KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
SVEIKATOS VADYBOS KATEDRA
VIRGINIJA VANAGIENĖ
NĖŠČIŲJŲ POŢIŪRIS Į SVEIKATOS PRIEŢIŪROS PASLAUGŲ
PRIEINAMUMĄ IR KOKYBĘ KAUNO MIESTO ASMENS SVEIKATOS
PRIEŢIŪROS ĮSTAIGOSE
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė: Prof.Rūta Nadišauskienė
Santrauka
NĖŠČIŲJŲ POŢIŪRIS Į SVEIKATOS PRIEŢIŪROS PASLAUGŲ PRIEINAMUMĄ IR KOKYBĘ KAUNO MIESTO ASMENS SVEIKATOS PRIEŢIŪROS ĮSTAIGOSE Virginija Vanagienė
Mokslinė vadovė Prof.Rūta Nadišauskienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Socialinės medicinos katedra.- Kaunas, 2007. – 56 p.
Darbo tikslas. Palyginti šeimos gydytojo ir gydytojo akušerio ginekologo nėščiųjų sveikatos prieţiūros kokybę ir prieinamumą Kauno miesto asmens sveikatos prieţiūros įstaigose
Tyrimo metodika. Atlikta nėščiųjų, kurios atvyko tyrimo laikotarpiu į pasirinktas sveikatos prieţiūros įstaigas trečiajame nėštumo trimestre, anonimine apklausa. Tyrimas vykdytas dviejose atsitiktinai atrinktose Kauno miesto moterų konsultacijose ir dviejose Kauno miesto šeimos klinikose, kuriose nėščiąsias priţiūri šeimos gydytojai. Anketos buvo įteiktos 106 šeimos gydytojų stebimų pacienčių, grąţintos 94 (atsako daţnis 88,7proc.) ir 202 akušerių ginekologų stebimų pacienčių, grąţintos 165 (atsako daţnis 81,7proc.).
Rezultatai. 38proc. šeimos gydytojų pacienčių ir 34,2proc akušerių ginekologų pacienčių buvo labai patenkintos, 57,6proc šeimos gydytojų pacienčių ir 55,9proc akušerių ginekologų pacienčių patenkintos sveikatos prieţiūra įstaigose, kuriose lankėsi. Statistiškai reikšmingų nuomonės skirtumų tarp šeimos gydytojų ir akušerių ginekologų stebimų pacienčių nebuvo. Tačiau atvykimas pas gydytoją statistiškai reikšmingai daţniau buvo sudėtingesnis šeimos gydytojų pacientėms (p<0,05). 84proc. šeimos gydytojų pacienčių ir 99,4proc. akušerių ginekologų pacienčių buvo labai patenkintos arba patenkintos bendravimu su gydytoju, bet akušerių ginekologų pacientės statistiškai reikšmingai daţniau teigė esą labai patenkintos (p<0,05). Abiejų grupių pacientės daţniausiai teigė, jog gydytojas išsamiai paaiškina klausimus, susijusius su nėštumu, bet statistiškai reikšmingai daţniau paaiškinimai buvo suprantami akušerių ginekologų pacientėms (p<0,001). Akušerių ginekologų pacientės reikšmingai daţniau teigė, jog turi pakankamai ţinių apie nėštumą ir gimdymą (p<0,05). Išvados. Sveikatos reformos sąlygomis nekomplikuoto nėštumo prieţiūrą, patenkinančią pacienčių lūkesčius, gali uţtikrinti tiek šeimos gydytojai, tiek akušeriai ginekologai. Nustatytų trūkumų korekcija – geresnis bendravimas, suprantamesni paaiškinimai, didesnis dėmesys pasiruošimui gimdymui, geresnis darbo planavimas – galėtų dar pagerinti nėščiųjų, stebimų šeimos gydytojų, prieţiūros kokybę.
Summary
PREGNANT WOMEN VIEW TO THE QUALITY AND ACCESSIBILITY OF THE ANTENATAL CARE IN KAUNAS CITY HEALTH CARE INSTITUTIONS
Virginija Vanagienė
Academic advisor Prof.Rūta Nadišauskienė
Kauno University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Social Medicine, Kaunas, 2007. – 56 p.
The aim of the study was to evaluate quality and accessibility of antenatal care for pregnant women provided by family doctors and obstetricians-gynaecologists
Methods. All pregnant women in their third trimester during visit of the antenatal care institution have been asked to fill in the anonymous questionnaire. The study was conducted in two randomly selected maternity clinics and two family clinics, were antenatal care is provided by family doctors. The questionnaires were given to 106 family doctors‘ patients, 94 of them filled in the questionnaires (88.7 %) and to 202 patients of obstetricians-gynaecologists, 165 of them were given back filled (81.7 %).
Results. 38 % of family doctors’ patients and 34.2 % of obstetricians-gynaecologists’ patients were very satisfied, 57.6 % of family doctors’ patients and 55.9 % of obstetricians-gynaecologists’ patients were satisfied with the health care institution they were attending. There was no statistically significant difference between the opinion of family doctors’ patients and obstetricians-gynaecologists patients about their health care institutions. But patients of family doctors claimed that they experience problems if they want to come for a visit to their doctor significantly more often than patients of obstetricians-gynaecologists (p<0.05). 84 % of family doctors‘ patients and 99.4 % of obstetricians-gynaecologists’ patients answered that they are very satisfied or satisfied with the communication with their physician, but the answer „very satisfied“ significantly more often has been chosen by obstetricians-gynaecologists’ patients (p<0.05). Pregnant women from both group claimed that doctor explains properly all questions related to their pregnancy, but the explanations were significantly more often understandable for obstetricians-gynaecologists’ patients (p<0.001). Obstetricians-gynaecologists’ patients significantly more frequently claimed that they have enough knowledge about the pregnancy and delivery if compare with family doctors’ patients answers (p<0.05).
Conclusions. During the changes in the health care system the antenatal care of uncomplicated pregnancy, which meet needs of the patient, can be successfully provided both
by family doctors and by obstetricians-gynaecologists. Correction of the detected shortcomings in the antenatal care provided by family doctors – better communication with the patient, more understandable explanations, more attention for the preparation for delivery, better work planning – can additionally improve antenatal care provided by family doctors.
SANTRUMPOS
PSO - Pasaulio sveikatos organizacija LR - Lietuvos Respublika
SAM - Sveikatos apsaugos ministerija lls – laisvės laipsnių skaičius
TURINYS SANTRAUKA...2 SUMMARY...3 SANTRUMPOS...5 TURINYS...6 1. ĮVADAS...7 2. LITERATŪROS APŢVALGA...9
2.1 Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės samprata...9
2.2 Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės vertinimas...10
2.3 Akušerių ginekologų teikiamų paslaugų kokybės vertinimas...13
2.4 Nėščiųjų prieţiūros kokybė sveikatos apsaugos reformos sąlygomis...15
3. TYRIMO METODIKA IR TIRIAMASIS KONTINGENTAS...18
3.1.Statistinės duomenų analizės metodai...19
3.2 Tiriamasis kontingentas...19
3.2.1 Nėščiųjų pasiskirstymas pagal sociodemografinius poţymius...19
3.2.2 Nėščiųjų pasiskirstymas pagal nėštumo skaičių, pirmo apsilankymo pas gydytoją laiką ir sveikatos būklę...21
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...23
4.1. Nėščiųjų, besilankančių pas šeimos gydytojus, sveikatos prieţiūros kokybės vertinimas...23
4.2. Nėščiųjų, besilankančių pas akušerį ginekologą, sveikatos prieţiūros kokybės vertinimas...29
4.3. Nėščiųjų, besilankančių pas šeimos gydytojus ir akušerius ginekologus, sveikatos prieţiūros kokybės vertinimo palyginimas...34
5. IŠVADOS...41
6. REKOMENDACIJOS...43
7. LITERATŪRA...44
1. ĮVADAS
Antenatalinė prieţiūra tebėra viena svarbiausių sveikatos prieţiūros sistemos dalių. Jos tikslas – apsaugoti nuo būklių, galinčių pabloginti vaisiaus, naujagimio ir (arba) motinos sveikatą, jas laiku nustatyti bei gydyti. Antenatalinė prieţiūra – tai kiekvienos moters teisė. Nėštumo metu moterys pradėtos stebėti XIX amţiaus pradţioje [1, 2, 3].
Antenatalinė prieţiūra ir Europoje, ir JAV padėjo gerokai sumaţinti perinatalinį mirtingumą. Nėščiųjų, gimdyvių ir vaisiaus bei naujagimio sveikata gali būti nepakankamai priţiūrima dėl daugelio prieţasčių, kaip antai ţemo socialinio-ekonominio visuomenės lygio, blogos bendrosios moters sveikatos, menkų sveikatinimo šaltinių, o viena svarbiausių – prastas pacienčių įsitraukimas į moters sveikatos prieţiūrą [4, 5, 6].
Nėštumas ir gimdymas yra svarbiausi įvykiai moters ir jos šeimos gyvenime. Nors tai normalus fiziologinis procesas, tačiau kartais moters ir naujagimio sveikatai ir gyvybei kyla didelė grėsmė. Pastarųjų metų ekonomikos būklė lėmė demografinių rodiklių blogėjimą, taip pat gimstamumo maţėjimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybinę motinos ir vaiko programą 2004-2006 metams. Šia programa siekiama maţinti nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sergamumą ir mirtingumą bei gerinti jų sveikatą ir sukurti efektyvios bei saugios nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos prieţiūros sistemą, atitinkančią Lietuvos sąlygas ir tarptautinius standartus [7].
Pereinamuoju pirminės sveikatos prieţiūros reformos laikotarpiu nėščiųjų prieţiūrą atlieka ir šeimos gydytojai ir akušeriai ginekologai, todėl nuspręsta darbe įvertinti nėščiųjų poţiūrį į šeimos gydytojo ir gydytojo akušerio ginekologo suteikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą Kauno miesto asmens sveikatos prieţiūros įstaigose
Darbo tikslas. Palyginti šeimos gydytojo ir gydytojo akušerio ginekologo nėščiųjų sveikatos prieţiūros kokybę ir prieinamumą Kauno miesto asmens sveikatos prieţiūros įstaigose
Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti paslaugų prieinamumą ir nėščiųjų prieţiūros kokybę pacienčių poţiūriu pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigose.
2. Įvertinti paslaugų prieinamumą ir nėščiųjų prieţiūros kokybę pacienčių poţiūriu II lygio asmens sveikatos prieţiūros įstaigose.
3. Palyginti šeimos gydytojo ir akušerio ginekologo stebimų nėščiųjų poţiūrį į nėščiųjų prieţiūros kokybę ir paslaugų prieinamumą I ir II lygio asmens sveikatos prieţiūros įstaigose.
2. LITERATŪROS APŢVALGA
2.1 Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės samprata
Sveikatos apsaugai visuomenė kelia vis didesnius reikalavimus. Visuomenė, būdama geriau informuota apie sveikatos prieţiūros paslaugas ir jų kokybę, tikisi iš medikų ir reikalauja, kad sveikatos prieţiūra Lietuvoje būtų suteikiama pacientams pagal tarptautinius standartus [8].
Taigi, vykstant sveikatos reformai, sveikatos prieţiūros kokybė tampa vienu iš sveikatos reformos prioritetų [8].
Kokybė – sudėtinga sąvoka, tapusi viena iš visuotinai patraukliausių visoje vadybos teorijoje, Šiandien tikrai vykdoma kokybės revoliucija [9].
Daugelis teoretikų ir praktikų pabrėţia, kad tiksliai apibūdinti paslaugų kokybę nėra lengva, nes kokybė gali būti suvokta ir įvertinta tiek objektyviai, tiek ir subjektyviai [10]. Kokybė yra objektyvi, kai susijusi su išoriniais apčiuopiamais dalykais, kuriuos galima išmatuoti faktais. Tai stiprina apskaičiavimai, duomenys, klaidos, trūkumai, sugaištas laikas, sąnaudos ir kt. Subjektyviai kokybė vertinama, kai suveikia vartotojo vaizduotė, asmeniniai išgyvenimai, emocijos, lūkesčiai, poţiūris [11].
Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybė – visapusiškas poreikių patenkinimas tų asmenų, kuriems paslauga reikalingiausia su maţiausia kaina organizacijai pagal aukštesnės vadovybės nustatytas direktyvas ir jų ribose [12].
Vienas iš Lietuvos sveikatos programos, patvirtintos Seimo 1998-07-02 nutarimu, tolimųjų uţdavinių yra „gerinti sveikatos prieţiūros įstaigose teikiamų paslaugų kokybę bei efektyvumą, sukurti nacionalinius standartus“.
Bet koks argumentuotas paslaugos vertinimas galimas tik turint standartus, su kuriais lyginama. Po gana karštų diskusijų nuspręsta rengti nacionalinius profesinius standartus (specialistų normas, diagnostikos ir gydymo metodikas), sveikatos apsaugos ministro įsakymu reglamentuotas medicinos normų rengimas. Vertinant sveikatos prieţiūros paslaugas, be standartų, daţniausiai pasitikima tos specialybės ekspertų nuomone [13].
Tarptautiniame standarte ISO 9400 – 2: 1991 sakoma, kad kokybė – tai objekto savybių visuma, leidţianti jį tenkinti išreikštus ir numatytus poreikius [14, 15, 16].
Vertinant ir gerinant sveikatos prieţiūros kokybę, vertinami trys lygiai: struktūra, procesas ir pasekmė. Struktūra – tai visa, kas įgalina pacientą patekti pas gydytoją. Tai
paslaugos prieinamumas geografine ir finansine prasme. Procesas – tai personalo veikla diagnozuojant ir gydant pacientus ir racionalus resursų, reikalingų šiai funkcijai atlikti, panaudojimas. Rezultatas rodo, kaip buvo įvykdyti gydymo uţdaviniai, kaip paciento gydymas atitinka tam tikros profesijos standartus ir lūkesčius. Rezultatas atspindi paciento, visuomenės ir gydytojo lūkesčius [13].
2.2 Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės vertinimas
Paslaugų kokybę geriausiai gali įvertinti vartotojai [17, 18]. Gautos paslaugos daţnai neatitinka lūkesčių, t.y. išryškėja skirtumas tarp to, ko buvo tikėtasi ir tarp to, kas realiai buvo gauta [19].
Pacientų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis yra labai subjektyvus ir priklauso nuo paciento amţiaus, lyties, išsimokslinimo, ligos stadijos bei pobūdţio, jo lūkesčių ir asmeninės patirties [20].
Sveikatos prieţiūros sistemos tikslas – pagerinti šalies gyventojų sveikatą ir apsaugoti nuo ligų efektyviai naudojant turimus išteklius. Sveikatos prieţiūros įstaigų paslaugas galime vadinti produktu, kurį pacientas gauna iš tiekėjo (sveikatos prieţiūros įstaigos). Natūralu, kad kiekvienas pacientas nori gauti kokybišką paslaugą, o tai reiškia, kad paslaugų, suteikiamų pacientams, kokybei turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Domėtis sveikatos prieţiūros kokybe skatina pacientų atsiliepimai apie mediko darbą, skundai, TV laidos, pacientų reikalavimai piniginės kompensacijos uţ netinkamą medikų paslaugų suteikiamą kokybę [21].
Sveikatos prieţiūros įstaigos dirba konkurencingoje rinkoje. Įstaiga ar padalinys ateityje nepajėgs egzistuoti, jei nenorės ir/ar nepajėgs išlaikyti ir gerinti pacientams teikiamų paslaugų kokybės. Todėl asmens sveikatos prieţiūra, kaip ir kitos veiklos rūšys turi būti grindţiamos vartotojų (pacientų) poreikių ţinojimu ir jų tenkinimu siekiant kokybiškos paslaugos [22].
Tiksliausiai vartotojų nuomonę, lūkesčius, keliamus paslaugai reikalavimus išsiaiškinti galima organizuojant vartotojų apklausas [23].
Europos šalyse surengta daug pacientų apklausų dėl teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės. Pacientų poreikių patenkinimo įvertinimas leidţia sveikatos prieţiūros įstaigų vadovams, gydytojams nustatyti, kaip jų teikiamos paslaugos tenkina pacientų poreikius, leidţia išsiaiškinti dalykus, kuriais pacientai labiausiai nepatenkinti, tobulinti ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę. 2000 m. Didţiojoje Britanijoje atlikto tyrimo išvados rodo, kad gydymu patenkinti pacientai tiksliau laikosi gydytojo paskirto gydymo, duotų patarimų,
rečiau keičia gydytojus ar gydymo įstaigas, todėl Europos valstybių, kuriose pacientas laisvai pasirenka sveikatos prieţiūros įstaigą (gydytoją), medicinos darbuotojai suinteresuoti ţinoti pacientų lūkesčius ir jų nuomonę apie įstaigoje teikiamų paslaugų kokybę [22].
Remiantis literatūros šaltiniais, šiuo metu daugelyje šalių atliekamos įvairios klinikinės studijos, vertinančios teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų poveikį sveikatai [24].
Deja, apibendrindami savo 30 metų darbo patirtį, JAV sveikatos prieţiūros kokybės specialistai pastebi, kad kartais veiklos rezultato rodikliams įtakos gali turėti ne tik teikiamų paslaugų kokybė, bet ir kiti veiksniai, pvz.: natūrali ligos eiga, paciento fiziologiniai resursai, amţius [24].
Dabartiniu metu klientų lūkesčių supratimas yra svarbiausia kokybės valdymo veiklos problema. Aukšta paslaugų kokybė garantuoja pastovų klientų srautą ir konkurentiškumą rinkoje. Paslaugų teikimo įvertinimas gyvybiškai svarbus bet kuriai organizacijai, trokštančiai sėkmės konkurencinėje rinkoje [25].
Didţiosios Britanijos specialistai teigia, kad susidomėjimas pacientų nuomonių tyrimais, ypač išaugo per paskutinį dešimtmetį. 1990 m. Didţiojoje Britanijoje pacientų pasitenkinimo teikiama paslauga įvertinimas buvo vienas iš kontrakto su bendrosios praktikos gydytojų reikalavimų. Šioje šalyje pacientų apklausų atliekama ypatingai daug ir didelių. Kai kurių tyrimų, pvz. 2000 m. organizuotos pacientų pasitenkinimo bendrąja praktika studijos metu pacientų apklausos atliktos kaip eilinio vidaus audito procedūros [8].
Siekiant integruoti paciento dalyvavimą sveikatos prieţiūros paslaugų vertinimo sistemoje, 1997 m. Europos bendrosios praktikos vertinimo darbo grupė atliko didelę studiją. Išsamiai išanalizavę literatūrą apie organizuotus pacientų nuomonių ir prioritetų pirminėje sveikatos prieţiūroje tyrimus, organizavo pacientų tiriamąją studiją 8 Europos šalyse ir nustatė pagrindinius rodiklius, kuriais sveikatos prieţiūros paslaugų vartotojai vertina jų kokybę. Projekto metu buvo sukurta tarptautinė standartizuota bendrosios praktikos vertinimo sistema, leidţianti tarptautiniu mastu patikimai stebėti ir lyginti pacientų poţiūrį į geros kokybės pirminės sveikatos prieţiūros paslaugas įvairiose Europos šalyse [26].
Duomenų apie šiuo metu Rytų Europoje atliekamus didesnius tyrimus dėl pacientų pasitenkinimo teikiamų pirminės ar antrinės sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę beveik nėra [24]. Keli tyrimai, kurių rezultatai buvo publikuoti „International Journal for Quality in Health Care“, buvo atlikti Estijoje. 1993 m. organizuota apklausa, norint suţinoti visuomenės nuomonę apie esančią ambulatorinės pagalbos teikimo sistemą, 1998 m. – apie pasikeitimus, vykusius pirminės sveikatos prieţiūros sistemoje, teikiamų sveikatos prieţiūros paslaugų tinkamumą. Tartu visuomenės sveikatos specialistai padarė išvadas, kad pacientų apklausos
yra ypatingai informatyvus ir adekvatus pokyčių sveikatos prieţiūros sistemoje vertinimo indikatorius [24].
2000 m. Slovėnijos Liublijanos Universiteto bendrosios praktikos specialistai organizavo pacientų nuomonių apklausą, panaudodami standartizuotą vertinimo sistemą. Klausimynas buvo orientuotas į dvi sveikatos prieţiūros problemas: sveikatos prieţiūros paslaugų organizavimą ir klinikinio darbo kokybę (gydytojo kontaktą su pacientu, techninius aspektus, pateiktą informaciją). Dėl skurdţių pacientų atsakymų į klausimyne pateiktus klausimus, tyrėjai negalėjo pateikti išvadų, kuriomis galėtų pasinaudoti kitų Rytų Europos regionų specialistai [27].
Paskutinį dešimtmetį mūsų šalyje taip pat atliekama nemaţai mokslinių tyrimų, kuriais bandoma išsiaiškinti pacientų pasitenkinimą ligoninės, medicinos personalo teikiamomis paslaugomis, įvertinti suteiktų paslaugų kokybę bei nustatyti ir įvertinti paciento lūkesčius, susijusius su paslaugos kokybe [28, 29].
2001 m. Vilniaus sveikatos ekonomikos centro iniciatyva buvo atliktas sveikatos finansavimo ir sveikatos prieţiūros paslaugų restruktūrizavimo reformų socialinių – ekonominių pasekmių vertinimas. Jo metu taip pat įvertintas sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumas bei gyventojų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis. Apibendrinant šį tyrimą, pastebėta, kad vyrauja:
Nepasitenkinimas, susijęs su personalo poţiūriu į pacientus.
Nepasitenkinimas, susijęs su laiko sąnaudomis „Sugaištama daug laiko“, kol suteikiamas gydymas bei „ilgai“ tenka laukti eilėje.
Gydymas vertinamas kaip brangi paslauga. Nepasitenkinimas dėl informacijos stokos [30].
2.3 Akušerių ginekologų teikiamų paslaugų kokybės vertinimas.
Lietuvoje jau atlikti keli darbai apie akušerių ginekologų teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą. R.Karalienė savo atliktame darbe nustatė, kad pereinamuoju pirminės sveikatos prieţiūros reformos laikotarpiu nėščiųjų prieţiūra moterų konsultacijose pacienčių poţiūriu turi daugiau privalumų, lyginant su bendrosios praktikos gydytojų institucijomis [31].
A.Ivonaičio darbo tikslas buvo įvertinti gimdyvių pasitenkinimą stacionarinės akušerinės pagalbos paslaugomis įvairaus lygio akušerijos stacionaruose: antrinio A (Šilutė) ir B (Panevėţys) bei tretinio lygio (Kauno medicinos universiteto Klinikos, KMUK). Iš gautų savo darbo rezultatų A.Ivonaitis padarė išvadą, jog, norint pagerinti akušerinių paslaugų kokybę, būtina ligoninėse įdiegti pacienčių pasitenkinimo gaunamomis paslaugomis vertinimo sistemą bei tobulinti medikų bendravimą su gimdyvėmis įgūdţius [32].
G. Kupčinskienė ir M. Kliučinskas atlikę Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos paslaugų kokybės įvertinimą, nustatė, kad tyrime dalyvavusios pacientės bendrąją KMUK Akušerijos ir ginekologijos skyriuose teikiamų paslaugų kokybę vertino aukščiau nei gerai (4,4 balo). Palankiausiai (4,5 balo) įvertintas bendravimas su klinikos personalu. Tyrime dalyvavęs personalas bendrąją KMUK Akušerijos ir ginekologijos skyriuose pacientėms teikiamų paslaugų kokybę vertino gerai (4,0 balo). Prasčiausiai (3,5 balo) įvertinta ligoninės patalpos ir įranga. Pacientės KMUK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje teikiamų paslaugų bendrąją kokybę vertino geriau nei darbuotojai (p < 0,05). Darbuotojai, būdami savo srities profesionalai, kelia aukštesnius reikalavimus paslaugų kokybei, ypač techniniams kokybės aspektams. Pacientai ne visada gali spręsti apie reikalingą medicininę įrangą ir gydytojų kompetenciją. Gerinant klinikoje teikiamų paslaugų kokybę, pirmenybę būtina teikti nuolatinei patalpų renovacijai, naujausios medicininės technikos įsigijimui, personalo profesinės kvalifikacijos kėlimui. Periodiškai organizuoti klinikos visų lygių personalo bendravimo su pacientais mokymus [33].
R. Aniulienė savo atliktame darbe 2006 m. KMUK moterų konsultacijoje, įrodė, kad dauguma pacienčių buvo patenkintos paslaugų kokybe Universitetinės ligoninės Moterų konsultacijoje. Bendrai tiek funkcinę, tiek techninę paslaugų kokybę pacientės vertino panašiai (p > 0,05). Statistiškai reikšmingai geriau nei funkcinė bei techninė pacienčių poţiūriu buvo įvertinta išorinė paslaugų kokybė. Nepatenkintų bei abejojančių technine paslaugų kokybe daugiausia buvo jaunesnių nei 40 metų, atvykimo pas gydytoją metu susidūrusių su problemomis bei laukusių prie gydytojo ir kitų kabinetų durų ilgiau nei 30 minučių pacienčių tarpe (p < 0,05). Funkcinę paslaugų kokybę geriau įvertino 41 metų ir
vyresnės, gaunančios daugiau nei 300 Lt pajamas, pacientės, o taip pat tos, kurioms atvykimas pas gydytoją problemų nesukėlė, gavo taloną tai pačiai dienai, prie gydytojo ir kitų kabinetų durų sugaišo maţiau nei 30 minučių ir pateko pas gydytoją paskirtu laiku, gavo rūpimą informaciją apie savo sveikatą (p < 0,05). Išorinę paslaugų kokybę kritiškiau vertino pacientės, kurioms atvykimas pas gydytoją buvo problematiškas, nepatekusios pas gydytoją laiku bei prie kitų kabinetų durų laukusios pas gydytoją laiku bei prie kitų kabinetų durų laukusios ilgiau nei 30 minučių (p < 0,05). Pacientės gydytojų veiklą vertino statistiškai patikimai geriau nei akušerių [34].
Remiantis LR SAM įsakymu „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos prieţiūros tvarkos patvirtinimo“ Lietuvoje pirminio lygio ambulatorines akušerijos ir ginekologijos paslaugas teikia moterų konsultacijos. Jos vadovaujasi LR SAM 1997.04.14 įsakymu Nr. 167 patvirtinta Lietuvos medicinos forma MN 11-2: 1997 „Moterų konsultacija“ bei Perinatologijos programoje išdėstytais principais. Ambulatorinę nėščiosios sveikatos prieţiūrą teikia akušeris ginekologas arba kvalifikuota akušerė, kurios kompetenciją nustato Lietuvos medicinos norma MN 40: 1997 „Akušerė (akušeris)“. Šį darbą gali atlikti ir bendrosios praktikos gydytojas bei privačių kabinetų gydytojai įstatymų numatyta tvarka.
Privačių kabinetų, vykdančių pirminę ambulatorinę nėščiųjų prieţiūrą, gydytojai privalo laikytis „Moterų konsultacijos“ normos ir Perinatologijos programos reikalavimų. Esant didelei perinatalinei rizikai, ambulatorinę nėščiosios prieţiūrą vykdo tik gydytojas akušeris ginekologas. Moteris laisvai pasirenka pirminės asmens sveikatos prieţiūros įstaigą bei gydytoją [35, 36].
Motinos ir naujagimių teisių Barselonos deklaracijoje, priimtoje V pasaulio perinatalinės medicinos kongrese 2001.09.24 teigiama, kad „Visos moterys turi teisę į atitinkamą mokymą ir informaciją apie reprodukcinę sveikatą, nėštumą, gimdymą ir naujagimio slaugą“. Sveikatos prieţiūros įstaigų darbuotojų pareiga mokyti moterį ir jos partnerį bei skatinti juos lankyti parengiamuosius kursus nėštumo metu. Kitame šios deklaracijos punkte teigiama, kad „Visos moterys bet kurioje pasaulio šalyje turi teisę į tinkamą prieţiūrą ir nėštumą be rizikos“. Visos moterys turi teisę į tinkamą sveikatos prieţiūrą ir saugų nėštumą. Nėščiųjų sveikatos prieţiūra turi būti tinkama ir gerai finansuojama. Teikiant akušerinę pagalbą, reikia atsiţvelgti į kultūrų ir įsitikinimų skirtumus [37].
Pereinamuoju pirminės sveikatos prieţiūros reformos laikotarpiu vieningos nėščiųjų prieţiūros organizacinės sistemos nėra. Vieningos nuomonės, kas turėtų priţiūrėti moterų nėštumo eigą taip pat nėra. Diegiant šeimos gydytojų instituciją nėščiųjų prieţiūra
perduodama šeimos gydytojų tarnybai. Atlikti tyrimai rodo, kad įvairių šalių gyventojai labai skirtingai vertina reformas: vieni patenkinti šeimos gydytojo teikiamomis paslaugomis, kiti pageidautų specializuotos pagalbos [12].
Įvairiose Vakarų Europos šalyse atliekamos anoniminės pacientų apklausos yra labai skirtingos. Sakysime, Švedijoje jau seniai atliekamos anoniminės pacienčių apklausos, naudojamos ne kartą tobulintos anketos. Iš jų paaiškėja, ar pacientui teko ilgai laukti pirmojo susitikimo su gydančiuoju gydytoju, tyrimų atlikimo, ir jei taip, vadinasi, įstaigos darbas organizuojamas prastai. Jei personalas elgiasi grubiai, prašomas nesuteikia informacijos apie diagnozę, gydymo metodus, paslauga taip pat bus vertinama kaip nekokybiška. Orientuojamasi ne į paslaugos rezultatą, o į jos teikimo procesą. Tuo tarpu Ispanijoje bei Olandijoje daug labiau dėmesio skiriama medikų atliekamo darbo profesionalumui ir suteiktos paslaugos rezultatui. Į subjektyvius pacientų atsiliepimus yra kreipiama maţiau dėmesio [38].
1996 metais atliktas tyrimas keliose Vakarų Europos šalyse, taip pat JAV, parodė, kad nėščiosioms, besilankančioms pas šeimos gydytojus buvo daţnesnės pogimdyminės komplikacijos. Daugelyje Vakarų Europos šalių, kur buvo atliekami šie tyrimai, nustatyta, kad reikšmingų skirtumų tarp šių dviejų institucijų darbo kokybės nėra ir atlikti tyrimai parodė, kad šeimos gydytojai teikia tokią pačią patikimą akušerinę prieţiūrą [38, 39, 40].
1989 metais Toronte atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad nėštumo komplikacijos vienodai daţos tiek šeimos gydytojų tiek akušerių ginekologų pacienčių tarpe [41].
1996 metais Škotijoje atlikto tyrimo metu buvo palyginta akušerių ginekologų ir šeimos gydytojų nėščiųjų prieţiūros kokybė. Reikšmingų skirtumų tarp moterų pasitenkinimo sveikatos prieţiūra, jos teikimo būdu, prieinamumu, gaunamos informacijos kiekiu ir išsamumu šiose institucijose nebuvo nustatyta [42].
2.4 Nėščiųjų prieţiūros kokybė sveikatos apsaugos reformos sąlygomis
Kuriamos BPG struktūros idėją lydėjo nuostata, kad vienas iš šeimos gydytojų privalumų tas, jog jis priţiūrės visą šeimą, stebės kūdikio besilaukiančią moterį, vėliau – jos ką tik gimusį kūdikį ir seks, kaip jis vystosi, gydys jį (jei reiks) nuo gimimo iki senatvės. Šiai idėjai jau šeimos gydytojų struktūros kūrimo ištakose priešinosi ir pediatrai. Jie sakė, kad nerealu, jog menką pediatrinių ţinių bagaţą turintys terapeutai būtų pajėgūs tinkamai priţiūrėti ir gydyti vaikus [43].
2005 m. S. Kaselienė savo atliktame darbe įrodė, kad situacija Lietuvoje pareinamuoju sveikatos prieţiūros laikotarpiu keičiasi ir nėščiųjų teisės į sveikatos informaciją įgyvendinimą geriau realizuoja šeimos gydytojų institucija, nei akušerių ginekologų tarnyba. Nėščiųjų teisės į sveikatos informaciją įgyvendinimas, perėmus iš akušerių ginekologų tarnybos nėščiųjų prieţiūrą šeimos gydytojų institucijai, labiau pagrįstas šeimos gydytojų pacienčių bendradarbiavimas biopsichosocialiniu poţiūriu [44].
Lietuvoje nuo 1975 m. vykdant nėščiosios ir gimdyvės sveikatos prieţiūrą, išaiškinami ir registruojami vaisiaus rizikos faktoriai bei įvertinamas rizikos laipsnis. Šią sistemą atitinkanti perinatalinė pagalba nemaţai prisidėjo maţinant perinatalinį sergamumą ir mirtingumą.
Šiuo metu pasaulyje rizika jau nevertinama balais, atsisakyta ir daugiapakopės rizikos laipsniavimo sistemos, pagrindinis dėmesys kreipiamas į atitinkamo rizikos faktoriaus buvimą, o ir nėštumai skirstomi į maţos ir didelės rizikos nėštumus.
Rizikos faktoriai – tai įvairios nėščiosios ar vaisiaus patologinės būklės ar ligos, taip pat anamnezės duomenys, nurodantys didesnę nėščiosios, gimdyvės, vaisiaus ar naujagimio paţeidimo galimybę ir/arba didesnę profesionalių (specialisto) intervencijų tikimybę nėštumo, gimdymo metu arba pogimdyminiu laikotarpiu. Dėl rizikos faktorių didėja perinatalinė rizika, o nėštumas vadinamas didelės rizikos.
Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos prieţiūra Lietuvoje vykdoma vadovaujantis trijų pagalbos lygių sistema, kuri organizuota atsiţvelgiant į perinatalinę riziką ir neonataloginės pagalbos poreikį. Pirminio lygio (ambulatorinę) nėščiosios sveikatos prieţiūrą, esant maţai perinatalinei rizikai, atlieka gydytojas: akušeris ginekologas, kvalifikuota akušerė arba šeimos gydytojas įstatymų numatyta tvarka.
Esant didelei perinatalinei rizikai, ambulatorinę nėščiosios sveikatos prieţiūrą vykdo tik gydytojas akušeris ginekologas [45].
Per pastarąjį dešimtmetį nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas sumaţėjo apie keturis kartus ir tapo maţesnis nei 10 iš 100 tūkst. gyvų gimusiųjų. Beveik pusės moterų mirties prieţastys netiesioginės – įvairios sisteminės ligos ar traumos. Toliau eina infekcinės komplikacijos, kitos tiesioginės prieţastys ir kraujavimas.
Perinatalinis mirtingumas nuo 1996 metų yra stabiliai maţesnis kaip 10 iš 1000 gimusiųjų [46].
Ankščiau nusistovėjusią antenatalinės prieţiūros tvarką gerokai pakeitė šeimos gydytojo institucijos atsiradimas. Reikalingos bendros mūsų ir šeimos gydytojų pastangos, sprendţiant iškilusias problemas. Svarbiausia – sukurti nuoseklaus bendradarbiavimo mechanizmą,
garantuojantį abipusį ryšį, priešingu atveju, perinatalinės pagalbos negerovės ir klaidos kartosis [47].
Į daugelio medicinos sričių gydytojus pacientai kreipiasi sirgdami, būdami prastos savijautos. Jie tikisi,kad pastarasis padės pasveikti ir pasijausti bent kiek geriau. Akušerijoje situacija kiek kitokia. Nėščia moteris pas gydytoją atvyksta sveika, tačiau tikėdama, kad gimdymo sėkmė priklauso nuo akušerių. Gydytojas, įsikišdamas į natūralų gimdymo procesą, prisiima didţiulę atsakomybę.
Nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas daugelį metų buvo pagrindinis moterų sveikatos ir akušerinės pagalbos vertinimo rodiklis. Pastaruosius 30 metų Europoje ir kitose Vakarų šalyse jis yra ţemas, o moterų mirtys – retas įvykis. Europos Sąjungoje moterų mirtingumas jau nesiekia 10 iš 100 tūkst. gyvų gimusiųjų. (2000 m. Airijoje jis buvo 1.2, Austrijoje – 3.5, Švedijoje 3.4) [48, 49].
Lietuvoje nėra mokslinio šio medicinos pagalbos rodiklio įvertinimo [50].
Prof. R. Nadišauskienės nuomone, „yra nelengva koordinuoti darbą su vis daţniau antenatalinę prieţiūrą teikiančiais šeimos gydytojais. Mes, specialistai, neturime ignoruoti jų pastangų ar matyti tik blogybes bei klaidas. Reikia padėti kolegoms kasdieniniame darbe ir podiplominėse studijose, drauge aptarti iškylančias problemas, pasidţiaugti laimėjimais. Kita vertus, iš šeimos gydytojų, dirbančių šioje srityje, norėtųsi sulaukti daugiau dėmesio, glaudesnio bendradarbiavimo, atsiskaitymo uţ darbo rezultatus ne tik savo tiesioginei vadovybei, bet ir perinatalinių mirčių komisijų darbe dėl visų mūsų bendro tikslo“ [51].
3. TYRIMO METODIKA IR TIRIAMASIS KONTINGENTAS
Norėdami įvertinti nėščiųjų poţiūrį į paslaugų prieinamumą ir prieţiūros kokybę atlikome tyrimą dviejose Kauno miesto moterų konsultacijose, kur daugiausiai yra priţiūrima nėščiųjų. Moterų konsultacijose nėščiąsias priţiūri akušeris ginekologas. Tokia pati nėščiųjų apklausa buvo atliekama Kauno miesto šeimos klinikose, kur nėščiąsias priţiūri šeimos gydytojas. Tyrimas buvo momentinis. Apklausa įvykdyta nuo 2007 sausio 2 dienos iki kovo 30 dienos. Apklaustos nėščiosios, kurių nėštumas buvo 34 savaitės arba didesnis. Nėščiųjų apklausa buvo anoniminė. Apklausai naudotos autorės paruoštos anoniminės anketos, kurias sudarė 27 klausimai. Anketos klausimai suskirstyti į 3 grupes: sociodemografiniai rodikliai, klausimai apie santykius su gydytoju/akušere bei nėščiosios pasiruošimą gimdymui ir klausimai apie organizacines problemas (ţiūrėti priede). Anketas nėščiosioms įteikė gydytojas akušeris ginekologas arba šeimos gydytojas, pas kurį nėščioji lankėsi viso nėštumo metu. Į pateiktas anonimines anketas nėščiosios atsakė noriai, tik gaila, kad į paskutinį klausimą apie pasiūlymus ir pastabas, kaip gerinti nėščiosioms teikiamų paslaugų kokybę sulaukėme labai nedaug komentarų ir jie buvo labai skurdūs. Dauguma nėščiųjų į šį paskutinį klausimą nieko neatsakė. Buvo tikimasi sulaukti iš nėščiųjų pasiūlymų ir komentarų, kuriuos būtų galima panaudoti tolimesniame darbe gerinant nėščiųjų prieţiūrą.
Prieš pradedant vykdyti apklausą, buvo nuspręsta apklausti 200 nėščiųjų, besilankančių pas gydytojus akušerius ginekologus ir 200 nėščiųjų, besilankančių pas šeimos gydytojus. Imties tūrį nustatėme vadovaudamiesi V.A.Jadov, 1987 metais lentele. Apklausti 200 nėščiųjų, besilankančių pas gydytojus akušerius ginekologus, buvo nesunku, nes mūsų pasirinktose moterų konsultacijose apklausos vykdymo metu lankėsi pakankamai nėščiųjų. Tačiau paaiškėjo kita, nenumatyta situacija, kad iš 10 šeimos centrų, kuriuose tikėjomės atlikti nėščiųjų apklausą, tik 2 šeimos klinikas galėjome įtraukti į tyrimą. Kitose 8 šeimos klinikose, kurios buvo mums nurodytos, šeimos gydytojai nėščiųjų nebepriţiūri, arba priţiūri tik po 2 – 3 nėščiąsias. Todėl minėtos 8 šeimos klinikos, į tyrimą nebuvo įtrauktos. Dviejose šeimos klinikose buvo įmanoma tik 106 nėščiosioms įteikti anonimines apklausas ir įtraukti į tyrimą, nes apklausos vykdymo metu daugiau nėščiųjų nebuvo. Paklausus šeimos gydytojų, kodėl jie nebepriţiūri nėščiųjų nėštumo metu, nors ankščiau tai darė, ir pristatė savo šeimos kliniką kaip priţiūrinčią nėščiąsias, pagrindinis atsakymas buvo, kad „nenoriu atsakomybės“, kad „pavargo nuo nėščiųjų prieţiūros“ ir su malonumu atsisakė šito darbo.
Anketos buvo įteiktos 106 šeimos gydytojų stebimų pacienčių, graţintos 94 (atsako daţnis 88,7 %) ir 202 akušerių ginekologų stebimų pacienčių, graţinta 165 (atsako daţnis 81,7 %).
3.2. Statistinės duomenų analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant programinį paketą SPSS 13.0 versiją. Statistiniai ryšiai apskaičiuoti, naudojant neparametrinį chi kvadrato ( 2) kriterijų ir z kriterijų. Statistinis reikšmingumas nustatytas, taikant Stjudento (t) kriterijų. Laikyta, jog skirtumas tarp lyginamųjų dydţių statistiškai reikšmingas, kai p<0,05. Koreliacija tarp atskirų parametrų įvertinta naudojant Spirmeno koreliacijos koeficientą.
3.2 Tiriamasis kontingentas
3.2.1 Nėščiųjų pasiskirstymas pagal sociodemografinius požymius
1 lentelėje pateiktas respondenčių pasiskirstymas pagal amţių, išsilavinimą ir šeimyninę padėti. Reikšmingo skirtumo tarp abiejų grupių pacienčių (stebimų BPG ir akušerio ginekologo) pagal sociodemografinius rodiklius nebuvo.
1 lentelė. Nėščiųjų pasiskirstymas pagal amžių, išsilavinimą ir šeiminę padėtį bei nėštumo eigą sekantį gydytoją.
Sociodemografiniai poţymiai
Šeimos gydytojas
Akušeris
ginekologas Iš viso p n proc. n proc. n proc. Amţius iki 25 m. 25-29 m. 30 m. ir daugiau iš viso 29 42 23 94 30,9 44,7 24,5 100,0 51 55 59 165 30,9 33,3 35,8 100,0 80 97 82 259 30,9 37,5 31,7 100,0 >0,05 Išsilavinimas pradinis ir nebaigtas vidurinis vidurinis aukštesnysis nebaigtas aukštasis aukštasis iš viso 4 18 18 10 44 94 4,3 19,1 19,1 10,6 46,8 100,0 12 53 24 18 58 165 7,3 32,1 14,5 10,9 35,2 100,0 16 71 42 28 102 259 6,2 27,4 16,2 10,8 39,4 100,0 >0,05 Šeiminė padėtis ištekėjusi gyvena nesusituokus išsiskyrusi vieniša našlė iš viso 67 15 2 10 0 94 71,3 16,0 2,1 10,6 0,0 100,0 127 29 2 6 1 165 77,0 17,6 1,2 3,6 0,6 100,0 194 44 4 16 1 259 74,9 17,0 1,5 6,2 0,4 100,0 >0,05
Pas šeimos gydytoją lankėsi kiek daugiau 25-29 metų moterų, lyginant su jaunesnių nei 25 metų ir 30 bei vyresnių grupėmis. Akušerių ginekologų pacientės pasiskirstė amţiaus grupėse tolygiai.
Pusė respondenčių buvo stebimos pirmo nėštumo metu, kitai pusei nėštumas buvo antras ar vėlesnis. Pacientės pagal nėštumo skaičių pasiskirstė vienodai ir šeimos gydytojų bei akušerių ginekologų grupėse – atitinkamai 51,1 proc. ir 50 proc. pirmas nėštumas bei 48,9 proc. ir 50,0 proc. vėlesnis nėštumas.
Daugiausiai nėščiųjų turėjo aukštąjį išsilavinimą – 46 proc. šeimos gydytojų ir 35,2 proc. akušerių ginekologų pacienčių grupėse. Maţiausiai nėščiųjų atsakė turinčios pradinį ir nebaigtą vidurinį išsilavinimą – 4,3 proc. šeimos gydytojų ir 7,3 proc. akušerių ginekologų pacienčių.
Daugiausiai pacienčių buvo ištekėjusios – 67 proc. besilankančių pas šeimos gydytojų ir 77 proc. priţiūrimų akušerių ginekologų. Nesusituokę gyveno atitinkamai 15 proc. ir 17,6 proc. pacienčių. Išsiskyrusių , vienišų, našlių nėščiųjų buvo nedaug – 21 atvejis.
3.2.2 Nėščiųjų pasiskirstymas pagal nėštumo skaičių, pirmo pasilankymo pas gydytoją laiką ir sveikatos būklę
Tiriamųjų pasiskirstymas pagal nėštumo skaičių, apsilankymo pas gydytoją laiką bei savo sveikatos būklės vertinimą pateikiamas 2 lentelėje.
Pusė respondenčių buvo stebimos pirmo nėštumo metu, kitai pusei nėštumas buvo antras ar vėlesnis. Pacientės pagal nėštumo skaičių pasiskirstė vienodai šeimos gydytojų bei akušerių ginekologų grupėse – atitinkamai 51,1 proc. ir 50 proc. nėštumas buvo pirmas, bei 48,9 proc. ir 50,0 proc. - kuris nors vėlesnis (p>0,05).
Daugiausiai moterų pirmą kartą dėl nėštumo apsilankė pas gydytoją iki 12 nėštumo savaičių – 77 proc. šeimos gydytojų pacienčių ir 86,9 proc. akušerių ginekologų pacienčių. Skirtumas tarp grupių nebuvo reikšmingas (p>0,05). Tai rodo moterų sąmoningumą.
Daugiau nei pusė pacienčių savo sveikatą vertino gerai – 57,4 proc. šeimos gydytojų pacienčių ir 55,2 proc. akušerių ginekologų pacienčių. Skirtumo tarp šeimos gydytojų ir akušerių ginekologų stebimų nėščiųjų poţiūrio į savo sveikatos būklę nebuvo (p>0,05). Savo sveikatą bloga laikė tik 3 respondentės.
2 lentelė. Nėščiųjų pasiskirstymas pagal nėštumų skaičių, nėštumo savaitę, kurią pirmą kartą apsilankė pas gydytoją ir savo sveikatos būklės vertinimą bei nėštumo eigą stebintį gydytoją. Tiriamojo kontingento
ypatumai
Šeimos gydytojas
Akušeris
ginekologas Iš viso
p
n proc. n proc. n proc. Nėštumų skaičius 1 2-6 iš viso 48 46 94 51,1 48,9 100,0 82 82 164 50,0 50,0 100,0 130 128 258 50,4 49,6 100,0 >0,05
Nėštumo savaitė pirmo apsilankymo pas gydytoją metu iki 12 sav. 12 sav. daugiau iš viso 77 15 92 83,7 16,3 100,0 139 21 160 86,9 13,1 100,0 216 36 252 85,7 14,3 100,0 >0,05 Sveikatos būklė labai gera gera patenkinama bloga 20 54 19 1 94 21,3 57,4 20,2 1,1 100,0 44 91 28 2 165 26,7 55,2 17,0 1,2 100,0 64 145 47 3 259 24,7 56,0 18,1 1,2 100,0 >0,05
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
4.1. Nėščiųjų, besilankančių pas šeimos gydytojus, sveikatos prieţiūros kokybės vertinimas
Pacientės pasitenkinimą sveikatos prieţiūros kokybe visų pirma nulemia jos galimybė rinktis gydytoją. Išanalizuoti veiksniai, įtakojantys nėščiųjų pasirinkimą lankytis pas šeimos gydytoją. 56,4 proc. iš 94 apklaustųjų apsisprendė lankytis pas šeimos gydytoją pačios, 21,3 proc. rekomendavo draugė, 12,8 proc. kreipėsi pagal gyvenamąją vietą, 8,5 proc. pateko pas šeimos gydytoją atsitiktinai, 1,1 proc. pacienčių nurodė kitas prieţastis. Nustatyta reikšmingas šių veiksnių ryšys su pacienčių amţiumi (1 pav.) - 25-29 metų moterys daţniau pačios nusprendė lankytis pas šeimos gydytoją, lyginant su jaunesnėmis ir vyresnėmis moterimis (z=2,1). Tai rodo, kad moterys pasitiki savo šeimos gydytoju.
37,9 24,1 27,6 10,3 26,1 8,7 13 73,2* 4,9 17,1 4,9 52,2 0 20 40 60 80 100 pati rekomendavo kaimynė, draugė priklausė pagal gyvenamą vietą pateko atsitiktinai Proc. iki 25 m. 25-29 m. 30 m. ir daugiau 2
=13,016, lls=6, p<0,05; * - p<0,05, lyginant su kitomis amţiaus grupėmis
1 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal tai, kaip pasirinko nėštumo eigą stebintį gydytoją priklausomai nuo amžiaus.
Pacienčių nuomonė apie gautą paslaugų kokybę pirmiausiai priklauso nuo paslaugas teikiančių darbuotojų (gydytojų, slaugytojų) elgesio. Didţioji dalis respondenčių, besilankančių pas šeimos gydytoją, atsakė, kad jos yra labai patenkintos arba patenkintos gydytojo (viso 88,1proc.) ir akušerės (viso 86,4proc.) bendravimu. Nepatenkintų buvo kiek daugiau nei vienas procentas, 10,8 proc. neturėjo aiškios nuomonės apie gydytojo, 12,3 proc. - apie akušerės bendravimą (2 pav.). Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp pasitenkinimo bendravimu su gydytoju ir su akušere nebuvo (p>0.05).
46,2 42,0 41,9 12,3 1,1 1,2 44,4 10,8 0 10 20 30 40 50 60
gydytojo bendravimu akušerės bendravimu
Proc. labai patenkinta
patenkinta
nei patenkinta, nei nepatenkinta nepatenkinta
2 pav. Respondenčių, besilankančių pas šeimos gydytoją, pasitenkinimas gydytojo bei akušerės bendravimu.
Įvertintas ne tik bendras emocinis pacienčių pasitenkinimas bendravimu su gydytoju ir akušere, bet ir tai, ką konkrečiai jos labiausiai vertina gydytojo elgesyje. 41,1 proc. pacienčių labiausiai vertimo profesionalumą, 25,5 proc. - dėmesį, 19,1 proc. - konkrečius atsakymus į klausimus, 13,8 proc. - kitus bruoţus. Nustatyta, jog gydytojo vertinimas priklausė nuo pacienčių amţiaus – jaunesnės nei 25 metų moterys statistiškai reikšmingai daţniau labiausiai gydytojo elgesyje vertino dėmesį – z=2,2 (3 pav.). Todėl nėščiąsias priţiūrintys gydytojai turėtų ypač daug dėmesio skirti jauniausioms nėščiosioms, kurios turi maţiau patyrimo. Vyresnės moterys daţniau pasitenkina profesionalumu.
31,0 3,4 50,0 30,4 44,8* 20,7 11,9 16,7 21,4 13,0 17,4 39,1 0 10 20 30 40 50 60 70
profesionalumą dėmesį konkrečius atsakymus į klausimus kita Proc. iki 25 m. 25-29 m. 30 m. ir daugiau 2
=15,203, lls=6, p<0,05; * - p<0,05, lyginant su jaunesnėmis nei 25 m.
3 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal tai, ką jos labiausiai vertina savo gydytojo elgesyje priklausomai nuo amžiaus.
Vis dėl to pacientės laikė, kad daugiausiai ţinių apie nėštumą ir gimdymą jos įgijo, skaitydamos specialią literatūrą (78,7 proc.). Maţiau nei pusė pacienčių daugiausiai ţinių gavo iš nėštumą stebinčio šeimos gydytojo (45,7 proc.). Lankiusių motinystės mokyklas viso buvo tik 17,1 proc. (4 pav.). Motinystės mokyklos labai svarbios, ruošiant nėščiąsias gimdymui bei pogimdyminiam laikotarpiui, jos galėtų veikti ţymiai efektyviau. Šeimos gydytojų informavimas apie motinystės mokyklų prieinamumą aplinkinėse gydymo įstaigose galėtų pagerinti nėščiųjų prieţiūrą, švietimą, sutaupytų šeimos gydytojo laiką.
4,3 45,7 78,7 8,6 8,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 kita gavau pakankaimai ţinių iš nėštumą
stebinčio gyd./ak.
skaičiau specialią literatūrą lankiau motinystės mokyklos uţsiėmimus
kitoje įstaigoje
lankiau motinystės mokyklos uţsiėmimus šioje įstaigoje
Proc.
4 pav. Respondenčių, besilankančių šeimos gydytojo institucijoje, pasiskirstymas pagal tai, iš kur jos įsigijo žinių apie nėštumą ir gimdymą.
Bendros pacienčių sveikatos būklės ryšys su jos pasitenkinimu nėščiųjų sveikatos prieţiūros kokybe šeimos gydytojo institucijoje pateikiamas 3 lentelėje. Nustatyta silpna, bet statistiškai reikšminga sveikatos būklės koreliacija su problema atvykti pas gydytoją ir vidutinio stiprumo teigiama reikšminga koreliacija tarp poţiūrio į sveikatos būklę ir pasitenkinimo darbo organizavimu lankomoje įstaigoje, nėščiųjų stebėjimo kokybe bei bendra sveikatos prieţiūra įstaigoje (p<0,01). Suprantama, kuo geresnė moters sveikatos būklė, kuo geresnė jos bendra savijauta, tuo lengviau jai atvykti pas gydytoją ir maţiau problemų sukelia darbo organizavimo sveikatos prieţiūros įstaigoje ypatumai.
3 lentelė. Respondenčių savos sveikatos būklės vertinimo ryšys su pasitenkinimu darbo organizavimu bei nėščiųjų sveikatos priežiūros kokybe šeimos gydytojo institucijoje (Spirmeno koreliacijos koeficientai).
Veiksniai (1) (2) (3) (4) (5)
Sveikatos būklė (1) 1,000 Ar atvykimas pas gydytoją kelia
problemų (2)
-0,285* 1,000
Ar patenkinta darbo organizavimu lankomoje įstaigoje (3)
0,407* -0,266* 1,000
Kaip vertinate nėščiųjų stebėjimo kokybę įstaigoje (4)
0,493* -0,416* 0,623* 1,000
Kaip patenkina sveikatos prieţiūra įstaigoje (5)
0,432* -0,177 0,604* 0,667* 1,000
*p<0,01
Respondenčių savo sveikatos vertinimas koreliavo ir su jų pasitenkinimu bendravimu su gydytoju ir akušere šeimos gydytojo institucijoje (4 lentelė). Nustatyta vidutinio stiprumo teigiama reikšminga sveikatos būklės ir pasitenkinimo bendravimu su gydytoju, pasitenkinimo bendravimu su akušere, pakankamomis ţiniomis apie nėštumą, noru lankytis pas tą patį gydytoją ir kito nėštumo metu koreliacija (p<0,01).
4 lentelė. Respondenčių savos sveikatos vertinimo ryšys su pasitenkinimu bendravimu su gydytoju bei akušere šeimos gydytojo institucijoje (Spirmeno koreliacijos koeficientai).
Veiksniai (1) (2) (3) (4) (5)
Sveikatos būklė (1) 1,000
Ar patenkinta gydytojo bendravimu (2)
0,410** 1,000
Ar patenkinta akušerės bendravimu (3)
0,413** 0,795** 1,000
Ar ţinios apie nėštumą pakankamos (4)
0,320** 0,266* 0,288* 1,000
Ar norėtų lankytis pas tą patį gydytoją ir kitų nėštumų metu (5)
0,328** 0,446* 0,355** -0,003 1,000
4.2. Nėščiųjų, besilankančių pas akušerį ginekologą, sveikatos prieţiūros kokybės vertinimas
Buvo įvertintas 165 nėščiųjų, stebimų akušerių ginekologų, poţiūris į gaunamas sveikatos prieţiūros paslaugas bei jų kokybę. 62,4 proc. nėščiųjų, stebimų akušerių ginekologų, pasirinko gydytoją pačios, 9,7 proc. rekomendavo draugės, 20 proc. kreipėsi pagal gyvenamąją vietą, 6,1 proc. pateko pas gydytoją atsitiktinai, 1,8 proc. pacienčių pasirinkimą lėmė kiti faktoriai.
Daugiau nei du trečdaliai respondenčių, besilankančių pas akušerį ginekologą, buvo labai patenkintos bendravimu su gydytoju ir akušere (atitinkamai 72,7 proc. ir 69,8 proc.). 26,7 proc. atsakė, jog yra patenkintos bendravimu su gydytoju, 27,8 proc. - su akušere. Nė viena pacientė neatsakė, kad ji yra nepatenkinta bendravimu su gydytoju. (5 pav.). Panašus šeimos gydytojų ir akušerių ginekologų pacienčių procentas buvo patenkintos arba labai patenkintos bendravimu su gydytoju ir akušere (86,4-99,4 proc.), bet akušerių ginekologų pacienčių anketose ţymiai daţniau pasitaikė geriausias bendravimo įvertinimas.
72,7 69,8 26,7 1,9 0 0,6 27,8 0,6 0 20 40 60 80 100
gydytojo bendravimu akušerės bendravimu
Proc. labai patenkinta
patenkinta
nei patenkinta, nei nepatenkinta nepatenkinta
5 pav. Respondenčių, besilankančių pas akušerį ginekologą, pasitenkinimas gydytojo bei akušerės bendravimu.
Daugiau nei pusė akušerių ginekologų pacienčių lankė motinystės mokyklas toje pat ar kitoje gydymo įstaigoje (viso 56,5 proc.). 48,5 proc. nėščiųjų gavo pakankamai ţinių apie nėštumą iš savo gydytojo, 67,3 proc. skaitė specialią literatūrą (6 pav.).
6,7 48,5 67,3 14,5 41,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 kita gavau pakankaimai ţinių iš nėštumą
stebinčio gyd./ak.
skaičiau specialią literatūrą lankiau motinystės mokyklos uţsiėmimus
kitoje įstaigoje
lankiau motinystės mokyklos uţsiėmimus šioje įstaigoje
Proc.
6 pav. Respondenčių, besilankančių pas akušerį ginekologą, pasiskirstymas pagal tai, iš kur jos įsigijo žinių apie nėštumą ir gimdymą.
43,3 proc. akušerių ginekologų pacienčių labiausiai vertino gydytojų profesionalumą, 19,5 proc. - dėmesį, 15,2 proc. - konkrečius atsakymus į klausimus, 22 proc. - kitus bruoţus. Nustatyta, jog gydytojo vertinimas priklausė nuo pacientės išsilavinimo – profesionalumą ir dėmesį labiau vertino neturinčios aukštojo išsilavinimo pacientės, moterys su aukštuoju išsilavinimu statistiškai reikšmingai daţniau nei neturinčios aukštojo išsilavinimo nurodė vertinančios kitus bruoţus – z=2,1 (7 pav.). Gaila, komentaruose jos nedetalizavo, kokius, todėl galima tik spėlioti, jog tai galėtų būti visų faktorių visuma.
36,2 12,1 17,2 47,2 23,6 34,5* 15,1 14,2 0 10 20 30 40 50 60 70
profesionalumą dėmesį atsakymus į klausimus kita Proc. aukštasis ţemesnis nei aukštasis 2
=10,243, lls=3, p<0,05; * - p<0,05, lyginant su ţemesniu nei aukštasis išsilavinimas
7 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal tai, ką labiausiai vertina gydytojo elgesyje priklausomai nuo išsilavinimo.
88,8 proc. pacienčių, besilankančių pas akušerį ginekologą nurodė, kad patenka pas gydytoją talone nurodytu laiku. Į klausimą, kiek joms priimtina laukti priėmimo pas gydytoją, 29,8 proc. pacienčių nurodė iki 10 minučių laiką, 42,2 proc. - iki 15 minučių, 21,7 proc. - iki 30 minučių, 5,1 proc. - iki 1 valandos. Pastebėta, jog statistiškai reikšmingai skyrėsi ištekėjusių ir netekėjusių moterų poţiūris į priimtiną laukimo laiką – netekėjusioms moterims buvo daţniau priimtina laukti iki 30 minučių, nei netekėjusioms (8 pav.). Taigi, netekėjusios moterys pasiţymėjo didesniu pakantumu.
29,6 44,8 17,6 8,0 0,0 33,3 30,6 36,1* 0 10 20 30 40 50 60 70 80
iki 10 min. iki 15 min. iki 30 min. iki 1 val
Proc. ištekėjusios
netekėjusios
2
=8,164, lls=3, p<0,05; * - p<0,05, lyginant su ištekėjusiomis
8 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal tai, kiek laiko joms priimtina laukti priėmimo pas gydytoją priklausomai nuo šeiminės padėties.
Kaip ir šeimos gydytojų, akušerių ginekologų pacienčių savo sveikatos būklės vertinimas koreliavo su pasitenkinimu bendravimu bei darbo organizavimu ir prieţiūra lankomoje įstaigoje (5 lentelė). Nustatyta teigiama statistiškai reikšminga silpna koreliacija tarp savo sveikatos būklės vertinimo ir pasitenkinimo bendravimu su gydytoju ir akušere, darbo organizavimu lankomoje įstaigoje, nėščiųjų stebėjimo kokybe ir bendra sveikatos prieţiūra įstaigoje (p<0,01).
5 lentelė. Respondenčių savos sveikatos būklės vertinimo ryšys su pasitenkinimu gydytojo ir akušerės bendravimu bei darbo organizavimu moterų konsultacijoje (Spirmeno koreliacijos koeficientai) Veiksniai (1) (2) (3) (4) (5) (6) (7) Sveikatos būklė (1) 1,000 Ar patenkinta gydytojo bendravimu (2) 0,242** 1,000 Ar patenkinta akušerės bendravimu (3) 0,270** 0,690** 1,000 Ar atvykimas pas gydytoją kelia problemų (4) -0,179* 0,001 0,022 1,000 Ar patenkinta darbo organizavimu lankomoje įstaigoje (5) 0,226** 0,432** 0,460** 0,060 1,000
Kaip vertinate nėščiųjų stebėjimo kokybę įstaigoje (6)
0,365** 0,508** 0,484** 0,075 0,597** 1,000
Kaip patenkina sveikatos prieţiūra įstaigoje (7)
0,282** 0,376** 0,400** 0,051 0,559** 0,538** 1,000
4.3. Nėščiųjų, besilankančių pas šeimos gydytojus ir akušerius ginekologus, sveikatos prieţiūros kokybės vertinimo palyginimas
Šiame skyriuje palyginama sveikatos prieţiūros kokybė aukščiau analizuotų dviejų grupių nėščiųjų - besilankančių pas šeimos gydytojus ir pas akušerius ginekologus – poţiūriu. Nustatyta nemaţai statistiškai reikšmingų skirtumų, nors apklaustųjų kontingentas, kaip aprašyta skyriuje „Tyrimo metodai ir kontingentas“ pagal sociodemografinius rodiklius, nėštumo skaičių, sveikatos būklę nesiskyrė.
Skyrėsi jau veiksniai, nulėmę pacienčių pasirinkimą. Akušerio ginekologo prieţiūrą daţniau rinkosi pačios pacientės, lyginant su šeimos gydytojų grupe. Šeimos gydytojų pacientėms statistiškai reikšmingai daţniau gydytoją rekomendavo kaimynės, lyginant su šiuo veiksniu akušerių ginekologų pacienčių grupėje z=2,01 (9 pav.).
57,0 21,5 12,9 8,6 63,6 6,2 9,9* 20,4 0 20 40 60 80 pati rekomendavo kaimynė priklausė pagal gyvenamą vietą pateko atsitiktinai Proc. šeimos gydytojas akušeris ginekologas 2
=8,44, lls=3, p<0,05; * - p<0,05, lyginant su šeimos gydytojo tarnyba
9 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal tai, kaip pasirinko gydytoją, stebintį nėštumo eigą, priklausomai nuo paslaugas teikiančios tarnybos.
84 proc. šeimos gydytojų pacienčių ir 99,4 proc. akušerių ginekologų pacienčių buvo labai patenkintos arba patenkintos bendravimu su gydytoju, bet labai gerai bendravimą reikšmingai daţniau vertino akušerių ginekologų pacientės, z=3,07 (10 pav.)
46,2 41,9 11,8 26,7 72,7* 0,6 0 20 40 60 80 100
labai patenkinta patenkinta nei patenkinta nei ne ar nepatenkinta
Proc. šeimos gydytojas
akušeris ginekologas
2
=27,02, lls=2, * -p<0,01, lyginant su šeimos gydytojų pacientėmis 10 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal pasitenkinimą bendravimu su gydytoju priklausomai nuo paslaugas teikiančios tarnybos.
Analizuojamų dviejų grupių respondentės pasitenkinimą bendravimu su akušere vertino skirtingai. Labai patenkintos bendravimu su akušere buvo 69,8 proc. akušerių ginekologų pacienčių ir tik 44,4 proc. šeimos gydytojų pacienčių (11 pav.). Šis skirtumas buvo statistiškai reikšmingas, z=2,9. 42,0 44,4 13,6 27,8 69,8* 2,5 0 20 40 60 80 100
labai patenkinta patenkinta nei patenkinta nei ne ar nepatenkinta
Proc. šeimos gydytojas
akušeris ginekologas
2
=22,188, lls=2, p<0,05; * - p<0,05, lyginant su šeimos gydytojo tarnyba
11 pav. Respondenčių pasitenkinimas akušerės bendravimu priklausomai nuo paslaugas teikiančios tarnybos.
Apklausus pacientes, kas jas apţiūri apsilankymo metu, paaiškėjo, kad šeimos gydytojų priţiūrimas pacientes statistiškai reikšmingai daţniau apţiūri vienas gydytojas – z=2,2, akušerių ginekologų pacientes reikšmingai daţniau apţiūri gydytojas kartu su akušere – z=2,4 (12 pav.). Abiejose grupėse buvo pavieniai atvejai, kai nėščiąsias apţiūrėjo vienos akušerės. 55,9 6,5 37,6 4,2 35,2* 60,6* 0 10 20 30 40 50 60 70
gydytojas akušerė gydytojas ir akušerė
Proc. šeimos gydytojas
akušeris ginekologas
2
=12,588, lls=2, p<0,05; * - p<0,05, lyginant su šeimos gydytojo tarnyba
12 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal tai, kad jas apžiūri priėmimo metu priklausomai nuo paslaugas teikiančios tarnybos.
Taigi, vienas iš skirtumų, pastebėtų tarp nėščiųjų prieţiūros šiose institucijose yra aktyvesnis akušerių dalyvavimas. Pacientės, besilankančios pas akušerius ginekologus, buvo labiau patenkintos bendravimu su akušere, nei besilankančios pas šeimos gydytojus. Jas daţniau apţiūrėjo gydytojas kartu su akušere, nei šeimos gydytojų kabinetuose. Atlikto tyrimo metu buvo tik kelios nėščiosios, kurias priţiūrėjo tik akušeris, be gydytojo pagalbos. Tai rodo, kad mūsų visuomenė dar nėra pakankamai tam subrendusi, kad pasitikėtų nėščiųjų prieţiūra vien tik akušere. Vadinasi, pasitikėjimas akušerės profesionalumu vis dar yra nepakankamas, nors kai kurios akušerės savo profesine kompetencija prilygsta gydytojams akušeriams ginekologams ir šeimos gydytojams.
Statistiškai reikšmingų skirtumų atsakymuose į klausimą ar gydytojas nuolat paaiškina apie sveikatos būklę, vaisiaus būklę, tyrimų rezultatus, gydymo eigą abiejose pacienčių grupėse nebuvo – 85,1 proc. šeimos gydytojų pacienčių ir 82,4 proc. akušerių ginekologų pacienčių atsakė, jog gydytojas viską išsamiai paaiškino ir tik 3 proc. - jog
neaiškino. Vis dėlto neturėtų likti nė vienos nėščiosios, nepakankamai informuotos apie savo sveikatos būklę.
Į klausimą, ar suprantamai paaiškina gydytojas, teigiamai atsakė statistiškai reikšmingai daugiau akušerių ginekologų pacienčių (98,2 proc.), lyginant su šeimos gydytojų pacientėmis (86,2 proc.), p<0,0001. Taigi, didelis procentas abiejų grupių respondenčių teigė, kad gydytojas viską išsamiai paaiškina, bet akušerių ginekologų pacientėms daţniau nei šeimos gydytojų pacientėms buvo suprantamas gydytojo paaiškinimas. Kadangi nei pacienčių išsilavinimas, nei amţius, nei tai, kuris jų nėštumas buvo apklausos metu nesiskyrė (tai galėtų įtakoti jų gebėjimą suprasti pateikiamą informaciją), greičiausiai, gydytojo kompetencija ir sugebėjimas perteikti informaciją buvo svarbiausi faktoriai, nulėmę šiuos skirtumus.
Statistiškai reikšmingai daţniau savo ţiniomis apie nėštumą ir gimdymą pasitikėjo akušerių ginekologų pacientės, lyginant su šeimos gydytojų pacientėmis, z=2,1. Šeimos gydytojų stebimos nėščiosios daţniau tuo abejojo, nei akušerių ginekologų stebimos (13 pav.). 69,6 25,0 5,4 12,1 83,6* 4,2 0 20 40 60 80 100 taip abejoju ne
Proc. šeimos gydytojas
akušeris ginekologas
2
=7,523, lls=2, p<0,05; * - p<0,05, lyginant su šeimos gydytojo tarnyba
13 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal tai, ar jų žinios apie nėštumą ir gimdymą pakankamos priklausomai nuo paslaugas teikiančios tarnybos.
Nors akušerių ginekologų pacientės daţniau buvo labai patenkintos bendravimu su gydytoju, jos nurodė, kad gydytojas padėjo pasiruošti gimdymui rečiau nei šeimos gydytojų pacientės, z=2,1. Šioje grupėje daţnesnė buvo kita, neįvardintos pagalba, ruošiantis gimdymui, z=2,2 (14 pav.). Nedidelis procentas nėščiųjų abiejose grupėse nurodė, jog gimdymui padėjo pasiruošti motinystės mokykla. Nors akušerių ginekologų pacientės ţymiai daţniau lankė
motinystės mokyklas nei šeimos gydytojų pacientės, apklausa rodo, jog šios mokyklos veikia dar nepakankamai efektyviai – pacientės menkai vertina jų pagalbą, ruošiantis gimdymui.
37,0 3,3 20,7 11,3 29,3 7,6 2,2 46,3* 12,5 5,0 20,6* 4,4 0 10 20 30 40 50 60
gydytojas akušerė vyras motinystės mokykla
literatūra kita
Proc. šeimos gydytojas
akušeris ginekologas
2
=14,51, lls=5, p<0,05; * - p<0,05, lyginant su šeimos gydytojo tarnyba
14 pav. Respondenčių nuomonė apie tai, kas labiausia padėjo pasiruošti gimdymui priklausomai nuo paslaugas teikiančios tarnybos.
Didţiajai daliai pacienčių atvykimas pas gydytoją problemų nesukėlė, bet šis atsakymas statistiškai reikšmingai daţniau pasitaikė akušerių ginekologų pacienčių grupėje, z=3,0. Turinčios dalinių problemų daţniau teigė turinčios šeimos gydytojų pacientės, atvykimas pas gydytoją problemų daţniau kėlė taip pat šeimos gydytojų pacientėms (15 pav.).
6,4 16,0 77,7 1,8 4,9 93,3* 0 20 40 60 80 100 taip dalinai ne
Proc. šeimos gydytojas
akušeris ginekologas
2
=13,447, lls=2, p<0,05; * - p<0,01, lyginant su šeimos gydytojo tarnyba
15 pav. Respondenčių pasiskirstymas pagal tai, ar atvykimas pas gydytoją joms sukelia problemų priklausomai nuo paslaugas teikiančios tarnybos.
Nors 84 proc. šeimos gydytojų pacienčių ir 88,8 proc. akušerių ginekologų pacienčių teigė, jog priimamos talone nurodytu laiku, likusios nurodė, kiek laiko joms teko laukti priėmimo. Iš 15 tokių respondenčių šeimos gydytojų grupėje 26,7 proc. laukė iki 10 minučių, 60,0 proc. - 10-30 minučių, 13,3 proc. - 30-60 minučių. Akušerių ginekologų grupėje tokių respondenčių buvo 24, jų laukimo laikas statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo šeimos gydytojų pacienčių. Laikas, kiek pacientėms priimtina laukti priėmimo pas gydytoją, pasiskirstė labai panašiai šeimos gydytojų ir akušerių ginekologų stebimų nėščiųjų grupėse.
Sveikatos prieţiūros prieinamumą lemia uţsiregistravimo pas gydytoją paprastumas, darbo grafiko lankstumas, atstumas iki gydymo įstaigos, susisiekimas, laikas, kurį tenka laukti priėmimo. Vienas iš apibendrinančių prieinamumą klausimų buvo ar pacientėms yra problemų patenkant pas gydytoją. Neigiamai daţniau atsakė akušerių ginekologų pacientės, dalinių problemų daţniau turėjo šeimos gydytojų stebimos nėščiosios.
Greičiausia, didţiuliai šeimos gydytojų darbo krūviai, daug skubos tvarka priimamų pacientų gali sukelti problemų nėščiosioms patekti pas gydytoją.
Daugiau nei 80 proc. abiejų grupių pacienčių nurodė, kad patenka pas gydytoją talone nurodytu laiku. Tik nedideliam skaičiui teko laukti iki 1 valandos laiko, daţniausiai 10-30 minučių. Daugeliui pacienčių tai buvo priimtina. Vis dėlto akivaizdu, jog reikėtų gerinti darbo planavimą tiek šeimos gydytojams tiek akušeriams ginekologams.
Nors šeimos gydytojų ir akušerių ginekologų pacienčių nuomonės kai kuriais klausimais skyrėsi, daugumos nėščiųjų bendra nuomonė apie sveikatos prieţiūrą įstaigoje, kurioje lankosi, buvo teigiama, reikšmingų skirtumų nerasta. Labai patenkintos buvo 38 proc. šeimos gydytojų ir 34,2 proc. akušerių ginekologų pacienčių, patenkintos – 57,6 proc. šeimos gydytojų ir 55,9 proc. akušerių ginekologų stebimų nėščiųjų. Nuomonės neturėjo 3,3 proc. nėščiųjų šeimos gydytojų grupėje ir 9,9 proc. akušerių ginekologų grupėje. Pasitaikė tik viena šeimos gydytojo pacientė nepatenkinta sveikatos prieţiūras įstaigoje, kurioje lankėsi. Tai patvirtina, jog tiek akušeriai ginekologai, tiek šeimos gydytojai gali uţtikrinti pacientėms prieinamą ir jų lūkesčius patenkinančią nėštumo prieţiūrą
5. IŠVADOS
1. Dauguma nėščiųjų buvo labai patenkintos (šeimos gydytojų pacienčių – 38 proc., akušerių ginekologų pacienčių - 34,2 proc.) arba patenkintos (šeimos gydytojų pacienčių - 57,6 proc., akušerių ginekologų pacienčių 55,9 proc.) sveikatos prieţiūra įstaigose, kuriose lankėsi. Statistiškai reikšmingų nuomonės skirtumų tarp šeimos gydytojų ir akušerių ginekologų stebimų pacienčių nebuvo.
2. 84 proc. šeimos gydytojų pacienčių ir 99,4 proc. akušerių ginekologų pacienčių buvo labai patenkintos arba patenkintos bendravimu su gydytoju, bet labai gerai bendravimą reikšmingai daţniau vertino akušerių ginekologų pacientės (p<0,01).
3. Didelė dalis abiejų grupių respondenčių (85,1 proc. šeimos gydytojų pacienčių ir 82,4 proc. akušerių ginekologų pacienčių) teigė, kad gydytojas viską išsamiai paaiškina, bet akušerių ginekologų pacientėms daţniau nei šeimos gydytojų pacientėms buvo suprantamas gydytojo paaiškinimas (p<0,001). Savo pasiruošimą gimdymui statistiškai reikšmingai daţniau gerai vertino akušerių ginekologų pacientės.
4. Nustatytas aktyvesnis akušerių, dirbančių su gydytojais akušeriais ginekologais nei dirbančių su šeimos gydytoju, dalyvavimas nėščiųjų prieţiūroje – jos statistiškai reikšmingai daţniau kartu su gydytoju dalyvavo nėščiųjų apţiūroje, pacientės reikšmingai daţniau buvo labiau patenkintos bendravimu su jomis.
5. Nėščiosioms, besilankančioms pas šeimos gydytojus ir pas akušerius ginekologus, sveikatos prieţiūra yra prieinama – daţnai jos pačios rinkosi gydytoją ar galėjo laisvai pasirinkti pagal aplinkinių rekomendacijas, atvykimas nesukėlė problemų (statistiškai reikšmingai daţniau tai teigė akušerių ginekologų pacientės, p<0,05), tik pavienėms pacientėms teko laukti priėmimo ilgiau nei pusę valandos.
6. Išaiškėjo menkas motinystės mokyklų lankomumas šeimos gydytojų pacienčių grupėje ir menkas jų vaidmuo, ruošiant moteris gimdymui, abiejose grupėse.
7. Sveikatos reformos sąlygomis nekomplikuoto nėštumo prieţiūrą, patenkinančią pacienčių lūkesčius, gali uţtikrinti tiek šeimos gydytojai, tiek akušeriai ginekologai. Nustatytų trūkumų korekcija – geresnis bendravimą, suprantamesni paaiškinimai, didesnis dėmesys pasiruošimui gimdymui, geresnis darbo planavimas – galėtų dar pagerinti nėščiųjų, stebimų šeimos gydytojų, prieţiūros kokybę.
8. Normalaus nėštumo prieţiūrą gali uţtikrinti ir akušeris, tačiau mūsų visuomenė dar yra nesubrendusi pasitikėjimui vien tik akušerės prieţiūra. Todėl reikėtų visuomenei aiškinti bei rašyti spaudoje apie akušerės vaidmenį nėščiųjų prieţiūroje.
