SPORTUOJANČIŲ VAIKŲ TĖVŲ ŽINIOS APIE DANTŲ TRAUMAS IR JŲ PROFILAKTIKĄ

Ivona Misiuk

SPORTUOJANČIŲ VAIKŲ TĖVŲ ŽINIOS APIE

DANTŲ TRAUMAS IR JŲ PROFILAKTIKĄ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas: doc. dr. Ingrida Vasiliauskienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

SPORTUOJANČIŲ VAIKŲ TĖVŲ ŽINIOS APIE DANTŲ TRAUMAS IR JŲ PROFILAKTIKĄ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ...

(parašas)

Ivona Misiuk, V kursas, 10 grupė

(vardas, pavardė, kursas, grupė)

2020 m. ...

(mėnuo, diena)

Darbo vadovas ...

(parašas)

Doc. dr. Ingrida Vasiliauskienė

(mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)

2020 m. ...

(mėnuo, diena)

TURINYS

1.2. Dantų traumų etiologija ...14

1.3. Dantų traumų profilaktika ...15

1.4. Danties išmušimas ...16

1.5. Išmušto danties replantacija ...16

1.6. Geriausios terpės transportuoti dantį...16

1.7. Pirmoji pagalba įvykus dantų traumai...17

1.8. Tėvų žinios apie dantų traumas...18

1.9. Dantų apsauginės priemonės...19

2. MEDŽIAGA IR METODAI ...21 3. REZULTATAI ...22 4. REZULTATŲ APTARIMAS ...33 INTERESŲ KONFLIKTAS ...35 IŠVADOS ...36 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...37 LITERATŪROS SĄRAŠAS ...38 PRIEDAI ...41

SANTRAUKA

Problemos aktualumas. Pastaruoju metu vis dažniau susiduriama su veido srities ir burnos ertmės traumomis įvairiose sporto šakose. Jos yra bene dažniausios, kurias patiria aktyvia fizine veikla užsiimantys žmonės. Smūgiai, kritimai, susidūrimai – labiausiai traumuojantys faktoriai kontaktiniame sporte. Norint išvengti traumų, turėtų būti naudojamos apsauginės priemonės, kurios padėtų išsaugoti sveikus dantis ir sveiką periodonto raištį.

Tikslas. Įvertinti ir palyginti sportuojančių vaikų tėvų žinias apie vaikų patiriamas traumas, pirmąją pagalbą ir profilaktiką.

Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo ledo rituliu užsiimančių vaikų tėvai. Anoniminę anketą sudarė 19 klausimų. Į anketoje pateiktus klausimus atsakė 132 ledo rituliu užsiimančių vaikų tėvai. Moterų imtis tyrime buvo keliais procentais didesnė nei vyrų (53% ir 47%). Tyrimo duomenims apdoroti buvo taikoma statistinė duomenų analizė naudojant programų paketą SPSS 20.0 for Windows. Rezultatų grafiniam vaizdavimui naudota Microsoft Excel 2013 programa. Sąsajoms tarp nagrinėjamų reiškinių įvertinti buvo naudotas χ2 kriterijus. Pasirinktas 95% reikšmingumo lygmuo, α=0,05.

Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad net pusės apklaustų tėvų vaikai yra patyrę dantų traumas. Dažniausiai pasitaikanti trauma – danties vainiko lūžis, ją turėjo beveik 70% apklaustųjų, o skirtumo tarp miestų nebuvo. Įvykus avulsijai į odontologą iš karto kreiptųsi 55.3% respondentų, o nieko nedarytų – 7.6%. Transportuojant išmuštus dantis, tiriamieji vyrai pasirinko vežti rankoje – 61%. Tuo tarpu moterų žinios buvo geresnės, jos pervežtų indelyje su pienu – 72%. 88.3% apklaustųjų žino apie apsaugines dantų priemones. Rezultatai parodė, kad net 52.3% tėvų vaikų nedėvi apsauginių kapų.

Išvados. Ledo ritulininkai dažniausiai patiria vainiko traumas. Rezultatų analizė parodė, kad vyresni vaikai dantų traumas yra patyrę dažniau nei jaunesni vaikai. Taip pat dauguma tėvų žino per kiek laiko reikėtų kreiptis į odontologą įvykus avulsijai. Daugiau nei pusė respondentų mano, jog tai padaryti reikia kiek įmanoma greičiau, kiek daugiau nei trečdalis tiriamųjų nurodė, kad tai padaryti reikia ne vėliau, kaip per 60 min. Pusė tėvų žinojo apie apsaugines dantų priemones. Nors apie kapas žino, bet tik maža dalis jas dėvi sportuodami.

Raktiniai žodžiai. Dantų traumos, pirma pagalba, sportininkų patiriamos traumos, dantų apsauginės kapos, tėvų žinios.

SUMMARY

Knowledge about teeth injuries and prevention among parents of children in sports activities

Relevance of the problem. Recently a number of facial and mouth trauma cases in sports has been growing steadily. In fact, this kind of trauma are the most frequent among the physically active people. Kicks, slumps and collisions are the highly traumatic factors in team sports. In order to avoid trauma sportsmen should use special safety appliances which would help to protect teeth and periodontal chord intact and safe.

Aim of the work. Compare and evaluate the awareness and knowledge about children dental trauma, first aid and prevention among parents with children regularly doing sports.

Material and the methods. The research comprised the parents with children playing ice hockey. The number of respondents – 132, who answered 19 questions of the anonymous survey. The percentage of female vs. male respondents was slightly higher (53% vs 47%). The SPSS 20.0 -Windows package for statistical data analysis was applied for the research data processing. The Microsoft Excel 2013 program was used for the graphical illustration of the research results. The χ2 criterion was applied for evaluation of the links between the separate research facts. There was used the 95% significance equation - α =0,05.

Results. The results of the research proved that almost half of all parent respondent children had experienced dental trauma. The most frequently occurred the tooth crown fracture reaching almost 70% with no difference between the cities. In case of avulsion 55,3% of respondents would instantly address the odontologist while 7.6% would take no action. The fractured teeth male respondents would choose to bring barehand – 61%. Meanwhile, women knowledge were better, they would transport in a jar with milk -72%. 88,3% of all the respondents were aware of the special dental appliances. However, the results showed that as much as 52.3% of the respondents would not wear them.

Conclusions. Ice hockey athletes most often experience tooth crown injuries. Analysis of the results has shown that older children experienced tooth injuries more often than their younger counterparts. Also, most of the parents know the time gap when they need to contact the specialist if the avulsion has happened, which means that more than half of the respondents think that it should be done immediately, a little more than one third of investigated people said that it should be done no later than in 60 min. Half of the parents knew about the mouth guards. Although, they know about the mouth guards, but only a few wear them during sports.

ĮVADAS

Šiuolaikinėje visuоmеnėje vis dаžniаu prаdedаma kаlbėti aрie dantų traumas, galimus susižalojimus, apsaugos priemones ir pirmąją pagalbą joms ištikus. Žmonės pradeda sąmoningai atsižvelgti į pasekmes, ypač tie, kurie dalyvauja įvairioje sportinėje veikloje.

Veido srities ir burnos ertmės traumos bene dažniausios, kurias patiria aktyvia fizine veikla užsiimantys žmonės. Smūgiаi, kritimаi, susidūrimаi – lаbiаusiаi trаumuojаntys fаktoriai kontаktniаmе sрortе. Atliktаs tyrimаs рarоdė, kаd mаždаug 11 – 40% visų sроrtininkų trаumas раtiriа veido srityje [11]. Tyrimаi rоdо, kаd trаuminiаi dаntų sužаlоjimаi gаli sukеlti skаusmą, funkcijоs рrаrаdimą, sukеldаmi fizinеs, еmоcinеs ir sоciаlinеs рasеkmеs vаikаms ir jų šеimоms [27].

Раtyrus dаntų trаumą lаbаi svаrbi grеitа rеаkcijа, оriеntаvimаsis situаcijоjе, neраsimеtimаs, Тоdėl sроrtuоjаntis žmоgus turėtų būti visарusiškаi suраžindintаs su gаlimоmis раsеkmėmis. Рirmąją раgаlbą turėtų mоkėti sutеikti nе tik оdontоlogаi, bеt ir tėvаi, mоkytojai ar sроrto trеnеriаi. Atsižvelgiant į Lenkijoje atlikto tyrimo rezultatus, matoma, kad 80% tėvų savo žinias apie dantų trаumаs įvеrtinо kаip neраkаnkаmаs [23]. Tо раsеkоjе, vаikаi iki рilnаmetystės bent vieną kartą susitrаumuоja veidо sritiеs ir burnоs еrtmės аudinius.

Įvykus trаumai, gаli išsivystyti kоmрlikаcijоs, su kuriоmis gаli tеkti gyvеnti visą lаiką. Išmuštiеms dаntims рo kuriо laiko gаli išsivystyti dаntų šаknų rezоrbcijа. Dаntis, kuriо buvо nulūžęs vаinikаs, gаli tарti jаutrus tеmрerаtūrоs dirgikliаms, įmušti dаntys taip pat su lаiku gаli turėti kоmрlikаcijų. Nоrint visą to išvengti, turėtų būti naudojamos apsauginės priemonės, kurios padėtų išsaugoti sveikus dantis ir sveiką periodonto raištį. Dantų apsaugos turėtų būti dėvimos ant dantų visą laiką užsiimant sportine veikla.

DARBO HIPOTEZĖ

Manome, kad sportuojančių vaikų tėvai turi nepakankamai žinių apie traumas ir jų profilaktiką.

DARBO TIKSLAS

Įvertinti ir palyginti sportuojančių vaikų tėvų žinias apie vaikų patiriamas traumas, pirmąją pagalbą ir profilaktiką.

DARBO UŽDAVINIAI

2. Nustatyti kokio amžiaus vaikai dažniau patiria dantų traumas. 3. Išsiaiškinti tėvų žinias apie pirmąją pagalbą įvykus dantų traumai.

4. Nustatyti ir palyginti tėvų žinias apie dantų apsaugas, informacijos šaltinius apie jų naudojimą.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.Dantų trauma

Dantų traumos – dažniausios ir rimčiausios visuomenės sveikatos problemos vaikų tarpe, kurioms reikia skubios pagalbos [3]. Dantų traumos, tai ūmios būklės, kurios gali pažeisti dantis ar/ir kietuosius, minkštuosius burnos audinius. Jos įvyksta netikėtai, greitai, spontaniškai. Daugiausiai dantų traumos net 50% atvejų yra paplitusios tarp jauno amžiaus žmonių, kuriems dar nėra suėję 18 metų [3]. Kiekvienas atvejis yra individualus, niekada nebūna vienodas, o tai kelia didelius iššūkius gydytojui odontologui. Skubus gydymas turėtų būti pradėtas nedelsiant, nes tai gali lemti geriausius rezultatus [13].

Daugelis straipsnių autorių vertino trauminius danties sužalojimus iš skirtingos perspektyvos, atsižvelgiant į daugybę įvairių veiksnių, tokių kaip etiologija, danties anatomija, patologija ir gydymas [12]. Vertinant traumas nebuvo laikytasi konkrečios klasifikacijos. Feliciano ir Caldas atlikdami savo studiją, rado apie 54 dantų traumų klasifikacijų sistemas, kurių kelios buvo panaudotos ar paminėtos tik vieną kartą. Dauguma peržiūrėtų straipsnių naudojo arba paminėjo Andreaseno (32%), Elliso (14%) ir Garcia-Godoy (6%) klasifikacijas [12]. Andreasen klasifikacija buvo sudaryta 1981 metais ir plačiausiai naudojama iki šiol. Ji skirstoma į dvi grupes: kietųjų danties audinių ir pulpos sužalojimai bei periodonto audinių sužalojimai [14]. Autorius paaiškino, kad pateisinama priežastis suskirstyti sužalojimus į dvi pagrindines grupes yra prisitaikymas atliekant klinikinį terapinį gydymą [12]. Kai kurie autoriai įtraukė terapines procedūras į savo klasifikavimo sistemas. Tai būtų labai svarbu tais atvejais, kai būtų vertinamos trauminių dantų tyrimų ir gydymo išlaidos remiantis epidemiologiniu požiūriu [12].

Trauminiai dantų sužalojimai yra pripažinta visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Galima pastebėti dantų traumų paplitimo didėjimo tendenciją dėl daugėjančio susidomėjimo sportu. Be to, keičiantis šiuolaikinės visuomenės gyvenimo būdui ir poreikiams atsiranda vis naujų dantų traumų rūšių. Šiuo tikslu reikia reguliariai atnaujinti žinias apie dantų traumas [15].

1.2.Dantų traumų etiologija

Atlikti tyrimai rodo, kad pagrindinė vieta dantų traumai įvykti yra paciento namai. Taip pat yra išskiriamos sporto arenos, žaidimų aikštelės, traumos patiriamos ir dėl avarijų keliuose. Kai kurie tyrimai rodo, kad maždaug penktadalis sužalojimų įvyko nežinomose vietose arba ten, kur pacientas neprisimena [13]. Saleh Alotaibi ir Noel D. Wagner 2015 metais savo atliktame tyrime nustatė, kad dažniausiai traumų metu yra pažeidžiami centriniai viršutiniai kandžiai [6]. Trauminiai dantų

sužalojimai daugumoje atvejų pažeidžia vieną dantį, tačiau dėl tam tikrų priežasčių (sporto, smurto ir eismo įvykių) gali būti traumuoti keli dantys [15].

Pagrindinė priežastis, sukelianti pieninių dantų traumas yra kritimai. Jie sudaro maždaug 55.64% priežasčių. Sportas – 20.09%, nelaimingi atsitikimai – 15.93%, susidūrimai – 5.3%, kandant – 2.95%. Kaip buvo minėta anksčiau, daugiausia traumų įvyksta namuose – 67.2%, mokykloje – 25.4% ir kitose vietose – 7.4% [7]. Kituose tyrimuose teigiama, kad berniukams dantų traumos įvyksta tris kartus dažniau nei mergaitėms. Grindžiama tuo, kad berniukai dalyvauja traumatiškesnėse, daugiau fizinio kontakto turinčiose sporto šakose [4].

Nemažai įtakos dantų traumoms įvykti turi paciento amžius. Didžiausias pieninių dantų traumų dažnis yra 2-3 gyvenimo metais, kai vystosi vaiko motorinė koordinacija [16]. Vaikams, paaugliams traumos įvyksta ženkliai dažniau nei suaugusiems. Greičiausiai taip yra dėl to, kad jaunesni žmonės yra fiziškai aktyvesni ir yra didesnėje rizikos grupėje [13]. Be visiems gerai žinomų veiksnių, tokių kaip horizontalus kandžių perdengimas, II klasės protruzija, buvo atsižvelgta ir į kitas traumas sukeliančias asmenines aplinkybes. Straipsnio autorius atkreipė dėmesį į padidėjusią nutukusių vaikų traumų riziką, dėl mažesnio judrumo ir fizinio aktyvumo. Tačiau šis rezultatas nebuvo visuotinai pagrįstas [13].

Taip pat, dantų traumas gali sukelti ir netaisyklingas maisto atkandimas, netyčinis įkandimas į kietus daiktus, tokius kaip šaukštas, šakutė ar peilis.

1.3. Dantų traumų profilaktika

Geriausia dantų ir burnos traumų profilaktika yra mokyti ir ugdyti vaikus, paauglius, jų tėvus, mokytojus, sporto trenerius kaip traumų išvengti ir ką daryti joms įvykus [1]. Odontologai vaidina svarbų vaidmenį ugdydami visuomenę, pasakodami apie apsaugines priemones skirtas veido ir burnos sričiai [16].

Pacientų ir tėvų švietimas bei ankstyvas medicininės pagalbos suteikimas galėtų išgelbėti nuo ankstyvų dantų traumų. Naudojant tinkamas apsaugines burnos ir dantų priemones galima sumažinti galimų sužalojimų riziką kontaktiniame sporte [6]. Svarbiausias aspektas, kuris užkerta kelią su sportu susijusiomis veido ir dantų traumomis yra pagrindinių apsauginių priemonių, tokių kaip šalmai, veido kaukės ar dantų kapa, dėvėjimas. Ko gero, pats efektyviausias ir paprasčiausias būdas apsisaugoti nuo dantų traumų yra tinkamos kapos parinkimas ir nešiojimas. Dantų apsaugos priemonės padeda išvengti dantų, lūpų, dantenų, liežuvio ir gleivinės sužalojimų. Jos sušvelnina smūgius, kurie gali sukelti ne tik dantų traumas, bet ir žandikaulio lūžius, dislokacijas, sąnario išnirimus [11].

Reikėtų sukurti švietimo programą, kuri būtų skirta tėvams. Jos siekis mokyti, kaip išvengti nereikalingų dantų traumų. Televizija ir internetas gali būti informacijos šaltinis tėvams apie dantų traumas ir galimas to pasekmes [16].

1.4.Danties išmušimas

Danties išmušimas, dar kitaip vadinamas avulsija, yra ūmi būklė, kurios metu dantis yra visiškai išmušamas iš danties alveolės audinių, nepažeidžiant pačio danties vientisumo. Tokiai traumai įvykti, paprastai reikalinga nemaža jėga, todėl reikėtų įvertinti ir aplinkinių audinių galimus sužalojimus [6]. Įvykus avulsijai yra smarkiai pažeidžiami periodonto audiniai. Taip yra todėl, kad bet koks danties poslinkis pažeidžia periodonto raištį ir sutrikdo neurovaskulinį tiekimą danties šaknies viršūnėje. Periodonto raiščio ląstelės yra pažeidžiamos ne tik įvykus traumai, bet ir netinkamai laikant ar transportuojant dantis potrauminiu laikotarpiu. Dėl netinkamo transportavimo, replantuoti dantys gali sukelti šaknies rezorbciją [15]. Tinkamai ir greitai transportuotas išmuštas dantis turi gan gerą replantacijos prognozę ir mažą komplikacijų išsivystymo tikimybę.

1.5.Išmušto danties replantacija

Danties replantacija yra toks gydymo būdas, kurio metu visiškai išmuštas dantis gali būti įstatytas į buvusią vietą alveolėje. Kuveite atlikto tyrimo metu buvo apklausti 554 vaikų tėvai. Apie trečdalis (35.9%) žinojo, kad išmuštą dantį galimą įstatyti atgal į alveolę, apie 27.8% tėvų atsakė, jog jie patys galėtų įstatyti dantį atgal, o 69% tiriamųjų būtų paėmę išmuštą dantį už vainiko. Tik 29.2% tėvų suprato, kad išmuštas dantis nedelsiant turėtų būti replantuotas. 32.9% teisingai nustatė, kaip išvalyti dantį prieš jį replantuojant ir 15.2% iš jų teisingai atsakė, kokia terpė turėtų būti transportuojant dantis [28].

1990 m. Chelotti ir Valentine pranešė, kad išmuštiems dantims imobilizuoti turėtų būti naudojami įtvarai, kurie sutvirtina dantis. Įtvarų naudojimas pagerina replantuotų dantų gyvybingumo prognozę. Jau 1993 m. Alvarezas padarė išvadą, kad teisingai replantavus dantį, jis turi būti įtvertas norint išvengti nuolatinių judesių, kurie pažeistų periodonto audinių struktūrą [24]. Daugelis autorių mano, kad idealus įtvaras yra pusiau standus, pagamintas iš kompozicinės dervos ir ortodontinės vielos (nailono) [24].

Pagrindinė komplikacija, su kuria susiduriama replantavus išmuštus dantis yra ankilozė, kurios metu netenkama periodonto raiščio, o dantis susilieja su alveoliniu kaulu. Ši būklė yra žymi, jei pacientas yra dar augantis, nes toliau vystysis aplinkinės struktūros, o dantis atrodys panardintas. Taip pat viena iš svarbiausių komplikacijų yra gyvybingumo praradimas, nes traumos metu nutrūksta kraujagyslės [6].

1.6.Geriausios terpės transportuoti dantį

Sėkmingiausius rezultatus atneša neatidėliotinas danties replantavimas į vietą, tačiau ne visada tai yra įmanoma. Jei to nepavyksta padaryti iš karto, geriausias būdas danties išsaugojimui yra transportuojant laikyti dantį tinkamoje terpėje [19]. Ideali terpė išmušto danties transportavimui turi turėti tinkamą pH, kad pulpos ląstelės išlaikytų gyvybingumą ir savo fiziologines savybes [19].

Tarp daugelio išbandytų transportavimo terpių, plačiausiai naudojamas pienas ir žmogaus seilės. Samira Adnan, Maham M. Lone, Farhan R. Khan, Syeda M. Hussain, Sana E. Nagi atliktoje sisteminėje apžvalgoje buvo išsiaiškinta, kad pienas yra pagrindinė rekomenduojama danties transportavimo terpė, po pieno seka Hanko subalansuotas druskos tirpalas. Taip pat, buvo tirti ir natūralūs produktai, tarp jų dažniausiai rekomenduojamas propolis ir kokosų vanduo. Visos rekomendacijos buvo grindžiamos pulpos ląstelių gyvybingumo palaikymu, maža terpės kaina ir ilgu tinkamumo laiku [20]. Kiti autoriai teigia, kad ideali terpė transportuojant dantį, turėtų [22]:

1. Turėti antimikrobinių savybių;

2. Sugebėti išlaikyti periodonto skaidulų gyvybingumą tam tikrą laiko tarpą; 3. Nesukelti jokių antigenų – antikūnų reakcijų;

4. Sumažinti šaknų rezorbcijos ar ankilozės po pakartotinės replantacijos riziką; 5. Būti veiksminga skirtingo klimato sąlygomis;

1.7.Pirmoji pagalba įvykus dantų traumai

Pirmoji pagalba yra bene svarbiausias faktorius sėkmingam dantų gydymui įvykus traumai. Žinios, patirtis ir švietimas turėtų padėti žmonėms sužinoti, ką reikia neatidėliotinai daryti įvykus traumai, kur kreiptis, kokia seka vadovautis. Šiuolaikinės technologijos gali suteikti daugybę reikalingos informacijos įvairiais klausimais, tačiau labai svarbu ja tikslingai pasinaudoti. Italijoje atliktame tyrime buvo nustatyta, kad pirmiausia įvykus traumai reikia surinkti visą informaciją, ypatingą dėmesį skiriant [25]:

1. Kur įvyko trauma (mokykloje, namuose, sporto salėje, kelyje ir kt.);

2. Traumos priežasčiai (atsitiktinis kritimas, automobilio avarija, agresija ir kt.); 3. Savarankiškam pranešimui apie trauminį įvykį;

4. Traumos atsitikimo laikui ir laiko intervalui tarp įvykio ir pirmosios pagalbos; 5. Požymiams ir simptomams, apie kuriuos pranešė pacientas;

6. Visada kruopščiai įvertinti, ar nėra fragmentų ir (arba) pažeistų dantų, kuriuos būtų galima vėl pritvirtinti ir (arba) nedelsiant replantuoti (jei jie yra laikomi tinkamoje terpėje).

Pasak A. Moule ir N. Cohenca avulsija, šoninis ir dalinis išnirimas turi būti nedelsiant gydomi. Taip pat ir alveolių lūžiai ir pasislinkę šaknų lūžiai. Gydant išmuštus dantis yra labai svarbus laikas,

reikalingas skubus gydymas, ypač per pirmąsias 15 minučių po įvykusios traumos. Visada reikia skatinti nedelsiant replantuoti dantis, tačiau ne visada tai įmanoma, nes dauguma pacientų yra traumuoti, baiminasi, jaučia skausmą, kraujuoja iš minkštųjų audinių. Jeigu to padaryti neįmanoma, reikia dėti visas pastangas, kad išmuštas dantis būtų laikomas tinkamoje terpėje, galinčioje išsaugoti periodonto raiščius [26].

Nekomplikuoti vainiko lūžiai, danties sutrenkimai ir subliuksacija nėra klasifikuojami kaip skubioji pagalba. Vargu ar atsiras rimtų pulpos problemų, jei paveiktas dentinas nebus gydomas per pirmąsias 24 valandas. Bakterijų įsiskverbimas į dentino kanalėlius yra kritinis ilgalaikės prognozės veiksnys. Idealiu atveju visas paveiktas dentinas turėtų būti nedelsiant uždengtas. Paciento diskomfortas dėl dentino jautrumo taip pat gali paskatinti ankstyvą dentino padengimą. Pakartotinis lūžio tvirtinimas yra perspektyvus gydymo būdas, turintis gerą prognozę ir užtikrinantis puikų funkcinį bei estetinį vaizdą. Taigi, kai įmanoma, pacientus reikia mokyti surinkti ir atnešti dantis bei dantų fragmentus su savimi pas odontologą [26].

Visi vaikai taip pat turėtų būti informuojami apie teisingą pirmąją pagalbą traumai ištikus. Tokie dalykai, kaip neatidėliotinas išmušto danties replantavimas, transportavimas piene, visų nulaužtų vainiko fragmentų ieškojimas prieš bėgant namo ar po jų ir imantis pagalbos, turėtų būti aptariami su vaikais aiškia, paprasta kalba. Didžiausią jaunų žmonių dėmesį atkreips reklaminiai stendai, kurie galėtų sustiprinti turimas žinias [1].

1.8. Tėvų žinios apie dantų traumas

Tinkamas dantų traumų gydymas yra svarbus, kad būtų galima tikėtis geros prognozės ateityje, ypač mažiems vaikams. Tėvų žinios apie pirmąją pagalbą ištikus traumai yra labai svarbios užtikrinant teisingą sužaloto vaiko gydymą ir priežiūrą [16]. Sezin Ozer, Elif Ipek Yilmaz ir kitų atliktame tyrime dauguma tėvų (74.7%) teigė, kad niekada nėra gavę informacijos apie trauminius dantų sužalojimus, tačiau 19% tėvų žinias apie dantų traumas gavo iš savo odontologo. 78.2% tėvų manė, kad neturi pakankamai informacijos apie dantų traumas. Tačiau didžioji dalis jų teigė, jog vis dėlto norėtų tas žinias įgyti. Be to, daugelis tėvų (68.2%) žinojo optimaliausią laiką, per kurį reikia kreiptis į odontologą esant danties išmušimui. Statistiškai reikšmingo ryšio pagal amžių, lytį, išsilavinimo lygį ar vaikų skaičių šeimoje nebuvo [17].

Kuveite atliktame tyrime buvo vertintos tėvų žinios apie dantų traumas. Įvertinus ankstesnes žinias apie dantų išmušimą paaiškėjo, kad 17.8% tėvų anksčiau buvo gavę informacijos apie dantų avulsijos gydymą. 30.3% jų informacijos gavo internete, 19.2% - iš knygų, 12.1% iš televizijos, 6% - iš išmaniųjų telefonų aplikacijų, 2% - iš laikraščių ir 30.3% iš kitų šaltinių [28]. Taigi, tirti tėvai neturėjo reikiamų žinių, reikalingų skubiai pagalbai įvykus traumai. Tačiau autoriai mano, jog internetas gali būti galingas įrankis informacijos sklaidai [28].

Ankur Jain, Parimala Kulkarni, Srikant Kumar, Manish Jain atliktame tyrime buvo apklausiami vaikų tėvai. Gauti rezultatai rodo, kad nepaisant skirtumų tarp lyties, amžiaus ir gyvenamos vietos, tėvų žinios apie dantų avulsiją ir gydymą buvo labai prastos. Šiame tyrime dalyvavę tėvai teigė neturintys pakankamai žinių apie dantų traumas ir neturintys įgūdžių suteikti skubią pagalbą savo vaikui [29].

Tokias tėvų žinias galima paaiškinti tuo, kad dauguma tėvų nėra gavę jokios informacijos apie galimas dantų traumas. Turėtų būti tobulinamos žinios apie dantų išmušimus, jų gydymą teikiant švietimo ir profilaktines programas [17].

Suteikus žinių apie svarbius veiksmus, kurių reikia imtis įvykus traumai, padidėja išmuštų ir replantuotų nuolatinių dantų sėkmės procentas. Kiekvienai sporto medicinos komandai būtų naudinga įtraukti sporto odontologą, kuris būtų atsakingas už informuotumo didinimą ir prevenciją, tinkamų skubios pagalbos procedūrų įgyvendinimą [1].

1.9. Dantų apsauginės priemonės

Veidas yra pažeidžiamiausia kūno vieta ir dažniausiai mažiausiai apsaugota. Su sportu susijusios veido traumos sudaro 8% visų veido minkštųjų audinių traumų [11].

Olandijoje atliktame tyrime buvo išaiškinta, kad lauko ritulys kasmet sukelia daugybę dantų traumų. Žala dantims dažniausiai yra didžiulė ir priešingai nei kita fizinė veikla – negrįžtama [8].

Odontologas gali atlikti svarbų vaidmenį informuojant sportininkus, trenerius ir pacientus apie odontologijos mokslų svarbą užkertant kelią veido ir kūno sužalojimams sporte. Komandos gydytojai, odontologai, treneriai turi atsižvelgti tiek į ankstesnę sportininko sveikatos istoriją, tiek į sporto šaką [11].

Burnos ir dantų apsaugos naudojimas kontaktiniame sporte veiksmingai apsaugo nuo burnos sužalojimų ir išsaugo burnos ertmės struktūrą nepažeistą [9]. Dažniausiai odontologijoje naudojama apsauginė dantų priemonė – apsauginė kapa. Yamada T., Sawaki Y., Tomida S., Tohnai I., Ueda M. savo atliktame tyrime apžvelgė apsauginių kapų naudojimą tarp Japonijos futbolą ir regbį žaidžiančių vaikų. Atletam buvo užduota daugybė klausimų apie patirtas dantų ir burnos traumas jiems sportuojant ir buvo nustatytas apsaugos priemonių naudojimo dažnumas. 32.3% futbolo atletų ir 56.5% regbio atletų yra patyrę burnos traumas. Tačiau tik 0.8% futbolo ir 24.1% regbio žaidėjų turėjo apsaugines kapas. 81.8% futbolininkų manė, kad apsauginės burnos priemonės yra nereikalingos, o tarp regbio žaidėjų tik 26.2% laikėsi šios nuomonės [9].

Dantų apsaugos programos, skirtos bet kokio amžiaus, lyties atletams, sukūrimas galėtų padėti sumažinti dantų traumų procentą. Šiuo metu, galimi trys pagrindiniai burnos apsaugos priemonių tipai [11]:

2. Burnoje suformuota apsauginė kapa;

3. Individuali, pagal užsakymą pagaminta apsauginė kapa.

D. G. Patrick, R. van Noort ir M. S. Found atliktame tyrime apsauginės dantų kapos buvo klasifikuojamos pagal kiekvienos apsaugos lygį. Prasčiausiai įvertintos standartinės burnos kapos, kurios blogai apsaugos dantis nuo galimos traumos dėl neprisitaikymo prie dantų okliuzijos. Kur kas geresni rezultatai matomi su burnoje suformuotomis ir individualiomis kapomis, kurios prisitaiko prie danties paviršių, tiksliai atitinka dantų anatomiją ir okliuziją [18].

Odontologijos ir sporto literatūroje skelbti tyrimai teigė, jog burnos apsaugos priemonės pavadinimu „Pakaitinkite ir sukąskite“ nesuteikia pakankamos apsaugos. O kai kurie autoriai rekomendavo uždrausti šio tipo burnos apsaugos priemones naudoti sporte [31].

2. MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimas buvo vykdomas nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. vasario 28 d. Kauno žiemos sporto mokykloje „Baltų ainiai“ ir Vilniaus ledo ritulio mokykloje „Geležinis vilkas“. Buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (Priedas Nr. 1) Nr. BEC – OF – 45, kuris išduotas 2019 m. lapkričio 21 d.

Tyrime dalyvavo ledo rituliu užsiimančių vaikų tėvai. Buvo apklausti 132 respondentai. 66 iš jų buvo Vilniaus miesto gyventojai ir 66 – Kauno. Tyrimo duomenys buvo surinkti pateikus pačios sugalvotą anoniminį klausimyną, kurį sudarė 19 uždaro tipo klausimų. Pirmoje klausimyno dalyje buvo renkama bendra informacija apie respondentų lytį, gyvenamą vietą, vaikų amžių bei kiekį. Antroje dalyje buvo pateikti klausimai, kurie padėtų nustatyti ar sportuojantys vaikai ir jų tėvai yra patyrę traumų ir kokias, o trečioje dalyje – tėvų žinios apie pirmąją pagalbą ir apsaugines priemones. Tyrimo duomenims apdoroti buvo taikoma statistinė duomenų analizė naudojant programų paketą SPSS 20.0 for Windows. Rezultatų grafiniam vaizdavimui naudota Microsoft Excel 2013 programa. Sąsajoms tarp nagrinėjamų reiškinių įvertinti buvo naudotas χ2 kriterijus. Pasirinktas 95% patikimumo lygmuo, α=0,05. Rezultatams pavaizduoti buvo naudojamos stulpelinės ir skritulinės diagramos, absoliučių ir procentinių dažnių lentelės.

3. REZULTATAI

Tyrime iš viso dalyvavo 132 asmenys. Moterų imtis tyrime buvo keliais procentais didesnė nei vyrų. Išsamų tiriamųjų pasiskirstymą pagal lytį galima matyti 1 pav.

1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį.

Tyrime gauti rezultatai parodė, kad vaikų iki 10 metų buvo 104, 11 – 15 metų buvo 43, o 16 metų ir vyresnių – 51 vaikas. Žemiau pateikiama informacija apie vaikų dantų traumų patyrimo sąsajas su amžiumi. Rezultatų analizė parodė, kad vyresni vaikai (amžiaus grupės 11-15 m., ir 16 m. ir vyresni) dantų traumas yra patyrę dažniau nei jaunesni vaikai (amžiaus grupė iki 10 m.), p<0,001, (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Vaikų dantų traumų patyrimo sąsajos su amžiumi

Kriterijus Vaikų dantų traumos p

Patirtos Nepatirtos Vaikų amžius Iki 10 m. 21 (29,2%) 51 (70,8%) <0.001* 11-15 m. 22 (64.7%) 12 (35,3%) ≥16 m. 17 (65,4%) 9 (34,6%) *χ2_(2)=16.823

Šiek tiek daugiau nei pusė vaikų, kurių tėvai patyrę dantų traumas, patys patiria traumas susijusias su dantimis, tuo tarpu kiek daugiau nei šeštadalis vaikų, kurių tėvai nepatyrę dantų traumų, tokių traumų nepatiria taip pat. Šie skaičiai rodo, kad vaikai, kurių tėvai yra patyrę dantų traumas, patys dantų traumas patiria statistiškai reikšmingai dažniau, nei vaikai, kurių tėvai dantų traumų nėra

53% 47%

Moteris Vyras

patyrę, p=0,006. Analizuojant su kokiais veiksniais susijęs vaikų dantų traumų patyrimas buvo įvertintos šio reiškinio sąsajos su tėvų dantų traumų patyrimais, (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Vaikų dantų traumų patyrimo sąsajos su tėvų dantų traumomis

Kriterijus Vaikų dantų traumos p

Patirtos Nepatirtos Tėvų dantų traumos Patirtos 44 (55%) 36 (45%) 0.006* Nepatirtos 16 (30,8%) 36 (69,2%) *χ2_(6)=2.707

Statistinė duomenų analizė rodo, kad dažniausiai vaikų patiriama dantų trauma – vainikėlio nuskėlimas, kurią yra patyrę kiek daugiau nei trečdalis vaikų, rečiausiai patiriama trauma – danties panirimas. Analizuojant traumos pobūdį amžiaus grupėse, reikšmingi skirtumai nebuvo užfiksuoti, p>0,05. 3 lentelėje pateikiamos dantų traumos pobūdžio sąsajos su vaikų amžiumi.

3 lentelė. Dantų traumos pobūdžio sąsajos su vaikų amžiumi

Kriterijus Amžiaus grupė p

Iki 10 m. 11 – 15 m. ≥16 m. Patirta trauma Danties išmušimas 5 (38,5%) 5 (38,5%) 3 (23,1%) 0.845* Danties įmušimas 2 (40%) 1 (20%) 2 (40%) Vainikėlio nuskėlimas 14 (33,3) 16 (38,1%) 12 (28,6%) Danties panirimas 1 (100%) 0% 0% *χ2_(1)=7.463

Analizuojant surinktus duomenis buvo vertinama ar dantų traumos patyrimas ir pobūdis yra susiję su miestu, kuriame vaikai sportuoja. Duomenų analizė rodo, kad tiek Vilniuje, tiek Kaune dažniausiai patiriama trauma – vainiko nuskėlimas, o rečiausiai – danties panirimas. Vaikų dantų traumų patyrimas, statistiškai reikšmingai nesusijęs su miestu, kuriame vaikai sportuoja p>0,05. Tai reiškia, kad abejuose miestuose dantų traumos patiriamos apylygiai. Patirtos traumos pobūdis taip pat statistiškai reikšmingai nesusijęs su miestu, kuriame sportuojama, p>0,05, (žr. 4 lentelę).

4 lentelė. Vaikų dantų traumų patyrimo sąsajos su miestu, kuriame sportuojama

Kriterijus Miestas kuriame vaikai sportuoja p

Vilnius Kaunas

Vaikų dantų traumos Patirtos 29 (43,9%) 31 (47%) 0.727*

Nepatirtos 37 (56.1%) 35 (53%)

Patirta trauma Danties išmušimas 7 (22,6%) 6 (20%) 0.738**

Vainikėlio nuskėlimas 21 (67,7%) 21 (70%)

Danties panirimas 1 (3,2%) 0% *χ2_{(1)=0.122; **χ}2_(3)=1.261

Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, ką tyrimo dalyviai darytų, jei vaikas išsimuštų dantį. Daugiau nei pusė asmenų pasielgtų tinkamai – važiuotų pas odontologą. Šiek tiek mažiau nei pusė tyrimo dalyvių odontologui bandytų paskambinti, maždaug po ketvirtadalį asmenų galvoja, kad dantį atiduotų personalui arba nežinotų ką daryti. Beveik penktadalis asmenų dantį nuplautą arba nenuplautą patys bandytų įstatyti, o kiek mažiau nei dešimtadalis tyrimo dalyvių nedarytų nieko (žr. 2 pav.).

2 pav. Atsakymų pasiskirstymas vertinant tėvų elgesio modelius vaikui išsimušus dantį.

Kiek daugiau nei šeštadalis respondentų teigė, jog išmuštą dantį gali įstatyti odontologas. Šiek tiek daugiau nei penktadalis asmenų mano, kad dantį gali įstatyti bet kas, maža tyrimo respondentų dalis mano, kad danties įstatyti negalima ir mažiausia respondentų dalis nurodė, kad atsakymo į šį klausimą nežino. 3 paveiksle pateikiama informacija apie atsakymų pasiskirstymą vertinant klausimą ar būtų galima įstatyti išmuštą dantį.

25% 18,9% 20,5% 55,3% 47,7% 24,2% 7,6% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Dantį atiduočiau personalui Nuplaučiau ir įstatyčiau į vietą Neplaučiau ir įstatyčiau į vietą Vykčiau pas odontologą Skambinčiau odontologui Nežinočiau ką daryti Nieko nedaryčiau

3 pav. Atsakymų pasiskirstymas vertinant ar galima įstatyti išmuštą dantį

Požiūris, ar išmušus dantį jį galima įstatyti atgal, Vilniaus ir Kauno miestuose statistiškai reikšmingai nesiskiria, p>0,05.

5 lentelė. Atsakymų vertinant ar galima įstatyti išmuštą dantį sąsajos su miestu Ar išmušus dantį jį galima įstatyti

atgal? Miestas χ2 _P Vilnius Kaunas Negalima 7 (63,6%) 4 (36.4%) χ2_{(3)=1.265 0.737} Gali odontologas 39 (47%) 44 (53%) Gali visi 15 (51.7%) 14 (48.3%) Nežinau 5 (55.6%) 4 (44.4)

Tyrimo metu buvo bandoma įvertinti kaip asmenys elgtųsi jei jų vaikas įsimuštų dantį. Tokiu atveju kiek daugiau nei pusė tyrimo dalyvių skambintų odontologui ir klaustų ką daryti, šiek tiek daugiau nei trečdalis skubiai vyktų pas odontologą, maždaug trečdalis nedarytų nieko ir lauktų kol dantis atsistatys pats. Šiais trimis atvejais būtų pasielgta teisingai. Tuo tarpu likusieji dalyviai priimtų netinkamus sprendimus, t.y. kiek mažiau nei penktadalis respondentų bandytų ištraukti dantį pirštais ir įstatyti kaip buvo, maža dalis respondentų kviestų greitąją pagalbą ir lieptų vaikui pačiam įsistatyti dantį į vietą (žr. 4 pav.).

8,3% 62,9% 22% 6,8% Negalima Gali odontologas Gali bet kas Nežinau

4 pav. Atsakymų pasiskirstymas vertinant tėvų elgesio modelius vaikui įsimušus dantį

5 paveiksle galima matyti atsakymų pasiskirstymą į klausimą: „po kiek laiko nuo įvykusios traumos, dantų išmušimo, reikia kreiptis į odontologą?“. Duomenų analizė parodė, kad dauguma tyrimo dalyvių žino per kiek laiko tai reikėtų padaryti, t.y. daugiau nei pusė respondentų mano, jog tai padaryti reikia kiek įmanoma greičiau. Kiek daugiau nei trečdalis tiriamųjų nurodė, kad tai padaryti reikia ne vėliau kaip per 60 min. Likusieji respondentai buvo linkę manyti, kad išsimušus dantį ir norint jį įstatyti atgal skubėti neverta.

5 pav. Atsakymų pasiskirstymas vertinant laiką per kurį reikia kreiptis į odontologą išsimušus dantį 19,7% 12,9% 54,5% 30,3% 34,1% 16,7% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Bandyčiau ištraukti dantį pirštais ir įstatyti kaip

buvo

Liepčiau vaikui pačiam pirštais įstatyti dantį į vietą

Skambinčiau odontologui ir klausčiau, ką daryti Nieko nedaryčiau ir laukčiau, kol pats atsistatys

atgal

Skubiai vykčiau pas odontologą Kviesčiau greitąją pagalbą

37,9% 9,8% 21,2% 9,1% 53% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Ne vėliau kaip per 60 min Vėliau kaip per 60 min Po 24 valandų Po savaitės Kiek įmanoma greičiau

6 lentelėje pateikiami duomenys apie tai, ar skiriasi nuvykimo pas odontologą laikas įvykus traumai, pagal miestus. Analizuojant duomenis matyti, kad miestas su vykimo pas odontologą laiku, statistiškai reikšmingai nesusiję, p>0,05.

6 lentelė. Laiko, per kurį reikia nuvykti pas odontologą po traumos, sąsajos su miestu Laikas per kurį reikia kreiptis į

odontologą po traumos

Miestas

χ2 _P

Vilnius Kaunas

Ne vėliau kaip per 60 min. 20 (40%) 30 (60%) χ2_{(1)=3,220 0,073} Vėliau kaip per 60 min 5 (38,5%) 8 (61,5%) χ2_{(1)=0,768 0,381}

Po 24 val. 16 (57,1%) 12 (42,9%) χ2_{(1)=0,651 0,420}

Po savaitės 5 (45,5%) 6 (54,5%) χ2_{(1)=0,099 0,753}

Kiek įmanoma greičiau 32 (45,7%) 38 (54,3%) χ2_{(1)=1,095 0,295}

Tyrimo metu buvo vertinama, kur tyrimo dalyviai, įvykus traumai laikytų išmuštą dantį. Duomenų analizė parodė, kad vyrai statistiškai reikšmingai dažniau nei moterys išmuštą dantį laikytų rankoje, p=0,030. Tuo tarpu moterys statistiškai dažniau nei vyrai išmuštą dantį laikytų indelyje su pienu (p=0,035). Išsamius duomenis apie tai kur vyrai ir moterys laikytų išmuštą dantį galima matyti 7 lentelėje.

7 lentelė. Vietos, kur būtų laikomas išmuštas dantis, sąsajos su lytimi

Vieta, kur būtų laikomas dantis Lytis χ2 _P

Moterys Vyrai Kišenėje 11 (44%) 14 (56%) χ2_{(1)=1,010 0,315} Indelyje su vandeniu 24 (50%) 24 (50%) χ2_{(1)=0,278 0,598} Indelyje su seilėmis 27 (62,8%) 16 (37,2%) χ2_{(1)=2,439 0,118} Rankoje 16 (39%) 25 (61%) χ2_{(1)=4,684 0,030} Indelyje su pienu 18 (72%) 7 (28%) χ2_{(1)=4,456 0,035} Indelyje su ledukais 13 (59,1%) 9 (40,9%) χ2_{(1)=0,389 0,533} Nežinau 18 (51,4%) 17 (48,6%) χ2_{(1)=0,049 0,825}

8 lentelėje pateikiama informacija apie vietos, kur būtų laikomas dantis, sąsajas su miestu. Iš rezultatų matyti, kad asmenų pasirenkamos vietos su miestu, kuriame gyvenama statistiškai reikšmingai nėra susiję, p>0,05.

8 lentelė. Vietos, kur būtų laikomas dantis, sąsajos su miestu

Vieta, kur būtų laikomas dantis Miestas χ2 _p

Vilnius Kaunas Kišenėje 13 (52%) 12 (48%) χ2_{(1)=4,049 0,824} Indelyje su vandeniu 23 (47,9%) 25 (52,1%) χ2_{(1)=0,131 0,717} Indelyje su seilėmis 19 (44,2%) 24 (55,8%) χ2_{(1)=0,862 0,353} Rankoje 19 (46,3%) 22 (53,7%) χ2_{(1)=0,318 0,573} Indelyje su pienu 9 (36%) 16 (64%) χ2_{(1)=2,418 0,120} Indelyje su ledukais 10 (47,6%) 11 (52,4%) χ2_{(1)=0,057 0,812} Nežinau 21 (60%) 14 (40%) χ2_{(1)=1,905 0,168}

Dantų traumas dažniausiai sukeliančių priežasčių analizė parodė, kad daugiau nei aštuntadalis tyrimo dalyvių mano, kad dantų traumas gali sukelti aktyvi sportinė veikla. Šiek tiek daugiau nei šeštadalis galvoja, kad traumas galima patirti avarijų metu, apie pusė tiriamųjų mano, kad traumos galimos valgymo metu. Kiek daugiau nei trečdalis respondentų galvoja, kad dantų traumas galima patirti kramtant nagus. Maža tyrimo respondentų dalis nurodė, kad dantų traumas gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligos ir skysčių vartojimas. Toks atsakymų pasiskirstymas buvo tikėtinas, kadangi nei širdies ir kraujagyslių ligos, nei skysčių vartojimas dantų traumų nesukelia. 6 paveiksle pateikiama informacija apie dantų traumas dažniausiai sukeliančias priežastis.

6 pav. Atsakymų pasiskirstymas vertinant priežastis, dažniausiai sukeliančias dantų traumas 36,4% 6,8% 3,8% 81,1% 65,2% 50% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% Nagų kramtymas Skysčių vartojimas Širdies ir kraujagyslių ligos Aktyvi sportinė veikla Avarija Valgymas

Tyrimo metu taip pat buvo bandoma nustatyti kokia dalis tiriamųjų žino apie apsaugines priemones dantims ir iš kur turimą informaciją gavo. Didžioji dalis tyrimo dalyvių žino apie apsaugines priemones dantims. Daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad apie galimas apsaugos priemones sužinojo iš sporto trenerio, maždaug po trečdalį – iš interneto ir gydytojo odontologo, ketvirtadalis – iš socialinių tinkų. Apie šias priemones mažiausiai buvo sužinoma iš burnos higienisto ir šeimos gydytojo (žr. 7 pav.).

7 pav. Atsakymų pasiskirstymas vertinant tiriamųjų žinias apie dantų apsaugos priemones ir žinių

šaltinį

Analizuojant surinktus duomenis buvo siekiama įvertinti ar respondentų žinios apie apsaugines priemones dantims priklauso nuo miesto, kuriame gyvenama. Sąsajos tarp šių reiškinių užfiksuotos nebuvo, p>0,05, (žr. 9 lentelę).

9 lentelė. Žinių, apie apsaugines priemones dantims sąsajos su miestu Ar žinote apie apsaugines priemones

dantims Miestas χ2 _p Vilnius Kaunas Taip 56 (50,9%) 54 (49,1%) χ2_{(1)=0,218 0,640} Ne 10 (45,5%) 12 (54,5%)

Analizuojant iš kur Vilniaus ir Kauno miestų gyventojai sužino apie apsaugas dantims buvo nustatyta, kad Kauno miesto gyventojai apie apsaugas dantims iš gydytojo odontologo sužino statistiškai reikšmingai dažniau nei Vilniaus miesto gyventojai, p=0.046. Taip pat Kauno miesto gyventojai, dažniau už Vilniaus miesto gyventojus apie apsaugas dantims sužino iš interneto, p<0,001. 88,3% 16,7% 32,6% 6,1% 7,6% 64,4% 30,3% 25% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Taip Ne Gydytojo

odontologo higienistoBurnos gydytojoŠeimos trenerioSporto Interneto Socialiniųtinklų Ar žinote apsaugines

10 lentelė. Informacijos šaltinių, iš kurių sužinoma apie apsaugas dantims, sąsajos su miestu

Iš kur sužinojo apie apsaugas dantims Miestas χ2 _p

Vilnius Kaunas Gydytojo odontologo 18 (41,9%) 25 (58,1%) χ2_{(1)=3,969 0,046} Burnos higienisto 5 (62,5%) 3 (37,5%) χ2_{(1)=0,191 0,662} Šeimos gydytojo 5 (50%) 5 (50%) χ2_{(1)=0,058 0,809} Sporto trenerio 44 (51,8%) 41 (48,2%) χ2_{(1)=0,054 0,816} Interneto 11 (27,5%) 29 (72,5%) χ2_{(1)=12,829 <0,001} Socialinių tinklų 13 (39,4%) 20 (60,6%) χ2_{(1)=3,244 0,072}

Žemiau pateikiami rezultatai analizuojant klausimą: „ar čiuožiant ant ledo gali taip nutikti, kad vaikas išsimuš arba įsimuš dantį?“. Didžioji dalis tyrime dalyvavusių asmenų nurodė, kad tokia galimybė egzistuoja, kiek mažiau nei penktadalis nurodė, kad taip nutikti negali, o maža respondentų dalis nurodė, kad atsakymo į šį klausimą nežinojo (žr. 8 pav.).

8 pav. Atsakymų pasiskirstymas vertinant ar galima patirti dantų traumą ant ledo

Analizuojant, kokios apsaugos priemonės yra žinomos, nustatyta, kad beveik visi tyrime dalyvavę asmenys žino apie šalmą su grotelėmis, kiek mažiau du trečdaliai žino apie apsaugines kapas ir kiek daugiau nei keturios šeštosios asmenų žino apie šalmą su stiklu (žr. 9 pav.).

76,5% 18,2%

5,3%

9 pav. Atsakymų pasiskirstymas vertinant, kokias apsaugines dantų priemones žino respondentai Tyrimo rezultatai parodė, kad net 83.3% tiriamųjų žinojo apie apsaugines priemones, o vos 16.67% - nežinojo. Respondentų, buvo klausiama, ar jų vaikai varžybų ir treniruočių metu dėvi apsaugines kapas. 10 paveiksle matyti, kad daugiau nei pusės tyrimo dalyvių vaikai apsauginių kapų nedėvi, visada dėvi maždaug tris kartus mažiau vaikų nei tie, kurie apsaugines kapas dėvi kartais.

10 pav. Atsakymų pasiskirstymas vertinant apsauginių kapų nešiojimą 68,9% 95,9% 62,1% 0% 20% 40% 60% 80% 100% 120%

Apsauginės kapos Šalmas su grotelėmis Šalmas tik su stiklu

11,3% 36,4% 52,3% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60%

Tyrimo metu taip pat buvo analizuojami kapų dėvėjimo įgūdžiai Vilniaus ir Kauno miestuose. Tiek Vilniuje, tiek Kaune kapos dažniausiai nedėvimos (žr. 11 pav.).

11 pav. Atsakymų pasiskirstymas, vertinant kapų dėvėjimo įgūdžius Vilniaus ir Kauno miestuose Analizuojant kokias kapas dažniausiai naudoja asmenys siekdami apsaugoti savo dantis buvo nustatyta, kad dažniausiai respondentai renkasi standartines kapas, o kiek mažiau nei penktadalis respondentų renkasi individualiai pritaikytas kapas (žr. 12 pav.).

12 pav. Atsakymų pasiskirstymas analizuojant kokias kapas dažniausiai renkasi respondentai

12,1% _10,6% 39,4% 33,3% 48,5% 56,1% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% Vilnius Kaunas

Ar vaikai dėvi apsaugines kapas Visada Ar vaikai dėvi apsaugines kapas Kartais Ar vaikai dėvi apsaugines kapas Nedėvi

Standartines 80,3%

Individualias 19,7%

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Mūsų atliktoje studijoje buvo tirta, kokia yra vaikų dantų traumų sąsaja su amžiumi. Gauti rezultatai rodo, kad vyresni vaikai yra dažniau patyrę traumas už jaunesnius. 65.4% virš 16 metų turintys jaunuoliai jau buvo patyrę dantų traumas, 11 – 15 metų šiek tiek mažiau (64.7%), jaunesnių nei 10 metų amžiaus procentas buvo gana mažas. Skirtumas tarp vyresnių nei 16 metų ir 11 – 15 metų vaikų procentaliai yra labai mažas, todėl tikėtina, kad yra per mažai naudojamasi apsauginėmis priemonėmis. Vengrijoje atliktame tyrime taip pat buvo apžvelgiamos traumų ir vaikų amžiaus sąsajos, tačiau rezultatai buvo gauti kiek kitokie - virš 90% vaikų (9 metų amžiaus) jau buvo patyrę dantų traumas, o vyresni nei 16 metų – apie 20% [3]. Nigerijoje atlikti tyrimai parodė didesnį vaikų traumų paplitimą. Tačiau taip yra todėl, kad jų tėvai yra vos vyresni nei prižiūrimi vaikai [13].

Įvykus danties išmušimui, į klausimą, ar galima įstatyti dantį į vietą, teigiamai atsakė didžioji dauguma tiriamųjų. Nuomonės išsiskyrė ties tuo, kas tai gali padaryti. 62.9% atsakė, kad tai gali padaryti tik odontologas, o 22%, kad tai gali padaryti bet kas. Sharma Ningthoujam, Deepa Gurunathan, Waikhom R. Singh ir Braj B. Mall atliktame tyrime 465 tiriamųjų (59.8%) atsakė, kad išsimušus dantį replantacija yra galima. Tik 55 (11.8%) mano, kad išmuštą dantį galima replantuoti pačiam [4]. Kitame, Turkijoje atliktame, tyrime net 90.7% tiriamųjų atsakė, kad jie nebūtų replantavę išmušto danties, o tik 9.3% - įstatytų dantį atgal [17]. Lenkijoje atliktoje studijoje net 80.5% tiriamųjų nežinojo apie galimybę nedelsiant įstatyti išmuštus dantis atgal [23]. Saudo Arabijoje atliktame tyrime net 51.5% respondentų nežinojo, kad išmuštą dantį galima įstatyti atgal. 36.7% atsakė, kad nebūtų replantavę danties atgal ir tik 11.8% - įstatytų dantį atgal į vietą [31]. Tai rodo, kad lyginant su mūsų tiriamaisiais, jie turi kiek geresnes žinias nei kitų šalių apklausti respondentai.

Labai svarbus aspektas įvykus dantų traumai yra pirma pagalba. Taisyklinga seka atlikus visus reikiamus žingsnius galima atstatyti išmuštą dantį atgal į alveolę ir neturėti pasekmių. Į klausimą, per kurį laiką reikia kreiptis į odontologą po traumos, respondentai atsakė, kad tai reikia padaryti kiek įmanoma greičiau ir ne vėliau nei per 60 minučių. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp Vilniaus ir Kauno miesto tiriamųjų šiuo klausimu nebuvo. A. Quaranta. O. De Giglio, P. Trerotoli, S. Vaccaro, C. Napoli, M. T. Montagna, G. Caggiano Italijoje atliktame tyrime dalyvavo 2775 vaikų tėvai, kuriems, kaip ir mūsų studijoje, buvo užduotas tas pats klausimas. 56.8% nurodė, kad į odontologą kreiptųsi per pirmas 30 minučių nuo įvykusios traumos, 20.7% - per pirmas 2 valandas. 11.6% atsakė, kad nežino, o 10.8% atsakė, kad nuvyktų per dieną [30]. Kitame atliktame tyrime buvo gauti panašūs rezultatai kaip ir Italijoje: per 30 minučių po avulsijos į odontologą kreiptųsi – 68.2%, per 30- 60 minučių po avulsijos – 14.9%. Per 1 – 2 valandas po avulsijos – 7.6%, po dienos, kai vaikas jausis

geriau – 5.2%. Ir tik 4.2% atsakė, kad nežino per kurį laiką reikėtų kreiptis į gydytoją odontologą [17].

Pasak Indijoje atlikto tyrimo, žinios apie išmušto danties transportavimo skysčius yra ganėtinai prastos. Tik 9.7% apklaustųjų žinojo, kad išmuštą dantį reikia transportuoti piene, o 4.1% - vaiko burnoje. Daugiausia atsakymų sulaukė dezinfekavimo tirpalas – 32.9%, fiziologinis tirpalas – 23.7%. Sausai dantį vežtų net 21.1% apklaustųjų [4]. Tuo tarpu mūsų atliktame tyrime buvo palygintos moterų ir vyrų žinios. Rezultatai rodo, kad moterys žinių turėjo daugiau už vyrus. Net 62.8% moterų atsakė, kad išmuštus dantis reikėtų transportuoti indelyje su seilėmis, o 72% - indelyje su pienu. Tuo tarpu vos 37.2% vyrų pasirinko indelį su seilėmis, o 28% - indelį su pienu. Būtent šie du atsakymai buvo teisingi. Indijoje atliktame tyrime taip pat buvo lyginamos vyrų ir moterų žinios apie išmuštų dantų transportavimą. Jame, atvirkščiai nei mūsų studijoje, vyrų žinios buvo geresnės. Net 10.2% vyrų atsakė, kad dantis reikia transportuoti piene, o tuo tarpu moterų – vos 4% [29]. Yazan R. Aljohani ir kt. atliktame tyrime 50% atsakiusiųjų laikytų dantį tirpale, 25% - marlėje, 25% - nežinotų kur laikyti dantį transportuojant [31]. Toks procentų paskirstymas rodo, kad žinias reikia tobulinti, nes tai yra sportuojančių vaikų tėvai, patirti dantų traumą galima bet kuriuo metu.

Mūsų tyrime dažniausiai patiriama trauma buvo vainiko nuskėlimas. Tiek Vilniuje, tiek Kaune respondentų procentas labai panašus – 67.7% ir 70%. Šios traumos pasitaikė beveik tris kartus dažniau nei danties išmušimas (22.6% ir 20%). Vengrijoje atliktas tyrimas parodė, kad Budapešte dažniausiai patiriamos traumos yra danties sumušimas – 50%, nekomplikuotas vainiko nuskėlimas – 37.44%, komplikuotas vainiko nuskėlimas – 9.67%, danties išmušimas – 1.85% [3]. Italijoje atliktame tyrime vainiko nuskėlimas buvo dažniausiai patiriama dantų trauma – 62.7%. Taip pat danties išmušimas – 28.2%, įmušimas – 7%, išnirimas – 2.1% [30]. Saudo Arabijoje atliktame tyrime dažniausiai patiriama trauma buvo danties lūžis – 50%. Danties išnirimas – 43.8%, o danties išmušimas vos 6.2% [31].

Į klausimą, ką darytumėte, Jeigu sporto metu Jūsų vaikas įsimuštų dantį, 54.5% tėvų atsakė, kad skambintų odontologui ir klaustų ką daryti, o 34.1% skubiai vyktų pas odontologą. 88.3% apklaustųjų žinojo apie apsaugines dantų priemones, tik 16.7% nežino apie apsaugas. 2019 metais atliktame tyrime buvo gauti duomenys, kad 46.2% žmonių žinojo apie dantų apsaugas, o 53.7% - ne [1]. Mūsų tyrime daugiausia apie dantų apsaugas respondentai sužino iš sporto trenerio (64.4%) ir gydytojo odontologo (32.6%). Mažiausiai žinių gauna iš šeimos gydytojo (7.6%) ir burnos higienisto (6.1%). Respondentai savo atsakymais nustebino – socialinius tinklus ir internetą pasirinko vos 25% ir 30.3%. Reikėtų pabrėžti, kad burnos apsaugos priemonės, skirtos sportuojančiųjų saugumui, turi būti kokybiškos tam, kad sumažintų sportininkų smegenų sukrėtimo riziką [11].

Į klausimą, ar vaikai varžybų ir treniruočių metu dėvi apsaugines kapas, net 52.3% dalyvavusių tyrime tėvų atsakė neigiamai, nors turi žinių, kad tokios yra. 36.4% dėvi kartais, o vos 11.3% visada dėvi sportuodami. Kitų autorių atliktame tyrime taip pat net 41.6% vaikų apsauginių dantų kapų nedėvi, 53.8% nežino nieko, o vos 4.6% dėvi apsaugines kapas visada [1]. Italijoje atliktame tyrime buvo kalbama apie dantų apsaugų naudojimą. 58% apklaustųjų tėvų rekomenduotų jas užsidėti žaidžiant ar sportuojant. Iš 42% tų, kurie nerekomendavo, 53% nebuvo informuoti, o 27% manė, kad jų nereikia. 10% respondentų nerekomenduoja apsauginių kapų dėl estetinių priežasčių, o 10% jų atsisakė dėl didelių išlaidų [32].

Taip pat mūsų studijoje gauti rezultatai parodė, kad dažniausiai yra dėvimos standartinės dantų kapos (net 80.3% respondentų pasirinko šį atsakymą), o individualios – 19.7%. Saudo Arabijoje atliktame tyrime teigiama, kad, remiantis ankstesniais tyrimais, ne pagal užsakymą pagamintų burnos apsaugos priemonių naudojimas (skirtingai nei pagamintos pagal užsakymą) sukelia kvėpavimo sutrikimus. Odontologai vaidina svarbų vaidmenį skatinant vaikus ir jų tėvus dėvėti pagal individualų užsakymą pagamintas apsaugines dantų kapas. Daugelis tiriamųjų teigė, kad jiems trūksta informacijos kur gauti tokias dantų kapas (ir tai buvo pagrindinė priežastis joms nedėvėti) [31]. Be to, pagal kai kurių tyrimų rekomendacijas sportininkai turėtų keisti apsauginęs kapas kasmet arba kas dvejus metus atsižvelgiant į naudojimą. Vaikai turėtų atnaujinti dantų apsaugines priemones kasmet, nes įvyksta pasikeitimai burnoje ir žandikauliuose [31].

Visgi, mūsų studijos respondentai yra ledo ritulį sportuojančių vaikų tėvai, todėl jie geriausiai žinojo apie tokias dantų apsaugines priemones kaip šalmas su grotelėmis ir beveik visi (net 95.9%) pasirinko šį atsakymą.

INTERESŲ KONFLIKTAS

IŠVADOS

1. Ledo ritulininkai dažniausiai patiria vainiko traumas. Jas yra patyrę kiek daugiau nei trečdalis vaikų. 2. Vyresnės grupės vaikai daugiau nei dvigubai dažniau patyrė dantų traumas: traumas patyrė trečdalis

sportininkų iki 10 metų amžiaus, o vyresnė amžiaus grupės – du trečdaliai.

3. Dauguma tėvų žino per kiek laiko reikėtų kreiptis į odontologą įvykus avulsijai, t.y. daugiau nei pusė respondentų mano, jog tai padaryti reikia kiek įmanoma greičiau. Kiek daugiau nei trečdalis tiriamųjų nurodė, kad tai padaryti reikia ne vėliau kaip per 60 min.

4. Pusė tėvų žinojo apie apsaugines dantų priemones. Kauno miesto gyventojai dažniau apie kapas sužino iš odontologo ir interneto, o Vilniaus – iš sporto trenerio ir burnos higienisto. Nors apie kapas žino, bet tik maža dalis jas dėvi sportuodami.

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Įvykus bet kokiai dantų traumai – kuo skubiau kreiptis į gydytoją odontologą arba sporto mokykloje esantį medicinos darbuotojų personalą.

2. Įvykus avulsijai, nešvarų dantį reiktų nuplauti po tekančiu vandeniu, transportuoti piene ar seilėse ir kuo skubiau vykti pas odontologą.

3. Vanduo nėra tinkama terpė transportuoti išmuštus dantis – jis skatina periodonto ląstelių tirpimą.

4. Gydytojas odontologas ir sporto treneris turėtų informuoti sportuojančių vaikų tėvus apie apsaugines dantų priemones, jų reikalingumą bei naudą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Abhishek Dhindsa, Gundeep Singh, Shalini Garg, Gurpreet Kour, Ambreen Kaur, Ashish Loomba, Manu Sharma. Knowledge regarding avulsion, reimplantation and mouthguards in high school children: Organized sports – related orodental injuries.

J Family Med Prim Care. 2019 Nov; 8(11): 3706–3712.

2. Samaneh Razeghi, Simin Zahra Mohebbi, Mahdia Gholami, Mahgol Mashayekhi, Bita Maraghehpour, Ebrahim Rahnama. Effect of two educational interventions on primary school teachers’ knowledge and self – reported practice regarding emergency management of traumatic dental injuries.

BMC Oral Health. 2019; 19: 130.

3. B Alhaddad, N. K. Rozsa, I. Tarjan. Dental trauma in children in Budapest. A retrospective study. European Journal of Paediatric Dentistry. vol. 20/2-2019; pages: 111 – 115.

4. Sharna Ningthoujam, Deepa Gurunathan, Waikhom Robindro Singh, Braj Bhushan Mall. Parental self – perceived knowledge and attitudes toward emergency management of avulsed permanent teeth in Imphal: A cross – sectional study.

National Journal of Maxillofacial Surgery. 2019 Jan-Jun; 10(1): 33 – 42.

5. Catherine D. Born, Tate H. Jackson, Lorne D. Koroluk, Kimon Divaris. Traumatic dental injuries in preschool – age children: Prevalence and risk factors.

Clinical and Experimental Dental Research. 2019 Apr; 5(2): 151 – 159.

6. Saleh Alotaibi, Noel D. Wagner. Tooth Avulsed. StatPearls publishing. 2020 Jan.

7. Preene Juneja, Sadanand Kulkarni, Sapna Raje. Prevalence of traumatic dental injuries and their relation with predisposing factors among 8 – 15 years old school children of Indore city, India. Clujul Med. 2018 Jul; 91(3): 328 – 335.

8. Bolhuis JH, Leurs JM, Flogel GE. Dental and facial injuries in international field hockey. Br J Sports Med 1987; 21: 174–177.

9. Yamada T, Sawaki Y, Tomida S, Tohnai I, Ueda M. Oral injury and mouthguard usage by athletes in Japan.

Endod Dent Traumatol. 1998 Apr; 14(2): 84 – 7.

10. Leopoldo Cosme – Silva, Leandro A. Fernandes, Eliana R. Rosselli, Wilson R. Poi, Natalia da Silva Martins, Daniela C. de Lima. Tooth ujnuries: Knowledge of parents of public school students from the city of Alfenas, Minas Gerais, Brazil.

Dental Traumatology. Volume 34, Issue 2, April 2018, pages 93 – 99. 11. Rajiv Saini. Sports dentistry.

Natl J Maxillofac Surg 2011;2:129 – 31.

12. Karla Maria Pugliesi da Costa, Feliciano, Arnaldo de Franca Caldas Jr. A systematic review of the diagnostic classifications of traumatic dental injuries.

Dental Traumatology. 2006; 22: 71-76.

13. R Lam. Epidemiology and outcomes of traumatic dental injuries: a review of the literature.

Australian Dental Journal. Volume 61, Issue S1, special issue: The Management of Dental Trauma, March 2016, pages 4 – 20.

14. Pagadala S, Tadikonda DC. An overview of classification of dental trauma. IAIM, 2015; 2(9): 157 – 164.

15. Vaida Zaleckiene, Vytaute Peciuliene, Vilma Brukiene, Saulius Drukteinis. Traumatic dental injuries: etiology, prevalence and possible outcomes.

Stomatologija, Dental and Maxillofacial Journal, 2014, 16: 7 – 14.

16. Mala Singh, Navin Anand Ingle, Navpreet Kaur, Pramod Yadav. Evaluation of knowledge and attitude of school teachers about emergency management of traumatic dental injury.

J Int Soc Prev Community Dent. 2015 Mar – Apr; 5(2): 108 – 113.

17. Sezin Ozer, Elif Ipek Yilmaz, Sule Bayrak, Emine Sen Tunc. Parental knowledge and attitudes regarding the emergency treatment of avulsed permanent teeth.

Eur J Dent. 2012 Oct; 6(4): 370 – 375.

18. D G Patrick, R van Noort, M S Found. Scale of protection and the various types of sports mouthguard. Br J Sports Med 2005; 39: 278 – 281.

19. Mohammadreza Nabavizadeh, Abbas Abbaszadegan, Afrooz Khodabakhsi, Shamseddin Ahzan, Davood Mehrabani. Efficiency of Castor Oil as a Storage Medium for Avulsed Teeth in Maintaining the Viability of Periodontal Ligament Cells.

J Dent (Shiraz). 2018 Mar; 19(1): 28 – 33.

20. Samira Adnan, Maham M. Lone, Farhan R. Khan, Syeda M. Hussain, Sana E. Nagi. Which is the most recommended medium for the storage and transport of avulsed teeth? A systematic review. Dental Traumatology. Volume 34, Issue 2, April 2018, pages 59 – 70.

21. Alsadhan SA, Alsayari NF, Abuabat MF. Teachers’ knowledge concerning dental trauma and its management in primary schools in Riyadh, Saudi Arabia.

Int Dent J. 2018 Oct; 68(5): 306 – 313.

22. Vineet IS Khinda, Gurpreet Kaur, Gurlal S Brar, Shiminder Kallar, Heena Khuranar. Clinical and Practical Implications of Storage Media used for Tooth Avulsion.

23. Mridula Goswami, Puneet Kumar, Urvashi Bhushan. Evaluation of Knowledge, Awareness, and Occurrence of Dental Injuries in Participant Children during Sports in New Delhi: A Pilot Study. Int J Clin Pediatr Dent. 2017 Oct – Dec; 10(4): 373 – 378.

24. Samuel Rodrigo de Andrade Veras, Jessica Silva Peixoto Bem, Elvia Christina Barros de Almeida, Carla Cabral dos Santos Accioly Lins. Dental splints: types and time of immobilization post tooth avulsion.

J Istanb Univ Fac Dent. 2017; 51(3 Suppl 1): S69 – S75.

25. Maria G Cagetti, Piero A Marcoli, Mario Berengo, Piero Cascone, Livio Cordone, Patrizia Defabianis, Osvalda De Giglio, Nicola Esposito, Antonio Federici, Alberto Laino, Alessandra Majorana, Michele Nardone, Vilma Pinchi, Silvia Pizzi, Antonella Polimeni, Maria G Privitera, Valentina Talarico, Stefania Zampogna. Italian guidelines for the prevention and management of dental trauma in children.

Ital J Pediatr. 2019; 45: 157.

26. A Moule, N Cohenca. Emergency assessment and treatment planning for traumatic dental injuries. Australian Dental Journal. Volume 61, Issue S1, special issue: The Management of Dental Trauma, March 2016, pages 21 – 38.

27. Borges TS, Vargas-Ferreira F, Kramer PF, Feldens CA. Impact of traumatic dental injuries on oral health-related quality of life of preschool children: A systematic review and meta-analysis.

PLoS One.2017;12(2): e0172235.

28. Lolwa Alyahya, Sarah A. Alkandari, Saitah Alajmi, Asma Alyahya. Knowledge and Sociodemographic Determinants of Emergency Management of Dental Avulsion among Parents ir Kuwait: A Cross Section Study.

Med Princ Pract. 2018 Apr; 27(1): 55 – 60.

29. Ankur Jain, Parimala Kulkarni, Srikant Kumar, Manish Jain. Knowledge and Attitude of Parents towards Avulsed Permanent Tooth of their Children and its Emergency Management in Bhopal City. J Clin Diagn Res. 2017 May; 11(5): ZC40 – ZC44.

30. A. Quaranta. O. De Giglio, P. Trerotoli, S. Vaccaro, C. Napoli, M. T. Montagna, G. Caggiano. Knowledge, attitudes, and behavior concerning dental trauma among parents of children attending primary school. Ann Ig 2016; 28: 450 – 459.

31. Yazan R. Aljohani, Khalid H. Alfaifi, Samaa K. Redwan, Dania A. Sabbahi, Mohammed H. Zahran. Dental injuries in taekwondo athletes practicing in Saudi Arabia.

Saudi Med J. 2017 Nov; 38(11): 1143 – 1147.

32. C Holmes. Mouth protection in sport in Scotland – a review. British Dental Journal 188, 473 – 474 (2000).

PRIEDAI

PRIEDAS NR. 2

ANKETA

Esu LSMU odontologijos 5 kurso studentė, atlieku baigiamąjį magistrinį darbą, kuriame tirsiu sportuojančių vaikų tėvų žinias apie dantų traumas ir jų profilaktiką. Man yra svarbūs Jūsų atsakymai į kiekvieną klausimą. Apklausa yra anoniminė, atsakymai konfidencialūs, naudojami tik statistiniams apibendrinimams. Pasirinkite vieną ar kelis atsakymo variantus. Siekiant gauti kuo tikslesnius rezultatus prašome nesinaudoti papildomomis informacijos priemonėmis atlikdami šią anketą. Ačiū. Pažymėkite pasirinktą atsakymą:

1. Lytis: o Moteris o Vyras 2. Kiek turite vaikų:

o 1 o 2

o Daugiau nei 2

3. Kokio amžiaus Jūsų vaikai (jei turite kelis, galimi keli atsakymų variantai): o Iki 10 metų

o 11-15 metų o 16 ir vyresni

4. Kuriame mieste, Jūsų vaikai užsiima sportu: o Vilniuje

o Kaune

5. Ar esate turėję dantų traumų? o Taip

o Ne o Nežinau

6. Ar Jūsų vaikai yra patyrę dantų traumas? o Taip

o Ne o Nežinau

7. Jei į 6 klausimą atsakėte taip, tai kokias traumas patyrė? o Danties išmušimą

o Danties įmušimą

o Danties vainiko nuskėlimą o Panirimą

o Kitą (įrašykite) _______________________

8. Kas, Jūsų nuomone, sukelia dantų traumas? Galite pasirinkti kelis atsakymų variantus: o Nagų kramtymas

o Skysčių vartojimas

o Širdies ir kraujagyslių ligos o Aktyvi sportinė veikla o Avarija

o Valgymas

o Kita (įrašykite) ____________________

9. Jeigu įvyktu taip, kad sporto metu, Jūsų vaikas išsimuštų dantį, ką tokiu atveju darytumėte? Galite pasirinkti kelis atsakymų variantus:

o Dantį atiduočiau vietoje esančiam gydytojų personalui o Nuplaučiau ir įstatyčiau į vietą

o Neplaučiau ir įstatyčiau į vietą o Vykčiau pas odontologą

o Skambinčiau odontologui ir klausčiau, ką daryti o Nežinočiau, ką daryti

o Nieko nedaryčiau

o Kita (įrašykite) _______________________

10. Jei dantis yra išmuštas, kur jį reiktų laikyti? Galimi keli atsakymų variantai: o Kišenėje o Indelyje su vandeniu o Indelyje su seilėmis o Rankoje o Indelyje su pienu o Indelyje su ledukais o Kita (įrašyti) _______________________ o Nežinau

11. Ar išmušus dantį, jį galima įstatyti atgal? o Ne, nes jis jau nebereikalingas

o Taip, bet kas gali tai padaryti o Nežinau

o Kita (įrašyti) ____________________________

12. Jūsų nuomone, per kiek laiko nuo įvykusios traumos – dantų išmušimo, reikia kreiptis į odontologą? Galimi keli atsakymų variantai:

o Ne vėliau kaip per 60 minučių o Vėliau kaip per 60 minučių o Po 24 valandų

o Po savaitės

o Kiek įmanoma greičiau

13. Jeigu įvyktų taip, kad sporto metu, Jūsų vaikas įsimuštų dantį, ką tokiu atveju darytumėte? Galimi keli atsakymų variantai

o Bandyčiau ištraukti dantį pirštais ir įstatyti kaip buvo o Liepčiau vaikui pačiam pirštais įstatyti dantį į vietą o Skambinčiau odontologui ir klausčiau, ką daryti o Nieko nedaryčiau ir laukčiau, kol pats atsistatys atgal o Skubiai vykčiau pas odontologą

o Kviesčiau greitąją pagalbą

14. Ar manote, kad čiuožiant ant ledo gali taip nutikti, kad vaikas išsimuš arba įsimuš dantį? o Taip

o Ne o Nežinau

15. Ar Jūs žinote apie apsaugines priemones, kurios gali būti naudojamos čiuožimo metu? o Taip

o Ne

16. Jei į 15 klausimą atsakėte taip, tai iš kur sužinojote? o Gydytojo odontologo o Burnos higienisto o Šeimos gydytojo o Sporto trenerio o Interneto o Socialinių tinklų

17. Kurios iš išvardintų apsauginių priemonių Jums yra žinomos? Galimi keli atsakymų variantai: o Apsauginės kapos

o Šalmas tik su stiklu

18. Ar Jūsų vaikai, varžybų ir treniruočių metu, įsideda apsaugines kapas? o Taip, visada

o Taip, kartais o Ne

19. Jeigu į 18 klausimą atsakėte taip, tai kokias kapas: o Standartines (pirktas parduotuvėje)