Miesto ir kaimo moksleivių mitybos ypatumų analiz÷

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

NUOLATINöS MAGISTRANTŪROS STUDIJOS

SOCIALINIŲ IR HUMANITARINIŲ MOKSLŲ KATEDRA

Justina Vilimait÷

Veterinarin÷s maisto saugos magistrantūros baigiamasis darbas

Miesto ir kaimo moksleivių mitybos ypatumų analiz÷

Mokslinio darbo vadovas:

dr.Virginijus Suveizdis

(2)

2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO

SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Miesto ir kaimo moksleivių mitybos ypatumų analiz÷“

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2012- 05- 09 Justina Vilimait÷ (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2012- 05- 09 Justina Vilimait÷ (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO

2012- 05- 09 dr. Virginijus Suveizdis (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(data) (katedros ved÷jo/jos vardas pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS

(Gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų komisijos įvertinimas:

(3)

3 TURINYS SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA: ... 10

1.1. Mitybos reikšm÷ sveikatai ... 10

1.2. Mokinių mityba ... 11

1.3. Mitybos režimas. ... 13

1.4. Sveikos mitybos principai ... 15

1.5. Sveikos mitybos taisykl÷s... 15

1.6. Sveikos mitybos piramid÷. ... 17

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 18

2.1.Tyrimo metodai ... 18

2.2. Tiriamųjų kontingentas... 18

2.3. Tyrimo procesas ... 20

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS... 22

3.1. Žinių apie sveiką mitybą vertinimas... 22

3.2. Maitinimosi įpročių vertinimas ... 26

IŠVADOS... 38

PRAKTINöS REKOMENDACIJOS ... 40

LITERATŪROS SĄRAŠAS:... 41

PRIEDAS 1 ... 44

(4)

4

SANTRAUKA

Justina Vilimait÷

Miesto ir kaimo moksleivių mitybos ypatumų analiz÷

Mokslinis vadovas: dr. V. Suveizdis

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos akademija, Veterinarijos fakultetas, Socialinių ir humanitarinių mokslų katedra.

Kaunas; 2012. 53 p.

Raktažodžiai: mokinių mityba, sveika mityba, mitybos įpročiai.

Darbo tikslas. Atlikti miesto ir kaimo moksleivių mitybos ypatumų palyginamąją analizę. Uždaviniai:

1. Ištirti moksleivių mitybos įpročius, atsižvelgiant į lytį, amžių, gyvenamąją vietą.

2. Nustatyti moksleivių maitinimosi mokyklose būdus.

3. Įvertinti moksleivių nuomonę apie mokyklų valgyklose teikiamo maisto asortimentą ir paslaugų kokybę.

4. Pateikti pasiūlymus moksleivių mitybai pagerinti.

Tyrimo metodika. Anketinei apklausai atlikti buvo pasirinkti Lietuvos moksleiviai, besimokantys 10-12 klas÷se. Apklausa buvo atliekama dvejose miesto ir dvejose rajono mokyklose: Kauno J÷zuitų gimnazijoje, Kauno rajono Garliavos Jonučių vidurin÷je mokykloje, Raseinių rajono Ariogalos gimnazijoje bei Raseinių rajono Betygalos Maironio vidurin÷je mokykloje. Tyrime dalyvavo 243 rajonų bei 152 miestų moksleiviai. Tinkamai užpildytų ir tyrimui naudotinų anketų buvo surinkta 384 (grįžtamumas 97 proc.). Moksleiviai atsakin÷jo į anoniminę 27 klausimų pateiktą anketą. Gauti duomenys buvo apdoroti naudojant SPSS (angl. Statistical Package for the Social Science) 19 versijos statistinių duomenų analiz÷s paketą.

Rezultatai. Tyrimo rezultatai parod÷, kad sveikos mitybos rekomendacijų laikosi 17,1 proc. miesto mokyklų moksleivių bei 19,7 proc. kaimo mokyklų moksleivių. 76,0 proc. miesto mokinių žino, kas yra sveikos mitybos piramid÷, kaimo mokyklose -72,7 proc. mokinių. Apie sveiką mitybą moksleiviai daugiausiai sužino iš interneto (miesto mokiniai – 37,0 proc., kaimo mokiniai – 35,3 proc.). Mokyklos

(5)

5 valgyklos valgiaraščiu yra nepatenkinti 47,3 proc. miesto moksleivių bei 53,8 proc. kaimo moksleivių. Beveik pus÷ miesto mokyklų apklaustųjų (45,9 proc.) teig÷, kad jų mityba yra pilnavert÷ ir pakankama, tuo tarpu kaimo mokyklų moksleivių tik trečdalis (35,7 proc.) teig÷, jog jų mityba yra pilnavert÷ ir pakankama. Miesto mokyklų mokiniai per dieną daugiausiai valgo 3kartus (41,8 proc.), o kaimo mokyklų moksleiviai per dieną valgo 4 ir daugiau kartų (42,4 proc.). Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,019) ryšys miesto mokyklose tarp gyvenamosios vietos ir valgymų skaičiaus per dieną. Dažniau per dieną valgo kaime gyvenantys moksleiviai. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,026) ryšys kaimo mokyklose tarp lyties ir valgymų skaičiaus per dieną. Dažniau per dieną valgo moteriškos lyties atstov÷s. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,048) ryšys miesto mokyklose tarp lyties ir karštų pietų valgymo mokykloje. Dažniau karštus pietus mokykloje valgo merginos. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,000) ryšys kaimo mokyklose tarp lyties ir išgeriamų skysčių kiekio per dieną. Per dieną daugiau skysčių išgeria vyriškos lyties moksleiviai. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,009) ryšys kaimo mokyklose tarp lyties ir mitybos rekomendacijų laikymosi. Dažniau mitybos rekomendacijų laikosi moteriškos lyties moksleiv÷s. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,029) ryšys miesto mokyklose tarp lyties ir žinių apie greito maisto įtaką žmogaus organizmui. Daugiau ape greito maisto įtaką žino merginos.

Tyrimo išvados. Šio tyrimo rezultatai patvirtino daugelio atliktų tyrimų išvadas, kad moksleiviai valgo nereguliariai, valgymui rečiau pasirenka vaisius ir daržoves, dažnai vartoja gazuotus g÷rimus, nevengia alkoholinių g÷rimų, nesilaiko sveikos mitybos principų. Pasteb÷tina, kad kaimo ir miesto moksleivių mityba skiriasi nežymiai. Miesto moksleiviai dažniau teigia, kad jų mityba yra pilnavert÷ ir pakankama. Kaimo moksleiviai dažniau valgo pusryčius bei karštus pietus nei miesto moksleiviai.

(6)

6

SUMMARY

Justina Vilimait÷

Analysis of the urban and rural pupils' nutritional features

Scientific supervisor: dr. V. Suveizdis

Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Veterinary, Veterinary Faculty of Social Sciences and Humanities.

Kaunas, the 2012th 53 p.

Keywords: pupil nutrition, healthy nutrition, nutritional habits Objectives:

1. To investigate the nutritional habits of pupils, by taking their sex, age and place of residence into account.

2. To determine the ways of nutrition of pupils at school.

3. To evaluate the opinion of pupils regarding the assortment of food served at school lunchrooms and the quality of such services.

4. To offer possible solutions of improving the nutrition of pupils.

Research Methodology. The respondents of the questionnaire survey were Lithuanian pupils, studying in 10-12 grades. The survey was performed in two city and two regional schools: Kaunas Jesuit gymnasium, Garliava Jonuciai Secondary School of Kaunas district, Ariogala Gymnasium of Raseiniai district, and Betygala Maironis Secondary School of Raseiniai district. 243 pupils from rural areas and 152 pupils from the city participated in the research. 384 questionnaires were suitably filled-in and were used for the research (reciprocity rate 97%). The pupils had to answer 27 questions of an anonymous survey. The data received was processed by applying SPSS (angl. Statistical Package for the Social Science), a statistical data analysis package, version 19.

Results. The results of the research showed that healthy nutrition recommendations were followed by 17.1% of city school pupils, and by 19.7% of rural school pupils. Moreover, 76.0% of city pupils and 72.7% of rural pupils were aware of the healthy eating pyramid. The main source of information about healthy nutrition was Internet (city pupils – 37.0%, rural pupils – 35.3%). In addition, 47.3% of city pupils and 53.8% of rural pupils were dissatisfied with school menu. What is more, almost half of the respondents from the city (45.9%) stated that their nutrition is well-balanced and sufficient, but only one third of rural school pupils (35.7%) thought that their nutrition is the same. City school pupils ate

(7)

7 mainly 3 times a day (41.8%), whereas rural school pupils ate 4 times a day and more (42.4%). In city schools, a statistically significant (p=0.019) cohesion between the place of residence and amount of meals per day was determined: pupils living in rural areas ate more times a day. However, in rural schools, a statistically significant (p=0.026) cohesion between sex and amount of meals per day was established. Female pupils had more meals per day. In addition, the cohesion between sex and eating hot lunch at school was statistically significant (p=0.048) in city schools. Hot meals were more often ate by female pupils. The cohesion between sex and amount of liquids drunk per day was statistically significant (p=0.000) in rural schools: male tended to drink more. Moreover, in rural schools, a statistically significant cohesion between sex and nutrition recommendations was also determined: female pupils tended to follow them more. In city schools, the cohesion between sex and knowledge about fast food effect on health was statistically significant (p=0.029) as well: female pupils were more aware of it.

Conclusion of Research. Results of the present research have confirmed conclusions of previous similar studies, which are the following: pupils eat irregularly, tend to choose fruits and vegetables for their meals rarely, consume carbonated drinks, do not avoid alcoholic ones, and do not follow healthy nutrition principles. Moreover, differences between nutrition of city and rural pupils are trivial. City school pupils state that their nutrition is well-balanced and sufficient more often. However, rural school pupils eat breakfast and have hot meals during lunch more often than city pupils.

(8)

8 ĮVADAS

Vienas pagrindinių sveikatą saugančių gyvensenos veiksnių bei ligų profilaktikos elementų yra sveika mityba. Įvairių mokslininkų duomenimis, mityba turi 25-30 proc. įtakos mūsų sveikatai (Šk÷mien÷ ir kt., 2007).

Vaikyst÷je ir paauglyst÷je priimame svarbius sprendimus d÷l gyvenimo būdo, kurie suaugus nulemia pavojus sveikatai, tod÷l svarbu formuoti sveikus vaikų įpročius. Mokykla yra pagrindin÷ sveikatingumo propagavimo vieta ir ji gali prisid÷ti prie vaikų sveikatos apsaugos, skatindama sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą. Taip pat yra įrodymų, kad sveika mityba gerina geb÷jimą susikaupti ir mokytis( Universitāt Paderborn, et al, 2004).

Sparčiai kintanti maisto pramon÷, gaus÷janti maisto produktų pasiūla ir įtaigi reklama veikia jaunų žmonių mitybos įpročius. Vaikai nori būti savarankiški ir patys sprendžia, kokį maistą jiems pasirinkti, tačiau ne visada jų pasirinkimas būna teisingas(Wilson, 2006). Taupydami laiką ir nesuvokdami nesveikos mitybos pasekmių sveikatai, jie vis dažniau renkasi greitai pagaminamą maistą, daug riebalų turinčius užkandžius, geria dirbtinais saldikliais saldintus g÷rimus . Min÷tosios aplinkyb÷s sudaro sąlygas formuotis nesveikiems mitybos įpročiams, skatinantiems l÷tinių neinfekcinių ligų epidemiją (Vilniaus visuomen÷s sveikatos biuras, 2009).

10-12 klas÷se besimokančių moksleivių gyvenimo būdui turi tai, kad jie rengiasi abitūros egzaminams, papildomai mokosi su repetitoriais, užsiima kita užklasine veikla, kai kurie pradeda dirbti. Šis gyvenimo tarpsnis jiems yra ir būsimos specialyb÷s pasirinkimo laikotarpis. Ilgalaikis ir intensyvus protinis darbas mokantis, kai nebelieka laiko poilsiui, pereina į pervargimą ir gali būti sveikatos sutrikimų priežastis (Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo Ministerija, 2006).

. Temos aktualumas. Mityba – viena svarbiausių sveikatos prielaidų. Paauglyst÷s laikotarpiu organizmas sparčiai vystosi, auga ir tobul÷ja, tod÷l racionalios mitybos reikšm÷ itin didel÷ (Proškuvien÷, 2006). Sveika mityba padeda saugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų, ji yra sveikatos pagrindas (Kramer ir kt.,2004). Ši tema aktuali siekiant išsiaiškinti moksleivių mitybos įpročius kaimo ir miesto vietov÷se.

Tyrimo teorin÷ reikšm÷. Šio tyrimo metu buvo susisteminta ir išanalizuota mokslin÷ literatūra apie sveiką ir visavertę mitybą, moksleivių mitybos įpročius.

Praktin÷ reikšm÷. Atsižvelgus į min÷tąsias aplinkybes, buvo suplanuotas trumpalaikis Lietuvos kaimo ir miesto moksleivių mitybos tyrimas. Šio tyrimo metu numatyta, remiantis moksleivių apklausa, nustatyti ir įvertinti moksleivių mitybos įpročius bei maitinimo mokyklose organizavimo

(9)

9 kokyb÷, moksleivių maitinimosi kaimo ir miestų mokyklose skirtumus.

Tyrimo objektas: Miesto ir rajono 10-12 klasių moksleiviai.

Darbo tikslas: atlikti miesto ir kaimo moksleivių mitybos ypatumų palyginamąją analizę. Darbo tikslui pasiekti keliami uždaviniai:

1. Ištirti moksleivių mitybos įpročius, atsižvelgiant į lytį, amžių, gyvenamąją vietą.

2. Nustatyti moksleivių maitinimosi mokyklose būdus.

3. Įvertinti ir palyginti moksleivių nuomones apie mokyklų valgyklose teikiamo maisto asortimentą ir paslaugų kokybę.

4. Pateikti pasiūlymus moksleivių mitybai pagerinti.

Tyrimo metodika. Anketinei apklausai atlikti buvo pasirinkti Lietuvos moksleiviai, besimokantys 10-12 klas÷se. Apklausa buvo atliekama dvejose miesto ir dvejose rajono mokyklose: Kauno J÷zuitų gimnazijoje, Kauno rajono Garliavos Jonučių vidurin÷je mokykloje, Raseinių rajono Ariogalos gimnazijoje bei Raseinių rajono Betygalos Maironio vidurin÷je mokykloje. Tyrime dalyvavo 243 rajonų bei 152 miestų moksleiviai. Tinkamai užpildytų ir tyrimui naudotinų anketų buvo surinkta 384 (grįžtamumas 97 proc.). Moksleiviai atsakin÷jo į anoniminę 27 klausimų pateiktą anketą. Gauti duomenys buvo apdoroti naudojant SPSS (angl.Statistical Package for the Social Science) 19 versijos statistinių duomenų analiz÷s paketą.

(10)

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA:

1.1. Mitybos reikšm÷ sveikatai

Racionali mityba – vienas iš svarbiausių faktorių, turinčių didel÷s įtakos bet kurio amžiaus žmonių sveikatai. Ypač svarbu tinkamai maitinti vaikus. Neteisingas maitinimas (nepakankamas ar per gausus), nesubalansuoti maisto produktai, per mažas vitaminų, mineralinių medžiagų kiekis – visa tai atsiliepia vaiko augimui ir sveikatai. Teisingai maitinamo vaiko raida būna harmoninga, jo organizmas atsparesnis nepalankiems aplinkos veiksniams, ypač infekcin÷ms ligoms. Vaikų, kaip ir visų žmonių mityba, yra globalin÷ problema( Mikalauskait÷,1996).

Pagal Maslow pasiūlytą poreikių hierarchijos teoriją, yra penki poreikių lygmenys, lemiantys žmogaus elgseną. Maisto poreikis priskiriamas prie žemiausių –fiziologinių poreikių. Maslow teigimu, tada, kai žemesnio lygio poreikiai yra patenkinti, šiuo atveju - alkio, maisto, žmogus siekia patenkinti aukštesnius poreikius, tokius kaip draugyst÷, pagarba, pripažinimas ar saviraiška.

Norą valgyti skatina mūsų fizin÷ būkl÷ – cheminiai organizmo procesai ir pogumburio veikla. Organizmo homeostaz÷s sistemos, palaikančios normalų kūno svorį ir pakankamas maisto atsargas, sukelia alkio jausmą, d÷l kurio ir atsiranda noras valgyti (Myers, 2008).

Neadekvati dieta bei mažas fizinis aktyvumas skatina nutukimą (Kumanyiaka ir kt., 2002). Vakarų pasaulyje mityba tapo viena pagrindinių širdies kraujagyslių, insulto, v÷žio bei diabeto priežasčių (Maden, Chamberlain, 2004). Daugelis gerontologų (mokslininkų, kurie tyrin÷ja sen÷jimo priežastis ir reiškinius) nemano, jog liga ir silpnumas yra neišvengiamas sen÷jimo padarinys. Jų įsitikinimu, ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą gali lemti subalansuota sveika mityba,sportas ir poilsis.Blogos sveikatos pradžia dažniausiai būna dar vaikyst÷je, kai dauguma vaikų ir paauglių vartoja daug kartų apdorotus, riebius, sūrius ir saldžius produktus. Keturiasdešimtmečiai d÷l pastovaus streso, netinkamos mitybos ir nepakankamo jud÷jimo, jaučia įtampą, išsekimą, ir juos kamuoja viršsvoris. Sulaukus penkiasdešimties, pasireiškia ligos. Dauguma žmonių, nesvarbu, kokios lyties jie būtų, pradeda vartoti įvairius vaistus. Sveikata blog÷ja, ir milijonai žmonių kasmet kenčia nuo chroniškų ligų, kurios trukdo jų aktyvumui. Daugelis d÷l sunkios ligos miršta nesulaukę 70 metų. Netinkami mitybos įpročiai gali būti viena iš šio reiškinio priežasčių.(Eaton,1996).

(11)

11 Sveika asmens mityba priklauso nuo daugyb÷s biologinių, socialinių ir psichologinių priežasčių. Manoma, kad s÷kmingiau dietos laikosi žmon÷s, gebantys laikytis užsibr÷žto tikslo, turintys savikontrol÷s įgūdžių (Franken, 2002 ).

2008 m. Kauno medicinos universitetas atliko suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimą. Pus÷ apklaustųjų (52,5 proc. vyrų ir 53,2 proc. moterų) atsak÷, kad per pra÷jusius metus sirgo l÷tin÷mis ligomis. Dažniausiai diagnozuota arterin÷ hipertenzija, stuburo ligos, gastritas (opalig÷), l÷tinis bronchitas. Maistui gaminti daug dažniau prad÷tas vartoti augalinis aliejus. Vyrų, vartojančių augalinį aliejų, dalis padid÷jo nuo 31 proc. 1994 m. iki 85 proc. 2008 m., moterų – nuo 48 proc. iki 94 proc. atitinkamai. Aliejuose esančios polinesočios riebalų rūgštys mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, o tuo pačiu ir išemin÷s širdies ligos riziką (Grabauskas ir kt., 2009).

1.2. Mokinių mityba

Racionali vaikų mityba – sveikatos pagrindas. Ji turi įtakos fizinei ir protinei vaikų raidai, imunitetui, darbingumui bei gyvenimo trukmei. Manoma, kad tvirti sveikos mitybos įpročiai, įgyti, suformuoti vaikyst÷je ir paauglyst÷je, išlieka ir turi teigiamą įtaką sveikatai. A.Fitzgeraldo teigimu, vaikų mitybos įpročius lemia šie veiksniai: individualūs veiksniai – maisto pasirinkimas ir suvokimas, kas yra sveika mityba, šeimos veiksniai – sveikos mitybos įpročių formavimas namuose ir už šeimos ribų – maitinimasis mokyklos valgykloje, kavin÷se. Tyrimai rodo, kad paauglyst÷je t÷vų vaidmuo maž÷ja pasirenkant maisto produktus. Palyginti su jaunesniojo amžiaus vaikais, paaugliai išreiškia didesnį savarankiškumą (Fitzgerald, 2010).

Kauno medicinos universitete 2010 m. atliktas „Lietuvos 9 ir 11 klasių mokinių mitybos įvertinimo“ tyrimas rodo, kad Lietuvos mokinių mityba n÷ra pakankamai sveika: mokiniai per retai vartoja sveikai mitybai rekomenduojamus produktus ( Satkevičiūt÷, 2010).

2007 m. atliktas Kauno miesto ir Raseinių rajono vidurinio mokyklinio amžiaus moksleivių mitybos įpročių tyrimas, parod÷, kad Lietuvos mokiniai nesilaik÷ mitybos režimo, pus÷ jų į mokyklą ÷jo nepapusryčiavę (Šk÷mien÷ ir kt.,2009).

Per didelis vaikų ir paauglių svoris siejamas su tikimybe tur÷ti padid÷jusį arterinį kraujo spaudimą, susirgti cukriniu diabetu, infarktu . Mokslininkų teigimu, pernelyg didelis kūno svoris, nutukimas yra susijęs su policistinių kiaušidžių sindromu, miego apn÷ja, bronchų astma, ferodeficitine anemija, ortopedinëmis problemomis (Valius, Jaruševičien÷, 2008). (Barzda ir kt., 2009) nurodo, kad gausus maisto produktų, turinčių daug riebalų, cukraus, druskos, per mažas daržovių ir vaisių bei

(12)

12 žuvies, grūdinių produktų vartojimas yra vieni svarbiausių veiksnių l÷tin÷ms neinfekcin÷ms ligoms atsirasti.

Tyrimai Lietuvoje rodo, kad moksleivių mityba yra neracionali, dažnai nesubalansuota. Per daug vartojama maisto produktų, kuriuose yra gyvulin÷s kilm÷s riebalų, cukraus ir per mažai vaisių, daržovių ( Grinien÷, 2005). Zaborskio ir Makari (2001) tyrimų Lietuvoje duomenimis, iki 15 proc. moksleivių laikosi dietos, kad sumažintų kūno svorį. Du kartus dažniau tai daro mergait÷s nei berniukai. Autorių duomenimis, kiekvieną dieną 43,8 proc. vaikų valgo saldainių ar šokolado, 22,5 proc. valgo pyragaičių, sausainių, torto, 15,1 proc. – bulvių traškučių, 51,7 proc. – margarino, 43 proc. – rūkytos m÷sos ir dešros, 8,2 proc. – m÷sainių, keptų dešrelių, 39,2 proc. vaikų geria kokakolos ar kitų saldžių gazuotų g÷rimų, 27,4 proc. geria kavos (Zaborskis, Makari, 2001).

Racionali mityba yra viena iš pagrindinių normalaus augimo, fizinio ir nervinio bei psichinio vystymosi prielaidų. Paaugliui bręstant vyksta esminiai jo organizmo pokyčiai, morfologiniu bei funkciniu požiūriu pakinta daugelis organų bei organų sistemų. Brendimo metu, suaktyv÷jus medžiagų apykaitai, padid÷ja energijos ir daugelio kitų medžiagų, pvz., geležies, kalcio, jodo poreikis. Jį užtikrinti įmanoma tik maitinantis parenkant įvarius maisto produktus taip, kad jie papildytų vienas kitą, o bendra vert÷ atitiktų fiziologines mitybos normas, kurios yra pačios didžiausios, lyginant su kitomis amžiaus grup÷mis. Paauglys su maistu turi gauti ne tik visų maisto medžiagų, svarbių jo organizmo formavimuisi, atsparumui ir geb÷jimui pasipriešinti neigiamai veikiantiems supančios aplinkos veiksniams, bet ir reikiamą jų santykį, kuris tur÷tų būti 1 : 1 : 4 (baltymai, riebalai, angliavandeniai). Pakitus šiam santykiui, pablog÷ja baltymų ir kitų medžiagų apykaitos procesai. Neracionali mityba kenkia paauglio sveikatai, stabdo vystymąsi ir augimą, v÷lina lytinį brendimą, mažina organizmo apsaugines savybes, silpnina atmintį bei geb÷jimus. Nereguliari mityba, užkandžiavimas mažos biologin÷s vert÷s maisto produktais bei dietų laikymasis ar badavimas šiuo gyvenimo laikotarpiu laikomi žalingais sveikatai elgesio bruožais (Dailidien÷, Juškelien÷, 2000, Šiurkien÷ ir kt, 2003).

Analizuojant literatūrą, galima pasteb÷ti, kad moksleivių maitinimo paslaugų vertinimo tyrimams skiriama per mažai d÷mesio. Teikti maitinimo paslaugas bendrojo lavinimo mokyklose yra viena iš savivaldyb÷ms funkcijų nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu. Savivaldyb÷ teikdama šias paslaugas, turi vykdyti įsipareigojimus mokyklos bendruomenei bei privalo būti suinteresuota, kad ši paslauga būtų teikiama kokybiškai. Tačiau nepaisant šio įstatymo nuostatų reali mokyklų valgyklų pad÷tis byloja apie egzistuojančias problemas. Valstybin÷s maisto ir veterinarijos patikrų metu atkreipia d÷mesį, kaip vykdomi Lietuvos Higienos normos HN 21:2011

(13)

13 “Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ – ar sudaromos sąlygos visiems mokiniams pavalgyti šilto maisto, ar maistas atitinka fiziologinius mokinių amžiaus ypatumus ir sveikos mitybos principus bei taisykles (Zaborskis ir kt., 2006; Higienos norma 21:2011).

1.3. Mitybos režimas.

Mitybos režimas - tai valgymų skaičius per parą ir maisto kiekybinis paskirstymas atskirais valgymais. Mitybos režimą reguliuoja alkis. Alkio jausmas išnyksta po 10-15 minučių nuo valgymo pradžios, kai pirmoji maisto porcija suvirškinama ir įsisavinama. Apetitą slopina dažnas valgymas nedidel÷mis porcijomis (Stukas, 1999).

Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną, vaikams ir paaugliams 5 – 6 kartus nedidel÷mis porcijomis: pusryčius, priešpiečius ar pavakarius, pietus ir vakarienę, be to reikia nepamiršti atsižvelgti ir į individualų fizinį aktyvumą. Pagal tai keičiasi maisto davinio energetin÷ vert÷. Tačiau dažnai valgyti irgi nepatartina. Valgant 6 – 7 kartus per dieną žmonių virškinimo sistema beveik visą laiką įtempta, tod÷l gali sutrikti jos veikla. Kad virškinimo sistema nebūtų per daug apkraunama, reikia valgyti ne dažniau kaip kas 4 val. Kiekvieno asmens mitybos režimas gali būti labai skirtingas. Racionaliausias toks režimas, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono kalorijų, o vakarienei mažiau nei trečdalį. Maitinimosi laikas gali būti įvairus, tačiau rekomenduojama, kad tarp pusryčių, pietų ir vakarien÷s praeitų 5-6 valandos (Adaškevičien÷, 2004).

Vakarieniauti reikia maždaug prieš dvi valandas iki nakties miego. Nereguliarus valgymas kartą ar du kartus per parą kenkia sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad valgantys vieną ar du kartus per dieną dažniau serga skrandžio ligomis, virškinimo sutrikimais, negu valgantys reguliariai tris arba keturis kartus per dieną. Rekomenduojama valgyti tris ar keturis kartus per dieną: pusryčiai, priešpiečiai (ar pavakariai), pietūs, vakarien÷. Kiekvieno valgymo metu išsiskiria seil÷s, skrandžio sultys, tulžies, kasos sultys. Virškinime labai svarbios sąlygin÷s-refleksin÷s reakcijos, seilių išsiskyrimas, įprotis valgyti tuo pačiu laiku (Lažauskas, 2005; Stukas 1999).

Pažeidžiant mitybą, sutrinka medžiagų apykaita, kuri apsprendžia fizinį, protinį, reprodukcinį išsivystymą. O jeigu įvertinsime netobulą virškinimo sistemos darbą vaikų ir paauglių amžiuje (pagrindin÷s skrandžio ląstel÷s subręsta tik apie 15-16 metus), tai pamatysime, kad dalinio maisto nepakankamumo vystymosi gr÷sm÷, ir jos pas÷koje, vystymosi disharmonija, pakankamai didel÷. Tuo

(14)

14 labiau, kad paauglio medžiagų apykaita lengvai pažeidžiama. Kompleksinis mineralų ir vitaminų trūkumas susijęs su tokiais funkciniais sutrikimais kaip agresyvus elgesys, neramumas, depresija, nuovargis, imunodepresija Dažniausiai tai trūkumas baltymų, grup÷s B vitaminų (m÷sa, paukštiena, žuvis, riešutai, pupel÷s, pienas, daržov÷s), vitamino C (citrusiniai, šviežios daržov÷s ir vaisiai, ypač juodieji serbentai, eršk÷trož÷s, paprika), vitamino E (augaliniai aliejai, riešutai, kiaušiniai, riebi žuvis), vitamino D (pienas, riebi žuvis, kiaušiniai, sūris ir – saul÷!), folin÷s rūgšties (lapin÷s daržov÷s, riešutai, kepenys), kalcio (pienas ir pieno produktai), magnio (daržov÷s, žirniai, pupel÷s, m÷sa, žuvis), cinko (m÷sa, kiaušiniai, jūros produktai), geležies (kepenys, m÷sa, kiaušiniai, džiovinti vaisiai, žalios daržov÷s), seleno (žuvis, jūros produktai). (Raugal÷, 2004).

Nepakankamos mitybos pasekm÷s labai rimtos. Neracionalus maitinimasis ar mitybos ribojimas gali sąlygoti mitybos sutrikimų atsiradimą. Mitybos sutrikimai gali būti susiję su maisto ar atskirų jo komponentų trūkumu ar pertekliumi. Proškuvien÷s (2006) nuomone, nesveikos mitybos priežastimi gali būti bloga šeimos emocin÷ aplinka, mitybos poreikių ignoravimas, l÷šų maistui pirkti trūkumas, maisto kultas šeimoje. Netinkamais valgymo įpročiais autor÷ laiko nepakankamą maisto kiekį ir valgymų dažnį, prastą maisto produktų pasirinkimą, skubotą valgymą, dažną užkandžiavimą bei ribojančių dietų laikymąsi. Blogos mitybos požymiai gali būti mažiau ar daugiau pastebimi, tai priklauso nuo mitybos sutrikimo sunkumo bei trukm÷s., Vaikai, kurie ilgesnį laiką prastai maitinasi greičiau pavargsta, sunkiau koncentruoja d÷mesį. Gali sutrikti jų augimas, v÷luoti lytinis brendimas. Nutukimo priežastimi gali būti įgimtas polinkis tukti ar endokrinin÷s sistemos ligos, tačiau, autor÷s teigimu, dažniausiai nutunkama d÷l netinkamos mitybos ir mažo fizinio aktyvumo, kadangi maisto perteklius virsta riebalais. Nutukimas yra liga, kurią reikia gydyti, kadangi antsvoris yra širdies ir kraujagyslių ligų,gliukoz÷s apykaitos sutrikimų rizikos veiksnys. Pasak Proškuvien÷s (2006), sulysimas gali būti susijęs su psichin÷mis ar fizin÷mis ligomis, maisto trūkumu, esant per dideliam užimtumui ir laiko pavalgyti trūkumui. Dietų laikymasis gali tapti odos ligų, galvos skausmo ar svaigimo, nuplikimo, menstruacinio ciklo sutrikimo moterims, mieguistumo, tulžies pūsl÷s akmenlig÷s ir vidurių užkiet÷jimo priežastimi (Proškuvien÷, 2006).

Mityba – tai strateginis faktorius, kadangi esant neadekvačiai mitybai pirmiausia nukenčia psichika ir intelektas. Nepilnavert÷ vaikų mityba (o tuo labiau badavimas!) neleistina, kadangi tai tiesiogiai įtakoja sugeb÷jimą mokytis, fizinį vystymąsi, o, svarbiausia, reprodukcinę sveikatą (Proškuvien÷, 2004).

(15)

15 1.4. Sveikos mitybos principai

Pagrindiniai sveikos mitybos principai remiantis sveikatos centro paskelbta informacija.

1. Saikingumas. Tai pagrindinis sveikos mitybos principas. Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai.

2. Įvairumas. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes su maistu organizmas gauna apie 40 maistinių medžiagų. Vartojant ir augalinius, ir gyvūninius maisto produktus bus patenkinami organizmo poreikiai šioms medžiagoms.

3. Subalansavimas. Mitybos subalansavimas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis maisto produktuose. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo.

1.5. Sveikos mitybos taisykl÷s

• Valgyti kuo įvairesnį maistą. Valgant kuo įvairesnį maistą bus mažesn÷ tikimyb÷, kad kai kurių

medžiagų truks organizmui ir d÷l to atsiras sveikatos sutrikimų.

• Išlaikyti normalų kūno svorį. Kai kūno svoris viršija normalų, iškyla ateroskleroz÷s,

priešlaikinio infarkto ar insulto pavojus. Padid÷ja rizika susirgti cukriniu diabetu, osteoartritu, tulžies pūsl÷s akmenlige; moterims - dažnesn÷ n÷štumo patologija ir dažnesn÷s komplikacijos gimdymo metu.

• Pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio (palmių aliejus, kiaulienos

taukai ir kt.). Cholesterolio kiekį kraujyje didina per didelis maisto kaloringumas (riebi m÷sa, kiaušiniai, nenugriebtas pienas, grietin÷l÷, grietin÷, riebus sūris, sviestas). Rekomenduojama valgyti maistinius produktus, kurių sud÷tyje yra didelis maistinių skaidulų (ląstelienos) kiekis. Maistinių skaidulų žmogaus paros norma yra 20-30 g.· per parą su maistu gaunamo cholesterolio kiekis neturi viršyti 300 mg.

• Kuo daugiau valgyti įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdinių produktų. Apie 55-60 % energijos

į žmogaus organizmą turi patekti angliavandenių, ypač polisacharidų, pavidalu, kurių gausu daržov÷se, bulv÷se, grūdiniuose produktuose, duonoje, ankštiniuose.

(16)

16

• Kuo mažiau vartoti cukraus ir saldumynų. Per gausus saldumynų vartojimas skatina antsvorio

atsiradimą. Cukraus įtakoje maž÷ja “gerojo” cholesterolio kiekis, cukraus perteklius mažina vitaminų kiekį organizme (dažnai trūksta vitamino B6).

• Kuo mažiau vartoti valgomosios druskos. Per gausus valgomosios druskos vartojimas yra

vienas iš esminių padid÷jusio kraujospūdžio rizikos veiksnių.

• Kuo mažiau vartoti alkoholio. Nuolatinis ir gausus alkoholio vartojimas kenkia smegenims ,

kepenims, kasai, jo skilimo produktai toksiškai veikia širdies raumenį, gali sutrikti širdies ritmas. Alkoholis didina arterinį kraujospūdį. Moterys, n÷štumo metu vartojančios alkoholinius g÷rimus, gimdo naujagimius su įvairiais apsigimimais(Stukas, 1999).

Atskirų valgymų rekomenduojamos energin÷s vert÷s

Valgant 4 kartus:

Pusryčiai - 25% energin÷s vert÷s; Pietūs - 35% energin÷s vert÷s; Pavakariai (priešpiečiai) - 15% energin÷s vert÷s; Vakarien÷ - 25% energin÷s vert÷s.

Valgant 3 kartus:

Pusryčiai - 30% energin÷s vert÷s; Pietūs - 40-45% energin÷s vert÷s; Vakarien÷ - 25-30% energin÷s vert÷s.

Nereguliari mityba labai kenkia sveikatai. Tod÷l žmogus fiziškai ir protiškai nusilpsta, pervargsta, jam skauda galvą, sutrinka virškinimas. Be to kelias valandas badavę, sukišame į

skrandį maisto daugiau nei įprastai, tuo sunkindami jo darbą. Jau seniai įrodyta, kad pusryčiai turi būti sotūs, pietūs – vidury dienos, karšti, bet mažiau sotūs, vakarien÷ lengva, net skurdi ir

valgoma dvi, tris valandas prieš miegą. Nereguliarus valgymas kartą ar du kartus per parą kenkia sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad valgantys vieną ar du kartus per dieną dažniau serga skrandžio ligomis, virškinimo sutrikimais, negu valgantys reguliariai tris arba keturis kartus

per dieną. Kiekvieno valgymo metu išsiskiria seil÷s, skrandžio sultys, tulžies, kasos sultys. Virškinime labai svarbios sąlygin÷s-refleksin÷s reakcijos, seilių išsiskyrimas, įprotis valgyti tuo pačiu laiku.Tiek

(17)

17 vaikui, tiek suaugusiajam svarbu, kad organizmas nuolat gautų pakankamą maisto medžiagų kiekį, nes tada žmogus geriau susidoroja su savo pareigomis darbe ir namuose (Stukas, 2009m).

1.6. Sveikos mitybos piramid÷.

Šaltinis: Prieiga per internetą http://www.shaping.lt/RimasStukas/Apie%20mityba.htm ( Stukas, 2009m.).

Sveikos mitybos piramid÷ iliustruoja mitybos įvairov÷s taisyklę ir parodo, koks tur÷tų būti maisto produktų grupių santykis paros maisto davinyje. Daugiausiai reik÷tų valgyti tų maisto produktų, kurie pavaizduoti piramid÷s pagrinde. Mityba ir fizinis aktyvumas glaudžiai susiję, juk mityba – tai maisto medžiagų gavimas, o aktyvumas – eikvojimas, tod÷l svarbus balansas tarp gavimo ir eikvojimo. Piramid÷s apačioje nurodytas fizinis aktyvumas – per dieną suaugusiam žmogui rekomenduojama aktyviai jud÷ti apie pusę valandos, o vaikams – ne mažiau kaip valandą. Taip pat pagal sveikos mitybos piramidę kasdien būtina išgerti 2litrus vandens. Iš grūdinių produktų, bulvių, daržovių ir vaisių tur÷tų susidaryti daugiau nei pus÷ visos per parą gaunamos energijos. Piramid÷s vidurin÷je dalyje pavaizduoti m÷sos ir pieno produktai vartotini saikingai. Iš jų organizmas gauna reikiamų medžiagų (baltymų, kalcio, geležies, vitaminų ir kt.), bet juose yra riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių, kurios kenkia sveikatai. Mažiausiai reik÷tų vartoti riebalų ir saldumynų, nupieštų piramid÷s viršūn÷je. Iš šių produktų gaunama daug energijos, o būtinų maisto medžiagų juose beveik n÷ra (Stukas, 2009).

(18)

18

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS

2.1.Tyrimo metodai

Šiame darbe buvo pateikiami Kauno miesto ir rajono bei Raseinių rajono mokyklų moksleivių apklausos rezultatai. Buvo apklausiami 10-12 klasių moksleiviai. Šiuo tyrimu siekiama išanalizuoti ir palyginti miesto ir kaimo moksleivių mitybos ypatumų skirtumus.

Tyrimo atlikimui pasirinktas anketin÷s apklausos būdas. Tyrime naudotą anketą (žr. priedas Nr. 1), kurią sudar÷ 27 klausimai apie mitybą. Atsakant į klausimus reik÷jo apibraukti pasirinktą atsakymo variantą.

Anketin÷ apklausa buvo atlikta dvejose miesto mokyklose: Kauno J÷zuitų gimnazijoje ir Kauno rajono Garliavos Jonučių vidurin÷je mokykloje bei dvejose kaimo mokyklose: Raseinių rajono Ariogalos gimnazijoje bei Raseinių rajono Betygalos Maironio vidurin÷je mokykloje

Moksleivių apklausa buvo vykdoma nuo 2011 m. spalio m÷n iki 2012m. sausio m÷n. Tyrime dalyvavo 243 rajonų bei 152 miestų moksleiviai. Tinkamai užpildytų ir tyrimui naudotinų anketų buvo surinkta 384 (grįžtamumas 97 proc.) Siekiant nustatyti sąsajas tarp miesto ir kaimo moksleivių mitybos įpročių gauti duomenys buvo apdoroti naudojant SPSS (angl. Statistical Package for the Social Science) 19 versijos statistinių duomenų analiz÷s paketą. Statistin÷s duomenų analiz÷s rezultatai pateikiami paveiksluose. Statistinis duomenų reikšmingumas buvo tikrinamas pagal p kriterijų. Statistinis reikšmingumas yra, jei p< 0,05.

2.2. Tiriamųjų kontingentas

Apklausoje dalyvavo 10-12 klasių miesto ir kaimo moksleiviai. Jų pasiskirstymas pagal lytį pateikiamas 1 paveiksle.

(19)

19

Mokinių pasiskirstymas pagal lytį

58,2 54,6 41,8 45,4 ,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0

Miesto mokyklos Kaimo mokyklos

P ro c e n ta i Moteris Vyras

1 pav. Moksleivių pasiskirstymas pagal lytį miesto ir kaimo mokyklose.

Kaip matyti iš pateikto 1 paveikslo, tiek miesto, tiek kaimo mokyklose apklausoje daugiau dalyvavo moteriškos lyties atstovių (atitinkamai 58,2 bei 54,6 proc.). Vaikinų apklausoje tame tarpe dalyvavo atitinkamai 41,8 ir 45,4 proc.

Taip pat buvo nustatyta respondentų gyvenamoji vieta (žr. 2 paveikslą).

Mokinių pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą 33,6 39,1 66,4 60,9 ,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0

P ro c e n ta i Kaime Mieste

2pav. Moksleivių pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą miesto ir kaimo mokyklose Iš paveikslo matyti, jog mokinių pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą yra panašus: 33,6 proc. miesto moksleivių gyvena kaime ir 66,4 proc. moksleivių mieste. Kaimo moksleiviai atitinkamai 39,1 proc. gyvena kaime ir 60,9 proc. mieste. Tačiau šis skirstymas yra tik sąlyginis, nes kaimuose yra

(20)

20 uždaromos vidurin÷s mokyklos, tod÷l kaimo mokiniai yra vežiojami mokytis į miesto mokyklas, tod÷l paveikslas neparodo tikslių duomenų.

Siekiant tikslingai apibr÷žti tiriamųjų kontingentą, buvo nustatytas moksleivių pasiskirstymas pagal mokymąsi klas÷se (žr.3 paveikslą).

Mokinių pasiskirstymas pagal mokymąsi klas÷je 43,8 _42,9 32,9 23,1 23,3 34 ,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 40,0 45,0 50,0

P ro c e n ta i 10 11 12

3 pav. Moksleivių pasiskirstymas pagal mokymąsi klas÷je miesto ir kaimo mokyklose

Iš pateikto paveikslo matyti, jog tiek miesto, tiek kaimo mokyklų apklausoje daugiausia dalyvavo 10 klas÷s moksleivių (atitinkamai 43,8 ir 42,9 proc.). Mažiausiai miesto mokyklų apklausoje dalyvavo 12 klas÷s moksleivių (23,3 proc.), o tuo tarpu kaimo mokyklose 11 klas÷s moksleivių (23,1 proc.).

2.3. Tyrimo procesas

Anketin÷ apklausa buvo atliekama dvejose miesto mokyklose bei dvejose kaimo mokyklose. Apklausa vyko nuo 2011 m. spalio m÷n iki 2012m. sausio m÷n.

Moksleivių tyrimas vyko pagal iš anksto sudarytą planą. Tyrimas buvo suskirstytas į šešis etapus, kiekvienam etapui skiriant skirtingą laiką:

I etapas – mokslin÷s literatūros paieška LSMU bibliotekos informacijos ištekliuose, suvestiniuose Lietuvos bibliotekų kataloguose ALEPH, duomenų baz÷je Medline. Kitos literatūros analiz÷.

(21)

21 II etapas – anketos sudarymas. Anketa (žr. priedą Nr. 1) buvo sudaryta remiantis išanalizuota literatūra.

III etapas – anketin÷s apklausos vykdymas dvejose miesto mokyklose: Kauno J÷zuitų gimnazijoje ir Kauno rajono Garliavos Jonučių vidurin÷je mokykloje, bei dvejose kaimo mokyklose: Raseinių rajono Ariogalos gimnazijoje bei Raseinių rajono Betygalos Maironio vidurin÷je mokykloje nuo 2011 m. spalio m÷n iki 2012m. sausio m÷n. Apklausos buvo vykdomos pertraukų tarp pamokų metu. Mokiniai, sutikę dalyvauti tyrime, buvo supažindinti su tyrimo tikslu, metodais ir tyrimo eiga. Vienos anketos užpildymas truko iki 10 min.

IV etapas – duomenų rinkimas, duomenų baz÷s sudarymas MS Excel programoje ir statistin÷ duomenų analiz÷ SPSS 19.0 programa.

V etapas – susistemintų tyrimo rezultatų aptarimas. VI etapas – išvadų ir rekomendacijų pateikimas.

Prieš atliekant apklausas mokyklose, jų laikas, metodai ir pobūdis buvo derinamas su kiekvienos mokyklos direktoriumi arba direktoriaus paskirtu atsakingu asmeniu.

(22)

22

3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

3.1. Žinių apie sveiką mitybą vertinimas

Vertinant mokinių žinias apie sveiką mitybą, jiems buvo pateikti keturi klausimai, susiję su sveikos mitybos piramide. Pirmiausia respondentų klaus÷me, ar jie apskritai žino, kas yra sveikos mitybos piramid÷.

Mokinių žinios apie sveikos mitybos piramidę 76,0 _72,7 3,5 _2,1 20,5 25,2 ,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 Miesto mokyklos Kaimo mokyklos P ro c e n ta i Taip Ne Turiu šiek tiek žinių

4 pav. Mokinių žinių apie sveikos mitybos piramidę pasiskirstymas miesto ir kaimo mokyklose. Didžioji dalis respondentų (76,0 proc. miesto ir 72,7 proc. kaimo moksleivių) žino kas yra sveikos mitybos piramid÷. Visiškai nežinojo kas yra sveikos mitybos piramid÷ - 3,4 proc. miesto moksleivių, ir kiek mažiau – 2,1proc. kaimo moksleivių. Šiek tiek žinių apie sveikos mitybos piramidę tur÷jo 20,5 proc. miesto moksleivių bei 25,2 proc. kaimo moksleivių( žr. 4 paveikslą).

Mokinių buvo taip pat klausiama apie tai, kokius maisto produktus sveikos mitybos piramid÷ rekomenduoja valgyti kasdien (žr. 5 paveikslą).

(23)

23

Mokinių žinių pasiskirstymas apie rekomenduojamus kasdien valgyti maisto produktus

45,9 43,7 32,9 44,1 6,8 2,9 11 7,6 1,4 2 _0,4 1,3 ,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0

P ro c e n ta i Duona, grūdų koš÷s, bulv÷s Daržov÷s, vaisiai Pieno produktai M÷sa, žuvis, kiaušiniai Riebalai, aliejai Saldumynai, bulvių traškučiai

5 pav. Mokinių žinių pasiskirstymas apie rekomenduojamus kasdien valgyti maisto produktus miesto ir kaimo mokyklose

Iš pateikto paveikslo matyti, jog miesto moksleiviai geriausiai žinojo ką reik÷tų vartoti dažniausiai pagal sveikos mitybos piramidę – duoną, grūdų košes, bulves pasirinko 45,9 proc. miesto moksleivių. Tuo tarpu kaimo moksleiviai pirmenybę atidav÷ daržov÷ms ir vaisiams (44,1 proc.). Pieno produktus pasirinko tik 6,8 proc. miesto moksleivių, o kaimo moksleivių tarpe tokių buvo perpus mažiau – tik 2,9 proc. Miesto moksleiviai (2 proc.) gerokai dažniau pasirinko vartoti saldumynus, bulvių traškučius, tuo tarpu kaimo moksleiviai šių maisto produktų rūšį rinkosi rečiau - tik 1,3 proc.

Tyrimas parod÷, kad mokiniai apie sveiką mitybą sužino iš įvairių šaltinių(žr.6paveikslą). Tiek miesto, tiek kaimo moksleiviai apie sveiką mitybą daugiausiai sužino iš interneto (atitinkamai 37,0 proc. ir 35,3 proc.). Taip pat dažnai pagrindus apie sveiką mitybą paaugliams suteikia tiek t÷vai (atitinkamai 24,6 ir 27,7 proc.), tiek mokytojai (atitinkamai 24,0 ir 24,4 proc.). Mažiausiai apie sveiką mitybą miesto (3,4 proc.), ir kaimo moksleiviai (4,6 proc.) sužino iš draugų.

(24)

24

Mokinių pasiskirstymas pagal šaltinius, iš kurių sužinoma apie sveiką mitybą

24,6 27,7 24,0 24,4 3,4 4,6 37 35,3 11 8 ,0 10,0 20,0 30,0 40,0

P ro c e n ta i T÷vų Mokytojų Draugų Interneto Spaudos

6 pav. Mokinių pasiskirstymas pagal šaltinius, iš kurių sužinoma apie sveiką mitybą miesto ir kaimo mokyklose.

Mokinių žinios apie greito maisto įtaką žmogaus organizmui pavaizduotos 7 paveiksle.

Mokinių žinios apie greito maisto įtaką

60,3 63,9 8,9 5,9 30,8 30,2 ,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 Miesto mokyklos Kaimo mokyklos P ro c e n ta i Taip Ne Turiu šiek tiek žinių

(Miesto mokyklose p=0,029 ir kaimo mokyklose p=0,003)

7 pav. Moksleivių žinių pasiskirstymas apie greito maisto įtaką žmogaus organizmui miesto ir kaimo mokyklose.

Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,029) ryšys miesto mokyklose tarp lyties ir žinių apie greito maisto įtaką žmogaus organizmui. Daugiau ape greito maisto įtaką žino merginos.

Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,003) ryšys kaimo mokyklose tarp gyvenamosios vietos ir žinių apie greito maisto įtaką žmogaus organizmui. Daugiau ape greito maisto įtaką žino kaime gyvenantys

(25)

25 moksleiviai.

Tiek miesto (60,3 proc.), tiek kaimo mokyklose (63,9 proc.) daugiau nei pus÷ apklaustųjų žino apie greito maisto įtaką žmogaus organizmui. Šiek tiek žinių turi 30,8 proc. miesto moksleivių bei 30,2 proc. kaimo moksleivių. Visiškai nieko negird÷jo apie greito maisto įtaką 8,9 proc. miesto mokskeivių ir 5,9 proc. kaimo moksleivių.

Tyrimo metu buvo svarbu nustatyti, ką patys moksleiviai mano apie savo mitybą (žr. 8 paveikslą).

(p=0,000)

Mokinių nuomon÷ apie savo mitybą

45,9 35,7 27,4_26,7 30,3 34 ,0 5,0 10,0 15,0 20,0 25,0 30,0 35,0 40,0 45,0 50,0

P ro c e n ta i Taip Ne Nežinau

8 pav. Moksleivių nuomon÷s, ar jų mityba yra sveika, pasiskirstymas miesto ir kaimo mokyklose. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,000) ryšys miesto mokyklose tarp lyties ir nuomon÷s apie savo mitybą. Savo mityba labiau patenkinti yra vyriškos lyties moksleiviai.

Beveik pus÷ miesto mokyklų apklaustųjų (45,9 proc.) teig÷, kad jų mityba yra pilnavert÷ ir pakankama. Tuo tarpu kaimo mokyklų moksleiviai tik trečdalis (35,7 proc.) teig÷, jog jų mityba yra pilnavert÷ ir pakankama. Kad jų mityba nepakankama ir nepilnavert÷, teig÷ 27,4 proc. miesto moksleivių, bei 30,3 proc. kaimo moksleivių.

Atliekant tyrimą, labai svarbu ką patys moksleiviai mano apie savo svorį. Iš pateikto paveikslo matyti, kad trys ketvirtadaliai miesto moksleivių (75,3proc.), dalyvavusių apklausoje, yra patenkinti savo svoriu, tuo tarpu kaimo mokyklų moksleivių (70,6 proc.) savo tinkamu svoriu yra patenkinti mažiau. Net 15,1 proc. miesto moksleivių teig÷, jog jų svoris yra per didelis, panašiai teig÷ ir kaimo moksleiviai (14,3 proc.). Per mažai sveriantys teig÷ 9,6 proc. miesto moksleivių bei 15,1 proc. kaimo moksleivių (žr. 9 paveikslą).

(26)

26

Mokinių nuomon÷ apie savo svorį

9,6 15,1 75,3 70,6 15,1 14,3 ,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0

P ro c e n ta

i Sveriu per_mažai

Sveriu tiek, kiek reikia Sveriu per daug

9 pav. Mokinių nuomon÷s apie savo svorį pasiskirstymas miesto ir kaimo mokyklose.

3.2. Maitinimosi įpročių vertinimas

Mityba – tai svarbi mokinio dienos režimo dalis. Mitybos režimas – valgymų tuo pačiu laiku skaičius per dieną, maisto paskirstymas kiekvienam valgymui (pusryčiams, pietums, pavakariams, vakarienei ir t.t.). Valgant visuomet tuo pačiu metu susidaro refleksas t.y. art÷jant įprastam valgymo metui pradeda skirtis virškinimo sultys, kuriose yra daug fermentų, skaidančiųbaltymus, riebalus, angliavandenius ir kitus maisto komponentus. Valgant kasdien skirtingu laiku gali sutrikti virškinimo sistemos veikla. Tokie žmon÷s dažniau serga įvairiomis ligomis. Taigi mitybos ritmas yra būtina racionalios mitybos dalis (Šiurkien÷, Stukas, 2003).

Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną, vaikams ir paaugliams 5 – 6 kartus nedidel÷mis porcijomis: pusryčius, priešpiečius ar pavakarius, pietus ir vakarienę, be to reikia nepamiršti atsižvelgti ir į individualų fizinį aktyvumą(Šiurkien÷, Stukas, 2003)..

Siekiant išsiaiškinti moksleivių mitybos ypatumus, buvo įvertintas moksleivių valgymų skaičius per dieną. Paaišk÷jo, miesto mokyklų mokiniai per dieną daugiausiai valgo 3kartus (41,8 proc.), o kaimo mokyklų moksleiviai per dieną valgo 4 ir daugiau kartų (42,4 proc.) Vieną kartą per dieną valgo 2 proc. miesto mokyklų moksleivių bei 1,7 proc. kaimo mokyklų moksleivių. Du kartus per dieną valgantys teig÷ 15,8 proc. miesto mokinių bei 13,9 proc. kaimo mokinių (žr.10 paveikslą).

(27)

27 (p=0,026)

Mokinių valgymų skaičius per dieną

2,0 1,7 15,8 _13,9 41,8_40,4 42 42,4 ,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0

P ro c e n ta i 1 2 3 4 ir daugiau

10 pav. Mokinių valgymų skaičiaus per dieną pasiskirstymas miesto ir kaimo mokyklose.

Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,026) ryšys kaimo mokyklose tarp lyties ir valgymų skaičiaus per dieną. Dažniau per dieną valgo moteriškos lyties atstov÷s.

Vienas iš svarbiausių sveikos mitybos principų – būtina valgyti pusryčius kiekvieną rytą. Daugiau nei pus÷ miesto mokyklose apklaustų mokinių (58,9 proc.) nurod÷, kad pusryčiauja namie kiekvieną rytą. Tuo tarpu kaimo mokyklų moksleivių kas rytą pusryčiauja mažiau nei pus÷ (47,5 proc.) apklausoje dalyvavusių respondentų. Didžioji dalis moksleivių nesilaiko sveikos mitybos principų, ir didžiąją paros raciono dalį suvalgo antroje dienos pus÷je. Kartais valgantys pusryčius nurod÷ 20,5 proc. miesto moksleivių bei 31,1 proc. kaimo moksleivių. Visiškai pusryčių nevalgo penktadalis miesto moksleivių (20,6 proc.) bei penktadalis (21,4 proc.) kaimo moksleivių (žr. 11 paveikslą).

Mokinių pasiskirstymas pagal pusryčių valgymą namuose 58,9 47,5 20,620,5 21,4 31,1 ,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0

P ro c e n ta i Taip Ne Kartais

(28)

28 11 pav. Mokinių pasiskirstymas pagal pusryčių valgymą miesto ir kaimo mokyklose

Moksleivių buvo teirautąsi, ar jie pusryčiauja mokykloje jei nevalgo pusryčių namie. Iš pateikto paveikslo matyti, jog maža respondentų dalis tiek miesto ( 12,3 proc.), tiek kaimo mokyklų mokinių(11,3 proc.) pusryčiauja mokykloje. Didžiausioji dalis apklaustų mokinių teig÷, jog niekada nepusryčiauja mokykloje (atitinkamai 69,9 bei 61,8 proc.). Kartais pusryčiaujantys mokykloje, nurod÷ 17,8 proc. miesto mokinių bei 26,9 proc. kaimo mokinių (žr. 12 paveikslą).

Mokinių pasiskirstymas pagal pusryčių valgymą mokykloje 12,3 11,3 69,9 61,8 17,8 26,9 ,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0

12 pav. Mokinių pusryčių valgymo mokykloje pasiskirstymas miesto ir kaimo mokyklose Mokinių buvo teirautąsi, ar jie gauna mokykloje nemokamus pietus. Kaimo mokyklų moksleiviai nemokamus pietus gavo dažniau (24,4 proc.) nei miesto mokyklų moksleiviai (11,0proc.). Tai susiję su prastesne socialine bei ekonomine pad÷time kaimo vietov÷se (žr. 13 paveikslą).

(p=0.000)

Mokinių pasiskirstymas pagal nemokamų pietus gavimą 11,0 24,4 89,0 75,6 ,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0

P ro c e n ta i Taip Ne

(29)

29 Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,000) ryšys kaimo mokyklose tarp gyvenamosios vietos ir nemokamų pietų gavimą. Dažniau nemokamus pietus gauna moksleiviai, gyvenantys kaimo vietov÷se.

Didžiausias respondentų skaičius (67,1 proc.) miesto mokyklose atsak÷, jog nevalgo karštų pietų mokykloje. Kaimo mokyklose pietaujančiųjų buvo gerokai daugiau (22,7 proc.) nei miesto mokyklose (13,0 proc.). Karštus pietus kartais valgantys mokykloje nurod÷ 19,9 proc. miesto moksleivių bei trečdalis (33,2 proc.) kaimo moksleivių (žr. 14 paveikslą).

(p= 0.048)

Mokinių pasiskirstymas pagal karštų pietų valgymą mokykloje 13,0 22,7 67,1 44,1 19,9 33,2 ,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0

14 pav. Karštų pietų valgymo mokykloje pasiskirstymas miesto ir kaimo mokyklose

Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,048) ryšys miesto mokyklose tarp lyties ir karštų pietų valgymo mokykloje. Dažniau karštus pietus mokykloje valgo merginos.

Tyrimo rezultatai parod÷, jog viena iš pagrindinių priežasčių, kod÷l mokiniai nepietauja mokykloje, yra neskanus maistas (atitinkamai 22,6 bei 26,1 proc.). Kitos pietų nevalgymo priežastys, kurias nurod÷ respondentai: nešvari aplinka, nemandagios padav÷jos, įvairių pašalinių daiktų radimas maiste, vyresnių klasių moksleiviams leidžiama dažniausiai ateiti į valgyklą pietauti po 5pamokų, kuomet daugeliui jau pamokos baigiasi. Taip pat mokiniams valgykloje maistas yra per brangus (atitinkamai nurod÷ 21,2 proc. miesto mokinių ir 18,9 proc. kaimo mokinių), (žr. 15 paveikslą).

(30)

30

Karštų pietų mokykloje nevalgymo priežastys

25,3 26,5 12,3 13,9 22,6 26,1 21,2 18,9 18,5 14,7 ,0 10,0 20,0 30,0 40,0

P ro c e n ta i Pietauju namuose Nesp÷ju pavalgyti, nes trumpa pertrauka Neskanus maistas Per brangūs patiekalai Kita priežastis 15 pav. Karštų pietų mokykloje nevalgymo priežasčių pasiskirstymas miesto ir kaimo mokyklose

Tyrimo metu buvo aiškintąsi, kaip dažnai mokiniai vartoja vaisius ir daržoves. Paaišk÷jo, kad pus÷ apklaustųjų miesto mokyklų moksleivių (50,6 proc.) kasdien valgo vaisius ir daržoves, tuo tarpu didžiausias procentas kaimo mokyklų moksleivių (51,7 proc.) vaisius ir daržoves valgo tik 2-4 kartus į savaitę. Respondentų, kurie visiškai nevalgo vaisių bei daržovių buvo atitinkamai 1,4 ir 08 proc.(žr. 16 paveikslą).

Mokinių pasiskirstymas pagal vaisių ir daržovių

valgymo dažnį

50,6 38,7 38,4 51,7 9,6 _8,8 1,4 0,8 ,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0

P ro c e n ta i Kasdien 2-4kartus per savaitę Retai Nevalgau

16 pav. Mokinių pasiskirstymas pagal daržovių valgymą miesto ir kaimo mokyklose

Taip pat labai svarbu buvo ištirti, kaip moksleiviai dažnai valgo saldumynus. Nors pagal sveikos mitybos principus juos rekomenduojama vartoti kuo rečiau. Atliktas tyrimas parod÷, kad miesto mokyklose beveik pus÷ apklaustųjų (46,6 proc.) saldumynus valg÷ 2-4 kartus per savaitę.

(31)

31 Kasdien saldumynais m÷gavosi trečdalis kaimo mokyklų mokinių (33,2 proc.) ir kiek mažiau (27,4 proc.) miesto moksleivių. Retai saldumynus vartojo 26,0 proc. miesto mokinių bei 26,9 proc. kaimo mokinių (žr. 17 paveikslą).

Mokinių pasiskirstymas pagal saldumynų vartojimo dažnį 27,4 33,2 46,6 39,9 26 26,9 ,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0

P ro c e n ta i Kasdien 2-4 kartus per savaitę Retai

17 pav. Mokinių pasiskirstymas pagal saldumynų vartojimą miesto ir kaimo mokyklose.

Analizuojant miesto ir kaimo moksleivių m÷sos ir žuvies gaminių valgymo dažnumą, paaišk÷jo, kad miesto mokyklų moksleiviai m÷sos ir žuvies gaminius valgo kasdien dažniau nei kaimo mokyklų moksleiviai (atitinkamai 39,0 proc. ir 37,0 proc.). Pus÷ apklaustųjų kaimo mokyklų mokinių (51,7 proc.) m÷sos ir žuvies gaminius dažniausiai valgo 2-4 kartus į savaitę. Visiškai nevalgantys m÷sos ir žuvies gaminių nurod÷ 1,4 proc. miesto mokinių bei 2,1 proc. kaimo mokinių (žr. 18 paveikslą).

Mokinių pasiskirstymas pagal m÷sos ir žuvies gaminių valgymo dažnį

39,0 _37,0 46,6 51,7 13 9,2 1,4 2,1 ,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0

(32)

32 Beveik pus÷ miesto mokyklų moksleivių (48,6 proc.) užkandžiauja tarp pagrindinių valgymų. Kaimo mokyklų moksleiviai ( 45,8 proc.) taip pat nedaug atsilieka nuo miesto mokyklų moksleivių. Kartais užkandžiauja 37,0 proc. miesto respondentų bei 40,8 proc. kaimo respondentų. Visiškai neužkandžiaujantys tarp pagrindinių valgymų, teig÷ 14,4 proc. miesto moksleivių ir 13,4 proc. kaimo moksleivių(žr. 19 paveikslą).

Mokinių pasiskirstymas pagal užkandžiavimą tarp pagrindinių valgymų

48,6 45,8 14,4 _13,4 37 40,8 ,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0

19 pav. Mokinių pasiskirstymas pagal užkandžiavimą tarp pagrindinių valgymų miesto ir kaimo mokyklose.

Išgeriamų skysčių kiekis per dieną yra labai svarbus rodiklis mūsų organizmui. Įvairių mokslininkų duomenimis, suaugęs žmogus per parą turi išgerti 2-3 litrus skysčių. Tyrimo rezultatai atskleid÷, kad pus÷ kaimo mokyklų moksleivių (49,5 proc.) per dieną išgeria 5stiklines ir daugiau skysčių. Miesto mokyklų moksleiviai per dieną suvartoja mažiau skysčių: 5stiklines ir daugiau suvartoja 36,3 proc. , 4stiklines per dieną išgeria 31,5 proc. moksleivių. Tik 1stiklinę per dieną išgeriantys teig÷ 4,1 proc. miesto mokyklų moksleivių bei 3,4 proc. kaimo mokyklų moksleivių (žr.20 paveikslą).

(33)

33

Mokinių pasiskirstymas pagal išgeriamų skysčių kiekį per dieną

4,1 3,4 10,3 4,6 17,8 13,9 31,5 28,6 36,3 49,5 ,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0

P ro c e n ta i 1stiklin÷ 2stiklin÷s 3stiklin÷s 4 stiklin÷s 5stiklin÷s ir daugiau

(Miesto mokyklose p=0,043; kaimo mokyklose p=0,000)

20 pav. Mokinių pasiskirstymas pagal išgeriamų g÷rimų kiekį per dieną miesto ir kaimo mokyklose Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,043) ryšys miesto mokyklose tarp gyvenamosios vietos ir išgeriamų skysčių kiekio per dieną. Per dieną daugiau skysčių išgeria kaime gyvenantys moksleiviai. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,000) ryšys kaimo mokyklose tarp lyties ir išgeriamų skysčių kiekio per dieną. Per dieną daugiau skysčių išgeria vyriškos lyties moksleiviai.

Tyrimas atskleid÷, kad gazuotus g÷rimus vartoja retai 51,7 proc. kaimo mokyklų mokinių, miesto moksleivių dalis retai vartojančių šiuos g÷rimus kiek mažesn÷ 45,9proc. Tačiau visiškai nevartojančių gazuotus g÷rimus procentas gerokai didesnis miesto mokyklų respondentų tarpe nei tarp kaimo mokyklų respondentų: atitinkamai 11,6 proc. ir 5,5 proc. Kasdien gazuotus g÷rimus vartoja 11,0 proc. miesto moksleivių bei 9,6 proc. kaimo moksleivių(žr.21 paveikslą).

(p=0,015)

Mokinių pasiskirstymas pagal gazuotų g÷rimų vartojimo dažnį 11,0 _9,6 31,5 33,2 45,9 51,7 11,6 5,5 ,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0

P ro c e n ta i Kasdien 2-3kartus per savaitę Retai Nevartoju

(34)

34 21 pav. Moksleivių pasiskirstymas pagal gazuotų g÷rimų vartojimo dažnumą miesto ir kaimo

mokyklose

Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,015) ryšys kaimo mokyklose tarp lyties ir gazuotų g÷rimų vartojimo dažnį. Gazuotus g÷rimus dažniau vartoja merginos.

Alkoholinių g÷rimų vartojimas tarp paauglių yra opi problema. Tą patvirtino ir mano atliktas tyrimas: maždaug pus÷ respondentų pripažino vartojantys alkoholį. Pagal surinktus duomenis matyti, kad kaimo mokyklų moksleiviai dažniau vartoja alkoholį (50,4 proc.) nei miesto mokyklų moksleiviai (46,6 proc.). Visiškai nevartojantys alkoholio nurod÷ 15,1 proc. miesto mokyklų respondentų bei 14,3 proc. kaimo mokyklų respondentų (žr. 22paveikslą).

(p=0,011)

22 pav. Mokinių pasiskirstymas pagal alkoholinių g÷rimų vartojimą miesto ir kaimo mokyklose. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,011) ryšys miesto mokyklose tarp lyties ir alkoholinių g÷rimų vartojimą. Alkoholį miesto mokyklose dažniau vartoja moteriškos gimin÷s moksleiv÷s.

Tyrimo metu mokinių buvo klausiama, ar juos tenkina mokyklos valgiaraštyje siūlomų patiekalų įvairov÷. Tiek tarp miesto (47,3 proc.), tiek tarp kaimo mokyklų moksleivių (53,8 proc.) didžiausia dalis respondentų buvo nepatenkinti mokyklos valgiaraštyje siūlomų patiekalų įvairove. Mokyklos valgyklos siūlomas valgiaraštis tenkino 17,8 proc. miesto mokyklų moksleivių bei 21,0 proc. kaimo mokyklų moksleivių (žr. 23 paveikslą).

(35)

35 Mokinių nuomon÷ apie mokyklos valgiaraštį

17,8 21,0 47,3 53,8 34,9 25,2 ,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0

P ro c e n ta i Taip Ne Nežinau

23 pav. Mokinių pasiskirstymas pagal nuomonę apie mokyklos valgiaraštį miesto ir kaimo mokyklose Tyrimo rezultatai parod÷, jog greitą maistą retai vartoja 65,8 proc. miesto moksleivių bei 64,7 proc. kaimo moksleivių. Niekada nevalgantys greito maisto nurod÷ 5,5 proc. miesto mokinių bei 4,6 proc. kaimo moksleivių. Kasdien vartojantys greitą maistą teig÷ 2,7 proc. miesto moksleivių bei 4,6 proc. kaimo mokyklų moksleiviai (žr. 24 paveikslą).

(p=0,010)

Mokinių pasiskirstymas pagal greito maisto vartojimo dažnį 2,7 4,6 26,0 26,1 65,8 64,7 5,5 4,6 ,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0

24 pav. Mokinių pasiskirstymas pagal greito maisto vartojimą miesto ir kaimo mokyklose Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,010) ryšys kaimo mokyklose tarp lyties ir greito maisto vartojimo dažnio. Greitą maistą dažniausiai vartoja vyriškos lyties moksleiviai.

(36)

36 Atliktas tyrimas parod÷, kad didžioji dalis respondentų (atitinkamai 77,4 miesto ir 70,6 proc. kaimo moksleivių) visiškai nesilaiko mitybos rekomendacijų. Sveikos mitybos rekomendacijų laikosi17,1 proc. miesto mokinių bei 19,7 proc. kaimo mokinių. Nežinantys kas yra sveikos mitybos rekomendacijos, teig÷ 5,5 proc. miesto mokinių bei 9,7 proc. kaimo mokinių (žr. 25 paveikslą).

(p=0,009)

Mokinių pasiskirstymas pagal mitybos rekomendacijų laikymąsi 17,1 19,7 77,4 70,6 5,5 9,7 ,0 20,0 40,0 60,0 80,0

P ro c e n ta i Laikausi Nesilaikau Nežinau kas tai yra

25 pav. Moksleivių pasiskirstymas pagal mitybos rekomendacijų laikymąsi miesto ir kaimo mokyklose Nustatytas statistiškai reikšmingas (p= 0,009) ryšys kaimo mokyklose tarp lyties ir mitybos rekomendacijų laikymosi. Dažniau mitybos rekomendacijų laikosi moteriškos lyties moksleiv÷s.

Tiek miesto, tiek kaimo mokyklų moksleiviai namuose daugiausiai valgo namuose gamintą maistą (atitinkamai 86,3 ir 89,5 proc.). Mažiausiai kaimo mokyklų moksleiviai vartoja pirktinį maistą (2,9proc.), miesto mokyklų moksleiviai pirktinį maistą vartoja kur kas dažniau (4,8 proc.). Pusfabrikačius namuose vartojo 8,9 proc. miesto moksleivių bei 7,6 proc. kaimo moksleivių (žr. 26 paveikslą).

Mokinių pasiskirstymas pagal namuose vartojamą maistą 86,3 89,5 8,9 _7,6 4,8 _2,9 ,0 20,0 40,0 60,0 80,0

P ro c e n ta i Namuose pagamintas maistas Pusfabrikačiai Pirktinis maistas

(37)

37 26 pav. Mokinių pasiskirstymas pagal maisto vartojimą namuose miesto ir kaimo mokyklose

Daugiausiai respondentų kaimo mokyklose (68,1 proc.) sočiausiai valgo pietus, miesto mokyklų moksleiviai (60,2 proc.) sočiausiai taip pat valgo antroje dienos pus÷je – pietus. Mažiausia dalis respondentų tiek miesto, tiek kaimo mokyklose sočiausiai valgo priešpiečius (atitinkamai 0,7 ir 0,9 proc.). Tyrimo rezultatai parod÷, kad pusryčiai n÷ra moksleivių sočiausiai valgomas paros metas (atitinkamai 10,3 ir 2,1 proc.).

Mokinių pasiskirstymas pagal sočiausiai valgomą raciono dalį

10,3 2,1 ,7 ,9 60,2 68,1 4,8 5 24 23,9 ,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0

P ro c e n ta i Pusryčiai_{Priešpiečiai} Pietūs Pavakariai Vakarien÷

(38)

38 IŠVADOS

Atlikus keturių mokyklų (dviejų miesto ir dviejų kaimo) vyresnių klasių mokyklų apklausą ir išanalizavus bei susisteminus apklausos duomenis galime padaryti šias išvadas: 1. Moksleivių žinias apie sveiką mitybą galima vertinti patenkinamai: beveik trys ketvirtadaliai

(76 proc. miesto mokyklų ir 72,7 proc. kaimo mokyklų) apklaustų moksleivių teig÷ žinantys apie sveiko maisto piramidę. Tiesa, ženkliai išsiskyr÷ respondentų nuomon÷s apie būtinus dažniausiai vartoti maisto piramid÷s produktus: miesto mokyklų moksleiviai pirmenybę skyr÷ duonai, makaronams, bulv÷ms, tuo tarpu kaimo mokyklų moksleiviai buvo įsitikinę, kad dažniausiai reikia vartoti daržoves ir vaisius.

2. Daugiausia žinių apie sveiką mitybą moksleiviai sužino iš interneto: šį žinių šaltinį nurod÷ 37,0 proc. miesto ir 35,3 proc. kaimo mokyklų respondentai. Mokyklos ir mokytojų vaidmuo suteikiant žinių apie sveiką maistą yra antraeilis: šį žinių šaltinį nurod÷ atitinkamai 24,0 proc. miesto ir 24,4 proc. kaimo mokyklų respondentai.

3. Tyrimas atskleid÷, kad moksleiviams sunku laikytis tinkamo mitybos režimo. Tik kiek daugiau nei 40 proc. respondentų maitinosi 4 ir daugiau kartų per dieną, pusryčių namuose nevalg÷ penktadalis respondentų. Tiesa dalis jų – 12,3 proc. miesto ir 11,3 proc. kaimo mokyklų moksleivių, tur÷jo galimybę pusryčiauti mokykloje. Didžioji dalis respondentų sočiausiai maitinosi ne pirmoje, o antroje dienos pus÷je.

4. Viena didžiausių moksleivių maitinimosi problemų – nesveikas maistas ir alkoholio vartojimas. „Greitą maistą“ kasdien ar 2-3 kartus per savaitę vartojo beveik trečdalis respondentų, gazuotus g÷rimus – daugiau nei 40 proc. respondentų. Net 46,6 proc. miesto ir 50,4 proc. kaimo apklaustų mokinių prisipažino vartojantys alkoholinius g÷rimus.

5. Karštus patiekalus pietų metu mokykloje valg÷ 13 proc. miesto ir 22,7 proc. kaimo mokyklų moksleivių. Pagrindin÷s priežastys kod÷l atsisakoma pietų mokykloje – neskanus maistas, per brangūs patiekalai, laiko trūkumas. Apie pus÷s respondentų netenkino mokyklų valgyklose siūlomų patiekalų įvairov÷ ir kokyb÷.

6. Palyginus miesto ir kaimo moksleivių mitybos įpročius galima teigti, kad miestiečių mityba kiek sveikesn÷. Visada namuose pusryčiavo 58,9 proc. miesto ir 47,6 proc. kaimo mokyklų mokinių, kasdien vaisius ir daržoves vartojo atitinkamai 50,7 proc. miestiečių ir 38,7 proc. kaimiečių. Miesto moksleiviai geriau vertino savo mitybą: 45,9 proc. miestiečių buvo įsitikinę,

(39)

39 kad jų mityba pakankama ir pilnavert÷, tuo tarpu patenkintų savo mityba kaimo moksleivių buvo 35,7 proc.

7. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p = 0,019) ryšys miesto mokyklose tarp gyvenamosios vietos ir valgymų skaičiaus per dieną. Dažniau per dieną valgo kaime gyvenantys moksleiviai. Nustatytas statistiškai reikšmingas (p = 0,026) ryšys kaimo mokyklose tarp lyties ir valgymų skaičiaus per dieną. Dažniau per dieną valgo moteriškos lyties atstov÷s.

(40)

40 PRAKTINöS REKOMENDACIJOS

Rekomendacijos skirtos t÷vams, maitinimo įmonių vadovams ir mokyklų vadovams.

T÷vai tur÷tų pasirūpinti, kad vaikai pavalgytų sočius pusryčius, pasidom÷ti ką vaikas valgo per dieną būdamas mokykloje arba jam įd÷ti laukneš÷lį.

Maitinimo įmonių vadovams reik÷tų vadovautis kokyb÷s politika. Tiekti kokybiškas žaliavas, pagaminti patiekalus taip, kad jie tur÷tų kuo didesnę maistinę ir mitybinę vertę, valgiaraščius sudaryti pagal vaikų amžiaus grup÷ms būdingas rekomendacijas, atsigerti duoti šviežių sulčių, didinti pieno produktų, šviežių vaisių bei daržovių suvartojimą.

Mokyklos vadovai bei mokytojai tur÷tų būti aktyvesni, organizuoti renginius, viktorinas sveikos mitybos atžvilgiu, kabinti įvairius plakatus, susijusius su sveika mityba, pakviesti visuomen÷s sveikatos specialistų atstovus pravesti paskaitas mokiniams, kartą per m÷nesį mokykloje paskelbti sveikos

mitybos diena, valgyklose įdiegti „sveiko“ maisto pardavimo mokyklose politiką bei sudaryti visiems mokiniams galimybes pavalgyti mokyklos valgykloje.

(41)

41 LITERATŪROS SĄRAŠAS:

1. Abaravičius A., Barzda A, Bartkevičiūt÷ R, Olechnovič M., łebrauskas P. Lietuvos žmonių mitybos ir gyvensenos ypatumai. Sveikatos mokslai. 2003 (3): p. 5 – 7.

2. Adaškevičien÷ E. Fizinis aktyvumas – svarbus sveikatą stiprinantis veiksnys. Vaikų fizin÷s sveikatos ir kūno kultūros ugdymas. - 2004., p. 50 – 70.

3. Barzda A., Bartkevičiūt÷ R., Šatkut÷ R., Stukas R., AbaravičiusA., Berniukevičiūt÷ L. Suaugusių Lietuvos gyventojų maisto produktų vartojimo ypatumai. Sveikatos mokslai, 2009; 3: p. 2388-2394. 4. Berg MC, Jonhsson I, Conner MT, Lissner L. Relation between breakfast and choices and knowledge of dietary fat and fiber among Swedish schoolchildren. J. Adolesc Health, 2002; 31(2): p. 199 – 207.

5. Dailidien÷ N., Juškelien÷ V., (2000) Fizinio aktyvumo įtaka vaikų sveikatai sveikos gyvensenos darželiuose. Vilnius.

6. Eaton, S.B. Eaton III, S.B. Konner, M.J. och Shostak, M. An Evolutionary Perspective Enhances Understanding of Human Requirements J. Nutr. 126: p.1732-1740, 1996.

7. Fitzgerald A., Heary C., Nixon E., Kelly C. Factors influencing the food choices of Irish children and adolescents: a qualitative investigation. Health Promot Int. 2010;25 (3):p. 289-293.

8. Franken R.E. (2002). Human motivation. Belmont: Wadsworth/Thomson Learning.

9. Grabauskas V, Klumbien÷ J, Petkevičien÷ J, Šakyt÷ E., Kriaučionien÷ V., Veryga A., Prättälä R., Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2009. Kaunas, p.6.

10. Grabauskas V, Petkevičien÷ J, Kriaučionien÷ V, Klumbien÷ J. Lietuvos gyventojų sveikatos skirtumai: išsimokslinimas ir mitybos įpročiai. Medicina ( Kaunas ), 2004; 40( 9 ): p.875-883.

11. Grinien÷ E. Kauno miesto moksleivių maitinimosi įpatumai. Visuomen÷s sveikata, 2005 2 (29): p. 29 – 32.

12. HN 21:2011 Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“

13. Kauno apskrities moksleivių mitybos ir fizinio aktyvumo tyrimas. Kauno visuomen÷s sveikatos centras. Metodin÷ medžiaga. 2002: p. 3 – 6.

14. Kramer, A., Prufer- Kramer L., Stock C., Tshiananga J.T. Differences in health determinants between international and domestic students at a German university. Journal of American College Health, 2004, 53(3): p. 127-132.