KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ IR MOKYKLOSE
DIRBANČIŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŢIŪROS
SPECIALISTŲ POŢIŪRIS Į PRIVALOMUS
PROFILAKTINIUS SVEIKATOS PATIKRINIMUS
DANGUOLĖ MILIAUSKAITĖ
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikatos vadybos)
Mokslinė vadovė:
Prof. R. Kalėdienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos vadyba)
MOKSLEIVIŲ IR MOKYKLŲ VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŢIŪROS SPECIALISTŲ POŢIŪRIS Į PRIVALOMUS PROFILAKTINIUS SVEIKATOS PATIKRINIMUS
Danguolė Miliauskaitė
Mokslinė vadovė profesorė Ramunė Kalėdienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2009. 85 p.
Darbo tikslas: Įvertinti privalomų profilaktinių sveikatos patikrinimų apimtis ir vyresnio
mokyklinio amţiaus moksleivių bei mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų poţiūrį į juos.
Darbo uţdaviniai:
Išsiaiškinti moksleivių privalomųjų profilaktinių sveikatos patikrinimų apimtis ir dokumentų pildymo kokybę. Įvertinti vyresniųjų klasių moksleivių poţiūrį į privalomus profilaktinius sveikatos patikrinimus bei palyginti miesto ir kaimo moksleivių, merginų ir vaikinų poţiūrius. Įvertinti mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų poţiūrį į privalomus profilaktinius moksleivių sveikatos patikrinimus .
Tyrimo metodika. Darbe buvo derinama kiekybinė ir kokybinė tyrimo metodologija.
Kaišiadorių rajone 2007 m. apklausta 280 vyresniųjų klasių moksleivių: 55 proc. merginų ir 45 proc. vaikinų iš jų 57 proc. tiriamųjų gyvena mieste ir 43 proc. -kaime. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 12.0 duomenų analizės paketu. Diskusijoje dalyvavo 6 visuomenės sveikatos prieţiūros specialistai. Analizuota į mokyklos sveikatos kabinetus patenkanti sveikatos paţymų informacija.
Rezultatai. Nustatyta, kad sveikatos paţymą į mokyklą atnešė absoliuti dauguma (97,4 proc.)
moksleivių, tačiau sveikatą jie tikrinasi daţniausiai todėl, kad į mokyklą reikalaujama atnešti paţymą (61,9 proc. merginų ir 51,2 proc. vaikinų bei daugiau kaip pusė moksleivių gyvenančių mieste ir kaime). Iš mokykloms pateiktų paţymų tik 34,98 proc. buvo pilnai uţpildytų. Daugiau kaip pusei apklaustųjų eilėje prie gydytojo kabineto teko laukti ilgiau nei 20 min. Sveikatos patikinimas truko iki 10 min. daugiau kaip pusei merginų (58,7 proc.) ir 43,9 proc. vaikinų. Gydytojas su sveikatos patikros rezultatais supaţindino 60,1 proc. merginų ir 73,1 proc. vaikinų, daugiau mieste, nei kaime gyvenančius moksleivių. Ketvirtadalis merginų ir vaikinų dėl nustatytų ligų mokykloje daţnai, o daugiau kaip pusė- kartais, patiria patyčias ir tai 47,7 proc. merginų bei 45,4 proc. vaikinų nuomone yra nenoro profilaktiškai tikrintis sveikatą prieţastimi.
Mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos prieţiūros specialistai teigiamai vertina atliekamus profilaktinius sveikatos patikrinimus, tačiau nurodė, kad daţnai nepilnai ir neaiškiai uţpildomos sveikatos paţymos, todėl mokyklų bendruomenėms trūksta informacijos apie vaikų sveikatą, paţymose neteikiamos rekomendacijos kaip moksleiviams rūpintis sveikata, nenurodoma, kokiam vaikui dėl sveikatos būklės mokykloje gali prisireikti skubios medicinos pagalbos. Mokyklų bendruomenėse neanalizuojami sveikatos patikrinimo rezultatai, bei vaikų sveikatos problemos.
Išvados: Moksleivių profilaktinių patikrinimų apimtys pakankamos, nes sveikata
patikrinta absoliučiai daugumai moksleivių. Moksleiviai ir mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos prieţiūros specialistai teigiamai vertina profilaktinius moksleivių sveikatos patikrinimus. Neigiamo poţiūrio pagrindinės problemos yra nepakankama informacija apie moksleivių sveikatą paţymose, moksleivių laukimas eilėse prie gydytojo kabineto, patiriamos mokykloje patyčios dėl nustatytų ligų ir kitų sveikatos sutrikimų, mokyklų bendruomenėse neanalizuojami sveikatos patikrinimo rezultatai.
SUMMARY
PUBLIC HEALTH ( HEALTH MANAGEMENT)
THE STUDENTS AND SCHOOL HEALTH CARE SPECIALISTS„ ATTITUDE TOWARDS COMPULSORY PREVENTIVE CHECK-UPS
Danguolė Miliauskaitė
Supervisor of the study: Professor Ramunė Kalėdienė
Kaunas University of Medicine, The Faculty of Public Health, the Department of Health Management
Kaunas; 2009. 85 p.
Aim of the Study: To assess the range of compulsory preventive health check-ups and the
sudents as well as school health care specialists„ attitude towards them.
Objectives of the Study:
To evaluate the range of compulsory preventive health check-ups and and the quality of document filling in Kaišiadorys District. To assess the attitude of senior class students towards compulsory preventive health check-ups, and to compare the difference between the attitude of students living in the town and countryside. To assess the attitude of school health care specialists towards compulsory preventive health check-ups.
Methods of the survey
The qualitative (interview) and quantative methods were combined in the study. In 2007, an ananymous questionnaire survey was carried out, during which 280 people were interviewed: 55% of girls and 45% of boys. 57% of those interviewed lived in the town and 43% of them were rural residents. The statistic analysis of data was performed on the basis of documents SPSS 12.0/w. Six health care specialists working in the schools of the district also participiated in the survey.. The information of health certificates presented to the school health rooms was taken as a basis of the analysis.
Results
It has been determined that the total (97,4 % ) of students presented health certificates, however, they went for check-ups because school demands the health certificate (61.9 % of girls and 51.2 % of boys more than half of both students living in the town and rural area). Only 34.98 % of health certificates found in the schools were fully completed. The major half of the respondents had to wait in the doctor„s waiting room to be preventively consulted for more than 20 minutes. More than a half of female (58,7 %) and 43.9 % of male respondents claimed a check-up to last up to 10 minutes. A doctor informed about the results of a check-up 60.1 % of girls and 73.1 % of boys, which makes a major part of urban residents in comparison with those living in the countryside. One fourth of boys and girls because of their developed disorders undergo bullying at school quite frequently, while half of them have this experience just sometimes. It has been discovered that the respondents specialists consider a preventive check-up to be of great importance, however, they pointed out that some of health certificates are filled in illegibly or fail to provide necessary information. Besides, doctors do not give any recommendations in health certificates about how to take care of one„s health. They also stressed the fact that certificates do not contain any information about possible cases of emergency related to a child„s health state. Neither children„s health problems nor the results of check-ups are discussed in school communities.
Conclusions
Students„ check-ups are carried out in a right way, as the absolute majority of students go for check-ups. The students themselves and public health care specialists assume preventive check-ups positively. The discovered problems are as follows: insufficient information about the students„ health in certificates, prolonged waiting for a check-up, bullying related to health disorders, the absence of analysis of check-up results in school communities.
SUTRUMPINIMAI
AH – arterinė hipertenzija ES – Europos Sąjunga
HBSC – Health Behavior in School Aged Children (PSO tyrimas) JTVP – Jungtinių Tautų vystymo programa
KMI – kūno masės indeksas
KMU – Kauno medicinos universitetas LNL – lėtinė neinfekcinė liga
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija SAM – Sveikatos apsaugos ministerija
SBHC – school-based health center in the United States SP – sveikatos prieţiūra
ŠMM – Švietimo ir mokslo ministerija VSC – Visuomenės sveikatos centras VSS – visuomenės sveikatos specialistas
VVSPT – Valstybinė visuomenės sveikatos prieţiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
n – absoliutus skaičius
χ ² – Chi kvadrato poţymių homogeniškumo ir nepriklausomumo kriterijus. df – laisvės laipsnių skaičius
abs. sk. – absoliutūs skaičiai
n – atvejų skaičius.
p – stebimasis reikšmingumo lygmuo.
pav. – paveikslas
ĮVADAS
Šiandienos vaikai yra visaverčiai rytdienos visuomenės piliečiai. Jų asmenybės raida, patirtis, gebėjimas veikti ir priimti sprendimus yra paţangos, taip pat sveikatos ir jų gyvenimo kokybės prielaida. Daugelio ligų būtų galima išvengti taikant profilaktikos priemones ir stiprinant sveikatą nuo vaikystės (31) Investicijos į vaikų sveikatą yra esminė ţmonijos bei ekonomikos plėtros sąlyga. Šiems tikslams pasiekti reikalingas glaudus sveikatos , švietimo, socialinės apsaugos bei kitų sektorių bendradarbiavimas. LR Švietimo įstatymas (68) bei LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas nusako pagrindinius vaiko gerovės politikos principus: vaiko teisę į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą bei sudaro prielaidas daugiau dėmesio skirti pirminei profilaktikai (72). Sveikesni vaikai turi geresnes produktyvaus gyvenimo galimybes teigiama 2003-2012 m. Lietuvos švietimo plėtotės strateginių nuostatų projekte (73). Akcentuojama, kad „Švietimo priedermė – iškelti ţmogaus sveikatos svarbą tarp bendrų vertybių“. Šiame kontekste išryškėja būtinybė sveikatos prioritetą iškelti vertybių sistemoje, ugdyti su jos išsaugojimu ir stiprinimu susijusias vertybines orientacijas, diegti pozityvų poţiūrį į savo ir kitų sveikatą (71).
Nacionalinės sveikatos tarybos 2005 m. metiniame pranešime (81) buvo atkreiptas dėmesys į svarbiausius vaikų ir paauglių poreikius: fizinės ir psichinės sveikatos būklę, tinkamą mitybą, apsaugą nuo infekcijų, traumų, prievartos ir išnaudojimo bei profilaktinių programų įgyvendinimo svarbą. Taip pat buvo aptartos vaikų ir paauglių nelaimingų atsitikimų prieţastys, traumų problemos, analizuotos vaikų mirtingumo prieţastys. Nustatyta, kad nepaisant teigiamų vaikų ir paauglių mirtingumo kitimo tendencijų, Lietuvos įvairaus amţiaus vaikų mirtingumo rodikliai yra kelis kartus didesni negu daugelyje išsivysčiusių Europos šalių (81). Šį skirtumą daugiausia lemia mirtingumas nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų. Europoje, bet ir pasaulyje, 5–19 metų amţiaus Lietuvos vaikų ir paauglių mirtingumas 2002 m. buvo 5 kartus didesnis. Paauglių sergamumą ir mirtingumą lemiančios prieţastys yra susijusios su socialiniais bei elgsenos veiksniais, todėl jiems turi būti skiriama pakankamai dėmesio profilaktinių sveikatos patikrinimų metu (74).
Nustatyta, kad moksleivių sveikatai didelę įtaką daro fizinė mokyklos aplinka (vidaus patalpų mikroklimatas- apšvietimas, vėdinimas, temperatūra) (49) bei socialinė aplinka (šeimos ekonominė bei socialinė padėtis, tradicijos, ugdymo proceso organizavimas), (120) gyvenimo būdas (darbo ir poilsio reţimas, mityba, fizinis aktyvumas, ţalingi įpročiai, santykiai su aplinkiniai), asmeninės nuostatos ir įpročiai (121).
Tiriant vyresnių klasių moksleivių šeimos socialinius bei psichologinius veiksnius, galinčius turėti įtakos paauglių psichologinei bei fizinei sveikatai, nustatyta, jog bedarbių tėvų vaikai daţnai prastai vertina savo sveikatą bei daţnai negaluoja (51). Vaikai, neturintys galimybės atvirai kalbėtis su tėvais jiems rūpimais klausimais, prasčiau vertina savo sveikatą, daţniau patiria psichosomatinių simptomų (51).
„Sveikata visiems XXI amţiuje atkreiptas dėmesys į jaunų ţmonių paţeidţiamumą, teigiama, kad lėtinės ligos, funkciniai ir psichikos sutrikimai gali būti efektyviai įveikti, jei medicinos prieţiūra bus susijusi su mokslo bei švietimo, psichologinių, socialinių tarnybų veikla (87). Nustatyta, kad beveik ketvirtadaliui Lietuvos vyresniųjų klasių mokinių būdingas daţnas sergamumas ūmiomis ligomis, apie 22 proc. serga lėtinėmis ligomis (22). Mokiniai daţnai skundţiasi simptomais būdingais pervargimui - irzlumu, bloga nuotaika, nervine įtampa, galvos skausmu, nemiga, greitu nuovargiu ir pan. (9).
Daţnai sergantys vaikai, pasak Leliūgienės , praleidţia pamokas, negauna pakankamo išsilavinimo (56). Kai vaikas sveikas ir stiprus, paprasčiau yra spręsti ugdymo, mokymo problemas (56). Bloga sveikata ir ligos, pasak Adaškevičienės, daţnai būna fizinio ir psichinio atsilikimo prieţastimi, turi neigiamos įtakos paţangumui mokykloje (2). Jeigu jauni ţmonės yra ţmonijos ateitis, „todėl svarbu ţinoti jų poţiūrį ir lūkesčius, laiku skirti lėšas efektyvios jaunimo sveikatos prieţiūros paslaugų teikimo sistemos kūrimui, vaikų ir jaunimo atsakomybės uţ savo sveikatą skatinimui“. Labai svarbu, kad jaunimo sveikatos ir jos raidos programos būtų pagrįstos poreikių analize (2).
Net 70 procentų ankstyvų suaugusiųjų mirčių lemia ţalingas elgesys, kurio įgūdţiai susiformuoja dar paauglystės laikotarpiu – tokie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys buvo pateikti Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) inicijuotoje apskrito stalo diskusijoje „Kaip stiprinti jaunimo sveikatą Lietuvoje” (14). Todėl pasak Kalėdienės, kaip pagrindinė sveikatos stiprinimo priemonė, pradėti profilaktiniai tikrinimai, kad ligos būtų diagnozuojamos ankstyvoje stadijoje (53).
2008 m. rugsėjo-lapkričio mėn. buvo atlikta bendrojo lavinimo mokyklų valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė ir įvertinta bendrojo lavinimo mokyklų atitiktis Lietuvos higienos normos HN 21:2005 ,,Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-06-09 įsakymu Nr. V- 476, reikalavimams (58). Per minėtą laikotarpį visuomenės sveikatos centrai apskrityse patikrino 1389 Lietuvoje veikiančias bendrojo lavinimo mokyklas, apie 85 proc. visų bendrojo lavinimo mokyklų. Tikrinimo metu išaiškinta 34 proc. respublikos mokyklų, kurių mokiniai iki rugsėjo 15 d. nepateikė informacijos apie profilaktinio sveikatos
tikrinimo rezultatus. Daugiausiai tokių mokyklų nustatyta Vilniaus - 43 proc., Kauno -37 proc. Šiaulių - 44 proc. apskrityse (36). Matyti, kad mokyklų vadovai neuţtikrina mokinių savalaikio profilaktinio sveikatos patikrinimo. Atsakomybę uţ vaikų sveikatą turi pasidalinti patys individai, visuomenės grupės, sveikatos prieţiūros darbuotojai, vaikų ugdymo įstaigų vadovai, ir vyriausybė (53). Anot Kalėdienės, „moksleiviai turi suprasti, kad sveikata yra gyvenimo išteklius, o ne gyvenimo tikslas“ (53). Tai suprasdami jie turėtų nevengti profilaktinių sveikatos patikrinimų, o visokeriopai padėti, bendradarbiauti su sveikatos prieţiūros specialistais ir mokykla. Kadangi jaunimas dar negali atsakyti, todėl atsakomybę turi vis tik prisiimti tėvai, mokykla ir gydytojai (53). Mokslininkai Zaborskis A. 1994, Ţukowska Z. 1997, tyrimais nustatė, kad sveikos gyvensenos nuostatos komponentų yra statistiškai reikšminga priklausomybė t.y. sveiką gyvenseną praktikuojantys asmenys yra pozityvesni, lyginant su asmenimis, turinčiais ne tokias palankias šio kultūrinio reiškinio nuostatas (120, 123). Manome, veikiant pagal šį principą, turėtų nelikti nei vieno moksleivio, nepasitikrinusio sveikatos. Asmuo turi išmokti kontroliuoti aplinką ir išvengti ligų.
Temos aktualumas ir naujumas:
Susidomėjimas pacientų nuomonių tyrimais per paskutinįjį dešimtmetį išaugo ir Lietuvoje. Atlikta nemaţai mokslinių darbų, kuriais bandoma išsiaiškinti pacientų pasitenkinimą sveikatos prieţiūros paslaugomis, įvertinti teikiamų paslaugų kokybę ir nustatyti pacientų lūkesčius, susijusius su gaunamomis paslaugomis (7, 79).
Atskleista įvairių socialinių sluoksnių gyventojų poţiūris į sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę (94). Studijos rodo, kad pacientų pasitenkinimas iš esmės priklauso nuo paslaugos teikėjo charakteristikų (draugiškumo, paciento padrąsinimo, pagalbos, pagarbos ir palaikymo, dėmesingumo, gebėjimo išklausyti, kompetencijos, informacijos suteikimo). Mokslinės literatūros apţvalgos teigia, kad pacientai paprastai gerai vertina gautų paslaugų kokybę, todėl mokslininkų dėmesys krypsta į specifines problemines sveikatos prieţiūros sritis, kurias nurodo būtent pacientai (118). Tyrimų, kuriuose būtų tiriamas moksleivių poţiūris į jiems teikiamas sveikatos prieţiūros paslaugas, o būtent profilaktinio sveikatos patikrinimo, yra labai maţai
Natūralu, jog kyla klausimai – kodėl negerėja mokinių sveikatos rodikliai, nors kasmet atliekami profilaktiniai jų sveikatos patikrinimai. Iki šiol buvo maţai ţinoma pačių paslaugas gavėjų nuomonė. Taigi šio tyrimo metu bus siekiama atsakyti į prieš tai iškilusį klausimą ir paţvelgti į teikiamą paslaugą iš naujos – mokinio pozicijos, įvertinti jo poţiūriu.
Darbo praktinė vertė:
Kadangi iškilo klausimas, kodėl kasmet vykdomi profilaktiniai sveikatos patikrinimai neduoda laukiamų rezultatų? Todėl tikimės, kad atskleistos profilaktinių sveikatos patikrinimų problemos, pačių paslaugos gavėjų poţiūriu, duos pradţią pokyčiams sveikatos prieţiūros įstaigos darbo stiliui, pagerinančiam sveikatos prieţiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, uţtikrinančiam pirminės sveikatos prieţiūros veiklos prioritetus: ligų prevenciją ir visuomenės sveikatos stiprinimą. Pasitarnaus darbo organizavimo pokyčiams vykdant mokyklose pirminę profilaktiką. Atskleista partnerystės, keitimosi informacija sklaidos problema, leis iš esmės keisti tiek asmens sveikatos prieţiūros įstaigų, tiek sveikatos prieţiūros specialistų darbo stilių ir ieškoti naujų darbo metodų, įgalinančių tėvus daugiau dėmesio skirti vaikų sveikatai. Kad aktyviai veikdamas ir dalyvaudamas mokinio asmenybės formavimo procese (bendradarbiaudamas su pedagogais),mokyklos sveikatos specialistas galėtų rezultatyviai įtakoti vaikų tinkamo elgesio pasirinkimo motyvus, daryti jiems teigiamą įtaką ţalingo elgesio ir įpročių sveikatai prevencijos, sveikos gyvensenos formavimo ir sveikatos ugdymo srityse.
Darbo hipotezės:
Jeigu vyresniųjų klasių moksleiviai pozityviai vertintų privalomus profilaktinius sveikatos patikrinimus, tai visi kasmet pasitikrintų sveikatą.
Mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos prieţiūros specialistai pozityviai vertina profilaktinius moksleivių sveikatos patikrinimus.
Darbo tikslas: Įvertinti privalomų profilaktinių sveikatos patikrinimų apimtis ir vyresnio
mokyklinio amţiaus moksleivių bei mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų poţiūrį į juos.
Darbo uţdaviniai:
1. Išsiaiškinti moksleivių privalomųjų profilaktinių sveikatos patikrinimų apimtis ir
dokumentų pildymo kokybę Kaišiadorių rajone.
2. Įvertinti vyresniųjų klasių moksleivių poţiūrį į privalomus profilaktinius sveikatos
patikrinimus bei palyginti miesto ir kaimo moksleivių, merginų ir vaikinų poţiūrius.
3. Įvertinti mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų poţiūrį į
LITERATŪROS APŢVALGA
1. Moksleivių sveikatos prieţiūros teoriniai pagrindai
Mūsų dienomis sveikata domisi ne tik medikai, bet ir pedagogai, filosofai, sociologai ir kitų mokslų atstovai. Sveikatos terminas yra daugiaprasmė sąvoka. Sveikata – visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė, kurią sudaro ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė ţmonių gerovė (5).
Svarbiausias Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos siekis – sveikas ţmogus, sveika šeima ir darni valstybė, kurios pagrindinis uţdavinys yra rūpintis Lietuvos gyventojų sveikata, jos išsaugojimu ir stiprinimu (65). Įgyvendinant pagrindinį šios programos uţdavinį būtina ne tik tobulinti ligų diagnostiką bei gydymą, bet ir spręsti ligų profilaktikos, sveikos gyvenamosios, darbo aplinkos bei sveikos gyvensenos klausimus. Ypatingą dėmesį reikia skirti vaikų ir jaunimo sveikatai (65)
Visuomenės sveikatos koncepcija gali būti apibrėţta, kaip daugelį visuomenės sričių apimanti sveikatos gerinimo veikla (53). Visuomenėje keičiasi poţiūris į sveikatą, jos prieţiūrą, kinta visuomenės sveikatos rodikliai bei sveikatos prieţiūros prioritetai, vyksta visuomenės sveikatos reformos (53). Esminiu posūkiu visuomenės sveikatos prieţiūroje tapo 2002 m. priimtas Visuomenės sveikatos įstatymas (62). Jo tikslas yra visuomenės sveikatos prieţiūra, kuria siekiama uţkirsti kelią kenksmingų sveikatai produktų vartojimui, gyvenamosios, darbo ir gamtinės aplinkos kokybės blogėjimui, perspėti ligų ir traumų atsiradimą, maţinti gyventojų sergamumą, mokyti visuomenę sveikos gyvensenos, pasirūpinti vaikų ir jaunimo sveikata (62). Ir viena iš pagrindinių sričių, siekiant uţtikrinti vaikų ir jaunimo sveikatos prieţiūrą, yra sveikatos ugdymas – tai kryptingos ir sąmoningos pastangos gilinti ţinias apie sveikatos saugojimo ir stiprinimo būdus, ugdyti pozityvias sveikatos ir elgesio nuostatas, skiepyti padedančius uţtikrinti sveikatą elgesio įgūdţius (31).
Tai glaudţiai susiję su ligų profilaktika ir profilaktiniais sveikatos patikrinimais. Mokslininkai Weare, Gray, 1995 m. ir McCarthy 2003 m. nustatė, kad šio darbo sėkmę lemia moksleivių sveikatos ugdymo aplinką lemiantys veiksniai : ugdytojų sveikatos nuostatos, šeima, medicininės prieţiūros tarnyba, ţmonės ( mokytojai, vietinio verslo atstovai, vietos valdţios institucijų darbuotojai ir kt. ), kurių tikslas garantuoti geresnę sveikatą ir kovoti su sveikatos nelygybe (77, 116).
Nors biologiniu ir socialiniu poţiūriu sveikata – didelė vertybė, tačiau jaunas ţmogus nėra linkęs jos labai vertinti (120). Todėl labai svarbu sukurti ir išlaikyti šią nuostatą įtvirtinančią aplinką, nes kitaip augantis ţmogus perims antraeiles vertybes ir klaidingus
vartotojiškus įsitikinimus (121). Todėl manau, kad sveiko gyvenimo stiliaus formavimas nuo vaikystės yra labai svarbi sveikatos stiprinimo priemonė, leidţianti ţmogui suprasti daugelį itin svarbių sveikatos uţtikrinimo komponentų, tame tarpe tikslingai lankytis pas savo šeimos gydytoją ir savalaikiai profilaktiškai tikrintis sveikatą.
1.1. Šiuolaikinės visuomenės sveikatos prieţiūros mokykloje tendencijos
Lietuvos gyventojų sveikata priklauso nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, o nuo ţmonių sveikatos priklauso valstybės ekonominis klestėjimas. Vykdant ir plėtojant reformas, sveikatos sistemos prioritetais tapo sveikatos ugdymas ir ligų profilaktika (24).
PSO dokumente „Sveikata visiems XXI amţiuje” 4- ame tiksle „Jaunų ţmonių sveikata” yra numatyta, jog iki 2020 m. jauni regiono ţmonės turi būti sveikesni ir geriau suvokti savo vaidmenį visuomenėje, turi būti uţtikrinta galimybė tinkamai priţiūrėti sveikatą, būti socialiai aktyviems (87). Nustatyta, kad vienas iš ţmogaus sveikatą įtakojančių veiksnių yra jį supanti aplinka (53). Norint apsaugoti sveikatą bei ją stiprinti reikia rūpintis ir ţmogaus sveikatą įtakojančios aplinkos sveikatinimu. Tam buvo parengtas Nacionalinis aplinkos sveikatinimo veiksmų planas, kurio tikslas yra apsaugoti ir skatinti Lietuvos gyventojų sveikatą, tobulinti aplinkos sveikatinimo vykdymą (111). Kadangi didţiąją dalį moksleivius supančios aplinkos sudaro ugdymo įstaigos, kuriose jie mokosi, aplinka, todėl mokykla, norint apsaugoti savo ugdytinių sveikatą, turi nuolat plėtoti Sveikatą stiprinančių mokyklų sveikatos stiprinimo strategiją (97).
Teisės aktai, reikalingi uţtikrinti vaikų sveikatos prieţiūrą mokyklose, rengiami ne tik Sveikatos apsaugos ministerijos, bet ir Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva. Kadangi sveikatos prieţiūra mokykloje yra ypatinga sritis, uţ kurios koordinavimą bei vykdymą atsakingos ir švietimo, ir sveikatos apsaugos ministerijos, tad natūralu, jog sveikatos specialisto darbas mokykloje turi būti įstatymiškai grindţiamas abiejų ministerijų teisės aktais. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir švietimo ir mokslo ministrai 2000 m. kovo 23 d. patvirtino „Vaikų ir moksleivių sveikatos apsaugos politikos strategines gaires (61).
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme reglamentuojama viena pagrindinių vaiko teisių yra teisė būti sveikam – vaiko teisė į sveikatos prieţiūrą, sveiko gyvenimo būdo ugdymą (informaciją, švietimą ir t.t.) (72). LR visuomenės sveikatos prieţiūros įstatymo 36 straipsnyje paţymima, jog vaikų sveikatos sauga ir ugdymas yra labai svarbi sritis, lemianti ne tik vaikų – būsimų suaugusiųjų sveikatą, bet ir šalies socialinę-ekonominę situacija tiek dabar, tiek ateityje (62).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 23 straipsniu, mokyklose turi būti vykdoma pirminė visuomenės sveikatos prieţiūra (68) Sveikatos prieţiūra mokyklose finansuojama remiantis Sveikatos prieţiūros mokyklose finansavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 5. (63).
Sveikatos prieţiūrą mokykloje vykdo visuomenės sveikatos prieţiūros specialistas, kurio pareigas, atsakomybę, jo darbo uţdavinius ir tikslus nustato „Sveikatos prieţiūros mokykloje aprašas“, patvirtintas švietimo ir mokslo ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2005 metų gruodţio 30 dieną įsakymu Nr. V-1035/ISAK – 2680, (69). Sveikatos prieţiūra mokykloje vykdoma pagal mokyklos sveikatos prieţiūros veiklos planą, kuris yra sudedamoji mokyklos metinės veiklos programos dalis. Veiklos plano projektą rengia mokyklos administracija kartu su sveikatos prieţiūros specialistu. Pastarojo individualų darbo planą tvirtina jo darbdavys .
1.2. Visuomenės sveikatos prieţiūros specialisto mokykloje veikos ypatumai
Mokyklos sveikatos specialisto veikla ir funkcijos smarkiai pakito per pastaruosius metus. Pagrindinius sveikatos specialisto mokykloje vaidmenis galima suskirstyti į sveikatos stiprintojo, ugdytojo, bendradarbiaujančiojo (ne tik su sveikatos prieţiūros institucijomis) ir tyrėjo (13,119).
Remiantis LR įstatymais, mokyklos sveikatos specialistas privalo atlikti aštuoniolika pagrindinių veiklų ir vienos iš svarbesnių: informacijos apie kasmetinius mokinių sveikatos tikrinimus kaupimas ir rezultatų analizavimas, lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių nustatymas ir koregavimas, medicininių dokumentų tvarkymas ir kaupimas, mokinių sveikatos ir sergamumo rodiklių analizavimas, bendradarbiavimas su kitomis įstaigomis, mokinių sveikatos prieţiūros planų ir ataskaitų rengimas (70). Kaip matyti iš visuomenės sveikatos prieţiūros specialisto dirbančio mokykloje kompetencijų aprašymo, jam privalu: kaupti informaciją apie kasmetinius mokinių sveikatos profilaktinius patikrinimus, informaciją apibendrinti bei ne rečiau kaip 1 kartą per metus (mokslo metu pradţioje) pateikti mokyklos bendruomenei bei kitoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka; pateikti klasės auklėtojai bei mokytojams asmens sveikatos prieţiūros įstaigų specialistų rekomendacijas dėl mokinių sveikatos būklės bei šių rekomendacijų įgyvendinimo prieţiūra mokykloje (70).
Informacija apie praėjusiais kalendoriniais metais vykdytą sveikatos priežiūrą mokykloje teikiama ir Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (113). Išvardintos funkcijos pradėtos vykdyti dar
neseniai, todėl tik artimiausiu metu bus galimybė monitoruoti Lietuvos mokiniu sveikatos būklės pokyčius. Šiuo metu Visuomenės sveikatos centrų turima vaikų sveikatos statistika nėra tiksli, nėra galimybės jos tiksliai diferencijuoti pagal amžių. Lietuvos statistikos informacijos pateikiamais duomenimis taip pat sudėtinga pasinaudoti 11-12 klasių mokinių sveikatos pokyčiams nustatyti, nes paauglių nuo 15 metų duomenys pateikiami bendrai su suaugusiaisiais (64).
Mokykloje dirbančio specialisto veiklą įtakoja ir progresyvi, paţangi praktika, ir sveikatos politikos formavimas bei valdymo įrankių tobulinimas. 2004 metais Anglijoje buvo atliktas tyrimas, kuriuo metu buvo nustatyta, jog mokykloje sveikatinimo veikla vyksta naudingai, kai mokytojo ir sveikatos specialisto veikla papildo viena kitą arba jie abu pasidalija sveikatinimo veiklą į tam tikras sferas, kuriose nuosekliai veikia. Atlikus tyrimą buvo pastebėta, kad perdėtai sureikšminamas sveikatos specialisto, kaip bendruomenės ir vaikų patarėjo, vaidmuo (66).
2002 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ir Valstybinis aplinkos sveikatos centras atliko Lietuvos bendruomenės slaugytojų, dirbančių mokyklose, veiklos ypatumų vertinimo tyrimą, kurio metu nustatyta, jog didţioji dalis - 90, 3 proc. bendruomenės slaugytojų dalyvavo veikloje, ugdant ir įtvirtinant sveiką gyvenseną mokykloje, tačiau daugumai jų trūksta tiek teorinių ţinių, tiek praktinių įgūdţių programinio planavimo, atliekant mokinių sergamumo lyginamąją-tiriamąją analizę ir kt. (76). Bendruomenės slaugytojai (vaikų sveikatos klausimais) bendradarbiauja su mokyklų administracija, klasių vadovais, sveikatos prieţiūros įstaigų darbuotojais, tėvais, tačiau daugiau nei pusė jų yra tik dalinai pasirengę šiam darbui (76). Atlikus tyrimą 2003 m. nustatyta, kad profilaktiniai sveikatos tikrinimai ir jų organizavimas, uţėmė didţiausią apklaustųjų darbo laiko dalį (19). Tačiau dabar mokyklose perėjus nuo sveikatos prieţiūros prie jos ugdymo, profilaktiniai patikrinimai atliekami sveikatos prieţiūros įstaigose, o sveikatos specialistas mokykloje uţsiima bendruomenės sveikatinimo veikla (70).
2005 m. spalio 12–15 d. Dubrovnikuose (Kroatijoje) įvyko Europos mokyklų ir universitetų sveikatos bei medicinos sąjungos 13-asis kongresas „Sveikas jaunimas – investicija ateičiai”. Europos mokyklų ir universitetų sveikatos bei medicinos sąjunga vienija nacionalines mokyklose dirbančių sveikatos specialistų organizacijas (109). Tai, jog atskiroje sekcijoje buvo nagrinėtos mokyklose teikiamos sveikatos paslaugos, įvairių šalių patirtis organizuojant bei įgyvendinant profilaktinius vaikų sveikatos tikrinimus, akivaizdţiai pagrindţia mokinių sveikatos prieţiūros darbuotojų veiklos organizuotumo, profesionalumo bei kokybiškų paslaugų suteikimo būtinumą. Kongreso metu buvo priimtos pagrindinės
deklaracijos nuostatos, į kurias būtina atkreipti deramą bei tinkamą dėmesį ne tik mokyklų sveikatos specialistams, bet ir ugdymo institucijų administracijai, vadovams bei sveikatos politikos formuotojams. Sveikatos prieţiūra mokiniams turi būti aukščiausio lygio valstybės politikos prioritetas (109).
Organizuoti tinkamą sveikatos prieţiūrą mokiniams yra kiekvienos šalies politinė atsakomybė. Šio proceso neturi veikti laisvosios rinkos dėsniai. Sveikata turi būti aukščiau vaiko mokymosi principų (46). Atsiţvelgiant į Vaiko teisių konvenciją, mokinių sveikatos prieţiūra turi būti organizuota pirminiame lygyje, be mokesčių ir kliūčių vaikams, paaugliams bei jų tėvams (47). Mokykloje dirbantis visuomenės sveikatos prieţiūros specialistas turi pasirūpinti dar viena labai svarbia veikla - bendromis asmens sveikatos prieţiūros, mokyklos bendruomenės ir tėvų pastangomis būtų uţtikrintas profilaktinių patikrinimų metu gydytojo pateiktų rekomendacijų laikymasis (69).
Sveikatos prieţiūros paslaugas mokykloje turi teikti profesionalai, kurių kompetencija turi būti keliama įgyvendinant papildomo mokymo programas (110). Sveikatos specialistai mokyklose, mokyklų vadovai bei mokinių tėvai, kurie atsitiktinės atrankos metu buvo apklausti Izraelyje , vieningai tvirtino, jog siekiant stiprinti ir išsaugoti mokinių sveikatą reikia pereiti nuo tradicinio biomedicininio ligų kontrolės modelio taikymo prie šiuolaikinio socialinio-medicininio. Tuo būdu maţiau laiko būtų skiriama profilaktiniams sveikatos patikrinimams mokyklose, o daugiau – mokinių ir kitų mokyklos bendruomenės narių specialių poreikių nustatymui bei patenkinimui (34).
Norint nustatyti ar veikla yra efektyvi, ji turi būti vertinama. Tačiau sunku įvertinti sveikatos prieţiūros mokykloje efektyvumą, nes ilgai uţtrunka, kol pasireiškia mokinių sveikatos specialisto intervencijų poveikis, todėl jas sunku susieti su tam tikromis veiklos formomis (26). Tai bandoma daryti, taikant skirtingas metodikas bei poţiūrius (115). Tokiu atveju galima remtis tik subjektyviu veiklos bei jos efektyvumo vertinimu - sveikatos specialistų, dirbančių mokyklose, poţiūriu. Nustatyta, kad jiems nepakanka ţinių ir įgūdţių šiose srityse: sveikatos programinio planavimo - 55,6 proc., mokinių maitinimo kontrolės - 55,6 proc., dirbant su rizikos grupės vaikais - 44,4 proc., atliekant mokinių sergamumo lyginamąją-tiriamąją analizę -44,4 proc. bei dalyvaujant sveikatos ugdyme - 44,4 proc. (55).
Nors profilaktinius sveikatos patikrinimus jau vykdo asmens sveikatos prieţiūros specialistai, tačiau jų organizavimas ir dokumentacijos tvarkymas šiuo metu dar vis tik uţima didţiausią slaugos specialistų darbo dalį (96) . Būtina pabrėţti tai, kad jų pačių poţiūriu, šiam darbui mokyklose dirbantys specialistai turi nepakankamai ţinių ir įgūdţių (55) ir telekomunikacinių priemonių (18).
2. PAAUGLYSTĖ – TAPATUMO PAIEŠKOS IR SOCIALINĖS ADAPTACIJOS TARPSNIS
2.1. Paauglių elgseną įtakojantys veiksniai
Paauglystė – tai gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiųjų amţiaus. Ji trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradţios iki pasirenkama suaugusio ţmogaus socialinė padėtis (1). Paauglystė dar kitaip vadinama pereinamuoju amţiumi. Ţymūs pasikeitimai vyksta ne tik fizinėje , bet ir paţintinių procesų raidoje. Dėl šių pokyčių paauglių sveikata yra itin paţeidţiama (1).
Ankstyvoje paauglystėje mąstymas dar yra egocentriškas ir daţnai paaugliai galvoja, kad jų mąstymas unikalus. Vėliau jų mąstymas tampa abstraktus ir logiškas, jie jau gali kelti hipotezes ir daryti išvadas (35, 126, 127). Pradėję logiškai mąstyti, paaugliai jau pastebi kai kurių ţmonių mąstymo prieštaringumą, supranta, kad kartais nesiderina ţmonių idealai ir jų veiksmai (131). Atsiradęs mokėjimas atpaţinti veidmainystę skatina ginčytis su tėvais ir aplinkiniais. Jeigu paaugliai išmoksta valdyti savo impulsus, kartais atsisakyti to, kas jiems tuo metu atrodo svarbu, tokie vaikai tampa socialiai atsakingesni (132).
Perėjimą iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį lydi daugelis biologinių, socialinių ir psichologinių pokyčių. Manoma, jog paauglystė sudėtingas laikotarpis auklėjimo atţvilgiu, todėl pasiekimo motyvacija, kaip svarbus paauglio raidos komponentas, nagrinėjamas daugelio mokslininkų darbuose (90, 128). Ji apibūdinama, kaip ţmogaus poreikis patirti sėkmę įvairioje veikloje (128). Egzistuoja nuostata, kad vienoks ar kitoks laimėjimas reiškia, jog asmeniui sekasi ir jis yra vertingas, o pralaimėjimas – menkavertiškumo prielaida (131). Taikant šią teoriją, manytume, labai svarbu, kad kiekvieno vaiko apsilankymo pas gydytoją dėl ligos, ar profilaktiškai tikrintis sveikatos metu, vaikas nepatirtų neigiamų emocijų ir nusivylimo ir nepasitenkinimo, nes tai yra prielaidos neigiamo poţiūrio ir nuostatų formavimuisi. Daugelis tyrimų rodo, kad nuostatos pasikeitimas – sudėtingas procesas, daţnai sukeliantis iliuzijas, netinkamus poelgius, vidinius prieštaravimus ir neigiamas emocijas (122). Įrodyta, kad tarp sveikos gyvensenos nuostatos komponentų yra statistiškai reikšminga priklausomybė t. y. sveikesni ir sveiką gyvenseną praktikuojantys asmenys yra pozityvesni, lyginant juos su asmenimis, turinčiais ne tokias palankias šio kultūrinio reiškinio nuostatas (125). Aktyvi asmens ugdymo strategija reikšmingai lemia ne tik nuostatas, bet ir elgseną., kurios dėka gerėja gyvenimo būdas, stilius (120).
Manoma, kad gera sveikata – viena svarbiausių normalios paauglio raidos prielaidų. Todėl pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas moksleivių mokyklinio gyvenimo ir
sveikatos ryšių tyrimams. Šis amžiaus tarpsnis ypatingas tuo, kad būtent šiuo laikotarpiu vaikas suauga, jo gyvenime tuo pat metu realizuojamos ir vaiko, ir suaugusio žmogaus programos (123).
Šiuolaikinėje visuomenėje, vykstant dideliems ekonominiams ir technologiniams pokyčiams, paaugliui pateikiama daugybė prieštaringų vertybių (106). Vėlyvosios paauglystės amžiaus žmogus susiduria su profesinio, moralinio, socialinio ir religinio pasirinkimo bei lytinio brendimo problemomis (106).
Diskutuojama, ar paaugliams gera sveikata yra poreikis. Dar 1938 m. buvo pristatyta H. Murray poreikių teorija. Pasak H. Murray, „poreikis – tai konstruktas, reiškiantis jėgą, kuri organizuoja suvokimą, apercepciją, intelektą ir valią taip, kad būtų pakeista nepatenkinama situacija“ (135). Panašų apibūdinimą pateikia A. A. Rean ir J. L. Kolominskis, jie motyvu vadina vidinį asmenybės stimulą vienam ar kitam aktyvumo tipui (veiklai, bendravimui, elgsenai), susijusį su asmenybės poreikių tenkinimu (133). Motyvacija daugelio autorių apibūdinama, kaip daug sudėtingesnis reiškinys motyvaciją sieja ne tik su pasiruošimu veiklai, bet ir jos įgyvendinimu (28).
B. F. Skinner (1950) vienas iš biheviorizmo teorijos atstovų, tyrinėdamas elgesio ir išmokimo dėsningumus, nustatė, kad norint išugdyti konkretų elgesį, svarbu atrasti tinkamus pastiprinimus, jų pateikimo būdą ir kartojimų skaičių. Anot B. F. Skinner, ţmogus net retai patirdamas jam svarbų pastiprinimą, su juo susijusią reakciją naudoja visą gyvenimą (78). Tai tampa aktualu formuojant jaunimo atsakingą elgseną savo sveikatos atţvilgiu. Tačiau naujausių PSO atliktų tyrimų duomenimis, jaunimas Lietuvoje nėra pakankamai informuotas aktualiais sveikatai klausimais (15), to pasekmė – įsitraukimas į tokias veiklas, kurios kelia didelį pavojų sveikatai (pavyzdţiui, ţalingi įpročiai ir kt.).
Tobulindami tapatumo jausmą, paaugliai išbando save skirtingose situacijose, skirtingus savo „aš”, vienokie būdami vieni, kitokie su tėvais ar mokykloje ir visai kitokie su draugais (29). Kai kurie paaugliai anksti suranda savo tapatybę, perimdami vertybes iš tėvų (123). Kitų tapatybė gali būti visiškai priešinga tėvams ir visuomenei t.y. negatyvi , tačiau atitinkanti tam tikrą bendraamţių grupę. Treti gali labai ilgai ieškoti savojo “ aš “ (124). Paaugliai, formuodami savo tapatybę, pradeda atsiskirti nuo tėvų ir bent trumpam tampa tokie kaip visi, kokie yra jų draugai. Šiuo metu ypatingai maţėja tėvų įtaka srityse susijusiose su asmeniniu skoniu ir gyvenimo būdu (122). Pasak Juodraičio, „svarbiausi asmenybės raidos tarpasmeniniai procesai vyksta ne šeimoje, o bendraamţių grupėse” (48). Paauglystėje, norint būti vertinamu bendraamţių, asmeniniai laimėjimai ypatingai pabrėţiami (41). Todėl bendraamţių nuomonė turi didelės įtakos paauglių sprendimams (41). Paauglio elgsenai
įtakos turi įvairūs veiksniai: bendraamţių ir suaugusiųjų elgsena bei poţiūris, socialinės nuostatos, skelbiamos ţiniasklaidoje (74). Vidinė motyvacija bet kokiai veiklai pasireiškia tada, kai ţmones skatina domėjimasis pati veika , o ne spaudimas iš išorės. Veikla domina tuomet, kai nevarţo išorinės paskatos ir rūpestis dėl kitų pritarimo arba pasmerkimo (129).
Paaugliai – vienintelė išsivysčiusių šalių visuomenių amţiaus grupė, kurioje per pastaruosius keturis dešimtmečius mirtingumo ir sergamumo rodikliai nepagerėjo, nepaisant didelio progreso sveikatos prieţiūros sistemoje (42). Paaugliams sveiką aplinką sudaro šeima, mokykla, ugdytojai ir jų sveiko gyvenimo nuostatos ir sveiko gyvenimo stilius, Valstybės ir mokyklos sveikatos prieţiūros sistema, kurią reikia orientuoti rūpinimosi sveikata kryptimi (42). Manytume, kad šios veiklos tikslas – ne tik teikti ţinių, ugdyti elgesį, įgūdţius ir nuostatas, kurių pagrindą sudaro kognityvinių, emocinių ir veiklos komponentų derinys, bet ir kurti reikalingą vertybių sistemą. Pasak Jovaišos, sąmoningą elgseną lemia ţmogaus nuostatos, poţiūris, vertybinės orientacijos, kurios nėra įgimtos, bet yra išugdomos ir gali kisti ugdymo procese (45). Vaikams reikia ne tik ţinių, bet ir gerų pavyzdţių bei įgūdţių, kad jis galėtų įvertinti negatyvius reiškinius, išsiugdytų teigiamas nuostatas, jaustų atsakomybę dėl savo ir kitų sveikatos (45).
Dvasiniai ţmogaus poreikiai nėra įgimti, jie atsiranda ţmogui augant, bręstant, kaip brandos, ugdymo ir socializacijos išdava (90). Tačiau tai nereiškia, kad ţmogus automatiškai perima tam tiktas kultūros vertybes. Vaikas gali augti sveikas, gerai vystytis fiziškai ir psichiškai, perimti dvasines ţmonijos vertybes tik tada, kai jis yra mylimas, saugus, vertinamas ir reikalingas ir mato deramą pavyzdį jį supančioje aplinkoje (56). E. Puišienė (2003) tyrimo metu nustatė, kad pradinėse klasėse ryšys tarp ugdytojų sveikatos nuostatos ir mokinių sveikatos dar yra menkas dėl prieţasties, kad vaikų sveiko gyvenimo stiliui ir sveikatai didelę įtaką turi šeima (88).
A. Zaborskio ir J. Makari (1994 – 1998) tyrimų rezultatai rodo socialinius – ekonominius su lytimi susijusius bei nuo gyvenamos vietovės (miestas, kaimas) priklausančius elgesio , turinčio įtakos sveikatai, skirtumus (120). Vaikui augant santykiai tarp vaiko ir tėvų pamaţu įgauna partnerystės pobūdį. Vaiko socialinio ugdymo poţiūriu ypač svarbu, kad vaikai ir tėvai taptų dvasiškai artimesni. Prof. A. Zaborskis teigia, kad atlikto tyrimo duomenimis darnus bendravimas su abiem tėvais nustatytas 60,4 proc. berniukų ir 40,4 proc. mergaičių; su vienu iš tėvų - 21,8 proc. berniukų ir 44,1 proc. mergaičių.; nei su vienu iš tėvų – 17,8 proc. berniukų ir 16,1 proc. mergaičių. Darnaus ir atviro paauglio bendravimo su tėvais stoka didina rizikingos elgsenos, prastesnės sveikatos ir savijautos, prastesnių mokymosi rezultatų riziką (120).
Vaikų ir moksleivių sveikata neatsiejama nuo kintančių gyvenimo, mokymosi ir poilsio sąlygų, psichologinio klimato tiek šeimoje, tiek mokykloje (11). Mokykla visame pasaulyje kritikuojama dėl nepakankamo vertybinio ugdymo. Kokią gyvenseną pasirinks besiformuojanti asmenybė, didelę įtaką turi ne tik šeima, bet ir mokykla (120).
Pasak Weare, Gray, atsiţvelgus į asmenybės poţiūrį, konkrečiai į sveikatos, jas įvertinus, galima formuoti individo nuostatas. Neuţtenka vien aiškinti , kas yra naudinga, o kas ţalinga. Turi būti ugdomi atitinkami įpročiai ir įgūdţiai, nuostatos, sudaroma galimybė rinktis tinkamą gyvenimo būdą ir atsakingą elgseną sveikatos atţvilgiu (116) Mokyklos gyvenimas, aplinka, elgesio taisyklės ir reikalavimai gali ir turi tapti rūpintis sveikata skatinančiu veiksniu ir pavyzdţiu (116). Ţinoma, kad pozityvesnė ugdytojo sveikatos nuostata lemia ir sveikesnio gyvenimo stilių, o sveikesnis asmuo suinteresuotas išugdyti ir sveiką ugdytinį (88).
Apibendrinant, manytume, galima daryti prielaidą jog labai svarbu mokyti vaikus saugoti sveikatą ir iškelti sveikatos prioritetą vertybių sistemoje, o tai sėkmingai atlikti gali tik tas pačias vertybes puoselėjantys tėvai, pedagogai, vietinio verslo atstovai, gydytojai. Įprotis profilaktiškai tikrintis sveikatą labai prasmingas ir efektyvus vaikystėje, paauglystėje, kai formuojasi ţmogaus pasaulėjauta ir elgsenos stereotipai, dar netvirti ţalingi įpročiai : rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, prasti higienos įgūdţiai. Šį darbą lydės sėkmė tik tada, kai bus sutelktos visuomenės , medikų, pedagogų, šeimos ir individo pastangos (6).
3. MOKSLEIVIŲ SVEIKATOS PROBLEMOS
Sveikata yra viena svarbiausių ţmogaus gerovės sąvokų. Viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų yra vaikų ir jaunimo sveikata. Apie tai byloja šalyje patvirtintos sveikatos strategijos bei programos (24, 65, 71,91).
2003–2004 metais nustatytas didţiausias vaikų sergamumo rodiklis per 22 metus (81). Tokį sergamumo netolygumą sąlygojančios prieţastys nėra visai aiškios. Tai gali lemti aplinkos veiksniai (81). Tam tikrais ontogenezės periodais organizmas yra itin jautrus, o nuolatiniai stiprūs neigiami veiksniai gali negrįţtamai paveikti vaiko augimą (81). Vaikų ir paauglių sveikatos problema gvildenama įvairiapusiškai ir kompleksiškai, apimanti įvairius vaikų ir jaunimo sveikatos aspektus: atlikti vaikų augimo ir brendimo vertinimai (104, 105) ir moksleivių fizinės sveikatos tyrimai (3, 22), nustatyta psichosocialinių veiksnių įtaka paauglių sveikatai (51), tyrinėtas fizinės aplinkos poveikis vaikų sveikatai (49), atliktas Lietuvos ir
kitų šalių moksleivių gyvensenos ir sveikatos palyginimas (93), tirtas moksleivių poţiūris į savo sveikatą (108).
Siekiant vertinti vaikų sveikatą yra sudaryta rodiklių sistema, tačiau ji daugiausiai atspindinti sergamumą, mirštamumą, gimstamumą ir sveikatos prieţiūros organizaciją (39). PSO siūlo vertinti asmens psichikos būsenas, emocingumo ir elgesio rodiklius (32). Vienas tokių rodiklių yra subjektyvus paties asmens savo sveikatos įvertinimas. Šis rodiklis atspindi sveikatos kitimus, susijusius su amţiumi ir liga, leidţia nustatyti subjektyviai įvertintus sveikatos skirtumus įvairiose socialinėse grupėse (32). Savo sveikatos vertinimas nors ir susijęs su objektyviai nustatoma paciento sveikata, yra tikslesnis sveikatos rodiklis nei medicinos specialistų išvados apie pacientų sveikatos būklę. Lietuvoje šį sveikatos vertinimo rodiklį pradėjo taikyti nuo 1972 m. PSO vadovaujamose širdies ligų profilaktikos ir stebėsenos programose (32).
Sukaupta daug mokslo duomenų, įrodančių ţmogaus elgsenos įtaką jo sveikatai (121), todėl moksleivių gyvensenos tyrimai turi didţiulę reikšmę rengiant profilaktines vaikų sveikatos programas. Dar prieš dvidešimt metų ( 1983-1984 m.) Europos šalių mokyklose pradėti vykdyti Pasaulinės sveikatos organizacijos koordinuojamas tarptautinis moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas. Lietuvoje tokia apklausa atlikta 1994 m., antrą kartą- 1998 m. ir trečią kartą – 2002 m. (44). Tyrimų duomenys tikrai nedţiugina, įrodyta, kad moksleivių mityba nesubalansuota, jie nepakankamai fiziškai aktyvūs, bandţiusių rūkyti moksleivių nuo 11 metų skaičius sparčiai auga, padaugėjo reguliariai vartojančių alkoholinius gėrimus skaičius, didėjant amţiui, daugėja vartojančių narkotikus moksleivių skaičius, ypač berniukų tarpe, jauniems ţmonėms trūksta burnos higienos įgūdţių, didelis moksleivių skaičius laiko save „nelabai sveikais“(44). Kaip minėjome, savo sveikatos vertinimas susijęs su amţiumi. Tyrimai rodo, kad su amţiumi abiejų lyčių tiriamųjų sveikata blogėja (44). Didţioji dalis 11-15 metų paauglių savo sveikatą įvardina kaip „labai gerą“. Objektyviai vertinama fizinė būklė blogėja per vaikystės ir paauglystės laikotarpį. Visose klasėse mergaitės savo bendrąją sveikatos būklę, taip pat savo fizinę ir psichikos sveikatą vertina blogiau negu berniukai (44).
Daţniausiai pasitaikantys vaikų sveikatos sutrikimai, kuriuos pastebi mokyklos slaugytoja apibendrinant profilaktinių patikrinimų dokumentus yra regos sutrikimai, nurodo 87,13 proc. respondentų, netaisyklinga laikysena - 77,72 proc., stuburo iškrypimai -57,92 proc. respondentų (p≤ 0,05). Apie trečdalis respondentų tarp moksleivių pastebi širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimų- 26,73 proc., arterinio kraujo spaudimo padidėjimą, viršsvorį ir nutukimą (67).
Tačiau ne vien fiziniai rodikliai verčia pasirūpinti moksleivių sveikata, kaip rodo tyrimai, pastarieji turi daug ir socialinių problemų (50). Vaikų populiacija socialiniu požiūriu yra ypač pažeidžiama, nes bedarbystė, menkas tėvų išsilavinimas bei prastai apmokamas darbas, nepatenkinama psichologinė šeimos atmosfera lemia prastesnį vaikų sveikatos potencialą ir gyvenimo įgūdžius (50). Mokslininkų teigia, kad socialiniai veiksniai lemia daugiau negu pusę ligų (50). Sveikata glaudžiai susijusi su socialiniais ir ekonominiais veiksniais net ir turtingose visuomenėse (50). Didžiausią įtaka sveikatai turi veiksniai, susiję su profesija, atliekamu darbu, šeima, kultūra bei ekonomine žmogaus padėtimi, socialiniais ryšiais (50). Dažniausiai socialinė ekonominė padėtis apibrėžiama pajamomis, išsimokslinimo lygiu, gyvenimo sąlygomis, o socialinė ekonominė nelygybė apibudinama šių veiksnių skirtumais (53). Net ir mažas pajamas turinčiose šalyse sveikatos būklė gali būti pagerinta jei bus mėginama išspręsti socialinius klausimus (87). PSO siūlomos strategijos socialinei sveikatai gerinti susijusios su lygiavertiškesne pajamų paskirstymo politika, socialinio saugumo garantijų užtikrinimu mažas pajamas turinčioms šeimoms, socialinių tarnybų darbo gerinimu (98).
Nepaisant to, kad tiriamojo kontingento vaikinai ir merginos jau beveik suaugę, šeimos psichologinės aplinkos rodikliai neigiamai veikia jų savijautą ir turi esminės reikšmės jų sveikatos savivertei ir dažniems negalavimams (25). Dažnų negalavimų rizika tiems, kurių šeimose vyrauja blogi tarpusavio santykiai beveik 5 kartus didesnė palyginti su tais, kurių šeimos santykiai labai geri ar patenkinami (25). Užsienio autorių vaikų ir paauglių tyrimai taip pat demonstruoja tėvų išsilavinimo bei šeimos ekonominio gerbūvio įtaka vaiko sveikatai. Pavyzdžiui, Kinijos moksleivių tyrimas rodo kad nepalankus šeimos klimatas, vaikų ir tėvų konfliktai neigiamai veikia vaiko bendrė psichinę būklę, pasitenkinimą gyvenimu, gyvenimo tikslo siekimą, savigarbą, mokymosi rezultatus, sąlygoja elgesio problemas.(25). Vertinant populiacijos sveikatą pagal respondentų pateikiamus duomenis, atkreiptinas dėmesys į amžiaus ir lyties bei kitų socialinių bei demografinių veiksnių specifiką. Duetz ir kt. 2003 m. nustatė, kad socialiniai veiksniai turi daugiau reikšmės moterims, nei vyrams. (25). Waters ir kt. 2003 m. palyginę tėvu ir vaikų anketinius sveikatos duomenis, pažymi, kad paauglių sveikatos savivertė iš esmės atitinka tai, ką teigia ir jų tėvai, tačiau paaugliai optimistiškiau nei tėvai vertina savo fizinę sveikatą, bet kritiškiau –savo psichinę sveikatą, elgesį, savigarbą, skausmus ir negalavimus (115).
Daugelyje pasaulio šalių mokyklose dirbantis medikas yra jungiamoji grandis, vykdant informacijos pasikeitimą tarp sveikatos prieţiūros įstaigų ir mokyklos. Pavyzdţiui JAV vaikui grįţus po ligos mokyklos seselė gauna informaciją apie jo sveikatos būklę iš sveikatos prieţiūros įstaigos arba tėvų ir toliau stebi mokinio būklę, o reikalui esant ir suteikia pagalbą (20). Toks ryšys ypač svarbus tada, kai vaikas serga lėtinėmis ligomis, pavyzdţiui astma, diabetu, po chirurginių intervencijų, psichikos negalių ir būklių. Anglijoje mokyklos sveikatos prieţiūros specialistai, be mokinių sveikatos stiprinimo funkcijos, vykdo mokinių sveikatos stebėseną ir dirba individualiai bei bendruomeniniu principu. Jeigu šeima turi vieną ar daugiau vaikų, tai bus ţinoma sveikatos prieţiūros inspektoriui, kuris suorganizuos susitikimą su tėvais. Šie inspektoriai – tai specialiai apmokytos slaugės, kurios dirba su šeimomis, teikia patarimus ir paramą visais vaikų vystymosi klausimais. Taip pat gali suteikti informaciją apie gyvenamoje vietoje esančias gydymo ir mokymo paslaugas. Mokykla nuolatos informuos tėvus ir tėvų sutikimas yra būtinas prieš atliekant vaikui bet kokias procedūras. Vaikams iki 16 metų priklauso nacionalinės sveikatos tarnybos teikiamas dantų gydymas. Kadangi dantistai mokyklose nedirba, tėvai turi patys uţregistruoti vaiką pas stomatologą.(20)
Škotijoje daug dėmesio skiriama vaiko sveikatai ir sveikatos prieţiūrai ugdymo įstaigose. Mokykloje vaikai gauna tokias pat medicinos paslaugas, kaip ir jų tėvai. Jeigu tėvai turi teisę į nemokamas paslaugas, nemokamai bus priţiūrima ir jų vaikų sveikata (38), nemokamai bus tikrinama ir vaiko sveikata mokykloje. Vaikų medicininę apţiūrą mokyklose atlieka valstybės paskirti medikai (public health nurses) ir vietiniai sveikatos apsaugos pareigūnai. Apţiūros atliekamos pačiose mokyklose. Apie tai tėvams pranešama iš anksto; norėdami, tėvai gali dalyvauti apţiūrint jų vaiką (38). Tikrinama vaiko klausa ir regėjimas. Tėvams pageidaujant arba medikams, įţvelgus poreikį, gali būti atliekama ir išsamesnė fizinė apţiūra. Mokyklinės apţiūros metu aptikus sveikatos problemų, vaikas nukreipiamas kaip „neprivatus pacientas“ nemokamam tyrimui į ligoninės ambulatorinį skyrių (38).
Atsiţvelgiant į esamus ir kylančius vaikų sveikatos poreikius, buvo įsteigtas JAV Motinų ir Vaikų Sveikatos Biuras (Maternal and Child Health Bureau), siekiantis įgyvendinti naują sveikatos prieţiūros modelį. Gaila, bet daugeliui JAV vaikų sveikatos paslaugos neprieinamos, todėl, kad neturi socialinio draudimo ir negali reguliariai pasitikrinti sveikatos. Tai istoriškai susiję su sveikatos draudimo padėtimi, šeimos pajamomis, rase ir/arba tautybe, šeimos struktūra ir religija (112).
Nuo 1993 m. Nacionalinė Sveikatos Tyrimų Tarnyba (National Health Interview Survey) renka duomenis apie sveikatos prieţiūros prieinamumą, analizuoja juos, ieško
problemų prieţasčių ir sprendimų, kaip pagerinti vaikų sveikatos prieţiūrą. Buvo tiriama: ar reguliarūs pirminiai vaikų sveikatos patikrinimai, sveikatos apţiūros vietos, prieţastys, kodėl nereguliariai tikrinama sveikata ir prieţastys, trukdančios gauti sveikatos paslaugas. Nustatyta, kad 94,0 proc. vaikų JAV prieinama reguliari sveikatos prieţiūra ir tik 6,0 proc. – ne. Išaiškinta, kad asmenys, turintys sveikatos draudimą, nesikreipia į sveikatos prieţiūros įstaigas ir nesitikrina sveikatos, nes: 47,1 proc. galvoja, kad yra sveiki ir nereikia gydytojo pagalbos, 22, 8 proc. - neprieinama arba nepatogi prieiga prie paslaugų, 7,4 proc. - nepasitiki gydytoju, 6,9 proc. – neišgali sumokėti uţ paslaugas. Nustatyta, kad reguliariai tikrinasi sveikatą 79 proc. (neapsidraudusių sveikatos) vaikų ir 94,0 proc. turinčių pilną draudimą (public insurance) bei 97,0 proc. vaikų, turinčių privatų (private) sveikatos draudimą. Vaikai, kurie reguliariai nesitikrina sveikatos, buvo paprašyti iš sąrašo išrinkti ir nurodyti prieţastis ir nustatyta, kad 34 proc. – neišgali susimokėti uţ paslaugas, 31,8 proc. yra sveiki ir nereikia gydytojo pagalbos, 17, 4 proc. nurodė, kad nepatogu kreiptis į gydytoją, nes neţino, kur eiti, per toli ir pan. (112).
4. PRIVALOMI PROFILAKTINIAI MOKSLEIVIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMAI
4.1. Profilaktinių moksleivių sveikatos patikrinimo tvarka
Paauglių profilaktinių sveikatos patikrinimų daţnį Lietuvoje nustato LR Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. geguţės 31 d. įsakymas Nr. 301, 3 priedas (59). Vaikai, lankantys mokyklą, iki rugsėjo 15 dienos turi profilaktiškai pasitikrinti sveikatą ir į mokyklą privalo pristatyti nustatytos formos paţymėjimą (statistinė apskaitos forma Nr. 027-1/a) „Vaiko sveikatos paţymėjimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodţio 24 d. įsakymu Nr. V-951 (60). Paţymėjime nurodoma: vaiko ūgis, svoris, fizinio išsivystymo įvertinimas procentiliniu metodu bei kūno masės indeksas, taip pat kraujospūdis, klausos ir regos būklė. Paţymoje gydytojas turėtų paţymėti ir įvairių organizmo sistemų sutrikimus, jei tokių mokinys turi (kraujotakos, kvėpavimo, nervų, virškinimo, urogenitalinės, skeleto - raumenų, dantų, kraujo, odos ir jos priedų) ir įrašyti nustatytą diagnozę. Paţymos pabaigoje gydytojas pateikia išvadas ir rekomendacijas dėl vaiko galimybių dalyvauti mokykloje vykdomoje ugdymo veikloje, įskaitant kūno kultūros ugdymą (pagrindinė, parengiamoji, specialioji grupė; dietos, vengtini alergenai ir kt.). Taip pat gydytojas nurodo prieţastis ir pirmosios pagalbos priemones, jei vaikui gali prireikti skubios pagalbos mokykloje (dėl alergijos, lėtinių ligų ir kt.). Paţymoje turi būti vaiką apţiūrėjusio šeimos gydytojo ar pediatro vardas ir pavardė, parašas, kontaktinis telefonas (60). Sveikatos
paţymėjimo galiojimo laikas – vieneri metai. Manytume, kad geriausiai, jei sveikata patikrinama geguţės - rugpjūčio mėnesiais. Tačiau, jei sveikata tikrinta, pavyzdţiui, gruodţio mėnesį ir vaikas nesirgo, ji galioja iki kitų metų gruodţio mėnesio. Nustatyta, kad 11-12 klasių mokinių sveikatą, kaip ir kitų amţiaus grupių vaikų, kasmet tikrina šeimos gydytojas ar pediatras pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. geguţės 31 d. įsakymu Nr. 301 patvirtintą vaikų ir paauglių sveikatos tikrinimo tvarką „ Dėl profilaktinių
sveikatos tikrinimų sveikatos prieţiūros įstaigose“-3 priedas (59). Kadangi 11-12 klasių
mokiniai yra 16-18 metu amţiaus, todėl 16- aisiais gyvenimo metais vaiką pirminiame sveikatos prieţiūros lygyje kartą per metus apţiūri bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras ir stomatologas, antriniame - traumatologas-ortopedas, oftalmologas ir, esant indikacijų, neurologas. Šie specialistai įvertina lytinį ir fizinį brendimą ir psichikos sveikatą. 17-18- aisiais gyvenimo metais vaikinus ir merginas kartą per metus turėtų patikrinti bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės terapeutas ir atlikti lytinio ir fizinio brendimo įvertinimą, taip pat ištirti psichikos sveikatą (59). Visiems vaikams profilaktinio sveikatos patikrinimo metu turi būti matuojamas arterinis kraujospūdis (74, 83).
Priţiūrint paauglių sveikatą, svarbi profilaktinė veikla. Pagrindiniai jos uţdaviniai – uţkirsti kelią ligai, veikiant rizikos veiksniui bei anksti nustatyti ligos sukeltus pokyčius. Paauglių sergamumą ir mirtingumą lemiančios prieţastys yra susijusios su socialiniais bei elgsenos veiksniais, todėl jiems turi būti skiriama pakankamai dėmesio profilaktinių sveikatos patikrinimų metu (74). Pasak Mačinsko, daugiau dėmesio turi būti skiriama šiems veiksniams: nelaimingiems atsitikimams, lytiškumui ir kontracepcijai, mitybai, burnos higienai, fiziniam aktyvumui, rūkymo, alkoholio, narkotikų ţalingam poveikiui, psichinei sveikatai: nerimui, emocinei įtampai, depresijai, saviţudybėms.
Manome, tai be abejonės pozityvus siūlymas, tačiau keliantis daug diskusijų, nes rezultatą būtų galima pasiekti tik tuomet, jeigu bus uţtikrinti pirminės sveikatos prieţiūros veiklos prioritetai: ligų prevencija ir visuomenės sveikatos stiprinimas
Turėdami išsamią informaciją apie moksleivio sveikatos būklę pedagogai gali tinkamai parinkti adekvatų ugdymo veiklos, pvz., kūno kultūros, krūvį bei tinkamai reaguoti vaikui prireikus skubios pagalbos – ištikus alergijai, įvairių ligų priepuoliams. Pagal naujus įstatymus vaiką į polikliniką turi palydėti tėvai arba globėjai. Be tėvų mokiniams sveikata netikrinama. Manytume, galbūt tai paskatins tėvus labiau rūpintis savo vaikų sveikata, nes šiandien jie pernelyg nuo to atitrūkę ir mokykla privalėtų skatinti tėvų domėjimąsi vaikų sveikata, jeigu tėvai patys to nesupranta.
Dėl moksleivio sveikatos paţymos reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją įprasta tvarka: iš anksto uţsiregistruoti bei atvykti nurodytu laiku. Visi, tiek mieste, tiek kaime gyvenantys mokiniai, turėtų būti prisirašę pas šeimos gydytoją. Jei to nėra, mokyklos visuomenės sveikatos prieţiūros specialistas turėtų paskatinti tai padaryti mokinius ir jų tėvus. Tai, kad paţymą reikia pristatyti iki rugsėjo 15 dienos, nesuteikia galimybės patekti pas gydytoją be eilės. Reikia ţinoti, kad dantų būklę turi įvertinti gydytojas odontologas (dantų gydytojas). Šeimos gydytojo kabinete bus įvertinti: ūgis, svoris, kraujo spaudimas, rega, klausa, kraujotakos, kvėpavimo, stuburo ir kitų organų bei jų sistemų funkcinė būklė. Radus pakitimus, moksleivis bus nukreiptas atitinkamos srities specialisto konsultacijai arba tyrimams. Galutinę išvadą apie sveikatos būklę šeimos gydytojas pateiks tik po specialistų konsultacijos (100).
Ankstyvoji vaikų sveikatos sutrikimų diagnostika ir korekcija sudaro palankias prielaidas lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai vyresniame amţiuje (74). Yra ţinoma, kad kreipdamiesi į gydytoją paaugliai nėra linkę iš karto atskleisti tikrosios kreipimosi prieţasties, todėl profilaktiniai sveikatos patikrinimai galėtų būti efektyvi priemonė, kurios metu būtų išaiškinami ne tik mokinių regos, laikysenos, virškinimo ir kitų sistemų sutrikimai, kurie paauglystėje gali būti sėkmingai taisomi, bet ir paauglių sergamumą bei mirtingumą lemiančios prieţastys, kurios yra susijusios su socialiniais bei elgsenos veiksniais (74).
4.2. Profilaktinių moksleivių sveikatos patikrinimų vertinimo ypatumai
Norint nustatyti ar veikla yra efektyvi, ji turi būti vertinama. Kadangi visuomenės sveikatos srityje privatūs komerciniai interesai nėra tenkinami, tai tyrimai yra atliekami tik mokslininkų iniciatyva ir gana retai, nes to neleidţia šalies ekonominė padėtis. Lietuvoje siekiama, kad prioritetu taptų visuomenės (62), o ne asmens sveikata, tačiau kai asmeniškai susiduriama su konkrečia liga ar būsena, kiekvienam svarbiausia uţduotimi tampa kuo greičiau patenkinti savo sveikatos poreikius, neatsiţvelgiant į visuomenės.
Klinikiniai vaikų ir paauglių sveikatos vertinimai negali atspindėti šio amţiaus sveikatos problemų sudėtingumo. Visuomenėje priimta, kad gera sveikata yra pageidautinas ir pasiekiamas tikslas. Tokiu būdu, jeigu ţmogus tikisi, kad jo sveikata turi būti geresnė, jis ieškos pagalbos sveikatos prieţiūros sistemoje. Asmens lūkesčiai sveikatos prieţiūrai auga, tai aiškinama socialinio poţiūrio į paslaugų teikimą pokyčiais. Ţmonės tikisi ne tik lengvai prieinamų paslaugų, tačiau ir aukštos kokybės (40). Paslaugų kokybė priklauso nuo darbo procesų organizavimo: ar veikia kokybės valdymo procedūros, kaip laikomasi metodinių
rekomendacijų, kaip cirkuliuoja informacija įstaigos viduje, kaip bendraujama su partneriais išorėje (40). Vykdant sveikatos sistemos reformą pagrindinis akcentas yra tam, kad piliečių nuomonė ir pasirinkimas turėtų tokį pat svarbų poveikį sveikatos apsaugos tarnybų vystymuisi ir veiklai, kaip sprendimai ekonominėje , valdymo srityse (100). Turėtų būti išgirsta piliečių nuomonė tokiais svarbiai klausimais kaip sveikatos apsaugos turinys, santykiai tarp medicinos darbuotojų ir paciento kokybė, eilių reguliavimas, skundų aiškinimas ir kt. (40). Pirminė sveikatos prieţiūra, kaip sudėtinė visos sveikatos sistemos bei socialinės ir ekonominės raidos dalies efektyvumas priklauso nuo tikslų ir uţdavinių, priemonių ir būdų, kaip juos spręsti, koordinacijos ir ryšių tarp visų sveikatos sistemos grandţių, finansavimo principų. Gerai funkcionuojanti PSP sistema gali padėti garantuoti šalyje sveikatos paslaugų efektyvumą (12).
Profilaktinių sveikatos patikrinimų veiklai vertinti nėra sukurta jokių vertinimo standartų. Tai bandoma daryti, taikant skirtingas metodikas bei poţiūrius. Pirmiausia buvo bandoma veiklą vertinti remiantis atliekamomis funkcijomis. Tokio pobūdţio vertinimas gali būti tiriamas bei vertinamas iš skirtingų pozicijų (pačių sveikatos prieţiūros specialistų, mokinių, mokinių tėvų, mokyklos vadovų, mokytojų, mokykloje dirbančių visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų). Pavieniai vertinimai, visada daţniausiai remiantis kuriuo nors vienu poţiūriu. Išsamių tyrimų, kaip profilaktinius sveikatos patikrinimus vertina mokyklų vadovai, mokytojai, patys paslaugos gavėjai – moksleiviai ir jų tėvai yra labai maţai. Vieni iš svarbiausių vertinimo aspektų yra neformaliai atlikti sveikatos patikrinimai, paslaugų prieinamumas kiekvienam vaikui (52). Tyrimo metu (52), buvo nustatyta, kad prireikus vaikui, visada gali kreiptis į gydytoją, teigiamai atsakė 65,8 proc. apklaustųjų tėvų, kiti manė, kad tokią galimybę turi kartai 28,6 proc. arba jos neturi 5,6 proc. Sunkiai prieinamą gydytojų pagalbą ir formaliai atliekamus profilaktinius sveikatos patikrinimus, kaip svarbų veiksnį, turintį reikšmės vaiko sveikatai, nurodė 40,5 proc. tėvų. Tėvai pateikia tokių komentarų: „ Profilaktiniai sveikatos patikrinimai atliekami prastai“, „Sveikatos paţymos išduodamos net netikrinant vaiko sveikatos“ (52) Dar vienas neigiamų vertinimo aspektų ir kliūčių kreiptis į gydytoją, tėvų manymu, yra didelės eilės poliklinikose, būtinybė registruotis iš anksto, gydytojo nėra jų gyvenamoje vietoje ar mokykloje (52). Profilaktinių sveikatos patikrinimų aktualumą rodo vis prastėjanti mokinių sveikata (101). Kaip matyti iš įvairių tyrimų duomenų 11-12 klasių mokinių sveikatos problemų paplitimas yra didţiulis (101). Šio edukacinio kontingento mokinių prastas imuninis atsparumas, ūmiomis ligomis daţnai serga kas šeštas mokinys, per laikotarpį nuo 2000 m. daţnai sergančių vaikų dalis padidėjo 1,6 karto (101). Regos ir laikysenos sutrikimai būdingi kas ketvirtam mokiniui. Paaugliai
skundţiasi daţnais psichosomatiniais negalavimais: galvos skausmu, galvos svaigimu, silpnumu, greitu nuovargiu, nuovargiu iš ryto, pilvo skausmu, prastu ar padidėjusiu apetitu, nervine įtampa, irzlumu, nemiga. Jais besiskundţiančių vaikų dalis per penkerių metų laikotarpį padidėjo nuo 65,0 proc. iki 73,3 proc. (101)
Lietuvos sveikatos informacijos centro ir visuomenės sveikatos centrų pateiktų ataskaitų duomenys taip pat rado, kad per laikotarpį nuo 1990 metų gerokai daugiau mokinių turi regos, laikysenos, virškinimo sutrikimų, serga nervų sistemos ir jutimo organų ligomis, vaikų populiacijoje padaugėjo psichikos ir elgesio sutrikimų (57).
Mūsų šalies tyrėjai , apklausę abiturientus, nustatė, kad 91 proc. šio amţiaus tarpsnio moksleivių suvokia esą patys atsakingi uţ savo fizinę ir psichoemocinę savijautą, todėl juos laiku informavus apie profilaktinių sveikatos patikrinimų svarbą galima tikėtis pozityvių rezultatų (27). JAV mokslininkai atliko panašų tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti, ar mokyklinio amţiaus vaikai patys galėtų apibudinti savo sveikatą. Gauti rezultatai rodo, kad netgi 6 metų vaikas, gali bendromis frazėmis apibudinti savo sveikatą (89). Vaikui augant sveikatos apibūdinimas tampa tikslesnis, nustatyta, kad jau 8-11 metų vaikai sugeba gerai apibūdinti savo savijautą ir sveikatą. Tyrėjai nustatė, kad yra stipri koreliacija tarp vaikų sveikatos apibūdinimo ir profesionalių specialistų vaikų sveikatos įvertinimų (89). Kaip parodė Norvegijos nacionalinės sveikatos indikatorių sistemos rengėju moksliniai tyrimai, paciento sveikatos savivertė bei ligų ir negalavimų apibudinimas labai gerai koreliuoja su gydytojų nustatytomis diagnozėmis (82). Tyrimai įrodė, kad organizuojamos įvairios moksleivių apklausos, kuriose vaikas aprašo savo sveikatą, ugdo vaiko suvokimą apie ligas ir jų vystymąsi, tačiau negali pakeisti profilaktinių sveikatos patikrinimų (89). Daţniausiai moksliniuose tyrimuose analizuojamos pacientų charakteristikos, kurios visiškai nepriklauso nuo paslaugų teikėjo kontrolės. Daţnai pacientas gali skųstis ir blogai vertinti, nors jis gavo kokybišką paslaugą, arba pacientas yra patenkintas ir dėkingas, nors, jo nuomone, jis gavo ne pačios geriausios kokybės paslaugą (86). Pasak Didţiosios Britanijos karališkojo gydytojų koledţo Visuomenės sveikatos fakulteto Europos darbo grupės vadovo prof. Marko Mc Carthy, dabar įvairių lygių sveikatos prieţiūros darbuotojų gretose yra įvairiausių profesijų ţmonių – mokytojų, vietinio verslo vadovų, transporto inţinierių, vietos valdţios institucijų darbuotojų bei gydytojų ir medicinos slaugytojų, kurių tikslas – uţtikrinti geresnę sveikatą ir kovoti su nelygybe – rūpinasi bendruomenės ir tame tarpe vaikų sveikata (77). Strateginės sveikatos prieţiūros institucijos stebi atliekamų paslaugų kokybę ir vadovauja jų tobulinimui. Paslaugų įvertinimas, standartų nustatymas ir auditas suteikia galimybę gerinti visuomenės sveikatos įgūdţius, kurie leistų ir toliau tobulinti teikiamas paslaugas. Anglijos Vyriausybė
