Asta Rugieniūtė

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas

Sveikatos vadybos katedra

Asta Rugieniūtė

TELEMEDICINOS PANAUDOJIMO GALIMYBIŲ ĮVERTINIMAS

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETO KLINIKŲ PADALINIŲ VADOVŲ

POŢIŪRIU

Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)

Mokslinis vadovas

dr. Mindaugas Stankūnas

SANTRAUKA

TELEMEDICINOS PANAUDOJIMO GALIMYBIŲ ĮVERTINIMAS KAUNO

MEDICINOS UNIVERSITETO PADALINIŲ VADOVŲ POŢIŪRIU Asta Rugieniūtė

Mokslinis vadovas dr. Mindaugas Stankūnas

Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2008. 58 p.

Darbo tikslas – įvertinti KMUK padalinių vadovų nuomonę apie telemediciną bei jos

taikymo galimybes Lietuvoje.

Tyrimo metodika: KMUK vadovaujamą darbą dirbančių gydytojų (klinikų, skyrių, sektorių

vadovų) anoniminė anketinė apklausa vyko 2008 metų sausio –vasario mėnesiais. Anketos buvo išdalintos visiems 128 respondentams. Statistinėje analizėje naudota 101 teisingai uţpildyta anketa. Atsako daţnis 78,9 proc..

Rezultatai. Geriausiai su telemedicinos taikymo galimybėmis susipaţinę klinikų vadovai.

Respondentų nuomone, radiologija, oftalmologija ir kardiologija – sritys, kuriose telemedicina galėtų būti plėtojama labiausiai. 23,8 proc. respondentų telemedicinos plėtros galimybes KMUK įvertintos palankiai. Galimybės plėtoti telemediciną Lietuvos mastu buvo vertinamos atsargiau: dauguma (39,6 proc.) apklaustųjų manė, jog kol kas tam nėra pakankamų galimybių. Svarbiausi veiksniai, skatinantys sėkmingą telemedicinos diegimą Lietuvoje: gydytojų specialistų noras ir pastangos dirbti novatoriškai, telemedicinos metodų ir priemonių kūrimas bei taikymas praktikoje, teisinės bazės, susijusios su šia sritimi, tobulinimas. Pagrindinės kliūtys, trukdančios sėkmingai plėtoti telemedicinos paslaugas - kompiuterinio raštingumo stoka vyresnio amţiaus respondentų tarpe, nepakankami uţsienio kalbų įgūdţiai, darbo aplinkoje esančios nepalankios techninės galimybės naudoti telemediciną bei informacijos apie informacines bei telekomunikacines technologijas bendrai ir informacijos apie telemediciną trūkumas.

Išvados. Apklausos metu paaiškėjo, kad net 80 proc. KMUK padalinių vadovų ţinojo, kokios

techninės galimybės bei informacijos apie informacines bei telekomunikacines technologijas stoka trukdo sėkmingai telemedicinos plėtrai Lietuvoje.

Rekomendacijos. Siūlytina aktyviau dalyvauti tarptautiniuose telemedicinos projektuose,

kurių įgyvendinimo metu SPĮ sudaromos sąlygos kurti / tobulinti technines galimybes. Kalbos barjeras gali būti pašalintas organizuojant uţsienio kalbų kursus ne tik šios institucijos įvairių lygių vadovams, bet ir gydytojams specialistams, kad tai juos paskatintų naudotis telemedicinos paslaugomis. Organizuojami IT kursai gydytojams padėtų jiems išmokti naudotis kompiuteriu ir tai būtų skatinantis veiksnys naudoti telemediciną darbinėje veikloje.

SUMMARY

THE ASSESSMENT OF THE POTENTIAL OF USE OF TELEMEDICINE FROM THE POINT OF VIEW OF KAUNAS UNIVERSITY HOSPITAL DEPARTMENTS‘ HEADS Asta Rugieniūtė

Supervisor Mindaugas Stankūnas, PhD

Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2008. 58 p.

Aim of the aim. To evaluate the opinion of the heads of the departments of Kaunas

University Hospital on telemedicine and the possibilities of its application in Lithuania.

Methods. Anonymous survey of the heads of the departments of Kaunas University Hospital was carried out in January and February, 2008. 128 heads of the department were distributed. 101 questionnaires were filled in correctly and were used for a statistical data analysis. The frequency response 78.9%.

Results. The heads of different clinics of Kaunas University Hospital knew the possibilities of

using telemedicine. The primary fields of medicine where the potential use of telemedicine could be developed include radiology, ophthalmology and cardiology. 23.8% of respondents thought that there were enough options to develop telemedicine in Kaunas University Hospital, whereas the options to develop it in Lithuania were assessed moderately. Many respondents (39.6 %) thought that there was not enough potential to do that. The most important factors in developing telemedicine in Lithuania were: wishes and efforts of doctors to work in a different way, the establishment and use of telemedicine’s methods and devices in practice and the improvement of telemedicine law. The main barriers to the development of telemedicine in Lithuania are: insufficient computer and foreign languages skills, inadequate technologies and the lack of knowledge about information and telecommunications technologies and the shortage of information about telemedicine.

Conclusions. The results showed that 80% of Kaunas University Hospital departments’ heads

technologies prevent the successful development of telemedicine in Lithuania.

Recommendations. The Hospital of Kaunas University of Medicine should take part in more

international projects of telemedicine though technical facility could be developed or improved. The barrier of foreign languages could be eliminated during extra classes not only for leaders of different clinics but for doctors professionals as well. Extra courses of computing could help doctors to use the computer and it would be a stimulating factor to use telemedicine.

SANTRUMPOS

IS/ITT – informacinės sistemos / informacinių technologijų taikymas ISfTeH – International Society for Telemedicine and eHealth

IT – informacinės technologijos

KMU – Kauno medicinos universitetas

KMUK – Kauno medicinos universiteto klinikos SP –sveikatos prieţiūra

TURINYS

ĮVADAS... 7

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI... 9

1. LITERATŪROS APŢVALGA... 10

1.1. E - sviekata... 10

1.2. Telemedicinos sąvoka...12

1.3. E – sveikata ir telemedicina...13

1.4. Telemedicinos tikslas ir efektas... 15

1.5. Telemedicinos paslaugos... 19

1.6. Telemedicina pasaulyje... 22

1.7. Telemedicina Lietuvoje... 25

2. TYRIMO MEDŢIAGA IR METODAI... 29

2.1. Tyrimo eiga ir imtis... 29

2.2. Tyrimo instrumentas... 30

2.3. Duomenų analizė... 31

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS... 32

3.1. Bendra respondentų charakteristika... 32

3.2. Gydytojų – vadovų ţinios apie telemediciną ir jos panaudojimo galimybes... 36

3.3. Telemedicinos paslaugų plėtra... 44

IŠVADOS... 48

REKOMENDACIJOS... 49

LITERATŪRA... 50

ĮVADAS

Sveikata yra ne tik vienas svarbiausių ţmogaus reikmių, bet ir nacionalinis visuomenės turtas. Jam palaikyti ir puoselėti pasaulyje skiriamas didţiulis dėmesys, pasitelkiant naujausias tame tarpe ir informacines technologijas. Šių dienų telekomunikacinės technologijos leidţia keistis informacija skirtingose sveikatos prieţiūros sektoriaus grandyse tiek lokaliai, tiek ir tarptautiniame lygmenyje (1, 2).

Naujos technologijos plačiai diegiamos įvairiose medicinos srityse. Reikšmingą vietą čia uţima vaizdų analize grįstos technologijos, pavyzdţiui, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso įranga, ultragarsinių signalų analizę atliekanti įranga ir t.t.(1). Tačiau be vaizdų perdavimo, medicinoje atsiranda poreikis perduoti kitokius duomenis elektroniniu būdu (pvz., elektroninių duomenų apsikeitimas draudiminėje medicinoje, vaistų naudojimo apskaita). Video konferencijos, organizuojamos personalo telemokymui arba aukštos kvalifikacijos gydytojų, dirbančių skirtinguose miestuose, konsiliumui, taip pat yra telemedicinos šakos.

Taigi telemedicina tampa realybe, įrodančia paţangą technologijų ir telekomunikacijų srityje (3). Jos poreikis šiandieninėje medicinos praktikoje akivaizdus, tačiau tuo pat metu pastebima ir tai, jog visose ES valstybėse dar trūksta ţinių ir informacijos apie telemedicinos pritaikomumą klinikinėje medicinos praktikoje. Dėl ţinių trūkumo šiomis paslaugomis dar nepakankamai pasitiki dalis medikų ir ligonių. Šioje vietoje svarbus „vaidmuo“ tenka ne tik klinikinį, bet ir vadovaujamą darbą dirbantiems ţmonėms (t.y. ligoninių skyrių, sektorių vadovams). Šie ţmonės turėtų būti atviri naujovėms, tobulėti profesinėje srityje, suburti ir motyvuoti kolektyvą dirbti, siekti gerų rezultatų bei nebijoti vis daţniau atsirandančių naujovių jų profesine srityje.

Lietuvoje pastaruoju metu gana sėkmingai plėtojamos informacinės technologijos, sukauptas didţiulis medikų patyrimas kuriant diagnostikos ir terapijos metodus. Tačiau medicinos personalas dar neturi pakankamai ţinių apie informacinių technologijų teikiamas galimybes. Anot prof. A. Vainoro, ţinojimas skatins ligonių ir gydytojų motyvaciją diegti vis naujesnes technologijas, leidţiančias padidinti paslaugų prieinamumą, laiku teikti saugias paslaugas pacientams (1).

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – įvertinti KMUK padalinių vadovų nuomonę apie telemediciną bei

jos taikymo galimybes Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti telemedicinos panaudojimą KMUK padalinių vadovų tarpe;

2. Išsiaiškinti, kaip gydytojai – vadovai vertina galimybes Lietuvoje naudoti telemedicinos paslaugas;

3. Nustatyti, kokie yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys sėkmingą telemedicinos diegimą Lietuvoje;

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. E-sveikata

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tinklalapyje Pagrindinių sveikatos technologijų departamentas e-sveikatą apibrėţia kaip įvairių elektroninių bendravimų ir informacijos technologijų (tokių kaip elektroninių duomenų perdavimas, saugojimas ir kt.) taikymą klinikiniais, mokomaisiais tikslais bei administravimui sveikatos sektoriuje tiek vietiniame lygmenyje, tiek esant dideliam atstumui (4-7). Ją galima įvardinti kaip pačią svarbiausią sveikatos apsaugos revoliuciją, lyginant ją su modernių vaistų, vakcinų ar net tokių visuomenės sveikatos priemonių kaip sanitarija arba švarus vanduo taikymu (6).

E-sveikatos terminas pirmą kartą pradėtas vartoti paţymint interneto palaikomą telesveikatos veiklą, taip atskiriant ją nuo vaizdo konferencinio ryšio. Dabar šis terminas naudojamas kaip platesnė sąvoka, apibūdinanti informacijos ir komunikacijos technologijų naudojimą sveikatos prieţiūroje. E-sveikatą galima įsivaizduoti kaip „lietsargį“, kuris apgaubia 3 pagrindines sąvokas: telemediciną, telesveikatą ir sveikatos informatiką (1 pav.) (6-8).

1 pav. Telemedicina – viena sudedamųjų e-sveikatos dalių

E- SVEIKATA

Telemedicina Telesveikata Sveikatos

Vienas svarbiausių e-sveikatos komponentų – informacija bei jos technologijų plėtra. Mokslo darbų programoje 2003 – 2007 metams „Informacinės technologijos sveikatos prieţiūrai“ pabrėţiama informacinių technologijų svarba ankstyvai diagnostikai, gydymui ir nuolatiniam stebėjimui bei profilaktikai. Telekomunikacijos naudojamos nuotolinėms ligonių konsultacijoms, distanciniam mokymui, video konferencijoms (1, 9). Taigi e-sveikata apima daugelį sričių: pradedant pacientų prieţiūros informacijos sistemomis, e-mokymu ir baigiant telemedicina (10). Pagal tai e-sveikatą galima suskirstyti į keturias sudėtines dalis:

 Telemediciną;  E-mokymą;  E-tyrinėjimus;

 E-administravimą (8).

Europe‘s Information Society teigia, kad informacijos ir komunikacijos technologijomis, esančiomis sveikatos sektoriuje naudojasi ne tik gydytojai, ligoninių administratoriai, bendrosios praktikos slaugytojos, duomenis apdorojantys specialistai, socialiniai darbuotojai, bet ir pacientai bei paprasti gyventojai (11). Todėl potencialius e-sveikatos vartotojus galima suskirstyti į 4 grupes:

 Gyventojai, kurie gali rasti informaciją apie sveikatos prieţiūros sistemos paslaugas, vaistus bei rekomendacijas sveikatos ir sveikos gyvensenos klausimais;

 Pacientai, norintys gauti greitas ir kokybiškas sveikatos prieţiūros paslaugas;  Sveikatos prieţiūros profesionalai, taikantys modernios informacijos ir

komunikacijos technologijų priemones ligų prevencijai, diagnostikai bei gydymui. Taip pat jie turi galimybę gauti greitą ir patikimą informaciją apie pacientą, keistis ja su kitomis sveikatos prieţiūros įstaigomis. Dar vienas svarbus aspektas - galimybė medicinos personalui kelti kvalifikaciją bei kompetenciją;  Sveikatos prieţiūros įstaigų vadovai ir administratoriai. Gaunamą išsamią bei

patikimą informaciją, jie gali panaudoti ekonominių išteklių sveikatos prieţiūros sistemoje kontrolės bei prieţiūros gerinimui, įrašų apie pacientus administravimui ir valdymui, sprendimų sveikatos sistemos valdymo klausimais priėmimui bei koordinavimui (10, 12).

telemedicinos paslaugos ir asmeninės dėvimosios bei nešiojamosios pacientų stebėjimo ir pagalbos jiems ryšių sistemos. Dėl geresnių galimybių gauti sveikatos prieţiūros paslaugas, prieţiūros kokybės, į piliečius orientuotų sveikatos prieţiūros sistemų ir sveikatos prieţiūros sektoriaus našumo e-sveikata gali būti labai naudinga visai bendruomenei (1, 9-10, 12).

1.2.

Telemedicinos sąvoka

Telemediciną skirtingi literatūros šaltiniai apibrėţia savaip, tačiau panašiai. Jungtinių Amerikos Valstijų medicinos institutas (The US Institute of Medicine) ją apibrėţia kaip elektroninės informacijos ir komunikacijos technologijų naudojimą, skirtą suteikti sveikatos prieţiūros paslaugas ţmonėms, kuriuos atstumas skiria nuo tas paslaugas teikiančiųjų. Tačiau patį terminą galima suprasti ne vien tik kaip technologiją, bet ir kaip procesą. Nors telemedicinos kaip technologijos intervalai yra ţymiai didesni nei telekomunikacijos įranga ir sistemos, kurių pagalba informacija galima keistis per atstumą. Todėl šią sąvoką galima išskirti į keletą dalių: įrangos sąveiką ir informaciją, kurią sveikatos prieţiūros profesionalai naudoja ir perduoda vieni kitiems ir rezultatą, kurį tiesiogiai jaučia pacientai (5, 13).

Taip pat telemediciną galima apibūdinti kaip sveikatos prieţiūros praktiką, panaudojant garso, vaizdo ir duomenų perdavimą. Ji apima sveikatos prieţiūros prieinamumą, ligų diagnozavimą, konsultacijas, gydymą, taip pat duomenų persiuntimą ir mokymą. Ji gali būti naudojama šalies viduje arba sujungti keletą šalių. Svarbiausia, kad abi kontaktuojančios pusės turėtų reikiamus informacinių technologijų įrenginius (kompiuterius, spausdintuvus, skaitytuvus, programinę įrangą) bei telekomunikacijos įrenginius (modemus, telefonus ir kt.) (14-15).

Įdomu tai, jog jau minėtas „lietsargis“, vaizduojantis e-sveikatą kaip visa jungiančią sąvoką, R. Wootton straipsnyje „Recent Advences: Telemedicine“ naudojamas telemedicinai apibūdinti. Jis teigia, kad būtent telemedicina apgaubia daugybę medicininės veiklos, kurios vienas iš būtinų komponentų – atstumas. Jis visų pirma ją apibūdina kaip procesą, o ne kaip technologiją. Laikui bėgant terminą „telemedicina“ pakeitė „telesveikata“, kuris, manyta, buvo tikslesnis ir teisingesnis. Tačiau iki 2001-ųjų metų atsirado dar vienas terminas – e-sveikata, kuria pradėta vadinti tai, kas iš pradţių buvo vadinama telemedicina bei telesveikata (13-14, 16).

teigiama, kad telemedicina yra medicininių paslaugų taikymas per atstumą, panaudojant ryšio (komunikacijų) technologijas. Tai viena iš seniausių sričių, kuriose buvo pradėtos diegti įvairios technologijos. Šiuolaikinių telemedicinos sistemų technologinė sritis yra labai plati: pradedant nuo diagnostinių signalų (matavimų) persiuntimo per modemą, prijungtą prie įprastinės telefono linijos, baigiant judančių (dinaminių) medicininių vaizdų persiuntimu greitaeigiuose kompiuteriniuose tinkluose, sujungtuose optiniais kabeliais (17-18).

Rekomendacijose dėl IS/ITT plėtros procesų sveikatos sektoriuje valdymo uţtikrinimo telemedicina apibrėţiama kaip skaitmeniniu būdu gautų paciento tyrimo duomenų persiuntimas per atstumą, kur specialistas, naudodamas atitinkamas programas, gauna tyrimo rezultatą. Analizuoti skirtų tyrimo duomenų persiuntimas visuomet vadinamas telemedicina, nepriklausomai nuo to, ar iš karto siunčiami pirminiai tyrimo duomenys, ar tyrimo vietoje gaunami jo rezultatai ir tik po to siunčiami kitam specialistui analizuoti ar konsultuoti (19-20).

1.3. E-sveikata ir telemedicina

Nuo tada, kai prasidėjo elektroninės komunikacijos metodų vystymasis, sveikatos prieţiūros profesionalai naudoja informacijos ir komunikacijos technologijas tam, kad galėtų keistis su sveikata susijusia informacija. Tačiau vis populiarėjantis Internetas ir virtuali realybė, kurioje ţmonės bendrauja ir tam tikra prasme gyvena, sudarė puikias sąlygas, sujungiant telesveikatos technologijas ir Internetą, atsirasti e-sveikatai (21).

E-sveikata yra bendresnis terminas, apibūdinantis telekomunikacijų ir informacijos

technologijų naudojimą, skirtą sveikatos paslaugų teikimui vietos mastu, arba esant dideliam atstumui. Tai gan sudėtingas technologijų ir ţmonių bendravimo tarpusavyje jungtinis procesas, dėl to, siekiant sėkmingo bei efektyvaus jos galimybių panaudojimo, dėmesys turi būti kreipiamas į technologijas, darbo procesų ir sąlygų tyrimą bei nuolatinę prieţiūrą, ţmogiškuosius išteklius ir pan.. E-sveikatos terminą galima iliustruoti taip: bendrosios praktikos gydytojas, turėdamas galimybę naudotis farmacijos duomenų baze, gali išrašyti elektroninį receptą (7, 21).

Telemedicina – sveikatos prieţiūros paslaugų suteikimas per atstumą, panaudojant

kuris tiesiogiai susijęs su tam tikrais medicininiais procesais. Paprasčiausias telemedicinos pavyzdys – 2 gydytojai, aptariantys konkretų ligos atvejį per telefoną. Sudėtingesnis telemedicinos pavyzdys – konsultacinė medikų, esančių skirtingose pasaulio šalyse, video konferencija (7, 22).

2 pav. E-sveikatos sudedamosios

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog telemedicina neišskiria kurios nors medicinos srities. Ją galima įvardinti įrankiu, kuriuo naudodamiesi sveikatos prieţiūros specialistai gali tradicinę mediciną „išvesti“ uţ ją laikančių sveikatos prieţiūros įstaigų sienų. Be kita ko, telemedicinos pagalba galima pakeisti sveikatos prieţiūros procesą iš esmės, skatinant paslaugų vartotojų (šiuo atveju pacientų) įtraukimą į sprendimų priėmimą, atsakomybės uţ savo sveikatą prisiėmimą bei motyvaciją vesti sveiką gyvenimo būdą (24).

Telemedicina yra metodas, kuriuo reguliuojami sveikatos prieţiūros srautai, ir kuris įgalina sveikatos informacinėmis technologijomis pasiekti tikslą. Ir atvirkščiai: sveikatos informacinės technologijos yra įgalinantis komponentas teikti sveikatos paslaugas, esant atstumui, naudojant svarbiausias priemones ir sistemas. Taigi sveikatos informacinės technologijos ţenkliai pagerina telemedicinos panaudojimą. Tačiau telemedicinos negalima sutapatinti su jomis (24).

Nors e-sveikatos, telemedicinos bei telesveikatos terminai yra glaudţiai susiję, skirtumas tarp jų yra. Telemediciną galima įvardinti kaip telekomunikacijų technologijas (pvz., video konferencija). Terminas telesveikata yra glaudţiai susijęs su telemedicina, tačiau jis naudojamas, norint apimti platesnį technologijų pritaikymą. O suderinus jį su sveikatos informacinėmis technologijomis (pvz., elektroniniai įrašai, vadybos informacinės sistemos), optimizuojamas sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas (20, 24).

1.4. Telemedicinos tikslas ir efektas

Telemedicinos panaudojimas kasdieninėje sveikatos prieţiūroje buvo diskutuotinas dėl mokslinių įrodymų stokos, susijusių tiek su klinikine, tiek ir su ekonomine nauda. Dėl to D. Britanijos vyriausybė pareiškė, kad be tokių konkrečių įrodymų telemedicina nebus plačiai pristatoma ir propaguojama. Tačiau artėjant šių dienų link, buvo atliekama vis daugiau studijų, kurių rezultatai pagrįstai įrodo ekonominę telemedicinos naudą. Štai keletas pastebėjimų:

 Pirmojo atsitiktinio bandymo naudoti tele-slaugą namuose metu išryškėjo ekonominė nauda;

Didţiausi telemedicinos privalumai neabejotinai susiję su sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo greičiu ir kaina bei pacientų pasitenkinimu gaunamomis paslaugomis. Nepaisant nemaţų pradinių investicijų diegiant reikalingą aparatūrą bei programinę įrangą, paskaičiuota, jog ateityje jos turėtų ne tik atsipirkti, bet ir taupyti sveikatos prieţiūros paslaugoms reikalingas lėšas (25).

Telemedicinos įgyvendinimas dalinai sietinas su pacientų, sveikatos prieţiūros specialistų, finansuotojų teigiamu poţiūriu, siekiant optimaliai gerai suteikti sveikatos prieţiūros paslaugas. Tarkim, telemediciną galima naudoti net ir esant nedideliems atstumams: neperţengiant vienos ligoninės ribų (kai informacija keičiasi keli skirtingi tos pačios ligoninės skyriai) arba kelioms ligoninėms, esančioms tame pačiame mieste. Svarbu ir tai, kad besiartinantis telemedicinos amţius skatina įtraukti ją į visuomenės sveikatos prieţiūros programų strateginius planus. Telemedicinos paslaugos ir kitos informacinės technologijos šioje srityje diegiamos Suomijoje, JAV, Kanadoje, šiaurinėje Norvegijos dalyje (13).

Įvairiomis studijomis įrodyta, jog telemedicinos panaudojimas įgalina suteikti kvalifikuotą medicinos pagalbą toliausiai esančiam pacientui, maţina gydytojų geografinę izoliaciją, uţtikrina pagalbos tęstinumą. Gydytojai turi galimybę konsultuotis su kitais gydytojais specialistais realiame laike, kelti kvalifikaciją bei kaupti ir dalintis informacija. Taip pat sudaromos palankios sąlygos ankstyvai diagnostikai, gydymui ir nuolatiniam stebėjimui (1, 26-27).

Dėl tokio plataus telemedicinos panaudojimo, jos tikslus galima sugrupuoti:

 Sumaţinti tiesiogines išlaidas sveikatos sektoriui bei pacientams; taip pat sumaţinti netiesiogines išlaidas, kurias sudaro gamybos nuostoliai;

 Gerinti gyventojams specializuotos medicinos pagalbos paslaugų prieinamumą, jas perkeliant į atokesnius pirminės sveikatos prieţiūros centrus;

 Skatinti skirtingų sveikatos prieţiūros lygių (pirminio, antrinio, tretinio) bendradarbiavimą tarpusavyje;

 Tobulinti gydytojų ir viso medicinos personalo profesinę kompetenciją, naudojant telekonsultacijas; videokonferencijos galėtų būti vienu iš šiuolaikinių mokymo metodų;

 Išlaikyti ne ţemesnį klinikinės prieţiūros lygį pacientams, nei jis yra naudojant tradicines technologijas;

 Pagerinti ir paspartinti konsultacijas tarp skirtingų specializuotos sveikatos prieţiūros sričių; ypatingai esant neatidėliotiniems atvejams;

 Didinti pirminės ir antrinės sveikatos prieţiūros paslaugų teikimą ligoniams namuose bei didinti tiesioginį informacijos apie sveikatos prieţiūrą prieinamumą (13).

Taigi apibendrinant galima teigti, kad vienas pagrindinių telemedicinos tikslų – siekti, kad pagalba būtų veiksminga, prieinama tiek miestų, tiek atokesnių regionų gyventojams. Be abejo, turi būti uţtikrintas etiškas paslaugų teikimas, negalima leisti, kad būtų padaryta ţala pacientui. Svarbu ir tai, kad taikomi metodai būtų pagrįsti įrodymais. Ir jeigu telemedicinos paslaugų rizika yra bent kiek didesnė nei jas teikiant ligoninėje, jų turi būti atsisakoma (10, 28).

Vienas svarbiausių telemedicinos privalumų yra tai, kad profesionalios sveikatos prieţiūros paslaugos gali būti eksportuojamos ir taip pacientui tampa prieinamos aukštos kvalifikacijos gydytojų konsultacijos tiek šalies, tiek tarptautiniu lygmeniu. Gydytojai turi galimybę konsultuotis realiame laike su kitais gydytojais, kaupti ir dalintis turima informacija su savo kolegomis (26).

Telemedicinos sistemai reikalinga speciali aparatūra, informacijos perdavimo priemonės. Visos jos turi būti tinkamos medicininei informacijai atpaţinti, perduoti ir priimti. Be to, kaip rodo įvairių šalių patirtis, efektyvios telemedicinos sistemos neįmanoma suformuoti ne tik be šiuolaikinės komunikacijų įrangos, gero planavimo ir vadybos, bet ir be šioje sistemoje dirbančių specialistų entuziazmo, noro ir pastangų dirbti novatoriškai (29).

Siekiant įsitikinti potencialia telemedicinos nauda laiko sąnaudų atţvilgiu, pokyčiai organizacinėje struktūroje bei administravime neišvengiami. Svarbu, kad sveikatos prieţiūros planuotojai ar vadybininkai būtų pakankamai informuoti apie reikiamus finansinius išteklius bei galimybes naudoti telemediciną. Tuomet jie gali formuoti ir vystyti sveikatos prieţiūros paslaugų paskirstymo sistemą, integruojant telemediciną, įvertinti regionines sąlygas bei gyventojų poreikį naudotis paslaugomis. O didţiausi telemedicinos privalumai gali būti stebimi tik tuomet, kai sistemos yra plačiai naudojamos tiek organizacijos viduje, tiek ir tarp skirtingų sveikatos prieţiūros įstaigų ir tik tada, kai tai yra priimtina pacientams, sveikatos prieţiūros specialistams bei vadybininkams (13).

grupė galėtų padaryti nemaţai įtakos supaţindinant bei populiarinant telemedicinos paslaugas regiono, kuriame dirba, vartotojų (pacientų) tarpe (13).

Sėkmingam telemedicinos vystymuisi viena iš pagrindinių sąlygų – sveikatos prieţiūros įstaigose turi būti instaliuojama tyrimo aparatūra, dirbanti skaitmeninių technologijų pagrindu. Taip pat reikalingi pakankamos apimties skaitmeninių duomenų archyvai, nes ligų diagnostikai labai daug gali pasitarnauti tam pačiam pacientui anksčiau (prieš mėnesį, metus) atliktų tyrimų analizė. Kalbant apie tai, kokią teritoriją (ploto atţvilgiu) galėtų apimti šios paslaugos, svarbu įvertinti vietovės telekomunikacijos paslaugų lygį bei sveikatos prieţiūros darbuotojų kompetenciją telemedicinos srityje. Bet kuriuo atveju, telemedicinos sistema veiks stabiliai, jei bus gerai valdoma, priţiūrima, turės pakankamą finansavimą ir patikimą infrastruktūrą. Jeigu šių pagrindinių sąlygų uţtikrinti galimybės nėra, tokių paslaugų geriau atsisakyti (13, 18, 29).

Telemedicina kaip ir kitos informacijos bei komunikacijos technologijų formos koreguoja vadybos procesą sveikatos sektoriuje. Paslaugų kokybės vadyba suprantama kaip visuma klinikinių, finansinių ir organizacinių veiksmų, kuriais siekiama pagerinti sveikatos prieţiūros tarnybų veiklą optimaliausiu kainos ir efektyvumo santykiu. Pokyčiai stebimi ne tik finansine prasme, bet ir sveikatos prieţiūros ţmogiškųjų išteklių srityje, keičiasi ir teisinė atsakomybė, gydymo metodai bei vieta (13, 29).

Ţmogiškieji ištekliai sveikatos sektoriuje yra aktuali problema visame pasaulyje. Jų pasiskirstymą pasaulyje, atskirose šalyse gali įtakoti daugybė veiksnių: istoriškai susiklosčiusi situacija, socialiniai veiksniai, taip pat ir šalies geografinė padėtis. Todėl ţmogiškųjų išteklių planavimas šioje srityje yra probleminis ir aktualus uţdavinys visame pasaulyje. Teigiama, kad vien JAV 2020 metais truks apie 100000 gydytojų ir 80000 slaugos darbuotojų (18, 30).

Taip sprendţiamos kelios problemos iškart. Visų pirma taupomas gydytojų laikas, ko pasekoje jie gali aptarnauti daugiau pacientų per tas pačias darbo valandas. Antra, kontaktuojant su pacientais tokiu būdu, atsiranda galimybė valdyti pacientų srautus, maţėja jų apsilankymų (tiek pirmą kartą, tiek ir pakartotinai) skaičius sveikatos prieţiūros įstaigose. Paskaičiuota, kad naudojantis telemedicinos paslaugomis, sveikatos prieţiūros įstaigos darbo našumas gali padidėti iki 30 proc. (18). Ir trečia, atsiranda galimybė valdyti situaciją, susijusią su nepakankamu gydytojų specialistų skaičiumi konkrečioje vietovėje. Jeigu ši problema yra nacionalinio lygmens, telemedicinos pagalba įmanomos konsultacijos su kitų šalių gydytojais. Per pastaruosius keletą metų išryškėjo šios prioritetinės sritys, kuriose siekiama diegti telemedicinos principus:

 Nuotolinis gydytojų profesinis tobulinimasis (Interneto dėka visame pasaulyje esantys gydytojai gali klausytis ir ţiūrėti pačių geriausių bet kurios srities specialistų paskaitų, perimti jų patirtį);

 Nuotolinės konsultacijos (tai specialistų konsultacijos konkrečiais atvejais, kuomet technologijų dėka galima perduoti tyrimų pirminę medţiagą arba ištirti pacientą);

 Namų stebėsena (sudėtingos technikos bei diagnostikos priemonių panaudojimas nuotoliniu būdu paciento namuose bei gydymo centruose, neatsiţvelgiant į šių dviejų kontaktuojančių pusių atstumo dydį) (18, 22, 27, 3418).

1.5. Telemedicinos paslaugos

Telemedicinos paslaugas galima suskirstyti į tris grupes (atsiţvelgiant į medicininių poreikių prioritetus):

1) būtinos paslaugos dabartiniu/artimiausiu metu (konsultacija, tele-paskirstymas);

2) potencialiai paklausios būsimosios paslaugos (tele-konsiliumas, tele-diagnostika, tele-apdorojimas);

Telemedicinos pagalba galima teikti šias paslaugas:

 Tele-įvedimą ( pacientas vaidina aktyvią rolę medicininių duomenų (pvz., kraujo spaudimo, širdies ūţesių) gavimo procese ir juos perduoda gydytojui realiame arba nerealiame laike);

 Tele-perţiūrėjimą (monitoringą) (aparatūra realiame laike persiunčia matavimus (EKG, kraujo spaudimo ir pan.) nutolusiai aparatūrai, kurios ekrane medicininiam personalui gali būti pateikiama įspėjančioji informacija, jei tas reikalinga);

 Tele-diagnostiką (konsultuojantis gydytojas nustato diagnozę būdamas toli nuo paciento, tuo tarpu kai medicininis personalas (technikas, med. sesuo ar pan.) diagnostinės aparatūros pagalba atlieka paciento tyrimą ir matavimų duomenis siunčia gydytojui realiame laike);

 Tele-konsultaciją (konsultuojantis specialistas padeda savo toli esančiam kolegai nustatyti diagnozę arba patikslinti gydymo strategiją);

 Tele- apdorojimą (nutolęs įrenginys/programa atlieka duomenų apdorojimą ir grąţina rezultatus eksperto kontrolei);

 Tele-chirurgiją (chirurgas atlieka toli esančiam pacientui operaciją panaudodamas robotus, kuriems asistuoja chirurgas, esantis operacinėje. Pastarasis gali perimti operaciją, jei tai reikalinga);

 Personalo tele-susirinkimą (medicininio personalo (gydytojų, med. seserų) bendravimas esant jiems maţiausiai dviejose nutolusiose vietovėse, kai diskutuojama apie bendrųjų pacientų diagnozę arba gydymo strategijos tikslus);  Tele-mokymą (profesoriaus dėstomas kursas studentams, pastariesiems esant

vienoje ar keliose nutolusiose vietovėse, panaudojant video konferencijų galimybes);

 Tele- pasiekimą (galimybė naudotis tam tikromis duomenų bazėmis, protokolais ir pan., siekiant gauti reikiamą informaciją iš nutolusiojo serverio. Tai gali pagelbėti nustatant galutinę diagnozę, gydymo strategiją, naudojant naują protokolą ir pan.);

 Tele-paskirstymą (medicininė informacija siunčiama telekomunikacijų priemonėmis nutolusiam vartotojui (esančiam lokalinio tinklo išorėje) be medicininio grįţtamojo ryšio) (14).

Laiko atţvilgiu telemedicinos konsultacijas galima išskirti į:

• Realaus laiko (real time), kuomet viskas atliekama realiu laiku. Šiai telemedicinos rūšiai yra reikalinga įranga, skirta videokonferencijoms. Prie videokonferencijoms skirtos įrangos gali būti prijungiami įvairūs periferiniai paciento stebėjimo prietaisai (pvz., tele-stetoskopas). Realaus laiko telemedicina naudojama psichiatrijoje, reabilitacijoje, kardiologijoje, pediatrijoje, ginekologijoje, neurologijoje;

• Išsaugok ir perduok (store and forward), kai įvairių prietaisų pagalba yra fiksuojami tam tikri medicininiai duomenys, kurie paskui persiunčiami gydytojui. Jis atlieka gautų duomenų analizę jam patogiu metu ir vėliau pagal tai gali paskirti reikiamą gydymą ar slaugą. Taip telemedicina galima taikyti dermatologijoje, rentgenologijoje ir kt. (35).

Galima išskirti tris pagrindines prieţastis, skatinančias telemedicinos plėtrą pasaulyje:

 Vis didėjantis pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, skaičius, ir siekis teikti jiems kvalifikuotą bei efektyvią pagalbą;

 Gerinti sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą bei tuo pačiu kompensuoti trūkstamą medikų skaičių;

 Galimybė pritraukti pacientą prie sveikatos prieţiūros paslaugų ir būti aktyviu dalyviu visame procese, kuris tiesiogiai susijęs su jo sveikata (18).

1.6 Telemedicina pasaulyje

Per pastarąjį dešimtmetį telesveikata, o tuo pačiu ir telemedicina pradėta taikyti siekiant pagerinti teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę dešimtims tūkstančių pacientų visame pasaulyje. Telemedicinos ištakas galima sieti su JAV, kuomet 1960 metais NASA pradėjo naudoti telemetriją stebėti astronautų sveikatos būklę misijų erdvėje metu. Lygiagrečiai „medicina per atstumą“ taikyta ir jūrinėje medicinoje. Šiek tiek vėliau novatoriški institutai Aliaskoje ir Arizonoje pradėjo naudoti satelitines video ir mikrobangų technologijas, kad gydytojai galėtų kontaktuoti su pacientais, gyvenančiais tokiuose rajonuose. XX amţiaus pabaigoje telemedicina tapo metodu, kuris plačiai paplito visame pasaulyje, yra nuolat tobulinamas ir diegiamas įvairiose medicinos srityse (18, 22, 26).

Reikia pastebėti, kad telemedicinos sklaida, prioritetai ir taikymas labai skiriasi tarptautinės sistemos lygmenyje, kaip ir galimybės bei pramoninis šalių išsivystymas šiame sektoriuje. Daugelis šalių dar tik kuria programas telemedicinos srityje. Maţiau išsivysčiusios šalys domisi šia sritimi ir jos panaudojimu gerinant sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę bei prieinamumą. Tačiau tokios besivystančios šalys daţnai susiduria su keletu problemų: joms trūksta geros telekomunikacijų struktūros ir išteklių. Taip pat ţinios apie informacijos bei telekomunikacijų technologijas nėra pakankamos sveikatos prieţiūros profesionalų tarpe. Tuo tarpu šalyse, kur yra aukštas techninio išsivystymo lygis, stebima sparti telemedicinos plėtra. Naujausiais Amerikos telemedicinos asociacijos duomenimis, 2006 metais apie 3500 ligoninių, klinikų, mokymo įstaigų tam tikra forma naudojo telemediciną, t.y. 75 proc. daugiau nei prieš 6 metus (7, 18, 26).

Vienas iš išskirtinių jos bruoţų – universalumas. Todėl artėjant šių dienų link, telemediciną pradėta taikyti daugelyje medicinos sričių: dermatologijoje, patologijoje, psichiatrijoje, radiologijoje, gastroenterologijoje, pediatrijoje, neurologijoje ir pan.. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad telemedicina gali būti naudojama skirtinguose sveikatos prieţiūros lygiuose. Todėl šiuo metu ji sėkmingai naudojama pirminėje, antrinėje ar tretinėje sveikatos prieţiūros grandyse, namų prieţiūroje ir net teikiant skubią medicinos pagalbą (18).

galima pavadinti mobiliąja telemedicina. Tai tarsi dar vienas ţingsnis pirmyn, kur kartu su telekomunikacinėmis technologijomis, reikalingomis informacijai perduoti, integruojamos ir mobiliosios technologijos (pvz., mobilus telefonas) (20, 38).

Galima įvardinti keletą prieţasčių, dėl kurių telemedicinos plėtra tarpvalstybiniame lygmenyje sunkiai įgyvendinama: ekonominis netolygumas, nevienodi sveikatos politikos siekiai, operacinio suderinamumo nebuvimas (standartų, terminologijos skirtumai), kalbos barjeras, apmokėjimų uţ konsultacijas, gydytojo atsakomybės, nuomonių svarbos ir daug kitų problemų. Kyla su etika susijusių problemų - duomenų konfidencialumo ir išsaugojimo. Elektroninės transmisijos būdu perduodami duomenys gali būti paskleisti įvairiose vietose per trumpą laiką. Svarbu uţtikrinti, kad perduodamą informaciją gautų tik tas asmuo, kuriam siunčiama ir kad persiųsta informacija būtų panaudota iš anksto numatytam tikslui. Kitiems tikslams (pvz., moksliniams tyrimams) paciento duomenis galima naudoti tik jam sutikus. Tačiau viena svarbiausių prieţasčių – teisinės problemos, kurių sprendimas pradedamas ir kaip paţymėta prieš keletą metų vykusioje ISfTeH Generalinėje asamblėjoje, tikimasi didesnio atitinkamų sričių mokslininkų dėmesio (32, 34, 39-40).

Vienoje iš Azijos šalių – Indijoje – telemedicinos plėtra vyksta gan sparčiai. Vieną iš pagrindinių prieţasčių galima įvardinti didelį gyventojų, nutolusių nuo pagrindinių miestų skaičių, dėl ko jiems sveikatos prieţiūros paslaugos yra sunkiai prieinamos. Tokių ţmonių šioje šalyje 2003 metų duomenimis buvo beveik 700 milijonų. Kaip pavyzdys galėtų būti The Apollo Hospital Group, kuri įkūrusi 50 lovų telemedicinos centrą maţame kaime pietų Indijoje. Ten yra Rentgeno, EKG aparatūra, integruota laboratorija ir, be abejo, centras turi ryšį su specializuotomis Apollo ligoninėmis. Telemedicinos paslaugos diegiamos tiek valstybiniame, tiek ir privačiame sveikatos sektoriuje, norint pagerinti daugelio ligų diagnostikos ir gydymo procesus. Valstybės politika šiuo klausimu yra vienareikšmiškai teigiama; telemedicinos plėtra skatinama maţinant importo įkainius, taip sudarant palankias sąlygas reikiamai įrangai įsigyti (41).

Mokslininkų pastebėta, kad šiaurinėje Europos dalyje esančiose valstybėse telemedicinos infrastruktūra labiau išplėtota ir tokio tipo paslaugas siekiama plėsti bei taikyti įvairiose medicinos srityse. Švedijoje jau 1999 metais daugiau nei pusė šalies ligoninių (apie 60 proc.) įtrauktos į su telemedicina susijusią veiklą. Šalies šiaurėje esantys rajonai šias technologijas pritaikė ryšiui tarp skirtingų sveikatos prieţiūros lygių (pirminio ir antrinio) palaikyti. O labiau apgyvendintuose pietų rajonuose miesto ligoninės telemedicinos pagalba kontaktuoja su universitetinėmis ligoninėmis. Didţiąją dalį telemedicinos paslaugų apima gydytojų konsultacijos su specialistais (apie 54 proc.), 13 proc. telekonsultacijų vyksta tarp paramedikų ir ligoninių (43-44).

Kitoje Skandinavijos valstybėje – Suomijoje tais pačiais 1999 metais vyko beveik 200 telemedicinos projektų. Kaip vieną didţiausių projektų ne tik Suomijoje, bet ir Europoje galima būtų įvardinti „Makropilloti“ projektą. Jis buvo inicijuojamas ir remiamas šalies Sveikatos ministerijos, vyko Pori regione ir truko trejus metus. Vienas pagrindinių projekto tikslų – išvystyti regioninę sveikatos prieţiūros duomenų bazę ir vientisą sveikatos prieţiūros sistemą. Šalyje populiariausios teleradiologijos konsultacijos (jos praktikuojamos visose universitetinėse ligoninėse ir daugelyje centrinių ligoninių), o videokonferencijos įvardijamos kaip viena pagrindinių priemonių skirtingų sveikatos prieţiūros įstaigų darbuotojams komunikuoti tarpusavyje (45).

Apskritai Vakarų šalyse šiuolaikinių technologijų panaudojime ligų profilaktikai ir ankstyvai diagnostikai pirmauja teleoftalmologija, nes oftalmologinės diagnozės nustatymas daţniausiai pagrįstas akių priekinės dalies ar dugno vaizdo įvertinimu. Tai įrodo plačiai išvystytas telekomunikacijų, telemedicinos, taip pat ir teleoftalmologijos tinklas Švedijoje, Suomijoje, Danijoje ir kitose šalyse. Reiktų paminėti, jog akių susirgimų profilaktikai, gydymui ir nuolatiniam stebėjimui pagerinti Europoje ir kitose šalyse buvo įgyvendinti tarptautiniai projektai, skirti įdiegti naujas metodikas, paremtas informacinėmis technologijomis, sukurti jų infrastruktūrą. Kaip pavyzdys galėtų būti projektas OPHTEL. Dar vieno tarptautinio projekto TOSCA (Tele-Ophthalmological Services - Citizen-centred Applications) tikslas buvo diabetinės retinopatijos ir glaukomos profilaktika, panaudojant šiuolaikines telematikos technologijas oftalmologijoje (1).

1.7. Telemedicina Lietuvoje

Telemedicinos pradţia Kauno medicinos universitete siejama su elektrokardiogramų nuotolinio perdavimo idėjomis 1961 metais. Tai buvo pirmieji telefoninio elektrokardiosignalų perdavimo mėginiai, po kurių vėliau sekė TSRS Medicinos mokslų akademijos Terapijos instituto konferencijos metu iš Kauno, tuometinio Kauno medicinos instituto Elektroencefalografijos laboratorijos telefono linija į Maskvą perduota elektrokardiograma, elektroencefalograma ir balistograma (27).

Nuo 1990 metų Lietuvoje, kaip ir visoje Rytų bei Vidurio Europoje, vyksta sparti socialinė transformacija, modernizacija: vystosi nauji socialiniai ir technologiniai tinklai, atsiranda naujos informacinių ir komunikacinių technologijų (telemedicinos) panaudojimo galimybės sveikatos prieţiūros sistemos įvairiose grandyse. Ir nors šiuolaikinės informacinės technologijos mūsų šalies medicinoje dar tik pradedamos naudoti, ir tik pagrindiniuose medicinos centruose, telemedicina iš lėto apima vis daugiau sričių – akušeriją, ginekologiją, radiologiją ir kt. (26-27, 47).

Lietuvoje jau yra neblogai išplėtotas telekomunikacijų tinklas ir informacijos visuomenei programos. Be to, yra didelis specialistų, kūrėjų, tyrėjų ir suinteresuoto personalo potencialas ir nėra apsunkinančio infrastruktūros paveldo, kuris trukdytų įdiegti naujai atsirandančias technologijas ir pasiekimus. Deja, kol kas visa informacinių technologijų sveikatos sistemoje struktūra yra fragmentiška ir prastai koordinuojama (1).

Mūsų šalyje šiuolaikinės telekomunikacijų priemonės pradėtos taikyti oftalmologijos srityje kartu su Švedijos mokslininkais. Ši šalis turi nemaţą patirtį šioje srityje, nes 1910 metais Lundo ligoninėje buvo bandoma perduoti EKG signalus, naudojant telekomunikacijas. 1997 metais pirmą kartą buvo organizuotas parodomasis ryšys tarp Lietuvos ir Švedijos akių klinikų (26).

dalyvavo Kauno medicinos universiteto Akių ligų bei Ausų-nosies-gerklės klinikos, Stokholmo šv. Eriko akių ligoninė, Lundo universiteto Ausų-nosies-gerklės klinika bei Kauno technologijos universiteto Biomedicininės inţinerijos institutas. Projektas buvo finansuojamas Švedijos vyriausybės per Baltijos šalių informacinių technologijų fondą. Per dvejus metus Lietuvoje (KMUK Ausų – nosies – gerklės ligų klinikoje ir Akių ligų klinikoje) sukurta telemedicinos infrastruktūra naudojama ligonių konsultacijoms, personalo distanciniam mokymui bei bendram Lietuvos - Švedijos moksliniam darbui. Projekto Litmed 2 metu buvo diegiama elektroninės patologijos duomenų bazė Sympathy ir pradėti bendri KMU, KTU ir Lundo universiteto moksliniai tyrimai akių dugno vaizdų apdorojimo srityje (1, 3, 39, 47-48). Lietuvos e-sveikatos plėtros 2007 – 2015 metų plėtros strategijoje teigiama, kad sveikatos prieţiūros, ypač diagnostikos paslaugas turi pastebimai pagerinti elektroninis medicininių vaizdų kaupimas, laikymas standartizuota forma, skaitmeninis apdorojimas, tarpinstitucinis apsikeitimas ir platesnis klinikinės informacijos, esančios vaizduose, naudojimas, kiekybinių diagnostinių parametrų vertinimas ir vaizdų informacijos prieinamumas per e. sveikatos sistemą iš jų saugojimo vietų sveikatos prieţiūros įstaigose. Uţsimenama ir apie stebėseną, kuri daugeliu atveju, ypač lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, turėtų būti atliekama nuotoliniu būdu (telemedicinos priemonėmis). Turi būti diegiamos prieinamos ir efektyvios telemedicinos priemonės, kurios bus naudojamos profilaktinių programų įgyvendinimui, slaugomų pacientų prieţiūrai, pacientų su rizika ir sergančių lėtinėmis ligomis stebėsenai, konsultacijoms, antrosios nuomonės pateikimui, mokymui ir kvalifikacijos tobulinimui. Naudojant šias priemones vykdomi sveikatinimo ir gydymo procesai ţymiai pagerins sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą (31).

KMU Telemedicinos centras

Telemedicinos centre vyksta klinikinės ir tarptautinės telekonsultacijos su uţsienio specialistais, virtualioje erdvėje pristatomos traumos ir reti ligos atvejai. Daţniausiai tokio pobūdţio konsultacijos vyksta tarp akių ligų, ausų, nosies gerklės ligų gydytojų, dermatovenerologų ar patologų. Daţniausiai konsultacijos vyksta su Švedijos, Vokietijos šalių specialistais (51).

Kita Telemedicinos centro veiklos sritis – nuotolinių paskaitų skaitymas. Šeimos, bendrosios praktikos gydytojams skaitomas 72 valandų oftalmologijos kursas nuotoliniu būdu, kurį išklausę, uţpildę ţinių vertinimo testus, gydytojai gauna paţymėjimus ir tokiu būdu kelia kvalifikaciją (51).

Trečioji Telemedicinos centro veiklos kryptis – moksliniai tyrimai. Projektą „Baltic

Medweb“, prasidėjusį 2001 metais, galima įvardinti projekto „Litmed“ tęsiniu. Jo

įgyvendinimo metu buvo formuojamos tarptautinės vaizdų duomenų bazės, kurias naudodami gydytojai gali semtis patirties diagnozuodami ligas pacientams. Taip pat vyko projektas su karo medikais iš Didţiosios Britanijos (1, 39, 5151).

Skaitmeninė oftalmologija – dar vienas įgyvendintas projektas, kurio metu buvo

sukurtas internetinis puslapis, skirtas akių ligų specialistams, siekiant paskatinti ir palengvinti profesinio tobulėjimo procesą. Esanti duomenų bazė gydytojams gali padėti atskirti ir diagnozuoti tam tikrą akių ligą. Duomenų bazės struktūra grindţiama diferencinės diagnostikos lentelėmis, papildytomis vizualine informacija (biomikroskopiniu, oftalmoskopiniu vaizdais). Šia duomenų baze taip pat gali naudotis savarankiškai studijuojantys medicinos studentai (50).

KMUK Kardiologijos klinika su dar 6 valstybių (Danijos, Suomijos, Vokietijos, Norvegijos, Lenkijos ir Švedijos) sveikatos prieţiūros gydymo įstaigomis 2004 – 2007 metais vykdė projektą „eHealth for Regions“. Šis projektas – vienas pirmųjų Baltijos valstybių tarptautinio bendradarbiavimo darbų vystant e-Sveikatos sritį. Jį įgyvendinant sudaryta galimybė keistis ţiniomis ir patirtimi, plėtojama tarpregioninė strategija, vertinamos ir diegiamos šiuolaikinės technologijos. Projektas orientuotas į pacientus, sergančius išemine širdies liga ir laukiančius planinės operacijos, siekiant uţtikrinti tokių pacientų sveikatos būklės stebėseną bei esant būtinybei, kvalifikuotų paslaugų prieinamumą, neatsiţvelgiant į gyvenamą vietą. Pacientai, turėdami specialų aparatą, atsiradus širdies priepuolio simptomams, uţrašę EKG ir nemokama telefono linija nusiuntę duomenis į telemedicinos centrą Vokietijoje, gauna neatidėliotiną konsultaciją, neišeidami iš namų (28, 51-52).

nacionaliniu ir internacionaliniu mastu. Lietuva yra įgyvendinusi net keletą teleradiologijos projektų. „Baltic eHealth“ projektas, tęsėsi trejus metus (2004 – 2007 metais). Jo įgyvendinimo metu buvo siekiama sujungti nacionalinius sveikatos prieţiūros duomenų tinklus Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir du regioninius tinklus Estijoje ir Lietuvoje. Suformavus Baltijos sveikatos tinklą (Baltic Health Network), atsirado galimybė penkioms ligoninėms bendradarbiauti tarpusavyje e-sveikatos, e-radiologijos ir e-ultragarso srityse (32, 39).

Nuo 2006 metų vasario mėnesio 18 mėnesių trukęs projektas „RadiologyNet“ („Piltotinis projektas teleradiologijos tinklo vystymui gretimų valstybių ligoninėse Latvijoje ir Lietuvoje“) įtraukė ne tik KMUK Radiologijos kliniką, bet ir Zarasų ligoninę bei 3 Latvijos ligonines. Šio projekto tikslas – garantuoti kokybiškų diagnostikos paslaugų teikimą atokiuose šalies rajonuose (rajoninėse ligoninėse), išspręsti specialistų stygiaus skaičių tose vietovėse, panaudojant adekvačias sveikatos prieţiūros paslaugas: aukštos kvalifikacijos specialistus, dirbančius universitetinėse ligoninėse (KMUK, P. Stradins Medical University Hospital) bei tose gydymo įstaigose esančią modernią aparatūrą, taip pacientams uţtikrinant greitesnes ir tikslesnes konsultacijos bei gydymą (39, 52).

Šiuo metu Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių Klinikos Radiologijos centras dalyvauja naujame telemedicinos R- bay projekte, kurio metu planuojama išvystyti radiologijos paslaugas – telekonsultacijas, radiologinių vaizdų perdavimą ir analizę, vaizdų archyvavimą ir distancinį mokymą. Lietuviai gydytojai radiologai galės savo darbo vietose konsultuoti Danijos Funeno ir Esberg ligoninės gydytojus, taip įsiliedami į ES medicininių paslaugų teikimą Europos Sąjungoje (39, 53).

Šio projekto tikslas - Europoje sulyginti gydytojų radiologų skaičių 100.000 gyventojų ir uţtikrinti greitą ir kokybišką radiologų konsultaciją. Paskutiniaisiais metais stebimas netolygus šios srities gydytojų pasiskirstymas Europoje: Estijoje yra 130 radiologų - 100.000 gyventojų , o Anglijoje tik 30 radiologų - 100.000 gyventojų. Taigi projekto metu bus sukurtas planas, kaip teikti radiologijos paslaugas visoje Europos Sąjungoje. Be to, planuojama išvystyti radiologijos telemedicinos paslaugas ir tarp Lietuvos ligoninių (53).

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Tyrimo eiga ir imtis

Apklausa buvo atlikta 2008 metų sausio – vasario mėnesiais Kauno medicinos universiteto klinikose (Eivenių g. 2, Kaunas).

Atliktas vienmomentinis tyrimas KMUK padalinių vadovų tarpe. Jo metu buvo siekiama įvertinti respondentų poţiūrį į telemedicinos paslaugų plėtrą Lietuvoje, nustatyti, kokie veiksniai skatintų naudoti telemedicinos paslaugas, taip pat išsiaiškinti, pagrindines kliūtis, trukdančias sėkmingam telemedicinos plėtojimui Lietuvoje.

KMUK yra 128 vadovaujamą darbą dirbantys gydytojai. Imtis buvo skaičiuojama naudojantis statistinio paketo EpiInfo 6 imties skaičiavimo programa STATCALC. Realiai pasiekiama tyrimo imtis buvo sudaryta remiantis 95 proc. pasikliovimo lygmeniu ir 5 proc. paklaidos tikimybe (p). Tokia paklaidos tikimybė pasirinkta, remiantis realiu imties tūrio poreikiu. Skaičiavimai parodė, kad norint gauti statistiškai reikšmingus rezultatus reikia apklausti 96 vadovus. Tikėtasi, kad tam tikra dalis respondentų anketų neuţpildys, todėl jos buvo išdalintos visiems klinikų, skyrių ir padalinių vadovams (iš viso 128 anketos). Uţpildytos ir grąţintos buvo 105 anketos, iš kurių 4 netiko analizei (2 anketos grąţintos tuščios, 2 anketos buvo nepilnai uţpildytos). Taigi statistinėje analizėje naudota 101 teisingai uţpildyta anketa; atsako daţnis 78,9 proc..

Didţioji dalis klausimynų buvo išdalinta rytinių susirinkimų metu. Kai kuriose klinikose klausimynus respondentams išdalino ir surinko klinikos administratorės. Ne maţai klausimynų buvo asmeniškai įteikti klinikos, skyriaus, sektoriaus vadovams. Visiems respondentams buvo pristatytas atliekamas tyrimas, jo tikslas bei pabrėţiama, kad apklausa yra anoniminė ir gauti rezultatai bus skelbiami tik apibendrintai.

2.2. Tyrimo instrumentas

Tyrimui atlikti Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedroje buvo specialiai sudarytas klausimynas. Jo tinkamumui įvertinti buvo atliktas bandomasis tyrimas, kuris vyko 2007 m. gruodţio 17 – 21 dienomis. Jame dalyvavo 13 respondentų (tai sudarė apie 10% visos tiriamos populiacijos). Šio tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti:

 Ar pateikiami klausimai ir atsakymų variantai yra suprantami respondentams;  Ar pateikiamų atsakymų variantų pakanka respondentams atsakyti į klausimus;  Ar tinkama klausimų išdėstymas, pakankama klausimyno apimtis (klausimynas ne

per ilgas ir ne per trumpas) ir pan..

Apibendrinus pilotinio tyrimo duomenis ir atsiţvelgiant į respondentų pateiktas pastabas, klausimynas buvo pakoreguotas (pakeista kai kurių klausimų formuluotė, taisytos smulkios kalbos kultūros bei rašybos klaidos, atsisakyta keleto klausimų apie kompiuterinį raštingumą, kai kurie klausimai apjungti).

Klausimyną sudarė 19 klausimų (1 Priedas), kurios galima suskirstyti į kelias grupes: „Bendra informacija“, „Darbinė veikla“, „Klausimai apie telemediciną“.

Bendra informacija. Respondentai nurodė savo lytį ir amţių.

Darbinė veikla. Šioje klausimyno dalyje klausiama apie respondento pareigas, darbo

staţą, vadovaujamo padalinio priklausomumą vienam iš KMUK profilių. Taip pat prašoma subjektyviai įvertinti kompiuterinio raštingumo gebėjimus bei paţymėti kaip daţnai tenka dalyvauti mokslo renginiuose (konferencijose, seminaruose ir pan.) Lietuvoje ir uţsienyje.

Klausimai apie telemediciną. Respondentų prašoma nurodyti pagrindinius informacijos

šaltinius, iš kurių jie suţino apie telemediciną, įvardinti pagrindinius telemedicinos taikymo praktikoje privalus ir trūkumus, pasirenkant iš pateiktų teiginių, jų nuomone, tris svarbiausius bei paţymėti, kokiomis telemedicinos paslaugomis jie naudojasi savo darbinėje veikloje. Klinikų vadovams pateiktas klausimas apie jų vadovaujamos klinikos dalyvavimą telemedicinos projekte.

2.3. Duomenų analizė

Anketiniai duomenys buvo įvedami į elektronines lenteles ir apdorojami naudojant statistinių programų paketą SPSS for Windows 10. Buvo atliekama kryţminės tabuliacijos procedūra, aprašomi ir interpretuojami gauti rezultatai.

Statistinėje analizėje buvo lyginami skirtingų lygių vadovų atsakymai: klinikų vadovų, skyrių vadovų ir sektorių vadovų. Taip pat lyginami skirtingo profilio klinikose dirbančiųjų atsakymai. KMUK yra 33 klinikos, kurios priklauso vienam iš profilių: konservatyviosios medicinos, chirurgijos, motinos ir vaiko prieţiūros (49).

Konservatyviosios medicinos profiliui priklauso 17 klinikų: burnos prieţiūros ir vaikų odontologijos, dantų ir burnos ligų, endokrinologijos, gastroenterologijos, hematologijos, kardiologijos, nefrologijos, neurologijos, onkologijos, ortodontijos, odos ir venerinių ligų, psichiatrijos, pulmonologijos ir imunologijos, radiologijos, reabilitacijos, reumatologijos, šeimos medicinos.

Chirurgijos profiliui priskirta 13 klinikų: akių ligų, anesteziologijos, ausų, nosies gerklės ligų, chirurgijos, dantų ir ţandikaulių ortopedijos, širdies, krūtinės ir kraujagyslių, neurochirurgijos, ortopedijos traumatologijos, intensyviosios terapijos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos, urologijos, vaikų chirurgijos, veido ir ţandikaulių chirurgijos.

Motinos ir vaiko prieţiūros profiliui priklauso 3 klinikos: akušerijos ir ginekologijos, neonatologijos, vaikų ligų.

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Bendra respondentų charakteristika

1 lentelėje pateikiamas respondentų pasiskirstymas pagal lytį, amţiaus grupes, darbą

skirtingo profilio klinikose bei vadovaujamo darbo staţą. Visi vadovai suskirstyti į 3 grupes pagal uţimamas vadovaujamo darbo pozicijas į klinikų vadovus, skyrių vadovus ir sektorių vadovus.

1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį, amţių, klinikų profilį bei darbo staţą

* - statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05), lyginant klinikų vadovus su skyrių vadovais (1)) ir su sektorių vadovais (2)); sn – statistiškai nereikšminga

Poţymis

Tyrime dalyvavo 101 respondentas. Iš jų – 35 moterys (34,7 proc. visų tiriamųjų) ir 66 vyrai (65,3 proc. visų tiriamųjų). Jų amţius svyruoja nuo 32 iki 66 metų; amţiaus vidurkis – 48,82 8,41 metų. Daugiau nei pusė klinikų vadovų (52,2 proc.) yra 40 – 49 metų amţiaus. Taip pat didţioji dauguma sektorių vadovų patenka į tą patį - 40 – 49 metų amţiaus intervalą (40,5 proc.). Tuo tarpu dauguma skyrių vadovų patenka į 50 – 59 metų (36,6 proc.) ir 40 – 49 (43,1 proc.) metų intervalus. Tolimesniam rezultatų aptarimui respondentai suskirstyti į dvi amţiaus grupes: jaunesni nei 50 metų ir 50 metų ir vyresni. Į pirmąją grupę patenka šiek tiek daugiau apklausos dalyvių (atitinkamai: 55 (54,5 proc.) ir 46 (45,5 proc.)). Toks amţiaus skirstymas pasirinktas dėl to, kad tiriamos populiacijos mediana yra 48 metai.

Apklausti 23 klinikų vadovai, 41 skyriaus vadovas ir 37 sektorių vadovai (1 lentelė). Daugiausiai respondentų, dalyvavusių apklausoje buvo iš konservatyviosios medicinos profilio klinikų (45,5 proc. visų apklausoje dalyvavusiųjų). Beveik 40 proc. apklausos dalyvių atstovavo chirurginio profilio klinikoms. 15 proc. visų apklausoje dalyvavusiųjų vadovavo motinos ir vaiko prieţiūros profiliui priklausančių klinikų padaliniams. Šiam profiliui priklauso tik 3 klinikos, todėl jose esančių skyrių bei sektorių skaičius (tuo pačiu ir jiems vadovaujančių asmenų skaičius) yra maţesnis nei konservatyviosios medicinos ar chirurgijos profiliams priklausančių klinikų.

Konservatyviosios medicinos profilio klinikų vadovų daugiausiai atsakė į klausimynus (65,2 proc. visų klinikų vadovų). Beveik vienodas skaičius respondentų, vadovaujančių sektoriams buvo iš konservatyviosios medicinos ir chirurginio profilio klinikų (atitinkamai 40,5 proc. ir 37,8 proc. visų sektorių vadovų).

Respondentų darbo staţas uţimamose pareigose svyravo nuo 1 metų iki 30 metų. Rezultatų aptarime respondentai pagal vadovaujamo darbo staţą suskirstyti į tris grupes: 1-5 metų darbo staţas, 6-10 metų darbo staţas, 11 metų ir ilgesnis darbo staţas (1 lentelė). 6-10 metų klinikoms vadovaujančių gydytojų buvo daugiausiai klinikų vadovų tarpe (p<0,01), o lyginant 6-10 metų dirbančius klinikų, skyrių, sektorių vadovus pastebėta, kad klinikoms tokį periodą vadovaujančių gydytojų buvo daugiau nei skyrių vadovų (p<0,05).

proc.). Likusieji 23,8 proc. respondentų savo kompiuterinius gebėjimus įvertino patenkinamai ir tik 2 proc. apklaustųjų paţymėjo, jog kompiuteriu iš viso nesinaudoja.

85,5 12,7 37 1,8 2,2 60,9* 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Iki 50 m. 50 m. ir vyresni Proc.

Labai gerai ir gerai Patenkimamai

Kompiuteriu nesinaudoju

* - p<0,01 lyginant su grupe „Iki 50 m.“

3 pav. Subjektyvus kompiuterinio raštingumo įvertinimas, atsiţvelgiant į amţiaus

grupes;

Galima teigti, jog KMUK vadovaujamą darbą dirbančių gydytojų kompiuterinio raštingumo gebėjimai skyrėsi pagal amţių: kompiuterinį raštingumą labai gerai ir gerai įvertino daugiau jaunesnio amţiaus (iki 50 m.) nei vyresnio amţiaus (50 m. ir vyresni) respondentų (atitinkamai 85,5 proc. ir 60,9 proc.) (p<0,01) (3 pav.). Atsakymą „Patenkinamai“ rinkosi daugiau nei trečdalis (37 proc.) vyresnio amţiaus KMUK vadovaujamą darbą dirbančių gydytojų (p<0,01). Tuo tarpu lytis, uţimama vadovaujama pozicija (klinikos, skyriaus ar sektoriaus vadovas), klinikos profilis, kurioje dirbama statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).

Respondentų prašyta nurodyti, kiek vidutiniškai kartų per metus jiems tenka dalyvauti įvairiuose mokslo renginiuose (pvz., konferencijose, seminaruose) Lietuvoje ir uţsienyje (2

pav.). 2 lentelėje matyti kaip daţnai juose dalyvauja skirtingo profilio klinikose vadovaujamą

metus. Ne maţa dalis (27,7 proc.) į panašius renginius kitose šalyse vyksta dar daţniau, t.y. 3-5 kartus per metus. (4 pav.)

2 lentelė. KMUK klinikų, skyrių ir sektorių vadovų dalyvavimas mokslo renginiuose

Lietuvoje ir uţsienyje

* - statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05), ** - statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,01) lyginant klinikų vadovus su skyrių vadovais (1)) ir su sektorių vadovais (2)); sn – statistiškai nereikšminga

Tie respondentai, kurie Lietuvoje vykstančiuose mokslo renginiuose dalyvauja reguliariai bent 3-5 kartus per metus (arba dar daţniau), reguliariai (bent 1-2 kartus per metus) dalyvauja ir uţsienio mokslo renginiuose (p < 0,001). Dalyvavimo daţnis mokslo renginiuose Lietuvoje tarp skirtingų lygių vadovų (klinikų, skyrių, sektorių) nebuvo statistiškai reikšmingas. Tačiau į mokslo renginius uţ Lietuvos ribų 3-5 kartus per metus daţniau vykdavo klinikų vadovai nei sektorių vadovai (p<0,01) (2 lentelė).

Dalyvavimas mokslo renginiuose

Vadovai (proc./n) Iš viso (proc./n) N = 101 z (p) Klinikų N = 23 Skyrių N = 41 Sektorių N = 37 Lietuvoje: Reguliariai nedalyvauju 1-2 kartus per metus 3-5 kartus per metus

6 kartus per metus ar daţniau

0 / 0 0 / 0 2,7 / 1 1,0 / 1 1) 0 (sn) 2) 1,01 (sn) 13,0 / 3 17,1 / 7 24,3 / 9 18,8 / 19 1) 0,45 (sn) 2) 1,14 (sn) 43,5 / 10 51,2 / 21 27,0 / 10 40,6 / 41 1) 0,59 (sn) 2) 1,30 (sn) 43,5 / 10 31,7 / 13 45,9 / 17 39,6 / 40 1) 0,93 (sn) 2) 0,18 (sn) Užsienyje: Reguliariai nedalyvauju 1-2 kartus per metus 3-5 kartus per metus

6 kartus per metus ar daţniau

1 18,8 40,6 39,6 14,9 53,5 27,7 4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 reguliariai nedalyvauju 1-2 kartus per metus 3-5 kartus per metus 6 kartus per metus ar daţniau

Proc. Renginiai Lietuvoje

Renginiai uţsienyje

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal dalyvavimą mokslo renginiuose Lietuvoje ir

uţsienyje (proc.)

3.2.

Gydytojų – vadovų žinios apie telemediciną ir jos

panaudojimo galimybes

Respondentai buvo klausiami, ar yra susipaţinę su telemedicinos taikymo galimybėmis savo profesinėje srityje. Didţioji dauguma į šį klausimą atsakė teigiamai (79,2 proc. visų apklaustųjų). Penktadalis (20,8 proc.) apklaustųjų neţinojo, kokios galimybės taikyti telemediciną jų profesinėje veikloje. Nustatyta, kad geriau su telemedicinos taikymo galimybėmis geriau susipaţinę tie respondentai, kuriems daţniau tekdavo dalyvauti įvairiuose mokslo renginiuose kitose valstybėse (p<0,05).

3 lentelė. KMUK klinikų, skyrių ir sektorių vadovų ţinios apie telemediciną

sn – statistiškai nereikšminga

„Ar esate susipaţinęs su telemedicinos taikymo galimybėmis savo profesinėje

srityje?“

Geriausiai su telemedicinos taikymo galimybėmis susipaţinę klinikų vadovai (82,6 proc. visų respondentų, vadovaujančių klinikoms). Tačiau reikšmingų skirtumų tarp atsakymo į šį klausimą lyginant klinikų, skyrių ir sektorių vadovus nebuvo (p>0,05) (3 lentelė).

Lyginant skirtingiems profiliams priklausančių klinikų respondentų atsakymą į šį klausimą pastebėta, kad daugiausiai respondentų teigusių, jog yra susipaţinę su telemedicinos taikymo galimybėmis, buvo iš chirurginio profilio klinikų. Pastarieji statistiškai reikšmingai daţniau atsakė „taip“ nei respondentai, dirbantys motinos ir vaiko prieţiūros profilio klinikose

(5 pav.). Tam įtakos galėjo turėti tai, kad Motinos ir vaiko prieţiūros profilio klinikose iki šiol

nebuvo vykdytas nė vienas telemedicinos projektas, tuo tarpu net 2 chirurginio profilio klinikos yra dalyvavusios tarptautiniuose telemedicinos projektuose, o vienos klinikos darbuotojai yra dalyvavę nuotolinio profesinio tobulinimosi kursuose.

87,5 80,4 53,3* 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Chirurginis profilis Konservatyviosios medicinos profilis

Motinos ir vaiko prieţiūros profilis Proc.

* - p<0,05 lyginant su chirurginiu profiliu

5 pav. Respondentų, susipaţinusių su telemedicinos taikymo galimybėmis dalis

skirtinguose profiliuose (proc.)

6 pav. matyti, iš kokių šaltinių apklausos dalyviai gauna daugiausiai informacijos apie

66,3 43,6 39,6 39,6 23,8 17,8 15,8 0 10 20 30 40 50 60 70 Proc. Moksliniai renginiai Kartu dirbantys kolegos Ryšiai su uţsienio kolegomis

Specializuoti mosklinės informacijos leidiniai Ţiniasklaida

Kolegos iš kitų SPĮ Tiesioginiai vadovai darbovietėje

6 pav. Šaltiniai, iš kurių gaunama daugiausiai informacijos apie telemediciną (proc.)

Reikia pastebėti, kad vadovaujamą darbą dirbantys gydytojai, kuriems daţniau (t.y. 3 - 5 kartus per metus) tenka lankytis įvairiuose seminaruose, mokslinėse konferencijose uţsienyje, daugiau bendrauja su ten dirbančiais kolegomis. Jie daţniau minėjo, kad būtent iš uţsienio kolegų gauna informacijos apie telemediciną (p<0,01).

Taip pat respondentų prašyta nurodyti pagrindinius telemedicinos taikymo praktikoje privalumus. Kokius privalumus rinkosi apklausos dalyviai ir kaip daţnai matome 7 pav.. Net 68,3 proc. apklaustųjų kaip vieną iš privalumų nurodė tai, jog „įvertinimuose gali dalyvauti daugiau nei vienas specialistas“. Antrasis privalumas, nurodytas daugiau ne pusės respondentų (53,5 proc.) buvo „Medicininės informacijos perdavimo greitis ir kokybė“. Nemaţa dalis respondentų (42,6 proc.) kaip vieną iš telemedicinos taikymo praktikoje privalumų matė „atsivėrusias naujas galimybes vietiniuose, regioniniuose, nacionaliniuose ir tarptautiniuose tyrimuose“.

68,3 53,5 42,6 32,732,7 21,8 15,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 Proc.

Įvertinimuose gali dalyvauti daugiau nei vienas gydytojas

Medicininės informacijos perdavimo greitis ir kokybė Atveria nauajs galimybes vietiniusoe, regioniniuose, nacionaliniuose, tarptautiniuose tyrimuose

Geresnis prieinamumas prie ekspertų SP sistemoje Geriau vyskta bendradarbiavimas ir veiksmuų koordinamvimas tarp įvairių SP grandţių Geresnė ir tikslesnė pacientų diagnozė Geresnės paslaugos pacientams

7 pav. Daţniausiai nurodyti telemedicinos taikymo praktikoje privalumai (proc.)

64,4 56,4 40,6 _39,6 14,9 0 10 20 30 40 50 60 70 Proc.

Didelė telemedicinos įrangos ir ryšių perdavimo kaina

Medicinos darbuotojų kvalifikacijos trūkumas pagal prieinamumą prie IT vartojimo

Konfidencialumo išsaugojimo problema

Maţėja tiesioginis kontaktas su pacientais

Maţėja medicinos specialistų ir didėja IT specialistų vaidmuo

8 pav. Daţniausiai įvardinti telemedicinos taikymo praktikoje trūkumai (proc.)

Klinikų vadovams buvo pateiktas klausimas apie jų vadovaujamos klinikos dalyvavimą telemedicinos projekte. Jeigu vadovų atsakymas apie klinikos dalyvavimą tokio tipo projekte buvo „Taip“ (8 klinikų vadovai į šį klausimą atsakė „Taip“), jų prašyta parašyti projekto pavadinimą. Visi įgyvendinti projektai ir klinikų, kuriose jie vyko, pavadinimai pateikti 2

lentelėje. Projektai detaliau aprašyti literatūros apţvalgoje, skiltyje „Telemedicina Lietuvoje“.

4 lentelė. KMUK įgyvendinti telemedicinos projektai

Projektas Klinika

RadiologyNet Radiologijos klinika

Litmed Akių ligų klinika, ausų – nosies – gerklės ligų klinka

Baltic Medweb Odos ir venerinių ligų klinika

Nuotolinės pasitobulino studijos

šeimos gydytojams Šeimos medicinos klinika

Nuotolinės tobulinimosi studijos

Taip pat norėta suţinoti, ar KMUK vadovaujamą darbą dirbantys gydytojai asmeniškai naudojasi telemedicinos paslaugomis. Jie turėjo paţymėti tas paslaugas, kuriomis naudojasi. Paaiškėjo, kad šiek tiek daugiau nei penktadalis respondentų telemedicinos paslaugomis nesinaudoja (21,8 proc.). Tie, kurie naudojasi telemedicinos paslaugomis, daţniausiai dalyvauja videokonferencijose bei tobulinasi nuotoliniu būdu (9 pav.).

44,6 34,7 27,7 19,8 15,8 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Proc. Videokonferencijos Nuotolinis profesinis tobulinimasis Informaciniai mainai Bendrų duomenų bazių kūrimas

Telemekonsultacijos

9 pav. Telemedicinos paslaugos, kuriomis respondentai naudojasi daţniausiai (proc.)