CEOLITŲ PANAUDOJIMAS SUAUGUSIŲ KAČIŲ ŠĖRIMUI USE OF ZEOLITES IN THE ADULT CAT FEEDING

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas Rasa Gudţiūtė

CEOLITŲ PANAUDOJIMAS SUAUGUSIŲ KAČIŲ ŠĖRIMUI

USE OF ZEOLITES IN THE ADULT CAT FEEDING

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Algirdas Januškevičius KAUNAS 2014

DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ MITYBOS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas: CEOLITŲ PANAUDOJIMAS SUAUGUSIŲ KAČIŲ ŠĖRIMUI

1. Yra atliktas mano pačios:

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje:

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Rasa Gudţiūtė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Rasa Gudţiūtė (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO: darbas

parašytas savarankiškai, uţsibrėţtas tikslas ir uţdaviniai įvykdyti; siūlau darbą viešam gynimui Algirdas Januškevičius

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

Paulius Matusevičius

(aprobacijos data) (katedros vedėjo/jos vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)

TURINYS

1.2.1. Klinoptilolito cheminė sudėtis ir savybės ... 15

1.2.2. Klinoptilolito panaudojimo spektras ... 18

1.3. Suaugusių kačių mityba: savybės ir reikalingos medţiagos ... 21

2. MEDŢIAGOS IR METODAI ... 25

3. REZULTATAI ... 34

3.1. Kačių šėrimas ... 34

3.2. Maisto medţiagų pasisavinamumas kačių organizme ... 36

3.3. Ceolito įtaka išmatų formai ir konsistencijai ... 44

3.4. Kraujo biocheminiai ir morfologiniai rodikliai ... 46

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 48

IŠVADOS ... 51

SANTRAUKA

CEOLITŲ PANAUDOJIMAS SUAUGUSIŲ KAČIŲ ŠĖRIMUI Darbo pobūdis: magistro baigiamasis darbas.

Darbo objektas: ceolitai suaugusių kačių mityboje.

Darbo apimtis, lentelių, paveikslų ir grafikų skaičius. Darbo apimtis - 57 psl., kuriame pateikta 15 lentelių, 8 paveikslai.

Tyrimo problema. Kačių mityba ir joje naudojami priedai turi įtakos gyvūnų sveikatos būklei. Todėl siekiant išlaikyti ir optimizuoti komponentinę suaugusių kačių sveikatos būklę, garantuoti gyvūnų gerovę ir sustiprinti natūralius apsaugojimo mechanizmus būtina vertinti ėdalo sudėtį, kadangi suaugusios katės yra linkusios į nutukimą, įvairias šlapimo takų ir kitas ligas. Šiuolaikiniai tyrimai pateikia tvirtus įrodymus, kad kačių mityba turi didelę įtaką įvairiems senėjimo proceso aspektams, sveikatos pagerinimui ir kačių ilgaamţiškumui. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad kiekviena katė yra individuali ir turi atskirus individualius poreikius.

Tyrimo tikslas: įvertinti šiuo metu mūsų šalyje gaminamų sausų ėdalų gamybai naudojamo klinoptilolito įtaką maisto medţiagų pasisavinimui kačių virškinamajame trakte, nustatyti poveikį gyvūnų sveikatos būsenai.

Tyrimo uţdaviniai:

1. Susipaţinti su ceolitų esminėmis savybėmis ir jų tinkamumu suaugusių kačių mitybai. 2. Atlikti mokslinius ūkinius bandymus su suaugusiomis katėmis.

3. Nustatyti ėdalo ir jame esančių maisto medţiagų kiekius. 4. Nustatyti išskiriamų išmatų kiekius ir jų cheminę sudėtį. 5. Paskaičiuoti maisto medţiagų pasisavinimo lygį organizme. 6. Įvertinti sveikatos būklę.

Išvados ir rekomendacijos. Dėl suaugusių kačių polinkio į nutukimą, diabetą ir virškinamojo trakto problemas būtina atsiţvelgti į kačių unikalumą metabolizmo procesuose, garantuoti būtinų medţiagų pakankamumą kasdienėje mityboje, papildyti ją trūkstamomis medţiagomis ir detaliai vertinti ceolito kiekį pašaruose, nes netinkama koncentracija, perdozavimas šių ceolitų gali sukelti absorbavimo problemas, kurios nustatomos vertinant išskiriamų išmatų kiekius ir jų cheminę sudėtį.

Atliktų tyrimų metu kačių šėrimui naudotas sausas visavertis ėdalas „Nature‟s Protection“, kurio sudėtyje nustatyta 900,0 g kg-1

sausosios medţiagos, 840,0 g kg-1 organinės medţiagos. Kilograme ėdalo nustatyta 290,0 g ţalių baltymų, kurie nuo bendro ėdalo kaloringumo sudarė 48,2 proc. Ţalių riebalų nustatyta 120,0 g kg-1, kas sudarė 33,2 proc. nuo bendros ėdalo energinės vertės. Ėdalo gamybai

panaudoti augalinės ir gyvūninės kilmės komponentai. Klinoptilolito priedo pokyčiai visaverčiame ėdale turėjo įtakos tiriamųjų suaugusių kačių kraujo morfologiniams tyrimams. Nustatyta, kad didinant klinoptilolito priedą pastebėtas neţymus kreatinino, kalcio ir fosforo padidėjimas. Klinoptilolitas įtakojo gliukozės kaupimąsi kraujyje. B faktoriaus įtakoje nustatytas gliukozės kiekis 4,2 mmol L-1

, C faktoriaus poveikyje - 4,1 mmol L-1, arba 16,7 - 19,5 proc. maţiau (p<0,001) palyginti su A faktoriaus poveikiu.

SUMMARY

USE OF ZEOLITES IN THE ADULT CAT FEEDING Work type: master's thesis.

Master thesis objective: use of zeolites in adult cat nutrition.

Scope of work, tables, charts. This work consists of 57 pages, which contains 15 tables, 8 figures.

The problem of research: Adult cat nutrition and use of additives have an impact for animal‟s health. Whereas adult cats are prone to obesity, and various urinary tract infections and other diseases it is necessary to evaluate the composition of the food, in order to maintain and optimize component adult cats health condition, ensure the animals' well-being and enhance the natural protecting mechanisms. Contemporary researches submit strong evidence that the cat nutrition has a significant impact on various aspects of the animal‟s aging process, health condition improvement and cat‟s longevity. However it should be remembered that each cat is an individual and has its own individual needs.

The aim of research: to evaluate clinoptilolite, this is currently used in our country for the dry food production, influence of food nutrients intake of cat‟s digestive tract and identify the effect on animal‟s health condition.

The objectives of research:

1. Explore the essential characteristics of zeolites and their suitability for adult cat nutrition.

2. Perform scientific farmed experiments on adult cats. 3. Identify the quantities of food and their nutrient.

4. Determine the quantities of excreted fecal and their chemical composition. 5. Calculate food nutrient intake quantity in the body.

6. Evaluate the health condition. Conclusions and recommendations.

Due to adult cats prone to obesity, diabetes and digestive tract problems it is necessary to regard the uniqueness of the cat metabolic processes, to ensure the sufficiency of required materials in daily nutrition, supplement it with missing materials and evaluate the quantity of zeolite in pet food in details, because inappropriate concentration, overdose of these zeolites can cause absorption problems, whereas measured by evaluating excreted fecal quantities and their chemical composition.

For researches, dry wholesome pet food “Nature‟s Protection” was used for feeding adult cats. It is determined that this food contains 900.0 g. kg-1 dry and 840.0 g kg-1 organic materials. Per kg food

was 290.0 g of crude protein, which from the general food calorific accounted for 48.2 percent. Crude fat established 120.0 g kg-1, which accounted for 33.2 percent of the total food energy. Vegetal and animal components were used for manufacturing pet food. In wholesome pet food clinoptilolite supplement changes affected the investigative adult cat‟s morphological blood analysis. It was identified that increasing clinoptilolite supplement had a very slight impact of creatinine, calcium and phosphorus growth. Clinoptilolite influenced glucose accumulation in the blood. Glucose quantity was measured by these factors impact: B factor – 4.2 mmol L-1, C factor - 4.1 mmol L-1 or 16.7 – 19.5 percent less (p<0.001) than A factor impact.

ĮVADAS

Prijaukinto gyvūno mityba didţiąja dalimi priklauso nuo ţmogaus. Naminių gyvūnų mityba labai skiriasi nuo ūkio gyvūnų mitybos (Roque et al., 2011). Naminės katės yra vienintelis kačių šeimos atstovas, kurių mitybos įpročiai buvo ištirti plačiau (Morris, 2002). Kačių šėrimui šiuo metu yra gaminama daugybė skirtingų ėdalų, kuriuos galima rinktis pagal kainą, kokybę, atskirus augintinio gyvenimo periodus, veislę ar fiziologinę būklę. Pabrėţtina, kad svarbiausias tikslas gyvūno mityboje yra gerinti ir uţtikrinti augintinio gyvenimo kokybę iki pat jo senatvės (Roque et al., 2011).

Naminės katės daţniausiai šeriamos sausu (gabaliukai/sausainiai) ėdalu, kuriame yra 7-10 proc. drėgnio ir šlapiu (skardinėse ar maišeliuose) ėdalu, kuriame yra 75-85 proc. drėgnio (Adrian et al., 2013). Kiekvienas besirūpinantis savo augintinio sveikata rinksis tik aukščiausios kokybės ėdalą, kadangi jų gamybai naudojami tik aukščiausios kokybės produktai.

Taigi, augintinio mityba orientuota į tai, kaip uţkirsti kelią galimiems gyvūno sveikatos sutrikimams (Roque et al., 2011). Todėl svarbu ieškoti alternatyvių gyvūno maitinimo būdų, kurie galėtų sustiprinti gyvūnų natūralius apsaugojimo mechanizmus.

Naudojant specialius ėdalo papildus, kurie palankiai veikia gyvūno ţarnyno mikroflorą, gerųjų mikroorganizmų dauginimąsi, stimuliuoja imunitetą, uţtikrinama gyvūno gerovė.

Lietuvoje galima rasti sausų kačių ėdalų, kurių sudėtyje yra ceolitai. EFSA duomenimis (2013) klinoptilolito priedas 10 000 mg kg-1 visaverčio ėdalo, toks ėdalas gali būti laikomas saugiu visoms gyvūnų rūšims. Klinoptilolitas iš esmės nėra absorbuojamas ir išsiskiria su išmatomis. Pasak A. Januškevičiaus (2013) atliekant bandymus skirtingais kačių fiziologinės būklės laikotarpiais, nepastebėtas nė vienas viduriavimo atvejis. Sumaţėjęs šlapalo, kreatinino ir padidėjęs albuminų kiekis rodo pagerėjusią inkstų ir kepenų veiklą, o daugumai, vos ne 50 proc. vyresnių kačių, šie organai daţnai veikia nepakankamai.

Europos Sąjungoje kalcio aliumosilikatai E 556 kaip papildai įregistruoti pagal direktyvą Nr. 739/2000 (Januškevičius, 2013).

Norint išbandyti klinoptilolito poveikį, ir būtent, maisto medţiagų pasisavinamumo lygiui kačių organizme nustatyti, atlikti bandymai su suaugusiomis katėmis, įvairiais fiziologinės būklės laikotarpiais.

Darbo tikslas: įvertinti šiuo metu mūsų šalyje gaminamų sausų ėdalų gamybai naudojamo klinoptilolito įtaką maisto medţiagų pasisavinimui kačių virškinamajame trakte, nustatyti poveikį gyvūnų sveikatos būsenai.

Darbo uţdaviniai:

1. Susipaţinti su ceolitų esminėmis savybėmis ir jų tinkamumu suaugusių kačių mitybai. 2. Atlikti mokslinius ūkinius bandymus su suaugusiomis katėmis.

3. Nustatyti ėdalo ir jame esančių maisto medţiagų kiekius.

4. Nustatyti išskiriamų išmatų kiekius, konsistenciją ir jų cheminę sudėtį. 5. Paskaičiuoti maisto medţiagų pasisavinimo lygį organizme.

1.

LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Natūralūs ceolitai

Ceolitai – tai šarminių arba ţemės šarminių metalų aliumosilikatų hidratai, turintys trimatę sandarą. Ceolitai buvo atrasti 1756 metais švedų mokslininko, mineralogo Freiherr Axel Fredrick Cronstedt (Roque et al., 2011). Jie buvo pavadinti verčiant iš graikų kalbos „zeo“ - virti ir „lithos“ - akmuo (Coombs et al., 1997). Nuo to laiko buvo pripaţinta netoli 50 rūšių natūraliai susiformuojančių ceolitų (Roque et al., 2011). Trys iš jų buvo pavadinti Haüy (1801), tai analcimas (1 pav.), stilbitas (2 pav.) ir harmotomas. Chabazitas ir leucitas buvo pavadinti dar anksčiau (Coombs et al., 1997). Bendra ceolitų formulė – Na2K2Ca AlO3 10SiO2 8H2O. Praeito šimtmečio 60-ais metais buvo pradėtos

nagrinėti mineralinės, fizikinės ir cheminės ceolitų savybės (Bartko, 1981).

Ceolitai – tai kristaliniai, šarminiai ar ţemės šarminiai hidratuoti aliumosilikatai. Jų pagrindiniai ir aktyviausi komponentai yra klinoptilolitas (K2,Na2,Ca)[Al2Si7,5-11O19,0-26,0](6-8)H2O) ir

montmorilonitas. Komponentai, turintys daug kalio ir natrio, aktyviai sorbuoja su trąšomis įneštas maisto medţiagas, ypač azotą, kalį ir kalcį ir apsaugo nuo išplovimo. Augalai 15-20 proc. geriau įsisavina azotą iš mineralinių trąšų ir tokiu būdu sumaţėja daţno tręšimo būtinybė (Lietuvos sodininkystės ir darţininkystės institutas, 2005).

Ceolitas – mineralas, priskiriamas karkasinės sandaros šarminių arba ţemės šarminių metalų aliuminio silikatų hidratams. Ceolitų 50 proc. tūrio sudaro ertmės, tuštumos ir kanalai. Dėl specifinės struktūros ceolitai turi nemaţai naudingų savybių. Viena iš pagrindinių ceolitų pritaikymo sričių yra adsorbcija, todėl jie gali būti efektyviai naudojami paviršinių nuotekų valymo įrenginiuose sunkiesiems metalams, radionuklidams ir organiniams teršalams šalinti (Agintas, Valentukevičienė, 2009).

1 pav. Analcimas (Minerals of Scotland. Isle of Skye. Analcime. http://www.curriehj.freeserve.co.uk/skye6.htm)

2 pav. Stilbitas (PhotographingMinerals.com Stilbite. http://www.photographingminerals.com/gallery.php)

Tarp gamtinių ceolitų vertinamas analcimas, kuris formuojasi iš maţai silicio turinčios šarminės magmos aukštesnėje nei 600 0

C temperatūroje. Jo randama Uţkaukazėje, Kamčiatkoje, Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Islandijoje (Guzi, 2010).

Ceolitai plačiai paplitę gamtoje, priklausomai nuo sluoksnio daţniausiai (95 proc.) vulkaninės kilmės. Jau nuo praėjusio amţiaus 5-ojo dešimtmečio daugiau kaip 40 valstybių buvo atrasta apie 1000 vietovių su vulkaninės kilmės ceolitų klodais. Gamtoje ceolitai formuojasi sąlyginai neaukštose temperatūrose (iki 250-300 0_{C) ir esant slėgiui iki kelių tūkstančių atmosferų, paskutinėje formavimosi}

hidroterminio proceso formavimosi stadijoje (Guzi, 2010).

Ceolitų erdvinė sistema yra tetraedro formos, kuri sudaryta iš AlO4 ir SiO4, tarpusavyje susietų

deguonies jonais (3 pav.).

3 pav. Ceolitų erdvinė struktūra (Mravec et al., 2005)

Mineralinė ceolitų sudėtis (4 pav.) yra sąlygota aukštos temperatūros bei slėgio, todėl tai lėmė ceolitų grupių susidarymą, tarp kurių daţniausia yra klinoptilolitas.

4 pav. Ceolitų mineralinė sudėtis (Mravec et al., 2005; Agintas, Valentukevičienė, 2009)

Keletos ceolitų pavadinimai ir formulės pateikiamos 1 lentelėje.

1 lentelė. Ceolitų pavadinimai ir formulės (Mumpton, 1999)

Mineralo pavadinimas Formulė

Analcimas Na16[Al16Si32O96]•16H2O

Chabazitas (Ca0.5,Na,K)4[Al4Si8O24]·12H2O

Klinoptilolitas (Na,K)6[Al6Si30O72]•20H2O

Erionitas K2(Na,Ca0.5)8[Al10Si26O72]·28H2O

Heulanditas (Na,K)Ca4[Al9Si27O72]·24H2O

Laumontitas Ca4[Al8Si16O48]·18H2O

Mezolitas Na16Ca16[Al48Si72O240]·64H2O

Skolecitas Ca8[Al16Si24O80]·24H2O

Stilbitas NaCa4[Al9Si27O72]·30H2O

Pasak M. K. Gunter (2001) ceolitai yra pagrindiniai silikatai pagal struktūrą priklausantys karkasinių grupei, kuriuose tetraedrai susijungia visomis keturiomis viršūnėmis ir suformuoja begalinį, trimatį karkasą, su jame esančiomis tuštumomis. Unikali ceolitų savybė - selektyvumas šarminių, ţemės šarminių ir kai kurių kitų medţiagų katijonams. Jiems būdingos jonų kaitos ir absorbcinės savybės. Daugelio ceolitų erdvės sujungtos į ilgus, plačius formos kanalus ir kinta atsiţvelgiant į

84% 0,2% _0,1% 3% 4% 8% 0,7% Klinoptilolitas Kristobalitas Molingas žėrutis Plagioklazai Rutilas Kvarcas Priemaišos

mineralų formą. Ceolitų 50 proc. tūrio sudaro ertmės, tuštumos ir kanalai. Juose patalpinti dideli katijonai (Ca, Na, K), kurie gali keistis katijonais su supančiu tirpalu. Per šiuos kanalus, į struktūrą ir iš jos, lengvai gali judėti būdingi jonai ir molekulės, todėl į juos gali laisvai patekti vandens bei kitos polinės molekulės tokios, kaip NH3, SO2, H2S, CO2 ir panašiai. Ceolitai savo struktūroje gali turėti

vandens, kuris yra pašalinamas kaitinant, tačiau pati struktūra lieka nepakitus.

Ceolitai natūralūs gamtiniai sorbentai, todėl į juos gali laisvai patekti vandens bei kitos poliarinės medţiagos. Ceolitas ypatingai imlus NH4. Kaip parodė VGTU vandentvarkos katedros laboratorijoje

vykdytų eksperimentinių azoto junginių (nitratų bei amonio jonų) šalinimo iš vandens, naudojant gamtinius ceolitus, tyrimų rezultatai (Maţeikienė ir kt., 2013), ceolito grūdeliai netinka nitratų sorbcijai iš vandeninių tirpalų, bet 0,315-0,63 mm stambumo ceolito grūdelių frakcija galėtų būti ypač tinkamas sorbentas NH4 šalinti iš vandens.

Dėl specifinės struktūros ceolitai turi nemaţai naudingų savybių (Zuokaitė, Zigmontienė, 2011):

 adsorbcinių - efektyviai adsorbuoja įvairias medţiagas iš dujų mišinių ir tirpalų;

 molekulinių sietų - sorbuoja tik atitinkamo dydţio molekules;

 katijoninių - silpnai prijungti katijonai vidiniuose porų ir atvirų kanalų paviršiuose gali būti pakeičiami kitais katijonais;

 katalitinių - kristalinės gardelės porose esančių molekulių aktyvacijos energija kai kuriose reakcijose pakinta;

 prioritetas sorbuoti amonio, natrio, kalio, kalcio, magnio makroelementų jonus. R. Anisimova su bendraautoriais (2004) išskiria šiuos ceolitų privalumus:

 taisyklinga struktūra;

 didelis vidinis savitasis paviršius (apie 600-800 m2 g-1);

 vienodo dydţio poros;

 geras terminis stabilumas.

Teigtina, kad ceolitai yra labai naudingi sorbentai, kurių panaudojimo sritis susistemino ir pateikė D.Mravec, J. Hudec ir I. Janotka (2005):

 svarbūs katalizatoriai naftos perdirbimo, chemijos ir naftos chemijos pramonėje;

 valymo nuotekų ir įvairių ploviklių sorbcijų ir atskyrimo procesų sudedamoji dalis;

 dirvoţemio fizinių ir cheminių savybių gerintojas, naudojamas ţemės ūkyje kaip pašarinis priedas;

 cemento pagrindu gaminamų mišinių cheminio atsparumo gerintojas ir geosintetinių molio įdėklų, naudojamų statybos pramonėje ir aplinkos inţinerijoje, uţpildas.

Kaip paţymi lietuvių autorės E. Zuokaitė ir A. Zigmontienė (2011), ceolitai - tai ekologiškai švari, inertinė ir netoksiška medţiaga, kuri yra tinkama naudoti dujiniams teršalams maţinti.

Gamtiniams ir sintetiniams ceolitams būdingos molekulinių sietų savybės, taip pat didelė sorbcijos, esant maţiems slėgiams, galia bei maţa priklausomybė nuo temperatūros, kai ši esti 10-150

0

C. Todėl tai lemia gamtinių ceolitų panaudojimą vandeniniams tirpalams, nuotekoms ir gruntui, gamybinėms ištakoms į atomosferą valyti.

Mokslininkų duomenimis įrodytas ceolito panaudojimo mėšlo tvarkymui, dirvos pagerinimui, substratų ir ţemės mišinių ruošimui tikslingumas. Lietuvoje atlikti laboratoriniai ir lauko tyrimo rezultatai rodo (Eitmanavičiūtė, 2005), kad ceolitas naudotinas miestų nuotekų dumblo kvapui sumaţinti. Sorbentu ZeoVit mulčiuojant ţalią dumblą, po dviejų savaičių serbentas akumuliuoja iki 54,4 proc. bendro azoto, o mulčiuojant perteklinį dumblą - net iki 80,7 proc. Tiriant ţalio ir perteklinio dumblo mišinį, azoto lygis po savaitės ryškiausiai sumaţėja dumblą sumaišius su sorbentu ir mulčiavus (Zuokaitė, Zigmontienė, 2011).

Daugiau kaip 100 ceolitų rūšių yra sintetinami laboratorijose ir kiekviena jų pasiţymi specifinėmis savybėmis. Ceolitų pramoniniai telkiniai yra JAV, Italijoje, Japonijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Gruzijoje (Roque et al., 2011).

Lietuvoje UAB “Elega” platinami ceolitai turi 5,03 proc. kalio ir natrio (K2O + Na2O), 1,07 proc.

magnio (MgO), 2,10 proc. CaO bei mikroelementų (Mn, Zn ir kt.). Jie gali būti naudojami kaip ekologinės trąšos (Lietuvos sodininkystės ir darţininkystės institutas, 2005).

Be ceolitų panaudojimo minėtose srityse pabrėţtina, kad M. C. Bonferoni ir kiti (2007) akcentuojamas jų platus panaudojimas kosmetikos bei farmacijos produkcijoje. Jie naudojami kosmetikos įmonėse, kurios prekiauja ceolitų pagrindu pagamintais šveitimo gaminiais bei antimikrobinio poveikio dezodorantais. Antimikrobines natūralių ir sintetinių ceolitų savybes sąlygoja jų katijonų forma, kuria daţniausiai pasiţymi sidabras ir cinkas. Daugiausiai ceolitų, kurie panaudojami kosmetikos gaminiuose, yra išgaunama Italijos atodangose, Sardinijos saloje (Cerri et al., 2004).

Ceolitų panaudojimą kosmetikos gaminiuose lemia natūralių ceolitų cheminė sudėtis, kuri yra artima hidratuotų aliuminių silikatų struktūrai, nes turi katijonų poras ir vykstančią aktyvią jų sąveiką. Dėl šių savybių ceolitai imti naudoti skrandţio ligų preparatų gamyboje, sąlygojančių antimikrobines savybes. Be to natūralūs ceolitai naudoti ir ţaizdų gydymui.

Natūralūs ir sintetiniai ceolitai imti plačiai naudoti gyvūnų mityboje 1980-ųjų pradţioje, kai buvo paskelbti kelių tyrimų rezultatai, kurie pagrindė, kad ceolitų naudojimas veikia teigiamai prevencijoje ir gydant tam tikrų ţemės ūkio gyvulių ligas (Papaioannou et al., 2002; 2005). Pabrėţtina ir tai, kad

išsamesni ceolitų panaudojimo gyvūnų mityboje tyrimai padės pagerinti gyvūnų sveikatos būklę, vadinasi, atitinkamai gerės ir mėsos bei pieno produktų kokybė.

1985 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose S. M. Laurent ir kiti mokslininkai uţpatentavo ceolitų panaudojimą gyvūnų mityboje, kurių šlapimo takai yra imlūs akmenų susidarymui. Tokiu būdu buvo siekiama sumaţinti išlaidas medicininiam gydymui ir ypač kruopščiai atrinkti ėdalą, skirtą naminiams gyvūnėliams. Atliktų tyrimų metu autoriai atrado, kad papildomas nedidelis kiekis ceolito, pavyzdţiui, ceolito A reguliariai naudojamuose ėdaluose, padės veiksmingai sumaţinti arba išvengti akmenų šlapimo takuose susidarymo. Todėl, siekiant iš anksto slopinti akmenų formavimąsi naminių gyvūnėlių inkstuose, būtina maţinti sintetinio natrio ceolito indikacijas iki 3 proc. viso šėrimui naudojimo ėdalo.

I. M. Kleiner su bendraautoriais (2001) paţymi, kad buvo įrodyta, jog ceolitų panaudojimas gyvūnų pašaruose turi teigiamos įtakos biomasės didinimui, gyvūninės produkcijos gamybos skatinimui ir jos kokybės gerinimui. Taip pat ceolitai gyvūnų pašaruose padeda sumaţinti ţarnyno uţteršimo bakterijomis tikimybę ir padeda kovoti su toksinių medţiagų sukeliamu neigiamu poveikiu.

Apibendrinant galima teigti, kad ceolitai - tai kristaliniai, šarminiai ar ţemės šarminiai hidratuoti aliumosilikatai, kurie yra natūralūs bei sintetiniai. Pagrindiniai ir aktyviausi ceolitų komponentai yra klinoptilolitas, kurio panaudojimas gyvūnų mitybos racione turi teigiamos įtakos jų sveikatos būklei bei gaminamų produktų kokybei.

1.2. Klinoptilolitas

1.2.1. Klinoptilolito cheminė sudėtis ir savybės

Vienas iš labiausiai ţinomų ceolitų yra klinoptilolitas, kuris gali būti naudojamas ir geriamajam vandeniui valyti. Jame silicio ir aliuminio santykis yra 4,25-5,25. Klinoptilolito formulė - [AlSi5O12]2(K2,Na2,Ca)(H2O)8. Pabrėţtina ir tai, kad klinoptilolitas iš vandeninių tirpalų gerai šalina

Pb2+, selektyvumas maţėja (Anisimova et al., 2004). Tai rodo, kad tikslinga apţvelgti šio ceolito cheminę savybes tam, kad būtų galima plačiau aptarti jo panaudojimo galimybes.

Klinoptilolito pavadinimas kilęs iš graikų kalbos ţodţių „klino” (įstriţai), „ptylon” (plunksna) ir „lithos” (akmuo) (EFSA, 2013). Klinoptilolitas yra vienas iš gamtinių vulkanogeninėse nuosėdinėse uolienose randamų aliumosilikatų klasės mineralų ceolitų. Vienas gramas klinoptilolito gali sorbuoti apie 2,2 mg amonio formos azoto (Mašauskas ir kt., 2009; Nahr et al., 1998).

Natūralus klinoptilolitas pradėtas naudoti prieš 250 metų. Pirmą kartą šis mineralas aprašytas 1756 metais. Jo sudėtyje randama iki 84 proc. gryno klinoptilolito, kurio 1 m3

vandens adsorbcijos gebėjimas – 39 proc., cheminė sudėtis (proc.): SiO2 – 64,18–75,50; MgO – 0,29–

1,43; Fe2O3 – 0,12–2,45; Na2O – 0,10–2,97; Al2O3 – 10,93–14,80; K2O – 1,24–4,24; CaO – 1,43–11,68

(Januškevičius, 2013).

5 pav. Klinoptilolito struktūra (Gunter, 2001)

Atlikus įvairius struktūrinius klinoptilolito tyrimus nustatyta, kad šis ceolitas yra tetraedro formos, kurį sudaro 0,9 nm storio sluoksniai. Šie sluoksniai yra susieti deguonies atomais simetriškoje plokštumoje, todėl tokiu būdu susidaro trimatė struktūra. Šie struktūriniai bruoţai lemia puikias skilimo galimybes bei atlieka svarbų vaidmenį jonų mainų procesuose (Hernandez-Beltran, Olguin, 2007).

Klinoptilolito spalva gali kisti nuo baltos iki raudonos, o kietumas pagal Moso skalę nuo 3,5 iki 4,0; savitasis tankis - 2,1-2,2 g/cm3. Klinoptilolitas yra heulandito šeimos aliumosilikatas, turintis lakštinį [(Si, Al)O4]

–

tetraedrų karkasą su ertmėmis, kurios uţpildytos vandens molekulėmis ir pakaitiniais K+, Na+ ir Ca2+ katijonais. Iš skirtingų telkinių iškasto to paties gamtinio klinoptilolito savybės skiriasi dėl įvairių priemaišų ir struktūros skirtumų. Jo geros adsorbcinės ir jonų mainų savybės, gali lengvai adsorbuoti maţo hidratacinio spindulio NH4+

, K+ ir Na+ katijonus, šiek tiek sunkiau didesnius hidratuotus katijonus: Ca2+ ir Mg2+. Teorinė klinoptilolito katijonų mainų geba yra 2,16 mmolekv g-1 (Iljina ir kt., 2013, p. 10).

Klinoptilolitas, natūralus ceolitas, kuris daţniausiai įvardijamas kaip patraukliausia medţiaga, siekiant pašalinti amonį iš geriamojo vandens ir nuotekų. Klinoptilolito katijonų pajėgumas nepriklauso

nuo šarminių ţemių katijonų kiekio. Atlikus įvairius tyrimus nustatyta, kad klinoptilolito cheminė sudėtis yra specifinė, todėl netinka nitratų sorbcijai iš vandeninių tirpalų, bet 0,315-0,63 mm stambumo ceolito grūdelių frakcija galėtų būti ypač tinkamas sorbentas NH4+ šalinti iš vandens, todėl tikslinga

atlikti daugiau tyrimų šioje srityje (Maţeikienė ir kt., 2013).

A. Iljina ir bendraautoriai (2013) akcentuoja šias klinoptilolito chemines savybes:

 atsparumas rūgštims ir jonizuojančiajai spinduliuotei;

 iki 400 0C fizikinių savybių ir struktūros stabilumo išlaikymas;

 inertiškumas, neradioaktyvumas, ekologiškas švarumas.

Pagrindiniai katijonai, galintys dalyvauti klinoptilolito jonų mainų reakcijose, yra šie: Cs+, Rb+

, K+, NH4+, Na+, Ag+, Cd2+, Pb2+, Zn2+, Ba2+, Sr2+, Cu2+, Fe2+, Mn2+, Al3+, Cr2+, Mg2+, Ca2+, Li+.

Katijonų mainų pusiausvyra priklauso nuo adsorbuojamojo katijono koncentracijos ir jo spindulio dydţio, temperatūros, slėgio, tirpale esančių anijonų prigimties, tirpalo pH ir struktūrinių ceolito savybių (Iljina ir kt., 2013).

Nuosėdinės kilmės klinoptilolitas yra smulkiai sumaltas, natūralaus aliuminio silikatas. Klinoptilolitas paprastai turi neigiamą krūvį, todėl jis turi gebėjimą keistis jonais. Šie ceolito aspektai leidţia adsorbuoti amoniako jonus (NH4+_{) ir katijonus, kurie ištirpsta vandenyje. Ceolitas išvalo}

vandenį atskirdamas tokius sunkiuosius metalus kaip Pb, Cu, Cd, Zn, Co, Cr, Mn ir Fe (beveik 97 proc. kuomet kalbama apie Pb, Cu) (http://www.ceolitas.lt/. prieiga per internetą 2013 05 09). I. Smičiklas, S. Dimovič ir I. Plecas (2007) išskiria klinoptilolito aukštą selektyvumą ir jo veiksmingumą, kuris sėkmingai panaudojamas šalinant radioaktyviuosius izotopus iš nuotekų.

Klinoptilolitas, kaip paţymi A. Mašauskas ir V. Mašauskienė (2009), yra ekologiškas gamtinis mineralas, kuriam būdinga jonų kaita, todėl sorbuoja ir į dirvoţemio tirpalą palaipsniui atiduoda amonio bei kitus katijonus ir taip maţina maisto elementų išplovimą bei gerina augalų mitybos sąlygas, todėl teigtina, kad yra svarbūs aprūpinant augalus reikiamais maisto elementais.

Pabrėţtina ir tai, kad tarp alternatyvių sorbentų, skirtų pašalinti sunkiųjų metalų jonus, klinoptilolitas, gamtinis ceolitas, yra labai perspektyvus ir tam įtakos turi būtent cheminė sudėtis. Dėl didelio paviršiaus ploto, joninių savybių ir plačių tarptinklinių kanalų, klinoptilolitas yra nebrangi medţiaga, kuri naudojama dirvoţemio mineralingumui reguliuoti ir pašalinti cinko bei vario perteklių (Vicaqua et al., 2013).

Pagal Europos Sąjungos Komisijos reglamentą Nr. 277/2012 nuosėdinės kilmės klinoptilolitas kartu su kaolininiu moliu, vermikulitu, natrolitu-fonolitu, sintetiniais kalcio aliuminatais priskiriami rišiklių ir lipnumą maţinančių medţiagų funkcinėms grupėms priklausantiems pašarų priedams.

Apibendrinant galima teigti, kad klinoptilolitas yra natūralus ceolitas, turintis trimatę struktūrą. Klinoptilolitas pasiţymi šiomis fundamentaliosiomis cheminėmis savybėmis: našūs jonų mainai, dinamiškas aktyvumas, veiksmingos adsorbcinės savybės, kurios sudaro platų panaudojimo spektrą.

1.2.2. Klinoptilolito panaudojimo spektras

Klinoptilolitas yra plačiausiai naudojamas natūralus ceolitas. 1997 m. klinoptilolito sunaudota daugiau kaip 3,6 mln. tonų, daugiausia - kačių ir šunų sausų ėdalų gamybai, trąšoms arba kaip ekologinis sorbentas (Januškevičius, 2013).

Pastaruoju metu skiriamas vis didesnis dėmesys ceolitų studijoms katalizės, jonų mainų, adsorbcijos, molekulinių ryšių, dehidratacijos srityse. Klinoptilolitas yra vienas iš gausiausių tarp 39 nustatytų natūralių ceolitų, o pirminiai tyrimai atskleidė, kad jis turi aukštą adsorbciją variui, cinkui ir aliuminiui, atitinkamai klinoptilolitas, kurio koncentracija 131, 158 ir 215 mg kg-1 (Cui et al., 2006).

Daugelis mokslininkų (Du et al., 2005; Doula, 2007; Gedik, Imamoglu, 2008; Erdogan, Ulku, 2011; Doula et al., 2012) tiria struktūrinius ir cheminius klinoptilolito panaudojimo aspektus siekiant veiksmingai panaudoti šį mineralą jonų mainų procesuose. Ypač tai aktualu sunkiųjų metalų šalinimo procesuose, nes tai yra nebrangi medţiaga, turimi dideli rezervai, o perdirbimas yra pelningas. Dėl šių savybių klinoptilolitas tampa plačiai naudojamu elementu vandens valymo procesuose. Taip pat klinoptilolitas vertinamas kaip ypač perspektyvi, socialiai priimtina ir ekonomiškai efektyvi medţiaga dirvoţemio apsaugos/regeneravimo praktikoje.

Klinoptilolitas gali sulaikyti kietas, skystas ir dujų pavidalo medţiagas savo dideliame vidiniame absorbuojančiame paviršiuje. Kanalų matmenys yra pakankamai dideli, kad leistų molekulei, kuri yra keleto dešimtųjų dalių dydţio pagal nanometrinę skalę, prasiskverbti, tuo tarpu šie kanalai yra per maţi, kad sulaikytų dideles sudėtines molekules, tokias kaip aminorūgštys, vitaminai ir kitos biologinės makromolekulės. Klinoptilolito gardelė veikia kaip atrankinis absorbuojantis rėtis, per kurį kai kurios molekulės praeina, o kitos - ne (http://www.ceolitas.lt/. prieiga per internetą 2013 05 04).

Černobilio katastrofos radioaktyvumui sumaţinti 1986 metais sarkofagui panaudota 500 000 t klinoptilolito (Januškevičius, 2013). Klinoptilolitas buvo panaudotas: nukenksminant radioaktyvias atliekas vandenyje (Cs ir Sr radioizotopus), apsauginių barjerų statybai apsaugant dirvoţemį, nukenksminant geriamąjį vandenį (Dniepro upė), pridedant į melţiamų karvių pašarus (10 proc. klinoptilolito - sumaţinimas Cs kiekis piene), piliulėse, skirtoms ţmonėms, pridedant į šokoladą ir sausainius (http://www.ceolitas.lt/. prieiga per internetą 2013 05 18).

N. A. Hernandez-Beltran ir M. T. Olguin (2007) pabrėţia, kad klinoptilolitas yra nebrangus ceolitas ir jo gausu, todėl jis tampa ypač patrauklia alternatyva fosfatų šalinimui iš teršalų, fosforo rūgšties gamyboje.

Lietuvių mokslininkų V. Mašausko, A. Mašauskienės ir R. Maţeikos 2006 metais atlikti tyrimai pagrindė ankstesnes prielaidas, kad su azoto trąšomis komponuotas klinoptilolitas dėl gebėjimo sorbuoti ir po to desorbuoti amonį bei drėgmę pagerintų sėklų dygimą ir daigų augimą, augalų aprūpinimą tirpiaisiais junginiais. Jų atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad trąšos su klinoptilolitu turi teigiamą įtaką tirtiems šakniavaisiams (cukriniams runkeliams):

 padidina sudygusių sėklų skaičių;

 padidina gaunamo derliaus apimtis;

 padeda išauginti didesnę lapų masę;

 padeda sukaupti daugiau amino azoto bei natrio.

M. Rehakovos ir bendraautorių (2004) atliktas tyrimas atskleidė, kad natūralus klinoptilolitas atitinka šiuolaikinius keliamus reikalavimus ekologinei ţemdirbystei, todėl yra plačiai naudojamas dėl jo inertiškumo, netoksiškumo ir struktūrinių savybių sorbcijos ir jonų mainų procesuose. Klinoptilolitas efektyvus pagerinant dirvoţemio savybes ir gydant uţterštą dirvoţemį. Šių atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad klinoptilolitas yra tinkamas ţemės ūkio veikloje bei turi teigiamos įtakos siekiant gauti didesnį šakniavaisių derlių.

Klinoptilolitas nuo 1970 metų vertinamas kaip ypač veiksminga priemonė, šalinanti amoniaką iš vandens, todėl tokio pobūdţio tyrimams buvo skirtas didelis dėmesys. Daugelis mokslininkų tyrė amoniako pašalinimą iš vandens jonų mainų pagalba, vertino jų tarpusavio priklausomybę, efektyvumą ir pajėgumų parametrus. Nustatyta, kad klinoptilolitas yra veiksminga alternatyva esamiems amoniako pašalinimo procesams. Kinijos mokslininkų Y. Wang ir kt. 2006 metais atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad natūralus Kinijoje randamas klinoptilolitas pasiţymi ypatingai veiksmingais absorbciniais gebėjimais dėl jonų koncentracijos poveikio amonio filtratų tirpalams. Dalelių pasiskirstymas pagal dydį ir klinoptilolito savybės turi įtakos amonio absorbcijai ir amoniako šalinimo pajėgumams: amoniako šalinimo pajėgumas klinoptilolitu didėja atitinkamai amoniako koncentracijos didėjimui filtratuose.

Daugelio mokslininkų manymu (Rizzi et al., 2003; Modirsanei et al., 2004; Desheng et al., 2005) klinoptilolitas gali apsaugoti gyvūnus nuo mikotoksinų sukeliamų intoksikacijų. Kaip teigia A. Januškevičius (2013) klinoptilolitas apsaugo virškinamąjį traktą nuo įvairių susirgimų, pagerina maisto

medţiagų pasisavinamumą, pagerina patalpų mikroklimatą. H. Vogt (1991) nustatė teigiamą klinoptilolito poveikį vištų dedeklių dėslumui, įrodė teigiamą poveikį kiaušinių prekinei vertei - sustorėjo kiaušinio lukštas, sumaţėjo kiaušinio baltymo kiekis, pastebėta ryškesnė trynio spalva.

Klinoptilolitas ir jo produktai yra plačiai naudojami namų ūkyje, kaip kraikas, skirtas katėms ar kitiems maţiems gyvūnams, kuris maksimaliai absorbuoja amoniaką. Taip pat kaip filtrų uţpildas, akvariumų gruntas ar dekoratyvinis akmuo. Kaip trąšos vaisių ir darţovių sodams, vejoms, kambarinėms gėlėms. Ceolitas dėl savo konkrečių sorbavimo savybių yra naudojamas kaip natūralus filtras organinėmis medţiagomis valyti, todėl tinka įvairiems namų ūkio ir sodo poreikiams (http://www.ceolitas.lt/. prieiga per internetą 2013 05 18).

Kaip teigia A. Januškevičius (2013), klinoptilolitas dėl savo biologinio poveikio gali būti sėkmingai naudojamas vakcinų gamyboje ir diarėjai gydyti, taip pat kaip profilaktinė priemonė prieš vėţį. Gydomosios procedūros su klinoptilolitu plačiai taikomos šunims, nes padeda apsisaugoti nuo įvairių auglių, visapusiškai pagerina sveikatos būklę, ilgina gyvenimo trukmę. Klinoptilolitas maţina odos vėţinius susirgimus stabdydamas auglių formavimąsi ir augimo spartą, blokuoja vėţinių ląstelių plitimą.

Klinoptilolito gebėjimas adsorbuoti pašalinius kvapus, didelius drėgnio kiekius – labai svarbus, nes sumaţina gamtos taršą. Tai patvirtina E. Brannvall, A. Maţeikienės ir M. Valentukevičienės (2006) atlikti tyrimai, kurių metu atlikti eksperimentiniai naftos produktų sorbcijos iš vandeninių tirpalų tyrimai, naudojant gamtinio klinoptilolito (0,63-1,0, ir 1,0-3,0 mm) bei vermikulito (1,0-3,0 mm) frakcijas.Nustatyta, kad smulkesnė gamtinio ceolito frakcija efektyviau sorbuoja naftos produktus iš vandeninių tirpalų: naftos produktų šalinimo efektyvumas 0,63-1,00 mm ir 1,0-3,0 mm gamtinio ceolito frakcijose siekė atitinkamai 89,8 proc. ir 76,4 proc. Geriausiai naftos produktus sorbavo vermikulitas, kurio naftos produktų šalinimo iš vandeninių tirpalų efektyvumas siekė 92,4 proc.

Kaip teigia H. Oguze ir bendraautoriai (2000) klinoptilolito priedas pašaruose, maţina viduriavimo pasireiškimą kiaulių, karvių, avių, paukščių ir kitų gyvūnų tarpe.

2004 metais uţsienio autoriai M. Mohri, H. A. Seifi ir F. Daraei atlikto tyrimą, kurio metu vertino klinoptilolito įtaką pieno kokybei hematologiniu poţiūriu trumpuoju laikotarpiu. Rezultatai parodė, kad klinoptilolitas turi įtakos krekenų ir pieno biocheminiams rodikliams, pagerinama naujagimių veršelių kraujo serumo albumino koncentracija. Vadinasi, naudojant pašarus su klinoptilolito papildais galima teigiamai įtakoti imunoglobulino koncentraciją ir pagerinti sveikatą.

Apibendrinant galima teigti, kad klinoptilolitas dėl aptartų cheminių savybių ir struktūrinių bruoţų yra tinkamas naudoti daugelyje pramonės, ţemės ūkio, buities ir aplinkosaugos sričių, taip pat jonų mainų ir adsorbcijos procesams vykti, nuotekoms valyti ir SO2 pašalinti. Labai svarbus šis

mineralas gyvūnų mityboje siekiant pagerinti jų sveikatos būklę ir padidinti produktyvumą, todėl formuojama išvada, kad tai svarbus mineralas gyvūnų mityboje ir tikslingi detalesni tyrimai.

1.3. Suaugusių kačių mityba: savybės ir reikalingos medţiagos

Pastaruoju metu nuolat auga poreikis tirti ir vertinti gyvūnų maisto produktų sudėtį, mitybos savybes, nes tokiu būdu galima išlaikyti ir optimizuoti komponentinę jų sveikatos būklę, garantuoti gyvūno gerovę ir sustiprinti natūralius apsaugojimo mechanizmus.

Šiuolaikiniai tyrimai pateikia tvirtus įrodymus, kad kačių mityba turi didelę įtaką įvairiems senėjimo proceso aspektams, sveikatos pagerinimui ir kačių ilgaamţiškumui. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad kiekviena katė yra individuali ir turi atskirus individualius poreikius. Katės, kaip ir kiti gyvūnai, turi skirtingą gyvenimo tempą, kuris turi įtakos senėjimo procesams ir gali būti susijęs su fiziologiniais ir patologiniais pokyčiais. Todėl kiekvienos katės mityba ir jos detalūs ypatumai turi būti vertinami individualiai (Sparkes, 2011).

Pokyčiai, vykstantys gyventojų sveikatos prieţiūros ir gyvenimo trukmės atţvilgiu, pasak M. D. Day (2010), turi įtakos ir naminių gyvūnų mitybai. Senėjimo proceso vertinimas ir siekis jį sulėtinti paskatino mokslininkus teikti vis didesnį dėmesį maţųjų naminių gyvūnų (kačių ir šunų) šeriamo raciono tyrimams. Gyvūnų ėdalo gamintojai vis aktyviau dalyvauja imuniteto didinimui ir nutukimo prevencijai skirtuose tyrimuose, siekiant suformuluoti ir papildyti specialias dietas tokiu ėdalu, kuris galėtų sulėtinti šiuos procesus.

Katės yra plačiai pripaţįstamos kaip gyvūnai, turintys unikalų ir labai specializuotą metabolizmą. Argininas, laikomas sąlygine aminorūgštimi daugeliui ţinduolių, tačiau yra labai svarbus atsiţvelgiant į mėsėdţių kačių dietos ypatumus dėl jų nepajėgumo sintetinti citruliną (Rutherfurd-Markwick et al., 2013).

J. W. S. Bradshow ir kiti tyrėjai (2000) akcentuoja, kad kačių mityba pasiţymi dviem pagrindinėmis savybėmis:

 katės turi maisto atrankos mechanizmus, grindţiamus jutimo savybėmis potencialiems maisto produktams;

 katės pasiţymi pirmenybės teikimu ţinomam maistui, “naujovės efekto” atmetimu.

Tai rodo, kad katės turi jutiminius pojūčius, kuriuos panaudoja mityboje ir tokiu būdu teikia pirmenybę maisto produktams, kuriuos paţįsta, yra ragavusios, ėdusios, lyginant su tais produktais, kurių neţino, ar yra tekę ragauti retai.

Bihevioristinį poţiūrį palaikantys biologai kačių mitybos bruoţų formavimąsi apibrėţia “jautrumo laikotarpio” sąvoka, t. y. kačiuko augimo laikotarpis, kurio metu susiformuoja svarbiausi mitybos įpročiai, išryškėja organizmo savybės ir medţiagų iš ėdalo pasisavinimo ypatybės. Naujausi tyrimai parodė, kad nors yra padidėjęs maţų kačiukų plastiškumas ėdalo pageidavimams, tačiau jie gali būti keičiami atitinkama patirtimi ir būti suaugūs. Įrodyta, kad kuo trumpiau maitinama sausu ėdalu, tuo didesnė tikimybė, kad svorio išlaikymas atsinaujins pradėjus šerti drėgnu ėdalu. Tad yra patvirtintas akivaizdus pranašumas kačių šėrimo drėgnais ėdalais per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius ir jų gebėjimas prisitaikyti prie įvairių ėdalo tipų (Hamper et al., 2012).

S. E. Peachey, J. M. Donson ir E. J. Harper 2000 metais atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad kačių mitybos ypatumams, t. y. maisto medţiagų patekimo normai iš virškinamojo trakto, įtakos turintys veiksniai yra:

 sumaţėjusi fermentų sekrecija ir/arba veikla;

 ţarnyno epitelio atrofija;

 pasikeitusi tulţies sudėtis.

Šių veiksnių pokyčiai kačių amţiaus atţvilgiu yra labai aktualus tyrimo objektas, todėl tikslinga vertinant mitybos savybes ir reikalingas medţiagas, gretutinai vertinti ir kačių amţių.

Pabrėţtina tai, kad suaugusių kačių mityba turi būti praturtinta aminorūgščių šaltiniais. Daţniausiai naudojamas produktas veterinarijoje yra 8,5 proc. aminorūgštis su elektrolitais. Jis labai naudingas dėl katėms būtinų medţiagų: visų aminorūgščių, išskyrus tauriną, baltymų. Suaugusios katės mitybos racione baltymai turėtų būti teikiami santykiu 1 prie 6 g/ 418 kJ energinės vertės. Tais atvejais, kai gyvūnas serga inkstų nepakankamumu ar kepenų encefalopatija, maţesnis baltymų santykis (1-2 g/418 kJ) yra nerekomenduojamas. Tuo tarpu vitaminų rekomendacijos sveikoms katėms yra optimaliausios tokios: B kompleksas, kuriame yra 12,5 mg tiamino, 2 mg riboflavino, niacino 12,5 mg, 5 mg piridoksino, 5 mg pantoteno rūgšties, 0,2 ppm B12 viename mililitre. Rekomenduojama dozė yra

1 ml B grupės vitaminų 418 kJ energinei vertei (Remillard, 2006).

Baltymų svarbą suaugusių kačių mitybos racione akcentuoja ir S. C. Perea (2008), kuri pabrėţia, kad tinkama baltymų koncentracija padeda išspręsti raumenų katabolizmo problemas ne tik sveikoms katėms, tačiau ir sunkiai sergančioms. Baltymai maţina raumenų “eroziją”, riebalinio audinio susidarymo galimybes ir garantuoja energijos palaikymą. Suaugusios katės, negaunančios pakankamai baltymų ir aminorūgščių, patenka į rizikos grupę, kurioje didelė raumenų irimo tikimybė, ūminės fazės baltymų gamyba ir sintezė.

Kačių mityba turi būti turtinga maistinėmis skaidulomis, nes tai turi reikšmingos įtakos nutukimo prevencijai. Atitinkamai kačių ėdale privalo būti aukštesnio lygio baltymų, ląstelienos, magnio ir natrio. Tai rodo, kad įprastinis ėdalas turi būti kokybiškas, turėti minėtas maistines medţiagas, tada tikėtini maţesni svorio pokyčiai (antsvoris), inkstų funkcijos susilpnėjimai ar inkstų nepakankamumas. Dėl šių prieţasčių asmenys, auginatys vyresnio amţiaus kates, turėtų reguliariai jas sverti, kad galėtų nustatyti subtilius svorio pokyčius (pvz., 0,1 kg). Atlikti įvairūs tyrimai rodo, kad kačių gyvenimo būdas, veislė, laktacijos periodas ir šėrimo įpročiai turi tarpusavio ryšį su sveikatos būkle. Pabrėţtina tai, kad suaugusių kačių nutukimui didesnę įtaką turi ne kalorijų suvartojimo skaičius, tačiau didesnis bendras suvartojamų baltymų kalorijų kiekis, atitinkamai susijęs su kačių inkstų paţeidimais (Hughes et al., 2002).

Riebalų rūgščių (FA) metabolizmo procesai, vykstantys kačių organizmuose yra unikalūs, todėl didelę svarbą įgyja mitybos raciono papildymas ţuvies taukais ir aliejumi, praturtintais plazmos lipidais, lipoproteinais, cholesterolio lecitinu. Kačių dieta, kuri papildyta aukštos kokybės oleino rūgšties turinčiu saulėgrąţų aliejumi, menkinių ţuvų taukais arba dygminų aliejumi, garantuoja spartesnį lipidų metabolizmą, patenkina kačių organizmo energinius poreikius, nesukelia cholesterolio padidėjimo, tačiau sukelia neţymų linolo rūgšties (LA) kaupimą. Riebalų rūgščių trūkumas suaugusioms katėms gali sukelti kailio matiškumo efektą, pleiskanojimą, kepenų lipidų infiltraciją. Rekomenduojama suaugusioms katėms duoti 8 g augalinio aliejaus vartojant 1464 kJ energetinės vertės ėdalą. Kadangi ši rekomenduojama dozė yra maţesnė nei 2 arbatiniai šaukšteliai, kačių dietos papildymas šiomis medţiagomis garantuoja augalinių riebalų poreikių patenkinimą (Angell et al., 2012).

Kačių mityba, pasak A. H. Sparkes (2011), yra plačiai pripaţįstama kaip fundamentalusis veiksnys, turintis didelę ir prevencinę įtaką ligoms, kurios labiau paplitusios tarp suaugusių kačių. Pavyzdţiui, lėtinės inkstų ligos, nutukimas, cukrinis diabetas yra ligos, kurios yra gydymos taikant mitybos pokyčius ir siekiant rezultatų.

Siekiant garantuoti visavertę suaugusių kačių mitybą būtina įvertinti du rizikos veiksnius, kuriuos nustatė uţsienio mokslininkai F. J. Allan et al. (2000), pabrėţę, kad jais galima manipuliuoti ir tokiu būdu sėkmingai išvengti kačių nutukimo rizikos. Suaugusių kačių nutukimo prevencinėmis priemonėmis galima įvardinti:

 švieţios mėsos arba ţuvies vengimas kačių mitybos racione;

 aktyvumo lygis, kuriam įtakos turi gyvenamojoje aplinkoje esantis/nesantis šuo, katės kojų ilgio proporcijos.

Pagrindinė kačių mitybos problema, kurią analizuoja daugelis mokslininkų yra nutukimas. Pasak D. J. Appleton et al. (2004), nutukimas yra labiausiai paplitusi suaugusių kačių mitybos problema, kuri yra reikšmingas rizikos veiksnys, sukeliantis 2 tipo cukrinį diabetą. Unikalu tai, kad tiek ţmonėms, tiek ir katėms, nutukimas sukelia atsparumą insulinui, todėl ţmonių cukrinio diabeto tyrimai yra gretutinai lyginami su kačių tyrimų rezultatais. Kai atsiranda atsparumas insulinui, kaip kompensacija yra padidinama insulino sekrecija, kuri privalo palaikyti normalų gliukozės lygį kraujyje. Tačiau per didelis insulino gaminimas išsekina ląsteles ir sukelia atvirą diabeto vystymąsi. Įrodyta, kad ţmonėms, tam tikrų maisto sudedamųjų dalių (pvz., angliavandenių) didesnis vartojimas skatina spartesnę insulino sekreciją nei kiti komponentai, pavyzdţiui, tokie kaip baltymai. Tai atitinka ir kačių mitybos ypatumams. Įrodyta, kad kačių dieta, kurios pagrindas ryţiai, sumaţina jautrumą insulinui ir sukelia nutukimo riziką, tokiu būdu prisidedant prie persiėdimo ir kūno svorio perteklinio prieaugio. Todėl ryţiai yra pavojingi net ir normalaus svorio katėms, ypač toms, kurios turi maţesnį jautrumą insulinui. Tuo tarpu kačių ėdalas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys yra sorgo ir kukurūzų mišinio pagrindas, turi apsauginės įtakos nutukimo vystymuisi, sutrikusiai gliukozės tolerancijai ir diabetui.

Maisto makronutrientų profilis, kuriame kukurūzų krakmolas ir sacharozė dominuoja kaip pagrindinis angliavandenių šaltinis ir kazeino baltymų šaltinis, neturi įtakos endogeniniams šlapimo oksalato akmenims (Uox). Tačiau kiti baltymų šaltiniai turi poveikį endogeniniam Uox išsiskyrimui, todėl tikslinga sudaryti dietą, kuri sumaţintų išskiriamą su šlapimu oksalatų koncentraciją (Dijcker et al., 2012). Tai rodo, kad kukurūzų mišinys yra ypač svarbus suaugusių kačių mitybos raciono elementas.

Tai, kad suaugusių kačių mitybos pagrindinė problema yra nutukimas pritaria P. Lee su bendraautoriais (2011), kurių atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad antsvoriui įtakos turi riebalų rūgščių sintezės procesai, sukeliantys pilvo riebalinio sluoksnio ir kepenų audinių pokyčius.

Apibendrinant galima teigti, kad pastaruoju metu kačių mitybos vertinimui yra skiriamas vis didesnis dėmesys. Mokslininkai išskiria pagrindinę suaugusių kačių nevisavertės mitybos problemą - nutukimą. Ši problema tampa vis labiau aktualesnė, nes pateikiama svarių įrodymų, kad riebalų ir gliukozės metabolizmų pokyčiai yra svarbūs veiksniai, turintys įtakos ne tik kačių nutukimui, bet ir insulino atsparumui, diabetui. Dėl šių prieţasčių būtina atsiţvelgti į kačių unikalumą metabolizmo procesuose, garantuoti būtinų medţiagų pakankamumą kasdienėje mityboje, papildyti ją trūkstamomis medţiagomis ir atkreipti dėmesį, kokią įtaką tam turi ceolitų, t. y. klinoptilolito panaudojimas.

2.

MEDŢIAGOS IR METODAI

Siekiant įvertinti, kokią įtaką Lietuvoje gaminamų sausų ėdalų gamybai naudojamas klinoptilolitas turi maisto medţiagų pasisavinimui kačių virškinamajame trakte, atliktas praktinis tyrimas, kurio metu katėms šerti buvo vartojamas sausas visavertis ėdalas „Nature‟s Protection“. Bandymui parinktos rusų mėlynosios veislės katės. Katės parinktos analogų principu, atsiţvelgta į gyvūnų amţių, lytį, svorį, sveikatos būklę. Atrinktos 9 katės - po 3 gyvūnus kiekvienam bandomajam faktoriui. Kačių amţius 3-4 metai, vidutinis svoris - 5 kg.

Tyrimo objektas: rusų mėlynosios veislės suaugusių kačių maisto medţiagų pasisavinimas ir poveikis sveikatos būsenai šeriant ėdalu, kuriame gausu klinoptilolito.

Tyrimo tikslas: nustatyti Lietuvoje gaminamų sausų ėdalų gamybai naudojamo klinoptilolito įtaką maisto medţiagų pasisavinimui kačių virškinamajame trakte ir poveikį gyvūnų sveikatos būsenai.

Tyrimo atlikimas. Praktiniai tyrimai atlikti 2012-2014 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos akademijos Gyvūnų mitybos katedroje, Aleksandro Stulginskio universitete Maisto ţaliavų, agronomijos ir zootechninių tyrimų laboratorijoje, kačių veislyne, sausų ėdalų šunims ir katėms gamykloje „Akvatera“, kačių ėdalų gamykloje „Mars Lietuva“, smulkių gyvūnų veterinarinėse gydyklose.

Tyrimo metodai. Tyrimai atlikti laikantis 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 („Valstybės ţinios“, 1997 11 28, Nr. 108) ir Lietuvos Respublikos Maisto ir Veterinarijos Tarnybos 2008 m. gruodţio 18 d. įsakymu Nr. B1-639 („Valstybės ţinios“, 2009 01 22, Nr. 8-287) (Europos parlamento ir tarybos 2010 m. rugsėjo 22 d. direktyva 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos, 2010).

Magistro baigiamasis darbas parengtas vadovaujantis magistrų baigiamųjų darbų rašymo nurodymais (Januškevičienė, Januškevičius, 2013).

Reagentai ir medţiagos. Pagrindinė tyrimų metu naudota medţiaga - visavertis ėdalas „Nature‟s Protection“.

Visi tyrimų metu naudoti tirpalai buvo ruošiami analizės atlikimo dieną. Kiti naudoti tirpalai:

 Koncentruota sieros rūgštis.

 Vario sulfatas.

 Natrio sulfatas.

 Amonio sulfatas.

 Išgrynintas vanduo.

 Spiritas. Naudota įranga:

 Dţiovinimo krosnis Binder FD 115.

 Traukos spinta.

 Termostatas.

 Eksikatorius.

 Distiliavimo įranga ir šaldytuvas.

 Analitinės techninės svarstyklės (Kern ABJ 220-4M), sveriančios iki 500 g, 0,1 mg tikslumu.

 Techninės svarstyklės Kern PES 6200-2M/0,01g.

 Automatinis biocheminis analizatorius „DIALAB Autolyzer 20010D–2009“ (JAV).

 Analizatorius MELET SCHLOISING LABORATORIES (Prancūzija).

 Termoreguliatorius Snol 6,7/1300L.

 Mufelinė krosnis.

 Soksleto aparatas.

 Matavimo kolbos 50, 100, 150 ml.

 Kjeldalio deginimo kolba (Digestion Tubes Straight 250 ml 8/pkg).

 Erlenmejerio, konusinė kolbos.

 Mėgintuvėliai EDTA ir be konservantų.

 Lakmuso popierėliai.  Filtrinis popierius.  Porcelianinės lėkštelės.  Elektrinė viryklė.  Ţnyplės.  Stiklinė lazdelė.

Kokybės uţtikrinimas. Siekiant uţtikrinti atliekamų tyrimų kokybę ir rezultatų patikimumą, atliekant kiekvieną tyrimą įvertintas metodo pakartojamumas.

Procedūra – šėrimo raciono paruošimas. Mokslinis ūkinis bandymas atliktas lotynų kvadrato metodu. Šio metodo esmė - tyrimai vykdomi su tais pačiais gyvūnais, kas mėnesį keičiant šėrimo sąlygas - panaudojant skirtingą klinoptilolito kiekį. Buvo vertinamas klinoptilolito panaudojimas skirtingais kiekiais, kad būtų galima vertinti panaudoto klinoptilolito kiekio poveikį tiriamiems rodikliams bei nustatyti kiekių poveikio lygį: ar sustiprina, ar sumaţina poveikį prieš tai panaudotam

klinoptilolito kiekiui. Bandymas truko tris mėnesius. Lotynų kvadrato metodo schema pateikta 2 lentelėje.

2 lentelė. Lotynų kvadrato metodo schema

Mėnesiai Faktorius

I A B C

II B C A

III C A B

A faktorius - ėdalas, kurio sudėtyje buvo 1,0 proc. klinoptilolito priedas, B faktorius - ėdalo sudėtyje buvo 1,5 proc. klinoptilolito priedas, C faktorius - ėdalo sudėtyje buvo 3,0 proc. klinoptilolito priedas. Bandomuoju laikotarpiu šėrimas vykdytas neribojant ėdalo suvartojimo - šėrimas iki soties. Bandomojo laikotarpio eigoje katės buvo laikomos narveliuose individualiai. Kiekvieną dieną buvo vedama suvartoto ėdalo apskaita kiekvienam gyvūnui atskirai. Ėdalo suvartojimo kiekius nustatytas vykdant svėrimą su techninėmis svarstyklėmis Kern PES 6200-2M/0,01g. Kačių šėrimui vartojome sausą visavertį ėdalą „Nature‟s Protection“.

Ceolito įtakos išmatų formai ir konsistencijai nustatymas. Išmatų formos ir konsistencijos vertinimui naudota schema, kurioje nurodyti (3 lentelė).

3 lentelė. Išmatų formos ir konsistencijos vertinimo schema (Laflame, Xu, Long, 2011)

1 balas

Labai kietos ir sausos, pasišalina atskiromis granulėmis, iškrenta.

2 balai

Tvirtos formos, bet ne kietos, segmentuotos. Pasišalina vientisai. 3 balai Maţai ar išvis nesegmentuotos, drėgnesnės, pasišalina dalimis. 4 balai

Labai drėgnos, pasišalina lengvai, praranda formą pašalintos.

3 lentelės tęsinys.

5 balai

Labai drėgnos, bet skirtingos formos, pasišalina sukimosi principu, praranda formą pašalintos.

6 balai

Tekstūriškos, tačiau apibrėţtos ir konkrečios formos, praranda formą pašalintos.

7 balai

Vandeningos, beformės, jokios tekstūros, pasišalina skystai.

Mėginio masė tyrimui ir klinoptilolito įtakos nustatymas. Ėdalo ir išmatų mėginiai laboratorijoje buvo ruošiami pagal priimtus reikalavimus (Januškevičius ir kt., 2011).

Mėginiuose nustatytos maisto medţiagos pagal priimtinas metodikas (Januškevičius ir kt., 2011):

 nustatoma bendroji drėgmė (išgarinant pirminę drėgmę, po to hidroskopinę). Tada vyksta dţiovinimas Binder FD 115 (dţiovinimo krosnis) 60–65 0_{C temperatūroje;}

 pirminei drėgmei nustatyti yra imamas mėginys laboratorijoje. Vyksta susmulkinimas, tuomet pasveriama porcelianinė lėkštutė ir svoris ir visa tai yra uţrašoma . Po to kai buvo pasverta lėkštelė, į ją buvo dedamas mėginys ir ji vėl buvo sveriama, tik šį kart su mėginiu. Duomenys taip pat yra uţrašomi. Tuomet dedama į termostatą ir dţiovinama iki tol, kol svoris tampa pastovus. Dţiovinimas vyksta 60–65 0_{C temperatūroje. Baigus}

dţiovinimą, lėkštelė su mėginiu išimama iš termostato ir paliekama 24 valandoms laboratorijoje;

 sekantis etapas – hidroskopinės drėgmės nustatymas. Paimami biuksai, toliau seka jų sunumeravimas ir termostate dţiovinami 1val. 100–105 0_{C temperatūroje. Baigus}

dţiovinimą biuksai išimami su ţnyplėmis ir aušinami eksikatoriuje 30–40 min. Kai jie būna atvėsę, sveriami analitinėmis svarstyklėmis (Kern ABJ 220-4M, 220g/0,1 mg) 0,0001 g tikslumu. Į biuksus pripilama po 2–3 g orasausio tiriamojo mėginio ir sveriami analitinėmis svarstyklėmis 0,0001 g tikslumu. Tada dedama į termostatą tiek biuksai, tiek juose esantis mėginys ir yra laikomi 100–105 0C temperatūroje, tuomet aušinami

eksikatoriuje, galiausiai išimami ir pasveriami 0,0001 g tikslumu analitinėmis svarstyklėmis;

 bendras drėgnis yra paskaičiuojamas: pirminė drėgmė sudedama su higroskopine drėgme natūralaus drėgnumo mėginyje;

 toliau vyksta ţalių pelenų kiekio nustatymas. Šiuo atveju mėginiai yra deginami sausu būdu - mufelinėje krosnyje su termoreguliatoriumi Snol 6,7/1300L. Tigliai taip pat yra sunumeruojami dedami į mufelinę krosnį ir deginami 0,5–1,0 val. temperatūroje kuri siekia 500–600 0C. Tigliai išimami su ţnyplėmis ir aušinami eksikatoriuje. Išėmus iš eksikatoriaus, jau ataušinti tigliai pasveriami 0,0001 g tikslumu analitinėmis svarstyklėmis, galiausiai uţrašomas tiek tiglio numeris, tiek jo svoris. Tuomet į tiglį dedama 2-5 g. tiriamo mėginio ir vėl sveriama su analitinėmis svarstyklėmis. Pasvertas tiglis įdedamas į mufelinę krosnį ir atitinkamą laiko tarpą deginama 550 0_{C temperatūroje.}

Tada išimamas iš mufelinės krosnies tigliukas su mėginiu dedamas ataušinti į eksikatorių, ataušus – išimamas, pasveriamas, uţrašomas jo svoris su pelenais;

 tolimesnis etapas – ţalių baltymų nustatymas. Jie yra nustatinėjami Kjeldalio metodu. Šį nustatymą pradeda mineralizacija: į porcelianinę lėkštutę pilama 0,5–1,0 g tiriamojo mėginio, visa tai yra pasveriama ir supilama į Kjeldalio deginimo kolbą (Digestion Tubes Straight 250 ml 8/pkg). Toliau į Kjeldalio kolbą įpilama 20–25 ml koncentruotos sieros rūgšties, 0,5–1,0 g vario sulfato, 3–5 g natrio sulfato ir dedama į traukos spintą ant deginimo bloko. Būtina būti atsargiems ir deginant kolbą šiek tiek nukreipti į šoną, nuo savęs ir deginama tol, kol skystis virs bespalviu amonio sulfato tirpalu. Kai jau tirpalas tampa bespalviu, tuomet praskiedţiame jį distiliuotu vandeniu iki 100 ml;

 sekantis – amonio distiliavimas. Paimama Erlenmejerio kolbutė, į ją įpilama 25 ml 0,1 n sieros rūgšties ir įlašinami 2–3 lašai indikatoriaus metiloraudonojo, tuomet kolbutė sujungiama su distiliavimo aparato šaldytuvu. Į distiliacinę Kjeldalio kolbą dedama pemzos gabalėlių, įpilamas praskiestas išgrynintu vandeniu amonio sulfato tirpalas, įpilama 3 kartus daugiau, negu buvo paimta konc. sieros rūgšties, 33 proc. kalio šarmo. Galiausiai kolbutė sujungiama su distiliacine aparatūra ir yra įjungiamas kaitinimo elementas. Kada distiliacija yra baigta, galima nuspręsti paţvelgę į lakmuso popierėlį. Pastarasis yra roţinės spalvos, kuri nekinta, nebent kai yra amoniako – popierėlis pamėlynuoja;

 baigus distiliavimą, pradedamas titravimas. Titruojamas tirpalas 0,1 n NaOH iki spalvos pasikeitimo. Erlenmejerio kolbutės turinys iš roţinės spalvos pasikeičia į oranţinę, gelsvai rausvą, o vėliau – į geltoną spalvą;

 Soksleto aparatu toliau nustatomi ţali riebalai. Iš filtrinio popieriaus sulankstomas paketėlis, tuomet įdedamas į biuksą ir dţiovinamas 2 val. termostate 100–105 0

C temperatūroje. Biuksas išimamas su ţnyplėmis ir atvėsinamas eksikatoriuje, atvėsintas išimamas, pasveriamas ir uţrašomas svoris. Tuomet į paketėlį įdedamas 1 g tiriamosios medţiagos, jis dedamas į biuksą ir yra pasveriamas, uţrašomas svoris. Biuksas su paketėliu, pradengus dangtelį, dedamas į termostatą prie 100–105 0_{C temperatūros ir}

dţiovinamas iki pastovaus svorio, galiausiai išimamas, atvėsinamas eksikatoriuje ir pasveriamas, uţrašomas svoris. Tada išimamas paketėlis ir dedamas į Soksleto aparatą, kuriame paketėliai uţpilami etilo eteriu (organinis tirpiklis) ir ekstrahuojama 4-8 val. Apie ekstrahavimo baigimą galima spręsti iš to, kad ant paketėlių susirenka bespalvis organinis tirpiklis. Baigus ekstrahuoti paketėlis, kartu su pašaru dedamas į tą patį biuksą. Pastarasis padedamas traukos spintoje, kad išgaruotų organinis tirpiklis. Šiam išgaravus, paketėlis statomas į termostatą ir dţiovinamas iki pastovaus svorio 100–105 0_{C temperatūroje,}

galiausiai išimami, pasveriami, uţrašomas svoris;

 ţalios ląstelienos kiekio nustatymas buvo atliktas pagal Kiuršnerį. Į konusinę kolbutę buvo įdėta 1 g susmulkinto tiriamojo mėginio. Į kolbutę įpilama 25 ml azoto ir acto rūgščių mišinio. Kolbutės traukos spintoje yra statomos ant elektrinės viryklės ir šildomos iki uţvirimo. Po to virinamos 25–30 min. Karštas konusinės kolbutės turinys filtruojamas pro filtrą, praplaunant jį karštu išgrynintu vandeniu, kol išnyksta acto rūgšties kvapas. Iš konusinės kolbutės pernešamos visos mėginio dalelės ant filtro. Filtras ir ant jo likusios liekanos suvilgomos 2 ml spirito, o pastarajam nutekėjus iki filtro kraštų pripilama etilo eterio. Pasibaigus filtravimui, filtras su likusia mėginio dalimi pernešamos į biuksą ir yra dţiovinamas termostate iki pastovaus svorio 100–105 0_{C temperatūroje. Išdţiovintas}

biuksas su ląsteliena išimamas iš termostato, ataušinamas eksikatoriuje ir pasveriamas;

 neazotinės ekstraktinės medţiagos (NEM) paskaičiuojamos iš 100 atimant drėgnio, pelenų, baltymų, ląstelienos ir riebalų kiekius.

Kraujas imtas iš cephalica venus kiekvieno mėnesio pabaigoje, prieš keičiant šėrimo faktorių grupėse. Morfologiniams tyrimams kraujas imtas į mėgintuvėlius EDTA, o biocheminiams tyrimams – į mėgintuvėlį be konservantų. Kraujo serumas gautas kraują laikant kambario temperatūroje 2 val., tada

stikline lazdele atskiriant nuo mėgintuvėlio ir centrifuguojant 10 min. 3000 apsisukimų per minutę greičiu.

Kraujo biocheminiai rodikliai nustatyti automatiniu biocheminiu analizatoriumi „DIALAB Autolyzer 20010D–2009“ (JAV), morfologiniai kraujo tyrimai atlikti analizatoriumi MELET SCHLOISING LABORATORIES (Prancūzija).

Kraujo mėginiai į laboratoriją tyrimams buvo pristatomi 1,0-1,5 val. bėgyje.

Kiekybinis ir/ar kokybinis nustatymas (identifikavimas). Energinė vertė buvo paskaičiuota pagal maisto medţiagų kaloringumą: 1 g ţalių riebalų - 39,8 kJ, 1 g ţalių baltymų - 23,9 kJ, 1 g ţalios ląstelienos - 20,1 kJ, 1 g neazotinių ekstraktinių medţiagų (krakmolo ir cukraus) - 17,5 kJ.

Virškinamumo bandymai atlikti klasikiniu metodu (Januškevičius, 1992). Bandymo metu buvo sveriamas sušeriamo ėdalo kiekis ir vedama tiksli apskaita kiekvieną dieną. Buvo renkamos išmatos, sveriamos, vedama išskiriamų išmatų apskaita kiekvieną dieną. Nustačius suvartotų maisto medţiagų kiekius ir išskiriamų išmatų kiekius su išskiriamomis išmatomis, buvo nustatytas maisto medţiagų pasisavinamumas pagal formulę:

suvirškinta maisto medţiaga, g

VK = --- x 100

gauta su ėdalu maisto medţiaga, g

Gauti rezultatai statistikai apdoroti pagal Stjudentą: paskaičiuotas aritmetinis vidurkis, aritmetinio vidurkio paklaida, nustatomas patikimumo kriterijus ir patikimumo laipsnis (Juozaitienė, Kerzienė, 2001; Sakalauskas, 1998).

Analizės duomenys išreikšti sveikais skaičiais. Galutinis rezultatas yra aritmetinis vidurkis atliktų lygiagrečių analizių, atliktų toje pačioje laboratorijoje.

4 lentelė. Mokslinio bandymo atlikimo schema

Tyrimo rodikliai

Grupė, šėrimo faktorius I n=3 A šėrimo faktorius II n=3 B šėrimo

faktorius

III n=3 C šėrimo faktorius

1 2 3 4

Pirmas bandymo mėnuo (A-B-C šėrimo faktorių derinys) Šėrimo racionas ir

panaudotas šėrimo faktorius

99,0 proc. sausas visavertis ėdalas „Nature‟s Protection“ + 1,0 proc. klinoptilolito 98,5 proc. sausas visavertis ėdalas „Nature‟s Protection“ + 1,5 proc. klinoptilolito 97,0 proc. sausas visavertis ėdalas „Nature‟s Protection“ + 3,0 proc. klinoptilolito Bandymo trukmė 1 mėn. 1 mėn. 1 mėn. Virškinamumo bandymo atlikimo laikas Paskutinė einamojo mėnesio savaitė Paskutinė einamojo mėnesio savaitė Paskutinė einamojo mėnesio savaitė Kačių šėrimo būdas ir

laikas

Iki soties, ryte 9 val. ir vakare 17 val., atliekant

grieţtą apskaitą

Iki soties, ryte 9 val. ir vakare 17 val. atliekant

grieţtą apskaitą

Iki soties, ryte 9val. ir vakare 17 val. atliekant

grieţtą apskaitą Išmatų surinkimas Ryte 8 val. ir vakare 18 val. Ryte 8 val. ir vakare 18

val.

Ryte 8 val. ir vakare 18 val.

Kraujo paėmimas Paskutinės einamojo mėnesio savaitės viduryje

Paskutinės einamojo mėnesio savaitės viduryje Paskutinės einamojo mėnesio savaitės viduryje Išmatų konsistencijos nustatymas

Mėnesio eigoje vidutiniškai Mėnesio eigoje vidutiniškai

Mėnesio eigoje vidutiniškai Kraujo pristatymas į

laboratoriją tyrimams

1,0 - 1,5 val. 1,0 - 1,5 val. 1,0 - 1,5 val.

Antras bandymo mėnuo (B-C-A šėrimo faktorių derinys) Šėrimo racionas ir

panaudotas šėrimo faktorius

98,5 proc. sausas visavertis ėdalas „Nature‟s Protection“ + 1,5 proc. klinoptilolito 97,0 proc. sausas visavertis ėdalas „Nature‟s Protection“ + 3,0 proc. klinoptilolito 99,0 proc. sausas visavertis ėdalas „Nature‟s Protection“ + 1,0 proc. klinoptilolito Bandymo trukmė 1 mėn. 1 mėn. 1 mėn. Virškinamumo bandymo atlikimo laikas Paskutinė einamojo mėnesio savaitė Paskutinė einamojo mėnesio savaitė Paskutinė einamojo mėnesio savaitė

4 lentelės tęsinys.

Tyrimo rodikliai

Grupė, šėrimo faktorius I n=3 A šėrimo faktorius II n=3 B šėrimo

faktorius

III n=3 C šėrimo faktorius

1 2 3 4

Kačių šėrimo būdas ir laikas

Iki soties, ryte 9 val. ir vakare 17 val., atliekant

grieţtą apskaitą

Iki soties, ryte 9 val. ir vakare 17 val., atliekant

grieţtą apskaitą

Iki soties, ryte 9 val. ir vakare 17 val., atliekant

grieţtą apskaitą Išmatų surinkimas Ryte 8 val. ir vakare 18 val. Ryte 8 val. ir vakare 18

val.

Ryte 8 val. ir vakare 18 val.

Išmatų konsistencijos nustatymas

Mėnesio eigoje vidutiniškai Mėnesio eigoje vidutiniškai

Mėnesio eigoje vidutiniškai Trečias bandymo mėnuo (C-A-B šėrimo faktorių derinys)

Šėrimo racionas ir panaudotas šėrimo faktorius

97,0 proc. sausas visavertis ėdalas „Nature‟s Protection“ + 3,0 proc. klinoptilolito 99,0 proc. sausas visavertis ėdalas „Nature‟s Protection“ + 1,0 proc. klinoptilolito 98,5 proc. sausas visavertis ėdalas „Nature‟s Protection“ + 1,5 proc. klinoptilolito Bandymo trukmė 1 mėn. 1 mėn. 1 mėn. Virškinamumo bandymo atlikimo laikas Paskutinė einamojo mėnesio savaitė Paskutinė einamojo mėnesio savaitė Paskutinė einamojo mėnesio savaitė Kačių šėrimo būdas ir

laikas

Iki soties, ryte 9 val. ir vakare 17 val., atliekant

grieţtą apskaitą

Iki soties, ryte 9 val. ir vakare 17 val., atliekant

grieţtą apskaitą

Iki soties, ryte 9 val. ir vakare 17 val., atliekant

grieţtą apskaitą Išmatų surinkimas Ryte 8 val. ir vakare 18 val. Ryte 8 val. ir vakare 18

val.

Ryte 8 val. ir vakare 18 val.

Išmatų konsistencijos nustatymas

Mėnesio eigoje vidutiniškai Mėnesio eigoje vidutiniškai

Mėnesio eigoje vidutiniškai