LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Rūta Rakauskaitė
PAGIMDŽIUSIŲ MOTERŲ IR JŲ VYRŲ/PARTNERIŲ POŽIŪRIO Į
AKUŠERIJOS SKYRIUJE SUTEIKTŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS
VERTINIMAS
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS(Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentas Mokslinė vadovė
Rūta Rakauskaitė Dr. Loreta Marmienė
2019 m. gegužės d. 2019 m. gegužės d.
KAUNAS, 2019
Turinys
SANTRUMPOS ... 5
SĄVOKOS ... 5
ĮVADAS ... 6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės samprata akušerijoje ... 9
1.2. Pagimdžiusių moterų požiūris į suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ... 12
1.3. Pagimdžiusių moterų vyrų/partnerių požiūris į suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ... ...16
2. TYRIMO METODIKA ... 19
3. REZULTATAI ... 21
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika ... 21
3.2. Pagimdžiusių moterų požiūris į suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę akušerijos skyriuje ... 24
3.3. Pagimdžiusių moterų vyrų/partnerių požiūris į suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę akušerijos skyriuje ... 30
3.4. Pagimdžiusių moterų ir jų partnerių požiūrio į akušerijos skyriuje suteiktų paslaugų kokybę pagal socialines – demografines charakteristikas palyginimas ... 36
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 44
IŠVADOS ... 49
REKOMENDACIJOS ... 50
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 51
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
PAGIMDŽIUSIŲ MOTERŲ IR JŲ VYRŲ/PARTNERIŲ POŽIŪRIO Į AKUŠERIJOS SKYRIUJE SUTEIKTŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMAS
Rūta Rakauskaitė
Mokslinė vadovė dr. Loreta Marmienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas Kaunas; 2019. 56 p.
Darbo tikslas. Įvertinti pagimdžiusių moterų ir jų vyrų/partnerių požiūrį į LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje akušerijos skyriuje suteiktų paslaugų kokybę.
Metodika. Tyrimo objektas – pagimdžiusių moterų ir jų partnerių požiūris apie akušerijos skyriuje suteiktų paslaugų kokybę. Tyrime dalyvavo 355 pagimdžiusios moterys ir 265 vyrai/partneriai. Atsako dažnis buvo 99,2 proc. Buvo apklausiamos anoniminėmis anketomis pagimdžiusios moterys, kurios tiriamuoju laikotarpiu gulėjo LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikos akušerijos skyriuje. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant Microsoft Office Excel 2013 ir SPSS Statistics 17.0 Windows programas.
Rezultatai. Didžioji dalis pagimdžiusių moterų sveikatos priežiūros paslaugomis akušerijos skyriuje yra patenkintos. Pacientės yra patenkintos, ne tik jų pačių priežiūra, bet ir artimųjų įtraukimu į procesą, tad galima teigti, jog sveikatos priežiūros paslaugos akušerijos skyriuje, moterų požiūriu, yra kokybiškos. Taip pat didžioji dalis pagimdžiusių moterų vyrų/partnerių sveikatos priežiūros paslaugomis akušerijos skyriuje yra patenkinti. Pacienčių vyrai/partneriai yra patenkinti, net tik jų moterų ir naujagimių priežiūra, bet ir tuo, jog jie, kaip lygiaverčiai komandos dalyviai yra įtraukiami į procesą, tad galima teigti, jog sveikatos priežiūros paslaugos akušerijos skyriuje, vyrų požiūriu, yra kokybiškos. Pagimdžiusių moterų ir jų partnerių požiūrius apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę akušerijos skyriuje, lyginant pagal socialines – demografines charakteristikas, buvo atskleista, jog dauguma pagimdžiusių moterų ir jų partnerių sveikatos priežiūros paslaugomis akušerijos skyriuje yra patenkinti ir jų pasitenkinimui yra statistiškai reikšmingos socialinės – demografinės charakteristikos.
Išvados. Pagimdžiusių moterų ir jų partnerių požiūriu akušerijos skyriuje suteiktos paslaugos yra kokybiškos. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybei vertinti turi įtakos socialinės – demografinės charakteristikos (išsilavinimas, gyvenamoji vieta, šeiminė padėtis, veikla, gaunamos pajamos, moterų fizinis aktyvumas, paskaitėlių lankymas, vyro buvimas po gimdymo).
SUMMARY
Management of Public Health
QUALITY ASSESMENT OF WOMEN AFTER CHILDBIRTH AND THEIR MEN/PARTNERS VIEW ON SERVICES PROVIDED IN OBSTETRICS DEPARTMENT
Rūta Rakauskaitė
Scientific supervisor dr. L. Marmienė
Lithuanian University of Heath Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health Kaunas: 2019, 56 pg.
Aim of the study - Evaluate women after childbirth and their man/partners view on the quality of services provided by the obstetrics department in LSMUL KK Obstetrics and Gynecology Clinic Methodology. The subject of the research is the view of women who have given birth and their partners on the quality of services provided by the obstetrics department. The study included 355 women who gave birth and 265 men/partners. The response rate was 99.2 percent. Women were interviewed by using anonymous questionnaires during their stay in the Obstetrics department of LSMUL KK Obstetrics and Gynecology Clinic. Statistical data analysis was made using Microsoft Office Excel 2013 and SPSS Statistics 17.0 Windows software.
Results. Most of the women who have given birth in the obstetrics department are satisfied with their health care services. Patients are satisfied not even with their own care, but also with the involvement of relatives in the process, so it can be said that health care services in the obstetrics department are of a high quality from the point of view of women. Also, most of the women men/partners are satisfied with health care services in the obstetrics department. Patients' men/partners are satisfied, not only for the care of their women and newborns, but also because they are involved in the process as an equal team member, so it can be said that the health care services in the obstetrics section are of high quality from the point of view of men. The views of women who have given birth and their partners about the quality of health care provided in the obstetrics department, when compared using the social - demographic characteristics, have revealed that most of the women who have given birth and their partners are satisfied with health care services in the obstetrics department and that their social - demographic characteristics are statistically significant for their satisfaction.
Conclusions. Women who have given birth and their partners view on the services provided by the obstetrics department is that they are of high quality. Social - demographic characteristics influence the quality of health care services (education, place of residence, marital status, occupation, income, physical activity of women, attendance of lectures, presence of man after childbirth).
SANTRUMPOS
PSO – pasaulinė sveikatos organizacija.LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos n – atvejų skaičius
p – statistinis reikšmingumas proc. – procentai
SĄVOKOS
Kokybiška sveikatos priežiūros paslauga – prieinama, saugi, veiksminga, sveikatą stiprinanti, ligų prevencinė, diagnostinė, ligonių gydymo ir slaugos paslauga, kuri tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius, pasitenkinimą bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (19).
ĮVADAS
Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė – viena iš svarbiausių ir aktualiausių temų, kurią nuolat siekiama gerinti ir tobulinti. Kadangi sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pacientams/klientams, tad jų nuomonė tampa vis svarbesnė priimant įvairius sprendimus (1,2). Pasaulinė Sveikatos Organizacija (2013) teigia, kad pirmosios dienos po gimdymo yra labai svarbios motinų ir naujagimių gyvenimo kartu pradžiai. Per šį laikotarpį įvyksta dideli pokyčiai, lemiantys motinų ir naujagimių gerovę, tačiau tai yra labiausiai apleistas periodas teikiant kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas (3,4).
Svarbiausi aspektai pogimdyminėje srityje išlieka naujagimio ir moters kokybiška priežiūra (5,6). Jungtinėje Karalystėje Karališkojo koledžo atstovai teigia (2014), kad už aukštos kokybės moterų priežiūrą yra atsakinga kiekviena akušerė, tačiau visas personalas turi būti aktyvus ir pasiryžęs imtis tiek mažų, tiek didelių žingsnių, kad tiesiogiai ar netiesiogiai priežiūra būtų pagerinta. Jungtinės Karalystės akušerijos tarnyba teigia, jog akušerė yra labai svarbi ne tik aukštos kokybės akušerinei priežiūrai, bet ir principui, kad „visoms moterims reikia akušerės ir tik kai kurioms moterims taip pat reikia gydytojo“, kuris yra plačiai pripažintas. Sveika motina ir sveikas naujagimis bei šeimos vientisumas turi būti aukštos kokybės akušerinių paslaugų dėmesio centre. Aukštos kokybės priežiūra turėtų būti saugi, veiksminga, į moteris orientuota, atliekama laiku ir teisingai. Ji taip pat turėtų būti pagrįsta įrodymais ir teikiama kuo greičiau, ir prieinama visoms moterims (7,8).
Lietuvoje (2017) atlikto tyrimo duomenys taip pat parodė, kad ta informacija, kuri buvo pateikta akušerės moteriai buvo labiau suprantama ir aiški, nei ta, kurią teikė gydytojas akušeris – ginekologas (9). Akušerinės slaugos kokybė formuojasi, kai pacientas susiduria su normų sistema, lūkesčiais ir slaugos patirtimi. Pagimdžiusios moters sveikatos priežiūros kokybė yra svarbi koncepcija ligoninių administratoriams, nes ji pagerina paslaugų kokybę ir daro įtaką gimdymo namų pasirinkimui. Priežiūros kokybę sudaro efektyvi praktika, slaugos organizavimas, paslaugų teikėjo filosofija ir vertybės, bei paslaugų teikėjo charakteristikos (10). Bendrą teikiamų paslaugų kokybės rezultatą sveikatos priežiūros įstaigose atspindi naudojama įrodymais pagrįsta moterų ir naujagimių priežiūra. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė priklauso nuo fizinės infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių, žinių, įgūdžių ir gebėjimų spręsti tiek normalaus gimdymo, tiek komplikuoto gimdymo, kuriam reikalingos skubios gelbėjimo priemonės. Todėl vis labiau pripažįstama, kad sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos priežiūros kokybė yra svarbi siekiant
Aukštos kokybės paslaugų teikimas yra raktas į sėkmę sveikatos priežiūros paslaugų srityje, nes tai turi įtakos vartotojų pasitenkinimui bei teigiamam požiūriui į sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Dabartinės intensyvios sveikatos priežiūros paslaugų konkurencijos laikotarpiu paslaugų kokybės stebėjimas ir gerinimas yra labai svarbūs aspektai gerinant efektyvumą ir paslaugų teikimą (12).
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – Įvertinti pagimdžiusių moterų ir jų vyrų/partnerių požiūrį į LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje akušerijos skyriuje suteiktų paslaugų kokybę.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti pagimdžiusių moterų požiūrį į suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę akušerijos skyriuje.
2. Įvertinti pagimdžiusių moterų vyrų/partnerių požiūrį į suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę akušerijos skyriuje.
3. Nustatyti pagimdžiusių moterų ir jų vyrų/partnerių požiūrį į akušerijos skyriuje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal socialines – demografines charakteristikas.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ KOKYBĖS SAMPRATA
AKUŠERIJOJE
Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė yra daugialypė ir apibūdinama iš įvairių perspektyvų ir matmenų, įskaitant sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, vadovus ar pacientus ir sveikatos priežiūros sistemos kūrėjus. PSO pateikė sveikatos priežiūros paslaugų modelį, kurį sudarė: paslaugų teikimas, sveikatos priežiūros darbuotojai, informacija, medicinos produktai, vakcinos ir technologijos, finansavimas, vadovavimas ir valdymas, sveikatos priežiūros sistemų analizė ir intervencijos punktų sudarymo struktūra. Sveikatos sistema sukuria struktūrą, leidžiančią gauti aukštos kokybės priežiūrą. Šis modelis buvo panaudotas konceptualiosios motinos ir naujagimių priežiūros kokybės nustatymo, vertinimo ir stebėsenos sistemai sukurti. Vykdant šį modelį, sveikatos priežiūra turi būti saugi, veiksminga, laiku, teisinga ir į žmones orientuota (11).
Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos akušerijoje yra labai svarbus aspektas dėl to, kad sveikatos priežiūros personalas yra nuoširdžiai suinteresuotas mažinti pavojų, pagerinti rezultatus ir optimizuoti priežiūrą. Pacientų saugumas ir kokybė yra glaudžiai tarpusavyje susiję, nes saugumas yra atsitiktinių nepageidaujamų pasekmių prevencija, o kokybiškas darbas siekia maksimalių teigiamų rezultatų. Pripažįstama, kad pacientų saugumas yra neatsiejama nuo kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų. Sveikatos priežiūros požiūriu, kokybė yra geriausių rezultatų ir patirčių pasiekimas medicinos srityse (13).
Moterims nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė daro įtaką ne tik jos pačios sveikatai, bet ir būsimo/esamo vaikelio sveikatai, tad priežiūra turėtų būti:
• Saugi – teikiant sveikatos priežiūrą, kuri sumažina riziką ir žalą paslaugų vartotojams, įskaitant traumų prevenciją ir medicininių klaidų mažinimą;
• Veiksminga – teikti paslaugas, pagrįstas moksliniais duomenimis ir įrodymais pagrįstomis gairėmis;
• Suteikiama laiku – suteikti sveikatos priežiūros paslaugas kiek galima greičiau;
• Efektyvi – teikti sveikatos priežiūros paslaugas tokiu būdu, kuris maksimaliai padidintų išteklių naudojimą ir vengtų bereikalingo eikvojimo;
• Teisinga – teikti sveikatos priežiūros paslaugas, kurių kokybei neturėtų turėti įtakos etiniai aspektai tokios kaip lytis, rasė, etninė kilmė, geografinė padėtis arba socialinė ir ekonominė padėtis;
• Į pacientes orientuotas rūpinimasis - kuriame atsižvelgiama į atskirų paslaugų vartotojų ir jų bendruomenių kultūrų pageidavimus ir siekius (11,14,15).
PSO (2016 m.) pateikė sveikatos priežiūros paslaugų kokybės standartus, kuriais siekiama suvienodinti teikiamas paslaugas. Šiais standartais gali naudotis sveikatos priežiūros įstaigų vadovai siekdami nustatyti spragas ir jas ištaisyti. Taip pat jie skirti įvertinti ir stebėti išteklių prieinamumą, veiklos rezultatus, tobulinimo sritis ir intervencijų poveikį. Pirmas standartas: kiekviena moteris ir naujagimis gauna įprastą, įrodymais pagrįstą priežiūrą ir komplikacijų gydymą, gimdymo ir ankstyvo pogimdyminio laikotarpio metu. Antras standartas: informacinė sveikatos sistema leidžia naudotis duomenimis, kad būtų galima užtikrinti ankstyvą pagalbą, siekiant pagerinti kiekvienos moters ir naujagimio priežiūrą. Trečias standartas: kiekviena moteris ir naujagimis su komplikacijomis, su kuriomis negalima susidoroti veiksmingai su turimais ištekliais, yra tinkamai nukreipiami. Ketvirtas standartas: komunikacija su moterimis ir jų šeimomis yra veiksminga ir atitinka jų poreikius ir pageidavimus. Penktas standartas: moterys ir naujagimiai gauna priežiūrą su pagarba ir nepažeidžiant jų orumo. Šeštas standartas: kiekvienai moteriai ir jos šeimai yra suteikiama emocinė pagalba, kuri yra jautri jų poreikiams ir stiprinanti moters sugebėjimus. Septintasis standartas: kiekvienai moteriai ir naujagimiui yra nuolat prieinami kompetentingi, motyvuoti darbuotojai tiekiantys įprastą priežiūrą ir galintys spręsti komplikacijas. Aštuntas standartas: sveikatos priežiūros įstaiga turi tinkamą fizinę aplinką, aprūpindama pakankamą vandens, sanitarijos ir energijos tiekimą, vaistus, atsargas ir įrangą įprastai motinos ir naujagimio priežiūrai bei komplikacijų gydymui (11,16).
Vis didesnis dėmesys skiriamas akušerinės slaugos kokybei, nes pacientai vis labiau reikalauja, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų kokybiškos. Nors gyvename sparčiai besikeičiančiame pasaulyje mūsų požiūris ir įsitikinimai nesikeičia taip greitai, todėl vis labiau matomi rasiniai, etiniai, socialiniai nelygybės atvejai, kultūriniai skirtumai, kurie vis labiau išryškėja analizuojant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę akušerijos srityje (17). Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontekste atsiranda ir toks reiškinys, kaip sveikatos raštingumas, kuriuo asmenys gali gauti, apdoroti ir suprasti pagrindinę informaciją apie sveikatą ir paslaugas, kurių jiems reikia norint priimti atitinkamus sveikatos sprendimus. Daugybė veiksnių turi įtakos paciento supratimui apie sveikatos žinias, įskaitant kultūrinius veiksnius, gydytojo žinias apie
nes kalba medicininiais terminai arba labai trumpai nepaaiškindami išsamiau. Atsakomybė už riboto sveikatos raštingumo problemos pripažinimą ir sprendimą tenka visiems sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjams. Dėl galimo sveikatos raštingumo poveikio pacientų rezultatams akušeriai-ginekologai turėtų imtis atitinkamų veiksmų, kad užtikrintų, jog jie bendrauja suprantamu būdu, kad pacientai galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl savo sveikatos priežiūros (18,19). Kokybės gerinimas yra orientuotas į sveikatos priežiūros paslaugų standartizavimą, tad daugelis ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų sėkmingai standartizavo akušerijos praktikas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos maksimaliai padidina įrodymais pagrįstu teikiamų intervencijų naudą, kartu sumažindama žalą. Plačiai pripažįstama, kad tinkamų sistemų įdiegimas veiksmingai ir saugiai priežiūrai suteikia pacientams geresnes galimybes pasiekti norimus rezultatus (20,21).
Pogimdyminė priežiūra apima įrodymais pagrįstos, įprastos ir skubios pagalbos praktikos taikymą, informacines sistemas, kuriose registravimas leidžia peržiūrėti ir atlikti auditą, ir veikimo sistemas, kurios skirtos perduoti įvairias priežiūros rekomendacijas. Pogimdyminės priežiūros patirtis – veiksmingas bendravimas su moterimis ir jų šeimomis apie teikiamą priežiūrą, jų lūkesčius ir teises; rūpintis pagarba ir orumo išsaugojimu; ir prieiga prie pasirinktos socialinės ir emocinės pagalbos (11,22).
Moterų ir naujagimių priežiūros kokybė yra tai, kokiu mastu motinos ir naujagimio sveikatos priežiūros paslaugos padidina savalaikės, tinkamos priežiūros tikimybę, kad būtų pasiekti norimi rezultatai, atitinkantys dabartines profesines žinias atsižvelgiant į atskirų moterų ir jų šeimų pageidavimus ir siekius. Kadangi sveikatos priežiūros kokybė yra daugialypė, yra naudojami įvairūs modeliai, siekiant parengti konceptualią sistemą, kuri padėtų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, vadovams ir politikos formuotojams pagerinti sveikatos paslaugų kokybę motinoms ir naujagimiams (11,22).
1.2. PAGIMDŽIUSIŲ MOTERŲ POŽIŪRIS Į SUTEIKTAS
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS
Sparčiai besikeičiančiame sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje vis didesnis dėmesys skiriamas sveikatos priežiūros paslaugų kokybei. Manoma, kad tam įtakos turi atsiradusi konkurencija tarp sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų. Norint sulaukti didesnio srauto pacienčių, stengiamasi teikti tokias paslaugas, kurių neteikia joks kitas akušerines paslaugas teikiantis stacionaras (23,24). Korėjoje (2017) atliktas tyrimas atskleidė, kad vienas iš akušerinės slaugos prioritetų yra kokybiškos paslaugos pacientui suteikimas ir pacientas turi įvertinti ar suteikta paslauga buvo kokybiška. Be to, pastaruoju metu Korėjos moterys vis daugiau sužino apie gimdymo procesą bei pogimdyminę priežiūrą. Tikimasi, kad informacijos teikimas padės moterims nusiteikti pozityviai ir pasiruošti gimdymui bei laikui po gimdymo (10).
Švedijoje (2009) buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo tiriama hipotezė, kad ankstyva pogimdyminė priežiūra suteikta akušerės, kuri rūpinosi moterimi nėštumo metu ir kuri yra jai pažįstama, turės poveikį didesniam saugumo ir pasitikėjimo jausmui moteriai negu priežiūra, kurią suteikia bet kuri kita ligoninės akušerė, kuri moteriai tikriausiai bus nepažįstama. Moteriai būti matomai akušerės kaip asmenybei, kuri suteikia pogimdyminę priežiūrą gali būti svarbus kintamasis motinų pogimdyminio saugumo ir pasitikėjimo jausmui. Rezultatai atskleidė, kad bendravimas, rūpestis ir priežiūra po gimdymo gali naujagimio gimimo jausmo patirtį paskatinti teigiama linkme. Maitinimo krūtimi pagalbos pasiekiamumas taip pat prisideda prie pogimdyminio saugumo, pasitenkinimo jausmo bei formuoja teigiamą požiūrį (25). Panašius rezultatus atskleidė Jungtinėje Karalystėje (2014) atliktas tyrimas. Tos moterys, kurios tiek nėštumo, gimdymo, tiek po gimdymo gavo sveikatos priežiūros paslaugas iš vienos joms jau pažįstamos akušerės, sveikatos priežiūros paslaugas įvertino teigiamai. Jos taip pat teigė, kad personalas buvo malonus ir supratingas, kad su jomis buvo elgiamasi pagarbiai ir oriai, ir kad jų privatumas buvo gerbiamas. Moterys pabrėžė didžiulį personalo požiūrio ir bendravimo įgūdžių poveikį jų gimdymo patirčiai ir pogimdyminiam laikotarpiui (26).
Australijoje kilo susirūpinimas dėl pogimdyminės priežiūros kokybės ir slaugos veiksmingumo ligoninėje. Todėl buvo atlikti (2006) tyrimai: pirmojo tyrimo metu moterys įvertino savo pogimdyminę priežiūrą prasčiau nei kitus motinystės priežiūros epizodus, ko pasekoje kilo rekomendacijos, kad pogimdyminė priežiūra galėtų būti pagerinta; antrojo tyrimo metu (2010) buvo vertinami ir lyginami – privatus ir valstybinis sektoriai. Apklausoje dalyvavo moterys ką tik
tos moterys, kurios buvo privačiame sveikatos priežiūros nei moterys gaunančios sveikatos priežiūros paslaugas viešajame sektoriuje. Teigiamą požiūrį formavo veiksniai, susiję su didesniu pasitenkinimu pogimdymine priežiūra abiejuose sektoriuose, ilgesnis buvimo laikas ligoninėje, priežiūros tęstinumas, moterų ir personalo bendradarbiavimas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Moterų požiūris dėl ligoninės patalpų ir pogimdyminio skyriaus aplinkos buvo išreikštas, kaip vienu iš svarbesnių reikalavimų teikiant sveikatos priežiūros paslaugos po gimdymo, todėl dalis moterų rinkdavosi tik privatų sveikatos priežiūros sektorių. Didžioji dalis ligoninių net 93 proc. moterims pranešė turinčios maitinimo krūtimi taisykles – principus, o 64 proc. ligoninių teikė galimybę ir informuodavo moteris apie individualius apsilankymus pas žindymo konsultantą, kurie buvo skirti moterims pogimdyminėje priežiūroje. Vienas iš pagrindinių sveikatos priežiūros kokybiškų paslaugų rodiklis yra tai, kad net 93 proc. moterų, kurios išvyko į namus, žindė naujagimius iš krūties. Tik 57 proc. moterų sulaukė išsamios ir tenkinančios informacijos po cezario pjūvio operacijos. Pagalba maitinant krūtimi, partnerių mokymas ir konsultavimas, pagalba moteriai pasitikėti savimi ir rekomendacijos poilsiui, teigiami ir šilti santykiai tarp moterų ir medicinos personalo, dėmesio ir atjautos demonstravimas – vieni iš svarbiausių teigiamo moterų požiūrio į sveikatos priežiūros paslaugas formavimo aspektai (27,28).
Švedijoje (2007) buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti naujai tapusių tėvų požiūrį į pogimdyminę priežiūrą, tačiau taip pat buvo apklausiamos ir moterys. Tyrime dalyvavo 294 moterys; iš kurių net 34 proc. buvo nepatenkintos bendra pogimdymine priežiūra, kiti veiksniai buvo: nedraugiškas ir nepadedantis personalas, paramos iš personalo trūkumas, naujiesiems tėvams neleidžiama pasilikti per naktį, nepasitenkinimas pačios moters pogimdyminiais patikrinimais ir nepasitenkinimas praktine maitinimo krūtimi pagalba. Buvo pateiktas pasiūlymas, kad norint turėti teigiamą pacientų požiūrį reikia suteikti daugiau paramos bei pagalbos naujiesiems tėvams pogimdyminiame skyriuje, suteikti tėvams galimybę pasilikti per naktį ir aktyviai įtraukti juos į naujagimio priežiūrą (29).
Lietuvoje (2008) atlikto tyrimo duomenys parodė, kad moterims renkantis gimdymo namus labai svarbios yra rekomendacijos iš artimųjų, patogi gimdymo namų vieta, atsiliepimai internete, tačiau vertinant paslaugų kokybę svarbiausia švari aplinka, kokybiškos paslaugos (kiekvienas asmuo, tai suvokia skirtingai), gydytojų dėmesys, patirtis gimdykloje, patirtis pogimdyminėje palatoje. Tačiau jeigu moteris įstaigą ketina rekomenduoti kitoms savo draugėms – tai aukštos paslaugų kokybės įrodymas (30).
Pietų Afrikoje (2017) buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo išnagrinėti moterų pogimdyminės priežiūros paslaugų vertinimą gautą iš akušerių prieš išleidžiant į kaimo sveikatos priežiūros įstaigas. Moterų pogimdyminės priežiūros vertinimas apėmė kraujospūdžio,
temperatūros, pilvo tyrimų, makšties tyrimų / kraujavimo stebėjimo, krūtų tyrimų / skausmo ir naujagimių apžiūros dalinius įvertinimus. Tik 16% moterų gavo visus šešis klinikinius įvertinimus prieš jas išleidžiant, o 11 proc. negavo nė vieno. Moterys taip pat pranešė, kad akušerės: neprisistatydavo (50%); nepaklausdavo, ar pacientai turėjo klausimų (44%); nepaaiškindavo, ką jos daro (43%); arba nepaaiškindavo, ko tikėtis po gimdymo (50%). Nepaisant to, 77 proc. moterų jautė jog akušerės joms skyrė pakankamai dėmesio ir 83 proc. davė teigiamą įvertinimą (3,5–5 balai skalėje nuo 1 iki 5). Tiriamieji nurodė, kad ankstesnė neigiama patirtis, arba sveikatos priežiūros poreikio nesupratimas potencialiai gali sulaikyti juos nuo grįžimo į sveikatos priežiūros įstaigą pogimdyminiams vizitams (31).
Tiek Didžiojoje Britanijoje (2005), tiek visame pasaulyje pripažįstama, kad pogimdyminei priežiūrai, apimančiai psichologinius ir fizinius aspektus, reikia daugybinio ar visapusiško požiūrio, siekiant optimizuoti moterų patirtį tiek gimdymo metu, tiek pogimdyminiu laikotarpiu. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad neigiamai patirčiai formuotis turėjo neadekvačios informacijos teikimas, prasta komunikacija ir neturėjimas galimybės daryti įtaką sprendimų priėmimui. Taip pat buvo teigiama, kad sveikatos priežiūros personalas buvo negatyviai nusistatęs ir priešiškai elgėsi pacientų požiūriu, visa tai dažnai buvo siejami su neigiamais jausmais, tokiais kaip baimė, pyktis, nusivylimas, kančia, kaltė ir neadekvatumas (32).
Norvegijoje per pastaruosius kelis dešimtmečius pogimdyminės priežiūros struktūra iš esmės pasikeitė. 2011 metais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti sveikatos priežiūros specialistų teikiamų paslaugų kokybę gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu. Tyrimo metu buvo vertinamas informacijos teikimas, naujagimio priežiūros ir žindymo įgūdžių formavimas, pagalvos teikimas, palatų švara, maisto pateikimas ir kokybė, gydytojų priežiūra, personalo bendravimo kokybė, moterų savijauta ligoninėje. Rezultatai parodė, kad moterims trūko pagalbos rūpinantis naujagimiu nakties metu. Taip pat trūko pagalbos žindant naujagimį. Tad tyrimas atskleidė dvi sritis, kurioms reikia daugiau dėmesio: naujagimių priežiūra pagalbos nakties metu ir naujagimių priežiūros įgūdžių mokymas buvimo palatoje metu. Manoma, kad tyrimai, kurių metu vertinama sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, būtini siekiant nuolat tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (33). Sveikatos priežiūros personalo teikiama psichologinė pagalba yra vienas iš svarbiausių aspektų lemiančių teigiamus moterų pojūčius būnant ligoninėje (3,4).
Lietuvoje (LSMUL KK, 2011) atlikto tyrimo duomenys parodė, kad personalo informacijos teikimas, atliekamų procedūrų ir tyrimų paaiškinimas, reagavimas į situaciją, įvairiapusė pagalba moteriai – teigiamai vertinama pacienčių (23).
rezultatus buvo nustatyta, kad tinkamą pagalba ir konsultacija, dėl skausmą mažinančių medikamentų, skausmo metu bei pagalba ir palaikymas maitinant krūtimi po cezario pjūvio operacijos buvo pripažinti labai svarbiais aspektais, skatinant gerus motinos ir naujagimio santykius, kurie turi įtakos vertinant teigiamai sveikatos priežiūros paslaugas. Tos moterys, kurios turėjo cezario pjūvio operaciją, jaučia diskomfortą, nes patiria sunkumus besistengdamos susidoroti su cezario pjūvio žaizdos skausmu. Šios motinos paprastai privalo kuo greičiau suartėti su savo naujagimiais ir pradėti maitinti krūtimi. Be to, rūpinimasis savo naujagimiu namuose po išleidimo iš ligoninės taip pat gali būti iššūkis, todėl moterys rūpinimosi pagrindų turi išmokti sveikatos priežiūros įstaigoje (34).
Lietuvoje (2005) atlikto tyrimo duomenys taip pat teigė, kad moterys turėjusios galimybę bet kuriuo metu pasikalbėti su gydytoju ar akušerė paslaugų kokybę įvertino kur kas geriau, nei tos moterys, kurios tokios galimybės neturėjo. Tyrimo autorius A. Ivonaitis teigė, kad kokybiška paslauga – labai subjektyvus dalykas, tačiau jeigu suteikta paslauga viršijo bet kokius lūkesčius, norus, tenkino visapusiškai, suformavo teigiamą požiūrį – tai paslauga yra kokybiška. (35). Lietuvoje (LSMUL KK, 2009) atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad net 77,3 proc. moterų teigė, kad buvo mokinamos žindymo principų ir pagalba apie žindymą buvo nuolat teikiama. Pagalba nuolat teikiama ir kitais klausimais, taip teigė net 76 proc. moterų. Apibendrinti duomenys atskleidė, kad pacientų požiūris viršijo sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (36). Lietuvoje (2015) atlikto tyrimo duomenys parodė, kad moterims vienas iš svarbiausių sveikatos priežiūros paslaugų yra gydytojų bendravimas, net 92 proc. galėjus bendrauti tiek kiek joms norisi – paslaugas įvertino labai gerai. Tačiau 9 proc. moterų teigė, kad norint sulaukti gydytojų dėmesio buvo būtina duoti „papildomų dovanų“ (37).
Moterų, jų šeimų ir jų artimųjų požiūris į motinystės priežiūros paslaugų kokybę daro įtaką jų sprendimui kreiptis dėl gydymo ir yra esminė sudedamoji dalis, užtikrinanti aukštos kokybės motinos ir naujagimio paslaugų poreikį ir prieigą prie jų. Todėl šeimos narių dalyvavimas yra svarbus aspektas, į kurį reikia atsižvelgti ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir turėtų būti neatsiejama moterų ir naujagimių priežiūros kokybės gerinimo dalis (11,22).
Manoma, jog „idealūs“ vyrai turi palaikyti moteris gimdymo metu, tačiau išties jie nežino kaip elgtis tiek gimdymo metu, tiek po gimdymo. Vyrai nori būti pilnaverčiais komandos dalyviais, todėl taip pat pageidauja dėmesio iš personalo. Taigi jiems labai svarbūs paaiškinimai, kaip vyksta gimdymas, kas vyksta po gimdymo, kaip jie gali padėti savo moterims, kaip prižiūrėti naujagimį (38).
1.3. PAGIMDŽIUSIŲ MOTERŲ VYRŲ/PARTNERIŲ POŽIŪRIS Į
SUTEIKTAS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS
Sparčiai besikeičiančioje visuomenėje vis populiarėja vyro/partnerio dalyvavimas kiekviename moters žingsnyje planuojant nėštumą, pastojus, nėštumo metu, gimdymo metu, po gimdymo ir t.t. Daugelį metų vyravo požiūris tas, kad gimdymas yra moterų reikalas, o vyrų buvimas gimdymo palatoje buvo nepriimtinas ir nepageidaujamas. Tad per pastaruosius kelis dešimtmečius vyrų/tėvų/partnerių buvimas gimdymo palatoje persikėlė nuo „priimtinu“ iki „tikėtinu/pageidaujamu“. Su šia evoliucija vis didėja spaudimas būti idealiu gimdymo partneriu ir mėgautis gimdymo patirtimi, nepriklausomai nuo asmeninių jausmų ir įgūdžių susidoroti su sunkumais. Tačiau realybė yra ta, kad kūdikio atėjimas į pasaulį, yra vienas iš labiausiai gyvenimą keičiančių įvykių, kuriuos žmogus gali patirti. Viena žymi Jungtinės Karalystės žurnalistė, savo straipsnyje analizavo ne tik akušerių darbo svarbą, bet ir didelį dėmesį atkreipė į vyrų/partnerių padrąsinimą ir pamokymą, kaip būti naudingam ir padėti būsimai ar jau tapusiai mama moteriai (39).
Šiandieninėje, kultūriniu ir profesiniu požiūriu, besikeičiančioje visuomenėje, tikimasi, kad „geri“ tėvai turėtų dalyvauti savo vaiko gimime ir tolimesnėje priežiūroje. Daugeliui vyrų mintis apie buvimą gimdymo metu pripildo juos džiaugsmu ir teigiamais lūkesčiais, pozityviomis mintimis ar pasitenkinimu, tačiau kitiems, vyraujančios emocijos apie gimdymą yra baimė, įtampa ir nerimas. Tiriant tėvų požiūrį į gimdymą, paaiškėjo, kad vyresnio amžiaus vyrų požiūris yra labiau neigiamas nei jų partnerių nėštumo metu (39). Pasiruošimas gimdymui ir teigiamas požiūris į patį gimdymo procesą daro teigiamą įtaką vyro prisitaikymui prie savo naujo, kaip tėvo, vaidmens. Naujojoje Zelandijoje (2017) atliktas tyrimas parodė, kad tėčio poreikiai panašūs į motinos poreikius: naujagimio saugumas, palaikymas, pagalba skausmo metu, bendravimas po gimdymo. Vyrai teigiamai vertino tai, kad buvo įtraukti į visą procesą, kad galėjo jaustis pilnaverčiu dalyviu (40).
Švedijoje (2007) buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti naujai tapusių tėvų požiūrį į pogimdyminę priežiūrą. Tyrime dalyvavo 280 vyrų, ką tik tapusių tėvais. 63 proc. tėvų turėjo galimybę praleisti naktį pogimdyminiame skyriuje. Tėvai, kurie nusprendė nepraleisti nakties palatoje, buvo vyresni, turėjo kitų vaikų ir buvo nepatenkinti, kad jiems neleidžiama atlikti didesnio vaidmens rūpinantis naujagimiu. Buvo pateiktas pasiūlymas, kad norint turėti teigiamą pacientų požiūrį reikia suteikti daugiau paramos bei pagalbos naujiesiems tėvams pogimdyminiame skyriuje,
pat Švedijoje (2013) buvo atliktas tyrimas, kurio pagrindinis tikslas buvo ištirti tėvų požiūrį į pogimdyminę priežiūrą, jos patirtį, ypatingą dėmesį skiriant trūkumams. Didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į personalo elgesį – bendravimą su tėvais, moterų apžiūras ir atliekamas procedūras. Tyrimo rezultatai parodė, jog informacija apie naujagimio priežiūrą ir poreikius buvo nepakankama; taip pat informacija apie moters apžiūras ir priežiūrą ir tolimesnę eigą buvo neaiški ir buvo jaučiamas jos trūkumas, ypač tais atvejais, kai moteriai buvo atliekama skubi cezario pjūvio operacija – vyrai jautė informacijos trūkumą. Dauguma tėvų buvo patenkinti bendra pogimdymine priežiūra, tačiau galėtų būti platesnis informacijos pateikimas apie naujagimio ir moters priežiūrą (41). Lietuvoje (LSMUL KK, 2009) atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad vyrai (45,9 proc.) turėjo galimybę būti su savo partnerėmis 24 val. per parą ir tuo buvo labai patenkinti (36).
Rytų Afrikoje (2015) buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo išnagrinėti tėvų požiūrį į pogimdyminį periodą ir pogimdyminę priežiūrą, siekiant pagilinti medicinos personalo supratimą apie motinos priežiūrą po gimdymo bei pagerinti vyrų švietimą apie pagalbą moterims. Tyrimo rezultatai parodė, kad tėvų požiūris į pogimdyminį periodą ir pogimdyminę priežiūrą yra labai skurdus ir jaučiamas labai didelis žinių, pagalbos ir tinkamos priežiūros trūkumas. Pagrindinės pogimdyminės priežiūros kliūtys yra žinių apie pogimdyminę priežiūrą trūkumas, ilgas laukimo laikas gauti pagalbą ar gydymą ir motinos priežiūros atskyrimas nuo naujagimio priežiūros (42).
Kanadoje (2012) buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama parodyti, kad būtina atsižvelgti į abu tėvus, nes partnerio parama maitinimo krūtimi metu, padidina žindymo inicijavimą, trukmę ir išskirtinumą. Atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti motinos ir tėvo požiūrį į pagalbą žindant, kurią jie gavo dalyvaudami bendros tėvystės maitinimo krūtimi palaikymo proceso metu. Informacija ir pagalba buvo skirta abiem tėvams ir buvo teikiama įvairiais būdais. Motinos ir tėvai pranešė, kad informacijos suteikimas apie maitinimą krūtimi, tėvų įtraukimas bei bendrą tėvystę buvo labai gerai įvertintas, o ypač tėvų požiūris buvo teigiamas (43).
Suomijoje (2006) buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo palyginti motinų ir tėvų požiūrį apie ligoninėje suteiktą priežiūrą. Galimybė būti visiems kartu (t. y. šeimos funkcionavimas), emocinė ir fizinė sveikata ir personalo patarimai buvo vieni iš pagrindinių veiksnių, sąlygojančių teigiamą požiūrį. Rezultatai parodė, kad į šeimą orientuota priežiūra išsamūs patarimai gali pasiūlyti abiem tėvams palankiausią aplinką bei geriausiai ir palankiausiai įvertintą ligoninės priežiūrą (44).
Lietuvoje (2017) atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad informacijos pateikimas ne tik pacientei, bet ir jos šeimos nariams yra labai svarbus ir reikalingas siekiant geresnio sveikatos priežiūros paslaugų įvertinimo (9).
PSO (2002) teigia, kad pogimdyminis laikotarpis motinai ir naujagimiui suteikia galimybę kartu su partneriu ar kitais šeimos nariais pradėti ieškoti naujų būdų, kaip būti vienas su kitu, įtraukiant į tai naująjį šeimos narį – ką tik gimusį naujagimį. Labai svarbu, kad partneriai būtų skatinami kuo labiau dalintis šia patirtimi ir kartu praleisti tiek laiko, kiek jie gali ir nori. kuo greičiau prižiūrimi savo pačių namuose po gimdymo (45,3).
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo tipas. Siekiant įvertinti, pagimdžiusių moterų ir jų partnerių požiūrį į LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje akušerijos skyriuje suteiktų paslaugų kokybę, buvo atliktas kiekybinis analitinis momentinis tyrimas.
Tyrimo organizavimas. Pirmiausia buvo atlikta mokslinės literatūros analizė, siekiant pagrįsti pasirinktos temos aktualumą bei išanalizuoti pagrindines problemas, susijusias su sveikatos priežiūros paslaugų kokybe akušerijos skyriuje. Pagal išanalizuotą literatūrą buvo sudaryta anketa. Gavus LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės sutikimą, buvo sudaryta sutartis su Studijų Mokslo ir studijų koordinavimo tarnyba, gautas LSMU Bioetikos centro leidimas ir pradėtas vykdyti tyrimas. Tyrimas buvo vykdomas 2018 11 05 – 2019 01 18. LSMUL KK Akušerijos ginekologijos klinikoje tiriamuoju laikotarpiu, darbo metu, nuo pirmadienio iki penktadienio pati tyrėja dalindavo ir susirinkdavo anketas. Anketos pildymo laikas 20 – 30 min.
Tiriamasis kontingentas. Tyrime dalyvavo 355 pagimdžiusios moterys ir 265 vyrai. Jauniausia pagimdžiusi moteris buvo 18-os metų, o vyriausia pagimdžiusi moteris buvo 50-ies metų. Jauniausias vyras buvo 18-os metų, o vyriausias vyras buvo 56-ių metų. Tiriamųjų atrankos kriterijai:
• LSMUL KK Akušerijos ginekologijos klinikos pacientės ir jų partneriai. • Moterys po gimdymo, kurioms prasidėjusi antra para po gimdymo. • Moterys ir jų partneriai, galintys skaityti ir rašyti lietuviškai.
• Sutikę dalyvauti tyrime ir pasirašę tiriamojo asmens sutikimo formą. • Asmenys, turintys 18 ir daugiau metų.
Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas. Vienmomentinio anoniminio tyrimo imčiai sudaryti buvo pasirinktas paprastosios atsitiktinės imties metodas. Apklausiamos buvo pagimdžiusios moterys ir jų vyrai/partneriai, kurie tyrimo laikotarpiu buvo LSMUL KK Akušerijos ginekologijos klinikoje akušerijos skyriuje ir sutiko dalyvauti tyrime. Remiantis LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikos registro duomenimis per 2017 metus LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje buvo 3349 gimdymai. Siekiant, jog imtis būtų reprezentatyvi buvo apskaičiuota, kad būtina apklausti 345 pagimdžiusias moteris su 95 proc. tikimybe. Norint, įvykdyti reprezentatyvios imties sąlygą atliekamo tyrimo laikotarpiu (2018 m. lapkričio 5d. – 2019 m. sausio 18d.) anketų pagimdžiusioms moterims buvo išdalinta 360, kurios atitiko atrankos kriterijus ir sutiko dalyvauti tyrime. Išdalinta 360 anketų, sugrįžo 357. Dvi iš jų buvo sugadintos. Tyrimui
buvo naudojamos 355 anketos. Buvo apklausti 265 vyrai/partneriai, kurie tyrimo metu buvo su moterimis ar jas lankė. Atsako dažnis buvo 99,2 proc.
Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai. Tyrimo instrumentas – anoniminė anketa (1 priedas). Anketą sudaro 27 klausimai. Pirmieji (1-13, 15-24, 26-27) anketos klausimai sukurti pačios tyrimo autorės. Klausymai 14 ir 25 sudaryti remiantis E.K. Persson atsiųstais klausimynais (buvo gautas autorės leidimas, 2 priedas) (46), G.H. Jeong atliktu tyrimu (10), LR SAM Įsakymu (47), bei PSO rekomendacijomis (48).
Kintamieji ir jų vertinimo kriterijai. Siekiant, įvertinti pagimdžiusių moterų požiūrį apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę akušerijos skyriuje, buvo naudojami 14 – 15 klausimai. Siekiant, įvertinti pagimdžiusių moterų partnerių požiūrį į sveikatos priežiūros paslaugų kokybę akušerijos skyriuje, buvo naudojami 25 – 26 klausimai. Socialinių ir demografinių duomenų nustatymui buvo naudojami 1 – 13, 16 – 24 ir 27 klausimai.
Duomenų analizės metodai. Tyrimo duomenys statistiškai apdoroti naudojantis Microsoft Office Excel 2013 ir SPSS Statistics 17.0 Windows programomis. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje taikoma aprašomoji duomenų statistika – absoliučių (n) ir procentinių dažnių (proc.) pasiskirstymas. Skirtumas tarp lyginamųjų grupių bus laikomas statistiškai reikšmingu, kai patikimumo lygmuo p<0,05, o reikšmingumo lygmuo 95 proc. Analizuojant duomenis, klausimyne esantys 14 ir 25 klausimai – teiginiai buvo sugrupuoti į grupes (3 priedas). Atsakymų tarp tiriamųjų grupių patikimumas ir imčių palyginimui buvo skaičiuojamas Mann-Whitney ir Kruskal-Wallis kriterijų pagalba.
Tyrimo etika. Tyrimas atliktas LSMUL KK Akušerijos ginekologijos klinikoje. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės sutikimas, pasirašyta tyrimo atlikimo sutartis su Studijų Mokslo ir studijų koordinavimo tarnyba, gautas LSMU Bioetikos centro leidimas 2018-11-02 Nr. BEC-VSV(M)-09 (4 priedas). Tyrimo duomenys renkami anoniminio anketavimo būdu. Prieš pateikiant anketą (1 priedas) tiriamosios ir tiriamieji buvo supažindinti su atliekamu tyrimu ir pateikiant „Tiriamojo asmens sutikimo formą“ (5 priedas) buvo gaunamas jų sutikimas. Moterys ir vyrai anketas pildė palatose ir buvo informuoti, kad anketas susirinks pati tyrėja kitą dieną, tad respondentų patogumui anketų niekur nešti nereikėjo ir jie turėjo visą dieną anketos pildymui.
3. REZULTATAI
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika
Tyrime dalyvavo 355 pagimdžiusios moterys ir 265 vyrai. Jauniausia pagimdžiusi moteris buvo 18-os metų, o vyriausia pagimdžiusi moteris buvo 50-ies metų. Jauniausias vyras/partneris buvo 18-os metų, o vyriausias vyras/partneris buvo 56-ių metų. Po gimdymo apklausiamos moterys buvo antrą parą 52,7 proc. (n=187), trečią parą 25,4 proc. (n=90), ketvirtą parą 11,8 proc. (n=42), penktą parą 7 proc. (n=25). Tik trečdalis pagimdžiusių moterų 37,2 proc. (n=132) nėštumo metu buvo fiziškai aktyvios. Dažniausiai pasitaikantys fizinio aktyvumo būdai buvo: baseinas, darbas, vaikščiojimas, namų ruošos darbai, vaikų priežiūra, mankštos, joga, ūkio darbai. Pagal nėštumų skaičių trečdaliui moterų 34,9 proc. (n=124) tai buvo pirmas nėštumas, antras nėštumas – 35,2 proc. (n=125), trečias nėštumas – 16,6 proc. (n=59), ketvirtas nėštumas – 7,9 proc. (n=28), penktas nėštumas – 2,8 proc. (n=10). Didžioji dalis pagimdžiusių moterų pagimdė pačios net 71,8 proc. (n=255). Moterų teigimu, vyrų/partnerių dalyvavimas gimdyme siekė 62,3 proc. (n=221), tačiau didžioji dalis vyrų/partnerių net 70,1 proc. (n=249) vyrų po gimdymo buvo kartu su moterimi (moterų teigimu).
Beveik pusę respondentų tiek vyrų/partnerių (49,8 proc. (n=132)), tiek moterų (49,6 proc. (n=176)) turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą. (1 pav.)
Didžioji dalis pagimdžiusių moterų 85,6 proc. (n=304) ir vyrų/partnerių 98,9 proc. (n=262) buvo dirbantys. (2 pav.)
2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal veiklą
Daugiau nei pusės respondentų vyrų/partnerių 53,6 proc. (n=142) per mėnesį gaunamos pajamos buvo daugiau nei 1001 eurų per mėnesį, o trečdalio moterų 33,5 proc. (n=119) per mėnesį gaunamos pajamos sudarė nuo 501 iki 800 eurų per mėnesį. (3 pav.)
Didžioji dalis pagimdžiusių moterų 79,4 proc. (n=282) ir vyrų/partnerių 79,2 proc. (n=210) gyvena mieste. (4 pav.)
4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą
Pagal šeimyninę padėtį 78,9 proc. (n=280) moterų buvo ištekėjusios, išsiskyrusios buvo 1,4 proc. (n=5), gyvena su vyru/partneriu, nesusituokusi 18,9 proc. (n=67), vienišos buvo 0,8 proc. (n=3). Vedusių vyrų/parnerių buvo 82,3 proc. (n=218), gyvenančių su partnere 15,8 proc. (n=42), išsiskyrusių 1,9 proc. (n=5). Pirmagimio susilaukė 46,2 proc. (n=164) moterų, o vyrų/partnerių tarpe pirmagimio susilaukė 47,9 proc. (n=127), antro naujagimio susilaukė 38 proc. (n=125) moterų, o vyrų/partnerių 37,4 proc. (n=125), trečio naujagimio susilaukė 11,8 proc. (n=42) moterų, o vyrų/partnerių 12,5 proc. (n=33), ketvirto naujagimio susilaukė 2,5 proc. (n=9) moterų, o vyrų/partnerių 1,5 proc. (n=4), penkto naujagimio susilaukė 0,3 proc. (n=1) moterų, o vyrų/partnerių 0,4 proc. (n=1), šešto naujagimio susilaukė 1,1 proc. (n=4) moterų, o vyrų/partnerių 0,4 proc. (n=1). Daugiau nei pusė moterų 60 proc. (n=213) ir mažiau nei ketvirtadalis vyrų/partnerių 22,6 proc. (n=60) lankė paskaitėles nėštumo metu.
3.2. Pagimdžiusių moterų požiūris į suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų
kokybę akušerijos skyriuje
Siekiant įvertinti pagimdžiusių moterų požiūrį į suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę akušerijos skyriuje gulinčioms moterims buvo pateiktas klausimas, kuriame sugrupuoti 37 klausimai – teiginiai į 6 grupes. Kadangi atsakymų pasiskirstymas buvo didelis, todėl atsakymų variantai buvo sugrupuoti: „labai gerai“ ir „gerai“ į „gerai“, o „labai blogai“ ir „blogai“ į „blogai“, „visiškai nesutinku“ ir „nesutinku“ į „nesutinku“, o „visiškai sutinku“ ir „sutinku“ į „sutinku“.
Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių pagimdžiusių moterų net 94,3 proc. (n=333) akušerių ir 93,5 proc. (n=332) gydytojų pateiktos informacijos suprantamumą įvertino gerai. Ligoninės patalpų švarą ir jaukumą gerai įvertino 83,9 proc. (n=298) apklausos dalyvių, tačiau maisto kokybę gerai įvertino tik 62,5 proc. (n=222). Apklausos dalyvės gerai įvertino akušerių darbą 97,2 proc. (n=345) ir gerai įvertino gydytojų darbą 97,5 proc. (n=346). Klausimai buvo sugrupuoti ir pateikti, kaip ligoninės darbo vertinimas (I) (5 pav.)
5 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal ligoninės darbo vertinimą (I)
Tyrimo rezultatai parodė, kad net 86,8 proc. (n=308) pagimdžiusių moterų sutiktų rekomenduoti šią ligoninę ir dar kartą ją rinktųsi net 88,7 proc. (n=315) pagimdžiusių moterų. Net 84,2 proc. (n=299) moterų mano, kad personalas paslaugas suteikia laiku, kuriuo pasižada ir net
80,6 proc. (n=286) apklausos dalyvių, mano, kad personalas atsižvelgė į jų nuomonę, priimant sprendimus. Klausimai buvo sugrupuoti ir pateikti, kaip ligoninės darbo vertinimas (II) (6 pav.)
6 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal ligoninės darbo vertinimą (II)
Pagimdžiusios moterys vertino savo bendrą pasitenkinimą suteiktų paslaugų kokybe balais skalėje nuo 1 iki 10. Dešimt balų skyrė 42,5 proc. (n=151), devynis balus skyrė 35,2 proc. (n=125) ir aštuonis balus skyrė 15,8 proc. (n=56). (7 pav.)
Nagrinėjant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad pagimdžiusioms moterims personalas paaiškino, kaip pasirūpinti savimi ir šiam teiginiui pritarė net 92,1 proc. (n=327). Didžioji dalis pagimdžiusių moterų 88,5 proc. (n=314) pritarė, kad personalas atitinkamai reagavo į prašymus ir po gimdymo/cezario pjūvio operacijos su moterimi praleido daug laiko (77,5 proc. (n=275)). Galima teigti, kad personalas visada rūpinosi moterimis (92,1 proc. (n=327)) ir rūpestingai klausėsi (89,3 proc. (n=317)) respondenčių. Klausimai buvo sugrupuoti ir pateikti, kaip asmeninė priežiūra (8 pav.)
8 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal asmeninės priežiūros teiginius
Tyrimo duomenys parodė, kad pagimdžiusios moterys pritarė, jog personalas padėjo šeimai palaikyti jas gimdymo metu (77,7 proc. (n=276)). Pastebėta, kad net 78 proc. (n=277) moterų pritarė, kad buvo leista vyrams dalyvauti gimdyme ir 91,5 proc. (n=325) vyrų galėjo pamatyti naujagimį iškart po gimdymo/cezario pjūvio operacijos. Didžioji dalis moterų pritarė, kad joms buvo suteikta pagalba patogiai ilsėtis/atsipalaiduoti (90,1 proc. (n=320)). Duomenys atskleidė, kad 78 proc. (n=277), moterų nuomone, personalas paaiškino kaip pasirūpinti paciente ir buvo malonus šeimos nariams (89,9 proc. (n=319)). Klausimai buvo sugrupuoti ir pateikti, kaip į artimuosius nukreipta priežiūra (9 pav.)
9 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal į artimuosius nukreiptos priežiūros teiginius
Pagimdžiusios moterys teigė, kad personalas jas padrąsindavo (95,5 proc. (n=339)), pasirūpindavo patogia aplinka moterims (94,6 proc. (n=336)), suprasdavo ir padėdavo (92,7 proc. (n=329)), palaikydavo, kai norėjo pasiduoti (90,4 proc. (n=321)), padėdavo psichologiškai (87,3 proc. (n=310)). Klausimai buvo sugrupuoti ir pateikti, kaip emocinė pagalba (10 pav.)
10 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal emocinės pagalbos teiginius
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad apklausos dalyvių teigimu personalas periodiškai tikrino naujagimio būklę 99,2 proc. (n=352) ir 98,6 proc. (n=350) paaiškino ir mokino moteris,
kaip reikia prižiūrėti naujagimį. Moterų (79,7 proc. (n=283)) nuomone, personalas vyrui paaiškino kaip jis gali padėti savo moteriai. Dauguma moterų (94,6 proc. (n=336)) pritarė, kad personalas išsamiai atsakė į visus pateiktus klausimus. Klausimai buvo sugrupuoti ir pateikti, kaip informacijos suteikimas (11 pav.)
11 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal informacijos suteikimo teiginius
Net 97,7 proc. (n=347) pagimdžiusių moterų buvo patenkintos akušerijos skyriaus personalo priežiūra po gimdymo. (12 pav.)
Pagimdžiusios moterys turėjo galimybę rinktis personalo darbuotojus (buvo galimi keli variantai: akušerės, gydytojai, pagalbinis personalas, pagalbos nesulaukė, kita) iš kurių daugiausiai sulaukė pagalbos akušerijos skyriuje po gimdymo. Net 92,7 proc. (n=329) apklausoje dalyvavusių moterų teigė, kad daugiausiai pagalbos sulaukė iš akušerių, 30,1 proc. (n=107) iš gydytojų, 21,1 proc. (n=75) iš pagalbinio personalo, pasirinkusios kitą variantą – moteris išskyrė, kad pagalbos sulaukė iš visų 3,9 proc. (n=14), iš savo vyro 0,6 proc. (n=2) ir pagalbos sulaukė iš žindymo konsultantės 0,6 proc. (n=2), pagalbos nesulaukė 1,1 proc. (n=4).
Apibendrinant išanalizuotus duomenis, pastebėta, kad didžioji dalis pagimdžiusių moterų sveikatos priežiūros paslaugomis akušerijos skyriuje yra patenkintos. Pacientės yra patenkintos, net tik jų pačių priežiūrą, bet ir artimųjų įtraukimu į procesą, tad galima teigti, jog sveikatos priežiūros paslaugos akušerijos skyriuje, moterų požiūriu, yra kokybiškos.
3.3. Pagimdžiusių moterų vyrų/partnerių požiūris į suteiktų sveikatos
priežiūros paslaugų kokybę akušerijos skyriuje
Siekiant įvertinti pagimdžiusių moterų vyrų/partnerių požiūrį į suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę akušerijos skyriuje buvo pateiktas klausimas, kurioje sugrupuoti 27 klausimai – teiginiai į 6 grupes. Kadangi atsakymų pasiskirstymas buvo didelis, todėl atsakymų variantai buvo sugrupuoti: „labai gerai“ ir „gerai“ į „gerai“, o „labai blogai“ ir „blogai“ į „blogai“, „visiškai nesutinku“ ir „nesutinku“ į „nesutinku“, o „visiškai sutinku“ ir „sutinku“ į „sutinku“.
Net 94 proc. (n=249) vyrų/partnerių – gydytojų ir akušerių darbą įvertino gerai. Apklausoje dalyvavę vyrai/partneriai (88,3 proc. (n=234)) gydytojų pateiktos informacijos suprantamumą įvertino gerai. Taip pat apklausoje dalyvavę vyrai/partneriai (89,8 proc. (n=238)) akušerių pateiktos informacijos suprantamumą įvertino gerai. Ligoninės patalpų švara ir jaukumas gerai įvertintas 83,4 proc. (n=221). Klausimai buvo sugrupuoti ir pateikti, kaip ligoninės darbo vertinimas (I) (13 pav.)
13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal ligoninės darbo vertinimą (I).
Tyrimo duomenys atskleidė, jog personalas atsižvelgė į vyro/partnerio nuomonę, priimant sprendimus (90,2 proc. (n=239)). Pastebėta, kad apklausoje dalyvavę vyrai/partneriai rinktųsi šią ligoninę dar kartą ir rekomenduotų ligoninę kitiems net 96,6 proc. (n=256). Klausimai buvo sugrupuoti ir pateikti, kaip ligoninės darbo vertinimas (II) (14 pav.)
14 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal ligoninės darbo vertinimą (II).
Tyrimo rezultatai parodė, kaip vyrai/partneriai vertino savo bendrą pasitenkinimą suteiktų paslaugų kokybe balais skalėje nuo 1 iki 10. Net 40 proc. (n=106) vyrų /partnerių skyrė dešimt balų, devynis balus skyrė – 31,7 proc. (n=84) ir aštuonis balus skyrė – 21,1 proc. (n=56) kokybės įvertinimui. (15 pav.)
15 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pasitenkinimą paslaugų kokybę
Nagrinėjant tyrimo duomenis, pastebėta, jog 89,1 proc. (n=236) vyrų/partnerių pripažino, kad jų partnerėmis buvo rūpinamasi visada, 72,8 proc. (n=193) teigė, kad personalas praleido daug laiko su partnere po gimdymo/cezario pjūvio operacijos, rūpestingai klausėsi
partnerės (87,2 proc. (n=231)) ir greitai padėdavo partnerei, kai ko nors reikėjo (88,3 proc. (n=234)). Pastebėta, jog 77,7 proc. (n=206) apklausoje dalyvavusių vyrų/partnerių mano, kad personalas reagavo į jo prašymus ir paaiškino kaip pasirūpinti partnere ir naujagimiu (72,8 proc. (n=193)). Klausimai buvo sugrupuoti ir pateikti, kaip asmeninė priežiūra (16 pav.)
16 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal asmeninės priežiūros teiginius
Galima teigti, kad didžioji dalis vyrų/partnerių (76,6 proc. (n=203)) pritarė teiginiui, jog personalas paaiškino gimdymo eigą, 75,5 proc. (n=200) teigė, kad gavo leidimą dalyvauti gimdyme/cezario pjūvio operacijoje ir 92,1 proc. (n=244) galėjo pamatyti naujagimį iškart po gimdymo/cezario pjūvio operacijos. Net 90,9 proc. (n=241) vyrų/partneriai pritarė, jog personalas buvo malonus. Klausimai buvo sugrupuoti ir pateikti, kaip į artimuosius nukreipta priežiūra (17 pav.)
17 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal į artimuosius nukreiptos priežiūros teiginius
Tyrimo rezultatai parodė, jog vyrai/partneriai (85,7 proc. (n=227)) pritarė, kad personalas padrąsindavo vyrą ir jo partnerę. Taip pat vyrai/partneriai (77,7 proc. (n=206)) pritarė, kad personalas palaikė, kai jiems to reikėjo. Vyrų/partnerių (76,6 proc. (n=203)) teigimu, personalas abiem padėjo psichologiškai. Klausimai buvo sugrupuoti ir pateikti, kaip emocinė pagalba (18 pav.)
18 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal emocinės pagalbos teiginius
Analizuojant tyrimo duomenis pastebėta, kad vyrų/partnerių teigimu, personalas periodiškai tikrino naujagimio būklę (94,7 proc. (n=251)) bei paaiškino ir pamokino kaip reikia prižiūrėti naujagimį (88,7 proc. (n=235)) Rezultatai atskleidė, kad net 87,9 proc. (n=233) vyrų/partnerių pripažįsta, jog personalas išsamiai atsakė į visus klausimus. (19 pav.)
19 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal informacijos suteikimo teiginius
Net 97,7 proc. (n=259) pagimdžiusių moterų vyrų/partnerių buvo patenkinti akušerijos skyriaus personalo priežiūra po gimdymo. (20 pav.)
20 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pasitenkinimą akušerijos skyriaus personalo priežiūra po gimdymo
Pagimdžiusių moterų vyrai/partneriai turėjo galimybę rinktis personalo darbuotojus (buvo galimi keli variantai: akušerės, gydytojai, pagalbinis personalas, pagalbos nesulaukė, kita) iš
net 92,8 proc. (n=246) vyrų/partnerių daugiausiai pagalbos sulaukė iš akušerių, 36,2 proc. (n=96) iš gydytojų, 25,7 proc. (n=68) iš pagalbinio personalo, pasirinkę kitą variantą – vyrai išskyrė, kad pagalbos sulaukė iš visų 1,7 proc. (n=6), iš žindymo konsultantės 0,6 proc. (n=2) ir 2,6 proc. (n=7) pagalvos nesulaukė.
Apibendrinant išanalizuotus duomenis, pastebėta, kad didžioji dalis pagimdžiusių moterų vyrų/partnerių sveikatos priežiūros paslaugomis akušerijos skyriuje yra patenkinti. Pacienčių vyrai/partneriai yra patenkinti, net tik jų moterų ir naujagimių priežiūrą, bet ir tuo, jog jie kaip lygiaverčiai komandos dalyviai yra įtraukiami į procesą, tad galima teigti, jog sveikatos priežiūros paslaugos akušerijos skyriuje, vyrų požiūriu, yra kokybiškos.
3.4. Pagimdžiusių moterų ir jų vyrų/partnerių požiūrio į akušerijos skyriuje
suteiktų paslaugų kokybę pagal socialines – demografines charakteristikas
palyginimas
Siekiant nustatyti pagimdžiusių moterų ir jų vyrų/partnerių požiūrį apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę akušerijos skyriuje, ir palyginti pagal socialines – demografines charakteristikas buvo pateikti klausimai, kuriose sugrupuoti (37 moterims ir 27 vyrams) klausimai – teiginiai į 6 grupes. Kadangi atsakymų pasiskirstymas buvo didelis, todėl atsakymų variantai buvo sugrupuoti: „labai gerai“ ir „gerai“ į „gerai“, o „labai blogai“ ir „blogai“ į „blogai“, „visiškai nesutinku“ ir „nesutinku“ į „nesutinku“, o „visiškai sutinku“ ir „sutinku“ į „sutinku“. Tai pat buvo pateikti keli klausimai siekiant išsiaiškinti papildomos informacijos apie respondentus.
Analizuojant tyrimo rezultatus, nustatyta, kad moterys turinčios profesinį, vidurinį išsilavinimą (n=119) statistiškai reikšmingai (p=0,001) geriau įvertino gydytojų ir akušerių darbą bei pateiktos informacijos suprantamumą, maisto kokybę, personalo pagarbą, patalpų švara ir jaukumą, nei moterys, turinčios aukštąjį išsilavinimą (n=236). Tačiau moterys turinčios aukštąjį išsilavinimą (n=236) statistiškai reikšmingai (p=0,002) geriau įvertino atsižvelgimą į paciento nuomonę, pakartotiną ligoninės pasirinkimą ir rekomendacijas artimiesiems, laiku teikiamas paslaugas, personalo tvarkingumą, bendrą pasitenkinimą paslaugomis, taip pat statistiškai reikšmingai (p=0,009) geriau įvertino švelnią apžiūrą bei švelniai atliekamus vaginalinius tyrimus, nuolatinį rūpestį, klausymąsi ir paaiškinimus, ilgą laiko praleidimą su pacientais, greitą ir atitinkamą reakciją į prašymus, taip pat statistiškai reikšmingai (p=0,016) geriau įvertino procedūrų atlikimą su pacientės leidimu, pagalbą atsipalaiduojant, leidimą vyrui dalyvauti gimdyme ir iškart pamatyti naujagimį, buvimą maloniems su artimaisiais, paaiškinimą kaip padėti, palaikyti ir pasirūpinti paciente, nei tos moterys, kurios turėjo profesinį ar vidurinį išsilavinimą (n=119) (1 lentelė).
1 lentelė. Respondenčių pasiskirstymas pagal požiūrį į paslaugų kokybę lyginant pagal išsilavinimą
Teiginys Išsilavinimas p
Vidurinis, profesinis
Aukštasis Moterys (n/vidutinis rangas) Ligoninės darbo vertinimas (I):
gydytojų ir akušerių darbas bei
maisto kokybė, personalo pagarba, patalpų švara ir jaukumas Ligoninės darbo vertinimas (II): atsižvelgimas į paciento nuomonę, pakartotinis ligoninės pasirinkimas ir
rekomendacijos artimiesiems, laiku teikiamos paslaugos, personalo tvarkingumas, bendras pasitenkinimas
paslaugomis
119/153,87 236/190,17* p=0,002
Asmeninė priežiūra: švelni apžiūra bei švelniai atliekami vaginaliniai
tyrimai, nuolatinis rūpestis, klausymasis ir paaiškinimai, ilgas laiko
praleidimas su pacientais, greita ir atitinkama reakcija į prašymus
119/158,26 236/187,96* p=0,009
Į artimuosius nukreipta priežiūra: procedūros buvo atliktos su pacientės
leidimu, padėjo atsipalaiduoti, leido vyrui dalyvauti gimdyme ir iškart pamatyti naujagimį, buvo malonus artimiesiems, paaiškino kaip padėti,
palaikyti ir pasirūpinti paciente
119/160,03 236/187,06* p=0,016
*p<0,05, lyginant pagal išsilavinimą (Mann-Whitney kriterijus)
Nagrinėjant tyrimo rezultatus, nustatyta, kad vyrai/partneriai, turintys aukštąjį išsilavinimą (n=170), statistiškai reikšmingai (p=0,028) geriau įvertino periodišką naujagimio būklės tikrinimą, paaiškinimus ir pamokinimus kaip reikia prižiūrėti naujagimį bei išsamiai atsakys klausimus, taip pat statistiškai reikšmingai (p=0,020) geriau įvertino gimdymo eigos paaiškinimą, gautą leidimą dalyvauti gimdyme ir galimybę iškart pamatyti naujagimį, ir personalo malonumą, nei vyrai turintys profesinį ar vidurinį išsilavinimą (n=95) (2 lentelė).
2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal požiūrį į kokybę lyginant pagal išsilavinimą
Teiginys Išsilavinimas p
Vidurinis, profesinis
Aukštasis Vyrai (n/vidutinis rangas) Informacijos suteikimas: periodiškai
tikrino naujagimio būklę, aiškino ir mokino kaip reikia prižiūrėti naujagimį bei išsamiai atsakė į visus
klausimus.
95/120,00 170/140,26* p=0,028
Į artimuosius nukreipta priežiūra: personalas paaiškino gimdymo eigą, leido dalyvauti gimdyme ir iškart pamatyti naujagimį bei buvo malonus
*p<0,05, lyginant pagal išsilavinimą (Mann-Whitney kriterijus)
Analizuojant gautus tyrimo rezultatus, galima teigti, jog moterys, gyvenančios mieste, (n=282) statistiškai reikšmingai (p=0,028) geriau įvertino gydytojų ir akušerių darbą bei pateiktos informacijos suprantamumą, maisto kokybę, personalo pagarbą, patalpų švarą ir jaukumą bei statistiškai reikšmingai (p=0,022) geriau įvertino periodišką naujagimio būklės tikrinimą, aiškinimus ir mokimus kaip reikia prižiūrėti naujagimį bei išsamiai atsakytus klausimus nei tos moterys, kurios gyveno kaime (n=73) (3 lentelė).
3 lentelė. Respondenčių pasiskirstymas pagal požiūrį į kokybę lyginant pagal gyvenamąją vietą
Teiginys Gyvenamoji vieta p
Kaimas Miestas Moterys (n/vidutinis rangas) Ligoninės darbo vertinimas (I): gydytojų ir
akušerių darbas bei pateiktos informacijos suprantamumas, maisto kokybė, personalo pagarba,
patalpų švara ir jaukumas
73/153,73 282/183,07* p=0,028
Informacijos suteikimas: periodiškai tikrino naujagimio būklę, aiškino ir mokino kaip reikia
prižiūrėti naujagimį bei išsamiai atsakė į visus klausimus
73/155,37 282/183,86* p=0,022
*p<0,05, lyginant pagal gyvenamąją vietą (Mann-Whitney kriterijus)
Nagrinėjant tyrimo duomenis, pastebėta, jog pagimdžiusios moterys, kurios nėštumo metu lankė paskaitėles (n=142) statistiškai reikšmingai (p=0,036) geriau įvertino personalo atsižvelgimą į paciento nuomonę, pakartotinį ligoninės pasirinkimą ir rekomendacijas artimiesiems, laiku teikiamas paslaugas, personalo tvarkingumą, bendrą pasitenkinimą paslaugomis ir statistiškai reikšmingai (p=0,001) geriau įvertino, jog procedūros buvo atliktos su pacientės leidimu, padėdavo atsipalaiduoti, leido vyrui dalyvauti gimdyme ir iškart pamatyti naujagimį, buvo malonūs artimiesiems, paaiškino kaip padėti, palaikyti ir pasirūpinti paciente, nei tos moterys, kurios nėštumo metu paskaitėlių nelankė (n=213) (4 lentelė).
4 lentelė. Respondenčių pasiskirstymas pagal požiūrį į kokybę lyginant pagal paskaitų nėščiosioms lankymą
Teiginys Paskaitėlės nėščiosioms p
Lankė Nelankė Moterys (n/vidutinis rangas) Ligoninės darbo vertinimas (II): atsižvelgimas į
paciento nuomonę, pakartotinis ligoninės pasirinkimas ir rekomendacijos artimiesiems, laiku teikiamos paslaugos,
personalo tvarkingumas, bendras pasitenkinimas paslaugomis
142/191,90* 213/168,73 p=0,036
Į artimuosius nukreipta priežiūra: procedūros buvo atliktos su pacientės leidimu, padėjo atsipalaiduoti, leido
vyrui dalyvauti gimdyme ir iškart pamatyti naujagimį, buvo malonus artimiesiems, paaiškino kaip padėti,
palaikyti ir pasirūpinti paciente
142/200,02* 213/163,32 p=0,001
*p<0,05, lyginant pagal paskaitų nėščiosioms lankymą (Mann-Whitney kriterijus)
Nagrinėjant gautus rezultatus, pastebėta, kad moterys, kurios buvo studentės/moksleivės (n=15) statistiškai reikšmingai (p=0,048) geriau įvertino gydytojų ir akušerių darbą bei pateiktos informacijos suprantamumą, maisto kokybę, personalo pagarbą, patalpų švarą ir jaukumą, ir statistiškai reikšmingai (p=0,042) geriau įvertino, tai kad personalas padrąsindavo, palaikydavo, suprasdavo, padėdavo psichologiškai, pasirūpindavo patogia aplinka, nei tos moterys, kurios buvo dirbančios (n=304) ar bedarbės (n=36). Tačiau, dirbančios moterys (n=304) statistiškai reikšmingai (p=0,043) geriau įvertino švelnią apžiūrą bei švelniai atliekamus vaginalinius tyrimus, nuolatinį personalo rūpestį, klausymąsi ir paaiškinimus, ilgą laiko praleidimą su pacientais, greitą ir atitinkamą reakciją į prašymus, nei bedarbės (n=36) ar studentės, ar moksleivės (n=15) (5 lentelė).
5 lentelė. Respondenčių pasiskirstymas pagal požiūrį į kokybę lyginant pagal veiklą
Teiginys Veikla p
Dirbanti Studentė ar moksleivė
Bedarbė
Moterys (n/vidutinis rangas) Ligoninės darbo vertinimas (I):
gydytojų ir akušerių darbas bei pateiktos informacijos suprantamumas, maisto
kokybė, personalo pagarba, patalpų švara ir jaukumas
304/172,20 15/235,40* 36/187,88 p=0,048
Asmeninė priežiūra: švelni apžiūra bei švelniai atliekami vaginaliniai tyrimai,
nuolatinis rūpestis, klausymasis ir
