Žmonių vaistų naudojimas smulkių gyvūnų gydymui

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Liudmila Zmanovskaja

Žmonių vaistų naudojimas smulkių gyvūnų gydymui

Use of human medicines in the treatment of pets

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: dr. Marija Ivaškienė

2

DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Žmonių vaistų naudojimas smulkių gyvūnų gydymui“:

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Liudmila Zmanovskaja

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Liudmila Zmanovskaja

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

dr. Marija Ivaškienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

Doc. dr. Birutė Karvelienė

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) 2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1.Veterinarinių vaistų padėtis rinkoje ... 9

1.2. Vaisto pasirinkimas ... 10

1.2.1. Pakopinis vaistų rinkimosi principas ... 10

1.3. Kai kurių žmonių vaistų poveikis gyvūno organizmui ... 11

1.3.1. Vaistų poveikis skirtingiems gyvūnams... 11

1.3.2. Žmonių vaisto dozavimas gyvūnui ... 12

1.3.3. Gyvūno organizmo jautrumas medikamentams. ... 13

1.3.4. Konservantai ir pagalbinės medžiagos ... 14

1.4. Žmonių vaistų recepto išrašymas ... 15

1.4.1. Psichotropinių vaistų išrašymas ... 16

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 17

2.1. Statistinė duomenų analizė ... 17

3. TYRIMO REZULTATAI ... 18

3.1. Anketinio tyrimo analizė ... 18

3.2. Tyrimo „X“ klinikoje analizė ... 27

3.2.1. Žmonių vaistų pasirinkimo analizė ... 27

4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS ... 30

IŠVADOS ... 32

PASIŪLYMAI ... 33

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 34

4

Žmonių vaistų naudojimas smulkių gyvūnų gydymui

Liudmila Zmanovskaja

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete Veterinarijos akademijoje dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje.

Darbo tikslas: nustatyti, kokie žmonių vaistai dažniausiai naudojami gyvūnų gydymui Lietuvoje ir dėl kokios priežasties.

Pirmajame darbo skyriuje aptariama veterinarinių vaistų padėtis rinkoje, nagrinėjami susiję teisės aktai bei vaistų rinkimosi principas veterinarijoje.

Antrame skyriuje aprašomi surinkti duomenys apie žmonių vaistus, kuriuos dažniausiai naudoja veterinarijos gydytojas Lietuvoje. Atlikta anketinė veterinarijos gydytojų apklausa apie jų praktikoje naudojamus žmonių vaistus. Taip pat privačioje Kauno „X“ veterinarijos klinikoje atlikta naudojamų žmonių vaistų gyvūnams apžvalga. Nustatyta kokiu ligų atveju dažniausiai naudojami žmonių vaistai klinikoje bei kokie vaistai šioms ligoms naudojami dažniausiai.

Rezultatai ir išvados. Atlikus apklausą nustatyta, kad veterinarijos gydytojai savo praktikoje plačiai naudojasi pakopiniu vaistų rinkimosi principu (87 proc.) ir dažnai išrašo klientams receptus žmonių vaistams įsigyti savo augintiniui (72 proc.). Taip pat nustatyta, kad veterinarijos gydytojui tenka naudoti žmonių vaistą dėl to, kad tinkamo veterinarinio vaisto nėra registruota (85 proc.), o kai veterinarinis vaistas yra – renkasi pigesnį (65 proc.).

„X“ veterinarijos klinikoje nustatyta, kad ten dirbančių gydytojų praktikoje žmonių vaistai dažniausiai naudojami šunims (68 proc.). Žmonių vaistas pasirenkamas daugiausiai akių ligoms gydyti (42 proc.).

Darbo apimtis – 37 puslapiai, pateikta 17 paveikslų, 1 lentelė, panaudota 45 literatūros šaltiniai.

5

Use of human medicines in the treatment of pets

Liudmila Zmanovskaja

Master‘s Thesis

SUMMARY

The thesis was done at the Lithuanian University of Health Sciences at the Veterinary Academy dr. L. Kriaučeliūnas Small Animal Clinic.

The aim of work was to determine which human medicines are most commonly used in treatment of animals in Lithuania and for what reason.

The first section of the paper discusses the market situation of veterinary medicines, examines related laws and the principle of medicines selection in veterinary.

The second chapter describes the collected data on human medicines and which medicines are mostly used by veterinarian in Lithuania. A survey was conducted on veterinarians about the human medicines usage in their practice. An overview of the use of human medicines for animals was also carried out at the private veterinary clinic „X“ in Kaunas. It was identified what medicines are used for these diseases most commonly in the clinic „X“.

Results and Conclusions. The survey showed that veterinarians widely use the principle of 'prescribing cascade' (87 %) in their practice and often issue recipes for purchase of human medicines for their patients (72 %). It was also found that veterinarians use a human medicine due to the fact that the proper veterinary medicine is not registered (85 %) or human medicine is cheaper (65 %).

It has been found that veterinarians who work in the „X“ veterinary clinic tend to use human medicines for dogs treatment purposes more often (68 %). The human medicine is mostly used to treat eye diseases (42 %).

Thesis consist of 37 pages, 17 pictures, 1 table and 45 bibliographies.

6

SANTRUMPOS

VMP – veterinariniai medicininiai preparatai. NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ES – Europos Sąjunga

MDR1 – Atsparus daugeliui vaistų (Multiple Drug Resistance)

VMD – Veterinarinių vaistų direktoratas (Veterinary Medicines Directorate) VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

n – dažnis proc. – procentai

7

ĮVADAS

Šiandien yra labai platus veterinarinių vaistų pasirinkimas, kurių koncentracija, aplikacijos būdas ir skoninės savybės pritaikytos gyvūnams. Tabletės dažnai paskaninamos ir medžiagos kiekis atitinkamai dozuojamas, kad tabletę nereikėtų dalinti priklausomai nuo svorio. Taip pat registruojant veterinarinį vaistą, atliekami įvairūs tyrimai dėl dozavimo, šalutinių reakcijų ir saugumo. Dėl to visada verta rinktis veterinariniam, o ne žmonių naudojimui skirtą vaistą.

Tačiau ne tik gyvūnų šeimininkai, bet ir veterinarijos gydytojai kartais renkasi žmonių vaistą, taikant gyvūnui medikamentinį gydymą. Kai nėra reikalingo registruoto veterinarinio vaisto, nėra kitos išeities, kaip naudoti žmonių. Žmonių vaistai labai plačiai naudojami veterinarijoje ir jų rinkimas yra reglamentuojamas teisės aktuose. Veterinarijos gydytojas turi laikytis teisės aktų nurodymų ir rinktis vaistus pagal pakopinį algoritmą. Kai nėra aukštesnės pakopos vaistų, veterinarijos gydytojui tenka naudoti žmonių vaistą gyvūnui ir pačiam spręsti kokį vaistą pasirinkti, kokią dozę paskirt bei kokie galimi šalutiniai poveikiai, kai vaistas gyvūnui naudojamas ne pagal instrukcija.

Pastebėta, kad kai kurie veterinarijos gydytojai naudoja žmonių vaistą, kai yra veterinarinis. Pagrindinė priežastis yra kaina. Pagal vaisto pasirinkimo kaskadą, kaina nėra reikšmingas faktorius, taikant medikamentinį gydymą. Tačiau dauguma veterinarijos gydytojų pripažįsta, kad šeimininkai labiau renkasi pigesnį žmonių vaistą, nei veterinarinį.

Po veterinarinio vaisto registracijos visada vykdoma ir stebėsena, kuri yra sudėtinė veterinarijos farmakologinio budrumo dalis. Labai svarbu gauti duomenis apie centralizuotai registruoto veterinarinio vaisto nepageidaujamas reakcijas, kurios pasireiškė gyvūnams, išleidus preparatą į rinka. Iš tokių duomenų galima spręsti, ar vaistas saugus ir kokia galima tikimybė, kad vaistas nepadės, arba net pakenks. Kiekvienais metais tokių pranešimų skaičius tik didėja. Tai susiję su naujai užregistruotais CRVV, didėjančiu veterinarijos gydytojų suinteresuotumu, taip pat ir su vaistų gamintojų pateikiamais duomenimis periodinėse saugumo ataskaitose. Reakcijos gyvūnams augintiniams sudaro net 90 proc., o maistiniam gyvūnams tik apie 10 proc. Su žmonių vaistais, naudojant juos gyvūnams, viskas kitaip. Veterinarijos gydytojas gali tik numanyti apie galimą gyvūno organizmo atsaką į farmakoterapinį gydymą.

8

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti ar Lietuvos veterinarijos gydytojai savo praktikoje naudoja žmonių vaistus bei išrašo receptus žmonių vaistams įsigyti.

2. Anketinės apklausos pagalba nustatyti žmonių vaistų naudojimo priežastį veterinarinėje praktikoje.

3. „X“ veterinarijos klinikoje nustatyti dažniausiai pasitaikančias ligas, kurių gydymui naudojami žmonių vaistai.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.Veterinarinių vaistų padėtis rinkoje

Veterinarinių vaistų pramonė pasaulyje yra verta apie 2 proc. žmonių vaistų pramonės. Veterinarinių vaistų įmonėms sunku kurti vaistus įvairių rūšių gyvūnams. Tai ypač būdinga vadinamiesiems “minor use, minor species” vaistams, kurių naudojimas yra minimalus. Įmonės tiesiog negauna pelno iš savo investicijų ir nėra finansiškai motyvuoti gaminti veterinarinius produktus. Todėl veterinarijos gydytojas turi kartais rinktis žmonių vaistą gyvūno gydymui, nes nėra veterinarinio vaisto pasirinkimo. Atskiros gyvūnų rūšys turi fiziologinius skirtumus nuo žmonių ir tarpusavyje, nuo kurių priklauso gydymo atsakas. Veterinarinių preparatų leidimų išdavimo tvarka reikalauja, kad kiekvienas vaistų gamintojas įrodytų preparato kokybę ir veiksmingumą, o svarbiausia – užtikrintų gyvūno saugą (1).

Registruojant naujus gyvūnų vaistus, jie turi būti tinkamo efektyvumo, saugūs bei kokybiški. Naujo veterinarinio vaistinio preparato kūrimo procesas yra brangus, reikalaujantis daug laiko, pastangų bei labai rizikingas. Vidutiniškai nuo medžiagos atradimo iki jos pateikimo rinkai gali užtrukti 6-8 metai ir kainuoti apie 100 milijonų JAV dolerių. Tokias investicijas gali sau leisti tik labai didelė ir stipri kompanija. Pagamintas vaistas turi patenkinti klinikinius poreikius ir būti veiksmingas, saugus bei ekonomiškai priimtinas. Dėl didelių išlaidų labai svarbu gauti pelną ir jei veterinarinio vaisto gamybą finansiškai neapsimoka, naudojama alternatyva – žmonių vaistas (2).

Nors kuriant naują vaistą, atliekama daug tyrimų siekiant išsiaiškinti visas galimas nepageidaujamas reakcijas, tačiau geriausiai matomos reakcijos, kai naujas veterinarinis vaistas jau išleidžiamas į rinką. Pradėjus vaistą naudoti realiomis sąlygomis ir įvairiais individualiais atvejais, pastebima iki tol nenustatytų vaisto keliamų problemų. Tiksliai žinomas vaisto naudos ir rizikos santykis veterinarinėje praktikoje leidžia tinkamai parinkti ir saugiai naudoti vaistą. Vaistinio preparato saugumo stebėsena užtikrina farmakologinio budrumo sistema, siekiant nustatyti, ar atsirado nauja vaistinio preparato rizika, ar pakito vaistinio preparato naudos ir rizikos santykis, nustatyti ir įgyvendinti vaistinio preparato rizikos mažinimą ir prevencijos priemonės. Tačiau žmonių vaistų nepageidaujamos reakcijos gyvūnui nėra registruojamos. Iš registruotų nepalankių įvykių apie centralizuotai registruotus veterinarinius vaistus mes galim numatyti galimą riziką, tačiau mes neturim pakankamai informacijos apie žmonių vaistus, taikant juos gyvūnams ir negalim objektyviai įvertinti vaisto naudos ir rizikos santykį (3).

10

skirtingų pagalbinių medžiagų, konservantų ar skirtingą biologinį prieinamumą nei VMP. Todėl naudojant vaistą, kuris nėra skirtas gyvūnams, padidėja rizika, kad gydymas bus neefektyvus ar net žalingas (1).

1.2. Vaisto pasirinkimas

Pagal Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymą 17 straipsnį, „gyvūnams gydyti leidžiama naudoti tik tuos veterinarinius vaistus, kurie įregistruoti Veterinarinių vaistų registre arba registruoti 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 726/2004, nustatančio Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančio Europos vaistų agentūrą, nustatyta tvarka“ (4). Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 29 d įsakymo Nr. B1-594 „Dėl veterinarinių vaistų registravimo, gamybos ir tiekimo Lietuvos Respublikos rinkai reikalavimų patvirtinimo“ 23 p., „jei tam tikrai ligai (būklei) Lietuvos Respublikoje nėra registruoto veterinarinio vaisto nemaistiniams gyvūnams, išimties tvarka privatus veterinarijos gydytojas, prisiimdamas atsakomybę ir siekdamas išvengti neleistinų kančių, gali gydyti konkretų gyvūną:

23.1. veterinariniu vaistu, kuris registruotas Lietuvos Respublikoje šių Reikalavimų nustatyta tvarka arba vadovaujantis reglamentu (EB) Nr. 726/2004, tačiau skirtas naudoti kitos rūšies gyvūnams arba tos pačios rūšies gyvūnams, bet kitos ligos (būklės) atveju;

23.2. jei nėra veterinarinio vaisto, nurodyto Reikalavimų 23.1 punkte:

23.2.1. žmonėms skirtu vaistu, kuris registruotas Lietuvos Respublikoje pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, susijusio su žmonėms skirtais vaistais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 27 tomas, p. 69), arba pagal reglamentą (EB) Nr. 726/2004...“ (5).

Veterinarijos gydytojui, kuris nustatė gyvūno ligos diagnozę ir nusprendė gydyti jį farmakoterapinėmis priemonėmis, turi kilti tokie klausimai:

- administracinio pobūdžio: ar leidžia teisės aktai naudoti gydymui pasirinktą medžiagą tos rūšies gyvūnui ir kokiomis sąlygomis;

- medicininio pobūdžio: kokia medžiaga tinkamiausia konkrečiu atveju, ar galima ją naudoti šios rūšies gyvūnui, ar teigiamas naudos ir rizikos santykis, ar palankūs anamnezės duomenys ir pan. (6).

1.2.1. Pakopinis vaistų rinkimosi principas

11

tinkamų veterinarinių vaistų nėra, yra galimybė skirti žmonių vaistus. Siekiant išvengti neleistinų kančių, veterinarinių vaistų asortimentas vis didinamas (1).

Europos Sąjungos veterinarinių vaistų direktyva (2001/82) yra veterinarinių vaistų reguliavimo pagrindas visose ES valstybėse narėse. Įstatyme pripažįstama, kad egzistuoja aplinkybės, kai nėra reikalingu veterinarinių vaistų. Dėl to įstatymas leidžia rinktis vaistus kaskados principu, kad būtų įmanoma patenkinti gyvūnų sveikatos ir gerovės poreikius.

Svarbiausia šio pakopinio vaistų rinkimosi taisyklių yra, kad tik jei netinka aukštesnės pakopos sąlyga, galima rinktis žemesnės pakopos vaistą. Pakopos peršokti negalima. Veterinarijos gydytojas pilnai atsako už savo pacientus. Vaisto naudojimas pagal kaskadą turėtų būti pagrįstas aiškiais klinikiniais įrodymais, pateisinančiais veterinarijos gydytojo sprendimą (1).

Jungtinėje Karalystėje veterinarijos farmakologinį budrumą vykdo Veterinarinių vaistų direktorato (angl. Veterinary Medicines Directorate – VMD) sudaryta farmakologinio budrumo darbo grupė (7). VMD įspėja, kad veterinarijos gydytojai nepiktnaudžiautų kaskados principu ir neskirtų gyvūnams žmonių vaistus, kai yra lygiavertis licencijuotas veterinarinis vaistas. Šis įspėjimas išleistas dėl padažnėjusių kaskados piktnaudžiavimo atvejų. Žmonių vaistai dažniausiai yra pigesni ir veterinarijos gydytojai tokiu būdu taupo savo klientų pinigus. Direktoratas teigia, kad kaina nėra toks svarbus faktorius, į kurį reikia atsižvelgti, pasirenkant optimalų gydymo variantą konkrečiam gyvūnui (8).

Veterinarijos gydytojas turi būti ypatingai budrus dėl galimo šalutinio poveikio ar letalios reakcijos skiriant vaistą gyvūnui pagal „kaskados principą“ kadangi vaistas naudojamas ne pagal nustatytą instrukciją. Tam, kad apsaugoti save nuo galimų vėlesnių gyvūno laikytojo kaltinimų, veterinarijos gydytojas iki gyvūno gydymo pradžios privalo informuoti laikytoją apie galimas pasekmes ir paimti rašytinį sutikimą (1).

1.3. Kai kurių žmonių vaistų poveikis gyvūno organizmui

Susidūrę su pacientu, kuriam reikia medikamentinio gydymo, veterinarijos gydytojas turi rinktis tarp įvairių galimų vaistų, tame tarpe ir žmogiškų. Jis turi paskirti tokią gydymo schemą, kuri bus maksimaliai naudinga ir minimaliai toksiška gyvūnui.

1.3.1. Vaistų poveikis skirtingiems gyvūnams

(4-12

metilaminoantipirinas ir 4-aminoantipirinas) pusinės eliminacijos laikas kačių organizme ilgesnis nei kitų gyvūnų,o kaip šalutiniai poveikiai užfiksuoti hipersalivacija bei viduriavimas. Kadangi metamizolo natrio druskos turi neigiamą poveikį kačių sveikatai, jo naudoti šiai gyvūnų rūšiai nerekomenduojama (9). Taigi naudojant gyvūnų gydymui žmonių vaistus, reikia žinoti apie jų farmakologinius skirtumus. Kiekvienas vaistas turi skirtingus farmakokinetinius principus naudojant ji skirtingoms gyvūnų rūšims (10). Ne maistiniam gyvūnui gali būti naudojamas platesnis vaistų spektras, neatsižvelgiant į likučius, skirtingai negu maistiniams gyvūnams (11). Deja šeimininkai dažnai neturi pakankamai žinių apie vaisto farmakokinetines savybes skirtingų gyvūnų rūšių organizme ir savarankiškai bando gydyti gyvūną žmonių vaistais ir patys to nežinodami apnuodija jį. Dažnai taip atsitinka, kai šeimininkai savarankiškai duoda gyvūnui acetominofeną (paracetamolį) (12). Gliukuronizacijos procesas, kurio dėka acetominofenas šalinamas, gyvūno organizme vyksta sudėtingiau, nei žmogaus (10). Gliukuronizacija yra svarbus metabolinis procesas, kurio eigoje susidaro vandenyje tirpūs ksenobiotikų substratai ir skatinamas veiksmingas jų eliminavimas su šlapimu ir (arba) su tulžimi (13, 14). Vaistiniai preparatai, kuriuos reikia gliukuronizuoti, katėms neleidžiami (15). Apsinuodijus acetominofenu yra didelė tikimybė methemoglobino susidarymui ir kepenų pažeidimui net ir po mažos dozės (14). Pavyzdžiui, kritinė katės acetaminofeno dozė yra 50 mg/kg kūno svorio. Jau pusė tabletės gali būti mirtina dozė suaugusiam katinui. Todėl katėms reikia skirti tik šiai rūšiai patvirtintus analgetikus. Labai svarbu laiku pastebėti acetaminofenu apsinuodijusio gyvūno simtomus ir sukelti vėmimą, jei praėjo ne daugiau kaip 2 val. po suvartojimo. Galimi simptomai: vėmimas, skausmingas pilvas, katėms po 1-4 val. methemoglobinemija, melsvos gleivinės, kvėpavimas per burna, kvėpavimo nepakankamumas, šunims po 48 val. gali pasireikšti kepenų nekrozė. Kepenų pažeidimo požymiai: silpnumas, pykinimas, vėmimas, gelta, skausmingumas kepenų srityje, hepatinė encefalopatija, koma, sunkiais atvejais – inkstų pažeidimas. Galima metabolinė acidozė, padidėję bilirubino, AST ir ALT rodikliai, sumažėję krešumo rodikliai. Methemoglobinemijos požymiai: cianotiškos gleivinės, snukio ir letenų edema, tachikardija, tachipnėja, hipotermija, silpnumas, vangumas, koma, kvėpavimo nepakankamumas, kartais hemolizė. Acetaminofeno priešnuodis yra N-acetilcisteinas (pradinė dozė 140 mg/kg). Duoti per os arba švirkšti į veną su 5 proc. gliukozės tirpalu (15).

1.3.2. Žmonių vaisto dozavimas gyvūnui

13

tačiau niekada negalima nuspėti individo savitą reakciją į preparatą ir pasirinktą dozę. Kai kuriems vaistams dozės parinkimas ypač svarbus, kurių terapinis langas labai siauras ir labai lengvai pasiekiama koncentracija nuo terapinės iki toksinės, pavyzdžiui, digoksinas (17).

Mažesnė dozė ar perdozavimas gali rimtai pakenkti gyvūno sveikatai. Ne visada galime teigti, kad dozė kinta priklausomai nuo kūno svorio (16). Daugeliui žmonių vaistų gyvūnas, ypač katės, pasiekia toksinę preparato koncentraciją anksčiau terapinio poveikio. Pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kurie slopina skausmo mediatorius tiek centriniu, tiek periferiniu būdu (10). NVNU yra vieni dažniausiai naudojamų vaistų klinikinėje praktikoje. Tai pirmojo pasirinkimo vaistai siekiant sumažinti gyvūnui skausmą, temperatūrą, uždegimą, tačiau kai kurie sukelia nepageidaujamą poveikį gyvūnui, netgi gydant subterapinėmis dozėmis (15). NVNU, kurie dažnai naudojami žmonių medicinoje, gali sukelti apsinuodijimą gyvūnams, pavyzdžiui, acetilsalicilo rūgštis, acetaminofenas, ibuprofenas, indometacinas ir naproksenas. Šių medžiagų nepageidaujamos reakcijos katėms ir šunims yra labiau išreikštos, lyginant su žmonėmis.

Galimi gyvūno klinikiniai požymiai po NVNU naudojimo: vėmimas, viduriavimas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų išsivystymas ar jų komplikacijos, skrandžio erozijos, melena, padidėjusikepenų transaminazių koncentracija, nefritas, lėtinis inkstų nepakankamumas, hipertenzija ir širdies nepakankamumas, CNS slopinimas, kraujotakos sutrikimas (18, 19). Be to, reikia pažymėti, kad vyresni šunys ir katės dažnai kenčia nuo kompensuojamo lėtinio inkstų nepakankamumo. Todėl prieš naudojant NVNU, būtina ištirti gyvūną kliniškai, išsiaiškinti, ar nenaudojami kiti NVNU, kortikosteroidai, diuretikai ar kiti potencialiai nefrotoksiniai preparatai (10).

1.3.3. Gyvūno organizmo jautrumas medikamentams.

Medžiagos, kurios yra nekenksmingos ar mažai kenksmingos žmogui ar tam tikroms gyvūnų rūšims, gali kelti pavojų gyvybei kitoms gyvūnų rūšims, nes jie yra daug jautresni tam tikroms medžiagoms. Pavyzdžiui, jūrų kiaulytėms yra toksiškas penicilinas. Antibiotikas žudo tam tikras jūrų kiaulytės žarnyne esančias bakterijas, be kurių gyvūnas negali virškinti maisto. Dėl to gyvūnas kenčia nuo stipraus viduriavimo, kuris paprastai baigiasi mirtimi (16). Acetilsalicilo rūgštis (aspirinas) kartais naudojama antitromboziniam gydymui, (11) kaip skausmą malšinantis vaistas. Katės jautriai reaguoja į acetilsalicilo rūgštį, kuri gali sukelti kvėpavimo sutrikimus bei kepenų ir inkstų pažeidimus (16).

14

valandų padidintas laiko intervalas tarp dozių gali sumažinti šių pastarųjų simptomų pasireiškimą, nors vis dar buvo įrodymų, kad Heinco kūnelių susidarymas pastebimas po pirmosios dozės naudojimo (20).

Loperamidas veterinarijoje naudojamas kaip vaistas nuo diarėjos. Yra keletas veterinarijos praktikų, kurie savo publikacijose aprašo šio vaisto pranašumus (23, 24). Iš kitos pusės, taip pat yra pranešimų apie jo neigiamą poveikį gyvūnams ir apsinuodijimus. Loperamidas gali būti labai pavojingas gyvūnams, turintiems MDR1 geno mutaciją (25-27). Tai tokios veislės kaip Koliai, Vindhaundai, Australijos aviganiai, Shelties ir kiti (28). MDR1 genas (angl. Multiple Drug Resistance) arba ABCB1 gamina ląstelinį P-glikoproteiną. P-glikoproteinas yra ląstelės membranos baltymas, kuris priklauso ABC transporterių grupei (29, 30). Šis baltymas transportuoja struktūriškai nesurištas medžiagas iš ląstelės, pvz. narkotikai, toksinai, ksenobiotikai ir kitos makromolekulės, įskaitant veterinarinėje medicinoje naudojamus vaistus (31, 32). P-glikoproteino pagrindinė funkcija yra užkirsti kelią nuodingai medžiagai, kuri pateko į organizmą (20). Žarnyno epitelyje jis veikia kaip pašalinių medžiagų ir toksinų absorbcijos barjeras. Kepenyse ir inkstuose jis dalyvauja šalutinių medžiagų išskyrime. Be to, jis apsaugo hematopoetinę sistemą nuo kenksmingų medžiagų, tokių kaip citostatikai (13, 15). Klinikiniai požymiai paprastai išsivysto per 6 val. po loperamido patekimo į gyvūno organizmą ir apima vėmimą, vidurių užkietėjimą, vokalizacija ir ataksiją, sunkesniais atvejais sukelia depresiją, hemoraginį viduriavimą, hipotermiją, bradikardiją, bradipnėją, gali pasireikšti koma ir gaišimas (33).

Be loperamido, šunys su MDR1 mutacija, taip pat jautrūs acepromazinui, butorfanoliui, doramicinui, doksirubicinui, selamektinui ir daugeliui kitų vaistų, kurių sąrašas vis didinamas (28).

1.3.4. Konservantai ir pagalbinės medžiagos

15

1.4. Žmonių vaistų recepto išrašymas

Žmonėms nereceptiniai vaistai yra receptiniai gyvūnui, nes tik veterinarijos gydytojas gali nustatyti tinkamą dozę ir gydymo kursą konkrečiam gyvūnui (11). Žmonių vaistai gyvūnams išrašomi ir parduodami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu „Dėl vaistinių preparatų pardavimo pagal veterinarinių vaistų receptus ir paraiškas vaistinėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punktu.

Žmonių vaistinėse medikamentai pagal veterinarinius receptus parduodami, jeigu:

„4.1. pateikto veterinarinio recepto forma atitinka nustatytą Veterinarinių vaistų receptų ir paraiškų rašymo taisyklių;

4.2. pateikiamas pirmasis ( gelsvos spalvos, skirtas vaistinei ) ir antrasis ( žalsvos spalvos, skirtas gyvūno laikytojui ) veterinarinio recepto egzemplioriai“.

Veterinariniame recepte taip pat turi būti nurodyta: veterinarijos paslaugų teikėjo duomenys, išrašymo data ir numeris; gyvūno laikytojo (savininko) duomenys; gyvūno rūšis, amžius, identifikavimo numeris (jei jį turi), spalva, svoris; gydomų gyvūnų skaičius. „4.3.1.5. Grafoje „Registracijos numeris ambulatoriniame žurnale“ nurodomas gyvūno registracijos numeris Gydomų gyvūnų registracijos žurnale, kurio forma patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus „Dėl Apskaitos žurnalų, formų ir jų pildymo nurodymų patvirtinimo“.“

Informacijoje apie skiriamą vaistinį preparatą nurodoma: „4.3.2.1.1. vaistinio preparato farmacinė forma;

4.3.2.1.2. į pramoniniu būdu pagaminto vaistinio preparato sudėtį įeinančios veikliosios medžiagos bendrinis pavadinimas. Pramoniniu būdu pagamintus vaistinius preparatus, kuriuos sudaro trys ar daugiau veikliųjų medžiagų, ir pramoniniu būdu pagamintus vaistinius preparatus, kurių vidinėje pakuotėje yra skirtingo stiprumo ir iš skirtingų veikliųjų (pagalbinių) medžiagų sudarytos vaistinio preparato dozuotės, paeiliui vartojamos skirtingos farmacinės formos ir iš skirtingų veikliųjų (pagalbinių) medžiagų sudarytos vaistinio preparato dozuotės, leidžiama nurodyti konkrečiais vaistinių preparatų pavadinimais;

4.3.2.1.3. vaistinio preparato stiprumas (vaistinės medžiagos kiekis): masės vienetai, tūrio vienetai, veikimo vienetai;

4.3.2.1.4. dozuočių skaičius, atsižvelgiant į dozuočių kiekį, esantį išorinėje ar vidinėje pakuotėje, gydymo kursą;

4.3.2.1.5. vienkartinė dozė – vienu kartu sunaudojamas vaistinio preparato kiekis ; 4.3.2.1.6. naudojimo būdas;

16

4.3.2.1.8. naudojimo laikas “(37).

Veterinarijos gydytojas savo praktinės veiklos reikmėms gali įsigyti žmonėms skirtą vaistą pagal receptą. Šiuo atveju recepto signatūroje rašoma Pro auctore (recepto autoriui).

Veterinarijos gydytojas gali išrašyti receptus ir paraiškas tik veterinariniams vaistams ar žmonėms gydyti skirtiems vaistams, kurie naudojami veterinariniais tikslais, įrašytiems į Lietuvos Respublikos valstybinį veterinarinių vaistų registrą ar Lietuvos Respublikos valstybinį vaistų registrą, arba atvejais, numatytais Farmacinės veiklos įstatymo skyriuje „Farmacinė veikla veterinarijoje“. Ši nuostata netaikoma magistriniams ir oficininiams vaistams (38).

1.4.1. Psichotropinių vaistų išrašymas

Jei veterinarijos gydytojas ruošiasi išrašyti receptą žmonių vaistui, jis turi žinoti, ar tai psichotropinis vaistas, ar ne, ir vadovautis šiais teisės aktais:

- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 3 d. įsakymu Nr.V-756/B1-573 „Dėl Vaistinių preparatų pardavimo pagal veterinarinių vaistų receptus ir paraiškas vaistinėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (TAR, 2014-07-08, Nr. 9932, suvestinė redakcija nuo 2015-07-01) (36);

- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-753 „Dėl Veterinarijos tikslams naudojamų narkotinių ir psichotropinių vaistinių preparatų skyrimo, laikymo, atsargų dydžio nustatymo bei apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (TAR, 2014-07-04, Nr. 9828, suvestinė redakcija nuo 2016-01-01) (38).

Veterinarijos gydytojas gydomam gyvūnui gali skirti psichotropinių vaistinių preparatų, kurių pagal veterinarinį receptą gyvūno laikytojas galės įsigyti vaistinėse sveikatos apsaugos ministro ir VMVT nustatyta tvarka.

17

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

Tiriamasis darbas atliktas 2018 metų laikotarpiu. Siekiant nustatyti, kokie žmonių vaistai dažniausiai naudojami gyvūnų gydymui Lietuvoje ir dėl kokios priežasties, tyrimas pradėtas nuo galimų naudojamų žmonių vaistų veterinarinėje praktikoje variantų rinkimo. Remiantis moksline literatūra bei veterinarijos gydytojų pagalba buvo sudaryta anketa su dažniausiai naudojamais žmonių vaistais veterinarijoje (priedas Nr. 1). Anketoje pateikti 25 klausimai su vienu pasirinkimu ar su keliais atsakymų variantais. Anoniminė Kauno ir Vilniaus miestų veterinarijos gydytojų apklausa buvo vykdoma raštu. Tiriamąją imtį sudarė 60 veterinarijos gydytojų.

Atliktas tyrimas ir pasirinktoje Kauno „X“ veterinarijos klinikoje (nuo 2018.05 iki 2018.09.01), kurio metu buvo registruojami gyvūnai, kuriems klinikoje buvo taikytas gydymas žmonių vaistais. Tiriamąją imtį sudarė 60 smulkių gyvūnų. Renkant duomenis buvo registruojama gyvūno rūšis, amžius, veislė, diagnozė, farmakoterapiniam gydymui pasirinktas žmonių vaistas, vaisto pasirinkimo priežastis. Prieš paskiriant gydymą žmonių vaistais, gyvūnas buvo ištiriamas ir nustatoma diagnozė.

Taikyti metodai diagnozei nustatyti:

Anamnezės duomenų rinkimas. Prieš atliekant klinikinį tyrimą iš šeimininkų buvo surenkami kuo išsamesni anamnezės duomenys. Anamnezėje buvo svarbu: gyvūno rūšis, veislė, amžius, lytis, svoris, kokiomis sąlygomis gyvūnas yra laikomas, kuo šeriamas, kokius klinikinius simptomus pastebėjo šeimininkai, ar buvo gydytas.

Klinikinis tyrimas. Klinikinės apžiūros metu įvertinama bendra augintinio išvaizda, apžiūrimos visos gleivinės, palpuojama pilvo sritis, matuojama temperatūra, įvertinamas širdies darbas bei kvėpavimas.

Specialieji tyrimai. Kai kuriems pacientams, norint nustatyti tikslesnę diagnozę buvo taikomi specialieji tyrimai: morfologinis ir biocheminis kraujo tyrimai, ultragarsinis tyrimas, ragenos tyrimas su fluorescenciniais dažais, šlapimo tyrimas, odos skutmenų mikroskopinis tyrimas.

2.1. Statistinė duomenų analizė

18

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Anketinio tyrimo analizė

Analizuojant anketos duomenis nustatyta, kad daugumos apklaustų veterinarijos gydytojų darbo stažas yra nuo 1 iki 5 metų – 43 proc. (n=27) (1 pav.)

1 pav. Apklaustų gydytojų darbo stažas

Nustatyta, kad vaistų pakopiniu rinkimosi principų naudojasi dauguma veterinarijos gydytojų – 87 proc. (n=52), o nenaudoja „kaskados principą“ 13 proc. (n=8).

Analizuojant žmonių vaistų recepto išrašymo dažnumą, didžioji dalis gydytojų atsakė, kad išrašo savo pacientams receptus žmonių vaistams įsigyti – 72 proc. (n=43), o 28 proc. (n=17) neišrašo.

Nustatyta, kad 77 proc. (n=46) gydytojų naudoja žmonių vaistą gyvūno gydymui, nors ir yra veterinarinio preparato pasirinkimas ir tik 23 proc. (n=14) nenaudoja.

Respondentų paprašius nurodyti, pagal kokius prioritetus jie pasirenka žmonių vaistą, didžioji veterinarijos gydytojų dalis atsakė, kad naudoja žmonių vaistą gyvūnui kai nėra registruoto veterinarinio vaisto 85 proc. (n=51). Tačiau pasirinkimą labai nulemia ir kaina. Pigesnį žmonių vaistą renkasi 65 proc. (n=39) gydytojų (2 pav.).

19 2 pav. Vaisto pasirinkimo priežastis

Lyginant pagal darbo stažą rasti statistiškai reikšmingi vaistų pasirinkimo priežasčių skirtumai

(pagal χ² kriterijų). Statistiškai reikšmingai dažniau 1-5 metų darbo stažo gydytojai (60 proc.) pasirenka pigesnį vaistą, nei gydytojai, kurie turi didesnį darbo stažą (p<0,05).

78 proc. (n=47) respondentų atsakė, kad neturėjo atvejų, kai po veterinarinio vaisto panaudojimo gyvūnui pasireiškė nepalankios reakcijos, dėl kurių teko atsisakyti veterinarinio vaisto ir naudoti žmonių vaistus. 22 proc. (n=13) turėjo tokių atvejų.

Didesnė dalis gydytojų 58 proc. (n=35) atsakė, kad neturėjo atvejų, kai po žmonių vaisto panaudojimo gyvūnui pasireiškė nepalankios reakcijos, dėl kurių teko atsisakyti žmonių vaisto. Tačiau 42 proc. (n=25) veterinarijos gydytojų atsakė, kad turėjo tokių atvejų savo praktikoje. Lyginant pagal darbo stažą, veterinarijos gydytojai dirbantys daugiau nei 10 metų pastebėjo daugiau nepalankių reakcijų, kurios pasireiškė gyvūnams nuo žmonių vaistų (p<0,05).

Siekiant sužinoti, kokie būtent žmonių vaistai dažniausiai naudojami veterinarinėje praktikoje, veterinarijos gydytojams buvo užduoti klausimai apie jų naudojamus vaistus. Rezultatuose matoma, kad veterinarijos praktikoje naudojama daug įvairių žmonių antimikrobinių vaistų, iš kurių dažniausiai Lietuvos veterinarijos gydytojai pasirenka doksicikliną 63 proc. (n=38) (3 pav.).

65 33 5 17 7 85 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Pigesnis Patogesnis naudojimas Mažiau pasireiškia nepageidaujamos… Stipresnis/greitesnis/ilgesnis efektas

Kai pasibaigė veterinarinis vaistas Nėra veterinarinio vaisto

20 3 pav. Dažniausiai naudojami žmonių antibiotikai

Iš antikoaguliantų veterinarijos gydytojai dažniausiai renkasi hepariną 58 proc. (n=35) (4 pav.).

4 pav. Dažniausiai naudojami žmonių antikoaguliantai

Gyvūnų kraujavimui mažinti veterinarijos gydytojai renkasi etamsylatą 78 proc. (n=47).Taip pat neretai naudojamas menadiono natrio bisulfatas 22 proc. (n=13).

Iš akių vaistų dažniausiai naudojami tobramicinas 87 proc. (n=52), deksametazonas 82 proc. (n=49) ir dekspanthenolis 78 proc. (n=47) (5 pav.).

7 20 63 13 8 45 32 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Klaritromicinas (Clarithromycin) Azitromicinas (Azithromycin) Doksiciklinas (Doxitin) Ceftriaksonas (Medaxone) Cipofloksacinas (Ciprinol) Gentamicinas (Gentamicin) Amoksicilinas (Amoksiklav, Ospamox)

21 5 pav. Dažniausiai naudojami žmonių akių vaistai

Iš nesteroidinių vaistų nuo uždegimo dažniausiai naudojami meloksikamas 38 proc. (n=23) ir metamizolo natrio druska 37 proc. (n=22) (6 pav.).

6 pav. Dažniausiai naudojami žmonių NVNU

Iš steroidinių vaistų daugiausiai buvo pažymėtas prednizolonas 55 proc. (n=33) (7 pav.)

82 87 45 13 25 78 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Deksametazonas (Maxitrol) Tobramicinas (Tobrex, Tobradex, Tobrin) Ciprofloxacinas(Ciloxan) Ofloksacinas (Uniflox) Gentamicinas (Gentamcin 0,3 proc. ) Dekspantenolis (Cornergel) Procentai 38 13 37 20 8 7 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Meloksikamas (Meloxicam) Acetilsalicilo rūgštis (Aspirin) Metamizolo natrio druska (Analgin, Baralgin) Ketoprofenas (Ketonal) Piroksikamas (Brexin) Nenaudoja

22 7 pav. Dažniausiai naudojami žmonių steroidai

Kepenų veiklai gerinti dažniausiai naudojamas silimarinas 63 proc. (n=38) (8 pav.)

8 pav. Dažniausiai naudojami žmonių kepenų veiklą gerintis vaistai

Iš vaistų nuo grybelio dauguma respondentų dažniausiai naudoja itrakonazolą 48 proc. (n=29) (9 pav.). 43 55 25 10 20 0 10 20 30 40 50 60 Deksametazonas(Dexamethason) Prednizolonas (Prednisolone) Metilprednizolonas (Solu-Medrol,Metypred) Hidrokortizonas(Hydrocortizone) Triamcinolonas (Kenalog) Procentai 63 10 7 13 20 0 10 20 30 40 50 60 70 Silimarinas(Carsil) Fosfolipidai(Essentiale, Essliver forte) Ademetioninas(Heptral, Heptor) Ursodeoksicholio rūgštis(Ursofalk) Nenaudoja

23 9 pav. Dažniausiai naudojami žmonių vaistai nuo grybelių

Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys žmonių vaistai naudojami labai įvairus, tačiau tik kelis vaistus pasirenka dauguma veterinarijos gydytojų. Dažniausiai pasirenkamas adrenalinas 75 proc. (n=45) (10 pav.).

10 pav.Dažniausiai naudojami žmonių širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai

Nuo vėmimo labai dažniausiai pasirenkamas metoklopramidas 85 proc. (n=51), rečiau ondasetronas 27 proc. (n=16).

Skrandžio veiklos sutrikimui pagrindinis gydytojų pasirinkimas iš žmonių vaistų yra famotidinas 77 proc. (n=46) (11 pav.)

24 11 pav. Dažniausiai naudojami žmonių vaistai esant skrandžio veiklos sutrikimams

Trečdalis apklaustų veterinarijos gydytojų nenaudoja žmonėms registruotų antidepresantų savo pacientams – 32 proc. (n=19). Tačiau iš naudojamų dažniausiai pasirenkamas yra amitriptilinas 30 proc. (n=18) (12 pav.).

12 pav. Dažniausiai naudojami žmonių antidepresantai

Priešepileptiniai, nuo konvulsijų naudojami vaistai dažniausiai yra fenobarbitalis 62 proc. (n=37) ir diazepamas 55 proc. (n= 33). Kiti naudojami rečiau (13 pav.).

25 13 pav. Dažniausiai naudojami žmonių vaistai nuo konvulsijų ar epilepsijos

Spazmams malšinti dažniausias vaistas tarp apklaustųjų gydytojų yra drotaverinas 88 proc. (n=53) (14 pav.).

14 pav. Dažniausiai naudojami žmonių spazmolitikai

Iš diuretikų dažniausiai pasirenkamas vaistas yra furosemidas 85 proc. (n=51) (15 pav.).

17 62 55 27 18 0 10 20 30 40 50 60 70 Karbamazepinas (Finlepsin) Fenobarbitalis (Phenobarbital) Diazepamas ( Apaurin, Relanium) Gabapentinas (Gabapentin) Levetiracetamas (Levetiracetam) Procentai 88 73 28 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Drotaverinas (No-Spa) Atropinas (Atropino

sulfatas) Hioscino butilbromidas(Buscopan)

Pr

oc

en

ta

26 15 pav. Dažniausiai naudojami žmonių diuretikai

Nuo viduriavimo dažniausias žmonių vaistas tarp respondentų yra dioktahedralsmektinas 42 proc. (n=25) (16 pav.).

16 pav. Dažniausiai naudojami žmonių vaistai nuo viduriavimo

Iš laisvinamųjų vaistų panašaus dažnumo pasirenkamas sorbitolis 70 proc. (n=42) ir laktulozė 65 proc. (n=39) ) (17 pav.). 30 85 5 10 0 20 40 60 80 100 Sprinolaktonas (Sprinolacton) Furozemidas (Furosemid, Lasix) Acetazolamidas (Diacarb) Manitolis (Mannitol) Procentai 42 30 25 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Dioktahedralsmektinas

(Smecta) Loperamidas (Imodium,Lopedium, Lopacut) Nenaudoja

Pr

oc

en

ta

27 17 pav. Dažniausiai naudojami žmonių laisvinamieji vaistai

Iš antihistamininių vaistų pats populiariausias yra klemastinas 78 proc. (n=47) (18 pav.).

18 pav. Dažniausiai naudojami žmonių antihistamininiai vaistai

3.2. Tyrimo „X“ klinikoje analizė

Pagal gyvūnų anamnezės duomenis, klinikinę apžiūrą bei tam tikrais atvejais taikytų specialiųjų tyrimų duomenis, buvo nustatytos gyvūnų diagnozės ir taikytas medikamentinis gydymas žmonių vaistais. Per tyrimo laikotarpį buvo išanalizuota 60 smulkių gyvūnų ligos atvejų su farmakoterapinių gydymų žmonių vaistais. Pagal gyvūnų rūšį pacientai, kuriem buvo naudojami žmonių vaistai, pasiskirstė taip: didžioji dalis buvo šunų 68 proc. (n=41), kačių 32 proc. (n=19).

Naudoti žmonių vaistai buvo suskirstyti į kelias grupes pagal indikacijas: akių ligoms, kepenų ligoms, alerginėms reakcijoms, virškinimo sutrikimams gydyti, skausmo kontrolei bei spazmams lengvinti. 70 65 13 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Sorbitolis (Microlax) Laktulozė (Duphalac) Nenaudoja

28

Pagal tyrimo rezultatus matoma, kad dažniausiai žmonių vaistai klinikoje naudojami akių ligų ir virškinimo sutrikimams gydyti, atitinkamai 36 proc. (n=22) ir 25 proc (n=15) (19 pav.).

19 pav. Ligų grupės, kurių gydymui dažniausiai buvo naudojami žmonių vaistai „X“ klinikoje

Pirmoje lentelėje pateikiami duomenys apie „X“ klinikoje dažniausiai diagnozuotas ligas, kurių gydymui buvo naudojami žmonių vaistai (1 lent.)

1 lentalė.. Gyvūnų ligos, kurių gydymui buvo naudojami žmonių vaistai

Ligos Diagnozė Vaistas Vaisto

pasirinkimo priežastis Atvejų skaičius Akių ligos (36 proc.) Ragenos pažeidimai Dekspantenolis (Cornergel akių gelis) Nėra veterinarinio Šunų 5 Kačių 6 Bakterinis konjunktyvitas

29

Spazmai (17 proc.)

Cistitas Drotaverinas (No-Spa injekcinis tirpalas)

Nėra

veterinarinio

Šunų 2 Kačių 3

Kolitas Drotaverinas (No-Spa

injekcinis tirpalas) Nėra veterinarinio Šunų 5 Kačių 0 Alerginės reakcijos (12 proc.) Atopinis dermatitas Prednizolonas (Prednisolon tabl. ) Pigesnis nei veterinarinis Šunų 5 Kačių 2 Skausmo kontrolė (5 proc.) Skausmo malšinimas po chirurginių manipuliacijų

Metamizolo natrio druska (Analgin injekcinis tirpalas)

Patogus dozavimas Šunų 3 Kačių 0 Kepenų veiklos sutrikimai (5 proc.)

Hepatitas Silimarinas (Carsil tabl. ) Pigesnis nei veterinarinis

30

4. REZULTATŲ APIBENDRINIMAS

Išanalizavus tyrimo rezultatus nustatėme, kad Lietuvos veterinarijos praktikoje didžioji dalis žmonių vaistų naudojama dėl to, kad reikalingo veterinarinio vaisto nėra registruota, tačiau kai veterinariniai vaistai yra – dėl žmonių vaistų mažesnės kainos. Palyginus anketoje gautus duomenis apie dažniausiai žmonių naudojamus vaistus ir veterinarinių vaistų registre esančius vaistus pagal veikliąją medžiagą buvo siekiama nustatyti kokių veterinarinių vaistų trūksta rinkoje.

Iš dažniausiai naudojamų žmonių vaistų yra registruoti veterinariniai vaistai su šiomis veikliosiomis medžiagomis: amoksicilinas, gentamicinas, doksiciklinas, ketoprofenas, metamizolio natrio druska, meloksikamas, metilprednizolonas, prednizolonas, deksametazonas, metoklopramidas, fluoksetinas, fenobarbitalis, hioscino butilbromidas ir furozemidas. Veterinarinių vaistų registre rastas veterinarinis preparatas, kurio veiklioji medžiaga yra itrakonazolas, tačiau jis skirtas naudoti tik paukščiams. Gyvūnams augintiniams vaisto su itrakonazolu nėra registruota. Veterinarinių vaistų registre vaistas su omeprazoliu taip pat rastas tik vienas, tačiau skirtas arkliams. Taip pat didžioji dalis paminėtų dažnai naudojamų vaistų, kurių veiklioji medžiaga naudojama žmonių vaistuose, visai nėra registruota veterinarinių vaistų registre.

Siekiant susipažinti su žmonių vaistų naudojimų veterinarijoje taisyklėmis ne tik Europoje, bet ir kitose šalyse, buvo perskaityti Rusijos teisės aktai, susiję su vaistų registracija veterinarijoje. Rusijos teises aktai labai abstrakčiai reglamentuoja vaistų naudojimą veterinarijoje. Tuo tarpu teisinis vaistų naudojimo reguliavimas veterinarijoje turi didelę socialinę reikšmę, kadangi humaniškas požiūris į gyvūną yra visuomenės moralės kriterijus (41). Prieštaravimai reglamentuojamuose dokumentuose ar interpretavimo skirtumai trukdo veterinarinės veiklos efektyvumui. Kadangi kiekvieno atvejo situacija yra individuali, svarbu apžvelgti konkretų vaistų naudojimo pavyzdį veterinarijoje ir jo įvertinimą administracinės institucijos. Konkretus pavyzdys leis suprasti bendras problemas, kurias reikia spręsti.

31

16 skyriuje sakoma, kad „Gyvūnų vakcinos ar kitos saugos priemonės nuo ligų leidžiami gaminimui ir naudojimui...“ (43). Atkreipiau dėmesį, kad nei 16 skyrius, nei visas įstatymas bendrai neturi tiesioginio ar netiesioginio draudimo ar ribojimo naudoti žmonių vaistus veterinarijoje.

Kas liečia mokamų veterinarinių paslaugų teikimo 7 punkto, tai ten sakoma, kad „veterinarijos gydytojas užtikrina vaistinių medžiagų naudojamą ir gydymo metodų pasirinkimą, eliminuojant neigiamą poveikį gyvūno organizmui...; garantuoja saugumą veterinarinių procedūrų...“. Šis punktas irgi neturi jokių nurodymų apie žmonių vaistų naudojimą gyvūnui (44).

Remiantis Federaliniu įstatymu No. 61-ФЗ „Dėl vaistinių medžiagų apyvartos“ 4 skyriaus, 1 punktu, vaistinės medžiagos tai „medžiagos ar jų kombinacijos, kurios kontaktuoja su žmogaus ar gyvūno organizmu, prasiskverbiančios į organus, audinius, kurios naudojamos profilaktikai, gydymui...“. Iš šio teiginio galima suprast, kad „vaistinės medžiagos“ apjungia ir veterinarinius ir žmonių vaistus. Tai reiškia, kad mokamų veterinarinių paslaugų teikimo 7 punktas leidžia gyvūnų gydymui vienodai naudoti tiek veterinarinius, tiek žmonių vaistus (45).

Ši trumpa Rusijos galiojančių teisės aktų analizė veterinarijoje leidžia suprasti, kad šiandienai Rusijos Federacijos teritorijoje nėra įstatymų, kurie reglamentuotų gyvūnų gydymo standartus. Taip pat nėra ir nurodymų, kurie draudžia naudoti žmonių vaistus gyvūnų gydymui. Be to, nerasta nei vieno teisinio akto, kuris aiškiai apibrėžtų valstybės kontroliuojančių organų teises ir pareigas. Europos teisės aktai, kurie reglamentuoja vaistų pasirinkimą, gydant gyvūnus kiekvieną dieną padeda veterinarijos gydytojui rinktis vaistus bei jaustis saugiai.

32

IŠVADOS

1. Veterinarijos gydytojų apklausos rezultatai parodė, kad didžioji dalis gydytojų išrašo savo pacientams receptus žmonių vaistams įsigyti bei naudoja žmonių vaistą gyvūno gydymui, nors ir yra veterinarinio preparato pasirinkimas.

2. Dažniausia žmonių vaisto pasirinkimo priežastis yra registruoto veterinarinio vaisto nebuvimas arba mažesnė kaina.

3. Kauno “X“ veterinarijos klinikoje nustatyta, kad dažniausiai žmonių vaistai naudojami šunų akių ligų gydymui.

33

PASIŪLYMAI

1. Sekti ir vykdyti nepageidaujamų poveikių registraciją naudojant žmonių vaistus gyvūnų gydymui.

2. Skatinti gyvūnų savininkus labiau rinktis veterinarinį preparatą savo augintiniams kai yra tokia galimybė ir aiškinti riziką, naudojant žmonių vaistą.

34

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Prieiga per internetą: https://www.bsava.com/Resources/Veterinary-resources/Medicines-Guide/Prescribing-cascade. (Žiūrėta 2018.03.19)

2. Stephen W Page and Jill E Maddison. Principles of clinical pharmacology. 2008 P.20-35

3. Woodward, K.N. Veterinary Pharmacovigilance. Adverse Reactions to Veterinary Medicinal Products. A John Wiley & Sons, Ltd., Publication, United Kingdom. 2009. P. 779

4. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas 1991-12-17, Nr. I-2110 (Suvestinė redakcija nuo 2019-01-01).

5. Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. B1-594 „Dėl veterinarinių vaistų registravimo, gamybos ir tiekimo Lietuvos Respublikos rinkai reikalavimų patvirtinimo“ (Suvestinė redakcija nuo 2016-12-21).

6. Doc. Gintaras Daunoras. Veterinariniai vaistai: kad nebūtų peržengta riba. Vetinfo 2011 Nr.1. P 18-22

7. Dyer F., Diesel G., Cooles S., Tait A. Suspected adverse events. Veterinary Record. 2012 Nr. 170. New Haw. P. 640-643. Prieiga per internetą : https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/21910261

(Žiūrėta 2018.04.02)

8. Josh Loeb. Warning follows reports of growing cascade violations. Veterinary Record. 2018 Nr.10 P. 282. Prieiga per internetą: https://veterinaryrecord.bmj.com/content/183/9/280.2. (Žiūrėta

2018.10.18).

9. B. Lebkowska-Wieruszewska, T. W. Kim, B. Chea. Pharmacokinetic profiles of the two major active metabolites of metamizole (dipyrone) in cats following three different routes of administration. Juornal of veterinary Pharmacology and therapeutics. 2017. Nr. 41 (2) P. 334-339 10. Dr. Barbara Kuhnke. Wenn Hund und Katze Krankeln. Pharmazeutische zeitung. Nr. 22. 2009 11. Herold H, Richter R. Tierarzneimittel in der Apotheke. Deutsche apotheker zeitung 2015; Nr. 17. P. 58-63

12. Z. Siroka, Z. Svobodova . The toxicity and adverse effects of selected drugs in animals.

Polish Journal of Veterinary Sciences Vol. 16, No. 1 (2013), 181–19. Prieiga per internetą:

http://journals.pan.pl/dlibra/publication/114082/edition/99140/content. (Žiūrėta 2018.08.13)

13. Court MH, Zhang X, Ding X, et al. Quantitative distribution of mRNAs encoding the 19 human UDP-glucuronosyltransferase enzymes in 26 adult and 3 fetal tissues. Xenobiotica. 2012; 42(3): 266.

35

15. Sabine Wanderburg, Dr. Thomas Müller-Bohn. Kein Paracetamol für Hund und Katz. Deutsche apotheker zeitung 2016, Nr. 25, P. 50

16. Dr. Natascha Reim - Bayerisches Landesamt für Gesundheit und Lebensmittelsicherheit . 2014 Prieiga per internetą:

https://www.lgl.bayern.de/tiergesundheit/tierarzneimittel/anwendung_tierhalter/index.htm (Žiūrėta 2018.05.23)

17. Jill E. Maddison, Stephen W. Page, David B. Church. Small animal clinical pharmacology. 2nd ed. Edinburgh ; London , 2008 P. 20-35

18. Monteiro-Steagall B.P., Steagall P.V.M., Lascelles B.D.X. J. Systematic Review of Nonsteroidal Anti-Inflammatory Drug-Induced Adverse Effects in Dogs. Vet Intern Med. 2013. Nr. 27. P. 1011–1019.

19. Bischoff, K., Mukai, M., 2012. Toxicity of over-the-counter drugs. In: Gupta, R.C. (Ed.), Veterinary Toxicology: Basic and Clinical Principles, Second Ed. Elsevier, Pennsylvania, PA, USA, P. 443–468.

20. Taylor PM, Chengelis CP, Miller WR, et al. Evaluation of propofol containing 2% benzyl alcohol preservative in cats. Journal of feline medicine and surgery. 2012. 14(8) P.516–526.

21. Pascoe PJ, Ilkiw JE, Frischmeyer KJ. The effect of the duration of propofol administration on recovery from anesthesia in cats. Vet Anaesth Analg. 2006; 33(1): 2–7

22. Michael H. Court. Feline drug metabolism and disposition: pharmacokinetic evidence for species differences and molecular mechanisms. Vet Clin North Am Small Anim Pract. 2013

23. Folliot C, Kolf-Clauw M (2004) Treatment of chronic inflammatory intestinal disease with human medicines in dogs and cats (in French). Point Veterinaire 35: P. 18.

24. Kim KA, Chung JG, Jung DH, (2004) Identification of cytochrome P450 isoforms involved in the metabolism of loperamide in human liver microsomes. Eur J Clin Pharmacol 60: 575-581. 25. Sartor LL, Bentjen SA, Trepanier L, Mealey KL. Loperamide toxicity in a collie with the MDR1 mutation associated with ivermectin sensitivity. J Vet Intern Med 2004. Nr.18 P. 117-118. 26. Hugnet C, Cadore JL, Buronfosse F, Pineau X, Mathet T, Berny PJ 2096) Loperamide poisoning in the dog. Vet Hum Toxicol 38: P. 31-33

27. Hernandez J, Blot S. Loperamide poisoning in a Collie. Point Veterinaire 2001. Nr. 32 P. 58. 28. Zuzana Firdova, Evelina Turnova, Marcela Bielikova, Jan Turna, Andrej Duda. The prevalence of ABCB1 mutations in affected dog breeds from European countrie. Research in Veterinary Science. 2016. P. 89-92.

Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27234542. (Žiūrėta 2018.07.12)

36

30. Martinez, M., Modric, S., Sharkey, M., Troutman, L., Walker, L., Mealey, K. The pharmacogenomics of P-glycoprotein and its role in veterinary medicine. 2008 J. Vet. Pharmacol. Ther.31, P. 285-300.

31. Merola, V.M., Eubig, P.A. Toxicology of avermectins and milbemycins (macrocylic lactones) and the role of P-glycoprotein in dogs and cats. Vet. Clin. North. Am. Small Anim. Pract. 2012. 42, P. 313-333.

32. Sharom, F.J. The P-glycoprotein multidrug transporter. Essays Biochem. 2011. 50, 161-178 33. Corotinovis C., Pizzo F., Caloni F. Poisoning of dogs and cats by drugs intended for human use. The Veterinary Journal 2015, 203(1): P.52-58.

34. Терешкина О.И., Гуськова Т.А. Информация о безопасности вспомогательных веществб входящих в лекарственные препараты. Фармация 2007. P. 6-9

35. Г.Н. Алеева, М.В. Журавлева, Р.Х. Хафизьянова. Роль вспомогательных веществ в обеспечении фармацевтических и терапевтических свойств лекарственных препаратов. Химико-фармацевтический журнал Том 43, N 4, 2009

36. Taylor P., Chengelis C., Miller W., Parker G., Gleason T., Cozzi E. Evaluation of propofol containing 2% benzyl alcohol preservativein cats. 2012

37. VMVT Direktoriaus įsakymas dėl vaistinių preparatų pardavimo pagal veterinarinių vaistų receptus ir paraiškas vaistinėse tvarkos aprašo patvirtinimo 2014 m. liepos 3 d. Nr. V-756/ B1-573 (Suvestinė redakcija nuo 2015-07-01).

38. VMVT Direktoriaus įsakymas dėl veterinarinių vaistų receptų ir paraiškų rašymo taisyklių patvirtinimo 2004 m. kovo 12 d. Nr. B1-200 (Suvestinė redakcija nuo 2018-10-30).

39. Veterinarijos tikslams naudojamų narkotinių ir psichotropinių vaistinių preparatų skyrimo, laikymo, atsargų dydžio nustatymo bei apskaitos tvarkos aprašas 2014 liepos 4 d. Nr. V-753 (Suvestinė redakcija nuo 2016-01-01).

40. Prieiga per internetą:

http://www.vvkt.lt/lit/Aktualios-redakcijos-III-narkotiniu-irpsichotropiniu-medziagu-sarasas/313.

(Žiūrėta 2018.09.16)

41. Седова Н.Н. Биоэтика. М.: Изд-во «КНОРУС». 2016. P. 216. Prieiga per internetą:

http://www.studentlibrary.ru/book/ISBN9785406053379.html. (Žiūrėta 2018.10.02).

42. Акт проверки №8 от 22.05.2017 Комитета ветеринарии Волгоградской области; Предписание № 17/8 от 22.05.2017 Комитета ветеринарии Волгоградской области Prieiga per internetą: //http://uv.volgograd.ru/ (Žiūrėta: 2018.10.04).

37

44. Правила оказания платных ветеринарных услуг (в ред. Постановлений Правительства РФ от 16.04.2001 N 295,от 25.09.2003 N 596, от 14.12.2006 N 767) . Доступ из справ. правовой системы «Консультант Плюс» . Prieiga per internetą://http://base.consultant.ru/ (Žiūrėta 2018.10.05).

38

Priedas 1

2. Ar naudojatės vaisto pasirinkimo galimybių kaskada pasirenkant vaistą gyvūnui? ❏ Taip

❏ Ne

3. Ar išrašote pacientams receptus žmonių vaistams įsigyti ? ❏ Taip

❏ Ne

4. Ar naudojate žmonių vaistą gyvūno gydymui, kai yra veterinarinio preparato pasirinkimas ? ❏ Taip

❏ Ne

5. Kodėl pasirenkate žmonių vaistą gyvūno gydymui? ❏ Nėra registruoto veterinarinio vaisto

❏ Pigesnis

❏ Patogesnis naudojimas (patogiau sušerti/suleisti/dozuoti) ❏ Mažiau pasireiškia nepageidaujamos reakcijos

❏ Stipresnis/ ilgesnis/ greitesnis efektas ❏ Kita

____________________

6. Ar turėjote atvejų, kai po veterinarinio vaisto panaudojimo gyvūnui pasireiškė nepalankios reakcijos, dėl kurių teko atsisakyti veterinarinio vaisto ir naudoti žmonių vaistus?

❏ Taip ❏ Ne

7. Ar turėjote atvejų, kai po žmonių vaisto panaudojimo gyvūnui pasireiškė nepalankios reakcijos, dėl kurių teko atsisakyti žmonių vaisto?

❏ Taip ❏ Ne

39 ❏ Azitromicinas (Azithromycin) ❏ Doksiciklinas (Doxitin) ❏ Ceftriaksonas (Medaxone) ❏ Ciprofloksacinas (Ciprinol) ❏ Gentamicinas (Gentamicin)

❏ Amoksicilinas (Amoksiklav, Ospamox) ❏ Kiti

__________________

9. Kokius naudojate žmonėms skirtus antikoaguliuojančius vaistus gyvūnams gydyti? ❏ Klopidogrelis (Clopidogrel)

❏ Dalteparinas (Fragmin) ❏ Heparinas (Heparin) ❏ Kiti

___________________

10. Kokius naudojate žmonėms skirtus kraujavimą mažinančius vaistus gyvūnams gydyti? ❏ Etamsylatas (Dicynon)

❏ Menadiono natrio bisulfitas(Vikasol) ❏ Kiti

___________________

11. Kokius naudojate žmonėms skirtus akių vaistus gyvūnams gydyti? ❏ Deksametazonas (Maxitrol)

❏ Tobramicinas (Tobradex, Tobrex, Tobrin) ❏ Ciprofloxacinas (Ciloxan)

❏ Dexpanthenol (Cornergel) ❏ Kiti

__________________

12. Kokius naudojate žmonėms skirtus NVNU gyvūnams gydyti? ❏ Meloksikamas (Meloxicam)

❏ Acetilsalicilo rūgštis (Aspirin)

❏ Metamizolo natrio druska (Analgin , Baralgin) ❏ Ketoprofenas (Ketonal)

❏ Piroksikamas (Brexin) ❏ Kiti

___________________

13. Kokius naudojate žmonėms skirtus steroidus gyvūnams gydyti? ❏ Deksametazonas (Dexamethason)

❏ Prednizolonas (Prednisolone)

❏ Metylprednizolonas (Solu-Medrol, Metypred) ❏ Hidrokortizonas (Hydrocortisone)

❏ Triamcinolonas (Kenalog) ❏ Kiti

40 14. Kokius naudojate žmonėms skirtus kepenų veiklą gerinančius preparatus (hepatoprotektorius) gyvūnams gydyti?

❏ Silimarinas (Carsil)

❏ Fosfolipidai (Essentiale, Essliver forte) ❏ Ademetioninas (Heptral, Heptor) ❏ Ursodeoksicholio rūgštis (Ursofalk) ❏ Kiti

_____________________

15. Kokius naudojate žmonėms skirtus antigrybinius vaistus gyvūnams gydyti? ❏ Itrakonazolas (Itraconazol Actavis)

❏ Flukonazolas (Fluconazole Actavis)

❏ Terbinafinas (Terbisil, Terbinafine, Lamisil) ❏ Kiti

_____________________

16. Kokius naudojate žmonėms skirtus širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančius vaistus gyvūnams gydyti? ❏ Atenololis (Atenolol) ❏ Sotalolis (Sotalol) ❏ Propranololis (Propranolol) ❏ Ramiprilis (Ampril) ❏ Enalaprilis (Enap) ❏ Kaptoprilis (CaptoHEXAL) ❏ Verapamilis (Verapamil) ❏ Diltiazemas (Diltiazem) ❏ Digoksinas (Digoxin) ❏ Adrenalinas (Adrenalina) ❏ Kiti ____________________

17. Kokius naudojate žmonėms skirtus vėmimą stabdančius vaistus gyvūnams gydyti? ❏ Metoklopramidas (Elitan, Cerucal)

❏ Ondansetronas (Zofran) ❏ Kiti

____________________

18. Kokius naudojate žmonėms skirtus skrandžio ligų vaistus gyvūnams gydyti? ❏ Famotidinas (Quamatel)

❏ Ranitidino hydrochloridas (Ranitidin) ❏ Omeprazolas (Remostar)

❏ Sukralfatas (Venter) ❏ Kiti

41 19. Kokius naudojate žmonėms skirtus antidepresantus gyvūnams gydyti?

❏ Fluoksetinas (Fluoxetine) ❏ Alprazolamas (Xanax) ❏ Amitriptilinas (Amitriptyline) ❏ Kiti

____________________

20. Kokius naudojate žmonėms skirtus priešepileptinius vaistus gyvūnams gydyti? ❏ Karbamazepinas (Finlepsin)

❏ Fenobarbitalis (Phenobarbital) ❏ Diazepamas (Apaurin, Relanium) ❏ Gabapentinas (Gabapentin) ❏ Levetiracetamas (Levetiracetam) ❏ Kiti

____________________

21. Kokius naudojate žmonėms skirtus spazmolitinius vaistus gyvūnams gydyti? ❏ Drotaverinas (No-Spa)

❏ Atropinas (Atropino sulfatas) ❏ Kiti

___________________

22. Kokius naudojate žmonėms skirtus diuretikus gyvūnams gydyti? ❏ Spironolaktonas (Spronolacton)

❏ Furosemidas (Furosemid, Lasix) ❏ Acetazolamidas (Diacarb) ❏ Torazemidas (Torasemid) ❏ Kiti

___________________

23. Kokius naudojate žmonėms skirtus viduriavimą stabdančius vaistus gyvūnams gydyti? ❏ Dioktahedralsmektitas (Smecta)

❏ Loperamidas (Imodium, Lopedium, Lopacut) ❏ Kiti

___________________

24. Kokius naudojate žmonėms skirtus laisvinamuosius vaistus gyvūnams gydyti? ❏ Sorbitolis, laurilsulfatas, natrio citratas (Microlax)

❏ Laktuliozė (Duphalac) ❏ Kiti

_________________

25. Kokius naudojate žmonėms skirtus antihistamininius vaistus gyvūnams gydyti? ❏ Klemastinas (Tavegyl)

❏ Cetirizinas (Zyrtec) ❏ Loratadinas (Claritin) ❏ Kiti