ELEKTRONINĖS SVEIKATOS PASLAUGŲ NAUDOJIMAS, POREIKIS BEI VEIKLOS POKYČIŲ VERTINIMAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS Sveikatos vadybos katedra

Jūratė Tylienė

ELEKTRONINĖS SVEIKATOS PASLAUGŲ NAUDOJIMAS, POREIKIS

BEI VEIKLOS POKYČIŲ VERTINIMAS

Magistro diplominis darbas

Darbo vadovas: Rima Kregždytė

SANTRAUKA

ELEKTRONINĖS SVEIKATOS PASLAUGŲ NAUDOJIMAS, POREIKIS BEI VEIKLOS POKYČIŲ VERTINIMAS

Jūratė Tylienė

Mokslinė vadovė doc. dr. Rima Kregždytė.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra.- Kaunas, 2014.- 120p.

Darbo tikslas Išanalizuoti ir įvertinti sveikatos priežiūros specialistų nuomonę apie įstaigoje diegiamos elektroninės sveikatos poreikį bei įtaką ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos pokyčiams.

Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti sveikatos priežiūros specialistų nuomonę apie e sveikatos įdiegimą gydymo įstaigose ir naudojimąsi e. sveikatos paslaugomis. 2. Įvertinti e. sveikatos paslaugų ambulatorinėje medicinos priežiūroje poreikį medicinos darbuotojų požiūriu. 3. Išanalizuoti ir palyginti poliklinikų sveikatos priežiūros specialistų nuomonę apie įdiegtų informacinių technologijų veiklos pokyčių poveikį sveikatos priežiūros paslaugų teikimui ir naudojimui.

Darbo metodika: Kiekybinis momentinis tyrimas atliktas 2013 gruodžio - 2014 sausio mėn. Tiriamųjų imtį sudarė medikai, administracijos ir statistikos darbuotojai, dirbantys Kėdainių miesto poliklinikose. Atlikta anoniminė anketinė apklausa (N = 154).

Rezultatai: Didžioji dalis apklaustų respondentų (73 proc.) teigė, kad kompiuteris jų darbo vietoje yra reikalingas, o geriau vertinantiems savo kompiuterinį raštingumą kompiuteris jų darbo vietoje būtinas.63 proc. gydytojų savo kompiuterinį raštingumą vertina, kaip vidutinį ar blogą.Pagrindine įstaigos informacine sistema naudojasi 93,1 proc. Kėdainių PSPC ir 59,7 proc. (p<0,05). Konsultacinės poliklinikos darbuotojų. Elektroninio nedarbingumo sistema reikšmingai dažniau naudojasi gydytojai (92,6 proc.).Reikšmingai (p<0,05) skiriasi PSPC ir poliklinikos darbuotojų nuomonės apie e.sveikatos diegimui svarbius veiksnius:pasitikėjimo vadovybe stoka svarbu 24 proc. ir 7 proc., atsakomybės padidėjimas - 28 proc. ir 12 proc., nesėkmių baimė - 23 proc. ir 9 proc., prastas darbo planavimas - 21 proc. ir 16 proc., nepakankamas kompiuterinis raštingumas - 51 proc. ir 40 proc. atitinkamų įstaigų darbuotojų. PSPC labiau (78 proc.) reikalaujama ir skatinamas kompiuterinis raštingumas nei poliklinikoje (36 proc.) (p<0,05). 91 proc. PSPC ir 64 proc. poliklinikos darbuotojų e.sveikatos sistema įstaigoje reikalinga. Įdiegus išankstinę registraciją ir sveikatos draudimo patikrinimą, pagerėjo 77 proc. didesnio raštingumo darbuotojų darbas. Medicininių vaizdų posistemė pagerino 27 proc. poliklinikos ir 8 proc. PSPC (p<0,05) darbuotojų darbą.

Išvados: 1. Kėdainių PSPC labiau nei Kėdainių konsultacinės poliklinikos darbuotojai naudojasi kompiuteriu darbo vietoje ir namuose, vertina kvalifikacijos tobulinimą, bendradarbiavimą tarp įstaigų, kartu diegiant ir valdant IS.Pagrindine įstaigos informacine sistema dažniau naudojasi VšĮ Kėdainių PSPC darbuotojai. Jie taip pat labiau mano, kad pasitikėjimo vadovybe stoka, atsakomybės padidėjimas, prastas darbo planavimas, nepakankamas kompiuterinis raštingumas yra svarbios problemos, diegiant e.sveikatą. 2. PSPC labiau nei konsultacinės poliklinikos darbuotojamse.sveikatos sistema reikalinga jų įstaigoje. 3. Įdiegus išankstinę registraciją ir draudimo patikrinimą, pagerėjo didesnio kompiuterinio raštingumo darbuotojų darbas. Medicininių vaizdų posistemė labiau pagerino Konsultacinės poliklinikos darbuotojų darbą.

Raktiniai žodžiai: e. sveikata, informacinės komunikacinės technologijos, asmens sveikatos priežiūros paslaugų pokyčiai.

SUMMARY

THE EVALUATION OF THE USE, DEMAND AND PERFORMANCE CHANGES OF E-HEALTH SERVICES

Jūratė Tylienė

Scientific adviser Doc. Dr. Rima Kregždienė

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health,Department of Health Management. – Kaunas, 2014. – 120p.

The aim of the study. To analyse and evaluate the opinions of health care specialists about the demand of eHealth and its impact on performance changes of outpatient health care institutions.

The tasks of the study.1. To analyse the opinions of health care specialists about eHealth implementation in medical institutions and the use of eHealth services. 2. To evaluate the demand of eHealth servicesinoutpatient health care according to health care specialists. 3. To analyse and compare the opinions of health care specialists in polyclinics about the influence of implemented information technology on health care services.

Study methods. The survey was conducted in December2013 – January 2014. Anonymous questionnaires (N=154) were distributed to health care specialists, administration staffand employees of statistics department in polyclinics of town Kedainiai.

Results.The major part (73%) of the respondents reported that a computer is required in their workplace, and the ones who considered their computer literacy skills as highclaimed it as necessity. 63% of doctors self-evaluated their computer literacy skills as intermediate or poor. The main IT system of the institution is used by 93,1 % of employees of Kedainiai PHCC and 59,7% of employees of Consultants Polyclinic. Electronic sick-list system is mainly (92,6%) used by doctors. There is a significant difference (p<0,05)in the opinions of the employees of PHCC and the employees of the polyclinic about important factors of eHealthimplementation, i.e., reliance on the authority - 24% and 7%; growth of responsibility - 28% and 12%; failure fear - 23% and 9%; poor work planning - 21% and 16%; insufficient computer literacy skills - 51% and 40% in the institutions mentioned. Computer literacy skillsare more required and encouraged in PHCC (78%) than in the polyclinic (36%) (p<0,05). 91% of the employees in PHCC and 64% of the polyclinic tended to think that eHealth system is necessary in the institution. The work of 77% of higher computer literacy employeesimproved when preliminary registry and verification of medical insurance were implemented .The subsystem of medical images improved the work of 27% of the employees in the polyclinic and 8% in PHCC (p<0,05).

Key findings.1.The employees of Kedainiai PHCC use computers in their work place and at home far more than the ones in Kedainiai Consultants Polyclinic. The employees of Kedainiai PHCC are also eager to be better specialists, to work together with employees of other institutions while implementing and handling IT system.The main IT system of the institution is used by the employees of Kedainiai PHCC more often. They also think that lack of reliance on the authority, growth of responsibility, poor work planning , insufficient computer literacy skills are very important problems whileimplementing eHealth. 2. The employees of Kedainiai PHCC need eHealth system in their work place much more than the employees of Kedainiai Consultants Polyclinic. 3. The work of higher computer literacy employees improved when preliminary registry and verification of medical insurance were implemented. The subsystem of medical images improved the work of the employees in the Consultants polyclinic

Mokslas nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, o visokia raida ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais.

(A. Einšteinas) Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei Doc. dr. Rimai Kregždytei už suteiktą pagalbą, vertingas konsultacijas ir patarimus rašant baigiamąjį magistrinių studijų darbą.

Dėkoju VSV dėstytojams, kurie dvejus magistratūros studijų metus padėjo kryptingai gilinti žinias, ruošiantis magistrinio darbo rengimui.

Dėkoju VšĮ Kėdainių PSPC poliklinikos direktorei Audronei Rimkevičienei ir VšĮ Kėdainių ligoninės konsultacinės poliklinikos direktoriui Stasiui Skauminui už suteiktą leidimą atlikti tyrimą. Įstaigų administratorėms, padėjusioms organizuoti apklausą. Taip pat poliklinikų darbuotojams, sutikusiems dalyvauti tyrime.

TURINYS

ĮVADAS ... 14

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 17

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 18

1.1. E sveikatos pasaulinės tendencijos ir problemos sveikatos apsaugoje ... 18

1.1.1. Pasaulinės e. sveikatos sistemų plėtros tendencijos ... 18

1.1.2. ES politika ir parama e. sveikatai ... 19

1.1.3. Elektroninės. sveikatos plėtros situacijos ES šalyse. ... 20

1.2. E. sveikatos sistema ir jos raidos vadybinis aspektas ... 22

1.2.1. Organizacinė struktūra sveikatos apsaugos sistemos organizacijose ... 23

1.2.2. Elektroninės sveikatos politika ir teisinis reglamentavimas Lietuvoje. ... 26

1.2.3 Informacinių sistemų diegimo plėtros poreikis sveikatos priežiūros sistemoje ... 28

1.3. Elektroninės sveikatos samprata ir įgyvendinimo principai ... 30

1.3.1. Lietuvos elektroninės sveikatos strategijos įgyvendinimas ... 33

1.3.2. Elektroninės sveikatos paslaugų plėtra ir infrastruktūros pokyčiai ... 35

1.3.3. Elektroninės sveikatos plėtrai ir diegimui trukdantys veiksniai ... 41

1.4. E. sveikatos paslaugų įgyvendinimas VšĮ Kėdainių gydymo įstaigose... 43

1.4.1. Viešosios įstaigos Kėdainių PSPC organizacinės veiklos struktūros, diegiant IT infrastruktūrą ... 44

1.4.2. Viešosios įstaigos Kėdainių konsultacinės poliklinikos veikla ir organizacinė struktūra ... 46

1.4.3. Kėdainių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų savęs vertinimas, dalyvaujant e. sveikatos sistemos diegime ... 47

1.4.4. Elektroninės sveikatos standartų panaudojimas Kėdainių gydymo įstaigose, kaip paslaugų efektyvumui ir prieinamumui didinti. ... 48

II. TYRIMO METODAI IR KONTINGENTAS ... 54

2.1. Tiriamojo kontingento atranka ir apklausos organizavimas ... 54

2.2. Tyrimo instrumentas – anketa ... 55

2.3. Statistinės duomenų analizės metodai ... 56

III. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 58

3.1. Tyrime dalyvavusių respondentų charakteristika ... 58

3.2 Sveikatos priežiūros specialistų nuomonės apie e. sveikatos įdiegimą Kėdainių gydymo įstaigose ir naudojimąsi e. sveikatos paslaugomis vertinimas ... 65

3.3. E. sveikatos paslaugų medicinos priežiūroje poreikio vertinimas medicinos darbuotojų požiūriu ... 95

3.4. Sveikatos priežiūros specialistų nuomonė apie įdiegtų informacinių technologijų veiklos pokyčių poveikį sveikatos priežiūros paslaugų teikimui ir naudojimui ... 104

REKOMENDACIJOS ... 115 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 116 PRIEDAI ... 121

SANTRUMPOS

BPG - bendrosios praktikos gydytojas EPĮ - elektroninis paciento įrašas ES - Europos Sąjunga

ESI - elektroninė sveikatos istorija

ESIS - elektroninė sveikatos informacinė sistema IKT - informacinės komunikacinės technologijos IRT – informacinės ryšio technologijos.

IS - informacijos sistema IT - informacinė technologija

KW - Kruskalo - Voliso kriterijus k-nepriklausomoms imtims

LIS - lokali įstaigos informacijos sistema (angl. HIS) LRV - Lietuvos Respublikos Vyriausybė

N – atvejų skaičius

NESS – nacionalinė elektroninės sveikatos sistema

eSPBI IS – el. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema; CobIT – Tarptautinės ISACA organizacijos standartas

p – statistinis reikšmingumas

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija PSPC - pirminės sveikatos priežiūros centras SA – sveikatos apsauga

SAM - Sveikatos apsaugos ministerija

SASO – sveikatos apsaugos sistemos organizacijos SISA - sveikatos informacinių sistemų architektūra SD - standartinis nuokrypis

VLK - Valstybinė ligonių kasa

VšĮ KPSPC - viešoji įstaiga Kėdainių pirminis sveikatos priežiūros centras. VšĮ KKP - viešoji įstaiga Kėdainių konsultacinė poliklinika.

χ2 – Chi kvadrato požymių homogeniškumo ir nepriklausomumo kriterijus

SĄVOKOS

E. Sveikata - sveikatos apsaugos, medicinos informatikos ir administracinės veiklos visuma, užtikrinama diegiant informacines ir ryšių technologijas, organizacines veiklos naujoves ir naujus įgūdžius ir skirta sveikatinimo (asmens, visuomenės, farmacijos) paslaugoms tobulinti operatyviai pateikiant išsamią veiklai reikalingą informaciją.

Elektroninė sveikatos informacinė sistema – visų nacionalinės elektroninės sveikatos informacinės sistemos kūrimo projektų (NESS-1, NESS-2, eSPBI IS) visuma;

Elektroninė sveikatos istorija (ESI) – elektronine forma kaupiami duomenys apie ankstesnę bei dabartinę paciento fizinę ir psichinę sveikatos būklę, užtikrinantys galimybę lengvai gauti šiuos duomenis teikiant sveikatinimo paslaugas ir kitiems glaudžiai susijusiems tikslams. Į pacientą orientuota ESI yra e.

Elektroninė medicininė istorija (EMI) – sveikatinimo įstaigoje elektronine forma kaupiami klinikiniai duomenys apie paciento ankstesnę bei dabartinę fizinę ir psichinę sveikatos būklę. Sveikatos priežiūros paslauga - įstaigos ir paslaugų užsakovų susitarimu grindžiamas įstaigos veiklos rezultatas.

E. Sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema - SAM valdoma informacinė sistema, skirta ESI tvarkyti bei užtikrinanti Lietuvos e. Sveikatos sistemos subjektų bendradarbiavimą ir jų informacinių sistemų integraciją, ESI formavimą, e. Sveikatos paslaugų veikimą bei prieigą prie viešojo administravimo institucijų informacinių išteklių.

Nacionaliniai projektai - e. Sveikatos projektai, skirti įgyvendinti valstybės institucijų kompetencijai priskirtas sveikatos priežiūros funkcijas ir e. Sveikatos paslaugas, kurių vykdytojai yra SAM pavaldžios viešojo administravimo institucijos ar įstaigos, respublikinės stacionarines paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos.

Regionų projektai - e. Sveikatos projektai, skirti savivaldos ir apskričių kompetencijai priskirtoms sveikatos priežiūros funkcijoms ir e. Sveikatos paslaugoms įgyvendinti, kurių vykdytojai yra regioninės ir rajoninės stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos bei ambulatorines ir pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos. E. Sveikatos plėtros koordinacinė taryba – kolegiali sveikatos apsaugos ministro patariamoji institucija Lietuvos e. Sveikatos sistemos plėtros klausimais. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 22 d. Įsakymas Nr. V-151 E. Sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programa. Valstybės žinios, 2010, Nr.: 23 -1079 2 -8

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. Pokyčių valdymo prielaidos informaciniame amžiuje ... 38 2 lentelė. Kliūtys trukdančios sėkmingai įgyvendinti pokyčių aspektus ... 42 3 lentelė. Kėdainių pirminio centro ir Kėdainių konsultacinės poliklinikos darbuotojų ir

sveikatos priežiūros specialistų pasiskirstymas pagal socialinius demografinius požymius ir kompiuterinį raštingumą lygi ... 59 4 lentelė. Kėdainių pirminio centro ir Kėdainių konsultacinės poliklinikos darbuotojų

pasiskirstymas pagal elektroninių paslaugų naudojimą ... 62 5 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokiomis informacinėmis sistemomis ar

posistemėmis jie naudojasi savo darbo vietoje ... 67 6 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokias išvardintas integruotas IKT sistemas

jie naudoja savo darbo vietoje ... 71 7 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kokie veiksniai turi įtakos e. sveikatos

įdiegimui jų darbo vietoje ... 78 8 lentelė. Respondentų nuomonė apie informacinių sistemų diegimo ir IT palaikymo

problemas darbo vietos, specialybės, amžiaus ir kompiuterinio raštingumo grupėse ... 90 9 lentelė. Veiksnių svarbumo sėkmingam informacinių sistemų diegimui ir naudojimui

įvertinimas balais ... 93 10 lentelė. Respondentų atsakymai į klausimą, kokios e. sveikatos funkcijos yra svarbiausios

pacientams (pasiskirstymas pagal darbo vietą, specialybę, amžiaus grupes ir kompiuterinį raštingumą) ... 98 11 lentelė. Respondentų atsakymai į klausimą, kaip pasikeitė jų darbo efektyvumas, įdiegus e.

sveikatos posistemes (pasiskirstymas pagal darbo vietą, specialybę, amžiaus grupes ir kompiuterinį raštingumą) ... 105 12 lentelė. Respondentų esamos ir galimos naudos, įdiegus elektroninę sveikatą, įvertinimas

ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS

1 pav. Nacionalinės e. sveikatos plėtros koncepcinis modelis ... 24

2 pav. E. Sveikatos koncepcija ... 29

3 pav. Koncepcinis IKT diegimo sveikatos sektoriuje modelis ... 29

4 pav. Elektroninės sveikatos komponentai. ... 32

5 pav. Nustatytinis strateginis valdymo modelis ... 34

6 pav. Lietuvos e. sveikatos įgyvendinimo etapai ... 35

7 pav. E. sveikatos sistemos plėtrą skatinantys veiksniai ... 36

8 pav. Pokyčių klasifikacija ... 37

9 pav. Strateginių pokyčių valdymo Lewin‘o modelis ... 38

10 pav. Cikliškas pokyčio valdymo modelis ... 39

11 pav. Medicininė informacinė sistema ... 49

12 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal dalyvavusių tyrime skaičių ir įstaigas kuriose jie dirba ... 58

13 pav. Respondentų kompiuterinio raštingumo vertinimo pasiskirstymas pagal amžių ... 60

14 pav. Respondentų kompiuterinio raštingumo vertinimo pasiskirstymas pagal užimamas pareigas ... 61

15 pav. Respondentų naudojimasis elektroninės bankininkystės paslaugomis, pasiskirstymas pagal amžių ... 62

16 pav. Respondentų naudojimasis elektroninės valdžios paslaugomis, pasiskirstymas pagal amžių ... 63

17 pav. Respondentų naudojimasis elektroninės valdžios paslaugomis, pasiskirstymas pagal darbo vietą ... 63

18 pav. Respondentų naudojimasis elektroninės valdžios paslaugomis, pasiskirstymas pagal užimamas pareigas ... 64

19 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal geresnių darbo kompiuteriu įgūdžių siekimą ir darbo vietą ... 65

20 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal tai, ar jie naudojasi kompiuteriu namuose ir darbo vietoje ... 66

21 pav. Darbuotojų pasiskirstymas pagal kompiuterinį raštingumą ir naudojimąsi kompiuteriu darbo vietoje ... 67

22 pav. Darbuotojų atsakymų į klausimą, ar naudojasi pagrindine įstaigos informacine sistema, pasiskirstymas pagal darbo vietą ... 69

23 pav. Darbuotojų atsakymo į klausimą, ar naudojasi išankstine pacientų registracijos

informacine sistema, pasiskirstymas pagal darbo vietą ... 70 24 pav. Darbuotojų atsakymo į klausimą, ar naudojasi radiologinių tyrimų informacijos

tvarkymui ir saugojimui skirta informacine sistema, pasiskirstymas pagal specializaciją ... 70 25 pav. Darbuotojų atsakymų į klausimą, ar naudojasi vaistų registro integruota IKT paslauga,

pasiskirstymas pagal darbo vietą ... 73 26 pav. Darbuotojų atsakymų į klausimą, ar naudojasi administracinio darbo integruota IKT

paslauga, pasiskirstymas pagal darbo vietą ... 74 27 pav. Darbuotojų atsakymų į klausimą, ar naudojasi elektroninio nedarbingumo lapelio

integruota IKT paslauga, pasiskirstymas pagal specializaciją ... 74 28 pav. Darbuotojų atsakymų į klausimą, ar naudojasi administracinio darbo integruota IKT

paslauga, pasiskirstymas pagal specializaciją ... 75 29 pav. Darbuotojų atsakymų į klausimą, ar naudojasi integruotomis IKT paslaugomis,

tokiomis kaip sveikatos draudimas, pasiskirstymas pagal darbuotojo kompiuterinį

raštingumo vertinimą ... 76 30 pav. Darbuotojų atsakymų į klausimą, ar naudojasi integruotomis IKT paslaugomis

tokiomis kaip elektroninės statistinės VLK kortelės pildymas, pasiskirstymas pagal darbuotojo kompiuterinį raštingumo vertinimą ... 76 31 pav. Darbuotojų atsakymų į klausimą, ar naudojasi integruotomis IKT paslaugomis

tokiomis kaip galimybė konsultuotis su kitomis gydymo įstaigomis, pasiskirstymas pagal darbuotojo kompiuterinį raštingumo vertinimą ... 77 32 pav. Respondentų nuomonė apie pasitikėjimo vadovybe stoką, kaip veiksnį, įtakojantį e.

sveikatos diegimą ... 80 33 pav. Respondentų nuomonės apie atsakomybės ir įtampos padidėjimą, kaip veiksnį,

įtakojantį e. sveikatos diegimą, pasiskirstymas pagal darbo vietą ... 81 34 pav. Respondentų iš skirtingų darbo vietų nuomonė apie galimų nesėkmių baimę, kaip

veiksnį, įtakojantį e. sveikatos diegimą ... 81 35 pav. Respondentų nuomonės apie galimus konfliktus su pokyčių iniciatoriais, kaip

veiksnio, įtakojančio e. sveikatos diegimui, pasiskirstymas pagal darbo vietą ... 82 36 pav. Respondentų nuomonės apie prastą darbo planavimą naujomis sąlygomis, kaip

veiksnį, įtakojantį e. sveikatos diegimą, pasiskirstymas pagal įstaigą ... 83 37 pav. Respondentų nuomonės apie galimą baimę dėl darbo statuso ir saugumo, kaip veiksnį,

38 pav. Respondentų nuomonės dėl darbuotojų įtraukimo į permainų procesą, kaip veiksnio, įtakojančio e. sveikatos įdiegimą, pasiskirstymas pagal darbo vietą ... 85 39 pav. Respondentų nuomonės dėl organizacinių priemonių stokos, kaip veiksnio,

įtakojančio e. sveikatos įdiegimą, pasiskirstymas pagal profesiją ... 86 40 pav. Respondentų nuomonės, ar personalo kompetencijos nepakankamumas įtakoja e.

sveikatos sistemos įdiegimą, pasiskirstymas pagal darbo vietą ... 86 41 pav. Respondentų nuomonės, ar finansinio pobūdžio problemos įtakoja e. sveikatos

sistemos įdiegimą, pasiskirstymas pagal darbo vietą ... 87 42 pav. Respondentų nuomonės, ar finansinio pobūdžio problemos įtakoja e. sveikatos

sistemos įdiegimą, pasiskirstymas pagal kompiuterinį raštingumą ... 88 43 pav. Respondentų nuomonės, ar personalo darbo su kompiuteriu įgūdžių stoka įtakoja e.

sveikatos sistemos diegimą, pasiskirstymas pagal darbo vietą ... 88 44 pav. Respondentų nuomonės, ar personalo darbo su kompiuteriu įgūdžių stoka įtakoja e.

sveikatos sistemos diegimą, pasiskirstymas pagal kompiuterinį raštingumą ... 89 45 pav. Respondentų nuomonės, ar nepakankamas medicinos personalo kompiuterinis

raštingumas yra viena iš informacinių sistemų diegimo problemų, pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ... 92 46 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal patirties pasikeitimo su kitomis įstaigomis

svarbumą amžiaus grupėse ... 94 47 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kaip darbo vietoje vertinamas kompiuterinis

raštingumas ... 95 48 pav. Respondentų nuomonės, kaip jų darbo vietoje vertinamas kompiuterinis raštingumas,

pasiskirstymas pagal darbo vietą ... 96 49 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kompiuterio poreikį darbo vietoje ... 97 50 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kompiuterio poreikį darbo vietoje darbovietėse . 97 51 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal kompiuterio poreikį darbo vietoje kompiuterinio

raštingumo grupėse ... 98 52 pav. Respondentų nuomonė, ar Lietuvoje reikalinga vieninga centralizuota duomenų bazė, kurioje būtų kaupiama informacija apie pacientą ... 101 53 pav. Respondentų nuomonė, ar reikalinga Lietuvoje e. sveikatos sistemos integracija į

Europoje bei pasaulyje veikiančią elektroninių paslaugų teikimo sistemą ... 102 54 pav. Respondentų nuomonės, ar reikalinga Lietuvoje e. sveikatos sistemos integracija į

Europoje bei pasaulyje veikiančią elektroninių paslaugų teikimo sistemą, pasiskirstymas pagal darbo vietą ... 102

55 pav. Respondentų nuomonė, ar reikalinga Všį Kėdainių PSPC ir Kėdainių konsultacinei poliklinikai e. sveikatos sistema ... 103 56 pav. Respondentų nuomonės, ar reikalinga Všį Kėdainių PSPC ir Kėdainių konsultacinei

poliklinikai e. sveikatos sistema, pasiskirstymas pagal darbo vietą ... 104 57 pav. Respondentų nuomonės, kaip pasikeitė jų darbo efektyvumas, įdiegus elektroninę

prieigą prie medicininių įrašų, pasiskirstymas pagal darbuotojų amžių ... 106 58 pav. Respondentų nuomonės, kaip pasikeitė jų darbo efektyvumas, įdiegus elektroninio

sveikatos draudimo patikrinimo posistemę, pasiskirstymas pagal darbuotojų

kompiuterinio raštingumo lygį ... 107 59 pav. Respondentų nuomonės apie. sveikatos esamą ir galimą naudą, įvertinant medikų

darbą, pasiskirstymas pagal specialybes ... 110 60 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, kaip jie įvertino esamą ir galimą

naudą,įvertinant informacijos perdavimą, įdiegus e. sveikatą ... 111 61 pav. Respondentų nuomonės apie esamą ir galimą naudą, įvertinant klaidų ir netikslios

informacijos pateikimo tikimybę, įdiegus e. sveikatą, pasiskirstymas kompiuterinio raštingumo grupėse ... 112 62 pav. Respondentų nuomonės apie esamą ir galimą naudą,įvertinant įstaigos pacientų

aptarnavimo efektyvumo ir kokybės pagerėjimą, įdiegus e. sveikatą,pasiskirstymas kompiuterinio raštingumo grupėse ... 112

ĮVADAS

Nuolat modernėjančios technologijos vis sparčiau veržiasi į kasdieninį socialinį ekonominį gyvenimą turėdamos didelę įtaką jo kokybei. Sveikatos apsaugos sektorius vis labiau tampa priklausomas nuo informacinių ir ryšių technologijų, padedančių plėtoti aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas (Štaras, 2011).

Pasaulio šalys, suprasdamos informacinių technologijų reikšmę, skiria didelį dėmesį jų panaudojimui sveikatos apsaugai. Visuma informacinių priemonių, naudojamų teikiant sveikatos paslaugas, apibendrintai vadinama elektroninės sveikatos sistema, arba tiesiog e. sveikata. Jai skiriamos strategijos, nacionaliniai ir tarptautiniai projektai, standartai, teisės aktai, organizuojamos konferencijos, jos plėtrai skiriamos didžiulės investicijos, kuriamos organizacijos. Europos Sąjunga e. sveikatai skiria ypatingą dėmesį, kuriama Europos e. sveikatos erdvė, paskelbti strateginiai dokumentai, šalys skatinamos dalyvauti plėtroje (e-Health 2004).

Į e. sveikatos plėtrą siūloma pažvelgti kaip į procesą, reikalaujantį plataus spektro organizacinių pokyčių, o svarbiausia – reikalaujantį įtraukti plataus spektro suinteresuotąsias puses, – įvairių sričių ir lygių medikus, vadybininkus, administratorius, IT specialistus – t. y. visus dirbančius sveikatos priežiūros sektoriuje, nes tik nuo jų sutarimo dėl pokyčių ir įsipareigojimų juos įgyvendinti priklauso inovacijų sveikatos priežiūroje diegimas bei tų pokyčių tvara, kas savo ruožtu labai turi įtakos sveikatos priežiūros paslaugų kokybei.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis Europoje ir pasaulyje apie 85 procentai šalių jau turi patvirtintas e. sveikatos strategijas. Įvertinant situaciją bei siekiant kryptingai plėtoti e. sveikatos sistemą, Lietuvos situaciją ir poreikius, detaliai aptarus plėtros klausimus specialistų tarpe, buvo parengtas ir patvirtintas dokumentas „Lietuvos e. sveikatos 2007 - 2015 metų plėtros strategija“.

E. sveikata yra nauja sveikatos apsaugos, medicininės informatikos ir administracinės veiklos sandūros sritis, skirta sveikatos paslaugoms ir jai reikalingai informacijai pateikti bei tobulinti panaudojant internetą ir panašias technologijas. Platesne prasme šis terminas reiškia ne tik technologinę plėtrą, bet taip pat sąmoningumo lygį, mąstymo būdą, požiūrį ir atsidavimą globaliai, tinklinei veiklai ir mąstymui, leidžiančiam esmingai pagerinti sveikatos apsaugos paslaugas lokaliu, regioniniu ir pasauliniu lygiu panaudojant informacines ir komunikacijų technologijas (EK komunikatas Nr. 356, 2004). Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje šių technologijų diegimas bei visapusiškas jų panaudojimas dar tik įpusėjo (J. Kairys, A. Savickis, H. Baubinas ir kt. 2008).

Darbo mokslinis naujumas ir teorinė svarba - elektroninė sveikata yra vienintelė pati svarbiausia sveikatos apsaugos revoliucija, lyginant ją su modernių vaistų, vakcinų ar net tokių visuomenės sveikatos priemonių kaip sanitarija arba švarus vanduo taikymu (D. Silber).

Lietuvos medicinos įstaigose daugiausia informacinės sistemos naudojamos statistinių ir veiklos ataskaitų paruošimui, įstaigų finansų ir apskaitos valdymui. Visų įstaigų aprūpinimas kompiuterine – technine įranga yra labai žemas arba vidutinis. Įstaigų darbuotojų kompiuterinis raštingumas daugiausia yra vidutinis (J. Kairio, A. Savicko, ir kt. 2008; K. Štaras 2013).

Kėdainių miesto medicinos įstaigose dar nebuvo atlikta tyrimų, kurie padėtu įvertinti Kėdainių rajono sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą e. sveikatos įgyvendinimui, organizacinių ypatumų ir veiklos pokyčių įtaką diegimo procesui, magistro darbui pasirinkta tema, padėsianti išnagrinėti minėtus aspektus. Naujausių IKT įdiegimas ir panaudojimas gali pagerinti Kėdainių rajono gydymo įstaigose dirbantiesiems sveikatos paslaugų prieinamumą ir paslaugų efektyvumą, optimizuoti sveikatos paslaugų valdymą ir kontrolę. Darbe siekiama į technologinės pažangos rezultatą - e. sveikatą - pažvelgti ne tik kaip į informacijos rinkimo, apdorojimo ar perdavimo priemonę, bet ir kaip į veiksnį, sąlygojantį struktūrinius pokyčius ir valdymo modernizavimą.

Tyrimo objektas – sveikatos priežiūros įstaigų personalo požiūris į naujų informacinių technologijų diegimą ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Tyrimo dalykas – sveikatos priežiūros įstaigos veiklos pokyčių efektyvumo didinimas vykdant e sveikatos sistemos diegimą ir plėtrą ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Mokslinis problemos ištirtumo lygis. IKT plėtros sąlygota vadyba, naujos metodikos, modeliai – yra mokslinių tyrimų objektas daugelio autorių darbuose. Inovacijų, pokyčių, informacinės ir žinių visuomenės bei e. sveikatos diegimo problemas nagrinėja tiek užsienio, tiek Lietuvos mokslininkai. Sveikatos apsaugos sistemų efektyvumo didinimo problemas nagrinėjo V. Kavaliauskienė, T. Stravinskas (1999), T. Stravinskas (2000), V. Janušonis (2008). Informacinių technologijų įtaką sveikatos paslaugų teikimui nagrinėjo K. Štaras (2010) V. Gasperas, R. Kudukytė - Gasperė, J, Kairys (2011, 2012). Sveikatos politikos formavimo aktualijas savo darbuose tyrinėjo V. Kavaliauskienė, R. Stašys (1999 ir 2003, 2008), D. Jankauskienė, R. Pečiūra (2007), sveikatos vadybos svarbą – R. Kalėdienė (2004). Informacinių technologijų įtaką sveikatos priežiūros įstaigų darbo optimizavime ypač plačiai nagrinėja užsienio mokslininkai: F. Bukachi, N. Pakenham-Walsh (2007); D. H.

Peters, M. Kohli, M. Mascarenhas, K. Rao (2006); G. D. Brown, T. T. Stone, T. B. Patrick (2006); G. F. Anderson, B. K. Frogner, R. A. Johns, U. E. Reinhard (2006), J. Lammintakanen, K. Saranto, T. Kivinen (2010) F. Lupiańez-Villanueva, C. Codagnone (2013), ir kt.

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas: Išanalizuoti ir įvertinti sveikatos priežiūros specialistų nuomonę apie įstaigoje diegiamos elektroninės sveikatos poreikį bei įtaką ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos pokyčiams.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti sveikatos priežiūros specialistų nuomonę apie e sveikatos įdiegimą gydymo įstaigose ir naudojimąsi e. sveikatos paslaugomis.

2. Įvertinti e. sveikatos paslaugų ambulatorinėje medicinos priežiūroje poreikį medicinos darbuotojų požiūriu.

3. Išanalizuoti ir palyginti poliklinikų sveikatos priežiūros specialistų nuomonę apie įdiegtų informacinių technologijų veiklos pokyčių poveikį sveikatos priežiūros paslaugų teikimui ir naudojimui.

Hipotezės:

Nepakankamai aukštas kompiuterinio raštingumo lygis regioninėse sveikatos priežiūros įstaigose gali būti viena iš priežasčių, apsunkinanti e. sveikatos diegimą ir eksploataciją. Problemos, kylančios įgyvendinant e. sveikatos sistemą, gali būti dėl sveikatos priežiūros įstaigų personalo motyvacijos stokos ir pasipriešinimo pokyčiams.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. E sveikatos pasaulinės tendencijos ir problemos sveikatos apsaugoje

Pastaruosius kelis dešimtmečius ir ES valstybių senbuvių, ir naujų narių sveikatos sistemos buvo veikiamos tų pačių iššūkių, todėl jos bendradarbiavo mokydamosi viena iš kitos. Tai atsispindėjo pagrindiniuose Europos Sąjungos sveikatos apsaugos politikos aspektuose, patvirtinančiuose nacionalinių politikų konvergenciją esminiais sveikatos apsaugos klausimais (McKee, Mossialos, 2004). Sveikatos priežiūros įstaigose diegiant modernias informacines technologijas sudaromos sąlygos mažinti paslaugų savikainą, efektyviau vykdyti įstaigų veiklą (R. Ginevičius 2006).

1.1.1. Pasaulinės e. sveikatos sistemų plėtros tendencijos

Daugelis Europos šalių vis labiau atkreipia dėmesį į galimybę panaudoti informacines technologijas sveikatos priežiūros srityje. Vienos valstybių tai įvardijo ir savo valstybinėje bei regioninėje politikoje, kitos priėmė ambicingas strategijas. Jau daugiau kaip 10 metų vyksta Informacinių technologijų diegimas įvairiose e. sveikatos srityse.

ES skiria didelį dėmesį ir paramą e. sveikatos plėtrai. Vienas svarbiausių paskelbtų dokumentų yra programinis planas „e. sveikata – siekiant geresnės sveikatos apsaugos Europos piliečiams: Europos e. sveikatos erdvės veiksmų planas“ (e health 2004). Juo siekiama sukurti Europoje tokią informacinę erdvę, kurioje informacinis sveikatos paslaugų aprūpinimas ir galiausiai pačios paslaugos būtų vienodai prieinamos ir teikiamos. Tam pirmiausiai rekomenduojama sutvarkyti nacionalines e. sveikatos sistemas, užtikrinti atskirų komponentų suderinamumą, pasiekti efektyvaus funkcionavimo šalių lygyje ir kartu pradėti bendrosios informacinės erdvės kūrimą Europos mastu (e- Health Area, Brussels, 2004).

Valstybių narių sveikatos sistemų bendradarbiavimas, kaip pabrėžia K. Štaras svarbus ne tik pacientams, keliaujantiems iš vienos šalies į kitą, bet ir patiems medikams – sveikatos paslaugų teikėjams profesionalams. Taip pat svarbi kompleksinių darinių, tokių kaip informacijos, registrų, ekspertizės ir kiti centrai, tinklo integracija išsamesnei veiklai užtikrinti. Informacinės komunikacinės technologijos, e. sveikata ne tik padeda skatinti mobilumą, bet ir užtikrina medicinos priežiūros tęstinumą.(K. Štaras 2012).

Mokslininkai pabrėžia, kad naudojantis informacinėmis komunikacijos technologijomis galima daryti poveikį visoms sveikatos sistemos sritims, nuo diagnozės

nustatymo iki tikslo pasiekimo - pasveikimo. (K. Štaras, J. Kairys, V. Gasperas, R. Kudukytė-Gasperė. 2011.)

Pagrindines priežastys, kurias įvardija K. Štaras, verčia šalis kreipti dėmesį į e. sveikatos projektų plėtrą: globalizacijos tendencijos; šalių bendradarbiavimo sveikatos apsaugos srityje būtinybė; socialinės atskirties mažinimo poreikiai; gyventojų migracija; demografinė padėtis; gyvenamosios aplinkos pokyčiai; lėtinėmis ligomis sergančių pacientų gausėjimas; klaidų ir nepageidaujamų įvykių sveikatos sistemoje prevencija; intensyvi informacinių technologijų plėtra; papildomų paslaugų sveikatinimo srityje poreikis, spartus mokslo ir inovacijų vystymasis, netolygus sveikatos apsaugos specialistų (žmogiškųjų išteklių) pasiskirstymas, teikiamų sveikatos paslaugų metodikų ir formų pasikeitimas (K. Štaras, 2011).

1.1.2. ES politika ir parama e. sveikatai

Vienas svarbiausių ES e. sveikatos politikos akcentų kaip teigia A. Garde yra e. sveikatos sistemos suderinamumas. Jis aktualus ne tik ES kaip tarptautiniam dariniui, tačiau yra būtina ir atskirų šalių e. sveikatos sistemų funkcionavimo sąlyga. Suderinamumo problemoms spręsti, tarp daugelio kitų šiam klausimui skiriamų dokumentų, 2007 m. buvo parengtos ir intensyviai svarstomos rekomendacijos, kurios visas ES valstybes nares skatina imtis šių priemonių suderinamumui plėtoti:

 bendrųjų politinių ir teisinių priemonių;\

 privatumo ir konfidencialumo užtikrinimo priemonių;

 organizacinių (procesų optimizavimo) priemonių;

 taikymų, semantinio suderinamumo priemonių:

 architektūrinio ir techninio suderinamumo priemonių;

 vertinimo ir stebėsenos priemonių.

Pasak A. Garde daugiau nei dešimt šalių nustatė konkrečius konsultacinių įstaigų pagrindus arba kompetentingas institucijas, prižiūrimas ministro. Jų vaidmuo yra parengti, prižiūrėti ir stebėti šalies strateginius tikslus, ir (arba) įgyvendinti ir valdyti e. sveikatos infrastruktūros ir taikymo projektus. Pavyzdžiui, Suomija ir Liuksemburgas turi specialią nacionalinę patariamųjų valdybą e. sveikatos klausimais (A. Garde 2010).

Skatinant investicijas į sveikatos apsaugos sistemas sveikata buvo integruota į priemones, skirtas sustiprinti ES augimą, užimtumą ir inovacijas. Plane numatyta daug priemonių – pradedant elektroniniais receptais, sveikatos kortelėmis ir baigiant naujausiomis

informacinėmis technologijomis, kurias taikant sumažėtų laukimo eilėje laikas ir klaidų tikimybė, formuotųsi tinkamas ir netradicinis požiūris į e. sveikatą Europoje. „Aukšto lygio sveikatos paslaugos Europos piliečiams, – kaip pažymėta 2006 m. rugsėjo 26 d. Europos Komisijos komunikate „Dėl Bendrijos veiksmų sveikatos paslaugų srityje“, – yra prioritetinis klausimas“.

Pasak J. Ramanauskienės sudėtingiausias dalykas yra tai, kad sveikatos priežiūros srities paslaugos ir darbo praktika, organizacine prasme susijusi su informacinėmis technologijomis, yra skirtingos ne tik tarp įvairių šalių, bet ir pačių šalių viduje (J.Ramanauskienė 2010). Viena iš prielaidų, siekiant užtikrinti, kad informacinių technologijų pritaikymas galėtų būti sėkmingas yra tai, kad visos su sveikatos priežiūra ir apsauga susiję įstaigos priims ir tarpusavyje suderins bendrus standartus. Šie susitarimai ir nustatyti standartai turi būti naudojami ne tik pačių šalių viduje, bet ir tarp valstybių (eHealth Standardization 2007). Europos Komisija taip pat mano, kad informacinės technologijos galėtų padėti įgyvendinti su sveikatos sistema susijusius kitus ES tikslus ir skatintų ES šalis nares naudotis bei diegti transeuropines e sveikatos paslaugas.

1.1.3. Elektroninės. sveikatos plėtros situacijos ES šalyse.

Europos Sąjungos šalyse, pasak S. Bhanoo yra nemaža elektroninės sveikatos plėtros ir taikymo pavyzdžių, į kuriuos galima orientuotis. Pvz., Danijoje įgyvendinti projektai „MedCom1“ ir „MedCom2“ iš esmės pagerino bendrosios praktikos gydytojų darbo sąlygas ir kokybę: daugiau nei 90 procentų Danijos BPG turi ir naudoja darbe kompiuterius, taip kasdien sutaupydami po valandą savo darbo laiko. Pagerėja paslaugų kokybė, nes remdamasis per kompiuterių tinklą prieinama ESI ir informacija apie specialistų darbo grafikus, vaistus ir kt., gydytojas gali priimti sprendimus greičiau ir tiksliau. Elektroniniu būdu Danijoje perduodama apie 2 milijonus žinučių per mėnesį, tai sudaro 70 proc. visos pirminio sveikatos apsaugos lygio sveikatos duomenų komunikacijos. Pažymėtina, kad BPG ėmė naudoti kompiuterius savanoriškai, o tie, kurie nesinaudoja jais (daugiausia priešpensinio amžiaus ar tik pradedantys) sveikatos paslaugų rinkoje vertinami prasčiau (S. Bhanoo 2010).

Danijos e. sveikatos sistema, vidutiniškai sutaupanti apie 50 minučių per dieną administracinio gydytojų darbo, yra įvertinta kaip viena efektyviausių pasaulyje. Manoma, jog prie Danijos e. sveikatos sistemos sėkmės prisidėjo nedidelė šalies teritorija bei santykinai neaukštas gyventojų skaičius ( S. Bhanoo 2010).

Kanados e. sveikatos sistemos diegimo pradžia galima laikyti 1997 m., kai Vyriausybė patvirtino finansavimą nacionalinės sveikatos informacinės sistemos vystymui bei įkūrė „Patariamąją sveikatos infostruktūros tarybą“ (angl., Advisory Council on Health Infostructure, toliau ACHI). Abu šiuos veiksmus inicijavo „Informacijos greitkelio patariamosios tarybos“ (angl.,Information Highway Advisory Council) ir „Nacionalinio sveikatos forumo“ (angl., National Forum on Health) pateiktos rekomendacijos. 1997 m. pasirodžiusioje galutinėje ataskaitoje „Nacionalinis sveikatos forumas“ svarbiausiu šalies e. medicinos sistemos vystymo tikslu nurodė greitą faktais paremtos sveikatos sistemos vystymą, kurioje sprendimus priimtų sveikatos priežiūros specialistai, administracinis personalas, politikai, pacientai bei visuomenė. Drauge buvo pasiūlyta sukurti visos šalies mastu veikiančią visuomenės sveikatos informacinę sistemą. 1999 m. ACHI pristatė galutinę ataskaitą, kurioje patvirtino, jog nacionalinio informacinio tinklo sukūrimas galėtų iš esmės pagerinti šalies sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, prieinamumą ir efektyvumą.( Health Canada. 2009). Kanada yra tarp neabejotinų e. sveikatos plėtros lyderių pasaulyje. Jos strategija iki 2015 metų siekia situacijos, kai gyventojai turės pilną informaciją apie savo sveikatą ir jos apsaugą, o specialistai bus išlaisvinti tik aukštos kokybės ir laiku suteikiamoms paslaugoms teikti, sistemos valdymas sudarys tam visas sąlygas.

Australijos nacionalinės e. sveikatos sistemos diegimas remiasi septyniais pagrindiniais principais. Visų pirma, pasak R. Jolly siekiama, kad būtų užtikrinta nacionalinė infrastruktūra sistemos diegimui. Investicijos į infrastruktūrą turėtų būti vienkartinės, kad būtų išvengta didelių sistemos vystymo kaštų, investicijų dubliavimo. Diegiant sistemą įtraukiama kuo daugiau susijusių šalių, tarpininkų, taip pat siekiama įtraukti pakankamą tinkamus įgūdžius turinčių specialistų skaičių, taip užtikrinant kuo patogesnės sistemos sukūrimą. Australijos nacionalinę e. sveikatos sistemą, tai orientacija į ilgalaikius rezultatus. Svarbu pabrėžti, jog nacionalinėje e. sveikatos strategijoje ypatingai pabrėžiama tai, jog galutinis e. sveikatos sistemos tikslas yra turėti unifikuotą, nacionaliniu lygiu veikiančią pacientų duomenų sistemą (Dr Rhonda Jolly, 2011).

2008 m. Norvegijoje paskelbto tyrimo duomenimis, šioje šalyje įdiegus nacionalinį elektroninį sveikatos tinklą (Norsk Helsenett), ketvirtadaliu (25 proc.) sumažėjo pacientų laukimo laikas, laukiant planinių operacijų.Norvegijos elektroniniame sveikatos tinkle naudojamos elektroninės sveikatos įrašų sistemos veiksmingumas pripažintas ir technologijų universiteto NTNU tyrime, kurio tyrėjai Tom Christensen ir Anders Grimsmo pažymėjo, kad gydytojo ir paciento kartu praleidžiamas laikas nesutrumpėjo – gydytojai tiesiog greičiau gauna daugiau informacijos.ir mažesnė to laiko dalis buvo skiriama

dokumentacijos pildymui. Elektroninė sveikatos sistema padės ir išrašant receptus. Nors aukščiau minėto „Empirica / Ipsus“ tyrimo duomenimis, šiandien tik 8 proc. gydytojų Europoje turi e. recepto išrašymo, susijungus su vaistinių informacinėmis sistemomis, galimybę, e. recepto išrašymo naudą jau pajunta tokias sistemas įdiegusios šalys. Naudojant informacines sistemas, e. receptas išrašomas tiksliai – tai yra, ir gydytojas, ir vaistininkas vienodai aiškiai mato standartizuotą e. receptą. Nekyla abejonių ir dėl išrašytų vaistų dozavimo.Projekto „E. Recept Stokholm“ metu Stokholmo regione (Švedijoje) kartu su vaistinių tinklu „Apoteken AB“ įdiegus e. receptų sistemą, 15 proc. sumažėjo vaistų išrašymo ir išdavimo klaidų.( http://esp.sam.lt)

Estijoje nuo 2009 m. veikianti e. sveikatos sistema dažnai minima kaip viena pažangiausių ir nuosekliausiai įdiegtų. Nors Estijos pasiekimai e. sveikatos srityje yra neabejotinai ženklūs, svarbu pastebėti, jog Estija neturi oficialios e. sveikatos strategijos. Įgyvendintos e. sveikatos sistemos vystymas paremtas įvairių šia sritimi suinteresuotų šalių dokumentais, kurie bendrai gali būti skirstomi į dvi dalis:

 su informacinės visuomenės plėtra ir e. valdžia susiję dokumentai;

 visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros paslaugų bei e. sveikatos dokumentai.

Remiantis atliktais tyrimais P. Doupi teigia, kad e. sveikatos sistemos diegimas Estijoje glaudžiai susijęs su vykdoma sveikatos priežiūros įstaigų reforma, todėl dalis strateginių sprendimų ir įstatymų yra priimami atsižvelgiant ne tik į sistemos plėtrą, bet ir siekiant gerinti visą sveikatos apsaugos sistemą šalyje.(P. Doupi, ir kt. 2010) . Bendrai galima teigti, jog e. sveikatos sistema Estijoje remiasi koncepcija, jog visa pacientų informacija turi būti prieinama patiems pacientams ir medicinos įstaigų darbuotojams bei saugoma ir valdoma centralizuotu principu taip suteikiant galimybę naudoti įvairias antrines funkcijas ir kitus instrumentus.

1.2. E. sveikatos sistema ir jos raidos vadybinis aspektas

Sveikatos sektoriaus raidai darnus visų sektorių vystymasis ir rūpinimasis žmogaus gerove yra pagrindinis sveikatos politikos sėkmės faktorius. Kaip teigia J. Jurgelėnas visuomenės sveikatos valdymas kol kas remiasi sveikatos priežiūros instituciniu valdymu (J. Jurgelėnas ir kt., 2004).

Modernioji vadyba leidžia pažvelgti į sveikatos apsaugos sistemą kaip į vieną sudėtinių valstybės strateginio valdymo posistemių. E. Smilga ir K. Janušonienė teigia, kad

efektyvesnė sveikatos apsaugos sistemos politika įmanoma tik suderinus visų valstybės vystymo strategijos posistemių tikslus ir veiklą tiek šalies viduje, tiek ES regiono atžvilgiu (E. Smilga, K. Janušonienė 2005).

Per pastaruosius metus įvykusi didžiulė sveikatos apsaugos sistemų pažanga, apimanti informacines komunikacines technologijas , kaip teigia K. Štaras yra spartaus naujų technologijų augimo rezultatas. Tai susiję su svarbiausiu strateginiu komisijos uždaviniu dėl gerovės užtikrinant konkurencingą ir tvarią Europos ateitį. E. sveikata gali padėti teikti geresnę piliečių sveikatos priežiūrą, taip pat sumažinti išlaidas organizuojant darbą už valstybės ribų ar tarpvalstybiniu mastu. Taigi naujos technologijos padeda sukurti saugią e. sveikatos infrastruktūrą, sistemas ir paslaugas (K. Štaras 2008).

1.2.1. Organizacinė struktūra sveikatos apsaugos sistemos organizacijose Organizacinė struktūra - tai ne tik elementinė organizacijos sudėtis su savo hierarchiniais ryšiais, įgaliojimų ir atsakomybių struktūra, bet visos veikiančios sistemos, personalas, procedūros bei procesai (Lorange, 2005). Organizacijos sėkmę lemia du vienodai svarbūs veiksniai – aplinka ir vidinė organizacijos struktūra – ir tai parodo šio elemento analizės svarbą. Organizacinė valdymo struktūra nėra savitikslė, kaip teigia R. Ginevičius ir V. Sūdžius tai instrumentas strategijai įgyvendinti ir įrankis organizacijos veiklos produktyvumui didinti (R. Ginevičius, V. Sūdžius 2005).

Elektroninės sveikatos tikslai yra ne tik pacientams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų bei su jų sveikata susijusios informacijos kokybės ir prieinamumo pagerinimas, bet ir sveikatos priežiūros darbuotojų kompetencijos bei veiklos efektyvumo pagerinimas, planavimo ir valdymo galimybių vadovams ir administratoriams tobulinimas (e. sveikatos strategija 2007 – 2015). B. Melnikas teigia, kad inovacinės veiklos sėkmei didelę įtaką turi vadovaujančio personalo kvalifikacija ir patirtis.Nacionalinis e. sveikatos diegimo proceso koncepcinis modelis (1 pav.) siekia išryškinti labai svarbią suinteresuotų pusių įtraukimo į šį procesą reikšmę bei susideda iš trijų dalių: suinteresuotų pusių įtraukimo, techninio IKT diegimo ir organizacinių pokyčių valdymo. Svarbiausias dėmesys šiame modelyje, kaip teigia R. Rotomskienė yra skiriamas suinteresuotų pusių įtraukimu. Todėl suinteresuotų pusių įtraukimas prisideda prie bendro organizacinių pokyčių valdymo per daugiadimensį (angl. multi-dimentional) mokymosi procesą taip pat skatinant bendrą įsipareigojimą įgyvendinti darbo organizavimo pokyčius.

1 pav. Nacionalinės e. sveikatos plėtros koncepcinis modelis

(Šaltinis: R Rotomskienė 2011)

Siekiant suinteresuotų pusių įgalinimo (angl. empowering) ir bendro organizacinio mokymosi proceso,. nacionalinės koordinuojančios institucijos didžiausią dėmesį turėtų skirti tam tikros bendradarbiavimo platformos sukūrimui, kuri būtų skirta viso sveikatos sektoriaus organizacinio mokymosi e. sveikatos srityje poreikiams, skatintų vidinį sveikatos priežiūros srities bendradarbiavimą, numatytų bendrą strateginę kryptį, mažintų riziką ir priklausomybę nuo IT produktų tiekėjų, skatintų organizacinį ir profesinį bendradarbiavimą bei suinteresuotų pusių įgalinimą, bet kartu išlaikytų programos įgyvendinimo kontrolę ir, ypač svarbu, - atsakomybę. Tik tuomet suinteresuotų pusių įtraukimas gali duoti teigiamų rezultatų ir prisidėti gerinant pokyčių komunikaciją (R. Rotomskienė 2011).

Autoriai remiasi E. Mansfield atliktais tyrimais, kurie leidžia daryti išvadą, jog inovacinės veiklos įgyvendinimo sąlygos tokios, kad sėkmė gali būti pasiekta tik tuo atveju, jei inovacinei veiklai vadovauja kvalifikuotas vadovas, iškeliantis projekto sėkmę aukščiau

visko, galintis rizikuoti ne tik savo karjera, bet ir aukoti savo interesus. Tačiau pirmiausia, anot Z. O. Atkočiūnienės, kiekviena organizacija privalo pripažinti, kad yra atvira sistema, susijusi su aplinka, kurią sudaro daugybė kitų sistemų. Tai reiškia, kad senas vertybes reikia pakeisti naujomis:

• Bendradarbiavimu, ne konkurencija;

• Visumos analizavimu, ne linijiniu žingsneliu po žingsnelio ir mikrovadyba;

• Bendru vystymusi kartu su aplinka, ne jos kontroliavimu (Z. O. Atkočiūnienės 2008).

Sveikatos priežiūros paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę yra vienas iš e. valdžios projektų tikslų. Kuriama vieninga prieiga prie sveikatos priežiūros sektoriaus ir viešojo administravimo sektoriaus informacinių išteklių (pvz., bendrai naudotinų sveikatos priežiūros srities registrų, klasifikatorių, terminologijų) užtikrintų priimamų sprendimų skaidrumą, efektyvumą, kaip teigia R. Petrauskas atsirandant vis daugiau elektroninės valdžios paslaugų, sudaromos galimybės jas panaudoti ar sujungti su e. sveikatos paslaugomis. Tačiau R. Garucko ir A. Kaziliūno, nuomone, atskirų Lietuvos viešojo administravimo institucijų teikiamų paslaugų apimtys ir kokybė smarkiai skiriasi, priklausomai nuo institucijos, jos veiklos bei vadovybės požiūrio (R. Garucko, A. Kaziliūno 2008; R. Petrauskas 2001).

Sveikatos sistemos administratoriai, vadybininkai, dirbdami naujomis sąlygomis, kaip teigia E. Smilga stengiasi ne tik siekti gerų veiklos rezultatų, bet ir rasti racionalų organizacijos veiklos pagrindą. Išorinės ir vidinės sąlygos nulemiančios šiuolaikinę sveikatos priežiūros įstaigų vadybą (E. Smilga, 2005).

Apibendrinant galime teigti, kad IKT atveria naujas galimybes viešojo sektoriaus institucijų reformai, kuomet perkeliant viešąsias paslaugas į elektroninę erdvę keičiasi organizacijos valdymas, vidinė kultūra ir įtakojami vykdomos veiklos rezultatai. Senų vadybinių metodų atsisakymas, naujas vadybinis mąstymas bei nuolatinis sveikatos priežiūros organizacijos vystymasis, sukuriant poreikį keistis ir tobulėti - vienas iš svarbiausių sveikatos apsaugos sistemos tikslų. Sveikatos vadybos sistemos reformos, paremtos informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, tikslingos keliais aspektais – siekiant užtikrinti medicininių išlaidų kontrolę, medicininių paslaugų efektyvumą ir pacientų saugos gerinimą.

1.2.2. Elektroninės sveikatos politika ir teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Prielaidos Lietuvos elektroninės sveikatos sistemos diegimui yra įvairialypės, apimančios epidemiologinius, demografinius, socialinius pokyčius, didėjantį vartotojišką požiūrį į sveikatos apsaugos paslaugas, mokslo ir inovacijų pažangą bei sveikatos apsaugos specialistų trūkumą šalyje. Lietuvoje elektroninės sveikatos sistema diegiama nuo 2002 m. Lietuvos valstybės ilgalaikės raidos strategijoje ir Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje numatoma, kad informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektorius užims vieną iš pagrindinių (prioritetinių) vietų šalies ūkio struktūroje ir veiksmingai skatins kitų Lietuvos ekonomikos sektorių plėtrą (Lietuvos e. sveikatos strategija) .

Lietuvai rengiantis narystei ES buvo siekiama gerinti teikiamų sveikatos paslaugų efektyvumą panaudojant naujausias informacines komunikacines technologijas. Tuo tikslu nuo 2000 m. Lietuvoje priimta daug teisės aktų, reglamentuojančių IT kūrimą ir plėtrą. Jau 2000 m. priimtas Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas, reglamentuojantis patikimą ir teisiškai reikšmingą keitimąsi informacija tarp informacinės visuomenės paslaugų gavėjų, (Žin. 2002. Nr. 43-1634), kuriuo Vyriausybė nutarė įsteigti elektroninio parašo priežiūros instituciją, nustatė visus elektroninio parašo naudojimo reikalavimus.

Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 229, suformuluoti tikslai ir uždaviniai atsižvelgiant į iniciatyvos „e. Europa“ keliamus prioritetus (Žin. 2001. Nr. 20-652). Pagrindinis tikslas – gerinti visuomenės sveikatą remiantis patikima ir lengvai prieinama, informacinių technologijų galimybių panaudojimu grindžiama informacija apie sveikatą. Lietuvos nacionalinėje informacinės visuomenės plėtros strategijoje (Lietuvos Respublikos Seimas 2001) nustatytos ilgalaikės informacinės visuomenės plėtros gairės bei priemonės su ja susijusiems ir būtiniems struktūriniams socialiniams-ekonominiams pertvarkymams Lietuvoje įgyvendinti (Žin. 2002. Nr. 113-5029). Jai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. numatė informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtrą, įteisino valstybės valdymo, verslo, prekybos, paslaugų, finansų ir kitų sričių nepopierinę informacinę technologiją. 2002 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikę strategiją, kurioje informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtrai teikiama išskirtinė reikšmė.

Numatyta, kad iki 2010 m. visi valstybės registrai ir visos duomenų bazės veiktų bendrojoje valstybės renkamų duomenų sistemoje (Žin. 2002. Nr. 60-2424). Buvo numatyta

įsteigti (paskirti) instituciją, kuriai pavedama formuoti Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų registrų plėtros strategiją, koordinuoti, organizuoti ir kontroliuoti jų kūrimą ir funkcionavimą, spręsti registrų ir informacinių sistemų sąveikos bei duomenų teikimo klausimus, įvertinti Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų registrų būklę, sąveiką su kitais registrais, nustatyti numatomus kurti registrus, parengti registrų kūrimo planą (Žin. 2003. Nr. 65-2947).

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, iškilo nauji iššūkiai kurti kokybišką informacinę ir žinių visuomenę, geriau panaudoti informacinių technologijų galimybes kaupiant ir perduodant duomenis, įsitraukti į elektroninę Europos erdvę. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. birželio 8 d. patvirtino Nacionalinę informacinės visuomenės plėtros strategiją (Žin. 2005. Nr. 73-2649), kurioje keliamas vienas svarbiausių tikslų – gerinti visuomenės sveikatą remiantis patikima ir lengvai prieinama informacinių technologijų galimybių panaudojimu grindžiama informacija apie sveikatą. Siekiant užtikrinti asmens duomenų, elektroninės informacijos apsaugojimą nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo institucijų informacinėse sistemose, valstybinėje strategijoje iki 2008 m. ir jos įgyvendinimo priemonėse pateikti pagrindiniai elektroninės informacijos saugos užtikrinimo principai, tikslai, uždaviniai bei jų įgyvendinimas valstybės institucijų valdomose informacinėse sistemose. Iškelti pagrindiniai tikslai apima elektroninės informacijos saugos koordinavimo bei priežiūros tobulinimą ir elektroninės informacijos perdavimo infrastruktūros saugos tobulinimą, teisės aktais paremtą elektroninės informacijos saugos reguliavimą, elektroninės informacijos saugos kultūros kėlimą bei elektroninės informacijos saugos užtikrinimo projektų įgyvendinimo skatinimą (Žin. 2006. Nr. 70-2575). Nustatytos aiškios ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijos ribos ir įgaliojimai atlikti pagrindines rinkos priežiūros tinklų ir informacijos saugumo srities funkcijas. Jai bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, veikiančiomis atitinkamose tinklų ir informacijos saugumo reguliavimo srityse, pavesta užtikrinti aukštą tinklų ir informacijos saugumo lygį Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 19 d. Nr. 451 nutarimas „Dėl valstybės informacinių sistemų steigimo ir įteisinimo taisyklių patvirtinimo“ bei Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymas „Dėl valstybės informacinių sistemų kūrimo metodikos“ apibrėžia valstybės informacinių sistemų sampratą, nustato valstybės informacinių sistemų (išskyrus valstybės registrus) steigimo ir įteisinimo procedūrą.( LR Vyriausybės nutarimas)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. Nr. 625 nutarimas „Dėl Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos patvirtinimo“. Nacionalinė informacinės visuomenės plėtros strategija – tai Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas norminis dokumentas, nustatantis ilgalaikes (dešimties metų laikotarpiui –2000-2011 m.) gaires informacinės visuomenės (žinių visuomenės) plėtrai bei su ja susijusių ir būtinų struktūrinių socialinių-ekonominių pertvarkymų įgyvendinimui Lietuvoje. Strategijoje, panaudojant kitų šalių patirtį, siekiama suformuluoti konkrečius Lietuvos informacinės plėtros politikos pagrindus, kurie jos visuomenėje būtų suvokiami ir pripažinti, kaip kryptingas ir nekeičiamas perspektyvaus vystymosi kelias, t.y. informacinės visuomenės plėtra.( LR Vyriausybės nutarimas 2005-06-11, Nr. 73-2649.)

Nors reglamentuojančių dokumentų gausu, sveikatos sistemos IT plėtra juose atspindėta tik kaip ilgalaikė žinių visuomenės sukūrimo bei telekomunikacijų plėtros strategijos sudėtinė dalis. Dokumentų naudojimo ir informacijos kaupimo gydymo įstaigose reikalavimai prilyginami reikalavimams valstybės ir savivaldybių institucijoms.

1.2.3 Informacinių sistemų diegimo plėtros poreikis sveikatos priežiūros sistemoje

Nuolat modernėjančios technologijos vis sparčiau veržiasi į kasdienį socialinį-ekonominį gyvenimą turėdamos didelę įtaką jo kokybei. Sveikatos apsaugos sistemos vis labiau tampa priklausomos nuo informacinių komunikacinių technologijų (IT), kaip teigia Z.O. Atkočiūnienė , kad IS sukūrimas padidina ekonominio objekto gamybos efektyvumą ir užtikrina valdymo kokybę. Informacijos vertė išauga ją naudojant sprendimų rengimo procese ir vadybiniams veiksmams pagerinti (Z.O. Atkočiūnienė 2008).

Technologiniai pokyčiai vyksta kaip dinamiškas ciklas ir skatina darbo proceso pokytį. Pradėjus taikyti kompiuterizuotas priemones sveikatos priežiūroje, kyla visos organizacijos valdymo pokyčiai: planavime, vadovavime bei kontrolėje (2 pav.).

2 pav. E. Sveikatos koncepcija

(Šaltinis: Paliulis, Astrauskienė, 2003)

Teisinių dokumentų, mokslinės literatūros ir medicininės praktikos analizė leidžia tvirtinti, kad informacinių technologijų pritaikymas sveikatos priežiūros sistemoje užtikrina geresnę pacientų priežiūrą, greitesnį informacijos apsikeitimą ir tikslesnę diagnozę, laiku skiriant gydymą. Visa tai mažina paslaugų savikainą, efektyvina įstaigų veiklą.

Planuojant informacines sistemas reikia gerai išanalizuoti organizacijos tikslus, strategiją, politiką. IS kūrimas ir plėtra derinama su visos organizacijos veikla. Bendri strateginiai tikslai turi būti sistemos plėtros pagrindas, kuris savo ruožtu nulemia ir sistemos valdymą (Paliulis, Astrauskienė, 2003) (žr. 3 pav.)

3 pav.Koncepcinis IKT diegimo sveikatos sektoriuje modelis

Anot R. Juciūtės, IKT diegimas yra ne tikslas, bet priemonė į pacientą orientuotos sveikatos priežiūros sistemos sukūrimui, efektyvesniam gydytojų darbo organizavimui ir geresniems pacientų gydymo rezultatams pasiekti (Juciūtės 2009). Pasak J. Griškevičiaus informacinės technologijos padeda išlaisvinti gydytojus nuo kasdienio popierinių dokumentų pildymo, atimančio pacientams skiriamą laiką, ir taip mažina sveikatos paslaugų tiekimo kokybę.( J Griškevičius ir kt. 2012)

E. Sveikatos sistemos skatina kolektyviai kaupti tyrimų rezultatus bei duomenis, kad jais būtų galima naudotis bet kurioje sveikatos paslaugų teikimo vietoje, nepriklausomai nuo įstaigos, kurioje atsiduria pacientas, kur jį priima ar nuotoliniu būdu konsultuoja gydytojas. Pasaulinė patirtis rodo, jog sveikatos apsaugos institucijose diegiant e. sveikatos sprendimus, ne tik gerėja aptarnavimas, bet ir efektyviau valdoma sveikatos apsauga įvairiuose jos lygiuose.

1.3. Elektroninės sveikatos samprata ir įgyvendinimo principai

Elektroninė sveikata (e. sveikata, eHealth arba e-health) yra gana naujas terminas sveikatos priežiūros veikloje, kurioje vyrauja elektroniniai procesai ir komunikacijos.

Ilgą laiką nebuvo vienos sąvokos „e. sveikata“ (e-Health) apibrėžimo, sinonimai buvo telemedicina, medicina internetu. S. K. Exner 2001 metais e. sveikatą apibrėžė kaip didėjančią sąsają trijų darinių – medicininės informacijos, sveikatos apsaugos ir įstaigų, kurios teikia sveikatos priežiūros paslaugas internetu. D. Silber e. sveikatos sistemą apibrėžė kaip informacijos šaltinį, naudojantis informacinėmis komunikacijos technologijomis darantį poveikį visoms sveikatos sistemos sritims, nuo diagnozės nustatymo iki tikslo pasiekimo (pasveikimo). Naujų technologijų diegimas didina sveikatos priežiūros institucijos darbo efektyvumą ir keičia jos darbo pobūdį bei suteikia galimybę elektroninei informacijai, susijusiai su veiklos pokyčiais, judėti tarp organizacijų pagal nacionaliniu lygiu patvirtintus standartus (Silber, 2003).

„Elektroninė sveikata yra besiplečianti sritis medicinos informatikos, visuomenės sveikatos ir verslo sandūroje, apimanti sveikatos paslaugas ir informaciją, perduodamą internetu ir susijusiomis technologijomis. Siauresne prasme terminas apibūdina ne tik techninę raidą, bet ir psichinę būseną, mąstymo būdą, elgseną ir įsipareigojimą tinkliškai, globaliai mąstyti, naudojant informacines ir komunikacines technologijas gerinti sveikatos priežiūrą lokaliai, regioniniu ir pasaulio mastu“. Šis apibrėžimas yra ganėtinai platus siekiant jį pritaikyti tokiai dinamiškai aplinkai kaip internetas ir kartu patvirtina, kad e. sveikata apima

daugiau nei tiesiog „internetas ir medicina“. Priedėlis „e“ ne tik reiškia „elektroninis“, tačiau įtraukia eilę kitų „e“, kurie kartu geriausiai apibūdina tai, kas e. sveikata yra apskritai (ar kas turėtų būti). Toliau, cituodami G. Eysenbachą, apibūdinsime elektroninėje sveikatoje būtinus dalykus (Ten „e‘s“ in eHealth), besislepiančius po priedėliu „e“:

1. Efektyvumas (Effciency) – viena iš elektroninės sveikatos perspektyvų yra padidinti sveikatos apsaugos efektyvumą, kartu sumažinant išlaidas. Vienas galimas būdas sumažinti iš­laidas yra vengti pasikartojančių ir nebūtinų diagnostinių ar terapinių intervencijų, pagerėjus komunikacijoms tarp sveikatos priežiūros įstaigų, įtraukiant į tai pacientą.

2. Priežiūros kokybės padidinimas (Enhancing quality of care) – didėjantis efektyvumas apima ne tik išlaidų mažinimą, bet ir kokybės gerinimą. E. sveikata galėtų padidinti sveikatos priežiūros kokybę suteikiant galimybę palyginti skirtingus paslaugos teikėjus, įtraukiant vartotojus kaip papildomą kokybės užtikrinimą bei nukreipiant pacientų srautus pas geriausios kokybės paslaugų teikėjus.

3. Paremta įrodymais (Evidence based) – e. sveikatos intervencijos turi būti paremtos įrodymais ta prasme, kad jų veiksmingumas ir efektyvumas neturėtų būti tariamas, tačiau įrodomas tiksliais moksliniais metodais.

4. Pacientų ir vartotojų įgalinimas (Empowerment of consumers and patients) – sudarydama galimybę vartotojams per internetą prieiti prie medicinos žinių bazių ir asmeninių elektroninių įrašų, e. sveikata atveria naujas galimybes į pacientą orientuotai medicinai.

5. Naujų tarpusavio santykių tarp paciento ir sveikatos priežiūros specialisto skatinimas (Encouragement) partnerystės link, kai sprendimai priimami dalijimosi būdu („in a shared manner“).

6. Gydytojų švietimas (Education) naudojant „on-line“ šaltinius (tęstinis medicininis ugdymas) ir vartotojų informavimas apie gyvenimo būdą, ligų prevenciją ir pan.

7. Įgalinti (Enabling) informacijos mainus ir komunikaciją tarp sveikatos priežiūros įstaigų standartizuotu būdu.

8. Išplėsti (Extending) sveikatos priežiūros apimtį už jos įprastinių ribų. Ir geografine prasme, ir konceptualia. E. sveikata suteikia galimybę vartotojams lengvai gauti sveikatos priežiūros paslaugas tiesiogiai iš globalių teikėjų. Šios paslaugos gali būti nuo paprasčiausių patarimų iki daug sudėtingesnių intervencijų ar produktų, pvz. medikamentai.

9. Etika (Ethics) – e. sveikata apima naujas paciento ir gydytojo bendravimo formas ir iškyla nauji etikos uždaviniai, tokie kaip profesionali „on­line“ praktika, kompetentingas sutikimas, privatumas ir pan.

10. Lygiateisiškumas (Equity) – padaryti sveikatos priežiūrą kuo lygiateisiškesnę yra vienas iš e. sveikatos perspektyvų, tačiau kartu gali iškilti grėsmė, kad e. sveikata gali padidinti spragą tarp „turtingųjų“ ir „beturčių“ („haves“ and „have-nots“).

Remiantis schemoje pateiktomis elektroninės sveikatos sudėtinėmis dalimis, kaip matyti (žr. 4 pav.), e. sveikata susideda iš medicinos informatikos, sveikatos telematikos, telemedicinos ir telesveikatos.

4 pav.Elektroninės sveikatos komponentai.

(Šaltinis: E. Malinauskienė, 2008)

Siekiant pateikti skirtumus tarp šių sričių, kaip teigė E. Malinauskienė, verta kiekvieną iš jų atskirai apibrėžti: medicinos informatika yra informatikos ir medicinos mokslų derinys, nagrinėjantis resursus, įrenginius ir metodus, reikalingus optimizuoti informacijos surinkimą, saugojimą ir panaudojimą medicinoje.

Medicinos informatika apima šias sritis: paciento priežiūros istorijų projektavimą ir kūrimą; sprendimų priėmimo palaikymo sveikatos priežiūroje programinę įrangą; medicinos standartus; medicininių terminų žodynų sudarymą; nešiojamųjų kompiuterinių įrenginių panaudojimo sveikatos priežiūros srityje tyrimus, tai yra nauja medicinos informatikos šaka, kuri analizuoja vartotojų informacijos poreikius, tiria ir diegia