau, t.y. 23,5 proc. apklaustųjų sveikatos centre per paskutinius metus yra buvę nuo 5 iki 7 kartų. Daugiau nei 7 kartus Jaunimo sveikatos centre per minėtą laikotarpį apsilankė 7,8 proc. respondentų.
Bendras, vien Jaunimo sveikatos centre buvusių respondentų, gautas lankymosi vidurkis per paskutinius metus yra 4,02. Skaičiuojant vidurkį buvo neįtraukti tie respondentai,
33 kurie nėra buvę ar net nieko negirdėjo apie šį sveikatos centrą. Vidurkis skaičiuotas tik nuo lankiusių sveikatos centrą apklaustųjų.
7 pav. Tyrimo dalyvių skirstinys pagal tai, kiek kartų jie lankėsi JSC per paskutinius 12 mėnesių
Lyginant lankymosi Naujosios Akmenės Jaunimo sveikatos centre daţnumą pagal lytį, gauta p kriterijaus reikšmė yra lygi 0, t.y. nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas. Duomenys pateikti 8 paveiksle. Matome, kad didţioji dauguma vaikinų (75 proc.) per paskutinius 12 mėnesių JSC lankėsi nuo 1 iki 4 kartų. Tuo tarpu daugiau nei pusė, t.y. 61,9 proc. merginų per jau minėtą laikotarpį sveikatos centre lankėsi daugiau nei 4 kartus. Apskaičiavus vidurkį nustatyta, kad merginos per paskutinius 12 mėnesių vidutiniškai centre lankėsi 4,6 karto, o vaikinai – tik 3,00 karto.
8 pav. Moksleivių skirstinys pagal tai, kiek kartų jie lankėsi JSC per paskutinius 12 mėnesių, atsiţvelgiant į jų lytį
34 Tyrimo metu taip pat bandyta nustatyti ar skiriasi lankymosi Jaunimo sveikatos centre daţnumas grupuojant respondentus pagal jų amţių (ţr. 9 pav.). Šiuo lyginimo atveju gauta kriterijaus p reikšmė yra lygi 0,272, t.y. didesnė uţ nustatytą reikšmingumo lygį 0,05, tai rodo, kad statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lankymosi daţnumo ir apklaustųjų amţiaus nėra. Galima paminėti tik tokią tendenciją: vyresni apklausos dalyviai kiek daţniau uţsuka į Jaunimo sveikatos centrą nei jaunesni. Tai patvirtina ir apskaičiuotas vidurkis: 15 – 17 m. apklausti moksleiviai per paskutinius 12 mėnesių JSC lankėsi vidutiniškai 4,23 karto, tuo tarpu jaunesni, t.y. 12 – 14 m. respondentai – 3,75 karto.
9 pav. Moksleivių skirstinys pagal tai, kiek kartų jie lankėsi JSC per paskutinius 12 mėnesių, atsiţvelgiant į jų amţių
Analizuojant duomenis bandyta nustatyti ar skirtingų vietovių mokyklas lankantys tyrimo dalyviai vienodai daţnai uţsuka į sveikatos centrą (ţr. 4 lentelė). Gauta kriterijaus p reikšmė rodo, kad šiuo atveju nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas. Visi kaimo ir miestelio mokyklas lankantys apklausti moksleiviai Jaunimo sveikatos centre per paskutinius metus lankėsi nuo 1 iki 4 kartų, t.y. ne daugiau kaip 4 kartus. Tuo tarpu net 61,6 proc. miesto mokykloje besimokančių apklausos dalyvių per paskutinius 12 mėnesių į sveikatos centrą buvo uţsukę daugiau nei 4 kartus. Gauti vidurkio rezultatai taip pat rodo akivaizdų skirtumą tarp lankymosi JSC daţnumo ir mokyklos vietovės. Jei miesto mokyklas lankantys respondentai per paskutinius 12 mėnesių vidutiniškai į Jaunimo sveikatos centrą uţsuko 4,67 karto, tai tuo tarpu kaimo ir miestelio mokyklose besimokantys apklaustieji atitinkamai 1,33 ir 1,75 karto.
Apdorojant duomenis bandyta nustatyti ar skiriasi Jaunimo sveikatos centre lankymosi daţnumas atsiţvelgiant į tai su kuo moksleivis gyvena. Gauti rezultatai pateikti jau minėtoje 4 lentelėje. Matome, kad atskleistas statistiškai reikšmingas vidurkių skirtumas.
35 Gauta p kriterijaus reikšmė yra didesnė uţ nustatytą reikšmingumo lygį 0,05. Atskirai nuo tėvų gyvenantys respondentai vidutiniškai per 12 praėjusių mėnesių į sveikatos centrą buvo atėję 4,40 karto. Kiek maţiau, 4,23 karto, lankėsi kartu su tėvais gyvenantys apklaustieji. Kai tuo tarpu su globėjais gyvenantys apklausos dalyviai cente lankėsi daug rečiau – tik 2,77 karto per paskutinius 12 mėnesių.
4 lentelė. Respondentų vidurkis ir jo palyginimas pagal tai, kiek kartų jie lankėsi JSC per paskutinius 12 mėnesių, atsiţvelgiant į jų lankomos mokyklos vietovę bei į tai su kuo jie
gyvena 1 – 4 kartai, % 5 – 7 kartai, % 8 – 10 kartų, % Vidurkis (M) Mokykla Kaimo 100,0 0 0 1,33 Mietelio 100,0 0 0 1,75 Miesto 38,5 46,2 15,4 4,67 p 0,000 Gyveni Kartu su tėvais 48,9 33,3 17,8 4,23 Atskirai nuo tėvų 40,0 60,0 0 4,40 Su globėjais 72,7 27,3 0 2,77 p 0,008
Anketinės apklausos metu buvo prašoma respondentų, kurie jau lenkėsi Jaunimo sveikatos centre, nurodyti prieţastis dėl kurių jiems teko jame lankytis (10 pav.). Didţioji dalis (84,4 proc.) jau buvusių sveikatos centre apklaustųjų nurodė, kad centre lankėsi tiesiog todėl, kad jiems buvo įdomu. Kiek daugiau nei penktadalis (21,2 proc.) buvusių Jaunimo centre apklaustųjų į jį atėjo dėl iškilusių lytinių problemų. Rečiausiai buvo nurodoma prieţastis – ţalingi įpročiai.
