Šunų gerovės vertinimas gyvūnų prieglaudoje/ Welfare Assessment of dogs in Animal Shelter

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS

AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA

Simona Sakalauskaitė

Šunų gerovės vertinimas gyvūnų prieglaudoje/

Welfare Assessment of dogs in Animal Shelter

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė

2

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų gerovės vertinimas gyvūnų prieglaudoje“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu 2isa naudotos literatūros sąrašą.

2016 01 11 Simona Sakalauskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2016 01 11 Simona Sakalauskaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

2016 01 11 Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė

(data) (Darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

Prof. Mindaugas Malakauskas

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) 2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

Turinys

2. Gyvūnų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai ... 9

2.1 Lietuvos įstatymai ... 9

2.2 Lietuvos Respublikos konstitucija ... 9

2.3 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas ... 9

2.4 Veterinarijos reikalavimai gyvūnų globėjams ir globos namams ... 10

2.5 Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas ... 11

3. Patalpos ... 13

3.1Priėmimas ir bendros patalpos ... 14

3.2 Laikymo patalpos ... 15

4. Parazitinių zoonozių rizika ... 18

5. Socializacija ... 19

6. Vakcinacija ... 20

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 21

3.Tyrimo rezultatai ... 25

3.1 Šunų laikymo sąlygos ... 26

3.1.1 Patalpos ... 26

3.2 Šunų užsikrėtimas Toxacara canis ... 30

3.3 Šunų klinikinio tyrimo rezultatai ... 35

4

SANTRAUKA

Šunų gerovės vertinimas gyvūnų prieglaudoje Simona Sakalauskaitė

Magistro baigiamasis darbas

Darbą sudaro – įvadas, literatūros apžvalga, metodika, tyrimų rezultatai, rezultatų aptarimas, išvados bei literatūros sąrašas. Tiriamasis objektas – Vilniaus mieste esantys gyvūnų globos namai, kurie oficialiai savo veiklą pradėjo 2012 metais. Tyrimas buvo atliktas 2014 m. liepos – lapkričio mėnesiais, kurių metu buvo tiriama 115 šunų. Magistriniame darbe remiantis teisės aktų reglamentavimu analizuojama šunų laikymo sąlygos, jų įtaka sveikatai ir elgsenai ir vertinami gauti duomenys. Siekiant išanalizuoti prieglaudoje naudojamų profilaktinių priemonių svarbą kiekvienam atvykusiam šuniui buvo atliekama klinikinė apžiūra, kurios metu buvo vertinamas užsikrėtimas ekto parazitais mikroskopuojant mėginius šviesiniu mikroskopu. Buvo tiriamas šunų užsikrėtimas Toxacara canis atliekant kaprologinį tyrimą flotacijos metodu. Kiekvienam atvykusiam šuniui auskultacijos metu įvertinamas širdies dažnis, kuriuo remiantis nustatomas šuns patiriamas stresas. Remiantis gautais rezultatais, galima teigti, kad kiekvienas patekęs šuo į prieglaudą turi būti dehelmintizuotas, nes 1-5 mėn. amžiaus šunys 78 proc. yra užsikrėtę, 6-12 mėn. amžiaus šunys – 65 proc. užsikrėtę, o vyresni – 39 proc.. Atlikus tyrimą nustatytas gausus šunų užsikrėtimas blusomis, kurios prieglaudoje dažnai tampa infekcinių ligų platintojomis, todėl turi būti naudojamos atitinkamos priemonės jų naikinimui. Iš tirtų 115 šunų 81 (70 proc.) šunų turėjo šių parazitų.

5

SUMMARY

Welfare Assessment of dogs in Animal Shelter Simona Sakalauskaitė

Master‘s Thesis

The thesis consists of the introduction, literature review, methodology, research results, discussion of the results, conclusions and references. The object of the research was an animal shelter in Vilnius which officially started its activities in 2012. The research was carried out during the period from July till November and included 115 dogs. The master’s thesis describes and analyses keeping conditions of dogs in accordance with regulating legal acts, the impact of those conditions on their health and behavior; the temperature of the premises was recorded every month and the received data was compared. In order to carry out an analysis of the importance of the preventive measures used in the shelter, clinical examination was performed for every new dog which arrived at the shelter. During this kind of examination, it was checked whether those dogs had ectoparasites by analyzing samples with a light microscope, whether those dogs had Toxacara canis by carrying out coprological examination according to the flotation method, heart rate of each new dog was assessed during auscultation, which helped to determine the stress level experienced by the dog. The received results suggest that every dog who gets in the animal shelter has to undergo dehelmintization because 78% of 1-5 month-old dogs, 65% of 6-12 month-old dogs and 39% of older dogs have worms. The examination helped to establish that a great number of dogs have fleas which in the animal shelter often become spreaders of infectious diseases; therefore, relevant means have to be applied for killing them. 81 dog out of 115 examined dogs (70%) had these parasites.

6

SANTRUMPOS

CPV – šunų maras CPV-2 – parvovirozė CPIV – 2 - paragripas

CAV – 1 – infekcinis hepatitas CAV- 2 – infekcinis laringotracheitas cm – matavimo vienetas, centimetras oC - Celsijaus laipsnis

ES – Europos sąjunga g – gramai

HSUS - Jungtinių Valstijų Humaniškoji Draugija JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

k/min. – kartai per minutę m2 – kvadratinis metras mėn. – mėnesis

min. – minutė mln. – milijonas

proc., % - procentinė išraiška

RSPCA - Didžiosios Britanijos mokslų akademijos prieš žiaurų elgesį su gyvūnais (angl. Royal Society

for the Prevention of Cruelty to Animals)

val. – valanda

7

ĮVADAS

Šiais laikais gyvūnų gerovę ir tinkamą elgesį su jais reguliuoja daugelyje valstybių įkurtos atskiros valstybinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos. Kaip teigia Europos Komisija, gyvūnų gerovė pripažįstama dėl žmonių požiūrio į gyvūnus kaip į gyvą būtybę, kuri jaučia skausmą, alkį, troškulį ir turi būdingus fiziologinius poreikius. „Mes turime būti kūrinijos tarpe kaip išmintingi ir taurūs gamtos šeimininkai“ - taip monsinjoras teol. dr. Artūras Jagelavičius citavo Jono Pauliaus II-ojo žodžius. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, kuriantis nevyriausybinėms organizacijoms sparčiai ir entuziastingai kovojama už gyvūnų gerovę. Tačiau Lietuvos Respublikoje viena aktualiausių ir opiausių gyvūnų gerovės problemų – spartus beglobių šunų skaičiaus didėjimas gyvūnų globos namuose. Kadangi beglobiai šunys vis dažniau tampa naujais šeimos nariais, labai svarbu užtikrinti tinkamą jų integravimąsi į visuomenę. Tačiau didėjant žmonių sąmoningumui ir norui ištaisyti kitų žmonių padarytas klaidas vyksta nuolatinė gyvūnų kaita globos namuose (1). Todėl visi globos namai turėtų turėti veterinarijos gydytoją, kuris kontroliuotų juose laikomų ir atvykstančių gyvūnų bendrą būklę, jų laikymo sąlygas, mitybos racioną, socializaciją, užtikrintų, kad gyvūnai neserga infekcinėmis ligomis ir imtųsi visų reikiamų priemonių užkirti kelią infekcinių ligų protrūkiams, pasirūpintų privalomomis profilaktinėmis priemonėmis – dehelmintizacija bei vakcinacija (2).

Tinkamai kontroliuojant ir planuojant patenkančių šunų srautus į prieglaudą galima pasiekti maksimalių rezultatų sumažinant gyvūnų buvimo laiką prieglaudoje ir pagerinti jų gerovę bei sveikatą. Siekiant sumažinti užmigdomų gyvūnų skaičių, labai svarbūs yra duomenų rinkimas ir analizė, kurie padėtų sukurti efektyvias kontrolės programas.

Siekiant sumažinti netinkamo šunų elgesio pasireiškimą didelią įtaką visuomenėje turi turėti veterinarijos gydytojai, kurie tiesiogiai susiduria su šunimis nuo jų ankstyvaus amžiaus ir bendrauja su jų šeimininkais. Kaip specialistai, veterinarijos gydytojai, turi gebėti įvertinti šuns elgseną ir šviesti visuomenę, todėl jie neatsiejami ir nuo gyvūnų globos namų priežiūros komponento.

Darbo tikslas – įvertinus šunų laikymo sąlygas, atliekamas profilaktines priemones bei remiantis

8

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizoti ir įvertinti prieglaudoje šunų laikymo sąlygas; 2. Įvertinti į gyvūnų prieglaudą patenkančių šunų sveikatos būklę;

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

,,Gera šunų gerovė priklauso nuo išsamių, tikslių žinių apie tai rūšiai specifinę elgseną‘‘. Šunys labai socialūs, protingi, smalsūs gyvūnai, kuriems būtina nuolat stebėti ir tyrinėti savo aplinką (3).

Gyvūnų globos namų gyvūnai yra dažni veterinarijos klinikų pacientai. Veterinarijos gydytojas turi įvertinti infekcinių ligų riziką, nes prieglaudų gyventojai įtraukiami į padidintos rizikos dėl infekcinių ligų sąrašą. Būtina atsižvelgti į visų globos namų būklę bei aplinkybes, laikymo sąlygas, prevencijos priemones, kurios gali įtakoti gyvūnų sveikatą. Labai svarbi ligų kontrolė ir gyvūnų gerovė, kuri užtikrintų gyvūnų sveikatingumą. Svarbu laiku diagnozuoti ligą ir imtis prevencijos, sumažinant riziką ligai išplisti (šunų parvo virusinis enteritas, šunidžių kosulys). Gyvūnų gerovė kelia visuomenėje susirūpinimą ir diskusijas.

2. Gyvūnų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai

,,Vokietija tapo viena pirmųjų Europos valstybių, kuri 2002 metais iniciavo teisės aktus, kurie privertė piliečius gerbti ir branginti naminius gyvūnus‘‘. ,,Tie, kurie nori pakeisti žmonių požiūrį gyvūnų atžvilgiu, skirstomi į dvi skirtingas grupes. Vieni žmonės atkakliai gina gyvūnų gerovę. Kiti reikalauja

gyvūnų teisių‘‘ (5). 2.1 Lietuvos įstatymai

Lietuvos Respublikoje kyla nemažai diskusijų apie benamius gyvūnus.

2.2 Lietuvos Respublikos konstitucija

Lietuvos Respublikos konstitucija yra vienas pagrindinis valstybės įstatymas, kuris turi aukščiausią teisinę galią. ,,Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją‘‘ (6).

2.3 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas

10

gyvūnų globos organizacijų veikla gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje. Gyvūnų globa užsiimantiems asmenims yra numatyti reikalavimai, kuriuos jie turi atitikti siekdami užsiimti gyvūnų globa, taip pat yra išskirtos ir jų pareigos‘‘ (7).

Įstatymo 15 straipsnis Reikalavimai gyvūnų globėjams skelbia, kad : 1. Gyvūnų globėjai privalo atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus. 2. Gyvūnų globėjai gyvūnams laikyti gali steigti gyvūnų globos namus. 3. Gyvūnų globėjai privalo:

1) Patikrinti kiekvieno pas juos patekusio gyvūno sveikatos būklę, įvertinti jo tolesnio laikymo galimybę, užtikrinti reikiamos veterinarinės pagalbos suteikimą, gyvūnų skiepijimą;

2) Patikrinti gyvūno ženklinimą, kad būtų nustatytas gyvūno savininkas, o jį nustačius nedelsiant informuoti apie surastą gyvūną;

3) Užtikrinti informacijos apie laikomus bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus viešą skelbimą; 4) Ieškoti gyvūnams naujų savininkų, naujiems savininkams suteikti visą reikiamą informaciją apie gyvūną, gyvūno sveikatos būklę, jo priežiūrą ir gerovės užtikrinimą;

5) Sudaryti gyvūnų laikymo sąlygas, nekeliančias grėsmės gyvūnų sveikatai ir gerovei. 4. Gyvūnų globėjams draudžiama veisti gyvūnus (7) (8).

2.4 Veterinarijos reikalavimai gyvūnų globėjams ir globos namams

11 1 lentelė. Minimalus grindų ploto reikalavimai

Eil. Nr. Gyvūno augintinio rūšis Vienam gyvūnui augintiniui skiriamas minimalus grindų plotas gyvenamosiose patalpose, m² Gyvūnui augintiniui skiriamas minimalus grindų plotas gyvūno laikymo įrangoje ar patalpoje, m² Minimalus guolio plotas patelei su jaunikliais, m² Minimalus plotas gyvūnų augintinių vadai, vyresnei nei 8 savaičių amžiaus, m² vienam kiekvienam papildomam iki 4 gyvūnų daugiau nei 4 gyvūnai 1 2 3 4 5 6 7 8 1. Katė 10 2 2 0,7 2 3 2. 2.1. 2.2. 2.3. 2.4. Šuo: iki 10 kg iki 20 kg iki 40 kg per 40 kg 10 15 20 30 3 / 6* 4 / 8* 5 / 10* 6 / 12* 2 / 4* 2 / 4* 3 / 5* 3 / 6* 0,7 1 1,5 2 2 3 4 4 3 6 8 12 * – pirma ploto norma taikoma šunims, kurie yra išvedami iš jų laikymo įrangos ar patalpos pasivaikščioti ne mažiau kaip 1 kartą per dieną 1 valandai arba ne mažiau kaip 2 kartus per dieną ne trumpesniam kaip 30 min. laikui, antra – kurie nėra išvedami pasivaikščioti.

2.5 Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas

Kodekso 310 straipsnis numato sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais: ,,tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų’’ (10).

12

nedaug ES teisės aktų apsaugančių šių gyvūnų gerovę. Pasaulyje yra sukurta įvairių teisinių aktų, kurie panašios bendraisiais principais, tačiau yra didelių skirtumų dėl minimalių standartų. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje gyvūnų gerovės kodeksas šunims rekomenduoja, kad kiekvienas šuo turėtų turėti galimybę išeiti pasivaikščioti ne mažiau kaip 30 min. per dieną (mažų veislių šunims), laisvę tyrinėti aplinką, neturėtų būti vedžiojamas iš karto po šėrimo ir turėtų būti imamasi visų priemonių išvengti šunų kovų vedžiojimo metu (4). Šioje šalyje keliami specifiniai reikalavimai įstaigoms laikančioms šunis ir kates:

 Minimalaus ploto reikalavimai;

 Pagerinti aptvarai;

 Apšvietimas ir vėdinimas;

 Šėrimas pagal amžiaus grupę;

 Poreikis pasirūpinti gyvūnų kailiu ir nagais;

 Kai laikoma daugiau nei 50 gyvūnų, turi būti įrengta atskira patalpa gyvūnų bendrai apžiūrai ir smulkių chirurginių operacijų atlikimui (4).

Lietuvos Respublikoje VMVT rengtame reglamentavime rekomenduoja šunis išvesti ,,,...pasivaikščioti ne mažiau kaip 1 kartą per dieną 1 valandai arba ne mažiau kaip 2 kartus per dieną ne trumpesniam kaip 30 minučių laikui, antra – kurie nėra išvedami pasivaikščioti‘‘.

Visuomeninės organizacijos Didžiojoje Britanijoje RSPCA (angl. Royal Society for the Prevention of Cruelty to Animals) teigimu, visi gyvūnai turi egzistuoti atlikdami pagrindinius penkis gyvybinius poreikius. : 1. Fiziologinius; 2. Socialinius; 3. Psichologinius; 4. Saugios aplinkos; 5. Elgesio (12).

Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo sukurtos penkios prieglaudose laikomų gyvūnų laisvės, kurios dabar sudaro RSPCA (12) pagrindą ir galioja vertinant gyvūnų gerovę tiek žemės ūkio gyvūnams, tiek prieglaudos gyvūnams (12) (13) (1) (7) (14). Tai:

13

2. Aprūpinimas tinkama aplinka. 3. Sveikatos priežiūros užtikrinimas. 4. Laisvė elgtis natūraliai pagal prigimtį.

5. Apsauga nuo veiksnių, galinčių sąlygoti baimę ir stresą.

Remiantis Jungtinių Valstijų Humaniškosios Draugijos (HSUS) rekomendacijomis dėl gyvūnų laikymo patalpų organizavimo tinkamas gyvūnų paskirstymas taip pat padeda gyvūnams išvengti streso, o tai labai svarbu, palaikant jų sveikatą ir atsparumą ligoms (15). Pirmiausia, kad globos namų gyvūnai ir personalas būtų apsaugoti, būtina atsižvelgti į gyvūnų fizines ir elgesio charakteristikas. Visada reikėtų vadovautis šiomis taisyklėmis ir atskirti:

 Skirtingas gyvūnų rūšis vieną nuo kitos (šunis nuo kačių ir kt.);

 Sergančius gyvūnus nuo sveikų;

 Neseniai pasveikusius arba nesunkiai sergančius gyvūnus nuo sergančių sunkiai, infekcinėmis ligomis;

 Kvėpavimo takų ligomis sergančius gyvūnus nuo susižeidusių, parazitinėmis ar kitomis ne kvėpavimo takų ligomis sergančių gyvūnų;

 Agresyvius gyvūnus nuo kitų;

 Žindančias pateles ir jų jauniklius nuo visų kitų;

 Naujai patekusius gyvūnus nuo atiduodamų gyvūnų.

RSPCA skelbia, kad kuriant prieglaudą pirmiausiai dėmesys turi būti kreipiamas į užkrečiamų ligų plitimą, todėl būtina įrengti atskiras karantino ir sveikų, dovanojamų gyvūnų patalpas (12). Turi būti:

1. Priimamasis (šioje zonoje vyksta didžiausias žmonių srautas); 2. Administracinės patalpos;

3. Medicininės apžiūros, eutanazijų patalpa; 4. Lavonų laikymo patalpa, šaldytuvai; 5. Gyvūnų pašarų paruošimo vieta; 6. Higienos patalpos.

3.

P

atalpos

14

Remiantis RSPCA (12) patirtimi pateikiami minimalūs standartai gyvūnų gerovei užtikrinti:

1. Individualios arba karantino patalpos – kiekvienas šuo turi turėti 2 m2 ploto. Minimali temperatūra turi būti 10o_{C, o aukščiausia – 26 laipsniai. Gyvūnų miegojimo zonoje turi būti}

natūrali ir dirbtinė šviesa, kad bet kuriuo paros metu būtų galima apžiūrėti gyvūnus. Šunys turi turėti minimaliai 2,5 - 3,5 m2

vietos laisvai pabėgioti. Tveriama tvora turi būti ne žemesnė kaip 2 m su nuolydžiu į vidų, kad šunys negalėtų perlipti.

2. Grupinis laikymas - RSPCA (12) teigimu turi atitikti laikymo reikalavimus individualiai. Taip gali būti laikomi tik sveiki, nesužaloti gyvūnai, sutariantys tarpusavyje ir kuriems atlikta kastracija. Grupinis laikymas gali būti tinkamas, su sąlyga, kad yra užtektinai vietos visiems šunims laisvai ir lengvai judėti (16). Kiekvienas šuo turi turėti poilsio ir miegojimo vietą,

pakankamą erdvę žaidimams ir atskirą vietą atlikti fiziologinius poreikius – tuštinis ir šlapintis (3). Kadangi šunys yra socialūs, bendraujantys gyvūnai, kurie nuolat palaiko ryšį su pažįstamais žmonėmis, jie sunkiai pakenčia socialinį atskyrimą. Labai svarbu šunis laikyti poromis arba grupėmis, kuriose kiekvienas individas sukuria atskirus santykius su jį supančiais šunimis ir tokiu būdu išmoksta prisitaikyti pakeisdamas savo elgesį (3).

Kanados veterinarinės medicinos asociacija (16) skelbia grupiniam laikymui taikomas tam tikras saugumo taisykles: patelės neturėtų būti laikomos su patinais; gyvūnai, kurie dominuoja ar rodo agresiją turi būti laikomi atskirai; šuniukai jaunesni nei 4 mėn. amžiaus negali būti laikomi su suaugusiais, atskirai laikomi ir jaunesni nei 1 m. gyvūnai, kuriems įtariama užkrečiamos ligos ar buvo gydomi nuo užkrečiamų ligų, turi būti laikomi karantine tiek kiek nurodo veterinarijos gydytojas.

3.1 Priėmimas ir bendros patalpos

15

reikia imamos skutenos ir įvertinamos pro mikroskopą. Nepasireiškus jokiems klinikiniams požymiams, po 10 d., gyvūnai perkeliami į bendras laikymo patalpas (12).

Europos laboratorinių gyvūnų asociacijos federacija teigia, kad ,,įrenginiai turi būti sukonstruoti taip, kad atitiktų gyvūnų fiziologinius ir etologinius poreikius, turi būti užkirstas kelias į teritoriją pakliūti pašaliniams asmenims ar kitiems gyvūnams, turi būti sukurta aktyvi įrenginių ir statybų priežiūros programa‘‘ (2). Priėmimo metu atliekama gyvūno klinikinė apžiūra: auskultacija, palpacija, ekspres testai, nustatomi ekto ir endo parazitai.

3.2 Laikymo patalpos

Šunų laikymo patalpos turi būti įrengtos taip, kad atitiktų jų fiziologinius ir socialinius poreikius. Kitu atveju pasireiškus stereotipiniam elgesiui, tokiam kaip bėgiojimas ratu, nerimavimas, tūpčiojimas, turi būti keičiamos laikymo sąlygos (3).

Kaip teigia Didžiosios Britanijos mokslų akademija (12) prieglaudoje turi būti:

1) Priėmimo patalpa, kuri turi būti visada švari ir pritaikyta priimti lankytojus ir suteikti gerą įspūdį;

2) Administracinės patalpos, kurios yra pagrindinis prieglaudos valdymo centras, kuriame yra tiesioginis priėjimas prie registratūros ir gyvūnų laikymo patalpos;

3) Medicinos/eutanazijos patalpa, kurioje turi būti gera izoliacija ir karantino patalpa, išvengiant tiesioginio kontakto tarp sveikų ir sergančių gyvūnų. Turi būti atskiras įėjimas iš lauko.

Laikymo patalpose turi būti imamasi visų priemonių užtikrinančių reguliarų kambarių valymą ir higienos standartų laikymąsi. Visi paviršiai turi būti sunkiai susidėvintys ir nesuniokoti gyvūnų, paviršiai nuolat valomi ir dezinfekuojami, grindys turi būti lygios, nelaidžios ir neslidžios, gyvūnų aptvaruose, kuriuose jie gali laisvai judėti, sienos ir grindys turi būti lygiais paviršiais, lengvai valomos, kad gyvūnai negalėtų susižaloti (2). Šunys neturėtų būti priverstinai laikomi lauke visą savo gyvenimą ir visada turėtų turėti galimybę įeiti į vidaus aptvarą, kur galėtų patenkinti savo poreikius (4). Jie negali būti laikomi apgyvendintame žmonių rajone,jeigu jie išleidžiami į lauką (17).

16

naudoti medienos, nes ji apdorojama apsaugos priemonėmis, kurios gali būti toksiškos gyvūnams ir sukelti apsigimimus (16).

Atliktas tyrimas su Vokiečių aviganių veislės šunimis siekiant nustatyti grindų tipo įtaką gyvūnų viršutinių kvėpavimo takų ligų rinito ir laringito etiologijai. Buvo tirta 20 gardų su skirtingais grindų paviršiais: šiaudais, kartono lakštais, medžio drožlėmis, medinėmis lentomis. Katarinis rinitas ir laringitas pasireiškė šunims, kurie buvo laikomi ant betoninių grindų, be jokio pakrato. Ištisus metus naudojami tinkami pakratai garduose visų amžiaus grupių šunims - tai profilaktika nuo viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (18). Autorių teigimu pagrindinės rinito ir laringito priežastys yra šaltis ir prasta higiena.

Sienos turi būti padengtos dažais, kurie būtų plaunami ir valomi, negali būti jokių plyšių ir tarpų (2). Išorės sienos turi būti nelaidžios drėgmei ir atsparios ugniai (16).

Kanalizacija – grindys įrengtos su nuolydžiu į kanalizaciją, kuri turi būti įrengta už gyvūnų laikymo patalpos (2). Kaip teigia Kanados veterinarinės medicinos asociacija, nuolydis turi būti 2,1 cm/m ir nekelti gyvūnams diskomforto (16). Nuotekų anga turi būti ne mažesnė nei 20 cm ir turi būti padengta filtriniu tinkleliu (2). Kita svarbi problema – atvira, bendra kanalizacija, kuri yra lengvas kelias perduoti infekcinių ligų sukėlėjus tokius kaip parvo virusinis enteritas (2).

Turi būti įrengta vėdinimo sistema, kuri užtikrintų šviežio oro kiekį reikalingą laikomiems gyvūnams. Vėdinimo sistema turi būti saugi, nekelti triukšmo ir papildomo skersvėjo, kiekviename kambaryje turi būti 15-20 oro pasikeitimų per val., nors esant mažesniam gyvūnų tankiui gali būti 8-10 kartų (2). Vėdinimui yra siūlomi elektriniai ventiliatoriai (17).

Temperatūra gali svyruoti priklausomai nuo gyvūnų poreikio, tačiau aukštesnė temperatūra turi būti naujagimių, jaunų gyvūnų, neturinčių poplaukio, pooperacinės patalpose. Temperatūra turi būti matuojama kiekvieną dieną ir rašoma žurnale, tiksli temperatūros kontrolė gali būti svarbi siekiant užkirsti kelią metabolizmo bei elgesio pakitimams. Lauke gyvenantiems gyvūnams temperatūros normos nepateikiamos. Taip laikomi gyvūnai, kurie gali prisitaikyti prie natūralios oro temperatūros (2). Kanados veterinarinės medicinos asociacija (16) teigia, kad temperatūra turi būti palaikoma atsižvelgiant į gyvūno būklę, sveikatą, amžių ir individualius poreikius, jaustis komfortiškai.

17

turi būti įrengti langai (2). Prieglaudos infrastruktūra turi būti įrengiama taip, kad būtų kuo daugiau natūralaus apšvietimo (14).

Šunys gali girdėti garsus, kurie yra keturis kartus tylesni, nei gali išgirsti žmogus (4). Šunų garso diapazonas yra daug platesnis, jie gali nustatyti kryptį iš kurios pusės sklinda garsas.

Kaip teigia Davis Koret, sukūręs gyvūnų globos namų medicininę programą, siekiant sumažinti triukšmą, patalpose turi būti mažesnis laikomų šunų skaičius, patalpos įrengtos taip, kad šunys galėtų išeiti netrukdomai į lauką, ar nebūtų kiti šunys nuolat vedžiojami pro kitus šunis, vengti nuolatinio žmonių judėjimo srauto per tankiausiai apgyvendintą vietą (19). Buvo atliktas tyrimas su penkių tipų garso stimuliavimu (žmogaus balsas, muzikos rūšys - klasikinė muzika, sunkusis metalas, populiari muzika ir kontrolė) įtaka 50 šunų įkurtoje gyvūnų prieglaudoje. Šunys buvo veikiami garsų 4 val. per dieną su vienos dienos pertrauka tarp kitos melodijos. Atlikus tyrimą buvo pastebėtas šunų aktyvumas ir vokalizacija stimuliuojant klausą. Leidžiant klasikinę muziką šunys buvo ramiausi, ilgiausią laiką praleido miegodami ar gulėdami, nei veikiant kitiems garsas, o leidžiant trankią muziką šunys buvo neramūs, daugiau lojo ir praleido stovėdami (20) Tad galima teigti, kad norint išlaikyti šunis ramesnėje aplinkoje ir sumažinti aplinkinių garsų dirgiklius, turėtų būti papildoma stimuliacija teigiamas emocijas sukuriančiais garsais.

Didelis ir staigus triukšmas kelia gyvūnams stresą, kuris gali būti traktuojamas gyvūnų gerovės pažeidimu, turi būti tinkamai įrengtos patalpos, kad triukšmas nekenktų gyvūnų klausai (2)(11). Įrengiamos patalpos turi turėti garsą sugeriančias sienas ir lubas (3). Triukšmas gyvūnų prieglaudose yra fizikinis stresą sukeliantis reiškinys, kuris gyvūnams gali sukelti elgesio, fiziologinius ir anatominius pakitimus (21). Jis sukelia kortizolio kiekio padidėjimą, kuris slopina imuninę sistemą, cukraus kiekio sumažėjimą, širdies ir kraujagyslių ligas bei žarnyno sutrikimus, katabolizmą (21). Kaip teigia Cynthia P. Smith (22) šunims, kurie laikomi naujoje aplinkoje ir atskirti nuo visuomenės, reakciją į stresą galima sušvelninti bendravimu su žmonėmis. Kiekvienas šuo su žmogumi bendravo maždaug 45 min. Seilių kortizolio koncentracija buvo išnagrinėta kiekvieno šuns antrą, trečią, ketvirtą ir devintą gyvenimo dienomis globos namuose. Gyvūnų, kurie turėjo kontaktą su žmonėmis, kortizolio kiekis buvo mažesnis tris kartus, nei tų, kurie kontakto neturėjo. Veislė, lytis ir amžius neturėjo įtakos kortizolio koncentracijai tiriant bet kurią dieną (22).

18

taikytas procedūras. Gyvūnus nuolat prižiūri įstaigos vadovas arba atsakingas veterinarijos gydytojas, kuris bent kartą per dieną apžiūri gyvūnus, siekiant išvengti užkrečiamų ligų. Personalas privalo laikytis higienos reikalavimų (2). Nors gyvūnų sveikatos valdymas prieglaudoje kelia sunkumų dėl tankaus šunų kiekio, tačiau tai kelia didelią riziką infekcinių ligų paplitimui, kvėpavimo bei virškinimo trakto infekcijoms ar viduriavimui (23).

4. Parazitinių zoonozių rizika

,,Glaudus žmonių ir jų naminių gyvūnų ryšys, atsižvelgiant į socializaciją, psichinę būseną ir fizinę geroę - teikia naudą‘‘ (24). Tačiau nepaisant naminių gyvūnų naudos galima ir rizika sveikatai, kai šunų įdrėskimų ar įkandimų metu žmogus gali būti užkrėstas Toxacara canis, kuri turi oralinį – fekalinį perdavimo ciklą (24) (25). Žmogus užsikrečia nurijęs lervų, kurios patenka ant sužalotų žmogaus kūno vietų (24).

Kitas labai svarbus rizikos faktorius - helmintai, kuriais gali užsikrėsti žmogus, tai parazitinės zoonozės, perduodamos šunų žmogui: Toxocara canis, Ancylostoma caninum, Giardia,

Cryptosporidium, Echinococcus, Dipylidium caninum, o neseniai nustatyta, kad ir Uncinaria spp. gali

sukelti infekciją žmogui (26) (27) (28). Milijonas žmonių pasaulyje užsikrečia helmintais nuo šunų (29). ,,Siekiant sumažinti riziką žmonių užsikrėtimui Toxacara canis labai svarbu spręsti šių parazitų biologiją ir epidemiologiją bei rizikos veiksnius‘‘ (24).

Čekijoje buvo atliktas tyrimas dvejose gyvūnų prieglaudose, kurio metu buvo tiriamas išmatos ir stebimas užsikrėtimas helmintais ir pirmuonimis. Nustatyta, kad didžiausias užsikrėtimas ir dažniausiai aptinkama buvo Toxacara canis kaiušinėliai, Cystoisospora ir Giardia cistos (26). Taip pat JAV buvo tirta šunų išmatos iš skirtingų laikymo vietų ir pastebėta, kad šunys iš prieglaudų itin gausiai užsikrėtę

Toxacara canis ir Ancylostoma spp (27). Šie parazitai dažnai sukelia tam tikrus negalavimus ir

klinikinius požymius tokius kaip viduriavimas, vėmimas, kosėjimas.

19

parazitų paplitimas buvo 17,6 proc., Toxacara canis buvo dažniausiai aptinkamas parazitas - pas 6,2 proc. šunų (26).

Visi atvykstantys šunys į gyvūnų prieglaudą turi būti dehelmintizuojami, nes net ir sveikai atrodantys šunys gali turėtų helmintų ir platinti kiaušinėlius. Toxacara canis į aplinką išskiriamas su išmatomis todėl labai svarbu laikytis higienos ir švaros (24) (31). Prevencijai prieš helmintų plitimą ir aplinkos užkrėtimą būtina valyti ir tvarkyti aplinką, surinkti gyvūnų išmatas, kontroliuoti šunų tuštinimosi vietas ir šviesti visuomenę (24).

5. Socializacija

Pagal statistiką į JAV gyvūnų globos namus iš gatvės kasmet patenka apie milijoną šunų. Norint išsiaiškinti priežastis rengiama apklausa ir vedami statistiniai duomenys apie šunų elgesį ir socialius ryšius su žmonėmis (32).

Iki šiol, didžiosiose pasaulio šalyse kasmet gyvūnų prieglaudose gyvūnai užmigdomi nepagrįstai. Duomenys skelbiama, kad 50 – 70 proc. šunų prieglaudose užmigdoma dėl netinkamo elgesio, tačiau remiantis naujais tyrimais prieglaudos vis labiau atpažįsta gyvūnų ir žmonių tarpusavio santykius, kurie gali turėti įtakos gyvūno gražinimui atgal į prieglaudą (33).

Pagrindinės netinkamos šunų elgesio priežastys yra šios: atsiradusi agresija žmogui, agresija kitiems gyvūnams, nuolatinis pabėgimas, nepaklusnumas, namų dergimas ir nuolatinis lojimas. Todėl prieglaudos personalas turi būti atsakingai įvertinęs gyvūnų elgesį prieglaudoje ir remiantis tokiomis žiniomis surasti šuniui naujus namus. Tačiau elgesio vertinimo testai negali tiksliai nustatyti šuns būklės, atsižvelgiant į tai, kad stresas patiriamas ir pakeistus šuniui aplinką t. y. atvykus į naujus namus, elgesys iškart pakinta. Svarbiausias dalykas vertinant šuns psichinę būklę ir elgesį - tai informacija apie gyvūną iki jo atvykimo į prieglaudą (34).

20

6. Vakcinacija

Vakcinacija - pagrindinė dalis profilaktinės medicinos programos kiekvienoje prieglaudoje. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvoje privalomas skiepas nuo pasiutligės siekiant kontroliuoti šios ligos, zoonozės, pasireiškimą.

Kaip skelbia Cornelio veterinarijos universitete (JAV) labai svarbu užtikrinti tinkamą vakcinų laikymo temperatūrą. Vakcinos turi būti laikomos šaldytuve, 2-7 C temperatūroje ir būti nepažeistos pakuotės. Universitetas pateikia vakcinacijos protokolą, kuris naudojamas gyvūnų globos namuose. Šuniukai ir šunys turi būti nedelsiant apžiūrimi ir nesant jokių klinikinių požymių, skiepijami. Pirma vakcinacija atliekama esant 4 sav. amžiaus šuniukui, gyva liofilizuota ir inaktyvuota skysta vakcina ,,BIOCAN PUPPY“. Nuo 3 mėn. amžiaus ir vyresni šunys skiepijami ,,BIOCAN DHPPi+LR‘‘ kompleksine vakcina, kurią sudaro gyva vakcina nuo šunų maro (CDV), infekcinio hepatito (CAV-1), infekcinio laringotracheito (CAV-2), parvovirozės (CPV-2), paragripo (CPIV-2) ir inaktyvuota vakcina nuo šunų leptospirozės ir pasiutligės.

21

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tyrimas buvo atliktas vienuose iš Vilniaus miesto benamių gyvūnų globos namų, siekiant įvertinti gyvūnų gerovę ir sveikatingumą. Visas tyrimas truko liepos – lapkričio mėnesiais ir buvo įvertinta 115-os šunų būklė.

Pirmiausia buvo įvertintos įrengtos laikymo sąlygos, patalpų suskirstymas, narvai ir gyvūnų grupavimas. Patikrinimas buvo vykdomas remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu „Veterinarijos reikalavimai gyvūnų globėjams ir gyvūnų globos namams‘ (37), prieglaudos veterinarijos gydytojų asociacijos rekomenduojamais standartais (14) ir Didžiosios Britanijos mokslų akademijos prieš žiaurų elgesį su gyvūnais (angl. Royal Society for the Prevention of

Cruelty to Animals) (12) teikiamais reikalavimais. Buvo sudaryta patikros/apžiūros pavyzdinė lentelė

(1 lentelė), norimiems kriterijams patikrinti ir įvertinti pagal pateiktų institucijų reikalavimus. Ją užpildžius buvo pateikti rezultatai.

1 lentelė. Prieglaudos patikrinimo kriterijų lentelė

Atitinka Neatitinka Netikrinta Pastabos Patalpų paskirstymas, zonos

Gyvūnų laikymo būdas Grindys Kanalizacija Ventiliacija Temperatūra Apšvietimas Triukšmas

22

išanalizuoti ar grupinis šunų laikymas gyvūnų prieglaudoje vykdomas pagal standartus ir rekomendacijas užtikrinančias gyvūnų gerovę grupėje (12) (9) (19).

Liepos – lapkričio mėnesiais, kiekvieno mėn. pirmomis dienomis lauko/vidaus termometru (Ningbo kairuida import and export co., LTD“ Kinija) buvo matuojama temperatūra karantino patalpoje, patalpoje, kur šunys laikomi individualiai ir patalpoje, kurioje gyvūnai laikomi grupėmis.

Kiekvienam atvykusiam į globos namus gyvūnui buvo atliktas klinikinis tyrimas (38).  Audiovizualinė apžiūra;

 Palpacija;  Auskultacija;  Perkusija;

 Tuo pačiu metu atliekant perkusiją ir auskultaciją;  Taktilinė perkusija;

Priimamajame kiekvienas šuo buvo apžiūrimas individualiai. Apžiūra pradedama nuo galvos, apžiūrimos gleivinės pakėlus viršutinę lūpą ir akies gleivines, patikrinami dantys, pagal kuriuos nustatomas preliminarus šuns amžius, apžiūrimas kailis ir esant reikalui imamos odos skutenos, siekiant nustatyti išorinius parazitus (blusas, uteles, plaukagraužius ir kt.). Blusos gyvūno kailyje buvo įžvalgomos praskyrus šuns kailį dažniausiai pauodegio srityje. Aptiktos blusų išmatos, kurios panašios į juodą purvą, diferencijavimui buvo uždedamos ant balto popieriaus lapo ir sušlapinus vandeniu, nusidažo rausvai. Aptikus neatpažintų kailio parazitų, ant objektinio stiklelio buvo uždedama plaukų skutenos, užlašinama aliejinės imersijos (cont. Benzyl benzoate) ir mikroskopuojama pro šviesinį mikroskopą Delta Optical (,,Genetic pro‘‘). Aptikus kailio parazitų panaudoti vaistiniai preparatai (pvz..: Fypryst, Stronghold ir kt.) siekiant užkirsti kelią jų plitimui ir aplinkos bei kitų gyvūnų užkrėtimui.

23

Buvo atlikti koprologiniai tyrimai, norint nustatyti užsikrėtimą Toxocara canis endo parazitais. Laboratorinis išmatų tyrimas 115 šunų buvo atliktas flotacijos metodu (41) kadangi tai greičiausias ir lengviausiai prieinamas metodas esant dideliam gyvūnų kiekiui. Tyrimas buvo atliekamas pirmą gyvūno patekimo į prieglaudą dieną. Šunų išmatų mėginiai buvo renkami į specialius vienkartinius indelius ir žymimi numeriais. Kaprologinis tyrimas buvo atliktas X veterinarijos klinikoje naudojant flotacinį natrio chlorido tirpalą. Paimta 3 g išmatų, kurios sumaišomos su 50 ml natrio chlorido tirpalu, iškošiama per binto gabalėlį ir paliekama 30 min nusistovėti. Kadangi Toxocara canis kiaušinėliai iškyla į viršų, paimtas dengiamasis stikliukas priglaudžiamas prie pat paviršiaus ir nenukritus pirmam lašui, dengiamasis stikliukas dedamas ant objektinio stiklelio ir mikroskopuojama šviesiniu mikroskopu. Šunys buvo suskirstyti pagal amžių į keturias grupes nuo 1-5 mėn., 6-12 mėn., 1-8 metų ir daugiau nei 8 metų amžiaus.

Prieglaudoje kiekvienam naujai atvykusiam šuniui parenkama tinkama laikymo vieta, atsižvelgiant į jo emocinę būklę. Stebima ir analizuojama šunų elgsena ir atliekami socializacijos pratimai.

Tiriamojo prieglaudoje reguliariai atvyksta šunų dresuotoja iš Urban Dog (Lietuva)dresūros mokyklos, kuri vykdo dresūros užsiėmimus elgesio korekcijai atlikti. Jų metu buvo atliktas trumpas socializacijos testas pasirinkus tris svarbiausius kriterijus, kurie labiausiai trukdo šunims rasti naujus šeimininkus. Buvo pasirinkta 10 šunų, kurių amžiaus vidurkis 3,5 metų ir jau išlaikė dresūros pradmenis, t. y. moka pagrindines komandas: sėdėti, gulėti, šalia. Kita kontrolinė grupė šunų, kurie nelankė dresūros užsiėmimų, bet visiškai pripažįsta jį prižiūrintį savanorį. Amžiaus vidurkis 4 metai. Remiantis Lietuvos kinologijos draugijos paskelbtais testo pratimais, buvo vykdoma taip:

1. Šuns reakcija į kitus eismo dalyvius. A ir B šunų grupės atskirai buvo vedamos šaligatviu prie važiuojamosios dalies. Stebimos šunų reakcijos į einančius žmones ir šalia važiuojančias mašinas. Kitas stebimas aspektas – pravažiuojantis dviratininkas. Vertinimo rezultatai sužymėti trejais vertinimo apibūdinimais: stipriai reaguoja, reaguoja, nereaguoja;

2. Šuns reakcija į erzinančius ir gąsdinančius garsus. Šunims esant ramybės būsenoje ar pasodintiems šalia prieglaudos savininko ratu, viduryje esanti žmonių grupelė pradeda garsiai klykti, rėkti, džiaugtis ir šalia girdimas automobilio signalas. Fiksuojami kiekvieno šuns elgesio sutrikimai. Rezultatai užrašomi trimis apibūdinimais: panikuoja, suklūsta, nereaguoja;

24

prisileidžia žmogų. Vėliau grįžus savanoriui po pusvalandžio prie kiekvieno šuns prieina nepažįstamas vyras. Fiksuojamas šuns elgesys. Šunų palikimo su svetimu žmogumi rezultatai apibūdinami: atkakliai bando atsitraukti nuo žmogaus, stovi ramiai, bet nesiartina prie žmogaus, uostinėja žmogų ir vizgina uodegą; Šunų reakcija į vyrus fiksuojama šuns būklės apibūdinimu: agresyviai atsitraukia ir loja, vengia kontakto ir traukiasi, leidžiasi paliečiami, bet uodega paburkta, vizgina uodegą ir šokinėja;

25

3. Tyrimo rezultatai

Susipažinus su prieglaudos vykdoma tvarka ir dokumentacija, galima daryti išvadas, kad personalas itin daug dėmesio ir pastangų skiria šunų naujų namų paieškai, atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus.

Prieglaudoje vadovaujamasi Didžiosios Britanijos mokslų akademijos prieš žiaurų elgesį su gyvūnais asociacijos pateikta schema (1 pav.):

1 pav. RSPCA pateikta schema šunų atidavimui.

Gyvūnų priėmimas Gyvūnų vetinimas:  Veterinarinis patikrinimas ir vakcinacijos;  Elgesio įvertinimas; Gyvūnų atsiėmimas Gyvūnai netinkami atidavimui Gyvūnai tinkantys atidavimui Gražinti šeimininkams Eutanazuoti Naujo būsimo šeimininko atvykimas į prieglaudą ir gyvūno išsirinkimas

Naujo gyvūno savininko įvertinimas

Apklausa ir namų patikrinimas

Potencialus būsimas šeimininkas apgalvojo, kad šiuo metu neturi tinkamų sąlygų įsigyti gyvūną

Gyvūnų kastracija Šeimininkas pasiima

26

3.1 Šunų laikymo sąlygos

3.1.1 Patalpos

Tiriamoje gyvūnų prieglaudoje patikrinus ir įvertinus patalpų išdėstymo planus ir zonas nustatyta, kad prieglaudoje yra šios zonos: administracinės patalpos, kuriose tvarkomi prieglaudos buhalteriniai ir registracijos dokumentai ir kuri turi tiesioginį praėjimą į gyvūnų laikymo zoną, karantino ir gyvūnų apžiūros kambarys, kuris turi atskirą įėjimą iš lauko, gyvūnai laikomi individualiai taip, kad neturėtų tarpusavyje kontakto.

Prieglaudoje šunys laikomi dvejose patalpose: vienoje 100 m2

patalpoje šunys laikomi voljeruose ir narvuose, o kitoje – 72 m2 patalpoje naudojamas grupinis gyvūnų laikymas.

Didesnėje patalpoje įrengti išmūryti voljerai išklijuoti plytelėmis, kurių dydis atitinka rekomenduojamas laikymo normas, tai 3 metų ilgio ir 1 metro pločio voljerai mažo ar vidutinio ūgio šunims. Varteliai sukonstruoti iš metalinio tinklo, kurį laiko medinis rėmas (2 pav.) Visi šunys netrukdomai gali matyti aplinką ir juos prižiūrinčius asmenis, išskyrus vieni kitus. Dideli ir stambūs šunys gyvena 10 m2 _{ploto trijuose voljeruose, kurių grindys išklotos plytelėmis, tvirtos metalinės}

27 2 pav. Didesnėje patalpoje įrengti išmūryti voljerai išklijuoti plytelėmis (aut. Simona Sakalauskaitė)

3 pav. Dideli ir stambūs šunys gyvena 10 m 2 ploto trijuose voljeruose (aut. Simona Sakalauskaitė)

28

vidurkis 4 ir 3 metai, o trečiame apgyvendinti vyresnio nei 8 metų amžiaus šunys), tik atlikus kastraciją ir gyvūnams esant visiškai sveikiems (12) (16). Kol šuo pripranta prie aplinkos ir kitų šunų, jis laikomas metaliniame narve (91x61x69 cm arba 107x71x79 cm išmatavimų) taip, kad prie jo galėtų prieiti kiti šunys. Po 2-3 dienų tvarkymosi metu šuo išleidžiamas iš narvo susipažinti su aplinka ir vėl uždaromas. Kai šunų grupuotė priima naujoką į būrį, jo neuostinėja intensyviai, nekandžioja ir kitaip neveja į šalį, naujokas paliekamas gyventi laisvai.

Tiriamos prieglaudos grindys visur išbetonuotos ir išklotos plytelėmis, kad būtų lengviau plauti ir dezinfekuoti. Gyvūnų prieglaudoje įrengtos keturios vėdinimo sistemos (4 pav.) trijuose kambariuose, kur gyvūnai laikomi grupėmis ir karantino zonoje. Didžiojoje patalpoje vėdinimo sistemos nėra, atidaromos tik išėjimo durys ir vienas langas.

29

Visose patalpose įrengtas dirbtinis ir natūralus apšvietimas. Kiekvienoje patalpoje pakabintas pakankamas kiekis lempų (didžiojoje 100 m2 patalpoje įrengta 8 šviestuvai, kuriuose įsukamos po 2 lemputes, o mažojoje 72 m2

pakabinti 6 tokie patys šviestuvai), kad bet kuriuo paros metu būtų galima šunis apžiūrėti ar suteikti reikiamą pagalbą, o dienos metu visose patalpose yra po daugiau nei vieną langą, kurio šviesos užtenka patalpoms apšviesti (5,6 pav.).

5 pav. Šunų didžiojoje patalpoje įrengti langai (aut. Simona Sakalauskaitė)

30

Liepos – lapkričio mėn., kiekvieno mėnesio pirmomis dienomis išmatuotos temperatūros karantino patalpoje, patalpoje, kur laikomi šunys individualiai (patalpa A) ir patalpoje, kurioje gyvūnai laikomi grupėmis (patalpa B) svyravimas pateiktas 7 paveiksle.

7 pav. Temperatūrų kitimas liepos – lapkričio mėn.

Galima teigti, kad žemiausia temperatūra visą tiriamą laiką išliko patalpoje, kurios plotas yra didžiausias ir kurioje gyvūnai gyvena individualiai. Vidutiniška temperatūra karantine yra 21,6oC, patalpoje A – 17,6oC, o patalpoje B – 20,4oC, tad nustatyta, kad aukščiausia temperatūra visą laikotarpį buvo karantino patalpose.

3.2 Šunų užsikrėtimas Toxacara canis

Remiantis prieglaudos tvarka ir reikalavimais, atvykus naujam gyvūnui į prieglaudą atliktos profilaktinės procedūros – dehelmintizacija ir vakcinacija. Siekiant išsiaiškinti ir įrodyti, kad dehelmintizacija tikslinga kiekvienam atvykusiam gyvūnui buvo atliktas kaprologinis tyrimas 54-iems 1-5 mėn. amžiaus šuniukams, kurie tyrimo laikotarpiu sudarė didžiąją dalį tiriamų šunų kiekio. Šuniukų, užsikrėtusių Toxacara canis, skaičius pateiktas 8 paveiksle.

0 5 10 15 20 25 30

liepa rugpjūtis rugsėjis spalis lapkritis

31 8 pav. 1-5 mėn. šuniukų užsikrėtimas Toxacara canis

Remiantis gautais rezultatais galima teigti, kad šuniukų vada, kurią sudaro daugiau nei vienas šuniukas, yra visada visa užsikrėtusi arba neužsikrėtusi helmintais. Užsikrėtimas Toxacara canis procentais, pateiktas 9 paveiksle.

9 pav. 1-5 mėn. šuniukų užsikrėtimas Toxacara canis proc.

0 2 4 6 8 10 12 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 Šu nų sk ai či us, vnt

Šunų vadų skaičius

teigiama 78% neigiama

22% teigiama

32

Kita tiriama šunų grupė yra šunys, kurių amžius yra nuo 6 - 12 mėnesių. Šioje grupėje buvo ištirta 20-ies šunų išmatos iš kurių 13 mėginių buvo teigiami, t.y. mėginiuose buvo rasta Toxacara canis kaiušinėlių. Kituose 7-iuose išmatų mėginiuose helmintų neaptikta, rezultatai pateikti 10 paveiksle.

10 pav. 6-12 mėn. amžiaus šunų užsikrėtimas Toxacara canis

11 pav. 6-12 mėn. amžiaus šunų užsikrėtimas Toxacara canis proc.

33

Ištyrus šunis, kurie priklauso 6 - 12 mėn. amžiaus grupei nustatyta, kad didžioji dalis šunų užsikrėtę helmintais (11 pav.).

Trečios šunų, kurių amžius 1-8 metai, grupės rezultatai pateikti 12 paveiksle. Šios grupės rezultatai skiriasi nuo 1 - 5 mėn. ir 6 - 12 mėn. amžiaus šunų tuo, kad gauti priešingi rezultatai, nes užsikrėtusių šunų šioje grupėje yra mažiau nei neužsikrėtusių Toxacara canis helmintais. Procentinis šunų užsikrėtimas helmintais pavaizduotas 13 paveiksle.

Apibendrinant galima teigti, kad jaunesnio amžiaus šunys Toxacara canis helmintų savo žarnyne turi nuo gimimo iš kalės organizmo, o vyresnio amžiaus šunys (1-8 m.) dažniau patenka iš namų aplinkos, tad daroma prielaida, kad šeimininkai buvo sudavę vaistų nuo helmintų. Tad užsikrėtimo tikimybė tarp beglobių gyvūnų, kurie atvyksta tiesiai iš gatvės, yra pakankama prielaida, kad prieglaudoje būtų dehelmintizuojami visi atvykę šunys.

12 pav. 1-8 metų amžiaus šunų užsikrėtimas Toxacara canis

34 13 pav. 1-8 metų amžiaus šunų užsikrėtimas Toxacara canis proc.

Neigiama 61% Teigiama

39% Neigiama

35

3.3 Šunų klinikinio tyrimo rezultatai

3.3.1.Auskultacija

Kiekvienam į prieglaudą atvykusiam šuniui buvo atliekama pirminė bendra apžiūra iš kurios pagal prioritetus svarbiausia buvo įvertintas šunų širdies dažnis tik atvykus gyvūnui ir po 3 dienų, kai šuo apsiprato savo gyvenamojoje aplinkoje ir priprato prie jį prižiūrinčio personalo. Auskultacija buvo atlikta 20-čiai šunų pasirinkus vidutinio ūgio, panašaus sudėjimo ir vidutinio amžiaus mišrūnus šunis, kurių amžiaus vidurkis buvo 4 metai. Rezultatai pateikti ir palyginti diagramoje (14 pav.). Galime teigti, kad šunų širdies ritmas pirmą dieną atvykus į prieglaudą buvo didesnis nei po 3 dienų, kai šuo adaptavosi savo aplinkoje. Pirmą dieną šunų širdies dažnio vidurkis buvo 184,1 k/min., o trečia dieną – 173,2 k/min. Iš tirtų 20-ties šunų 4 šunims (20 proc.) širdies dažnis nepakito, tad galima daryti prielaidą, kad jie patekę į prieglaudą jautėsi gerai ir nepatyrė jokio streso sprendžiant pagal jų guvų elgesį.

14 pav. Šunų širdies dažnis 1 dieną ir po 3 dienų

36 15 pav. Šunų širdies dažnis proc. per 3 dienų laikotarpį

3.3.2 Kailio parazitai

Apžiūrėjus šunis ir įvertinus 115 šunų kailio skutenas, gauti rezultatai pateikti 16 paveiksle. .

16 pav. Šunų užsikrėtimas išoriniais kailio parazitais

Pakito 80% Nepakito 20% Pakito Nepakito 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Blusos Kiti parazitai Poodinės

37 17 pav. Šunų užsikrėtimo išoriniais kailio parazitais proc.

Blusomis buvo užsikrėtę net 70 proc. šunų (81 šuo), poodinėmis erkutėmis, sergantys niežais buvo 3 proc. (3 šunys), kitais parazitais tokiais kaip utėlės ar plaukagraužiai buvo užsikrėtę 8 proc. šunų (9 šunys). Neužsikrėtę šunys sudaro 19 proc. visų tirtų šunų (iš 115 šunų, pas 22 neaptikta jokių kailio parazitų). Visi sveiki 22 šunys buvo patekę į prieglaudą iš namų aplinkos.

Esant tokiai didelei tikimybei užsikrėsti blusomis, visiems patekusiems šunims buvo naudojami preparatai nuo blusų, kurie veikia ir nuo utėlių ir plaukagraužių. Tirtoje prieglaudoje naudojamas ,,Fypryst‘‘ lašinamas tirpalas išorės parazitų invazijos likvidavimui bei prevencijai.

3.3 Socializacija

38

18 pav. A grupės šunų reakcija į einančius žmones, važiuojančias mašinas ir dviratininką.

Įvertinus 10 šunų iš A grupės, kurie jau lankė dresūros užsiėmimus gauti rezultatai rodo, kad pusė šunų visai nereagavo į dirgiklius ir buvo sutelkę dėmesį į savanorį, o kita pusė dairėsi į objektus, šiek tiek traukėsi nuo važiuojamosios dalies.

Įvertinus B šunų grupę, kurioje šunys visai nesocializuoti ir nemoka pagrindinių komandų. Gauti rezultatai pavaizduoti 19 paveiksle.

19 pav. B grupės šunų reakcija į einančius žmones, važiuojančias mašinas ir dviratininkus.

0 1 2 3 4 5 6

Stipriai reaguoja Reaguoja Nereaguoja

0 1 2 3 4 5 6 7 8

39

Atlikus pratimus su erzinančiais ir gąsdinančiais garsais, gauti rezultatai rodo, kad A grupės šunys visiškai nepanikuoja išgirdę triukšmą, didžioji dalis šunų susidomi, kas vyksta ir kita dalis šunų visiškai nereaguoja į skleidžiamus garsus (20 pav.) Priešingi rezultatai gauti su B grupės šunimis, kurių didžioji dalis supanikavo išgirdus erzinančius garsus (21 pav.)

20 pav. A grupės šunų reakciją į erzinančius ir gąsdinančius garsus.

21 pav. B grupės šunų reakcija į erzinančius ir gąsdinančius garsus.

Atlikus paskutinį testo pratimą, kuriuo buvo norima išsiaiškinti šunų reakciją juos palikus su svetimu žmogumi, rezultatai palyginti 22 paveiksle. Akivaizdžiai matoma, kad B grupės šunys, kurie yra

0 1 2 3 4 5 6 7

Panikuoja Suklūsta Nereaguoja

0 1 2 3 4 5 6

40

nesocializuoti traukėsi nuo svetimo žmogaus, tuo tarpu A grupės šunys drąsiai ėjo prie žmogaus ir jį uostinėjo, ko visai nedarė šunys iš B grupės.

22 pav. A ir B grupės šunų elgesio palyginimas į palikimą su svetimu žmogumi.

Paskutinio pratimo, reakcijos į vyrus, rezultatai palyginti 23 paveiksle. Akivaizdžiai B grupės šunys nepripažįsta kontakto su vyrais ir į juos reaguoja agresyviai, šiepia dantis, tuo tarpu A grupės šunys daugelis džiaugiasi kontaktu su vyrais ir kviečia juos žaisti.

23 pav. A ir B grupės šunų reakcija į vyrus.

0 1 2 3 4 5 6 7 8

Atsitraukia Stovi ramiai Uostinėja

41

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Gerai suprojektuota prieglaudos infrastruktūra leidžia tinkamai vykdyti misiją globos organizacijoje, užtikrinant apsaugą nuo infekcinių ligų, elgesio nuokrypių, užtikrina gerą gyvūnų bei personalo sveikatą (19).

Gera ventiliacija užtikrina gerą oro kokybę ir sumažina antrinių kvėpavimų takų infekcijų (19). Tiriamoje prieglaudoje ventiliacija nebuvo įrengta vienoje iš didžiausių šunų laikymo patalpų, tad turi būti imtasi priemonių, kad išvengti infekcinių ligų. Karantino patalpose ventiliavimo sistema privalo būti įrengta (37).

Tiriamoje prieglaudoje gyvūnų patalpose palaikoma vidutinė temperatūra visose patalpose atitinka Veterinarijos reikalavimus gyvūnų globėjams ir globos namams pagal 2 priede pateiktas rekomenduojamas normas (37), kurios šunims turi būti 15-21 °C.

42

laikomi tinkamo ploto voljeruose, turi priėjimą prie šviežio vandens, kiekvienas turi vietą poilsiui. Šunys suskirstyti pagal amžių į grupes, kuriose gyvena draugiški ir kastruoti šunys.

Buvo atliktas tyrimas Ulster draugijos prevencijai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, kurio metu priglausti 120 šunų buvo tiriami 4 val. laikotarpyje. Šunų laikymas narve, vokalizacija ir aktyvumas buvo tiriamas atsižvelgiant į padidintą žmonių socialinį bendravimą, perkeliant šunų guolius į narvo priekį ar laikinai pašalinus žaislus iš šunų narvo. Rezultate, po socialinio skatinimo, šunys daugiau laiko praleido aptvaro priekyje, ilgesnį laiką stovėjo ir šiek tiek daugiau lojo (39).

43

Išvados

1. Įvertinus ir išanalizavus tiriamoje prieglaudoje laikomų šunų laikymo sąlygas, galima teigti, kad globos namai atitinka šunų laikymo rekomenduojamus reikalavimus, kurie užtikrina taip laikomų šunų tinkamą elgesį, fiziologinius poreikius, apsaugo šunis nuo tiesioginio kontakto ir taip išvengiama infekcinių ligų protrūkio.

2. Atlikus kaprologinius išmatų tyrimus, bendrą gyvūnų klinikinę apžiūrą (auskultaciją) ir išanalizavus labiausiai paplitusių ekto parazitų buvimą šunų kailyje, buvo nustatyta, kad labiausiai riziką kelianti nuo 1 mėn. iki 1 metų amžiaus šunų grupė, kurioje šunys labiausiai yra užsikrėtę Toxocara canis. Vyresnio amžiaus šunų, nuo 1-8 metų amžiaus užsikrėtimas mažesnis, o virš 8 metų amžiaus šunų - labai retas.

3. Kiekvienas atvykęs naujas šuo turi būti dehelmintizuojamas pasirinktomis vaistinėmis priemonėmis, norint išvengti personalo bei naujo šeimininko užkrėtimo. Kita svarbi profilaktikos priemonė – antiparazitiniai vaistai nuo ekto parazitų, nes remiantis rezultatais į prieglaudą patenka šunys užsikrėtę blusomis, kurios platina infekcines ligas tarp kitų prieglaudos šunų. Šios priemonės turėtų būti privalomos prieglaudos prevencijos priemonės prieš ligų protrūkius globos namuose;

4. Atlikus prieglaudoje socializacijos testą ir įvertinus rezultatus galima teigti, kad labai svarbu socialinis dėmesys kiekvienam atvykusiam šuniui. Tik tokiu būdu galima pasiekti sėkmingo gyvūno padovanojimo, užtikrinti saugią aplinką tiek pačiam šuniui, tiek aplink jį esantiems žmonėms ir atsakyti už jo veiksmus pakliuvus į naują namų aplinką;

44

Literatūros sąrašas

1. Korte SM,Olivier B,Koolhaas JM. A new animal welfare concept based on allostasis. PHYSIOLOGY & BEHAVIOR. 2007 November: p. 422–428.

2. Forbes D,Blom CH,Kostomitsopoulos N,Moore G,Perretta G. Federation of European Laboratory Animal Science Associations, Euroguide. London:; 2007.

3. Research Animals Department, RSPCA. Dogs: good practice for housing and are. 3rd edition - April 2011.

4. Morton DB,Anderson D ect. Refining dog husbandry and care Prescott DMJ, editor.; 2004. 5. Sunstein C. R., Nussbaum. Animal rights: current debates and new directions. ; 2004.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Valstybės žinios; 1992 m. lapkričio 2 d. Interneto prieiga http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm [žiūrėta 2015-11-20]

7. Lithuanian Presidency of the council of the European Union 2013. Naujas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas Kristina Stakytė ISMW, editor.; 2013.

8. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. , Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba; 2012.Interneto prieiga

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=435692 [žiūrėta 2015-11-20]

9. VMVT. Veterinarijos reikalavimai gyvūnų globėjams ir globos namams. ; 2004. Interneto prieiga https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=a7b89e10eaf811e3bb22becb572235f5 [žiūrėta 2015-11-19]

10. Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas. 2000m. rugsėjo 26 d. Nr VIII-1968 .Interneto prieiga http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?Condition1=111555&Condition2= [Žiūrėta 2015-11-20]

11. Cynthia P. Smith MS. Information Resources on the Care and Welfare of Dogs; 2008. 12. Guidelines for the design and management of animal shelters(RSPCA)..

13. Farm Animal Welfare in Great Britain: Past, Present and Future London: Farm Animal Welfare Council in the UK; 2009.

45

care in Animal shelter. 2010.

15. The Humany Society of the United States. ; 2015.

16. Canadian Veterinary Medical Association. A Code of Practice for Canadian Kennel Operations. 2007 May. First Edition: 1994, Second Edition: 2007

17. Regulation and control of dogs in missouri municipalities. 2004 April.

18. UZUNOVA KI &KOLEVA KA. IMPORTANCE OF MICROCLIMATE, FLOOR TYPE AND FLOOR BEDDING FOR THE INCIDENCE OF CATARRHAL RHINITIS AND LARYNGITIS IN DOGS. (2005), 8, No 2, 135139

19. Davis Koret Shelter Medicine Program Interneto prieiga: http://www.sheltermedicine.com/ [žiūrėta 2016-01-09]

20. Wells DL; Graham L; Hepper PG The influence of auditory stimulation on the behaviour of dogs housed in a rescue shelter. Volume 11, Number 4, November 2002 , pp. 385-393(9).

21. Coppola CL ,Enns RM &Grandin T. Noise in the Animal Shelter Environment: Building Design and the Effects of Daily Noise Exposure..

22. Coppola CL,Grandin T, and Enns RM. Human interaction and cortisol: can human contact reduce stress for shelter dogs?; 87 (2006) 537 – 541.

23. Sokolow SH,Rand C,Marks SL,Drazenovich NL,Kather EJ, Foley JE Epidemiologic evaluation of diarrhea in dogs in an animal shelter. AJVR, Vol 66, No. 6, June 2005.

24. Overgaauw PAM,Knapen F. Veterinary and public health aspects of Toxocara spp. Veterinary Parasitology. 2013) 398– 403.

25. Roddie G,Stafford P,Holland C, Wolfe A. Contamination of dog hair with eggs of Toxocara canis. Veterinary Parasitology. 152 (2008) 85–93.

26. Dubna S,Langrova I, Na´pravnı´k I ,Jankovska I ,Vadlejch J ,Peka S ,Fechtner J. The prevalence of intestinal parasites in dogs from Prague, rural areas, and shelters of the Czech Republic. 2007 Apr 10;145(1-2):120-8

27. I Robertson ID,Irwin PJ,Lymbery AJ,Thompson RCA. The role of companion animals in the emergence of parasitic zoonoses. 2000 May: p. 1369 - 1377. 30 (2000)

46

29. Alvarado-Esquivel C,Romero-Salas D,Aguilar-Domínguez M,Cruz-Romero A,Ibarra-Priego N,Pérez-de-León AA. Epidemiological assessment of intestinal parasitic infections in dogs at animal shelter in Veracruz,Mexico. Asian Pacific Journal of Tropical Biomedicine. 2015; 5(1): 34-39

30. Claerebout E,Casaert S,Dalemans AC,De Wilde N,Levecke B,Vercruyss J,Geurden T. Giardia and other intestinal parasites in different dog populations in Northern Belgium. 161 (2009) 41–46 31. Despommier D. Toxocariasis: Clinical Aspects, Epidemiology, Medical Ecology, and Molecular

Aspects. ; 2003.

32. Mondelli F ,Prato Previde E ,Verga M , Levi D ,Magistrelli S & Valsecchi P. The Bond That Never Developed: Adoption and Relinquishment of Dogs in a Rescue Shelter. JOURNAL OF APPLIED ANIMAL WELFARE SCIENCE. 2004, 7(4), 253–266.

33. Salman MD ,New JG,Scarlett JM ,Kass PH Ruch-Gallie R & Hetts S. Human and Animal Factors Related to Relinquishment of Dogs and Cats in 12 Selected Animal Shelters in the United States. Journal of Applied Animal Welfare Science. 1998, 1(3), 207-226.

34. Segurson SA,Serpell JA,Hart BL, DVM, PhD, DACVB. Evaluation of a behavioral assessment questionnaire for use in the characterization of behavioral problems of dogs relinquished to animal shelters. JAVMA, Vol 227, No. 11, December 1, 2005.

35. Hennessy MB,Morris A,Linden F. Evaluation of the effects of a socialization program in a prison on behavior and pituitary–adrenal hormone levels of shelter dogs. Applied Animal Behaviour Science. 99 (2006) 157–171.

36. Day MJ,Horzinek MC,Schultz RD. Guidelines for the vaccination of dogs and cats. Journal of Small Animal Practice. 2010 June; 51.

37. VMVT. Veterinarijos reikalavimai gyvūnų globėjams ir globos namams. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba; 2014 m. birželio 2 d.įsakymu Nr. B1-486. Interneto prieiga: https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=a7b89e10eaf811e3bb22becb572235f5 [žiūrėta 2015-11-20] 38. Radostits OM,Mayhew IG,Houston DM. Veterinary clinical examination and diagnosis Russell D,

editor. London; 2000.p.52-60

39. Wells,Hepper DL and PG. The influence of environmental change on the behaviour of sheltered dogs. Applied Animal Behaviour Science. 2000 May: p. 151-162.

47

41. Dryden MW,Payne PA,Ridley R, and Smith V. Comparison of Common Fecal Flotation Techniques for the Recovery of Parasite Eggs and Oocysts. 2005: p. 15-28.

42. Duxbury MM,Jackson JA,Line SW,Anderson RK. Evaluation of association between retention in the home and attendance at puppy socialization classes. JAVMA, Vol 223, No. 1, July 1, 2003. 43. Tuber DS,Miller DD,Caris KA,Halter R,Linden F,Hennessy MB. Dogs in Animal Shelters:

Problems, Suggestions, and Needed Expertise. September 1999 vol. 10 no. 5 379-386.