Visuomenės sveikatos fakultetas
Šarūnas Cikanavičius
PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRŲ PACIENTŲ
POŽIŪRIS Į IŠANKSTINĘ PACIENTŲ REGISTRACIJOS SISTEMĄ:
VERTINIMAS IR NAUDOJIMOSI KLIŪTYS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentas Mokslinis vadovas
doc. dr. Kristina Berškienė Šarūnas Cikanavičius
NAUDOJIMOSI KLIŪTYS Šarūnas Cikanavičius
Mokslinė vadovė doc. dr. Kristina Berškienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. Kaunas; 2016. 125 psl.
SANTRAUKA
Darbo tikslas: nustatyti pacientų, besilankančių pirminės sveikatos priežiūros centruose, požiūrį į išankstinę pacientų registracijos sistemą ir naudojimosi ja kliūtis.
Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti pacientų, besilankančių pirminės sveikatos priežiūros centruose, informuotumą apie išankstinę pacientų registracijos sistemą; 2. Nustatyti išankstinės pacientų registracijos sistemos vertinimą PSPC pacientų požiūriu; 3. Įvertinti pagrindines naudojimosi išankstine pacientų registracijos sistema kliūtis ir jų šalinimo galimybes.
Tyrimo objektas: išankstinė pacientų registracijos sistema (IPRS) internetu sergu.lt. Tyrimo populiacija: 2015 m. vasario − kovo mėn. pas šeimos gydytojus, SPĮ, kuriose įdiegta išankstinė pacientų registracijos sistema (sergu.lt), atvykę pacientai.
Tyrimo metodika: buvo atlikta pas šeimos gydytojus atvykusių pacientų anketinė apklausa. Į tyrimą įtrauktos 27 SPĮ, kuriose apklausti 602 pacientai, naudojant autoriaus sukurtą originalią anketą. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinį programinį paketą SPSS 21.0. Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Buvo laikoma, kad statistinė išvada statistiškai patikima, jei apskaičiuota klaidos tikimybė p tenkino sąlygą p≤0,05.
Rezultatai: nustatyta, jog didžioji dalis pacientų (81,7 proc.) žinojo apie galimybę registruotis per sergu.lt svetainę. Didžioji dalis pacientų apie galimybę užsiregistruoti per sergu.lt svetainę, sužinojo internete. Apie registraciją pas gydytoją internetu dažniau žinojo moterys, 35 – 60 m. amžiaus, išsiskyrę, vedę / ištekėjusios, aukštesnį išsilavinimą turintys bei didesnėse gyvenvietėse gyvenantys. Nustatėme, kad penktadalis apklaustų pacientų (19,8 proc.), prieš atvykdami į gydymo įstaigą, registravosi per sergu.lt svetainę. Registravimasis per sergu.lt buvo susijęs su lytimi, išsilavinimu, gyvenviete ir pajamomis. Daugiau nei pusė, nors kartą naudojusių šią paslaugą, ją vertino teigiamai ir sakė, kad sistema pateisino jų poreikius. Pacientai teigė, kad registravimasis per sergu.lt svetainę yra greitesnis, patogesnis bei saugesnis būdas, lyginant su kitais registravimosi būdais. Pagrindinės nesinaudojimo sergu.lt svetaine priežastys buvo nežinojimas apie tokią galimybę, laiko taupymas, realių laisvų talonų ir talonų esančių sergu.lt svetainėje nesutapimas, nepasitikėjimas išankstine pacientų registracijos sistema. Didėjant pacientų amžiui, daugėjo ir kliūčių naudotis IPRS. Našliai, kaime gyvenantys, pensininkai ir mažesnes pajamas gaunantys pacientai susidūrė su daugiau kliūčių naudotis IPRS.
Išvada. Didžioji dalis pacientų žinojo apie išankstinę pacientų registracijos sistemą ir penktadalis pacientų registravosi per sergu.lt. Pagrindinė nesinaudojimo IPRS paslauga buvo
internetu sistema didinimas yra pagrindinis sveikatos priežiūros įstaigų uždavinys, siekiant padidinti naudojimąsi IPRS.
Raktažodžiai: e. sveikata, išankstinė pacientų registracija internetu, informuotumas, vertinimas, kliūtys.
OBSTACLES Šarūnas Cikanavičius
Supervisor Kristina Berškienė, doc. Dr.
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Institute of Sport. Kaunas; 2016. 125 pages.
SUMMARY
Aim of The study: determine patients’ attitude towards appointment reservation system and usage obstacles of it in primary healthcare centers.
Objectives: 1. To determine how well the patients are informed about appointment reservation system in primary healthcare centers; 2. To determine evaluation of appointment reservation system by PHCC patients; 3. To evaluate main obstacles of using the appointment reservation system for patients and determine ways to remove them.
Object of the study: online appointment reservation system for patients in the website www.sergu.lt.
Scope of the study: Patients that have visited their family doctors in HCC using the appointment reservation system for patients (www.sergu.lt) during the period of February-March 2015.
Methods: Patients visiting their family therapists were asked to complete a questionnaire-type survey. Research involves 27 HCC’s with 602 patients, who have filled the original survey made by the author of this paper. Statistic data analysis was processed by using statistic program packet SPSS 21.0. While testing statistical hypotheses 0,05 significance level was chosen. Statistical conclusion was considered significant if the probability of criterion p satisfied the condition p≤0,05.
Results: It was determined that most of the patients (81,7%) knew about the possibility to register through the website www.sergu.lt. Most of them found out about this opportunity in the internet. Women were the ones who knew about this possibility. Women were 35 to 60 years of age, married, divorced, with higher education and living in bigger settlements. We have determined that one fifth of the patients (19,8%) had an online pre-registration in www.sergu.lt website before visiting the medical institution. Registration on www.sergu.lt was related to patient’s gender, size of the region they live in, and the income. More than a half of patients that used this service at least once gave it a positive evaluation and stated that the system satisfied their needs. Patients declared that registering via website www.sergu.lt is a faster, more convenient, and safer way in comparison to other registration methods. Main reasons of not using the www.sergu.lt website were: not knowing that it exists, trying to save time, inadequacies between real vouchers and the ones in www.sergu.lt website, not trusting the pre-registration system for the patients. The older the patient – the more obstacles there is to use the PRSP. Widowers, living in villages, pensioners and people with low income – those are the patients that encounter lots of obstacles in using the PRSP.
who used this system evaluated it positively.
Practical recommendations: Healthcare institutions shall seek the increase in PRSP usage by informing the patients about the internet registration system and making sure they trust it.
Key words: e. health, online appointment reservation system, pre-registration system for patients on the internet, information, evaluation, obstacles.
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 17
1.1 Elektroninės sveikatos sistemos teoriniai aspektai ... 17
1.1.1 E. sveikatos sistemos apibrėžimas ... 17
1.1.2 E. sveikatos sistemos susiformavimo prielaidos ir trumpas e. sveikatos paslaugų aptarimas ... 20
1.1.3 Elektroninės sveikatos paslaugų prieinamumas informacinės visuomenės plėtros kontekste ... 24
1.2 Išankstinės pacientų registracijos sistema Lietuvoje ... 30
1.2.1 Informuotumas apie išankstinę pacientų registracijos sistemą ... 34
1.2.1.1 Išankstinės pacientų registracijos sistemos žinotojo portretas ... 36
1.2.1.2 Išankstinės pacientų registracijos sistemos naudotojo portretas ... 41
1.3 sveikatos paslaugų vertinimas, išankstinės pacientų registracijos sistemos kontekste ... 51
1.4 Naudojimosi išankstine pacientų registracijos sistema kliūtys ... 55
2. TYRIMO METODIKA ... 62
2.1 Tiriamojo kontingento atranka ir apklausos organizavimas ... 62
2.2 Tyrimo instrumentas ... 66
2.3 Statistinė duomenų analizė ... 68
3. REZULTATAI ... 70
3.1 Respondentų charakteristika ... 70
3.2 Pacientų informuotumas apie išankstinę pacientų registracijos sistemą ... 73
3.3 Išankstinės pacientų registracijos sistemos vertinimas PSPC pacientų požiūriu ... 86
3.4 Pagrindinės naudojimosi išankstine pacientų registracijos sistema kliūtys... 94
3.5 Kliūčių šalinimo galimybės ... 106
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 110 IŠVADOS ... 113 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 115 DARBO TRŪKUMAI ... 117 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 118 PRIEDAI ... 125
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1.1 PAV.INTERNETO ABONENTŲ SKAIČIUS LIETUVOJE,2012–2015 M.(VNT.) ... 251.2 PAV.INTERNETO PRIEIGĄ NAMUOSE TURINTYS NAMŲ ŪKIAI (PROC.) ... 26
1.3 PAV.NAMŲ ŪKIAI, TURINTYS IŠVARDINTUS ĮRENGINIUS 2014 M.(PROC.)... 27
1.6 PAV.GYVENTOJŲ NAUDOJIMASIS ELEKTRONINĖMIS PASLAUGOMIS,2012–2014 M.
(PROC.) ... 29
1.7 PAV.LIETUVOS GYVENTOJ, BESINAUDOJANČIŲ REGISTRACIJOS PAS GYDYTOJĄ INTERNETU, PASLAUGA, PASISKIRSTYMAS PAGAL AMŽIŲ (PROC.) ... 43
1.8 PAV.RESPONDENTŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL AMŽIAUS GRUPES IR NAUDOJIMOSI REGISTRAVIMOSI PAS GYDYTOJĄ INTERNETU PASLAUGA (PROC.) ... 45
1.9 PAV.GYVENTOJ, BESINAUDOJANČIŲ REGISTRACIJOS PAS GYDYTOJĄ INTERNETU, PASLAUGA, PASISKIRSTYMAS ŠEIMINĘ PADĖTĮ (PROC.) ... 46
1.10 PAV.VILNIAUS CENTRO IR ŠEŠKINĖS POLIKLINIKŲ PACIENTŲ, NAUDOJUSIŲ REGISTRACIJOS PAS GYDYTOJĄ PASLAUGĄ, PASISKIRSTYMAS PAGAL PAJAMAS, TENKANČIAS VIENAM ŠEIMOS NARIUI PER MĖNESĮ (PROC.) ... 49
1.11 PAV.VILNIAUS CENTRO IR ŠEŠKINĖS POLIKLINIKŲ PACIENTŲ, NAUDOJUSIŲ REGISTRACIJOS PAS GYDYTOJĄ PASLAUGĄ, PASISKIRSTYMAS PAGAL LANKYMOSI SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOJE DAŽNĮ (PROC.) ... 50
1.12 PAV.NUSITEIKIMO PAKARTOTINAI NAUDOTIS REGISTRACIJOS PAS GYDYTOJUS INTERNETU, SCHEMA ... 54
1.13 PAV.NAUDOTOJO ADAPTACIJOS IR SISTEMOS NAUDOJIMO MODELIS ... 56
1.14 PAV.NAUDOJIMOSI IŠANKSTINE PACIENTŲ REGISTRACIJOS SISTEMA KLIŪTYS ... 60
2.1 PAV.ĮSTAIGŲ ĮTRAUKIMO Į TYRIMĄ PROCEDŪRA ... 63
2.2 PAV.Į TYRIMĄ ĮTRAUKTŲ ĮSTAIGŲ TERITORINIS PASISKIRSTYMAS ... 65
3.1 PAV.RESPONDENTŲ SKIRSTINYS PAGAL KREIPIMOSI Į GYDYMO ĮSTAIGĄ PRIEŽASTIS (PROC.) ... 72
3.2 PAV.RESPONDENTŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL KREIPIMOSI Į GYDYMO ĮSTAIGĄ PRIEŽASTIS IR TIKSLĄ (PROC.) ... 73
3.3 PAV.RESPONDENTŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL INFORMUOTUMĄ APIE GALIMYBĘ UŽSIREGISTRUOTI NAUDOJANTIS SERGU.LT (PROC.) ... 73
3.4 PAV.RESPONDENTŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL ŠALTINIUS, IŠ KURIŲ SUŽINOJO APIE GALIMYBĘ UŽSIREGISTRUOTI NAUDOJANTIS SERGU.LT SVETAINE (PROC.) ... 74
3.5 PAV.VYRŲ IR MOTERŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL ŽINOJIMĄ APIE SERGU.LT SVETAINĘ (PROC.) ... 75
3.6 PAV.AMŽIAUS PASISKIRSTYMAS PAGAL INFORMUOTUMĄ APIE SERGU.LT SVETAINĘ (PROC.) ... 76
3.8 PAV.RESPONDENTŲ IŠSILAVINIMO PASISKIRSTYMAS PAGAL ŽINOJIMĄ APIE SERGU.LT
SVETAINĘ (PROC.) ... 78 3.9 PAV.RESPONDENTŲ GYVENAMOSIOS VIETOVĖS PASISKIRSTYMAS PAGAL ŽINOJIMĄ APIE
SERGU.LT SVETAINĘ (PROC.) ... 79 3.10 PAV.RESPONDENTŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL REGISTRAVIMOSI BŪDĄ (PROC.) ... 81 3.11 PAV.PACIENTŲ PASIRINKTO REGISTRAVIMOSI BŪDO PASISKIRSTYMAS PAGAL
INFORMUOTUMĄ APIE SERGU.LT (PROC.) ... 81 3.12 PAV.APIE SERGU.LT SISTEMĄ ŽINOJUSIŲ PACIENTŲ AMŽIAUS GRUPIŲ PASISKIRSTYMAS
PAGAL REGISTRAVIMOSI BŪDĄ (PROC.) ... 82 3.13 PAV.APIE SERGU.LT SISTEMĄ ŽINOJUSIŲ PACIENTŲ IŠSILAVINIMO PASISKIRSTYMAS PAGAL
REGISTRAVIMOSI BŪDĄ (PROC.) ... 83 3.14 PAV.APIE SERGU.LT SISTEMĄ ŽINOJUSIŲ PACIENTŲ GYVENAMOSIOS VIETOVĖS
PASISKIRSTYMAS PAGAL REGISTRAVIMOSI BŪDĄ (PROC.) ... 84 3.15 PAV.APIE SERGU.LT SISTEMĄ ŽINOJUSIŲ PACIENTŲ PAJAMŲ, TENKANČIŲ VIENAM ŠEIMOS
NARIUI PER MĖNESĮ, PASISKIRSTYMAS PAGAL REGISTRAVIMOSI BŪDĄ (PROC.) ... 85 3.16 PAV.RESPONDENTŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL JŲ POREIKIŲ PATENKINIMĄ (PROC.) ... 86 3.17 PAV.PACIENTŲ NUOMONĖ APIE REGISTRAVIMASI PER SERGU.LT SVETAINĘ (PROC.) ... 87 3.18 PAV.RYŠYS TARP REGISTRAVIMOSI BŪDO IR SERGU.LT SISTEMOS VERTINIMO SUMINIO
BALO VIDUTINIŲ RANGŲ ... 88 3.19 PAV.PACIENTŲ NUOMONĖ APIE ASPEKTUS, KURIUOS PADĖS PAGERINTI REGISTRAVIMASIS
PER SERGU.LT SVETAINĘ (PROC.) ... 91 3.20 PAV.RYŠYS TARP REGISTRAVIMOSI BŪDO IR TIKĖJIMOSI BALO ... 92 3.21 PAV.PAGRINDINĖS PACIENTŲ KLIŪTYS NAUDOTIS IŠANKSTINE PACIENTŲ REGISTRACIJOS
SISTEMA INTERNETU (PROC.) ... 95 3.22 PAV.PAGRINDINĖS PRIEŽASTYS, DĖL KURIŲ SUSIDURIAMA SU KLIŪTIMIS NAUDOTIS IPRS
(PROC.) ... 104
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1.1 lentelė. Apie e. sveikatos paslaugas žinančių pacientų pasiskirstymas pagal naudojimasi internetu ... 24 1.2 lentelė. Į tyrimą įtrauktų įstaigų naudojamos išankstinės pacientų registracijos sistemos . 34
1.4 lentelė. Respondentų, žinančių e. sveikatos paslaugas, pasiskirstymas pagal pajamas,
tenkančias viename šeimos nariui per mėnesį ... 40
1.5 lentelė. E. sveikatos paslaugų naudotojo, įskaitant registraciją pas gydytoją internetu, portretas ... 41
1.6 lentelė. Lietuvos gyventojų, besinaudojančių e. sveikatos paslaugomis, pasiskirstymas pagal veiklą, kuria jie užsiima ... 47
1.7 lentelė. E. sveikatos paslaugų naudotojo, įskaitant registraciją pas gydytoją internetu, portretas ... 51
2.1 lentelė. Skalių vidinio patikimumo rodikliai ... 68
2.2 lentelė. Gyvenviečių skirstymas pagal gyventojų skaičių ... 69
3.1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal sociodemografines charakteristikas ... 70
3.2 lentelė. Pacientų, žinančių apie išankstinės pacientų registracijos sistema sergu.lt, portretas ... 80
3.3 lentelė. Pacientų, žinančių apie išankstinės pacientų registracijos sistema sergu.lt, portretas ... 85
3.4 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal sociodemografines charakteristikas ir išankstinės pacientų registracijos sistemos vertinimą ... 89
3.5 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal sociodemografines charakteristikas ir tikėjimosi suminių balų vidurkių rangų ... 93
3.6 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojimosi sergu.lt kliūtis ir lytį ... 96
3.7 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojimosi sergu.lt kliūtis ir amžiaus grupes ... 96
3.8 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojimosi sergu.lt kliūtis ir šeiminę padėtį 97 3.9 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojimosi sergu.lt kliūtis ir išsilavinimą .... 98
3.10 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal naudojimosi sergu.lt kliūtis ir gyvenamąją vietovę ... 99
3.13 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal sociodemografines charakteristikas ir kliūčių suminio balo vidutinius rangus ... 102 3.14 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal sociodemografines charakteristikas ir
ES – Europos sąjunga.
IPRS – Išankstinės pacientų registracijos sistema. IRT – Informacinės ir ryšių technologijos. IT – Informacinės technologijos.
IVPK – Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos. lls – Laisvės laipsnių skaičius.
LR SAM – Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
MA – Medicinos akademija. n – Atvejų skaičius grupėje.
NESS – Nacionalinė elektroninės sveikatos sistema. PASPC – Pirminės asmens sveikatos priežiūros centras. PSPC – Priminės sveikatos priežiūros centras.
rS – Spirmeno (Spearman) ranginės koreliacijos koeficientas, koreliacijos stiprumo matas.
SP – Standartinė paklaida.
SPC – Sveikatos priežiūros centras. SPĮ – Sveikatos priežiūros įstaiga.
E. sveikata - Sveikatos apsaugos, medicinos informatikos ir administracinės veiklos visuma, užtikrinama diegiant informacines ir ryšių technologijas, organizacines veiklos naujoves ir naujus įgūdžius ir skirta sveikatinimo (asmens, visuomenės, farmacijos) paslaugoms tobulinti operatyviai pateikiant išsamią veiklai reikalingą informaciją.
E. sveikatos sistema – priemonių, skirtų sveikatinimo veiklai, pasitelkiant informacines ir ryšių technologijas, visuma.
E. sveikatos paslaugos – elektroninės paslaugos sveikatos priežiūros srityje.
E. pacientas – sveikatos priežiūros paslaugų naudotojas, kuris yra įsitraukęs į gydymo procesą bei kaupia ir ieško informacijos apie savo ar savo aplinkinių sveikatos būklę, pasinaudodamas komunikacines technologijų priemones.
Išankstinės pacientų registracijos sistema – internetinė svetainė www.sergu.lt, kurioje vykdoma pacientų registracija pas asmens sveikatos priežiūros specialistus.
ĮVADAS
E. sveikata yra plačiai nagrinėjama, įvairiais aspektais, tema visame pasaulyje. Tačiau, gyvenant informacinių technologijų amžiuje, kuomet vyksta nuolatinis sveikatos apsaugos sistemos modernizavimas, tyrėjų susidomėjimas šia tema neblėsta. Mes nusprendėme paanalizuoti Išankstinės pacientų registracijos sistemos sergu.lt, kaip e. sveikatos paslaugos, iš paciento, kaip svarbiausio sveikatos apsaugos sistemos dalyvio, perspektyvos.
Įprastiniai procesai vis didesnėmis apimtimis perkeliami į elektroninę erdvę, darydami didelę įtaką įprastiniam gyvenimui ir jo kokybei. Ne išimtis ir sveikatos apsaugos sektorius, kuris darosi vis labiau priklausomas nuo informacinių ir ryšių technologijų. E. sveikatos paslaugų vystymas ir galimybės suteikimas jomis naudotis gyventojams, užtikrina medicinos paslaugų prieinamumą [67].
2005 m. metais buvo pradėta kurti ir 2008 m. pradėjo veikti Išankstinė pacientų registracijos sistema sergu.lt. Iki to laiko, beveik visose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose išankstinė pacientų registracija buvo neautomatizuota. Pacientai buvo registruojami popieriniuose žurnaluose, pacientams skambinant telefonu ar atvykstant į įstaigą ir laukiant gyvoje eilėje [55]. Taigi akivaizdu, kad sukurta vieninga sistema teikia naudą ne tik pacientams, bet ir įstaigų darbuotojams. Nepaisant akivaizdžios naudos ir to, jog 2015 m. pradėjo veikti 2-oji, modernizuota sergu.lt versija, sveikatos priežiūros įstaigų motyvacija prisijungti prie išankstinės pacientų registracijos sistemos vis dar išlieka menka ir jos toliau diegia savo atskiras vidines pacientų registracijos sistemas. Taip pat ir pacientų susidomėjimas sistema išlieka menkas. Taip yra neišnaudojamas sergu.lt sistemos potencialas, kuris leistų efektyviau panaudoti valstybės ir sveikatos priežiūros įstaigų išteklius.
Literatūroje aprašomų tyrimų duomenimis, nepaisant registracijos pas gydytoją internetu naudos, pacientai šia paslauga, vis dar naudojasi vangiai [11, 36, 67]. Šią problemą galima išspręsti tik žinant potencialaus naudotojo portretą, jo lūkesčius, priežastis dėl kurių jis nesinaudoja sistema bei tinkamai jį informuojant ir nuteikiant naudotis šia paslauga. Pagal naudotojo adaptacijos ir naudojimosi sistema modelį [78], vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių naudotojo adaptaciją naujai sistemai yra tinkamas nusiteikimas ja naudotis. Tinkamą nusiteikimą naudotis sistema galima sukurti tinkamai informuojant pacientą, todėl šiam vaidmeniui atlikti, labai svarbi sveikatos priežiūros įstaigų motyvacija bei darbuotojų, kurie tiesiogiai susiduria su pacientais, pasirengimas.
Temos aktualumas. Sveikatos priežiūros įstaigose įdiegus ir tinkamai pritaikius informacinių technologijų sprendimus, galima optimizuoti įstaigos veiklą [67]. Ne išimtis ir
Išankstinė pacientų registracijos sistema sergu.lt. Padidinus pacientų adaptaciją ir naudojimasi šia sistema, būtų galima optimizuoti registratorių, įstaigos administratorių bei gydytojų darbo efektyvumą. Taip tikslingiau paskirstant sveikatos apsaugos išteklius, kurių poreikis kasmet vis didėja [47].
Siekiant padidinti pacientų naudojimasi registracijos internetu paslauga, būtina žinoti esamų naudotojų ir apie sistemą žinančių pacientų portretus. Žinant kokį Išankstinės pacientų registracijos sistemos naudotoją, pagal socialines demografines charakteristikas tenkina dabartinė paslauga, galima tobulinti paslaugą ir padidinti pacientų naudojamumą. Naudotojo portretas atskleidžia pacientų (naudotojų ir žinotojų) bruožus ir leidžia prognozuoti kitų naudotojų elgesį ateityje bei galima sudaryti poveikio veiksmų planą, nukreiptą į socialines grupes, nepatenkančias į apie sistemą žinančio ar ją naudojančio asmens portreto ribas [11].
Nustačius informuoto asmens portretą, būtina išsiaiškinti kodėl jis nesinaudoja suteikta galimybe ir nustatyti naudojimosi kliūtis. Tik aiškios, iš pacientų perspektyvos nustatytos naudojimosi kliūtys gali būti šalinamos.
Ne ką mažiau svarbus yra sergu.lt sistemos vertinimas, pacientų požiūriu. Geriausiai apie sistemos trūkumus žino jos naudotojai. Sistemos vertinimas padeda nustatyti pacientų poreikius, besinaudojant sistema, ir jų patenkinimą. Pacientų vertinimas apie jiems suteiktas registracijos pas gydytoją paslaugas yra ne tik svarbi sistemos vertinimo dalis, tačiau ir efektyvus paslaugos kokybės ir prieinamumo stebėsenos, tobulinimo bei plėtros gairių formavimo įrankis [21].
Tik nustačius naudotojus, kurie nesinaudoja sistema, nesinaudojimo priežastis, įvertinus naudotojų patirtis ir problemas galima taikyti tikslingai orientuotas kliūčių šalinimo priemones. Taip pritraukiant daugiau pacientų naudotis sistema ir ne tik padidinti įstaigos darbo efektyvumą, bet ir pacientų sveikatos paslaugų prieinamumą.
Mokslinis naujumas. E. sveikatos paslaugų tematika Lietuvoje yra plačiai nagrinėta poreikio, organizacijų efektyvumo didinimo, plėtros galimybių, sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų prisitaikymo ir kitais aspektais. Išankstinės registracijos internetu tematika Lietuvoje nagrinėta tik kaip sudėtinė e. sveikatos paslaugų dalis. E. sveikatos paslaugas, įstaigų efektyvumo didinimo pacientų ir darbuotojų požiūriu, kontekstu analizavo K. Štaras (2007, 2009, 2011). Caronkutė E. ir Mikulskienė B. (2013) e. sveikatos paslaugas analizavo naudotojo portreto kontekste. Klimavičiūtė R. (2012) ir Stašys R. (2009) nagrinėjo pacientų poreikį e. sveikatos paslaugoms, Tylienė J (2014) - veiklos pokyčių kontekste. Socialinių tinklų įtakos ir informavimo kontekste, e. sveikatos paslaugas nagrinėjo A. Skaržauskienė ir R. Tamošiūnaitė
(2014). Nors e. sveikatos paslaugų tematika Lietuvoje yra pakankamai plačiai nagrinėta, tačiau tyrimų, kurie analizuotų pirminės sveikatos priežiūros centrų pacientų informuotumą apie išankstinę pacientų registracijos sistemą sergu.lt, vertinimą pacientų požiūriu ar naudojimosi sergu.lt sistema kliūtis, neaptikome. Pabrėžtina, jog Lietuvoje nenagrinėtos ne tik išankstinės pacientų registracijos sistemos naudojimosi kliūtys, bet ir e. sveikatos paslaugomis.
Temos teorinė reikšmė. Darbe teoriniu aspektu, apžvelgiant įvairių autorių požiūrį bei atliktų tyrimų rezultatus, analizuojamos e. sveikatos paslaugų, pacientų informuotumo apie e. sveikatos paslaugas, tame tarpe ir registraciją pas gydytoją internetu, išankstinės registracijos internetu vertinimo, kliūčių naudotis registracijos internetu sistema bei jų šalinimo galimybių temos.
Temos praktinė reikšmė. Gauti tyrimo rezultatai padės sveikatos priežiūros įstaigų vadovams ir kitiems sveikatos apsaugos sistemos dalyviams pritaikyti kliūčių, naudotis Išankstine pacientų registracijos sistema sergu.lt, šalinimo priemones, nukreiptas į nustatytus, sistema nesinaudojančius ar apie ją nežinančius pacientus. Taip padidinant įstaigos veiklos efektyvumą. Taip pat, Išankstinės pacientų registracijos sistemos sergu.lt kūrėjams atskleis pacientų vertinimą bei lūkesčius. Kuriuos įgyvendinus galima tikėtis didesnio pacientų susidomėjimo.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: nustatyti pacientų, besilankančių pirminės sveikatos priežiūros centruose, požiūrį į išankstinę pacientų registracijos sistemą ir naudojimosi ja kliūtis.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti pacientų, besilankančių pirminės sveikatos priežiūros centruose, informuotumą apie išankstinę pacientų registracijos sistemą.
2. Nustatyti išankstinės pacientų registracijos sistemos vertinimą PSPC pacientų požiūriu.
3. Įvertinti pagrindines naudojimosi išankstine pacientų registracijos sistema kliūtis ir jų šalinimo galimybes.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Medicina yra viena iš daugelio sparčiai besivystančių sričių, kurios aplinką stipriai veikia informacinių technologijų pažanga ir plėtra. Šiuolaikinė kokybiška sveikatos apsauga yra nebeįsivaizduojamas be kompiuterio ir interneto [23]. Informacinės technologijos tampa vis pažangesnės ir vyksta sparti jų plėtra, to pasekoje, sparčiai keičiasi ir vartotojo poreikiai. Elektroninė sveikata tampa aiškiai suvokiamu ir kasdienėje praktikoje taikomu fenomenu, o elektroninis pacientas – esminiu šios sistemos vartotoju, determinuojančiu visą sistemos funkcionavimą. Kadangi per reiklų stipriųjų ir silpnųjų sistemos pusių vertinimą atskleidžia faktinę jos būklę ir skatina ieškoti.
1.1. Elektroninės sveikatos sistemos teoriniai aspektai
Elektroninės sveikatos (toliau – e. sveikatos) sistemos teoriniai aspektai šiame darbe apima e. sveikatos sistemos apibrėžimo pateikimą, e. sveikatos susiformavimo prielaidų apžvalgą, trumpą e. sveikatos paslaugų apžvalgą bei jų prieinamumą informacinės visuomenės plėtros kontekste. Iš esmės orientuojantis į aiškią paciento - kaip vieno svarbiausių sveikatos sistemos dalyvių prizmę.
1.1.1. E. sveikatos sistemos apibrėžimas
E. sveikata (angl. eHealth arba e-Health) yra gana naujas ir sveikatos priežiūros veikloje iki 1999 metų retai vartotas terminas. Tačiau sėkminga interneto skverbtis atvėrė naujas galimybes tradicinėje sveikatos apsaugos informacinių technologijų pramonėje. Todėl ir terminas „e. sveikata“ tapo neišvengiamai vartotinas [23].
Terminas e. sveikata apima šiuolaikinių informacijos ir komunikacijos technologijų panaudojimą tenkinant gyventojų, pacientų, sveikatos priežiūros specialistų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, administratorių ir politikų poreikius [40]. E. sveikatos svarba sparčiai didėja, nes tai yra vienintelė ir svarbiausia sveikatos apsaugos revoliucija [64].
Visuotinai priimti yra keturi fundamentalūs e.sveikatos komponentai, kurių pagrindu formuojama visa e. sveikata:
Klinikiniai taikymai. Telekonsultacijos; elektroninių medicinos įrašų perdavimas; klinikinių sprendimų palaikymo sistemos, teikiamos sveikatos paslaugų vietoje; modernios medicinos enciklopedijos; gyvybinių signalų bei namų slaugos stebėsenos sistemos.
Sveikatos apsaugos profesinių žinių plėtra ir mokymas. Sveikatos apsaugos profesionalų žinių, gebėjimų, kompetencijos lygio kėlimas, geriausių pasaulinių medicinos praktikos pavyzdžių ir standartų taikymas.
Viešoji sveikatos informacija. Visuomenės informuotumo lygio sveikatos klausimais kėlimas, atsakomybės už savo sveikatą didinimas.
Sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas. Išsamių sveikatos įrašų kaupimas ir pažangus, automatizuotas jų panaudojimas, leidžiantis pajungti vertingą ir gausią informaciją žinių gavimui, klinikinių ir administracinių sprendimų palaikymui, ligų prevencijai ir globaliam medicininių žinių kaupimui; išankstinės registracijos sistemos; elektroninės vaistų išrašymo sistemos; pacientų ir profesionalų kortelės; kompensavimo už paslaugas elektroninės sistemos; automatizuotos pažymų išrašymo, gavimo sistemos; elektroninė galimybė antrajai nuomonei ir daug kitų sistemų, gerinančių įprastas sveikatos priežiūros paslaugas bei sukuriančias naujas paslaugas [56].
Šiame darbe e. sveikata analizuojama sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimo kontekste.
E. sveikata dar yra apibrėžiama kaip kompleksinės sveikatos apsaugos, medicininės informatikos ir administracinės veiklos sritis, orientuota į operatyvų reikiamos informacijos internetu ir kitomis skaitmeninėmis priemonėmis perdavimą bei sveikatingumo paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimą [41]. Ši veiklos sritis dar kitaip vadinama E. sveikatos sistema. Kurios tikslas yra nepertraukiamų ir į pacientą orientuotų sveikatos paslaugų teikimas, panaudojant funkciškai suderintas informacinių ir komunikacinių technologijų sistemas [59].
Svarbu pabrėžti, kad e. sveikata susijusi ne tik su technologine plėtra, bet ir su sąmoningumo lygiu, mąstymo būdu, požiūriu ir atsidavimu globaliai veiklai ir mąstymui, informacinių ir komunikacinių technologijų pagrindu įgalinančiam reikšmingai prisidėti prie sveikatos paslaugų kokybės pagerinimo vietiniu, regioniniu ir pasauliniu lygiu [59]. Tokiame kontekste svarbu paminėti Grižkevičiaus, Kizlaičio (2012) ir Štaro (2011) apibendrintus Eysenbach (2001) pasiūlytus e. sveikatos sistemos aspektus, kurie yra:
Efektyvumo didinimas (angl. Efficiency). Viena iš elektroninės sveikatos perspektyvų yra
padidinti sveikatos apsaugos efektyvumą, kartu sumažinant išlaidas. Vienas galimų būdų sumažinti išlaidas - vengti pasikartojančių ir nebūtinų diagnostinių ar terapinių intervencijų, pagerėjus komunikacijoms tarp sveikatos priežiūros įstaigų, įtraukiant į tai pacientą.
Sveikatos priežiūros kokybės padidinimas (angl. Enhancing quality of care). Didėjantis
sveikatos priežiūros kokybę suteikiant galimybę palyginti skirtingus paslaugos teikėjus, įtraukiant vartotojus kaip papildomą kokybės garantą bei nukreipiant pacientų srautus pas geriausios kokybės paslaugų teikėjus.
Pagrįstumas (angl. Evidence based). E. sveikatos intervencijų veiksmingumas ir
efektyvumas neturėtų būti tariamas, tačiau įrodomas tiksliais moksliniais metodais.
Pacientų ir vartotojų įgalinimas (angl. Empowerment of consumers and patients),
Suteikiant galimybę vartotojams per internetą prieiti prie medicinos žinių bazių ir asmeninių elektroninių įrašų, savarankiškai užsiregistruoti pas gydytoją internetu, atveriamos naujos galimybės į pacientą orientuotai medicinai.
Partnerystės skatinimas (angl. Encouragement) Naujų tarpusavio santykių tarp paciento
ir sveikatos priežiūros specialisto nukreipimas partnerystės link, kai sprendimai priimami dalijimosi būdu (angl. in a shared manner).
Švietimas (angl. Education). Naudojant internetinius šaltinius, užtikrinamas tęstinis
medicininis ugdymas ir vartotojų informavimas apie gyvenimo būdą, ligų prevenciją ir kitus aspektus.
Įgalinimas (angl. Enabling). Informacijos mainų ir komunikacijos tarp sveikatos
priežiūros įstaigų įgalinimas standartizuotu būdu.
Išplėtimas (angl. Extending). Sveikatos priežiūros apimtis išplečiama už jos įprastinių
ribų tiek geografine, tiek konceptualia prasme. Suteikiama galimybė vartotojams lengvai gauti sveikatos priežiūros paslaugas tiesiogiai iš globalių teikėjų. Šios paslaugos gali būti nuo paprasčiausių patarimų iki daug sudėtingesnių intervencijų ar produktų, pvz. registracija pas gydytoją internetu.
Etika (angl. Ethics). Apimamos naujos paciento ir gydytojo bendravimo formos. Kartu
iškyla nauji etikos uždaviniai, tokie kaip profesionali virtuali (online) praktika, kompetentingas sutikimas, privatumas ir pan.
Lygiateisiškumas (angl. Equity). Siekiama padaryti sveikatos priežiūrą kuo
lygiateisiškesnę, tačiau kartu gali iškilti grėsmė, kad gali padidėti spraga tarp „turtingųjų“ ir „beturčių“ (angl. „haves“ and „have nots“). Žmonės, neturintys pinigų, įgūdžių ir galimybių prieiti prie kompiuterio ir tinklų, negali naudotis kompiuteriu efektyviai [19, 23].
Taigi, e. sveikatos terminas nusako šiuolaikinių informacijos ir komunikacijos technologijų panaudojimą tenkinat gyventojų, pacientų, sveikatos priežiūros specialistų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir administratorių (Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa, kitos sveikatos sistemą administruojančios institucijos) poreikius [23].
Analizuojant e. sveikatos sistemos teorinę apibrėžtį, labai svarbu išskirti ir paminėti elektroninio paciento (toliau – e. pacientas) terminą. Literatūroje e. paciento sąvoka apibrėžiama kaip sveikatos priežiūros paslaugų naudotojas, kuris yra pilnai įsitraukęs į gydymo procesą ir save jaučia kaip lygiavertį partnerį su gydytoju. E. pacientas įsitraukia į gydymo procesą, bei kaupia ir ieško informacijos apie savo ar savo aplinkinių sveikatos būklę (kaip ją palaikyti ar pagerinti), pasinaudodamas komunikacines technologijų priemones [86]. Kiti autoriai analizuodami paciento dalyvavimo sveikatos priežiūros sistemoje aspektus, paciento įsitraukimą vertina kaip labai palankų reiškinį visam gydymo ir sveikatos apsaugos procesui [60, 61, 73].
Analizuojamame išankstinės pacientų registracijos internetu kontekste, svarbu žinoti, kas sąlygoja paciento nusiteikimą įsitraukti ir dalyvauti visame sveikatos priežiūros procese, tame tarpe ir naudojantis e. sveikatos paslaugomis. Remiantis literatūroje aprašytų tyrimų duomenimis, paciento dalyvavimą sveikatos priežiūros sistemoje įtakoja vidiniai ir išoriniai veiksniai. Tai yra fizinis pajėgumas įsitraukti, noras ir gebėjimas priimti racionalius sprendimus, požiūris į savo sveikatos priežiūrą, kultūrinis kontekstas, noras būti „geru“ pacientu, medicininių ir informacinių technologijų žinių lygis, ankstesnės patirtys naudojantis informacinėmis sistemomis ir sveikatos priežiūros paslaugomis. Taip pat ir sociodemografiniai pacientų rodikliai, tokie kaip amžius, lytis, išsilavinimas, gyvenamoji vietovė, pajamos [60, 61].
1.1.1 E. sveikatos sistemos susiformavimo prielaidos ir trumpas e. sveikatos paslaugų aptarimas
Šiame skyriuje apžvelgiamos e. sveikatos formavimosi prielaidos bei susiformavimo aspektai Lietuvoje.
Literatūroje aprašoma [1], kad viena pagrindinių e. sveikatos sistemos formavimosi prielaidų yra organizaciniai pokyčiai ir vis didėjantis poreikis didinti sveikatos apsaugos veiklos efektyvumą. Vis augantys pacientų poreikiai sąlygoja sveikatos apsaugos organizacinius pokyčius, efektyvumo didinimo kontekste, kurie šiuolaikinėje aplinkoje yra nebeįsivaizduojami be informacijos ir komunikacijos technologijų panaudojimo [1].
Augantys pacientų poreikiai ir atsirandanti sveikatos apsaugos sistemos veiklos optimizavimo būtinybė, suformavo pagrindines e. sveikatos susiformavimo priežastis: būtinybė sumažinti kaštus ir padidinti nacionalinės sveikatos apsaugos veiklos efektyvumą; būtinybė suteikti sveikatos priežiūros paslaugas visiems, visur ir visada; būtinybė pagerinti ir optimizuoti sveikatos priežiūros personalo darbą; būtinybė teikti labiau personalizuotas paslaugas, bei
nuolatinis sveikatos paslaugų aptarnavimo lygio augimas [84]. Šios e. sveikatos sistemos susiformavimo priežastys lėmė sistemos formavimosi pradžią ir Lietuvoje.
Lietuvoje iki 1990 m. buvo sukurta plati ir išplėtota stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų sistema. Tuo tarpu, pirmine sveikatos priežiūra, kaip ir šiomis dienomis, rūpinosi poliklinikos, kuriose dirbo įvairių sričių specialistai. Visa sistema buvo paremta siaura gydytojų specializacija. Tokia sistema galėjo būti efektyvi, iki tam tikro lygmens, ir aptarnauti visą visuomenę, tik totalitarinės sistemos sąlygomis. Sovietinė centralizuota ir hierarchinė biurokratija apėmė ir sveikatos priežiūros sistemą ir reiškėsi per visuotinę socialinę kontrolę, visuotinį užimtumą bei visuotinį vaikų įtraukimą į švietimo įstaigas. Atkūrus nepriklausomybę, siekiant prisitaikyti prie naujų sąlygų, teko keisti sveikatos paslaugų sistemą, susitaikyti su atsirandančia socialine diferenciacija, užribio grupių atsiradimu ir prisitaikyti prie vartotojiškos visuomenės modelio [37].
Rengiantis narystei Europos Sąjungoje (toliau - ES), Lietuvoje buvo siekiama gerinti teikiamų sveikatos paslaugų efektyvumą panaudojant naujausias informacines komunikacines technologijas [68]:
2000 m. buvo priimta daug teisės aktų, reglamentuojančių informacinių technologijų kūrimą ir plėtrą (pavyzdžiui, elektroninio parašo įstatymas, reglamentuojantis patikimą ir teisiškai reikšmingą keitimąsi informacija tarp informacinės visuomenės paslaugų gavėjų);
2001 m. patvirtinta Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros koncepcija, atsižvelgiant į iniciatyvos „e. Europa“ keliamus prioritetus, orientuojantis į visuomenės sveikatos gerinimą patikimos ir lengvai prieinamos, informacinių technologijų galimybių panaudojimu grindžiamos informacijos apie sveikatą pagrindu.
2000–2011 m. Lietuvos nacionalinėje informacinės visuomenės plėtros strategijoje nustatytos ilgalaikės informacinės visuomenės plėtros gairės bei būtinų struktūrinių socialinių-ekonominių pertvarkymų priemonės, orientuojantis į informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtrą bei valstybės valdymo, verslo, prekybos, paslaugų, finansų ir kitų sričių nepopierinės informacinės technologijos įteisinimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 m. programos įgyvendinimo
priemonių plane keliami uždaviniai vykdyti ligų prevenciją, sveikatos ugdymą, mažinti šalies gyventojų sveikatos būklės netolygumus bei parengti Informacinės sveikatos sistemos plėtros programos projektą.
2002 m. įsteigta elektroninio parašo priežiūros institucija, nustatyti visi elektroninio parašo naudojimo reikalavimai.
2002 m. patvirtinta Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikė strategija, kurioje informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtrai teikiama išskirtinė reikšmė.
2002 m. patvirtinta Informacinės sveikatos sistemos plėtros programa, kurios pagrindinis tikslas – gerinti paslaugų efektyvumą, kokybę bei prieinamumą panaudojant patikimą sveikatos informaciją, pagrįstą šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimu.
Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2003 m. detaliajame plane numatyti tikslai ir priemonės, kuriomis siekiama gerinti visuomenės sveikatą remiantis patikima ir lengvai prieinama sveikatos informacija, pagrįsta informacinių technologijų galimybių naudojimu.
2005 m. patvirtinta Nacionalinė informacinės visuomenės plėtros strategija, kur vienas svarbiausių tikslų – gerinti visuomenės sveikatą remiantis patikima ir lengvai prieinama informacinių technologijų galimybių panaudojimu grindžiama informacija apie sveikatą.
2007 m. patvirtinta Nacionalinė e. sveikatos 2007–2015 m. strategija, kur orientuojamasi į paslaugų gyventojams ir pacientams kūrimą bei plėtrą, sveikatos priežiūros įstaigų informacinių kūrimą, diegimą, palaikymą ir plėtrą, klinikinių sprendimų palaikymo priemonių diegimą, medicininių vaizdų valdymo ir telemedicinos priemonių diegimą, valdymo, statistikos ir atsiskaitymo ataskaitų, analizės priemonių diegimą.
2008 m. Nacionalinės informacinės visuomenės plėtros strategijos įgyvendinimo priemonėse pateikti pagrindiniai elektroninės informacijos saugos užtikrinimo principai, tikslai, uždaviniai bei jų įgyvendinimas valstybės institucijų valdomose informacinėse sistemose, aiškiai apibrėžiant funkcinę atsakomybę ir atskaitomybę. 2005-2010 m. patvirtinta Lietuvos sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo
programa, kurioje medicinos paslaugų prieinamumas apibrėžiamas kaip valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei [10].
2010 m. patvirtinta e. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programa, kuria siekiama subalansuoti esamas ir naujai atsirandančias informacinių ir ryšių technologijų diegimo galimybes, nacionalines bei globalias tendencijas, artimiausio ir tolesnio laikotarpio sveikatos apsaugos reikmes taip, kad būtų užtikrinta evoliucinė Lietuvos e. sveikatos sistemos plėtra, nuosekliai gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę [41].
Taigi Lietuvai įstojus į ES ir dėl vis augančių pacientų poreikių, atsirandant sveikatos priežiūros sistemos optimizavimo ir efektyvumo didinimo prielaidoms, iškilo nauji iššūkiai tiek įsitraukiant į elektroninę Europos erdvę, tiek kuriant kokybišką informacinę ir žinių visuomenę. Šie iššūkiai sukūrė pagrindą rastis ir plėtotis e. sveikatos sistemai Lietuvoje [67].
Lietuvoje susiformavus e. sveikatos sistemos formavimosi priežastims, Lietuvoje pradėjo kurtis e. sveikatos sistema. Kurios priemonės ir tikslai, anot Lietuvos sveikatos strategijos tarnauja gyventojams ir pacientams [41]. Kai kurios paslaugos gyventojams ir pacientams teikiamos tiesiogiai, tame tarpe ir išankstinė pacientų registracija internetu, o kitos, dalyvaujant sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams. Pacientų informavimas, konsultavimas, registravimas, asmens sveikatos informacijos suteikimas yra priemonės, orientuotos tiesiogiai į pacientą, ir sudarančios e. sveikatos sistemos e. paslaugų pagrindą [39].
Lietuvos sveikatos strategijoje yra išskiriamos pagrindinės e. sveikatos paslaugų sritys: Ilgalaikės stebėsenos ir priežiūros paslaugos; šeimos gydytojo paslaugos, kurios išskiriamos kaip didžiausią vertę kuriančios, dėl šiame lygmenyje užtikrinamų esminių sveikatos paslaugų funkcijų. Todėl šios srities e. sveikatos paslaugų plėtra turėtų būti sparčiausia. Ši e. sveikatos paslaugų grupė apima ir registracijos pas gydytojus internetu paslaugą; specializuotos ambulatorinės paslaugos, stacionarinės paslaugos, nacionalinis paslaugų valdymas bei sveikatos informavimo paslaugos [39].
Apibendrinant galime teigti, kad atsirandant sveikatos apsaugos sistemos optimizavimo ir efektyvumo didinimo, dėl augančių pacientų reikalavimų, poreikiui, susiformavo e. sveikatos sistemos formavimosi ir plėtros prielaidos. E. sveikatos sistema yra orientuota į paslaugas, kurias formuojant ir plėtojant, didžiausias dėmesys turėtų būti orientuotas į šeimos gydytojų teikiamas e. sveikatos paslaugas, kurios dalimi ir yra išankstinės pacientų registracijos sistema. Dėl šios e. sveikatos paslaugų srities užtikrinamų paslaugų svarbos.
1.1.2 Elektroninės sveikatos paslaugų prieinamumas informacinės visuomenės plėtros kontekste
Akivaizdu, kad pagrindinis veiksnys įtakojantis e. sveikatos paslaugų prieinamumą pacientams yra informacinės visuomenės plėtra Lietuvoje. Anot Klimavičiūtės R. (2012), pacientų informuotumas apie e. sveikatos paslaugas Lietuvoje yra susijęs su interneto naudojimu. Apie visas e. sveikatos paslaugas daugiau žinojo internetą naudojantys pacientai. Net 86,1 proc. pacientų, teigiančių žinant e. sveikatos paslaugas, buvo interneto naudotojai ir tik 13,9 proc. pacientų, nesinaudojančių internetu, žinojo apie e. sveikatos paslaugas [36].
Lentelėje (žr. 1.1 lent.), pateikiamas internetą naudojančių ir nenaudojančių pacientų, žinančių apie e. sveikatos paslaugas, pasiskirstymas.
1.1 lentelė. Apie e. sveikatos paslaugas žinančių pacientų pasiskirstymas pagal naudojimasi internetu
E. sveikatos paslaugos
Informuoti apie paslaugas pacientai Interneto naudotojai
(proc.)
Nesinaudojantys internetu (proc.)
Registracija pas gydytoją internetu 85,9 14,1
P<0,0001
Elektroninis sveikatos įrašas internete 86,9 13,1
P<0,0001 Siuntimo išdavimas tyrimui ar konsultacijai
internetu
85,4 14,6
P=0,002
Recepto išdavimas ar pratęsimas internetu 76,7 23,3
P=0,107
Nuotolinės gydytojo konsultacijos 87,0 13,0
P=0,014 Pacientų sveikatos mokymo internetu e-paslaugos
(nuotolinis mokymas)
85,7 14,3
P=0,027
Sveikatos informaciniai portalai internete 89,2 10,8
P<0,0001 Dalyvavimas pacientų savitarpio pagalbos
grupėse internete (pacientų forumai, chat‘ai)
88,5 11,5
P=0,005 Šaltinis: parengta darbo autoriaus pagal Klimavičiūtė R. (2012)
Taigi, interneto skverbtis Lietuvoje yra svarbus veiksnys, susijęs su gyventojų informuotumu apie e. sveikatos paslaugas ir formuojant e. sveikatos paslaugų prieinamumo prielaidą. Darbo autoriaus nuomone, e. sveikatos paslaugų prieinamumo prielaidas, informacinės visuomenės plėtros kontekste, formuoja šie veiksniai:
Interneto abonentų skaičius Lietuvoje;
Interneto prieigą turinčių namų ūkių skaičius;
Namų ūkių apsirūpinimas asmeniniais kompiuteriais ir kitais įrenginiais; E. viešųjų paslaugų pasiekiamumo lygis;
E. viešųjų paslaugų naudojamumas Lietuvoje.
Remiantis Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, Lietuvoje pastebimas didėjantis interneto paslaugų naudojimas [89].
Nors interneto paslaugų teikėjų skaičius beveik nepakito (2012 metais buvo įregistruoti 103 teikėjai, 2013 metais – 100, 2014 – 104 teikėjai), tačiau bendras gyventojų, besinaudojančių internetu, skaičius 2015 metais išaugo 6,9 procentų (lyginant su 2014 metų duomenimis) (žr. 1.1 pav.).
1.1 pav. Interneto abonentų skaičius Lietuvoje, 2012 – 2015 m. (vnt.)
Šaltinis: parengta darbo autoriaus pagal Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos pranešimą: 2015 m. IV ketvirtį vykdytos elektroninių) ryšių veiklos ataskaita pagal
elektroninių ryšių operatorių ir paslaugų teikėjų pateiktą informaciją
Europoje atlikto tyrimo duomenimis [43], per metus (2013 m. III ketv. – 2014 m. III ketv.) plačiajuosčio interneto prieigos abonentų skvarba daugiausiai išaugo Bulgarijoje (3,6 procentinio punkto), Lietuvoje (3,5 procentinio punkto) ir Šveicarijoje (3,4 procentinio punkto). Lietuvoje plačiajuosčio interneto prieigos abonentų skvarba išaugo du kartus daugiau nei ES ir
989 200 1 054 400 1 110 517 1 187 148 980 000 1 030 000 1 080 000 1 130 000 1 180 000 1 230 000 2012 2013 2014 2015 Int er net o abon ent ų skai či us L iet uvoje Metai
Norvegijos bei Baltarusijos šalių vidurkis. Ir Lietuva, pagal plačiajuosčio interneto prieigos abonentų skvarbą yra lyderė tarp ES ir Norvegijos bei Baltarusijos valstybių.
Interneto paslaugų prieigos galimybės Lietuvoje augo ir 2014 metais apėmė du trečdalius namų ūkių, iš kurių net 70,1 proc. sudaro turintys prieigą prie interneto miestuose, o 57,5 proc. – kaimuose (žr.1.2 pav.).
1.2 pav. Interneto prieigą namuose turintys namų ūkiai (proc.)
Šaltinis: parengta darbo autoriaus pagal Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos pranešimą: 2015 m. IV ketvirtį vykdytos elektroninių) ryšių veiklos ataskaita pagal
elektroninių ryšių operatorių ir paslaugų teikėjų pateiktą informaciją
Kartu su interneto paslaugų naudojimo augimu Lietuvoje ir toliau pastebimas namų ūkių apsirūpinimo kompiuteriais bei mobiliaisiais įrenginiais prieaugis. 2014 metų duomenimis1, namų ūkiuose populiariausias įrenginys yra mobilusis telefonas, kurį turi 95,8 procentų namų ūkių (žr. 1.3 pav.). Kiti įrenginiai, kurių pagalba gyventojai gali naudotis interneto paslaugomis, taip pat aptinkami daugelyje namų ūkių – du trečdaliai gyventojų turi asmeninį kompiuterį, beveik pusę – nešiojamąjį, planšetinį ar delninį kompiuterį [89].
1 Pateikiama informacija apie namų ūkius, kurių bent vienas narys ne vyresnis kaip 74 metų amžiaus.
67,6 71,8 70,1 45,2 50,4 57,5 60,1 64,7 66 0 10 20 30 40 50 60 70 80 2012 2013 2014 P roc ent ai Metai Mieste Kaime
1.3 pav. Namų ūkiai, turintys išvardintus įrenginius 2014 m. (proc.)
Šaltinis: parengta darbo autoriaus pagal Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos pranešimą: 2015 m. IV ketvirtį vykdytos elektroninių) ryšių veiklos ataskaita pagal
elektroninių ryšių operatorių ir paslaugų teikėjų pateiktą informaciją
Lyginant su 2012 metais, stabilų augimą išlaiko visų namų ūkių apsirūpinimas asmeniniais kompiuteriais – įrenginius savo namuose turi apie du trečdaliai gyventojų. Nepaisant gyventojų kaimuose mažėjimo, prieigos prie interneto galimybė šiose vietose jau perkopė 50 procentų ir 2014 metų duomenimis sudaro 56,8 proc. (žr. 1.4 pav.) [89].
70,7 51,1 96,7 56,8 40,3 93,4 73,9 55,1 97,4 65,7 44,6 96,1 66,2 47,5 95,8 0 20 40 60 80 100 120
Asmeninis kompiuteris Nešiojamas, planšetinis ar delninis kompiuteris Mobilusis telefonas P roc ent ai Mieste Kaime
Iš jų 5 didžiuosiuose miestuose iš jų kituose miestuose Visi namų ūkiai
1.4 pav. Namų ūkių apsirūpinimas asmeniniais kompiuteriais, 2012 – 2014 m. (proc.) Šaltinis: parengta darbo autoriaus pagal Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos pranešimą: 2015 m. IV ketvirtį vykdytos elektroninių) ryšių veiklos ataskaita pagal
elektroninių ryšių operatorių ir paslaugų teikėjų pateiktą informaciją
Atsižvelgiant į didelį ir nuolat augantį internetu besinaudojančių ir kompiuterius bei mobiliuosius įrenginius turinčių gyventojų skaičių, Lietuvoje fiksuojamas itin aukštas viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę procentas. 2014 metais pagrindinių viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę lygis sudaro 95 proc. (palyginimui, 2012 metais jis buvo 87 proc., 2013 metais – 91 proc.) (žr. 1.5 pav.). Viešųjų el. paslaugų verslui dalis per šiuos metus nekito (98 procentai), tuo tarpu viešųjų el. paslaugų gyventojams dalis siekė 93,3 procento (2012 metais – 79 proc., 2013 metais – 86 proc.) [43].
1.5 pav. Internetu pasiekiamų pagrindinių viešųjų el. paslaugų lygis, 2012 – 2014 m. (proc.)
Šaltinis: parengta darbo autoriaus pagal Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos pranešimą: 2015 m. IV ketvirtį vykdytos elektroninių) ryšių veiklos ataskaita pagal
elektroninių ryšių operatorių ir paslaugų teikėjų pateiktą informaciją
69 72,4 70,7 48,4 52,7 56,8 62,1 65,9 66,2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 2012 2013 2014 P roc ent ai Metai Mieste Kaime
Visų namų ūkiai
87 91 95 98 98 98 79 86 93,3 60 65 70 75 80 85 90 95 100 2012 2013 2014 P roc ent ai Metai
Viešosios el. paslaugos
Viešosios el. paslaugos verslui
Viešosios el. paslaugos gyventojams
Lietuvoje taip pat pastebimas ir valstybės bei savivaldybių įstaigų teikiamų viešųjų el. paslaugų skaičiaus prieaugis. Lyginant 2012 ir 2014 metų duomenis, interneto svetaines turinčių minėtų įstaigų skaičius išaugo daugiau nei 3 procentais ir 2014 metais sudarė 94,4 proc. [43].
Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie susisiekimo ministerijos (toliau – IVPK) užsakyto tyrimo duomenimis, valstybės institucijų interneto svetainėse gyventojai dažniausiai lankosi su tikslu užpildyti elektronines deklaracijas, įvairių prašymų formas (61 proc.), taip pat ieško bendrosios informacijos apie instituciją ar jos veiklą (46 proc.), ar informacijos apie institucijos teikiamas paslaugas ir jų gavimo tvarką (40 proc.), taip pat ieško darbuotojų, jų kontaktinės informacijos (35 proc.), siunčiasi įvairius prašymus, formas skirtas pildyti popieriuje (31 proc.). Pagrindiniai barjerai, kodėl nesilankoma viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėse – tai poreikio ar būtinybės nebuvimas. Kitos priežastys, tokios kaip sudėtingumas naudotis, informacijos neradimas ir panašiai mažėja. Iš 1.6 paveiksle pateiktų duomenų matyti, jog net 19 proc. gyventojų naudojo su sveikatos apsauga susijusias e. paslaugas [26].
1.6 pav. Gyventojų naudojimasis elektroninėmis paslaugomis, 2012 – 2014 m. (proc.) Šaltinis: parengta darbo autoriaus pagal Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės plėtros 2014 metų apžvalgą
2 1 1 7 1 5 7 10 10 15 13 16 2 1 7 4 4 7 7 14 14 19 18 2 1 7 6 5 11 9 13 15 19 23 0 5 10 15 20 25
Gimimo, mirties, santuokos ar ištuokos liudijimai Pareiškimai/pranešimai policijai
Leidimų statyboms išdavimas Automobilių registracija Gyvenamosios vietos deklaravimas Priėmimas į aukštąsias mokyklas Viešųjų bibliotekų paslaugos Asmens dokumentai Socialinė parama Lietuvos darbo biržos paslaugos Su sveikatos apsauga susijusios paslaugos Pajamų mokesčio deklaracija
Procentai
Kadangi didesnė dalis interneto naudotojų žino apie e. sveikatos paslaugas, tame tarpe ir apie registraciją pas gydytoją internetu, nei nesinaudojantys internetu [36], o e. sveikatos paslaugomis naudojasi tik apie jas informuoti gyventojai [11], todėl galima daryti prielaidą, kad interneto abonentų skaičiaus didėjimas Lietuvoje, sudaro prielaidas didėti apie e. sveikatos paslaugas žinančių ir jomis besinaudojančių gyventojų skaičiui.
1.2 Išankstinės pacientų registracijos sistema Lietuvoje
Šiame skyriuje apžvelgiamos Išankstines pacientų registracijos sistemos susiformavimo prielaidos Lietuvoje, aptariama jos nauda naudotojų aspektais ir analizuojamas sistemos žinotojas bei naudotojas, iš Lietuvoje ir užsienyje atliktų tyrimų rezultatų suformuojant registracijos internetu sistemos žinotojo ir naudotojo portretus.
Iki 2008 m. beveik visose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose išankstinė pacientų registracija buvo neautomatizuota. Pacientų registravimas pas gydytojus buvo vykdomas naudojant popierinius žurnalus, pacientui skambinant telefonu arba atvykstant į įstaigą ir laukiant gyvoje eilėje prie registracijos langelio arba pacientai atvykdavo be išankstinės registracijos ir sudarydavo gyvas eiles prie gydytojų kabinetų. Išankstines pacientų registracijas vykdant popieriniuose registracijos žurnaluose, neįmanoma sujungti skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų informacijos srautų: pacientui praktiškai neįmanoma pasirinkti tinkamiausio gydytojo ar laiko, norint apsilankyti skirtingose įstaigose. Taip pat, su popieriniu registracijos žurnalu vienu metu gali dirbti tik viena registratorė, tik vienoje darbo vietoje. Tai yra tiesioginis efektyvaus registratorės darbo apribojimas, to pasekoje susidaro eilės prie registracijos langelių, blokuojamos telefono linijos. Išanalizavus pacientų registraciją įprastiniu būdu, galima išskirti esmines problemas, kurioms spręsti buvo kuriama nacionalinė išankstinės pacientų registracijos sistema:
Pacientai sugaišta daug laiko registruodamiesi ir laukdami gydytojo priėmimo; Apribojamos pacientų pasirinkimo galimybės;
Neefektyviai išnaudojami įstaigų žmogiškieji ištekliai;
Neefektyvus gydymo įstaigų valdymas dėl nepakankamų informacijos srautų.
Akivaizdu, kad tokios sistemos efektyvumas ir operatyvumas yra žemas ir netenkina nei sveikatos apsaugos paslaugų vartotojo, nei paslaugų tiekėjo poreikių. Dauguma registracijos sistemos grandžių yra neefektyvios, todėl sunaudojama pernelyg daug žmogiškųjų išteklių, pacientų ir darbuotojų laiko ir materialinių sąnaudų įprastoms operacijoms atlikti. Todėl, pasinaudojant ES struktūrinių fondų lėšomis, pagal Lietuvos 2004-2006 metų Bendrojo
programavimo dokumento 3.3 priemonę „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“, 2005 m. buvo pradėta kurti išankstinės pacientų registracijos sistema sergu.lt. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos kartu su 19 partnerių, 2008 m. įgyvendino projektą "Išankstinės pacientų registracijos sistema", kuris kainavo 7,4 mln. litų [55].
Įgyvendinus projektą, sukurta IPRS, sujungė 20 didžiausių Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių, Panevėžio, Telšių ir Utenos, pacientų registracijos sistemas. Iki 2015 m. sistema jau jungė 31 valstybinę pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, 10 privačias sveikatos priežiūros įstaigas ir 37-ias kitas sveikatos priežiūros įstaigas (ligonines, reabilitacijos centrus ir kt.). Per pirmuosius veiklos metus, 6 proc. visų, į IPRS įtrauktų įstaigų, išankstinių registracijų pas gydytojus, buvo atlikta naudojantis sistema (sergu.lt). Tuo tarpu, iki 2015 m. sistemoje jau buvo užregistruota apie 900 000 pacientų ir atlikta daugiau kaip 15 mln. registracijų. Iš kurių patys pacientai registravosi daugiau kaip 1,5 mln. kartų. Prie sistemos bent kartą buvo prisijungę daugiau kaip 300 000 unikalių naudotojų [27].
Realizuota IPRS sukūrė galimybes:
Įstaigos registratūros darbuotojams ir pacientams rezervuoti laiką gydytojo priėmimui internetu;
Pacientams rinktis gydytojus iš skirtingų gydymo įstaigų;
Pacientas automatiškai informuojamas (SMS žinute arba el. paštu) apie būsimą apsilankymą;
Pacientas ar įstaigos registratūros darbuotojas gali atšaukti apsilankymą;
Sistemoje užsiregistravęs pacientas internete gali stebėti visus savo planuojamus ir įvykusius apsilankymus [38].
Įdiegus išankstinę pacientų registracijos sistemą, naudą patiria ne tik pacientai, bet ir įstaigų registratorės, gydytojai bei administratoriai.
Išankstinės pacientų registracijos sistemos nauda pacientui:
Sistemoje pacientas gali pasirinkti skirtingų sveikatos priežiūros lygių gydytoją iš skirtingų gydymo institucijų;
Pacientas gali peržiūrėti sveikatos priežiūros įstaigas ir sąrašą išfiltruoti pagal įstaigoje dirbančius sveikatos priežiūros specialistus, pagal gydytojo vardą, pavardę, specializaciją ar konsultavimo valandas. Pacientui suteikiama galimybė pasirinkti vizitą pas specialistą, atsižvelgiant į jo poreikius bei galimybes. Pacientas gali ramiai
pasirinkti specialistą bei jam tinkamus priėmimo laikus, išvengiant streso, kuomet skambinama į registratūrą ir patiriamas spaudimas greičiau pasirinkti tinkamą apsilankymo laiką. Taip pat, išvengiama spaudimo pasirinkti apsilankymą pas tą specialistą, kurį siūlo registratorė, nes paciento registravimo metu, registratorės įprastai siūlo specialistus, kurie yra mažiausiai populiarūs ir jų darbo krūvis yra mažesnis.
Pacientams, kurie vis tik linkę registruotis telefonu, buvo įsteigtas registracijos telefonu centras. Pacientai bet kuriuo dienos metu gali paskambinti trumpuoju telefono numeriu 1815 ir užsiregistruoti pas reikiamą specialistą.
Pacientas sistemoje gali matyti savo įvykusius ir būsimus vizitus bei juos koreguoti pasikeitus aplinkybėms. Taip sveikatos priežiūros įstaigos gali sumažinti užsiregistravusių ir neatvykstančių pacientų skaičių. O tai leidžia taupyti įstaigos finansinius ir žmogiškuosius išteklius.
Pacientas užsiregistravęs sistemoje gauna SMS žinutę su patvirtinimu, jog jis yra registruotas naudotojas. Taip pat, pacientas informuojamas apie atliktą registraciją pas gydytoją, registracijos laiko pakeitimus, apsilankymo atšaukimą ir kitais svarbiais klausimais [55].
Išankstinės pacientų registracijos sistemos nauda gydytojams:
Gydytojai gali peržiūrėti pas juos užsiregistravusius pacientus bei jų nusiskundimus. Žinodami atvykstančius pacientus ir jų nusiskundimus, gydytojai gali iš anksto pasirengti pacientų atvykimui ir atvykus pacientui gali daugiau laiko skirti tiesioginiam bendravimui. Tai sukuria geresnes paciento ir gydytojo bendradarbiavimo galimybes.
Pacientai visuomet gali atšaukti savo apsilankymo laiką, taip pat, SMS žinute jiems yra primenama apie artėjantį vizitą. Todėl sumažėja neatvykstančių pacientų skaičius. To pasekoje taupomas gydytojų darbo laikas ir gydytojams netenka laukti neatvykstančių pacientų.
Gydytojai gali tiesiogiai susisiekti su pas juos užsiregistravusiais pacientais ir pranešti apie priėmimo laiko pasikeitimus ar priminti apsilankymo laiką.
Trumpuoju registracijos numeriu pacientas gali ne tik užsiregistruoti apsilankymui pas gydytoją, bet jis gali ir įrašyti skundą. Todėl gydytojas gali gauti savo pacientų
grįžtamąjį ryšį apie pacientams suteiktas paslaugas. O tai leidžia gydytojui pačiam įvertinti savo darbo kokybę ir tobulėti.
Naudodamiesi sistema, gydytojai gali matyti savo siųstų pacientų, kitų specialistų konsultacijoms, būseną [55].
Išankstinės pacientų registracijos sistemos nauda sveikatos priežiūros įstaigų registratorėms:
Įdiegus išankstinę pacientų registracijos sistemą, sumažėjo registratorių darbo krūvis, sumažėjant eilėmis prie registracijos langelių ir skambučiams telefonu.
Sumažėjus „popierinio darbo“ registratorės gali susikoncentruoti kokybiškam darbui ir konsultacijų pacientams suteikimui.
Vienu metu daugiau nei viena registratorė gali dirbti su vienu registracijos žurnalu. Duomenys apie pakoreguotas rezervacijas yra saugomi atskiroje duomenų bazėje.
Taip siekiama išvengti klaidingų registracijų [55].
Išankstinės pacientų registracijos sistemos nauda sveikatos priežiūros įstaigų administratoriams:
Sveikatos priežiūros įstaigų administratoriai gali stebėti planuojamą gydytojų darbo apkrovą ir paskirstyti pacientų srautus.
Sumažėjus įstaigos registratorių darbo krūviui, leidžia joms priskirti kitas užduotis. Kadangi pacientų registracijos procesas tapo automatizuotas, todėl galima atlikti
statistines apsilankymų analizes ir priimti įstaigos resursų valdymo ir plėtros sprendimus [70].
Nors išankstinės pacientų registracijos sistemos tikslas yra į vieną tinklą sujungti visas sveikatos priežiūros įstaigas, kad pacientų registracija būtų vykdoma per vieną, nacionalinį apsilankymų rezervavimų portalą, tačiau sveikatos priežiūros įstaigos vis dar naudoja ir kitus pacientų apsilankymų rezervavimų būdus. T. y. pacientai vis dar aktyviai registruojami atvykus į sveikatos priežiūros įstaigą, telefonu. Taip pat, sveikatos priežiūros įstaigos, be nacionalinės pacientų registracijos sistemos, yra įsidiegusios ir vidines pacientų registracijos sistemas (žr. 1.2 lent.). Išanalizavę įstaigų, kurios buvo įtrauktos į darbo tyrimą, internetinius puslapius [4, 6, 8, 17, 18, 22, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 49, 52, 53, 63, 70, 72, 75, 76, 77, 79, 80, 81], nustatėme, kad 18, 5 proc. (5) sveikatos priežiūros įstaigos naudoja savo vidines pacientų registracijos sistemas internetu. 60 proc. (3) įstaigų, kurios naudojo vidines pacientų registracijos sistemas internetu, nepateikė nuorodų į sergu.lt svetainę.
1.2 lentelė. Į tyrimą įtrauktų įstaigų naudojamos išankstinės pacientų registracijos sistemos Įstaiga Tu ri in te rn etin į p u sla p į Tu ri vid in ę p ac ientų re gistr ac ijo s siste m ą Pa te ik ia n uo ro dą į se rg u .lt
Alytaus rajono savivaldybės PSPC -
Anykščių rajono savivaldybės PSPC -
Aukštadvario PSPC -
Biržų rajono savivaldybės poliklinika -
Druskininkų PSPC -
Elektrėnų PSPC -
Grigiškių SPC -
Jonavos PSPC -
Karoliniškių poliklinika -
Kauno centro poliklinika -
Kauno Dainavos poliklinika -
Kauno Kalniečių poliklinika
Kauno klinikų Šeimos medicinos klinika -
-Kauno Šilainių poliklinika
-Marijampolės PSPC -
Panevėžio miesto poliklinika -
Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika -
Rokiškio PASPC - - Šeškinės poliklinika -Tauragės rajono PSPC - Trakų PSPC - Ukmergės PSPC - Utenos PSPC - Varėnos PSPC -
Vilniaus centro poliklinika
-Vilniaus rajono centrinė poliklinika -
-Vilniaus rajono Nemenčinės poliklinika
Šaltinis: į tyrimą įtrauktų sveikatos priežiūros įstaigų internetiniai puslapiai
1.2.1 Informuotumas apie išankstinę pacientų registracijos sistemą
Išankstinės pacientų registracijos internetu naudotojai yra sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai bei pacientai. Tačiau pagrindiniai naudotojai, į kuriuos yra orientuota visa sveikatos apsaugos sistema, yra pacientai.
Caronkutė E. ir Mikulskienė B. (2014) teigia, kad norint tobulinti e. sveikatos sistemą ir padidinti gyventojų naudojimąsi e. sveikatos paslaugomis, tame tarpe ir išankstine pacientų registracija internetu, reikia žinoti apie sistemos trūkumus. E. sveikatos prieinamumą rodo jos naudotojai ir jų noras naudotis sukurtomis e. sveikatos paslaugomis. Taigi, žinant e. sveikatos paslaugų naudotojo portretą, t. y. kokie gyventojai naudojasi arba yra labiau linkę naudotis e. sveikatos paslaugomis, galima gauti informacijos apie veikiančios sistemos trūkumus, ieškoti sprendimų, kaip pritraukti kitus naudotojus [11].
Šiame skyriuje yra analizuojami Lietuvoje bei užsienyje atliktų tyrimų duomenys. Siekiant išsiaiškinti registracijos internetu sistemos, kaip e. sveikatos paslaugų sudedamosios dalies, žinotojo ir naudotojo portretus. Pabrėžtina, kad Lietuvoje nėra atliktų tyrimų, kurie analizuotų konkrečia išankstinės pacientų registracijos sistemą sergu.lt besinaudojančius ir apie ją žinančius pacientus.
Naudotojo portretas, tai yra tiksli ir glausta surinktų duomenų apie realius naudotojus santrauka. Naudotojo portretą reikia atskirti nuo personos aprašymo ir neanalizuoti naudotojų patirčių, kaip naudotojas elgiasi, jaučiasi ar galvoja. Įprastai naudotojo portretas yra beasmenis, abstraktus aprašomų demografinių – socialinių rodiklių rinkinys [24]. Kuris atskleidžia tam tikrai tiksliniai naudotojų grupei būdingus bruožus ir leidžia prognozuoti kitų naudotojų elgesį. Naudotojo portretas yra viena iš e. sveikatos paslaugų tinkamumo gerinimo priemonių ir yra svarbus etapas siekiant nustatyti, kokie asmenys turėtų būti įtraukti į išankstinės pacientų registracijos sistemos internetu projektavimą [57]. 1.3 lentelėje pateikiami duomenys, kokios charakteristikos nagrinėjamos siekiant sukurti žinančių ir besinaudojančių išankstinės pacientų registracijos internetu paslaugomis portretus.
1.3 lentelė. Tyrimuose nagrinėjamos respondentų charakteristikos, kurios
analizuojamos sudarant žinančių ir besinaudojančių e. sveikatos paslaugomis, portretus
Tyrimas Nagrinėjamos charakteristikos L yt is A m ži us G yven am o ji vi et ovė Iš si lav ini m as V ei kla Šei m inė pad ėt is Pajam os N aud oj im os sv. Pasl aug om is dažnis Caronkutė E, Mikulskienė B, 2014 X X X X X X X X Weingart S. N, Rind D ir kt., 2006 Klimavičiūtė R., 2012 X X X X X X
