SVEIKATOS VADYBOS KATEDRA
SIMONA ABROMAVIČIENĖ
MOKYKLŲ SVEIKATOS PRIEŢIŪROS DARBUOTOJŲ BEI
MOKINIŲ TĖVŲ POŢIŪRIO Į SVEIKATOS PRIEŢIŪROS
REFORMĄ MOKYKLOSE ĮVERTINIMAS
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinis vadovas:
Prof. Habil. Dr. R. Kalėdienė
TURINYS
Turinys ... 3
1. ĮVADAS... 5
2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI... 6
3. LITERATŪROS APŢVALGA...9
3.1. Mokinių sveikatos prieţiūra Lietuvoje ...13
3.2. Mokinių sveikatos prieţiūra uţsienio šalyse ... 17
3.3. Pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys sveikatos prieţiūrą mokyklose ... 18
3.4. Nacionalinis sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas ... 23
3.5. Mokinių sveikatos prieţiūros situacija Šiaulių miesto mokyklose ... 26
4. TYRIMO METODIKA... 27
4.1. Tyrimo imtis ir eiga ...,,,... 27
4.2. Tyrimo instrumentas ... 29
4.3. Statistinės analizės metodai ... 30
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS... 31
5.1. Mokyklų sveikatos prieţiūros specialisčių poţiūris į mokinių sveikatos prieţiūros veiklą mokyklose ... 31
5.1.1.Mokinių sveikatos prieţiūros paslaugų organizavimas Šiaulių miesto ir rajono mokyklose bei specialisčių charakteristikos ... 31
5.1.2.Mokyklų sveikatos prieţiūros specialisčių poţiūris į atliekamą darbą ... 35
5.1.3.Mokyklų sveikatos prieţiūros specialisčių kvalifikacijos kėlimas ... 42
5.1.4.Mokyklų sveikatos prieţiūros specialisčių poţiūris į sveikatos prieţiūros reformą mokyklose ... 43
5.1.5.Mokyklų sveikatos prieţiūros specialisčių poţiūris į turimas ţinias ir įgūdţius ... 45
5.2. Mokinių tėvų poţiūris į mokinių sveikatos prieţiūros reformą mokyklose ... 54
5.2.1.Bendra tiriamųjų charakteristika ... 54
5.2.2.Mokinių tėvų informuotumas apie mokykloje vykdomą sveikatos prieţiūros veiklą ... 56
5.2.3.Mokinių tėvų poţiūris į sveikatos prieţiūrą mokykloje ... 62
6. IŠVADOS ... 69
7. REKOMENDACIJOS ... 71
8. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 72
DARBE NAUDOJAMŲ SANTRUMPŲ PAAIŠKINIMAI
PSO- Pasaulio sveikatos organizacijaPSO/EURO- Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras p- pasikliovimo lygmuo
t- Studento kriterijus
2
1. ĮVADAS
Esminis šiuolaikinės visuomenės sveikatos stiprinimo bruoţas - ne tik įveikti ligas, bet ir ieškoti būdų, kaip nuo pat maţens saugoti ir stiprinti savo ir kitų sveikatą. Daugeliu atveju bendrojo lavinimo mokykla yra pagrindinė vaikų socializacijos institucija, tinkama puoselėti vaikų sveikatą, formuoti sveikos gyvensenos ir kitus gyvenimo įgūdţius (1). Šiandienos vaikai yra visaverčiai rytdienos visuomenės piliečiai. Jų raida, išgyvenimai, gebėjimai veikti ir priimti sprendimus yra tolesnės paţangos, taip pat ir gyvenimo kokybės prielaida, kurios pagrindas - gera sveikata (2).
Vaikai Lietuvoje sudaro ketvirtadalį visuomenės. Šią populiacijos dalį apima įvairių sektorių vykdomos sveikatinimo programos bei įvairios kitos priemonės. Įprasta manyti, kad vykdomos priemonės turėtų uţtikrinti geresnę vaikų sveikatą, tačiau oficiali statistika rodo ką kitą - vaikų sveikata nėra tokia gera ir kelia daug rūpesčių (25). Iki 2003 metų buvusi sveikatos prieţiūra mokykloje apsiribojo siauromis asmens sveikatos prieţiūros funkcijomis. Pertvarkius asmens sveikatos prieţiūrą į draudiminę, vykdyti funkcijas, skirtas ligoms gydyti, pasidarė neracionalu ir per daug brangu. Dėl ekonominių aspektų šalyje buvo pradėti naikinti sveikatos prieţiūros paslaugas mokyklose teikiančių specialistų etatai (3). Tokie veiksmai tik blogino sveikatos paslaugų teikimo galimybes mokiniams. Akivaizdu, jog tai prieštaravo Liublianos chartijos principams - „siekti sveikatos gerėjimo“, „tenkinti paslaugų gavėjo poreikius“ bei „įsiklausyti į piliečių nuomonę ir pasirinkimą“ (4).
Šiandieniniuose Lietuvos sveikatos politikos dokumentuose reglamentuojama, jog mokyklose būtina teikti visuomenės sveikatos prieţiūros paslaugas, daugiau dėmesio skiriant mokinių ir mokyklos bendruomenės sveikatos stiprinimui ir išsaugojimui, ligų profilaktikai bei rizikos veiksnių poveikio sumaţinimui (6, 25, 27, 49). PSO programoje „Sveikata visiems XXI amţiuje“ teigiama, kad 95 proc. vaikų turi būti ugdomi sveikatą stiprinančioje mokykloje. Į mokinių sveikatos stiprinimą turi būti įtraukiami mokyklos pedagogai, tėvai, sveikatos prieţiūros specialistai, kitas personalas bei visa mokyklos bendruomenė (5). Mokyklos sveikatos prieţiūros specialistui deleguotas vaidmuo, turi būti orientuotas į sveikatos stiprinimą (6).
Šiuolaikinė visuomenės sveikatos samprata išplečia siaurą biomedicininį sveikatos prieţiūros modelį. Atsiranda būtinybė spręsti naujus mokinių sveikatos prieţiūros uţdavinius. Juos įgyvendinti padėtų mokyklų sveikatos prieţiūros reforma bei kryptingai parengti specialistai.
2. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Darbo tikslas - įvertinti mokyklų sveikatos prieţiūros darbuotojų bei mokinių tėvų poţiūrį į
mokinių sveikatos prieţiūros reformą mokyklose.
Uţdaviniai
1. Įvertinti mokyklų sveikatos prieţiūros darbuotojų poţiūrį į mokinių sveikatos prieţiūros reformą mokyklose.
2. Palyginti Šiaulių miesto ir rajono sveikatos prieţiūros specialistų poţiūrį į mokinių sveikatos prieţiūros reformą mokyklose .
3. Įvertinti mokinių tėvų poţiūrį į mokinių sveikatos prieţiūros reformą mokyklose .
Hipotezės:
1. Mokyklų sveikatos prieţiūros darbuotojai teigiamai vertina mokinių sveikatos prieţiūros reformą mokyklose.
2. Mokinių tėvai turi nepakankamai informacijos apie mokinių sveikatos prieţiūros reformą mokyklose.
Temos aktualumas
Besikeičiant sveikatos prieţiūros organizavimui mokykloje, iškyla būtinybė atkreipti dėmesį į mokyklose dirbančius sveikatos prieţiūros specialistus, jų kompetencijos lygį bei šiuo metu teisės aktų tvarka keliamus reikalavimus. Tikimasi aktyvaus sveikatos prieţiūros specialisto darbo mokykloje, kurio veikla plačiai apibrėţta. Pastaruoju metu mokykloje susikerta visuomenės sveikatos ir asmens sveikatos prieţiūros sferoms priskiriamos veiklos sritys, apimančios metodinių konsultacijų teikimą, sveikatos projektų rengimą ir inicijavimą, maitinimo organizavimo prieţiūrą, asmens sveikatos prieţiūros įstaigų specialistų rekomendacijų įgyvendinimo prieţiūrą, pagalbą organizuojant imunoprofilaktiką, pirmos medicinos pagalbos teikimą ir koordinavimą, duomenų apie mokinių sveikatą teikimą ir pan. (7). Šias funkcijas gali ir turi vykdyti plataus profilio, atitinkamai pasirengęs visuomenės sveikatos prieţiūros specialistas, gebantis dirbti su specifine visuomenės populiacijos dalimi- vaikais. Tačiau neaišku, ar dabartinis mokyklos visuomenės sveikatos prieţiūros specialistas yra pasirengęs, gebantis įgyvendinti uţdavinius, kurie yra keliami šiandieninei mokyklos sveikatos prieţiūros sistemai. Taip pat neįvertinta, kokia mokinių tėvų nuomonė šiuo klausimu ir ar jiems pakanka informacijos apie tai (7, 8).
Mokslinis naujumas
Tarptautinėje literatūroje yra nemaţai darbų mokinių sveikatos prieţiūros organizavimo tematika (9, 28, 29, 30, 31, 34). Kiekviena šalis šias problemas sprendţia skirtingai, atsiţvelgiant į socialinius, ekonominius, kultūrinius ir kt. veiksnius. Uţsienio šalims, kaip ir Lietuvai, būdinga nepakankamo sveikatos stiprinimo integravimo į edukacinę/ švietimo sritį problema (9, 29, 33, 34). Iki šiol Lietuvoje mokinių sveikatos prieţiūros veikla mokyklose nebuvo plačiai tyrinėta. Nėra išsamių tyrimų apie sveikatos prieţiūros veiklą mokykloje vykdančio specialisto atliekamas funkcijas, jų kokybę, poţiūrį į teikiamas paslaugas bei šių paslaugų poreikį. Siekiant įvertinti tam tikros dalies mokyklos bendruomenės poţiūrį į vykstančią reformą, tyrimo metu buvo remtasi subjektyviais sveikatos prieţiūros specialistų darbo rodikliais ir mokinių tėvų apklausos rezultatais.
Tyrimo praktinė reikšmė
Tiek pasaulio, tiek Lietuvos sveikatos politikos ir strategijos dokumentuose akcentuojama sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo problema (4, 5, 45, 49, 27, 11, 10). Vienas pagrindinių akcentų - vaikų ir jaunimo sveikata. Tyrimo metu gauti rezultatai padės suprasti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria mokyklų sveikatos prieţiūros specialistai, vykdantys sveikatos prieţiūros veiklą mokyklose. Atsiţvelgiant į tai, jog vaikų sveikata svarbi ne tik mokyklų bendruomenei, su tyrimo rezultatais bus supaţindinta visuomenė, taip pat institucijos, atsakingos uţ mokyklų sveikatos prieţiūros organizavimą ir koordinavimą, patys sveikatos prieţiūrą mokyklose vykdantys specialistai ir mokyklų bendruomenė. Problemų ţinojimas bei pateiktos rekomendacijos leis efektyviau organizuoti mokinių sveikatos prieţiūrą mokyklose. Šis darbas turėtų sudominti uţ vaikų sveikatos prieţiūrą mokyklose atsakingų tarnybų vadovus, darbuotojus, mokyklos bendruomenę ir visuomenės dalį, kurie neabejingi vaikų sveikatos prieţiūrai.
3. LITERATŪROS APŢVALGA
Sveikatos prieţiūra mokyklose - svarbus sveikatos kūrimo ir skatinimo elementas daugelyje šalių. Ji vaidina svarbų vaidmenį įgalinant ir rūpinantis vaikais (9).
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dokumente “Sveikata visiems XXI amţiuje” 4 tiksle “Jaunų ţmonių sveikata”, numatyta, jog iki 2020 metų jauni regiono ţmonės turi būti sveikesni ir pasiruošę geriau atlikti savo darbą (5). Dokumente deklaruojama, kad vaikai ir paaugliai turi įgyti geresnius gyvenimo įgūdţius ir galimybę reguliuoti savo sveikatą, turi būti sumaţintas jaunų ţmonių, vartojančių narkotikus, tabaką, alkoholį skaičius. Taip pat bent trečdaliu turi būti sumaţintas nepilnamečių nėštumų skaičius ir 50 proc. jaunų ţmonių mirtingumas ir invalidumas, nulemtas smurto, nelaimingų atsitikimų.
Formuodama bei įgyvendindama sveikatos politiką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė vadovaujasi PSO strategija “Sveikata visiems XXI amţiuje” (5), o Lietuvos sveikatos programa (10) yra vienas pagrindinių dokumentų, atspindinčių Lietuvos sveikatos sistemos ateitį. Įgyvendinant Europos sveikatos politiką “Sveikata visiems XXI amţiuje” bei Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje (11) išdėstytą ir Sveikatos sistemos įstatyme (37) įteisintą aktyvios sveikatos politikos strategiją, suformuluoti pagrindiniai Lietuvos sveikatos programos tikslai.:
1. Gyventojų mirtingumo maţinimas ir vidutinės gyvenimo trukmės ilginimas. 2. Sveikatos santykių teisumas.
3. Gyvenimo kokybės pagerinimas.
Keliamus tikslus tikimasi pasiekti, ne tik įgyvendinant tarpţinybinį bendradarbiavimą, bet ir sudarant sąlygas sveikai gyvensenai paversti socialine norma, populiarinant sveiką gyvenimo būdą, skatinant asmenis ir šeimas siekti geresnės sveikatos, sukuriant sveiką aplinką, saugant ją nuo sveikatai pavojingų veiksnių bei organizuojant tinkamą, prieinamą ir priimtiną sveikatos prieţiūrą, apimančią ir sveikatos stiprinimą ir ligų profilaktiką.
Gerinant sveikatą, mokyklai tenka svarbus vaidmuo. Jaunų ţmonių poţiūrį į sveikatos prieţiūrą gali įtakoti formali mokymosi programa. Akcijos, skatinančios saugoti ir gerinti sveikatą, turi būti rengiamos mokyklose. Mokykla formuoja ne tik mokinių, bet ir mokytojų, tėvų, sveikatos prieţiūros darbuotojų bei vietinės visuomenės supratimą, poţiūrį, veiksmus, elgseną (5).
Kaip minėta, Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, vykdant sveikatos reformą, vadovaujamasi pagrindiniais PSO dokumentais: PSO sveikatos politikos dokumentu “Sveikata visiems XXI amţiuje”, Liublianos chartija, Otavos sveikatos stiprinimo chartija ir Bankoko chartija, kuri papildė Otavos chartiją.
Otavos chartija pabrėţė būtinybę:
1. Sukurti visuomenės politiką, padedančią stiprinti sveikatą; 2. Sukurti aplinką, padedančią gerinti sveikatą;
3. Įtraukti į sveikatos stiprinimą bendruomenę;
4. Tobulinti individualias sveikatos stiprinimo žinias, bei įgūdžius; 5. Perorientuoti sveikatos priežiūros tarnybas (12).
Bankoko sveikatos stiprinimo chartija siekia įtraukti ir pagelbėti visiems, kurie prisideda prie sveikatos netolygumų maţinimo ir sveikatos stiprinimo: vyriausybes, privatų sektorių, bendruomenes, mokslo institucijas, nevyriausybines organizacijas, visuomenę ir individus. Ši chartija pabrėţia naujus iššūkius, kuriuos reikia sutikti, įsipareigojimus, kuriuos reikia priimti ir strategijas, kuriomis reikia vadovautis 21 amţiuje (13). Chartija kviečia, kad visi sveikatos stiprinimo lyderiai bendradarbiautų stiprinant sveikatą, siektų įsipareigojimų ir strategijų, pabrėţtų chartijoje, vardan visų sveikatos ir gerovės.
2005 m. spalio 12 – 15 d. Dubrovnikuose (Kroatija) įvyko Europos mokyklų ir universitetų sveikatos bei medicinos sąjungos 13-asis kongresas „Sveikas jaunimas – investicija ateičiai“. Europos mokyklų ir universitetų sveikatos bei medicinos sąjunga vienija nacionalines mokyklose dirbančių sveikatos prieţiuros specialisų organizacijas. Pora iš nagrinėtų temų tai - mokiniams teikiamos sveikatos prieţiūros paslaugos, įvairių šalių patirtis organizuojant bei įgyvendinant prifilaktinius mokinių sveikatos tikrinimus. Kongreso pabaigoje buvo priimta Dubrovnikų deklaracija dėl mokinių sveikatos prieţiūros. Pagrindinės deklaracijos nuostatos (14):
• Mokinių sveikatos priežiūros tradicijos siekia daugiau kaip 100 metų. Vaikystės ir paauglystės metu atsirandančių sveikatos problemų epidemiologija ţymiai pasikeitė. Mokinių sveikatos prieţiūros programos skiriamos ligų prevencijai, ankstyvajai diagnostikai bei savalaikiam gydymui ir teigiamai veikia vaikų sveikatą.
• Didėja mokinių sveikatos būklės skirtumas. Tai galėtų įtakoti sveikatos netolygumai. Pirmiausia tai liečia šeimas, kurioms kokybiškos paslaugos, informacija, švietimas, padorus būstas ir tinkama mityba yra sunkiai pasiekiamos.
• Naujų sveikatos prioritetų atsiradimas 21- ame amžiuje. Vaikų ir paauglių gyvensenos pokyčiai sukelia ir naujų sveikatos problemų, tokių kaip antsvoris ir nutukimas, valgymo sutrikimai, alkoholio ir narkotikų vartojimas, paauglių nėštumai.
• Sveikatos priežiūra mokiniams turi būti aukščiausio lygio politinis prioritetas. Organizuoti tinkamą sveikatos prieţiūrą mokiniams yra kiekvienos šalies politinė atsakomybė. Šio proceso neturi veikti laisvosios rinkos dėsniai.
• Mokinių sveikatos priežiūra turi būti organizuota be kliūčių. Atsiţvelgiant į Vaiko teisių konvenciją, mokinių sveikatos prieţiura turi būti organizuota pirminiame lygyje, be mokesčių ir kliučių vaikams, paaugliams bei jų tėvams.
• Mokykla yra ideali vieta prevencinėms sveikatos priežiūros programoms vykdyti. Mokinių sveikatos prieţiūra turi būti organizuota vietoje, tai reiškia, kad reikalingas glaudus sveikatos prieţiūros paslaugų ir mokyklos bendradarbiavimas.
• Mokinių sveikatos priežiūra turi būti pagrįsta moksliniais tyrimais. Jei tokie tyrimai nevykdomi, Vyriausybė, prieš priimdama sprendimus mokinių sveikatos prieţiūros klausimais, turi inicijuoti tiriamąsias programas ir išanalizuoti jų įdiegimo duomenis bei rezultatus.
• Podiplominio mokymo programos yra būtinos rengiant aukšto lygio mokinių sveikatos priežiūros profesionalus. Sveikatos prieţiūros paslaugas turi teikti profesionalai, kurių kompetencija turi būti pasiekiama įgyvendinant podiplominio mokymo programas.
PSO, UNESCO skiria didelį dėmesį vaikų ir jaunų ţmonių sveikatai. PSO numatė pagrindinius visuomenės sveikatos prieţiūros tikslus Europos regione (15):
Sveika gyvenimo pradžia. Visos PSO priklausančios šalys turi uţtikrinti reikiamą reprodukcinę sveikatą, gerinti antenatalinę, perinatalinę ir vaikų sveikatos tarnybų veiklą. Siekiant, kad nėštumas būtų planuojamas ir kuo geriau būtų priţiūrimos nėščiosios, svarbu sudaryti gerą šeimos planavimo programą (jei reikia į ją įtraukti ir genetikos specialistų konsultacijas). Nėščiosioms veikiančios tarnybos turi uţtikrinti pagrindines medicinos apţiūras, padėti būsimiems tėvams mesti rūkyti, mokyti sveikos mitybos, teikti informaciją apie psichologinius ir fizinius nėštumo, gimdymo ir vaiko prieţiūros sunkumus.
Jaunų žmonių sveikata.
o Vaikai ir paaugliai turi įgyti geresnius gyvenimo įgūdţius ir galimybę reguliuoti savo sveikatą.
o Jaunų ţmonių mirtingumas ir negalia, kurią lėmė smurtas, nelaimingi atsitikimai turi sumaţėti maţiausiai 50 proc.
o Turi būti sumaţintas jaunų ţmonių, vartojančių narkotikus, alkoholį, tabaką, skaičius.
Vaiko teisių konvencijoje 24 straipsnyje taip pat teigiama (16):
1. Valstybės dalyvės pripaţįsta vaiko teisę naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis ir ligų gydymo bei sveikatos atstatymo priemonėmis. Valstybės dalyvės rūpinasi, kad nė vienam vaikui nebūtų atimta teisė naudotis tokiomis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis.
2. Valstybės dalyvės siekia visiškai įgyvendinti šią teisę ir imasi priemonių, leidţiančių: sumaţinti kūdikių ir vaikų mirtingumą;
uţtikrinti reikiamą medicinos pagalbą ir sveikatos apsaugą visiems vaikams, pirmiausia plėtojant pirmąją medicinos ir sanitarijos pagalbą;
kovoti su ligomis ir pusbadţiavimu panaudojant pirmąją medicinos ir sanitarijos pagalbą, be viso kito, taikant lengvai prieinamą technologiją ir apsirūpinant pakankamai maistingais produktais ir, atsiţvelgiant į aplinkos uţterštumo pavojų ir riziką, švariu geriamuoju vandeniu;
teikti motinoms reikalingas sveikatos apsaugos paslaugas ikigimdyminiu ir pogimdyminiu laikotarpiu;
informuoti visus visuomenės sluoksnius, ypač tėvus ir vaikus, apie vaikų sveikatą ir mitybą, maitinimo krūtimi privalumus, higieną, vaiko gyvenamosios aplinkos sanitariją ir kelių nelaimingiems atsitikimams uţkirtimą, taip pat sudaryti galimybę jiems lavintis ir pasinaudoti suteiktomis ţiniomis; plėtoti švietimą ir paslaugas sveikatos prieţiūros, tėvų konsultavimo ir šeimos
planavimo srityje.
3. Valstybės dalyvės imasi visų veiksmingų ir reikiamų priemonių įprastinei praktikai, darančiai neigiamą poveikį vaikų sveikatai, panaikinti.
4. Valstybės dalyvės įsipareigoja skatinti ir plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, siekdamos laipsniškai įgyvendinti šiame straipsnyje pripaţintą teisę. Šiuo poţiūriu ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas besivystančių šalių poreikiams.
3.1 MOKINIŲ SVEIKATOS PRIEŢIŪRA LIETUVOJE
Atgavus Lietuvos Nepriklausomybę, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų reforma palietė bendrojo lavinimo mokyklų sveikatos prieţiūros sektorių bei jame dirbančius medikus. Slaugos specialistai (medicinos seserys, felčeriai), turintys darbo mokykloje tradicijas, pokyčių ir sprendimų sūkuryje patyrė išstūmimo iš mokyklos bendruomenės periodą, kai dėl lėšų stokos buvo uţdaromi medicinos punktai. 1996 metų Lietuvos medicinos normoje „Bendrosios praktikos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ teigiama, kad viena iš bendrosios praktikos gydytojo pareigų buvo priţiūrėti aptarnaujamoje teritorijoje esančius vaikų darţelius, mokyklas, mokyklas - internatus (17). Tačiau jau 1999 metų Lietuvos medicinos normoje „Bendrosios praktikos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ šio punkto nelieka (18). Nuo 1999 metų sveikatos prieţiūros darbuotojo pareigos atsispindi švietimo ir mokslo ministro 1999 m. rugpjūčio 23 d. įsakyme Nr. 966 ,,Dėl Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų nuostatų tvirtinimo” (19).
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis (2004), bendrojo lavinimo mokyklose veikė tik 364 medicinos punktai, kuriuose dirbo 364 slaugos darbuotojai, nors etatinių mokyklų bendruomenės slaugytojų Lietuvoje turėjo būti 698 (20). Medicinos punktai šalyje buvo pradėti naikinti, kadangi 2002 m. liepos 30 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl švietimo įstaigų medicinos punktų finansavimo“ (21) buvo klaidingai interpretuojamas. Medicinos punktai mokyklose pradėti naikinti, motyvuojant, jog lėšų iš Privalomojo draudimo fondo, skirtų sveikatos programoms, skiriama nepakankamai.
Šiaulių mieste, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu, buvo nutarta nuo 2003 m. sausio 2 d. įsteigti bendruomenės slaugytojų etatus Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose (22), o taip pat patvirtinti bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenės slaugytojų etatų sąrašą ir sudaryti sutartį su VšĮ Šiaulių asmens sveikatos prieţiūros centru dėl Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų bendruomenės slaugytojų etatų išlaikymo iš Šiaulių miesto savivaldybės biudţeto.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministras bei švietimo ir mokslo ministras (2000) patvirtino „Vaikų ir mokinių sveikatos apsaugos politikos strategines gaires”, kur mokyklos medicinos darbuotojui - slaugytojui - deleguojamas naujas vaidmuo, o jo teikiamos paslaugos grindţiamos pirminės sveikatos prieţiūros holistine filosofija, kuomet pirmenybė teikiama vaikų, mokinių
sveikatos saugojimui, stiprinimui ir ligų profilaktikai (6). Šiose gairėse nurodomos ir pagrindinės bendruomenės slaugos specialisto veiklos sritys:
kompleksinių sveikatinimo programų bei veiklos planų rengimo inicijavimas;
profesionalios metodinės bei konsultacinės pagalbos pedagogams, vaikams, jų tėvams bei kitiems asmenims, susijusiems su sveikatos ugdymu ir stiprinimu, teikimas;
vaikų ir mokinių sveikatos rodiklių stebėjimas ir jų analizė;
pirminės ligų profilaktikos, susijusios su ankstyvu ligų rizikos veiksnių išaiškinimu, vykdymas (6).
Minėtos veiklos apima specifinę mokinių sveikatos prieţiūrą ir ugdymo procesus, apibrėţiančius slaugytojo, kaip sveikatos ugdytojo mokyklos bendruomenėje, perspektyvą (1 lentelė) (24).
Apibendrinant šias mintis, galima teigti, kad nuo 2000 metų poţiūris į sveikatos prieţiūrą ėmė keistis: pradėta suprasti, jog būtina ne tik gydyti ligas, bet ir apskritai stiprinti mokinių sveikatą. Tačiau pokyčių mokinių ir vaikų sveikatos prieţiūros srityje nebuvo. Iki 2004 metų mokinių sveikatos prieţiūra nebuvo tinkamai organizuota (25).
Švietimo įstaigose parengta Sveikatos prieţiūros 2004- 2007 metų programa. Visose šalies mokyklose atkurti sveikatos kabinetai (23).
Remiantis Šiaulių miesto Savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus 2005 m. veiklos ataskaita, mokinių sveikatos prieţiūros programa pradėta finansuoti tik 2004 m. (iki tol mokyklų medicinos punktus ir bendruomenės slaugytojas išlaikė sveikatos prieţiūros įstaigos (SPĮ) ir Savivaldybė) (26). Valstybinės visuomenės sveikatos prieţiūros tarnybos duomenimis, kasmet gausėja vaikų, turinčių regos ir laikysenos sutrikimų, stuburo iškrypimų: 1992 metais (iš 1000 patikrintų mokinių) regos sutrikimų turėjo 105, o 2002 metais – jau 175 mokiniai; laikysenos sutrikimų atitinkamais metais – 44 ir 107 mokiniai, stuburo iškrypimų – 13 mokinių ir 31 moksleivis. Nemaţai mokinių serga įvairiomis virškinimo organų ligomis. Per 1992 – 2002 metų laikotarpį sergančiųjų šiomis ligomis pagausėjo nuo 26,6 iki 35,5 moksleivio (iš 1000 patikrintųjų) (25). Taip pat tarp I – IV klasių mokinių plinta parazitozės, ypač enterobiozės. Kasmet uţregistruojama vaikų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų. Vaikų ligų struktūroje, kaip ir anksčiau, daugiausia sergama kvėpavimo sistemos ligomis (34 proc.), virškinimo ligomis (13 proc.), gana daţnai pasitaiko susiţalojimų ir apsinuodijimų (10 proc.) (25).
1 lentelė. Tradicinis ir šiuolaikinis poţiūris į mokyklos slaugytojo vaidmenį (22). Slaugytojo
vaidmuo mokykloje: charakteristikos
Tradicinis poţiūris Šiuolaikinis poţiūris
Sveikatos samprata
Sveikata yra organizmo būklė be psichinių ir fiziologinių funkcinių sutrikimų, kurie gali būti nustatyti objektyviais moksliniais metodais.
Sveikata - asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Dėmesio
centras
Mokinių ligos. Mokinių sveikata.
Praktikos orientacija
Pagalba ir asistavimas mokyklos
gydytojui, jo nurodymų vykdymas. Darbas komandose ir multiprofesinėse savarankiškas slaugos įgyvendinimas ugdymo institucijoje.
Pagrindinės funkcijos
Profilaktinės medicinos uţdavinių
vykdymas: pagalba gydytojų
priėmimuose, organizuojant mokinių, dispanserizuotų su lėtinėmis ligomis, medicinines apţiūras; skiepijimų vykdymas; sanitarinio švietimo
vykdymas; mokyklos higienos
kontrolė; mokytojų, mokinių ir jų tėvų konsultavimas.
Mokinių sveikatos stiprinimas ir ugdymas: sveikatos mokymo poreikio analizė ir sveikatos ugdymo įgyvendinimas, sveikos gyvensenos skatinimas; ligų prevencija; mokinio elgesio, fizinės, psichinės ir socialinės būklės stebėjimas; ţalingų įpročių prevencija; traumų prevencija; imunoprofilaktika; skubios
pagalbos teikimas;
bendradarbiavimas su sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos
darbuotojais ir mokyklos
bendruomene. Atsakomybė Laiku atlikti nurodytas uţduotis,
orientuotas į mokinių ligų nustatymą ir profilaktiką.
Įgyvendinti priemones, nuo kurių priklauso mokinių sveikata.
Higienos instituto prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1999 – 2000 metų ataskaitos „XI –XII klasių mokinių mokymosi krūviai ir sveikata“ duomenimis, Lietuvoje atlikti mokinių elgesio, gyvenimo būdo ir sveikatos moksliniai tyrimai parodė, jog labai paplitę psichosomatiniai negalavimai ir sveikatos sutrikimai, – kas penktas 11, 13 ir 15 metų moksleivis jaučiasi esąs nelabai sveikas ir nelabai laimingas, daugiau kaip pusė jų kasdien patiria vieną ar kelis psichosomatinius negalavimus. Mokiniai daţnai skundţiasi irzlumu, bloga nuotaika (45,6 proc. berniukų ir 60,4 proc. mergaičių), nervine įtampa (atitinkamai 35,8 proc. ir 49,8 proc.), galvos skausmu (24,5 proc. ir 40,6 proc.). Be visų kitų veiksnių, trukdančių gerai mokytis, mokiniai nurodo ir prastą sveikatą (25). Higienos instituto prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys
patvirtina, kad vaikų ir jaunimo švietimas labai padėtų uţtikrinti visišką fizinę, psichinę ir socialinę jų gerovę, kad tai ypač svarbu.
Būtent dėl šių minėtų prieţasčių 2004 m., vaikų sveikatos metais, ypač daug dėmesio skirta vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui. Valstybinės vaikų sveikatos prieţiūros mokyklose programos rengimas įtrauktas į Vyriausybės 2004 – 2008 m. programos įgyvendinimo priemones ir numatytas Valstybinėje švietimo strategijos 2003 – 2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje, tačiau 2005 m. rengtas Valstybinės vaikų sveikatos prieţiūros mokyklose 2006 – 2008 m. programos projektas nebuvo patvirtintas (27, 28). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 – 2008 m. programos 505 priemonėje deklaruojama, jog iki 2005 metų III ketvirčio turėtų būti parengta Valstybinės vaikų sveikatos prieţiūros mokyklose programa (27). Ši programa turėtų būti patvirtinta bendru sveikatos apsaugos ir švietimo ir mokslo ministrų įsakymu. Šiuo metu parengtas naujas Valstybinės vaikų sveikatos prieţiūros mokyklose 2006 − 2009 metų programos projektas (29).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 metų ataskaitoje numatyta, jog artimiausio laikotarpio prioritetai sveikatos apsaugos sistemoje - stiprinti ir ugdyti visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, sveikatą, gerinti ligų prevenciją (29). Viena iš prioritetų įgyvendinimo priemonių - suteikti viešojo administravimo funkcijas visuomenės sveikatos centrams apskrityse ir įkurti visuomenės sveikatos biurus savivaldybėse, taip pat didinti gebėjimą nustatyti ir valdyti sveikatą lemiančius veiksnius bei formuoti aktyvią ir atsakingą uţ savo sveikatą visuomenę. Reformuojant sveikatos prieţiūros sistemą, svarbu priartinti ją prie bendruomenės. Viena iš pagrindinių biuro veiklos sričių - visuomenės sveikatos stebėsena. Visuomenės sveikatos biuruose dirbantys specialistai turėtų padėti planuoti ir organizuoti mokinių sveikatos stebėsenos, sveikatos stiprinimo ir profilaktikos priemones, rengti sveikatos programas, ugdyti mokinių sveikos gyvensenos ir asmens higienos įgūdţius, dalyvauti rengiant ir įgyvendinant sveikatingumo programas, skatinant sveiką mitybą ir sveikos mitybos įgūdţių formavimą, priţiūrėti mokinių maitinimo organizavimą, vertinti, ar mokyklos aplinka atitinka visuomenės sveikatos prieţiūros aktų reikalavimus, dalyvauti nustatant mokyklos aplinkos bei sąlygų gerinimo klausimus.
Formuojant sveikatos politiką 2006 metams, buvo atsiţvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 - 2008 metų programos nuostatas ir jos įgyvendinimo priemonių planą, taip pat į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus Europos Sąjungai, įgyvendinant Nacionalinę Lisabonos strategiją, Pasaulio sveikatos organizacijai, NATO ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.
2006 metams numatytos keturios prioritetinės Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos kryptys (45):
Visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, sveikatos stiprinimas, ugdymas ligų prevencija;
Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės gerinimas ir ankstyva ligų diagnostika;
Sveikatos prieţiūros sitemos restruktūrizacija;
Medicinos darbuotojų darbo uţmokesčio didinimas.
Ypatingas dėmesys ir ateityje bus skiriamas vaikų ir jaunimo sveikatos išsaugojimui ir gerinimui: skatinama Valstybinė vaikų sveikatos prieţiūros mokyklose programa ir kt. (45).
3.2 MOKINIŲ SVEIKATOS PRIEŢIŪRA UŢSIENIO ŠALYSE
Daugelyje šalių akcentuojama sveikatos prieţiūros mokykloje būtinybė. Skirtingose šalyse ji vykdoma pagal kiekvienai šaliai priimtiną modelį, tačiau visur pabrėţiama ne medicininė (ne medikamentinė) pagalba vaikams, o pagalba įtraukiant juos į sveikatinimo/ edukacinę veiklą (9, 28, 29, 30, 31, 34).
Danijoje į sveikatos prieţiūros veiklą rekomenduojama įtraukti atvirus reguliarius pokalbius sveikatos temomis. Pastarieji kartais vyksta su kiekvienu vaiku individualiai, tačiau kartais formuojamos ir mokinių grupės (9). Šie pokalbiai pakeitė rutininius ūgio ir svorio matavimo tyrimus, pasyvų klausymą bei stebėjimą. Tačiau šie pokalbiai turi turėti grįţtamąjį ryšį. PSO HBSC (Health Behaviour in School- aged Children) tyrimo, kuriame dalyvavo 11, 13 ir 15 metų amţiaus Danijos mokiniai, duomenimis nustatyta, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių mokinių apsvarstė šiuos pokalbius ir aptarė juos su tėvais, draugais, 62 proc. vadovavosi sveikatos prieţiūros specialisto rekomendacijomis ir 11 proc. antrą kartą kreipėsi į sveikatos prieţiūros specialistą, norėdami gauti patarimą. Sveikatos stiprinimas ir įgalinimas - teorinė idėja, palaikanti danų mokyklų sveikatos prieţiūrą (9).
E. Croghan, C. Johnson, P. Aveyard teigia, jog Didţiosios Britanijos šalyje mokyklų sveikatos prieţiūra yra politikų dėmesio centre (30). Mokyklų sveikatos prieţiūros specialistės pagrindinis bruoţas - koncentruota vaikų sveikatos apsaugos praktika. Anglijos sveikatos apsaugos ministerija pasiūlė, kad daugelis uţduočių, pavestų mokyklos sveikatos specialistui, pirmiausia turėtų būti aptartos su specialistu ir įstaigos vadovu (31). Didţiosios Britanijos Nacionalinė medicinos tarnyba numatė, jog mokyklos sveikatos prieţiūros specialistė atsakinga
uţ sanitarinio švietimo sąlygas ir jų kontrolę, pirmenybę teikiant mitybos, rūkymo, seksualinės sveikatos, piktnaudţiavimo alkoholiu, psichoaktyvių medţiagų vartojimo profilaktikos įgyvendinimui (31, 32, 33).
Švedijos mokyklų sveikatos apsaugos tarnyba rūpinasi vaikų sveikata mokyklinio amţiaus periodu, nuo 6 - 7 iki 19 metų amţiaus (35). Pagrindinis šios tarnybos tikslas, sutampantis su švietimo įstatymu, - sekti, kad būtų palaikoma ir grąţinama mokinių fizinė ir psichinė sveikata ir dirbti įtvirtinant sveikatos įpročius (34). Viena pagrindinių Mokyklos sveikatos apsaugos tarnybos uţduočių - ankstyvas ūmių būklių išaiškinimas ir jų maţinimas. Švedijoje mokyklos sveikatos prieţiūros specialistė - pagrindinis asmuo, kuris tęsia sveikatos ir imunizacijos stebėjimą ir veda pagrindinius mokinių sveikatos apskaitos dokumentus mokyklinio amţiaus periodu (35, 36). Sveikatos prieţiūros darbuotojo profesija XX amţiaus raidoje kito: nebepakako aptikti fizinius sveikatos pokyčius – būtina spręsti sveikatos problemas, kurių pagrindas - bendravimas. Į bendravimo problemų sprendimus įtraukiami tėvai, mokytojai ir/ arba kiti specialistai (36). Specialistė, ţinodama mokinių sveikatos problemas, gali būti viena pagrindinių sveikatos problemų sprendėjų. Tai svarbu bendradarbiaujant su kitais profesionalais, taip pat ir su pačiais mokiniais bei jų tėvais (36).
3.3 PAGRINDINIAI LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS SVEIKATOS PRIEŢIŪRĄ MOKYKLOSE
Vienas pagrindinių įstatymų, reglamentuojančių sveikatos prieţiūrą - Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (37). Šis įstatymas reglamentuoja Nacionalinės sveikatos sistemą, jos struktūrą, sveikatos saugos, stiprinimo ir sveikatos atgavimo santykių teisinio reguliavimo ribas, asmens ir visuomenės sveikatos prieţiūros organizavimo pagrindus ir kt. Šio įstatymo 14 straipsnyje kalbama apie sveikatinimo veiklos turinį, kurį sudaro asmens, visuomenės sveikatos prieţiūra, farmacinė veikla bei kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Nors jame tiesiogiai ir neuţsimenama apie mokyklų sveikatos prieţiūrą, tačiau šio įstatymo nuostatų privalo laikytis ir mokyklose dirbantys sveikatos prieţiūros specialistai, kurie rūpinasi ne tik mokinių sveikata, sveikatos prieţiūra tačiau ir jų gerove.
Iki 2004 metų sveikatos prieţiūros reformos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (1991 m.) buvo deklaruojama, kad švietimo įstaigose sudaromos sąlygos auklėtinių bei pedagogų sveikatai išsaugoti ir stiprinti (38). Tačiau 2003 metų birţelio 17 dienos (23 straipsnis) Švietimo įstatymo redakcijoje apibrėţiama sveikatos priežiūros mokykloje paskirtis – padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą (39). Sveikatos prieţiūrą mokykloje vykdo visuomenės sveikatos prieţiūros specialistas, atliekantis pirminę visuomenės sveikatos prieţiūrą, teikiantis sveikatinimo veiklos metodinę konsultacinę pagalbą mokytojams, mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams). Taip pat pabrėţiama, jog statistinė informacija apie mokinių sveikatą, sveikatos rizikos bei mokymosi veiksnius naudojama auditui bei stebėsenai (39).
Šiuo metu pagrindinis dokumentas, kuriuo turi vadovautis sveikatos prieţiūrą mokykloje vykdantis specialistas - Sveikatos prieţiūros mokykloje tvarkos aprašas (7). Prieš patvirtinant šį dokumentą, visuomenės sveikatos prieţiūros specialistai mokyklose vadovavosi Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. vasario mėn. 11 dienos įsakymu Nr. V- 62 „Dėl visuomenės sveikatos prieţiūros specialisto, vykdančio mokinių sveikatos prieţiūrą kompetencijos“ (40). Pastarasis dokumentas buvo pirmasis sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriame buvo apibrėţta konkreti veikla, kurią turės atlikti visuomenės sveikatos prieţiūros specialistas, vykdantis sveikatos prieţiūrą mokyklose. Įsakyme buvo deklaruojama, jog pagrindinis specialisto veiklos tikslas - išsaugoti ir stiprinti mokinių sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika, tačiau beveik po metų priimtas įsakymas dėl sveikatos prieţiūros mokykloje tvarkos aprašo. Jis yra platesnės apimties uţ dokumentą, reglamentuojantį specialisto kompetenciją. Jei ankstesniajame dokumente buvo numatyta tik visuomenės sveikatos prieţiūros specialisto kompetencija, tai naujajame kalbama ne tik apie konkrečias visuomenės sveikatos prieţiūros specialisto funkcijas, tačiau reglamentuojamas sveikatos prieţiūros tikslas ir uţdaviniai, sveikatos prieţiūros mokykloje organizavimas, dokumentacija bei specialisto pareigos, teisės ir atsakomybė. Aprašas reglamentuoja sveikatos prieţiūrą, vykdomą pradinėse, pagrindinėse, vidurinėse ir profesinėse mokyklose (7, 40).
Sveikatos prieţiūros mokykloje uţdaviniai:
1. Uţtikrinti sveikatos prieţiūros kokybę, kuriant sveiką aplinką mokykloje, stiprinant mokinių sveikatą, šalinant rizikos veiksnius, galinčius sukelti ligas;
2. Formuoti teisingą mokinių poţiūrį į savo sveikatą ir ugdyti sveikos gyvensenos įgūdţius; 3. Numatyti priemones ligoms ankstyvuoju laikotarpiu įtarti ir uţkirsti joms kelią;
4. Suteikti pirmąją pagalbą pavojingų būklių, traumų, nelaimingų atsitikimų ar apsinuodijimų atvejais.
Sveikatos prieţiūra mokykloje vykdoma pagal mokyklos sveikatos prieţiūros veiklos planą, kurį tvirtina sveikatos prieţiūros specialisto mokykloje darbdavys. 2006 m. Valstybinio aplinkos sveikatos centro išleistos metodinės rekomendacijos „Sveikatos prieţiūros specialisto, dirbančio mokykloje, darbo planavimas“ (1). Šios rekomendacijos parengtos siekiant mokinių sveikatos specialistams padėti planuoti savo darbą, įgyvendinant Sveikatos prieţiūros mokykloje tvarkos apraše nustatytas specialisto funkcijas (7):
1. Sveikatinimo veiklos metodinių konsultacijų mokytojams, mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) teikimas bei metodinės ir informacinės medţiagos mokinių sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo klausimais kaupimas.
2. Informacijos sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo klausimais teikimas ir šios informacijos sklaida (mokyklos stenduose, renginiuose, viktorinose ir pan.) mokyklos bendruomenei. 3. Mokyklos sveikatinimo projektų (programų) rengimo inicijavimas ir dalyvavimas juos
įgyvendinant.
4. Pagalba mokiniams, ugdant sveikos gyvensenos ir asmens higienos įgūdţius.
5. Mokinių maitinimo organizavimo prieţiūra, skatinant sveiką mitybą bei sveikos mitybos įgūdţių formavimas (matinimas turi būti organizuojamas sudarant valgiaraščius, atsiţvelgiant į mokinių fiziologinius, amţiaus ypatumus, sveikos mitybos principus ir taisykles).
6. Mokyklos aplinkos atitikties visuomenės sveikatos prieţiūros teisės aktų reikalavimams vertinimas, dalyvavimas nustatant prioritetinius mokyklos aplinkos bei sąlygų gerinimo klausimus (sveikatos prieţiūros specialistas vertina ar mokykloje sudarytos sveikos ir saugios ugdymo sąlygos, nekeliančios pavojaus mokinių sveikatai).
7. Priemonių, uţtikrinančių traumų ir nelaimingų atsitikimų prevenciją mokykloje, pasiūlymų teikimas mokyklos vadovui.
8. Ugdymo proceso organizavimas, siekiant įvertinti, kaip atitinka visuomenės sveikatos prieţiūros teisės aktų reikalavimus.
9. Pagalba kūno kultūros mokytojams, komplektuojant fizinio ugdymo grupes bei informacijos apie mokinių galimybes dalyvauti sporto varţybose, teikimas (sveikatos prieţiūros specialistas informuoja kūno kultūros mokytojus apie vaikų sveikatą, padeda komplektuoti fizinio lavinimo grupes).
10. Informacijos apie kasmetinius mokinių sveikatos profilaktinius patikrinimus kaupimas, informacijos apibendrinimas, ne rečiau kaip 1 kartą per metus (mokslo metų pradţioje)
duomenis pateikiant mokyklos bendruomenei bei kitoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Asmens sveikatos prieţiūros įstaigų specialistų rekomendacijų dėl mokinių sveikatos pateikimas klasės auklėtojui (mokytojams) bei šių rekomendacijų įgyvendinimo prieţiūra mokykloje (sveikatos prieţiūros specialistas informuoja klasės auklėtojus bei mokytojus apie vaikų sveikatos problemas, ligas bei priţiūri kaip įgyvendinamos konkrečios asmens sveikatos prieţiūros specialisto rekomendacijos).
12. Lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių (alkoholio, tabako, narkotikų vartojimas ir kt.) paplitimo nustatymas.
13. Dalyvavimas mokyklos prevencinio darbo grupėse, sprendţiančiose mokinių psichologines, adaptacijos ir socialines problemas.
14. Pagalba organizuojant mokinių imunoprofilaktiką.
15. Informacijos visuomenės sveikatos centrui apskrityje teikimas, įtarus uţkrečiamąją ligą ar apsinuodijimą mokykloje.
16. Visuomenės sveikatos centro apskrityje specialistų nurodytų uţkrečiamųjų ligų epidemiologinės prieţiūros priemonių įgyvendinimas mokykloje.
17. Pirmosios medicinos pagalbos teikimas ir koordinavimas.
Specialistas turėtų dirbti bendradarbiaujant su mokyklos bendruomene, kitais sveikatos prieţiūros, psichologinės bei socialinės pedagoginės pagalbos, kitų suinteresuotų tarnybų specialistais ir teikti duomenis apie esamą padėtį (7).
Šis aptarimas atskleidţia, kaip iš tikrųjų turėtų būti rūpinamasi mokinių sveikata mokyklose. Į šią veiklą turi būti įtraukiamas ne tik visuomenės sveikatos prieţiūros specialistas, kitų sričių specialistai, suinteresuoti vaikų sveikata, tačiau ir mokyklos bendruomenė. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme teigiama, kad „Mokyklos bendruomenė“ - vienos mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai ir kiti asmenys, siejami mokymosi toje mokykloje santykių ir bendrų švietimo tikslų (38).
Ne maţiau svarbus nei kiti dokumentai - Lietuvos Higienos norma 21: 2005 “Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti pagrindinius bendrojo lavinimo mokyklos pastato ir patalpų projektavimo, statybos, įrengimo bei eksploatavimo, mokinių maitinimo, ugdymo proceso higienos, sveikatos ugdymo bei prieţiūros organizavimo reikalavimus (41). Šioje Higienos normoje numatyta, jog mokiniai kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. mokyklai turi pateikti informaciją apie profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus. Tai reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. geguţės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl
profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos prieţiūros įstaigose“, kuriame minima, jog vaikai ir paaugliai sveikatą privalo tikrintis kartą per metus (42).
Mokytojai ir mokinių sveikatos prieţiūros specialistas, turėdami informaciją apie vaiko sveikatą gali uţtikrinti, kad ugdymo proceso metu nebus jai pakenkta. Tai ypatingai aktualu kūno kultūros mokytojams, komplektuojant fizinio ugdymo grupes. Vaiko sveikatos paţymėjimo rekomendacijose vaiko profilaktinę apţiūrą atliekantis gydytojas nurodo, ar vaikas gali dalyvauti ugdymo veikloje be jokių apribojimų, ar tik laikantis tam tikrų rekomendacijų. Taip pat paţymi, kad vaikui gali prireikti skubios pagalbos mokykloje, nurodant prieţastį ir pirmos pagalbos priemones, pvz., dėl alergijos, lėtinių ligų ir kt. (43). Gydytojas paţymėjime nurodo fizinio ugdymo grupę (pagrindinę, parengiamąją ar specialiąją) arba datą (iki kada), jeigu vaikas atleistas nuo kūno kultūros pamokų.
Tik aktyvaus įvairių institucijų bendradarbiavimo būdu galima pasiekti aukščiausių rezultatų vaikų sveikatos labui. Dirbant tokiu būdu galima sumaţinti vaikų sergamumo rodiklius.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 6 dienos nutarimu Nr. 5 patvirtinta sveikatos prieţiūros mokyklose finansavimo tvarka, kuri nustatyto mokinių sveikatos prieţiūros mokyklose finansavimą, lėšų naudojimą ir jų skyrimo procedūras (44). Mokinių sveikatos prieţiūra mokyklose finansuojama mokyklose - darţeliuose, pradinėse, pagrindinėse, vidurinėse, jaunimo, profesinėse mokyklose, gimnazijose. Bendruosiuose nuostatuose minima, jog mokyklose vienas visuomenės sveikatos prieţiūros specialisto etatas steigiamas tūkstančiui mokinių. Jei mokyklos steigėjas yra savivaldybė, tai vadovaujantis šiuo nutarimu, trečdalį lėšų, reikalingų sveikatos prieţiūrai, skiria mokyklos steigėjas, o iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto skiriami du trečdaliai lėšų. Tačiau, jei steigėjas yra ne savivaldybė, visos privalomos lėšos skiriamos iš Privalomojo draudimo fondo.
Iki 2001 metų Šiauliuose mokyklų sveikatos prieţiūros specialistus išlaikė sveikatos prieţiūros įstaigos, vėliau dalį finansavimo skyrė sveikatos prieţiūros įstaigos, o kita dalį - miesto savivaldybė. Tačiau nuo 2003 metų dalis finansavimo buvo skiriama iš miesto savivaldybės, o kitą dalį finansavo nebe sveikatos prieţiūros įstaigos, o Privalomojo sveikatos draudimo fondas (22).
3.4. NACIONALINIS SVEIKATĄ STIPRINANČIŲ MOKYKLŲ TINKLAS
PSO devintojoje darbų programoje 1996 - 2001 m. teigiama, kad sveikatos sektoriaus išteklių didinimas automatiškai nepagerina ţmonių sveikatos. Daugiau dėmesio turi būti skiriama sveikatą įtakojantiems veiksniams (2).
Vienas iš tokių pavyzdţių yra sveikatą stiprinančių mokyklų projektas, kuris pradėtas 1992 m., koordinuojamas Europos Tarybos (ET), Europos Sąjungos (ES) ir PSO Europos regiono biuro (PSO/EURO). Į šį projektą Lietuva buvo priimta pačioje veiklos pradţioje - 1993 m. Sveikatą stiprinančios mokyklos koncepcija remiasi visumine arba holistine sveikatos samprata, Otavos sveikatos stiprinimo chartija (46). Šiuo metu Nacionalinio sveikatą stiprinančio mokyklų tinklo narės yra 155 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos (47).
ES, ET, PSO/EURO jau iš pat pradţių iškėlė idėją - sveikatos stiprinimo veiklą integruoti į visą mokyklos veiklą, įtraukti į ją mokinius, mokytojus, kitą mokyklos personalą, tėvus, medicinos darbuotojus ir bendruomenės, kurioje yra mokykla, narius (2).
Pagrindinis sveikatą stiprinančių mokyklų tikslas - stiprinti mokinių sveikatą, gilinti sveikatos ţinias ir įgūdţius, bendromis mokytojų, medikų, šeimos ir visuomenės pastangomis kurti integruotą visaapimančią sveikatos stiprinimo ir ugdymo sistemą vaikų ugdymo institucijose. Sveikatos stiprinimo idėja remiasi (2):
vertybėmis ir poţiūriais, kurie grindţiami darbo organizavimu mokykloje bei personalo veikla;
glaudţiais ryšiais su mokinių tėvais;
savivaldybės, visuomenės ir mokyklos bendradarbiavimu;
palankia politine ir įstatymine situacija.
Idealiu atveju mokykla, planuodama sveikatos stiprinimo veiklą, turėtų numatyti tris esmines kryptis (2):
Tarpusavyje derėdamos ir viena kitą papildydamos, minėtos kryptys leistų plėtoti ilgalaikes, nuoseklias ir paţangias sveikatos stiprinimo programas, atitinkančias mokinių amţių ir jų poreikius. Sveikatos stiprinimo pagrindas yra sveikatos ugdymas. Jis skatina naudingų įpročių, vertybių ir elgesio, susijusių su sveikata formavimąsi. Visos vaikų ugdymo institucijos, siekdamos įgyvendinti projekte numatytus uţdavinius bei rengdamos konkrečius veiklos planus, vadovaujasi 12 kriterijų (2).:
1. Kiekvieno asmeninės vertės bei svarbos pajutimas sveikatos ugdymo srityje. 2. Geros, pasitikėjimą keliančios atmosferos mokykloje sukūrimas.
3. Stimulų, lemiančių visų mokinių dalyvavimą, sukūrimas. 4. Kiekvienos galimybės gerinti mokymosi sąlygas išnaudojimas. 5. Mokyklai keliamų socialinių tikslų supratimas.
6. Gerų santykių ne tik mokykloje, bet ir šeimoje bei bendruomenėje, kūrimas.
7. Ryšių tarp pradinių ir vidurinių mokyklų formavimas, siekiant sukurti nuoseklią sveikatos ugdymo sistemą.
8. Visos mokyklos bendruomenės sveikatos ir gerovės lygio kėlimas. 9. Teisingos mitybos įpročių formavimas.
10. Mokytojo, kuriuo seka mokiniai, vaidmens didinimas sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo srityje.
11. Pagalbos, kurią gali suteikti kitos tarnybos ir organizacijos, panaudojimas. 12. Aktyvus sveikatos prieţiūros specialistų dalyvavimas sveikatos stiprinimo darbe.
Nacionalinės sveikatos tarybos 2005 m. metiniame pranešime „Šeimos sveikata“ teigiama, kad mokyklose būtų tikslinga galvoti apie sistemingą sveikos gyvensenos ugdymą, pradedant nuo pirmos klasės. Tam galėtų padėti ir sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo plėtra. Niekam nekyla abejonių, kad matematikos turi būti mokomasi nuo pirmos iki 12 klasės, tačiau sveikos gyvensenos mokymas pamirštamas (46).
PSO/EURO sveikatos politikos dokumento „Sveikata - XXI amţiuje“ 13 uţdavinyje teigiama, jog „iki 2015 metų regiono ţmonėms turi būti suteiktos geresnės galimybės gyventi sveikoje psichinėje bei socialinėje aplinkoje namie, mokykloje, darbo vietoje ir vietinėje bendruomenėje“ (5). Minėtame uţdavinyje taip pat nurodoma, jog maţiausiai 95 proc. vaikų turi turėti galimybę būti auklėjami sveikatą skatinančiose mokyklose. Tokiose mokyklose mokytojai, tėvai ir vaikai turi būti partneriai, kartu sprendţiantys, aprūpinantys ir vystantys programas, formuojančias pagrindinius sveikatos pagrindus, skatina sveiką gyvenseną, diegia sveiko gyvenimo įgūdţius (5). Visa tai turėtų padėti atlikti mokyklų sveikatos tarnybos.
Sveikatos stiprinimas vykdomas atliekant konkrečią veiklą bendruomenėje, nustatant prioritetus, planuojant veiklą ir ją įgyvendinant. Šiame projekte į sveikatos stiprinimą ţiūrima kaip į priemonių, apimančių sveikatos prieţiūrą, sveikatos ugdymą, kompleksą. Naują reikšmę įgyja visuomenės sveikatos prieţiūros specialistas. Jo teikiamos paslaugos grindţiamos kitokia pirminės sveikatos prieţiūros samprata ir orientuojamos visų pirma sveikatai saugoti ir stiprinti, o ne ligoms gydyti (8).
Lietuvoje taikyta kombinuota projekto strategija: tinklo struktūra apibrėţta nacionaliniame lygmenyje, o mokyklos pačios numato veiklos sritis ir įgyvendina joms svarbius uţdavinius (2). Čekijojos švietimo sistemoje sveikatą stiprinančių mokyklų strategija formuluojama kaip esminis ir sisteminis pokytis (48). Šioje šalyje projektas įgyvendinamas centriniame ir vietiniame lygmenyje. Danijos sveikatą stiprinančų mokyklų modelio strategija nukreipta atsiţvelgiant į mokinių asmeninį gyvenimą bei jo sąlygas. Pagrindinis tikslas - ugdymas: „Mokinių ir veiklos kompetencijų įgalinimas“ (48). Olandijoje minima programa vykdoma tarptautiniame (organizuojami tarptautiniai kongresai, kuriuose kasmet dalyvauja projekto koordinatoriai), nacionaliniame (kasmet perţiūrimos pagrindinės veiklos temos, keliami aktualūs klausimai ir sprendţiamos problemos), vietiniame (organizuojami seminarai, susitikimai. Vyksta glaudus bendradarbiavimas planuojant ir vertinant poveikio priemones) ir mokyklų (mokyklos pačios pagal savo poreikius vykdo planavimą. Kiekviena mokykla turi projekto darbo grupės tarpininką) lygmenyje (48). Airijoje, panašiai kaip ir kitose šalyse, šis projektas vykdomas nacionaliniame, regioniniame ir vietiniame lygmenyje. J. Lahiff teigia, jog sveiktą stiprinančių mokyklų tikslas - sveikesni pasirinkimai lengvesnėmis priemonėmis visai mokyklos bendruomenei (48). Visos šios šalys turi vieną bendrą tikslą – ugdyti mokinių sveikos gyvensenos įgūdţius, kuriant mokykloje palankią aplinką.
Sveikatą stiprinančios mokyklos vienija sveikatos ir švietimo sektorių. Šiandieninė mokinių sveikatos prieţiūros sitema nukreipta į sveikatos stiprinimą ir išsaugojimą. Būtent šių tikslų siekia ir sveikatą stiprinanti mokykla. Vykdant sveikatos prieţiūrą mokykloje, siekiama ugdyti mokinių gebėjimus priimti sprendimus ir atsakyti uţ savo sveikatą. Kaip ir sveikatą stiprinančioje mokykloje, į sveikatos prieţiūros veiklą stengiamasi įtraukti visą mokyklos bendruomenę. Sveikatą stiprinanti mokykla didelį dėmesį skiria bendruomenės nariams, tačiau svarbiausia yra jaunas ţmogus, į kurį ţvelgiama kaip į visapusišką asmenybę, kuriai reikia gyventi kintančioje aplinkoje (2).
3.5 MOKINIŲ SVEIKATOS PRIEŢIŪROS SITUACIJA ŠIAULIŲ MIESTO MOKYKLOSE
Vienas iš Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos prieţiūros 2006 - 2013 metų strategijos uţdavinių yra įtvirtinti visuomenės sveikatos svarbą valstybės ir savivaldybių politikoje, skatinant savivaldybių visuomenės sveikatos biurų steigimą (49). Šiuo metu Lietuvoje įsteigti 4 visuomenės sveikatos biurai, pavaldūs savivaldybėms: Kėdainių, Šiaulių, Joniškio, ir Klaipėdos rajono. Vienas iš strategijos vertinimo kriterijų - visuomenės sveikatos prieţiūros plėtra savivaldybėse (kiek savivaldybėse įsteigta visuomenės sveikatos biurų bei kiek lėšų skirta savivaldybių visuomenės sveikatos programoms įgyvendinti).
2006 m. rugpjūčio 23 dienos Šiaulių miesto Savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas visuomenės sveikatos biuras (50). Pagrindinis visuomenės sveikatos biuro veiklos tikslas - rūpintis Šiaulių bendruomenės visuomenės sveikata bei ją stiprinti. Viena pagrindinių veiklos sričių - vaikų ir mokinių sveikatos prieţiūra. Visuomenės sveikatos biuras įsipareigoja vykdyti Savivaldybės tarybai pavaldţių bendrojo lavinimo mokyklų mokinių sveikatos prieţiūrą. Nuo 2007 metų vasario mėnesio visuomenės sveikatos biurui pavaldţios Šiaulių miesto mokyklų visuomenės sveikatos prieţiūros specialistės.
Nuo šių metų sausio mėnesio daugiau kaip 80 Šiaulių apskrities visuomenės sveikatos specialistų (26 iš jų - dirbantys mokyklose) turi galimybę kelti kvalifikaciją specialiuose mokymuose pagal projektą „Lietuvos respublikos visuomenės sveikatos specialistų profesinių ţinių ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“. Projektas remiamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros. Įgyvendinant projektą, apskričių visuomenės sveikatos centruose mokymai bus organizuojami iki 2007 metų pabaigos. Iš viso projekto metu ketinama apmokyti daugiau kaip 500 šalies visuomenės sveikatos prieţiūros specialistų. Mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos prieţiūros specialistai ţinias tobulina sveikatinimo programų rengimo ir įgyvendinimo, darbo su bendruomene, visuomenės sveikatos stebėsenos, neinfekcinių ligų epidemiologijos, ekstremalių sveikatai situacijų, vaikų ir pauaglių sveikatos, pirmosios pagalbos teikimo įgūdţių tobulinimo ir kt. srityse.
4. TYRIMO METODIKA
Norėdami įvertinti Šiaulių miesto mokyklų sveikatos prieţiūros darbuotojų bei mokinių tėvų poţiūrį į mokinių sveikatos prieţiūros reformą, atlikome Šiaulių miesto ir rajono mokyklose dirbančių sveikatos prieţiūros specialistų, bei trijų, atsitiktiniu būdu atrinktų, Šiaulių miesto mokyklų mokinių tėvų anketinę apklausą.
4.1 Tyrimo imtis ir eiga
Imties dydis nustatytas vadovaujantis Jadov‟o lentele (51). Realiai pasiekiama tyrimo imtis buvo sudaryta remiantis 95 proc. pasikliovimo lygmeniu ir 5 proc. paklaidos tikimybe (p). 2006 metais Šiaulių miesto mokyklose mokėsi 19679 mokiniai. Vadovaujantis jau minėta lentele, esant 10000 generalinės aibės visumai, imties tūris - 385. Remiantis jau atliktais skaičiavimais, norint gauti statistiškai reikšmingus rezultatus, reikia apklausti ne maţiau 385 respondentų (mokinių tėvų). Kadangi tikėtasi nedidelio atsakymų daţnio, buvo išdalinta daugiau anketų (iš viso 420, t.y. kiekvienai mokyklai išdalinta po 140 anketų.). Gautos 368 anketos, iš kurių 25 buvo netinkamos tolimesniam tyrimui (16 anketų buvo blogai ar/ ir ne visiškai uţpildytos, o likusios 9 - grąţintos neuţpildytos visiškai). Statistinei analizei buvo naudotos 343 anketos (tai sudarė 81,7 proc. visų išdalintų anketų).
2006 metais Šiaulių miesto ir rajono mokyklose dirbo 56 sveikatos prieţiūros specialistės. Tyrime dalyvavo visos 56 miesto ir rajono bei trijose Šiaulių miesto profesinio rengimo mokyklose dirbančios sveikatos prieţiūros specialistės. Tikėtasi apklausti 100 proc. tiriamąją populiaciją. Gautos 56 anketos, kurios buvo pilnai uţpildytos ir tinkamos tyrimui (atsako daţnis - 100 proc.).
2006 metų geguţės mėnesį atlikta Šiaulių miesto ir rajono mokyklose dirbančių sveikatos prieţiūros specialisčių anoniminė anketinė apklausa.
Šiaulių miesto mokyklose dirbančios sveikatos prieţiūros specialistės buvo apklaustos Šiaulių miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus organizuoto susirinkimo metu. Iš viso apklausoje dalyvavo 29 mokyklose dirbančios (įskaitant ir tris profesinio rengimo mokyklose) sveikatos prieţiūros specialistės (atsako daţnis 100 proc.). Šiaulių rajono mokyklų sveikatos prieţiūros specialistės buvo apklaustos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Savivaldybės gydytojo
organizuoto susirinkimo metu. Apklausoje dalyvavo 27 mokyklose dirbančios sveikatos prieţiūros specialistės (atsako daţnis 100 proc.).
Šio tyrimo metu taip pat buvo vertinamas mokinių tėvų poţiūris į vykstančią mokyklų sveikatos prieţiūros punktų reformą. Anoniminė anketinė apklausa vykdyta 2006 metų geguţės mėnesį, gavus tyrime dalyvavusių mokyklų vadovų sutikimus. Anketinėje apklausoje dalyvavo 4, 8 ir 11 klasių mokinių tėvai. Tyrimui atlikti buvo pasirinktos 3 iš 17 vidurinių Šiaulių miesto mokyklų, kuriose mokosi visų amţiaus grupių mokiniai. Tiek mokyklos, tiek klasės atrinktos atsitiktiniu atrankos būdu: iš vidurinių mokyklų (kuriose mokosi visų amţiaus grupių mokiniai) sąrašo atrinkta kas antra vidurinė mokykla. Tyrime dalyvavo pirmos trys mokyklos, pasirinktos atsitiktiniu būdu. Tokiu pat principu iš visų mokykloje esančių 4, 8, ir 11 klasių sąrašo atrinktos kas antra 4, 8, ir 11 klasės. Šis tyrimas reprezentavo 10, 14, 17 metų amţiaus mokinių tėvų nuomonę. Mokyklų direktoriams išdalintos anketos, kurias jie perdavė 4, 8 ir 11 klasių vadovams. Pastarieji, klasės susirinkimų metu, anketas išdalino tėvams. Uţpildytas anketas klasės vadovai perdavė mokyklų direktoriams, o pastarieji - tyrėjams. Tyrime, kaip jau buvo minėta, atsitiktinės atrankos būdu, dalyvavo Šiaulių miesto Geguţių, Lieporių ir St. Šalkausko vidurinės mokyklos. 1 lentelėje pateikiamas anketų pasiskirstymas pagal tyrime dalyvavusias mokyklas.
Tyrimo metu dėl per didelių sąnaudų nebuvo apklausiami Šiaulių rajono mokyklų mokinių tėvai, todėl buvo analizuojami tik Šiaulių miesto mokyklų tėvų anketiniai duomenys.
Balandţio mėnesį, siekiant įvertinti klausimyno tinkamumą, buvo atliktas ţvalgomasis tyrimas. Jo metu apklausta 10 Šiaulių miesto mokyklų sveikatos prieţiūros specialisčių ir 30 mokinių tėvų. Šio tyrimo metu buvo vertinama anketos apimtis, klausimų aiškumas bei suprantamumas, aiškinamasi ar pateiktų atsakymų variantų pakanka nuomonei išreikšti ir pan. Po apklausos buvo pakoreguoti keli anketos klausimai tiek mokinių tėvams, tiek sveikatos prieţiūros specialistams skirtose anketose. Šios anketos tolimesnei analizei nebuvo naudojamos.
1 lentelė. Anketų, skirtų mokyklų sveikatos prieţiūros specialistams, paskirstymas pagal mokyklas
Klasė
Mokykla
Geguţių vidurinė Lieporių vidurinė St. Šalkauskio vidurinė Išdalinta (N) Atsako daţnis (n/ proc.) Išdalinta (N) Atsako daţnis (n/ proc.) Išdalinta (N) Atsako daţnis (n/ proc.) 4 30 27/ 21,6 46 39/ 32,8 41 39/ 31,4 8 55 55/ 44 57 44/ 36,9 53 44/ 35,5 11 55 43/ 34,4 37 36/ 30,3 46 41/ 33,1 Viso: 140 125/ 89,3 140 119/ 85 140 124/ 88,6
4.2 Tyrimo instrumentas
Tyrimui atlikti buvo naudojamos dviejų tipų anketos:
1. Anketa, skirta mokyklų sveikatos prieţiūros specialistams (1 priedas); 2. Anketa, skirta mokinių tėvams (2 priedas).
Anketa, skirta mokyklų sveikatos prieţiūros specialistams, buvo sudaryta iš 17 klausimų. Anketą sudarė 7 kombinuoto, 2 atviro tipo ir 8 uţdaro tipo klausimai. Klausimų pobūdį būtų galima suskirstyti sekančiai:
1. Bendrieji tiriamųjų duomenys - amţius, išsilavinimas, darbo krūvis, staţas, persikvalifikavimas, aptarnaujamų mokinių skaičius (1- 6 klausimai).
2. Požiūris į atliekamo darbo veiklą - respondentų buvo prašoma pareikšti nuomonę, kokiam darbui jos skiria daugiausia laiko, ar bendradarbiauja su mokyklos bendruomene, prašyta įvertinti tam tikrų funkcijų tikslingumą bei nurodyti, kas turėtų rūpintis sveikatinimo veikla mokyklose (7- 10, 16 klausimai)
3. Kvalifikacijos kėlimas - anketoje buvo suformuluoti klausimai, siekiant išsiaiškinti, ar sveikatos prieţiūros specialistės kelia kvalifikaciją ir kaip daţnai tai atlieka (12- 13 klausimai).
4. Respondentų požiūris į turimas žinias ir įgūdžius, bei atsakomybę - respondenčių buvo klausiama, ar jos pakankamai gerai ţino uţ ką yra atsakingos, ar joms pakanka ţinių ir įgūdţių atlikti tai, kas numatyta mokinių sveikatos prieţiūros reformoje (11, 14- 15 klausimai);
5. Požiūris į reformą - tai kombinuoto tipo klausimas, kuris uţduotas, siekiant suţinoti kaip mokyklų sveikatos prieţiūros specialistės vertina naująją reformą (17 klausimas).
Anketą, skirtą mokinių tėvams, sudarė 15 klausimų: 10 iš jų - uţdaro tipo, 3- atviro tipo ir 2 - kombinuoto tipo klausimai, kuriuose, jei respondentas nesutiko su pateiktais atsakymų variantais, galėjo įrašyti savo nuomonę. Anketos pradţioje buvo motyvuotai paaiškinta, dėl ko atliekamas tyrimas, bei pateikta trumpa instrukcija, kaip pildyti anketą. Taip pat respondentai buvo fragmentiškai supaţindinti su mokyklų sveikatos punktų reforma. Klausimų pobūdį būtų galima suskirstyti sekančiai:
1. Bendrieji tiriamųjų duomenys - klausimai apie socialines - demografines respondentų charakteristikas, tokias kaip amţius, lytis, išsilavinimas, vaiko amţius bei klasė, kurioje vaikas mokosi (1- 5 klausimai).
2. Mokinių tėvų požiūris į savo vaikų sveikatą - respondentai buvo paprašyti nurodyti, kaip vertina savo vaiko sveikatą (6 klausimas).
3. Informuotumas apie vykdomą sveikatos priežiūros ir stiprinimo veiklą mokyklose – anketoje buvo pateikti keli klausimai siekiant išsiaiškinti, ar mokinių tėvai informuoti apie vykdomą sveikatos prieţiūros ir stiprinimo veiklą mokykloje (7- 9 klausimai);
4. Požiūris į vykdomą sveikatos priežiūros ir stiprinimo veiklą mokyklose - tėvų buvo klausiama, kas, jų nuomone, turėtų vykdyti sveikatos prieţiūros veiklą mokyklose, ar sutinka su konkrečiomis anketoje išvardintomis sveikatos prieţiūros specialisto veiklomis, bei aktualūs tėvams klausimai apie kasmetinius vaikų sveikatos patikrinimus bei jų poţiūris į tai, jog specialistas nebeteiks medikamentinės pagalbos (10- 13 klausimai). Taip pat buvo siekiama išsiaiškinti respondentų nuomonę, ar toks specialistas mokykloje reikalingas ir ar jis padės suformuoti mokinių poţiūrį į sveikesnį gyvenimo būdą (14- 15 klausimai).
Dėl didelio respondentų atsakymų išsibarstymo, anketų, skirtų mokyklos sveikatos prieţiūros specialistėms ir mokinių tėvams, kai kurių klausimų atsakymų variantai buvo apjungti pagal loginę prasmę.
4.3 Statistinės analizės metodai
Respondentų anketiniai duomenys buvo analizuojami naudojant kompiuterinį SPSS 10.03 versijos statistinį paketą. Vykdant duomenų analizę, apskaičiuoti imties poţymių vidurkiai, standartinės paklaidos. Nepriklausomų imčių kintamųjų vidurkiams palyginti naudotas Studento (t) kriterijus, poţymių nepriklausomumui tikrinti taikytas chi kvadrato (2
) kriterijus. Lyginant du santykinius dydţius ir norint nustatyti, ar jų skirtumas esminis buvo apskaičiuojamas z-koeficientas. Ryšiai laikomi statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05.
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
5.1. Mokyklų sveikatos prieţiūros specialisčių poţiūris į mokinių sveikatos prieţiūros veiklą mokyklose
5.1.1. Mokinių sveikatos prieţiūros paslaugų organizavimas Šiaulių miesto ir rajono mokyklose bei specialisčių charakteristikos
2006 metais Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriui priklausė 33 mokyklos, kuriose mokėsi 19679 mokiniai.
2006 m. balandţio mėn. tyrimo atlikimo metu Šiaulių miesto ir rajono mokyklose sveikatos prieţiūros paslaugas teikė 56 sveikatos prieţiūros specialistės. 29 iš jų - Šiaulių miesto mokyklose ir 27 - Šiaulių rajono mokyklose.
Sveikatos prieţiūros specialisčių amţius svyravo nuo 24 iki 67 metų. Duomenų analizėje respondentės pagal amţių buvo suskirstytos į tris grupes: 1) 24 - 40 metų, 2) 41 - 50 metų, 3) 51 - 70 metų. Bendroje tyrimo dalyvių struktūroje 42,9 proc. sudarė 41 - 50 metų amţiaus grupės specialistės ir 21,4 proc.- 24 - 40 metų amţiaus grupės respondentės. Lyginant tyrimo rezultatus atsiţvelgiant į respondenčių darbo vietą (mieste ar rajone), paaiškėjo, kad dominuoja vyresnio amţiaus darbuotojos: 48,1 proc. sudarė 41 - 50 metų amţiaus grupės miesto respondentės, o rajono respondentės tarp 41 - 50 metų ir 51 - 70 metų amţiaus grupių pasiskirstė vienodai- po 37,9 proc. Lyginant miesto ir rajono respondenčių pasiskirstymą, atsiţvelgiant į amţiaus grupes, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (3 lentelė).
Visos Šiaulių mieste ir rajone dirbančios ir apklausoje dalyvavusios sveikatos prieţiūros specialistės nurodė, jog yra įgijusios aukštesnįjį medicinos išsilavinimą (100 proc.). Tai rodo, kad tuo metu, kada buvo atliekamas šis tyrimas, Šiaulių mieste ir rajone nedirbo nė vienas visuomenės sveikatos studijas baigęs specialistas. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodţio mėn. 30 d. įsakymu (7), visuomenės sveikatos prieţiūros specialistas, vykdantis sveikatos prieţiūrą mokykloje yra asmuo, baigęs visuomenės sveikatos prieţiūros studijas teisės aktų nustatyta tvarka.
Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių respondenčių (57,1 proc.) dirba 1 etato darbo krūviu. Penktadalis (21,4 proc.) atsakiusiųjų paţymėjo, jog jų darbo krūvis - 0,5 etato. Lyginant duomenis tarp mieste ir rajone dirbančių sveikatos prieţiūros specialisčių, paaiškėjo, jog mieste dirbančios sveikatos prieţiūros specialistės daţniau dirba 1 etato darbo krūviu nei rajono specialistės respondentės (p< 0,05). 74 proc. rajono respondenčių dirba maţesniu nei 1 etato darbo krūviu (2 lentelė).
2 lentelė. Šiaulių mieste ir rajone dirbančių sveikatos prieţiūros specialisčių pasiskirstymas (proc.) pagal darbo krūvį bei amţių
Poţymis Darbo vieta (proc./ n) Iš viso (proc./ n) (N= 56) p (z) Miestas (N= 29) Rajonas (N= 27) Amţiaus grupės (metais) 24- 40 24,1/ 7 18,5/ 5 21,4/ 12 0,818 (0,236) 41- 50 37,9/ 11 48,1/ 13 42,9/ 24 0,617 (0,506) 51- 70 37,9/ 11 33,3/ 9 35,7/ 20 0,854 (0,185) Darbo krūvis (etatais) 1 86,2/ 25 25,9/ 7 57,1/ 32 0,002 (3,361) 0,75 - 14,8/ 4 7,1/ 4 - 0,5 10,3/ 3 33,3/ 9 21,4/ 12 0,352 (0,976) 0,25 3,4/ 1 25,9/ 7 14,3/ 8 0,395 (0,917)
p – reikšmingumo lygmuo, lyginant miesto ir rajono sveikatos prieţiūros specialistes.
Sveikatos prieţiūros mokyklose finansavimo tvarka nustato, kad vienas visuomenės sveikatos prieţiūros specialisto etatas steigiamas tūkstančiui mokinių. Sprendimą dėl visuomenės sveikatos prieţiūros specialisto etato steigimo priima savivaldybės institucija, atsiţvelgdama į tai, kiek savivaldybės teritorijoje mokosi mokinių (44). Daugiau nei pusė (67,9 proc.) apklausoje dalyvavusių respondenčių nurodė, jog aptarnauja iki 800 mokinių ir 7,1 proc. respondenčių paţymėjo, kad aptarnauja daugiau nei 1000 mokinių. Lyginant rezultatus tarp miesto ir rajono specialisčių, išryškėjo, kad 10,3 proc. mieste dirbančių sveikatos prieţiūros specialisčių aptarnavo didesnį skaičių mokinių nei reglamentuota minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime (44) (t.y. daugiau nei 1000 mokinių). Rezultatai atskleidė, kad rajone dirbančios visuomenės sveikatos prieţiūros specialistės statistiškai reikšmingai daţniau nei dirbančios mieste nurodė aptarnaujančios iki 800 mokinių (χ2= 15,02; lls= 2; p= 0,001). Duomenys apie aptarnaujamą mokinių skaičių pateikiami 1 pav.
