LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra
Giedrė Bernotaitė
KAUNO MIESTO PIRMOKŲ FIZINIO AKTYVUMO IR MITYBOS
YPATUMŲ SĄSAJOS SU TĖVŲ SVEIKATOS BŪKLE
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikata ir mityba)
Mokslinio darbo vadovė: Doc. dr. Aušra Petrauskienė
( 2014 05 21)
2 SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)
KAUNO MIESTO PIRMOKŲ FIZINIO AKTYVUMO IR MITYBOS YPATUMŲ SĄSAJOS SU TĖVŲ SVEIKATOS BŪKLE
Giedrė Bernotaitė
Mokslinio darbo vadovė: Doc. dr. Aušra Petrauskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas, 2014–78 p.
Tikslas: Nustatyti Kauno miesto pirmų klasių mokinių fizinio aktyvumo ir mitybos ypatumus bei jų sąsajas su tėvų sveikatos būkle.
Uţdaviniai: Įvertinti pirmokų fizinį aktyvumą; Išanalizuoti pirmokų mitybos ypatumus; Įvertinti subjektyvią tėvų sveikatos būklę; Nustatyti vaikų mitybos ir fizinio aktyvumo ypatumų sąsajas su suaugusių šeimos narių sveikatos būkle.
Tyrimo metodika: šis magistro darbas parengtas atlikus Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimą, kuris buvo vykdomas vadovaujantis PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvos (angl. WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative – COSI) protokolo. Magistro darbe buvo atliktas mitybos įpročių, fizinio aktyvumo ir tėvų subjektyvios sveikatos vertinimas. Magistrinio darbo tikslinė grupė – Kauno miesto pirmų klasių mokiniai ir jų tėvai. Tiriamąjį kontingentą sudarė 6–8 metų vaikai (n=407; 51,1 proc. berniukų ir 48,9 proc. mergaičių) ir jų tėvai (n=407).
Rezultatai: nustatyta, kad beveik du trečdaliai berniukų ir mergaičių (atitinkamai 60,1 proc. ir 61,8 proc.) lanko sporto ir /ar šokių būrelius. Du penktadaliai berniukų ir mergaičių (40 proc.) būrelius lanko 2 dienas per savaitę. Nustatyta, kad savaitgaliais ilgai (>2 val.) televizorių ţiūri beveik visi pirmokai (93,6 proc.). Vertinant mokinių mitybą nustatyta, kad du trečdaliai (67 proc.) pirmokų pusryčiauja kasdien. Daţniausiai pirmų klasių mokiniai varotoja švieţių vaisių (62,4 proc.), virtų darţovių (58,7 proc.). Tėčių ir mamų turinčių antsvorio ar nutukusių buvo atitinkamai 65,6 proc. ir 31,3 proc. Nustatyta, kad kas penktas iš tėvų, turinčių padidėjusį KMI, skundėsi padidėjusiu arteriniu kraujospūdţiu. Vaikų, kurių tėčiai serga cukriniu diabetu, šansai nevartoti saldintų gaiviųjų gėrimų yra 6,25 karto maţesni, negu vaikų, kurių tėčiai neserga šia liga.
Išvados: Daugiau nei pusė berniukų ir mergaičių daţnai mankštinasi laisvalaikiu, p<0,0001. Nors didţioji dalis mokinių valgo pusryčius, tačiau tik 43 proc. pirmokų laikosi mitybos rėţimo ir valgo 4 kartus per dieną. Dauguma tyrime dalyvavusių tėčių turėjo antsvorio.
3 Penktadalis tėvų turėjo padidėjusį arterinį kraujospūdį. Nustatytas ryšys tarp tėvų sveikatos būklės ir vaikų mitybos.
4 SUMMARY
Public Health (Public Health and Nutrition)
RELATIONS BETWEEN PECULARITIES OF FIRST-GRADERS‗ NUTRITION AND PHYSICAL ACTIVITY AND HEALTH STATUS OF THEIR PARENTS IN KAUNAS CITY
Giedrė Bernotaitė
Supervisor: doc. dr. Aušra Petrauskienė
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas, 2014, p. 78.
The goal of the thesis: to identify the relations between pecularities of first-graders‗ nutrition and physical activity and health status of their parents in Kaunas city.
Objectives:To evaluate the first-graders‘ physical activity; To analyse the peculiarities of first-graders‘ nutrition; To evaluate the health status of parents of first-graders; To find relations between pecularities of first-graders‗ nutrition and physical activity and health status of their parents.
Methods: This master thesis is based on Lithuanian children's growth monitoring study, which was carried out in accordance with the WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative - COSI protocol. Master thesis analyses habits of nutrition, physical activity and subjetive evaluation of parents‗ health. Target group of the research is first grade students and their parents in Kaunas city. Generally, the research study consists of 6-8 year old children and their parents. A total number of participants of the survey is 407 first-graders (51.1 percent boys and 48.9 per cent girls) and 407 parents.
Results: The survey shows that almost two thirds of boys and girls (60.1 per cent and 61.8 percent) attend sports and/or dance clubs. The largest proportion (two fifths) of boys and girls attends clubs two times a week. The research shows that almost all of first-graders (93,6 per cent) spend a lot time (more than two hours) watching television on weekends. The nutrition survey shows that 67 per cent of children eat breakfast every day. Fresh fruits (62.4 per cent) and steamed vegetables (58.7 per cent) are the most common among first grade students. It was found that 65.6 percent of fathers and 31.3 percent of mothers have overweight or are obese. The survey shows that one fifth of mothers and fathers with increased BMI complained with increased arterial blood pressure. Children‗s whose fathers suffer from diabetes chances not to take sweetened soft drinks is 6.25 times lower than children‗s whose fathers are not suffering from this disease.
5 Conclusions: More than half of boys and girls often exercise in their free time, p < 0.0001. Although the majority of students eat breakfast, only 43 per cent of first-graders take diet regime and eat 4 times a day. Most of the fathers in the study have overweight. A fifth of parents had high blood pressure. It was found that health status of parents is related with diet and physical activity of their children.
6 TURINYS
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 11
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 12
1.1. Mitybos rekomendacijos... 12
1.1.2. Mityba ir sveikata ... 16
1.1.3. Mitybos rėţimas ... 18
1.1.4. Vaikų mityba mokykloje ... 19
1.2. FIZINIS AKTYVUMAS... 21
1.2.1.Fizinis aktyvumas ir sveikata ... 24
1.2.2. Fizinio aktyvumo rekomendacijos ... 27
1.2.3. Fizinio aktyvumo įtaka vaiko organizmui ... 30
1.3. Sveikatos ugdymas šeimoje ... 30
2. TYRIMO METODIKA IR TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS ... 32
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 36
3.1. Kauno miesto pirmokų fizinis aktyvumas ... 36
3.2.Pirmokų mitybos ypatumų vertinimas ... 45
3.3. Subjektyvus tėvų savo sveikatos būklės vertinimas ... 49
3.4. Vaikų mitybos ir fizinio aktyvumo sąsajos su suaugusių šeimos narių sveikatos būkle ... 52
IŠVADOS ... 58
REKOMENDACIJOS ... 59
LITERATŪRA ... 60
7 SANTRUMPOS
APA – Amerikos pediatrijos akademija FA – fizinis aktyvumas
KMI – kūno masės indeksas LNL – lėtinės neinfekcinės ligos PNRR – polinesočios riebalų rūgštys PSO - Pasaulinė sveikatos organizacija SRR – sočiosios riebalų rūgštys
8 PAGRINDINIAI TERMINAI IR SĄVOKOS
Fizinis aktyvumas – griaučių raumenų sukelti judesiai, kuriuos darant energijos suvartojimas yra didesnis negu ramybės būsenoje [69].
Subjektyvi sveikata yra daugiareikšmė sąvoka, turinti sąsajų su asmens socialiniais bei demografiniais rodikliais, su sveikata susijusiais veiksniais bei sveikatos būkle. Pagrindiniai socialiniai ir demografiniai rodikliai, turintys įtakos subjektyviam sveikatos vertinimui, yra: amţius, lytis, profesija, pajamos, išsimokslinimas. Labai svarbūs su sveikata susiję veiksniai, daţnai lemiantys ligų pasireiškimą, yra arterinis kraujospūdis, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, cholesterolio koncentracija kraujo serume, rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas [9] .
9
ĮVADAS
Pastaraisiais dešimtmečiais daugelio pasaulio valstybių gyventojų mityba keitėsi sveikatai nepalankia linkme.
Eurobarometro duomenimis (2014) nustatyta, kad net 59 proc. Europos gyventojų yra nepakankamai fiziškai aktyvūs [72].
Lietuvos sveikatos programos 2014–2021 m. tikslas – pasiekti, kad iki 2021 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir gyventų ilgiau, pagerėtų jų sveikata ir sumaţėtų sveikatos netolygumai. Vienas iš programos tikslų – formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą, kur didţiausias dėmesys skiriamas sveikos mitybos įpročių skatinimui ir optimalių fizinio aktyvumo įpročių ugdymui.
Išaugo didelės energinės vertės maisto produktų, turinčių daug riebalų ir cukraus, vartojimas, o darţovių, vaisių ir maţai perdirbtų grūdinių produktų vartojama nepakankamai. Tokie mitybos pokyčiai skatina nutukimo, lipidų apykaitos sutrikimų, arterinės hipertenzijos, hiperglikemijos ir kitų lėtinių ligų rizikos veiksnių atsiradimą. Moksliniai tyrimai įrodė, kad maistas, kuriame yra daug sočių riebalų rūgščių, didina cholesterolio koncentraciją kraujyje ir išeminės širdies ligos riziką.
Sveikos ir saugios gyvensenos pagrindai formuojasi ankstyvoje vaikystėje. Vaikas, augdamas šeimoje, perima tėvų gyvenimo būdą, poţiūrį, tradicijas. Dėl netinkamos mitybos, per didelio suvartojamo energijos kiekio, sumaţėjusio fizinio aktyvumo daugėja nutukusių ar antsvorio turinčių vaikų [77]. Fizinis aktyvumas, sveika mityba – veiksmingiausias būdas puoselėti sveikatą, protinę pusiausvyrą ir bendrą savijautą. Sveiko gyvenimo būdo formavimas nuo vaikystės yra labai svarbi sveikatos stiprinimo priemonė [82].
Nustatyta, kad maistas teikia vaikui energijos, reikalingos augti, fiziniam aktyvumui ir gyvybinėms organizmo funkcijoms (kvėpavimui, kraujo cirkuliacijai, virškinimui, kūno temperatūros palaikymui, mąstymui); be to, maistas aprūpina organizmą statybinėmis medţiagomis. Lietuvoje, anot R. Stuko ir kt. (2011), į pirmą klasę kasmet ateina jau vos trečdalis sveikų vaikų, ir kartais tai yra neracionalios mitybos, fizinio pasyvumo ir netinkamo dienos reţimo rezultatas [74].
Pradėjus lankyti mokyklą keičiasi vaikų dienos reţimas, veiklos pobūdis. Vietoj judrių ţaidimų vaikai didelę dienos dalį praleidţia mokyklos suole, maţėja jų fizinis aktyvumas.Vaikų laisvalaikį po pamokų daţniausiai planuoja tėvai, kuriems jų meninis ir intelektinis tobulėjimas neretai atrodo reikšmingesnis nei fizinis ugdymas [82]. Optimalus FA
10 vaikystėje, yra gyvybiškai svarbus veiksnys, kuris uţtikrina harmoningą vystymąsi, tausoja, stiprina ir puoselėja vaiko sveikatą, maţina ligų atsiradimo, vystymosi ir pasikartojimo riziką [1].
Darbo aktualumas ir naujumas: mityba ir fizinis aktyvumas yra neatsiejami lėtinių neinfekcinių ligų riziką maţinantys veiksniai. Lėtinėms neinfekcinėms ligoms (LNL) priskiriamas aukštas kraujospūdis, nutukimas, cukrinis diabetas. Atsiţvelgiant į tai, kad sergančių LNL daugėja, o gyventojų mityba nevisavertė, fizinis aktyvumas neatitinka rekomendacijų, nusprendėme pasirinkti šią temą. Mokslinių tyrimų, kurie nagrinėtų pirmokų fizinio aktyvumo ir mitybos ypatumų sąsajas su tėvų sveikatos būkle dar nebuvo atlikta.
11
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tikslas: Nustatyti Kauno miesto pirmų klasių mokinių fizinio aktyvumo ir mitybos ypatumus bei jų sąsajas su tėvų sveikatos būkle.
Uţdaviniai:
1. Įvertinti pirmokų fizinį aktyvumą; 2. Išanalizuoti pirmokų mitybos ypatumus; 3. Įvertinti subjektyvią tėvų sveikatos būklę;
4. Nustatyti vaikų mitybos ir fizinio aktyvumo ypatumų sąsajas su suaugusių šeimos narių sveikatos būkle.
12
1. LITERATŪROS APŢVALGA
Šiandien sukaupta daug moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų, kad nesubalansuota mityba skatina nutukimą, lipidų apykaitos sutrikimus, didina lėtinių neinfekcinių ir kitų ligų riziką. Pastaraisiais dešimtmečiais Europos šalyse atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenys rodo blogėjančią gyventojų mitybos būklę. PSO priimtoje Pasaulinėje strategijoje dėl dietos, fizinio aktyvumo ir sveikatos – valstybės narės skatinamos imtis visų priemonių, skatinančių visuomenę sveikai maitintis, taip maţinant LNL ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Lietuvos suaugusiųjų gyventojų mitybos tyrimo duomenimis beveik kas penktas gyventojas yra nutukęs, o antsvorį turi daugiau kaip 45 proc. vyrų ir daugiau kaip 34 proc. moterų.
Nustatyta, kad daugiau kaip 60 proc. viso pasaulio gyventojų – fiziškai pasyvūs. Lietuvoje visiškai nesportuoja ir nesimankština 44 proc. gyventojų tuo tarpu ES šalių vidurkis – 39 proc. Nustatyta, kad pakankamas fizinis aktyvumas maţina LNL riziką. Įvairi fizinė veikla gali pagerinti kaulų ir raumenų sistemos būklę, kontroliuoti kūno masę, sumaţinti depresijos simptomus. Gyventojų fizinio aktyvumo maţėjimas yra viena pagrindinių nutukimo prieţasčių. Nutukimas tampa vis svarbesne sveikatos problema, nes jo paplitimas nuolat didėja ir per pastaruosius du dešimtmečius išaugo tris kartus. Europos kovos su nutukimu chartija paţymi, kad antsvoris ir nutukimas sudaro vieną iš rimčiausių XXI amţiaus iššūkių visuomenės sveikatai PSO Europos regione ir tai pasiekė epideminį lygį dėl kintančios socialinės ir ekonominės aplinkos, sukėlusios gyventojų energijos disbalansą, smarkiai sumaţėjus gyventojų fiziniam aktyvumui ir padidėjus didelės energijos vertės maisto ir gėrimų prieinamumui ir suvartojimui.
1.1. Mitybos rekomendacijos
Pasaulio sveikatos asamblėjos patvirtintoje Pasaulio mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijoje yra nurodoma, kokios maisto davinio sudėties turėtų siekti gyventojai, kad išvengtų LNL. Remiantis šiomis rekomendacijomis, bendras riebalų kiekis gyventojų paros maisto davinyje neturėtų viršyti 30 proc., tačiau neturėtų būti ir maţesnis nei 15proc.; iš sočiųjų riebalų rūgščių (SRR) turėtų susidaryti ne daugiau 10 proc. maisto davinio energinės vertės. Iš polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR) reikėtų gauti 6–10 proc. paros energijos.
13 Cholesterolio kiekis paros maisto davinyje turėtų būti ne didesnis nei 300 mg. Iš baltymų turėtų susidaryti 10–15 proc. Darţovių ir vaisių rekomenduojama suvalgyti ne maţiau 400 g per dieną, kad būtų gautas pakankamas maistinių skaidulų kiekis (25–30 g). Angliavandeniai turėtų sudaryti daugiau nei pusę visos maisto davinio energinės vertės (55–75 proc.). Monosacharidų ir disacharidų galima suvartoti tiek, kad iš jų gautume ne daugiau 10 proc. maisto davinio energijos [89].
Pasaulinės sveikatos organizacijos sveikos mitybos rekomendacijos
Uţtikrinant sveiką gyvenseną Pasaulinės sveikatos organizacija rekomenduoja vartoti kuo daugiau vaisių ir darţovių, maţinti riebių produktų, cukraus bei druskos suvartojimą, kasdien aktyviai judėti, sekti savo kūno masės rodiklius naudojant KMI skaičiuoklę.
PSO 12 ţingsnių sveikos mitybos link:
1. Vartoti kuo maistingesnį maistą, kurio pagrindą sudarytų daugiausia augaliniai produktai, maţiau gyvulinių.
2. Valgyti duoną, grūdų produktus, makaronus, ryţius, bulves keletą kartų per dieną. 3. Valgyti kuo daugiau įvairių vaisių ir darţovių, pirmenybę teikite švieţiems, vietiniams
vaisiams bei darţovėms. (maţiausiai 400 g./d.)
4. Išlaikyti normalią kūno masę (KMI – 18,5 – 25), kasdien aktyviai judėkite.
5. Kontroliuoti riebalų suvartojimą (ne daugiau 30 proc. visos per dieną gaunamos energinės vertės), sočiąsias riebalų rūgštis pakeiskite nesočiosiomis ir minkštais margarinais.
6. Riebius mėsos produktus pakeisti pupelėmis, ankštiniais, lęšiais, ţuvimi, paukštiena, neriebia mėsa.
7. Vartoti liesą pieną ir liesus, nesūrius pieno produktus (kefyrą, jogurtą, sūrį).
8. Rinktis produktus, turinčius maţiau cukraus, ypač rafinuoto. Maţinkite saldţių gėrimų vartojimą.
9. Vartoti maţiau druskos. Bendras druskos kiekis per dieną negali viršyti 6 gramų, įtraukiant ir dienos eigoje valgomus patiekalus (rinkitės juoduotą druską).
10. Jei vartojate alkoholį, neviršykite 2 gėrimų per dieną (1 gėrimas - 10 g alkoholio). 11. Maistą ruošti saugiai, higieniškoje aplinkoje.
12. Skatinti ilgesnį ţindymą, maţiausiai iki 6 mėnesių [90]. Amerikiečių sveikos mitybos rekomendacijos
Amerikiečių sveikos mitybos gairės atnaujinamos kas 5-erius metus. Naujausios yra 2010-ųjų sveikos mitybos rekomendacijos. Sekančios bus atnaujintos 2015-aisiais.
14 Maistas ir maisto produktų komponentai, kuriuos reikia maţinti:
Sumaţinti natrio suvartojimą iki 2,3 mg. per dieną ir iki 1,5 mg. per dieną tiems, kurių amţius viršija 51 metus, taip pat, bet kurio amţiaus ţmonėms, kuriems nustatyta hipertenzija, diabetas ar lėtinės inkstų ligos. Taigi 1,5 mg. per dieną turėtų vartoti daugiau nei pusė amerikiečių, įskaitant vaikus ir didţiąją dalį suaugusiųjų.
Visos dienos kalorijų normos ne daugiau kaip 10 proc. turėtų sudaryti sočiosios riebalų rūgštys, geriausiai – pakeisti jas mononesiočiosiomis ir polinesočiosiomis riebalų rūgštimis.
Suvartoti ne daugiau nei 300 mg. per dieną maistinio cholesterolio. Kiek įmanoma maţiau vartoti trans riebiųjų rugščių.
Sumaţinti kalorijų suvartojimą iš kietųjų riebalų ir cukraus.
Maţinti perdirbtų grūdų, o ypač tų, kuriuose daug cukraus, kietųjų riebalų ir druskos suvartojimą.
Jei vartojate alkoholį, limituokite jo suvartojimą iki vieno gėrimo per dieną – moterims ir dviejų gėrimų per dieną – vyrams [62].
Rekomenduojamų maistingųjų medţiagų ir maisto didinimas: Padidinti vaisių ir darţovių suvartojimą;
Valgyti kuo įvairesnių darţovių, didţiausią dėmesį skiriant tamsioms – ţalios spalvos ir raudonom – oranţinėm darţovėm. Vartoti ţirnelių ir pupų;
Vartoti kuo daugiau pilno grūdo produktų. Perdirbtus grūdų produktus stengtis pakeisti pilno grūdo produktais.
Padidinti neriebių pieno produktų, tokių kaip: pienas, jogurtas, sūris, sojos gėrimai suvartojimą;
Rinktis įvairius produktus turinčius baltymų: jūros gėrybės, liesą mėsą, paukštieną, kiaušinius, ţirnius ir pupeles, sojos produktus, nesūdytus riešutus ir sėklas;
Padidinti jūros gėrybių suvartojimą ir maţinti liesos mėsos bei paukštienos suvartojimą;
Vartoti aliejų, atsisakant kietųjų riebalų;
Rinktis maisto produktus turinčius daugiau: kalio, maistingųjų skaidulų, kalcio, vitamino D, kurių amerikiečių mityboje ţenkliai trūksta [62].
15
1 lentelė. Kalorijų poreikis per dieną pagal amţių, lytį ir fizinio aktyvumo lygį [62].
Fizinio aktyvumo lygis
Lytis Amţius (metai) Sėdimas gyvenimo būdas Vidutinis fizinis aktyvumas Aukštas fizinis aktyvumas Vaikai(berniukai ir mergaitės) 2–3 1000–1200 1000–1400 1000–1400 Moterys 4–8 1200–1400 1400–1600 1400–1800 9–13 1400–1600 1600–2000 1800–2200 14–18 1800 2000 2400 19–30 1800–2000 2000–2200 2400 31–50 1800 2000 2200 51+ 1600 1800 2000–2200 Vyrai 4–8 1200–1400 1400–1600 1600–2000 9–13 1600–2000 1800–2200 2000–2600 14–18 2000–2400 2400–2800 2800–3200 19–30 2400–2600 2600–2800 3000 31–50 2200–2400 2400–2600 2800–3000 51+ 2000–2200 2200–2400 2400–2800
2 lentelė. Maisto medţiagų kiekių pasiskirstymas (proc.) pagal amţių [62].
Angliavandeniai Baltymai Riebalai
Jauni vaikai (1 – 3 metų) 45–65 % 5–20 % 30–40 %
Vaikai ir paaugliai (14 – 18 metų) 45–65 % 10–30 % 25–35 % Suaugę (19 metų ir vyresni) 45–65 % 10–35 % 20–35 %
Specialios rekomendacijos tam tikrai populiacijai ţmonių: Planuojančios pastoti moterys:
Rinktis maisto produktus, turinčius geleţies, kurie lengviau absorbuojami organizme. Vartoti vitamino C turinčių produktų;
Suvartoti po 400 mikrogramų sintetinės folio rūgšties; Nėščios ir krūtimi maitinančios moterys:
16 Dėl didelės metilo gyvsidabrio koncentracijos maţinti tuno suvartojimą iki 6 porcijų per savaitę ir nevalgyti šios ţuvies: ryklio, durklaţuvės ir karališkos skumbrės;
Nėštumo metu vartoti geleţies papildų pagal gydytojo – akušerio rekomendacijas. Asmenys 50 – ies metų ir vyresni
Vartoti produktų, prisotintų vitaminu B12, tokių kaip grūdiniai produktai, ar maisto papildų [25].
1.1.2. Mityba ir sveikata
Tiek prastai subalansuota, tiek nepakankama mityba yra labai glaudţiai susijusios su pirmaujančiomis mirties prieţastimis. Pavyzdţiui, nutukimas padidina išeminės širdies ligos tikimybę, didelis druskos/natrio vartojimas didina smegenų kraujagyslių ligų riziką, o vaisių ir darţovių vartojimas padeda išvengti vėţio vystymosi. Infekcinės ligos, įskaitant maistu ir vandeniu plintantis viduriavimas, taip pat turi įtakos mirtingumui ir neįgalumui. Šis uţburtas neteisingos mitybos ir infekcinių ligų ratas puikiai paţįstamas: tai yra, per maistą plintančias ligas ir kitas infekcines ligas gali sukelti netinkama mityba, o nepakankama mityba padidina infekcijų galimybę. Bendras suaugusiųjų (15-59 metų amţiaus) mirtingumas dėl minėtų prieţasčių Afrikoje yra beveik du kartus didesnis nei bet kuriame kitame pasaulio regione [88].
Sveika ir subalansuota mityba kartu su pakankamu fiziniu aktyvumu yra svarbiausi antsvorio ir nutukimo prevencijos veiksniai. Sumaţėjęs fizinis aktyvumas, sėslus gyvenimo būdas bei nesveiki mitybos įpročiai sutrikdo energijos balansą ir mokslinėje literatūroje įvardinami kaip pagrindinės vaikų nutukimo epidemijos prieţastys [16]. Nustatyta išryškėjusi antsvorio problema - vaikų antsvorį labiausiai lemia nejudrus gyvenimo būdas, daţnas saldumynų vartojimas ir netinkamas maitinimasis mokykloje [38]. Šiandien vis daţniau kalbama apie sveikatą, jos stiprinimą, sveikatos problemas bei sveiko gyvenimo būdo formavimo svarbą vaikystėje, paauglystėje ir jaunystėje. Vienas pagrindinių vaiko sveikos gyvensenos elementų yra sveika mityba. Kitaip nei suaugusiųjų, kurių mityba labai priklauso nuo socialinių ir ekonominių veiksnių, vaikų mitybą veikia dar daugiau veiksnių: gyvensenos formavimosi ypatumai, ţinių ir patirties stoka, tėvų elgesio ir auklėjimo modeliai, šeimos narių sudėtis ir kt.[46].
Mokslininkai pastebėjo, kad pastaruosius du dešimtmečius tris kartus išaugo „greito maisto― vartojimas, ryškiai pasikeitė ţmonių mityba[37]. Gausus cukraus ir saldintų gėrimų vartojimas gali turėti neigiamą poveikį vaikų sveikatai. Jis gali būti susijęs su padidėjusiu
17 dantų kariesu, nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, podagra, kai kurių lokalizacijų vėţio formomis ir hiperaktyvumu [78]. Išaugęs saldţių gėrimų, saldumynų, raudonos mėsos, riebaus ir menkaverčio maisto vartojimas siejasi su antsvoriu ir nutukimu [55]. Barzda su bendraautoriais (2009) nurodo, kad gausus maisto produktų, turinčių daug riebalų, druskos, per maţas darţovių ir vaisių bei ţuvies, grūdinių produktų vartojimas yra vieni svarbiausių veiksnių lėtinėms neinfekcinėms ligoms atsirasti [13].
Nustatyta, kad nepakankamas vaisių ir darţovių vartojimas neabejotinai lemia įvairių lėtinių neinfekcinių patologijų gausėjimą bei turi neigiamų sveikatos pasekmių vyresniame amţiuje [78].
Vokietijoje, atlikto tyrimo duomenimis, kuriame dalyvavo 4642 5–6 m. vaikų, vertinant antropometrinių rodiklių sąsajas su valgymo daţniu nustatytas atvirkštinis ryšys tarp valgymo daţnio ir nutukimo: valgantys 4–5 kartus per dieną vaikai rečiau buvo nutukę, lyginant su valgančiais 3 kartus per dieną vaikais [80]. Galima daryti prielaidą, kad mitybos reţimas ypatingai svarbus augančio vaiko fiziniam vystymuisi.
Lietuvos suaugusių ţmonių gyvensenos tyrimas parodė (2011), kad tik 24 proc. moterų ir 17 proc. vyrų atsakė, kad per praėjusią savaitę valgė švieţias darţoves 6 - 7 dienas per savaitę [35].
Nustatyta, kad vaisių vartojimas siejasi su geresne sveikata. Daugelyje šalių vaisių ir darţovių suvartojamas kiekis šeimose neatitinka rekomenduojamos 400 g per dieną normos. Apskaičiuota, kad Suomijoje, Airijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje vaisių ir darţovių suvartojama maţiau negu 300 g per dieną [39].
Kurti sveikos mitybos įpročius vaikystėje ir paauglystėje svarba yra akivaizdi dėl kelių prieţasčių: subalansuota mityba skatina optimalų augimą ir išsivystymą. Sveika mityba vaikystėje ir paauglystėje sumaţina galimybę sirgti tiesiogiai nuo mitybos priklausomų ligų, tokių kaip: nutukimas, dantų ėduonis, geleţies trūkumas, osteoporozė. Be to, jauni ţmonės, kurie sukūrė sveikos mitybos įpročius gyvenimo pradţioje (būdami jauni )yra labiau tikėtina, kad išlaikys juos irtokiu būdu būtų maţesne rizika susirgti lėtinėmis ligomis: širdies ir kraujagyslių ligos, vėţys, II tipo diabetas ir osteoporozė jau suaugus. Yra įrodyta, jog sveika mityba pagerina vaikų mokymosi galimybes, kas atsiliepia jų mokymosi rezultatuose. Gera mityba taip paskatina protinę, socialinę ir fizinę gerovę, prisidedant prie padidėjusios savigarbos ir teigiamo kūno įvaizdţio. Kaip kontrastas pateikiama, jog per didelis noras būti lieknam ar laikytis dietos gali būti identifikuotas kaip naujas mitybos sutrikimas, kuris gali sukelti nervinę anoreksiją ar nervinė bulimiją [92].
18 Perez – Rodrigo kartu su bendrautoriais (2006) atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad pradinių klasių mokiniai daţnai nevalgo pusryčių, par maţai vartoja darţovių ir vaisių, per daug vartoja saldumynų, saldţiųjų gėrimų [66].
1.1.3. Mitybos rėţimas
Mokslininkai siūlo daugiau dėmesio skirti vaikų valgymo įpročiams, vaikų mitybai mokyklose, namuose, pabrėţiama mitybos specialistų įtaka, tėvų vaidmuo formuojant ir ugdant vaikų sveikos mitybos įpročius. Dėl netinkamos mitybos, per didelio gaunamo energijos kiekio, sumaţėjusio fizinio aktyvumo ir kt. Europoje sparčiai plinta antsvoris ir nutukimas tarp vaikų. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau - PSO) įvardijo šią problemą kaip „globalinę epidemiją― [90].
Mitybos reţimas – tai valgymų skaičius per parą ir kiekybinis maisto pasiskirstymas atskirų valgymų metu. Mitybos reţimą reguliuoja pagumburis, susijęs su alkio jausmu. Alkio jausmas išnyksta po 10–15 minučių pavalgius, kai pirmoji maisto porcija suvirškinama ir pasisavinama. Apetitą slopina daţnas valgymas nedidelėmis porcijomis. Racionaliausias toks reţimas, kai per pusryčius ir pietus ţmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono kalorijų, o vakarienei – maţiau nei trečdalį. Maitinimosi laikas gali būti įvairus, tačiau rekomenduojama, kad tarp pusryčių, pietų ir vakarienės būtų 5–6 valandos. Nereguliarus valgymas kartą ar du kartus per parą kenkia sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad valgantys du ar tris kartus per dieną daţniau serga skrandţio ligomis, virškinimo sutrikimais negu valgantys reguliariai tris arba keturis kartus per dieną[12].
3 lentelė. Pateikta rekomenduojamą atskiriems valgymams energinės vertės dalį (procentais)[66].
Valgant 4 kartus Valgant 3 kartus
Pusryčiai 25 proc. Pusryčiai 30 proc.
Pietūs 35 proc. Pietūs 40 – 45 proc.
Pavakariai ar priešpiečiai 15 proc.
Vakarienė 25 proc. Vakarienė 25 – 30 proc.
Pusryčiavimas – ne maţiau svarbus mitybos reţimo veiksnys. Pusryčiai aprūpina organizmą energija ir svarbiomis maistinėmis medţiagomis. Nepusryčiaujantys vaikai gauna
19 maţiau vitaminų, mikroelementų ir kitų medţiagų negu pusryčiaujantys ir šias prarastas maisto medţiagas jiems sunku kompensuoti kitų maitinimųsi metu [68].
Pusryčius praleidţiantys vaikai dienos eigoje suvartoja daugiau riebalų bei kaloringesnio maisto ir maţiau skaidulų, vitaminų ir mineralų, lyginant su pusryčiaujančiais [79]. Moksliniais tyrimais nustatytas ryšys tarp pusryčių praleidimo ir padidėjusio KMI tarp vaikų ir suaugusiųjų [8]. Graikijoje atliktas 6–12 m. vaikų mitybos įpročių, fizinio aktyvumo ir nutukimo sąsajų tyrimas taip pat pateikė išvadą, kad nepusryčiaujantys vaikai yra daţniau nutukę [45]. JAV Nacionalinis tęstinis paauglių sveikatos tyrimas atskleidė, kad paauglystėje maţiau dienų pusryčiaujantys, turėjo padidėjusį KMI pilnametystėje [59].
Daugėja įrodymų, kad pusryčių nevalgymas siejasi su kūno svoriu. Aštuonios Europos šalys (Belgija, Graikija, Vengrija, Olandija, Norvegija, Slovėnija, Ispanija ir Šveicarija) analizavo 7915 10–12 m. vaikų mitybos įpročių sąsajas su antsvoriu bei televizoriaus ţiūrėjimo įpročius valgymo metu. Nustatyta, kad kasdien pusryčiaujantys vaikai turėjo maţesnę galimybę turėti antsvorio, lyginant su nepusryčiaujančiais [14]. Reguliarus pusryčių nevalgymas prisideda prie KMI didėjimo ir padidina metabolinių bei širdies ligų riziką [66]. Dešimt metų JAV trukęs longitudinis tyrimas, kurio metu buvo stebėtos 9–10 m. mergaitės, jų mitybos įpročiai ir KMI pokyčiai, atskleidė, jog vėlyvoje paauglystėje turinčių antsvorio, bet kasdien pusryčiaujančių merginų svoris sumaţėjo. Tyrimo autoriai straipsnyje pabrėţia ne tik pusryčiavimo, bet ir fizinio aktyvumo svarbą palaikant normalų kūno svorį [2].
HBSC (2010) tyrimo duomenimis, daugiausiai kasdien pusryčiaujančių tarp 11 m. vaikų buvo Olandijoje, Portugalijoje, Švedijoje, maţiausiai – Slovėnijoje, Rumunijoje, Grenlandijoje. Minėto tyrimo duomenimis, Lietuvoje kasdien pusryčiaujančių 11 m. berniukų buvo 65, o mergaičių – 64 proc. [20].
1.1.4. Vaikų mityba mokykloje
Siekiant uţtikrinti sveikatai palankų mitybos formavimą mokykloje, sveikatos apsaugos ministras 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas 2011 m. lapkričio 11 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-964 patvirtintas maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose (toliau – mokyklose) ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašas. Šio tvarkos aprašo tikslas – sudaryti sąlygas sveikatai palankiai vaikų mitybai, uţtikrinti geriausią maisto saugą ir kokybę, patenkinti vaikų maisto medţiagų fiziologinius poreikius, ugdyti sveikos mitybos įgūdţius. Aprašo taisyklės reglamentuoja
20 vaikų maitinimo valgiaraščių sudarymo reikalavimus. Apraše numatyta, kad mokyklos ar vaikų socialinės globos įstaigos savininkas yra atsakingas, kad būtų sudarytos sąlygos vaikų maitinimui organizuoti ir būtų įgyvendintos šio dokumento nuostatos. Profesinio mokymo įstaigose, neformaliojo vaikų švietimo mokyklose (meno, sporto, muzikos mokyklos ir kt.) dėl maitinimo organizavimo sprendţia savininkas ir apie teigiamą sprendimą informuoja teritorinę visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigą bei Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Mokyklų savininkai sudaro sutartis dėl vaikų maitinimo paslaugų teikimo, kuriose turi būti numatyta atsakomybė uţ maitinimo organizavimo patalpų higienos reikalavimų uţtikrinimą [53].
Apraše numatyta, kaip maitinimas turi būti organizuojamas ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo mokyklose ir socialinės globos įstaigose. Vienas iš pagrindinių reikalavimų - vaikai turi gauti šilto maisto ir maisto paruošimas, patiekalų įvairumas turi atitikti vaikų amţių ir sveikos mitybos rekomendacijas. Pusryčiams vaikas turi gauti 20–25 proc., pietums – 30–40 proc., pavakariams ar priešpiečiams – 10–15 proc. (gali būti organizuojami abu šie maitinimai, tada jų bendras kaloringumas turi sudaryti 10–15 proc.), vakarienei – 20–25 proc. rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo, jei tokie maitinimai numatyti valgiaraščiuose [53].
Vaikams maitinti rekomenduojami šie maisto produktai: darţovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai, sultys (ypač švieţios); grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai; pienas ir pieno produktai; liesa mėsa ir jos produktai; ţuvis ir jos produktai; aliejus (turi būti maţiau vartojama gyvūninės kilmės riebalų: riebi mėsa ir mėsos produktai turi būti keičiami liesa mėsa, paukštiena, ţuvimi ar ankštinėmis darţovėmis; gyvūninės kilmės riebalai ir margarinas, kur įmanoma, keičiami aliejais); kiaušiniai; geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo (negazuoti). Maisto produktus rekomenduojama tiekti iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės kokybės produktų gamintojų [53].
PIENO, VAISIŲ IR DARŢOVIŲ VALGYMO SKATINIMO PROGRAMOS LIETUVOS MOKYKLOSE
Lietuva įsijungė į pieno vartojimo programą nuo 2004 mokslo metų, o į vaisių vartojimo skatinimo priemonę, patvirtinus Tarybos reglamentą nuo 2009 mokslo metų. Buvo parengta vaisių vartojimo skatinimo mokyklose strategija, kurios vizija yra paskatinti vaikus vertinti vaisius ir darţoves ir pratinti juos vartoti ateityje, taip prisidedant prie mokyklų sveikatingumo politikos formavimo; įprasminti sveiką gyvenseną, kuri palaipsniui tampa
21 įpročiu, gyvenimo norma, nes ateityje tai turės įtakos maţesniam susirgimų lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, susijusiomis su nesaugia, nesveika mityba ar nutukimu, skaičiui [85]. Vaikų amţiaus grupės: įgyvendinant strategijos tikslus norinčioms dalyvauti programoje ugdymo įstaigoms pradinių klasių mokiniams nemokamai dalinami vaisiai ir darţovės. Nuo 2011 m. praplėstos gaunančių paramą vaikų amţiaus grupės įtraukiant darţelinukus bei ikimokyklinukus. Pieno programoje dalyvauja visos vaikų amţiaus grupės.
Vaisių rūšys: dalijamos morkos, obuoliai, kriaušės, bananai bei apelsinai.
Pieno produktų rūšys: dalijamas geriamas pienas, pagardintas pienas, kefyras, jogurtas, švieţi sūriai, varškė, fermentiniai sūriai.
Vaisių darţovių kokybė: ugdymo įstaigose dalijamų morkų ir bananų kokybė turi atitikti bendrojo prekybos standarto, o obuolių, kriaušių ir citrusinių vaisių kokybė – ne ţemesnės kaip II kokybės klasės reikalavimus.
Pieno produktų kokybė: pieno produktai tiekiami vaikams turi būti atitinkamos kokybės, su ribotu cukraus kiekiu, be priedų, be saldiklių, be glaistų.
Dalijimo daţnumas ir porcijų dydis: vaisiai ir darţovės ugdymo įstaigose gali būti dalijami 3 kartus persavaitę. Mokiniui skiriama viena porcija per dieną. Porciją sudaro vienas iš produktų: obuolys – iki 200 g, kriaušė – iki 200 g, bananas – iki 200 g, apelsinas – iki 200 g, morka – iki 200 g. Pieno produktai dalijami visomis darbo dienomis. Porcijos dydis yra 1 stiklinė pieno arba kefyro, arba kitų pieno produktų porcijos dydį perskaičiavus pieno kiekine išraiška. Sūrelių porcija – 86 g. fermentinių sūrių – 34 g. [85].
Apibendrinant galima teigti, kad sveika, subalansuota mityba yra labai svarbus veiksnys, lemiantis mūsų sveikatą. Nors šiandien yra diegiama daug naujų programų, skatinančių sveiką mitybą, tačiau statistika rodo, kad ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio gyventojų mityba neatitinka rekomendacijų. Lietuvos mokyklų ir švietimo įstaigų dalyvavimas „Pienas vaikams“ ir „Vaisių vartojimo skatinimo“ programose, mano nuomone, turi teigiamą naudą vaikui, kadangi kiekvieną dieną valgomos daržovės, vaisiai, geriamas pienas skatina įpročio sukūrimą ir toliau juos vartoti, o vėliau šį įprotį perduoti ir savo vaikams.
1.2. FIZINIS AKTYVUMAS
Fizinis aktyvumas (FA) laikomas vienu iš pagrindinių individo fizinės, socialinės ir emocinės gerovės sąlygų. Ţmogus sukurtas judėti ir judėjimas turi labai didelę reikšmę.
Judėjimas gali sumaţinti širdies ir kraujotakos sistemos ligų, cukrinio diabeto ir osteoporozės riziką, taip pat padeda kontroliuoti kūno svorį ir gerinti psichinę sveikatą.
22 Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai teigia, kad nepakankamas fizinis aktyvumas yra nepriklausomas lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnys, kuris apytikriai kasmet lemia 3,2 milijono Ţemės rutulio gyventojų mirčių [93].
Fizinis aktyvumas yra svarbi sveikos gyvensenos dalis. Judėjimo nauda ţenkli ir jaunam, ir senam. Fiziniai pratimai neturi būti varginantys – ėjimas vidutiniu ar sparčiu ţingsniu yra pakankamas ţmogaus sveikatai palaikyti ir gerinti. Svarbiausia – fizinį aktyvumą vertinti kaip gerą sveikatos stiprinimo galimybę, o ne kaip nepatogumą ar trukdį.
Fizinis aktyvumas yra svarbus gyvensenos veiksnys, teigiamai veikiantis ir vaikų sveikatą [24]. Lyginant su rekomenduojamais normom, dabartinis vaikų fizinis aktyvumas yra nerimą keliančiai maţas[29]. Mokslininkai teigia, jog pradėję lankyti mokyklą vaikai juda perpus maţiau negu ikimokyklinukai. Jaunesnio mokyklinio amţiaus vaikų fizinis aktyvumas susijęs su subjektyviu sveikatos vertinimu lyties aspektu: mergaitės kur kas daţniau skundţiasi kokiais nors negalavimais (galvos, pilvo, skrandţio skausmais ir pan.) nei berniukai. Fiziškai aktyvūs mokiniai daţniau jaučiasi sveiki ir pasitikintys savimi nei pasyviai laiką po pamokų leidţiantys mokiniai [48].
Mokslinėje literatūroje vis daţniau akcentuojamas dėmesys ėjimui pėsčiomis į mokyklą ir jo nauda kiekvieno vaiko kasdienybėje, kuris gali būti vertinamas kaip dalis fizinio aktyvumo [70].
Fizinis pasyvumas yra susijęs su biologiniais veiksniais. Brazilijoje atliktas Mario M. Bracco su bendraautoriais 7–10 m. amţiaus vaikų tyrimas, kuriame analizuoti biologiniai ir socialiniai veiksniai, susiję su fiziniu pasyvumu. Nustatyta, kad vaikai, turėję antsvorio, reikšmingai daţniau buvo fiziškai pasyvūs. Taip pat nustatyta, jog fiziškai pasyvesni buvo vyresni negu 7,5 m. vaikai. Mergaitės reikšmingai daţniau buvo fiziškai pasyvios, lyginant su berniukais [15].
Olandų fiznio aktyvumo standartai ir rekomendacijos, remiantis PSO rekomendacijomis nurodo, kad vaikai turi dalyvauti vidutinio ar aukšto intensyvumo fizinio aktyvumo veikloje, maţiausiai 60 min. per dieną. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis buvo nustatyta, kad tik apie 30–40 proc. vaikų vadovaujasi šiomis rekomendacijomis [24].
Televizoriaus ţiūrėjimas siejasi su nesveiko maisto vartojimu ir su sumaţėjusiu fiziniu aktyvumu [84]. Robert J. Hancox su bendraautoriais (2004) nustatė, jog ilgesnis laikas, praleistas prie televizoriaus, ir nepakankamas fizinis aktyvumas gali sukelti ilgalaikių pasekmių sveikatai. Minėti autoriai vykdė 26 metus trukusius tyrimus, kurių metu buvo stebima 1000 tiriamųjų nuo pat gimimo. Ši ilgalaikė studija parodė, jog televizoriaus
23 ţiūrėjimas vaikystėje ir paauglystėje siejosi su antsvoriu ir rūkymu, prasta fizine būkle bei padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje sulaukus pilnametystės [36].
Kaip teigia Amerikos pediatrijos akademijos (APA) ekspertai, nutukimą įtakoja daug įvairių veiksnių, kuriuos galima keisti, o pakeitus įtvirtinti kaip gerus gyvenimo įgūdţius. Nutukimo prevencijos rekomendacijose nurodoma, kad vaikams iki dvejų metų nereikėtų leisti ţiūrėti televizoriaus, o nuo dvejų metų jo ţiūrėjimą riboti iki 2 valandų per dieną. Ta pati norma taikoma ir naudojimosi kompiuteriu laikui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bendras laikas, praleistas prieš kompiuterio ir televizoriaus ekraną per dieną, neviršytų 2 valandų trukmės [4].
Tėvai gali turėti tiesioginį poveikį savo vaikų fizinio aktyvumo lygiui. Savo intervencija (įsikišimu) tėvai gali pagerinti vaikų fizinį aktyvumą sportuodami kartu, kas gali būti daug efektyvu, nei fizinis aktyvumas skirtas tik vaikams [23]. Dellert (2014) meta-analizės tikslas buvo ištirti poveikį tarp vaikų fizinio aktyvumo ir kūno masės indekso (KMI) intervencijų su tėvais ir vaikais. Reguliari fizinė veikla, atliekant ją vidutiniškai ar intensyviai, sumaţina riziką susirgti ligomis susijusiomis su viršsvoriu ir nutukimu [23].
2007 metų nacionalinės sveikatos ir mitybos tyrimo rezultatai rodo, kad 78,9 proc. vaikų ir paauglių (6 - 14 metų) ţiūrėjo televizorių, video, ar ţaidė video ţaidimus ne daugiau kaip 2 valandas per dieną.
Daugiau nei 50 proc. juodaodţių vaikų ir beveik 40 proc. lotynų amerikiečių vaikų ţiūri televizorių 3 valandas per dieną, o daugiau nei 30 proc. juodaodţių ir lotynų amerikiečių vaikų praleidţia daugiau nei 3 valandas per dieną naudodami kompiuterius savo reikmėm (nemokslui), palyginant su maţiau nei 30 proc. baltųjų vaikų, kurie uţsiima šia sėdima veikla. Tuo pačiu metu, tik 52 proc. baltaodţių vaikų, 44 proc. juodaodţių vaikų ir 45 proc. lotynų amerikiečių vaikų skiria bent 60 minučių intensyviai fizinei veiklai per savaitę [17].
Taip pat nustatyta, kad fizinio aktyvumo įgūdţiai ir sporto gebėjimai yra svarbūs veiksniai, įtakojantys socialinį populiarumą vaikams. Tiksliau, vaikai, kurie yra vertinami kaip turintys gerus sportinius gebėjimus, yra labiau linkę turėti geresnius tarpusavio santykius ir priėmimą tarp bendraamţių. Neseniai, keli tyrimai įrodė, kad teigiamos socialinis bendravimas (sąveika) gali savo ruoţtu skatinti fizinį aktyvumą tarp mokyklinio amţiaus vaikų (≥ 8 metų) ir paauglių (12–14 metų) [10].
Atkreipiant dėmesį į maţą fizinį aktyvumą, Kanados vaikai ir jaunimas praleidţia daug laiko sėdėdami. Net 62 proc. laiko, kai nemiegama praleidţia būtent sėdėdami, t.y. ţiūrėdami televizorių, ţaisdami video ţaidimus ar naudodamiesi kompiuteriu [11]. Tai kelia susirūpinimą, kadangi ilgas sėdėjimas jauname amţiuje (nepriklausomai nuo fizinio
24 aktyvumo) yra tiesiogiai susijęs su nutukimu ir metaboliniu sindromu, taip pat maţėja aerobinio pajėgumo, savigarbos, prosocialiniai gebėjimai ir akademiniai pasiekimai [21;81].
1.2.1.Fizinis aktyvumas ir sveikata
Fizinio aktyvumo stoka yra daugelio lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnys, galintis sukelti kitus rizikos veiksnius: lipidų apykaitos sutrikimus, antsvorį. Veikdami kartu, jie sustiprina vienas kito neigiamus poveikius ir skatina aterogenezės kraujagyslėse procesą, arterinę hipertenziją. Ţinoma, jog kraujagyslių aterosklerozė, ypač kartu su arterine hipertenzija, yra pagrindinė smegenų insulto, išeminės širdies ligos prieţastis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad modernioje visuomenėje vyrauja fiziškai pasyvi gyvensena (sėdimas darbas, vaţinėjimas transportu, televizija, internetas, kompiuteris, įvairūs palengvinimai buityje), o to padariniai gana akivaizdūs: didėja antsvorio turinčių asmenų skaičius, daugėja sergančiųjų 2 tipo cukrinių diabetu, išemine širdies liga, patyrusių miokardo infarktą ar insultą pacientų. Įrodyta, kad nuolatinis fizinis aktyvumas gali padėti sumaţinti šių ligų riziką, sustiprinti fizinį pajėgumą bei sumaţinti senyvų ţmonių kritimų riziką. Visuomenėje iki šiol vyrauja stereotipas, jog fizinis aktyvumas siejamas su aktyviu sportu. Deja, taip nėra. Įrodyta, jog reguliarus didesnis buitinis fizinis aktyvumas (vaikščiojimas, fizinė mankšta) gali sumaţinti kūno svorį, arterinę hipertenziją, pagerinti sutrikusią gliukozės ir lipidų apykaitą, lėtinti aterosklerozės kraujagyslėse procesą [69].
Fizinis aktyvumas padeda sumaţinti lėtinių ligų ir negalių riziką arba išvengti svorio padidėjimo. Siekiant pagerinti savijautą, sveikatą, norint būti fiziškai pajėgiam, reikia stiprinti penkias fizinio pajėgumo sritis: ištvermę, raumenų jėgą, lankstumą, vikrumą, širdies ir kvėpavimo sistemų pajėgumą.
Tarp pacientų su ŠKS susirgimais, mirtingumas yra maţesnis tų, kurie yra fiziškai aktyvūs, negu tų, kurių fizinis aktyvumas yra nepakankamas arba jo iš vis nėra [61]. Lemaitre ir kiti nustatė, kad moterys išgyvenančios menopauzės laikotarpį ir būdamos fiziškai aktyvios, laisvalaikiui propaguodamos vaikščiojimą 30–40 min. maţiausiai tris kartus per savaitę infarkto riziką sumaţino 50 proc. [52].
Fizinis aktyvumas yra neatsiejama vaiko kasdienio gyvenimo dalis, svarbus fizinei ir psichinei sveikatai ir pripaţįstamas svarbiu nutukimo prevencijai [7]. Fizinis aktyvumas vaikystėje yra teigiamai susijęs su sveikata. FA teigiamai veikia: širdies ir kraujagyslių
25 sistemą, maţindamas ligų rizikos veiksnius, išlaikoma optimali kūno masė, gerėja motoriniai įgūdţiai, psichinė vaikų sveikata [11].
Lawler (2011) ištyrė, kad fizinis aktyvumas ar aktyvus treniravimasis turi naudos ţmonėms, turintiems širdies sutrikimų. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas pagerina gyvenimo kokybę, sumaţina pakartotinio infarkto galimybę ir tikriausiai šiek tiek prailgina gyvenimą [49].
Fizinis aktyvumas ir treniravimasis taip pat gali turėti teigiamą įtaką pacientams su širdies nepakankamumu, periferinių kraujagyslių ligomis, pirmo laipsnio hipertenzijomis (nuosekliai maţinant kraujospūdį 2-3 proc.) ir tuo pačiu sumaţinti insulto riziką vyrams ir moterims [34]. Taip pat yra įrodymų, kad fizinis aktyvumas yra giliųjų venų trombozės prevencija [42].
Manoma, kad depresija gali tapti pagrindine ligų prieţastimi vidutines ir dedeles pajamas gaunančiose šalyse iki 2030 metų [57]. JAV sveikatos ir ţmogiškųjų išteklių departamento paslaugų ataskaitoje buvo padaryta išvada, kad fizinis aktyvumas apsaugo nuo nerimo sutrikimų ir jo keliamų simptomų atsiradimo.Ataskaitoje remiamasi tarp Australijos gyventojų atliktu tyrimu, kurio metu buvo nustatyta, kad nerimo sutrikimo šansai buvo sumaţinti 53 proc. vidutiniškai tarp tų, kurie paţymėjo, jog daugiau nei 3 valandas per savaitė atliko intensyvią fizinę veiklą, lyginant su tais, kurie ataskaitoje paţymėjo neatlikę jokios fizinės veiklos[57].
15 minučių per dieną arba 90 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo fizinė veikla gali būti naudinga net ir tiems asmenims, kuriems gresia širdies ir kraujagyslių sistemos ligos [18]. Suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimas (2011) parodė, kad laisvalaikio metu sportuojančių bent 30 min. 4 ir daugiau dienų per savaitę buvo 29 proc. vyrų ir 28 proc. moterų [35].
Lasheras su bendraautoriais (2001) tyrė Ispanijos jaunimą. Gauti duomenys parodė, kad kritinis amţius, kai vaikų fizinis aktyvumas pradeda sparčiai maţėti – apie 11 metų [47].
Davison (2006) nustatė, kad sumaţinus televizoriaus ţiūrėjimą tarp 7 – 11 metų mergaičių, sumaţėtų pavojus svorio padidėjimui vėlesniame amţiuje. Televizoriaus ţiūrėjimo rekomendacija vaikams yra ≤ 2val. per dieną. Mergaitės, kurios viršija TV ţiūrėjimo normą, 13,2 kartų labiau tikėtina jog jos turės antsvorį, nei tos, kurios neviršija TV ţiūrėjimo normos [22].
Maţdaug 15 proc. lėtinių ligų atsiradimo prieţastis – sėdima gyvensena, t. y. fizinis pasyvumas. Fizinis pasyvumas padvigubina sergamumo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, II tipo diabeto ir nutukimo, storosios ţarnos ligų, krūties vėţio, aukšto kraujospūdţio,
26 lipidų sutrikimo, osteoporozės tikimybę, sukelia nerimą ir depresiją. Fizinis pasyvumas vienodai paplitęs ir išsivysčiusiose, ir besivystančiose šalyse [86].
JAV atlikti tyrimai įrodė, kad išemine širdies liga sergantiems pacientams taikant reabilitacijos programas, kurios yra sudarytos remiantis fiziniais pratimais, 10 proc. sumaţėja staigios 17 mirties tikimybė. Jei per savaitę yra išeikvojama apie 1600 kcal, išeminės širdies ligos progresavimas yra stabdomas, o jei energijos suvartojimas padidinamas iki 2200 kcal per savaitę, tai išemine širdies liga sergantiems pacientams maţėja aterosklerotinių plokštelių [31]. Pratimų mokymas bei fizinės veiklos buvimas ir aktyvinimas davė statistiškai reikšmingą sveikatos būklės pagerėjimą pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu [44]. Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams net ir ţemo intensyvumo pratimai (apie 45 proc. nuo maksimalaus aerobinio pajėgumo) ţenkliai pagerina sveikatos būklę. Tačiau nerekomenduojamas maţesnis fizinis krūvis nei 45 proc. nuo širdies susitraukimų daţnio rezervo [56].
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nuolatinis optimalus aerobinis fizinis krūvis maţina riziką susirgti kai kuriomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis:
sumaţėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis;
sumaţėja trigliceridų ir maţo tankio lipoproteinų kiekis bei didėja didelio tankio lipoproteinų kiekis kraujyje – t. y., sumaţėja aterosklerozės rizika;
gerina audinių toleranciją gliukozei ir didina jautrumą insulinui, todėl gali būti II tipo cukrinio diabeto profilaktikos priemonė;
padeda išvengti nutukimo ir kartu su kitomis priemonėmis tinka kompleksinei nutukimo terapijai;
tinkamas fizinis krūvis bei racionali mityba pristabdo kaulų retėjimo procesą (osteoporozę);
fiziniai pratimai maţina psichologinio streso poţymius, tinka atskirų psichinių ligų, ypač depresijos, nerimo, funkcinių nervų sistemos sutrikimų, prevencijai;
fiziniai pratimai maţina tikimybę susirgti kai kuriais vėţiniais susirgimais (storosios ţarnos ir krūties);
fizinis aktyvumas stimuliuoja imuninę sistemą, kartu sumaţina tikimybę sirgti virusinėmis infekcijomis;
palaiko raumenų tonusą, jėgą ir ištvermę, su amţiumi lėčiau maţėja raumenų masė ir jėga;
27 maţina tikimybę sirgti stuburo kaklinės ir juosmeninės dalies osteochondroze [87]. Nors organizmo reakcija į fizinį krūvį priklauso nuo fizinio aktyvumo rūšies, formos, daţnumo, intensyvumo ir trukmės, galima teigti, kad bendras jo poveikis organizmui yra teigiamas:
stimuliuoja viso organizmo gyvybinę veiklą ir augimo procesus;
gerėja funkcinės organizmo galimybės, palengvėja organizmo prisitaikymas prie ekstremalių sąlygų;
tobulina organizmo termoreguliaciją;
didina nespecifinį organizmo imunitetą ir atsparumą nepalankiems išorės veiksniams; teigiamai veikia visas raumenų grupes, sąnarius, raiščius;
treniruota širdis ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos funkcionuoja efektyviau bei ekonomiškiau;
formuojami nauji motoriniai įgūdţiai, lavinama jėga, greitumas, vikrumas, ištvermė; maţinamas padidėjęs sistolinis ir diastolinis arterinis kraujo spaudimas krūvio ir ramybės metu;
maţėja streso hormonų lygis kraujyje;
daugiau sunaudojama energijos, sumaţėja nutukimo pavojus;
gerėja kaulų mineralizacija ir didėja kaulų tankis, ypač raumenų prisitvirtinimo vietose; gerėja nuotaika, maţėja vienatvės, nerimo, per didelio jautrumo ir depresijos simptomai;
didinamas didţiųjų galvos smegenų pusrutulių ţievės tonusas – didėja protinis darbingumas, gerėja miegas;
didėja pasitikėjimas savimi ir pasitenkinimas gyvenimu, daugėja galimybių savirealizacijai;
gerina gebėjimą bendrauti ir socialinę vaikų adaptaciją.
tikimybę sirgti stuburo kaklinės ir juosmeninės dalies osteochondroze [87]. 1.2.2. Fizinio aktyvumo rekomendacijos
Siekiant pagerinti bendrą širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, Amerikos širdies asociacija rekomenduoja bent 150 minučių per savaitę skirti vidutinio intensyvumo sportinei veiklai, ar 75 minutes per savaitę vykdyti energingą veiklą. Trisdešimt minučių per dieną, penkis kartus per savaitę ir labai lengva įgyvendinti uţsibrėţtus tikslus. Nauda taip pat juntama jeigu šis laiko tarpas yra išskirstomas į porą ar trejetą segmentų nuo 10 iki 15
28 minučių per dieną. Ţmonėms, kurie galėtų pasinaudoti sumaţinant savo kraujospūdį ar cholesterolio kiekį, rekomenduojame 40 minučių atlikti aerobinį darbą (vidutinio ar intensyvaus sunkumo) tris/keturis kartus per savaitę, siekiant sumaţinti širdies priepuolio ar insulto riziką [5].
Fizinis aktyvumas yra viskas, kas priverčia judinti savo kūną ir deginti kalorijas, pavyzdţiui: lipimas laiptais, namų ruošos darbai ar sportavimas. Tokie aerobiniai pratimai kaip vaikščiojimas, bėgiojimas, plaukimas ar vaţiavimas dviračiu naudingi jūsų širdţiai. Jėgos ir tempimo pratimai yra geriausi bendrai ištvermei ir lankstumui.
Paprasčiausiai, teigiamą pokytį širdţiai galite pasiekti tiesiog pradėję reguliariai vaikščioti. Tai malonus, nemokamas, lengvas, socialus ir puikus pratimas. Vaikščiojimo programos yra lanksčios ir gali pasigirti gerais rezultatais jei tik ţmogus tai propoguoja ilgesnį laiką. Vaikščiojimą nesunku paversti reguliariu ir malonumą teikiančiu gyvensenos įpročiu [5].
Amerikos širdies asociacijos rekomendacijos Dėl bendro širdies ir kraujagyslių būklės gerėjimo:
• Bent 30 minučių vidutinio intensyvumo aerobinė veikla maţiausiai 5 dienas per savaitę (150 minučių per savaitę).
• Arba bent 25 minutės energingos aerobinės veiklos bent 3 dienas per savaitę (75 minutės per savaitę); arba vidutinės ir energingos veiklos derinys ir
• Vidutinio ir aukšto intensyvumo raumenų stiprinimui skirta veikla bent 2 dienas per savaitę dėl papildomų sveikatos privalumų.
Norint sumaţinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį:
• Vidutiniškai 40 minučių vidutinio sunkumo ar intensyvios aerobinės veiklos 3 ar 4 kartus per savaitę [5].
PSO fizinio aktyvumo rekomendacijos 5–17 metų vaikams
Vaikams ir jaunimui šioje amţiaus grupėje fizinis aktyvumas tai: ţaidimai, sportas, poilsis, kūno kultūra ar planuojamos treniruotės (darbas) šeimos, mokyklos ir bendruomenės veiklos kontekste. Siekiant pagerinti širdies ir kvėpavimo, bei raumenų ištvermę, kaulų būklę, širdies ir kraujagyslių ir medţiagų apykaitos rodiklius ir sumaţinti nerimo ir depresijos sindromus rekomenduojama:
1. Vaikai ir jaunimas (5-17 metų) turėtų bent 60 minučių per dieną atlikti vidutinio ar sunkaus intensyvumo fizinį darbą.
29 3. Didţioji dalis fizinio aktyvumo formų turėtų būti aerobinė. Didelio intensyvumo veikla turėtų būti įtraukta, įskaitant ir tuos, kurie stiprina raumenis ir kaulus bent 3 kartus per savaitę. Yra svarbu pasiekti 60 minučių per dieną atliekant fizinę veiklą.Labai paplito trumpesnių laiko tarpų fizinė veikla (pvz.: pora seansų po 30 minučių). Be to, tam tikros rūšies fizinis aktyvumas turėtų būti įtrauktas į bendrą fizinio aktyvumo modelį, siekiant vaikams ir jaunimui įgyti visapusiškai gerą sveikatą (9–11). Tai apima nuolatinį dalyvavimą įvairioje fizinėje veikloje 3 ar daugiau dienų per savaitę:
• Pratimai su pasipriešinimu stiprinantys raumenų jėgą;
• Didelio intensyvumo aerobiniai pratimai, kurias pagerinama širdies ir kraujagyslių veikla, sumaţėja rizika susirgti jų ligomis.Pratimai su papildomu svoriu stiprina kaulus. Šie specifiniai fizinio aktyvumo tipai gali būti integruoti norint pasiekti 60 minučių per dieną aktyvius veiklos [33].
Australijos fizinio aktyvumo rekomendacijos vaikams 5-12 metų amţiaus:
Geriausia, jei jūsų vaikas nepraleistų daugiau nei dviejų valandų per parą atlikdamas šiuos veiksmus, ypač jei tuo metu galėtų uţsiimti aktyvesne veikla.Jeigu jūsų vaikas tik pradeda būti aktyviu, reiktų pradėti nuo 30 minučių per dieną fizinės vidutinio sunkumo fizinės veiklos ir nuolat ją didinti. Aktyvi veikla įtrauks vaikus į organizuotą sportą: krepšinį, futbolą, tinklinį ir t.t. Svarbiausia, kad vaikai turėtų galimybę dalyvauti įvairiose fizinėse veiklose, kad tos veiklos būtų įdomios, tiktų vaikų interesams, gebėjimams ir galimybėms. Įvairovė taipogi Jūsų vaikui pasiūlo sveikatos pagerėjimo galimybes, patirtį ir iššūkius[65].
PSO fizinio aktyvumo rekomendacijos 18 – 64 metų amţiaus ţmonėms:
Šio amţiaus suaugusiems, fizinis aktyvumas yra rekreacinės ar laisvo laiko praleidimo formos. Daug reikšmės turi profesija, namų ruošos darbai, asmens vaidmuo šeimos kontekste ir bendruomenės veikloje. Siekiant pagerinti širdies ir kvėpavimo bei raumenų ištvermę ir sumaţinti NCD ligų riziką ir depresiją rekomenduojama:
1. Suaugę (18-64 metų amţiaus) turėtų uţsiimti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobine veikla per savaitę, arba atlikti didelio intensyvumo fizinius pratimus bent 75 minutes per savaitę. Galimas ir mišrus šių veiklų atlikimas.
2. Aerobinė veikla turėtų būti atliekama be pertraukų bent 10 minučių.
3. Dėl papildomos naudos sveikatai, suaugę turėtų padidinti vidutinio intensyvumo fizinės veiklos atlikimo laiką iki 300 minučių per savaitę, arba 150 minučių didelio intensyvumo veiklos per savaitę.Galimas ir mišrus šių veiklų atlikimas.
4. Raumenų stiprinimo veikla turėtų būti atliekama bent jau pagrindinėms raumenų grupėms 2 kartus ar daugiau kartų per savaitę [33].
30 1.2.3. Fizinio aktyvumo įtaka vaiko organizmui
Nepakankamas fizinis aktyvumas stabdo vaikų motorikos vystymąsi, yra nepalankus sveikatai, lėtina organizmo augimą ir vystymąsi, maţina protinį darbingumą, funkcinį organizmo pajėgumą [69].
Nustatyta, kad reguliarūs pratimai svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Dauguma atliktų tyrimų įrodo, kad nejudrus gyvenimo būdas ir maţas fizinis pajėgumas yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, dideliu cholesterolio kiekiu, aukštu kraujospūdţiu [3].
Mokslininkas Paffenbargeris su kolegomis atliko tyrimą, trukusį 16 metų. Tyrimo imtį sudarė 16936 Harvardo universiteto absolventai. Buvo vertinami mankštinimosi įpročiai. Fizinio aktyvumo indeksas buvo skaičiuojamas kilokalorijomis (kcal) per dieną. Šis mokslinis tyrimas parodė aktyvų ţmonių gyvenimo trukmės padidėjimą. Ţmonės, kurie fizinei veiklai išeikvodavo 2000 kcal per savaitę, gyveno maţdaug dvejais metais ilgiau uţ ţmones, kurie išeikvodavo 500 kcal per savaitę ar maţiau[63].
Apibendrinant galima teigti, kad fizinis aktyvumas mažina lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimą. Judėjimas turėtų būti neatsiejama mūsų gyvenimo gyvenimo dalis. Statistika skelbia, kad tik 40 proc. Europos gyventojų yra pakankamai fiziškai aktyvūs. Tėvų fizinis pasyvumas glaudžiai susijęs su vaikų žemesniu fizinio aktyvumo lygiu, ko pasekoje didėja ne tik nutukusių suaugusiųjų, bet ir nutukusių vaikų skaičius.
1.3. Sveikatos ugdymas šeimoje
Šeima – pagrindinė visuomenės ląstelė ir natūrali visų jos narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinka. Tėvai – pirmieji vaiko sveikatos ugdytojai, jiems tenka pagrindinė atsakomybė uţ vaiko vystymąsi ir auklėjimą [83]. Nuo to, kokį pamatą jie sukurs sveikatai išsaugoti ir stiprinti ankstyvojoje vaikystėje, nemaţai priklausys ir mūsų ateities visuomenės sveikata. Vaikai gyvensenos sampratą pradeda kurti jau ankstyvojoje vaikystėje, bendraudami su jiems artimais ţmonėmis [27]. Neabejotina, kad ugdant vaiko sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo įgūdţius bei įpročius šeimos įtaka yra pati svarbiausia.
Tėvų nutukimas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, turinčių įtakos vaikų nutukimui. Tėvai dalijasi su vaikais ne tik genetiniu fondu, bet ir aplinka, kurioje jie gyvena. Tėvai gali įtakoti vaikų svorį savo elgesiu, kuris apima veiksnius, kurie nulėmė jų pačių svorį. Nustatyta, kad vaikų antsvoris stipriai koreliuoja su tėvų nutukimu. Dauguma studijų įrodė, kad didesnė rizika vaikams būti nutukusiais, jeigu abu tėvai yra nutukę [51].
31 Pearson su bendraautoriais (2009) išnagrinėję ryšius tarp šeimos bendravimo bei perduodamų gyvensenos įpročių nustatė, kad vaisių bei darţovių vartojimas didesnis šeimose, kuriose tėvai skatino valgyti šiuos produktus bei patys rodė tinkamą pavyzdį, vartojo daugiau vaisių ir darţovių [65].
Pasak B. Strukčinskienės ir kt. (2012), ypač svarbi sveika gyvensena vaikystėje ir paauglystėje, nes tuo metu sparčiai auga ir vystosi organizmas, o jį gali paţeisti įvairūs rizikos veiksniai [73].
32
2. TYRIMO METODIKA IR TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS
Šis tyrimas parengtas Pasaulio sveikatos organizacijos Europos vaikų nutukimu prieţiūros iniciatyva, kuri buvo įsteigta 2006 metais PSO regioninio biuro Europoje ir trylika valstybių narių.
Tyrimo aprašymas. Šis magistro darbas parengtas atlikus Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimą, kuris buvo vykdomas vadovaujantis PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvos (angl. WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative – COSI) protokolu. Iniciatyva kilo 2007 m. Stambule, PSO Europos ministrų konferencijoje apie nutukimo įveikimą. Dar 2005 m. Europos Europos šalys narės pripaţino, kad reikalinga standartizuota ir vieninga vaikų nutukimo stebėsenos sistema. Stambule buvo pristatyta COSI iniciatyva, kurioje planavo dalyvauti 17 šalių. Buvo planuojama rutiniškai stebėti antsvorio ir nutukimo paplitimą 6–9 metų mokinių grupėje.
PSO iniciatyva 2008 m. pradėtas naujas tyrimas – COSI, kurio tikslas – sukurti Europos mastu suderintą pradinių klasių mokinių antropometrinių duomenų rinkimo sistemą, paremtą bendru protokolu ir vieningomis matavimo procedūromis. Stebėsenos metu iniciatyvoje dalyvaujančios šalys įsipareigojo ištirti nacionalinę, reprezentuojančią šalį mokinių imtį.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Profilaktinės medicinos katedros mokslininkai 2007 m. įsitraukė į šį projektą. Pirmajame tyrimo etape 2008 m. dalyvavo 13 Europos sąjungos šalių. Antrasis tyrimo etapas vyko 2010 m. Sekantis tyrimas buvo vykdomas 2013 m.
Tyrimo organizavimas. Tyrimas buvo atliekamas trim etapais. Pirmojo etapo metu buvo vykstama į mokyklas, kuriose buvo gaunamas direktoriaus/ės leidimas tyrimui atlikti. Gavus pritarimą, antrojo etapo metu buvo išdalinami informaciniai lapeliai apie tyrimą skirti tėvams ir Tėvų apklausos anketos. Trečiojo etapo metu vyko mokinių antropometrinis tyrimas, uţpildyti Tyrėjo uţrašai bei surinktos tėvų apklausos anketos. Trečiasis tyrimo etapas vykdytas 2013 m. kovo – geguţės mėn. Tyrimui atlikti išduotas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas (2008-03-13 Nr. 16) ir jo pratęsimas (2013-01-09 Nr.6B-13-17) (2 priedas). Apie mokinių tyrimą informuota LR Švietimo ir mokslo ministerija, kuri jam pritarė. Mūsų pasirinkta tikslinė mokinių grupė – pirmokai. Imties dydis apskaičiuotas remiantis LR
33 Statistikos departamento duomenimis apie pirmokų skaičių visoje Lietuvoje ir apskrityse. Mokyklos buvo pasirinktos iš LR Švietimo ir mokslo ministerijos institucijų registro sąrašo. Iš jo daugiapakopės (lizdinės) imties atrankos būdu dešimtyje apskričių buvo atrinktos 164 mokyklos.
Šiame baigiamajame magistro darbe pristatomi Kauno m. pradinių klasių mokinių ir jų tėvų tyrimo rezultatai.
Tiriamųjų kontingentas. Magistrinio darbo tikslinė grupė – Kauno miesto pirmų klasių mokiniai ir jų tėvai. Pagrinde tiriamąjį kontingentą sudarė 6 – 8 metų vaikai ir jų tėvai. Iš viso tyrime dalyvavo 407 pirmokai (51,1 proc. berniukų ir 48,9 proc. mergaičių) ir 407 jų tėvai. Anketinė apklausa. Vykdant Lietuvos vaikų augimo/ nutukimo stebėsenos tyrime buvo pildomos 3 tipų anketos: Tyrėjo, Šeimos apklausos anketos (1 priedas) ir Mokyklos grįţtamasis lapas. Šeimos apklausos anketoje tėvams/globėjams buvo pateikti 45 klausimai apie vaiko ankstyvuosius postnatalinius veiksnius, tėvų antropometrinius rodiklius, šeimos sveikatą, vaikų gyvenseną, šeimos socialinius veiksnius. Siekiant uţtikrinti konfidencialumą anketos tėvams/globėjams buvo dedamos į vokus. Šeimos apklausos anketą Kauno mieste iš viso uţpildė 407 tėvai. Šiame darbe bus pristatoma Šeimos apklausos anketos duomenų analizė ir rezultatai.
4 lentelė. Analizuojami anketos klausimai
Klausimų pobūdis Klausimo Nr.
Fizinio aktyvumo vertinimas 11, 13, 14, 15, 17, 19, 21, 22, 23, 35, 36 Mitybos įpročių vertinimas 24, 25, 26, 27, 30
Tėvų sveikatos būklės vertinimas 10, 38, 39, 40
Mitybos įpročių vertinimas. Anketos 30 klausime išvardinti produktai buvo sugrupuoti į dvi grupes: rekomenduojami vartoti dažnai (švieţi vaisiai, švieţios darţovės, virtos darţovės, košės arba dribsniai, 100 % vaisių sultys, fermentinis sūris, jogurtas, varškė, baltas sūris ir kt. pieno produktai, paukštiena, raudona mėsa, ţuvis) ir rekomenduojami vartoti saikingai (gaivieji gėrimai su cukrumi, aromatizuoti pieno gėrimai, bulvių traškučiai, kukurūzų lazdelės, skrudinti kukurūzai, sūrūs ţemės riešutai, saldainiai, šokoladas, sausainiai, pyragaičiai, spurgos, tortai, picos, bulvytės „fri―, skrudintos bulvytės, mėsainiai, čeburekai). Daţnuminiu mitybos tyrimo metodu buvo siekiama išsiaiškinti (30 klausimas), kaip daţnai mokinys valgo ir geria anketoje išvardintus maisto produktus ir gėrimus per įprastinę savaitę. Analizuojant tiriamųjų duomenis pagal lytį atsakymų variantai buvo suskirstyti į tris grupes:
34 daţnai (apjungiant atsakymų variantus „Kasdien― ir „4–6 dienas per savaitę―); kartais (1–3 dienas per savaitę) ir retai (apjungiant atsakymų variantus „Kartą arba kelis per mėnesį― ir „Niekada―).
Fizinio aktyvumo vertinimas. 17 klausimo atsakymai buvo apjungti į 2 grupes: „dažnai“ („beveik kasdien―, „2 – 3 kartus per savaitę―), „retai“ (―, „kartais―, „beveik niekada―). 19 klausimo atsakymai buvo apjungti į 3 grupes: „aktyvus“ („apie 2 val. per dieną―, „apie 3 val. ir daugiau), „pakankamai aktyvus“ (―, „apie 1 valandą per dieną―), „nepakankamai aktyvus“ („visai neţaidţia―, „apie pusę valandos per dieną―). 21, 22, 23 klausimai buvo apjungti į 2 grupes: „ilgai“ (3 val. ir daugiau, apie 2 val.) ir „trumpai“ (apie 1 val., apie pusę valandos, visai neţiūri/ neţaidţia/ neruošia).
Šeimos sveikatos veiksnių vertinimas. Anketoje tėvų buvo prašoma nurodyti savo ūgį ir svorį. Iš pateiktų duomenų buvo apskaičiuotas KMI (5 lentelė), pagal kurį tėvai, remiantis PSO rekomendacijomis, buvo suskirstyti į 2 grupes: Pirmoji grupė (normali kūno masė) - kai KMI < 18,50 kg/m2 – per maţa kūno masė; 18,50–24,9 kg/m2 – normali kūno masė, Antroji grupė (antsvoris) 25,0–29,9 kg/m2 – antsvoris; ≥ 30,0 kg/m2 nutukimas [91]. Apskaičiavus ir įvertinus tėvų KMI nustatyta, kad tėčių ir mamų, turinčių KMI < 18,50 kg/m2 buvo labai nedidelis procentas, todėl liesi ir normalios kūno masės tėvai buvo sujungti į normalios kūno masės grupę. Taip pat anketoje tėvų buvo klausiama „Ar per pastaruosius 12 mėn. Jums ar Jūsų šeimos nariams gydytojas sakė, kad arterinis kraujo spaudimas yra padidėjęs; kad Jūs ar Jūsų artimieji serga cukriniu diabetu; ar per pastaruosius 12 mėn. Jums ar Jūsų šeimos nariams gydytojas sakė, kad Jūsų ar Jūsų artimųjų cholesterolio kiekis yra padidėjęs―? Galimi atsakymų variantai: „taip―, „ne―.
5 lentelė. KMI lentelė, pagal PSO.
KMI KMI įvertinimas
maţiau 18.5 Nepakankamas svoris 18.5–24.9 Normali kūno masė 25.0–29.9 Antsvoris
30.0–34.9 I laipsnio nutukimas 35.0–39.9 II laipsnio nutukimas Virš 40 III laipsnio nutukimas
35 Matematinė statistinė analizė
Surinktų anketų duomenys buvo koduojami ir vedami į kompiuterį naudojant EPIdata programą. Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 17.0 for Windows programą. Duomenų aprašymui buvo naudojamos daţnių lentelės ir histogramos. Apskaičiuota daţnuminė, chi kvadrato, logistinė regresinė analizė. Statistinis reikšmingumas fiksuotas su 0,05 reikšmingumo lygmeniu.
