LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
Rasa Kaušinytė
KLINOPTILOLITO PANAUDOJIMAS SKITRTINGŲ VEISLIŲ ŠUNŲ
ŠĖRIMUI
USING OF CLINOPTILOLITE FOR FEEDING DOGS OF DIFFERENT
BREEDS
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų programos
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas prof. dr. Algirdas Januškevičius
2
DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ MITYBOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Klinoptilolito panaudojimas skirtingų veislių šunų šėrimui“.
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas,
pavardė)
(parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas,
pavardė)
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas,
pavardė)
3
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas)
4 TURINYS SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 10 1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 12
1.1. Klinoptilolito sudėtis, paplitimas, struktūra, fizikinės ir cheminės savybės ... 12
1.2. Ceolitų rūšys ... 14
1.3 Klinoptilolito atradimo istorija ir panaudojimo spektras ... 17
1.4 Ceolitų panaudojimas šunų ėdaluose ... 21
1.5 Natūralus ceolitas klinoptilolitas: naujas priešvėţinės terapijos adjuvantas ... 23
1.5.2 Klinoptilolito nauda ... 25
2.1 Tyrimų laikas ir objektas... 30
2.2 Tyrimų atlikimo schema ... 32
3. REZULTATAI ... 35
3.1. Skirtingų veislių šunų šėrimas ... 35
3.2. Šunų svoris bandymo pradţioje ir pabaigoje ... 39
3.3. Ėdalo suvartojimo kiekiai ... 40
3.4. Maţų, vidutinių, didelių veislių šunų išskiriamų išmatų kiekiai... 41
3.5. Ėdalo praėjimo greitis per virškinamąjį traktą ... 44
4. REZULTATŲ APTARIMAS... 48
5. IŠVADOS ... 50
5
KLINOPTILOLITO PANAUDOJIMAS SKIRTINGŲ VEISLIŲ ŠUNŲ ŠĖRIMUI
SANTRAUKA
Baigiamojo darbo apimtis ir struktūra
Baigiamasis darbas parašytas lietuvių kalba. Darbo apimtis 55 psl. Struktūra: santrauka, summary, įvadas, literatūros apţvalga, medţiagos ir metodai, rezultatai, išvados, literatūra; literatūroje panaudoti 59 šaltiniai, 14 lentelių ir 5 paveikslai.
Darbo tikslai: įvertinti klinoptilolito įtaką didelių, vidutinių ir maţų veislių šunims: maisto
medţiagų pasisavinamumui, sveikatingumui, virškinamojo trakto mikrofloros kitimui.
Darbo uţdaviniai:
1. atlikti mokslinius ūkinius bandymus su skirtingų veislių šunimis prieš pradedant vartoti klinoptilolito preparatą ir atskirais laikotarpiais;
2. nustatyti ėdalo ir jame esančių maisto medţiagų suvartojimo kiekius atskirais augimo tarpsniais;
3. įvertinti klinoptilolito preparato sudėtį ir poveikio tendencijas; 4. nustatyti išskiriamų išmatų kiekius ir jų cheminę sudėtį; 5. paskaičiuoti maisto medţiagų pasisavinamumą organizme; 6. įvertinti sveikatos būklę.
Praktinio darbo reikšmė: atliktais bandymais buvo parodytas klinoptilolito teigiamas poveikis
organizmui: sveikatingumui, maisto medţiagų pasisavinamumui ir taršos aplinkai.
2012-2013 metais, tyrimas buvo atliktas su šiomis šunų veislėmis: jorkšyro terjerų patinais ir kalėmis, anglų kokerspanielių kalėmis ir vokiečių aviganių patinais. Mokslinis ūkinis bandymas trūko 6 mėn. Tyrimai buvo atliekami skirtinguose veislynuose.
Rezultatai yra apibendrinami nustatant: šunų svorio kitimus atskirais laikotarpiais, ėdalo praėjimo greitis per virškinimo traktą, išmatų kiekių nustatymas, svorio skaičiavimas bandymo pradţioje ir pabaigoje ir ėdalo suvartojimo kiekiai. Maţų veislių šunų tiriamoji grupė suvartojusi sauso ėdalo su klinoptilolitu per parą - 60,1 g, o kontrolinė grupė 62,8 g, išskyrė išmatų 44,3 g tiriamoji grupė ir 46,8 g kontrolinė grupė.
Vidutinių veislių šunų: suvartoto ėdalo su klinoptilolitu per parą, tiriamoji grupė: 200,3 g, o kontrolinė grupė 215,5 g ir išmatų kiekiai buvo atitinkami, tiriamosios grupės 152,4 g ir kontrolinės
6 grupės 160,7 g. Didelių veislių šunų: suvartoto ėdalo su klinoptilolitu buvo tiriamosios grupės 555,1 g, o kontrolinės - 538,3 g ir išmatų kiekiai tiriamosios grupės 428,4 g, kontrolinės - 454,8 g per parą.
Klinoptilolito priedas gerai įtakojo tiriamųjų grupių, virškinamojo trakto peristaltiką, skatino išmatų išsiskirimo greitį. Maţų veislių šunų ėdalo masių praėjimo greitis per virškinamąjį traktą tiriamosios grupės buvo pirmos dienos: pradţia 2 val. 15 min., o kontrolės 3 val. 05 min. Pabaiga: tiriamosios 8 val. 20 min., o kontrolės 9 val. 50 min. Galime teigti, kad tiriamosios grupės šunims per virškinimo traktą praėjimo greitis buvo 50 min. greitesnis, nei kontrolinei grupei priklausantiems šunims. Antrą dieną išmatų išsiskirimo greitis buvo tiriamosios grupės greitesnis, net 2 val., lyginant su kontroline grupe. O trečią dieną tiriamosios grupės šunims ţalios spalvos išmatos išsiskyrė praėjus 8 val. 50 min., o tiriamajai 6 val. 35 min., išmatų išsiskyrimo greičio skirtumas buvo 2 val. 15 min. Vidutinių veislių šunų ėdalo masių praėjimo greitis per virškinamąjį traktą tiriamosios grupės buvo pirmos dienos: pradţia 5 val. 20 min., o kontrolės 4 val. 45 min. Pabaiga: 12 val. 15 min. ir kontrolės 10 val. 20 min. Virškinamajame trakte ėdalo masės uţsilaikė ilgiau negu lyginant su ėdalo masių uţsilaikymu maţų veislių šunų virškinamajame trakte. Antrą dieną tiriamojoje grupėje išmatos išsiskyrė per 1 val. 50 min. greičiau lyginant su kontroline grupe. O trečią dieną tiriamajai grupei masės praėjimas trūko 10 val. 20 min., o kontrolinei grupei 14 val. 45 min. Klinoptilolitas tiriamąjai grupei įtakos turėjo tik antrą ir trečią stebėjimo dieną. Didelių veislių šunų ėdalo masių praėjimo greitis per virškinamąjį traktą tiriamosios grupės buvo pirmos dienos: pradţia 5 val. 40 min., o kntrolės 6 val. 15 min. Pabaiga: 11 val. 25 min., o kontrolės 12 val. 30 min. Panaudotas klinoptilolito priedas per parą įtakojo, virškinamojo trakto peristaltiką.
Drėgnio padarytais tyrimais nustatėme, kad tiriamoji grupė: maţų veislių šunų išmatose buvo 65,2 proc., o kontrolėje 67,3 proc. drėgnio. Palyginus kontrolę maţiausias drėgnio kiekis buvo nustatytas maţų veislių šunų išmatose. Vidutinių veislių šunų tiriamoji grupė išskyrė drėgnio, 72,4-73,8 proc. išmatos buvo vandeningesnės, palyginus su kontrole. Didelių veislių šunų išmatų drėgnis tiriamosios grupės buvo 74,1 proc., o kontrolės - 76,3 proc. galime teigti, kad 2,2 proc. maţiau (p<0,001) drėgnio išmatose buvo tiriamojoje šunų grupėje.
Panaudotas klinoptilolito priedas su ėdalų tyrimuose parodė, kad pagerėjo ėdalo praėjimo greitis per virškinimo traktą, išskirtų išmatų kiekis, sumaţėjęs suvartoto ėdalo kiekis per parą.
7
USING OF CLINOPTILOLITE FOR FEEDING DOGS OF DIFFERENT BREEDS
SUMMARY
Scope and structure of the final study
This final study is written in Lithuanian, containing 55 pages and includes: an introduction, review of literature, materials and methods, results, conclusions, 59 a list of resources used in literature review, 14 tables and 5 picture.
Aims of the study: to evaluate the efficacy of clinoptilolite to overal wellness, changes made to
GI tract microflora and digestibility of food substances for large, middle and small sized dogs.
Objectives:
1. to perform household experiments with dogs of different breed before giving clinoptilolite and during various periods;
2. to evaluate consumption of food and different food substances during different growing periods;
3. to assess clinoptilolite’s composition and tendencies of effect;
4. to determine the amount and chemical composition of excreted feces; 5. to evaluate the consumption of food substances;
6. to assess the overall health.
Significance of the study: the positive effect of clinoptilolite for wellness, consumption of food
and effect for environment was proven by our experiments.
In 2012-2013 year the experiment was conducted with both genders of Yorkshire Terriers, females of English Cocker Spaniel and German shepherd males. Household study took six months and experiments were made in different breeding grounds.
Results were concluded by evaluating differences in body weight of dogs during different time periods, measuring amount of feces excreted, speed of food transition through the entire gastrointestinal tract, measuring body weight in the start and in the end of the experiment and measuring amount of consumed food.
8
Experiment groups: small breed dogs consumed different amount of foods. Experiment group
consumed 60,1 g of food with additive, and control group consumed 62,8 g of ordinary food. Amount of excreted feces were as follows: experiment group – 44,3 g, control group – 46,8 g. Experiment group of middle sized dogs consumed 200,3 g of food with additive while control group consumed 215,5 g of ordinary food. Quantity of feces excreted were as follows: experiment group – 152,4 g, and control group – 160,7 g. Dogs of large breed in experiment group consumed 555,1 g of food with additive and dogs in control group 538,3 g of ordinary food. Amount of excreted feces were as follows: experiment group 428,8 g, control group – 454,8 g.
Adding clinoptilolite positively affected peristalsis of GI tract and speed of feces excretion. Speed of food transition through GI tract in small dogs group on the first experiment day was: start of transition in experiment group was at 14.15 h and control group – 15.05 h, and end of transition was 20.20 h in experiment groupt and 21.50 h in control group. It is obvious (difference of 50 minutes) that transition time for dogs in experiment group was relatively faster compared with dogs in control group. On the second day of experiment, feces excretion of dogs in experiment group was faster by 2 hours compared with control group. On day 3 of experiment, feces of green color of dogs in experiment group were excreted after 8 h 50 min. and in control group after 6 h 35 min. The difference in feces excretion speed was by 2 h and 15 min. In middle size dogs, results for the first experiment day was: experiment group’s start of food transition was at 05.20, and end of transition – 12.15, while in control group the start of transition was 04.45 and end of transition was at 10.20. In middle size dogs the food lingered on GI tract relatively longer compared with small size dogs. During the second day of experiment, feces in experiment group were excreted faster by 1h 50 min. in comparison with control group. And during third day, transition time of food in experiment group lasted 10 h 20 min. and in control group – 14 h 45 min. Clinoptilolite had impact for dogs in experiment group only at second and third day of the study. In large breed dogs, results for the first experiment day was: experiment group’s start of food transition was at 05.40, and end of transition – 11.25, while in control group the start of transition was 06.15 and end of transition was at 12.30. Clinoptilolite had impact on GI peristalsis.
In evaluation of feces humidity, we have found that feces of the dogs in experiment group had 65,2 % humidity and feces of control group’s dog’s was 67,3 % In comparison with control group, lowest humidity was noted in small breed dog’s feces. In dogs of middle size breed, feces of experiment group had 72,4 -73,8 % humidity and so, feces were more moist compared with control group. In large breed dog’s, feces of experiment group’s dogs was 74,1 % and feces of dogs in control
9 group – 76,3 %. To the reference of our results, we can say that feces of dogs in experiment group had 2,2 % less humidity (p<0,001).
Use of clinoptilolite in our study showed positive effects for transition of food through GI tract, amount of excreted feces and it also lowers the amount of food to be consumed.
10
ĮVADAS
Per pastaruosius metus labai gerai išaugo įvairių ėdalų pasiūla ir paklausa tiek šunims, tiek katėms. Perkamiausi ėdalai šunims ir katėms yra sausi visaverčiai, maţesnę paklausą turi konservuoti ėdalai. Didelis pasirinkimas aukščiausios klasės ėdalams, kurie savo verte ir komponentais įeinančiais į sudėtį atspindi tikrąją ėdalo kainą, jų gamybai naudojamos aukštos klasės technologijos. Ţinoma, kad yra didelė pasiūla ir ekonominės klasės ėdalų, kurių gamybai panaudojami ţemesnės kokybės gyvūniniai komponentai, juose didelę dalį sudaro augalinės kilmės ingredientai, kurių kaina palyginus su kitais ėdalais yra ţymiai maţesnė.
Yra gaminami sausi ir konservuoti ėdalai šunims bei katėms. Atsiţvelgiant į atskirus auginimo periodus, auginimo tikslus, veislėms ir svarbiausia yra atsiţvelgiama į fiziologinę būklę: šuningumo, katingumo, laktacijos, kergimo ar ramybės būklėje. Dabar labai didelis dėmesys skiriamas naudojamiems ėdalų gamybai komponentams. Nes kai kurių komponentų sudėtyje esančios medţiagos daţnai sukelia alergines organizmo reakcijas. Todėl ankščiau vartotą komponentą, kurį buvo galimą vartoti dideliais kiekais, dabar vartoti nerekomenduoja arba jis yra uţdraustas. Yra keliami vis didesni reikalavimai iš ekologinės pusės.
Kiekvienas šeimininkas pasirenka ėdalą augintiniui pagal kainą, neatsiţvelgiant į augintinio fiziologinius poreikius. Kai kuris nekreipia dėmesio į ėdalo sudėtį, jo pilnavertiškumą, kuri atitiktų gyvūno poreikius. Daugumoje tokiems pirkėjams labai svarbi galutinio produkto kaina.
Yra šunų augintojų, kurie renkasi aukštos kategorijos ėdalus, kurių energinė vertė yra aukšta. Jų gamybai yra panaudojami tik geros kokybės, gyvūninės kilmės produktai.
Kalbant apie šunų ėdalus prekyboje, tai jų įvairovė yra labai plati. Gamyboje naudojami papildai ir priedai, nes tokiu atveju yra sudaromi pilnai subalansuoti visaverčiai ėdalai. Jų sudėtyje yra įvairūs gyvūniniai ir augaliniai komponentai. Gatavas produktas, tai geros kokybės, kurio sudėtyje esančios maisto medţiagos lengvai gyvūno virškinamajame trakte suskaidomas, nekenkia sveikatingumui ir lengvai psisavinamas.
Kiekvienais metais visuomenės problema ėdalų atţvilgiu vis didėja. Dėl to, kad yra galimybės nustatyti naujus toksiškus cheminius junginius. Bet yra tame ir minusų, nes vis didėja aplinkos, oro ir dirvos tarša. Šie teršalai patekę į organizmą sudaro pavojų sveikatai ir amţiaus trukmei. Yra ţinoma, kad tokie teršalai į organizmą patenką per maistą, ėdalą ir pašarą, o per vandenį tik minimalus patekimo procentas.
11 Kai buvo uţdrausta plačiau naudoti probiotikus ir prebiotikus, tada buvo pradėtas naudoti ėdalas su ceolito priedu. Ceolitas pasiţymi labai panašiai kaip ir antibiotikas. Pramonininkų teigimu greitai bus pradėtas naudoti ceolitas ir konservuose. Ceolitas pasiţymi gerosiomis savybėmis, jo sudėtyje yra daugybė mineralinių elementų. Ceolitas yra naudojamas labai plačiai farmacijoje, kaip komponentas gumos gamyboje, kosmetikoje ir t. t.
Iš visų ceolitų plačiausiai yra naudojamas klinoptilolitas. Mūsų šalyje šis papildas kol kas maţai naudojamas. Pagrindinis klinoptilolito vartotojas yra sausų ėdalų šunims ir katėms gamykla „Akvatera“. Panaudojant gamykloje gaminamą dinamiškai mikronizuotą klinoptilolitą buvo norima įrodyti jo vertę atliekant mokslinius bandymus su skirtingų veislių šunimis: jorkšyro terjerais, anglų kokerspanieliais, vokiečių aviganiais.
Darbo tikslas - nustatyti skirtingų veislių šunų sauso visaverčio ėdalo suvartojimo kiekius,
įvertinti išmatų konsistenciją, bei ėdalo masių praeinamumo greitį per virškinamąjį traktą.
Darbo uţdaviniai:
išanalizuoti maţų, vidutinių ir didelių veislių šunų šėrimui vartojamų ėdalo sudėtį, maistinę ir energinę vertę;
stebėti suvartojamų ėdalų kiekius; nustatyti išskiriamų išmatų kiekius;
nustatyti išskiriamų išmatų cheminę sudėtį, konsistenciją įvertinti 7 balų sistemoje; nustatyti ėdalo masių praėjimo greitį per virškinamąjį traktą;
12
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Klinoptilolito sudėtis, paplitimas, struktūra, fizikinės ir cheminės savybės
Klinoptilolitas tai natūralus ceolitas sudarytas iš mikrosporinių aliumosilikatinių mineralų. Klinoptilolito pavadinimas kilęs iš graikiškų ţodţių klino (įstriţas, įţambus), ptylon (plunksna) ir lithos (akmuo). Klinoptilolitas gali prisijungti vandens molekules ceolito porose. Tarp standţiai ir laisvai surišto ceolito vandens taip pat yra paviršinio vandens, kuris vakuumo sąlygose esant ţemesnei nei 30 °C temperatūrai gali prasiverţti. Specifinis ceolito paviršius (jo dydis, geometrija ir energetinė charakteristika) taip pat įtakoja jonų absorbciją (EFSA Journal, 2013).
1 pav. Klinoptilolitas su smektitu 2 pav. Kinoptilolitas (0,25 mm ilgio)
paviršiuje (Sheppard, 1994) (Sheppard, 1969)
Ceolitas yra mineralas, susidarantis, kai lava reaguoja su vandeniu, išsiverţiant ugnikalniui. Tai lemia nepaprastą šio mineralo struktūrą. Ceolitų sudėtis gali būti labai įvairi, o jų teigiamas poveikis ţmonėms bei gyvūnams ţinomas jau seniai. Ceolitai išgaunami visame pasaulyje bei yra naudojami kaip pagrindinė sudedamoji vaistų dalis Azijoje. Be to, šie mineralai plačiai naudoti pramoniniams tikslams, siekiant išvalyti radioaktyviuoju ceziu bei stronciu uţterštą dirvoţemį. Mineralai naudoti kaip dirvoţemio priedai, maţinantys gyvsidabrio priemaišų kiekį augaluose bei ribojantys gyvsidabrio patekimą į maisto grandinę, taip pat kaip priemonė amoniakui iš geriamojo vandens šalinti. Ceolitai yra galinga natūrali detoksikuojamoji medţiaga.
Ceolitai taip pat yra ţinomi kaip mineraliniai papildai. Bendra ceolitų formulė - Na2K2Ca AlO3
10SiO2 8H2O. Mineralinės – fizikinės cheminės ceolitų savybės plačiau pradėtos nagrinėti 7-ajame
13 apykaitą. Plačiausiai šiuo metu ceolitai yra naudojami pramonėje, ţemės ūkyje, veterinarinėje medicinoje, sanitarijos tikslams ir aplinkos apsaugoje (Scott et al., 2003).
Klinoptilolite yra trys kanalai, apriboti tetrahedrito ţiedais: du kanalai iš aštuonių ir dešimt tetrahedrų paraleliai į struktūros c ašį, ir trečias kanalas suformuotas iš aštuonių struktūrinių ţiedų ir sujungtas su kitais kanalais.
3 pav. Klinoptilolito gardelė (Bartko, 1981)
Šie kanalai yra uţpildyti vandens molekulėmis ir kompensuojančiais katijonais, kurie neutralizuoja struktūros anijonų krūvį. Moksliniais tyrimais įdrodyta, kad platus klinoptilolito panaudijimas yra pagrįstas jo fizikocheminėmis savybėmis, todėl jis daţnai pritaikomas įvairiose ţemdirbystės ir industrijos srityse (Rivera, 2000).
Mokslininkai yra ištyrę jog natūralus biologiškai aktyvus ir nepasiţymintis toksinėmins savybėmis klinoptilolitas, dar yra laikomas kaip efektyviu gliukozės absorbentu. Ir dar gali būti vartojamas medicinoje, kaip vaistas cukriniam diabetui gydyti (Rosabal et al., 1997). Dar yra ţinoma jog šio aliumosilikato biologinė savybė, gerai apsaugo nuo viduriavimo procesų atsiradimų, todėl šitie aliumosilikatai yra naudojami antidiarėjiniam gydymui, kaip papildas, sureguliuoja virškinimo traktą, sumaţina susirgimų bei mirtingumo atvejus (Fuentes et al., 1997).
Sudėtyje randama iki 84 proc. išgryninto klinoptilolito. Jo cheminė sudėtis (proc.): SiO2 -
64,18-75,50; MgO - 0,29-1,43; Fe2O3 - 0,12-2,45; Na2O - 0,10-2,97; Al2O3 - 10,93-14,80; K2O -
1,24-4,24; CaO - 1,43-11,68 procento. Vandens absorbcija 39 proc., 1 m3 sveria 2200–2440 kg. Aktyvuoto klinoptilolito cheminė sudėtis (proc.) - SiO2 - 65,0-71,3; Al2O3 - 11,5-13,1 proc.; CaO -
2,7-5,2; K2O - 2,2-3,4; Fe2O3 - 0,7-1,9; MgO - 0,6-1,2; Na2O - 0,2-1,3; TiO2 - 0,1-0,3 procento. Bendra
14 Klinoptilolitas - tai natūraliai susiformavęs, primenanti medţiagą į kristalinę formą. Kuri susiformavo iš vulkaninių pelenų vandenyse ir vandenynuose prieš milijonus metų. Klinoptilolitas išgaunamas iš atskirų telkinių, jo grynumas yra apie 88-95 proc.
Klinoptilolitas yra baltos – šviesios spalvos, pH - 7,0-8,0, svoris - 650-850 kg/m3, lydymosi temperatūra - 1300 ºC, suminkštėjimo taškas - 1150 ºC, netirpus, maţai plastiškas, poringumas - 45--0 proc. Jis yra naudojamas dabar labai plačiai, pavyzdţiui: geriamojo ir paprasto vandens valymui, augalų tręšimui, oro filtravimui, gyvulių racionuose kaip papildas (Zarkovic et al., 2003).
Ypač porėta ceolito struktūra suteikia didelį paviršių, ant kurio gali vykti cheminės reakcijos ir katijonų sąveikos mainai. Tuštumos ir kanalai, esantys ceolite, sudaro iki 50 proc. jo tūrio, o tai leidţia ceolitui surinkti iki 4 mikronų dydţio sveikatai ţalingas daleles.
Pagrindinis ceolito (klinoptilolito) principas yra jonų mainai. Ceolitas turi natūralų neigiamą krūvį, kuris jam suteikia aukštą katijonų mainų gebą (CEC). Jis absorbuoja amoniako jonus (NH4+) ir
kitus katijonus ištirpusius vandenyse. Jis pašalina sunkius metalų katijonus (Pb, Cu, Cd, Zn, Co, Cr, Mn ir Fe; Pb, Cu beveik 97 proc.), organinius teršalus ir nepageidautinus vandens kvapus (Yannakopoulos et al., 2000).
1.2. Ceolitų rūšys
Ceolitų skirstymas: natūralūs;
sintetiniai.
Natūralių ceolitų galima rasti visuose ţemynuose. O sintetinį ceolitą daţniausiai naudoja ir jį gamina pramonės reikmėms. Natūralūs ir sintetiniai ceolitai skiriasi tuo, kad kristalinė ir cheminė sudėtis yra skirtinga. Dar galime atskirti ceolitų rūšį, pagal katijonų selektyvus, dalelių dydţius, molekulių dydţius ir stiprumus, tai yra maţa dalis savybių, nes kiekvienas ceolitas turi savo unikalią struktūrą. Esminiai skirtumai tarp natūralių ir sintetinių ceolitų:
natūralūs ceolitai randami gamtoje, o sintetiniai yra gaunami naudojant energiją ir chemines medţiagas;
sintetinių ceolitų silicio dioksido ir aliuminio oksido santykis yra 1:1, o klinoptilolito 5:1; natūralūs ceolitai nesuyra švelniai rūgštinėje terpėje, o sintetiniai suyra;
natūralūs ceolitai yra atsparesni rūgščiai. Pagrindiniai ceolitai kurie yra leidţiami naudoti:
15 kaolinas; vermikulitas; sepiolitas; klinoptilolitas. 1.2.1 Kaolinas ir jo savybės
Kaolinas – nuosėdinė uoliena, susidedanti iš kaolinito ir kvarco, ţėručio, pirito ir kitų priemaišų. Uolienos pavadinimas yra kilęs nuo vietovės kur pirmą kartą buvo rastas, tai iš kaolingų kalnų Kinijoje. Daţniausios spalvos būna: baltos, kartais pilkos, gelsvos, rusvos, ţalsvos. Kaolininiai moliai, be asbesto leidţiami naudoti gyvūnams visuose pašaruose kaip priedas.
Kaolinas yra susidaręs labai ilgai pragulėjęs ir dūlėjęs magminėms aliumosilikatinėms uolienoms. Rečiau, molingoms sanklodoms ar arkoziniam smiltainiui, o ypač maţai geleţies turinčiam granitui. Kaolininis molis dar kitaip vadinamas antriniu kaolinu, kuris susidaro vandens srautui perplovus ir perklosčius pirminį molį (Vassilis et al., 2012).
Kaolinas dar naudojamas ir vartojamas medţiagoms atsparioms ugniai gaminti. Šis ceolitas naudojamas daugiausiai popieriaus gamybai, gumos, chemijos, daţų, tekstilės, keramikos, porceliano, fajanso dirbiniams, cemento pramonėje, medicinoje parfumerijoje, elektrotechnikoje.
Kaolinas turi kelias ypatybes, tai jo nedidelis tankis, miltelių minkštumas kuris neturi visiškai brazyvinių dalelių, geros dispergavimo savybės. Kaolinas yra nepakeičiamas pramonės srityje kai yra gaminami klijai, lakai ar daţai.
Kaolinas maţai ištirtas, bet įgaunantis vis didesnį populiarumą. Tai daţniausiai baltos spalvos molţemis, susiformavęs eroduojantis aliuminio mineralams. Jo sudėtis (proc.): SiO2 - 45,44, Al2O3
-38,52, Fe2O3 - 0,8, MgO - 0,08, CaO - 0,08, K2O - 0,14, Na2O - 0,66, TiO2 - 0,16, H2O - 14,2
procento. Naudojamas kaip lipnumą reguliuojanti medţiaga ir aromato stipriklis (Ivkovic et al., 2004). Koalinas susiformavo eroduojant aliuminio mineralams. Savo sudėtyje turi: silicio oksido – 45,44 proc., aliuminio oksido – 38,52 proc., geleţies oksido – 0,80 proc., magnio oksido – 0,08 proc., kalcio oksido – 0,08 proc., kalio oksido – 0,14 proc., natrio oksido – 0,66 proc., titano oksido – 0,16 proc., vandens – 14,20 proc. (Keller, 1979). Ceolitai svarbūs ir dėl to, kad išvalo gamybines atliekas nuo nuodingųjų dujų. Jie tam tikra prasme padeda spręsti gamtos apsaugos taršos problemas ir pašaruose, ir išmatose sumaţina drėgnio kiekį, todėl susidaro maţiau amoniako (Smith, 1980).
16
1.2.2 Vermikulitas ir jo savybės
Vermikulitas yra mineralas ir hidratuotas magnio aliumosilikatas. Vermikulitas pasiţymi savo kintama ir sudėtinga chemine sudėtimi. Jis kristalizuojasi monoklininėje/kristalografinėje sistemoje, jis įgauna daţniausiai ţvyninės koncentracijos pavidalą.
Daţniausios spalvos būna: geltona auksinė, ruda, alyvinė. Daugiausiai yra išgaunamas JAV, Afrikoje arba Pietų Afrikoje ir Madagaskare, Australijoje, Azijoje, tiksliau Kinijoje. Arčiausiai Lietuvos vermikulito randama Lenkijoje - ţemutinės Silezijos rajonuose, bet dėja labai maţais kiekiais, kurie netinkami eksploatavimui. Leidţiamo ceolito kiekiai be asbesto, galimas didţiausias fluoro 0,3 proc., kiekis visuose pašaruose ir visiems gyvūnams. Yra dar dūlėjimo produktas ţėrutis (flogopitas arba biotitas).
Vermikulitas skiriasi nuo kitų ceolitų, kad jis sugeba padidinti savo apimtis net iki 30 kartų, tai įvyksta kai yra apdorojamas aukšta temperatūra. Pūstasis vermikulitas gaunamas būtent tokiu principu, bei šio proceso metu. Šis ceolitas būdamas tokios formos kaip išplėstas-išpūstas yra lengvas, nedegus, labai gerai absorbuojantis kitas medţiagas, spūdus nereaguojantis su kitais cheminiais elementais ir jis gali turėti didelę gebą mainyti katijonus. Pūstasis vermikulitas yra naudojamas kai apdorojamas temperatūra, kuri siekia nuo -200 °C iki +1200 °C, jis yra geras šilumos ir garso izoliatorius. Vermikulitas naudojamas ir kitose naujose ūkinės paskirties srityse (Zarkovic et al., 2003).
Pūstasis vermikulitas yra naudojamas:
gyvulininkystėje kaip pašarų priedas ar vitaminų ir mineralų uţpildas;
statybose, kaip medţiaga izoliacinių medţiagų gamybai, tokių kaip priešgaisrinės saugos ir garso izoliacijos uţpildams ir lengvųjų betonų gamybai;
pramonėje naudojamas visur, kur yra reikalinga aukštos arba ţemos temperatūros gamybos procesų izoliacija, kaip uţpildas;
Sodininkystėje naudojamas pūstasis vermikulitas daţniausiai, kaip daugialypės terpės papildas, pagerinantis vandens ir oro savybes ir katijonų laikiklis (Vassilis et al., 2012).
1.2.3 Klinoptilolitas ir jo savybės
Klinoptilolitas gali prisijungti vandens molekules ceolito poruose. Tarp standţiai ir laisvai surišto ceolito vandens taip pat yra paviršinio vandens, kuris vakuumo sąlygose esant ţemesnei nei 30 °C
17 temperatūrai gali prasiverţti. Vandens tirpale tarp jonų ir ceolito jonai gali būti absorbuoti. Klinoptilolitas gali savo dideliame vidiniame absorbuojančiame paviršiuje sulaikyti skystas, kietas ir dujų pavidalo medţiagas. Klinoptilolito gardelė veikia gana paslanki, jos veikimo principas yra toks - gali kelis kartus absorbuoti, o vėliau ir pašalinti. Tuo pačiu metu vyksta ir absorbcija ir pašalinimas. Tokio principo metu vienos molekulės praeina, o kitos lieka.
Jų kanalų matmenys yra ganėtinai dideli, taip molekulei leidţiama prasiskverbti, o tuo momentu tie kanalai per kuriuos norima prasiskverbti yra per maţi, todėl didelės apimties molekules sulaiko. Vienos iš didesnių molekulių yra: vitaminai, aminorūgštys ir kitos biologinės makromolekulės. Specifinis ceolito paviršius (jo dydis, geometrija ir energetinė charakteristika) taip pat įtakoja jonų absorbciją. Klinoptilolite yra trys kanalai, apriboti tetrahedrito ţiedais: du kanalai iš aštuonių ir dešimt tetrahedrų paraleliai į struktūros c ašį ir trečias kanalas suformuotas iš aštuonių struktūrinių ţiedų, sujungtas su kitais kanalais. Šie kanalai yra uţpildyti vandens molekulėmis ir kompensuojančiais katijonais, kurie neutralizuoja struktūros anijonų krūvį. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad platus klinoptilolito panaudijimas yra pagrįstas jo fizikocheminėmis savybėmis, todėl jis daţnai pritaikomas įvairiose ţemdirbystės ir industrijos srityse (EFSA Journal, 2013).
1.3 Klinoptilolito atradimo istorija ir panaudojimo spektras
Pirmą kartą natūralus ceolitas - klinoptilolitas pradėtas naudoti maţdaug prieš 250 metų. Ir pirmą kartą ceolitą - klinoptilolitą aprašė tyrinėtojas ir garsus mokslininkas A. F. Cronstedt (1756). Gamtoje aptinkama apie 50 rūšių ceolitų. Pagrindiniai iš jų yra klinoptilolito, mordenito, filipsito, ernonito, šabazito, vermikulito formoje. O apie 150 ceolitų sukurti sintetiniu būdu. Didţiausios ceolitų pramonės vietos yra JAV, Italijoje, Japonijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Gruzijoje. Kiekvienas ceolitas pasiţymi specifinėmis savybėmis. Ceolitai yra ekologiškai švari medţiaga, kurios sudėtyje yra makroelementų ir mikroelementų. Šie elementai yra būtini gyvuliams, paukščiams ir kitų gyvūnų organizmams.
Klinoptilolitas naudojamas įvairiose srityse: geriamajam vandeniui valyti, orui filtruoti, augalams tręšti, kaip priedas gyvulių racionuose. Tyrimais įrodyta, kad klinoptilolitas absorbuoja pelėsinių grybelių toksinus iš pašarų, keičia maisto medţiagų pasisavinamumą galvijų, kiaulių, avių ir kitų gyvūnų organizme. Europos Sąjungoje klinoptilolitas patvirtintas ir priskirtas priedų grupei „Rišamosios medţiagos, nekulinariniai priedai ir koaguliantai" ir gali būti naudojamas, kaip pašarinis
18 priedas kiaulėms, triušiams, paukščiams 20,0 mg kg-1. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad klinoptilolitas
absorbuoja iš pašarų pelėsinių grybelių toksinus, keičia maisto medţiagų pasisavinamumą gyvūnų organizme (Zarkovic et al., 2003).
Didelių klinoptilolito telkinių yra visame pasaulyje (JAV, Kuboje, Italijoje, Turkijoje, Graikijoje, Ukrainoje ir Japonijoje). Daugiausia uolienos yra įveţama iš JAV bei Meksikos, nes, skirtingai nuo kitų valstybių, šių šalių klinoptilolito sudėtyje yra labai nedaug sunkiųjų ir beveik neaptinkama radioaktyviųjų metalų.
Klinoptilolitas sudarytas iš narvelių, kurie geba savyje uţrakinti patekusius toksinus, dujas, vandenį ir praeinant per virškinimo traktą juos išlaikyti. Nepageidaujami junginiai kartu su ceolitu išskiriami iš organizmo su išmatomis. Klinoptilolitas priedams gaminti yra specialiu būdu apdorojamas - dinamiškai mikronizuojamas ir aktyvuojamas. Taip paruoštas klinoptilolitas vadinamas dinamiškai mikronizuotu. Po mikronizavimo ir aktyvacijos procesų klinoptilolito dalelės pasiekia 0,39-5,00 mikronus (Zarkovic et al., 2003). Japonai vieni iš pirmųjų pradėjo naudoti gamtinį ceolitą. Jis buvo naudojamas, gyvulių šėrimui ir paukščių lesaluose, buvo stebimas sunaudojamo ceolito kiekio didėjimas. Įvairūs autoriai ir šaltiniai teigia, jog ceolitas daro tik teigiamąjį poveikį organizmui. Teigiami poveikiai išreikšti - pašarų sąnaudų maţėjimu produkcijos vienetui gauti, kūno masės priaugimu (Onogi, 1966).
Darant tyrimus buvo pastebėta, kad prie ceolito naudos, pridedamas ir augimo spartos pagerinimas, gyvybingumui ir taip pat pagerina pašaro konversiją, pastebimas apetito padidėjimas. Ceolito pliusus galime interpretuoti taip, kad iš virškinimo trakto yra pašalinami kaip kenksmingos dujos ir toksinai, vandens perteklius, išvengiame ir viduriavimo problemų, o to pasekoje pagerėja maisto medţiagų pasisavinamumas (Hogge, 1982). Natūralus, biologiškai aktyvus ir nepasiţymintis toksinėmis savybėmis, klinoptilolitas yra labai efektyvus gliukozės absorbentas ir gali būti vartojamas kaip vaistas cukriniam diabetui gydyti. Labai gerai ţinoma šio aliumosilikato biologinė savybė - apsaugoti nuo viduriavimo, todėl jis naudojamas kaip papildas viduriavimui gydyti. Be to, jis sumaţina kitų virškinimo trakto susirgimų riziką. Pastebėta, kad smulkiai homogenizuotas klinoptilolitas, kaip papildoma gydymo priemonė, gali būti naudojamas gyvūnų vėţiniams susirgimams gydyti.
Gydomosios procedūros su klinoptilolitu taikomos šunims, nes padeda apsaugoti nuo įvairių navikų ir leidţia pagerinti visapusišką sveikatos būklę, pailgina gyvenimo trukmę. Klinoptilolitas sumaţina odos vėţinius susirgimus, sustabdydamas navikų formavimąsi ir augimo spartą, blokuodamas vėţinių ląstelių plitimą. Sumaţėjęs šlapalo ir kreatinino kiekis, bet padidėjęs albuminų kiekis rodo, kad
19 pagerėjo inkstų ir kepenų funkcijos. Apie 50 proc. vyresnių kačių organai veikia nepakankamai arba dalinai (Elliot et al., 1991). Klinoptilolito panaudojimas mitybai ir nuo vėţio turi du pagrindinius uţdavinius: pirmas - pateikiamas kaip mitybinis komponentas, kuris veikia mutagenezės ir kancerogenezės mechanizmus; antras - randamas maisto komponentuose ir įvairiuose prieduose sustiprina atsparumo mechanizmą nuo vėţinių susirgimų. Šie junginiai yra augalų estrogenai, flavanoidai.
Mokslininkai teigė, kad ceolitų medţiagų pasisavinamumas padidėjo poveikyje: sausųjų medţiagų nuo 66,7 iki 68,2 proc., ţalių riebalų – nuo 79,7 iki 83,2 proc., ţalių baltymų – nuo 41,0 iki 49,4 proc. (Hogge, 1982). Ceolitai gali būti naudojami tik raciono praturtinimui, atsiţvelgiant į teigiamąjį poveikį bei gydomąsias savybes (Pond et al., 1988; Pond et al., 1984).
Daugelis mokslininkų pateikia duomenis apie klinoptilolito gerą toleranciją ţmogaus bei gyvūnų organizme, nes jis gerai absorbuoja mikotoksinus, pašarai, ėdalai, kurių sudėtyje yra šio aliumosilikato, pagerina gyvūnų sveikatos būklę ir imuninės sistemos veiklą. Klinoptilolitas turi daugybe pliusų - vienas išsvarbiausiu yra - skatina gyvūno vystimąsi ir augimo intensyvumą (Pond et al., 1988). Dar vienas iš pliusų - sumaţina gyvūnų organizme toksiškumą, gali absorbuoti kai kuriuos, bet ne visus mikotoksinus, o ypač gerai absorbuoja aflotoksinus ir dalyvauja organizmo metabolinėse reakcijose (Harvey et al., 1993). Klinoptilolitas gali turėti ir neigiamą poveikį pasisavinant kai kurias medţiagas. Pavyzdţiui mineralines medţiagas ir vitaminus (Edwards et al. 1992) nustatė neigiamą poveikį vitamino D3 (Gomonaj et al., 2000).
JAV ir kitose valstybėse gyvulininkystės šakos tapo kontroliuojama sritimi, nes ţalingi kvapai, potencialus fosfatų išmetimas į vandenis ir dirvą teršia aplinką. Fitazės panaudojimas gyvulių pašaruose ir paukščių lesaluose pagerino metabolinę fosfato asimiliaciją ir taip sumaţino fosforo kiekis kiaulienoje ir paukštienoje. Į pašarus įterpti gamtiniai sorbentai pašalina mikotoksinus (aflatoksinus, kurie sukelia mirtį) ir pagerina gyvulių sveikatos būklę. Ceolitas dedamas į pašarus ir dėl to, kad būtų išvengta pašarų pelėjimo, siekiant sumaţinti drėgmės kiekį juose.
Klinoptilolitas gali sumaţinti baltymų kiekį naudojamuose pašaruose ir amoniako koncentraciją mėšle. Pabarsčius juo mėšlą arba srutas, sumaţinama jo emisija į aplinką. Klinoptilolitas naudojamas ir kaip antioksidatorius, imunostimuliatorius bei kaip preparatas terapijoje nuo vėţio. Mokslininkų kolektyvas yra nustatęs, kad klinoptilolitas sumaţino ūkiniuose pastatuose, kur laikomos kiaulės, dujų išskyrimą (Pond et al., 1988).
20 Ceolitai iš skirtingų vietovių turi įvairų klinoptilolito kiekį. Pageidautina vartoti ceolitą su didesniu klinoptilolito kiekiu, nes tokių ceolitų katijonų mainų geba didesnė. Kietesni ceolitai labiau pageidautini negu tie, kuriuos lengviau sutrinti. Minkštas klinoptilolitas turi tendenciją susitrinti ir virsti dulkėmis. Be to, minkštuose ceolituose esantis molis, sugerdamas vandenį, suardo ceolito struktūrą. Ceolitai negali turėti jokių kalcio tipo karbonatų (CaCO3), nes šis mineralas didina pH
koncentraciją.
Ceolitai yra tokie patys efektyvūs kaip ir kitos jonų mainų dervos, tačiau kur kas pigesni nei kitos priemonės. Savo aukštos katijonų mainų gebos, ekologiškos struktūros ir ţemos kainos dėka, ceolitai (klinoptilolitas) yra plačiai naudojami baseinuose, tvenkiniuose, akvariumuose ir ţuvininkystės ūkiuose (Yannakopoulos et al., 2000). Paprastai klinoptilolitas gali vykdyti mainus nuo 4 iki 7 katijonų (Deer et al., 2004).
4 pav. Ceolito kristalinė struktūra su katijonų pozicija (Deer et al., 2004)
Pastaraisiais metais susirūpinimas pašarų, lesalų, ėdalų sauga vis didėja, kokybė ir sauga tampa vis aktualesne mokslo ir ypač visuomenės problema. Tai siejasi su tuo, kad yra galimybės nustatyti naujus toksiškus cheminius junginius (akrilamidus, biogeninius aminus). Be to, įvairių pramonės šakų bei technologijų plėtra nuolat didina aplinkos (oro, vandens, dirvos) taršą.
Tai neišvengiamai siejasi su įvairių produktų uţterštumu. Taigi teršalai patenka į organizmą, o tai sudaro pavojų sveikatai ir amţiaus trukmei. Sociologiniai tyrimai bei jų analizė leido padaryti išvadą, kad daugiausia teršalų (70 proc.) į organizmą patenka su maistu, pašaru, ėdalu, su oru - 20 proc., su vandeniu - 10 procentų. Klinoptilolitas gyvūnų racione, o ypač kiaulių, gali pagerinti sveikatos būklę,
21 laikymo sąlygas, o ypač santykinės oro drėgmės procentą ir pagerina virškinamumo procesus (Sardi et al., 2001; Prvulovic et al., 2007). Klinoptilolitas sumaţina gliukozės kiekį kraujyje bei šlapalo koncentraciją. Klinoptilolitas taip pat taikomas gyvūnų virškinimo trakto ligoms gydyti, nes reguliuoja gerųjų ir blogųjų bakterijų kolonijų skaitlingumą. Jis naudojamas antioksidaciniams ir imunostimuliaciniams tikslams. Dar klinoptilolitas naudojamas kaip preparatas priešvėţinėje terapijoje (Grce, 2005; Pavelic, 2002).
Dar viena gera klinoptilolito savybė - turėti didelę gebą absorbuoti skysčius iki 39 proc. savo svorio (Nagy et al., 1998; Mumpton, 1999). Tyrimus atlikus ir juos išanalizavus buvo pastebėta, kad šeriant šunis sausu pašaru ir duodant klinoptilolito, sumaţėjo drėgnio kiekis išmatose. Kartu su ceolitais pateikti pašarai, lesalai sumaţina bakterinį uţterštumą ir neutralizuoja toksines medţiagas pašaruose (Ward et al., 1991).
Didţiulės ceolitų galimybės atsiranda dėl specifinių fizikinių-cheminių savybių: atsparumas agresyviai aplinkai;
aukšta jonų mainų atranka;
reversinė hidratacija ir dehidratacija; aukšta dujų sorbcijos geba;
aukštas termostabilumas.
Į ceolitus gali laisvai patekti vanduo bei kitos medţiagos. Ceolitas turi reikiamų savybių pramoninėse ir šėrimo srityse. Tai turi katalitinių, absorbcinių ir katijoninių savybių ir molekulinių sietų, imlaus NH4+ (Vassilis et al., 2012).
1.4 Ceolitų panaudojimas šunų ėdaluose
Klinoptilolitas yra netoksiškas, natūralus ir jo struktūra yra labai simetriška. Šis ceolitas yra plačiai naudojamas virškinimo trakto ligoms gydyti (Rodriguez-Fuentes et al., 1977). Patekęs į virškinimo traktą, klinoptilolitas reguliuoja gerųjų ir blogųjų bakterijų kolonijų skaičių (Maeda, 1999). Vienose šalyse klinoptilolitas yra naudojamas priešvėţinėje terapijoje, o Serbijoje dar naudojamas antioksidaciniams ir imunostimuliaciniams tikslams (Katić, 2002).
Klinoptilolitas turi dezinfekuojančią funkciją, nes jis sugeba hidratuoti natūralias ir sintetines mikroskopines daleles. Sugeba hidratuoti daleles, kurios turi AlO4 ir SiO4 tetraedrus. Taip pat
22 klinoptilolitas naudojamas kaip priešdiabetinis vaistas ir jis yra labai geras gliukozės absorbentas ir imunostimuliatorius (Pavelic et al., 2001; Pavelic et al., 2002).
Ceolito ir klinoptilolito priešvėţiniais preparatais gydoma įvairūs augliai ir jų dariniai, taip pat gali uţkirsti kelią auglių plitimui. Taip pat šie preparatai dar gali pagerinti sveikatos būklę, prailgindami jų amţių (Grce, 2005). Bet priešvėţiniai preparatai turi ir minusų, nes ne visiems gyvūnams tinka, ypač kai kuriems ţinduoliams, nes jų sudėtyje yra sunkiųjų metalų, tokių kaip švinas, cinkas ir kt. Mokslininkai teigė, kad yra ir dietinių produktų, kurie gali maţinti veţinius susirgimus. Aktyviausi produktai yra rūgštingumą maţinantys preparatai.
Aktyvavus klinoptilolitą, jis puikiai veikia kaip priešvėţinis gydomasis agentas, natūraliomis sąlygomis. Šis ceolitas buvo naudojamas kartu su pašaru šunims. Atlikta stebėsena ir įvertinus gyvūnų būklę, buvo nustatytas sumaţėjęs susirgimų skaičius ir apskritai bendros sveikatos būklės pagerėjimas. Mokslininkų teigimu geriausi rezultatai buvo gaunami, naudojant klinoptilolito priešvėţinius preparatus šunų odos vėţiniams susirgimams gydyti.
Klinoptilolito poveikis buvo įrodytas su šių veislių šunimis: maţų, vidutinių ir didelių, naudojant visavertį sausą ėdalą su klinoptilolito preparatais. Buvo atlikti virškinamumo bandymai, panašaus amţiaus šunims. Atlikus bandymus su maţų veislių šunimis, kad organinė medţiaga buvo pasisavinta 85,0 proc. lygyje, o vidutinių veislių šunys organinę medţiagą pasisavino - 87,2 proc. lygyje, didelių veislių pasisavinamumas buvo iki 84,5 proc. Atlikus bandymus ir įvertinant maisto medţiagų pasisavinamumą, kad geriausiai maisto medţiagas pasisavino didelių veislių šunys, jų pasisavinamumas buvo geriausias visuose auginimo perioduose (Malo, 2000).
Klinoptilolitas jau yra plačiai naudojamas gyvūnų pašaruose ir ėdaluose. Jo nauda yra įvairiapusė: pagerina higienines ir sanitarines aplinkos sąlygas, pagerėja maisto medţiagų pasisavinamumas (Meisinger et al., 2001; Melenova et al., 2003), apsaugo organizmą nuo sukeltų mikotoksinų intoksikacijų (Rizzi et al., 2003; Modirsanei et al., 2004).
Klinoptilolitas gana aktyviai dalyvauja biologiškai aktyvių medţiagų apykaitoje. Riebaluose tirpių vitaminų A ir E funkcijos yra gana gerai ţinomos. Jo nauda buvo įvertinta kai kraujo serume buvo didesnė vitamino A ir E koncentracija (Katsoulos et al., 2005; Prvulovic et al., 2007).
Klinoptilolito gali būti pateikiamas kaip mitybinis preparatas, kuris veikia mutagenezės ir kancerogenezės mechanizmus (Giovannucci, 1999; Sugimura, 2000). Ir kita jo uţduotis yra sustiprinti susirgimo atsparumo mechanizmą priešvėţiniams susirgimams, naudojant preparatus, ar su pašaru ar be jo.
23 Teigiamas ceolitų poveikis:
apsaugo nuo viduriavimo; sujungia toksinus;
pagerina fosfatų pasisavinimą paukščių organizme; padidina standartinių kiaušinių išeigą;
maţina vištų kojų nudegimus nuo fosforo; maţina gaištamumą;
didina pašarų, lesalų, ėdalų panaudojimo efektyvumą ir sumaţina sunaudojimo kiekius produkcijos vienetui gauti;
didina kiaušinio lukšto storį;
pagerina pašarų srauto birumą ir neleidţia pašarams sulipti bei susigulėti; pailgina pašarų, lesalų, ėdalų granulių vartojimo laiką;
padidina produkcijos išeigą; sugeria nemalonius kvapus;
maţina vabzdţių antplūdį ir jų dauginimosi spartą; gerina gyvūnų sveikatos būklę;
maţina gruntinio vandens ir atmosferos taršą (Colić, 2000).
1.5 Natūralus ceolitas klinoptilolitas: naujas priešvėţinės terapijos adjuvantas
Įrodyta, kad natūralios silikatinės medţiagos, tokios kaip klinoptilolitas, yra biologiškai aktyvios. Ceolitas sėkmingai naudojamas kaip vakcinos skiediklis, taip pat diarėjos gydymui. Ši silikatinė medţiaga naudojama ir kaip priešvėţinės terapijos pagalbinė priemonė. Šunis ir peles, sergančias įvairių tipų vėţiniais susirgimais gydant klinoptilolitu, pagerėja jų bendra sveikatos būklė, pailgėja gyvenimo trukmė, sumaţėja navikų dydis. Ceolitą klinoptilolitą, panaudojus vietiškai ir sritiškai šunims, sergantiems odos vėţiu, veiksmingai ir efektyviai sumaţėjo navikų augimas ir formavimasis. Atlikus toksikologinius tyrimus su pelėmis ir ţiurkėmis įrodyta ir patvirtinta, kad jokių pašalinių, neigiamų ir kenksmingų reiškinių pelėms ir ţiurkėms nesukelia.
Atlikus audinių kultūrų tyrimus in-vitro paaiškėjo, jog susmulkintas klinoptilolitas slopina baltymų kinazę B, skatina navikų slopinimo proteinų (faktorių) p21WAF1/CIP1 ir p27KIP1
24 pasigaminimą bei blokuoja vėţinių ląstelių augimą. Šie duomenys rodo, kad gydymas klinoptilolitu gali turėti įtakos vėţio augimui (plitimui), didinant (lengvinant) išgyvenamumą ir skatinant auglio slopinimo genų suţadinimą paveiktoms (gydomoms) ląstelėms (Pavelić et al, 2001).
1.5.1 Klinikiniais įrodymais paremtas aktyvuotos suspensijos klinoptilolito kaip medţiagos, padidinančios su šlapimu išskiriamų toksinių sunkiųjų metalų išskyrimą, panaudojimas
Daugelis mokslininkų pasisako apie klinoptilolito gerą toleranciją ţmogaus bei gyvūnų organizme, nes šis ceolitas gerai absorbuoja mikotoksinus, pašalina juos iš suvalgyto maisto. Esant sudėtyje šio aliumosilikato pagerinama ţmogaus sveikatos būklė, pagerinama imuninės sistemos veiklą. Taip pat pagerina kraujo biocheminius ir morfologinius rodiklius.
Lėtinių ligų efektyvus gydymas, sunkiesiems metalams ilgą laiką persistuojant organizme, toks kaip chelatinė terapija, kelia daug klinikinių uţdavinių bei galimų problemų, tokių kaip nepageidaujamas šalutinis poveikis ir neprognozuojamas veiksmingumas. Natūraliai pasitaikančio klinoptilolito naudojimas toksinių medţiagų šalinimui gali būti veiksminga ir saugi alternatyva tradiciniams metodams. Šie tyrimai sukurti tinkamai įvertinti aktyvuoto klinoptilolito sugebėjimą pasiskirstyti vandenyje, kad per šlapimo šalinimo sistemą pašalinti sunkiuosius metalus iš organizmo, be nepageidaujamo fiziologiškai svarbių elektrolitų pasišalinimo.
Tyrimams atrinktos dvejos ţmonių grupės, kurių kiekvieną sudarė po 11 sveikų ţmonių kiekvienoje grupėje. Pirmajai grupei klinoptilolitas buvo duodamas 7 dienas, antrajai grupei – 30 dienų ir vėliau buvo atlikti šlapimo tyrimai, kurie buvo atlikti nustatytais laiko tarpais per visą eksperimentą. Sunkiųjų metalų koncentracijos pokyčiai šlapime buvo matuojami taikant induktyvią plazminės masės spektometriją ir lyginant ją su bazine kontrole. Taip pat, serumo mėginiai paimti iš kiekvienos grupės penkių ţmonių ir serumo elektrolitai ištirti prieš ir po naudojant produktą klinoptilolitą. Abiejų grupių tyrimo rezultatai parodė padidėjusį sunkiųjų metalų kiekį šlapime, esant didţiausiai ekskrecijai maţdaug apie 4 dieną. Jokių kliniškai reikšmingų pakitimų serumo elektrolitų parametruose nepastebėta 7 ar 30 dienų ACS. Šie tyrimai įrodo, jog aktyvuoto klinoptilolito suspensijos kasdieninis naudojimas yra potencialiai saugi ir efektyvi priemonė, pašalinanti toksinius sunkiuosius metalus iš organizmo per šlapimo išskyrimo sistemą, nepašalinant iš organizmo kliniškai reikalingų kiekių gyvybiškai svarbių elektrolitų (James et al, 2009).
25 Klinoptilolitas turėjo įtakos kai kuriems kraujo cheminiams ir morfologiniams rodikliams. Skirtinguose fiziologinės būklės etapuose bendras baltymų, albuminų ir globulinų kiekis klinoptilolito poveikyje buvo didesnis, o kurie buvo negavę klinoptilolito, tai kraujo rodikliai buvo ţenkliai maţesni. Padidėjęs buvo ir hemoglobino kiekis (Meisinger et al., 2001; Melenova et al., 2003).
Ceolitas A yra sintetinis ceolitas, kuris dėl savo galimybės stimuliuoti kaulo formaciją gali turėti terapeutinę naudą osteoporoziniams individams. Ceolitas A (30 mg/kg), kartu su natrio aliuminio silikatu (16 mg/kg), magnio trisilikatu (20 mg/kg) ir aliuminio hidroksidu (675 mg) buvo panaudotas tyrimuose su biglių veislės šunimis. Tyrimo tikslas buvo palyginti silicio ir aliuminio oralinį prieinamumą šunims su ceolito A, natrio aliuminio silikato, manio trisilikato ir aliuminio hidroksido prieinamumu. Dvylika šunų patelių gavo kiekvieno junginio dozę atskirai kas savaitę.
Dvylikai šunų, kuriems buvo girdyta ceolito A ir magnio trisilikato vėmimo procesas neįvyko. Keturiems iš dvylikos šunų, kuriems buvo suduota natrio aliuminio silikato, pasireiškė vėmimas. Vienam iš dvylikos šunų, kuriems buvo suduotas aliuminio hidroksidas pasireiškė putų pavidalo vėmimas. Keturiems iš dvylikos šunų, kurie gavo ceolito A, pasireiškė viduriavimas. Vieno, gavusio natrio aliuminio silikato, keturių, gavusių magnio trisilikato ir dviejų, gavusių aliuminio hidroksido išmatos buvo minkštos konsistencijos (Cefali et al., 1995).
Tyrimai atlikti su biglių veislės šunimis. Tyrimo tikslas apytikriai įvertinti silicio ir aliuminio iš ceolito A biologinį prieinamumą suduodant kapsulės, geriamosios suspensijos, geriamojo tirpalo pavidalu atitinkamai su intravenine injekcija. Dvylika šunų gavo pavienes ceolito A dozes. Po savaitės atsitiktinai atrinktiems penkiems buvo vykdoma kontrolė, imami kraujo mėginiai prieš ir 36 val. po sudavimo. Aliuminio absorbcijos laiko skirtumas tarp geriamosios suspensijos ir intraveninės injekcijos buvo 0,1 proc. (Cefali et al., 1996).
1.5.2 Klinoptilolito nauda
Ceolitas (klinoptilolitas) pakeitė įprastinį smėlį kaip baseinų filtravimo sudedamąją medţiagą Europoje, Amerikoje ir Australijoje. Jis kiekvieną dieną yra naudojamas vis daţniau ir plačiau visame pasaulyje. Ceolitai yra hidratuoti aliuminio silikatai. Jie turi savyje kristalines struktūras, kurios sugeba absorbuoti: kvapus, drėgmę, dujas, amoniaką, sunkiuosius metalus, radioktyvius elementus. Daugelyje šalių ceolitas yra naudojamas kaip higienos priemonė. Ir naudojamas kaip ėdalų, lesalų, pašarų priedas.
26 Ceolito gerosios savybės atsiţvelgiant į jo naudą: apsaugo ėdalus, pašarus ir lesalus nuo pelėjimo, gerai sugeria šlapimą, ūkiuose gerai sausina mėšlą, geriną maisto medţiagų pasisavinamumą ir teigiamai veikia paukščių ir gyvulių fiziologinę būseną, o ypatingai gera ceolito savybė, kad apsaugo gyvūnų virškinimo traktą nuo vėţinių susirgimų. Kadangi ceolitas gerai pasiţymi sugeriamosiomis savybėmis jis sugeba pašalinti drėgmę ir kvapus, o taip pat ir sumaţina amoniako, sieros vandenilio ir sieros koncentraciją (White, 2005). Jai susimaišytų ceolitas su mėšlu, tai ta visa masė nedarytų jokio neigiamo poveikio nei gamtai nei aplinkui esantiems gyvūnams. Atvirkščiai - ceolitas padeda išsaugoti augalams maisto medţiagas. Jis dar naudojamas dirvoţemiui pagerinti, daţniausiai kaip ilgo laiko veikimo trąša. Iš mėšlo ir ceolito mišinių yra gaminamos specialios trąšos (Lothar, 1986).
Klinoptilolitą specialiu būdu modifikuojant yra gaminami šie produktai: ZeoVit® ; ZeoVit® Ferma; ZeoVit® Terra; ZeoVit® Aqua; ZeoVit® Eco Agro; ZeoVit® Sorbent.
Iš „ZeoVit®“ produktų yra gaminami pašarai. Produktas „ZeoVit®
Ferma“ yra daug kur paplitęs;
jis naudojamas gyvūnų higienai fermoje, ypač auginantiems gyvūnams. „ZeoVit®
Terra“ - šis
produktas yra naudojamas tik narveliuose ir terariumuose laikomų gyvūnų prieţiūrai. „ZeoVit®
Aqua“ -
šie produktai naudojami tik geriamojo, baseinų, akvariumų ir nuotekų vandens paruošimui bei jų išvalymui. Produktas „ZeoVit®
Eco Agro“, kaip speciali dirvoţemio ir substratų pagerinimo, augalų
augimo ir derlingumo stimuliavimo priemonė. „ZeoVit® Sorbent“- nuotekų ir srutų valymo
technologijose, taip pat dumblo tvarkymui, sunkiųjų metalų, dujų, radioaktyvios taršos ir kitų medţiagų surinkimui.
Lietuvoje yra gaminamas produktas „ZeoVit“ - iš ceolito, jį modifikuojant ir padidinus mineralo sorbcines savybes. „ZeoVit“ teigiamas veikimas susijęs su adsorbcinėmis savybėmis. Šis papildas sorbuoją dalį amoniako, virškinimo trakte ir vien dėl to jis pagerina bei padidina maisto medţiagų panaudojimo efektyvumą. Po maisto medţiagos patekimo į skrandį ir praėjus nemaţai laiko, skrandyje susikaupia nemaţai energijos. Kuri yra reikalinga biosintezės ir baltymų sintezės procesams, tada amoniakas grąţinamas atgal į skrandį. Ir po šių procesų yra sudaromos geriausios sąlygos biosintezės ir fermentacijos procesams, kurie vyksta skrandyje.
27 O geriausias veikimas vyksta atrajotojų didţiajame prieskrandyje. To proceso pasekoje pagerėja medţiagų apykaitos procesas skrandyje. Tada padidėja celiuliozės aktyvumas ir sumaţėja amoniako koncentracija, kuri turi įtakos normaliam kitų procesų veiksmui. Šio proceso metu susidaro papildoma energija, kuri yra naudojama baltymų sintezei; pastebimas geresnis ir greitesnis gyvūnų išsivystymas ir gaunami didesni paros priesvoriai.
Produktas „ZeoVit“ yra labai panašus į kempinę. Gali sukaupti daugybę mineralinių elementų, kurie yra labai reikalingi organizmui. Kitaip sakant „ZeoVit“ yra uţpildytas sausu mineraliniu vandeniu. Šis priedas yra vartojamas dėl pagerėjusios imuninės sistemos funkcijos. Vartojamas tam, kad būtų normalizuota mineralinių medţiagų apykaita, pagerėtų medţiagų absorbcijos procesas ir susibalansuotų virškinamojo trakto peristaltika.
Padarytais tyrimais buvo nustatyta, kad vartojant „ZeoVit“ produktą organizmas aktyviau kovoja su daugeliu ligų. Pavyzdţiui: kutikulitu, gastroenteritu, diateze, anterioze, augimo sustojimu, kanibalizmu, viduriavimu. Kiaulėms ir paršeliams kur kas geriau gyja ţaizdos, rėčiau viduriuoja. Paukščiai tampa atsparesni infekcinėms ligoms tokioms kaip: aspergiliozei, salmoneliozei. Dar yra nustatytas viščiukams teigiamas poveikis augimo spartai ir gyvybingumui. Šis procesas pasiţymi tuo, kad aliumosilikatai virškinimo trakte adsorbuoja amoniaką ir kitas toksiškas dujas, bei sumaţina jų toksinį poveikį organizmui. Šis produktas skatina gyvūnams lėtintį riebalų kaupimąsi ir skatina raumenų masės kaupimąsi. Dar jis naudojamas lesalų, pašarų ir ėdalų detoksikacijai, bet gali būti naudojami ir profilaktiškai.
Mokslininkų yra įrodyta, kad broileriai geriau pasisavina maisto medţiagas. Jų organizme azoto pasisavinamumas yra apie 15 proc. didesnis palyginti su tais, kurių racionuose klinoptilolito nebuvo. Taip pat produkcija ir lesalų konversija padidėja iki 8 proc. Ceolito priedai turėjo įtakos maisto medţiagų pasisavinimui: sausųjų medţiagų pasisavinimas padidėjo nuo 66,7 iki 68,2 proc., ţalių baltymų - nuo 41,0 iki 49,4 proc., ţalių riebalų - nuo 79,7 iki 83,2 procento (Bedric, 2005; Ciambelli et al., 1985).
Lietuvoje leidţiama naudoti ceolitą kaip priedą pagal „Europos sąjungoje registruotų ir galiojančių pašarų priedų sąraše“, patvirtintą Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 457/544.
28
1.6 Panaudojimo spektras aplinkoje
Net ir maţą aplinkos uţterštumą išvalyti ar pašalinti yra sunku. Adsorbcija panaudojant tokius absorbentus, kaip ceolitą, galbūt yra brangi, tačiau kaina kartais nėra tokia svarbi siekiant išvalyti stipriai uţterštas vietas. Unikali natūralaus ceolito cheminė ir struktūrinė charakteristika padarė juos pirmutiniu pasirinkimu ten, kur reikia efektyvaus surišimo, abrobcijos ir filtravimo. Staigus ţmonijos populiacijos augimas ir industrilizacija, stipriai padidino pavojingų atliekų išmetimą į aplinką ir jos teršimą.
Daţniausiai natūralūs ceolitai naudojami: - geriamojo vandens apdorojimui;
- vandens atliekų apdorojimui; - baseinų vandens gryninimui; - tvarkant radioaktyvias atliekas;
- dujų atskyrimui ir dujinių emisijų apdorojimui (Vassilis et al., 2012).
5 pav. Natūralus vandens grynintojas, kurio pagrindą sudaro ceolitas (Deer et al., 2004)
Baseinuose didţiausios problemos iškyla: dėl odos sudirgimų, blogo kvapo, akių uţdegimų ir jų paraudimų. Šios situacijos baseinuose yra daţnos. Baseinų didţiausia problema yra chloraminas. Jis formuojasi tada kai susijungia laisvasis chloras ir amoniakas. Jo šaltinis yra prakaitas, šlapimas ir nuo kūno išskirti riebalai. Atkreipus dėmesį į šią problemą ir ją išsprendus, privaloma padidinti vandenyje esančio laisvojo chloro kiekį ir būtina sumaţinti vandenyję esančio laisvojo amoniako kiekį.
Šis ceolitas kuris yra naudojamas baseinuose sugeba absorbuoti iki 95 proc. amoniakо, kuris patenka į vandenį per prakaitą, šlapimą ir kūno riebalus.
29 Baseinuose ar vandenyje ceolitas neleidţia, laisvajam chlorui susijungti su amoniaku. Taip pat neleidţia chlorui tapti efektyviam ir sudaryti palankią terpę nepageidaujamiems mikroorganizmams daugintis. Naudojant ceolitą ir chlorą yra padidinamas efektyvumas ir sumaţinamas naudojamojo chloro kiekis. Šiuo būdu yra sumaţinamos išlaidos chlorui (EFSA Journal, 2013).
Naudojami filtravimo būdai su ceolitu: filtruoja 4 mikronų ir didesnes daleles; pašalina dujas ir blogus kvapus;
adsorbuoja toksišką amoniaką ir sunkiuosius metalus; adsorbuoja ţalingus junginius, kurie formuojasi vandenyje; neleidţia formuotis baseino vandenyje chloraminams; sumaţina akių ir odos sudirgimų riziką;
apsaugo nuo dumblių ir samanų formavimosi; vanduo tampa skaidrus ir biologiškai švarus.
Ceolitas suteikia fizines galimybes kietųjų dalelių filtravimui vandenyje. Yra paliginama kvarcinio smėlio filtravimo galimybės su ceolito galimybėmis. Kvarcinio smėlio dalelių dydis yra 20 – 40 mikronų ar šiek tiek didesnės, o ceolito dydis yra - 4 mikronai, jis gali filtruoti ir didesnes daleles. Taip pat ceolitas sumaţina būtinų sistemos perplovimų skaičių. Ceolitas yra kur kas lengvesnis nei kvarcinis smėlis - net 15 proc.
Ceolito įtaka vandeniui: kvarcinis smėlis yra inertinė medţiaga ir jis chemiškai yra visiškai pasyvus. Ceolitas dėl savo aukštos jonų mainų gebos, pašalina iš vandens amoniaką, kuris atsiranda iš ištirpusio prakaito bei šlapimo (maţdaug 100 proc.) bei metalo jonus.
Ceolitas yra kur kas naudingesnis nei kvarcinis smėlis dėl savo į karkasą panašios struktūros ir aukšto porėtumo.
30
2. MEDŢIAGOS IR METODAI
2.1 Tyrimų laikas ir objektas
Tyrimai buvo atliekami su maţų, vidutinių ir didelių veislių suaugusiais šunimis. Maţų veislių paimta - jorkšyro terjerų šunys. Buvo sudarytos dvi analoginės grupės - po vieną patinėlį ir dvi kalytes. Vidutinių veislių šunims atstovavo anglų kokerspanielių kalytės. Taip pat dvi grupės: kontrolinė ir tiriamoji; po tris gyvūnus kiekvienoje. Didelėms veislėms atstovavo plačiausiai mūsų šalyje paplitusi veislė - vokiečių aviganiai (patinai). Vokiečių aviganių šunų grupėse taip pat buvo po tris.
Gyvūnus analogus parinkome ir analogines grupes sudarėme atsiţvelgdami į šunų amţių (amţius buvo 3-5 metai), svorį (tarp analogų kūno masė skyrėsi 5-10 proc.), fiziologinę būklę (gyvūnai buvo ramybės būklės), sveikatos būklę (ją prieš bandymo vykdymą nustatė veterinarijos gydytojas), taip pat atsiţvelgėme į gyvūnų lytį (grupėse buvo kalytės, patinai ir kalytės bei patinai).
Tyrimus su skirtingų veislių šunimis vykdėme 2012-2013 metais. Mokslinis ūkinis bandymas truko 6 mėn. (Januškevičius, 1992).
Tyrimai buvo atliekami skirtinguose veislynuose. Laikymo ir šėrimo sąlygos buvo sudarytos prisilaikant reikalavimų. Tyrimai buvo vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu (Ţin., 1997, Nr. 108-2728, Nr. 122-6126) pagal 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (OL 2010 L 276, p. 33) ir pagal Europos konvenciją dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos (Ţin., 2007, Nr. 49-1883, Nr. 49-1884). Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymą „Dėl mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ 2012 m. spalio 31 d. Nr. B1-866 (Ţin., 2012, Nr. 130-6595).
Magistro baigiamasis darbas buvo ruošiamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų mitybos katedroje 2012-2014 metų laikotarpiu.
Magistro baigiamasis darbas buvo ruošiamas prisilaikant metodinių nurodymų reikalavimų (Januškevičienė, Januškevičius, 2013).
Pašarų maistinės ir energinės analizės tyrimai buvo atlikti Aleksandro Stulginskio universitete Maisto ţaliavų, agronominių ir zootechninių tyrimų laboratorijoje. Taip pat buvo atliktas išmatų tyrimas: drėgnio nustatymas.
31
2.2 Tyrimų metodai
Sušeriamų ėdalų, surinktų išmatų kiekius nustatėme atlikdami svėrimus su svarstyklėmis KERN EW600-2M, šunų svoriui nustatyti naudojomės buitinėmis svarstyklėmis. Svėrimai buvo atliekami pasirinkus prieš suskirstant į grupes ir tyrimui besibaigiant.
Tyrimams buvo paimti ėdalų mėginiai – po 0,5 kg, išmatų mėginiai - po 200 - 300 g. Mėginiai cheminei analizei buvo paruošiami:
Dţiovinami; Homogenizuojami;
Patalpinami į švarius indus saugojimui.
Ėdalų tyrimus, drėgnio kiekio nustatymą išmatose atlikome pagal priimtas metodikas (Januškevičius ir kt., 2011):
drėgnio ir sausųjų medţiagų kiekis buvo nustatytas paralelinius mėginius dţiovinant iš pradţių termostate prie 60-65 0C temperatūros, o vėliau prie 100-105 0
C termostate iki pastovaus svorio - kada paskutiniojo ir prieš tai atlikto svėrimo pirmuoju atveju skiriasi 0,5 g, o antruoju - 0,0001 g; paskaičiavome bendrąjį pašaro drėgnį: pirminės pašaro drėgmės ir higroskopinės pašaro drėgmės natūralaus drėgnumo pašare sumą; ţinodami bendrąjį pašaro drėgnį, pasiskaičiavome sausąsias medţiagas; svėrimai atlikti su svarstyklėmis Kern ABJ 220-4M, 220g/0,1 mg;
baltymai buvo nustatyti Kjeldalio metodu – ėdalo mėginiai (apie 1 g) buvo patalpinami į kolbas ir paveikti koncentruota sieros rūgštimi, t. y. buvo sudeginta pašaro organinė dalis, deginimo metu išsiskyrė amoniakas, kuris susijungė su sieros rūgšties liekana ir susidarė amonio sulfatas – patvarus junginys; reakcijai pagreitinti ir temperatūrai pakelti buvo panaudoti geleţies ir vario sulfatai; vėliau amonio sulfatą paveikėme stipriu šarmu (33 proc.), kad atsiskirtų azotas ir susijungtų su decinormaline sieros rūgštimi, kuri supilta į Erlenmejerio kolbutę ir sujungta su šaldytuvu; baltymams sudeginti buvo panaudotos deginimo kolbos Digestion Tubes Straight 250 ml 8/pkg ir deginimo blokas Foss Digestor 8 Basic;
riebalai buvo ekstrahuojami Soksleto aparate organinių tirpiklių poveikyje (etilo eteris), riebalai buvo nustatomi absoliučiai sausoje medţiagoje, t. y mėginys prieš ekstrahavimą ir po ekstrahavimo buvo dţiovinamas 100–105 0C temperatūroje iki pastovaus svorio; riebalams ekstrahuoti
32 mufelinėje krosnyje su termoreguliatoriumi Snol 6,7/1300L deginome ţalius pelenus.; ėdalo mėginius patalpinome į tiglius ir deginome prie 700 0C temperatūros, deginimą vykdėme
palaipsniui keldami temperatūrą, kad mėginiuose gauti tikslų ţalių pelenų kiekį; nustačius ţalius pelenus, paskaičiavome organines medţiagas – iš sausosios medţiagos atimdami ţalius pelenus;
ląstelieną nustatėme pašaro mėginius virindami acto ir azoto rūgščių mišinyje, praplovėme karštu išgrynintu vandeniu, spiritu, eteriu ir išdţiovinome termostate prie 100-105 0
C temperatūros; ląstelienai nustatyti buvo panaudotas aparatas Fiber Cap 2021;
neazotines ekstraktines medţiagas išsiskaičiavome iš organinės pašaro dalies atėmėme ţalius baltymus, ţalius riebalus, ţalią ląstelieną;
apykaitos energiją paskaičiavome panaudodami maisto medţiagų kaloringumą, ţinodami, kad 1 g baltymų duoda 23,9 kJ, 1 g riebalų – 39,8 kJ, 1 g angliavandenių (krakmolo, cukraus) – 17,5 kJ, 1 g ląstelienos – 20,1 kJ apykaitos energijos.
Ėdalo masių praėjimo greitį per virškinamąjį traktą nustatėme su ėdalu sumaišydami Cr2O3
inertinės medţiagos: maţų veislių šunims 1 g, vidutinių - 3 g, didelių - 5 g.
Statistiškai rezultatus – aritmetinį vidurkį, aritmetinio vidurkio paklaidą, patikimumo kriterijų bei patikimumo laipsnį – nustatėme pagal Stjudento t-testą (Juozaitienė, Kerzienė, 2001).
Išmatų forma ir konsistencija buvo vertinama balais pagal patvirtintą metodiką (Lewis, Heaton, 1997).
2.2 Tyrimų atlikimo schema
Bandymai su skirtingomis šunų veislėmis buvo atliekami individualiuose veislynuose tam tikrais etapais.
1 lentelė. Bandymo su skirtingomis šunų veislėmis atlikimo etapai Etapas Šunų veislė
I Maţų - jorkšyrų terjeras
II Vidutinių - anglų kokerspanielis III Didelių - vokiečių aviganis
Mokslinio ūkinio bandymo metu kontrolinės ir tiriamosios grupės šunų šėrimo racionus, šėrimo techniką ir pagrindines procedūras, kurios buvo numatytos atlikti vykdant bandymus, pateikiame tyrimų atlikimo schemoje.
33 2 lentelė. Tyrimų atlikimo schema
Procedūros
Grupė
Kontrolinė Tiriamoji
Jorkšyrų terjerai
Šėrimo racionas Ėdalas, skirtas maţų šunų veislėms pagal poreikius
Ėdalas, skirtas maţų šunų veislėms pagal poreikius
+ 5 g klinoptilolito Šėrimo daţnis Du kartus per dieną: ryte -
vakare
Du kartus per dieną: ryte - vakare
Šėrimo tipas Laisvas priėjimas prie ėdalo Laisvas priėjimas prie ėdalo Bandymo trukmė 6 mėn. 6 mėn.
Šunų svėrimo daţnis Bandymo pradţioje ir pabaigoje
Bandymo pradţioje ir pabaigoje Ėdalo masių
praėjimo per virškinamąjį traktą greičio nustatymas
Tris dienas iš eilės – praėjus nuo bandymo pradţios trims
mėn.
Tris dienas iš eilės – praėjus nuo bandymo pradţios
trims mėn. Suvartotų ėdalų apskaita Kiekvieną dieną Kiekvieną dieną Išskiriamų išmatų
apskaita
Kiekvieno mėn. paskutinias tris dienas
Kiekvieno mėn. paskutinias tris dienas
Anglų kokerspanieliai
Šėrimo racionas Ėdalas, skirtas vidutinių šunų veislėms pagal poreikius
Ėdalas, skirtas vidutinių šunų veislėms pagal
poreikius + 10 g klinoptilolito Šėrimo daţnis Du kartus per dieną: ryte -
vakare
Du kartus per dieną: ryte - vakare
Šėrimo tipas Laisvas priėjimas prie ėdalo Laisvas priėjimas prie ėdalo Bandymo trukmė 6 mėn. 6 mėn.
Šunų svėrimo daţnis Bandymo pradţioje ir pabaigoje
Bandymo pradţioje ir pabaigoje
