1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Viktorija Augulytė
N TRANSPORTO ĮMONĖS VAIRUOTOJŲ NUSISKUNDIMAI SVEIKATA IR JŲ SĄSAJOS SU ERGONOMINĖMIS DARBO SĄLYGOMIS, GYVENSENA, SOCIALINIAIS
IR PSICHOLOGINIAIS SVEIKATOS RIZIKOS VEIKSNIAIS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikata, sveikatos ekologija)
Studentė ___________ Viktorija Augulytė 2017 – 05 - 18
Mokslinis vadovas ________
doc. dr. Vaclovas Šveikauskas 2017 - 05 - 18
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (sveikatos ekologija)
N transporto įmonės vairuotojų nusiskundimai sveikata ir jų sąsajos su ergonominėmis darbo sąlygomis, gyvensena, socialiniais ir psichologiniais sveikatos rizikos veiksniais
Viktorija Augulytė
Mokslinis vadovas doc. dr. Vaclovas Šveikauskas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas, 2017 – 63 p.
Darbo tikslas – įvertinti N transporto įmonės vairuotojų ergonominių darbo sąlygų, gyvensenos ir
socialinių bei psichologinių sveikatos rizikos veiksnių sąsajas su nusiskundimais sveikata.
Uždaviniai:
1. Įvertinti vairuotojų gyvenseną, socialinius ir psichologinius sveikatos rizikos veiksnius. 2. Atskleisti vairuotojų ergonominių darbo sąlygų ypatumus.
3. Ištirti vairuotojų nusiskundimus sveikata ir nustatyti sąsajas su ergonominėmis darbo sąlygomis, gyvensena, socialiniais ir psichologiniais sveikatos rizikos veiksniais.
Metodika. Atliktas momentinis tyrimas anoniminės anketinės apklausos būdu. Anketos klausimyną
sudarė klausimai apie ergonomines vairuotojų darbo sąlygas, socialinius ir psichologinius veiksnius darbe bei nusiskundimus sveikata. Duomenų analizei naudotas statistinis paketas SPSS 20.0. Tikrinant statistinių išvadų reikšmingumą buvo vertinamas 2
kriterijus. Išvados apie ryšio tarp požymių buvimą buvo daromos remiantis p reikšme: jeigu p<0,05, buvo laikyta, kad koreliacinis ryšys tarp požymių yra statistiškai reikšmingas.
Rezultatai. Beveik pusė (48,6 proc.) tiriamųjų savo sveikatą vertino gerai, šiek tiek daugiau nei
pusė tiriamųjų (51,4 proc.) nurodė, kad visiškai nevartoja tabako, tačiau dauguma tiriamųjų kartais vartoja alkoholį. Socialinės aplinkos veiksniai: daugiau nei pusė tiriamųjų (56,6 proc.) visada jaučia palaikymą iš vadovo ir (55,5 proc.) darbe visada gali išsakyti savo nuomonę. Nustatyti statistiškai patikimi ryšiai tarp darbo valandų skaičiaus ir darbo metu patiriamų nesklandumų. Vertinant ergonomines darbo sąlygas, nustatyta, kad didesnė dalis tiriamųjų (61,3 proc.) nurodė, kad juos kartais vargina ilgai trunkantis darbo laikas; dažniausiai ergonominės darbo sąlygos vargina darbuotojus, turinčius didesnį darbo stažą. Vertinant sąsajas su nusiskundimais sveikata, gyvensena, darbo sąlygomis, socialiniais ir psichologiniais aplinkos veiksniais, nustatyta, kad sveikatos nusiskundimus dažniau patiria vyresnio amžiaus tyrime dalyvavę vairuotojai ir turintys didesnį darbo stažą. Taip pat nustatyti statistiškai patikimi ryšiai tarp patiriamų smurto, grasinimų situacijų darbo metu ir energijos netekimo, nuotaikų kaitos.
Išvados. Dauguma tyrime dalyvavusių vairuotojų nepakankamai skiria laiko miegui ir poilsiui,
fiziniam aktyvumui, pastebimos mitybos problemos. Nustatytos tiriamuosius varginančių darbo sąlygų sąsajos su darbo stažu ir amžiumi. Nusiskundimų sveikata dažniau turi vyresni ir didesnį darbo stažą turintys tyrime dalyvavę vairuotojai.
Praktinės rekomendacijos. Pateikiama darbo sąlygų gerinimo N transporto įstaigoje programa. Raktiniai žodžiai: nusiskundimai sveikata; vairuotojai; darbo aplinka; socialinė aplinka;
3
SUMMARY
Public health (health ecology)
N Transport Company's Driver‘s Connection of Ergonomic Working Conditions, Lifestyle, Psychological and Social Factors with Health Complaints
Viktorija Augulytė
Scientific supervisor doc. dr. Vaclovas Šveikauskas
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health. Kaunas, 2017 – 63 p.
Aim of the work: to evaluate N transport company's drivers' connection of ergonomic working
conditions, lifestyle and psychological as well as social factors with health complaints.
Objectives:
1. To evaluate the drivers' lifestyle, social and psychological health risks. 2. To reveal the features of drivers' ergonomic working conditions.
3. To investigate the health complaints of drivers and to determine their links with ergonomic working conditions, lifestyle, social and psychological health risk factors.
Methodology. An instant study of anonymous questionnaire was conveyed. The questionnaire
consisted of questions regarding the economic working conditions of drivers, the social and psychological factors at work as well as health complaints. Data analysis was performed using the statistical package SPSS 20.0.
Results. Only 48.6 % of drivers evaluated their health as good, 51.4 % absolutely do not use
tobacco, the majority of respondents consume alcohol on occasion. Social environmental factors: 56.6 %. of respondents always feel support from their manager, 55.5 % can always express their opinion at work. Statistically significant links were determined between the number of working hours and the experienced problems during work. In assessing working conditions, 61.3 %. of the respondents indicated that they sometimes suffer from prolonged working hours, in fact, most frequently the ergonomic working conditions exhaust workers with greater work experience. In assessing the linkages with health complaints, lifestyle, working conditions, psychological and social environmental factors, it was found that health complaints are often experienced by older drivers with greater length of experience. Statistically significant relationships between potentially experienced violence, threats during situations at work as well as loss of energy and mood changes were also identified.
Conclusions. The majority of drivers do not devote enough time for sleep and rest as well as
physical activity and nutrition problems were observed, too. Links between exhausting working conditions and working experience as well as age were identified. Drivers with greater working experience seem to have health complaints more frequently.
Practical recommendations. A program for improvement of working conditions at N transport
company is provided.
Keywords: health complaints; drivers; work environment; social environment; ergonomic working
4 TURINYS PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS ... 5 LENTELIŲ SĄRAŠAS ... 6 SANTRUMPOS ... 7 SĄVOKOS ... 8 ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12
1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
1.1. Sveikatos sauga ir stiprinimas darbo vietoje ... 13
1.2. Autobusų vairuotojų darbo sauga ir sveikata ... 15
1.2.1. Vairuotojų ergonominės darbo sąlygos ... 16
1.2.2. Vairuotojų gyvensena ... 20
1.2.3. Vairuotojų socialiniai sveikatos rizikos veiksniai ... 23
1.2.4. Vairuotojų psichologiniai sveikatos rizikos veiksniai ... 25
1.2.5. Vairuotojų nusiskundimai sveikata ir juos sąlygojantys veiksniai ... 28
2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 31
2.1. Tyrimo tipas ... 31
2.2. Tyrimo organizavimas... 31
2.3. Tiriamasis kontingentas... 31
2.4. Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas ... 31
2.5. Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai ... 32
2.6. Kintamieji ir jų vertinimo kriterijai ... 35
2.7. Duomenų analizės metodai ... 36
2.8. Tyrimo etika ... 36
3. REZULTATAI ... 37
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika ... 37
3.2. Vairuotojų gyvensena, socialiniai ir psichologiniai sveikatos rizikos veiksniai ... 37
3.3. Vairuotojų ergonominių darbo sąlygų ypatumai ... 42
3.4. Vairuotojų nusiskundimai sveikata ir jų sąsajos su ergonominėmis darbo sąlygomis, gyvensena, socialiniais ir psichologiniais sveikatos rizikos veiksniais ... 44
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 50
4.1. Pagrindiniai rezultatai, jų aptarimas ir palyginimas su kitais tyrimais ... 50
4.2. Tyrimo privalumai ir trūkumai ... 53
4.3. Tyrimo rezultatų praktinė reikšmė ... 53
4.4. Interesų konfliktas ... 53
IŠVADOS ... 54
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 56
LITERATŪROS SĄRAŠAS... 58
5
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1 pav. Respondentų skirstymas pagal savo sveikatos vertinimą (proc.) ... 38 2 pav. Respondentų skirstymas pagal mitybos įpročius (proc.) ... 38 3 pav. Respondentų skirstymas pagal tai, kaip dažnai jie vartoja tabaką ir alkoholį (proc.)... 39 4 pav. Respondentų skirstymas lyginant sąsajas pagal susitikimą su kolegomis ir santykių vertinimą
(proc.) ... 40 5 pav. Respondentų skirstymas pagal darbo sąlygas (proc.) ... 43 6 pav. Respondentų skirstymas pagal dažniausiai patiriamus sveikatos nusiskundimus (proc.) ... 44
6
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1 lentelė. Simptomai, pasireiškiantys veikiant viso kūno vibracijai [19] ... 18
2 lentelė. Respondentų skirstinys pagal socialinius, demografinius duomenis (proc.) ... 37
3 lentelė. Psichologinių veiksnių sąsajos su socialine aplinka ... 41
4 lentelė. Psichologinių veiksnių sąsajos su darbo valandų skaičiumi ... 42
5 lentelė. Darbo sąlygų sąsajos su darbo stažo grupėmis ... 43
6 lentelė. Nusiskundimų sveikata sąsajos su amžiaus grupėmis ir darbo stažu ... 45
7 lentelė. Nusiskundimų sveikata sąsajos su psichologiniais sveikatos rizikos veiksniais ... 46
7
SANTRUMPOS
TDO – Tarptautinė darbo organizacija ES – Europos Sąjunga
dB – decibelai
DSS – darbuotojų sauga ir sveikata PSO – Pasaulio sveikatos organizacija LR – Lietuvos Respublika
8
SĄVOKOS
Gyvensena – žmogaus gyvenimo būdas, konkretaus asmens ar asmenų grupės įprastas
veikimas [1].
„Fizinis aktyvumas – bet kokia žmogaus kūno judėjimo išraiška, sukelianti didesnę
medžiagų apykaitą: pratybos, rengimasis varžyboms, dalyvavimas varžybose, namų ūkio darbai, laisvalaikio veikla, kuriai reikia fizinių pastangų“ [2].
Pamaininis darbas – tam tikras darbo grafiko tipas, kurio metu dirba tam tikra grupė žmonių
nustatytais periodais per dieną, paprastai atlieka tos pačios rūšies darbą [3].
„Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar
9
ĮVADAS
Tiriama problema. Pasaulio globalizacija, žmonių migracija, populiacijos senėjimas,
naujosios technologijos – veiksniai, kurie šiuo metu lemia darbo srityje vykstančius pokyčius. Darbo srityje sparčiai daugėja dirbančių moterų skaičius, keičiasi darbų pobūdis, plėtojamas paslaugų sektorius. Todėl akivaizdu, kad vykstantys pokyčiai neišvengiamai veikia ir dirbančių žmonių sveikatą, jų gyvenimo bei darbo kokybę [5]. Todėl svarbu nustatyti ir įvertinti dabartinėje darbo srityje vyraujančius rizikos veiksnius, kurie sukelia sveikatos problemas. Svarbu atsižvelgti į darbo sritis, kuriose dirbantys asmenys patiria didesnę riziką sirgti profesinėmis ligomis nei kitų profesijų darbuotojai.
„Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros parengtuose profesinės saugos ir sveikatos tyrimų prioritetuose 2013 – 2020 m. išskirta tai, kad labai svarbu tirti, kokį poveikį darbo srities pasikeitimai turi žmonių sveikatai ir saugai darbe bei kokios galimybės suteikiamos darbuotojų sveikatai ir jų gerovei didinti“ [5]. Sveikos ir saugios darbo sąlygos yra susijusios su darbuotojų atliekamo darbo efektyvumu bei teigiamais darbo rezultatais, todėl organizacijos turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į sveikatingumo skatinimą darbovietėse bei skatinti rinktis sveiką gyvenimo būdą, sudaryti darbuotojams tam tinkamas sąlygas, - tokiu būdu sumažindami profesinių susirgimų, nelaimingų atsitikimų darbe riziką.
Darbo aktualumas. TDO duomenimis, visame pasaulyje nuo nelaimingų atsitikimų ir ligų,
susijusių su darbu, kasmet miršta beveik 2 milijonai žmonių. Apie 160 milijonų žmonių kenčia nuo ligų, susijusių su darbu. Taip pat per metus įvyksta 270 milijonų mirtinų ir nemirtinų su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų. Tokie traumų, susijusių su darbu, bei mirčių rodikliai yra ne tik didelė ekonomikos problema, tačiau ir svarbi darbuotojų saugos ir sveikatos problema [5]. Kadangi plačiai pripažįstama, jog trūksta tyrimų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, todėl ši tema yra itin aktuali.
Miesto autobusų transportas yra viena iš plačiai naudojamų paslaugų šiandieninėje visuomenėje. Todėl šios profesijos atstovai atlieka svarbų ir būtiną vaidmenį mūsų gyvenime. Troleibusų ir autobusų vairuotojai daug dažniau nei kiti susiduria su ergonominiais veiksniais darbo vietoje, kurie gali neigiamai paveikti jų sveikatą, pavyzdžiui, aukšto lygio triukšmas, vibracija, oro tarša, stresas [6]. Dauguma ergonominių darbo veiksnių gali sąlygoti įvairių lėtinių ligų atsiradimą, sukelti negrįžtamus sveikatos pakenkimus. Tokiai profesinei grupei, kaip autobusų vairuotojai, turėtų būti skiriamas didelis dėmesys, siekiant sumažinti ergonominių veiksnių poveikį sveikatai: kiek įmanoma sumažinti darbo metu veikiančių dirgiklių poveikį.
Dirbančio žmogaus organizmas reaguoja į daugybę dirgiklių, pavyzdžiui, nervinę įtampą ir psichinę įtampą, klausos, regėjimo, uoslės, jutimo organų poveikį, darbo veiklos trukmę ir
10 intensyvumą. Po tam tikro laiko, didėjant profesiniam darbo stažui, veikiant minėtiems dirgikliams, didėja rizika susirgti lėtinėmis ligomis. Nepriklausomai nuo darbų saugos bei technologijos reikalavimų, kurie užtikrina darbuotojų saugą bei sveikatą, darbo aplinka gali būti nepalanki, kenksminga darbuotojų sveikatai. Tai gali skatinti nelaimingų atsitikimų darbe tikimybę, traumatizmą, taip pat susilpninti darbuotojų dėmesį [7]. Todėl svarbu įvertinti ir nustatyti darbo aplinkoje veikiančių veiksnių kenksmingumą bei mažinti atsiradusių sveikatos rizikos veiksnių poveikį.
TDO Konstitucijoje rašoma, kad darbuotojai turi būti saugomi nuo profesinių ligų, nelaimingų atsitikimų bei traumų darbo vietoje. Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas Lietuvoje reglamentuoja LR Konstitucija, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei kiti norminiai teisės aktai. Didžiausią atsakomybę turi darbdaviai, nes jie turi užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams [8]. Tam, kad būtų galima sukurti palankias sveikatai darbo sąlygas, kurios būtų pritaikytos kiekvienai organizacijai individualiai, svarbu atkreipti dėmesį į darbuotojų poreikius, jų nuomonę. Todėl darbdavių bei darbuotojų tarpusavio santykiai, bendradarbiavimas tampa svarbiais veiksniais siekiant užtikrinti sveiką aplinką darbe.
Darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindų direktyva darbdaviai įpareigojami įgyvendinti prevencines priemones, kurių dėka darbuotojai turėtų būti apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, taip pat turėtų būti nagrinėjami socialinės ir psichologinės rizikos klausimai. Tyrimų duomenimis, 25 proc. darbuotojų visoje Europoje nurodo, kad visą darbo laiką arba didžiąją jo dalį patiria stresą, kiek mažiau darbuotojų teigia, jog darbas neigiamai veikia jų sveikatą [9]. Vis dažnesne sveikatos problemų priežastimi tampa psichologiniai bei socialiniai veiksniai darbe. Pagal Higienos instituto 2015 m. duomenis, labiausiai vyraujančios profesinės ligos yra jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto, klausos bei nervų sistemos ligos. Nustatytos ligų priežastys dažniausiai yra fizikiniai ir ergonominiai veiksniai [10]. Transporto sektoriuje dirbantiems asmenims su šiais veiksniais tenka susidurti kiekvieną darbo dieną. Tačiau Lietuvoje transporto sektoriaus darbuotojų socialiniai ir psichologiniai sveikatos rizikos veiksniai mažai tyrinėjami, todėl pasirinkta tirti būtent ši profesinė darbuotojų grupė. Šiame tyrime bus apklausiami transporto sektoriaus darbuotojai, kurie labiau nei kitų sričių darbuotojai yra veikiami fizikinių ir ergonominių veiksnių.
Mokslinis naujumas. Pasaulyje transporto sektoriaus darbuotojų sveikatos problemos yra
nagrinėjamos gan plačiai, tačiau Lietuvoje ši tema dar nėra pakankamai ištirta. Todėl šiuo darbu siekiama išsiaiškinti vairuotojų ergonomines darbo sąlygas, jų gyvenseną ir psichologinius bei socialinius veiksnius bei nustatyti galimą ryšį su nusiskundimais sveikata. Atlikto tyrimo rezultatai padės įvertinti darbo sąlygas, darbuotojus veikiančius veiksnius, jų gyvenseną bei parengti rekomendacijas darbo sąlygoms gerinti.
11
Asmeninis autorės indėlis. Siekdama išsikelto tikslo, baigiamojo darbo autorė,
konsultuodamasi su mokslinio darbo vadovu, sudarė baigiamojo darbo planą bei tyrimo anketą. Siekiant įvertinti klausimyno patikimumą, N transporto įmonėje buvo atliktas bandomasis tyrimas. Magistrantė apsilankė N transporto įmonėje, atliko anoniminę anketinę apklausą. Vėliau, konsultuodamasi su darbo vadovu bei kitais konsultantais, pateikė ir interpretavo tyrimo rezultatus.
12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas – įvertinti N transporto įmonės vairuotojų ergonominių darbo sąlygų,
gyvensenos ir socialinių bei psichologinių sveikatos rizikos veiksnių sąsajas su nusiskundimais sveikata.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti vairuotojų gyvenseną, socialinius ir psichologinius sveikatos rizikos veiksnius. 2. Atskleisti vairuotojų ergonominių darbo sąlygų ypatumus.
3. Ištirti vairuotojų nusiskundimus sveikata ir nustatyti sąsajas su ergonominėmis darbo sąlygomis, gyvensena, socialiniais ir psichologiniais sveikatos rizikos veiksniais.
13
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sveikatos sauga ir stiprinimas darbo vietoje
Teisinis reglamentavimas. „Sutarties dėl Europos Sąjungos (ES) veikimo 153 straipsnyje ES
šalims suteikiama teisė priimti direktyvas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Pagrindiniai Europos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai yra ES darbuotojų darbo saugos pagrindų direktyva ir papildomos direktyvos, kuriose daugiausiai dėmesio skiriama konkretiems darbuotojų saugos ir sveikatos klausimams“. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos direktyva buvo priimta 1989 m. Tai buvo svarbus žingsnis gerinant darbuotojų saugą ir sveikatą. Šioje direktyvoje (direktyva 89/931/EEB) nustatyti pagrindiniai ES taikytini sveikatos saugos reikalavimai, kurie susiję su darbuotojų apsauga nuo nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų profilaktika. Minėtoje direktyvoje taip pat buvo nustatyti principai, skirti darbuotojų saugos rizikai mažinti darbe, saugai ir sveikatai užtikrinti, rizikai vertinti, rizikos veiksniams bei nelaimingiems atsitikimams darbe nustatyti ir vertinti. DSS direktyvos tikslas yra nustatyti priemones, skatinančias gerinti darbuotojų saugą bei sveikatą darbe. Direktyva taikoma visoms veiklos sritims. „ES šalims, perkeliant ES direktyvas į nacionalinę teisę, leidžiama laisvai nustatyti griežtesnes darbuotojų saugos taisykles“. „Dėl minėtų priežasčių darbuotojų saugos ir sveikatos srityje galiojantys teisės aktai ir jų reikalavimai kitose ES valstybėse gali skirtis“ [11].
„ES darbuotojų saugos ir sveikatos direktyvų, kurios nustato darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles, yra daug. Atskirų direktyvų, kuriose daugiausia dėmesio skiriama konkretiems darbuotojų saugos ir sveikatos aspektams, sritys: darbo vietos, įranga, ženklai, asmeninės apsaugos priemonės; cheminių medžiagų poveikis ir cheminė sauga; fizinių veiksnių poveikis; biologinių veiksnių poveikis; nuostatos dėl darbo krūvio, ergonominių aspektų ir psichosocialinių rizikos veiksnių; konkrečių sektorių ir su darbuotojais susijusios nuostatos“ [11].
Darbo vietai reikalavimams nustatanti direktyva 89/654/EEC [12] nustato pagrindinius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus darbo vietoje. Direktyva netaikoma transporto sektoriuje dirbantiems asmenims, laikinose arba kilnojamose darbo vietose dirbantiesiems. Darbo vietos turi atitikti visus nustatytus reikalavimus. Asmens apsisaugojimo priemones nustatanti direktyva 89/656/EEC nustato būtiniausius reikalavimus asmens apsaugos priemonėms, naudojamoms darbuotojams darbo metu [13]. Darbdavių pareigos - asmeninės apsauginės priemonės turi atitikti bendras nuostatas dėl konstrukcijos gamybos, atsižvelgiant į saugą ir sveikatą. Visos asmeninės apsaugos priemonės privalo būti tinkamos galimai rizikai sumažinti ar jai išvengti, nesukelti papildomos rizikos darbe, atitikti ergonominius reikalavimus. Darbdaviai turi
14 nemokamai suteikti visas reikiamas apsaugos priemones ir užtikrinti, kad jos būtų geros darbinės ir higieninės būklės.
Saugos ir sveikatos ženklus nustatančios direktyvos – 92/58/EEC [12] - tikslas nustatyti būtiniausius saugos ir sveikatos ženklus darbe. Direktyvoje aprašomos darbdavių pareigos, „siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Darbdaviai privalo garantuoti, kad saugos ir sveikatos ženklai“ būtų įrengti tose vietose, kuriose yra nustatyti aiškūs pavojai darbuotojų sveikatai, kad ženklai būtų aiškiai matomi ir suprantami. Darbuotojai ir jų atstovai turi būti tinkamai informuojami ir instruktuojami apie visus sveikatos saugai užtikrinti naudojamus ženklus jų darbovietėje.
Riziką dėl sprogios darbo aplinkos nustato direktyva 99/92/EC [12]. Šia direktyva siekiama nustatyti ir suderinti būtiniausius reikalavimus darbuotojams, dirbantiems galimai sprogioje aplinkoje sveikatos saugumui užtikrinti.
Darbo įrenginių naudojimo taisykles nustato direktyva – 2009/104/EC [12]. Šios direktyvos tikslas – nustatyti būtiniausius saugos ir sveikatos reikalavimus darbuotojams dėl įrenginių, kurie naudojami darbo metu.
Sveikatos stiprinimas darbe. Kadangi didžiausia atsakomybė vykdant darbuotojų saugą
darbe tenka darbdaviui, todėl svarbu, kad darbdavys ne tik užtikrintų saugą ir sveikatą darbe, bet taip pat ir skatintų sveikatingumą. Sveikatingumo skatinimas darbe yra kompleksinės darbdavių, darbuotojų ir visuomenės pastangos, siekiant gerinti darbuotojų sveikatą bei gerovę. Tik bendromis pastangomis galima pasiekti norimų rezultatų: kartu gerinti darbo organizavimą, darbo aplinką, skatinti asmens tobulėjimą. Kad darbuotojų sveikatingumo skatinimas vyktų sėkmingai, svarbus tinkamas rizikos darbe valdymas. Sveikos darbo aplinkos kūrimas ir užtikrinimas turi didelės įtakos kiekvienos darbovietės gerovei, taip pat gali padėti pagerinti socialinę ir ekonominę padėtį regione ar net šalyje.
Lietuvoje darbuotojo teisę turėti „saugias ir sveikas darbo sąlygas nustato LR Konstitucija bei „Darbuotojų saugos ir sveikatos“ įstatymas Nr. 70-3170. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti; profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas; darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus; atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus bendruosius principus“.
Stresą sukelianti darbo aplinka pripažinta naujai besiformuojančia sveikatos problema. Streso valdymo intervencijų reikalingumą rodo daugybės atliktų tyrimų rezultatai, kurie aiškiai iliustruoja sąsajas tarp darbuotojus veikiančių psichologinių, socialinių darbo veiksnių ir nepageidaujamų sveikatos sutrikimų bei verslo rezultatų sumažėjimo. Kad streso valdymo intervencijos veiktų sėkmingai, šis procesas turi būti vykdomas kompleksiškai, intervencijos turi būti vykdomos individualiame ir organizaciniame lygmenyse, atsižvelgiant į darbuotojų bei pačios organizacijos
15 poreikius bei galimybes. Darbo metu stresą sukeliančių veiksnių nustatymas ir jų pašalinimas padeda sumažinti ligų, susijusių su streso veikimu, išsivystymą. 2008 – 2009 m. Šveicarijoje aštuoniose skirtingose įmonėse buvo atliekamas tyrimas, kurio metu siekta įvertinti streso valdymo intervencijų veiksmingumą, lyginant su ankstesniuoju tyrimu. Šio tyrimo rezultatai buvo lyginami pagal skirtingų organizacijų darbuotojų grupes. Tyrimo metu buvo vykdomos apklausos bei vedami streso valdymo kursai (taikytos streso valdymo intervencijos). Kursų metu darbuotojams ir organizacijų vadovams perduotos pagrindinės žinios, kaip atpažinti stresą, kaip jį valdyti ir kaip išvengti streso. Tyrimo rezultatai parodė, jog streso valdymo intervencijos turėjo teigiamą poveikį organizacijos darbuotojams. Tyrimas padėjo išsiaiškinti, kokios problemos vyrauja organizacijose, kaip reikėtų jų išvengti. Taip pat tyrimas parodė, kad tokių intervencijų yra vykdoma nepakankamai, todėl, norint pasiekti didesnį intervencijų veiksmingumą, reikia skatinti bendradarbiavimą organizacijose, nes sveikatingumo skatinimas organizacijoje yra kompleksinis procesas, kuriame dalyvauja visi organizacijos nariai [14].
Apibendrinant galima sakyti, kad siekiant sėkmingo darbuotojų sveikatingumo skatinimo, svarbu kurti sveiką darbo aplinką, kuri patenkintų organizacijos narių poreikius. Efektyviai pritaikant sveikatingumo intervencijas darbovietėse galima teigiamai paveikti socialinę ir ekonominę organizacijos būklę. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, darbuotojų teises į saugias ir sveikas darbo sąlygas nustato tam tikri šalies teisės aktai. Teisės aktuose numatyta, jog didžiausia atsakomybė dėl darbuotojų saugumo tenka organizacijos vadovui. Todėl svarbu organizacijų vadovus įtraukti į sveikatingumo veiklą, juos motyvuoti diegti sveikatingumo intervencijas savo organizacijose.
1.2. Autobusų vairuotojų darbo sauga ir sveikata
Didelę reikšmę darbuotojų sveikatai turi darbo sąlygos, darbuotojų požiūris, įpročiai bei gyvensena. Šie veiksniai lemia darbuotojų sveikatą, jų gerovę bei darbo rezultatus. Sveikatos stiprinimas darbe yra kompleksinės visos organizacijos darbuotojų bei visuomenės pastangos, kuriomis siekiama gerinti darbo aplinką, skatinti darbuotojų asmeninį tobulėjimą bei darbuotojų dalyvavimą sveikatos stiprinimo veiklose.
Transporto srityje dažniausiai dirba vyrai. Remiantis 2014 m. Lietuvos darbo rinkos duomenimis, pagal ekonominės veiklos rūšis 76,1 proc. vyrų ir 23,9 proc. moterų dirba transporto sektoriuje [15].
Remiantis atliktais moksliniais tyrimais, skirtais darbuotojų sveikatai stiprinti bei gerinti, nustatyta, kad intervencijų veiksmingumas priklauso nuo šių veiksnių: organizacijos veiksmų gerinant darbuotojų sveikatą; bendradarbiavimo su darbuotojais bei tinkamo jų informavimo; darbo
16 veiklos organizavimo, kuriuo skatinamas sveikatingumas; veiklos, kuria sveikas pasirinkimas tampa lengviausiu pasirinkimu. Sveikatos rizikos veiksnių vertinimas yra vienas iš svarbiausių procesų, kurių dėka organizacijoje galima nustatyti svarbiausius sveikatos rizikos veiksnius. Todėl labai svarbu kuo dažniau atlikti vairuotojų sveikatos patikrinimus bei mokymus, nes tik tokiu būdu bus galima išvengti sunkių sveikatos sutrikimų. Svarbu, kad organizacijoje būtų specialistas, kuris vairuotojus konsultuotų, kaip spręsti gyvensenos problemas. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas fiziniam aktyvumui, sveikai mitybai propaguoti, miego įpročiams formuoti bei asmeninei atsakomybei už savo sveikatą skatinti.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad aktyvus dalyvavimas sveikatos tikrinimo bei sveikatos mokymo intervencijose turi teigiamą poveikį vairuotojams ir skatina juos labiau rūpintis savo pačių sveikata ir gerove. Veiksmingiausia intervencija sveikatingumui skatinti yra asmeninės konsultacijos. Suomijoje buvo vykdomas projektas „Tvarkingi sunkvežimių vairuotojai“, kurio metu buvo siekiama pagerinti sveikatos stiprinimą vairuotojų darbo grupėje. Visų pirma įmonėje buvo atliktas visų vairuotojų sveikatos patikrinimas (jį atliko įmonės gydytojas – sveikatos darbe specialistas). Sveikatos patikrinimo proceso metu buvo siekiama nustatyti dažniausiai pasitaikančias vairuotojų sveikatos problemas. Jas nustačius, vairuotojai toliau buvo siunčiami pas tam tikros srities specialistus, kur buvo atliekami išsamesni diagnostiniai tyrimai, teikiamas gydymas. Kadangi nemažai daliai įmonėje dirbančių vairuotojų buvo nustatytas nutukimas, šiai problemai spręsti įmonė ėmėsi skatini vairuotojų sveiką mitybą. Visiems įmonės vairuotojams buvo pradėtos teikti nemokamos pietų dėžutės su sveikais maisto produktais. Taip pat įmonė teikė informaciją bei rekomendacijas vairuotojams apie sveikos mitybos principus. Dar viena gana dažnai vairuotojų darbe pasitaikanti problema – ilgos darbo valandos, slenkantys grafikai. Šiai problemai spręsti organizacija pasitelkė psichologą, kuris padėjo sudaryti vairuotojų darbo grafikus taip, kad vairuotojai turėtų pakankamai laiko pailsėti. Ši intervencinė priemonė buvo efektyvi, tinkama įmonės vadovams bei vairuotojams [16].
Apibendrinant galima sakyti, kad sveikatos stiprinimo veikloje ypač svarbus organizacijos darbuotojų bendradarbiavimas, iniciatyvumas. Bendradarbiaudami organizacijos nariai gali priimti svarbius jų organizacijai sprendimus, sukurti ir stengtis pritaikyti sveikatingumą skatinančias intervencijas.
1.2.1. Vairuotojų ergonominės darbo sąlygos
Pagal profesinių ligų valstybės registro duomenis, 2014 m. buvo užregistruotos 474 profesinės ligos 278 asmenims, iš jų vyrams nustatytos 356 (75 proc.), o moterims – 118 (25 proc.) profesinės ligos. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys profesinių ligų atsiradimą, yra fizikiniai ir
17 ergonominiai, mažesnę įtaką turi cheminiai, biologiniai bei kiti veiksniai. Dažniausiai pasitaikančios ligos 100 tūkst. dirbančiųjų yra „jungiamojo audinio ir skeleto - raumenų sistemos ligos, kurios sudaro 58,6 proc., klausos sutrikimai sudaro 18,6 proc., nervų sistemos ligos – 16,2 proc. Profesinių ligų diagnozavimas pagal ekonominės veiklos rūšis: apdirbamoji gamyba - 28,3 proc., statybos – 23,6 proc., žemės ūkis ir miškininkystė – 17,9 proc., transportas - 10,1 proc.“ [17].
Nors pastaruoju metu profesinės ligos transporto sektoriuje dirbantiems asmenims nustatomos rečiau, tačiau šioje srityje dirbantys asmenys susiduria su itin sudėtingomis darbo sąlygomis. Transporto sektoriaus darbuotojams dažniau nei kitų sričių darbuotojams tenka ilgai sėdėti, juos kankina varginanti ir net skausminga padėtis, nepastovus darbo laikas, dažnai tenka dirbti naktimis ir vakarais, savaitgaliais, daugiau nei 10 valandų per dieną ir daugiau kaip 48 valandas per savaitę, todėl ilgos darbo valandos neigiamai veikia sveikatą [18].
Literatūroje transporto darbuotojų profesinės rizikos veiksniai yra išskiriami į tris grupes, kurios susijusios su darbu, darbo aplinka ir individualiais veiksniais. Profesinės rizikos veiksniai, susiję su darbu, yra šie: triukšmas, vibracija, sėdima darbo poza, netaisyklinga laikysena, pamaininis darbas, darbas naktį, nepakankamos pertraukos, miego trūkumas, monotoniškos užduotys, nereguliarus maitinimasis, eismo įvykių rizika, oro kondicionavimas; veiksniai, susiję su darbo aplinka – cheminiai veiksniai, anglies monoksidas, sieros dioksidas, azoto monoksidas, asbestas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, benzenas, kietosios dalelės, žiedadulkės; susiję su asmeniu rizikos veiksniai: amžius, lytis, išsilavinimas, požiūris, rizikos suvokimas, nuovargis, ankstesnės ligos (alergijos, astma, miokardo infarktas, diabetas ir kiti), vaistų vartojimas, fizinis aktyvumas, mityba, žalingi įpročiai [18].
Nors profesinės ligos transporto sektoriuje nustatomos tik 10,1 proc. dirbančiųjų, tačiau šios srities darbuotojai darbo metu yra dažniau veikiami įvairių neigiamų veiksnių. Kaip dažniausiai pasitaikančios profesinės ligos yra išskiriamos: jungiamojo audinio ir skeleto - raumenų sistemos ligos, kurių atsiradimą dažniausiai lemia ergonominės darbo sąlygos. Transporto sektoriuje dirbančių asmenų sveikata priklauso ne vien nuo veiksnių, kurie juos veikia darbo metu, tačiau ir nuo modifikuojamų veiksnių, tai yra pačių vairuotojų požiūrio, jų elgsenos ir gyvensenos.
Vibracijos poveikis vairuotojų sveikatai. Autobusų vairuotojai nuolat susiduria su visą kūną
veikiančia vibracija, nes didžiąją laiko dalį praleidžia vairuodami sunkiasvores transporto priemones. Ilgai veikianti vibracija gali sukelti daugybę sveikatos sutrikimų, kurie paveiks visą kūną, vidaus organus, raumenų, sąnarių ir kaulų struktūrą (duomenys pateikiami 1 lentelėje).
18
1 lentelė. Simptomai, pasireiškiantys veikiant viso kūno vibracijai [19]
Simptomai Dažnis (Hz)
Bendras diskomforto jausmas 4 – 9
Galvos skausmas 13 – 20
Apatinio žandikaulio skausmas 6 – 8
Kalbos sutrikimai 13 – 20
Skausmai gerklėje angl. „Lump in throat“ 12 - 16
Skausmas krūtinės srityje 5 – 7
Pilvo skausmai 4 – 10
Noras šlapintis 10 - 18
Kvėpavimo judesių sutrikimai 4 – 8 Padidėjęs raumenų susitraukimas 4 – 9
Viso kūno veikiamos vibracijos poveikis yra sunkiai atpažįstamas ir dažnai supainiojamas su kitais sveikatos negalavimais. Todėl nustatyti sveikatos sutrikimų priežastingumą dėl vibracijos veikimo gali būti sudėtinga ir labai brangu [20].
Moksliniais tyrimais nustatytas viso kūno vibracijos poveikis žmogaus sveikatai: stipriausiai veikiamas stuburas, kadangi nugara yra ypač jautri, ją veikia 4 – 14 Hz virpesių diapazonas. Antra vibracijos veikiama sritis yra virškinimo sistema. Virškinimo sistemos ligos taip pat dažnai siejamos su ilgai veikiančios vibracijos poveikiu sveikatai, tai siejama su rezonansiniu skrandžio judėjimo dažniu tarp 4 ir 5 Hz veikiant vibracijai. Ilgai trunkantis viso kūno vibracijos poveikis neigiamai veikia ir kraujagyslių sistemą. Sukelia tokius neigiamus reiškinius, kaip padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, didesnis deguonies suvartojimas, hiperventiliacija [20].
Žmogaus organizmas gali toleruoti tam tikrus vibracinės energijos lygius, tačiau kai vibracija veikia ilgą laiką, organizmas nebegali ir nesugeba atlikti normalių funkcijų. Vibracijos sukeliamas poveikis darbuotojų sveikatai gali skirtis, kadangi tai priklauso nuo tokių veiksnių, kaip amžius, gyvenimo būdas, laikysena, ergonominė darbo vieta. Vibracijos poveikis taip pat priklauso nuo vibracijos dažnio ir laiko trukmės, kiek yra veikiamas organizmas. Organizmo atsakas į vibracijos sukeliamą poveikį gali būti minimalus, nuo judėjimo sutrikimo iki sunkaus diskomforto, organų nepakankamumo ar net audinių degeneracijos [20].
Prevencinė veikla yra orientuota į ergonominius veiksnius, kurie turi didžiausią įtaką skeleto - raumenų sistemos sutrikimams atsirasti. Sunki fizinė veikla, ilgai trunkantis darbas suvaržytoje pozoje, sunkių krovinių kėlimas gali sukelti arba paspartinti skeleto - raumenų sistemos sutrikimus [21].
Per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo nustatyta, kad vibracija yra vienas iš pavojų sveikatai sukeliančių veiksnių. Vibracija gali būti vietinė (lokali) ir visą kūną veikianti.
19 Lokalią/vietinę vibraciją sukelia vibruojantys įrankiai, kurie turi įtakos tokiems sveikatos sutrikimams, kaip rankas veikiančios vibracijos sindromas, riešo kanalo sindromas. Visą kūną veikianti vibracija laikoma reikšmingu rizikos veiksniu nugaros problemoms atsirasti, ir tai plačiai vertinama kaip profesinė liga. 2015 m. Taivane atliktas tyrimas, kuris buvo skirtas nustatyti, ar darbo metu sunkvežimių vairuotojus veikianti vibracija turi įtakos tarpslankstelinio disko išvaržai atsirasti. Tyrimo rezultatai parodė, kad iš 32 apklaustų darbuotojų keturiems buvo nustatyta tarpslankstelinio disko išvarža. Šie darbuotojai taip pat turėjo ilgesnį darbo stažą (dirbo 10 metų) nei kiti apklaustieji. Taip pat dauguma respondentų skundėsi kaklo skausmais, naktinio šlapinimosi problemomis, rankos/dilbio silpnumu, rankų pirštų tirpimu. Šis tyrimas atskleidė, kad tarpslankstelinio disko išvaržos atsiradimas galėjo būti susijęs su vibracijos poveikiu darbuotojams, kurių darbo trukmė ilgesnė [21].
Skeleto raumenų sistemos sutrikimai yra siejami su autobusų vairuotojų netinkamomis darbo sąlygomis. Siekiant nustatyti autobusų vairuotojų darbo sąlygas, 2011 metais Venesueloje buvo tiriama darbo vieta, laikysena darbo metu, atsižvelgiant į amžių, KMI, darbo dieną, darbo stažą. Šiame tyrime dalyvavo autobusų vairuotojai nuo 27 iki 56 metų. Jiems buvo taikomas standartizuotas Šiaurės skeleto – raumenų klausimynas (Nordic Musculoskeletal Questionnaire), skirtas nustatyti skeleto – raumenų sistemos sutrikimams ir darbo sąlygoms išsiaiškinti. Respondentų amžiaus vidurkis buvo 39 metai, vidutinis KMI – 31. Tyrimo metu nustatyta, kad skeleto – raumenų sistemos sutrikimai reikšmingai susiję su dideliu KMI. 94 proc. respondentų nurodė turintys skeleto – raumenų sistemos problemų. 69 proc. nurodė, kad patiria kaklo skausmus, 60 proc. – apatinės nugaros dalies skausmus, 43 proc. nurodė, jog patiria kelio sąnario skausmus. Respondentai nurodė, jog dažniausiai intensyvų skausmą jaučia būtent nugaroje ir kojose. Šie rezultatai gali būti siejami su netinkamu darbo vietos įrengimu, pavyzdžiui, nesant galvos, juosmens atramoms, nestumdomoms sėdynėms, taip pat siejama su netinkama darbo aplinka, vibracijos veikimu, triukšmu [22].
Apibendrinant galima sakyti, kad moksliniais tyrimais įrodyta, jog vibracijos poveikis yra žalingas daugybei žmogaus organų. Kuo ilgiau veikia vibracija, tuo didesnė žala organizmui. Vibracija – vienas iš dažniausiai vairuotojus veikiančių darbo aplinkos veiksnių, labiausiai veikianti skeleto – raumenų sistemą, sukelianti įvairius kaulų, raumenų, sąnarių skausmus. Vibracijos veikiamam organizmui gali pasireikšti įvairūs sutrikimai – nuo judėjimo problemų, diskomforto atliekant darbą, o ilgai veikiant net organų nepakankamumo. Tam, kad vibracijos poveikis vairuotojams būtų kiek galima sumažintas, labai svarbu tinkamai įrengti jų darbo vietas, sėdynes.
Triukšmo poveikis vairuotojų sveikatai. Su darbu susijęs klausos praradimas yra vienas iš
20 atliekant fizinę veiklą, taip pat gali pakenkti asmens fiziologinei ir psichinei veiklai. Žala gali būti negrįžtama, apsunkinanti asmens gyvenimą. Triukšmas darbo metu gali turėti įtakos nelaimingiems atsitikimams darbe atsirasti, nes tampa sunku bendrauti, sudėtinga palaikyti dėmesį, koncentraciją, prastėja atmintis, taip pat padidėja stresas ir nuovargis [22].
2011 metais Irane atliktas tyrimas, siekiant įvertinti triukšmo sukelto klausos praradimo paplitimą tarp autobusų ir sunkvežimių vairuotojų. Šio tyrimo metu 2283 vairuotojams buvo atlikti tyrimai (nustatomas cukraus kiekis kraujyje, cholesterolio lygis kraujyje, trigliceridų kiekis kraujyje), taip pat visiems tyrime dalyvavusiems asmenims buvo tikrinama klausa. 37 proc. tyrime dalyvavusių vairuotojų buvo nustatytas klausos sutrikimas dešiniojoje ausyje, 41,8 proc. buvo praradę klausą kairiojoje ausyje [23].
Dauguma autobusų vairuotojų per dieną dirba ilgiau nei 8 valandas, vairuoja senus autobusus (su galimais mechaniniais gedimais), susiduria su prastomis kelio sąlygomis, dideliu keleivių srautu. Dėl šių priežasčių sukeliamas triukšmo lygis gali viršyti nustatytas triukšmo ribas darbo vietoje. Ilgą laiką dirbant tokiomis sąlygomis gali atsirasti neigiamų sveikatos padarinių, dėl kurių sumažėja klausos slenkstis arba visiškai prarandama klausa. Triukšmas taip pat gali veikti ne vien klausą, bet gali pasireikšti ir virškinimo sutrikimais, pakenkti miego kokybei, gali atsirasti elgesio sutrikimų, taip pat turi įtakos širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimams vystytis. PSO tvirtina, jog ilgalaikis triukšmo poveikis žmogaus organizmui sukelia riziką hipertenzijos vystymuisi [6].
Apibendrinant galima sakyti, kad triukšmas yra kenksmingas žmogaus organizmui veiksnys, kuris, veikdamas ilgą laiko tarpą, gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus ir negrįžtamus poveikius sveikatai. Triukšmas dažniausiai veikia klausos sistemą, tačiau taip pat stipriai neigiamai gali paveikti ir kitus organus. Triukšmas sukelia tokius sutrikimus, kaip galvos skausmas, miego sutrikimai, dėmesio, atminties pablogėjimas, taip pat turi įtakos darbingumui sumažėti. Be to, veikia centrinę nervų sistemą, sukelia širdies sistemos ligas, skrandžio, žarnyno ligas, opaliges. Autobusų vairuotojai didžiąją darbo dalį praleidžia aplinkoje, kurioje veikia intensyvus transporto judėjimas, sukeliantis triukšmą, todėl šis veiksnys stipriai veikia jų sveikatą.
1.2.2. Vairuotojų gyvensena
Transporto sektoriuje dirbantiems vairuotojams tenka dirbti pamaininį darbą, ilgas darbo valandas, taip pat didžiąją darbo laiko dalį praleisti sėdimoje padėtyje. Griežti darbo tvarkaraščiai, mažos galimybės rinktis sveiką maistą, fizinio aktyvumo trūkumas skatina vairuotojų nesveiko gyvenimo būdą [25].
Pamaininis darbas ir darbas naktimis siejamas su nesveikos mitybos įpročių atsiradimu, kuris turi įtakos vairuotojų svorio didėjimui. Ilgos ir nereguliarios darbo valandos didina vairuotojų
21 miego trūkumą, kuris siejamas su nutukimo atsiradimu ir širdies sutrikimų vystymusi, taip pat didina nelaimingų atsitikimų kelyje riziką [26,27].
Poilsis, fizinis aktyvumas, mityba. Remiantis tyrimų duomenimis apie vairuotojų miego
trukmę, nustatyta, kad vairuotojai dažnai kenčia nuo miego trūkumo. „Nutukimo paplitimas tarp vairuotojų siejamas su nuovargiu bei miego trūkumu“ [28]. Vairuotojai taip pat dažniau savo laisvą laiką praleidžia pasyviai, be to, jie mažiau vartoja vaisių ir daržovių. Ilgai trunkantis darbas sėdimoje padėtyje yra vienas iš rizikos veiksnių aterosklerozei bei diabetui vystytis. Nutukimas yra vienas iš labiausiai paplitusių sveikatos rizikos veiksnių tarp vairuotojų. Pasaulyje apie 57 – 87 proc. autobusų ir sunkvežimių vairuotojų turi antsvorio problemų arba yra nutukę. „Nutukę vairuotojai dažnai serga tokiomis gretutinėmis ligomis, kaip hipertenzija, dislipidemija, 2 – o tipo cukriniu diabetu“ [28]. Siekiant skatinti sveiką vairuotojų gyvenimo būdą ir mažinti rizikos veiksnių atsiradimą, Danijoje buvo vykdomos kelios sveikatos ugdymo intervencijos. Tyrimas buvo skirtas mažinti nutukimo paplitimą vairuotojų darbo grupėje. Šiame tyrime dalyvavo 1061 vairuotojas. Visi tyrime dalyvavę vairuotojai turėjo antsvorio problemų. Dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę ir eksperimentinę. Nors eksperimentinės grupės dalyviai buvo skatinami rinktis sveiką maistą (sveiko maisto užkandžių automatai darbovietėse), tačiau svorio pakitimai labai mažai skyrėsi nuo kontrolinės grupės dalyvių [29]. Remiantis ankstesnių tyrimų duomenimis, buvo konstatuota, kad vienas iš pagrindinių veiksnių, neigiamai veikiančių vairuotojų gyvenseną, yra nereguliarus darbo grafikas, kuris sutrikdo sveikos mitybos įpročius, miego trukmę, fizinį aktyvumą bei socialinį gyvenimą. JAV atlikto tyrimo metu, kuriame buvo apklausti 542 transporto priemonių vairuotojai, buvo nustatyta, jog dėl savo darbo pobūdžio jie neturi laiko taisyklingai, reguliariai maitintis. Taip pat 86 proc. respondentų manė, kad, norint gyventi sveikai, mityba yra labai svarbi [30].
Sunkiojo transporto sektoriaus darbuotojai priklauso didelės rizikos grupei sirgti ligomis, susijusiomis su nutukimu, pavyzdžiui, širdies kraujagyslių ligomis, diabetu [31]. Vieno Australijoje atlikto tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad sunkiojo transporto priemonių vairuotojai vyrai iki 35 m. turi didesnę nutukimo ir antsvorio riziką. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad 43 proc. transporto sektoriaus darbuotojų turi antsvorį, o 23 proc. yra nutukę [31]. Naujausi epidemiologiniai tyrimai parodė, kad yra ryšys tarp tokių lėtinių ligų, kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, dislipidemijos ir mirtingumo bei fizinio aktyvumo stokos - kas šiuo atveju yra sėdimas darbas. Minėtos srities darbuotojams taip pat dažnai nustatomi medžiagų apykaitos sutrikimai, kurie pasireiškia dėl ilgo laiko, praleidžiamo sėdint toje pačioje padėtyje. Atlikus palyginimą tarp autobusų vairuotojų, kurie sėdi 5 val. be ilgesnių pertraukų (be jokio fizinio aktyvumo), ir tarp autobusų kontrolierių, kurie dirba tokioje pačioje aplinkoje, tačiau praleidžia mažiau laiko sėdėdami, buvo nustatyta santykinė rizika dėl autobusų vairuotojų sėdimo darbo įtakos miokardo
22 infarktui [32]. Tyrimai parodė, kad, darant ilgesnes pertraukas, kurių metu pakanka vien pastovėti ar atlikti kelis vidutinio sunkumo pratimus, galima pagerinti medžiagų apykaitą, pagerinti aukšto tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją organizme [33, 34]. Įdiegiant įvardytas intervencijas ir gerinant autobusų vairuotojų informuotumą darbo vietoje, būtų galima padaryti ženklų teigiamą poveikį jų sveikatai ir gerovei. Sėdimas darbo pobūdis sukelia sunkumų šios srities darbuotojams laikytis sveiko gyvenimo būdo rekomendacijų, todėl jiems sunku pasiekti gerų sveikatos rezultatų [34]. Tyrimais įrodyta, kad švietimo intervencijos darbo vietose, kurios skatina elgesio pokyčius, yra itin veiksmingos įvairiose darbuotojų grupėse [34].
Kaip jau anksčiau minėta, nutukimas bei širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindiniai autobusų vairuotojų sveikatos nusiskundimai. Šie veiksniai siejami su darbo aplinka, asmens elgesiu bei požiūriu, vairuotojų gyvensena. Dirbdami tokio pobūdžio darbą, vairuotojai didžiąją savo darbo laiko dalį praleidžia sėdėdami, renkasi nesveiką, greitai paruošiamą maistą ir jo produktus. Vairuotojai mažai dėmesio skiria savo poilsiui bei fizinei veiklai [34].
Žalingi įpročiai. Daugelio tyrimų rezultatų dėka yra žinoma, jog rūkymas yra viena iš
pagrindinių priešlaikinės mirties atsiradimo priežasčių. Tabako vartojimas sukelia įvairius sveikatos sutrikimus, tokius kaip: skirtingi onkologiniai susirgimai, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, kvėpavimo sistemos ligos. Žmonės, dažnai patiriantys stresą, turintys žemesnį išsilavinimą, yra labiau priklausomi nuo rūkymo, lyginant su aukštesnį išsilavinimą turinčiais asmenimis. Dažnai vyrai, kurie dirba ilgas darbo valandas, patiria stresą darbe, yra labiau linkę rūkyti [35].
2013 metais Bangladeše buvo vykdomas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti rūkymo paplitimą tarp autobusų vairuotojų. Tyrimo metu buvo ištirti 400 autobusų vairuotojų, kurių amžius nuo 18 iki 50 metų. Nustatant rūkymo paplitimą tarp autobusų vairuotojų, buvo atsižvelgiama į jų socialinę ir ekonominę padėtį. Tyrimo rezultatai parodė, kad 93 proc. respondentų vartojo tabaką, apie trečdalį (32,3 proc.) respondentų buvo pradėję vartoti tabaką dar prieš dirbdami autobusų vairuotojais. Respondentai nurodė, jog tabako vartojimą dar labiau paskatino darbo aplinka ir patiriamas stresas darbo metu bei intensyvus darbo grafikas [36].
Alkoholio vartojimas taip pat gali būti siejamas su profesiniais sveikatos rizikos veiksniais. 2015 m. Brazilijoje buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama nustatyti veiksnius, susijusius su piktnaudžiavimu alkoholiu tarp transporto sektoriaus darbuotojų. Tyrime dalyvavo 1607 autobusų vairuotojai, kurie buvo apklausiami naudojant skaitmeninį klausimyną, kuriuo buvo siekiama įvertinti darbo sąlygas bei darbuotojų sveikatą. Tyrimo rezultatai parodė, kad 13,5 proc. respondentų turėjo priklausomybę nuo alkoholio. Priklausomybė alkoholiui buvo siejama su žemesniu išsilavinimu, rūkymo priklausomybe, sirgimu įvairiomis ligomis, agresija darbe, stresu [37].
23
Išanalizavus literatūros šaltinius, pastebėta, jog vairuotojai dažnai kenčia nuo miego trūkumo, patiriamo nuovargio, o tai yra siejama su nutukimo paplitimu. Nutukimas taip pat labai paplitęs tarp vairuotojų. Pasaulyje apie 57 – 87 proc. autobusų ir sunkvežimių vairuotojų turi problemų su padidėjusiu svoriu. Autobusų vairuotojai dažnai dirba pamaininį darbą, taip pat naktinį - pamaininį darbą. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog asmenys, turintys žemesnį išsilavinimą, kurie dažnai patiria stresą darbo metu, yra labiau priklausomi nuo tabako. Vyrai, dirbantys ilgas darbo valandas bei patiriantys stresą, yra dažniau linkę būti priklausomi nuo tabako. Tyrimai rodo, kad autobusų vairuotojais dirbantiems asmenims tabako vartojimą dar labiau paskatina jų darbo aplinka, įtemptas darbo grafikas bei stresas, patiriamas darbo metu. Šie veiksniai taip pat siejami su alkoholio vartojimo paplitimu tarp autobusų vairuotojų.
1.2.3. Vairuotojų socialiniai sveikatos rizikos veiksniai
Kaip skelbiama PSO, socialiniai sveikatą lemiantys veiksniai priklauso nuo sąlygų, kokiomis asmuo gimė, augo, gyveno, taip pat nuo darbo bei amžiaus. Šie veiksniai susiformuoja veikiami išteklių bei galios pasiskirstymo pasauliniu, nacionaliniu ir vietos lygiu. Socialiniai sveikatą lemiantys veiksniai dažniausiai lemia sveikatos netolygumus šalyse [38].
Sveikatos netolygumai ir juos sąlygojantys veiksniai. Sveikatos gerovei didelės įtakos turi
asmens socialinė bei materialinė aplinka. Pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas gyvenimo lygio didėjimas daugelyje išsivysčiusių šalių. Tačiau didėja skirtumai tarp prasčiau gyvenančių asmenų ir labai pasiturinčių. Socialiai remtini asmenys dažniau patiria sunkesnes sveikatos problemas nei pasiturintys asmenys. Šie skirtumai vadinami sveikatos netolygumais, kurie atsiranda dėl socialinių sveikatą lemiančių veiksnių. Socialiniai sveikatos veiksniai taip pat apima ankstyvas vaikystės patirtis, įgytą išsilavinimą, darbo sąlygas, įsidarbinimo galimybes, būsto bei gyvenimo sąlygas [39]. Kaip rašoma literatūros šaltiniuose, socialiniai veiksniai gali turėti įtakos alkoholio vartojimo įpročiams susiformuoti. Didelis suvartojamo alkoholio kiekis intensyviai žaloja žmogaus organizmą, gali padidinti traumų atsiradimą bei nelaimingų atsitikimų riziką. Alkoholio daroma žala veikia ne tik žmogaus organizmą, bet ir jo socialinę būklę. Pavyzdžiui, dėl alkoholio daromos žalos asmuo gali netekti darbo, gali sumažėti jo darbo užmokestis, gali sukelti problemas santykiuose šeimoje, skatina smurtą, didina psichikos sveikatos sutrikimų atsiradimo tikimybę [39]. Australijoje 2013 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu nagrinėti alkoholio suvartojimo rodikliai, jo poveikis žmonių sveikatai bei sveikatos netolygumų problemos. Tyrimu buvo siekiama nustatyti perspektyvius metodus, kaip sumažinti sveikatos netolygumus. Tyrimo metu nustatyta, kad socialiniai veiksniai gali stipriai veikti asmenų alkoholio vartojimą bei jo daromą žalą. Taip pat buvo nustatyta, jog žemesnės socialinės grupės asmenys, vartodami alkoholį, patiria daugiau žalos
24 nei asmenys, kurie yra turtingesni. Šioms problemoms spręsti rekomenduota taikyti intervencijas pažeidžiamoms žmonių grupėms, mažinti alkoholio įsigijimo vietų skaičių, skirti baudas už viešose vietose vartojamą alkoholį [40].
Smurtas darbe. Kaip rašoma literatūros šaltiniuose, smurtas darbe vyksta įvairiuose
profesiniuose sektoriuose. Darbo vietoje veikiantis smurtas yra aiškinamas kaip asmens/asmenų elgesys darbe ar už organizacijos ribų, kuriuo siekiama fiziškai ar psichologiškai pakenkti darbuotojo sveikatos gerovei. Daugybė tyrimų, atliktų užsienio šalyse, parodė, jog transporto sektoriaus darbuotojai dažnai patiria psichologinį bei fizinį smurtą. Tyrimo, atlikto Afrikoje, Mozambike, metu buvo tiriami autobusų, mikroautobusų bei taksi vairuotojai ir jų darbo metu patiriamas žodinis ir fizinis smurtas. Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad tokį smurtą per pastaruosius 12 mėnesių patyrė 48,6 proc. taksi vairuotojų, 61,8 proc. mikroautobusų vairuotojų ir 70,8 proc. autobusų vairuotojų [41]. Darbo vietoje veikiančių asmeninių ir socialinių veiksnių sąveika didina darbuotojų pažeidžiamumą ir smurtą darbo vietoje.
Transporto sektoriuje dirbančių asmenų rizikos veiksniai, didinantys tikimybę patirti smurtą: vietos, kuriose didelis nusikaltimų skaičius; individualios – alkoholio, narkotikų vartojimas; perpildyta darbo vieta/aplinka; darbas, kurio metu asmuo būna vienas; darbas su pinigais ir kitu svetimu turtu; taip pat visuomenės nariai, kurie yra linkę smurtauti [41]. Darbo vietoje patiriamas smurtas turi nemažai pasekmių darbdaviams, tokių kaip padidėjusios pravaikštos ir finansiniai nuostoliai. Labiau nei darbdaviams smurtas kenkia darbuotojams, kurie, atsidurdami smurtinėse situacijose darbo metu, patiria įvairias emocines reakcijas, tokias kaip: pyktis, baimė, bejėgiškumo jausmas, liūdesys, nusivylimas. Šios patiriamos emocijos gali stipriai paveikti darbingumą ir pasitenkinimą darbu. Be to, darbo vietoje patiriamas smurtas turi stiprų poveikį darbuotojų sveikatai, pavyzdžiui, fizinių traumų rizika, negalia, psichosomatiniai nusiskundimai, emocinis išsekimas, nemiga, nerimas, depresija, prasta gyvenimo kokybė [41].
Profesinis perdegimas yra psichologinis sutrikimas, atsakas į ilgą laiką darbe veikiantis
stresorius. Šis sutrikimas turi reikšmingų pasekmių darbuotojams, sukelia depresiją, nemigą, miego sutrikimus, galvos skausmus, virškinimo sistemos sutrikimus, hipertenziją, raumenų įtampą, ilgalaikį nuovargį, prastą darbo kokybę.
Profesinį perdegimą darbe didina socialinė aplinka darbe, profesinės darbo savybės, socialiniai santykiai ne darbe, gyvenimo būdo veiksniai, asmeninės savybės. Profesiniam perdegimui taip pat įtakos turi didelis darbo krūvis, konfliktai darbe, socialinės paramos stygius darbe, patirtas nesąžiningumas darbe. Manoma, kad socialinė parama darbe gali sumažinti stresą, patiriamą darbe, skatinant įdiegti problemų sprendimo strategijas. Socialinė parama darbe turi teigiamą poveikį darbuotojų sveikatai. Socialinę paramą darbe darbdaviai gali suteikti finansiškai, papildomai mokėdami savo darbuotojams, investuodami į darbo aplinkos gerinimą, taip pat daugiau
25 bendraudami su darbuotojais, sukurdami emocinius ryšius su darbuotojais, juos įvertindami, pagirdami, skatindami. 2011 m. Mozambike, Afrikoje atliktas tyrimas, kurio buvo siekiama nustatyti vairuotojų, kontrolierių patiriamą profesinį perdegimą, darbe patiriamą smurtą ir įvertinti būtiną socialinę pagalbą šiems darbuotojams. Buvo ieškoma sąsajų tarp profesinio perdegimo ir darbe patiriamo smurto. Iš viso tyrime dalyvavo 504 vairuotojai ir kontrolieriai, kurie dirbo keleivių pervežimo srityje. Rezultatai parodė, kad sunkus profesinis perdegimas buvo nustatytas 3,6 proc. iš visų tyrime dalyvavusių asmenų, vidutinio sunkumo – 30,1 proc. Darbo vietoje patiriamas smurtas buvo reikšmingai susijęs su profesinio perdegimo atsiradimu. Profesinį perdegimą dažniau patyrė tie darbuotojai, kuriems trūko socialinės paramos iš jų darbovietės [42].
Apibendrinant galima sakyti, kad darbo vietoje veikia įvairūs socialiniai veiksniai, kurie, jei nėra kontroliuojami, dažnai neigiamai veikia organizacijos darbuotojus bei jos vadovus. Literatūros šaltiniuose nurodoma, jog darbo vietose dažnai patiriamas psichologinis, žodinis, fizinis smurtas. Darbuotojai, susidurdami su įvairiomis smurto išraiškomis darbe, išgyvena daugybę emocinių problemų, kurios vėliau neigiamai veikia sveikatą, sukelia psichologines problemas. Dar viena plačiai aprašoma problema, paplitusi darbo vietose, yra profesinis perdegimas, kuriam įtakos atsirasti turi socialiniai veiksniai. Moksliniuose literatūros šaltiniuose teigiama, jog socialinė parama darbe gali padėti sumažinti darbuotojų patiriamą stresą.
1.2.4. Vairuotojų psichologiniai sveikatos rizikos veiksniai
PSO psichinę sveikatą apibrėžia kaip asmens gerovės būseną, kai asmuo gali suvokti savo gebėjimus, moka kontroliuoti ir valdyti įtampą, su kuria susiduria, gali produktyviai dirbti bei teikti naudą savo bendruomenei. Siekiant užtikrinti gerą darbuotojų psichikos sveikatos būklę, svarbu, kad darbuotojai gautų socialinę paramą, jaustų, jog dirba prasmingą darbą, turėtų galimybes patys organizuoti darbą sau tinkamu tempu [43].
Remiantis literatūros šaltiniais, daugelyje ES valstybių daugėja nebuvimo darbe dėl ligos atvejų dienų skaičius, kyla nedarbo lygis, progresuoja ilgalaikė negalia. Visos šios problemos siejamos su darbe patiriamu stresu, įtampa, psichikos sveikatos problemomis. Pablogėjusi psichikos sveikata taip pat turi įtakos prastesniems darbuotojų darbo rezultatams, motyvacijos dirbti praradimui, darbuotojų kaitos padidėjimui. Psichikos sveikatos sutrikimus skatina įvairios priežastys, kurios susijusios su asmeninėmis problemomis, šeima, socialiniais veiksniais, darbu [43].
Darbas turėtų teikti naudą asmenų psichikos sveikatai, didinti socialinę veiklą, saviraiškos, tapatybės jausmą. Tačiau dažnai gali nutikti taip, kad daugelis psichologinių bei socialinių veiksnių, veikiančių darbe, skatina nerimo bei depresijos atsiradimą [44].
26 Siekiant sumažinti darbuotojų psichikos sveikatos problemų atsiradimą, kuriamos psichikos sveikatos stiprinimo programos, kuriose dažniausiai taikomos tokios priemonės: užsiėmimai – jų metu darbuotojai patys nustato ir sprendžia problemas, kurios vyrauja jų darbovietėse; darbovietėse sveikatos stiprinimo politikos performavimas, psichikos sveikatos klausimų integravimas į DSS politiką; organizacijos vadovų skatinimas/mokymas atpažinti psichikos sveikatai grėsmę keliančius veiksnius, rasti jų mažinimo būdus, sprendimus; darbuotojų anoniminės apklausos apie tai, kas jiems kelia stresą bei nerimą darbe; darbuotojų atsiliepimai apie vykdomas programas jų darbovietėse; darbuotojų mokymai, kaip jiems patiems atpažinti veiksnius, kurie sukelia stresą, nerimą, įtampą, kaip į juos reaguoti bei kaip jų išvengti; organizuoti nemokamas konsultacijas darbuotojams, kurių metų jie galėtų aiškintis savo asmeninio gyvenimo ir darbo problemas, svarbu, kad tokios konsultacijos būtų teikiamos darbo metu [44].
Daugelio tyrimų rezultatai rodo „psichologinių veiksnių keliamo streso darbe ir įvairių neigiamų pasekmių darbuotojų sveikatai sąsajas: širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, kaulų ir raumenų sistemos ligų, miego, apetito, virškinimo sutrikimų, nuotaikos, nerimo sutrikimų bei prastesnės bendros psichikos sveikatos būklės“ [9]. Neigiami psichologiniai veiksniai veikia ne vien darbuotoją, bet ir visą organizaciją, veiklos produktyvumą. Šie veiksniai taip pat siejami su atminties sutrikimais, dėmesio koncentracijos pablogėjimu, profesiniu perdegimu, motyvacijos praradimu, blogėjančiu pasitenkinimu darbu, „didesniu dėl ligos praleistų dienų skaičiumi ir darbuotojų noru išeiti iš darbo, taip pat didesne nelaimingų atsitikimų darbe rizika“ [46].
Vairuotojo darbas yra sudėtingas ir sukeliantis stresą. Tokio pobūdžio darbas reikalauja stiprios koncentracijos, dėmesingumo, budrumo, kad darbuotojas galėtų tinkamai atlikti jam paskirtas užduotis. Mokslinės literatūros šaltiniuose rašoma, jog šios srities darbuotojai turi didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemos, raumenų ir kaulų sistemos, nervų/psichikos sveikatos sutrikimų ligomis. Keleto tyrimų rezultatai leidžia daryti išvadą, jog stresas, nuovargis bei miego trūkumas stipriai neigiamai veikia vairuotojų elgseną bei turi įtakos nelaimingų atsitikimų kelyje rizikai [47].
Kadangi autobusų vairuotojams savo darbe tenka dažnai bendrauti su žmonėmis, neišvengiamai juos taip pat veikia ir psichologiniai sveikatos rizikos veiksniai. 2012 m. Brazilijoje atlikto tyrimo duomenimis, iš tirtos populiacijos (17470) autobusų vairuotojų 45 proc. patyrė psichologinį arba fizinį smurtą darbo metu per pastaruosius 12 mėnesių. Nustatyta, jog patiriamas psichologinis smurtas darbo metu yra tiesiogiai susijęs su dažnesnėmis pravaikštomis [47].
2015 m. Italijoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – išnagrinėti mokslinės literatūros šaltinius, susijusius su įvairių profesinių sričių darbuotojų patiriamu darbe stresu, kuris didina traumų riziką. Tyrimo metu buvo nagrinėjami literatūros šaltiniai nuo 1990 iki 2014 metų. Iš viso išnagrinėta 200 šaltinių, iš kurių atrinkti 42 pasirinktose profesijos kategorijose: statybos
27 darbuotojai, sveikatos priežiūros darbuotojai, pamaininį darbą dirbantys asmenys bei vairuotojai. Tyrimo rezultatai parodė, kad vairuotojų patiriamų nelaimingų atsitikimų kelyje dėl jų kaltės priežastys yra 13 proc. dėl to, kad vairuotojas užmigo, 31 proc. dėl vairuotojo išsiblaškymo, nesugebėjimo paskirstyti dėmesį [48].
2013 m. Japonijoje buvo atliekamos autobusų vairuotojų anketinės apklausos bei interviu. Šios apklausos tikslas – vykdyti edukacinę programą autobusų vairuotojams, kaip geriau kontroliuoti savo emocijas darbo metu. Klausimynas buvo parengtas kaip savarankiškas diagnostikos įrankis, kuris padėjo suprasti jų išgyvenamas emocijas. Išanalizavus gautus tyrimo rezultatus buvo nustatyti pagrindiniai darbo metu stresą sukeliantys veiksniai: pyktis ant nesaugiai kelyje besielgiančių asmenų, susierzinimas/sudirgimas, kurį sukelia besiskundžiantys ir blogų manierų keleiviai, įtemptas darbo grafikas. Streso veikiami vairuotojai dažniau elgiasi agresyviai, naudoja staigų greitėjimą ir lėtėjimą, taip pat agresyviai vairuoja. Šio tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, jog vyresnio amžiaus vairuotojai, turintys didesnę darbo patirtį, jautė mažesnę įtampą darbe, juos silpniau veikė stresas darbo metu [49].
Jungtinėse Amerikos Valstijose 2011 m. buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – įvertinti sunkvežimių vairuotojų psichikos sveikatos rizikos veiksnius, susijusius su gretutinėmis ligomis. Tiriamieji buvo pasirenkami atsitiktinai, iš viso ištirta 316 sunkvežimių vairuotojų, kurių amžius buvo nuo 23 iki 76 metų. Tyrimui naudota anketa, kurią sudarė 82 klausimai. Apklausos rezultatai parodė, kad respondentų psichikos sveikatą veikia šie veiksniai: 27,9 proc. jaučiasi vieniši, 26,9 proc. jaučia depresiją, 20,6 proc. turi ilgai besitęsiančių miego sutrikimų, 14,5 proc. dažnai jaučia nerimą, 13 proc. turi kitų emocinių problemų [50].
Nemažai mokslinių tyrimų patvirtino, kad aukšti reikalavimai, prasta darbuotojų kontrolė ir socialinės paramos darbovietėse trūkumas siejami su darbuotojų psichikos sveikatos problemomis [51].
Apibendrinant galima sakyti, kad fizinė ir psichinė vairuotojų sveikata yra esminis veiksnys, kuris stipriai veikia vairavimo kokybę. Bet koks vairuotojo psichologinės būklės sutrikimas gali turėti neigiamų pasekmių keleiviams. Svarbu tai, kad vairuotojai, veikiami neigiamų psichologinių veiksmų, kenčia dėl atsiradusių sveikatos problemų, be to, sukelia nepasitenkinimą kitiems asmenis, keleiviams ir didina nelaimingų atsitikimų kelyje riziką. Psichologinių veiksnių sukeliamas stresas darbo metu turi reikšmingą ryšį su darbuotojų fizine ir psichikos sveikata. Šie veiksniai sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, miego, apetito, virškinimo sutrikimus, nuotaikos svyravimus, prastesnę psichikos sveikatos būklę.
28
1.2.5. Vairuotojų nusiskundimai sveikata ir juos sąlygojantys veiksniai
Su darbu susiję kaulų – raumenų sistemos sutrikimai yra skausmingai pasireiškiantys raumenų, kaulų, nervų, sausgyslių ir kitų minkštųjų audinių sutrikimai, kurių atsiradimą sąlygoja darbo vieta. Būtent dėl šių su darbu susijusių sveikatos sutrikimų auga dirbančiųjų sergamumo rodikliai, kurie taip pat didina sveikatos priežiūros sistemos išlaidas, mažina darbo produktyvumą bei daro prastesne gyvenimo kokybę [52]. Su darbu susiję sveikatos sutrikimai yra laikomi rimta visuomenės sveikatos problema, atsižvelgiant į skiriamas dideles išlaidas nukentėjusiems darbuotojams, jų šeimoms, darbdaviams ir jų įmonėms. Minėti sutrikimai yra daugiaveiksmiai, jie atsiranda dėl įvairių rizikos veiksnių sąveikos, kurie, priklausomai nuo profesijos pobūdžio, gali skirtis [52]. Tarp įvairių profesijų darbuotojų labiausiai paplitę nugaros ir kaklo skausmai. Atsižvelgiant į darbo aplinkoje veikiančius veiksnius (vibracija, sėdima darbo poza), vairuotojai yra priskiriami rizikos grupei, nes šios srities darbuotojai ilgą laiką praleidžia veikiami šių veiksnių. Svarbu paminėti, kad su darbu susiję skeleto – raumenų sutrikimai vairuotojų profesinėje grupėje turi sąsajų su ergonominiais, socialiniais ir psichologiniais sveikatos rizikos veiksniais. Literatūros šaltiniuose rašoma, jog atitinkamos intervencinės priemonės gali žymiai sumažinti skeleto – raumenų sutrikimų skaičių. Tai pasiekti padėtų tinkamos ergonominės darbo sąlygos vairuotojams: svarbu tinkamai įrengti jų sėdėjimo darbo vietą atsižvelgiant į kiekvieno darbuotojo sėdėjimo bei laikysenos įpročius [52]. Vairuotojo kabina - tai vieta, kurioje jis praleidžia beveik visą savo darbo laiką ir tiesiogiai kontroliuoja autobuso valdymą. Sėdynės, vairo, pedalų padėtis yra reikšmingi vairuotojo laikysenai.
2014 metais Indijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 280 autobusų vairuotojų, turinčių tokių sveikatos nusiskundimų, kaip nugaros, kaklo skausmai darbo metu. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog 68 proc. vairuotojų vartojo tabaką, beveik visi vairuotojai turėjo antsvorio problemų, tik 12 proc. vairuotojų buvo fiziškai aktyvūs. Vairuotojai, kaip dažniausią sveikatos nusiskundimą, įvardijo kaklo (26 proc.), nugaros (24 proc.) bei pečių (20 proc.) srities skausmus. Vairuotojai mažiausiai nusiskundimų turėjo dėl kelių, kulkšnių ir riešų skausmų. Šio tyrimo metu taip pat buvo tiriamos vairuotojų darbo sėdynės: iš visų ištirtų sėdynių nei vienoje nebuvo tinkamai įrengtos galvos, kaklo atramos pagalvėlės, nebuvo tinkamo jų reguliavimo. Taip pat kai kurie vairuotojai darbo vietose naudodavo atskiras savo pagalvėles/atramas, siekdami patys pagerinti asmeninius patogumus. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nepatogi sėdynė bei atrama darbo vietoje siejama su dažnesniais nugaros skausmais, kuriuos patiria autobusų vairuotojai [53].
Analizuojant literatūros šaltinius pastebėta, kad autobusų vairuotojams dažnai tenka dirbti netinkamose darbo vietose, kurios yra nepatogios jų kūno pozoms. Ergonominė darbo vieta turi
