Skirtingo dydžio veislių

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Benediktas Kemeraitis

Skirtingo dydžio veislių šunims būdingos

kardiovaskulinės sistemos ligos: klinikinių atvejų

analizė 2011-2016 m. „X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje

Different-sized breeds of dogs characterized by

cardiovascular disease: clinical case studies from

2011-2016 m. in „X“ small animal clinic

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Aidas Grigonis

2 DARBAS ATLIKTAS LSMU VA DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ

KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Skirtingo dydžio veislių šunims būdingos kardiovaskulinės sistemos ligos: klinikinių atvejų analizė 2011-2016 m. „X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje“.

1. Yra atliktas mano pačio.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė)

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)

3

TURINYS

1.2. Didelių veislių šunims būdingos kadiovaskulinės sitemos ligos ir etiotropiniai faktoriai ... 8

1.2.1 Diagnostika ir diferenciacija ... 9

1.2.2 Gydymas ... 10

1.3. Vidutinio dydžio veislėms būdingos kadiovaskulinės sistemos ligos ir etiotropiniai faktoriai ... 12

1.3.1 Diagnostika ir diferenciacija ... 12

1.3.2 Gydymas ... 13

1.4. Mažų veislių šunims būdingos kardiovaskulinės sistemos ligos ir etiotropiniai faktoriai . 13 1.4.1 Diagnostika ir diferenciacija ... 14

1.4.2 Gydymas ... 14

2. Tyrimo metodai ir medžiagos ... 17

3. Rezultatai ... 19 3.1. Dilatacinė kardiomiopatija ... 19 3.2. Aortos stenozė ... 27 3.3. Endokardiozė ... 31 4. Rezultatų aptarimas ... 39 Išvados ... 44 Literatūros sąrašas ... 45 Priedai ... 48

4

SANTRAUKA

Skirtingo dydžio veislių šunims būdingos kardiovaskulinės sistemos ligos: klinikinių atvejų analizė 2011-2016 m. „X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje

Benediktas Kemeraitis Magistro baigiamasis darbas

Šio darbo tikslas išanalizuoti kokios kardiovaskulinės sistemos ligos yra būdingos skirtingo dydžio veislių šunims. Taip pat kokie faktoriai lėmė jų pasireiškimą, kokie diagnostiniai metodai taikomi diagnozuojant kardiovaskulinės sistemos ligas ir koks buvo taikomas gydymas. Šio darbo metu atlikta retrospektyvi mažos šunų populiacijos analize „X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Išanalizuoti 139 kardiovaskulinės sistemos ligų atvejai. Dažniausiai diagnozuota liga buvo miksomatozinė degeneracinė atrioventrikulinių vožtuvų liga. Ši liga buvo diagnozuota 107 šunims iš 139. Dilatacinė kardiomiopatija buvo diagnozuota 26 šunims. Aortos stenoze sirgo 6 šunys. Dilatacine kardiomiopatija dažniausiai sirgo didelių veislių šunys. Aortos stenozė dažniausiai pasireiškė vidutinio dydžio veislių šunims. Miksomatozinė degeneracinė atrioventrikulinių vožtuvų liga buvo diagnozuota mažų veislių šunims. Dažniausiai taikyti diagnostikos metodai buvo rentgeninis ir ultragarsinis širdies tyrimai. Taikomas gydymas priklausė nuo ligos stadijos ir klinikinės išraiškos.

Raktažodžiai: dilatacinė kardiomiopatija, miksomatozinė degeneracinė atrioventrikulinių vožtuvų liga, endokardiozė, aortos stenozė, šunys.

5

SUMMARY

Different-sized breeds of dogs characterized by cardiovascular disease: clinical case studies from 2011-2016 m. in „X“ small animal clinic

Benediktas Kemeraitis Master‘s Thesis

The aim of this analysis to analze what cardiovascular disease is characterized by different-sized breeds. Also, what factors led to the manifestation and what diagnostic methods used in the diagnosis of cardiovascular disease and what treatments have been used. The work carried out a retrospective analysis of a small dog population in „X“ small animal clinic. To analyze 139 cases of cardiovascular diseases. The most commonly diagnosed disease was myxomatosis degenerative atrioventricular valvular disease. The disease was diagnosed in 107 dogs from 139 Dilated cardiomyopathy was diagnosed in 26 dogs. Aortic stenosis had 6 dogs. Dilated cardiomyopathy usually had large breed dogs. Aortic stenosis usually occurs in middle-sized breeds. Myxomatosis degenerative atrioventricular valvular disease was diagnosed with small breed dogs. The most common application of diagnostic methods have been X-ray and ultrasound examination of the heart. Apply treatment depends on the stage of the disease and clinical expression.

Key words: dilated cardiomyopathy, myxomatosis degenerative atrioventricular valvular disease, aortic stenosis, dogs.

6

SANTRUMPOS

DKM - dilatacinė kardiomiopatija

LL – šoninė projekcija (lot. latero lateral)

DV – iš viršau į apačią projekcija (lot. dorsoventral) LVIDd – kairiojo skilvelio vidinis skersmuo diastolės metu LVIDs – kairiojo skilvelio vidinis skersmuo sistolės metu AS – aortos stenozė

AKF - angiotenziną konvertuojantis fermentas

MDAVL - miksomatozinė degeneracinė atrioventrikulinių vožtuvų liga AV - atrioventrikulinis

7

ĮVADAS

Kardiovaskulinė sistema atsakinga už organizmui biologiškai svarbių medžiagų transportavimą krauju. Pasireiškus šios sistemos sutrikimams, išsivysto plataus spektro klinikiniai simptomai, tokie kaip fizinio krūvio netoleravimas, padažnėjęs kvėpavimas, dusulys. Daugumos veislių šunys turi polinkį sirgti specifinėmis kardiovaskulinės sistemos ligomis.

Dilatacinė kardiomiopatija yra dažniausiai pasireiškianti kardiovaskulinės sistemos liga didelių veislių šunims. Tai širdies kairės pusės kamerų išdidėjimas, kurio pasekmė stazinis širdies nepakankamumas. Dilatacinė kardiomiopatija yra būdinga liga dobermanų veislės šunims. Aortos stenozė dažnai lemia širdies nepakankamumo išsivystymą. Aortos stenozė būdinga vidutinio dydžio veisliųšunims, bet gali pasireikšti ir didelių veislių šunims, kuriemsyragenetine predispozicija. Miksomatozinė degeneracinė atrioventrikulinių vožtuvų liga dar kitaip vadinama endokardioze. Ji yra būdinga mažų ir nykštukinių veislių šunims. Endokardiozė dažniausiai pasireiškia šunims, kurių svorio vidurkis yra mažesnis negu 9 kilogramai.

Darbo tikslas: išanalizuoti, kokios kardiovaskulinės sistemos ligos yra būdingos įvairaus

dydžio šunims.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti etiotropinius faktorius, lemiančius kardiovaskulinės sistemos ligų pasireiškimą. 2. Išanalizuoti ligų diagnostikai ir diferenciacijai taikomus metodus.

3. Pateikti, atsižvelgiant į patologinį procesą, taikomo ir taikytino gydymo metodus bei ypatumus.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Anatomija

Širdis - ovalios netaisyklingos kūgio formos, raumeninis, tuščiaviduris vidaus organas, esantis krūtinės ląstoje. Jos ilgoji ašis formuoja 45° kampą su krūtinkauliu. Širdies apeksas yra netoliese krūtinkaulio ir diafragmos susijungimo vietos, šiek teik pasisukęs į kairę pusę nuo vidurio linijos. Atstumas nuo diafragmos ir kampas su krūtinkauliu gali svyruoti priklausomai nuo šuns veislės ir dydžio. Širdies svoris sudaro maždaug 0,7 proc. viso kūno svorio, tai gali svyruoti priklausomai nuo šuns fizinio aktyvumo. Šunys kurie treniruojami medžioklei ar lenktynėms paprastai turi sunkesnę širdį, negu nutukę šunys arba šunys pasižymintys mažu fiziniu aktyvumu (1).

Širdis yra sudaryta iš keturių kamerų: dešniojo ir kairiojo prieširdžių bei dešniojo ir kairiojo skilvelių. Kairys prieširdis nuo dešniojo atskirtas vidine prieširdžių pertvara, o kairys skilvelis nuo dešniojo atskirtas vidine tarpskilveline pertvara. Kraujas iš kairiojo priešidžio į kairįjį skilvelį patenka per angą, kurią skilvelio susitraukimo metu uždaro dviburis vožtuvas, o analogiškai dešnėje pusėje esančią angą užveria triburis vožtuvas.

1.2. Didelių veislių šunims būdingos kadiovaskulinės sitemos ligos ir

etiotropiniai faktoriai

Dilatacinė kardiomiopatija (DKM) dažniausia kardiovaskulinės sistemos liga, pasireiškianti didelių veislių šunims. Dilatacinė kardiomiopatija būdinga dobermanų veislės šunims. Apie 50 proc. dobermanų veilės šunų serga besimptome DKM forma (2). Dilatacinė kardiomiopatija - tai širdies ertmės išsiplėtimas. Dažniausiai pasitaiko kairės pusės skilvelio dilatacija, bet gali būti ir abiejų skilvelų ar prieširdžių. Dilatacinė kardiomiopatija atsiranda sutrikus miokardo susitraukimo funkcijai (3).

Etiotropiniai faktoriai, lemiatys DKM pasireiškimą, yra tiriami. Šiuo metu yra nustatyta, kad dobermanai turi genetinę predispoziciją sirgti DKM. Genetinė predispozicija laikoma pagrindiniu veiksniu, lemiančiu DKM pasireiškimą, nors tyrimų metu nustatyta, kad DKM vystimuisi įtakos gali turėti ir miokardo išemija, hipertenzija, toksinai bei metabolizmo sutrikimai. Nepaisant to, 50 proc. DKM atvejų yra siejami su genų mutacijomis. Dobermanams nustatytos dvi genų mutacijos, turinčios įtaką dilatacinės kardiomiopatijos vystymuisi. 14 chromosomos mutacija įtakoja silpną sistolinę širdies veiklą, o 5 chromosomos mutacija turi įtakos stiprioms skilvelinėms tachiaritmijoms ir staigios mirties pasireiškimui (4,3,5). Taip pat yra ir lyties predispozicija sirgti DKM . Tikimybė, kad patinams (50 proc.) pasireikš DKM yra didesnė negu kalėms (33 proc.). Riziką pasireikšti DKM predisponuoja ir amžius. Vyresnio amžiaus šunys turi didesnę riziką sirgti DKM (6).

9 1.2.1 Diagnostika ir diferenciacija

Dilatacinė kardiomiopatija dažniausiai diagnozuojama šunims, kurie yra tarp 6 – 8 metų amžiaus. Diagnozuojant dilatacinę kardiomiopatiją būtina diferencijuoti nuo kitų kardiovaskulinės sistemos ligų ar kitų sutrikimų. Dilatacinei kardiomiopatijai budingi simptomai: dusulys, depresija, fizinio krūvio netoleravimas, apetito nebuvimas, alpimas, svorio kritimas, pilvo apimties padidėjimas, polidipsija. Atliekant auskultaciją taip pat galima aptikti karkalus bei traškėjimą plaučiuose, gilesnį ir garsesnį kvėpavimą, tachikardiją, įvairaus stiprumo sistolinius ūžesius, susilpnėjusį femoralinį pulsą, pulso deficitą, jungo venų persipildymą, gleivinių pabalimą, retais atvejais ir kūno temperatūros pakilimą.

Norint patvirtinti diagnozę reikia atlikti specialiuosius tyrimus. Specialiesiems tyrimams priskiriami rentgeninis, elektrokardiografinis ir ultragarsinis širdies tyrimai. Šie tyrimai taikomi diferenciacijai bei diagnozės patvirtinimui.

Rentgeninio tyrimo metu daromos krūtinės LL bei DV projekcijų rentgenogramos, kuriose gali būti aptinkami pakitimai, tokie kaip kairiojo skilvelio išsiplėtimas, dažnai kartu su kairiojo prieširdžio išsiplėtimu, intersticnė ar alveolinė plaučių edema. Taip pat atliekant pilvo ertmės LL projekcijos rentgenogramas, gali būti aptinkamas ascitas. Reiktų paminėti kad rentgenogramose matomi pakitimai nėra specifiški dilatacinei kardiomiopatijai (7,3).

Elektrokardiografija atliekama norint identifikuoti esamas aritmijas. Dažniausia aritmijos forma, kuri aptinkama DKM pacientams, yra prieširdžių virpėjimas. Dobermanams taip pat pasireiškia ir skilvelinė tachikardija bei nepilnavertis skilvelių susitraukimas. Dėl aritmijų nepastovumo rekomenduojama 24–48 val. rašyti elekrokardiogramą (Holterio monitoringą) (8).

Širdies ultragarsinio tyrimo metu, atliekami kairiojo skilvelio skersmens matavimai diastolės ir sistolės metu, kairiojo skilvelio laisvosios sienelės storio matavimai sistolės ir diastolės metu, aortos skersmens matavimai diastolės ir sistolės metu. Ivertinama kraujo išstūmimo frakcija, frakcinis sutrumpėjimas, dviburio vožtuvo atsivėrimas. Atlikus šuos matavimus nustatoma ar yra pasireiškusi dilatacija. Dobermanams didelis dėmesys skiriamas LVIDd ir LVIDs išmatavimams. Esant padidėjusiems LVIDs >38 mm ir LVIDd > 46 mm rodikliams galima įtarti ankstyvą DKM vystymosi stadiją (9). Atliekant širdies ultragarsinį tyrimą reikėtų naudoti doplerį. Dopleris naudojamas įvertinti skilvelio gebėjimą išstumti kraują, kraujo cirkulacijos kryptį ir regurgitacijos laipsnį (7). Diagnozuojant dilatacinę kardiomiopatiją siūloma naudotis specifiniais kriterijais, kurie išskiriami į pagrindimius ir papildomus. Pagrindiniai kriterijai, kurie yra vertinami esant dilataciniai kardiomiopatijai: kairiojo skilvelio padidėjimas diastolės ir sistolės metu (tiriama M režimu). Kairio skilvelio sferiškumo padidėjimas diastolės metu yra nustatomas lyginant kairiojo skilvelio ilgąją ašį (matuojama 2D režimu) su kairiojo skilvelio dydžiu (išmatuojama naudojant M režimą). Kairiojo skilvelio frakcinis sutrumpėjimas mažesnis nei 20 - 25 proc. (priklausomai nuo veislei būdingos

10 reikšmės) ir kairiojo skilvelio kraujo išstūmimo frakcija mažesnė nei 40 proc. Papildomi kriterijai: aritmijų buvimas, kurios dažnos sergant DKM, kairiojo arba abiejų prieširdžių išsiplėtimas, prieširdžių virpėjimas (9).

1.2.2 Gydymas

DKM susidaro iš trijų stadijų. Pirmoje stadijoje širdies laidumo sistema ir širdies morfologinė būklė nepakitus ir gyvūnui nebūna jokių simptomų. Antros stadijos metu pasireiškia primieji simptomai, kurie gali būti išreikšti kaip širdies padidėjimas arba laidumo sistemos sutrikimai, turint omenyje skilvelinę ektopiją. Šios stadijos metu šuniui toliau gali nebūti jokių simptomų, bet tiek šios, tiek ir kitos, t. y. trečios stadijos metu gyvūnas gali staiga nugaišti prasidėjus ritmo sutrikimams. Trečios stadijos metu pasireiškia stazinis širdies nepakankamumas, kurio metu sutrinka kraujo cirkuliacija. Šioje stadijoje matoma aiški klinikinė išraiška: pasireiškia plaučių edema, fizinio krūvio netoleravimas ir kiti anksčiau minėti klinikiniai požymiai (7).

Gydymas turėtų būti taikomas priklausomai nuo dilatacinės kardiomiopatijos stadijos. Asimptominės stadijos metu (dilatacinės kardiomiopatijos pirma ir antra stadija) norima sulėtinti ar užkirsti kelią ligos vystimuisi į simptomatinę formą. Tikslaus gydymo ar veiksmingų medžiagų, skirtų DKM gydymui šiuo metu nėra. Asimptominės stadijos metu siūloma naudoti trijų grupių medikamentus, galinčius turėti įtakos ligos vystimuisi: beta – blokatoriai, angiotenziną konvertojančio fermento (AKF) slopikliai ir spironolaktonas (aldosterono sintezės slopiklis). Nors AKF padidėjęs aktyvumas kraujotakoje pastebimas tik vėlyvesnėje ligos stadijoje, manoma, kad padidėjęs miokarde esančio AKF aktyvumas pasireiškia ir ankstyvos besimptomės stadijos metu. Todėl manoma kad AKF inhibitoriai, tokie, kaip benazeprilis, ramiprilis gali būti naudingi stabdant ligos progresavimą. Asimptominės ligos stadijos metu dobermanai gali staiga nugaišti prasidėjus aritmijoms, todėl rekomenduojama taikyti gydymą antiaritmikais naudojant sotalolį (1,5–2,0 mg/kg kas 12 valandų), atenololį (0,3 – 0,4 mg/kg kas 12 valandų) arba meksiletiną (5–8 mg/kg kas 8 valandas) (10).

Simptominė ligos forma išskiriama į vidutinio sunkumo ir gyvybei pavojingo sukumo stadijas. Vidutinio sunkumo simptominės ligos formos gydymas remiamas klinikinių širdies nepakankamumo simptomų kontroliavimu ir gyvenimo kokybės gerinimu. Tai pasiekiama kontroliuojant hemodinamiškai reikšmingas ir gyvybei pavojingas aritmijas, naudojant furozemidą, AKF slopiklius, pimobendaną ir spironolaktoną. Furozemidas (1–2mg/kg į vidų (per os) kas 12 val.) naudojamas diurezei skatinti. Išnykus širdies nepakankamumo simptomams furozemido dozę reikėtų mažint iki minimalios dozės, su kuiria būtų pasiekiamas teigiamas efektas. AKF slopiklių naudojimas pagerina gyvenimo kokybę ir gali prailginti išgyvenimo laikotarpį. Pimobendanas (0,1– 0,3mg/kg per os kas 12 val.) naudojamas kaip vasodilatatorius ir teigiamas inotropas, kuris palengvina kraujo išstūmimą iš širdies, sumažindamas kraujagyslių pasipriešinimą. Naudojant kartu

11 su AKF slopikliais, pimobendanas prailgina išgyvenimo laikotrapį šunims su širdies nepakankamumu, atsiradusiu dėl dilatacinės kardiomiopatijos. Spironolaktonas (0,5–1mg/kg per os kas 12-24 val.) naudojamas kaip aldosterono antagonistas, galintis sumažinti aldosterono įtakojamą miokardo fibrozę. Taip pat turėtų būti naudojamas hipokalemijos atveju. Be medikamentinio gydymo taip pat reikia kontroliuoti ir stebėti širdies ritmą, tai labai aktuolu dobermanų veislės šunims (8).

Sunki, gyvybei pavojinga ligos forma pasireiškia dviem pagrindinėmis klinikinėmis išraiškomis: stipri plaučių edema ir kardiogeninis šokas. Gydymas pasižymi agresyviu diuretikų, vasodilatatorių ir teigiamų inotropinių medikametų naudojimu. Stipri plaučių edema yra gyvybei pavojinga, jos metu šuniui ramybės būsenoje reikia tiekti deguonį, skirti furozemido į veną 3– 8mg/kg kas 1–2 val. kol kvėpavimas normalizuosis arba pasieks normai artimą ribą. Naudojant duretikus, turi būti stebimas elektrolitų balansas ir inkstų funkcinis pajėgumas. Hipotenzijos ir kardiogeniono šoko metu turėtų būti skiriami teigiamai veikiantys inotropai (dobutaminas, pimobendanas), nepaisant hipotenzijos reikėtų vengti skysčių terapijos. AKF slopikliai turėtų būti skiriami stabilizavus būklę. Stabilizavus būklę palaipsnui pereinama nuo intraveninių medikamentų prie per os suduodamų medikamentų. Pagerėjus kvėpavimui parenteriai skiriamas furozemidas nutraukiamas ir pereinama prie per os suduodamo furozemido (1–2mg/kg kas 8–12 val.), AKF slopiklių, tokių kaip enalaprilis (0,5mg/kg kas 12 val.) arba benazeprilis (0,5 mg/kg kas 24 val.) kartu su digoksinu (0,003mg/kg kas 12 val.). Dėl galimo šalutino efekto, naudojant digoksiną ir AKF slopiklius, siūloma digoksiną pradėti naudoti 3 – 5 dienom vėliau negu AKF slopiklius. Šunims, kuriems pasireiškia priešidžių virpėjimas digoksinas yra skiriamas pirmiau, vėliau į gydymo kursą įtraukiami AKF slopikliai (po 5–7 parų). Pasireiškus aritmijoms siūloma taikyt gydimą antiaritmikais naudojant sotalolį (1,5–2,0 mg/kg kas 12 valandų) arba meksiletiną (5–8 mg/kg kas 8 val.) kartu su atenololiu (0,3 – 0,4 mg/kg. kas 12 val.). Agresyvus antiaritminių preparatų naudojimas gali sukelti širdies nepakankamumą, todėl reikėtų dozę mažinti iki minimalios efektyvios (8,10).

Ilgalaikė prognozė šunims, kuriems jau pasireiškė stazinis širdies nepakankamumas dėl dilatacinės kardiomiopatijos yra bloga. Dobermanų veislės šunų vidutinis išgyvenimo laikotarpis yra nuo 3 iki 4 mėnesių, pasireiškus stazinio širdies nepakankamumo simptomams. Tik nuo 10 iki 15 proc. šunų išgyvena metus. Laikas, per kurį pasireiškia ligos simptomatika, nėra žinomas. Asimtominėje ligos stadijoje dobermanai gali netikėtai nugaišti dėl pasireiškusių aritmijų todėl rekomenduojama reguleriai atlikti 24 arba 48 val. trukmės elektrokardiografijos užrašymą (Holterio monitoringą). Nors tiksliai nėra patvirtinta, bet yra manoma, kad 14 ir 5 chromosomų mutacijos gali turėti įtakos DKM vystimuisi, todėl rekomduojama alikti genetinius tyrimus prieš veisiant DKM jautrius šunis(4,8,10).

12

1.3. Vidutinio dydžio veislėms būdingos kadiovaskulinės sistemos ligos ir

etiotropiniai faktoriai

Aortos stenozė šunims sukekia širdies nepakankamuną. Dažniausiai aortos stenozės patologija aptinkama bokserių veislės šunims. Bokseriai yra viena iš 5 veislų kuri pasižymi padidėjusia rizika sirgti aortos stenoze. Europos šalyse tai vis dažniau diagnozuojama liga bokserių veislės šunims.

Aortos stenozė – tai aortos, aortos vožtuvo spindžio, ar priešvožtuvinio spindžio susiaurėjimas. Pagal tai skirstoma į tris formas valvulnė, subvalvulinė ir supravalvulinė. Taip pat skirstoma pagal ligos stiprumą į lengvą, vidutinę ir sunkią formas (11). Manoma, kad aortos stenozė (AS) pasireiškia dėl sutrikusio endokardo pagalvėlių formavimosi ties aortos ir plaučių arterijų pertvara, iš kurios formuojasi pusmėnulinio vožtuvo lapeliai. AS laikoma viena iš širdies nepakankamumo priežasčių. Priešvožtuvinė forma yra dažniausiai pasitaikanti (95 proc.) AS forma. Manoma kad AS yra įgyjama liga, nes retai pasireiškia gimus ar ankstyvoje kūdikystėje. Liga taip pat pasižymi laipsnišku vystimusi ir dažnu pasikartojmu. AS, o ypač priešvožtuvinės aortos stenozės forma laikoma genetiškai paveldima liga, nors genetinio predisponavimo nėra nustatyta (12). AS pasižymi lyties predispoziciją. Patinai serga dažniau negu kalės (2,13).

1.3.1 Diagnostika ir diferenciacija

Aortos stenozei būdinga klinikinė išraiška pasižymi alpimu, dusulio priepuoliais, fizinio krūvio netoleravimu ir staigiu gaišimu. Vidutinio arba stipraus laipsnio stenozei taip pat būdingas silpnas ir atsiliekantis femoralinis pulstas (3). Klinikinės apžiūros metu atliekant širdies auskultaciją girdimas stiprus, cypiantis sistolinis ūžesys kairėje širdies pusėje, ties aortos vožtuvo

punctum optimum, kuris yra būdinas aortos stenozei(14). Svarbu atskirti funkcinius ūžesius nuo

patologinių. Atpažinti sunkios formos aortos stenozę nėra sudėtinga, kadangi sunkėjant ligos formai garsėja ir užesiai. Esant vidutinei ar lengvai AS formai, auskultacijos metu girdimi 2 - 4 laipsnio sistoliniai ūžesiai ties dviburio arba triburio vožtuvo punctum optimum Vien tik auskultacijos neužtenka nustatyti priežastinius veiksnius, dėl kurių pasireiškia 2 laipsnio sistoliniai ūžesiai (15).

Atliekant rentgeninį krūtinės ląstos tyrimą, LL projekcijoje matomas aortos lanko padidėjimas (10). Aortos stenozės diagnozė patvirtinama atliekant širdies ultragarsinį tyrimą. Dažniausiai pasireiškianti priešvožtuvinė forma nustatoma iš priešvožtuvinio aortos krašto ir kartais matomo nežymiai sustorėjusio aortos vožtuvo. Bokserių veislės šunims taip pat būdinga nežymi aortos hipoplazija, sąlygojanti padidėjusį kraujo tėkmės greitį ir turbulenciją aortoje ir. Spektrinis dopleris naudojamas norint išmatuoti aortos kraujo tekėjimo greitį, kuris būna pakilęs šunims su aortos stenoze. Širdies ultragarsinio tyrimo metu išmatuoti aortos kraujo tekėjimo greitį gali būti sudėtinga dėl didelio atstumo tarp daviklio ir matavimo vietos. Šis atstumas bokserių veislės šunims gali siekti

13 iki 20 cm. Todėl reikėtų naudoti žemo dažnio daviklius. Taip pat bokserių veislės šunys turi siaurą, gilią krūtinės ląstą, kurioje širdies pozicija nėra palanki ultragarsiniam šrdies tyrimui atlikti, tai dar labiau apsunkina tyrimą (14). Bokserių veislės šunims būdingas aukštesnis aortos kraujo tekėjimo greitis iki 2,0 m/s. AS diagnozuojama tuo atveju kai nustatomi specifiniai pakitimai: girdimas

crescendo–decrescendo ūžesys iš kairės širdies pusės, ultragarsinio tyrimo metu nustatomi

pusmėnulinio vožtuvo pakitimai arba patologiškas susiaurėjimas aukščiau ar žemiau aortos pusmėnulinio vožtuvo, nustatomas tubulentiškas kraujo tekėjimas ir aukščiausias aortos kraujo tekėjimo greitis siekia >2,4 m/s (16).

1.3.2 Gydymas

Aortos stenozės atveju mėginta taikyti chirurginį gydymą, bet dėl didelių išlaidų, aukštos komplikacijų rizikos ir mažos garantijos, kad patologija nepasikartos, chirurginis gydymas nerekomenduojamas. Siūloma taikyti medikamentinį gydymą taikant beta blokatorius, vidutinio arba sunkaus laipsnio aortos stenozės atveju, kad sumažinti deguonies poreikį miokardui bei siekiant antiaritminio poveikio. Ar beta blokatoriai prailgina gyvenimo laiką nėra žinoma. Esant vidutinei arba sunkiai ligos formai siūloma apriboti fizinį aktyvumą. Be to, taikomas simptomatinis – patogenetinis gydymas (3,8).

1.4. Mažų veislių šunims būdingos kardiovaskulinės sistemos ligos ir

etiotropiniai faktoriai

Miksomatozinė degeneracinė atrioventrikulinių vožtuvų liga (MDAVL), dar kitaip vadinama endokardioze, yra dažniausiai pasireiškianti kardiovaskulinės sistemos liga mažų veislių šunims. Ednokardiozės pasireiškimo rizika koreliuoja su šuns svoriu. Tų veislių šunys ,kurių svorio vidurkis yra mažesnis negu 9 kg, pasižymi didesne rizika sirgti edokardioze, todėl ši liga yra labai aktuali ir toiterjerų veislės šunims. Tikslios priežasties, kodėl endokardiozė turi glaudų santytkį su šuns svoriu, nėra žinoma (17). Dėl MDAVL išsivysto vožtuvų burių ir sausgyslinių stygų (chordae

tendineae) fibrozė, lemianti vožtuvų sustorėjimą ir nesandarumą, regurgitaciją ir širdies

nepakankamumą. Endokardioze dažniau serga vyresnio amžiaus šunys (17). Sergant MDAVL dažniau pažeidžiami abu atrioventrikuliniai, ir dviburis, ir triburis, vožtuvai (63 proc.), vien tik dviburis vožtuvas pažeidžiamas rečiau (32,5 proc.) (8,18,19).

MDAVL Kavalieriaus Karaliaus Karolio (KKK) spanielių veislės šunims laikoma genetiškai predisponuota liga. Yra nustatyta, kad ligos pasireiškimą gali įtakoti keli skirtingi genai, kuriuos turi KKK spanieliai. Endokardiozės pasireiškimas koreliuoja su amžiumi. Endokardiozė diagnozuojama beveik 50 proc. KKK spanielių, kurių amžius yra 6-7 metai ir net 90 proc. šunų, vyresnių nei 10 metų. Daroma prielaida, kad vienas pagrindinių faktorių, lemiančių MDAVL vystymąsi, yra jungiamojo audinio defektas pačiame vožtuve, įtakojantis degeneracinių procesų

14 vystymąsi (8,19,20). Manoma, kad patinams endokardiozė vystosi greičiau negu kalėms, todėl šidies nepakankamumo rizika yra didesnė patinamas negu kalėms (9).

1.4.1 Diagnostika ir diferenciacija

Endokardiozė progresuoja lėtai ir pirmieji klinikiniai požymiai gali nepasireikšti net iki gyvūno gaišimo. Progresuojant ligai pasireiškiantys simptomai gali būti fizinio krūvio netoleravimas, padažnėjęs kvėpavimas, kosulys, svorio netekimas, mieguistumas bei alpimas. Apžiūros metu atliekant auskultaciją girdimas sitolinis užesys ties vožtuvais, pasireiškiantis esant dviburio ar triburio vožtuvo nepakankamumui ir regurgitacijai, ir yra laikomas kaip vienas svarbiausių simptomų, aibūdinačių endokardiozę. Vėlyvesnėje ligos stadijoje pasireiškia širdies nepakankamumas, lydimas stiprios plaušių edemos, ryškaus 4–6 laipsnio sistolinio širdies ūžesio ir tachikardijos. Vėlyvesnėje endokardiozės stadijoje gali būti juntamas susilpnėjęs femoralinės arterijos pulsas arba jo deficitas. Endokardiozei būdingas ilgesnis kapiliarų prisipyldimo laikas, blyškios gleivinės. Taip pat gali pasireikšti aritmijos, tokios kaip prieširdžių virpėjimas.

Rentgeninis tyrimas taikomas kaip vienas iš pagrindinų tyrimų siekiant diagnozuoti endokardiozę. Šis tyrimas naudojamas taip pat kaip diferenciacinė priemonė atmesti ligas, sukeliančias kvėpavimo sutrikimus. Rentgeninio tyrimo metu matomi pakitimai gali būti: kardiomegalija, kairiojo prieširdžio dilatacija, plaučių edema (3,8).

Diagnozei patvirtinti atliekamas širdies ultragarsinis tyrimas. Jo metu įvertinami vožtuvų pažeidimai, regurgitacijos laipsnis, miokardo funkcionalumo pakitimai. Ultragarsinio tyrimo metu galima pamatyt vairaus laipsnio kairiojo prieširdžio ir skilvelio dilataciją. Diburio ir triburio vožtuvų burių sustorėjimas ir išvirtimas į prieširdžius sistolės metu yra dažnas reiškinys sergant endokardioze. Naudojant spalvinį doplerį įvertinamas regurgitacijos per nesandarius vožtuvus laipsnis, kairiojo skilvelio sistolinė funkcija, kraujo tekėjimo kryptis ir greitis (8,10,21).

Elektrokardiografija nėra specifinis tyrimas diagnozuojant endokardioze. Šio tyrimo metu galima pastebėti PQRS koplekso nenormalią trukmę ar amplitudę, kas parodo galimą širdies hipertrofiją arba dilataciją, bet tam patikslinti reikėtų atlikti rentgeninį ir ultragarsinį tyrimą. Elektrokardiografija padeda nustatyti pasireiškusias aritmijas, tokias kaip prieširdžių virpėjimą ar priešankstinį skilvelinį kompleksą. Elektrokardiografijos metu nustatoma išnykusi respiracinė aritmija ir atsirandanti sinusinė tachikardija (8,22).

1.4.2 Gydymas

Miksomatozinė degeneracinė atrioventrikulinių vožtuvų liga yra lėtinė liga ir skirstoma į besimptomę formą ir formą, kurią lydi klinikinė išraiška. Besimptomės formos metu tikslaus medikamentinio gydymo nėra, tačiau rekomenduojama naudoti AKF slopiklius ir spironolaktoną. Šios formos metu taip pat rekomduojama supažindinti gyvūno savininką su liga ir galimomis

15 komplikacijomis, tokiomis kaip stazinis širdies nepakankamumas ir jį lydintys simptomai. Taip pat siūloma šerti dietiniu pašaru kuriame būtų sumažintas valgomosios druskos kiekis. Bent kartą per metus rekomenduojama atlikti pakartotinę apžiūrą ligos progresavimui stebėti (9).

Endokardiozės gydimui siūloma remtis ACVIM (American College of Veterinary Internal

Medicine) klasifikaciją. ACVIM klasifikacijos metu šunys suskirstomi į grupes pagal ligos

sunkumo laipsnį ir rekomenduojamas atitinkamas gydymas. ACVIM klasifikacija:

A grupė. Į šią grupę patenka šunų veislės, tokios kaip KKK spanieliai, kurios turi padintą rižiką endokardiozės išsivystimui. Konkretus gydymas nėra rekomenduojamas, siūloma stebėti į šią grupę patenkačius šunis.

B grupė. Ši grupė yra skirstoma į du pogrupis:

B1 pogrupis. Patenka šunys, kuriems jau diagnozuota endokardiozė ir vožtuvų nesandarumas, bet nėra kardiomegalijos ir ją lydinčios klinikinės išraiškos . Šis pogrupis yra dižiausias ir į jį patenka daugiausia šunų, sergančių endokardioze. Medikametinis gydymas nėra rekomenduojamas, nes nėra nustatyto konkretaus medikamentinio gydymo, kuris efektyviai padėtų pristabdyti ar užkirsti tolimesnį ligos vystimasi.

B2 pogrupis. Jam priklauso tie šunys, kuriems jau yra kardiomegalija, bet dar nėra klinikinės išraiškos. Pirmieji hemodinaminiai pokyčiai aptinkami dėl kairės širdies pusės pokyčių. Nesenai pastebėta, kad šunims, kuriems jau yra kardiomegalija, pasireiškia ir širdies ritmo pakitimai. Atsiranda sinusinė tachikardija kuri reiškia, jog širdies darbas padažnėja, širdis ima plakti greičiau. Norsnėra nuspręsta kokį konkrečiai gydymą reikėtų taikyti šiam pogrupiui priskiriamiems šunims, siūloma naudoti AKF slopiklius ir mineralkortikoidų receptorų blokatorius. AKF slopiklių naudojimas paremtas tuo, kad slopinant renino – agiotenzino - alosterono sistemą ir išplečiant sistemines arterioles ir venas pagerėja hemodinamika, sumažėja skysčių sulaikymo organizme rizika ir slopinami kairės širdies pusės pakitimai (23). klinikiniais bandymais nustatyta, kad AKF slopikliai prailgina išgyvenimo laikotarpį žmonėms, sergantiems įvairaus laipsnio širdies nepakankamumu (24).

C grupė. Jai priskiriami šunys, kuriems pasireiškęs stazinis širdies nepakankamumas ir plaučių edema. Ši grupė išskiriama į 2 pogrupius priklausomai nuo gyvūno būklės ir gydymo schemos.

C1 pogrupis. Jam priskiriami šunys, kuriems prasidėjęs ūmus širdies nepakankamumas ir plaučių edema; tokie pacientai turi būti stacionarizuojami. Taikomas gydymas fokusuojamas į hemodinaminės funkcijos gerinimą reguliuojant širdies darbą, miokardo susitraukimų stiprumą bei klinikinių pokyčių, siejamų su veninio spaudimo padidėjimu ir suspilnėjusiu kraujo išvarymu iš širdies, pašalinimą. Taikomas gydymas naudojant furozemidą

16 boliusais į veną (1–4 mg/kg) arba, jeigu efektyvumas nepakankamas, naudotina pastovi furozemido infuzija (1 mg/kg/val.). Gydymo kilpiniais diuretikais efektyvumas vertinamas dusulio stiprumu ir kvėpavimo ritmo pokyčiais. Priklausomai nuo vertinamų rodiklių pokyčio keičiamas ir furozemido dozavimas. Hemodinamikai gerinti naudojamas pimobendanas per os dozuojant po 0,25–0,3 mg/kg kas 12 val. Taip pat, esant stipriai, gyvybei pavojingai plaučių edemai siūloma naudoti natrio nitroprusidą infuzuojant į veną (1-5 ug/kg/min) (24).

C2 pogrupis. Jam priskiriami stabilios būklės šunys, kuriuos galima gydyti namuose. Taikomas gydymas naudojant furozemidą (1-2 mg/kg per os kas 12 val. iki 4-6 mg/kg per os kas 8 val.), pimobendaną (0,25-0,3 mg/kg kas 12 val.), AKF slopiklius (enalaprilį 0,5 mg/kg kas 12 val.). Kai kurie ACVIM asociacijos nariai rekomenduoja naudoti digoksiną (0,22 mg/m2per os kas 12

val.) gydymui nuo širdies nepakankamumo ir profilaktuojant ar šalinant prieširdžių virpėjimą. Digoksiną siūloma naudoti derinyje su diltiezemu: gaunamas geresnis terapinis efektas nei vaistus naudojant atskirai (25). Taip pat siūloma naudoti kosulį malšinančius vaistus ir bronchodilatatorius (24).

Prognozė gali skirtis priklausomai nuo šuns veislės ir amžiaus bei regurgitacijos per vožtuvus laipsnio, skilvelių sistolinės disfunkcijos ir kitų faktorių, įtakojančių stazinį širdies nepakankamumą. Šunims, kuriems pasireiškė stazinis širdies nepakankamumas, gyvenimo trukmė gali siekti nuo 6 iki 10 mėn. Bet tai gali skirtis priklausomai nuo šuns (8).

17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGOS

Šis darbas atliktas „X“ smulkiųjų gyvūnų klinikoje. Atlikta kardiovaskulinės sistemos ligų analizė, dalies duomenų analizė retrospektyvi. Nuo 2011 iki 2016 m. duomenų analizei buvo atrinkti 139 atvejai. Iš šių atvejų dilatacine kardiomiopatija sirgo 26 šunys, aortos stenozė diagnozuota 6 šunims, o MDAVL - 107 šunims. Šunys buvo skirstomi į grupes pagal veislę, amžių, anamezės duomenis ir atliktų tyrimų rezultatus.

Ligos nustatymui buvo renkama anamnezė, atliekamas klinikinis tyrimas ir taikomi specialūs tyrimai, tokie, kaip rentgeninis tyrimas, ultragarsinis širdies tyrimas ir elektrokardiografija. Rečiau buvo atliekami kraujo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai įtariant lygiagrečiai esančią patologiją. Klinikinio tyrimo metu buvo atliekama krūtinės ląstos auskultacija. Jos metu auskultuojami sistoliniai irdiastoliniai ūžesiai buvo vertinami skalėje nuo 1 iki 6. Remiantis anamnezės duomenimis taip pat buvo atliekama plaučių auskultacija.

Rentgeninis tyrimas buvo atliekamas diagnozuojant dilatacinę kardiomiopatiją, aortos stenozę ir MDAVL.Rentgeninio tyrimo metu buvo atliekamas širdies vertinimas siekiant nustatyti galimą kardiomegaliją, atskirų širdies kamerų padidėjimą, aortos lanko išsiplėtimą, plaučių venų prisipildymą.

Atliekant širdies ultragarsinį tyrimą, buvo įvertinamas prieširdžių ir skilvelių funcionalumas. Taip pat įvertinami AV vožtuvai, aortos pusmėnulinis vožtuvas. Ultragarsinis tyrimas atliekamas gyūnui gulint ant dešiniojo ir kairiojo šonų LL pozicijoje. Iš apačios apčiuopos būdu nustatoma vieta kur širdies trinksnis jaučiamas aiškiausiai ir naudojant daviklį pozicionuojamas akustinis langas. Matavimai atliekami M, 2D ir doplerio (spalvinio, kintamosios ir pastovios srovės spektrinio) režimais. Matuojami rodikliai: LVIDs – kairiojo skilvelio vidinis skersmuo sistolės pabaigoje, LVIDd - kairiojo skilvelio skersmuo diastolės pabaigoje, LVWs - kairiojo skilvelio laisvoji sienelė sistolės pabaigoje, LVWd - kairiojo skilvelio laisvoji sienelė diastolės pabaigoje, IVSs - tarpskilvelinė pertvara sistolės pabaigoje, IVSd - tarpskilvelinė pertvara diastolės pabaigoje, Ao - aortos skersmuo diastolės pabaigoje, LA - kairysis prieširdis diastolės pabaigoje, EF % - kraujo išstūmimo frakcija, FS % - frakcinis sutrumpėjimas, EPSS – dviburio vožtuvo atsivėrimas (1 priedas). Taip pat atliekant ultragarsinį tyrimą naudojamas dopleris. Dopleris naudojamas norint nustatyti širdies hemodinaminius rodiklius vertinant kraujo tekėjimo kryptį ir greitį. Tokiu būdu įvertinami dviburis ir triburis vožtuvai, taip pat aortos ir plaučių arterijos pusmėnuliniai vožtuvai.

Elektrokardiografijos metu buvo užrašoma širdies ląstelių sukurto suminio elektros lauko potencialo kitimo kreivė. Remiantis gautais duomenimis, vertinami širdies ritmo sutrikimai. Šuo guldomas į LL poziciją ant nelaidaus paviršiaus. Atliekant elektrokardiografiją svarbu, kad gyvūnas nejudėtų, nes tai gali iškraipyti gaunamus rezultatus. Elektrokardiografijos metu atiekami

18 matavimai: P dantelio trukmės ir amplitudės matavimai, QRS komplekso trukmės ir R dantelio amplitudės matavimai, ST segmento tukmės matavimai, T dantelio amplitudės matavimai, QT segmento trukmės matavimai (2 priedas).

Nustačius tikslią diagnozę buvo taikomas atitinkamas gydymas.

Duomenų analizė statistiniai ir aritmetiniai skaičiavimai atlikti naudojantis Microsoft Excel 2016 programa.Pasirinktas statistinis duomenų patikimumas (p<0,05).

19

3. REZULTATAI

1 pav. 2011–2016 m. laikotarpiu diagnozuotų pasirinktų kardiovaskulinių ligų skaičius šunims.

2011–2016 m. iš 139 atvejų daugiausia šunų buvo sergančių MDAVL: 107 atvejai. DKM diagnozuota 26 pacientams, o aortos stenozė 6 pacientams (1 pav.).

3.1. Dilatacinė kardiomiopatija

2 pav. 2011–2016 m. skirtingų veislių šunų sergamumas dilatacine kardiomiopatija.

0 1 2 3 4 3 2 3 4 3 2 3 1 1 1 1 1 Šu n ų s ka iči u s Veislės

20 2011–2016 m. dilatacinės kardiomiopatijos atvejų buvo 26, iš kurių dobermanų veislės šunys sudarė 11,11 proc. (n=26) visų diagnozuotų atvejų. Dažniausiai dilatacinė kardiomiopatija buvo diagnozuota vokiečių aviganiams 14,81 proc. (n=26). Po 11,54 proc. (n=26) sudarė dobermanai, dogai ir vokiečių aviganių mišrūnai. DKM buvo diagnozuota 1 pudeliui, auksaspalviui retriveriui, anglų buldogui ir labradoro retriverui (po 3,85 proc.) (p<0,01)(2 pav.).

3 pav. Skirtingos lyties šunų sergamumas DKM.

2011–2016 m. DKM diagnozuota 26 šunims. 23 šunys buvo patinai ir 3 buvo kalės (3 pav.).

4 pav. Skirtingo amžiaus šunų sergamumas DKM.

88.46% 11.54% Patinai Kalės 0 1 2 3 4 5 6 7 8 <1 _1<4 4<7 7<10 10<13 _≥13 1 ₁ 8 5 8 3 Šu n ų skai či u s Amžius, metais

21 2011–2016 m jauniausias šuo, kuriam diagnozuota DKM, buvo 6 mėnesių amžiaus. Vyriausias šuo, kuriam buvo diagnozuota DKM, buvo 15 metų amžiaus. DažniausiaiDKM sirgo 4<7 ir 10<13 metų amžiaus šunys (30,77 proc. atvejų) (p>0,05). 7<10 metų amžiaus šunyssudarė 19,23 proc. Mažausiai DKM sirgo <1 ir 1<4 metų amžiaus šunyspo 3,85 proc.(4 pav.).

5 pav. Klinikinė išraiška DKM sirgusiems šunims.

Dažniausiai pasireiškę klinikiniai simptomai buvo kosulys ir skilvelinės ekstrasistolės – po 37 proc. Antras pagal dažnumą simptomas buvo prieširdžių virpėjimas26,92 proc. Dusulys pasireiškė 23,08 proc. šunų, sergančių DKM. Rečiausiai pasireiškę simptomai buvo lekavimas ir sistolinis ūžesys ties triburio vožtuvo punctum optimum po 11,54 proc. (p<0,05), kuris buvo girdimas išsiplėtus dešiniajam prieširdžiui (5 pav.).

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 5 5 3 6 10 4 7 5 3 4 10 Šu n ų skai či u s Klinikinis simptomas

22 6 pav. Taikyti specialieji diagnostikos tyrimai DKM sirgusiems šunims.

Dažniausiai buvo atlikta elektrokardiografija 92,31 proc. (p>0,05) (6 pav).

7 pav. Prieširdžių virpėjimas 7 m. bokserių veislės patinui.EKG diagramoje nematyti P dantelio. Auskultuojant buvo girdėti „veikiančios skalbimo mašinos“ garsas, buvo ryškus pulso deficitas. 0 5 10 15 20 25

Rentgeninis tyrimas Ultragarsinis tyrimas Elektrokardiografija 17 23 24 Šu n ų skai či u s Specialieji tyrimai

23 8 pav. Skilvelinė ekstrasistolija: tam pačiam bokserių veislės šuniui užrašyta EKG po 7 mėn. Progresavus ligai atsiradę dažnos skilvelinės ekstrasistolės su ektopijomis giliai miokarde.

Ultragarsinis širdies tyrimas buvo atliktas 88,46 proc. (p<0,01) DKM sirgusių šunų. Šio tyrimo metu buvo nustatomi kairiojo skilvelio ir kairiojo prieširdžio išsiplėtimai (6 pav.).

9 pav. Dešiniosios parasternalinės padėties ilgosios ašies echograma: DKM, matyti išsiplėtę kairysis skilvelis ir kairysis prieširdis, plonos kairiojo skilvelio laisvoji sienelė ir skilvelių pertvara. Sistolėje skilvelių ir prieširdžių pertvaros išsivertę į dešinę širdies pusę.

24 10 pav. Dešiniosios parasternalinės padėties trumposios ašies echograma: DKM, matyti išreikšta hipokinezija, laisvosios kairiojo skilvelio sienelės ekskursija visai išnykusi, FS% 13 proc. (fiziol. norma 36–38 proc), EF% 27,3 proc. (fiziol. norma 50–65 proc.).

11 pav. Dešiniosios parasternalinė padėties trumposios ašies echograma: DKM, stipriai išsiplėtęs kairysis prieširdis, LA:Ao – 1:2,8 (fiziol. norma iki 1:1,6).

25 Rengeninis tyrimas buvo atliekamas rečiausiai 65,38 proc. (p<0,05) sirgusių šunų. Šio tyrimo pasirinkimą įtakojo auskultacijos metu girdėti sistoliniai ūžesiai, nurodantys prieširdžių dilataciją (6 pav.).

12 pav. Dešinioji LL rentgenograma: DKM, didelė kardiomegalija, širdies kontūras apima 5 tarpšonkaulinius tarpus, aukščiu širdis užima >4/5 krūtinės ląstos aukščio. Išsiplėtusi ir kairioji širdies pusė (kairysis prieširdis suformavęs statų kampą, kaudalinė širdies kontūro linija išsitiesinusi), ir dešinioji širdies pusė (didelis kontaktas su krūtinkauliu), persipildę skiltinės arterijos ir venos.

26 13 pav. Medikamentinis gydymas DKM sirgusiems šunims.

Naudojami AKF slopikliai derinyje su aldosterono sintezės slopikliais, jei jau yra DKM požymių, aptinkamų echoskopuojant, bet dar nėra ritmo sutrikimų. Prasidėjus ritmo sutrikimams naudojama: kai yra supraventrikulinė aritmija, naudojami digoksino (57,7 proc. atvejų) ir kalcio kanalų blokatorių (46,15 proc. atvejų) deriniai, galima naudoti ir fosfodiesterazės III slopiklių bei beta adrenerginių receptorių blokatorių derinius. Jei yra ventrikulinės aritmijos, galima naudoti tik fosfodiesterazės III slopiklių ir beta adrenerginių receptorių blokatorių derinius (po 53,85 proc. atvejų) (p<0,01), negalima naudoti (dėl teigiamo batmotropinio poveikio) digitalio preparatų, o kalcio kanalų blokatoriai nesiderina su fosfodiesterazės III slopikliais. Kai kaupiasi skysčiai: kilpiniai diuretikai+aldosterono sintezės slopikliai diuretinėmis dozėmis+hidrochlortiazido dariniai. Naudojami L–karnitino ir taurino dariniai (42,31 proc. atvejų) (13 pav.).

0 5 10 15 20 25 30 11 26 15 26 14 11 14 12 3 1 Šu n ų skai či u s Naudoti medikamentai

27

3.2.Aortos stenozė

14 pav.Šunų sergamumas aortos stenoze 2011–2016 m.

2011–2016 m. aortos stenozė buvo diagnozuota 6 pacientams. Aortos stenozė buvo diagnozuota 2 bokserių veislės šunims. Taip pat AS buvo diagnozuota anglų buldogui, vokiečių aviganiui, bulterjerui ir vienam mišrios veislės šuniui (n=1) (p<0,01) (14 pav.).

15 pav. Skirtingos lyties šunų sergamumas AS.

2011–2016 m AS buvo diagnozuota 6 šunims. 5 šunys buvo patinai. Kalių buvo tik 1 (15 pav.). 33.33% 16.67% 16.67% 16.67% 16.67%

Bokseriai Mišrūnai Anglų buldogai Vokiečių aviganiai Bulterjerai

83% 17%

28 16 pav. Skirtingo amžiaus šunų sergamumas AS.

2011–2016 m jauniausias šuo, kuriam buvo diagnozuota AS, buvo 7 mėnesių, o vyriausias – 10 metų. AS daugiausiai buvo diagnozuota 10–<13 metų amžiaus grupėje 33,33 proc. (p>0,05)Kitose amžiaus grupėse šunys pasiskirstė tolygiai po 16,67 proc.(16 pav.).

17 pav. Klinikinė išraiška AS sirgusiems šunims.

Dažniausiai pasireiškęs simptomas buvosistolinisūžesys ties aortos vožtuvo punctum optimum 83,33 proc. (p>0,05).Rečiau pastebėti simptomai buvo tachikardija, kardiogeninės kilmės plaučių

0 1 2 <1 1<4 4<7 7<10 10<13 1 ₁ 1 ₁ 2 Šu n ų s ka čius

Šunų amžius, metais

0 1 2 3 4 5 Užesys ties aortos vožtuvu. Tachikardija Skilvelinė ekstrasistolė Traškesiai plaučiuose Dusulys 5 2 1 2 2 Šu n ų s ka iči u s Klinikinė Išraiška

29 edema (traškesiai plaučiuose) ir dusulys - po 33,33 proc. Rečiausiai pasireiškė skilvelinės ekstrasistlės16,67 proc. (17 pav.).

18 pav. Taikyti specialieji diagnostikos tyrimai AS sirgusiems šunims.

Dažniausiai buvo atliktas ultragarsinis tyrimas 83,33 proc(p>0,05) (18 pav.).

19 pav. Dešiniosios parasternalinės padėties ilgosios ašies echograma, kairiojo skilvelio išvarymo traktas: subvalvulinė aortos stenozė.

0 1 2 3 4 5

Rentgeninis tyrimas Ultragarsinis tyrimas Elektrokardiografija 4 5 3 Šu n ų s kia čius Specialieji tyrimai

30 Rentgeninis tyrimas buvo taikytas 66,67 proc. (p>0,05) šunų, sirgusių AS (18 pav.).

20 pav. Dešinioji LL rentgenograma: matyti išsiplėtęs aortos lankas.

Rečiausiai atliktas tyrimas buvo elektrokardiografija 50 proc. atvejų (p>0,05)(16 pav.).

21 pav. 10 m. bokserių veislės šuns, sirgusio aortos stenoze, EKG diagrama: pavienės skilvelinės ekstrasistolės, ektopijos vieta giliai miokarde.

31 22 pav. Medikamentinis gydymas AS sirgusiems šunims.

Dažniausiai gydymui buvo skiriami AKF slopikliai(66,67 proc. atvejų). Šiek tiek rečiau skirtifosfodiesterazės III slopikliai(50 proc. atvejų). Rečiausiai gydymui skirtiširdiniai glikozidai ir kalcio kanalų blokatoriai - po 16,67 proc.(p>0,05)(22 pav.).

3.3.Endokardiozė

23 pav. Skirtingų veislių šunų sergamumas MDAVL 2011–2016 m.

2011–2016 m. miksomatozine degeneracine atrioventrikulinių vožtuvų liga sirgo 107 šunys. DažniausiaiMDAVL pasireiškėmažų veislių mišrūnams iki 12 kilogramų – 34,58 proc. Toiterjerų veislės šunų, sergančių MDAVL, buvo 15 proc. Treti pagal dažnumą buvo pekinai – 12,15 proc.

3 1 3 4 1 2 2 0 1 2 3 4 5 Šu n ų s ka iči u s Naudoti medikamentai 0 5 10 15 20 25 30 35 40 37 6 13 16 8 2 8 5 3 8 1 Šu n ų skai či u s

32 Pinčeriai, Jorkšyro terjerai ir ši-cu veislės šunys pasiskirstė tolygiai - po 7,48 porc. Atvejų. Rečiausiai sirgo KKK spanieliai - 0,9 proc. atvejų. MDAVL dažniau diagnozuojama mažų veislių šunims (p<0,01) (23 pav.).

24 pav. Skirtingos lyties šunų sergamumas MDAVL.

2011–2016 m. iš 107 šunų, sergančių MDAVL, daugiau buvo patinų – 76,71 proc. šunų. Kalės sudarė 31,29 proc. šunų, sirgusių MDAVL (24 pav.).

25 pav.Skirtingo amžiaus šunų sergamumas MDAVL.

76, 71% 31, 29% Patinai Kalės 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 1<4 m. 4<7 m. 7<10 m. 10<13 m. ≥13 m. 1 7 37 42 20 Šu n ų s ka iči u s

33 2011–2016 m. jauniausias MDAVL sirgęs šuo buvo 3 metų amžiaus. Vyriausias šuo, kuriam buvo diagnozuota MDAVL, buvo 18 metų amžiaus. Daugiausiai MDAVL sergančių šunų buvo 10<13 metų amžiaus grupėje – 39,25 porc. 7<10 metų amžiaus grupėje esantys šunys sudarė 34,58 proc. (p<0,05). Mažiausiai MDAVL sirgo 1<4 metų amžiaus grupėje 0,9 proc. šunų(25 pav.).

26 pav. MDAVL sirgusių šunų pasiskirstymas pagal AV vožtuvų pažeidimą.

Dažniausiai buvo pažeisti abu AV vožtuvai 60,75 proc.(p<0,01) atvejų. Rečiau buvo pažeistas tik dviburis vožtuvas 36,45 proc. atvejų. Rečiausiai buvo pažeistas tik triburis vožtuvas 2,8 proc. atvejų (26 pav.).

27 pav. Klinikinė išraiška MDAVL sirgusiems šunims.

0 10 20 30 40 50 60 70

Dviburio vožtuvo nepakankamumas Abiejų AV vožtuvų nepakankamumas Triburio vožtuvo nepakankamumas

39 65 3 Šunų skaičius A V vo žtu vai 0 20 40 60 80 100

Dviburio vožtuvo užesys Triburio vožtuvo užesys Paviršinis kvėpavimas Kosulys Dusulys Traškesiai plaučiuose Alpimas Traukuliai Prieširdžių virpėjimas Subventrikulinės ekstrasistolės 100 69 8 63 29 29 6 2 1 3 Šunų skaičius Kl in ikin ė iš ra iš ka

34 Dažniausiai pasireiškusi klinikinė išraiška buvo sistolinis ūžesys ties dviburio vožtuvo

punctum optimum (93,46 proc. atvejų). Antrasdažniausiai pasireiškęs simptomas buvo sistolinis

ūžesys ties triburio vožtuvo punctum optimum 64,49 proc. Kiti simptomai, toki kaip kosulys (58,88 proc. atvejų), kardiogeninės kilmės edema (traškesiai plaučiuose) ir dusulys (po 27,1 proc. atvejų) pasireiškė rečiau. Rečiausiai nustatyta klinikinė išraiška buvo prieširdžių virpėjimas (0,9 proc. atvejų) (p>0,05) (27 pav.).

28 pav. Taikyti diagnostiniai tyrimai MDAVL sirgusiems šunims.

Utragarsinis širdies tyrimas buvo atliktas 79,44 proc. (n=107) šunų(p<0,01) (28 pav.).Ilgosios ašies echogramose būna matoma kontraktili, šiek tiek hipertrofuota ir hiperkinetiška širdis. Atlikus matavimus nustatomi pakankamai aukšti FS% (dažnai per 60 proc.) ir EF% (dažnai per 85–90 proc.) rodikliai (29 pav.).

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Rentgeninis tyrimas Ultragarsinis tyrimas Elektrokardiografija 74 85 17 Šunų skaičius Sp e ci al ie ji ty ri mai

35 29pav. Dešiniosios parasternalinės padėties ilgosios ašies echograma, kairiojo skilvelio prietakos traktas (sistolės pradžioje): matyti išsiplėtę kairysis skilvelis ir kairysis prieširdis, gerai matyti sustorėjusi ir sutrumpėjusi septalinė dviburio vožtuvo burė.

30pav. Dešiniosios parasternalinės padėties ilgosios ašies echograma, kairiojo skilvelio prietakos traktas (sistolės pabaigoje): matyti išsiplėtę kairysis skilvelis ir kairysis prieširdis, besiverčiančios į kairįjį prieširdį dviburio vožtuvo burės (prolapsas).

36 31pav. Dešiniosios parasternalinės padėties ilgosios ašies echograma, kairiojo skilvelio prietakos traktas (sistolės pabaigoje): dėl regurgitacijos pro nesandarų dviburį vožtuvą matyti spalvinė mozaika (tyrimas spalvinio doplerio režimu).

32pav. Dešiniosios parasternalinės padėties trumposios ašies echograma: matyti gerai išreikštos kairiojo skilvelio laisvosios sienelės ir skilvelių pertvaros ekskursijos, yra hipertrofijos požymių (FS% 57 proc., EF% 88 proc.).

37 33pav. Dešiniosios parasternalinės padėties trumposios ašies echograma: matyti stipriai išsiplėtęs kairysis prieširdis (KP/Ao – 1:2,9, kai fiziol. norma iki 1:1,6).

Rentgeninis tyrimas buvo atliktas 69,16 proc. (n=107) šunų (p<0,01) (28 pav.).

34pav. Dešinioji LL krūtinės ląstos rentgenograma: matyti žymi kardiomegalija, išsiplėtę visos širdies kameros, išsiplėtęs kairysis prieširdis spaudžia trachėja ties bifurkacija ir kairįjį pagrindinį bronchą. Kaudalinės tuščiosios venos kryptis kraniodorsali, perpildytos skiltinės venos ir arterijos. Taip pat matyti visos krūtininės trachėjos dalies kolapsas.

38 35 pav. Pasirinkti medikamentai gydymui nuo MDAVL.

Dažniausiai gydymui buvo naudojami aldosterono sintezės slopikliai – 87,85 proc. Antri pagal dažnumą naudoti medikamentai buvo AKF slopikliai – 75,7 proc.Kilpiniai diuretikai skirti 28,04 proc atvejų (p<0,01), nustačius plaučių edemą. Rečiausiai gydymui naudoti buvo kalcio kanalų blokatoriai ir širdiniai glikozidai 6,25 proc. (35 pav.).

36 pav. Jei numatoma gydymui skirti digitalio preparatus, būtina užrašyti EKG ir įvertinti PQ intervalo trukmę: jei ji pailgėjusi (viršija 0,13 s), reiškia, kad yra I AV blokada ir digitalio preparatų naudoti gydymui negalima.

0 20 40 60 80 100

AKF slopikliai Aldosterono sintezės slopikliai Glikozidai Kilpiniai diuretikai Fosfodiesterazės slopikliai L-karnitinas/taurinas Beta blokatoriai Kalcio kanalų blokatoriai Kortikosteroidai 81 94 6 30 25 6 15 6 34 Šunų skaičius Me d ika m en ta i

39

4. REZULTATŲ APTARIMAS

2011–2016 m. iš išanalizuotų 139 atvejų MDAVL buvo dažniausiai diagnozuojama kardiovaskulinės sistemos liga – 76 proc. visų diagnozuotų kardiovaskulinės sistemos susirgimų. DKM buvo antra pagal dažnumą diagnozuota kardiovaskulinės sistemos liga – 19 proc. atvejų. Aortos stenozė sudarė mažiausią dalį ir ji buvo diagnozuota tik 6 (4 proc. atvejų) šunims. Lyginant su literatūriniais šaltiniais, gauti rezultatai sutampa, kadangi teigiama, kad MDAVL yra dažniausiai diagnozuojama kardiovaskulinės sistemos liga, o antra pagal dažnumą yra DKM (4).

Iš 26 DKM atvejų tik 3 (11,11 proc.) atvejai buvo diagnozuoti dobermanų veislės šunims. Šia liga dažniausiai sirgo didelių veislių šunys. Daugiausiai DKM atvejų nustatyta vokiečių aviganiams (14,81 proc.) (p<0,01). Gauti rezultatai nesutampa su literatūros šaltiniais. Juose teigiama, kad apie 50 proc. dobermanų serga besimptome DKM forma. Taip pat literatūroje minima, kad dobermanų veislės šuny dažniauserga DKM (2,4). Šį nesutapimą galėjo įtakoti galimas dobermanų veislės šunų retumas Lietuvoje, priešingai nei vokiečių aviganiai ir jų mišrūnai kurie yra populiari šunų veislė Lietuvoje. Yra nustatyta, kad didelių ir gigantinių veislių šunys turi didesnę riziką sirgti DKM negu mažesnių veislių atstovai (7).

Remiantis surinktais duomenimis, DKM pasirinktoje klinikoje dažniausiai diagnozuota vidutinio amžiaus šunims, priskiriamiems 4<7 metų amžiaus grupei bei senyviems šunims nuo 10 iki 13 metų (po 30,77 proc. atvejų) (p>0,05). Šunys, priklausę 7<10 metų amžiaus grupei, sudarė 19,23 proc. visų DKM sirgusių šunų.Rečiau DKM diagnozuota jauniems šunims iki 4 metų (7,7 proc. atvejų). Literatūroje pateikiami duomenys, kad dažniausiai DKM pasireiškia ir yra diagnozuojama šunims nuo 6 iki 8 metų. Taip pat yra laikoma, kad dobermanų veislės šunys, kurie sulaukia 7 metųir neturi kardiovaskulinės sistemos pakitimų, turi tikimybę išlikti sveikais (26).

Analizuotoje šunų, sirgusių DKM, grupėje patinams (88,46 proc. atvejų) patologija nustatyta 7,7 karto dažniau nei kalėms (11,54 proc. atvejų). Literatūroje nėra pateikiama vieninga nuomonė dėl lyties įtakos DKM pasireiškimui. Vienų tyrimų metu nustatyta, kad patinai DKM serga dažniaus nei kalės.Kitų tyrimų metu lyties įtaka nenustatyta (26).

Dažniausiai pastebėti bei išreikšti klinikiniai simptomai šunims, sergantiems DKM, buvo kosulys bei skilvelinės ekstrasistolės (po 37 proc. atvejų). Taip pat gana dažnas ir DKM tipinis simptomas buvo „skalbimo mašinos“ garsas (26,92 proc. atvejų), girdimas auskultuojant, kuris reiškia, jog prasidėjęs prieširdžių virpėjimas. Dusulys pasireiškė 23,08 proc. šunų, o rečiausiai pasireiškę simptomai buvo lekavimas bei ūžesys ties triburio vožtuvo punctum optimum (11,54 proc. atvejų) (p<0,05). Analizuotiems šunims pasireiškusi simptomatika atitinka literatūroje aprašomus būdingiausius DKM simptomus. Prie būdingų simptomų priskiriami dusulys, apatija, fizinio krūvio netoleravimas, alpimas, sistoliniai ūžesiai (3,7).

40 Dažniausiai buvo pasirenkamas elektrokardiografinis tyrimas. Jis buvo atliekamas auskultacijos metu įtarus aritmijas, tokias kaip prieširdžių virpėjimas, skilvelinės arba supraventrikulinės ekstrasistolės. EKG buvo užrašyta 92,31 proc. (p>0,05) visų DKM sirgusių šunų. Antras dažniausiai pasirinktas diagnostinis tyrimas buvo širdies echoskopija (88,46 proc. atvejų) (p<0,01).Šio tyrimo pagalba buvo diagnozuojama DKM. Echogramose matyti išsiplėtę kairysis skilvelis bei prieširdis, suplonėjęs miokardas. Rečiausiai buvo atliekamas rentgeninis tyrimas (65,38 proc. atvejų) (p<0,05). Rentgenogramose buvo pastebimas širdies kontūro padidėjimas, priklausomai nuo dilatacijos sunkumo. Analizės metu taikant kiekvieną tyrimo metodą nustatyti sutrikimai sutampa su dažniausiai literatūroje minimais DKM pakitimais. Aprašoma elekrtokardiografijos panauda diferencijuojant aritmijas. Rentgenogramose dažnai pastebimas kairiosios širdies pusės šešėlio padidėjimas. Echoskopija aprašoma kaip pagrindinis tyrimos metodas, naudojamas DKM diagnostikai (7-9).

Visiems šunims, sirgusiems DKM, naudoti AKF slopikliai derinyje su aldosterono sintezės slopikliais.Diagnozavus supraventrikulinę aritmiją, papildomai buvo skiriami širdiniai glikozidai (57,69 proc. atvejų) ir kalcio kanalų blokatoriai (46,15 proc. atvejų). Tuo tarpu, nustačius ventrikulines aritmijas skirti fosfodiesterazės III slopikliai kartu su beta adrenerginių receptorių blokatoriais (po 53,8 proc. atvejų) (p<0,01). Taip pat buvo skiriami kilpiniai diuretikai, L-karnitino bei taurino preparatai (po 42,3 proc. atvejų). Rečiau naudoti tiazidiniai diuretikai (13,04 proc. šunų). Literatūroje pateikiamos gydymo rekomendacijos, priklausomai nuo pasireiškusios klinikos, išsivysčiusios patologijos, taikyti AKF slopiklius ir aldosterono sintezės slopiklius, nustačius patologiją dar iki klinikinės išraiškos (10).

Vidutinio dydžio šunims dažniau pasireiškia įgimta širdies patologija – aortos stenozė.Diagnozuotų AS atvejų buvo 6 (4 proc. visų atvejų). Bokserių veislės šunys sudarė 33 proc. atvejų. Aortos stenozė buvo diagnozuota ir kitiomsšunų veislėms, tokioms kaip Anglų buldogai, vokiečių aviganiai, bulterjerai bei mišrūnai (po 16,67proc. atvejų) (p<0,01).Taip pat ir 1997-2010 metaisatlikto tyrimo metu AS stenozė buvo dažniausiai nustatyta bokserių veislės šunims (26 proc.) (27). Nors gauti duomenys sutampa su pateikiamais literatūroje, laikyti gautų rezultatų patikimais negalima, nes bokserių veislės šunų imtis permaža, kad būtų statistiškai patikima.

AS patinams (83,33 proc. atvejų) pasireiškė 5 kartus dažniau nei kalėms (16,67 proc. atvejų).Taip pat ir literatūros šaltiniuose aprašomas didesnis patinų sergamumas (13). Šunų, kuriems buvo diagnozuota AS, amžiaus vidurkis buvo 5 metai ir 9 mėnesiai. Amžiaus grupėse iki 10 metų AS pasiskirstė tolygiai po 16,67 proc. atvejų. Dažniausiai AS diagnozuota šunims nuo 10 iki 13 metų (33,33 proc. atvejų) (p>0,05).

Analizės metu nustatyti dažniausiai pasitaikę simptomai. Dažniausiai diagnozuotas simptomas buvo ūžesys ties aortos vožtuvo punctum optimum (83,33 proc. atvejų) (p>0,05).Rečiau

41 pasireiškė tachikardija, dusulys bei plaučių edemai būdinga klinika (traškesiai plaučiuose) (po 33,33 proc. atvejų). Rečiausiai aptiktas simptomas buvo pulso deficitas, nurodantis galimą ritmo sutrikimą – skilvelinę ekstrasistoliją, kuris pasireiškė tik 16,67 proc. šunų. Remiantis literatūriniais šaltiniais, sistolinis ūžesys ties aortos vožtuvo punctum optimum yra būdingas siptomas AS metu. Taip pat klinikinė išraiška gali pasireikšti fizinio krūvio netoleravimu, pulso deficitu, dusuliu (14).

Atlikta ir specialiųjų diagnostikos tyrimų pasirinkimo analizė. Dažniausai AS diagnostikai pasirinktas ultragarasinis širdies tyrimas (83,33 proc. sirgusių šunų) (p>0,05). Šis tyrimas kartu su dopleriu yra jautriausias tyrimas diagnozuojant AS (16). Širdies echoskopijos metu nustatyta subvalvulinė aortos stenozė.Rečiau buvo taikomas rentgenins tyrimas (66,67 proc. šunų) (p>0,05). Rentgenogramose buvo matomas daugiau ar mažiau išsiplėtęs aortos lankas.EKG kreivė užrašyta pusei visų, AS sirgusių šunų, įtarus aritmijas. Išanalizavus EKG kreivę vienam iš šunų nustatyta skilvelinė ekstrasistolija.

Išanalizuotos taikytos gydymo schemos kiekvienam šuniui, sirgusiam AS. AKF slopikliai skirti dažniausiai (66,67 proc. atvejų) (p>0,05). Rečiau buvo skiriami fosfodiesterazės III slopikliai bei L-karnitino ir taurino preparatai (po 50 proc. atvejų). Taip pat buvo skiriami kilpiniai diuretikai, aldosterono sintezės slopikliai (po 33,33 proc. atvejų) ir širdiniai glikozidai, kalcio kanalų blokatoriai (po 16,67 proc. atvejų). Literatūtoje rekomenduojama naudoti beta adrenerginių receptorių blokatorius. Esant vidutinei arba sunkiai ligos formai siūloma apriboti fizinį aktyvumą(3).

Miksomatozinė degeneracinė atrioventrikulinių vožtuvų liga pasirinkto laikotarpio metu buvo dažniausiai diagnozuota kardiovaskulinės sistemos liga (76 proc.) (n=139). Dauguma autorių teigia, kad MDAVL yra dažniausiai diagnozuojama kardiovaskulinės sistemos liga (17,18). Atlikus klinikinių ligos atvejų analizę nustatyta, kad dažniausiai endokardioze sirgo mažų veislių mišrūnaiiki 12 kilogramų (34,58 proc. atvejų). Rečiau MDAVL diagnozuota toiterjerų veislės šunims (15 proc. atvejų) ir pekinams (12,15 proc. atvejų). Dar rečiau endokardiozė diagnozuota pinčeriams, Jorkšyro terjerams bei ši-cu veislių šunims (po 7,48 proc. atvejų) (p<0,01). KKK spanieliams MDAVL pasireiškė rečiausiai – 0,9 proc. atvejų.Literatūroje pateikiami duomenys, kad nykštukinių ir mažų veislių šunys MDAVL serga dažniau,neikitų veislių šunys.Yra manoma, kad ilgesnė mažų veislių šunų gyvenimo trukmė lemia jų sergamumą MDAVL. Ši patologija yra laikoma senstančiosširdies liga (17).

Atlikus duomenų analizę nustatyta, kad patinai (76,71 proc. atvejų) serga 2,5 karto dažniau nei kalės (31,29 proc. atvejų). Gautiduomenys sutampa su literatūroje aprašoma lyties predispozicija(28).

Remiantis turimais duomenimis dažniausiai MDAVL sirgo šunys nuo 10 iki 13 metų (39,25 proc. atvejų). Rečiau patologija diagnozuota 7<10 metų amžiaus šunims (34,58 proc.

42 atvejų)(p<0,05). Dar rečiau susirgimas nustatytas šunims, vyresniems nei 13 metų (18,69 proc. atvejų). Mažiausiai MDAVL sirgo šunys iki 4 metų (0,9 proc. atvejų). Senesniems šunims MDAVL pasireiškia dažniau. Literatūroje nurodoma, kad šunims, kurių amžius yra virš 8 metų, tikimybė susirgti MDAVL siekia daugiau nei90 proc. (19).

Auskultacijos metu nustatyti atrioventrikulinių vožtuvų pažeidimai. Dažniau buvo pažeisti abu atrioventrikuliniai vožtuvai (60,75 proc. atvejų) (p<0,01). Rečiau nsutatytas tik dviburio vožtuvo pažeidimas (36,45 proc. atvejų). Rečiausiai pasitaikė triburio vožtuvo pažeidimai (2,8 proc. atvejų). Literatūroje yra aprašomi panašūs pakitimai. Abiejų AV vožtuvų pažeidimai aptinkami 63 proc. šunų, o tik dviburio vožtuvo nepakankamumas aptinkamas 32,5 proc. šunų. Rečiausiai aptinkamas vien tik triburio vožtuvo nepakankamumas – 1,3 proc. atvejų (29).

Atliktos analizės metu nustatyti dažniausiai pasireiškę simptomai. Dažniausiai pasireiškęs simptomas šunims, sirgusiems MDAVL, buvo sistolinis ūžesys ties dviburio vožtuvo punctum

optimum (93,46 proc.atvejų). Taip pat dažnai buvo girdimas ūžesys ties triburio vožtuvo punctum optimum(64,49 proc. atvejų) (p>0,05). Kosulys pasireiškė 58,88 proc. šunų, sirgusių MDAVL.

Traškesiai plaučiuose, kurie byloja apie kardiogeninės kilmės edemos formavimasi, bei dusulys pasireiškė po 27,1 proc. atvejų. Rečiausiai apžiūros metu nustatytas prieširdžių virpėjimas. Šis simptomas pasireiškė tik 0,9 proc. šunų. Vienas iš pagrindinių literatūroje aprašomų klinikinių simptomų, indikuojančių endokardiozę, yra sistolinis ūžesys ties dviburio arba triburio vožtuvų

punctum optmum. Kiti simptomai, tokie, kaip kosulys, dusulys ar traškesiai plaučiuose pasireiškia

vėlyvesnėje ligos stadijoje (8).

Diagnozuojant MDAVL ultragarsinis tyrimas atliktas 79,44 proc. šunų (p<0,01). Šio tyrimo metu ilgosios ašies echogramose matoma kontraktili, šiek tiek hipertrofuota ir hiperkinetiška širdis. Matoma sustorėjusi ir sutrumpėjusi septalinė dviburio vožtuvo burė, kuri gali virsti į kairiojo prieširdžio ertmę. Rečiau buvo atliekamas rentgeninis tyrimas (69,16 proc. atvejų) (p<0,01). Rentgenogramoje dažnai matytas širdies šešėlio padidėjimas ties kairiuoju prieširdžiu bei pakelta trachėja. Elektrokardiografija atlikta tik 15,9 proc.šunų, sirgusių MDAVL. EKG metu svarbu atkreipti dėmesį į PQ intervalo trukmę. Atsiradę pakitimai gali įtakoti gydymo schemą. Remiantis literatūra,diagnozės patvirtinimui pasitelkiami ultragarsinis ir rentgeninis tyrimai (21).

Dažniausiai šunų gydymui buvo pasirenkami aldosterono sintezės slopikliai (87,85 proc. atvejų). Dažnai skirti AKF slopikliai (75,7 proc. atvejų). Rečiau naudoti kortikosteroidai (31,78 proc. atvejų), kilpiniai diuretikai (28,04 proc. atvejų)(p<0,01), fosfodiestazės III slopikliai (23,4 proc. atvejų) bei beta adrenerginių receptorių blokatoriai (14,02 proc. atvejų). Rečiausiai naudotos trys vaistų grupės: kalcio kanalų blokatoriai, širdiniai glikozidai bei L-karnitino ir taurino preparatai (po 5,6 proc. atvejų). Taikomas gydymas priklauso nuo MDAVL stadijos ir klinikinės išraiškos

43 Rekomenduojama MDAVL sergančius šunis skirstyti į ACVIM siūlomus pogrupius ir taikyti atitinkamą gydymą (24).

44

IŠVADOS

1.1. DKM pasireiškimą įtakoja genetinė predispozicija. Dažniausiai DKM diagnozuota didelių veilsių šunims (15,38 proc. šunų) (p<0,01), vidutinio bei senyvo amžiaus šunims (po 30,77 proc. atvejų) (p>0,05).

1.2. Aortos stenozė, kuri yra įgimta endokardo vystimosi patologija, dažniau sirgo vidutinio dydžio šunys (p<0,01), senyvo amžiaus šunys (p>0,05).

1.3. MDAVL sirgo tik mažų veilsių šunys (p<0,01), senyvo amžiaus (nuo 10 iki 13 metų) (p<0,05)šunys.

2.1. Diagnozuojant DKM, atliekami rentgeninis (65,38 proc.), ultragarsinis (88,46 proc.) ir elektrokardiografinis (92,31 proc.) širdies tyrimai.

2.2. Aortos stenozės diagnostikai naudoti rentgeninis (66,67 proc.) bei ultragarsinis (83,33 proc.) širdies tyrimai.

2.3. MDAVL diagnostikai naudoti rentgeninis (69,16 proc.) ir širdies ultragarsinis (79,44 proc.).tyrimai, elektrokardiografinis tyrimas naudotas žymiai rečiau (15,89 proc.).

3.1. Visiems šunims, sirgusiems DKM, naudoti AKF slopikliai derinyje su aldosterono sintezės slopikliais. Diagnozavus supraventrikulinę aritmiją papildomai buvo skiriami širdiniai glikozidai (57,69 proc. atvejų) ir kalcio kanalų blokatoriai (46,15 proc. atvejų).

3.2. Šunims, sergantiems AS, dažniausiai skirti AKF slopikliai(66,67 proc. atvejų). Rečiau buvo naudojami fosfodiesterazės III slopikliai (50 proc. šunų).

3.3. MDAVL gydymui buvo naudojami aldosterono sintezės slopikliai (87,85 proc. atvejų) ir AKF slopikliai (75,7 proc. atvejų). Rečiau naudoti kilpiniai diuretikai (28,04 proc. atvejų).