LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
LAURA SAVIČIŪTĖ
AKUŠERIŲ POŢIŪRIO Į MOTERŲ SVEIKATOS RAŠTINGUMO
MOKYMŲ ORGANIZAVIMĄ VERTINIMAS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė Prof. dr. Skirmantė Sauliūnė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
TVIRTINU Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. habil. dr. R. Kalėdienė 2019 m...mėn...d.
Laura Savičiūtė
AKUŠERIŲ POŢIŪRIO Į MOTERŲ SVEIKATOS RAŠTINGUMO
MOKYMŲ ORGANIZAVIMĄ VERTINIMAS
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė: Prof. dr. S. Sauliūnė 2019 m. 05 mėn 15 d.
Recenzentas : Atliko:
Jolita Kirvaitienė L. Savičiūtė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
AKUŠERIŲ POŢIŪRIO Į MOTERŲ SVEIKATOS RAŠTINGUMO MOKYMŲ ORGANIZAVIMĄ VERTINIMAS
Laura Savičiūtė
Mokslinė vadovė prof. dr. Skirmantė Sauliūnė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2019. 51p.
Darbo tikslas. Įvertinti Kauno miesto akušerių poţiūrį įpagimdţiusių moterų sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimą.
Uţdaviniai. 1. Išsiaiškinti akušerių nuomonę apie pagimdţiusių moterų sveikatos raštingumo mokymų organizavimą.2. Nustatyti akušeres motyvuojančius ir demotyvuojančius veiksnius, vykdant pagimdţiusių moterų sveikatos raštingumo mokymus. 3. Suţinoti akušerių nuomonę apie galimą pagimdţiusių moterų sveikatos raštingumo mokymų organizavimo tobulinimą.
Metodika. Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (LSMUL KK), P. Maţylio gimdymonamuose ir Kauno klinikinėje ligoninėje 2018 m. lapkričio – 2019 m. sausio mėnesiais. Tiriamosios buvo atrinktos taikant netikimybinę kiekybinio tyrimo imties patogiąją atranką. Respondentėms buvo pateikta autorės sukurta anketa. Tyrimo metu bendrai buvo išdalintos 155 anketos, iš jų grąţintos 129 (atsako daţnis - 82,2 proc.). Statistinė duomenų analizė buvo atliekama su SPSS 20,0 statistiniu paketu.
Rezultatai. Respondenčių darbo staţo vidurkis - 20,41,2 m. Didţioji dalis (84,1 proc.) apklaustųjų turi aukštąjį išsilavinimą. Daugiau nei pusė (66,7 proc.) akušerių teigė, kad atėjusios į darbą negavo mokymų kaip reikėtų vykdyti sveikatos raštingumo mokymus motinystės klausimais. Pastebėta, kad respondentės, kurios yra patenkintos savo darbo vieta buvo linkusios statistiškai reikšmingai daţniau “gerai” vertinti su darbu susijusius veiksnius, lyginant su darbo vieta nepatenkintomis respondentėmis (p<0,05). Nustatyta, kad akušerės vidutiniškai vienai pacientei skiria 19,9911,36 min. sveikatos raštingumo mokymams ir 26,4 proc. respondenčių mano, kad jų skiriamas laikas nėra pakankamas. Respondentės sveikatos raštingumo mokymų organizavimą savo įstaigose vertino “vidutiniškai”. Akušerių nuomone sveikatos raštingumo mokymų organizavimo tobulinimas turėtų prasidėti nuo darbo sąlygų gerinimo bei praktinių įgūdţių tobulinimo. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad geriau vykdyti sveikatos raštingumo mokymus labiausia motyvuojantys veiksniai būtų didesnis darbo uţmokestis, pacienčių padėka ir atgalinis ryšys bei pagyrimas iš vadovų. Didţioji dalis (69,8 proc.) akušerių mano, kad jų įstaigose reikia tobulinti sveikatos raštingumo mokymų organizavimą,
87,6 proc. respondenčių siūlo daţniau organizuoti seminarus, taip pat aprūpinti darbuotojas garsoir vaizdo medţiaga, muliaţais bei 81,4 proc. siūlo sukurti vieningą sistemą tarp visų įstaigų, teikiant informaciją sveikatos raštingumo motinystės klausimais.
Išvados. 1. Vertinant akušerių nuomonę apie sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimą nustatyta, kad respondentės jį vertina vidutiniškai. Akušerės, kurios yra patenkintos savo darbo vieta mokymų organizavimą vertina geriau, nei tos, kurios yra nepatenkintos savo darbo vieta. 2. Didţioji dauguma respondenčių nurodo, kad labiausiai motyvuojantis veiksnys geriau vykdyti sveikatos raštingumo mokymus motinystės klausimais būtų didesnis darbo uţmokestis. O beveik visos apklausoje dalyvavusios akušerės nurodė, kad motyvaciją maţina didelis darbo krūvis ir laiko stoka. 3. Dauguma akušerių sutiko su tuo, kad dabar praktikoje taikomą sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimą reikia tobulinti sukuriant vieningą informacijos teikimo sistemą, taip pat pageidautų daugiau darbo priemonių bei praktinių seminarų ţinių atnaujinimui.
SUMMARY
Management of Public HealthTHE EVALUATION OF THE MIDWIVES OPINION ON THE ORGANISATIONAL SPECIFICITY OF HEALTH LITERACY TRAINING OF MATERNAL ISSUES Laura Savičiūtė
Supervisor Skirmantė Sauliūnė, Dr. Professor
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2019, 51 p.
Aim of the study. To analyse the evaluation of Kaunas‟ city midwives opinion on the organisational specificity of health literacy of new mothers.
Objectives. 1. To find out midwives‟ opinion on the organisational specificity of health literacy of maternal issues. 2. To determine factors, which lead to motivation, as well as demotivation in regards to teaching new mothers health literacy of motherhood issues. 3 To find out midwives‟ opinion about the ability to improve organisational specificity of health literacy of new mothers.
Methods. The study was conducted in the Lithuanian University of Health Sciences hospital Kaunas clinics, P. Mazylis birthing centre in Kaunas clinical hospital from November of 2018 till January 2019. The participants were selected using non-probability convenience sampling method. A total of 155 questionnaires were given out throughout the study, with 129 returned. Total response rate was 82.2 %. The statistical data analysis was conducted using a SPSS 20,0 statistical package.
Results.Respondent‟s average work experience was– 20.41.2 years. Majority of them (84.1%) have a university education. More than half (66.7%) of the midwives stated that they did not receive guidance on how to provide health literacy training for maternal issues. It is apparent that participants satisfied with their place of employment, were statistically significantly more likely to rank factors related to work as good, in comparison to those dissatisfied with their place of employment (p<0.05). Midwives indicated that on average they had 19.9911.36min. of health literacy training per patient and 26.4% of midwives evaleatedasinsufficient amount of time. Participants rated the health literacy training organisation in their institutions as an „average‟. Midwives expressed the opinion that health literacy training organisation improvement should begin from better work conditions and skill improvement. In addition, encouraging steps towards better health literacy training would include higher salary, patient appreciation and better communication as well as praise from superiors. Furthermore, a majority of midwives (69.8%) believe that health literacy training organisation in their institutions must be improved, 87.6% of the
participants suggest more frequent seminars and the provisions of audio and video educational materials. 81.4% suggest the importance of the creation of a uniform system within all institutions, providing information in regards to questions related to health literacy training for maternal issues.
Conclusions. 1. When asked to express their opinion on the organisational specificity of health literacy of maternal issues through a ranking system midwives gave this a medium score. Midwives, who were satisfied with their place of employment had a tendency to award higher rankings in comparison to those dissatisfied. 2. The majority of participants named a higher pay rate as the factor which would lead to an increase in motivation towards teaching new mothers health literacy of motherhood issues. Almost all of the participants names the huge work load and lack of time as factors leading to demotivation. 3. The majority of midwives agreed that the current organisational specificity of health literacy of new mothers could be improved through the creation of a singular information sharing system, alongside reception of better work equipment and practical courses.
PADĖKA
Nuoširdţiai dėkoju darbo vadovei, prof. dr. Skirmantei Sauliūnei uţ konsultacijas ir patarimus, rašant šį mokslinį darbą. Dėkoju visoms Kauno miesto akušerėms, uţ geranorišką sutikimą dalyvauti tyrime bei sugaištą laiką.
8
TURINYS
SANTRUMPOS ... 9
SĄVOKOS ... 10
ĮVADAS ... 11
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 14
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 15
1.1. Motinos ir naujagimio sveikatos prieţiūros organizavimas ... 15
1.1.1. Motinos ir naujagimio sveikatos prieţiūros organizavimas Lietuvoje ... 17
1.2. Sveikatos raštingumas ... 18
1.3. Sveikatos raštingumo mokymų organizavimas ... 21
1.4. Sveikatos prieţiūros darbuotojų motyvacijos dirbti ypatumai ... 24
2. METODIKA ... 26
2.1. Tyrimo schema ... 26
2.2. Tyrimo rūšis ... 26
2.3. Tyrimo organizavimas ... 27
2.4. Tiriamasis kontingentas ... 27
2.5. Tyrimo imtis ir jos sudarymas ... 27
2.6. Tyrimo instrumentas ... 27
2.7. Statistinė duomenų analizė ... 28
2.8. Tyrimo etika ... 28
3. REZULTATAI ... 29
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika ... 29
3.2. Akušerių nuomonė apie sveikatos mokymų motinystės klausimais organizavimą ... 30
3.3. Akušeres dirbti motyvuojantys ir demotyvuojantys veiksniai ... 38
3.4. Akušerių nuomonė apie apie sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimo tobulinimo galimybes ... 41
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 43
4.1. Pagrindiniai rezultatai ir jų interpretavimas, palyginimas su kitais tyrimais ... 43
4.2 Tyrimo privalumai, trūkumai, praktinė reikšmė ir interesų konfliktas ... 44
5. IŠVADOS ... 45
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 46
7. LITERATŪRA ... 47
9
SANTRUMPOS
AKS – arterinis kraujo spaudimas
Angl. – angliškai
BVP – bendras vidaus produktas
JAV – jungtinės Amerikos valstijos
JT – jungtinės tautos
Lls – laisvės laipsnių skaičius
LR SAM- Lietuvos respublikos sveikatos apsaugo ministerija
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
KKL – Kauno klinikinė ligoninė
KMI – kūno masės indeksas
PMAL – paveldimos medţiagų apykaitos ligos
PMGN – Prano Maţylio gimdymo namai
Proc. – procentai
PSO – pasaulinė sveikatos organizacija
SPSS- statistinis paketas (angl. Statistical Package for Social Sciences)
UNICEF – jungtinių tautų vaikų fondas (angl. The United Nations Children's Fund)
UNIFPA- jungtinių tautų populiacijos fondas (angl. United Nations Population Fund)
USAID – jungtinių Valstijų tarptautinio vystymosi agentūra (angl. United States Agency for International Development)
10
SĄVOKOS
Akušeris – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs akušerio profesinę kvalifikaciją (18)
Naujagimis – tai kūdikis nuo gimimo iki 28 pilnų dienų po gimimo (16).
Pogimdyminis laikotarpis – 6- 8 savaitės po gimdymo, per kurias atsistato nėštumo sukelti pokyčiai moters organizme (17).
Naujagimiui palanki ligoninė – ligoninė, kurioje siekiama, kad motina ir naujagimis būtų kartu palatoje nuo gimimo, būtų inicijuotas „oda prie odos“ kontaktas per pirmąsias 30 minučių nuo gimimo ir naujagimis būtų pradėtas ţindyti per pirmąsias 2 valandas po gimimo (26).
Sveikatos raštingumas – asmens gebėjimas gauti, apdoroti ir suprasti pagrindinę informaciją apie sveikatą ir paslaugas, reikalingas tinkamam sveikatos prieţiūros uţtikrinimui (1).
11
ĮVADAS
Pastarąjį dešimtmetį padidėjo susidomėjimas sveikos raštingumo sąvoka, atkreipiamas dėmesys į atsakomybę bei sveikatos raštingumo svarbą kaip veiksnį išlaikantį, gerinantį ar tausojantį asmens sveikatą (1). Pastaraisiais dviem dešimtmečiais buvo dėtos pastangos į akušerijos ir neonatologijos prieţiūros paslaugų tobulinimą, uţtikrinant Miuncheno deklaracijoje ir jungtinių tautų tūkstantmečio vystymo 4 ir 5 tiksluose minimus naujagimių mirtingumo bei geresnės nėščiųjų sveikatos prieţiūros rodiklius. Tačiau akivaizdu, jog reikalingos didesnės pastangos, nes pasaulyje vis dar kasmet miršta daugiau nei 300 000 moterų dėl komplikacijų, susijusių su nėštumu ir gimdymu, gimsta 2.6 milijonai negyvagimių ir 2,8 mln. naujagimių miršta per pirmąsias 28 gyvenimo dienas. Buvo nustatyta jog pogimdyminės prieţiūros paslaugų kokybės gerinimas bei sveikatos raštingumo plėtojimas yra svarbiausi aspektai norint gerinti šiuos rodiklius (2).
Sveikos raštingumas yra gebėjimas įgyti ir apdoroti informaciją apie sveikatą priimant pagrįstus sprendimus susijusius su sveikatos prieţiūra, (3) o pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijose rašoma, kad sveikatos raštingumo mokymai motinystės klausimais - tai teoriniai ir praktiniai uţsiėmimai skirti gimdyvėms, kurie organizuojami gimdyvėms ir pagimdţiusioms moterims, hospitalizavimo metu, kuri trunka tris paras po gimdymo, jei motinos ir naujagimio būklė yra fiziologinė. Šių mokymų esmė yra suteikti tėvams informacijos apie naujagimio prieţiūrą, išugdyti supratimą apie savo ir naujagimio sveikatos būklę (4).
Norint gerinti sveikatos raštingumo lygį, sveikatos prieţiūros specialistai privalo bendrauti su pacientais visais įmanomais būdais (tiesiogiai kalbėti, pateikti literatūrą bei vaizdo medţiagą), uţtikrinančiais, kad skirtingo išsilavinimo asmenis pasiekia jiems suprantama informacija. (1, 5) Bendrauti su pacientu verčia ir sparti konkurencija, informacinių technologijų raida, ekonominis neapibrėţtumas ir nuolat besikeičiančios vartotojų tendencijos, atnešusios šiuolaikiniam sveikatos paslaugų verslo pasauliui naują erą, kurioje pagrindinis konkurencingumo šaltinis yra gebėjimas bendrauti su pacientu, suprasti ir patenkinti jo lūkesčius, pateikti savo organizaciją, kaip nuolat integruojančią naujas ţinias (6).
Bene svarbiausias aspektas norint uţtikrinti tinkamą sveikatos raštingumo lygį bet kurioje šalyje yra sveikatos sistemos darbuotojai, tačiau PSO 2006 m. paskelbė, kad kritiškai trūksta sveikatos sistemos darbuotojų visame pasaulyje, ypač trečiose šalyse. Dirbant sveikatos prieţiūros srityje, trečiose pasaulio šalyse, kaip pvz. Senegale, 2 akušerėms tenka 1000 gimimų, kai PSO rekomenduojama norma yra 6 akušerės 1000 gimimų,(7,8) darbo valandos neatitinka rekomenduojamų darbo dienos normų, o ekonomika prasta (9,7). Nuo 2006 iki 2016 metų situacija pasikeitė į neigiamą pusę, nors Europoje yra uţregistruota 7,3 mln. akušerių ir slaugytojų, (9,10) ir tai yra visame pasaulyje didţiausia tiesiogiai sveikatos sistemos paslaugas teikianti darbuotojų
12 grupė(10,11), tačiau šis skaičius neatitinka dabartinių poreikių ir tuo labiau ateities paklausos. Statistika rodo, kad dauguma akušerių ir slaugytojų sensta, o jaunimas vis rečiau renkasi šias profesijas (9). Akušeriai ir kiti sveikatos prieţiūros specialistai dirbti pradeda kaip nuoširdţiai darbui ir pacientui atsidavę, energingi specialistai, kurie atiduoda visą savo energiją ir pastangas, tačiau ateina momentas kai suprantama, jog šie resursai išseko ir nebėra ką atiduoti (tam daţniausia įtaką daro darbo organizaciniai aspektai) (11,12). Nepaisant to, kad resursai išnaudoti, vartotojiška visuomenė iš jų vis tiek,labiau nei iš kitų profesijų atstovų, tikisi beribio atsidavimo profesijai ir produktyvaus, kokybiško darbo produkto, keliami aukšti reikalavimai verčia patirti stresą, daryti klaidas, demotyvuoja dirbti (13,14). Dauguma įstaigų investuoja į naujausias technologijas, pamiršdami savo pagrindinę darbo jėgą – darbuotoją, kuris uţtikrina kokybišką paslaugą ir bendravimą su pacientu, todėl svarbu gerinti individualius ir organizacinius rezultatus skatinant ţiniomis paremtą darbą ir daug dėmesio skiriant darbuotojų nuolatinio mokymosi paţangai bei darbo organizavimo inovatyvumui (6).
Problemos aktualumas. Nors atrodo, jog tobulėjant technologijoms visa informacija apie sveikatą ir jos prieţiūrą ranka pasiekiama, tačiau JAV nacionalinio suaugusiųjų sveikatos raštingumo vertinimo duomenimis tik 12 proc. suaugusiųjų turi geresnius nei vidutinius sveikatos raštingumo įgūdţius, o 36 proc. suaugusiųjų turi vidutinius arba maţesnius nei vidutinius sveikatos raštingumo įgūdţius. Ţemas sveikatos raštingumas neigiamai veikia paciento gebėjimus priimti pagrįstus sprendimus dėl sveikatos, įskaitant šeimos narių sveikatą, ypatingai neigiamą poveikį turi ţemas sveikatos raštingumo lygis motinystės klausimais (1,5).
Mokslinis naujumas. Sveikatos prieţiūros raštingumo gerinimas, bei mokymai yra akušerių darbo kasdienybė, tačiau Lietuvoje nėra vienodos reglamentuotos tvarkos, kuria remiantis akušerės galėtų organizuoti savo darbą. Pastaraisiais metais atsirado susidomėjimas akušerių teikiamų paslaugų bei sveikatos raštingumo motinystės klausimais mokymų kokybe,todėl atlikta nemaţai tyrimų apklausiat pacientes. Autorės ţiniomis, Lietuvoje dar nėra domėtasi akušerių nuomone apie sveikatos raštingumą ir jo organizavimą. Todėl šis tyrimas galimai atskleis akušerių poţiūrį ir motyvaciją organizuojant sveikatos raštingumo mokymus. Atliktas tyrimas aktualus tiek paslaugos gerinimui, tiek akušerių darbo organizavimo tobulinimui.
Atlikto tyrimo teorinė ir praktinė reikšmė. Teorine prasme buvo analizuojama mokslinė literatūra sveikatos raštingumo, nėščiosios ir naujagimio sveikatos prieţiūros ir organizavimo, bei akušerių motyvacijos darbe temomis. Analizuotos akušerių darbo organizavimo ypatumų ir motyvacijos dirbti (mokyti nėščiąsias sveikatos raštingumo naujagimio prieţiūros klausimais) sąsajos. Praktine prasme– gauti tyrimo rezultatai padės nustatyti organizacijose esančias problemas
13 susijusias su akušerių motyvacija, bei leis tyrime dalyvavusių klinikų vadovams gerinti akušerių darbo proceso organizavimą. Atliktas tyrimas gali būti pradţia platesniems šios temos tyrimams.
14
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti Kauno miestoakušerių poţiūrį įpagimdţiusių moterų sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimą.
Darbo uţdaviniai:
1. Išsiaiškinti akušerių nuomonę apie pagimdţiusių moterų sveikatos raštingumo mokymų organizavimą.
2. Nustatyti akušeres motyvuojančius ir demotyvuojančius veiksnius, vykdant pagimdţiusių moterų sveikatos raštingumo mokymus.
3. Suţinoti akušerių nuomonę apie galimą pagimdţiusių moterų sveikatos raštingumo mokymų organizavimo tobulinimą.
15
1.LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Motinos ir naujagimio sveikatos prieţiūros organizavimas
Motinos ir naujagimio sveikatos prieţiūra – tai visos veiklos, susijusios su vaisiaus (vėliau naujagimio) ir moters sveikatos atkūrimu, gerinimu ir palaikymu nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu. Moters ir naujagimio sveikata ir išgyvenamumas jau kelis dešimtmečius yra pagrindinis visuomenės sveikatos prioritetas, tai pabrėţiama Miuncheno deklaracijoje bei dviejuose iš aštuonių jungtinių tautų tūkstantmečio vystymo tikslų (4 tikslas – sumaţinti naujagimių ir vaikų mirtingumą dviem trečdaliais. 5 tikslas – sumaţinti gimdyvių mirtingumą trimis ketvirtadaliais.). Tačiau praėjus įvykdymo terminui (1990 – 2015 m.) tapo aišku, kad nustatytų tikslų pasiekti nepavyko – moterys vis dar miršta gimdymo metu, ypatingai ekonomiškai silpnose šalyse (289000 moterų mirė gimdant 2013 metais), o naujagimių mirštamumo rodiklis menkai pasikeitė (2015 m. naujagimių mirtys sudarė 44 proc. visų mirusiųjų iki 5 metų amţiaus) (15). Taigi esama situacija reikalauja aktyvių ir esminių pokyčių motinos ir naujagimio sveikatos prieţiūros paslaugų srityje. Anot Hoope-Bender ir kt. (2014) išsilavinę akušerės yra pagrindinė jėga, kuri gali iš esmės pagerinti gimdyvių ir naujagimių sveikatos prieţiūros kokybę, o norint pasiekti šias permainas svarbu uţtikrinti akušerių efektyvų darbą pilnai išnaudojant jų kompetencijų ribas. Tačiau norint suteikti kokybiškas sveikatos prieţiūros paslaugas vien tik akušerės išsilavinimo neuţtenka, sveikatos prieţiūros įstaiga turi dėti visas pastangas motyvuojant ir pritraukiant specialistus į šią darbo vietą, todėl svarbu efektyvus ţmogiškųjų išteklių valdymas, darbo aplinkos organizavimas, darbo krūvio optimizavimas, kvalifikacijos kėlimo galimybių uţtikrinimas bei karjeros progresavimo galimybės (16).
Daugelyje šalių neįvykdţius penktojo JT tūkstantmečio tikslo iki 2015m. buvo išsikelti nauji tikslai – naujasis iššūkis yra skirti tinkamą dėmesį lytiniams santykiams, plėtoti reprodukcinės sveiktos teisę, uţtikrinti moterims galimybę gauti kvalifikuotą pagalbą gimdymo metu bei prieţiūrą nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu, gauti informaciją apie šeimos planavimą, prieinamas kvalifikuotas abortų paslaugas, bei visą informaciją susijusią su šia intervencija, bei skirti kuo daugiau dėmesio sveikatos raštingumo mokymams ir lyčių lygybei (17).
Pakoregavus JT tikslus dėl gimdyvių sveikatos prieţiūros organizavimo akušerės vis tiek išlaiko savo svarbų vaidmenį pasaulinėse moters ir naujagimio sveikatos prieţiūros strategijose. Akušerių profesinė norma taip pat nusako jų svarbą gimdyvės sveikatos prieţiūroje. Minėtoji norma reglamentuoja, jog akušerės turi gebėti rūpintis gimdyve - stebėti pacientės elgesį, fizinę ir psichikos sveikatą visais moters gyvenimo tarpsniais, padėti pasirengti gimdymui, motinystei bei
16 tėvystei, uţkirsti kelią gimdymo ir pogimdyminio laikotarpių komplikacijų rizikai, kuri darytų įtaką pacientės sveikatai, mokyti sveikatos raštingumo motinystės klausimais (17, 18).
Taip pat nuo 2005 m. galioja „Geros akušerinės praktikos gairės“, skirtos nėščiųjų prieţiūrai supaprastinti ir palengvinti. Pagrindinis teisės aktas, konkrečiai reglamentuojantis nėščiųjų ambulatorinės prieţiūros tvarką Lietuvoje, yra SAM 2011 m. įsakymas „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų“. Gairėse, bei teisės aktuose nurodoma kaip nėščioji turi būti priţiūrima iki gimdymoir po to. Taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl nėščiosios ir vaisiaus būklės stebėjimo, moters informavimo apie gyvenimo būdo pokyčius, ţalingų įpročių ţalą, mitybą bei sveikos gyvensenos svarbą. SAM metodikose yra aprašoma vaisiaus augimo stebėjimo metodai, būtinieji patikrinimai dėl ligų ir infekcijų rizikos (Hepatito B, gestacinio diabeto, raudonukės, ŢIV, B grupės beta hemolizinio streptokoko ir kt.), genetinių sindromų patikros, taip pat aprašomi nėštumo patologijos rizikos veiksniai (19). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodţio 29 d. įsakyme Nr. V-1135 “Nėščiųjų sveikatos tikrinimų reikalavimai”tiksliai nurodyta kokie tyrimai ir kurią savaitę turi būti atlikti: pastoviai sekamas AKS, KMI, atliekamas šlapimo ir kraujo tyrimas. Kartu gyvenantys šeimos nariai siunčiami atlikti rentgenologinio plaučių tyrimo, esant indikacijų. Aptariami gyvenimo ir darbo sąlygų, ţalingų įpročių, bei smurto šeimoje klausimai (20).Visi aukščiau išvardintieji dokumentai padeda sveikatos prieţiūros specialistui priimti tinkamus sprendimus priţiūrint nėščiąją ir vaisių, bei gelbsti suteikiant visa reikalingą informaciją (19).
Vis daugiau visuomenės sveikatos specialistų pritaria, jog akušeriai yra būtinas indėlis į kokybišką motinos ir naujagimio prieţiūros uţtikrinimą. Šis pritarimas kyla iš duomenų, gautų vykdant atsitiktinių imčių tyrimus, įvairiose šalyse. Tyrimų duomenimis motyvuoti, kvalifikuoti ir bendradarbiaujantys, su kitais sveikatos sistemos darbuotojais, akušeriai uţtikrina kokybiškas sveikatos prieţiūros paslaugas, bei gerina naujagimių sergamumo ir mirtingumo rodiklius (21). Nuo 1997 metų, kai PSO UNICEF ir UNFPA motinos ir naujagimio sveikatos prieţiūrą paskelbė prioritetine sritimi sveikatos sistemoje, buvo pastebėta, jog pirmosios naujagimio gyvenimo dienos yra pačios svarbiausios uţtikrinant sveikatą ir pilnavertį vystymąsi, todėl kiekviena gimdyvė turi teisę į kvalifikuotą akušerinę pagalbą, kurios dėka uţtikrinama jos ir naujagimio sveikata. O vykdant sveikatos sistemos gerinimo ir raštingumo mokymų programą, kurią finansavo JAV tarptautinės plėtros agentūra USAID, Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos regionuose buvo nustatyta, jog tinkamai apmokius šimtus sveikatos prieţiūros darbuotojų atkreipti dėmesį į naujagimio termoreguliaciją, ţindymo krūtimi, gaivinimą, infekcijos prevencijos ir gydymo svarbą, pagerėjo sveikatos prieţiūros paslaugų kokybė, bei naujagimių išgyvenamumas (22).
Nors Lietuvoje ir pasaulyje yra pateiktos rekomendacijos ir gairės dėl nėščiosios ir naujagimio sveikatos prieţiūros, nurodančios akušerių, gydytojų ginekologų bei šeimos gydytojų svarbą ir pareigas organizuoti sveikatos prieţiūrą ir su ja susijusius mokymus, tačiau sveikatos
17 prieţiūros specialistai vis dar susiduria su sunkumais organizuojant nėščiosios ir naujagimio sveikatos prieţiūrą bei patiria nesėkmių siekiant uţsibrėţtų tikslų, todėl labai svarbu gerinti sveikatos prieţiūros įstaigų darbo organizavimą ir efektyviai valdyti ţmogiškuosius išteklius.
1.1.1. Motinos ir naujagimio sveikatos prieţiūros organizavimas Lietuvoje
Teigiama, jog šiuolaikine motinos ir vaiko prieţiūros organizavimo atskaitos riba yra laikomi 1990 metai, kuomet LR SAM įsakymu Nr. 413 „Dėl naujagimio (vaisiaus) gyvybingumo vertinimo kriterijų ir registravimo tvarkos pakeitimų“ (23), remiantis PSO rekomendacijomis reglamentavo, jog gyvu gimusiu registruojamas 500g svorio 22 nėštumo savaitės amţiaus naujagimis. Praėjus dviem metams, buvo parengta pirmoji perinatologinės, neonatologinės, paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų profilaktikos programa, kuri reglamentavo gimdyvių ir nėščiųjų prieţiūros pasikeitimus - gimdymo prieţiūros įstaigų suskirstymą į 3 lygius (pirminiame lygyje esant fiziologiniam nėštumui nėščiosios priţiūrimos ambulatoriškai šeimos gydytojo, akušerio – ginekologo ar akušerės; antriniame lygyje teikiama ambulatorinė ir stacionarinė nėštumo patologijos, akušerijos ir neonatologijos pagalba; tretiniame lygyje teikiama sudėtingiausia ir specializuota akušerinė ir neonatologinė stacionarinė ir ambulatorinė pagalba, esant nėštumo patologijai) (24), nurodė kokia medicinine įranga turi būti aprūpintos skirtingų lygių ligoninės, įkurti 2 perinatologijos centrai Vilniuje ir Kaune bei sukurta naujagimių transportavimo sistema.
Taip pat viena iš svarbiausių iniciatyvų gerinant nėščiųjų ir naujagimių sveikatos prieţiūros organizavimą šiame etape buvo Lietuvos-Šveicarijos bendradarbiavimo programa. Šveicarijos vyriausybė skyrė 4,6 mln. Šveicarijos frankų medicinos aparatūrai ir specialistų edukacijai. Nuo 2004 m. Įsigaliojo valstybinė motinos ir vaiko sveikatos programa, kurioje išsaugoma pagrindiniai nėščiųjų ir naujagimių sveikatos prieţiūros principus, nurodytus ankstesnėse programose, bei atkreipia dėmesį į sveikatos raštingumo mokymų ir mokslinių tyrimų įrodymais pagrįstų klinikinių rekomendacijų pateikimo svarbą(25).
Svarbu paminėti ir tai, jog nuo 1991 m. PSO paskelbus naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvą ji iki šiol įgyvendinama Lietuvoje. Šios iniciatyvos tikslas yra uţtikrinti naujagimio ir motinos ryšį, bei naujagimio teisę gauti geriausią maisto produktą – motinos priešpienį. Įstaiga norinti gauti naujagimiui palankios ligoninės vardą turi vykdyti 10 programoje numatytų ţingsnių, kurie reikalauja nuolatinio personalo kvalifikacijos kėlimo ir pastangų mokinant moteris tiek praktiškai tiek teoriškai. Nors ir literatūroje bei įstatyminėje bazėje aiškiai nurodoma naujagimio ir motinos sveikatos sistemos gerinimo prioritetinė svarba, tačiau medicinos personalas vis dar susiduria su sunkumais teikiant pagalba tiek nėščiosioms tiek pagimdţiusioms moterims (26, 27).
18 Lietuvos įstatymu numatyta tvarka nėščioji turi teisę pasirinkti sveikatos prieţiūros įstaigą ar gydytoją, kuris jos pageidavimu sektų nėštumo eigą esant fiziologiniam nėštumui. Taip pat nėščioji turi teisę pasirinkti norimą gydymo rūšį ar jos atsisakyti. Lietuvoje nėščiąsias gali priţiūrėti 3 skirtingi sveikatos prieţiūros specialistai: akušerė, šeimos gydytojas arba gydytojas akušeris – ginekologas, pirmieji du gali teikti paslaugas tik esant fiziologinei nėštumo eigai. Tačiau nesvarbu, kurį specialistą moteris bepasirinktų, jų visų darbo norma įpareigoja teikti aukščiausios kokybės paslaugas, o esant situacijai, su kuria neturi kompetencijos susidoroti, siųsti pas aukštesnės kvalifikacijos specialistą (19).
Taigi, nors Lietuvoje šiuolaikinis vaiko ir motinos sveikatos organizavimo modelis pradėtas taikyti kiek daugiau nei prieš 28 metus ir nuo to laiko naujagimio ir nėščiosios sveikatos prieţiūra tobulinama įvairiais būdais – grindţiama ir tobulinama teisinė bazė, gaunama parama iš uţsienio valstybių, dalyvaujama bendradarbiavimo programose, sekamos PSO rekomendacijos. Nors nuo 1990 metų sveikatos prieţiūros organizavimas ir teikiamų paslaugų kokybė pagerėjo, tačiau vis dar nepasiekėme PSO tikslų, todėl privalome dėti pastangas, norint pagerinti nėščiųjų sveikatos raštingumo lygį ir naujagimių ir motinų mirštamumo ir sergamumo rodiklius. O tai pasiekti padėtų nuolatinis sveikatos prieţiūros paslaugų gerinimas tobulinant kasdienio darbo organizavimą: tinkamai suskirstyti uţdavinius, apgalvotai paskirstyti darbus bei išteklius, padėti kiekvienam darbuotojui integruotis ir jaustis organizacijos dalimi, skatinti darbuotojus domėtis inovacijomis ir stengtis kad jie būtų motyvuoti suteikti geriausią įmanomą paslaugą pacientėm.
1.2. Sveikatos raštingumas
Pirmieji sveikatos raštingumo apibrėţimai buvo orientuoti į sveikatos ugdymą mokykloje, todėl pateikiami pagal mokyklos lygio standartus. Į naujausius apibrėţimus įtraukta paties asmens gebėjimas gauti, apdoroti ir suprasti pagrindinę informaciją apie sveikatą ir paslaugas, reikalingas tinkamam sveikatos prieţiūros uţtikrinimui. PSO sveikatos raštingumą apibrėţia kaip socialinių ir kognityvinių įgūdţių visumą, kuri didina asmens motyvaciją naudotis savo gebėjimu gauti ir panaudoti informaciją sveikatos gerinimo tikslais. Visi naujausi apibrėţimai kalba apie ţmogaus sugebėjimą suvokti ir valdyti informaciją, prisiimant atsakomybę uţ savo sveikatos gerinimą (1).
Literatūroje pateikiami trys sveikatos raštingumo lygiai:
Pagrindinis (funkcinis) raštingumas - pakankami pagrindiniai skaitymo ir rašymo
įgūdţiai, kurie kasdieninėse situacijose leidţia efektyviai naudotis lengvai prieinama informacija.
Interaktyvus sveikatos raštingumas - labiau paţengę kognityviniai ir raštingumo
įgūdţiai, kurie kartu su socialiniais įgūdţiais gali būti naudojami aktyviai dalyvauti kasdieninėje sveikatos uţtikrinimo veikloje, išgauti informaciją, išgauti prasmę iš
19 skirtingų komunikacijos formų ir taikyti naują informaciją esant besikeičiančioms aplinkybėms.
Kritinis sveikatos raštingumas - gebėjimas kritiškai analizuoti informaciją ir ją
naudoti darant įtaką ne tik savo, bet ir visuomenės sveikatos gerinimui (28, 29). Atsiţvelgiant į esamą sveikatos raštingumo situaciją, kai beveik pusė visų suaugusių amerikiečių neturi sveikatos raštingumo įgūdţių, kurių reikia norint tinkamai veikti sveikatos prieţiūros sistemoje (30) bei siekiant įgalinti kiekvieną asmenį priimti atsakomybę uţ savo paties sveikatą Amerikos medicinos ir kitos asociacijos pateikė septynias pagrindines rekomendacijas, kurios pagerintų bendrą sveikatos raštingumo lygį visuomenėje:
1. Informacijos sklaidos tikslumas ir prieinamumas;
2. Dėmesio sutelkimas į sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą ir komunikaciją su pacientu; 3. Vaikams, pagal amţių, suprantamai pateikiama informacija apie sveikatos prieţiūrą ir jos
svarbą;
4. Skatinamas švietimas bendruomenėse; 5. Partnerystės plėtra;
6. Skatinti sveikatos raštingumo intervencijų mokslinius tyrimus;
7. Skatinti sveikatos raštingumo sklaidos gerinimo mokslinius tyrimus (1).
Svarbu siekti permainų, nes negalėjimas funkcionuoti sveikatos prieţiūros sistemoje daro įtaką bendrai visuomenės sveikatos būklei, prastai psichinei sveikatai, nepakankamam rūpinimuisi savo sveikata, didina sveikatos prieţiūros paslaugų vartojimą, išvengiamų hospitalizavimo atvejų skaičių ir lemia didesnes sveikatos prieţiūros išlaidas (30).
Tėvų sveikatos raštingumo lygis daro tiesioginę įtaką naujagimio sveikatai, todėl yra būtina uţtikrinti, kad tėvai išvykdami iš stacionaro namo, išsiveţtų kuo didesnį ţinių ir įgūdţių bagaţą. Populiacinių tyrimų duomenys rodo, jog mamos su aukštesniu sveikatos raštingumo lygiu yra daţniau linkę naujagimius maitinti krūtimi, rečiau kreipiasi į skubios pagalbos priėmimo skyrių, atsakingiau seka imunizacijos kalendorių, o tėvai su ţemesniu sveikatos raštingumo lygiu daţniau daro klaidas dozuojant vaikams skirtus vaistus. (1,30) Taip pat tėvų su ţemesniu sveikatos raštingumo lygiu nėštumai būna neplanuoti, o naujagimiai gimsta ankščiau laiko, nėščiosios nesuprasdamos vizitų pas gydytoją akušerį – ginekologą svarbos juos praleidţia ir informacijos apie nėštumą ieško internete ar ją gauna iš šeimos narių. Praleidus vizitus didėja tikimybė neuţfiksuoti sklaidos defektų ar su gyvybe nesuderinamų apsigimimo poţymių, kurių atveju reikėtų pacientę konsultuoti psichologui. (31) Sveikatos prieţiūros įstaigoje tėvai iš gydytojų, akušerių ir slaugytojų gauna informaciją, kuria vadovaudamiesi laikosi nustatyto sveikatos prieţiūros plano, todėl naujagimių sveikata didţiąja dalimi priklauso ir nuo sveikatos prieţiūros specialisto, kuris daţnais
20 atvejais būna pirminis informacijos šaltinis tėvams, o gydytojo kompetencija teikiant tinkamą sveikatos prieţiūros informaciją yra ypač svarbi naujagimiams, kurie namo iškeliauja su tam tikromis fizinėmis negaliomis (30).
Universitetinėje ligoninėje atlikto tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti esamą sveikatos raštingumo mokymų paslaugos lygį, bei pagerinti jo organizavimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad tyrime dalyvavusios slaugytojo nebuvo susipaţinusios su esamais mokymo standartais ir metodais, bei nemokėjo tinkamai panaudoti pagalbinių priemonių (vaizdo įrašų, muliaţų ir kt.). Po atlikto tyrimo ligoninėje buvo sudaryta komanda sveikatos prieţiūros darbuotojų - menturių, kurie buvo atsakingi uţ mokymų organizavimo tobulinimą. Ši komanda 3 metų laikotarpyje sudarė būtent tai organizacijai pritaikytą metodinę medţiagą, rengė seminarus ir konferencijas naujagimių ir nėščiųjų sveikatos prieţiūros temomis, nuolat atnaujindavo ir tikrino darbuotojų ţinias, sukūrė duomenų paketą, kuriame sudėtos priemonės, skirtos kasdien kaţką naujo išmokyti pacientą (priemonės sudėliotos logine tvarka, atsiţvelgiant į stacionarizavimo laiką, priemonių suprantamumą vertino patys pacientai.), bei rengė darbuotojų mokymus komunikacijos gerinimui. Įvedus šiuos pokyčius pasitenkinimas darbuotojų bendravimu pakilo nuo 75,9 proc. iki 84,6 proc., o mokymų kokybė nuo 71,8 proc. iki 87,8 proc. Šio projekto dėka pavyko pagerinti pacientų sveikatos raštingumo organizavimą, padidinti pacientų pasitenkinimą gautos informacijos kokybe ir prieţiūra, taip pat pagerinta komunikacija su pacientais (32).
Svarbu paminėti ir tai, jog technologijų amţiuje didţiąją dalį informacijos nėščiosios ar jau pagimdţiusios moterys gauna iš interneto platybių. Daţniausia moterys atsakymų į joms rūpimus klausimus ieško interneto forumuose ar įvairiuose puslapiuose ir tai būna pirminė informacija, kuri formuoja jų poţiūrį į esamą situaciją. Reta kuri nėščioji ţino, kur ieškoti mokslu paremtos literatūros, todėl gaunama informacija būna paremta kitų patirtimi ar įsitikinimais, todėl daţnai neatitinkanti sveikatos prieţiūros metodikų ir rekomendacijų. Tokia informacija daţnai paveikia tų nėščiųjų ar pagimdţiusių moterų nuomonę (dėl imunizacijos, maitinimo krūtimi, mitybos, alkoholio ir vaistų vartojimo ir kt.), kurios pasiţymi ţemesnio lygio sveikatos raštingumu, ir dėl to nukenčia ne tik jų pačių sveikata ir fizinė gerovė, bet ir vaisiaus ar vėliau naujagimio, todėl sveikatos prieţiūros specialistas turi būti pasiruošęs tam, kad kai kurie pacientai atvyksta su nusistatymu ir įsitikinimais, todėl yra labai svarbu gebėti nustatyti pacientės sveikatos raštingumo lygį, bei jai suprantama kalba suteikti visą informaciją, gebėti susibendrauti su pacientu ir nukreipti jo sprendimus tinkama linkme (31).
Svarbu suprasti, kas uţ savo sveikatą esame atsakingi mes patys, todėl vienas iš pagrindinių sveikatos prieţiūros specialisto darbų yra gebėti išmokyti ir įgalinti pacientą rūpintis savo sveikata. O nėščiųjų ir pagimdţiusių moterų atveju ne tik savo, bet ir naujagimio sveikata. Todėl svarbu
21 suprasti, kad tinkamas sveikatos prieţiūros specialistų darbo organizavimas, toks kaip darbų pasiskirstymas taip jog rastume laiko ne tik atlikti tam tikras intervencijas, bet ir turėtume pakankamai laiko suteikti pacientam tinkamą informaciją ir išugdyti įgūdţius rūpintis savo ir artimųjų sveikata, pagerina bendruosius sveikatos rodiklius, optimizuoja sveikatos prieţiūros paslaugų vartojimą, gerina išvengiamų hospitalizavimo atvejų skaičių ir maţina su sveikatos prieţiūra susijusias išlaidas.
1.3. Sveikatos raštingumo mokymų organizavimas
Pastarąjį dešimtmetį pastebimai išaugo su sveikata susijusių edukacinių veiklų integracija slaugytojų darbe, kadangi jos yra asmenys, kurie kasdien bendrauja ne tik su pacientais, bet ir su jų artimaisiais. Sveikatos raštingumo mokymai plačiausiai vykdomi pacientas sergantiems lėtinėmis ligomis, kaip astma, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos. Vykdant sveikatos raštingumo mokymus pacientams, sergantiems astma slaugytojos turi ne tik suteikti informaciją ţodine ir rašytine forma, tačiau ir įsitikinti, kad pacientas moka teisingai naudotis inhaliatoriumi, todėl reikia skirti pakankamai laiko kiekvienam pacientui individualiai, įvertinant jo gebėjimus ir ţinių lygį. (33) Cukriniu diabetu sergančiųjų sveikatos raštingumo mokymai yra labai svarbus elementas leidţiantis pacientams „valdyti“ savo ligą ir gyventi kasdienį gyvenimą be trukdţių, todėl sveikatos prieţiūros specialisto pareiga yra pacientą skatinti ir įgalinti rūpintis savo sveikata savarankiškai, o paciento pareiga yra bendradarbiauti. Literatūroje pateikiami trys pagrindiniai etapai, sveikatos raštingumo mokymų cukrinio diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų temomis:
1) bendros rekomendacijos ir informacija suteikiama atvykus į vizitą pas sveikatos prieţiūros specialistą ar pacientą hospitalizavus, šis būdas yra maţiausiai efektyvus, kadangi informacija suteikiama pagal šabloną, neatsiţvelgiant į paciento asmeninius poreikius.
2) individualūs ar grupiniai uţsiėmimai, kai gali būti suburta grupė ţmonių, turinčių tą pačią problemą pasidalinti savo patirtimi, šių uţsiėmimų metu vykdoma diskusija, skaitoma paskaita, naudojama video medţiaga, muliaţai, įvairios technologijos, padedančios sudominti pacientą, kad jis įgytų ne tik ţinių, bet ir tam tikrų įgūdţių. Grupiniai uţsiėmimai turi trūkumą – jų metu pacientas negali išsakyti intymių, asmeninių problemų, kurių nenori atskleisti grupėje.
3) Sveikatos prieţiūros specialistas įvertinęs kiekvieno paciento ţinių ir gebėjimų lygį individualiai, sudaro siekių ir tikslų planą, kurio vykdymas ilgainiui leistų pacientui savo sveikata rūpintis savarankiškai. Daţnai išrašant pacientą iš ligoninės rekomenduojama kartu su planu parašyti ir tam tikras instrukcijas, kurios padėtų pacientui neprarasti įgytų įgūdţių.
Taip pat svarbu, kad sveikatos specialistas, vykdantis sveikatos raštingumo mokymus atkreiptų dėmesį į paciento amţių, emocinę bei socialinę būseną ir informaciją suteiktų pacientui
22 suprantama forma, bei paprašytų informaciją pakartoti, taip įsitikinant, kad ji buvo priimta. Pacientus reikia skatinti iškilus klausimams ar neaiškumams kreiptis pagalbos, periodiškai apsilankyti mokymuose, atnaujinant ţinias ir įgūdţius (34,35).
Sveikatos raštingumo mokymai vykdomi ne tik lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, bet ir stengiamasi vis aktyviau vykdyti šeimos sveikatos raštingumo ugdymą. C. Haran ir kt. (2014) atliko mokslinės literatūros apţvalgą, bei pastebėjo, jog nors ir visame pasaulyje skiriamas didelis dėmesys naujagimio prieţiūrai, ţindymui ir sveikatos raštingumui motinystės klausimais, beveik 70 proc. moterų išsako bent vieną su fizine sveikata susijusią problemą per pirmuosius 12 mėnesių po gimdymo, o 20 proc. iš jų problemą įvardina kaip labai rimtą, trikdančią normalų gyvenimo ritmą. Kiekviena šalis turi skirtingas nėštumo ir motinystės sveikatos prieţiūros gaires: Australijoje moterys po gimdymo gali pasirinkti šeimos gydytojo ar akušerio paslaugas, pasirinktas specialistas skiria reguliarius apsilankymus pirmąsias šešias savaites, moterys taip pat gali nemokamai lankyti vaikų ir kūdikių sveikatos prieţiūros kursus. JAV dauguma moterų renkasi lankytis pas gydytoją akušerį – ginekologą, o naujagimiu rūpinasi šeimos gydytojas. Jungtinėje karalystėje svarbiausią vaidmenį nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu atlieka akušerės, kurios naujagimiu ir motina rūpinasi iki mėnesio laiko, reguliariai besilankydama pagimdţiusios moters namuose, kur ir vyksta naujagimio prieţiūros mokymai ir informacijos teikimas (36). Švedijoje akušerės taip pat turi svarbų vaidmenį nėščiųjų ir jų šeimų gyvenimuose, jos veda mokymus, kurių metu ne tik suteikia ţodinę ir vaizdinę informaciją apie nėštumo ir gimdymo eigą, naujagimio prieţiūrą bei skatina grupinius susitikimus, kurių metu tėvai gali pasidalinti savo patirtimis, bet ir formuoja ryšį su moterimis, kurios vėliau pas jas atvyksta gimdyti, o gimdyvėms yra labai svarbu turėti artimą, patikimą ţmogų gimdymo metu (37). Švedijoje sveikatos švietimo gerinimo projekto metu pirmagimio susilaukusioms poroms buvo siūlomi papildomi penki akušerės apsilankymai jų namuose, norint pagerinti tėvų ţinias ir įgūdţius. Šių apsilankymų metu akušerė su tėvais aptaria tokias temas kaip vaiko saugumas, maitinimas, bendravimas su vaiku, tėvų ir vaiko socializacija bei sveikata. Uţsiėmimų metu buvo naudota įvairūs grafiniai paveikslai, lėlės, muliaţai ir kitos priemonės, kurių pagalba tėvai buvo skatinami lavinti vaikų sveikatos prieţiūros įgūdţius. Taip pat tėvams buvo teikiama informacija apie įvairias jų mieste rengiamas veiklas tėvams ir vaikams (38).
Uţsienyje daug dėmesio skiriama naujagimio saugumui ir saugiai aplinkai namuose. E. McDonald ir kt. (2017) išskiria naujagimio miego aplinką, kaip prioritetinę sritį, kadangi 2015 metais 3700 naujagimių mirė nuo staigios kūdikio mirties sindromo, kuriam įtakos turi netinkama miego pozicija ar aplinka. Autorė teigia, kad vis dar dauguma tėvų nesuvokia naujagimiui saugios aplinkos svarbos ir guldosi jį į savo lovą, kurioje gausu pavojų uţdusti ar uţspausti naujagimį. Taip
23 pat autoriai teigia, kad svarbu tėvus supaţindinti su vandens ir maisto temperatūrų normomis, bei pačių tėvų saugiu elgesiu (pvz. negerti karštų gėrimų laikant naujagimį ant rankų) (39).
Lietuvoje moterys pradedamos ruošti susitikimui su naujagimiu nuo 29 nėštumo savaitės, jei lankosi tik pas gydytoją akušerį ginekologą ar šeimos gydytoją, (40) arba nuo 12 savaitės, kai dauguma norinčiųjų pradeda lankyti nėščiųjų pamokėles, tai būna jų pirmoji paţintis su sveikatos raštingumo mokymais motinystės klausimais. Nėščiųjų pamokėlės nėra reglamentuotos, todėl kiekviena įstaiga teikia savo nuoţiūra susistemintą informaciją apie mitybą, sveiką gyvenseną, gimdymą bei ţindymo krūtimi svarbą. Vėliau po gimdymo grįţus namo naujagimio sveikata rūpinasi šeimos gydytojas, kuris vadovaudamasis LR SAM ministro įsakymu Nr. V-383 (2015m.) vertina šeimos socialinį, psichologinį pasirengimą, pataria tėvams naujagimio prieţiūros, higienos (ypač odos, bambagyslės), maitinimo krūtimi, mamos mitybos klausimais, įvertina naujagimio prieţiūros kokybę, informuoja tėvus apie sveikos gyvensenos ugdymą, ligų, traumų, uţdusimo, apsinuodijimo, nudegimų, prievartos profilaktiką, imunoprofilaktiką (41). Nors literatūroje minima, kad pats svarbiausias laikas yra 3 pirmosios paros, kurias gimdyvė su naujagimiu praleidţia gimdymo stacionare, todėl pagrindinę informaciją ir įgūdţius moterys turėtų gauti būtent šiuo metu, tačiau Lietuvoje šis laikotarpis nėra reglamentuotas, akušerių norma įpareigoja padėti pasirengti gimdymui, motinystei bei tėvystei, mokyti sveikatos raštingumo motinystės klausimais, skatinti laktaciją ir natūralų ţindymą, bet nenurodo kokius tiksliai mokymus ir informaciją akušerė turėtų suteikti tėvams, todėl kiekviena įstaiga turi nusistačiusi savus principus, kuriais remiantis yra organizuojami sveikatos raštingumo mokymai motinystės klausimais.
A. Liepinaitienės 2016 metais atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog 13,4 proc. X klinikoje gimdţiusių moterų, akušerių sveikatos raštingumo mokymus vertina labai blogai bei teigia, kad jie visiškai neatitiko jų lūkesčių. Taip pat moterys nurodo, jog jom svarbu, kad visas personalas laikytųsi vienodos nuomonės ir teiktų vienodą, susistemintą informaciją (42).
Nors ir turime pakankamai plačiai aprašytas rekomendacijas, SAM metodikas, gaires ir nemenką įstatyminę bazę, tačiau pacientų nepasitenkinimas rodo, kad įstaigose reikia tobulinti sveikatos švietimo mokymų organizavimą motinystės klausimais. Palyginus mokymų organizavimą Lietuvoje ir uţsienyje matomi kelis skirtumai: Lietuvoje nėščiosios supaţindinamos su naujagimio prieţiūra dar prieš gimdymą, kai tuo tarpu uţsienyje į naujagimį orientuojamasi jau po gimimo. Taip pat Lietuvoje nepraktikuojami apsilankymai namuose ir akcentuojama pagimdţiusios moters ir naujagimio slauga, įgalinant pacientą rūpintis savo fizine gerove pačiam, kai uţsienyje labiau orientuojamasi į saugią aplinką ir motinos ir vaiko bendravimo stiprinimą, slaugą paliekant sveikatos prieţiūros specialistams. Nors kiekviena šalis skirtingai organizuoja sveikatos prieţiūros
24 mokymus, tačiau visos šalys turi bendrą tikslą – pagerinti sveikatos raštingumo lygį ir įgalinti pacientą rūpintis savo sveikata.
1.4. Sveikatos prieţiūros darbuotojų motyvacijos dirbti ypatumai
Viningienė (2012) teigia, kad „darbuotojai, kaip ţmogiškieji ištekliai, yra vienas svarbiausių ekonominių veiksnių, turintis įtakos organizacijų veiklos rezultatams, o darbdaviai vis labiau kreipia dėmesį į savo darbuotojus, jų lūkesčius ir pasitenkinimą darbu. Tai svarbu siekiant uţtikrinti savo įmonės produktyvumą, veiklos efektyvumą, stengiamasi išlaikyti gerus specialistus, kuriamas teigiamas organizacijos klimatas (43).
Šioje informacinių technologijų klestėjimo eroje ţmogiškasis kapitalas tapo viena iš pagrindinių varomųjų jėgų, ypač sveikatos sistemos organizacijose. Sveikatos prieţiūros sektorius sunaudoja daugiau kaip 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išsivysčiusiose šalyse. Sveikatos prieţiūros BVP sunaudojimas per pastaruosius 50 metų išaugo 8,8 proc. ir tikimasi, kad per ateinančius 10 metų paaugs dar 4 proc. ir iš viso sudarys 20 proc. BVP išsivysčiusiose šalyse. Todėl didėja ţmogiškųjų išteklių organizavimo svarba sveikatos prieţiūros srityje, pagrindinis organizacijų dėmesys turėtų būti nukreipiamas į darbuotojų gerovę, saugios aplinkos kūrimą bei technologijų integravimą kasdienėje veikloje (44). Kiekvienam darbdaviui turėtų būti svarbi darbuotojo motyvacija, kadangi tik patenkintas ir motyvuotas darbuotojas gali suteikti aukščiausios kokybės paslaugą. Motyvacija ypatingai svarbi sveikatos prieţiūros sistemoje, kur iš darbuotojo daţnai vienoj ar kitoj situacijoje reikalaujama neatlygintino pasiaukojimo, o profesionaliai parengti sveikatos prieţiūros darbuotojai yra bene svarbiausias bendro visuomenės sveikatos gerinimo ir mirtingumo rodiklių maţinimo elementas. Sveikatos prieţiūros darbuotojų motyvacija apibrėţiamas kaip savanoriškai dedamos pastangos siekti organizacijos tikslų. Motyvacija apima finansinius, karjeros, išteklių, infrastruktūros, darbo organizavimo, autonomiškumo ir pareigybės, santykių su vadovais ir kolegomis aspektus, bei yra glaudţiai siejama su pasitenkinimu darbu. Šiuolaikinėje vartotojiškoje visuomenėje viena iš pagrindinių motyvacijos priemonių yra pinigai, nors ir vadybos teorijos teigia, kad piniginė motyvacija nėra geriausia išeitis daugumai darbuotojų tai yra labai svarbus rodiklis. Taip pat motyvaciją stiprinantys elementai yra saugi darbo aplinka, sudaromo sąlygos tobulėti, adekvatus darbo įvertinimas bei grįţtamasis ryšys iš vadovų, darbo laikas, darbo suderinamumas su šeima ir poilsiu, sudaromos galimybės panaudoti savo kūrybiškumą (45,46,47).
Prastos darbo sąlygos, netinkama darbo aplinka, bei trūkstamos darbo priemonės priverčia specialistus jausti stresą, nusivylimą, neadekvatumą, o tai priveda prie motyvacijos sumaţėjimo, paslaugų kokybės suprastėjimo bei cinizmo paciento atţvilgiu (48,12,11). Specialistai trečiose šalyse susiduria su prastu darbo organizavimu, kur per didelis darbo krūvis, t.y. per daug pacientų vienam darbuotojui, darbo valandos neatitinka rekomenduojamų darbo dienos normų, o ekonomika
25 prasta (7,11). Net ir Europoje esant didelei migracijai lieka maţai darbuotojų, kurie turi dirbti ilgas ir alinančias darbo valandas, o tai priveda prie lėtinio nuovargio, bei pastovaus fizinio ir emocinio išsekimo (12,49). Dėl organizacinių aspektų darbe patiriamas stresas gali pasireikšti daugybe simptomų, o jį iššaukti gali įvairūs veiksniai, tačiau daţniausiai literatūroje nurodomos prieţastys - neaiškus vaidmuo darbe, ţemas kontrolės jausmas, hierarchinė darbo aplinka, (10,13,50) galimybės tobulėti nebuvimas. Visi šie veiksniai demotyvuoja sveikatos prieţiūros specialistus, o prastai motyvuotas, atsainiai dirbantis darbuotojas ne tik suteikia prastos kokybės paslaugą, bet ir kelia klaidų atsiradimo riziką (12,14).
Kadangi sveikatos prieţiūra yra maţiausiai automatizuota, lyginant su kitais paslaugų ir prekių sektoriais, tai ji yra stipriai priklausoma nuo ţmogiškųjų išteklių – darbuotojas yra vienas iš pagrindinių sveikatos prieţiūros sistemos elementų. Norint teikti kokybišką paslaugą, pritraukti vartotojų, išvengti darbuotojų kaitos ir dėl to kylančių organizacinių ir finansinių sunkumų svarbu sukurti gerą darbuotojų motyvacijos sistemą bei uţtikrinti jų pagrindinių poreikių patenkinimą. Uţ darbuotojų gerovę ir motyvaciją labiausia atsakingas yra organizacijos vadovas, kuris turėtų skirti laiko susipaţinti su savo darbuotojais bei ţinoti kokią motyvacinę priemonę panaudoti kiekvienam iš jų. Dauguma vadovų naudoja piniginę motyvaciją, tačiau kaip ţinome tai yra laikinai veikianti motyvacija, o šiuolaikinėje visuomenėje ne visada ir patraukliausia, jauni specialistai vis daţniau prioritetą teikia darbo aplinkai, kolektyvui, galimybei tobulėti ir inovacijoms, todėl vadovams be galo svarbu neuţsisėdėti prie vienos motyvacinės sistemos, o nuolat tobulėti ir keistis kartu su darbuotojais ir jų kintančiais poreikiais.
26
2. METODIKA
2.1. Tyrimo schema
2.2.Tyrimo rūšis
Tymas buvo atliekamas vadovaujantis epidemiologinio momentinio tyrimo, kurio metu nustatomas ligų ar rizikos veiksnių, elgsenos paplitimas populiacijoje tam tikru laiko tarpsniu, metodika. Tyrimo instrumentas, padėjęs surinkti duomenis buvo anoniminė anketa, kurios pagalba buvo siektaišsiaiškinti Kauno miesto akušerijos stacionaruose dirbančių akušerių poţiūrį į sveikatos raštingumo mokymų organizavimą bei ieškoma sąsajų su motyvacija vykdant sveikatos raštingumo mokymus.
Mokslinės literatūros paieška ir analizė
Anketos sudarymas remiantis literatūra
LSMU bioetikos centro leidimo gavimas
Anketinės apklausos vykdymas
Duomenų bazės sudarymas
Statistinė duomenų analizė
Rezultatų pateikimas
Išvados
27 2.3. Tyrimo organizavimas
Gautas LSMU bioetikos centro leidimas nr. BEC – VSV (M) – 08 (1 priedas). Tyrimas vykdytas 2018 m. lapkričio – 2019 m. sausio mėnesiais. Prieš pradedant rinkti duomenis buvo atliktas ţvalgomasis tyrimas. Anketos kokybei ir suprantamumui įvertinti buvo išdalinta 10 anketų savanoriškai šiame tyrime sutikusioms dalyvauti akušerėms. Kadangi anketos buvo uţpildytos pilnai ir vėliau nedaryta jokių pakitimų, tai jos buvo įtrauktos į tyrimo atsakymus. Tyrimas buvo atliktas LSMUL Kauno klinikose (LSMUL KK), Kauno klinikinėje ligoninėje (KKL) ir P. Maţylio gimdymo namuose (PMGN). Tyrimo metu bendrai buvo išdalintos 155 anketos, iš jų grąţintos 129 (LSMUL KK 101 – grąţinta 85, P. Maţylio gimdymo namuose 21 – grąţinta 21, Kauno klinikinėje ligoninėje 30 – grąţinta 21). Bendras atsako daţnis - 82,2 proc. (LSMUL KK – 44,2 proc., P. Maţylio gimdymo namuose – 100 proc. ir Kauno klinikinėje ligoninėje – 70 proc.). Tyrimo metu anketos buvo dalinamos su tuščiais vokais, į kuriuos buvo dedamos atsakytos anketos, uţtikrinant anonimiškumą. Uţklijuoti vokai buvo kaupiami klinikų administratorių kabinete iki numatytos tyrimo baigimo dienos.
2.4. Tiriamasis kontingentas
Siekiant išsiaiškinti akušerių poţiūrį į sveikatos raštingumo mokymų motinystės klausimais organizavimą, todėl buvo pasirinkta apklausti 129 Kauno miesto akušeres, dirbančios tretinio ir antrinio lygio stacionarines akušerijos paslaugas teikiančiose sveikatos prieţiūros įstaigose, kadangi būtent šiose įstaigose dirbančios akušerės yra pirmosios sveikatos prieţiūros specialistės, kurios teikia sveikatos raštingumo mokymus moterims, todėl nuo jų įdėtų pastangų ir suteiktų paslaugų kokybės priklauso moterų suformuotų ţinių ir įgūdţių lygis. Tyrime dalyvavo Kauno miesto akušerės savanoriškai sutikę uţpildyti anketas.
2.5. Tyrimo imtis ir jos sudarymas
Tyrimui atlikti imtis nebuvo formuojama, nes planuota apklausti visas Kauno miesto akušeres, dirbančias stacionarines akušerijos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos prieţiūros įstaigose. Atmetimo kriterijus: nesutikusios tyrime dalyvauti akušerės.
2.6. Tyrimo instrumentas
Tyrimo instrumentu buvo pasirinkta anoniminė anketa. Šis instrumentas pasirinktas siekiant uţtikrinti respondentų anonimiškumą bei siekiant gauti kuo labiau tikrovę atitinkančius atsakymus.
28 Anketa buvo sudaryta autorės, remiantis informacija gauta išanalizavusi literatūrą sveikatos raštingumo mokymų tema bei remiantis asmenine patirtimi dirbant akušerijos skyriuje (2 priedas). Anketą sudaro 29 klausimai, kurie suskirstyti į 4 blokus:
Socialiniai ir demografiniai tiriamųjų duomenys (amţius, šeiminė padėtis, išsimokslinimas, darbo krūvis, darbo staţas, darbo dienos trukmė): 1 – 6 klausimai.
Sveikatos raštingumo mokymų organizavimo vertinimas: 7 – 18 klausimai. Motyvuojančių ir demotyvuojančių veiksnių nustatymas: 19 – 22 klausimai.
Sveikatos raštingumo mokymų organizavimo tobulinimo galimybių nustatymas: 23 - 29 klausimai.
2.7.Statistinė duomenų analizė
Duomenų analizei buvo naudojamas kompiuterinis statistinis programų paketas SPSS 22.0 versija. Duomenims aprašyti buvo naudojamos šios skaitinės charakteristikos: vidurkis, santykinis daţnis išreikštas procentais.Statistinių ryšių priklausomumui vertinti naudoti susijusių poţymių chi kvadrato (χ²) ir z kriterijai. Skaičiuota χ² reikšmė, jo laisvės laipsnių skaičius (lls) ir statistinis reikšmingumas (p). Pasirinktas rodiklių skirtumų reikšmingumo lygmuo 95 proc., skirtumas laikytas statistiškai reikšmingais, kai p<0,05, nereikšmingas kai p>0,05.Tyrimo duomenys pateikti paveiksluose ir lentelėse. Tyrimo rezultatai pavaizduoti grafiškai ar lentelėse naudojant Microsoft Office 2018 Excel kompiuterinę programą.
2.8. Tyrimo etika
Respondentėms buvo uţtikrintas anonimiškumas, bei apklausos duomenų saugumas (uţklijuoti vokai). Prieš atliekant anketinę apklausą buvo gautas respondenčių ţodinis, bei rašytinis sutikimas, taip pat tyrimui atlikti buvo gautas LSMU bioetikos centro leidimas.
29
3. REZULTATAI
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika
Pagal amţių ir darbo staţą respondentės buvo suskirstytos į 2 grupes (1 lentelė). Akušerių amţiaus vidurkis visoje imtyje buvo 43,7 1,1 m. (jauniausia akušerė – 24 m., vyriausia 65 m. amţiaus). Darbo staţo vidurkis metais - 20,4 1,2 m., maţiausias darbo staţas imtyje – 1 m., didţiausias – 41 m.
1 lentelė. Akušerių skirstinys pagal su darbu susijusias charakteristikas Amţiaus grupė ≤ 46 m ≥ 46 m n 64 65 proc. 49,6 50,4 Darbo staţas ≤ 24 m ≥ 24 m n 64 65 proc. 49,6 50,4
Darbo krūvis etatu
≤0,5 1 <1
n 16 89 24
proc. 12,4 69 18,6
Darbo vieta (skyrius)
Gimdymo Akušerijos Moterų konsultacija
n 29 74 26 proc. 22,5 57,5 20 Išsilavinimas Aukštesnysis Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis n 14 71 44 proc. 10,9 55,0 34,1
Darbo dienos trukmė valandomis
<6 6 - 8 9 - 12 >12
n 4 32 46 47
proc. 3,1 24,8 35,7 36,4
Didţioji dalis akušerių 69 proc. (n = 89) dirba 1 etato krūviu, maţiausia 0,8 proc. (n = 1) dirba maţiau nei 0,5 etato krūviu. Daugiausia respondenčių nurodė dirbančios akušerijos skyriuje 57,5 proc. (n = 74), maţiausia dalis respondenčių dirba moterų konsultacijoje 20 proc. (n = 26). Visų respondenčių tarpe yra 55,0 proc. (n = 71) turinčių aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, o
30 maţiausia dalis - 10,9 proc. (n = 14) turi aukštesnįjį išsilavinimą. Pagal darbo dienos trukmę daugiausia 36,4 proc. (n = 47) visų apklaustųjų nurodė, kad dirba daugiau nei 12 valandų per parą, o maţiausiai – 3,1 proc. (n = 4) akušerių dirba maţiau nei 6 valandas per parą (1 lentelė).
3.2. Akušerių nuomonė apie sveikatos mokymų motinystės klausimais organizavimą Paklausus respondenčių ar pradėjus dirbti sveikatos prieţiūros įstaigoje gavo mokymus, susijusius su sveikatos raštingumo mokymais motinystės klausimais, 66,7 proc. (n = 86) atsakė, kad tokių mokymų negavo, 33,3 proc. (n = 43) teigė, kad mokymai buvo suteikti. Didţioji dalis respondenčių 47,3 proc. (n = 61) jaučiasi vertinamos darbuotojos savo įstaigoje, o 20,9 proc. (n = 27), mano, kad jos nėra vertinamos įstaigoje, kurioje šiuo metu dirba (1 pav.). Taip pat rezultatai parodė, kad akušerės, kurios nėra patenkintos darbu savo įstaigoje, statistiškai reikšmingai daţniau nurodė nesijaučiančios vertinamos kaip darbuotojos (p = 0,001), lyginant su akušerėmis, kurios jaučiasi patenkintos savo darbo vieta.
1 pav. Akušerių skirstinys pagal tai, ar jaučiasi vertinamos darbo aplinkoje
Tiriant akušerių pasitenkinimą darbu respondentės buvo suskirstytos į dvi grupes: patenkintos darbu (56,6 proc.) ir nepatenkintos darbu (43,4 proc.). Patenkintų darbu grupei buvo priskirtos respondentės atsakiusios, kad yra labai patenkintos ir patenkintos darbu, o nepatenkintų grupei atsakiusios, kad yra vidutiniškai patenkintos, nepatenkintos ir labai nepatenkintos darbu.
Analizuojant akušerių nuomonę apie su darbu susijusius veiksnius nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų, lyginant respondenčių atsakymus pagal darbo staţą bei jų amţių, tačiau nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daţniau „gerai“ tokius veiksnius kaip darbo grafikas, komandinis darbas, pagalba iš kolegų ir vadovų, uţduočių pasiskirstymas, fizinė aplinka ir
Taip 47% Ne 21% Neţino 32%
31 galimybės tobulėti, vertino savo darbo vieta patenkintos respondentės, lyginant su darbo vieta nepatenkintomis (p<0,05)(2 lentelė).
2 lentelė. Akušerių su darbu susijusių veiksnių vertinimas pagal pasitenkinimą darbu Veiksnys,
vertinimas
Pasitenkinimas darbu Iš viso proc. (n) χ², lls, p Patenkinta proc. (n) Nepatenkinta proc. (n) Darbo grafikas gerai prastai 89,0 (65)* 11,0 (8) 69,6 (39)* 30,4 (17) 80,6 (104) 19,4 (25) χ² = 7,63 lls = 1 p = 0,006 Darbo uţmokestis gerai prastai 49,3 (36) 50,7 (37) 33,9 (19) 66,1 (37) 42,6 (55) 57,4 (74) χ² = 3,06 lls = 1 p = 0,080 Komandinis darbas gerai prastai 74,0 (54)* 26,0 (19) 42,9 (24)* 57,1 (32) 60,5 (78) 39,5 (51) χ² = 12,83 lls = 1 p = 0,001 Pagalba iš kolegų
gerai prastai 87,7 (64)* 12,3 (9) 67,9 (38)* 32,1 (18) 79,1 (102) 20,9 (27) χ² = 7,51 lls = 1 p =0,006 Pagalba iš vadovų
gerai prastai 68,5 (50)* 31,5 (23) 28,6 (16)* 71,4 (40) 51,2 (66) 48,8 (63) χ² = 20,21 lls = 1 p =0,001 Uţduočių pasiskirstymas gerai prastai 69,9 (51)* 30,1 (22) 37,5 (21)* 62,5 (35) 55,8 (72) 44,2 (57) χ² = 13,45 lls = 1 p = 0,001 Fizinė aplinka gerai prastai 71,2 (52)* 28,8 (21) 53,6 (30)* 46,4 (26) 63,6 (82) 36,4 (47) χ² = 4,26 lls = 1 p = 0,039 Galimybė tobulėti gerai prastai 65,8 (48)* 34,2 (25) 23,2 (13)* 76,8 (43) 47,3 (61) 52,7 (68) χ² = 23,0 lls = 1 p = 0,001 χ² - Chi kvadrato kriterijus, lls - laisvės laipsnių skaičius, p - reikšmingumo lygmuo.
* - p<0,05, lyginat su nepatenkintomis
Lyginant respondenčių atsakymus apie su darbu susijusius veiksnius tarp skirtingus išsilavinimus turinčių akušerių, jos buvo suskirstytos į dvi išsilavinimo grupes: neuniversitetinį išsilavinimą (šiai grupei priskirti aukštesnysis ir aukštasis neuniversitetinis išsilavinimai) turinčios ir universitetinį išsilavinimą turinčios. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai daţniau „gerai“ tokius veiksnius kaip darbo uţmokestis ir fizinė aplinka vertino respondentės, turinčios universitetinį išsilavinimą, lyginant su neuniversitetinį išsilavinimą turinčiomis respondentėmis. O neuniversitetinį išsilavinimą turinčios statistiškai reikšmingai daţniau „gerai“ vertino darbo grafiką,
32 komandinį darbą, pagalbą iš vadovų ir galimybę tobulėti, lyginant su kitokį išsilavinimą turinčiomis (3 lentelė).
3 lentelė. Akušerių su darbu susijusių veiksnių vertinimas pagal išsilavinimą Veiksnys,
vertinimas
Išsilavinimas Iš viso
proc. (n) χ², lls, p Neuniversitetinis proc. (n) Universitetinis proc. (n) Darbo grafikas gerai prastai 85,9 (73)* 14,1 (12) 70,5 (31)* 29,5 (13) 80,6 (104) 19,4 (25) χ² = 4,41 lls = 1 p = 0,036 Darbo uţmokestis gerai prastai 34,1 (29)* 65,9 (56) 59,1 (26)* 40,9 (18) 42,6 (55) 57,4 (74) χ² = 7,39 lls = 1 p = 0,007 Komandinis darbas gerai prastai 67,1 (57)* 32,9 (28) 47,7 (21)* 52,3 (23) 60,5 (78) 39,5 (51) χ² = 4,53 lls = 1 p = 0,033 Pagalba iš kolegų
gerai prastai 82,4 (70) 17,6 (150 72,7 (32) 27,3 (12) 79,1 (102) 20,9 (27) χ² = 1,62 lls = 1 p =0,203 Pagalba iš vadovų
gerai prastai 57,6 (49)* 42,4 (36) 38,6 (17)* 61,4 (27) 51,2 (66) 48,8 (63) χ² = 4,19 lls = 1 p =0,041 Uţduočių pasiskirstymas gerai prastai 56,5 (48) 43,5 (37) 54,5 (24) 45,5 (20) 55,8 (72) 44,2 (57) χ² = 0,04 lls = 1 p = 0,835 Fizinė aplinka gerai prastai 54,1 (46)* 45,9 (39) 81,8 (36)* 18,2 (8) 63,6 (82) 36,4 (47) χ² = 9,60 lls = 1 p = 0,002 Galimybė tobulėti gerai prastai 54,1 (46)* 45,9 (39) 34,1 (15)* 65,9 (29) 47,3 (61) 52,7 (68) χ² = 4,66 lls = 1 p = 0,031 χ² - Chi kvadrato kriterijus, lls - laisvės laipsnių skaičius, p - reikšmingumo lygmuo.
* - p<0,05, lyginat su universitetiniu išsilavinimu
Paprašius respondentes įvertinti savo kompetenciją teikti informaciją sveikatos raštingumo motinystės klausimais temomis statistiškai reikšmingų skirtumų tarp respondenčių su skirtingais išsilavinimais nenustatyta, tačiau nustatyta, kad akušerės, turinčios 24 ar daugiau metų darbo patirties, statistiškai reikšmingai daţniau save vertino gerai, teikiant informaciją pogimdyminės depresijos tema, nei akušerės turinčios maţiau nei 24 metus darbo staţą (4 lentelė). Stebint respondenčių atsakymų pasiskirstymą matoma, kad didesnį nei 24 metų staţą turinčios akušerės savo kompetenciją vertino daţniau geriau teikiant informaciją apie vakcinaciją ir PMAL (paveldimų medţiagų apykaitos ligų) tyrimą, o visomis kitomis temomis maţesnį staţą turinčios akušerės buvo daţniau linkusios savo kompetenciją vertinti gerai.
