Sveikatos vadybos katedra
Vitalijus Kovaliovas
LIETUVOS EMIGRANTŲ, GYVENANČIŲ LONDONE, POŽIŪRIS Į JUNGTINĖS KARALYSTĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PRIEINAMUMĄ IR KOKYBĘ
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė prof. habil. dr. Jadvyga Petrauskienė
SANTRAUKA Visuomenės sveikatos vadyba
LIETUVOS EMIGRANTŲ, GYVENANČIŲ LONDONE, POŢIŪRIS Į JUNGTINĖS KARALYSTĖS SVEIKATOS PRIEŢIŪROS PASLAUGŲ PRIEINAMUMĄ IR KOKYBĘ
Vitalijus Kovaliovas
Mokslinė vadovė prof. habil. dr. Jadvyga Petrauskienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas: 2010. 106 p.
Darbo tikslas. Įvertinti Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone (Jungtinėje Karalystėje),
sveikatos prieţiūros problemas, jų poţiūrį į sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Tyrimo metodika. 2009 m. atlikta anoniminė anketinė Lietuvos emigrantų, gyvenančių
Londone, apklausa jų susibūrimo vietose ( lietuviškos parduotuvės, kirpyklos, mokyklos, baţnyčia). Išdalinta 450 anketų, atsakas 89,3 proc. (n = 402)Anketiniai duomenys buvo
analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 15.0 versiją bei Microsoft Excel programinį paketą.
Rezultatai. Apie du trečdaliai (69,2 proc.) Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, nors kartą
per pastaruosius tris metus kreipėsi į šeimos gydytoją, didelė dalis naudojosi ligoninių (63,4 proc.) ir greitosios medicinos pagalbos (62,0 proc.) paslaugomis, apie vienas ketvirtadalis kreipėsi į odontologus. Sveikatos prieţiūros įstaigose teikiamą informaciją apie sveikatos būklę, suteiktas procedūras ir gydymą respondentai įvertino 3,5 balo, šeimos gydytojo paslaugų kokybę – 3,9 balo, stacionarinių paslaugų kokybę – 3,7 balo iš 5 galimų. Tačiau apie vienas trečdalis respondentų buvo nepatenkinti sveikatos prieţiūra: turėjo problemų renkantis šeimos gydytoją, neţinojo, kaip naudotis sveikatos prieţiūros paslaugomis (iškviesti greitąją medicinos pagalbą, konsultuotis su gydytoju telefonu ir pan.). Paslaugų prieinamumą Jungtinėje Karalystėje geriau vertino moterys, vyresnio amţiaus bei aukštesnio išsilavinimo respondentai. Pusė emigrantų, nuolat gyvenančių Londone, naudojosi gydytojų paslaugomis ir Lietuvoje. Net 41,3 proc. vaistus respondentams vaistus atsiunčia iš Lietuvos.
Išvados. Daugelio Lietuvos emigrantų nuomone, sveikatos prieţiūros paslaugos Jungtinėje
Karalystėje yra prieinamos ir pakankamai geros kokybės. Pagrindinės problemos, ribojančios sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą – nepakankamas kalbos ţinojimas ir informacijos apie Jungtinės Karalystės sveikatos prieţiūros sistemą ir jos teikiamas paslaugas lietuvių kalba stoka.
Praktinės rekomendacijos. Lietuvos emigrantams, atvykusiems gyventi į Londoną, daugiau
domėtis informacija kaip naudotis sveikatos prieţiūros paslaugomis Jungtinėje Karalystėje. Išsamesnę informaciją galima rasti Lietuvos ambasadoje bei jos internetinėje svetainėje, taip pat NHS internetinėje svetainėje. Pagal galimybę bei anglų kalbos ţinojimą susipaţinti su sveikatos prieţiūrą Jungtinėje Karalystėje reglamentuojančiais pagrindiniais norminiais aktais. Reikalauti iš sveikatos prieţiūros įstaigų išsamesnės ir suprantamos informacijos apie jų teikiamas sveikatos prieţiūros paslaugas bei jų teikimo tvarką. Lavinti anglų kalbą.
Raktaţodţiai: emigrantai, sveikatos prieţiūra, prieinamumas, kokybė, demografiniai-socialiniai
SUMMARY Management of Public Health
ATTITUDE OF LONDON-BASED EMIGRANTS FROM LITHUANIA TO
ACCESSIBILITY OF UNITED KINGDOM HEALTHCARE SERVICES AND THEIR
QUALITY.
Vitalijus Kovaliovas
Supervisor Jadvyga Petrauskienė, Professor, Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2010. 106 p.
Aim of the study. Assessment of the London-based emigrants from Lithuania healthcare
problems, their attitude to accessibility of healthcare services and their quality.
Methods. During 2009 the anonymous interviewing of the London-based emigrants from
Lithuania was conducted at the places more often visited by above respondents (Lithuanian food stores, hairdressers, schools, and church). The number of questionnaires distributed was 450, the response rate of completed questionnaire was 89,3 per cent (n=402). Survey data was analyzed applying the statistic data analysis package SPSS 15.0 version and Microsoft Excel software package.
Results. Approximately two thirds (69,2 per cent) of the London-based emigrants from Lithuania
visited the family doctor at least once during the last three years, most of them took services of hospitals (63,4 per cent) and ambulance (62,0 per cent), approximately one fourth of them had appointments for dentistry procedures. The evaluation (as point average, 5 points system) given by the respondents was as follows: information on their health condition received from healthcare institution, quality of the procedures and medical treatment – 3,5, quality of family doctor
services – 3,9, quality of in-patient treatment services – 3,7. However, one third of the respondents were dissatisfied with healthcare services as they had experienced problems in election of a family doctor, did not know how to take healthcare services (summon ambulance, consult doctor on a phone, etc.). Higher evaluation of services accessibility in the United Kingdom was given by women, middle aged and better educated people. Half of the Lithuanian emigrants residing in London on regular basis were also taking medical services in Lithuania. The percentage of the respondents who were sent medicines from Lithuania was as high as 41,3.
Conclusions. To the opinion of most emigrants from Lithuania the healthcare services in the
United Kingdom were accessible and of comparatively high quality. The main factors limiting accessibility of healthcare services were insufficient language proficiency level, lack of
information in the Lithuanian language about the healthcare system of the United Kingdom and services offered by it.
Practical recommendations. Lithuanian emigrants coming to live in London should pay more attention to the information on how to make use of the healthcare services offered in the United Kingdom. More detailed information is available at the Lithuanian Embassy and its web page as well as on the NHS web page. Depending on the accessibility and the English language level such people should make themselves conversant with the legal acts regulating healthcare services in the UK. From healthcare institutions they should demand more consistent and understandable information about the healthcare services and their providing procedures. The emigrants should show efforts in improving their knowledge of English.
SANTRUMPOS
JK - Jungtinė Karalystė ES – Europos sąjunga LR – Lietuvos Respublika
LRV – Lietuvos Respublikos Vyriausybė SAM – LR Sveikatos apsaugos ministerija KMU – Kauno medicinos universitetas PSO – Pasaulio sveikatos organizacija PSPĮ – Pirminės sveikatos prieţiūros įstaiga GMP – Greitoji medicinos pagalba
BPG – Bendrosios praktikos gydytojas
NHS – National Health Service (liet. Nacionalinė sveikatos tarnyba) χ2
– Chi-kvadrato kriterijaus reikšmė lls – χ2 laisvės laipsnių skaičius p – Pasikliovimo lygmuo
Rs - Spirmeno koreliacijos koeficientas SN – Standartinis nuokrypis
lot. – Lotyniškai Pvz. - Pavyzdţiui Proc. - Procentai
TURINYS
ĮVADAS ………..6
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ………..8
1. LITERATŪROS APŢVALGA ……….9
1.1. Migracijos tendencijos Lietuvoje...…...9
1.2. Sveikatos prieţiūros kokybė...….12
1.3. Sveikatos prieţiūros prieinamumas ………...….15
1.4. Pasitenkinimas sveikatos prieţiūra...……….17
2. DARBO METODIKA ……….20
2.1. Tyrimo organizavimas...20
2.2. Apklausos anketos struktūra...…21
2.3. Demografinė socialinė respondentų charakteristika...…21
2.4. Statistinė duomenų analizė...…24
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ………26
3.1. Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone (Jungtinė Karalystė), naudojimosi sveikatos prieţiūros paslaugomis ypatumai………..26
3.2. Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, informuotumas sveikatos prieţiūros klausimais bei jo socialiniai demografiniai skirtumai ...….44
3.3. Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, poţiūris į sveikatos prieţiūros prieinamumą ir paslaugų kokybę Jungtinėje Karalystėje bei jo socialiniai demografiniai skirtumai...………...56
3.4. Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, pasitenkinimo suteiktomis Jungtinėje Karalystėje sveikatos prieţiūros paslaugomis vertinimas ir jo ryšis su demografiniais socialiniais veiksniais ...84
IŠVADOS ……….94
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ………95
LITERATŪRA ………96
Įvadas
Migracija ir sveikata. Ar galime ieškoti ryšių tarp šių dviejų ţodţių? Migracija ( lot.
migration – kėlimasis, kraustymasis) – tai ţmonių kėlimasis gyventi iš vienos gyvenamosios
vietos į kitą [34]. Sveikata – unikali vertybė, gamtos dovanota ţmogui. Daugelis iš mūsų atsakys į tą retorinį klausymą neigiamai. Tačiau Sveikata taip pat yra visos tautos, valstybės turtas, kurį tinkamai priţiūrėdamas ir naudodamas ţmogus kaupia socialines, materialines, kultūrines vertybes, kuria visuomenės gerovę. Sveikas, kupinas jėgų, energingas ţmogus gali gyventi visavertį gyvenimą, patirti darbo ir kūrybos dţiaugsmą [51]. Vienas uţdavinių, į kurį
atkreipiamas dėmesys PSO strategijoje – sveikatos prieţiūros tarnybų veikla. Visiems ţmonėms turi būti garantuojamas sveikatos prieţiūros prieinamumas, kokybė, efektyvumas bei lygybė [28]. Kiekvienos visuomenės svarbiausias uţdavinys – sukurti tinkam1 sveikatos prieţiūros sistemą, kurį atitiktų visus poreikius, kad ji būtų nemokama ir lengvai prieinama. Todėl įvairių pasaulio šalių vyriausybės susiduria su skirtingomis problemomis, aplinkybėmis bei to regiono
visuomenės ypatumais, kurie lemia sveikatos apsaugos strategiją. Šiuo metu ţinomi tik keli sveikatos sistemos valdymo būdai, kurie galėtų sėkmingai išlaikyti pusiausvyrą tarp finansinių, teigiamų šalies biudţetui, rodiklių ir tos šalies visuomenės pasitenkinimo, prieinamumo gauti aukštos kokybės sveikatos prieţiūros paslaugas.
Temos aktualumas.
Kalbant apie Lietuvos gyventojus, daugelis ţmonių galvoja, kad dėl tam tikrų aplinkybių, keičiant gyvenamąją vietą, aplinka daro didelę įtaką jų sveikatai, kadangi pakinta jų gyvenimo būdas. Dėl šios prieţasties pasirenkamas tylesnis, ţalesnis rajonas, graţesnis erdvesnis namas ir pan.. Tačiau tam tikra dalis Lietuvos piliečių, keisdami savo aplinką, siekdami savęs realizavimo, pasirenka kitą gyvenamąją vietą, migruodami į kitas šalis. Migracijos lygis ţymiai padidėjo per pastaruosius keletą metų [35]. Ten, svetur, nesuprasdami socialinių, dvasinių, etninių, moralinių, finansinių ir kitų visuomenės pagrindų susiduria su problemomis, kurios tiesiogiai įtakoja jų sveikatą. Šiuolaikinė holistinė sveikatos samprata suprantama kaip visuma, susidedanti iš vieną nuo kitos priklausančių sričių: fizinės, emocinės, protinės, socialinės (visuomeninės), asmeninės ir dvasinės gerovės, todėl sveikatos problemos nagrinėjamos kaip kompleksinės [54].Nenuostabu išgirsti, kaip migravę lietuviai skundţiasi kitų šalių sveikatos prieţiūra kaip sistema, sveikatos
prieţiūros įstaigomis bei suteikiamomis paslaugomis. Mano manymu, šį reiškinį galėtų sąlygoti lengvai paaiškinamos, tiriamos prieţastys. Viena iš jų – sveikatos prieţiūros sistemos veikimo principų ţinojimo ar supratimo stoka, kita – tos šalies kalbos neţinojimas. Galimos ir daugelis kitų, kurios susiliedamos į visumą, priverčia Lietuvos emigrantus, suprantančius bei lengvai be pastangų naudojančius Lietuvos Sveikatos prieţiūros sistemą, suabejoti kitų šalių sveikatos prieţiūros prieinamumu, jų paslaugų kokybę.
Darbo praktinė reikšmė
Šio tyrimo rezultatai bus naudojami vertinant Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone (JK) sveikatos prieţiūros problemos JK bei jų atsiradimo prieţastis, kuo vadovaujantis galima pateikti rekomendacijas emigrantams, kaip išvengti kai kurių sveikatos prieţiūros problemų susirgus.
DARBO TIKSLAI IR UŢDAVINIAI
DARBO TIKSLAS – įvertinti Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone
(Jungtinėje Karalystėje), sveikatos prieţiūros problemas, jų poţiūrį į sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę.
UŢDAVINIAI:
1. Nustatyti emigrantų, gyvenančių Londone (Jungtinėje Karalystėje) naudojimąsi sveikatos prieţiūros paslaugomis
2. Įvertinti Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, informuotumą sveikatos prieţiūros klausimais;
3. Įvertinti Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, poţiūrį į sveikatos prieţiūros prieinamumą ir kokybę jų demografinius socialinius skirtumus;
4. Įvertinti Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone, pasitenkinimą suteiktomis Jungtinėje Karalystėje sveikatos prieţiūros paslaugomis ir jo ryšį su demografiniais socialiniais veiksniais.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Migracijos tendencijos Lietuvoje
Šiais neribotų galimybių laikais migracijos procesas yra būdingas įvairioms pasaulio šalims: tiek ekonomiškai išsivysčiusioms, tiek besivystančioms. Įvairiais laikais ţmonės buvo linkę migruoti dėl įvairių prieţasčių, o kartais net ne savo noru. Šiais laikais emigruoti
ţmones skatina noras uţsidirbti pinigų, keliauti, įgyti aukštesnę kvalifikaciją ir kitas,
daugiausia asmenines, prieţastys. Šis procesas analizuojamas daugelyje pasaulio šalių, nes yra aktualus jų ekonomikai, demografinei situacijai, politikai ir kitoms gyvenimo sferoms. Šiaip Emigracija teoriniu aspektu – ţmonių persikėlimas iš vienos šalies į kitą šalį nuolatiniam gyvenimui [8].
Emigrantas – išeivis, asmuo, savo noru persikėlęs gyventi į kitą šalį. Daţnos
emigracijos prieţastys – politinės ar ekonominės, tačiau taip pat emigruojama suradus antrą pusę kitoje šalyje ar sulaukus vyresnio amţiaus persikraustoma į šiltesnius kraštus [10].
Emigracija – labai populiarus reiškinys Lietuvoje. Po nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos įvairiais paskaičiavimais išvaţiavo apie 300 tūkst. ţmonių [35]. Dauguma ieškodami geresnio gyvenimo išvyko į Jungtines Valstijas ar Vakarų Europos šalis [35]. Paskutinieji metai – ryškios bedarbystės metas, todėl vis daugiau Lietuvos gyventojų savo pragyvenimo ir karjeros galimybes sieja su uţsienio šalimis. Šie procesai suintensyvėjo Lietuvai įstojus į ES. Ţodynai apibūdina emigrantą kaip ţmogų, kuris atvyksta į kitą šalį ieškodamas geresnio gyvenimo. Tačiau jei gyvenimo pilnatvei reikia ir profesinės veiklos tęstinumo (kuri, beje, svarbi išlaikant aplinkinių pagarbą bei pagarbą sau pačiam), svetimoje šalyje pasiekti gali būti nelengva [3].
Jų supratimu tik svetur galima save realizuoti – tai daţnai įgyvendinamas dalykas.. Vos ne vienintelė prieţastis, genanti lietuvius iš Lietuvos, yra noras dirbti ir uţsidirbti. Todėl sveiko proto ir moralės poţiūriu kiekvienam iš tų ţmonių galima tik pritarti. Lietuvoje vyksta esminis ekonominės sistemos pertvarkymas [33]. Be to, paprasto, menkai kvalifikuoto darbo atlyginimai Lietuvoje suteikia tik skurdų gyvenimą. Tai liudija ir skaičiai.
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys rodo, kad nuo nepriklausomybės atgavimo iš Lietuvos emigravo virš 334 tūkst. ţmonių, kas sudaro beveik 10 proc. Lietuvos gyventojų [9]. 2004 m. iš Lietuvos emigravo 32,5 tūkst. gyventojų. Daugiausia – 48,1 tūkst. (2 kartus daugiau nei 2003 m.) – emigravo 2005 m. Per 2006 m. emigrantų skaičius sumaţėjo: emigravo apie 27,8 tūkst. 2005 m. iš Lietuvos emigravo 8 tūkst. moterų ir 7,6 tūkst. vyrų. 2008 metais daugiau nei pusė (apie 70 proc.) emigrantų išvyko į
Europos Sąjungos valstybes: Jungtinę Karalystę (26 proc. išvykusiųjų, palyginti su bendru emigrantų skaičiumi), Airiją (20 proc.), Vokietiją (9 proc.), Ispaniją (6 proc.). Lietuvos gyventojai emigruoja ir į Jungtines Amerikos Valstijas (14 proc. išvykusiųjų), Rusijos Federaciją (7 proc.), Baltarusiją (6 proc.) [35]. Dėl emigracijos daugiausia prarandama darbingo amţiaus jaunimo. Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvos migracijos potencialas labai didelis: 40 – 60 proc. Lietuvos gyventojų norėtų išvykti gyventi/dirbti į uţsienį [48]; pernai emigrantų tarpe penktadalį sudarė 25–29 metų amţiaus gyventojai, 20–24 metų amţiaus – 16,3 procento, 30–34 metų amţiaus – 12,9 procento ir 35–39 metų amţiaus – 8,8 procento, o 60 metų ir vyresnio amţiaus gyventojai – tik 2,9 procento [35].
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdytas tyrimas rodo, kad daţniau į uţsienį dirbti rengiasi vykti jaunesnio amţiaus, aukštesnio išsilavinimo ţmonės [3].
.„Vilmorus” atliktas visuomenės nuomonės tyrimas „Lietuvos gyventojų nuomonė apie darbą
uţsienyje“ rodo, jog ţmonės, su nebaigtu viduriniu išsilavinimu nesvarbu, kur save realizuoti ir jie kuo puikiausiai save realizuoja Lietuvoje, tuo tarpu labiausiai laikinai norėtų išvykti mokytis arba dirbti specialųjį ar aukštąjį mokslą baigę lietuviai. Visam laikui išvykti gyventi į uţsienį taip pat norėtų daugiau ţmonių, turinčių aukštąjį ar vidurinį išsilavinimą, nei tie, kurie turi tik pagrindinį ar nebaigtą vidurinįjį [49].Tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų norėtų išvykti 60 – 75 proc.. Tačiau tik nedaugelis (apie 9 proc.) norėtų emigruoti visam laikui [42].
Pernai šalyje vidutiniškai 1000-ui gyventojų teko 5,1 emigranto. Daugiausiai emigravo skaičiuojant 1000-ui gyventojų iš Visagino (16,3), Palangos miesto (10,5),
Akmenės rajono (8,5), Klaipėdos miesto (8,4) savivaldybių, o maţiausiai – iš Rietavo (0,6), Molėtų rajono (1,0), Kalvarijos (1,3), Širvintų rajono (1,5) savivaldybių [35]. Lietuvių tarptautinės migracijos rodikliai pateikti 1.1. lentelėje.
1.1 lentelė. Tarptautinė migracija.
2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009
Lietuvos Respublika
Emigrantai, abs. sk. 11 032 15 165 15 571 12 602 13 853 17 015 21 970
Emigrantų skaičius 1 000 gyventojų 3,2 4,4 4,6 3,7 4,1 5,1 ..
Imigrantai, abs. sk. 4 728 5 553 6 789 7 745 8 609 9 297 6 487
Imigrantų skaičius 1 000 gyventojų 1,4 1,6 2,0 2,3 2,6 2,8 ..
Migracijos saldo -6 304 -9 612 -8 782 -4 857 -5 244 -7 718 -15 483
Migracijos saldo 1 000 gyventojų -1,8 -2,8 -2,6 -1,4 -1,5 -2,3 ..
Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.
2009 m. iš Lietuvos emigravo 22 tūkst. ţmonių. Daugiausia Lietuvos gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę (5,7 tūkst.), Airiją (2,7 tūkst.), JAV (1,7 tūkst.), Vokietiją (1,35 tūkst.) [35]. Lietuvių emigracijos dydţiai, deklaruojant būsimą gyvenamą šalį, pateikti 1.2. lentelėje.
1.2 lentelė. Lietuvos emigrantų, deklaravusių išvykimą skaičius
2004 2005 2006 2007 2008 2009 Jungtinė Karalystė 3 525 4 223 3 223 3 659 4 472 5 719 Airija 1 009 2 073 1 313 1 616 1 983 2 763 Ispanija 730 794 766 841 917 1 355 Jungtinės Valstijos 2 980 2 010 1 771 1 540 1 782 1 700 Vokietija 1 727 1 473 1 114 1 277 1 349 1 350 Kitos valstybės 5 194 4 998 4 415 4 920 6 512 9 083
Iš viso pagal valstybes 15 165 15 571 12 602 13 853 17 015 21 970
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas prie LRV [35].
Norint pritapti prie kitokio gyvenimo būdo, naujos šalies papročių, reikia daug energijos ir laiko. Jauniems ţmonėms ar sukūrusiems šeimą su tos šalies piliečiu adaptuotis lengviau ir tai pavyksta greičiau, nei tiems, kurie atvyko su šeima. Ar pavyks tęsti profesinę karjerą svečioje šalyje, priklauso nuo jos kalbos mokėjimo, amţiaus ir darbo kvalifikacijos [50].
Gyvendami savo šalyje dauguma ţmonių, patirdami psichologinius, socialinius bei materialinius sunkumus, galvoja, kad uţsienis - išsigelbėjimas bei visų problemų sprendimas, kartais išsivaizduoja net kaip Paţadėtąją ţemę. Praradus viltį ir nematydami Lietuvoje ateities, dauguma lietuvių išvyksta į kitą šalį su viltimis atrasti save [14]. Susikurti materialinę bazę, atvykus į kitą šalį pavyksta gana greitai – per kelerius metus, tačiau tęsti savo profesinį gyvenimą pasiseka nedaugeliui [50]. Patyrę emigranto dalią, bei gal ir ne kartą pabandę eiti savo profesinio pasirengimo kryptimi, dauguma supranta, kad su profesine karjera teks atsisveikinti, galbūt visam laikui. Lietuvoje jie buvo mokytojai, inţinieriai, architektai, bet svetur jie dirba valytojais, statybų darbininkais, sodų, aplinkos priţiūrėtojais… [22]
Uţsienio kalbas dabartinis emigrantas, ypač jaunimas, perkanda gana greitai, bet vyresni maţiau imlesni mokslams, ir kalbos mokymasis uţtrunka ilgesni laiko tarpą. Naujos kalbos ţodyną emigrantai išplečia taip, kad galėtų susikalbėti, todėl dauguma nemoka rašyti. Tačiau pasiekti kalbos lygį, reikalingą profesinei karjerai, reikia ţymiai daugiau laiko ir energijos, negu naujasis emigrantas gali sau leisti. Pagrindinis atvykėlio tikslas yra
tokios darbo dienos dauguma neturi sveikatos studijuoti ar laiko lankyti kalbos kursus. Turėdami laisvą minutę jie stengiasi praleisti su vaikais ar pabendrauti su tautiečiais [57].
Tačiau migracijos gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso ir nuo daugelis kitų faktorių: aplinka, darbas, asmens sveikata ir t.t. Tuo ruoţtu, sveikata vertinama tik tuomet, kai
susergama ir tai daro labai didelę įtaką gerovei bei gyvenimo kokybei. Tada ţmogus susiduria su sveikatos prieţiūra, tiksliau tariant su kriterijais , įtakojančiais pasitenkinimą: kokybę bei prieinamumu.
1.2. Sveikatos prieţiūros kokybė
Sveikatos prieţiūros kokybė – laipsnis, kuriuo sveikatos prieţiūros paslaugos, atitinkančios šiuolaikines profesines ţinias, asmeniui ir visuomenei padidina pageidaujamų sveikatos rezultatų tikimybę [37]. Sveikatos prieţiūros kokybė – tai jos tinkamumas tenkinti pacientų poreikius ir lūkesčius [37]. Vienas iš pagrindinių sveikatos prieţiūros kokybės vertinimo kriterijų yra pacientų pasitenkinimas sveikatos prieţiūros paslaugomis, t.y. sveikatos prieţiūros teikėjų gebėjimas patenkinti jų lūkesčius, poreikius ar norus. Paslaugų marketingas ir vadyba vartotojų patirtą pasitenkinimą apibrėţia kaip pozityvų jausmą, kuris atsiranda palyginus suvokiamą gautos paslaugos rezultatą su lūkesčiais [2]. Lūkesčiai – tai išankstinė vartotojo nuomonė apie paslaugą [13]. Jie priklauso nuo vidinių ir išorinių veiksnių. Vidiniams veiksniams priskiriami motyvai, suvokimas, patirtis, išoriniams
veiksniams – rinkodaros veiksniai, kitų ţmonių rekomendacijos, įvairi gauta informacija. Jei lūkesčiai pasiteisina, kokybės lygis tenkina vartotoją, todėl tikėtina, kad vartotojas ir toliau naudosis organizacijos paslaugomis [2].
Vertinant sveikatos prieţiūros kokybę reikėtų atsiţvelgti į tris jos lygmenis:
Pirmasis lygmuo – paciento kokybė, t. y. paslaugos, kurių pacientas ar jo artimieji tikisi iš medicinos įstaigos [11, 17]. Antrasis lygmuo – profesionalo kokybė. Šiuo atveju nagrinėjama, ar paslaugos atitinka poreikius, ar tinkamai naudojama medicinos technika ir atliekamos procedūros [20]. Ta pati kokybiška paslauga, suteikta dviem skirtingiems ţmonėms, gali lemti visiškai skirtingus rezultatus. Paslaugos teikimo procesas „matuojamas“ apčiuopiamais
dalykais. Sudarydama sutartį ligoninė įsipareigoja atlikti visa, kas nustatyta gydymo
protokoluose, ir tai registruoti ligos istorijoje. Kokybė kontroliuojama lyginant ligos istorijos įrašus su gydymo protokolu; jei buvo atlikta viskas, kas jame numatyta, paslauga vertinama kaip kokybiška. Trečiasis lygmuo – vadybos kokybė. Tai efektyviausias procedūrų ir resursų
(ţmonių, finansų, laiko) naudojimas remiantis įstatymais bei aukštesniųjų instancijų direktyvomis [59]. Paslaugų kokybę galima gerinti įvairiais būdais, sakysim, medicinos įstaigai įsigyjant brangios aparatūros. Tačiau kad kokybė išaugtų 10 proc., pinigų reikia investuoti ne dešimt procentų, o kur kas daugiau [32]. Kokybę galima gerinti ir beveik apsieinant be investicijų, t. y. diegiant kokybės sistemas [1]. Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę nulemia ne tik techninės įstaigų galimybės: teikiamų paslaugų įvairovė, medicinos technologijų lygis, medicinos įrangos galimybės, bet ir vadybos priemonių taikymas gyventojams aptarnauti – kaip gyventojams organizuojama sveikatos prieţiūra, tinkamas visuomenės informavimas (ką gyventojai ţino apie sveikatos prieţiūros organizavimą, paslaugų įvairovę) [1]. Vienas svarbių vadybos rodiklių daugelyje šalių yra įstaigų administracijos pastangos įvertinti, kokie gyventojų poreikiai ir kaip pacientai vertina teikiamas paslaugas, medicinos personalo darbo kokybę [23].
Kokybės gerinimui reikia pastoviai fiksuoti pacientų pasitenkinimą, lūkesčius. Nesvarbu kur ţmogus gyvena, jų nuomonė, kad jie pasirinktų privačias įstaigas, kuriose nėra eilių, geresnė paslaugų kokybė, tačiau nereikia mokėti uţ paslaugas (jei uţ jas sumokėtų ligonių kasa), o tai rodo pacientų augančius paslaugų kokybės reikalavimus [53]. Bet visos sveikatos prieţiūros įstaigos sudarant sutartis teikti paslaugas įsipareigoja teikti tokios pat apimties kokybiškas paslaugas, tačiau optimizuojant išlaidas [45].
Europos šalyse atlikta nemaţai pacientų apklausų dėl teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės vertinimo. Pavyzdţiu galėtų būti Didţioji Britanija. Didţiosios Britanijos psichologijos specialistai teigia, kad susidomėjimas pacientų nuomonių tyrimais ypač išaugo per paskutinį dešimtmetį [55]. 1990m. Didţiojoje Britanijoje pacientų pasitenkinimo teikiama paslauga įvertinimas buvo vienas iš kontrakto su bendrosios praktikos gydytoju reikalavimų [55]. Šioje šalyje pacientų apklausų atliekama ypatingai daug ir didelių. Kai kurių tyrimų, pvz., 2000m. organizuotos pacientų pasitenkinimo bendrąja praktika studijos, metu pacientų apklausos atliktos kaip eilinio vidaus audito procedūros [55]. Taip pat sveikatos prieţiūros paslaugų kontraktų su BPG reikalavimų atsiradimas, kai 1995 metais šalyje buvo sukurta sudėtinga multidimensinė pacientų pasitenkinimo įvairiais bendrosios praktikos aspektais vertinimo sistema, sudarytas penkių dalių (46 punktų) pacientų pasitenkinimo klausimynas. Šios sistemos pagrindas įvertinti pacientų pasitenkinimą gydytojų darbu, prieinamumą, pasitenkinimą slaugytojų darbu, apsilankymų organizavimo sistemą, priemones ir bendrą pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis [56].
Kasmet visuomenės domėjimasis sveikatos prieţiūra didėja, o sveikatos prieţiūros paslaugoms keliami vis grieţtesni reikalavimai. Daugelyje Europos šalių vysta sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo reformos, sveikatos prieţiūros organizavimas ir kokybė tampa vienais iš svarbiausių dalykų. Daugumos šalių sveikatos prieţiūros reformų varomoji jėga – ekonominiai svertai, tačiau reforma sėkminga tik tuomet, jei, ją įgyvendinant, pagerės sveikatos prieţiūros kokybė [47]. Reformai įtaką daro paslaugų teikėjų ir pirkėjų santykiai, konkurencija tarp paslaugų teikėjų. Bet kokios reformos tikslas – kokybės gerinimas. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje asmens sveikatos prieţiūros kokybės uţtikrinimo programoje [37]teigiama, kad vienas iš strateginių tikslų yra asmens sveikatos prieţiūros įstaigų veiklos tobulinimas, tinkamų, efektyvių ir saugių sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo sąlygų uţtikrinimas.
Šalies ţmonių sveikata priklauso nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, o nuo ţmonių sveikatos priklauso valstybės ekonominis klestėjimas [7].
Vykdant ir plėtojant reformas, sveikatos sistemos prioritetais taps sveikatos ugdymas ir ligų profilaktika, Lietuvos ţmonėms laiduojama, prieinama, laiku suteikiama, saugi bei veiksminga sveikatos prieţiūra, pagrįsta realiu sveikatos draudimu ir teisumu. Norint pagerinti sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo organizavimą ir jų kokybę, reikia įvertinti ir veikti struktūrą, procesą ir padarinius [6].
Pacientas, kaip pagrindinis sveikatos prieţiūros sistemos subjektas, turi teisę tikėtis, kad į jo lūkesčius, poreikius bus atsiţvelgta , todėl dėmesys pacientui, kaip asmenybei, jo problemoms yra būtina ir labai svarbi gydytojo darbo dalis [15]. Tačiau pakeisti padėtį vien sveikatos prieţiūros įstaigos darbuotojų pastangomis yra ţymiai sunkiau. Taikomos
organizacinės priemonės taip pat galėtų turėti įtakos ir kitos svarbios problemos sprendimui – sveikatos prieţiūros įstaigoje praleidţiamam laikui trumpinti. Kiekvieno paciento laikas, kurį jis praleidţia kol patenka pas gydytoją, skaičiuojant ir sugaištą laiką registratūroje, ir laukimo prie gydytojo kabineto laiką, gali būti skaičiuojamas ne minutėmis, o valandomis [27]. Padauginus šį rodiklį iš apsilankymų sveikatos prieţiūros įstaigose skaičiaus, netgi vertinant vien dirbančiųjų besilankančiųjų ambulatorinėse sveikatos prieţiūros įstaigose kontingentą, gaunamos labai didelės ir nereikalingos laiko sąnaudos. Apie gydymo tinkamumą negalima spręsti remiantis vien pacientų nuomone, reikėtų vertinti ir gydymo rezultatus, paciento sveikatos būklę, jo psichikos būklę, kitus objektyvius rodiklius [27]. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad subjektyvi pacientų nuomonė apie gydytojo darbą turi įtakos tolesniam
bendradarbiavimui su gydytoju, reţimo bei gydymo laikymuisi, taigi ir tolesnei pacientų sveikatos būklei [23].
1.3. Sveikatos prieţiūros prieinamumas
Asmens sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas yra vienas sveikatos prieţiūros kokybės vertinimo sudedamųjų rodiklių [24]. Sveikatos prieţiūros optimizavimo principas uţtikrinamas tada, kai sveikatos prieţiūros paslaugos prieinamos daugumai, o pagrindinės – visiems gyventojams. Sveikatos prieţiūros prieinamumas gali būti vertinamas skirtingai: ir kaip galimybė patekti pas gydytoją pasinaudoti jo paslaugom ir kaip šių sveikatos prieţiūros paslaugų vartojimas, ir kaip gyventojų aprūpinimas sveikatos prieţiūros ištekliais (gydytojų, slaugytojų ir pan.) ir t.t. [43].
Sveikatos prieţiūros prieinamumas – valstybės nustatyta tvarka pripaţįstamos
sveikatos prieţiūros sąlygos, uţtikrinančios asmens sveikatos prieţiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei. Visiems ţmonėms turi būti garantuojamas sveikatos prieţiūros prieinamumas, kokybė, efektyvumas bei lygybė [28]. Sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas yra gyventojo galimybė ligos ar kito patologinio proceso atveju pasinaudoti sveikatos prieţiūros įstaigų teikiamomis medicinos pagalbos paslaugomis, kurios turi būti reikiamo efektyvumo ir santykinai nebrangios [36].
Sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas tiesiogiai įtakoja gyventojų sveikatos būklę. Be to, jis visiems visuomenės nariams būtina sąlyga numatyta Europos bendrijų komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui [31].
Norint įvertinti prieinamumą labai svarbi ţmonių nuomonė apie sveikatos prieţiūros įstaigų darbo organizavimą, pacientų ir medicinos personalo santykių kokybę, pacientų poţiūrį į teikiamą informaciją, sveikatos prieţiūros sistemoje diegiamas naujoves (pvz., galimybę spręsti sveikatos problemas telefonu). Daţniausiai pacientų poreikius trukdo tenkinti netinkamas ar neţinomas sveikatos prieţiūros įstaigų darbo organizavimas, pacientų nepasitenkinimas medicinos personalo ir pacientų santykiais, pacientams teikiamos
informacijos stoka apie teikiamas paslaugas bei sveikatos būklę, dėl to ribotos galimybės pasirinkti gydymą [23].
Informacijos prieinamumas yra apibrėţtas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos ir Lietuvos Respublikos sveikatos prieţiūros įstaigų įstatymuose [39, 40], kuriuose teigiama, kad kiekvienas gyventojas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos prieţiūros įstaigas, jų vidaus tvarkos taisykles ir kokybės politiką bei jų teikiamas sveikatos prieţiūros paslaugas
(nemokamų ir mokamų paslaugų rūšis, jų teikimo mąstą ir kainas), o asmens sveikatos
prieţiūros įstaigos privalo uţtikrinti, kad ši informacija būtų prieinama pacientų susipaţinimui [44].
LR Sveikatos draudimo įstatyme pateikiama prieinamumo definicija. Teigiama, jog prieinamumas yra „valstybės nustatyta tvarka pripaţįstamos sveikatos prieţiūros sąlygos, uţtikrinančios asmens sveikatos prieţiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei“ [38].
Sveikatos prieţiūroje labai aktuali pacientų galimybė pasirinkti sveikatos prieţiūros paslaugas teikiančią įstaigą bei joje dirbantį specialistą. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir ţalos sveikatai atlyginimo įstatymas reglamentuoja paciento teisę į kokybišką sveikatos prieţiūrą, paciento teisę į sveikatos prieţiūros prieinamumą ir priimtinumą, paciento teisę pasirinkti gydytoją, slaugos specialistą ir sveikatos prieţiūros įstaigą, paciento teisę į informaciją, paciento teisę rinktis diagnostikos bei gydymo metodikas ir teisę atsisakyti gydymo, paciento teisę neţinoti, paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, paciento teisę skųstis, taip pat paciento teisę į ţalos atlyginimą ir šios teisės įgyvendinimo tvarką [41]. Pacientai turi ir kituose teisės aktuose nustatytas teises. Pacientų teises, kai teikiamos jiems sveikatos prieţiūros paslaugos pagal asmens sveikatos prieţiūros paslaugų sutartis, be šio įstatymo, reglamentuoja Civilinis kodeksas [41].
Daţnai galima pastebėti, kad įvairūs teisiniai ir finansiniai apribojimai pacientui trukdo laisvai pasirinkti gydytoją ar gydymo įstaigą, kad pacientui sunku patekti ir gauti reikiamą pagalbą pas šeimos gydytoją ar apylinkės terapeutą, nes pastariesiems mokama uţ prisirašiusių gyventojų skaičių, o ne uţ suteiktas paslaugas, kad pacientui gydytojai ir kitas medicininis personalas skiria maţai laiko ir dėmesio, nes netinkamai paskirstytas darbo krūvis [55].
Tačiau kiek dar lieka neišvardintų kriterijų, kaip ilgas tyrimų rezultatų laukimas, ţema gydytojų kvalifikacija, pacientų skirstymas pagal pajamas, amţių ar rasę ir pan.
Nedidelės sveikatos prieţiūros įstaigos, esančios netoli respondentų gyvenamosios vietos ir atitinkančios gyventojų kokybiškos sveikatos prieţiūros poreikius šiuo metu atitiktų
vadinamųjų „tiesioginių kontraktorių“ apibūdinimą [52].
Taigi palanki gyventojų nuomonė apie šias įstaigas gali uţtikrinti lengvesnį pacientų registravimąsi pas gydytojus, dirbančius būtent tokiose įstaigose. Stacionarinės pagalbos reikalingumo tendencijos gana palankios ambulatorinei sveikatos prieţiūrai [27].
Palaipsniui keičiasi pacientų nuomonė apie ambulatorinės sveikatos prieţiūros grandies galimybes. Vyresnio amţiaus pacientai daţniau negu jaunesni respondentai, atiduotų
pirmenybę stacionariniam gydymui, o jaunesni ambulatoriniam. Tai galėtų sąlygoti ir santykinai blogesnė vyresnio amţiaus pacientų sveikatos būklė, didesnė sunkesnių ligų dalis ligų struktūroje [1]. Be to, jaunesni bei aukštąjį išsimokslinimą turintys pacientai gali būti geriau informuoti apie sveikatos prieţiūros paslaugų tęstinumą, prevencinės veiklos bei sveikatos išsaugojimo galimybes ambulatorinėje sveikatos prieţiūroje – visa tai teigiamai galėtų paveikti jų nuomonę [1].
1.4. Pasitenkinimas sveikatos prieţiūra
Remiantis mokslinių studijų duomenimis, galima teigti, kad egzistuoja eilė, veiksnių, įtakojančių pacientų pasitenkinimą sveikatos prieţiūros paslaugomis [20, 30].Veiksniai, turintys įtakos pacientų pasitenkinimui yra labai svarbūs norint suteikti kokybiškas paslaugas.
Pacientų pasitenkinimas ir nepasitenkinimas yra sudėtingas reiškinys, susijęs su
pacientų lūkesčiais, sveikatos būsena, asmeninėmis savybėmis, o taip pat ir sveikatos sistemos charakteristikomis [16, 59].Pagrindiniai, veiksniai, turintys įtakos, pasitenkinimui: paciento lūkesčiai ir poreikiai sveikatos prieţiūroje; paciento amţius (jaunesni pacientai maţiau patenkinti suteiktomis paslaugiomis) [21]; techninė bazė; lytis (moterys daţniau būna nepatenkintos suteiktomis paslaugomis nei vyrai).
Švedų mokslininkai iš Nordic College of Caring Science atliko tyrimus ir nustatė pagrindinius aštuonis veiksnius, kurie turi įtakos pacientų pasitenkinimui. 8 pagrindiniai veiksniai, įtakojantys pacientų pasitenkinimą medikų darbu stacionare: svarbus veiksnys prieš gydymą - socio-demografinės pacientų charakteristikos, vienas tarpinis veiksnys tarp
ligoninės ir prieš apsilankymo joje - laukiamas dėmesys iš slaugos personalo ir jau ligoninės veiksniai - komunikavimas ir informavimas, paciento dalyvavimas bei jo įtraukimas į savęs gydymo procesą, tarpusavio santykiai tarp gavėjo ir tiekėjo, medicininė intervencija, fizinė aplinka ir sveikatos prieţiūros (sistemos) organizavimas [26].
1.4.1. Socio-demografinės charakteristikos. Ţmogaus amţius svarbus pacientų lūkesčių sveikatos prieţiūros paslaugų vertinime. Dauguma studijų, kurios tyrė pacientų amţiaus ir pasitenkinimo sąveiką, nustatė įtikinamą tendenciją: vyresni pacientai yra reikšmingai labiau patenkinti paslaugomis nei jaunesni[58]. Kai kurios studijos konstatavo,
jog reikšmingo skirtumo tarp vyresnio ir jaunesnio amţiaus pacientų skirtingo pasitenkinimo nėra, o pavienės studijos nustatė, jog jaunesni pacientai buvo labiau patenkinti paslaugomis [26]. Jaunesni pacientai daţniau būna priekabesni bei reikalauja suteiktos paslaugos
aukštesnės kokybės. Yra nemaţai skirtingų bandymų paaiškinti, kodėl vyresni ţmonės linkę būti labiau patenkinti paslaugomis. Tai gali būti susiję su bendraisiais gyvenimo ciklo efektais: vyresni ţmonės stoiškesni ir priima viską ramiau nei jaunesni arba, kad vyresni ţmonės sulaukia daugiau dėmesio ir pagarbos iš sveikatos prieţiūros paslaugų teikėjų pusės [21]. Antra vertus, tai gali būti kohortos efektas, kai vyresnių ţmonių lūkesčiai yra maţesni ir paremti tomis paslaugomis, kokias jie gavo anksčiau, kai prieţiūros standartai buvo ţemesni. Svarbūs ir pacientų lytis bei išsilavinimas. Literatūroje duomenys apie respondentų lyties ir pasitenkinimo ryšį prieštaringi[26]. Moterys reikšmingai daţniau nei vyrai būna
nepatenkintos suteiktomis paslaugomis. Nors kai kurios studijos nustatė, jog reikšmingai labiau patenkintos paslaugomis yra moterys, dar kitose studijose reikšmingo skirtumo tarp vyrų ir moterų išreikšto pasitenkinimo sveikatos prieţiūros paslaugomis nenustatyta.
Dauguma atliktų studijų nerado reikšmingo ryšio tarp išsilavinimo ir pasitenkinimo, nors kai kurie teigia, kad aukštąjį išsimokslinimą turintys pacientai – daţniau būna nepatenkinti [26]. Tarp skirtingų pajamų tiriamųjų grupių taip pat daţniausiai pasitenkinimo skirtumų
nerandama.
1.4.2. Lūkesčiai iš personalo. Pacientų pasitenkinimą nulemia patenkinti pacientų lūkesčiai. Vieni pacientų lūkesčiai svyruoja visą laiką gulint ligoninėje, kiti – išlieka pastovūs. Pacientų lūkesčių patenkinimui svarbią vietą uţima personalo elgesys su jais. Pacientai tikisi, kad medicinos personalas su jais bendraus kaip su lygiaverčiais partneriais, kad bus jų konsultantu, kai reikės priimti sprendimus. [26]. Svarbi problema yra kartais pasitaikantys nerealūs pacientų lūkesčiai ir pageidavimai Be abejonės, yra aiškus pacientų mokymo apie tinkamą prieţiūrą poreikis. Mokymas padėtų formuoti realius pacientų idealus ir lūkesčius [12].
1.4.3. Fizinė aplinka. Fizinė aplinka supanti pacientą turi įtakos pacientų
pasitenkinimui. Fizinė aplinka: švara, maistas, triukšmas, pacientų skaičius palatoje, palatų komfortabilumas ir estetiškumas, yra vienas iš veiksnių įtakojančių pasitenkinimą [26].
1.4.4. Bendravimas ir informavimas – būtina kokybiškų paslaugų sąlyga. Pacientai pabrėţia informacijos svarbą ir teigia, kad „savalaikė ir išsami informacija didina
pasitenkinimą paslaugomis“ [26]. Tokiais atvejais labai daug kas priklauso nuo gydytojo komunikacinių gebėjimų, kuriuos panaudodamas ir argumentuodamas jis gali keisti paciento lūkesčius [58]. Pacientų lūkesčių patenkinimas labai svarbus kai kalbama apie sveikatą ir rezultatus. Dauguma autorių vieningai pabrėţia, kad paciento – gydytojo santykis labai svarbus paciento pasitenkinimui [26].
1.4.5. Dalyvavimas ir įtraukimas. Pacientų aktyvus dalyvavimas ir įtraukimas į sprendimų priėmimą labai padidina pacientų pasitenkinimą sveikatos prieţiūros paslaugomis [26].
1.4.6. Tarpusavio santykiai. Jeigu kalbame apie kokybišką paslaugų suteikimą pagal marketingo taisykles privalomi geri tarpusavio santykiai tarp paslaugų gavėjų ir paslaugų teikėjų Gerus tarpusavio santykius apibrėţia tokios sąvokos, kaip: abipusis supratimas, pagarba, pasitikėjimas, sąţiningumas, bendra veikla [26].
1.4.7. Medicininė – techninė kompetencija – svarbus kokybiškų paslaugų
komponentas. Dauguma pacientų, gerai apsiskaitę bei išanalizavę savas ligas, jaučia, o kartais ir ţino, kada medikai naudoja netinkamas diagnostines bei gydymo priemones ir tai labai sumaţina pacientų pasitenkinimą paslaugomis. Taip pat, pacientams labai svarbu, kad
naudojant naujausias technologijas būtų efektyviai sumaţintas skausmas. Skausmo nebuvimas ir efektyvus jo sumaţinimas didina pacientų pasitenkinimą paslaugomis [26].
1.4.8. Sveikatos priežiūros organizavimas. Organizacijos, sveikatos sistemos ir įstaigos pastoviai reorganizuojamos, ir būtent tie sisteminiai pokyčiai turi įtakos pacientų pasitenkinimui. Kiekvienos šalies sveikatos sistema turi garantuoti pacientui paslaugų prieinamumą bei jų tęstinumą. Pagal 1984 metų PSO priimtą pasaulio sveikatos apsaugos politinį dokumentą “Sveikata visiems 2000” visos valstybės turi suformuoti tokią sveikatos politiką, kuri uţtikrintų visiems gyventojams aukšto lygio medicinos pagalbą, pagrįstą pirmine sveikatos prieţiūra ir palaikomą antrinio ir tretinio lygio sistemomis [18]. Taip pat, moksliniais tyrimais įrodyta, kai sistema šlubuoja, dirbantis personalas nepatenkintas savo darbu, apmokėjimu ir būna pavargę. O tai sukelia prieţastinį ryšį tarp personalo
nepatenkinamumo savo darbu ir pacientų nepasitenkinimo suteiktomis sveikatos prieţiūros paslaugomis [20, 26].
Buvo aptarti pagrindiniai veiksniai įtakojantys sveikatos prieţiūros kokybę ir prieinamumą. Bet ar migracija, sieta su gyvenimo permainom, kalbos, tos šalies sveikatos
prieţiūros sistemos neţinojimu, tiesiogiai įtakoja sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą?
2. DARBO METODIKA
2.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimo subjektas - Lietuvos emigrantai, gyvenantys Londone (Jungtinėje Karalystėje), ir jų poţiūris į sveikatos prieţiūros prieinamumą ir kokybę. Šiuo metų Jungtinėje Karalystėje uţsiregistravusių Lietuvos piliečių skaičius 73315, tačiau neoficialiais duomenimis gali gyventi net iki 200000 Lietuvos Respublikos piliečių [19].
Pasirinktas kiekybinis tyrimas – anoniminė anketinė respondentų apklausa. Tyrimas atliktas 2009 metais paskutinį metų ketvirtį Jungtinėje Karalystėje, Londone galimose
Lietuvos emigrantų susibūrimo vietose. Imties dydis paskaičiuotas pagal A.J. Jadov statistinę lentelę, leidţiančią apskaičiuoti imties dydį su 5 procentų paklaida [29]. Tokiu būdu, pagal lentelę - reikėjo suţinoti 399 respondentų nuomonę. Buvo pasirinktos 9 potencialios vietos: viena Lietuviškų prekių parduotuvė vakarų Londone, viena parduotuvė rytų Londone, viena parduotuvė pietų Londone, dvi lietuviakalbės kirpyklos vakarų bei rytų Londone, viena lietuviakalbė įdarbinimo agentūra, viena lietuviška pradinė mokykla, lietuviška baţnyčia ir viena uţeiga pietų Londone.
Išdalinta 450 anketų - visoms 9 ankščiau paminėtoms įstaigoms buvo pateikta po 50 anketų, kurios buvo išdalintos per vieną dieną respondentams, kalbantiems lietuvių kalba, įstaigoje apsilankymo metų. Jas dalino tų įstaigų darbuotojai. Anketų anonimiškumas buvo garantuotas. Respondentai buvo informuoti, kad uţpildytas anketas, įdėjus į voką bei ji uţklijavus, paliktų dėţėje prie išėjimo arba siustu paštu nurodytu adresu. Anketos buvo pildomos nedalyvaujant tyrėjui. Uţpildytos 402 anketos, atsakas – 89,33 proc. Apklausa atlikta laikantis sociologinių tyrimų profesinės etikos (konfidencialumo, privatumo) ir teisinių (savanoriškumo, teisės atsisakyti dalyvauti tyrime) principų, uţtikrinant respondentų
2.2. Apklausos anketos struktūra
Pacientų apklausa buvo siekiama įvertinti Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone (Jungtinėje Karalystėje), sveikatos prieţiūros problemas, jų poţiūrį į sveikatos prieţiūros prieinamumą ir kokybę bei nustatyti pacientų pasitenkinimą sveikatos prieţiūros paslaugomis, lyginant su Lietuvoje suteiktų sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumu, kokybę bei
pasitenkinimu. Visi anketos klausimai uţdaro tipo (su pateiktais atsakymų variantais), todėl, pildydami anketą, respondentai turėjo pasirinkti ir paţymėti labiausiai tinkanti atsakymą. Kai kurie klausimai buvo sudėtiniai, kai pacientas galėjo pasirinkti kelis atsakymus arba
kompleksiškai vertinti atsakymą balais.
Buvo atliktas bandomasis tyrimas: apklausti 25 respondentai. Bandomojo tyrimo rezultatai į duomenų bazę neįtraukti. Po bandomojo tyrimo anketa buvo koreguota, detalizuojant kai kuriuos klausimus.
Respondentų apklausos anketoje (1 priedas) buvo pateikti 44 klausimai, kurie buvo suskirstyti tokia tvarka:
1. Klausimai, apibūdinantys respondentų socialinę – demografinę charakteristiką. 2. Klausimai, susiję su informuotumu, kaip naudotis sveikatos prieţiūros
paslaugomis Jungtinėje Karalystėje.
3. Klausimai, susiję su prieinamumo vertinimu. 4. Klausimai, susiję su kokybės vertinimu
5. Klausimai, susiję su pasitenkinimo sveikatos prieţiūros paslaugų UK įvertinimu Tačiau visa anketa palaipsniui pereina per visus sveikatos prieţiūros lygmenis: pirminė sveikatos prieţiūra, stacionarinė (antrinė) sveikatos prieţiūra, odontologinės paslaugos, GMP paslaugos ir vaistinės. Taip pat pacientų prašyta įvertinti savo sveikatos būklę, apsilankymo sveikatos prieţiūros įstaigoje prieţastis, daţnumą. Finaliniai klausimai buvo uţduoti gauti apibendrintą atsakymą. Vienas jų - Ar Jūs jautėte kada nors
nepasitenkinimą sveikatos prieţiūra UK?
2.3. Socialinė – demografinė respondentų charakteristika
Socialinė – demografinė respondentų charakteristika nustatyta, anketoje respondentų klausiant apie jų amţių, lytį, išsilavinimą, emigracijos staţą bei anglų kalbos mokėjimą. Respondentai pagal amţių buvo suskirstyti į penkias grupes 19-25, 26-30, 31-40, 41-50, 51 ir vyresni, kadangi suvedus visas anketas į EXCEL lenteles, nustatyta, kad jauniausias
respondento amţius buvo19, o vyriausias 62. Jų struktūra pagal amţių ir lytį pateikta 2.1 lentelėje
2.1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal amţių ir lytį
Amţius
Lytis Iš viso
Vyrai Moterys Grupės pagal metus 19-25 Abs. sk. 35 43 78 Proc. 17,6 21,7 19,6 26-30 Abs. sk. 52 49 101 Proc. 26,1 24,7 25,4 31-40 Abs. sk. 41 29 70 Proc. 20,6 14,6 17,6 41-50 Abs. sk. 40 39 79 Proc. 20,1 19,7 19,9 51 ir vyresni Abs. sk. 31 38 69 Proc. 15,6 19,2 17,4
Iš viso Abs. sk. 199 198 397*
Proc. 100,0 100,0 100,0
χ²= 3,687, lls = 4, p = 0,450
* - 5 respondentai amţiaus nenurodė
Apklausti 199vyrai (49,9 proc.) ir 200 moterų (50,1 proc.) reikšmingų amţiaus skirtumų tarp lyčių nenurodė. Nustatyta, kad didţiausią dalį pagal amţiaus grupes sudarė jaunimas: 179 respondentai 19 ir 30 metų amţiaus (bendrai 45,1 proc.). Atliekant tyrimą emigrantų teirautasi apie jų išsimokslinimą. Jų struktūra pagal išsilavinimo lygmenis ir lytį pateikta 2.2 lentelėje.
2.2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą ir lytį
Išsilavinimas Lytis Iš viso Vyrai Moterys L y g mu o
Ţemesnis uţ vidurinį Abs. sk. 32 31 63
Proc. 16,1 15,5 15,8 Vidurinis Abs. sk. 88 85 173 Proc. 44,2 42,5 43,4 Aukštesnysis Abs. sk. 32 50 82 Proc. 16,1 25,0 20,6 Aukštasis Abs. sk. 47 34 81 Proc. 23,6 17,0 20,3 Iš viso Abs. sk. 199 200 399* Proc. 100 100 100 χ²= 6,103, lls = 3, p = 0,107
* - 3 respondentai išsilavinimo nenurodė
Gauti statistiškai nereikšmingi skirtumai tarp atsakiusiųjų lyties ir išsilavinimo. (χ²= 6,103, lls = 3, p = 0,107).
Vertinant respondentų duomenis pagal laikotarpį, kurį jie praleido uţsienyje, kitaip sakant emigracijos staţą, buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp moterų bei vyrų
įvairiose emigracijos staţo grupėse. Jų struktūra pagal pragyventą emigracijos laikotarpį ir lytį pateikta 2.3 lentelėje.
2.3 lentelė. Respondentų ( Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone) pasiskirstymas pagal emigracijos staţą ir lytį
Emigracijos staţas Lytis Iš viso Vyrai Moterys Metų skaičius Iki 1 m. Abs. sk. 49 31 80 Proc. 24,6* 15,5 20,1 1-2 m. Abs. sk. 37 70 107 Proc. 18,6 35,0** 26,8 3-4 m. Abs. sk. 59 61 120 Proc. 29,6 30,5 30,1 5 ir daugiau Abs. sk. 54 38 92 Proc. 27,1* 19,0 23,1 Iš viso Abs. sk. 199 200 399** Proc. 100 100 100
(χ²= 17,041, lls = 3, p = 0,001) lyginant vyrus ir moteris.
* - p<0,05 lyginant su moterimis; ** - p<0,05 lyginant su vyrais
** - 3 respondentai emigracijos trukmės nenurodė
Vertinant šios lentelės duomenis, matome, kad moterys statistiškai patikimai (χ²= 17,041, lls = 3, p = 0,001) dominuoja (35,0 proc.)1-2 metų emigracijos staţo grupėje (vyrai 18,6 proc.), tačiau vertinant bendrą pasireiškimo daţnį matome, kad vyravo 1-4 metus gyvenantys emigracijoje respondentai (227 emigrantai).
Labai svarbus kriterijus tos šalies, kur emigravę apsigyveno, respondentų uţsienio kalbos mokėjimas. Nors anketoje atsakymai buvo suskirstyti į keturias grupes: puiki, gera,
patenkinama ir bloga, atliekant analizę kalbos ţinojimas buvo sugrupuotos į dvi: geras ir blogas. Respondentų struktūra pagal uţsienio kalbos mokėjimo lygmenį bei lytį pateikta 2.4 lentelėje.
2.4 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal anglų kalbos mokėjimo ir lytį
Kalbos mokėjimas
Lytis Iš viso
Vyrai Moterys Lygmuo Patenkinamas ir blogas Abs. sk. 96 104 200 Proc. 48,2 52,0 50,1
Puikus ir geras Abs. sk. 103 96 199
Proc. 51,8 48,0 49,9
Iš viso Abs. sk. 199 200 399*
Proc. 100 100 100
χ²= 0,564, lls = 1, p = 0,453
Gauti statistiškai nereikšmingi skirtumai (χ²= 0,564, lls = 1, p = 0,453). Tačiau
išanalizavus respondentų duomenis pagal išsilavinimą ir kalbos mokėjimą buvo nustatyta, kad didėjant išsilavinimui respondentų kalbos mokėjimas statistiškai patikimai (χ²= 24,648, lls = 3, p = 0,000) gerėja. Tendenciją, nors ir silpną, bet akivaizdi (Rs = 0,358, p< 0,05) Geriausiai anglų kalba moka aukštąjį išsilavinimą turintys emigrantai, net 70,4 proc. teigia, kad jų kalbos mokėjimas puikus ar geras. Respondentų struktūra pagal uţsienio kalbos mokėjimo lygmenį bei išsilavinimą pateikta 2.5. lentelėje.
2.5. lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą ir kalbos mokėjimo lygį
Kalbos mokėjimas
Išsilavinimas Ţemesnis
uţ vidurinį Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
Iš viso L y g mu o Patenkinamas ir blogas Abs. sk. 38 103 35 24 200 Proc. 61,7 59,2 42,7 29,6 50,2
Puikus ir geras Abs. sk. 24 71 47 57 199
Proc. 38,3 40,8 57,3 70,4* 49,8
Iš viso Abs. sk. 62 174 82 81 399**
Proc. 100 100 100 100 100
(χ²= 24,648, lls = 3, p = 0,000) lyginant visas išsilavinimo tipus.
* - p<0,05 lyginant su ţemesnio išsilavinimo grupėm ;
** - 3 respondentai kalbos mokėjimo lygmenį nenurodė
2.4. Statistinė duomenų analizė
Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS (Statistical Package for Social Science)15.0. bei Microsoft Excel programinį paketą. Hipotezės apie dviejų poţymių nepriklausomumą (pav. lytis ir darbo staţas) buvo tikrinamos naudojant chi kvadrato (χ2) kriterijų [4], jo laisvės laipsnių skaičių (lls) bei statistinį reikšmingumą (p). Hipotezė apie dviejų nepriklausomų imčių proporcijų lygybę buvo tikrinama naudojant Z - kriterijų ir 95% pasikliautinuosius intervalus (PI).
Hipotezė apie dviejų nepriklausomų imčių vidurkių lygybę buvo tikrinama naudojant Mano-Vitnio kriterijų, o daugiau nei dviem nepriklausomoms imtims taikytas Kruskalio-Volison kriterijus [5]. Dviejų priklausomų imčių lyginimui taikytas Vilkoksono kriterijus, o daugiau nei dviem priklausomoms imtims taikytas Frydmano kriterijus [5]. Ryšio stiprumas tarp ranginių kintamųjų buvo tiriamas naudojant Spirmeno koreliacijos koeficientą, kartu tikrinant hipotezę apie jo lygybę nuliui. Rs - spirmeno koreliacijos koeficientas, rodo ryšio stiprumą tarp x ir y poţymių monotoniškumo prasme -1 Rs 1, jei Rs=0 tai ryšio nėra, kuo arčiau 1 ar –1 – tuo ryšys stipresnis [5]. Hipotezių tikrinimui pasirinktas reikšmingumo
lygmuo lygus 0,05. Hipotezės apie lygybę buvo atmetamos (skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, patikimais), kai paketo apskaičiuotoji p reikšmė neviršijo 0,05. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
Ryšys tarp dviejų poţymių buvo laikomas labai silpnu kai koreliacijos koeficiento (k) reikšmė neviršijo 0,1, silpnu – kai koeficiento reikšmė patenka į intervalą 0,1-0,4, vidutiniu – kai koeficiento reikšmė patenka į intervalą 0,4-0,6, stipriu – kai koeficiento reikšmė patenka į intervalą 0,6-0,8, labai stipriu kai koeficiento reikšmė viršija 0,8.
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Lietuvos emigrantų, gyvenančių Londone (Jungtinėje Karalystėje),
naudojimosi sveikatos prieţiūros paslaugomis ypatumai.
Kadangi buvo pasirinkta atsitiktinė emigrantų gyvenančių Londone imtis, todėl gavome labai skirtingų atsakymų apie jau turėtą sveikatos prieţiūros paslaugų JK naudojimosi patirtį. Buvo apklausti įvairaus amţiaus, išsilavinimo, patirties ir t.t. 402 respondentai, iš kurių 13,4 proc. apklaustųjų nesinaudojo jokiomis sveikatos prieţiūros paslaugomis JK. Likusiųjų 86,6 proc. emigrantų populiariausios paslaugos buvo šeimos gydytojo - 69,2 proc.. Į ligonines kreipėsi 63,4 proc.. Tuo tarpu į odontologą JK kreipėsi 24,4 proc., į kitokias įstaigas – 7,7 proc..(3.1 pav.) 13,4 7,7 24,4 63,4 69,2 0 20 40 60 80 100 Į šeimos gydytoją
Į ligoninę Į odontologą Kitur Nesikreipė Sveikatos prieţiūros įstaiga
Pr
oc
.
3.1 pav. Respondentų kreipimosi daţnis (proc.) į sveikatos prieţiūros įstaigas Jungtinėje Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus
Tie asmenys, kurie niekur nesikreipė, (13,4 proc.) toliau anketinėje apklausoje nebedalyvavo, kadangi jų atsakymai neturėjo praktinės reikšmės vertinant sveikatos prieţiūros JK paslaugų kokybę, prieinamumą bei pasitenkinimą jomis. Atlikus gilesnę analizę, nustatyta, kad jaunesni asmenys, kuriems nereikėjo jokių sveikatos prieţiūros paslaugų JK, sudarė didesnę dalį (19-25 metai – 29,1%) nei vyresni (51 metai ir vyresni tik 2,9%)(3.2 pav.).
2,9 29,1* 15,8 11,4 5,1 0 20 40 60 80 100 Nesikreipė Amţius Proc. 19-25 m. 26-30 m. 31-40 m. 41-50 m. 51 m. ir vyresni χ²= 29,003, lls = 4, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su kitais
3.2 pav. Respondentų, nesikreipusių į sveikatos prieţiūros įstaigas Jungtinėje
Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus daţnis pagal amţių (proc.)
Taip pat trumpiau gyvenantys JK niekur nesikreipė daţniau, negu ilgiau emigracijoje gyvenantys ( 29,6 proc. iki 1 metų ir ≤ 10,0 proc. kitose ilgiau gyvenančių JK grupėse) (χ²= 22,766, lls = 3, p = 0,000)(3.3 pav.). 29,6* 8,4 10,0 9,8 0 20 40 60 80 100 Nesikreipė Gyvenimo JK trukmė Proc.
Iki metų 1-2 m. 3-4 m. 5 m. ir ilgiau
χ²= 22,766, lls = 3, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su ilgiau nei metus gyvenančiais 3.3 pav. Respondentų, nesikreipusių į sveikatos prieţiūros įstaigas Jungtinėje Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus daţnis pagal emigracijos trukmę
Pradėjus tyrimą, respondentai buvo paprašyti įvertinti savo sveikatos būklę. Beveik pusė jų (41,8 proc.) savo sveikatos būklę apibudino kaip gerą. Pastebėta, kad patenkinamai savo sveikatą vertino daugiau respondentų negu labai gerai (31,3 ir 15,5 proc. atitinkamai). 5 respondentai įvertino savo sveikatos būklę kaip labai blogą, tai buvo visi vyresnio amţiaus emigrantai (3.4 pav.).
Labai bloga; 1,3 Bloga; 10,3 Patenkinama; 31,3 Gera; 41,8 Labai gera; 15,5
3.4 pav. Respondentų pasiskirstymas savo sveikatos būklės vertinimą (proc.)
Analizuojant sveikatos vertinimą tarp amţiaus grupių, nustatyta, kad didėjant amţiui, savo sveikatos būklės vertinimas turi tendenciją, nors ir silpną, blogėti (Rs = -0,214, p < 0,05) (χ2= 41,635; lls= 8; p= 0,000, p<0,05 lyginant 51 metų ir vyresnių respondentų sveikatos būklę su jaunesniais (19-50 metų) respondentais gerai vertinusiais savo sveikatą).
Kadangi ne visi respondentai naudojosi visomis sveikatos prieţiūros paslaugomis UK, teko suskirstyti juos į grupes pagal vieną kreipimosi įstaigą: šeimos klinikoje apsilankę emigrantai, ligoninėje ir pas odontologą.
Kreipimasis į sveikatos prieţiūros įstaigas Jungtinėje Karalystėje priklausė ne tik nuo amţiaus, bet ir nuo daugelio kitų demografinių socialinių charakteristikų. Tiriant, buvo nustatytos kreipimosi į šeimos gydytoją tendencijos - didėjant amţiui, kreipimosi daţnis didėja (3.5 pav.). 57,0 66,3 64,3 77,2* 85,5* 0 20 40 60 80 100 Į šeimos gydytoją Amţius Pr oc . 19-25 m. 26-30 m. 31-40 m. 41-50 m. 51 m. ir vyresni
χ²= 17,823, lls = 4, p = 0,001; * - p<0,05 lyginant su jaunesniais (19-40) metų respondentais.
3.5 pav. Respondentų kreipimosi daţnio į šeimos gydytoją Jungtinėje Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus priklausomybė nuo amţiaus (proc.)
Net 85,5 proc. visų 51 metų ir vyresnių respondentų kreipėsi į arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą PSPĮ.
Nagrinėjant respondentus pagal išsilavinimą, gauti taip pat statistiškai reikšmingi skirtumai (χ²= 14,829, lls = 3, p = 0,002) (3.6 pav.). Į šeimos gydytoją patikimai daţniau kreipėsi ţemiausio išsilavinimo respondentai, nei vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą turintys (84,1, 67,8, 56,1 proc. atitinkamai). 84,1* 67,8 56,1 75,3 0 20 40 60 80 100 Į šeimos gy dy toją Išsilav inimas Pro c.
Ţemesnis uţ v idurinį Vidurinis Aukštesny sis Aukštasis
χ²= 14,829, lls = 3, p = 0,002; *-p<0,05 lyginant su kitokį išsilavinimą turinčiais
3.6 pav. Respondentų kreipimosi daţnio į šeimos gydytoją Jungtinėje Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus priklausomybė nuo išsilavinimo (proc.)
Buvo pastebėta ir kita tendencija – tik ką atvykę (iki 1 metų) respondentai kreipėsi į šeimos gydytoją gerokai rečiau (35,8 proc.) negu ilgiau gyvenantys (≥ uţ 75 proc.) (3.7 pav.). Tai suprantama, matomai, jiems tai nesudarė būtinybės arba paprasčiausiai neţinojo kaip tai daryti. 35,8* 80,4 78,3 75,0 0 20 40 60 80 100 Į šeimos gydytoją Gyvenimo JK trukmė Proc.
Iki metų 1-2 m. 3-4 m. 5 m. ir ilgiau
χ²= 55,089, lls = 3, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su kitais ilgiau gyvenančiais respondentais
3.7 pav. Respondentų kreipimosi daţnio (proc.) į šeimos gydytoją Jungtinėje Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus priklausomybė nuo emigracijos trukmės
Nagrinėjant respondentus pagal anglų kalbos mokėjimo lygį, gauti statistiškai nereikšmingi skirtumai: kreipimosi daţnis tarp anglų kalbą gerai mokančių ir blogai mokančių statistiškai patikimai nesiskiria (χ²= 2,115, lls = 1, p = 0,146).
Daugiau nei pusė respondentų (63.6 proc.) kreipėsi į ligonines Jungtinėje Karalystėje gauti sveikatos prieţiūros paslaugas. Pastebėta ta pati tendencija kaip ir su kreipimosi į šeimos kliniką: didėjant amţiui į stacionarinį lygį ( į ligonines) respondentai kreipėsi daţniau (3.8 pav.). 46,8** 56,4 65,7 67,1 87,0* 0 20 40 60 80 100 Į ligoninę Amţius Proc. 19-25 m. 26-30 m. 31-40 m. 41-50 m. 51 m. ir v y resni
χ²= 28,629, lls = 4, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su kitais; **-p<0,05 lyginant su 31-50 m. grupėmis
3.8 pav. Respondentų kreipimosi daţnio (proc.) stacionariniam gydymui ( į
ligonines) Jungtinėje Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus priklausomybė nuo amţiaus
Analizuojant rezultatus, gauti statistiškai patikimi skirtumai tarp respondentų su skirtingų išsilavinimu: daţniausiai (84.1proc.) į ligoninę kreipėsi ţemiausią išsilavinimą turintys respondentai negu kitą išsilavinimą turintys (≤ uţ 63,4 proc.)(3.9 pav.).
84,1* 58,6 63,4 59,3 0 20 40 60 80 100 Į ligoninę Išsilavinimas Proc.
Ţemesnis uţ v idurinį Vidurinis Aukštesny sis Aukštasis
χ²= 14,011, lls = 3, p = 0,004; *-p<0,05 lyginant su kitokį išsilavinimą turinčiais respondentais
3.9 pav. Respondentų kreipimosi daţnio (proc.) stacionariniam gydymui ( į ligonines) Jungtinėje Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus priklausomybė nuo išsilavinimo
Tyrimas parodė, kad skirtingai nuo kreipimosi į pirminį lygmenį, kur paslaugas daţniau gavo 1-4 metus gyvenantys respondentai, daţniausiai ligoninėje sveikatos prieţiūros paslaugas gavo ilgiausiai gyvenantys emigrantai ( 5 ir daugiau metų – 75 proc.) palyginus su trumpiau gyvenančiais (≤ 66,7 proc.) (3.10 pav.).
60,5 53,3 66,7 75,0* 0 20 40 60 80 100 Į ligoninę Gyvenimo UK trukmė Proc.
Iki metų 1-2 m. 3-4 m. 5 m. ir ilgiau
χ²= 10,936, lls = 3, p = 0,012; *-p<0,05 lyginant su trumpiau gyvenančiais Jungtinėje Karalystėje respondentais
3.10 pav. Respondentų kreipimosi daţnio (proc.) stacionariniam gydymui ( į ligonines) Jungtinėje Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus priklausomybė nuo gyvenimo JK trukmės
Odontologines paslaugas Jungtinėje Karalystėje gavo maţiau nei ketvirtadalis apklaustųjų (24.4 proc. apskritai). Atlikus tyrimą nustatyta, kad patikimiau daţniau į odontologus kreipėsi vyresnio amţiaus ţmonės (40,6 proc.) negu, kad jaunesni (≤ 29,1 proc.) (3.11 pav.). Akivaizdu, kad vyresnio amţiaus ţmonės turi daugiau problemų su dantimis.
19,0 14,9 22,9 29,1 40,6* 0 20 40 60 80 100 Į odontologą Amţius Proc. 19-25 m. 26-30 m. 31-40 m. 41-50 m. 51 m. ir vyresni
χ²= 17,094, lls = 4, p = 0,002; *-p<0,05 lyginant su jaunesniais nei 30 m.
3.11 pav. Respondentų kreipimosi daţnio (proc.) į odontologus Jungtinėje Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus priklausomybė nuo amţiaus
60,5 53,3 66,7 75,0* 0 20 40 60 80 100 Į ligoninę Gyvenimo JK trukmė Proc.
Nagrinėjant respondentus pagal išsilavinimą, gauti taip pat statistiškai reikšmingi skirtumai (χ²= 14,262, lls = 3, p = 0,000) (3.10 pav.). Odontologinių paslaugų Jungtinėje Karalystėje gavimui patikimai daţniau kreipėsi aukštesnį išsilavinimo lygį turintys respondentai (su aukštuoju – 34,1 proc., su aukštesniuoju – 37 proc.) negu ţemesnio išsilavinimo respondentai ( su viduriniuoju – 18,4 proc., ţemesniu uţ vidurinį – 12,7 proc.) (3.12 pav.). 12,7 18,4 34,1* 37,0* 0 20 40 60 80 100 Į odontologą Išsilavinimas Proc.
Ţemesnis uţ vidurinį Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
χ²= 14,262, lls = 3, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su viduriniu ir ţemesniu išsilavinimu 3.12 pav. Respondentų kreipimosi daţnio (proc.) į odontologus Jungtinėje Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus priklausomybė nuo išsilavinimo
Analizuojant rezultatus, statistiškai patikimos priklausomybės tarp respondentų kreipimosi daţnio (proc.) į odontologus Jungtinėje Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus ir emigracijos staţo nerasta (χ²= 3,467, lls = 3, p = 0,325).
Tyrimo metu labai svarbu buvo nustatyti pagrindines prieţastis, dėl kurių respondentai kreipėsi į sveikatos prieţiūros įstaigas. Anketuojant respondentus, preliminariai buvo pasiūlytos konkrečios prieţastys, dėl kurių Lietuvos piliečiai kreipiasi į sveikatos prieţiūros įstaigas Lietuvoje [45].
Respondentai paklausti apie kreipimosi į arčiausiai jų gyvenamosios vietos esančią arba jiems patogiau pasiekiamą PSPĮ Jungtinėje Karalystėje prieţastis, daţniausiai paţymėjo asmeninį negalavimą (ligą) (82,4 proc.), rečiausiai nurodė – siuntimas į kitas struktūras (įstaigas) (6,3 proc.)(3.13 pav.).
14,4 6,3 19,0 29,2 20,8 82,4 0 20 40 60 80 100 Asmeninis negalavimas, liga Šeimos negalavimai, ligos Profilaktinis patikrinimas Su darbu ar draudimais susieti patikrinimai Dėl siuntimo į kitas sveikatos prieţiūros įstaigas Kita Lankymosi prieţastys Proc.
3.13 pav. Respondentų kreipimosi į šeimos gydytoją Jungtinėje Karalystėje per emigracijos pastaruosius 3 metus prieţasčių daţnis (proc.)
Iš 3.13 paveikslo matome, kad kreipimasis dėl kitokių prieţasčių buvo ţymiai retesnis (≤29,2 proc.)
Analizuojant rezultatus, gauti statistiškai patikimi skirtumai tarp respondentų su skirtingų išsilavinimu: aukštą išsilavinimą turintys emigrantai kreipėsi į šeimos gydytoją Jungtinėje Karalystėje dėl asmeninio negalavimo (ligos) daţniau nei turintys vidurinį (91,8 proc. ir 74,4 proc. atitinkamai) (χ²= 10,159, lls = 3, p = 0,17) Tik atvykę, gyvenantys iki 1 metų Jungtinėje Karalystėje (58,6 proc.), dėl savo ligos kreipėsi rečiau negu ilgiau gyvenantys (≥ 77,8 proc.) (3.14 pav.). 58,6* 91,9 84,5 77,8 0 20 40 60 80 100
Asmeninis negalavimas, liga Gyvenimo JK trukmė Proc.
Iki metų 1-2 m. 3-4 m. 5 m. ir ilgiau
χ²= 17,976, lls = 3, p = 0,000; *-p<0,05 lyginant su ilgiau gyvenančiais Jungtinėje Karalystėje
3.14 pav. Respondentų kreipimosi į šeimos gydytoją Jungtinėje Karalystėje dėl asmeninio negalavimo (ligos) per emigracijos pastaruosius 3 metus daţnio (proc.) priklausomybė nuo emigracijos trukmės
Dėl šeimos negalavimų (ligų) kreipėsi tik penktadalis (20,8 proc.) respondentų ir tai statistiškai nepriklauso nuo amţiaus (χ²= 1,703, lls = 4, p = 0,790), lyties (χ²= 1,523, lls = 1, p = 0,217) bei nuo emigracijos staţo (χ²= 4,466, lls = 3, p = 0,215). Apie trečdalis apklaustųjų (29,0 proc.) kreipėsi į šeimos kliniką profilaktines sveikatos prieţiūros paslaugas gauti. Didėjant išsilavinimui, kreipimosi daţnis dėl šios prieţasties turi tendenciją statistiškai patikimai didėti: ţemesnis uţ vidurinį - 20,8 proc., vidurinis - 22,3 proc., aukštesnysis - 26,5 proc. bei aukštasis - 52,5 proc. (3.15 pav.).
20,8 22,3 26,5 52,5* 0 20 40 60 80 100 Profilaktinis patikrinimas Išsilavinimas Proc.
Ţemesnis uţ v idurinį Vidurinis Aukštesny sis Aukštasis
χ²= 20,724, lls = 3, p = 0,000; *- p<0,05 lyginant su kitokį išsilavinimą turinčiais respondentais
3.15 pav. Respondentų kreipimosi į šeimos gydytoją Jungtinėje Karalystėje dėl asmeninio negalavimo (ligos) per emigracijos pastaruosius 3 metus daţnio (proc.) priklausomybė nuo išsilavinimo
Penktadalis respondentų (19 proc.) lankėsi šeimos klinikoje pas gydytoją dėl profilaktinių darbo ar draudimo sąlygotų ar inicijuotų patikrinimų. Daţniausiai kreipėsi tik atvykę ( iki 1 metų) (41,4 proc.) (χ²= 10,159, lls = 3, p = 0,17). Dėl siuntimų į kitas sveikatos prieţiūros įstaigas į šeimos gydytoją kreipėsi tik 14,5 proc., senbuviai (išgyvenę Jungtinėje Karalystėje 5 metus ir daugiau) gerokai daţniau (36,1 proc.) naudojosi gydytojų paslaugomis, negu pragyvenę emigracijoje trumpiau (≤ 8,2 proc.) (3.16 pav.).
